Pirmieji žingsniai. Lietuvos operos teatro gimimas

1

Pirmieji žingsniai Lietuvos operos teatro gimimas 1920 m. gruodžio 31 d.

2

1918 m. vasario 16 d. aktu paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

Nors krašto ūkis buvo visiškai nuniokotas, tačiau iškart imta rūpintis menu.

Be to, į tėvynę ėmė grįžti carinės okupacijos bei karo išblaškyti lietuviai. Rengtasi Vilniaus universiteto atkūrimui. Valstybės taryba sudarė Teatro komisiją, turėjusią įkurti Valstybės teatrą, dramos mokyklą. Muzikinio teatro idėją puoselėjo Lietuvos draugijos scenai remti Valdyba, kurios vicepirmininkai buvo J. Tallat – Kelpša ir A. Nezabitauskaitė. 1920 m. Vilnių antrą kartą okupavus Lenkijai, visą kultūros veiklą teko perkelti į Kauną. Čia 1920 sausio 29 d. įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, kuri ėmėsi kurti Operos teatrą. Jo įkūrimo veiklai koordinuoti įkuriama Taryba, kurią sudarė parvykęs į Kauną steigti Lietuvos operos teatro K. Petrauskas, J. Tallat – Kelpša ir teisininkas, vienas žymiausių to meto politikų bei kultūros veikėjų baronas S. Šilingas ir tarybos sekretorius J. Žilevičius. Darbo buvo labai daug: reikėjo suburti trupę, orkestro muzikantus, chorą, gauti finansavimą. Daug diskusijų kilo renkantis ir pirmąją operą. Pirmiausia buvo išsirinktos dvi operos – Antono Rubinšteino „Demonas“ ir Piotro Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“. Tačiau prie operos teatro įkūrėjų prisidėjus ir Kiprui Petrauskui, pasirinkta Giuseppes Verdi „Traviata“. Šis veikalas buvo parankus profesionalios operos scenos pradžiai

dėl objektyvių priežasčių. Ir žmogiškieji, ir finansiniai besikuriančio Operos teatro resursai buvo nepaprastai riboti – stigo vokalistų, orkestro muzikantų, elementaraus sceninio rekvizito, jau nekalbant apie tai, kad Lietuvoje nebuvo režisierių, susipažinusių su muzikinio teatro – operos režisūros – specifika.

Tad „Traviatos“ pasirinkimą nulėmė kūrinio „kompaktiškumas“ – tai, jog šiame veikale yra tik trys pagrindiniai veikėjai, o choro ir baleto vaidmuo minimalus. Operos libretą išvertė Faustas Kirša (I ir II veiksmas) ir Balys Sruoga (III ir IV veiksmas). Premjerą parengė J. Tallat - Kelpša, režisierius K. Glinskis, choro vadovas J. Štarka, Juozui Žilevičiui teko suflerio vaidmuo. Pagrindinius vaidmenis atliko A. Galaunienė (Violeta), K. Petrauskas (Alfredas), A. Sodeika (Žermonas), P. Oleka (daktaras ir markizas). Spektaklyje taip pat dalyvavo jaunos vokalistės, muzikos mokyklos mokinės, vėliau tapusios garsiomis dainininkėmis – Veronika Podėnaitė (Flora) ir Jadvyga Vencevičiūtė (Anina).

Dž. Verdžio operos „Traviata“ premjera įvyko 1920 m. gruodžio 31 d. Kaune, Operos ir dramos vaidykloje (dabar – Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre). Nors iki 1920 m. gruodžio 31 d. „Traviatos“ spektaklio buvo spėta mašinėle atspausdinti vos 37 programas ir 110 afišų, į teatrą tada susirinko didžiulė publika; žmonių buvo ne tik visuose kampeliuose, bet ir užkulisiuose. Todėl tą vakarą prireikė netgi milicijos pagalbos. Prieš pakeliant uždangą scenoje S. Šilingas pranešė, kad šiandien sulaukėme tos laimingos ir iškilmingos dienos, kai nepriklausomoje Lietuvoje galima pamatyti pirmąją operą lietuvių kalba... Nusileidus uždangai sausakimšas teatras entuziastingai sveikino visus, kurių pastangomis operos meno Lietuvoje istorija buvo apvainikuota lietuvių tautinės Operos sukūrimu. Taip ėmė gyvuoti Operos teatras, netrukus tapęs Tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo centru. Kartu su dramos trupe tame pačiame pastate veikiantis operos teatras buvo pavadintas Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos ir dramos vaidykla. 1922 m. teatras buvo suvalstybintas ir pavadintas Valstybės opera, o 1925 m. buvo sujungtas su tame pačiame pastate veikusiu dramos teatru ir pavadintas Valstybės teatru.

3

4

Lietuvių operos tarybos nariai.

Kaunas, 1920 m.

Sėdi, iš kairės: Juozas Žilevičius, Juozas Tallat-Kelpša, Stasys Šilingas ir Kipras Petrauskas.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus

5

6

Juozas Tallat-Kelpša (1889 m. – 1949 m.)

Profesionaliojo lietuvių operos teatro (Operos vaidyklos) kūrėjas, pirmosios operos “Traviata” dirigentas.

Kūrybinis palikimas – tai solo ir choro dainos, simfoniniai ir kameriniai kūriniai.

Jo dainos „Čiūto“, „Gale lauko toli“ ir „Meno daina“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės, be jų neapsiėjo ir Lietuvos chorai, dainų šventės.

Gražina Apanavičiūtė - “Mano sieloj šiandien šventė “.

Kompozitorius J. Tallat-Kelpša, eilės B.Sruogos (1896-1947). https://www.youtube.com/watch?v=cj3Hmk32DO8J. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

7

8

Kipras Petrauskas (1885-1968) 1920 m. grįžęs į Lietuvą K. Petrauskas įsitraukė į Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijos veiklą ir dalyvavo operos „Traviata“ kūrimo procese: jam ̨ teko prisiimti ir dirigento, ir režisieriaus, ir vokalo korepetitoriaus pareigas. Spektaklyje atliko Alfredo vaidmenį.

Lietuvos operos teatre dainavo iki 1958 m. Sukūrė 80 vaidmenų žymiose Š. Guno, M. Musorgskio, G. Verdžio, G. Pučinio, R. Vagnerio ir kitų kompozitorių operose.

Giuseppe Verdi – „Pakelkime taurę linksmybių“ arija iš operos “Traviata“.

Atlieka Kipras Petrauskas. https://www.youtube.com/watch?v=3kC5pn6AeyQ Kipras Petrauskas Birutės brolis M. Petrausko operoje “Birutė”.

Peterburgas, 1906 m.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

9

10

Kačanauskas Aleksandras (1882 - 1959) Vienas pirmųjų lietuvių operos teatro organizatorių ir solistų, daug prisidėjo prie įvairių muzikos draugijų steigimo ir jų veiklos gerinimo, chorų ir koncertinio gyvenimo organizavimo Lietuvoje ir svetur.

Sukūrė kelis šimtus įvairių kūrinių – solo ir choro dainų, giesmių, mišias vaikų chorui, kantatų, instrumentinių kūrinių, operetę „Jaunoji našlelė“, rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas.

Populiariausios jo dainos „Vasaros naktys“, giesmės „Malda už Tėvynę“ ir kt.

Aleksandras Kačanauskas. Vasaros naktys. Eilės Jono Mačiulio – Maironio. Atlieka choras Aidija, dirigentas Romualdas Gražinis. Tarptautinis Baltijos šalių chorų konkursas. 2018. https://www.youtube.com/watch?v=bXCYD_cJDks Aleksandras Kačanauskas. Kaunas, XX a. pr.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

11

12

Julius Štarka (1884 - 1960) 1920 m. paskirtas Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos vaidyklos chormeisteriu.

Jo anksčiau suorganizuotas choras tapo Operos vaidyklos choro pagrindu ir buvo pirmuoju profesionaliu choru Lietuvoje.

Su operos choru parengė per 70 operos veikalų: Giuseppe Verdi „Il Trovatore“, „Aida“, „Otello“, „La Traviata“, Richard Wagner „Lohengrinas“ ir „Tanhoizeris“, Giacimo Puccini „Tosca“, „La Boheme“, „Madama Butterfly“, ir kt.

Kritikų teigimu, tuo metu tai buvo vienas pajėgiausių operos chorų Europoje.

Julius Štarka „Oi žinau, žinau”, harmonizuota lietuvių liaudies daina. Atlieka Lietuvos valstybinės konservatorijos kamerinis choras, vadovas Anicetas Arminas. https://www.youtube.com/watch?v=LdEQ9dDPI6g Julius Štarka. Kaunas, 1925 m.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

13

14

Galaunienė Adelė (1895 - 1962) 1920–1931 m. Valstybės teatro solistė. 1920 m. gruodžio 31 d. pirmajame Džiuzepės Verdi operos „Traviata“ spektaklyje atliko Violetos vaidmenį. Valstybės teatre sukūrė daugiau kaip 25 klasikinių operų pagrindinius vaidmenis (iš jų 16 premjerų) ir turėjo apie 1200 viešų pasirodymų operoje ir koncertų salėse. Rašė recenzijas apie Valstybės teatro operų spektaklius „Lietuvos aide” ir kitur. Dalyvavo Kauno radiofono koncertų programose.

Adelė Galaunienė - Džuljeta Žako Ofenbacho operoje „Hofmano pasakos“.

Valstybės teatras. Kaunas, 1925 m.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

15

16

Konstantinas Glinskis (1886 - 1938) Režisavo dvi pirmąsias Kaune pastatytas operas: Džiuzepės Verdi „Traviatą“ ir Miko Petrausko „Birutę“.

Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos vaidyklos ir Valstybės teatro aktorius, režisierius. Pastatė 31 spektaklį (visuose ir vaidino). Iš geriausiai pavykusių pastatymų pažymėtini Bernardo Šo „Atskalūnas“, bei Aleksandro Ostrovskio „Miškas“ .

Sukurti vaidmenys: Krūšna (Vinco Mykolaičio – Putino „Valdovo sūnus“), Poza (Frydricho Šilerio „Don Karlas“), daktaras Stokmanas (Henriko Ibseno „Visuomenės priešas“) ir kt.

Sceninio darbo 30-mečio proga, 1937 m. įsteigė savo vardo stipendijų fondą, skirtą paskatinti gabius žmones studijuoti scenos meną.

Konstantinas Glinskis. XX a. I p.

Lietuvos, teatro, muzikos ir kino muziejus

17

18

Operos ir dramos vaidykla (dabar – Kauno Valstybinis muzikinis teatras).

Kaunas, XX a. prad.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

19

20

Pirmoji Lietuvos operos teatro operos trupė 1920 - 1921 m. Kaunas.

Fotografijoje įamžinti 39 asmenys. Tarp jų - pirmojo Lietuvos operos spektaklio D. Verdžio operos „Traviata“ dalyviai: Kipras Petrauskas, Adelė Galaunienė, Veronika Podėnaitė, Jadvyga Vencevičaitė, Antanas Sodeika, Petras Oleka, Vincas Marcinkus, Juozas Bieliūnas ir kt. Taip pat operos teatro kūrimo iniciatoriai, sumanytojai: Aleksandras Kačanauskas, Juozas Žilevičius, Stasys Šilingas. Antroje eilėje sėdi pirmojo spektaklio režisierius Konstantinas Glinskis, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša, chorvedys Julius Štarka. Nuotraukoje įamžinta ir viena iš pirmųjų solisčių - Vladislava Grigaitienė.

Kauno miesto muziejus

21

22

Pirmasis „Traviatos“ spektaklis.

Violeta – A. Galaunienė, Alfredas – K. Petrauskas. I veiksmo scena.

Lietuvos Meno kūrėjų draugija „Operos ir dramos vaidykla“.

Kaunas, 1920 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

23

24

Pirmasis „Traviatos“ spektaklis.

Alfredas – K. Petrauskas, Violeta – A. Galaunienė.

Lietuvos Meno kūrėjų draugijos „Operos ir dramos vaidykla“.

Kaunas, 1920 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus

25

26

Pirmasis „Traviatos“ spektaklis. Žermonas – Antanas Sodeika.

Lietuvos Meno kūrėjų draugijos „Operos ir dramos vaidykla“.

Kaunas, 1920 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

27

28

Pirmasis „Traviatos“ spektaklis.

Flora – V. Podėnaitė, Violeta – A. Galaunienė, Baronas – J. Bieliūnas, Žermonas – A. Sodeika, Grenvilis – P. Oleka, Alfredas – K. Petrauskas.

III veiksmo scena. Lietuvos Meno kūrėjų draugijos „Operos ir dramos vaidykla“.

Kaunas, 1920 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

29

30

Pirmasis „Traviatos“ spektaklis.

Violeta – A. Galaunienė, Anina – J. Vencevičaitė.

IV veiksmo scena. Lietuvos Meno kūrėjų draugijos „Operos ir dramos vaidykla“.

Kaunas, 1920 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

31

32

1921 m. sausio 6 d. spektaklio programa.

Kadangi opera „Traviata“ sulaukė didžiulio populiarumo, po premjeros ji netrukus antrą kartą buvo parodyta po Naujųjų metų (1921 m. sausio 6 d.). Opera buvo reklamuojama, jos siužetas būdavo glaustai pasakojamas spausdintose reklaminėse brošiūrose – „Traviatos“ programose su artistų bei dainininkų portretais.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

33

34