Už žemę ir žmogų, 2018 Nr. 1 by LVŽS

LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGOS INFORMACINIS LEIDINYS

2018 m. birželis, Nr. 1

ISSN 2538-8274

R. Karbauskis: „Nebijome būti puolami dėl savo pastangų keisti padėtį valstybėje“ „Liaudies išmintis byloja: „Kas nedirba, tas neklysta“. Klystame ir mes, tačiau daugelio sprendimų nebuvo daroma nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, dėl to nėra patirčių, iš kurių galime pasimokyti“, – pripažįsta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Vis dėlto jis džiaugiasi per pusantrų metų nuveiktų darbų Seime ir Vyriausybėje gausa ir žada visomis išgalėmis siekti, kad Lietuvos žmonės savo gimtoje žemėje gyventų laimingai. Pokalbis su R. Karbauskiu apie šių dienų politines aktualijas, atliktus darbus ir ateities iššūkius. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netrūksta skandalų, apnuoginusių Lietuvos politinės sistemos žaizdas. Šalį drebina politinės korupcijos skandalas, susijęs su koncernu „MG Baltic“ ir opozicijoje esančiomis politinėmis partijomis. Kaip tai vertinate? Neslėpsiu, paaiškėjusios politinės korupcijos aplinkybės galutinai nuvylė mus, valdančiuosius. Nepaisant nesibaigiančių kaltinimų, žeminimo, pereinančio į patyčias, bandymų menkinti mane, mano bendražygius, partiją, Seimą ir Vyriausybę, nuoširdžiai stengėmės laikyti opoziciją deramais oponentais. Vis dėlto šiandien ryškėja moralinis opozicijos žlugi-

V. Matijošaitis: „Sėkmės raktas – komanda“

Kaunas dažnai vadinamas sėkmės pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams ir regionams, o miesto meras Visvaldas Matijošaitis – vienas iš populiariausių politikų šalyje. Bet laikinosios sostinės vadovas savo asmeninio populiarumo nesureikšmina – jo teigimu, Kaunui sekasi, nes jį valdo tikri miesto patriotai. Meras sveikina sprendimą perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną – anot jo, dėl šio sprendimo laimės visi: tiek valstybė, tiek Kaunas, tiek ir mūsų žmonės.

Interviu su V. Matijošaičiu skaitykite 7 p.

A. Veryga: „Gydymo sulauks kiekvienas“

mas – oponentai ne tik nesiūlo geresnių ir tobulesnių sprendimų, kurie sudarytų sąlygas Lietuvos žmonių gyvenimo kokybei augti, bet ir patys yra susitepę. Džiaugiuosi, kad visuomenė pagaliau sužinojo, jog liberalai ir konservatoriai, viešai deklaruojantys savo skaidrumą, pilietiškumą ir patriotiškumą, iš tiesų, atsukę nugaras savo rinkėjams ir visiems Lietuvos žmonėms, derino savo politines programas su koncerno „MG Baltic“ atstovais.

Interviu su R. Karbauskiu tęsinį skaitykite 8–9 p.

Lietuvoje kasmet mažėjant gyventojų, neišvengiamai tenka optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Rajonuose gyvenantys žmonės nuogąstauja, kad jie bus palikti likimo valiai, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, jog pagrindo nerimauti nėra. „Jeigu nuoširdžiai paklaustume kiekvieno žmogaus, ko jam iš tiesų reikia – kad netoli jo gyvenamosios vietos būtinai būtų gydymo įstaiga, ar verčiau užklupus ligai jis sulauktų kokybiškos priežiūros, dėl ko jis liktų gyvas – manau, atsakymas būtų toks, kad nelabai svarbu, kur ta įstaiga stovi – šalia namų ar ne“, – pabrėžė A. Veryga. Interviu su A. Veryga skaitykite 12 p.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Vyriausybės sprendimai storino Lietuvos gyventojų pinigines Beveik prieš pusantrų metų prisiekė ir darbą pradėjo 17-oji Vyriausybė. Daug kam šypsnį kėlė, kad ji buvo pirmoji profesionalų Vyriausybė Lietuvoje. Ministrų kabinete nebuvo politikos veteranų. Vietoje jų suburta puikių savo srities žinovų komanda. Daug kas sakė, kad „jie nesugebės, nepajėgs ar neišdrįs“, bet pažvelkime, kur esame šiandien, su kokiais rezultatais įžengėme į atkurtos mūsų šalies šimtmetį? Ekonomika auga, pensijos didėja, įvesti „Vaiko pinigai“, padidinta minimali mėnesio alga, gyventojų pajamos didėjo dėl keliamo neapmokestinamo pajamų dydžio. Rekordiškai daug pinigų skirta mažinti turtinę atskirtį. IŠKALBINGI SKAIČIAI Absoliuti dauguma statistinių rodiklių per praėjusius metus gerėjo. Daugelyje sričių Vyriausybei pavyko pasiekti itin pozityvių rezultatų, viršyti lūkesčius, nemažai tikslų įgyvendinta greičiau nei planuota. Labai daug dėmesio skirta kovai su skurdu ir turtine nelygybe. Skaičiai – iškalbingi. „Eurostato“ duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Visiškai akivaizdu, kad niekada šios problemos nebuvo bandoma spręsti sistemiškai ir kompleksiškai. Pernai tai pasikeitė. Kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirta daugiau nei 600 mln. eurų. Pradėjome taikyti įvairius sprendimo būdus, augančios ekonomikos lėšos buvo skirtos socialinėms reikmėms ir Lietuvos žmonių gerovei. Pirmą kartą priimtas politinis sprendimas mokėti „Vaiko pinigus“. Padaryti sprendimai, kurie leido didinti senjorų pajamas. Nuo 2017ųjų iki 2018-ųjų vidutinė senatvės pensija vidutiniškai išaugo 63 eurais per mėnesį. Tokio spartaus pensijų augimo nėra buvę per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją. Tai palietė daugiau kaip 593 tūkst. senatvės pensininkų, daugiau kaip 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų gavėjų, 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų. Dėl pernai padarytų sprendimų nuo 2018 m. vals-

tybės remiamos pajamos padidėjo penktadaliu – nuo 102 iki 122 eurų. Pakeitus išlaidų šildymui kompensavimo tvarką, paramos ir pagalbos sulaukia daugiau gavėjų. ISTORINIS PASIEKIMAS Reikšmingai gerėjo verslo sąlygos. Pagal tarptautinį verslo aplinkos indeksą „Doing Business“, Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 16 vietą (tarp 190 šalių) ir yra pagal verslo sąlygas palankiausių pasaulio valstybių 20-tuke. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima 6 vietą ir aplenkia tokias šalis kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta) ar Vokietija (20 vieta). Padėti pamatai etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui, kuris įsigalios nuo šių metų rudens. Tai leis kelti mokytojų atlyginimus. Iš esmės keičiama ir pedagogų rengimo tvarka, peržiūrimos programos, vykdoma aukštojo mokslo reforma. Dar viena svarbi sritis, kurioje vyko daug pokyčių, buvo sveikatos apsaugos sistema. Nors kiti tik žadėjo, mūsų Vyriausybė savo rinkiminius pažadus pavertė kūnu. Pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas, kuriuo sugriežtinti alkoholio pardavimo ir reklamos reikalavimai. Šiandien fiksuojami mažėjantys alkoholio pardavimai, tačiau dėl pakeltų akcizų valstybės pajamos nemažėjo. Imtasi priemonių mažinant kompensuojamųjų vaistų kainas, palaipsniui didiname medikų algas.

Sauliaus Skvernelio vadovaujama 17-oji Vyriausybė ėmėsi nemažai ryžtingų reformų. Seimo kanceliarijos nuotr.

KORUPCIJOS LIŪNAS SENKA

NEBEGYVENAME SKOLON

Sustiprinti Lietuvos gynybiniai pajėgumai. Nepaisant ženkliai didėjusių išlaidų socialiNors iki šios Seimo kadencijos Lietuvos poli- nėms reikmėms, Lietuva pirmą kartą nepritinės partijos buvo sutarusios, jog NATO reko- klausomybę atkūrusios šalies istorijoje turi menduojama lėšų suma – daugiau nei 2 proc. nedeficitinį biudžetą. Tai rodo, kad mūsų nuo BVP – bus skiriama nuo 2020 m., tačiau, finansinė politika subalansuota ir tinkamai atsižvelgiant į išorės grėsmes ir strateginius ruošiamės galimiems ateities iššūkiams. šalies interesus, priėmėme sprendimą, jog šiai Vyriausybė ir toliau aktyviai dirbs. Bus siesričiai deramas finansavimas turi būti užtikrin- kiama įvykdyti duotus įsipareigojimus didinti tas dviem metais anksčiau, jau šiemet. Lietuvos gyventojų pajamas, gerinti viešųjų Sugriežtinta atsakomybė už korupcinius nu- paslaugų kokybę, rūpintis visuomenės gerosikaltimus, išskaidrintos valstybės įmonės, pa- ve. Negalime užsistovėti vietoje, privalome rengtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas. siekti proveržio. Jo pasiekti galima VyriauValstybėje piktnaudžiavimų ir nepotizmo sybės parengtomis šešiomis struktūrinėmis liūnas senka. Šiuo metu Vyriausybėje prade- reformomis, kurios bus vykdomos mokesda veikti darbo grupės, kurios remsis Seimo čių, pensijų, šešėlinės ekonomikos, švietimo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sveikatos apsaugos ir inovacijų srityse. Tai leis išvadomis dėl verslo grupių įtakos. Turi būti mažinti darbo jėgos apmokestinimą, numapakeisti teisės aktai, kad tokios situacijos ne- tys pokyčius pensijų kaupimo, švietimo, sveisikartotų ateityje. katos apsaugos sistemose, papildomai bus Užsienio politikoje po ilgo laiko matome skatinamos inovacijos. Siūlomi sisteminiai gerėjančius Lietuvos santykius su tokiomis pokyčiai, kurie būtini, siekiant išlaikyti konstrateginėmis partnerėmis kaip Lenkija. Mūsų kurencingą darbo rinką, užtikrinti adekvatų valstybes sieja daugiau nei tik geografinė kai- ekonomikos augimui atlyginimų didėjimą ir mynystė. orią pensiją.

Išlikimo formulė Lietuvos regionams Tapęs ūkio ministru turėjau aiškiai susidėliojęs prioritetinių darbų sąrašą. Vienas iš neatidėliotinų prioritetų – pagalba mūsų šalies regionams, sudarant galimybes darniai plėtrai. Virginijus SINKEVIČIUS Nesupraskite neteisingai, Vilnius ir Kaunas taip pat turi augti, tačiau ne regionų sąskaita, o kartu su jais arba net padėdami jiems. Augant ekonomikai turime progą sumažinti regioninę atskirtį. Kiekvieną penktadienį vykdamas į regionus ir bendraudamas su gyventojais matau, kad problemos sprendimas aiškus – kuo stipresnis verslas, kuo didesnė jo koncentracija, tuo regiono gyventojams yra geriau. Kuriantis naujoms darbo vietoms, didėja konkurencija dėl darbuotojų, tad darbuotojui atsiranda galimybė reikalauti didesnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų. Daug darbų jau padaryta, tačiau šalies ekonomika niekada nebus baigtinis projektas.

Dar daug darbų laukia priešaky. Šiandien aš matau tris raktinius sprendimus, leisiančius šalies regionams darniai plėstis, išsaugant pagrindinį turtą – žmones. NAUJOS DARBO VIETOS

mus ir gerbiantis savo darbuotojus, yra vertas pagarbos. Esu atviras dialogui, kuo valstybė gali prisidėti gerinant sąlygas. EKSPORTO AUGIMAS

Kad Lietuvos regionuose verslas kurtų nau2017 m. buvo rekordiniai pritraukiant užsie- jas darbo vietas ir klestėtų, jis turi plėstis ir nio investicijas į mūsų šalį. Vien tik investicijų ieškoti naujų eksporto rinkų. Pernai Lietuva plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pri- eksportą didino sparčiausiai iš visų Europos traukė 39 investicinius projektus, kurie sukurs Sąjungos valstybių – 2017 m. bendra prekių daugiau nei 5 tūkst. gerai apmokamų darbo eksporto vertė išaugo 16,9 proc. vietų. Šiemet keliami dar aukštesni tikslai. Ūkio ministerija teiks įmonėms eksporto Siekiant pritraukti į regionus daugiau inves- kredito garantijas į rizikingas, tačiau potentuotojų, nuosekliai siekiu mažinti biurokrati- ci alo turinčias rinkas (tokias kaip Rusija, Turkines procedūras. Ūkio ministerijos parengtas ja, Ukraina), o 12 komercijos atašė tinklas pastambiems investuotojams patrauklus pa- sirengęs padėti kiekvienam šalies verslininkui, ketas jau keliauja į Vyriausybę, pasiteisinęs ir ieškant naujų pirkėjų užsienyje. Panevėžio, Kauno bei Marijampolės regionus sustiprinęs laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) VERSLUMAS REGIONUOSE tinklas bus plečiamas pagal dabar rengiamą planą, o Tauragėje pasiteisinęs pramonės parVienas iš svarbiausių regiono gaivinimo ko konceptas gali būti pritaikytas ir Alytuje. būdų – verslumo skatinimas. Šiandien jau Be to, noriu akcentuoti, kad mums svarbi turime įrankį, kuris prisideda skatinant regikiekviena investicija ir verslo plėtra, tiek už- onuose verslumą – bendradarbystės centrai sienio investuotojų atėjimas į šalį, tiek ir lietu- „Spiečius“. Tokie „Spiečiai“ jau veikia Alytuje, viško verslo augimas. Kiekvienas darbdavys, Šiauliuose, Tauragėje. Netrukus planuojame sąžiningai mokantis mokesčius, orius atlygini- plėtrą į Klaipėdą ir Panevėžį. „Spiečiuje“ pra-

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. LVŽS nuotr.

dedantieji verslininkai gauna ne tik erdvę, bet ir verslo konsultacijas bei mokymų paketą. Svarbu tai, kad pokyčiai prasidėtų iš apačios. Kiekvieno miesto administracija geriausiai žino, ko reikia miestui, o mano vadovaujama ministerija pasirengusi maksimaliai prisidėti. Naujų darbo vietų kūrimas, eksportas, verslumo skatinimas – visa tai suteikia prielaidas regionų gyventojams užsidirbti. Tik taip galime sustabdyti emigraciją ir užtikrinti, kad regionai klestėtų.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Seimo įvaizdį kuria kiekvienas parlamentaras Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, Lietuvos parlamentas galėtų atgauti visuomenės pasitikėjimą ir pagarbą, jeigu kiekvienas Seimo narys suvoktų asmeninę atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Kodėl vienu iš svarbiausių savo prioritetų pasirinkote būtent Seimo reputacijos atkūrimo tikslą? Kaip visuomenės dalis, kaip eilinis pilietis mačiau, kad Seimas nėra palankiai vertinama valstybės institucija. Kai buvau išrinktas Seimo Pirmininku, tikėjau, kad galiu tai pakeisti ir savo jėgomis pakelti parlamento reitingą. Šį tikėjimą dar turiu, nors pripažįstu, kad tikslas nėra taip lengvai įgyvendinamas. Tiesa, metų pradžioje visuomenės apklausose pasitikėjimas Seimu išaugo. Tačiau nenorėčiau pernelyg drąsiai džiaugtis šiuo pasiekimu, nes, ko gero, sunku būtų patikėti, jog staiga Seimo populiarumas padidėjo 11 proc. Greičiausiai tai susiję su Lietuvos šimtmečio minėjimu, pakylėta žmonių nuotaika ir viltimi. Palaukime kitų mėnesių įvertinimų. Už visą Seimą atsakyti neįmanoma. Seimas nėra vienalytis – tai asmenų grupė ir kie kvienas turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Vis dėlto žmonės Seimą mato kaip visumą. Todėl pasitikėjimą Seimu padidintų kiekvieno parlamentaro asmeninė atsakomybė už savo veiksmus ir sprendimus.

Seimo Pirmininkas, profesorius Viktoras Pranckietis. Seimo kanceliarijos nuotr.

Pasitikėjimą Seimu didintų kiekvieno parlamentaro asmeninė atsakomybė už savo veiksmus ir sprendimus.

Viktoras Pranckietis

Galbūt Seimui sunku atgauti visuomenės pasitikėjimą dėl to, kad dažniausiai mato- Seimas patvirtino ir atsisakėme šios privilegime ištransliuotus neigiamus dalykus, to- jos. Bet ir apie tai nebuvo daug kalbama. dėl ir norisi galvoti, kad Seimas dirba labai Visuomenė piktinasi, kad parlamentinės lėblogai? šos yra netikslingai naudojamos. Yra taisyklės, kaip tie pinigai turi būti naudojami, ir jų turi Iš tiesų pozityvi žinia viešojoje erdvėje iš- būti laikomasi. Tiesa, pasaulyje yra valstybių, lieka pakankamai trumpą laiką. Pavyzdžiui, kur parlamentinės lėšos nėra atskirtos nuo prieš Naujuosius metus palikome 70 proc. su- politikų atlyginimo. Galbūt ir mums reikėtų mažintas Seimo narių parlamentines išlaidas, eiti šiuo keliu, tuomet pasibaigtų visos kalbos, taip kasmet bus sutaupoma po daugiau kaip diskusijos, pykčiai. milijoną eurų. Didelis žingsnis, tačiau inforKalbant apie Seimo posėdžių lankomumą, macijos apie tai nebuvo daug. patikrinau informaciją, kurią renka Seimo Ilgą laiką visuomenę piktino automobilių Etikos ir procedūrų komisija, o vėliau pernuomos iš parlamentinių lėšų praktika. Jau duoda šį vertinimą Seimo valdybai. Tai galiu pirmųjų Seimo posėdžių metu nutarėme, pasidžiaugti, kad visi posėdžiai buvo praleis-

ti tik su pateisinama priežastimi. Norėčiau kusijos, netgi aštrios, yra įprastas dalykas atkreipti dėmesį, kad darbas Seime – ne tik demokratinėje valstybėje. sėdėjimas posėdžių salėje. Parlamentaro darbas apima daug veiklų. Tai darbas komitetuoLogiška, kad Seime vyksta diskusijos, nes parse, komisijose, įstatymų projektų rengimas, lamentas – aukščiausia demokratijos forma. vizitai į regionus, užsienio komandiruotės ir Seime yra pozicija, yra ir opozicija, visi išsako kt. Nors už užsienio politiką didžiąja dalimi savo nuomones ir ne visuomet jos sutampa. yra atsakinga Prezidentė ir Užsienio reikalų Suprantu, kad visuomenei susidaro įspūdis, ministerija, nemažai darbo turi ir Seimo nariai. jog yra tam tikras susipriešinimas. Tačiau tai Kitaip sakant, kai vertiname Seimo narių yra normali parlamentinė veikla, jos rezultatas. darbą, reikėtų atsižvelgti į priežastis, dėl ko Gerai, kad yra skirtingų nuomonių, nes jeijie nelankė posėdžių. Jeigu priežastys yra pa- gu visų nuomonės būtų tokios pačios, turėtuteisinamos, neturėtume bausti. Žinoma, už me ne išrinktą, o veikiau paskirtą parlamentą. piktybišką nepateisinamą posėdžių praleidi- Juk mes to nenorime. mą turi būti sankcijos. Pagaliau galima būtų galvoti ir apie SeiKą norėtumėte nuveikti per savo kadencimo statuto pakeitimą, kad tam tikri svarbūs ją, kaip norėtumėte ją prisiminti? balsavimai vyktų vienu metu, siekiant, jog susirinktų kuo daugiau Seimo narių. Tokia Labai norėčiau, kad visuomenės pasitikėpraktika taikoma kitų šalių parlamentuose, jimas Seimu ateityje būtų kur kas didesnis. pavyzdžiui, Švedijoje. Juk svarbiausia, kad Jeigu po šios kadencijos galėsiu sau ir kitiems vyktų darbas Seime, o ne būtų sėdima salėje drąsiai pasakyti, kad buvau sąžiningas, netik dėl to, kad sėdėtume. laužiau savo principų ir priėmiau tinkamus sprendimus, manau, man daugiau nieko neVisuomenė kritikuoja politines rietenas reikia. Seime, ragina parlamentarus vienytis ir pradėti dirbti valstybei. Kita vertus, dis- Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

Mažiau abejotinų privilegijų, daugiau atsakomybės Tam, kad Seimas pateisintų žmonių lūkesčius, atgautų visuomenės pagarbą ir pasitikėjimą, parlamentarai ne tik turi deramai atlikti savo darbą, bet ir atsisakyti abejonių keliančių privilegijų. Tokį tikslą sau iškėlėme, kai pradėjome vadovauti svarbiausiai mūsų šalies institucijai. Dr. Arvydas NEKROŠIUS

Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius. LVŽS nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos dėka Seimo kanceliarijoje papūtė pirmieji pokyčių vėjai. Vienas iš pirmųjų darbų, kurių ėmėmės, buvo nuo septynių iki penkių sumažinti Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių. Šį sprendimą priėmėme nustatę, kad minėtos pareigybės buvo sukurtos dirbtinai, o ne realiems darbams atlikti. Be to, paskaičiavome, kad Seimo vicepirmininkų išlaikymas pernelyg brangiai at-

sieina valstybei – juk mokesčių mokėtojų kilusios abejonės dėl šios privilegijos pinigais buvo finansuojamas ne tik papil- skaidrumo. Tiesa, priėmę šį sprendimą domas priedas prie Seimo nario atlyginimo, susilaukėme didžiulio pasipriešinimo tiek papildomi patarėjų etatai ar reprezentaci- iš Seimo opozicijos atstovų, tiek ir iš parniai fondai, bet ir tarnybinis automobilis su lamento senbuvių, kurie anksčiau savo vairuotoju. Beje, šaltuoju metų laikotarpiu prabangai ar patogumui leido mokesčių vicepirmininkus vežiojantys tarnybiniai mokėtojų pinigus. Noriu pasidžiaugti ir tuo, kad Seimo koautomobiliai netgi su įjungtais varikliais stovėdavo prie Seimo rūmų esančiame mitetuose pamažu pereinama prie darbokieme, kad būtų šilti, jeigu kas nors nutartų tvarkių medžiagos publikavimo virtualioje erdvėje. Kasmet Seime buvo sunaudojama važiuoti. Peržiūrėjome ir Seimo automobilių par- nuo 17 iki 19 tonų popieriaus, o įdiegus ko veiklą bei pagrindines funkcijas. Siek- šias naujoves šį kiekį sumažinsime gana dami optimizuoti parko veiklą, nutarėme ženkliai. Taip pat planuojame kuo skubiau atsisakyti 20 proc. automobilių. Dalis šių pradėti rengti tiesiogines Seimo komitetų transporto priemonių, bendradarbiaujant posėdžių transliacijas, o jų įrašų nuorodas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, skelbti Seimo internetiniame tinklalapyje, buvo perduotos valstybės įstaigoms, tei- taip didinant informacijos prieinamumą platesnei mūsų visuomenės daliai. Nors kiančioms socialines paslaugas. Tik tuo permainos Seimo kanceliarijoje tai yra pirmieji ir galbūt dar labai nedideli neapsiribojo. Pagaliau buvo panaikinta žingsniai, vis dėlto rezultatus jau galime galimybė Seimo nariams į parlamentines matyti – per 2017 m. pavyko sutaupyti išlaidas įtraukti automobilių nuomą. Ši 2 mln. 374 tūkst. eurų (kas sudaro apie paslauga ilgus metus piktino visuomenę. 8 proc. visų asignavimų Seimui) ir šiuos piMaža to, viešoje erdvėje ne kartą buvo nigus grąžinti valstybei.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Apie poziciją ir opoziciją Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, pagrindinis iššūkis valdantiesiems – ištesėti rinkėjams duotus pažadus. Tuo metu opozicijai politologas pataria nustoti pilstyti iš tuščio į kiaurą, o išsakyti konstruktyvią kritiką. Ši valdžia įgyvendina pluoštą reformų. Ką apie tai galvojate? Dauguma partijų į rinkimus ir valdžią eina su reformų vėliavomis. Ne išimtis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tik ta reformų retorika iš Valstiečių ir žaliųjų pusės buvo nuosaikesnė, nei, pavyzdžiui, konservatorių. Šie beveik kiekvienuose Politologas, profesorius Algis Krupavičius. Vytauto Didžiojo universiteto nuotr. rinkimuose „pasaulį seną suardyti“ yra pasiryžę... Ta atsargesnė pozicija dėl reformų, beje, buvo vienas patraukliausių LVŽS jomis nori užsiimti kaip azartiniu žaidimu gardoje beveik 7 proc. balsų. bruožų Seimo rinkimuose, nes vidutinis 2016 m. Seimo rinkimuose LVŽS sėkmę pasavotiškame politikos kazino. Lietuvos pilietis nuo užkalbėjimų apie redidino ženklios rinkėjų dalies nusivylimas formas yra pervargęs. Dar prieš Seimo rinkimus buvo progno- pagrindinėmis tiek dešiniosiomis (konserPaprastai politikų siūlomų reformų tikslai zuojama, esą LŽVS – „vienadienė“ partija, vatoriais), tiek kairiosiomis partijomis (socialyra dideli ir kilnūs, pavyzdžiui, sumažinti valdemokratais). Ir dabar LVŽS yra vis dar vertidžios išlaidas, išspręsti tam tikras problemas, kurios populiarumas išblės. Regis, taip nenama nemažos dalies rinkėjų kaip mažesnė nutiko. Kaip tą paaiškintumėte? sumažinti korupciją, įtraukti visuomenę, blogybė, palyginus su konservatoriais ir susukurti gerą valdymą ir t. t. Tačiau reali resiskaldžiusiais socialdemokratais. Tai liudija Prielaida, kad LVŽS yra vienadienė partija, formų patirtis yra tokia, kad valdžia dažnai ir stabilizavęsis partijos populiarumas, kuris nuo pat pradžių nebuvo teisinga. LVŽS nėra nesupranta siūlomų reformų poveikio ir galeidžia jai varžytis dėl pirmos–antros vietos nauja partija Lietuvos politikos lauke. Ji palimų rezultatų, nežino, kas tas reformas turi visuomenės nuomonės apklausose. įgyvendinti, nesuvokia to, ką reikia padaryti, tyrė ir geresnių, ir blogesnių politinių laikų. Jau 1995 m. Lietuvos valstiečių partija pagal kad inicijuotos reformos veiktų. Opozicija ir nacionalinė žiniasklaida pasReformos sukuria nežinomybę ir psicho- mandatų skaičių buvo ketvirta partija po taruoju metu itin kritikuoja valdančiuosius. konservatorių, Lietuvos demokratinės darloginį diskomfortą tarp reformuojamųjų. Ar nėra šiek tiek perlenkta lazda? bo partijos ir krikščionių demokratų savivalJos paskatina fizines, emocines, psichodybių tarybų rinkimuose, o 2000 m. buvo logines įtampas, veikia neigiamai darbo Didžioji opozicinių partijų kritikos valdanmoralę ir motyvaciją, taip pat pasiten- antra ir atitinkamai nusileido tik sociallibekinimą darbu. Reformos skatina konser- ralams su daugiau nei 200 mandatų. Vėles- tiesiems problema yra pilstymas iš tuščio vatyvumą, t. y. pasipriešinimą joms. Jos niuose vietos rinkimuose LVŽS patekdavo į kiaurą. Nors kritikos yra itin daug, ji labai sujaukia tarpasmeninius santykius ir ska- tarp penkių daugiausiai mandatų savivaldy- dažnai yra apie antraeilius ar trečiaeilius tina konfliktus ar net asmeninius karus. bėse turinčių partijų. Seimo rinkimuose par- dalykus. Pavyzdžiui, diskusijos apie pirmaGaliausiai reformų rezultatai dažnai yra tijai gana geri rezultatai buvo 2004-aisiais, laikius Seimo rinkimus – tikras diskusijų apie nuviliantys, nors dažna valdžia vis vien kai ji surinko daugiamandatėje rinkimų apy- nieką pavyzdys.

Mūsu prioritetas – tradicinė šeima Lietuvoje visai neseniai virė karštos diskusijos dėl prieštaringai vertinamos Stambulo konvencijos, kurią užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirašė dar 2013 m. Jo, aktyviausių Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovų bei Gintauto Palucko vadovaujamų socialdemokratų nuomone, Lietuva privalo kuo skubiau ratifikuoti šią konvenciją. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) negali palaikyti šio ir panašių susitarimų, nes pasisako už tradicinę šeimos sampratą. Dr. Mindaugas PUIDOKAS LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio inici atyva surinkau 76 Seimo narių parašus deklaracijai, užkirtusiai kelią Stambulo konvencijos svarstymui ir priėmimui Seime. Nors visi sutinkame su tuo, kad bet koks smurtas yra neabejotinas blogis, Stambulo konvencijoje į visa tai žvelgiama kiek kitaip. Šis dokumentas įpareigoja ratifikavusias šalis užtikrinti nediskriminavimą dėl socialinės lyties, lytinės orientacijos, šeimyninės padėties ir lyties tapatybės. Už seksualinių mažumų teises kovojančios LGBT organizacijos metai iš metų kartoja, kad partnerystės, santuokos ir įvaikinimo teisių nesuteikimas yra jų diskriminacija. Taigi, draudimas diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos būtų traktuojamas kaip pareiga suteikti Lietuvoje vienalytėms poroms lygų vyro ir moters santuokai statusą. Dėl to mūsų šalis būtų priversta įteisinti gėjų, lesbiečių, transseksualų santuokas bei suteikti teisę vie-

nalytėms poroms įsivaikinti vaikus. Jeigu nesutiktume, būtų keliamos bylos prieš Lietuvą tarptautiniuose teismuose. Dauguma apklausų patvirtina, kad apie 80– 90 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria vienalytėms santuokoms ir galimybei tokioms poroms įsivaikinti vaikus. Nepaisant to, už tradicines šeimos vertybes pasisakančių politikų gretos mūsų šalies politinėje padangėje retėja. Homoseksualų partnerystės idėją palaiko net ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, nors ilgą laiką jo vadovaujama partija aktyviai priešinosi panašioms iniciatyvoms. Jau minėta, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas praktikoje reikštų įsipareigojimą užtikrinti nediskriminavimą dėl lyties tapatybės. Skamba gražiai, bet pasigilinkime į turinį – valstybė privalėtų transseksualius asmenis laikyti esant jų įsivaizduojamos lyties, o tai yra faktinis lyties keitimo įteisinimas. Kai kuriose Vakarų šalyse nediskriminavimas dėl lyties tapatybės yra įgavęs drastiškas formas – vertėtų paminėti leidimus rinktis norimos lyties tualetus, rūbines, dušus (JAV), taip

LVŽS pirmininko pavaduotojas, Seimo narys, Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Mindaugas Puidokas. Seimo kanceliarijos nuotr.

pat teisinę atsakomybę už atsisakymą kreiptis į asmenis jų norima lytimi (Kanada) ir t. t. Pažymėtina, kad konvencijoje vartojama „gender“ sąvoka kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse vertinama labai prieštaringai. Daugėja šalių, kurios, siekdamos išvengti dviprasmiškos situacijos dėl „gender“ sąvokos, neratifikuos Stambulo konvencijos. Pagaliau svarbu tai, kad, prieš ratifikuojant tokius dokumentus, reikėtų pasitarti

Apskritai, opozicija, kaip Lietuvoje ne pirmą kartą nutinka, nėra pajėgi šalia kritikos įvairiais taktiniais klausimais pasiūlyti alternatyvas ir jų pagrindu kritikuoti LVŽS. Kadencijos pradžioje, kaip svarbus taktinis opozicijos pasirinkimas, buvo bandymas supriešinti Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio tandemą. Jis kartais nėra vienbalsis, bet iki šiol sugeba rasti bendrus sprendimus. Arši ir itin asmeniška R. Karbauskio kritika irgi nėra rezultatyvi. Bent iki šiol. Lygiai taip pat ir LVŽS frakcija neišsivaikščiojo pakampiais ir tokio išsivaikščiojimo ženklų nematyti. Kad bendrai priešinimosi ir skandalų tiek politikos lauke, tiek ir viešojoje erdvėje, įskaitant žiniasklaidą, yra daugiau nei per daug, tai visiškai akivaizdu. Kartais panašu, kad gyvename vien tik skandalų pelkėje. Vis dėlto valdantiesiems pagrindinis iššūkis yra ir bus ne opozicija, bet ištesėti dar rinkimuose duotus pažadus apie darnesnę ir teisingesnę Lietuvą. Šnekant apie pažadus, vienas iš svarbiausių LVŽS tikslų – regioninės atskirties mažinimas. Tačiau yra oponuojančių šiam LVŽS tikslui ir tvirtinančių, esą ši problema yra neišsprendžiama: regionai tuštėjo ir tuštės, tad nėra reikalo ko nors daryti šiuo klausimu. Sutinkate? Kad Lietuvoje neturime kiek nors efektyvesnės regionų politikos, tai kaip dukart du – keturi. Kad jos neįmanoma turėti, tai tokie teiginiai yra absurdas. Kad regionai atsigautų, pirmiausia reikia investicijų į žmones. Kol kas gana daug buvo investuota į asfaltą, betoną, šaligatvius ir ga tves. Ir aplinka regionuose iš tiesų gražėjo. Bet ji ir tuštėjo, nes žmogus tose investicijose nebuvo nei pirmas, nei antras prioritetas. Regionų politikai atskaitos taškas turi būti žmogus, bendruomenės, smulkus ir vidutinis verslas, kuris kuria darbo vietas sau ir keliems kaimynams. Tuomet viskas regionų politikoje nuo galvos pradės stotis ant kojų. Kelias į tai nebus paprastas, nes prarasta labai daug. Bet viltis miršta paskutinė.

Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas su visuomene. Deja, šiandien mūsų šalyje trūksta diskusijų, tautos balsas neretai visiškai pamirštamas. Mėginama manipuliuoti jautriomis visuomenei temomis, pavyzdžiui, smurto prieš moteris, siekiant įtikinti, esą naujas dokumentas išgelbės mus nuo šios ydos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Stambulo konvencija pirmiausiai turėtų būti adresuota toms Europos Tarybos narėms, kurios dar neturi sukurto moters apsaugos nuo smurto teisinio indėlio. Tuo metu Lietuvos teisinė sistema jau dabar yra pasiekusi pirminį šios konvencijos tikslą – joje jau galioja visos pagrindinės kovai su smurtu prieš moteris skirtos teisinės nuostatos, kurias siekia įdiegti Stambulo konvencija, ir šios teisės nuostatos gali būti tobulinamos neratifikuojant minėtos konvencijos. Negalima diskriminuoti žmonių dėl jų lyties, rasės, tautybės ir pan. Vis tik nesinori, kad mūsų šalyje vaikai augtų tokioje aplinkoje, kur bendruose moterų dušuose gali maudytis vyras, jeigu jis manosi esąs moteris, kur skatinamas eksperimentavimas su savo lyties tapatybe, o sąvokos „vyras“ ir „moteris“ išstumiamos, nepaliekant teisės matyti natūralių lyčių skirtumų. Nesiekiame pakeisti kitaip mąstančių, ypač liberalias pažiūras propaguojančių žmonių mąstysenos, tačiau esame įsipareigoję prieš savo rinkėjus puoselėti tradicinę šeimą ir su ja susijusias vertybes. Dėl to tvirtas mūsų nepritarimas Stambulo konvencijos ratifikavimui – tai LVŽS rinkiminių pažadų tesėjimas žmonėms, kuriems svarbu, kad mūsų šalyje liktų tradicinės vertybės šeimose ir visuomenėje, o darželiuose ir mokyklose nebūtų sekamos pasakos apie dviejų princų meilę.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Atkurtos Lietuvos demokratijos šaukliai Lietuvos valstiečių sąjunga, nuo 1922 m. su Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija susijungusi į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, suvaidino svarbų vaidmenį kuriant ir įtvirtinant 1918 m. atkurtos Lietuvos valstybingumą. Apie šių politinių jėgų kilmę ir veiklą, joms priklausiusias iškilias asmenybes ir jų nuveiktus darbus – pokalbis su istoriku ir pedagogu, humanitarinių mokslų daktaru Mindaugu Tamošaičiu (Lietuvos edukologijos universitetas). Kada ir kaip atsirado Lietuvos valstiečių sąjunga bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir kokių ideologinių nuostatų šios politinės jėgos laikėsi? Lietuvos valstiečių sąjungos ištakos siekia Didįjį Vilniaus Seimą (1905 m.). Tuomet buvo apsispręsta, kad reikia politinės jėgos, kuri atstovautų valstiečių interesams. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų buvo būtent kaimo gyventojai, lietuviai. Kitaip tariant, buvo atsižvelgta į konkrečią soci alinę grupę – suvokta, jog jeigu socialdemokratai orientuojasi į darbininkus (proletariatą), tai Lietuvos valstiečių sąjunga dėmesį skirs ūkininkams. Žvelgiant į tolesnę Lietuvos valstiečių sąjungos raidą, ji iš pradžių veikė kaip Lietuvos demokratų partijos padalinys, bet 1915 m. jos faktiškai neliko. Partijos veikla Istorikas ir pedagogas Mindaugas Tamobuvo atnaujinta 1918 m., iš Rusijos sugrįšaitis. M. Tamošaičio asmeninio archyvo nuotr. žus partijos ideologams ir vadovams, taip Po karo pakito padėtis Lietuvoje, valstiepat į partijos veiklą įsijungus žmonėms, likusiems Lietuvoje per karą. Buvo įregis- čiai įgijo teisę balsuoti, o jiems labai rūpėjo truoti partijos įstatai ir Valstiečių sąjunga žemės klausimai. Tad natūralu, jog jie rinvėl buvo pasirengusi įsijungti į šalies poli- kosi valstiečių politinę jėgą. Sakyčiau, valstiečių liaudininkų populiarumas ir partijos tinį gyvenimą. Kalbant apie ideologiją, ji nebuvo iš pavadinimas buvo labai savalaikiai. karto suformuluota. Kita vertus, jeigu Valstiečių gretose būta daug iškilių isperverstume „Varpo“ numerius ir kitą to meto informaciją, daugiausiai partija rū- torinių asmenybių, tarp jų – Prezidentas pinosi žemės klausimais: kad žemė būtų Kazys Grinius ir Ministras Pirmininkas ją dirbančiųjų rankose, kad ją dirbtų lie- Mykolas Sleževičius. Koks jų vaidmuo? tuviai, kad būtų kuriamos kooperacijos, Demokratiniu laikotarpiu valstiečių bendrovės ir t. t. Taip pat dėmesys buvo skiriamas švietimui ir kitiems socialiniams liaudininkų tarpe pagrindinė figūra buvo M. Sleževičius. Jis buvo lyderis, jo įtaka klausimams. Reikėtų pažymėti, kad kai kurie valstie- buvo didžiulė. Jis buvo turtingas žmogus, čiai karo metais pasuko į kraštutinę kairę. masonas, teisininkas. 1920–1923 m. jo naNors Lietuvos valstiečių sąjunga egzista- muose vykdavo pokyliai, kuriuose rinkdavo, turime turėti galvoje ir Lietuvos socia- vo to meto Lietuvos politinis elitas. listų liaudininkų demokratų partiją. Dalis 1926 m. antrojoje žmonių, buvusių Rusijoje, stebėjo procesus ten. Teoriškai jie jiems pasirodė grapusėje, kai į valdžią žūs, dėl to būta minčių, jog panašią poliateina valstiečiai tinę programą būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje. Vėliau vyko diskusijos, bendraliaudininkai, turime tikrąją vimas, tačiau Steigiamajame Seime, ypač demokratiją. diskutuojant dėl žemės reformos, buvo suvokta, kad tokios reformos Lietuvoje įgyvendinti nepavyks. Mindaugas Tamošaitis Šnekant apie valstybės valdymą, valstiečių požiūriu, jis turėjo būti demokratinis. M. Sleževičius būrė įvairius žmones Jau XX a. pradžioje – paminėčiau Petrapilio lietuvių Seimą 1917 m., kur dalyvavo aplink save, formavo viešąją nuomonę. nemažai būsimųjų valstiečių liaudinin- Nėra ko stebėtis, kad 1926 m. jo vedami kų – buvo aiškiai pasisakyta už demokra- valstiečiai liaudininkai tapo tais, kurie fortinę Lietuvą su renkamu Seimu, apiman- mavo valdančiąją daugumą. K. Grinius buvo Vinco Kudirkos bendračią etnines žemes. Seimas buvo išrinktas 1920 m. ir jame žygis. Jis turėjo didelį autoritetą visuomedominavo dvi politinės jėgos – Krikščio- nėje, kaip „varpininkas“, kaip gydytojas, nių demokratų blokas ir Valstiečių liaudi- kaip žmogus, kuriam nieko neprikiši – sąžiningas, tikras patriotas. Netgi po to, ninkų blokas. Priminsiu, kad Steigiamajame Seime Lietu- kai jo prezidentavimas baigėsi taip, kaip vos valstiečių sąjunga ir Lietuvos socialistų baigėsi, jis išliko tvirtas kaip uola. Dėl to liaudininkų demokratų partija veikė kaip vėliau aplinkui jį ėmė burtis valstiečiai vienas blokas – jie nekeitė pažiūrų, glaudžiai liaudininkai, nes M. Sleževičius po perbendravo tarpusavyje, o vėliau suprato, kad versmo atsistatydino, netgi kuriam laikui nėra kliūčių tapti viena politine jėga. Buvo pasitraukė iš politikos. Kai po kelių metų atsisakyta socializmo, nes jis nebuvo popu- M. Sleževičius grįžo į partiją, jo įtaka jau liarus Lietuvoje, ir nuspręsta suvienyti jėgas. buvo kur kas mažesnė.

Socialistų liaudininkų demokratų ir Valstiečių sąjungos frakcijos Steigiamajame Seime nariai. Kaunas, 1920 m. LCVA nuotr.

Galų gale nepamirškime, kad tiek K. Gri- pildė vienas kitą. Tai nebuvo vieno žmonius, tiek ir M. Sleževičius, suvaidino labai gaus partija. svarbų vaidmenį Lietuvos valstybingumo Koks Lietuvos valstiečių sąjungos ir kūrimo bei įtvirtinimo procese. 1920– 1922 m., kai K. Grinius buvo Ministru Pir- Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunmininku, buvo padėti pagrindai Lietuvos gos indėlis įtvirtinant demokratinę sanvalstybingumui, o M. Sleževičius suvaidi- tvarką Lietuvoje? no reikšmingą vaidmenį NepriklausomySakyčiau, valstiečiai liaudininkai buvo viebės kovų metu – kai Augustinas Voldemaras nesusitvarkė su savo uždaviniais, ninteliai, kurie tiek 1920 m., tiek ir 1940 m., o ypač – po 1926 m. gruodžio perversmo, M. Sleževičius laiku mobilizavo pajėgas. įsivaizdavo Lietuvą demokratine valstybe. Reikšminga tai, kad šalies valdymą jie Kurie dar Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos atstovai ir jų darbai yra suvokė ne iš viršaus, bet iš apačios. Jų požiūriu, buvo būtina kurti stiprią savivaldą, svarbūs? skatinti bendruomenes būti aktyvias. Ir Paminėčiau Feliciją Bortkevičienę. Vals- jos turėjo atnešti idėjas į viršų. Valstiečiai liaudininkai nepriėmė tarpinio tiečiai liaudininkai laikėsi demokratinių tradicijų, jas formavo. „Lietuvos žinios“, varianto tarp autoritarinio ir demokratinio „Lietuvos ūkininkas“, „Varpas“ ir kiti lei- valdymo. Jie žvelgė kitaip. Ir dėl savo idėjų diniai – visa tai ėjo per F. Bortkevičienę. buvo pasirengę kovoti bet kokia kaina. Jie Faktiškai ji buvo partijos stuburas, de- ir kritikavo valdžią, ir rašė įvairius memomokratinių pažiūrų skleidėja. Ji palaikė randumus. Ir jie niekuomet nepasisakė nuolatinius kontaktus su M. Sleževičiumi, už smurtą. Nors jaunoji liaudininkų karta vėliau pasirinko kiek kitokį kelią, senoji K. Griniumi ir kitais. Dar viena svarbi asmenybė buvo Zigmas karta – F. Bortkevičienė, M. Sleževičius ir Toliušis. Jis buvo teisininkas, kelių de- kiti – rinkosi nuosaikią kovą. Kaip yra samokratinių Seimų narys, M. Sleževičiaus kęs M. Sleževičius, „Kova eina ir ji eis, kol dešinioji ranka. Taip pat labai reikšmingą Seimas bus sušauktas“. Sakyčiau, ši frazė vaidmenį atliko „varpininkas“ Jonas Stau- yra kertinė, puikiai iliustruojanti valstiečių gaitis, Jonas Vileišis. Nors sakoma, esą liaudininkų vertybines nuostatas. Be to, liaudininkai labai prisidėjo prie to, pastarasis buvo socialdemokratas, tai nėra tiesa. Jis buvo liaudininkas, vienas iš kad demokratinė santvarka būtų įteisinta partijos ideologų. Po 1926 m. perversmo 1922 m. Lietuvos Konstitucijoje. Nors pajis dirbo Kauno burmistru, kuri laiką buvo grindiniame šalies įstatyme buvo daug valstiečių liaudininkų partijos pirmininkas. gražių nuostatų, jos iš pradžių negaliojo. Ekonominiais ir žemės ūkio klausimais Tarkime, karo stovis išliko. 1926 m. antroliaudininkai taip pat turėjo savo ideolo- joje pusėje, kai į valdžią ateina valstiečiai gų, lyderių. Vienas jų – Jurgis Krikščiūnas, liaudininkai, turime tikrąją demokratikuris du kartus buvo žemės ūkio ministru, ją. Ko gero, ne veltui Prezidentas Valdas Adamkus (jis jaunystėje artimai bendravo daug rašė ir nusimanė šiais klausimais. Taip pat vertėtų paminėti Albiną Rimką. su K. Griniaus sūnumi Liūtu, dažnai lankėJeigu pažvelgi į „Varpą“ ar kitus to meto si jo tėvo namuose) ir kiti nuolatos atsisuleidinius, galima pamatyti, jog A. Rim- ka į K. Grinių, į tą demokratijos idealą. Apmaudu, kad nemažai valstiečių liauka ypač daug rašė įvairiais žemės ūkio klausimais. Kartais sakoma, kad žemės dininkų idėjų, ypač autoritarizmo laikotarreforma – Mykolo Krupavičiaus nuopel- piu, liko tarsi šauksmas tyruose, o praėjus nas. Ne visai. Jeigu žvelgiame į Agrarinės tam tikram laikui pasitvirtino. Pavyzdžiui, komisijos posėdžius, jų stenogramas, tai K. Grinius įspėjo, kad esančia priešprieša matyti, kad drauge su krikdemais labai tarp savų pasinaudos išorės jėgos ir tai svarbų vaidmenį suvaidino ir valstiečiai sunaikins nepriklausomybę. Taip ir nutiko 1940 m. – Sovietų Sąjungai okupavus Lieliaudininkai. Kitaip tariant, partija turėjo savo bran- tuvą išsipildė K. Griniaus žodžiai, jo pasaduolį, aplinkui kurį sukosi partijos gyve- kyti prieš dešimt metų. nimas. Daugelis šių žmonių buvo savo srities specialistai, profesionalai. Jie pa- Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Investicija į švietimą – investicija į ateitį „Dažnai girdime sakant, kad švietimas – valstybės išlikimo pagrindas, o mokytojo profesija turėtų būti prestižinė. Tačiau problemų dar yra daug ir jas vargu ar išspręs vien tik etatinio darbo apmokėjimo pertvarka“, – teigia Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijoje dirbanti mokytoja Rasa Jasmontienė. Švietėjos nuomone, reikia platesnio požiūrio į šiandieninę mokyklos realybę ir kompleksinių sprendimų. Klestinčios valstybės pagrindas – išsilavinusi visuomenė. Deja, daugelio švietėjų netenkina esama padėtis švietimo sektoriuje. Kurios problemos aktualiausios mokytojams? Visiems mąstantiems seniai aišku, kad pagrindinė bet kurios valstybės sėkmės sąlyga – šviesi visuomenė, išsilavinę piliečiai. Nepasakysi, kad lietuviai nesiekia išsilavinimo, bet būtent mokytojo profesija pastarojo meto Lietuvoje tikrai nebuvo ir nėra „prestižinė“ ir vargu ar greitai tokia bus laikoma. Tai yra vienas iš lietuviškų paradoksų, kai daug ir ilgai kalbama apie valstybei bei tautai svarbius bendrus siekius, tačiau labai menkai tedaroma, o bet koks veiksmas, menkiausias judesys apauga metų metus besitęsiančiais tuščiais svarstymais ir tarpusavio stumdymusi. Be to, šalyje, kur politikų pomėgis kalbėti tuščiais pažadų šūkiais yra tiesiogiai proporcingas jų kuruojamų dalykų neišmanymui, kur valdininkijos aklo formalizmo įpročiai nesikeičia nuo sovietinių laikų, o pamėgusių įvairiausiomis kryptimis iliuziškai „tobulinti“ ir reformuoti švietimo sistemą (ypač Europos Sąjungos lėšomis) vis daugėja, kur eilinio mokytojo darbo apimtys kasmet apauga papildomais darbais ir vis naujais kvalifikaciniais reikalavimais, o atlygis už viską – atvirkščiai proporcingas, sukurti palankias sąlygas gabių mokytojų „priauginimui“ yra sudėtinga. Tas „ateities žmogus-mokytojas“ turėtų būti itin talentingas, unikalus, tikslingai „einantis kiaurai“, pasišventęs kasdien kovoti ne tik už savo darbo metodus, bet ir už savo išlikimą – galbūt dabartinių mokyklų darbo sąlygos jo tikrai nedomintų. Tačiau dabar realybė – kitokia ir kol kas akivaizdu, kad tik idėja ir pasišventimas naujos kartos nevilioja, o mokyklose vis tebedirbančių mokytojų dauguma stropiai vykdo nurodymus ir šis darbas tampa rutina (nes šiam darbui rengėmės, didžiąją dalį gyvenimo atidavėme mokyklai, jaučiame prasmę dirbti dėl vaikų ir t. t.), savikūrai, tobulėjimui, naujoms idėjoms, kūrybingumui ir kitiems dalykams dažnai nei laiko, nei jėgų, nei lėšų nebepakanka. Supratome, kad noras aukotis, kovoti, degti, nenurimti nėra amžinas ir jį marinančių priežasčių Lietuvos švietimo sistemoje matėme ir tebematome tikrai labai daug. Pradedant tuo, kad pamokoje mokytojas paliktas vienas dirbti su mišria įvairių gebėjimų 25–30 mokinių klase, neturėdamas jokių pagalbininkų, iš mokytojo reikalaujama individualizavimo, diferencijavimo, integravimo, informacinių technologijų panaudojimo ir dar bent 15 kūrybinių-metodinių „stebuklų“. Taupant lėšas net skirstymas į grupes mokyklose panaikintas, ypač trūksta įvairių specialistų, dirbančių su specialiųjų poreikių vaikais, dažnai tik mokytojas yra atsakingas už probleminio elgesio mokinių drausminimą. Augant kokybiško ugdymo reikalavimams, jų įgyvendinimui nėra priemonių. Nesant pakankamai specialistų etatų mokytojo pareigybei kraunamos vis naujos papildomos funkcijos (proforientavimas, socializavimas, netradiciniai ugdymo renginiai ir t. t.). Baigiant nuolatine psichologine įtampa, kurią mokytojai patiria ne tik dėl darbo krūvio, bet ir dėl kasdieninio darbo vertinimo, nesaugumo dėl ateities, menko atlyginimo. Problemų daug ir jas sunkiai išspręs vien tik

etatinio darbo apmokėjimo pertvarka. Reikia platesnio požiūrio į šiandieninę mokyklos realybę ir kompleksinių sprendimų. Be to, kas jau daroma (etatinio darbo apmokėjimo pertvarka), ką dar reikėtų padaryti, kad mokytojas mūsų šalyje tiek dvasiniu, tiek ekonominiu požiūriu jaustųsi oriai? Etatinė darbo pertvarka mokytojui turėtų padėti etate (36 valandos per savaitę) įvardinti visus atliekamus darbus bei sulaukti atitinkamai teisingesnio atlyginimo, nes šalia pamokų ir su pamoka susijusių darbų (pasirengimas, rašto darbų taisymas) etate atsiras ir kiti mokytojo darbai (vadovavimas klasei, metodinė, projektinė veikla, netradicinio ugdymo dienų, kitų renginių organizavimas, tėvų informavimas, darbas su gabiaisiais ir specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais ir t. t. – patys mokytojai savo atliekamų darbų apklausoje įvardino apie 30 įvairių darbų pozicijų). Bet etato formavimo procesas tik prasideda, jame dar daug kas neaišku, trūksta pačių mokytojų nuomonės ir sprendimų. Todėl šiame darbe privalo dalyvauti ir patys mokytojai, jų profesinės sąjungos, darbo tarybos, mokyklų bendruomenės. Į etatą būtų galima sutalpinti visus mokytojo darbus, todėl, pavyzdžiui, mokytojai, turintys mažesnį pamokų krūvį, galėtų papildyti savo etatą kitais mokyklai reikalingais darbais; per kelias mokyklas „lakstantiems“ dalykininkams atsiranda pasirinkimo galimybė; vidutinį krūvį turintis mokytojas gali tikėtis gauti atlygį ir už iki šiol neapmokamus jo darbus, pavyzdžiui, vadovavimą metodinei grupei ir t. t. Tačiau, jei mokytojai patys nedalyvaus kuriant etato struktūrą, gali atsitikti, kaip dažnai Lietuvoje švietimo sistemoje atsitinka: kažkokia reforma vyksta, bet apie ją nieko nežinome. Mes, profsąjungiečiai, stengiamės dalyvauti pertvarkų procesuose, priešintis netinkamiems sprendimams, aktyvinti mokytojus: informuojame, aiškiname įstatymus, lydimuosius aktus, konsultuojame, rengiame mokymus, kaip dalyvauti pertvarkų procesuose. Sudėtinga suburti apie 90 proc. neorganizuotų mokytojų vieningiems sprendimams ir veiksmams (profsąjungos jungia vos 10 proc. švietimiečių), tačiau pagaliau turėtume pajusti, kad tik turėdamas žinių, suprasdamas tikslą ir pats dalyvaudamas procese, žmogus jaučiasi pilnavertis visų pertvarkų dalyvis, turintis teisę ir galintis keisti proceso eigą. Kai kitų parengtos ir vykdomos reformos nepasitvirtina ir patys jų rengime nedalyvavome, dažniausiai jau būna per vėlu kažką kaltinti, nes tampame tik aukomis. Aukos ir vergo vaidmuo mokytojams ne tik netinka, žemina mokytojo orumą, naikina jo savivertę, bet ir leidžia visuomenei mokytojo negerbti, nebepasitikėti mokytojo išsilavinimu, intelektu, pilietiškumu. Lietuvoje, ypač šalies regionuose, mažėja gyventojų. Ką reikėtų padaryti, kad nenukentėtų švietimo paslaugos kokybė rajonuose? Mažėjančių savivaldybių tarybos ir administracijos kartu su regiono gyventojais pirmiausia turėtų rūpintis racionaliu mokyklų tinklo optimizavimu, o liekantiems ir atvyks-

Mokytoja Rasa Jasmontienė.

R. Jasmontienės asmeninio archyvo nuotr.

tantiems mokytojams sudaryti kuo patrau- pat pagerintų etatinio darbo apmokėjimas, klesnes darbo ir gyvenimo rajone sąlygas: mažesnių klasių finansavimas bei daugiaapmokėti kelionių į nutolusias mokyklas funkcių centrų kūrimas tuštėjančiose mokyišlaidas, suteikti įvairias lengvatas, finansinę klose. paramą ir t. t. Rajono mokyklų pedagogų situaciją taip Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

Švietimo sistemos pertvarka: ką būtina žinoti? Investicijos į žmogų: švietimo reformai įgyvendinti 2019 m. numatytos 169 mln. eurų investicijos. Didžioji dalis lėšų (49 mln. eurų) atiteks mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemos modeliui, kuris leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei. Vidutiniai mokytojų atlyginimai 2019 m. sieks 1 000 eurų. Dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams bei doktorantų stipendijoms planuojama skirti 31 mln. eurų, profesinių mokyklų tinklo optimizavimui ir efektyvinimui – 20 mln., neformaliajam vaikų krepšeliui – 15 mln. Bendrasis ugdymas: iki 2020 m. bus atnaujintas ugdymo turinys ir metodai, kurie nebeatitinka šiandienos iššūkių. Keisis ir mokinių vertinimo sistema – bus įvestas kaupiamasis mokymosi rezultatų vertinimas, kuris sumažins brandos egzaminų reikšmę. Ypatingas dėmesys bus skiriamas silpnesnėms mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai yra žemiausi. Bus koreguojamas ir bendrojo ugdymo finansavimo modelis. „Perkraunama“ pedagogų rengimo sistema. Profesinis mokymas: profesinis mokymas orientuojamas į valstybės ir darbdavių, regionų, atskirų visuomenės ir verslo sektorių poreikius. Bus iš esmės sustiprintas praktinis mokymas, išplėtota pameistrystės mokymo forma, o mokymo programos pertvarkomos į modulines, besimokantiems suteikiant daugiau galimybių lanksčiai formuoti savo kvalifikacijų krepšelį. Aukštasis mokslas: reorganizavus aukštųjų mokyklų tinklą bus sustiprinti tarptautiniu mastu konkurencingi universitetai Vilniuje ir Kaune, išlaikyti ir toliau plėtojami kokybiški aukštojo mokslo centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Tyrėjų ir dėstytojų atlyginimai 2019 m. augs vidutiniškai 16 proc., kaip ir doktorantų stipendijos. Didėja valstybės finansuojamų bakalauro studijų vietų skaičius. Siekiama geriau subalansuoti universitetinį, koleginį aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą, kurie atliepia šalies regionų bei ūkio sektorių darbo rinkos poreikius. Mokslas ir inovacijos: dėmesys bus skiriamas ir stiprių mokslininkų grupių formavimui. Vystant tarptautinio lygio tyrimų centrus didžiuosiuose šalies universitetuose ypač daug dėmesio bus skiriama jų ryšiams su šalies technologine ir socialine pažanga, kompetencijų, technologijų perdavimo centrų plėtojimui. Šia kryptimi bus tobulinama ir mokslinių tyrimų institutų veikla.

ŠMM, LVŽS inf.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

V. Matijošaitis: „Reikšmingus pokyčius gali padaryti tik stipri komanda“ Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis – ne tik vienas iš populiariausių politikų Lietuvoje, bet ir labai gerbiamas kauniečių. Tačiau pats laikinosios sostinės vadovas savo populiarumo nesureikšmina – anot jo, Kaunui sekasi, nes jį valdo tikri miesto patriotai. Mere, esate vienas iš populiariausių politikų Lietuvoje, Jus labai gerbia Kauno gyventojai. Ką Jums asmeniškai reiškia toks įvertinimas? Žinoma, smagu, kai esi vertinamas. Bet aš reitingų ir populiarumo tikrai nesureikšminu. Iš tiesų tai yra ne mano, o mano komandos nuopelnas ir įvertinimas. Kauno miestas dažnai vadinamas sėkmės pavyzdžiu kitiems miestams ir regionams. Jūsų nuomone, ką turėtų žinoti kiekvienas miesto ar rajono meras, kad jam pavyktų pasiekti tokių rezultatų, kaip Jums ir Jūsų komandai Kaune? Reikšmingus pokyčius gali padaryti tik stipri komanda. Idealu, jeigu toje komandoje yra surinkti savo miesto patriotai, kaip kad šiandien yra Kaune. Žmonės turi pažinoti skaičius, jie turi suvokti pinigų vertę ir su jais elgtis taip, kaip su savo: derėtis, už paslaugas ir visa kita mokėti realias rinkos kainas.

Kaune pinigų visada buvo, bet jie nuplaukdavo kažkur žemyn upe. Užtvenkus šitas upes, resursus nukreipėme ten, kur labiausiai reikėjo – į miesto tvarkymą. Visvaldas Matijošaitis Kaune pinigų visada buvo, tačiau jie nuplaukdavo kažkur žemyn upe. Užtvenkę šias upes, išteklius nukreipėme ten, kur labiausiai reikėjo – į miesto tvarkymą. To rezultatai po truputį pradeda matytis. Užsienio investuotojai pamažu atranda Kauną. Kaip Kauno miesto savivaldybė prisidėjo viliodama užsienio verslą į laikinąją sostinę?

Kiekvienam investuojančiam verslui Ilgą laiką Kaunas tarsi neišnaudojo reikia, kad visi reikalai ir formalumai būtų savo potencialo – antras pagal dydį sutvarkomi greitai ir be jokių trukdymų. miestas Lietuvoje, mokslo ir kultūros Aš pats kažkada vieno sklypo detalųjį centras, geografiškai esantis praktiškai planą Kaune tvirtinausi aštuonis metus. šalies centre. Pagaliau, Kaune gerai iš- Dabar Kaune visi savivaldybės adminisplėtota infrastruktūra. Kaip taip nutiko? tracijos specialistai žino, kad leidimai ir

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Kauno miesto savivaldybės nuotr.

suderinimai turi būti padaryti taip grei- Aplinkos) į Kauną. Kuo tai svarbu laitai, kaip tik įmanoma. Ir privatus verslas kinajai sostinei? galiausiai pamatė ir patikėjo, kad Kaunas laukia jų. Manau, kad dėl šio sprendimo laimės visi: tiek valstybė, tiek Kaunas, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun- mūsų žmonės. ga įgyvendina savo pažadą ir ketina perkelti dalį ministerijų (Žemės ūkio ir Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

G. Surplys: „Perkeldami ministeriją, stipriname regionus“ „Kaunas yra puiki vieta dirbti“, – tikina naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, vienu iš svarbiausių savo prioritetų iškėlęs tikslą perkelti Žemės ūkio ministeriją iš Vilniaus į laikinąją sostinę. Pokalbis su ministru apie šią idėją ir jos realizavimą.

apie Kauną. Esu viešai išsakęs mintį, kad ir tarp Vilniaus bei Kauno miestų esančių savivaldybių merai taip pat gali teikti pasiūlymus dėl patalpų. Tam tikros ministerijos pavaldume esančios žinybos galėtų įsikurti Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Trakuose ar Jonavoje. Pagaliau, Kaunas yra beveik Lietuvos viduryje, ties svarbių kelių sankirta. Todėl Žemės ūkio ministerijai ir jai pavaldžių įstaigų klientams yra daug patogiau atvykti į Kauną, o ne į Vilnių.

Ministre, kaip gimė ši idėja, kokios priežastys verčia priimti tokį sprendimą? Siūlymas perkelti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas į Kauną yra įrašytas į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą. Tai – vienas iš mūsų pažadų, duotų rinkėjams prieš Seimo rinkimus. Sprendimas yra grįstas tuo, kad mes visų pirma turime galvoti apie regioninę politiką, nes šiandien turime situaciją, kai beveik visos centrinės valdžios institucijos yra sutelktos keliuose kvadratiniuose kilometruose Vilniuje. Kai kurių ministerijų ir žinybų perkėlimas į kitus šalies miestus gali tapti veiksmingu regioninės politikos įrankiu. Viena vertus, į tuos miestus atvyksta žmonės, kurie turi perkamąją galią. Gaudami atlyginimą iš valstybės biudžeto, jie ir pietauja, ir kavos išgeria, ir galbūt į kiną arba sporto klubą nueina. Kita vertus,

Ar jau esate numatę vietą, kur Kaune įsikurs Žemės ūkio ministerija?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. LVŽS nuotr.

sudarome galimybes valstybės aparate įsidarbinti žmonėms, kurie gyvena tuose miestuose, šiuo atveju, Kaune. Labai svarbu ir tai, kad laikinojoje sostinėje veikia Aleksandro Stulginskio universitetas arba būsimoji Žemės ūkio akademija, o tai yra papildomas akstinas žmonėms, kurie baigė ar baigs studijas šiame universitete, vėliau įsidarbinti Žemės ūkio ministerijoje. Valstybės institucijų turėjimas yra miesto prestižo ir garbės reikalas. Kalbu ne tik

skauda, kol lauki operacijos, o jos metu jau nebeskauda. Kalbamės su darbuotojais ir darome viską, kad perkėlimas jiems būtų kiek įmanoma mažiau skausmingas. Reikėtų kompensuoti kelionės išlaidas, galbūt įskaičiuoti kelionės laiką į darbo laiką. Svarstome ir galimybę samdyti autobusus, kurie paimtų žmones iš tam tikrų Vilniaus mikrorajonų ir nuvežtų juos iki stoties. Variantų yra daug ir įvairių. Kita vertus, darbuotojams esu sakęs, kad jeigu jūs žinosite, kad dirbate pačioje pažangiausioje ir geriausiai įrengtoje ministerijoje šalyje, jei dar ir jūsų atlyginimas bus keliais ar dešimt procentų didesnis, galbūt pasvarstysite, kad dirbti Kaune tikrai nėra pats blogiausias pasirinkimas.

Tiksliai atsakyti į šį klausimą šiandien dar negaliu. Vis dėlto patraukliausias yra rajonas, esantis šalia Kauno geležinkelio stoties, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ ruošia didelį proveržį keleivių Ministre, o Jūs liksite Vilniuje ar kelsivežimo srityje. Kalbama, kad trauki- tės gyventi į Kauną? nys Vilnius–Kaunas pasieks galutinį kelionės tašką greičiau nei per vieną Keltis gyventi į Kauną neplanuoju, nes valandą. Tai, jei palyginsime kelionę į 2020 m. baigsiu savo darbą. Vis dėlto Vilniaus centrą iš Balsių ar Ožkinių sodų, esu pasiryžęs važinėti į laikinąją sostinę. laikas yra panašus. Tuo tarpu, su Premjeru esame sutarę, kad tais atvejais, kai man ar kitiems miKą apie šį planą galvoja ministerijos nisterijos darbuotojams dieną ar pusdiedarbuotojai? nį reikės darbuotis Vilniuje, pavyzdžiui, dalyvauti Vyriausybės ar Seimo posėŽmonės reiškia įvairių nuogąstavimų. džiuose, būti Seimo komitetuose ir t. t., Tačiau tai yra natūralu – jie gyvena Vil- Vyriausybės rūmuose mums bus išskirti niuje, veda vaikus į darželį, į mokyklą ir kabinetai ir ten galėsime dirbti. pan. Nepaisant to, noriu, kad persikėlimas įvyktų kuo greičiau, nes labiausiai Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

R. Karbauskis: „Nebijome būti puolami dėl savo Pradžia 1 psl. Šokiravo tai, kad konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis per konservatorių partijos suvažiavimą, užuot atsiprašęs kolegų, kad įklampino juos ir partiją į politinės korupcijos skandalą, lyg niekur nieko žėrė kaltinimus mums, nors mes niekada nebandėme užvaldyti valstybės. Ne aš ir ne Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai „MG Baltic“ atstovams pristatinėjo rinkimų programą. Tai G. Landsbergis pietavo su „MG Baltic“ atstovais, tai jis jų prašė patarimų, kaip ir kokią politiką vykdyti. Ir tai jis gavo iš koncerno dovanų dėžutę, kurią, kaip pats pripažino, liepė paslėpti savo padėjėjai. Susidaro įspūdis, kad jaunajai konservatorių kartai tokios sąvokos, kaip „garbė“, „padorumas“, „sąžiningumas“ – sunkiai suvokiamos. Pažvelkime į G. Landsbergio kolegas – Lauryną Kasčiūną, Mykolą Majauską, Tadą Langaitį. Ar paviešinta skandalinga informacija apie jų veiklą privertė juos atsiprašyti žmonių, kurie jais pasitikėjo? Ar įmanoma tokiems politikams išaiškinti, kas yra pagarba žmogui, bendruomenei, tautai arba valstybei? Aš tokių iliuzijų neturiu. Praradau viltį, kad vieną dieną G. Landsbergis ir jo bendražygiai supras, kad labai negerai kavinėse girdyti moksleives, kaip tai darė M. Majauskas. Pasitikėjimo konservatoriams neprideda ir tokie veikėjai, kaip T. Langaitis, kurie traukiasi iš Seimo, aiškindami, neva dėl to esame kalti mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, nors iš tiesų kaltas yra šio jaunuolio beribis godumas. Pagaliau negalima pasitikėti ir jaunuoju konservatorių lyderiu, iš kurio lūpų sklinda neapykanta visiems, kurie trukdo jam patenkinti savo asmenines ambicijas. Jis netgi pasirengęs tarnauti korumpuotam verslui, kad tik patenkintų savo puikybę. Akivaizdu, jog konservatorių ryšiai su „MG Baltic“ buvo analogiški tiems, kuriuos su šiuo koncernu palaikė Liberalų sąjūdis. Net panašu į tai, kad abi šios partijos veikė išvien, atstovaudamos šios verslo grupės interesams. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad ne su kuria nors kita partija, o būtent su konservatoriais į rinkimus ėjo „MG Baltic“ viceprezidentas? Negana to, konservatoriai mielai priėmė to koncerno paramą, derino koalicijas ir svarbiausius valstybės postus bei įstatymus. Manau, kad Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, G. Landsbergis tokioje situacijoje turėtų nuleisti galvas ir bent jau patylėti. Tačiau jie ir toliau apsimetinėja, esą niekas nevyksta ir jie yra skaidrūs. Maža to, gindamiesi dar drabsto purvais kitus. Konservatoriai, kurie nuolatos visiems primena apie įvairias grėsmes, save laiko didžiausiais Lietuvos patriotais, nors patys per pastaruosius daugiau nei du dešimtmečius darė viską, kad Lietuva silpnėtų. Prisiminkime privatizacijos procesą, pasibaigusį valstybės turto išgrobstymu, didžiulį nuostolį valstybei atnešusį skandalingą „Mažeikių naftos“ pardavimą bendrovei „Williams“, krizės metu konservatorių vykdytą liūdnai pagarsėjusią „diržų veržimosi“ politiką, kai be gailesčio buvo rėžiamos senatvės

pensijos mūsų senjorams, karpomi atlyginimai kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, o kita ranka skolinamasi keliskart brangiau negu skolinosi kaimynai latviai. Tik dabar pavyko kompensuoti tuos nuostolius, kuriuos Lietuvos žmonės patyrė per paskutinį konservatorių valdymą. Štai kokiomis „vertybėmis“ vadovaujasi konservatoriai. Mūsų vertybės – kitokios. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi aiškią Lietuvos raidos viziją ir žingsnis po žingsnio ją įgyvendina. Kalbėdami apie ekonominę politiką, kitaip nei konservatoriai, laikomės požiūrio, kad kiekvienos klestinčios valstybės pagrindas – stiprios ir sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose gebančios nacionalinės įmonės. Tą patvirtina labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių – Pietų Korėjos, Suomijos, Danijos, Švedijos – sėkmės istorijos. Manau, kad Lietuva turi visas galimybes suklestėti. Mūsų žmonės – darbštūs, išsilavinę ir kūrybingi, mūsų tradiciniai gamintojai ir jų gaminami produktai – gerai žinomi ir vertinami visame pasaulyje. Tai yra didžiausias Lietuvos turtas, kurį privalome visomis išgalėmis saugoti, o ne naikinti. Valstybė turi būti aktyvi – ji privalo tinkamai atstovauti nacionalinių gamintojų interesams tarptautinėje erdvėje, užtikrinti eksporto rinkas, skatinti lietuviškos produkcijos vartojimą vidaus rinkoje. Ne mažiau svarbu vykdyti ir tinkamą investicijų politiką – dėti visas įmanomas pastangas, kad mūsų šalyje atsirastų kuo daugiau bendrų lietuviškų ir užsienio šalių verslo įmonių, o ne tik užsienietiškų įmonių filialų. Tik taip pasieksime, kad Lietuvoje pasiliktų šių įmonių sukuriamas pelnas, būtų sukurtos stabilios darbo vietos ir investuojama į tų įmonių technologinį vystymąsi. Regioninei atskirčiai mažinti ilgus metus nebuvo skiriamas dėmesys – viskas buvo palikta savieigai. Dabar turime Politinės korupcijos situaciją, kad nors Lietuva – maža valsskandalas, įklampitybė, tarp jos regionų egzistuoja didenęs ne tik liberalų, li skirtumai. Statistika rodo, kad nors bendrojo vidaus produkto dalis vienam bet ir konservatorių vedlius, žmogui tam tikruose Lietuvos regioparodė, kaip svarbu ryžtingai nuose siekia Vakarų Europos valstybių lygį, yra ir tokių regionų, kurie primena kovoti su korupcija. Rytų Europą. Nevykdydami aktyvios regioninės po Ramūnas Karbauskis litikos, leisime, kad ši praraja ir toliau didėtų. Todėl jau inicijavome konkrečią Ką galvojate apie paviešintą Lietusocialinę programą, pagal kurią jaunoms šeimoms, nusprendusioms įsigyti būstą vos Respublikos Prezidentės ir buvuregionuose, valstybė suteiks finansinę sio liberalų vedlio Eligijaus Masiulio paramą. Tikimės, kad tai ne tik taps po- susirašinėjimą? stūmiu jaunimui ieškoti darbo arba kurti Šis skandalas parodė, kokia dar netobuverslą atokesnėse šalies vietovėse, bet ir la yra jauna Lietuvos demokratija. Mesleis išspręsti pamažu persipildančių šatas šešėlis ant aukščiausių ir svarbiausių lies didmiesčių problemas. valstybės pareigūnų, kurių reputacija Žinoma, tik šios priemonės nepakaks anksčiau buvo laikoma nepriekaištinga. panaikinti regionų ir didžiųjų miestų Tenka pritarti tiems teisininkams ir poatskirtį, todėl ir toliau dėsime pastangas skatinant investicijas ir darbo vietų litologams, kurie pažymėjo, kad paviekūrimą regionuose, išlaikant ir netgi pa- šintuose laiškuose, jeigu, žinoma, jie didinant socialinių, švietimo, kultūros ir yra autentiški, galima įžvelgti spaudimo sveikatos paslaugų kokybę bei prieina- žiniasklaidai požymių, o tai nėra suderimumą, palaikysime savivaldybių sava- nama su konstituciniais ir demokratiniais rankiškumo siekius. Kadangi valstybės mūsų valstybės pagrindais. Negalima biudžetas surenkamas žymiai didesnis, bandyti paveikti žurnalistų per jų saviatsiranda daugiau galimybių įgyvendin- ninkus. Toks elgesys Konstitucijos prasme – netoleruotinas. ti šiuos tikslus.

Esu sakęs, kad mes turėjome apkaltą Prezidentui Rolandui Paksui ir, mano nuomone, priežastis, dėl ko R. Paksas neteko savo posto, nebuvo niekuo reikšmingesnė negu tos priežastys, apie kurias mes dabar šnekame viešoje erdvėje. Taip neturi elgtis nei Prezidentai, nei Seimo nariai, nei Vyriausybės nariai, niekas. Dėl to esame suinteresuoti skaidrumu ir visos informacijos paviešinimu. Privalome ištirti paskelbtą susirašinėjimą, nes nutylėjimas šiuo atveju būtų nusikaltimas. Būtent dėl šios priežasties Seime verta pradėti tyrimą. Tikimės, kad jis turėtų atsakyti, ar buvo pažeidimų, kokie jie. Politikai privalo suvokti, kad taip elgtis negalima. Tai yra labai svarbu. Nesakau, kad savaime šio tyrimo tikslas yra Prezidentės apkalta. Tačiau negalime atmesti prielaidos, kad tyrimo metu gali paaiškėti įvairių aplinkybių, kurios galbūt vers sugrįžti ir prie apkaltos klausimo. Kuriuos savo darbus išskirtumėte ir galėtumėte pavadinti sėkmingais darbais dar neįpusėjus kadencijai? Politinės korupcijos skandalas, įklampinęs ne tik liberalų, bet ir konservatorių vedlius, parodė, kaip svarbu ryžtingai kovoti su korupcija.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

pastangų keisti padėtį valstybėje“ Klystame ir mes, tačiau daugelio sprendimų nebuvo daroma nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, dėl to nėra patirčių, iš kurių galime pasimokyti.

Ramūnas Karbauskis

Ką atsakytumėte skeptikams, kurie sako, kad per pastaruosius pusantrų metų gyvenimo sąlygos Lietuvoje nepagerėjo?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. LVŽS nuotr.

Atvirai ir tiesiai pasakyčiau, jog esminiams pokyčiams prireiks laiko. Nes tik visuma esminių sprendimų gali sudaryti sąlygas Lietuvos ekonomikai kilti ir gyventojų gerovei augti. Be to, liaudies išmintis byloja: „Kas nedirba, tas neklysta“. Klystame ir mes, tačiau daugelio sprendimų nebuvo daroma nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, dėl to nėra patirčių, iš kurių galime pasimokyti. O ir mūsų pirmtakai mums paliko gausybę problemų. Deja, skaudulių ir neteisybės šiandieninėje Lietuvoje dar yra daug. Tenka apgailestauti, kad praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo nepriklausomybės atkūrimo nemaža dalis žmonių patiria didelį materialinį nepriteklių, visuomenę slegia sunki socialinių problemų našta, vis dar nesugebame įveikti didžiausios mūsų valstybės nelaimės – korupcijos. Nematydami aiškios valstybės raidos prioritetų ir nesulaukę jiems žadėtų pokyčių, žmonės renkasi emigraciją. Skaudu matyti tuštėjančius kaimus ir miestelius, o ypač neramina tai, kad Lietuvą palieka jauni, išsilavinę žmonės, kurie yra mūsų šalies ateitis. Vis dėlto padarėme jau tikrai nemažai – daug svarbių sprendimų priimta, daug reikšmingų pokyčių pradėta. Žinoma, priešakyje laukia ilgas kelias – būtinų atlikti darbų sąrašas dar yra ilgas. Lengva nebuvo ir nebus, tačiau galiu patikinti, kad niekas nesumenkins mūsų ryžto įgyvendinant pokyčius, kurių taip ilgai laukė Lietuvos žmonės. Be abejo, aš neturiu iliuzijų, kad vien mūsų pastangų ir ryžto pakaks kokybiniams pokyčiams mūsų valstybėje. To dėl esame atviri talentingų, kūrybingų ir patriotiškų žmonių idėjoms. Dėsime visas pastangas, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga aplinkui save suburtų politinį, akademinį ir visuomeninį tautos potencialą, sprendžiant svarbiausias valstybės problemas. Nes tik bendromis mūsų visų pastangomis galime pasiekti, kad Lietuvoje būtų gera visiems.

Todėl davėme rimtą postūmį moderni- infrastruktūrą bei konkurenciją vaistų zuojant ir skaidrinant valstybės valdymą. rinkoje. Tai ypač aktualu mažuose miesPatikinu, kad politinės valios pažaboti teliuose gyvenantiems žmonėms, kurie korupciją mes tikrai turime. vaistus įsigis ne tik pigiau, bet ir greičiau. Nesame nuo kažko priklausomi, nesuPrincipingai reagavome į pranešimus, sitikinėjome restoranuose su asmeni- jog į Vidurio ir Rytų Europą pateikiami mis, kurie siekia lobti iš mūsų valstybės. galimai antrarūšiai maisto produktai. Esame laisvi ir norime, kad tokiais jaus- Aiškintis padėtį Lietuvos valstiečių ir žatųsi visi Lietuvos žmonės. Todėl ir toliau liųjų sąjungos iniciatyva Seime buvo dėsime visas pastangas, kad kiekvienas sukurta Laikinoji tyrimo komisija dėl centas būtų ten, kur jam ir priklauso būti. Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų gaKovojame ne tik su korupcija, bet ir pa- limai žemesnės kokybės maisto produklaipsniui mažiname biurokratinę naštą. tų. Pavyko pasiekti, kad į šią problemą Dėl pertvarkų ne tik sutaupysime milijo- sure aguotų aukščiausios Europos Sąjunnus eurų biudžeto lėšų, bet ir sumažinsi- gos institucijos, kurios šiuo metu atlieka me biurokratinio aparato įtaką svarbiau- tyrimą. Tikimės, kad bus uždrausta tiekti sioms reformoms valstybėje. Laikausi skirtingos sudėties produktus į skirtinpožiūrio, kad sėkmingos pertvarkos įma- gas rinkas. Lietuvos piliečiai negali būti nomos tik tuomet, kai jų rengime ir vyk- diskriminuojami ar apgaudinėjami. dyme dalyvauja ne tik politikai arba valKitaip nei konservatoriai, pasukę libedininkai, bet ir profesi onalai, autoritetai, raliuoju keliu, puoselėjame tradicines visuomenės lyderiai, turintys pakanka- vertybes ir sveiką gyvenseną. Dedame Jums nuolatos metamas kaltinimas, mai kompetencijos, patirties, gebėjimų. ilgalaikes bei nuoseklias pastangas sieTikiu, kad daugelis Lietuvos gyven- kiant sumažinti alkoholio žalą visuo- esą dirbate Rusijai, todėl pasisakote tojų jau pajuto ir farmacijos sektoriaus menei. Lietuva yra alkoholio vartojimo prieš lėšų didinimą krašto gynybai. skaidrinimo bei vaistų kainų mažinimo lyderė Europoje, viena iš lyderių pasau- Kaip atsakysite? politikos naudą. Vaistų kainos jau tapo lyje. Pagaliau išdrįsome priimti ryžtingus Kaltinimas, neva esu rusų agentas, yra gerokai mažesnės ir toliau mažėja. Be to, sprendimus ir džiaugiamės, kad didžioji leisime ligoninėms išplėsti turimų ligo- dalis Lietuvos gyventojų mus dėl to pa- viena iš daugelio „netikrų naujienų“, kuninės vaistinių funkcijas, kad šios veik- laiko. Privalome išbristi iš alkoholio liūno, rias apie mane jau kuris laikas skleidžia tų „valstybinių“ vaistinių principu, o tai nes tik būdami sveiki ir laimingi išliksime konservatoriai. Jau tapo tradicija, kad paskatins alternatyvią prekybos vaistais garbingais, savitais, sėkmingais. šios partijos atstovai savo oponentus

nuolat įvardija Rusijos agentais. Tikriausiai pamenate, kai į viešąją erdvę pateko suklastota neva iš Ukrainos slaptųjų tarnybų gauta pažyma, kurioje teigiama, esą mane yra užverbavusios Rusijos specialiosios tarnybos. Galiu pasakyti, kad atsakingos mūsų šalies institucijos patvirtino, kad tai yra melas. Nepaisant to, konservatoriai ir toliau man klijuoja agento etiketę, nors puikiai žino, kad be galo myliu Lietuvą, jos žmones ir tą ne sykį esu įrodęs. Beje, jeigu jau prakalbome apie gynybos finansavimą, tai jei pažvelgtume keletą metų atgal ir įvertintume krašto apsaugos finansavimą skaičiuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto, pastebėtume, jog jis ne tik nedidėjo, bet ir mažėjo būtent tuo laikotarpiu, kai valdžioje buvo konservatoriai. Juk buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė nenuginčijamai turėjo visas galimybes savo „ministravimo“ laikotarpiu pasiekti įspūdingus krašto apsaugos sistemos finansavimo mastus. Tai kodėl ji to nepadarė? Aplaidumas? Nenoras dirbti Lietuvai? O galbūt kokios kitos priežastys? Tai kas dabar yra Rusi jos agentai? Kam naudinga kurti nebūtas istorijas apie Jus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, Seimą ar Vyriausybę? Viskas prasidėjo mums nespėjus nei kojų apšilti Seime, kai opozicija su dalies žiniasklaidos atstovų pagalba pradėjo skleisti įvairias žinutes, kurių tikslas – kiršinti mane ir mano bendražygius, menkinti partiją, Seimą ir Vyriausybę. Mano adresu buvo mesta daug kaltinimų, tačiau visi jie subliuško, kai atsakymus ėmė teikti atsakingos institucijos. Iš pradžių galvojau, kad kažkas ne taip supranta, galbūt rinkimai kai kam ne taip susiklostė, todėl yra nuoskaudų. Dabar aišku, kad mes, matyt, užkabinome pernelyg daug interesų – farmacija, alkoholis ir daugelis kitų dalykų. Suprantu, kiek daug pajamų neteko tie, kurie gyveno iš neskaidrių sandorių ir naudojosi jiems suteikta privilegijuota teise į neliečiamumą, tiksliau, netrukdymą veikti. Pakartosiu, jog labai sveikinu tai, kad visuomenė pagaliau sužinojo, kaip buvo manipuliuojama jos nuomone. O žinojimas keičia žmonių elgesį. Ką dar norėtumėte pasakyti Lietuvos žmonėms? 2018-ieji yra istoriniai metai visiems mums. Tai metai, kai švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtąsias metines. Turime puikią progą prisiminti mūsų valstybingumo ištakas ir iškilias istorines asmenybes, prieš šimtą metų nukreipusias mūsų valstybės istoriją nauja vaga, pagerbti laisvės kovų dalyvių atminimą. Šimtmečio proga aš ir visi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai linkime Lietuvos gyventojams vienybės ir stiprybės. Sąžiningu ir doru darbu, netausodami nei jėgų, nei laiko, Jūs diena iš dienos kuriate ir puoselėjate mūsų šalį, o ateinančioms kartoms įkvepiate meilės ir pasididžiavimo Tėvyne jausmą. Noriu padėkoti visiems ir už palaikymą, paskatinimą bei tikėjimą, o taip pat – už reiškiamas pastabas ir patarimus. Visa tai mums yra be galo svarbu.

Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

210

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Žmonių patogumui – vaistai ne tik vaistinėse Seime po pateikimo pritarta Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūlomos net trys naujovės, prisidėsiančios prie to, jog pacientas reikiamus vaistus gaus greičiau, patogiau ir, svarbiausia, pigiau.

Visi pokyčiai yra orientuoti į žmogaus poreikius ir jais siekiama naudos vartotojui, o ne prekybininkui.

TRYS NAUJOVĖS Patvirtinus įstatymo pataisas nereceptinius vaistus bus galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir tokiose vietose kaip prekybos centras, degalinė arba kitos mažmeninės prekybos vietos. Be to, ketinama jau nuo kitų metų leisti šalies vaistinėms prekiauti internetu receptiniais vaistais pagal elektroninius receptus, o taip pat numatoma galimybė dienos stacionaro paslaugas teikiančioms šalies gydymo įstaigoms steigti vaistines, kurios galėtų savo pacientams parduoti kompensuojamus vaistus. Šie pokyčiai leis gyventojams ne tik paprasčiau įsigyti būtiniausių medikamentų, išvengti eilių, bet ir sutaupyti. DĖMESYS REGIONAMS Visą parą budinčių vaistinių ne tiek ir daug, o gripo ar kitų virusų laikotarpiu stovėti vaistinių eilėse nesinori nė vienam. Negana to, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus nedideliuose miesteliuose lieka vis mažiau vaistinių ir pirminių sveikatos priežiūros įstaigų, kurios iki šiol aprūpindavo kaimo gyventojus medikamentais. Farmacijos įstatymo projektu siekiama įteisinti galimybę nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, alternatyvių prekybos vietų atsiradimas sudarytų daugiau galimybių pacientams rinktis, kaip jiems patogiau įsigyti vaistus tais atvejais, kai arti nėra dirbančios vaistinės, tačiau vaistų reikia nedelsiant. Pavyzdžiui, nakties metu prireikus vaistų nuo skausmo, jų būtų galima įsigyti visą parą dirbančiose parduotuvėse ar kitose mažmeninės prekybos vietose, esančiose ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse. Medikamentų nuo karščiavimo, skausmo ar virškinimo sutrikimų prekybos centruose galima įsigyti ne vienoje Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje. Tiesa, įstatymo pakeitimai nenumato to, jog vaistai, atsiradę prekybos centruose, bus panaikinti vaistinėse. Todėl žmonės, kurie nori išsamesnės konsultacijos dėl vartojimo ar pasitarti, galės kreiptis į vaistines, o tie, kuriems tiesiog reikalingas medikamentas nuo galvos, danties skausmo ar temperatūros mažinimui, galės jį įsigyti parduotuvėje. GYVENTOJAI PRITARIA Labai svarbu tai, kad didžioji dalis žmonių pritaria naujovėms. Tą parodė SAM užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Remiantis apklausos rezultatais, net 72 proc. apklaustųjų, daugiausia – miestų gyventojai, norėtų didesnio vaistų prieinamumo, o daugiau nei pusei (60 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių yra tekę atsidurti situacijoje, kai jiems prireikė nereceptinio vaisto, tačiau vaistinių darbo laikas jau buvo pasibaigęs ir įsigyti reikiamo medikamento nepavyko. Didžioji dalis (82 proc.) respondentų taip pat pritartų siūlymui leisti vaistinėms nuotoliniu būdu parduoti

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė UŽTIKRINS SAUGUMĄ

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė. LVŽS nuotr.

visus vaistus pagal elektroninius receptus, o galimybe vaistus įsigyti elektroniniu būdu jau naudojasi ir ateityje planuoja naudotis apie 50 proc. apklausos dalyvių. Lygiai tiek pat respondentų, besigydžiusių dienos stacionare, norėtų kompensuojamus vaistus, kurie skirti dienos stacionaro paslaugai suteikti, įsigyti paprasčiau ir greičiau. Jie norėtų vaistus įsigyti čia pat – gydymo įstaigų vaistinėse. Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė džiaugėsi, jog ministerijos siūlomas naujoves palankiai vertina didžioji dalis apklausos dalyvių. „Alternatyvių prekybos vietų ir būdų atsiradimas sudarytų daugiau galimybių pacientams rinktis, kaip, kur, kada jiems patogiau įsigyti vaistus. Žinoma, vaistų pasirinkimas būtų ribotas ir griežtai kontroliuojamas – ne bet kokius vaistus būtų galima įsigyti“, – pabrėžė K. Garuolienė. Viceministrė pridūrė, kad naujovės, tikėtina, turėtų sumažinti ir namuose kaupiamų perteklinių vaistų kiekius.

Labai svarbus yra ir saugumo kriterijus, dėl to, įvedus pakeitimus prekybos vaistais srityje, alternatyviose prekybos vietose būtų parduodami tik tam tikri medikamentai. Anot SAM, įvertinus tai, kad vaistai yra ypatinga prekė, kurios neteisingas vartojimas gali pakenkti sveikatai, svarbu ne tik sudaryti sąlygas žmonėms patogiau įsigyti reikiamų vaistų, bet ir užtikrinti, kad pacientas mažmeninėje vaistų prekybos įmonėje įsigytus vaistus vartotų racionaliai bei saugiai. Dėl to, siekiant tinkamai reguliuoti medikamentų prekybą, siūloma šią veiklą licencijuoti, leisti parduoti ne visus nereceptinius vaistus, o tik tokius, kurie įrašyti į specialų sąrašą. LEIS SUMAŽINTI KAINAS Pakeitimais siekiama įtakos ir medikamentų kainoms: tikėtina, kad įtvirtinus pokyčius įstatyme vaistų rinkoje didės konkurencija, o jai augant daugėja prielaidų dar labiau mažėti vaistų kainoms. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė pabrėžė, kad visi pokyčiai yra orientuoti į žmogaus poreikius ir jais siekiama naudos vartotojui, o ne prekybininkui.

„Paprastai konkurencijos tarp prekybos vietų skatinimas ne tik vaistų, bet ir kitų produktų pramonėje sąlygoja tai, kad prekės kaina mažėja, atsiranda įvairios nuolaidos ir t. t. Tad visi šie pokyčiai – galimybė įsigyti tam tikrus medikamentus alternatyviose prekybos vietose, pasinaudoti elektroniniu receptu ir apsipirkti internetu bei vaistus įsigyti dienos stacionaruose – sprendžia aktualiausias pirkėjui problemas: visi mes norime sutaupyti laiko ir sumokėti kuo mažiau“, – pastebėjo A. Kubilienė. GREITA IR PATOGU Šalys, kuriose yra įdiegtas elektroninis receptas, šiuo metu jau taiko tokią praktiką, kai receptinius vaistus galima užsisakyti internetu. Ši naujovė bus ir Lietuvoje, tad pacientai turės galimybę pasirinkti, kaip jiems patogiau įsigyti receptinius vaistus, išskyrus narkotinius ir psichotropinius: ar eiti pirkti receptinių vaistų į vaistinę, ar juos įsigyti internetu. Naujovės taip pat palies dienos gydymo stacionarus: patvirtinus teisės akto pakeitimus dienos stacionaro paslaugas teikiančioms šalies gydymo įstaigoms bus leidžiama steigti vaistines, kuriose jų pacientai galėtų paprasčiau ir patogiau įsigyti gydytojo paskirtus vaistus, reikalingus gydymui dienos stacionare. Iki šiol pacientams kildavo sunkumų, nes pirmiausia jie turi atvykti pas dienos stacionare dirbantį gydytoją, kuris išrašo receptą, po to eiti į vaistinę mieste ir ten įsigyti reikiamus vaistus. Įsigiję juos, pacientai sugrįžta į gydymo įstaigą, kurioje atliekama procedūra, pavyzdžiui, suleidžiami įsigyti vaistai. Nors pagal vaistinių šalyje kiekį esame vieni pirmųjų Europoje, visiško komforto vartotojui tai neužtikrina. Įsteigus prekybos vietas stacionaro patalpose pacientai sutaupytų nemažai laiko ir gavę jiems būtinus medikamentus galėtų tęsti gydymą namuose.

LVŽS, SAM inf.

Statistika rodo, kad vaistų kainos mažėja Praėjusiais metais įvesti griežtesni reikalavimai vaistų gamintojams, skirti mažinti vaistų kainas, pasiteisino. Tai patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos atlikta vaistų kainų analizė.

Lyginant 2017 m. ir 2018 m. pirmųjų ketvirčių vaistų kainas, vidutinė pacientų priemoka vienam receptui sumažėjo beveik 1 euru. Iš viso pacientai už vaistus per pirmus tris šių metų mėnesius sumokėjo 2,7 mln. eurų mažiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Ministerijos specialistų teigimu, tikėtina, kad tuo atveju, jei nebūtų buvę įvesti griežtesni vaistų kainų reikalavimai, šiuo metu paciento priemokos būtų augusios bent 6 proc., nes panašus kainų augimas būdavo visais ankstesniais metais. Įvedus vaistų kainų lubas įvyko priešingai – priemokos sumažėjo net 18 proc. Įtakos vaistų kainų mažėjimui turėjo ir Farmacijos įstatymo pakeitimas, kuriuo vadovaujantis šiuo metu vaistų kainos yra perskaičiuojamos net keturis kartus per metus, o ne vieną kartą, kaip buvo iki tol. Dėl dažnesnio kainų perskaičiavimo, kai nustatant vaistų kainas Lietuvoje galima lanksčiau

PACIENTŲ PRIEMOKŲ UŽ KOMPENSUOJAMUOSIUS VAISTUS KAITA (EURAIS)

reaguoti į kainų mažėjimą aplinkinėse vals- problemoms spręsti. tybėse, 2017 m. sutaupyta apie 5 mln. PrivaloBe to, 2018 m. pradžioje jau priimti sprenmojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, dimai kompensuoti 14 naujų vaistų onkoloo 2018 m. – jau per 8 mln. eurų. ginių susirgimų sukeltam skausmui mažinti, Ženklus PSDF lėšų sutaupymas leido pra- anafilaksiniam šokui malšinti, astmai, plaučių dėti kompensuoti naujus vaistus, kuriems iki ir krūties vėžiui bei kitoms ligoms gydyti. tol ne vienerius metus vis pritrūkdavo lėšų. Tai labai svarbus laimėjimas, kuris leidžia 2017 m. pradėta kompensuoti 17 naujų vais- mūsų šalies pacientams pasiūlyti vis daugiau tų – moterų ir vyrų nevaisingumui gydyti, naujų efektyvių vaistų gydymui vien dėl to, miokardo infarktui, lėtiniam C hepatitui ir kad vaistų kainos mažėja – žmonės bei valskitoms ligoms gydyti bei 6 naujos medici- tybė už juos moka mažiau. nos pagalbos priemonės, skirtos epilepsijos priepuoliams mažinti, šlapimo nelaikymo SAM inf.

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Kokybiškas maistas – gyvybiškai svarbus Pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad skiriasi žinomų užsienio gamintojų maisto prekės, parduodamos Lietuvoje ir Vokietijoje. Iš 33 skirtingų maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi ir kitomis savybėmis skyrėsi 22 produktai. Siekiant nustatyti, ar Lietuvos vartotojai nėra diskriminuojami, Seime praėjusių metų spalį buvo sudaryta laikinoji tyrimo komisija, kurios vadove buvo paskirta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Guoda Burokienė. Ji sutiko pasidalinti mintimis apie šios komisijos darbą ir rezultatus. Kodėl buvo sudaryta ir ką siekė išsiaiškinti komisija? Dar planuodami komisiją tikėjomės blogiausio, t. y., jog Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkas iš tiesų pasiekia prastesnės kokybės maisto produktai, nepaisant to, kad daugiau nei dešimtmetį priklausome Europos Sąjungai. Daugelis keliaujame ir ne sykį susidūrėme su tuo, jog Vakarų Europoje gaminių ne tik sudėtis, bet ir skonis, spalva, konsistencija ir kitos savybės skiriasi. Nešnekant jau apie buitines prekes, kurių kokybė yra akivaizdžiai kitokia. Buvome principingai

padėties, kaip tai, pavyzdžiui, padarė jėgas apjungę vengrai, čekai, slovakai. Nepriimtina, kad gali būti skirtingi standartai, kalbant apie maisto produktų kokybę. Laikui bėgant maisto kokybė žmogaus sveikatai daro didelę įtaką. Ką pavyko nustatyti? Ar saugu vartoti užsienietišką produkciją?

Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė Guoda Burokienė. Seimo kanceliarijos nuotr.

Kai vartoji lietuvišką produkciją, iš tiesų yra daugiau aiškumo, tarkime, iš kur pienas, iš kur uogos, iš kur kitos žaliavos ir t. t.

Guoda Burokienė

nusiteikę ir siekėme išsiaiškinti, ar nesame diskriminuojami dėl to, kad gyvename Vidurio ir Rytų Europoje. Jeigu taip, kodėl tik dabar buvo atkreiptas dėmesys į tai, kodėl anksčiau niekas nesiėmė iš esmės išsiaiškinti

Investicija į sveiką gyvenseną atsiperka Sveikata – didžiausias mūsų turtas, tačiau dažnai savimi pasirūpiname tik tuomet, kai savijauta pašlyja. Seimo Sveikos gyvensenos komisijai vadovaujantis Dainius Kepenis pripažįsta, kad gyvensenos ir sveikatos ryšio vis dar neįžvelgia nemaža dalis lietuvių. Sveikuolių judėjimo Lietuvoje pradininko teigimu, būtina šią padėtį pakeisti. Sergamumas ligomis, kurios priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo, mūsų šalyje tebėra dažnas reiškinys. Kodėl? Manau, kad viena iš priežasčių yra ta, jog žmonės nėra susipažinę su sveiko gyvenimo abėcėle. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi, kad jei žmonės atsakingai žiūrėtų į savo gyvenimo būdą, tikėtina, kad išvengtų net 80 proc. susirgimų širdies ir kvėpavimo ligomis, 70 proc. diabeto ir 60 proc. vėžio atvejų. Deja, ir Lietuvoje pasigendu aiškaus suvokimo, kad žmogus, jei jis praktikuoja sveiką gyvenseną, gali įveikti tam tikras ligas, ypač – psichosomatines ar lėtines neinfekcines.

žmogus įsisąmonina šią formulę, ja vadovaujasi, turi tikslą harmonizuoti save su visata, jis automatiškai tampa sveikas. Būdų, kaip šią formulę realizuoti, yra daug ir jie – labai įvairūs. Vienaip maitiname savo kūną, kitaip – sielą, dar kitaip – dvasią. Kempinė yra skirta nuplauti odai, o atgailos būdu galima apsivalyti sąžinę. Skirtingais būdais įgyjame atsparumą šalčiui, bakterijoms, apkalboms. Ar darbas Seime Jums padeda diegti sveikos gyvensenos vertybes visuomenėje?

Žinote, politikoje yra daug interesų. Be abejo, eidamas į politiką tikiesi, kad tavo interesai bus įgyvendinami kuo greičiau. TikėEsate minėjęs, kad žinote, kaip gyventi jausi, kad aš ir mano bendražygiai sparčiau be ligų, o jei jau jos užklupo, turite receptą, keisime įstatymus, kad jie skatintų visuokaip išsivaduoti iš jų gniaužtų. Koks tas re- menę sveikiau gyventi, kad žmonės, kurie ceptas? rūpinasi mūsų sveikata, būtų labiau įvertinti, motyvuoti dirbti savo darbą. Pasirodo, reikia Žinau auksinę sveikuolio formulę. Sveikuo- daugiau laiko. lis – tai žmogus, kuris savo giliu tikėjimu, Kasdien priimame daug įstatymų ir kiekviedarbštumu ir kantrybe savo kūną, sielą ir dva- nas politikas siekia, kad būtent jo idėjos būtų sią grūdina, sotina ir apvalo vardan darnos – realizuotos. Tad kartais tenka palaukti, nesavyje, šeimoje, bendruomenėje, valstybėje, skubėti. Kita vertus, džiaugiuosi, kad Lietuvos visatoje; vardan meilės, tiesos ir gėrio. Jeigu valstiečių ir žaliųjų sąjunga supranta ir palai-

tikras užsienietiškas produktas, nors ir pigesnis, skiriasi nuo to, kas parduodama kitose Europos šalyse, tad rinksis lietuvišką gaminį, net jei šis ir brangesnis. Komisija šio klausimo nesvarstė, tačiau dalis jos narių, pavyzdžiui, Dainius Kepenis, pabrėžė, kad reikia vartoti lietuviškus gaminius ir tuomet tikrai būsime tikri, ką vartojame. Esu linkusi sutikti su tuo. Aš pati visada renkuosi tik lietuviškus maisto produktus – pieną, sūrį, duoną, mėsą. Užsienietiškų maisto gaminių neperku, nes kai vartoji lietuvišką produkciją, iš tiesų yra daugiau aiškumo, tarkime, iš kur pienas, iš kur uogos, iš kur kitos žaliavos ir t. t. Jeigu perki užsienietišką produktą, ne visuomet būsi tikras.

Nenustatėme, kad užsienietiški gaminiai yra kenksmingi sveikatai. Juos galima vartoti. Problema yra informacijos vartotojams trūkumas. Komisijoje apklausėme daug žmonių – nuo gamintojų, platintojų iki prekybininkų. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, į skirtingas gamyklas gali būti patiekiamos skirtingos žaliavos, dėl to skiriasi jų gaminamų produktų skoniai. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, Teigiama, kad produktų savybės skiriasi kad prekybininkai užsako iš gamintojo tam ne tik Lietuvoje ir Vokietijoje, bet ir Vokietikros sudėties produktus arba pats gamin- tijoje ir, pavyzdžiui, Belgijoje. Tai, esą, patojas, atlikęs rinkos tyrimą, nustato, kad tam tvirtina, kad Rytų ir Vidurio Europa nėra tikrai rinkai reikia to arba kito. Kitaip tariant, diskriminuojama. Vis dėlto produktai Belyra daug ir įvairių veiksnių. Nebūtinai tam gijoje ir Vokietijoje gali skirtis nežymiai, o tikras produktas yra nekokybiškas, jei jo Vokietijoje ir Lietuvoje – žymiai. Ar komisisudėtis skiriasi. Bėda, kad vartotojai apie tai ja atkreipė į tai dėmesį? nieko nežino: jie mano, kad jeigu skonis pasikeitė, tai ir kokybė suprastėjo. Nebūtinai taip Šiuo metu yra atliekami tyrimai visoje Euyra. Dėl to komisija ir pasiūlė, kad produktai, ropoje. Metų pabaigoje turėsime rezultatus kurių sudėtis skiriasi, būtų žymimi specialiais ir matysime, koks yra skirtumas tiek tarp Lielipdukais. tuvoje ir Vokietijoje parduodamų produktų, tiek ir tarp Vokietijoje ir Belgijoje ar kitose ES Tačiau yra kritikuojančių produktų žymėvalstybėse narėse. Noriu atkreipti dėmesį į tai, jimo iniciatyvą, esą, dėl to augs kainos. kad mūsų iki šiol atlikti tyrimai tebuvo etikečių skaitymas, o kai bus atlikti kompleksiniai Nemanau, kad kainos padidėtų užklijavus (mikrobiologiniai) tyrimai, matysime gerokai vienokios ar kitokios spalvos lipdukus. platesnį vaizdą. Galbūt žymėjimas padėtų ir Lietuvos gamintojams? Vartotojas matys, kad tam Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas ko sveikos gyvensenos iniciatyvas. Prieš kurį laiką Seime buvo įkurta Sveikos gyvensenos komisija. Judame į priekį. Sakyčiau, šiuo metu esame padarę tam tikrą apšilimą, o iki Seimo kadencijos pabaigos žengsime labai rimtus žingsnius. Sieksime, kad žmonės, kurie dirba mokyklose, su vaikais, bendruomenėmis, ligoniais, būtų deramai įvertinti. Tad ir atlyginimus jiems kelsime, ir kitais būdais jų motyvaciją stiprinsime. Prie Sveikatos reikalų komiteto jau veikia Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetis. Kam reikalinga dar ir Sveikos gyvensenos komisija? Sveikatos reikalų komitetas sprendžia su medicina susijusius klausimus, o Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitetis rūpinasi gyvensenos medicina. Tačiau tiek komiteto, tiek ir pakomitečio veikla yra orientuota į tuos žmones, kurie jau yra išgirdę vienokią ar kitokią diagnozę. Sveikos gyvensenos komisijai rūpi, kad žmogus jokių diagnozių neišgirstų, kad jis nesusirgtų. PSO duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: genetinis pagrindas (20 proc.), aplinka (20 proc.), medicinos pagalba (10 proc.) ir gyvensena (50 proc.). Būtent pastarieji 50 proc. ir yra Sveikos gyvensenos komisijos akiratyje. Siekiame sudaryti galimybes žmonėms sveikai gyventi. Rodos, Pasaulio bankas yra paskaičiavęs, kad jei investuoji vieną JAV dolerį į ligų profilaktiką, po kelių metų jau nereikės investuoti 24 dolerių į ligų gydymą. Sakyčiau, tai yra labai iškalbinga statistika. Sveikos gyvensenos komisija, bendradarbiaudama su kitomis valstybės institucijomis, skiria daug dėmesio maisto problematikai. Kokias iniciatyvas planuojate?

Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas Dainius Kepenis. LVŽS nuotr.

Paminėčiau trumposios maisto produktų tiekimo grandinės iniciatyvą. Labai svarbu, kad ligoninės, vaikų darželiai, mokyklos ir kitos įstaigos galėtų gauti šviežią maistą tiesiai iš žemdirbių. Visi žinome, kad tris dienas pastovėjusi daržovė ar vaisius nebėra švieži. Tuo tarpu ūkininkams būtų sudarytos galimybės pateikti užaugintą produkciją apeinant tarpininkus. Matome sėkmės pavyzdžius Europoje – kai kuriose Senojo žemyno šalyse tokia sistema egzistuoja. Tuo keliu žengiame ir mes. Aktyviai bendradarbiaujame su Seimo Kaimo reikalų komitetu, Žemės ūkio ministerija. Tikiuosi, kad netrukus mūsų vaikų darželiai, mokyklos ir ligoninės šviežią maistą gaus greičiau.

Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

212

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Jokių pertvarkų buldozeriu nestumsime Lietuvoje kasmet mažėjant gyventojų, neišvengiamai tenka optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Atokesnėse šalies vietovėse gyvenantys žmonės nuogąstauja, kad jie bus palikti likimo valiai, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, jog pagrindo nerimauti nėra. Profesoriaus teigimu, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas regionų gyventojams bus užtikrinti.

Girdime, ką sakote! Viešojoje erdvėje jau kuris laikas sklinda kalbos, esą Vyriausybė planuoja naikinti gydymo paslaugas provincijoje. Jaučiame pareigą informuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija nėra paruošusi jokio rajonų ligoninių uždarymo plano. Priešingai, ministerija laikosi pozicijos, kad nė viena pertvarka nebus vykdoma tol, kol dėl jos nesusitars visos interesų grupės – savivaldybių, ligoninių ir Vyriausybės atstovai. Taip pat svarbu akcentuoti, jog rajonuose esančių gydymo įstaigų reorganizacija bus pradėta įgyvendinti tik po artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų. To reikia, kad rajonų ligoninių pertvarka būtų efektyvi ir pertvarkoje galėtų aktyviai dalyvauti vietos valdžia.

Ar turite kokį nors saliamonišką sprendimą dėl tuštėjančių šalies regionų? Koks jis? Nenoriu sakyti, kad žinau saliamonišką sprendimą, tiesiog turime pripažinti, kad yra tam tikrų aplinkybių, kurios per dieną neišsprendžiamos, o ir jos mažai priklauso nuo mūsų. Viena iš tokių aplinkybių yra mažėjantis gyventojų skaičius, ypač – regionuose. Kita – gyventojai, kurie lieka gyventi rajonuose, yra vyresnio amžiaus. Paprastai jie ir vaikų nebegimdo, ir šių žmonių sveikatos problemos yra kitokios, lyginant su jaunais žmonėmis, taigi ir poreikiai kiti. Pagaliau, kai kuriose rajoninėse gydymo įstaigose jau ir medicinos personalo trūksta. Dalis gydytojų yra pakankamai garbingo amžiaus. Beje, vieną gydymo įstaigą jau teko uždaryti, kadangi joje nebeliko gydytojų. Dėl to ir turime peržiūrėti gydymo įstaigų tinklą. Kitaip gydymo paslaugos bus nekokybiškos arba gyventojai apskritai liks be gydymo. Šiandien žmonių sąmonėje yra susiformavęs požiūris, kad sveikatos paslaugos yra užtikrintos ir geros tik tada, kai arti jų gyvenamosios vietos yra gydymo įstaiga. Tai yra natūralus ir žmogiškas požiūris. Daugelis galvojame, kad jei viskas yra ranka pasiekiama – ar tai būtų bažnyčia, ar mokykla, ar ligoninė – tai yra patrauklu ir gerai. Vis dėlto, jeigu nuoširdžiai paklaustume kiekvieno žmogaus, ko jam iš tiesų reikia – kad netoli jo gyvenamosios vietos būtinai būtų gydymo įstaiga, ar verčiau užklupus ligai jis sulauktų kokybiškos priežiūros, dėl ko jis liktų gyvas – manau, atsakymas būtų toks, kad nelabai svarbu, kur ta įstaiga stovi – šalia namų ar ne. Žinoma, yra ir tam tikrų specifinių atvejų. Tarkime, pirminė sveikatos priežiūra tikrai turi būti netoli ir greitai pasiekiama. Idealiu atveju, šeimos gydytojas ar mobili slauga turėtų atvykti į namus, kad žmogui reikėtų kuo mažiau judėti. Tačiau šiuo atveju niekas ir nesikeičia. Priešingai, jau kuris laikas mąstome, kaip į regionus pritraukti daugiau šeimos gydytojų. Yra ir įvairių Europos Sąjungos priemonių, suteikiančių galimybę skirti paramą šeimos medicinos kabinetams, aprūpinti juos papildoma įranga, išplėsti specialistų komandas ir t. t. Kitas atvejis, kuomet gydymo įstaiga turėtų būti kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos, yra paslaugos, susijusios su senstančia visuomene. Kalbu apie slaugą ir ilgalaikę slaugą. Natūralu, kad slaugomas žmogus nori būti kuo arčiau savo namų, savo artimųjų, jog jį būtų patogu aplankyti. Taigi, pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigų tinklas turi būti kiek įmanoma platesnis. Ir tai yra įmanoma, nes ši tinklą išlaikyti nėra brangu – nereikia daug specialistų, nereikia sudėtingų komandų arba labai sudėtingos įrangos. Šnekant apie specializuotą pagalbą rajonuose, susiduriame su keliomis problemomis. Visų pirma, trūksta specialistų, o juos

Sveikatos apsaugos ministras, profesorius Aurelijus Veryga. Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

atvilioti į regionus yra pakankamai sudėtinga. Jeigu nėra pacientų, joks jaunas specialistas nenorės atvykti, nes nedirbdamas su pacientais jis negali „augti“ kaip specialistas. Jaunas žmogus nori dirbti. Jis nori, kad jo darbas būtų įdomus, kupinas iššūkių. Šiandien jaunimas nebegalvoja taip, kaip mūsų tėvai anksčiau galvodavo, jog atvažiavai į vieną vietą, ten įleidai šaknis ir ten numirsi. Jauni žmonės – judrūs, mobilūs. Jie važinėja po Lietuvą, po pasaulį. Mato, kaip kitose šalyse viskas organizuojama. Ligoninė, kuri per metus turi apie 300 ar 500 pacientų, o tai reiškia, kad, grubiai skaičiuojant, per dieną yra gydomas vos vienas pacientas, tikrai nėra patraukli darbo vieta jaunam specialistui. Nežinau, kokiais argumentais reikėtų jį motyvuoti, ką sakyti, kad jis dirbtų tokioje gydymo įstaigoje. Pagaliau, kas bus, kai dar ir vyresnio amžiaus gydytojai išeis į pensiją? Tokios ligoninės sugrius, iš jų nieko nebeliks: nei slaugos, nei ne slaugos. Tai yra dar viena priežastis, kodėl privalome tvarkyti ligoninių tinklą. Kokie pokyčiai, susiję su regionų atskirties problema, jau vyksta ar įvyko? Kai kurios rajoninės gydymo įstaigos jau yra tapusios slaugos ligoninėmis. Vyksta ir kiti pertvarkymai – pavyzdžiui, atsisakoma akušerijos skyrių. Jeigu gimdymų ligoninėje yra mažai, tai visai nesvarbu, jog ji yra arti gyvenamosios vietos. Toje gydymo įstaigoje dirbantis specialistas, kuris retai priima gimdymus, nebeturi kvalifikacijos, todėl tokioje ligoninėje gimdyti nebėra saugu. Daug kur neliko chirurgijos skyrių. Vėlgi, ar norėtume operuotis pas chirurgą, kuris operuoja tik kartą per savaitę? Aš tai nenorėčiau. O ir patys specialistai nebesaugiai jaučiasi. Taigi, šie dalykai yra pasikeitę. Yra ir kitų pozityvių pokyčių, kurių žmonės galbūt nepastebi. Prieš keletą metų Lietuvoje pradėta diegti vadinamoji klasterių sistema. Buvo centralizuota pagalba, kai reikia didelio greičio, aukštos kompetencijos ar aukštų technologijų, pavyzdžiui, infarkto arba insulto atvejais. Šiandien, įvykus infarktui ar insultui, žmonės jau nebevežami į mažąsias ligonines, o keliauja į centrus, kur yra galimybė greitai ištirti, atstatyti kraujotaką ir t. t. Tai davė apčiuopiamų rezultatų. Lyginant 2016 m. ir 2017 m., mirštamumas nuo infarkto yra sumažėjęs 30 proc., o nuo insulto – 20 proc. Taigi, štai kiek žmonių liko gyvų vien dėl to, kad pateko ten, kur reikia. Nesakau, kad rajonų ligoninėse dirba blogi gydytojai. Tiesiog mūsų valstybė neturi tiek finansinių išteklių, kad visur galėtume išlaikyti specialistų komandas, visus aprūpinti

brangia įranga. O jeigu dar ta įranga stovi nenaudojama, palatos yra tuščios, tai tėra pinigų švaistymas. Mes juk tuos pinigus galime skirti kitiems svarbiems dalykams. Taip pat labai svarbu, kad regionų gyventojai žinotų, jog pertvarkant rajonų ligonines greta vyksta ir greitosios pagalbos plėtra. Lietuva – ne Norvegija. Neturime kalnų ir mūsų žmonės negyvena miškuose. Susisiekimas yra geras, greitas. Turime puikiai išplėtotą kelių tinklą. Žinoma, gali žiemą kelią užpustyti. Tačiau tokiu atveju net ir iki rajono ligoninės niekas neatveš, nes bristi reikės. Visi sprendimai yra paprasti, ūkiški. Rajonuose paliekamos tos paslaugos, kurios yra reikalingos. Tarkime, konsultacijų galimybė – galvojame, kaip padaryti, kad kai baigiasi šeimos gydytojo darbo valandos, o žmogui vis tiek reikia tam tikros nesudėtingos pagalbos, jis ją gautų. Asmuo ateitų į ligoninę ir jį pakonsultuotų terapeutas ar kuris nors kitas specialistas. Tai nebūtų priėmimo skyrius, kurie paprastai stovi tušti arba pustuščiai. Yra tokių priėmimo skyrių Lietuvoje, kur per parą vos trys žmonės apsilanko. O dirba visas skyrius, visą parą, su visa įranga. Žinoma, negalima įvertinti žmogaus gyvybės pinigais, tačiau tai jau ne pinigų klausimas, o saugumo. Jeigu specialistas miega, o ne dirba, jis praranda kompetenciją. Galiausiai, susidūręs su tam tikra problema, jis paprasčiausiai nepadės ir neišgelbės gyvybės. Turėjome jau tokių atvejų. Kas daroma ar ką galima padaryti, kad jaunieji gydytojai noriai keltųsi į regionus ir ten dirbtų?

daugiau šeimos gydytojų, nes būtent šių specialistų labiausiai trūksta regionų ligoninėse. Papasakokite apie Kuršėnų ligoninės pertvarkymą, kuris jau vadinamas sė kmės pavyzdžiu. Iš tiesų, Kuršėnų ligoninė yra gerosios persitvarkymo praktikos pavyzdys. Be jokių centralizuotų pertvarkymų pati gydymo įstaiga, matydama, jog ji neišgyvens tokia, kokia yra, ėmėsi iniciatyvos – parengė kelias alternatyvas su aiškiais finansiniais paskaičiavimais, ką kiekvienas iš jų reikštų, kiek kainuotų ir t. t. Tai davė teigiamą rezultatą – iki tol buvusi sudėtingoje finansinėje būklėje, dabar Kuršėnų ligoninė netgi uždirba. O tai reiškia, kad atsiranda galimybė kelti algas joje dirbantiems gydytojams, gerinti paslaugų kokybę, investuoti į infrastruktūrą. Didžioji dalis paslaugų Kuršėnų ligoninėje šiandien yra susijusių su slauga. Žinoma, išliko ir skubios pagalbos skyrius, vis dėlto ateityje ir jis turės būti pertvarkytas. Ko gero, mums įprasto skubios pagalbos skyriaus neturėtų likti, tačiau galvojame, kaip padaryti, jog žmonės turėtų galimybę gauti pagalbą ir pasibaigus šeimos gydytojo darbo laikui. Ar taip pat bus pertvarkomos ir kitos regionų ligoninės? Iš tiesų, norėtųsi labiau individualesnio požiūrio, nes ir rajonų dydžiai skiriasi, ir ligoninės – ne visos vienodos. Tikrai ne visų rajoninių gydymo įstaigų laukia Kuršėnų ligoninės likimas. Priklausys nuo konkrečios ligoninės, nuo konkrečios situacijos. Žinoma, pertvarkant kai kurias ligonines galima remtis ir Kuršėnų ligoninės pavyzdžiu – tokiu atveju didžioji dalis aktyvaus gydymo lovų taptų slaugos lovomis, mat vyresnio amžiaus gyventojams to aktyvaus gydymo nedaug ir reikia. Deja, dabar pasitaiko atvejų, kai paguldo į terapinį skyrių slaugomus pacientus. Arba atsiranda vadinamieji „sezoniškumai“, kai žiemą visi susirenka pagulėti ligoninėje. Bet ligoninė juk nėra sanatorija. Be to, kokios čia ligos, kuriomis vasarą niekas neserga, o žiemą, kai baigiasi darbai, kai atšąla, kai reikia namus kūrenti, tada visi susirenka į ligonines. Maža to, yra pasitaikę atvejų, kai ligoninės sprendžia socialines problemas. Pavyzdžiui, socialinių įgūdžių neturintys tėvai neprižiūri savo vaikų, tai tuos vaikus paguldo į ligoninę. Nereikia vaikams būti ligoninėje. Gulėjimas ligoninėje nėra gerai. Žmonės tą turi suvokti. Ligoninėse apstu visokiausių infekcijų, kurios vėliau sunkiai išgydomos. Visas pasaulis stengiasi trumpinti gydymo trukmę, o pas mus žmonėms dar atrodo, kad jeigu pagulėsi palatoje, pasidalinsi su visais ir su tavimi viskuo pasidalins, tai nuo to bus sveikiau visiems. Iš tiesų, reikia vengti gulėjimo ligoninėje, o ne norėti ten bet kokia kaina patekti ir pagulėti.

Yra įvairių paskatų ir kai kurios savivaldybės jomis sėkmingai naudojasi. Tarkime, pasinaudodamos Europos Sąjungos parama savivaldybės gali apmokėti rezidentūros studijas. Su rezidentu sutariama, kad tam tikrą laiką jis padirbės tame regione. Kitas dalykas, ką norime padaryti ir šis procesas jau vyksta, yra vadinamųjų pakopinių arba etapinių kompetencijų įteisinimas, kai dar studijų metu rezidentas įgyja teisę savarankiškai atlikti tam tikras procedūras. Siejame tai su ilgesnėmis rezidentūros studijomis, dėl ko jau vyksta pokalbiai. Kai kurios rezidentūros studijos pailgėtų metais, o rezidentas, įgijęs tam tikras kompetencijas, per šį papildomą laiką padirbėtų regione. Tai nėra paskyrimas, „tremtis“, o visiškai normali praktika, taikoma daugelyje Europos šalių. Gydytojo darbo specifika regione ir mieste skiriasi. Tačiau tai yra gerai, kadangi gydytojas pamato, kokios yra realijos regionuose. Dabar dažnai vadovaujamasi stereotipais – bijoma vykti į rajonus, nes galvojama, esą ten yra dykynė, kad nėra nė gyvos dvasios, liūdna ir nuobodu. Nors, iš tiesų, rajonuose gyvenantys žmonės gydytojus ir labiau gerbia, ir vietos savivaldybės neretai net būstą gali pasiūlyti, o galbūt net ir automobilį. Dar norėčiau akcentuoti tai, kad pakeitėme rezidentūrų planavimą – nuo šiol ruošime daugiau specialistų, kurie nebūtų siauros specializacijos. Rengsime daugiau terapeutų, Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Negalima palikti regionų likimo valiai Nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja dideli skirtumai. Siekdama mažinti regi oninę atskirtį, Vyriausybė inicijavo konkrečią socialinę programą, pagal kurią šeimos, nusprendusios įsigyti būstą regionuose, sulauks finansinės pagalbos. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pripažįsta, kad vien tik šios priemonės nepakaks, norint įveikti regioninę atskirtį, vis dėlto, ji – būtina, kad praraja tarp miesto ir provincijos pradėtų mažėti. Koks šios socialinės programos tikslas ir kaip ji padės mažinti regionų ir didžiųjų miestų atskirtį? Pirmiausia noriu pabrėžti, kad ši paskata nėra ir negali būti vienintelė priemonė, skirta stiprinti šeimas, skatinant jas įleisti šaknis ne tik miestuose, bet ir provincijoje. Tačiau ji yra be galo reikšminga, nes būstas – itin aktualus dalykas kiekvienai šeimai. Tyrimai rodo, kad apie 9 proc. šeimų emigruoja į užsienį, nes neturi galimybių įsigyti būstą Lietuvoje. Todėl ir siūlome būtent tokią programą. Manome, kad ji padės stabdyti tiek emigraciją iš Lietuvos, tiek ir vidinę migraciją iš regionų į miestus. Kitas aktualus dalykas, kad kai kuriuose regionuose, į kuriuos ateina investicijos ir kur yra kuriamos naujos darbo vietos, ėmė augti būsto kainos. Tad ir įsigyti būstą tampa vis sudėtingiau. Apie tai šneka savivaldybių vadovai, o ir aš girdžiu apie šias tendencijas, kai keliauju po regionus. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad apklausos rodo, jog šeimos įvardija pradinį įnašą, kaip sunkiausią dalyką norint įsigyti būstą. Mes padedame šeimoms, kompensuodami tą pirmąjį įnašą.

tinkamą sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemų funkcionavimą, o tai juk daugeliui aktualu. Manau, kad turime dėti visas pastangas, jog užtikrintume tvarų ir subalansuotą valstybės egzistavimą. Kokių dar socialinių programų esate numatę?

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Seimo kanceliarijos nuotr.

Pagaliau visi suprantame, kad investicijos į regionus gali ateiti tik tuo atveju, jeigu juose bus darbo rankų. Jeigu darbo rankų nėra, nebus ir investicijų. Nebus investicijų, nebus ir darbo vietų, o taip pat ir darbo rankų. Tai yra užburtas ir negatyvus ratas. Dėl to turime imtis visų įmanomų priemonių, kad pasuktume tą ratą teigiama linkme. Turi įvykti lūžis. Esu tikras, kad daugelis savivaldybių mielai šia skatinamąja priemone pasinaudos. Kalbamės su savivaldybių merais, jie tikrai labai laukia šios naujovės. Merai ir patys bendrauja su jaunais specialistais, siūlo jiems palūkėti iki liepos, kuomet tikrai atsiras galimybė įsigyti būtą labai neblogomis sąlygomis. Yra kritikuojančių šią iniciatyvą, esą ji neduos rezultato – regionai tuštėjo, tuštėja ir tuštės ir nieko čia nepakeisime. Kiti kritikai šioje paramoje įžvelgia ir diskriminacijos požymių, mat dėmesys kreipiamas tik į regionus. Ką galėtumėte atsakyti? Atsakant į pirmąją pastabą, noriu pažymėti, kad regionas regionui nelygu. Negalime

suvienodinti visų rajonų ir pasakyti, kad, kaip skambiai buvo aiškinama prieš kurį laiką, Lietuvoje yra du su puse miesto. Taip tikrai nėra. Kai kurie regionai sparčiai vystosi, auga, gerai tvarkosi. Žinoma, neneigsiu to, kad dalis rajonų tuštėja. Tačiau tai yra pasaulinė tendencija. Kita vertus, neturėtume pamiršti to, kad šiandien turime visas technologines galimybes dirbti iš bet kurios vietos, kurioje esame. Tad ir gyventi galime ten, kur mums labiau patinka. Daug žmonių, tame tarpe – jaunimo atstovų, renkasi gyventi ne mieste. Šie žmonės tampa tų vietovių bendruomenių nariais, padeda jas stiprinti. Mano nuomone, turėtume palaikyti tokias bendruomenes. Kalbant apie diskriminaciją, mes siūlome net ne paramą, o veikiau paskatą, kuri yra orientuota į regionus. Lygiai taip pat galime paremti ir vieną konkretų regioną, jeigu būtent taip nusprendžiama valstybiniu lygmeniu. Šiuo atveju tikrai sunku įžvelgti diskriminaciją. Ypač turint galvoje tai, kad regionų tuštėjimas lemia daug negatyvių procesų visoje valstybėje – tampa sudėtinga palaikyti

Viena iš iniciatyvų – bazinio paslaugų komplekto šeimoms, nepaisant to, kur ta šeima gyvena, sukūrimas. Ši priemonė atsirado kartu su Šeimų stiprinimo įstatymu. Tikimės, kad ji padės užtikrinti paslaugų kokybę ir prieinamumą ne tik miestuose, kur ir taip pakanka paslaugų, nes ir žmonių, ir judesio yra daugiau, bet visose šalies savivaldybėse. Pavyzdžiui, kalbant apie psichologinę pagalbą, kartais tikrai sunku rasti aukštos kvalifikacijos specialistą regione. Todėl siekiame subalansuoti šias paslaugas. Nesvarbu, kur gyveni, turi teisę gauti vienodą pagalbą: ar tai būtų pagalba krizių metu, ar pozityvios tėvystės iniciatyva, ar šeimos stiprinimo grupės, kurios Lietuvoje dabar labai populiarėja, tačiau dar ne visose vietovėse yra. Vaiko priežiūros grupės šiandien taip pat yra labai skirtingai išsidėsčiusios – dalyje rajonų vaikų dienos centrų yra daugiau nei seniūnijų, o kitur kelioms savivaldybėms tenka vos vienas ar du vaikų centrai. Šį netolygumą privalome sutvarkyti. „Vaiko pinigai“, nebesiejant šios paramos su mokestinėmis lengvatomis, o skiriant kaip universalią išmoką, taip pat labai padeda regionų žmonėms. Anksčiau rajonų gyventojai kur kas mažiau naudodavosi šia parama, kadangi jų pajamos – mažesnės. Tai lėmė dvigubą nelygybę – žmonės regionuose ir uždirbdavo mažiau, ir lengvatų negaudavo. Universali išmoka šią problemą padėjo išspręsti. Žinoma, nepamirštame ir miestuose gyvenančių šeimų – nuo 2019 m., kai padidės „Vaiko pinigai“, miestuose gyvenančios šeimos taip pat gaus papildomas lėšas.

Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

T. Tomilinas: „Tikslas – socialiai atsakinga Lietuva“ Socialinė atskirtis, menki atlyginimai ir senatvės pensijos kelia natūralų Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą, kurio viena iš pase kmių – precedento Vidurio ir Rytų Europoje neturintys emigracijos mastai. Seimo nario Tomo Tomilino teigimu, „Situacija Lietuvoje iš esmės keisis tuomet, kai atsikratysime kelių socialinės politikos stereotipų.“ Esate socialinių reikalų vienas iš pagrindinių lyderių, bet dažnai pasisakote ekonominiais, verslo klausimais. Vis dėlto kokie iš tiesų Jūsų prioritetai socialinėje politikoje? Lietuvos socialinė politika niekaip neatsikrato kelių stereotipų. Tikima, kad pagalbos reikia tik mažai grupei labiausiai skurstančiųjų, o ekonomika, laisva rinka padarys mus turtingais. Jei tik politikai pabando įvesti progresinius mokesčius, priešintis valstybinių įmonių privatizavimui, padidinti pensijas ir visas išlaidas socialinei apsaugai, stiprinti savivaldybių teisę riboti taršias investicijas, rūpintis, kad lentynose būtų sveikesni produktai, pigesni vaistai – televizijos ekranuose, spaudoje ir internete atsiranda „ekspertai“, kurie aršiai tai kritikuoja ir kaltina politikus „laisvosios rinkos griovimu“. Neoliberalios ekonominės politikos pase kmės Lietuvoje – kartu su augančiu

LVŽS pirmininko pavaduotojas, Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas. Seimo kanceliarijos nuotr.

Lietuvoje yra tokio milžiniško mąsto, kad kalbėti vien apie asmeninę atsakomybę už savo gerovę yra destruktyvu, nes rizikuojame visos tautos likimu. Žmonių pajamų didinimas yra politikų ir verslo moralinė atsakomybė, o ne tik asmeninis dirbančiųjų reikalas. Mano tikslas – būtini sprendimai kuriant socialiai atsakingesnę Lietuvą. Pasiūlyta mokestinė reforma yra labai rimtas žingsnis link ekonomikos nukreipimo į socialinių problemų sprendimą: atsiranda didesnis mokesčių progresyvumas, didėja universalios vaiko išmokos, pašalpos ir išmokos nebėra atimamos, jei žmogus stojasi ant kojų, toliau didės pensijos, ypač mažiausios. Pensininkų, kurie neretai duonos kąsniu dalinasi dar ir su savo mažai uždirbančiais vaikais, teisėtais lūkesčiais niekas nesirūpino vykdant kaupimo reformas, SODRA buvo skandinama skolose. Visa tai keičiasi iš esmės. Pradėjome realiai rūpintis ir žmonių algomis. Valdžia ne ignoruoja, kaip buvo iki šiol, o skatina derybas su profsąjungomis. Pasiektas istorinis susitarimas – minimali alga susieta su vidutinės algos augimu.

tėvų, praradus darbą, geras pajamas, sveikatą – visais atvejais „Vaiko pinigai“ ir toliau yra mokami. Kitais metais „Vaiko pinigų“ išmokos dydis bus 50-60 eurų kiekvienam Lietuvos vaikui. Tai taip pat reiškia, kad daugiau pinigų ateina į miestelių ir rajonų ekonomiką. Lietuvos socialinė politika pagaliau tampa mažiau panaši į postsovietinį neoliberalizmą ir vis labiau primena vakarietišką žmogaus įgalinimą. Dažnai kalbate apie vakarietišką politinę kultūrą. Kuo mes skiriamės nuo vakariečių? Pas mus gaji asmens kritikos kultūra, bet diskusijos, ginčo kultūra – silpna. Didžiausią skirtumą pajutau Skandinavijoje. Ten savaime suprantama ir kultūriškai būtina pabrėži žmogaus pasiekimus, gerąsias savybes, net oponento. O kritiką gali nukreipti tik į jo sprendimą ar veiksmą, bet ne į patį asmenį. Kartu su LVŽS kolegomis stengiamės keisti kritikos ir pašaipų persotintą kultūrą ir įnešti suvokimą, jog diskusija – būtina, o pagrindiniai diskusijos elementai – pasiūlytų idėjų argumentai, bet ne kažkieno asmeninės savybės.

BVP, didėjančiu konkurencingumu bei laisKartas nuo karto esate kritikuojamas, vėjančia rinka turime ir milžinišką turtinę Kodėl leidote Vyriausybei panaikinti len- kad savo asmeniniame gyvenime nerodonelygybę, skurdą, emigraciją, savižudybes, gvatą dirbantiems tėvams ir tuo pačiu gite šeimos vertybių pavyzdžio. Ką galėtuES institucijų nuolatinį baksnojimą į mūsų nate „Vaiko pinigus“? mėte atsakyti taip manantiems? mokestinę sistemą. Nuo 2012 metų, jau po Buvusi lengvata pagal savo esmę – tai tie pasaulinės finansų krizės, Lietuvoje turtinPo mano skyrybų viešoje erdvėje pasirodė giausių gyventojų pajamos augo, o mažiau- patys „Vaiko pinigai“ (30 eur/vaikui), tik virš daug neteisingų interpretacijų ir kaltinimų. siai uždirbančiųjų pajamų lygis nekito. Soci- 200 tūkst. vaikų (apie 40 proc. visų Lietuvos Taip, aš antrą kartą vedžiau. Su žmona auginavaikų) visai negavo lengvatos naudos arba me mažą dukrytę ir mano vaikus iš pirmosios alinė praraja tik gilėjo. Skurdas labai suasmeninamas, vis bando- gavo vos keletą eurų. santuokos. ma vaizduoti, kad dėl skurdo kalti patys žmo- „Vaiko pinigų“ pranašumas yra ir tai, kad jei nės. Bet juk menkų pajamų sąlygotas skurdas šeimai nutinka nelaimė – mirus vienam iš Kalbėjosi Raminta Saulėnė

214

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

B. Markauskas: „Lietuvos ūkininkams linkiu kantrybės“ Žemės ūkio sektorius – vienas iš svarbiausių mūsų šalies ekonomikos ramsčių. Su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos ūkininkai ir kokie galimi jų sprendimai – pokalbis apie tai su buvusiu žemės ūkio ministru Broniumi Markausku. Yra priemonių, yra galimybių, kurias Ką pavyko nuveikti, o ko nespėjote būdamas žemės ūkio ministru? galima sėkmingai išnaudoti. Reikia auginti rauIšskirčiau dvi pagrindines veiklos kryptis. menis, ypač smulkiesiems Viena iš jų – pakeisti ir supaprastinti valstybės valdymo struktūrą, kas yra numatyta tiek ūkiams.

Vyriausybės, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programose. Mūsų šalyje valdininkų skaičius yra per didelis, o sistemos išlaikymas pernelyg brangiai atsieina. Džiaugiuosi, kad Žemės ūkio ministerija, lyginant su kitomis ministerijomis, padarė nemažą pažangą šiuo klausimu – parengėme visų prie ministerijos veikiančių įstaigų pertvarkymo planą, atsisakant dalies jų, o taip pat – ir nebūdingų valstybei funkcijų. Teko atleisti dalies įstaigų vadovus: Nacionalinės žemės tarnybos, Žuvininkystės tarnybos, Nacionalinės mokėjimų agentūros ir kt. Tiesa, vykdydami reformas sulaukėme didžiulio pasipriešinimo. Buvo įdėta daug pastangų ieškant tam tikrų „kabliukų“, kad tik niekas nebūtų keičiama. Nepaisant to, tikiu, kad šios būtinos pertvarkos toliau vyks, nes tai tikrai prasminga ir tą reikia daryti. Kalbant apie struktūrinius pokyčius pačioje Žemės ūkio ministerijoje, procesas taip pat vyksta. Sakyčiau, šiandien įpusėjome pertvarkas. Atsisakome departamentų, o darbuotojų skaičius turėtų sumažėti maždaug 53 darbuotojais. Siekiame, kad kur kas daugiau dėmesio būtų skiriama ne rutininiams, o strateginiams klausimams spręsti – kooperacijų plėtojimui, trumpųjų maisto grandinių diegimui, rizikos valdymo bei melioracijos fondų steigimui. Kita darbo kryptis – tai žemės ūkio politikos formavimas, kur taip pat turime nemažai iššūkių. Šiuo metu esame 2014–2020 m. finansinio laikotarpio viduryje, dėl to yra sunku daryti kardinalius pakeitimus. Tačiau turime pripažinti, jog mūsų patirtys, sakyčiau nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios, yra prastos. Deja, ankstesni politikai, ministrai, atėję į valdžią, ypač finansinio laikotarpio pradžioje, stengėsi per trumpą laiką išdalyti visus pinigus. Tačiau nebuvo susimąstyta, kas laukia finansinio laikotarpio pabaigoje. Ir dabar turime tokią padėtį – beveik du trečdaliai paramos lėšų, skirtų žemės ūkio valdų modernizavimui, smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams, yra praktiškai išnaudoti. Tenka spręsti šią problemą ir ieškoti papildomo finansavimo. Peržiūrėjome finansavimo programas, įvertinome, kurios iš jų – nepopuliarios, neefektyvios, kuriose gali būti korupcijos apraiškų. Pavyko rasti 15 mln. eurų, kuriuos paskirstėme smulkiesiems ūkininkams. Pati Europos Sąjunga, jeigu kalbėtume apie naująją bendrąją žemės ūkio politiką po 2020 m., vienu iš strateginių uždavinių įvardija paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Keliamas tikslas, kad šie ūkiai sudarytų žemės ūkio gamybos pagrindą. Manau, kad ši politika yra teisinga. Tik gaila, kad iki šiol ji nebuvo aktyviai įgyvendinama, o per trumpą laiką sunku ką nors pakeisti. Vis dėlto stengiamės, kad situacija keistųsi – pavyzdžiui, yra patvirtinta nauja priemonė, skirta skatinti smulkiųjų ūkių bendradarbiavimą. Trys smulkieji ūkininkai, dirbdami kartu ir teikdami bendrą paraišką, gali gauti net 90 tūkst. eurų paramą. Deja, kol kas ūkininkų kooperacija sunkiai plėtojasi. O smulkiam

Bronius Markauskas

ūkininkui sunku vienam įsigyti visą reikiamą įrangą ar techniką. Sumažinome investicijų į žemės ūkio valdas maksimalią paramos sumą nuo 400 tūkst. iki 50 tūkst. eurų, kad ši priemonė būtų plačiau naudojama ir patrauklesnė smulkiesiems ūkiams. Pagaliau planuojame, kad kitame šaukime paramą gaus tik nauji pareiškėjai. Kad nebūtų taip, kaip anksčiau, jog paramą buvo galima gauti keletui projektų. Statistika patvirtina, kad pastarųjų dviejų metų laikotarpiu apie 63 proc. finansinės paramos – šnekant tiek apie investicijas, tiek apie tiesioginę paramą, mokamą už hektarus – pasiekė būtent smulkiuosius ir vidutinius ūkius, ko anksčiau nebuvo. Vadinasi, žengiame teisinga linkme. Žemdirbiai piktinasi perdėta kontrole ir dideliu „popierizmu“. Ar kaip nors šią problemą sprendėte? Stengiamės peržiūrėti ir kaip įmanoma labiau supaprastinti reikalavimus ūkininkams. Kalbant apie kontroliuojančias institucijas – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Nacionalinę mokėjimų agentūrą ar Valstybinę augalų apsaugos tarnybą – iš tiesų patikrų ūkininkai turi per daug. Dažnai pasitaiko, kad patikrina viena tarnyba, o netrukus – kita. Kartais patikros vykdomos nesuderinus laiko su žemdirbiu, pavyzdžiui, darbymečiu. Puikiai žinau, kad ūkininkus tokia tvarka pykdo. Todėl su ministerijai pavaldžių agentūrų vadovais susitarta, kad jei žemdirbį tikrina kuri nors institucija, tarkime, Nacionalinė mokėjimų agentūra, tai ji patikrina viską – ar paženklinti gyvuliai, ar laikomasi aplinkosaugos reikalavimų ir t. t. Tuomet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau nebetikrina, ir atvirkščiai. Tokiu būdu patikros nebesidubliuoja. Iš tiesų, dar yra ir pernelyg daug „popierizmo“. Žemdirbiai skundžiasi, jog neturi kada dirbti darbus, nes privalo leisti laiką prie popierių. Regis, vien įvairių žurnalų ūkininkams reikėdavo pildyti 36 ir dar apie 700 įvairių punktų. Peržiūrėjome tai su tarnybomis ir beveik tris kartus sumažinome tiek žurnalų, tiek ir būtinų pildyti tuose žurnaluose laukelių skaičių. Dar norėčiau paminėti, kad naujai įvertinome ūkininkams taikomų sankcijų pagrįstumą ir dydžius. Tiesa, šis darbas dar neužbaigtas, tačiau jis yra labai reikšmingas. Pasitaiko, kad net už menkiausius prasižengimus ūkininkai yra baudžiami itin griežtai. Į šį klausimą pažvelgėme labai atsakingai – padarėme reikšmingų pakeitimų. Pokyčių bus ir ateityje. Sankcijos, jeigu jos jau taikomos, turi būti adekvačios. Pagaliau, jeigu kalbėsime apie finansinę paramą, daug kur supaprastinome reikalavimus – tiek tuos, kurie keliami ūkininkams, kad šie gautų finansinę paramą, tiek ir dėl

Buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Žemės ūkio ministerijos nuotr.

administravimo laikotarpio. Pavyzdžiui, šne- kad pieno gamintojai, perdirbėjai ir valstybė kant apie paramą smulkiesiems ūkininkams, parengtų bendrą pieno strategiją, kurioje be projekto įgyvendinimo laikotarpio buvo atsispindėtų tai, ko norime, kur link einame. dar ir penkių metų kontrolės laikotarpis, kai Tikimės, kad greitu metu pieno gamintojams agentūra stebėdavo, ar pasiekiamas nusta- ir perdirbėjams pavyks susitarti dėl kainų tytas rezultatas. Sutrumpinome šį laikotarpį formulės. Tą padarius, ūkininkai tiksliai žinos, iki trijų metų, nes skiriama parama tikrai nėra kodėl kainos kyla arba krenta. Ta formulė bus didelė, tad ir nesunkiai kontroliuojama. susieta su tam tikru pieno produktų krepšeliu ir šių produktų kainomis pasaulio rinkoje. Pernai Lietuvą siaubė liūtys. Nukentėjo Vis dėlto net ir šių priemonių nepakanka. daug ūkių. Ar padėjote žemdirbiams atsi- Dėl to rimtai kalbame apie sektorinių rizikos tiesti? fondų steigimą. Sakyčiau, labiausiai pasirengęs tokio fondo steigimui šiandien yra būtent Iš tiesų praėję metai buvo neeiliniai – ūkinin- pieno sektorius. Ministerija ne tik dalyvauja kai patyrė daug nuostolių. Kaip visi žinome, diskusijose, bet jau ir yra parengusi projektą. šiems praradimams kompensuoti sulaukėme Nors Vyriausybės programoje numatyta, jog 9 mln. eurų paramos, kurią skyrė Europos toks fondas galėtų atsirasti 2020 m., yra didelė Sąjunga. Šios lėšos buvo skirtos ūkininkams, tikimybė, kad tai įvyks anksčiau. kurie pasėjo žiemines kultūras, tačiau jos žuvo, taip pat tiems žemdirbiams, kurie paKada Lietuvos žemdirbiai gaus tokias pat ruošė dirvą, bet negalėjo sėti dėl liūčių. Dar tiesiogines europines išmokas, kokias gau9 mln. eurų planuojama skirti iš nacionalinio na Vakarų Europos šalių ūkininkai? biudžeto – šiuos pinigus panaudosime kompensuoti nuostolius tiems ūkininkams, kurie Nesu optimistas dėl to. Nors derybinės panenuėmė derliaus. jėgos – rimtos, tačiau yra labai daug skeptiškų Su Finansų ministerija baigiame derinti požiūrių. Ypač iš tų šalių, kurios sumoka dauschemą, pagal kurią padidinsime lengvatinio giau į Europos Sąjungos biudžetą. dyzelinio kuro normą. Buvo nemažai praraBet kokiu atveju, nuo 2020 m. išmokos Lietudimų, nuostolių, tad ūkininkams nepakanka vai augs, vadinasi, suartėjimas vyks. Vis dėlto, degalų. greičiausiai vienodų išmokų nuo 2020 m. neBe to, ekstremalūs praėjusieji metai parodė, bus. kad apverktina padėtis yra ir su melioracijos sistemomis. Tam reikia didelių investicijų, taKo palinkėtumėte kaimo žmonėms, ūkičiau pastaruosius penkis metus pinigų buvo ninkams? skiriama labai nedaug. Palinkėčiau kantrybės. Nesu iš tų politikų, Problemų žemdirbiams kelia ne tik nenu- kurie daug žadėtų. Važinėdamas po regionus spėjama gamta? visuomet atvirai sakau, kad laikai nėra lengvi. Ūkininkų kaštai – darbo jėga, energetiniai Tikrai ne tik gamta. Viena iš rizikų – žemės ištekliai, technika, trąšos, sėklos – diena iš ūkio produktų kainų svyravimai. Ypač ši pro- dienos brangsta. O žemės ūkio produkcijos blema opi pieno sektoriuje. Jau du su puse supirkimo kainos netgi mažėja. Tad, ko gero, metų tęsiasi krizė, susijusi su Rusijos paskelb- stebuklas neįvyks. tu embargu. Nors šiuo laikotarpiu pieno supirŽinoma, gali būti metų, kai supirkimo kaikimo kainos augo, pastaruosius tris mėnesius nos augs, nes kas nors nutiks pasaulyje. Sunjos vėl yra pakankamai nukritusios. Tad pieno ku prognozuoti. Vis dėlto žvelgiant į ilgalaikę sektorius išgyvena sudėtingus laikus. perspektyvą, lengva nebus. Matome, kad karvių skaičius šalyje kasmet Kita vertus, yra priemonių, yra galimybių, mažėja. Esu gavęs signalų, kad ir toliau mažės. kurias privalome sėkmingai išnaudoti. Reikia Nors mūsų gamintojai – pakankamai stiprūs, auginti raumenis, ypač smulkiesiems ūkiams. jie nemažai eksportuoja, tačiau tam, kad tu- Manau, kad pagaliau turės įvykti lemiamas lūrėtume ką parduoti, reikia turėti iš ko paga- žis – emigracija pradės mažėti. Nes jeigu tai neįminti produktą. Jaučiame nerimą dėl gyvuli- vyks, nei kaimo, nei miesto mes neišgelbėsime. ninkystės, dėl pieno sektoriaus. Tiesa, galime pasidžiaugti, kad pagaliau pavyko pasiekti, Kalbėjosi Valentinas Beržiūnas

UŽ

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Viešąją erdvę užkariauja „netikros naujienos“ Pastaraisiais metais pasaulyje sustiprėjo „netikrų naujienų“ fenomenas. Mitų netrūksta ir mūsų šalyje. Toliau pateiksime kelis populiariausius Lietuvos politinėje padangėje sklandančius mitus ir pabandysime juos sugriauti. KOVA SU ŽINIASKLAIDA?

ir už tokį veikimą gauna geresnes verslo sąlygas?“, A. Kubilius nedviprasmiškai atsakė: „Aš tokių duomenų neturiu.“ TIKRASIS KAIRYSIS? Lietuvos socialdemokratų partijos taryba pernai rudenį priėmė sprendimą pasitraukti iš koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, palaikęs iš sprendimą, deklaravo ėjimą į kairę, paskelbė manifestą. Vis dėlto atsisakę valdžios G. Palucko socialdemokratai ne tik palaidojo visas viltis įgyvendinti jų deklaruojamą kairiąją politinę programą, bet ir praktiškai yra nebematomi viešojoje erdvėje. Kyla klausimas, ar jie apskritai dar turi ambicijų ateityje būti valdžioje, ar išėjimo iš koalicijos su „valstiečiais“ tikslas buvo sugriauti centro-kairės koaliciją ir užleisti valdžią dešiniesiems? Logiškai mąstant, be Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos G. Paluckas faktiškai daugiau neturėtų su kuo formuoti valdančiosios koalicijos. Žinoma, nebent kairuoliškam G. Palucko vadovaujamos partijos manifestui pritartų liberalai arba konservatoriai, o tai yra mažai tikėtina, net turint omenyje tai, kad G. Paluckas kadaise buvo jaunasis konservatorius.

Šių metų pradžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime inicijavo parlamentinį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą. „Netikrų naujienų“ (angl. fake news) fenomenas baugina savo mastais. Tačiau kritikai suskubo tvirtinti, esą valdžia Asociatyvi Pixabay nuotr. bando apriboti žiniasklaidos laisvę ir paversti ją savo „politiniu įrankiu“. sijos specialiųjų tarnybų agentas, turintis Lietuvos radijas ir Oponentai sąmoniningai nutylėjo tai, kad slapyvardį „Karabasas“. Anot šios „pažymos“, Seime sukurta komisija į transliuojamo turitelevizija (LRT) yra R. Karbauskis veikia per Rusijos Prezidentui nio klausimus nesikiš, o tik sieks padėti visuoVladimirui Putinui artimus žmones, su kuriais mokesčių mokėtojų meniniam transliuotojui apsivalyti ir skaidriai nuolatos susitikinėja įvairiuose Europos miesnaudoti mokesčių mokėtojų pinigus. pinigais išlaikoma institucija, tuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LRT – moLietuvos Respublikos valstybės saugumo kurios metinis biudžetas siekia kesčių mokėtojų pinigais išlaikoma institucija, departamentas patvirtino, kad jokių oficikurios metinis biudžetas siekia beveik 40 mln. beveik 40 mln. eurų. Kaip ir kialių pažymų iš užsienio valstybių žvalgybų eurų. Kaip ir kitos valstybės institucijos, LRT apie R. Karbauskį nėra gavęs. Taip pat buvo tos valstybės institucijos, LRT privalo dirbti atvirai ir skaidriai, nieko nenugauta Ukrainos saugumo tarnybos pažyma, slepiant. privalo dirbti atvirai ir skaidriai, kuri patvirtino neturinti jokių duomenų apie KAM RŪPI LIETUVOS Šio tyrimo nebūtų reikėję, jeigu Seimui LRT R. Karbauskio ryšius su Rusijos specialiosionieko nenuslepiant. SAUGUMAS? taryba būtų pateikusi visą informaciją apie mis tarnybomis. Galiausiai paaiškėjo, kad taabejonių sukėlusius dalies LRT darbuotojų riama pažyma net nebuvo pažyma, o kažkieKonservatorių partijos atstovai tikina, esą atlyginimus ir priedus, santykius su prodiu- t. y. kai Krašto apsaugos ministerijai vadono vienai žurnalistei paduotas nepasirašytas jie ilgus metus uoliai rūpinasi krašto apsauserinėmis kompanijomis, viešuosius pirkimus vavo konservatoriai. Skaičiuojama, kad per tekstas lietuvių kalba (neva – vertimas). gos finansavimo didinimu. Tačiau statistika ir kitą svarbią informaciją. Kadangi to pada- dešimtmetį įvairios valstybinės įstaigos, įmoTai ne pirmas kartas, kai R. Karbauskis kaltiryta nebuvo, motyvuojant konfidencialu- nės, mokslo įstaigos su „Nota bene“ pasirašė byloja ką kitą. namas ryšiais su Rusija: 2014 m. konservatoriai mo išsaugojimo dingstimi, Seimas, kuris yra beveik 29 mln. eurų vertės sutarčių. Negana Remiantis Krašto apsaugos ministerijos pristatė „Minkštąją Rusijos sulaikymo strateįpareigotas vykdyti parlamentinę kontrolę, to, žiniasklaida skelbė apie galimus artimus (KAM) duomenimis, nuo 2008 iki 2012 m., kai giją“, kurioje kritiškai atsiliepė apie R. Karbausprivalėjo imtis veiksmų, siekiant apsaugoti „Nota Bene“ direktoriaus Andriaus JazgeviLietuvos Vyriausybei vadovavo konservakio veiklą. Tame dokumente teigta, esą Lietuviešąjį interesą. Visuomeninis transliuotojas čiaus ir jo žmonos Linos ryšius su Gabrieliaus torius Andrius Kubilius, o krašto apsaugos vos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko negali nepaisyti Seimo narių prašymo suteik- ir Austėjos Landsbergių šeima. Paaiškėjo, kad ministrė buvo jo bendrapartietė Rasa Jukne„verslo perspektyva tiesiogiai priklauso nuo ti visą pageidaujamą informaciją apie įstaigos L. Jazgevičienė vadovauja G. Landsbergio vičienė, finansavimas krašto apsaugai buvo Rusijos politinio ir verslo elito geros valios ir žmonos Austėjos įkurtai Karalienės Mortos finansus. mažinamas labiausiai per visą Nepriklaunusiteikimo“. Remdamasis šiuo dokumenDar vienas populiarus mitas – esą Lietuvos mokyklai. Vis dėlto šis faktas nesutrukdė konsomybės laikotarpį. Jeigu 2008 m. gynybai tu, ekspremjeras Andrius Kubilius viename valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai nedega servatorių lyderiui siūlyti krašto apsaugos mibuvo skirta 1,11 proc., skaičiuojant nuo šalies seminare pareiškė, neva R. Karbauskis ir jo noru bendrauti su nacionaline žiniasklaida ir nistrui J. Olekui surengti interpeliaciją. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai 2009 m. valdomas „Agrokoncernas“ „patiria Rusijos Pagaliau, kaip paaiškėjo prieš Velykas, aukšnet yra paskelbę jai karą. – 1,08 proc., 2010 m. – 0,88 proc., 2011 m. – 0,80 įtaką, veikia priešiškai Lietuvos valstybės inPlika akimi matyti, kad tiek valdančiosios tus skaidrumo standartus deklaruojančių proc., o 2012 m. – 0,78 proc. BVP. Finansaviteresams“. partijos nariai, tiek Seimo ir Vyriausybės atsto- konservatorių vedlys pats bent tris kartus mas krašto apsaugai pradėtas nuosekliai diR. Karbauskis šiuos teiginius įvardijo šmeižvai gana dažnai ir noriai bendrauja su objek- buvo susitikęs su politine korupcija įtariamo dinti nuo 2014 m. – nuo konservatorių paliktu ir savo tiesą gynė teisme bei pareikalavo tyviais žiniasklaidos atstovais – tą patvirtina koncerno „MG Baltic“ tuomečiu viceprezitų 0,78 proc. jis išaugo iki 1,49 proc. BVP (2016 ekspremjero A. Kubiliaus atsakomybės. Tiesa, reguliariai rengiamos spaudos konferencijos, dentu Raimondu Kurlianskiu. Šį faktą jis prim.). Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų teismas atmetė R. Karbauskio ir jo valdomos dalyvavimas radijo ir televizijos laidose bei pažino apklausiamas teisėsaugos pareigūnų. sąjunga, per mažiau nei pusę savo kadencibendrovės „Agrokoncernas“ ieškinį A. KubiPasirodo, vieno iš susitikimo, kuris vyko „Stiviešuose debatuose. jos, krašto apsaugos finansavimą padidino liui dėl garbės ir orumo ir dalykinės reputaVienintelė išimtis yra „žurnalistai-verslinin- klių“ restorane, metu, G. Landsbergis versnuo 1,49 proc. iki 2,01 proc. BVP. cijos pažeidimo, tačiau teismo proceso metu kai“, kurie iškreipia objektyvios žurnalistikos lininkams, kurie dalijosi su buvusiu liberalų atsakydamas į klausimą, „Ar Jūs teigiate, kad principus – užuot kalbėję apie svarbiausius vedliu Eligijumi Masiuliu kyšiais, pristatė savo LVŽS inf. R. Karbauskis ir jo verslas veikia įtakoti Rusijos valstybės reikalus, gynę viešąjį interesą, šie partijos rinkimų programą ir laukė jų pasiū„žurnalistai“, vedini asmeninių interesų, daž- lymų. Žiniasklaidos teigimu, konservatorių 2008–2018 M. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS niausiai siekia tik „sudirbti“ savo pašnekovus, vadovas iš „MG Baltic“ vadovų yra gavęs ir atskleisti asmenines silpnybes, negebėjimą „Stumbro“ gamybos degtinės butelį, kurį, kaip ASIGNAVIMŲ DINAMIKA / KAM INF. susigaudyti ir t. t. Tokiems „žurnalistams“ korupcijos bylos tyrėjams paaiškino per apLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai klausą, tik pavartė ir liepė padėjėjai paslėpti. Beje, verslininkų duris dėl pinigų nuolat nebuvo, nėra ir nebus prieinami, kadangi dalyvavimas jų rengiamose arba vedamose varstė ir daugiau įtakingų konservatorių, tarp jų – Mantas Adomėnas ir Laurynas Kasčiūnas. laidose tiesiog nėra produktyvus. Pastarasis už tai buvo metams pašalintas iš partijos. AUKSINĖS KREGŽDUTĖS Tenka apgailestauti, kad konservatoriams Prieš porą metų Lietuvoje kilo vadinamasis jų deklaruojamos vertybės nėra itin svarbios, „auksinių šaukštų“ skandalas, sukėlęs didelį vi- nes net ir partijos programą galima „parduosuomenės pasipiktinimą. Viešųjų pirkimų tar- ti“, o su ja kartu – ir visuomenės lūkesčius. nyba nustatė, kad šalies kariuomenė iš benR. KARBAUSKIS – RUSŲ drovės „Nota Bene“ aštuonis kartus didesne AGENTAS? nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. Priekaištų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo 2016 m., prieš Seimo rinkimų antrąjį turą tuomet sulaukė valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija ir jos deleguotas krašto viešumoje pasirodė neoficiali pažyma, neva apsaugos ministras Juozas Olekas. Tačiau gauta iš Ukrainos specialiųjų tarnybų, kurio„Nota Bene“ krašto apsaugos sistemos viešų- je teigiama, esą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų jų pirkimų konkursus laimėdavo ir anksčiau, sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis – Ru-

216

UŽ ŽEMĘ IR ŽMOGŲ

Žmonės, kuriems rūpi Lietuvos kaimo ateitis „Jeigu žmogus yra aktyvus, jis ras kuo užsiimti. Ir visai nesvarbu, kur jis gyvena: mieste ar kaime“, – įsitikinęs Joniškio rajone esančio Kirnaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Ladukas. Jam pritarė Trakų rajone, Stanisloviškių kaime gyvenantis Kęstas Abucevičius. Jaunojo ūkininko teigimu, jeigu dirbti netingi, provincijoje tikrai nepražūsi. Valentinas BERŽIŪNAS Gyvenimas provincijoje yra apipintas įvairiausiais mitais. Vieni tikina, esą kaime nėra kuo užsiimti, trūksta pramogų, o provincijos gyventojai – pašalpų prašytojai, nevengiantys stiklelio. Kiti tvirtina, kad kaimas interneto ir ekologinių inovacijų laikais tampa labai patrauklus, nes gamta ir ramybė ugdo kūrybiškumą. Be to, tai puiki vieta pasislėpti nuo miesto šurmulio. Ūkininkai ir visuomenininkai K. Ladukas ir K. Abucevičius savo pavyzdžiu rodo mums visiems, kad Vilnius – ne vienintelė vieta Lietuvoje, kur yra gera gyventi. K. Abucevičius ne tik sėkmingai ūkininkauja ir plečia savo ūkį, bet ir aktyviai užsiima visuomenine veikla – tai inkilus su vaikais kabina, tai sporto šventes padeda organizuoti. „Manau, kad kaime galima neblogai gyventi. Tik reikia nedejuoti, netingėti, o dirbti“, – pažymėjo jaunasis ūkininkas. K. Ladukas su bendraminčiais kasmet Kirnaičiuose organizuoja jau tradiciniu tapusį bendruomenės festivalį, kurio tikslas – vienyti kaimiškas bendruomenes, plėsti kultūrinį akiratį, sportuoti. „Labai noriu, kad žmonės Lietuvoje labiau vieni kitais pasitikėtų, būtų nuoširdesni. Turėtume bendrauti taip, kaip anksčiau, kai vienas kitą sutikę nusišypsodavome, o ne būdavome pikti“, – pažymėjo K. Ladukas, paklaustas apie festivalio idėją. Tiems, kas mano, kad provincijoje nėra kuo užsiimti, K. Ladukas patarė nebūti pesimistais. Jo teigimu, mes patys kuriame savo aplinką, o kokią ją sukuriame, tokią ir turime.

„Sakoma, jog provincijoje – sunku. Įsivaizduojate, kad mieste sunkumų nėra? Visur tų sunkumų yra. Priklauso nuo požiūrio. Reikia į viską pozityviau žvelgti. Nėra viskas taip blogai, kaip kartais atrodo“, – pridūrė visuomenininkas. K. Laduką labiausiai piktina tie, kurie laukia, kad kas nors už juos viską padarys, o jeigu nepadaro, skundžiasi, kad viskas yra blogai. „Žmonės mūsų šalyje dar yra labai pasyvūs. Esame įpratę, kad valdžia turi mumis rūpintis. Iš tiesų reikia patiems daugiau daryti, kurti, ieškoti“, – patarė jis. K. Ladukas pripažino, kad žmonės išvyksta iš provincijos, tačiau, pasak jo, kiekvienas renkasi pats. „Manau, kad kartais pasiduodama bangai: vienas išvyko, o kiti seka iš paskos. Kita vertus, nuo žmogaus viskas priklauso. Jeigu jis yra tvirtai apsisprendęs, kad nori išvažiuoti, galima jam net ir idealias sąlygas sukurti, bet jis vis vien išvažiuos. O jeigu žmogus nori likti Lietuvoje, čia gyventi ir kurti, tai jis ir liks“, – teigė K. Ladukas. Marijampolėje gyvenanti keturių vaikų mama Jurgita Rudzevičienė pastebėjo, kad dažnai jaunimas net nebando ieškoti darbo provincijoje, o tik galvoja apie emigraciją. „Mokyklose jau vienuoliktokai šneka apie emigraciją. Skundžiasi, kad neranda darbo, dėl to planuoja emigruoti. Sutinku, jog kartais rasti gerai apmokamą darbą regione yra iššūkis, bet visos tos kalbos apie emigraciją iš dalies yra ir mados reikalas. Esu tikra, jog galima iš pradžių padirbėti ir tėviškėje, o jau tada palyginti ir priimti sprendimą“, – kalbėjo ji. Jaunojo ūkininko K. Abucevičiaus teigimu, lietuviams kartais trūksta optimizmo ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Kirnaičių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Ladukas. K. Laduko asmeninio archyvo nuotr.

„Aš turiu draugą, kuris su šeima yra persikė- planuoja tam tikras iniciatyvas, skirtas jo krašlęs gyventi į provinciją iš Vilniaus. Jis užsiima to jaunimui. putpelių auginimu. Viską pardavė sostinėje ir „Labai svarbu, kad jaunimui kaimiškose vieįsigijo sodybą kaime. Jis to norėjo, netingėjo tovėse netrūktų įdomių ir prasmingų užsiėmidirbti. Ir nieko čia tokio. Kas nori, tas ir regio- mų. Nesinori, kad jaunimas gertų, bastytųsi ar nuose darbo randa. Man taip pat reikalingi vyktų į užsienį“, – pažymėjo ūkininkas. darbuotojai. Siūlau darbą, siūlau gerą atlygi- „Kultūrinių renginių provincijoje tikrai nenimą. Bėda ta, kad žmonės nenori dirbti, nori trūksta. Būtų puiku, jeigu žmonėms būtų gauti pinigus už nieką“, – pripažino ūkininkas. organizuojama daugiau įvairių mokymų, K. Abucevičius pažymėjo, kad mielai mo- pavyzdžiui, kaip elgtis su finansais, kaip benkėtų ir tūkstantį eurų žmogui, jeigu tik šis jo drauti šeimoje ir t. t. Kitaip tariant, būtų daugiau investuojama į žmonių sąmoningumo ūkyje dirbtų sąžiningai ir atsakingai. „Mokėčiau, tačiau noriu, kad man dirbtų taip, ugdymą, jų švietimą“, – pridūrė K. Abucevikaip dabar lietuviai dirba užsienyje. Tikrai gali- čius. J. Rudzevičienė pažymėjo, kad jeigu žmoma ir Lietuvoje užsidirbti“, – pridūrė ūkininkas. Jo teigimu, valdžios dėmesys regionams – nės žinotų, jog jie provincijoje gali dirbti ir užgerai, nes tik taip galima išlaikyti jaunimą sidirbti, jie tikrai liktų. „Manau, kad svarbiausia yra kurti gerai approvincijoje. Vis dėlto, anot jo, labai svarbų vaidmenį regionuose vaidina ir iniciatyvūs mokamas darbo vietas regionuose, taip pat žmonės: nuo jų veiklos priklauso, ar jaunimas nutarusiems grįžti žmonėms sudaryti geras bus motyvuotas likti ir dirbti tėviškėje, ar lai- sąlygas čia gyventi. Žmonės turi jausti norą sugrįžti į tėviškę. Žinoma, pokyčiams reikia mės ieškos svetur. Aktyviai visuomeniniame gyvenime daly- laiko. Tačiau aš tikiu, kad viskas pasitaisys“, – vaujantis K. Abucevičius pripažino, kad ir pats pridūrė J. Rudzevičienė.

Gandrai sodyboje – laimė namams Nacionalinis Lietuvos paukštis – baltasis gandras – nuo seno mylimas ir gerbiamas mūsų šalyje. Sakoma, kad gandrai atneša laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno. Norėdami sužinoti daugiau apie šiuos paukščius, pakalbinome gamtininką Andrejų Gaidamavičių. Kuo ypatingi baltieji gandrai – kuo išskirtinis jų gyvenimas, charakteris, gyvenimas bendrystėje su gamta ir žmogumi? Baltieji gandrai priskiriami gyvūnų grupei, kurie vadinami sinantropais, t. y. jie yra priklausomi nuo žmogaus ir tradicinės kaimo gyvensenos. Nors gandrai – dideli ir sunkūs paukščiai, jie puikiai prisitaikę ilgas valandas sklandyti ore, pasinaudodami šilto oro srovėmis. Beje, aviacijos tėvu laikomas vokietis Otto Lilienthal pirmąjį sklandytuvą sukūrė būtent nusižiūrėjęs į gandrus. Gandrai yra monogamai ir poros išsiskiria itin retai. Didžiąją laiko dalį šie paukščiai praleidžia kelionėje, mat migruoja net iki Pietų Afrikos. Gandrų parskridimas ir išskridimas nuo seno buvo laikoma šventėmis (kovo 25 d. ir rugpjūčio 24 d.). Nors tradiciškai sa-

koma, kad gandrai daugiausia minta varlėmis, šios sudaro tik 10 proc. šių paukščių maisto raciono. Daugiausia gandrai minta įvairiais vabzdžiais, smulkiais graužikais, ropliais. Prieš išskrendant į pietus, gausūs gandrų būriai susirenka nupjautuose javų laukuose, kur lengviausia susirasti maisto. Baltieji gandrai visose tautose laikomi pageidaujamu paukščiu sodyboje, dėl to tai yra nacionalinis Armėnijos, Baltarusijos, Lietuvos, Vokietijos paukštis. Lenkijoje ir Lietuvoje gyvena apie 50 proc. pasaulinės gandrų populiacijos. Tai rodo, kad mūsų žemės ūkis yra palankus gyvuoti šiai ir kitoms rūšims. Kokie veiksniai kelia didžiausią pavojų gandrų populiacijai? Apie 70 proc. visų Lietuvoje žuvusių gandrų neišgyveno atsitrenkę į elektros laidus. Šią didelę problemą padėjo išspręsti bendras ornitologų ir energijos skirstymo bendrovių projektas, kurio metu ant elektros stulpų būdavo įrengiamos saugios pakylos lizdams. Kita problema – nykstanti tradicinė kaimo gyvensena. Pavyzdžiui, Labanoro girios kaimeliuose praktiškai nelikus nuolatinių gyventojų, neliko ir gandrų. Kaip matome, ekologiškai švari aplinka – nepakankama sąlyga gyventi gandrams. Jiems reikalinga ir žmogaus ūkinė veikla, kuri padeda susirasti dau-

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos informacinis leidinys 2018 m. birželis, Nr. 1 ISSN 2538-8274 Tiražas 250 000 egz. Spausdino SIA „Poligrāfijas grupa Mūkusala“

giau maisto. Nuolat šienaujamose pievose, arimuose ir ražienose gandrams maisto susirasti lengviausia. Atnaujinamuose gyvulių girdyklose ir tvenkiniuose – gausu gandrams reikalingų varliagyvių ir smulkių žuvyčių. O apleistuose kaimuose viso to nebėra. Pagaliau dar viena grėsmė gandrams – klimato kaita ir jos sukeltos didelės orų permainos. Karštomis ir sausomis vasaros labai daug jauniklių neišgyvena. Ką žmonės turėtų ar neturėtų daryti, kad gandrams jų kaimynystėje gyventi būtų gerai? Kritiškai svarbus yra lizdų kėlimas. Tai padeda palaikyti gausią gandrų populiaciją. Net 3,5 tūkst. lizdaviečių iš 4,5 tūkst. šiuo metų esančių Lietuvoje buvo iškeltos būtent žmonių. Viename lizde gandrai gali perėti ir 30 metų. Kasmet atnaujinamas ir pildomas lizdas gali sverti visą toną. Tad reikia saugoti gandralizdžiams tinkamus senus, stambius medžius. Papildomai maitinti gandrų jų veisimosi laikotarpiu nereikėtų, nes tai neskatina migracijos instinkto ir tokiu būdu daug gandrų lieka žiemoti. Tada jais tenka rūpinti visą žiemą. Kodėl sakoma, kad gandras atneša vaikus? Galbūt yra koks racionalus paaiškinimas? Leidėjas – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Redaktorius Valentinas Beržiūnas Tel. (8 5) 212 0821 El. paštas: info@lvzs.lt

Žydrūno Budzinausko nuotr.

Legenda apie gandrus, kurie neša vaikus, atsirado Šiaurės Vokietijoje XIX amžiaus pradžioje ir vėliau išplito po kitas šalis. Mažiems vaikams reikėjo paprasto paaiškinimo, iš kur jie atsirado, o asociacijų su gandrais yra labai daug. Anksčiau daugiausia vaikų gimdavo pavasarį, kai parskrenda gandrai. Be to, gandrai lizdus kraudavo ant namų ir klojimų, tvartų stogų, taigi visą laiką būdavo labai arti žmonių. Daugelio šalių mitologijoje gandrai netgi laikomi žmonių protėviais, t. y. jie kažkada buvo žmonėmis ir pavirto paukščiais. Romėnai ir graikai tikėjo, kad gyvenimo pabaigoje gandrai nemiršta, o skrendą į tolimąją salą, kur vėl pavirsta žmonėmis. Senovės egiptiečių hieroglifas „ba“, kuris reiškia „gandrą“, kartu reiškia ir „sielą“.

LVŽS inf.