Virtualus pristatymas . Spektaklis „Ilga kaip šimtmečiai diena “

Čingizas Aitmatovas ILGA KAIP ŠIMTMEČIAI DIENA. 1983

Inscenizavo Grigorijus Kanovičius Režisierius Eimuntas Nekrošius Scenografas Adomas Jacovskis Kompozitorius Faustas Latėnas Lietuvos valstybinis jaunimo teatras

1.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatomas keturių parodų ciklas ,,Kvadratas“, skirtas režisieriui Eimuntui Nekrošiui.

Teatras ,,Meno fortas“ pristato net tris parodas. Tai teatro fotografo Dmitrijaus Matvejevo fotografijų paroda ,,Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“, Eimunto Nekrošiaus spektaklių iš viso pasaulio plakatai ir paroda ,,Eimunto Nekrošiaus meno fortas“.

Muziejus pristato ketvirtąją parodą ,,Ateičiai iš praeities“, kuri skirta ankstyvajam Eimunto Nekrošiaus kūrybos laikotarpiui. Ypatingas dėmesys

skiriamas

Valstybiniame

Jaunimo

spektakliams.

Pristatome spektaklį ,,Ilga kaip šimtmečiai diena“.

teatre

sukurtiems

2.

Kirgizų rašytojo Čingizo Aitmatovo romanas ,,Ilga kaip šimtmečiai diena“ 1983 m. apdovanotas TSRS valstybine premija. Eimuntui Nekrošiui tais metais paskirta Lietuvos TSR valstybinė premija. Visiškai natūraliai jis įpareigojamas „perkelti“ į Jaunimo teatro sceną geriausią Sovietų Sąjungos romaną. Šįkart nekilo minčių kaip nors vengti nemalonaus pavedimo – Č. Aitmatovo romanas buvo geras. Tai stipri literatūra – epinis pasakojimas apie tautą, naikinamas tradicijas, nykstančią kalbą ir šliaužiantį imperinį nutautinimą. Žinoma, pasakojama netiesiogiai – per šalutinių veikėjų biografijas, liaudies sakmes, istorines paraleles. Spektaklį-epą apjungia pagrindinis veikėjas Jedigėjus, ant savo pečių gabenantis jaunystės draugo Kazangapo palaikus į giminės kapines Ana Bejit. Ilga kelionė, be pradžios – be galo, lydima nenutrūkstančio Tibeto vienuolių giedojimo, apeiginių vario lėkščių žvangėjimo, tęsiasi per šimtametę giminės istoriją sapnais, prisiminimais, reginiais, kol atvykus į kapinių vietą paaiškėja, kad jų nebėra. Ten – kosmodromas, viskas užlieta storu betono sluoksniu. ,,Anais laikais“ kiekvieną naują spektaklį pirmiausiai žiūrėdavo teatro Meno taryba. Priimdavo arba ne, leisdavo rodyti žiūrovams arba neleisdavo. Po to dar vertindavo Meno reikalų valdybos viršininkas ar kas nors iš jo kontoros – irgi galėjo uždrausti. Sunkūs laikai. Ne tik ideologinė buvo cenzūra – taip pat ir meninė.

Nekrošius asmeniškai sustabdė kelis savo spektaklius. ,,Šimtmečių“ išleidimas buvo komplikuotas. Meno reikalų valdyba negalėjo leisti LTSR premijos laureatui eksponuoti Stalino laidotuvių scenos su kylančiu didžiuliu Stalino atvaizdu, kurį kumščiais puldavo neapykantos smaugiama Kazangapo našlė Zaripa, bet neturėjo galios uždrausti TSRS premijos laureato kūrinio. Toks ,,konfūzas” buvo išspręstas ,,ezopiškai” portretą uždengė. Baltu audeklu. Tokiu permatomu, kad net aklas galėjo įžiūrėti ,,šviesų tautų tėvo paveikslą”. Spektaklis suvaidintas 124 kartus. O Meno reikalų valdyba… nematė ir tiek.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

Nuotraukos: 1.Spektaklio scena. Foto Stanislovas Kairys.

2.Spektaklio scena. Centre stovi Jedigėjus – Algirdas Latėnas.

3.Jedigėjus – Algirdas Latėnas,Tansikbajevas – Algirdas Grašys.

4.Jedigėjus – Algirdas Latėnas. Foto Ona Pajėdaitė.

5.Naiman – Ana – Irena Kriauzaitė.

6.Mankurtas – Saulius Bareikis.

7.Mankurtas – Saulius Bareikis. Foto Ona Pajėdaitė.

8.Mankurtas – Saulius Bareikis, Naiman – Ana – Irena Kriauzaitė, Foto Ona Pajėdaitė.

9.Spektaklio scena. Centre Jedigėjus – Algirdas Latėnas. Foto Ona Pajėdaitė.

10.Naiman – Ana – Irena Kriauzaitė, Mankurtas – Saulius Bareikis. Foto Ona Pajėdaitė.

11.Jedigėjus – Algirdas Latėnas. Foto Stanislovas Kairys

Nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių, tekstai Remigijaus Vilkaičio 2020