XIX a. VILNIAUS MIESTO AFIŠOS: Vilniaus daugiakultūrinio gyvenimo veidrodis
XIX A. AFIŠŲ RINKINYS LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUJE XIX a. Vilniaus miesto afišų kolekcija – vienas seniausių ir gausiausių (beveik du su puse tūkstančio skirtingų afišų) Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomų rinkinių, pasakojančių apie XIX a. Vilniuje vykusį kultūrinį gyvenimą ir daugialypes tarpkultūrines sąsajas. XIX a. Lietuvos istorija yra okupuoto
krašto
istorija.
Po
Lietuvos-Lenkijos
Respublikos
padalinimo 1795 m. didžioji Lietuvos teritorijos dalis atsidūrė Rusijos imperijoje. Iš jos okupacijos Lietuva išsivadavo tik 1918 metais, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. XIX a. Lietuvos
kultūrai
buvo
suduoti
du
itin
skaudūs
smūgiai:
numalšinus 1831 m. sukilimą, 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, lietuviška
o
spauda
numalšinus
1863
(1864–1904).
m.
sukilimą,
Uždraudus
uždrausta
lietuvių
kalbą
lotyniškais rašmenimis, carinė valdžia reikalavo rašyti kirilica. Todėl iki 1863 m. muziejuje esančios teatro vaidinimų, koncertų bei kitokio pramoginio turinio afišos yra išspausdintos lenkų arba lenkų ir rusų kalbomis, o afišos, kviečiančios į kultūrinius renginius po 1863 m., išspausdintos tik rusų kalba.
Nepaisant rusifikacijos, XIX a. afišų turinys atspindi gausias to meto tarpkultūrines sąsajas, kurios visų pirma skleidėsi europinėje erdvėje. To meto Vilniaus publika, kaip ir kitų Europos sostinių publika, žavėjosi Williamo Shakespeare’o, Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Ostrovskio, Johanno Wolfgango Goethe’s, Friedricho Schillerio, Aleksandro Fredro, Karlo Marijos Weberio, Gioacchino Antonio Rossinio, Jacques Offenbacho, Karolio Kurpinskio, PierreAugustin Caron de
Beaumarschais, Giovanni Boccaccio, Jean
Baptiste Molière, Aleksander Dumas, Giuseppe Verdi ir daugelio kitų dabar ir tada garsių užsienio autorių kūriniais. Vilniaus miesto pramogų nišą nemaža dalimi papildė ir gastroliuojančių trupių pasirodymai iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Rusijos. XIX
amžiaus
pirmoje
pusėje
pakilimą
išgyveno
mechaninis
teatras, kurį lėmė itin aktyvi technikos raida. Vilniuje (1841–1859) gastroliavo inžinieriaus rumuno Jordakio Kuparenko optinis ir kinetozografinis
teatras.
Mūsų
muziejuje
saugomos
kelios
dešimtys afišų, skelbusių jo pasirodymus. Šio teatro vaidinimai buvo rodomi Rotušėje veikusiame Vilniaus miesto teatre, bei Mažųjų Radvilų rūmų, kuriuose dabar įsikūręs muziejus, kieme.
Afišos, bylodamos apie to meto dramos, muzikos spektaklių ir koncertų
repertuarą,
cirko
vaidinimus,
judančių
paveikslų
(kinoramų) seansus, supažindina mus su kūrinių pavadinimais, autorių ir atlikėjų vardais, kitais įdomiais faktais apie XIX a. kultūrinius renginius: apie jų skaičių, dažnumą, pasirodymo vietas, per pertraukas atliekamą muziką, bilietų kainas ir kt. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomas afišų rinkinys buvo perimtas iš Dailės muziejaus. Muziejaus apskaitos knygose turime 1972 m. balandžio 20 d. įrašą, kuris sako, kad 129 vnt. Vilniaus miesto afišų lenkų ir rusų kalbomis buvo priimtos į muziejų
pagal
LTSR
Vilniaus
Valstybinio
Dailės
muziejaus
bibliotekos 1964 m. rugsėjo 22 d. perdavimo aktą. Šis įrašas aprėpia pačias seniausias, daugiausia XIX a. pirmosios pusės afišas. Pačios seniausios rinkinio afišos yra 1811, 1812, 1815 metų. 1811-ų metų afiša skelbia lenkų aktorių trupės Millerio operos buffa spektaklį ,,Sąmyšis, arba Dvi seserys iš Prahos“
Vilniaus teatre. 1812 m. vasario mėnesio afiša skelbia apie Minsko labdaros draugijos teatro spektaklius – Caroline-Stéphanie-Félicité de Genli vaikišką komediją ,,Agara dykumoje“ bei nenurodyto autoriaus (galima spėti, kad tai Tomaszewski D. B.) komediją ,,Išsiskyrę sutuoktiniai“ Vilniaus miesto gimnazijos salėje. 1815 m. afiša anonsuoja atliekamą
Millerio
lenkų aktorių trupės Didžiajame teatre operą
,,Du
Antanai,
arba
Linksmasis
sodininkas“. 1819 m. lenkų aktorių trupė kviečia į Valentino Fiorovanti operą ,,Bucefalas, arba Kaimo dainininkės“ Vilniaus teatre. Toliau
chronologiškai
afišos
skelbia
vaidinimus,
spektaklius,
operas, koncertus ir kitokio pobūdžio pramogas nuo 1826 metų iki 1890-tų. Iš šių afišų akivaizdu, kad dažniausiai Vilniuje vaidindavo vietinė lenkų aktorių trupė, dažniausia vaidinimų vieta – Vilniaus teatras. Tiesa, tarp šio laikotarpio afišų kartais toje pačioje programoje
šalia
lenkų
aktorių
trupės
vaidindavo
ir
gastroliuojantys artistai, pavyzdžiui, pantomimos arba operos trupės iš Italijos. Arba atskirą programą Vilniaus teatre siūlydavo prancūzų teatro artistų trupė iš Peterburgo.
Vilniaus publika galėjo stebėti ir tokio pobūdžio pramogas kaip kad 1827 m. Vilniaus miesto spaustuvėje gastrolininko iš Sankt Peterburgo, ,,Didysis
mechaniko
kabinetas“
ar
Angelo 1859
Michalo m.
Principini
lenkų
aktorių
spektaklį trupės,
vadovaujamos Karlo Ferdinando Menzelio, spektaklį ,,Magijos ir burtų menas“ Vilniaus geležinkelio stoties naujai pastatytame manieže. Taip pat
gastrolininko iš Prancūzijos, pilvakalbio,
mimiko Felixo Saubert’o spektaklį ,,Sergantis užsispyrėlis“, italo Massimiliano Trucci trupės cirko vaidinimus. Vilniečiai galėjo klausytis Lisabonos karališkojo teatro solistės dainininkės J. P. Bourgeois Schiroli bei iš Peterburgo atvykusių tiroliečių liaudies dainų koncerto Bajorų klubo scenoje. Tarp šio rinkinio afišų yra ir afiša,
skelbianti
apie
Antoni
Edvardo
Odyńieco
istorinės
dramos ,,Barbora Radvilaitė, arba Zigmunto Augusto valdymo pradžia“ vaidinimą Vilniaus teatre bei informacija apie Władysławo Syrokomlos istorinę dramą ,,Kasparas Karlinskis“ ar Stanisławo Moniuszkos operos ,,Halka“ atlikimą 1861 m. Vilniaus teatre. Nemažai afišų yra su grafiniais vaizdais.
Apibendrintai visas šias afišas galima priskirti ikisukiliminiam laikotarpiui, t. y. afišos, informuojančios apie kultūrinius renginius iki 1863 m. Tai afišos, kuriose amžiaus pradžioje informacija spausdinama lenkų kalba, vėliau – lenkų ir rusų. Nuo 1864 m., įsigalėjus lietuvių kalbos draudimui spaudoje ir viešosiose vietose, – tik rusų kalba. Chronologiškai po 1861 m. afišos seka 1866 m. afiša. Pradedant 1866 m. ir toliau iki 1890 m. visose muziejuje turimose XIX a. laikotarpio afišose informacija pateikiama rusų kalba,
kartais
įterpiant
veikalo
pavadinimą
originalo
kalba
(prancūzų, vokiečių, italų). Kita afišų dalis žymiai gausesnė. Muziejaus apskaitos knygoje pažymėti 2398 vnt. Į muziejų jos pateko sukomplektuotos sezonais devyniolikoje aplankų. Apskaitos knygoje jos taip pat įrašytos 1976 m. kovo 3 d. pagal LTSR Vilniaus valstybinio dailės muziejaus bibliotekos 1964 m. rugsėjo 22 d. perdavimo aktą. Chronologiškai apima 1866–1882 metus. Ant visų aplankų yra spaudas Archivum Akt Hystorycznych M. Wilna.
Atskiros afišos yra pažymėtos dar kitais spaudais, nurodančiais priklausomybę ankstesniems savininkams. Suskirstytos sezonais: 1866–1867; 1869–1870;1871–1872; 1872–1873; 1873–1874; 1874–1875; 1876–1877; 1877–1878; 1878–1879; 1879–1880; 1880–1881, 1881–1882. Itin storas aplankas, talpinantis 211 afišų, skirtas Kazanės teatro1872–1874
sezonui. Labiausiai stebina, kodėl ir
kaip jis atsirado tarp Vilniaus miesto teatro afišų. Kazanės teatro repertuaras beveik tapatus repertuarui, skelbiamam Vilniaus miesto
teatro
afišose.
Gal
tai
buvo
repertuaro
pavyzdys
antrepreneriams? Gal tai repertuaras, kurį cenzūra leido vaidinti visuose Rusijos imperijos miestuose? Visos XIX a. afišos yra suskaitmenintos ir pasiekiamos portaluose
www.europeana.eu,
www.e-paveldas.lt.
bei
www.limis.lt. Auksė Kapočiūtė
1811
Vilniaus teatras
Rugsėjo 14
Milleris. Opera buffa „Sąmyšis, arba Dvi seserys iš Prahos“. Lenkų aktorių trupė.
1819
Vilniaus teatras
Spalio 9
Valentino Fiorovanti. Opera „Bucefalas, arba Kaimo dainininkės“. Lenkų aktorių trupė
1826
Vilniaus teatras
Gruodžio 21
Autorius nenurodytas, vertimas iš prancūzų kalbos. Komedija „Mylimas senelis“. Pantomima „Įsimylėjęs Arlekinas“. Autorius nenurodytas (lenkų kalba). Opera „Du žodžiai“. Lenkų aktorių trupė.
1827
Vilniaus teatras
Kovo 24
Šokėjų ir akrobatų Chiarini šeimos trupės iš Italijos pasirodymas. I-II akrobatų šokis, vaikščiojimas linu ir kt. III Ludwik Adam Dmuszewski. Komiška opera „Vakarienė su Magdusia“. IV Komiška pantomima „Arlekinas vampyras arba Pjeras bailys“.
1838
Vilniaus teatras
Balandžio 30
„Kivirčas ir užsispyrimas“. „Antonijus ir Antosė“. Lenkų aktorių trupė.
1845
Vilniaus teatras
Gegužės 3
Alexandre Dumas „Paslaptis“. Lenkų aktorių trupė.
Vilniaus geležinkelio stoties naujai pastatytame manieže
1859 Liepos 22
Spektaklis „Magijos ir burtų menas“. Lenkų aktorių trupė vadovaujama Karlo Ferdinando Menzelio.
1852
Vilniaus teatras
Balandžio 13
Józef Korzeniowski. Drama „Izabela D‘Ayamonte“. Lenkų aktorių trupė.
1859
Bajorų klubo scenoje
Vasario 15
Tiroliečių liaudies dainų koncertas. Tiroliečių trupė iš Peterburgo.
1860
Vilniaus teatras
Balandžio 28
Antonis Edvardas Odýnecas. Drama „Barbora radvilaitė, arba Zigmunto augusto valdymo pradžia“. Lenkų aktorių trupė.
1860
Vilniaus teatras
Gegužės 25
Carl Maria Friedrich Ernst von Weber. Opera „Laisvasis šaulys“. Dekoracijas sukūrė Aleksandr Strauss. Lenkų aktorių trupė.
1860
Vilniaus teatras
Birželio 28
Wladislaw Syrokomle. Istorinė drama lenkų kalba „Kasparas Karlinskis“. Lenkų aktorių trupė.
1861
Vilniaus teatras
Sausio 7
Stanisław Moniuszko. „Halka“. Lenkų aktorių trupė.
1861
Vilniaus teatras
Rugsėjo 6
Vincenzo Bellini. Opera „Lunatikė“ („La sonnambula“). Opera atliekama lenkų kalba. Spektaklio lėšos skiriamos Domininkonų bažnyčios restauravimui. Lenkų aktorių trupė.
1866
Vilniaus teatras
Spalio 28
Artisto I. L. Vladimirovo naudai pirmą kartą vaidinama Jean le Cocher komedija „Vežikas“. Ir vodevilis „Tai bent prancūzų kalba“. Rusų aktorių trupė.
1869
Lapkričio 27
Vilniaus teatras
Režisieriaus I. F. Dombrovskio naudai pirmą karta vaidinama Friedrich von Schiller „Plėšikai“. Antrakto metu Henryk Wieniawski „Legenda“ atliekama Vasilijaus Ebano (Wolf Ebann). Dmitrijus Lenskis. Vodevilis „Svajonių jaunikis“ Rusų aktorių trupė.
1871
Vilniaus teatras
Spalio 22
Profesoriaus de Belle magijos buffa vaidinimas „Skraidanti dama“ (atliekamas ponios Belle). Taip pat pirmą kartą programoje „Neapolietiška konditerija“. Gastrolininkai.
1872
Vilniaus teatras
Kovo 30
Mago G. Žoržo Rode spektaklis „Mirties bausmė“ arba Ypatingas bandymas nušauti žmogų. Gastrolininkas iš Berlyno.
1872
Vilniaus teatras
Sausio 11
Aleksandras Ostrovskis. Komedija „Kiekvienam gudruoliui pakanka kvailumo“. Vodevilis „Bėda kojas taiso“. Rusų aktorių trupė.
1873
Vilniaus teatras
Gegužės 20
G. Liucianovičiaus paveiklų spektaklis „Astronomija ir frankų – prūsų karo vaizdai“. Gastrolininkas.
1878
Vilniaus teatras
Spalio 11
William Shakespeare. Drama „Hamletas, Danijos princas“ ir koncertinė programa, į kurią įtraukta ponios ir pono Lange atliekamas pas de deux. Rusų aktorių trupė.
1878
Vilniaus teatras
Vasario 13
Raudonajam kryžiui paremti (rinkliava skirta sveikstantiems kariams šiltiems drabužiams nupirkti). Viktor Djačenko „Šiuolaikiška ponia“. Kunigaikštis Kuguševas „Komedija be pavadinimo“. Rusų aktorių trupė.
1878
Vilniaus teatras
Spalio 14
Daktaro S. EpĹĄteino paskutinis didysis magiĹĄkasis ir fantastiĹĄkasis pasirodymas. Gastrolinininkas.
1879
Vilniaus teatras
Balandžio 4
Fiziko L. Liucianovičiaus pasirodymai: „Nauja kelionė į Šiaurės ašigalį“ ir „Edisono fonografas, arba Kalbanti ir dainuojanti mašina“. Gastrolininkas.
1879
Vilniaus teatras
Balandžio12
Pirmojo tenoro p. Pietro Fabri benefisas. Giuseppe Verdi . Opera „Traviata“ („Violetta“). Trupė iš Italijos vadovaujama Josifo Krotti.
1879 Kovo 14
Vilniaus teatras
Pianistų Julijaus ir Janinos Zarembskių (Juliusz Zarębski, Janina Zarębska) koncertas . Programoje Ferenc Liszt, Frédéric Chopin, Maurice Moszkowski, Stanisław Moniuszko, Johann Sebastian Bach, Sen-sans Sharl Kamil, Anton Rubinstein, Carl Maria von Weber, Hector Berlioz, Juliusz Zarębski kūriniai. Gastrolininkai.
1879
Vilniaus teatras
Gruožio 1
Daktaro A. Epšteino pasirodymas „Velnias vestuvėse“. Gastrolininkas iš Odesos.
1880
Vilniaus teatras
Spalio 26
Alexandre Dumas. „Kuo gyvensi, tuo pagarsėsi“ („Dama su kamelijomis“). P. Golubin. Vaizdelis iš natūros „Meilutė“. Rusų aktorių trupė.
1890
Balandžio 22
Vilnius
Cirko iš Italijos, vadovaujamo Massimiliano Truzzi, programa. Programoje įvairūs cirko numeriai, žongliravimas, komiškos scenos, akrobatika, balerinų pas de deux ir komiška pantomima „Sevilijos kirpėjas“. Gastrolinininkai iš Italijos.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, 2020