Tuščias atsargumas-internet by LNOBT

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

T U Š Č generalinė LNOBT I A S A T Sdirektorė A R G U M| LNOBT A S | General L A FManager I L L E Laima M A L Vilimienė G A R D É E

EN LIETUVOS NACIONALINIS OPEROS IR B A L E T O T E A T R A S

Louis Joseph Ferdinand Hérold (1791–1833)

TUŠČIAS ATSARGUMAS LA FILLE MAL GARDÉE 2 veiksmų baletas | a ballet in 2 acts Libretas | Libretto by Jean Dauberval 1828 m. versija paremtos muzikos aranžuotės autorius John Lanchbery (1923–2003) Freely Adapted and arranged by John Lanchbery (1923–2003) from the 1828 version Choreografas | Choreographer Frederick Ashton (1904–1988) Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Modestas Barkauskas Dirigentas | Conductor Julius Geniušas Scenografijos ir kostiumų dailininkas | Set and Costume Designer Osbert Lancaster (1908–1986) Choreografas statytojas | Stage Choreographer Jean-Christophe Lesage Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas Premjera 2025 m. gegužės 16 d. | Premiere: 16 May 2025 Kūrinys atliekamas gavus Boosey & Hawkes Music Publishers Limited leidimą Oxford University Press vardu | The performances of the Work are given by permission of Boosey & Hawkes Music Publishers Limited on behalf of Oxford University Press La fille mal gardée by Ferdinand Hérold in the arrangement and orchestration by John Lanchbery Oxford University Press 1963, 2003. All rights reserved.

Vilnius | 2026

LT VAIDMENYS IR ATLIKĖJAI | CAST Našlė Simon, turtinga ūkininkė | Widow Simone, a rich farmer

Ernest Barčaitis Imanol Sastre Stanislav Semianiura Voicech Žuromskas

Liza, jos dukra | Lise, her daughter

Kristina Gudžiūnaitė Marija Kastorina Nora Straukaitė Olesia Šaitanova Julia Alonso Ami Morita Ethan Maas Edvinas Jakonis Jonas Laucius Luis Valle

Kolenas, jaunas ūkininkas, Lizos mylimasis | Colas, a young farmer, in love with Lise

Mantas Daraškevičius Aistis Kavaliauskas Laimis Roslekas

Tomas, klestintis vynuogyno savininkas | Thomas, a prosperous vineyard owner

Lorenzo Epifani Federico Farina Jonas Kertenis Reito Nashiki Dino Staković

Alenas, jo sūnus | Alain, his son

Kostas Grudzinskas Jogailė Staikūnaitė

Gaidys | Cockerel

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivės | Pupils of the National M. K. Čiurlionis’ School of Arts

Vištos | Hens

Elžbieta Barvainytė Kamilė Griciūtė Taisija Karpajeva Gustė Kilkutė Smiltė Orlakaitė Justė Stulpinaitė Aleksandra Lazarčik Meda Bukauskaitė Jorė Kubiliūtė Marija Žukauskaitė Čepukaitė Lyja Gaidukovė Gabrielė Baranauskaitė Dominyka

Kaimo notaras | Village Notary

Ernest Barčaitis Kostas Grudzinskas

Notaro padėjėjas | Notary’s Clerk

Tomas Kratkovskis Arnas Kunavičius

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Lizos draugės | Friends of Lisa

Saulė Jauniškytė, Adriana Jakonytė, Charlotte Lejeune, Karolina Matačinaitė, Smiltė Mazūraitė, Ugnė Milerytė, Vilija Montrimaitė, Eleonora Nicoletti, Imogen Moss, Haruka Ohno, Marine Pontarlier, Mirym Roca Cruz, Rio Morisawa, Kotryna Rudych, Ieva Repšytė, Darija Seliukaitė, Saulė Stanytė, Julija Šumacherytė, Akvilė Šulcaitė, Sofia Villar

Koleno draugai | Friends of Colas

Ignas Armalis, Andrea Canei, Aiden Bazylinski, Victor Coffy, Joao Jezler, Aistis Kavaliauskas, Jonas Kertenis, Imanol Sastre, Robertas Vaištaras, Reito Nashiki, Kosei Yamatani, Dino Staković, Arata Yamamoto

Kaimiečiai, valstiečiai, jaunikaičiai | Villagers, Peasant Girls and Boys, Grooms

Tėja Daujotaitė, Gabrielė Dukel, Smiltė Mazūraitė, Austėja Medekšaitė, Ugnė Milerytė, Imogen Moss, Yeva Shportiuk, Eleonora Nicoletti, Charlotte Lejeune, Gabrielė Marčiukaitytė, Agnė Juškaitė, Vasarė Grinevičiūtė, Eva Bugakova, Agota Korytė, Goda Budrevičiūtė, Brigita Švendravičiūtė Aiden Bazylinski, Ernest Barčaitis, Lorenzo Epifani, Federico Farina, Tomas Kratkovskis, Karolis Valčiukas, Robertas Vaištaras, Adrien Hohenberg, Kostas Grudzinskas, Aistis Kavaliauskas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivės | Pupils of the National M. K. Čiurlionis’ School of Arts

Darina Derbal, Andrėja Gečiauskaitė, Rūta Jančytė, Austėja Kabašinkaitė, Gabija Poškaitė Ponis | Pony

Orkestro solistai | Orchestra Soloists

mimansas | supernumerary

Jokūbas Adamonis, Laurynas Juozapas Aksamitas, Dmitrijus Babašinskis, Arūnas Bronušas, Skirmantas Galinis, Juozas Janužas, Ugnius Naudžius, Zenius Sakalauskas, Igoris Zaripovas Dainius Peseckas, Bernardas Petrauskas, Algirdas Šochas (smuikas | violin) Vytautas Sriubikis, Loreta Ščerbavičienė, Vytenis Gurstis (fleita | flute) Laimonas Masevičius, Sergijus Kirsenka (tūba | tuba)

LT LNOBT ORKESTRAS | ORCHESTRA OF THE LNOBT Vyr. dirigentas | Chief Conductor Ričardas Šumila

I smuikai | I violins Orkestro koncertmeisteris | orchestra concertmaster Dainius Peseckas Koncertmeisteris | principal Bernardas Petrauskas Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Algirdas Šochas Koncertmeisterio antroji pavaduotoja | sub-principal Ingrida Rupaitė Indrė Andrikonytė Angelė Litvaitytė Aistė Birvydaitė Vitalija Makrickienė Monika Paliulienė Justė Martinkėnaitė Elena Marcinkevičiūtė Giedrė Jackūnė Augustina Vizbaraitė Agnė Pilkauskaitė Milda Kraujutaitytė Monika Dargytė Urtė Didžiulytė Gintaras Berulis Virginija Janina Šliauterytė Ieva Daugirdaitė II smuikai | II violins Koncertmeisteris | principal Linas Valickas Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Kostas Tumosa Koncertmeisterio antroji pavaduotoja | sub-principal Ginta Kriščiūnaitė Danutė Šiukštienė Austėja Alenskaitė-Kavaliauskienė Lina Digimienė Giedrė Mišeikytė Eduardas Bogdanovas Rasa Smolinskytė Aušra Lekevičienė Oleksandra Bessarabova Aleksandra Capienė Donata Dunovska Dalia Vagelienė T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Altai | Violas Koncertmeisteris | principal Tomas Savickas Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Karolis Rudokas Koncertmeisterio antroji pavaduotoja | sub-principal Ugnė Gaučaitė Gabrielė Zaneuskaitė Mantas Makrickas Emilija Minkevičiūtė Paulius Jeziorskis Aleksandras Silickas Žilvinas Švelnys Kęstutis Pleita Genovaitė Čironienė Violončelės | Cellos Koncertmeisteris | principal Rokas Vaitkevičius Koncertmeisterio pavaduotoja | co-principal Roma Jaraminaitė Povilas Jacunskas Mykolas Rutkauskas Ignė Pikalavičiūtė Lukas Abromaitis Aušra Gedžiūtė-Petraitienė Dalia Leigienė Regina Rutkauskienė Tarmo Hiis Vidas Jackūnas Tadas Čobotas Vaiva Sodaitytė Kontrabosai | Double-Basses Koncertmeisteris | principal Donatas Bagurskas Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Yuriy Markaryan Koncertmeisterio antrasis pavaduotojas | sub-principal Leandros Ioannis Toskas Samanta Ignatjeva Maria del Carmen Torrano Mellado Vytenis Šležas Arūnas Kučinskas Darijus Liutkus Vladas Zacharov Vilius Senūta 9

LT Fleitos | Flutes Koncertmeisteris | principal Vytautas Sriubikis Koncertmeisterio pavaduotoja | co-principal Loreta Ščerbavičienė Koncertmeisterio antrasis pavaduotojas | sub-principal Vytenis Gurstis Karolina Daukšienė Ula Čaplikaitė Julita Puidokė Obojai | Oboes Koncertmeisteris | principal Donatas Pocius Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Linas Šalna Koncertmeisterio antrasis pavaduotojas | sub-principal Ugnius Dičiūnas Petras Kuraitis (anglų ragas | English horn) Lukas Sarpalius (anglų ragas | English horn) Klarnetai | Clarinets Koncertmeisteris | principal Vytautas Giedraitis Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Donatas Kalinauskas Koncertmeisterio antrasis pavaduotojas | sub-principal Ernestas Šidiškis Vilius Kalvėnas Vida Lukošiutė (bosinis klarnetas | bass clarinet) Massimo Restifo Pecorella Fagotai | Bassoons Koncertmeisteris | principal Andrius Puplauskis Koncertmeisteris | principal Jonas Žemonis Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Robertas Šidiškis Koncertmeisterio antrasis pavaduotojas | sub-principal Mantvydas Baltrukėnas Tadeušas Gotoveckis Tomas Girskis (kontrafagotas | contrabassoon) Valtornos | Horns Koncertmeisteris | principal Gintaras Ščerbavičius Koncertmeisteris | principal Stefano Berluti Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Vytenis Matutis Albinas Stonys Zigmantas Augaitis Tomas Bidva Jurgita Jankevičienė Vytautas Štrapenskas Gediminas Abaris Igor Galinsky T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

EN Trimitai | Trumpets Koncertmeisteris | principal Arvydas Barzinskas Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Vilius Surdokas Augustinas Malikėnas Aurimas Jankevičius Žilvinas Kumpys Trombonai | Trombones Koncertmeisteris | principal Tomas Karka Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Paulius Batvinis Mindaugas Valaitis Jonas Kazimieras Kunčius Audrius Stasiulis (bosinis trombonas | bass trombone) Tūbos | Tubas Koncertmeisteris | principal Laimonas Masevičius Sergijus Kirsenka Mušamieji | Percussion Koncertmeisteris | principal Tomas Kulikauskas Koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Mikas Šliogeris Almantas Puidokas Ernestas Verba Lukas Budzinauskas Mikas Dulevičius Andrius Rekašius Arfos | Harps Koncertmeisterė | principal Aistė Baliunytė-Dailidienė Gabrielė Abromaitienė Klavišiniai | Keyboards Justas Čeponis Marija Grikevičiūtė Artur Shutov

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Mano vaizduotėje gyvas amžino brandaus pavasario kaime vaizdas, lapijos pastoralė nuolatinėje saulės šviesoje ir bičių dūzgesyje... Kiekvienas menininkas kuriame nors savo kūrybos etape neišvengiamai atiduoda pagarbą gamtos karalystei: mano Tuščias atsargumas – tarsi paprastutė Pastoralinės simfonijos versija.

There exists in my imagination a life in the country of eternally late spring, a leafy pastorale of perpetual sunshine and the humming of bees … At some time or another every artist pays his tribute to nature: my Fille mal gardée is my poor man’s Pastorale Symphony.

Frederick Ashton, 1960

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Motina bara dukrą, 1765. Dail. Pierre-Antoine Baudouin (1723–1769) Mother Scolds Her Daughter, 1765 by the painter Pierre-Antoine Baudouin (1723–1769).

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

LT Nuo Baleto apie šiaudą iki Tuščio atsargumo

Jean-Georges Noverre (1727–1810)

Jean Dauberval (1742–1806)

Jeano Daubervalio pirmavaizdis ir kartotės La Fille mal gardée (lietuviškai pavadinimas skambėtų Blogai saugota dukra) – seniausias baletas, iki šiol statomas daugelyje pasaulio teatrų. XVIII a. teatro kultūroje baletas buvo suvokiamas ne kaip muzikos, o kaip teatro žanras, besiremiantis tam tikru dramaturginiu naratyvu. Sukurti šio baleto libretą prancūzų choreografą, garsaus XVIII a. choreografo ir šokio teoretiko Jeano-Georges’o Noverre’o (1727–1810) mokinį Jeaną Daubervalį (1742–1806) įkvėpė graviūra pagal tapytojo Pierre’o-Antoine’o Baudouino (1723–1769) paveikslą La réprimande. Une jeune fille querellée par sa mère (Pyla. Motina bara dukrą, 1765). Kūrinys vaizduoja, kaip daržinėje motina bara apsiašarojusią merginą susitaršiusiais drabužiais, tuo tarpu jos meilužis sprunka gilumoje matomomis kopėčiomis.

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

EN From Le ballet de la paille to La fille mal gardée

Dauberval’s Prototype and Iterations The ballet La fille mal gardée (in English, the title would translate as The Poorly Guarded Girl) is the oldest ballet, which is still performed in many theatres around the world. In the theatre culture of the 18th century, ballet was perceived not as a musical, but as a theatrical genre based on a certain dramaturgical narrative. The French choreographer Jean Dauberval (1742– 1806), a student of the famous 18th-century choreographer and dance theorist Jean-Georges Noverre (1727–1810), was inspired to create the libretto for this ballet by an engraving based on the painting La réprimande. Une jeune fille querellée par sa mère (A Mother Scolds Her Daughter, 1765) by the painter Pierre-Antoine Baudouin (1723–1769). The engraving depicts a mother scolding a tearful girl in a barn with her clothes torn, while her lover runs away down a ladder depicted in the background.

Baleto premjera įvyko 1789 m. liepos 1 d. Didžiajame Bordo teatre (Grand Théâtre de Bordeaux)

Kaip buvo įprasta XVIII a. antrojoje pusėje, muziką daugeliui spektaklių pagal tuo metu populiarias šokių, dainų, operų melodijas komponuodavo teatro vadovas arba orkestro koncertmeisteris, pastarasis dažnai tapdavo ir spektaklio dirigentu. 1789 m. Tuščio atsargumo partitūroje panaudotos penkiasdešimt penkios populiarios prancūziškos melodijos, bet kas jas sujungė, nenurodyta. Galbūt tai padarė pats Daubervalis, nes, kaip ir visi šio laikotarpio choreografai, jis puikiai griežė smuiku. Baleto premjera įvyko 1789 m. liepos 1 d. Didžiajame Bordo teatre (Grand Théâtre de Bordeaux). Jo pirmasis pavadinimas – Le ballet de la paille, ou Il n’est qu’un pas du mal au bien (Baletas apie šiaudą, arba Tarp blogio ir gėrio – vienas žingsnis). Lizon (vėliau tapusios Liza) vaidmenį premjeroje atliko šokėja Marie-Madeleine Crespé (1760–1796), Daubervalio žmona, jos mylimojo Koleno vaidmenį sukūrė šokėjas Eugène’as Husas (1758–1823), o François Le Riche įkūnijo Lizon motiną našlę Ragot (vėliau ši veikėja tapo našle Simon, ją dažniausiai vaidina šokėjas vyras). Po poros metų Daubervalis šį spektaklį pastatė Londono karališkajame panteono teatre, pakeisdamas jo pavadinimą į La Fille mal gardée. Premjeroje, kuri įvyko 1791 m. balandžio 30 d., kartu su Daubervalio žmona-Lizon Koleną šoko Daubervalio mokinys

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Jeanas Daubervalis šoka Pas de trois su Marie Allard ir Marie-Madeleine Guimard

As was customary in the second half of the 18th century, the music for many performances was composed by the theatre director or the orchestra’s concertmaster, often acting as the conductor of the performance, based on popular dance, song, and opera melodies of the time. The score of La fille mal gardée of 1789 uses fifty-five popular French melodies, but who performed the combining work is not specified. It is possible that Dauberval himself did this, since, like all choreographers of this period, he played the violin quite well. The ballet premiered on 1 July 1789 at the Grand Théâtre de Bordeaux, and its original title was Le ballet de la paille, ou Il n’est qu’un pas du mal au bien (The Ballet of Straw, or There is Only One Step Between Good and Evil). The role of Lison (later to become Lise) was played in the premiere by Dauberval’s wife, dancer Marie-Madeleine Crespé (1760–1796), her lover Colas was created by dancer Eugène Hus (1758–1823), and François Le Riche danced Lise’s widowed mother, Ragotte (later renamed to Simone, and usually performed by a male dancer). A couple of years later, Dauberval staged this production in London at the Royal Pantheon Theatre, changing its title to La fille mal gardée. At the premiere of the production, which took place on 30 April 1791, Dauberval’s student Charles Didelot (1767–1837)

Charles’is Didelot (1767–1837). 1796 m. pirmasis Koleno vaidmens atlikėjas Husas panaudojo baleto libretą ir pastatė spektaklį Lise et Colin (Liza ir Kolenas) pagal kompozitoriaus Pierre’o Gaveaux (1760–1825) muziką, o 1803 m. Daubervalio variantą pastatė senajame Paryžiaus operos teatre, buvusiame Richelieu gatvėje. 1989 m., praėjus dviem šimtams metų nuo spektaklio premjeros, Reino baleto trupei (Ballet du Rhin) švedų choreografas Ivo Crameris (1921–2009), XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios baleto žinovas, ir trupės meno vadovas Jeanas-Paulis Gravier rekonstravo Daubervalio baletą. Jie rėmėsi Stokholme rastu partitūros originalu, kuriame smulkiai aprašyta visa pastatymo eiga, taip pat ir pantomimos scenos. Partitūrą orkestravo dirigentas Charles’is Farncombe’as, scenovaizdžius ir kostiumus sukūrė Dominique’as Delouche’as, remdamasis pirmojo pastatymo pirmavaizdžiais. Spektaklis vadinosi Le ballet de la paille (Baletas apie šiaudą), jo pabaigoje visi dainavo: Il n’est qu’un pas du mal au bien (Tarp blogio ir gėrio – vienas žingsnis).

Kompozitoriaus Ferdinando Héroldo redakcija Choreografas, Paryžiaus operos baletmeisteris Jeanas-Pierre’as Aumeras (1774–1833) savo mokytojo Daubervalio variantą nuolat atnaujindavo. 1809 m. jis išvyko į Vieną dirbti Imperatoriškojo rūmų teatro baleto trupėje (Ballett des imperialen Hoftheater nächst der Burg) ir 1828 m. lapkričio 17 d. pateikė visiškai naują šio baleto variantą, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko šokėja Pauline Montessu (1803–1877). Šiam variantui prancūzų kompozitorius Ferdinandas Héroldas (1791–1833) senąją 1789 m. partitūrą papildė motyvais iš kitų populiarių to meto kūrinių: Jeano-Paulio-Égide Martini (1741–1816) operos Le Droit du Seigneur (Pono T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

danced the role of Colas alongside Dauberval’s wife, Lison. In 1796, Hus, the first performer of the role of Colas, used the ballet libretto and staged the production Lise et Colas (Lise and Colas) to music by the composer Pierre Gaveaux (1760–1825), and in 1803 he staged Dauberval’s version at the old Paris Opera, formerly on the rue Richelieu. In 1989, two hundred years after the premiere of the performance, the Swedish choreographer Ivo Cramer (1921–2009), a specialist in late 18th and early 19th century ballet, and the artistic director of the Ballet du Rhin, Jean-Paul Gravier, reconstructed the form of Dauberval’s ballet for the Ballet du Rhin. They relied on the original score found in Stockholm, which describes in detail the entire course of the production, including the pantomime scenes. The score was orchestrated by conductor Charles Farncombe, and the sets and costumes were designed by Dominique Delouche, based on the prototypes of the first production. The production was called Le ballet de la paille (Ballet of Straw), and at the end everyone sang “Il n’est qu’un pas du mal au bien” (“There is only one step between good and evil”).

Composer Ferdinand Hérold’s Edition Jean-Pierre Aumer (1774–1833), a student of Dauberval, choreographer, and ballet master of the Paris Opera, constantly updated this version. In 1809, he went to Vienna to work for the ballet company of the Imperial Palace Theatre (Ballett des imperialen Hoftheater nächst der Burg) and on 17 November, 1828, he presented a completely new version of this ballet, in which dancer Pauline Montessu (1803–1877) played the main role. For this version, the French composer Ferdinand Hérold (1791–1833) adapted

teisė), Gioacchino Rossini (1792–1868) operų Il Barbiere di Siviglia (Sevilijos kirpėjas), La Cenerentola (Pelenė), Elisabetta, regina d’Inghilterra (Elžbieta, Anglijos karalienė), Josepho Haydno (1732– 1809) Simfonijos Nr. 85. 1837 m. šiame spektaklyje pirmą kartą dalyvavo garsioji austrų balerina Fanny Elssler (1810–1884). Šokėja pageidavo naujų, jos manymu, jai tinkančių epizodų ir tam iš Paryžiaus operos bibliotekos išsirinko tuo metu labai populiarios Gaetano Donizetti (1797–1848) operos L’elisir d’amore (Meilės eliksyras) fragmentą. Jį baletui pritaikė ir orkestravo bibliotekos kopijuotojas Aimé-Ambroise’as-Simonas Leborne’as (1797–1866).

Kompozitoriaus Peterio Ludwigo Hertelio variantas Italų choreografas Paulis Taglioni (1808–1884), garsiosios šokėjos Marie Taglioni brolis, 1852–1866 m. dirbo Berlyne, Karališkosios rūmų operos (Königliches Opernhaus) baleto trupėje. 1864 m. lapkričio 7 d. čia įvyko visiškai naujos šio baleto redakcijos Das schlecht bewachte Mädchen (Blogai saugota mergina) premjera, kuriai visiškai kitą muzikinę partitūrą sukūrė kompozitorius Peteris Ludwigas Hertelis (1817–1899). Šiame pastatyme 1876 m. debiutavo italų balerina Virginia Zucchi (1849–1933).

Tolesnis Tuščio atsargumo kelias teatruose Baletą La Précaution inutile (Tuščias atsargumas) 1800 m. Rusijoje pirmą kartą pastatė baletmeisteris Giuseppe Solomoni (XVIII a. antroji pusė–XIX a. pirmoji pusė) teatro vadybininko anglo Michaelo Maddoxo (1747–1822) Petro teatre, iš kurio vėliau išaugo Didysis teatras. Spektaklyje skambėjo 1789 m. partitūra. Imperatoriškajame

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

the old 1789 version. The score was supplemented with motifs from other popular musical works of that year – Jean-Paul-Égide Martini’s (1741–1816) opera Le Droit du Seigneur (The Right of the Lord), Gioachino Rossini’s (1792–1868) operas Il Barbiere di Siviglia (The Barber of Seville), La Cenerentola (Cinderella), Elisabetta, regina d’Inghilterra (Elizabeth, Queen of England), and Joseph Haydn’s (1732–1809) Symphony No. 85. In 1837, the famous Austrian ballerina Fanny Elssler (1810–1884) first participated in this performance. She wanted new episodes that she thought would suit her, and for this purpose she selected a fragment from the then very popular opera L’elisir d’amore (The Elixir of Love) by Gaetano Donizetti (1797–1848) from the Paris Opera library. It was adapted and orchestrated for the ballet by the library’s copyist Aimé-Ambroise-Simon Leborne (1797–1866).

Composer Peter Hertel’s Version The Italian choreographer Paul Taglioni (1808–1884), brother of the famous dancer Marie Taglioni, worked in the ballet company of the Royal Opera (Königliches Opernhaus) in Berlin from 1852 to 1866. On 7 November 1864, a completely new version of this ballet, Das schlecht bewachte Mädchen (The Poorly Guarded Girl), premiered, with a completely different musical score by the composer Peter Ludwig Hertel (1817–1899). The Italian ballerina Virginia Zucchi (1849–1933) made her debut in this production in 1876.

The Further Path in Various Theatres In Russia, the ballet La Précaution inutile (Useless Precaution) was first staged in 1800 by ballet master Giuseppe Solomoni (second

Sankt Peterburgo teatre baletą pastatė Didelot, Londono pastatyme 1791 m. atlikęs Koleno vaidmenį. Premjera įvyko 1818 m. spalio 2 d., prancūziškas baleto pavadinimas – La Précaution inutile, ou Lise et Colin (Tuščias atsargumas, arba Liza ir Kolenas), šokama buvo pagal Sankt Peterburge įsikūrusio italų kompozitoriaus Catterino Cavoso (1775–1840) muziką. Rusijoje įsitvirtino kaip tik šis baleto pavadinimas – Tuščias atsargumas, o našlę Simon pakeitė Marcelina. Choreografas Jules’is Perrot (1810–1892), remdamasis Aumero pastatymu, 1854 m. sukūrė savo variantą, į kurį pridėjo Cesare’s Pugni (1802–1870) muzikos fragmentų. 1885 m. Sankt Peterburge gastroliavo Zucchi, ir Rusijos imperatorius Aleksandras III pareikalavo, kad ji pasirodytų su Imperatoriškojo baleto trupe. Zucchi sutiko ir debiutui pasirinko Paulio Taglioni 1864 m. variantą pagal Hertelio muziką, spektaklį pastatė Marius Petipa (1818–1910) ir jo padėjėjas Levas Ivanovas (1834–1901). Statant kai kuriuos šokius, dalyvavo ir pati Zucchi, nes jai buvo žinomas Taglioni pastatymas. Dviem naujoms variacijoms, kurias Petipa skyrė specialiai Zucchi, muziką sukūrė Ludwigas Minkus (1826–1891). Baleto premjera įvyko 1885 m. gruodžio 28 d. Šį variantą 1889 m. pavasarį matė ir vilniečiai, kai Miesto teatre, tuo metu veikusiame Vilniaus rotušėje, buvo surengtos Zucchi ir jos 45 žmonių trupės gastrolės: parodyti baletai Esmeralda, Katarina, Brahma, Kopelija. Minkuso muzika papildytas Hertelio Tuščias atsargumas parodytas balandžio 28 d. Sulaukus didžiulio žiūrovų dėmesio, nutarta gastroles pratęsti – gegužės 1 d. paskelbtas baletmeisterio ir pirmojo šokėjo p. Natto benefisas dalyvaujant Zucchi: baletas Žan žan, baleto Tuščias atsargumas 1, 2 ir 3 veiksmai ir Natto baletas Retour au Village (Sugrįžimas į kaimą). T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

half of the 18th century – first half of the 19th century) at the Peter’s Theatre of the English theatre manager Michael Maddox (1747–1822), from which the Bolshoi Theatre later developed. The score used in the performance was from 1789. At the Imperial Theatre in St. Petersburg, this ballet was staged by Didelot, who had played the role of Colas in the London production of 1791; the premiere of the performance took place on 2 October 1818, the French title of the ballet was La Précaution inutile, ou Lise et Colin (Useless Precaution, or Lise and Colin), and it was danced to the music of the Italian composer Catterino Cava (1775– 1840), who lived in St. Petersburg. In Russia, it was precisely this title of the ballet that became established – La Précaution inutile, and the widow Simone was replaced by Marcelina. Choreographer Jules Perrot (1810–1892), created his own version in 1854 based on Aumer’s production, adding fragments of music by Cesare Pugni (1802–1870). When Zucchi toured St. Petersburg in 1885, the Russian Emperor Alexander III demanded that she appear with the Imperial Ballet. Zucchi agreed and chose Paul Taglioni’s 1864 version to music by Hertel for her debut; the production was directed by Marius Petipa (1818–1910) and his assistant Lev Ivanov (1834–1901), with Zucchi herself participating in the implementation of some of the dances, as she was familiar with Taglioni’s production. The music for the two new variations, which Petipa had specially directed for Zucchi, was composed by Ludwig Minkus (1826–1891). The ballet premiered on 28 December 1885. This version was also seen by the people of Vilnius in the spring of 1889, when Zucchi and her 45-person troupe toured the City Theatre, which was then located in the Vilnius Town Hall, where the ballets Esmeralda, Katarina, Brahma and Coppélia were performed. Peter Ludwig Hertel’s Useless Precaution, supplemented by Minkus’ music, was performed 27

1894 m. Ivanovas atnaujino baletą su Sankt Peterburge gastroliuojančia vokiečių šokėja Hedwige Hantenbürg (1873–1957). Šiame pastatyme yra šokusios garsios XIX a. pabaigos–XX a. pradžios balerinos Olga Preobraženskaja (1881–1971), Anna Pavlova (1881–1931), Tamara Karsavina (1885–1978), Matilda Kšesinskaja (1872–1971). Pastaroji buvo uždraudusi kitoms šokėjoms atlikti šį vaidmenį. Pasakojama, kad Ivanovo balete scenoje pasirodydavo gyvos vištos, ir kai viename spektaklyje Lizos vaidmenį šoko bei variaciją atliko Preobraženskaja Kšesinskaja tyčia išleido vištas iš aptvaro. Šios pasklido po sceną, tūpė orkestrantams ant kelių, bet Preobraženskaja, lyg niekur nieko šoko toliau. 1903 m. gruodžio 20 d. šį baletą Didžiajame teatre pastatė Aleksandras Gorskis (1871–1924). Jis rėmėsi Petipa ir Ivanovo pastatymu bei papildomai panaudojo Pugni, Minkuso, Léo Delibes’o, Riccardo Drigo ir Antono Rubinšteino muzikos fragmentų.

Tuščias atsargumas Lietuvoje Lietuvoje šį baletą pirmasis pastatė Valstybės teatro baleto trupės vadovas Pavelas Petrovas – spektaklio Tuščias atsargumas premjera įvyko 1926 m. spalio 21 d. Tai buvo jaunos baleto trupės, veiklą pradėjusios 1925 m. gruodžio 4 d., trečioji premjera – po Delibes’o Kopelijos, trijų vienaveiksmių baletų (Išdykėlės pagal Johanno Strausso muz., Gundymas pagal Nikolajaus Rimskio-Korsakovo muz. ir Pepita Rosa pagal Paulio-Jeano-Jacques’o Lacôme’o muz.) ir dviejų baletų (Riccardo Drigo Užburtoji fleita ir Šopeniana pagal Fryderyko Chopino muz.) programų. Trijų veiksmų keturių paveikslų spektaklis Tuščias atsargumas buvo pastatytas pagal Hertelio muziką, dirigavo Ferdinandas Virzingas. T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

on 28 April. After receiving great attention from the audience, a decision was made to extend the tour – on 1 May, a benefit performance by the ballet master and principal dancer Mr. Natto was announced, with Virginia Zucchi participating in the ballet Jean Jean, acts 1, 2, and 3 of the ballet Useless Precaution, and Natto’s ballet Retour au Village (Return to the Village). In 1894, Ivanov revived the ballet for the German dancer Hedwige Hantenbürg (1873–1957), who was touring in St. Petersburg. This production featured the famous ballerinas of the late 19th and early 20th centuries: Olga Preobrazhenskaya (1881–1971), Anna Pavlova (1881–1931), Tamara Karsavina (1885–1978), and Matilda Kshesinskaya (1872–1971), who had forbidden other dancers from performing this role. It is said that live chickens were used in Ivanov’s ballet, and when Preobrazhenskaya danced the role of Lise in one performance, Kshesinskaya deliberately released the chickens from the enclosure while she was performing a variation, and they began to attack the stage, some of them landed on the knees of the orchestra members. However, Preobrazhenskaya continued dancing as if nothing had happened. On 20 December 1903 this ballet was staged at the Bolshoi Theatre by Alexander Gorsky (1871–1924), who based it on Petipa and Ivanov’s production, and additionally used fragments of music by Pugni, Minkus, Léo Delibes, Riccardo Drigo and Anton Rubinstein.

La fille mal gardée in Lithuania In Lithuania, this ballet was first staged by Pavel Petrov, the head of the State Theatre’s ballet company – the premiere of the performance Useless Precaution took place on 21 October 1926;

Scenografas premjeros programoje nenurodytas, tad veikiausiai dekoracijos ir kostiumai buvo parinkti iš turimų išteklių. Lizą šoko Eugenija Žalinkevičaitė, Koleną – pats Petrovas (vėliau šis vaidmuo patikėtas Broniui Kelbauskui), Marceliną – Stasys Dautartas ir Vladas Fedotas-Sipavičius, Mišo – Jonas Vasiliauskas, Nikezą – Fedotas-Sipavičius, Kelbauskas ir Borisas Čunovas. Pirmajame veiksme, be kitų šokių, buvo atliekamas Pas de Ruban, antrojo veiksmo pradžioje buvo čigonų šokis, trečiąjį veiksmą pradėjo senovinis prancūzų šokis La provençale, Liza šoko Pas de bouquet, o prieš finalą buvo atliekami galopas bei šokiai Bourrée ir Sabatier.

Tuščias atsargumas Valstybės teatre. 1926 m.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre Hertelio baletą, pavadintą Bereikalingas atsargumas, 1971 m. birželio 5 d. pastatė choreografas Alfredas Kondratavičius (g. 1944), dirigavo Juozas Kučiauskas, scenografiją ir kostiumus sukūrė dailininkė iš Rusijos Irina Kustova. Šiame dviejų veiksmų spektaklyje choreografas panaudojo Daubervalio Pas de Ruban, antrojo veiksmo pirmojo paveikslo pantomimos sceną, o baigiamajame divertismente – Lizos ir Koleno Adaggio; visą kitą choreografiją sukūrė pats Kondratavičius. Lizą šoko kurį laiką Kaune dirbusi baleto solistė Irina Ivanova, Koleną – Aleksandras Semionovas, Marceliną – T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Tuščias atsargumas Valstybės teatre, priekyje – Olga Malėjinaitė ir Pavelas Petrovas

it was the third premiere of the young ballet company, which began its activities on 4 December 1925 after Leo Delibes’ Coppélia, three one-act ballets (The Mischiefs based on the music of Johann Strauss, The Temptation based on the music of Nikolai Rimsky-Korsakov and Pepita Rosa based on the music of Paul Jean-Jacques Lacome) and two full-length ballets (Riccardo Drigo’s The Magic Flute and Chopiniana based on the music of Frédéric Chopin). The 3–act, 4–scene performance Useless Precaution was staged to the music of Hertel and conducted by Ferdinand Virzingas. The set designer was not specified in the premiere program, so the scenery and costumes were probably selected from available resources. Lise was danced by Eugenija Žalinkevičaitė, Colas by Petrovas himself, who later entrusted this role to Bronius Kelbauskas, Marcelina by Stasys Dautartas and Vladas Fedotas-Sipavičius, Michaud by Jonas Vasiliauskas, Nikez by Fedotas-Sipavičius, Kelbauskas and Borisas Čunovas. In the first act, among other dances, the Pas de Ruban was performed, the second act began with a gypsy dance, the third act began with the ancient French dance La provençale, Lise performed the Pas de bouquet, and before the finale, the gallop and the dances Bourrée and Sabatier were performed. 31

Eduardas Vainštokas, Mišo vaidino Vytautas Čeprackas, Aleną – operos solistas Vincas Čižauskas. Po spektaklio premjeros latvių režisierius, pantomimos meno pradininkas Lietuvoje Modris Tenisonas (1945–2020), 1970–1972 m. dirbęs Kaune, padovanojo choreografui gyvą vištą su raudonu kaspinu. 1983 m. Lietuvos valstybiniame akademiniame (dabar – nacionaliniame) operos ir baleto teatre parodytas koncertas Ir klasikos šedevrai, į kurio programą buvo įtraukta baleto siuita iš Héroldo Bereikalingo atsargumo (choreografiją sukūrė choreografas iš Leningrado Olegas Vinogradovas (g. 1937), pagrindinius vaidmenis atliko Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma). Po kelerių metų, 1987 m. kovo 7 d., Vilniuje įvyko jau 2 veiksmų 4 paveikslų Vinogradovo pastatyto baleto pagal Héroldo muziką premjera (šį kartą jo pavadinimas buvo Tuščias atsargumas). Spektaklį dirigavo Alvydas Šulčys, scenovaizdį sukūrė dailininkas Semionas Pastuchas (Rusija), kostiumus – Galina Solovjova (Rusija). Pirmojo veiksmo pirmojo paveikslo scenovaizdyje, matyt, nespėjus laiku

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Kolenas – Aleksandras Semionovas, Liza – Irina Ivanova. 1971 m. Kauno valstybinis muzikinis teatras

At the Kaunas State Musical Theatre on 5 June 1971, Hertel’s ballet, titled Unnecessary Caution, was staged by choreographer Alfredas Kondratavičius (b. 1944), conducted by Juozas Kučiauskas, with scenography and costumes by Russian artist Irina Kustova. It was a two-act production in which the choreographer used Daivervalis’ Pas de Ruban, the pantomime scene from the first scene of the second act, and in the final divertissement – Lise and Colas’ Adagio; all other choreography was created by Kondratavičius himself. Lise was performed by ballet soloist Irina Ivanova, who had worked in Kaunas for some time already, Colas by Aleksandras Semionovas, Marcelina by Eduardas Vainštokas, Michaud was danced by Vytautas Čeprackas, and Alain performed by opera soloist Vincas Čižauskas. After the premiere of the performance, Latvian director and pioneer of pantomime art in Lithuania Modris Tenisonas (1945–2020), who worked in Kaunas from 1970 to 1972, presented the choreographer with a live chicken with a red ribbon.

Sabatjerų šokis. 1983 m.

pagaminti visų dekoracijų, fone buvo matyti malūnas iš Vytauto Brazdylio Baltaragio malūno (dailininkas Vytautas Kalinauskas). Lizos vaidmenį sukūrė Loreta Bartusevičiūtė, Svetlana Masaniova, Olga Fedosova, vėliau – Ingrida Cvietkovaitė, Kristina Kanišauskaitė; Koleno – Aleksandras Molodovas, Aleksandras Semionovas (programėlėse įrašytos ir Andrejaus Karačincevo, Valerijaus Fadejevo pavardės), vėliau – Raimundas Maskaliūnas; Marcelinos – Vytautas Kudžma, Voldemaras Chlebinskas (programėlėse įrašytos ir Genadijaus Skorobogatovo, Jono Katakino pavardės); Mišo – Egidijus Domeika ir Michailas Proškinas (programėlėse įrašyta ir Jurijaus Smorigino pavardė); jo sūnaus Aleno – Valerijus Fadejevas (programėlėse įrašytos ir Raimundo Maskaliūno, Viačeslavo Šiškino, vėliau – Mindaugo Baužio pavardės).

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Liza – Leokadija Aškelovičiūtė, Kolenas – Vytautas Kudžma. 1983 m.

Marcelina – Voldemaras Chlebinskas. 1987 m.

In 1983, the Lithuanian State Academic (now National) Opera and Ballet Theatre presented the concert And Classic Masterpieces, which included a ballet suite from Hérold’s Unnecessary Prudence (choreography by Leningrad choreographer Oleg Vinogradov (born 1937), with the main roles performed by Leokadija Aškelovičiūtė and Vytautas Kudžma). A few years later, on March 7, 1987, the premiere of the 2-act, 4-scene ballet staged by Vinogradov to music by Hérold took place in Vilnius (this time its title was Empty Caution). The performance was conducted by Alvydas Šulčys, the set was designed by the artist Semion Pastuch (Russia), and the costumes were designed by Galina Solovyova (Russia). In the set of the first scene of the first act, apparently because not all decorations were made in time, a mill from Vytautas Brazdylis’ Baltaragis’ Mill (artist Vytautas Kalinauskas) was used in the background.

Jurgita Dronina ir Romas Ceizaris. Michailo Raškovskio nuotrauka

Centre: Liza – Kristina Kanišauskaitė, Kolenas – Raimundas Maskaliūnas Michailo Raškovskio nuotrauka

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Liza – Kristina Kanišauskaitė, Kolenas –Raimundas Maskaliūnas Michailo Raškovskio nuotrauka

Našlė Simon – Voldemaras Chlebinskas, Liza – Loreta Bartusevičiūtė Martyno Vidzbelio nuotrauka

1987 m. Tuščias atsargumas LNOBT

Choreografo Fredericko Ashtono versija Frederickas Williamas Mallandaine’as Ashtonas (1904–1988) – garsus britų baleto šokėjas ir choreografas. Kartu su tėvais gyvendamas Limoje (Peru), 1917 m. jis pamatė garsiosios balerinos Annos Pavlovos pasirodymą ir nusprendė tapti baleto šokėju. Nors šeima nepalaikė jo noro ir skatino rinktis verslininko kelią, Ashtonas, sulaukęs dvidešimties, pradėjo mokytis baleto pas choreografą Léonide’ą Massine’ą (1896–1979), vėliau mokslus tęsė Marie Rambert (1888–1982) studijoje. Kaip tik Rambert paskatino Ashtoną kurti choreografiją – pirmasis spektaklis, kurį jis pastatė 1926 m., vadinosi Mados tragedija, arba Raudonosios žirklės (A Tragedy of Fashion: or The Scarlet Scissors). Jame Ashtonas šoko kartu su Rambert. Keletą metų choreografiją derino su aktyvia baleto šokėjo karjera. 1935–1963 m. jis kūrė Ninette de Valois (1898–2001) baleto trupėje (kaip tik iš jos vėliau susiformavo dabartinė visoje Europoje žinoma Karališkojo baleto trupė).

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

The role of Lise was created by Loreta Bartusevičiūtė, Svetlana Masaniova, Olga Fedosova, later – Ingrida Cvietkovaitė, Kristina Kanišauskaitė, Colas – by Aleksandras Molodovas, Aleksandras Semionovas (the names of Andrey Karačincev and Valery Fadeev are also included in the programs), later – Raimundas Maskaliūnas, Marcelina – by Vytautas Kudžma, Voldemaras Chlebinskas (the names of Genadijus Skorobogatov and Jonas Katakinas are also included in the programs), Michaud – Egidijus Domeika and Mikhail Proškin (the name of Jurijus Smoriginas is also included in the programs), his son Alain – Valery Fadeev (the names of Raimundas Maskaliūnas and Viačeslavs Šiškinas, and later – Mindaugas Baužys are also included in the programs).

Choreographer Frederick Ashton’s Version Frederick William Mallandaine Ashton (1904–1988) was a famous British ballet dancer and choreographer. While living with his parents in Lima, Peru, in 1917 he saw a performance by the famous ballerina Anna Pavlova and decided to become a ballet dancer. Although the family did not support his desire and encouraged him to choose a business career, Ashton, at the age of twenty, began studying ballet with the choreographer Léonide Massine (1896–1979), later continuing his studies at the studio of Marie Rambert (1888–1982). It was Rambert who encouraged Ashton to create choreography – the first production he staged in 1926 was called A Tragedy of Fashion: or The Scarlet Scissors, in which he danced with Rambert. For several years he combined choreography with an active career of a ballet dancer. From 1935 to 1963 he created in the ballet company of Ninette de Valois (1898–2001) (it was from this company that the current Royal Ballet company,

Ashtonas sukūrė spektaklius Perė (La péri, 1931), Šalot ledi (The Lady of Shalott, 1931), Fasadas (Façade, 1931), Kaukės (Les Masques, 1933). 1941 m. choreografas buvo pašauktas į karo tarnybą: pirmiausia oro pajėgose, vėliau žvalgyboje, bet net ir Antrojo pasaulinio karo metais kartkarčiais jam buvo sudaromos sąlygos kurti spektaklius. Po karo Ashtonas sukūrė vieną pirmųjų abstrakčiosios choreografijos baletų Simfoninės variacijos (Symphonic Variations, 1946), Pelenę (Cinderella, 1948), Silviją (Sylvia, 1952), Romeo ir Džuljetą (Romeo and Juliet, 1955), Monotonus (Monotones, 1965), Enigmos variacijas (Enigma Variations, 1968), bet populiariausias išlieka jo komiškasis baletas Tuščias atsargumas (La Fille mal gardée,1960), statomas daugelyje pasaulio teatrų. Šį spektaklį Ashtonas pastatė pagal kompozitoriaus Héroldo muziką, kurią aranžavo ir papildė kompozitorius ir dirigentas Johnas Lanchbery (1923–2003). Spektaklio premjera įvyko 1960 m. sausio 28 d. Kurdamas šį spektaklį, choreografas konsultavosi su baleto istoriku ir muzikologu Ivoru Guestu (1920–2018), keleto knygų apie XIX a. Europoje statytus baletus autoriumi, todėl kūrinyje apstu nuorodų į to laikotarpio choreografinę kultūrą, taip pat ir fragmentas iš pirmojo 1789 m. baleto pagal šį siužetą pastatymo. Lizos ir Koleno Grand pas panaudota muzika, kuri buvo pritaikyta garsiosios XIX a. šokėjos Elssler pasirodymui šiame spektaklyje 1837 m.

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

known throughout Europe, was formed). Ashton created such plays as La péri (1931), The Lady of Shalott (1931), Façade (1931), and Les Masques (1933). In 1941, Ashton was drafted into military service, first in the air force and later in intelligence, but even during World War II he was occasionally given the opportunity to create productions. After the war, Ashton created one of the first abstract choreographic ballets: Symphonic Variations (1946), as well as Cinderella (1948), Sylvia (1952), Romeo and Juliet (1955), Monotones (1965), Enigma Variations (1968), but his most popular remains the comic ballet La fille mal gardée (1960), which has been staged in many theatres around the world. This production was staged by Ashton to music by composer Hérold, arranged and supplemented by composer and conductor John Lanchbery (1923–2003), the premiere of the production took place on 28 January 1960. When creating this production, the choreographer consulted with ballet historian and musicologist Ivor Guest (1920–2018), who wrote several books about ballets staged in 19th-century Europe, so the performance is full of references to the choreographic culture of this period, including a fragment from the first 1789 production of the ballet based on this plot. Also, Lise and Colas’ Grand Pas uses music that was adapted for the performance of the famous 19th century dancer Fanny Elssler in this production in 1837. One of the most interesting episodes created by Ashton is Lise and Colas’ Pas de Ruban, which is performed with a silk ribbon; this motif, further developed, is repeated in the last act. From the old fragments of this ballet, the choreographer preserved 41

Vienas iš įdomiausių Ashtono sukurtų epizodų – Lizos ir Koleno Pas de Ruban, atliekamas su šilkiniu kaspinu; šis motyvas, dar labiau išplėtotas, pakartojamas ir paskutiniame veiksme. Iš senųjų šio baleto fragmentų choreografas išsaugojo įdomią pantomimos sceną, kurioje Liza įsivaizduoja savo kaip ištekėjusios moters gyvenimą, – šį fragmentą choreografui parodė Karsavina, savo ruožtu išmokusi jį iš Pavelo Gerdto (1844–1917), buvusio Sankt Peterburgo Imperatoriškojo baleto solisto. Šis šoko kartu su daugeliu XIX a. pabaigos–XX a. pradžios balerinų, tarp jų ir su Zucchi. Viena iš komiškųjų spektaklio scenų – šokis su klumpėmis, kurį atlieka Lizos motina. Šio šokio melodiją Lanchbery paėmė iš Hertelio partitūros. Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė žinomas britų dailininkas, architektūros istorikas, scenografas ir rašytojas Osbertas Lancasteris (1908–1986). Po Ashtono mirties šio pastatymo autoriaus teisės liko Alexanderiui Grantui (1925–2011), kuris spektaklio premjeroje atliko Aleno vaidmenį. Helmutas Šabasevičius

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

an interesting pantomime scene in which Lise imagines her life as a married woman – this fragment was shown to the choreographer by Tamara Karsavina, who in turn learned it from Pavel Gerdt (1844–1917), a former soloist of the Imperial Ballet of St. Petersburg. He danced with many ballerinas of the late 19th and early 20th centuries, including Virginia Zucchi. One of the production’s comic scenes is a clog dance performed by Lise’s widowed mother, Simone – Lanchbery took the melody for this dance from Hertel’s score. The set and costumes for this version of La fille mal gardée were created by the renowned British artist, architectural historian, set designer and writer Osbert Lancaster (1908–1986). After Ashton’s death, the copyright of this production remained with Alexander Grant (1925–2011), who played the role of Alain in the production’s premiere. Text compiled by Helmutas Šabasevičius

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

SIUŽETAS Liza, pasiturinčios našlės ūkininkės Simon vienturtė dukra, myli jauną ūkininką Koleną, bet mama jai yra numačiusi visai kitokią ateitį.

I VEIKSMAS I scena

Ūkininko namų kiemas Darbo dienos ūkyje pradžią skelbia gaidys su pulku vištų. Liza liūdi, kad nepavyko pasimatyti su mylimuoju. Mergina palieka jam meilės mazgu perrištą kaspiną kaip savo atsidavimo ženklą. Kolenas jį suranda ir pririša prie savo lazdos. Įsimylėjėlių burkavimą nutraukia pasirodžiusi Simon ir pasiunčia dukrą mušti sviesto. Į pagalbą Lizai iš palėpės, kur buvo pasislėpęs, ateina Kolenas. Darbas verda, bet netrukus jaunuoliai jį pamiršta ir ima lieti vienas kitam jausmus. Merginos kviečia Lizą pasilinksminti, bet jos mintys klajoja kitur. Įtari ir budri motina užklumpa dukrą nedirbančią ir ima bartis. Kaip tik tada pasirodo pasipūtėlis turtuolis vynuogyno savininkas Tomas su sūnumi Alenu. Nutuokdama, kokiu tikslu jie apsilankė, Simon paleidžia Lizą, o Tomas už savo sūnų paprašo merginos rankos. Drovusis Alenas nerangiai meilinasi namo grįžusiai Lizai. Šią prajuokina jo pastangos, bet ir priverčia truputį sunerimti. Visi patraukia į laukus nuimti naujojo derliaus.

2 scena

Kukurūzų laukas Po darbo dienos valstiečiai, vadovaujami Koleno, linksminasi. Šoka ir Liza su Alenu, bet juos išskiria Kolenas, ir mergina duoda aiškiai suprasti, kam skiria savo širdį. Visų džiaugsmui, vienas iš valstiečių užgroja fleita, ir Alenas nutaria dar kartą pamėginti pavergti Lizos širdį. Bet valstiečiai tik šaiposi iš jaunuolio, kol galiausiai jį išgelbsti pasipiktinęs tėvas. Dabar Kolenas parodo, ką moka, ir šokdina Lizą. Prie visuotinių linksmybių prisideda ir Simon. Staiga prapliupusi liūtis visus kiaurai permerkia ir priverčia išsilakstyti.

P E R T R A U K A

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

SYNOPSIS Lise, the only daughter of Simone who is a widow and owner of a prosperous farm, is in love with Colas, a young farmer, but her mother has far more ambitious plans.

ACT I Scene 1

The farmyard

The dawn of a busy day on the farm is heralded by the cock and his attendant hens. Lise, disappointed at not seeing Colas, leaves a ribbon tied in a lover’s knot as a token of her devotion. Colas finds it and binds it to his staff. The lovers meet, but are interrupted by Simone, who sets her daughter a task of churning butter. Colas, hiding in the loft, joins her. The work is shared and then forgotten as they declare their love. The farm girls summon Lise to play, but her mind is elsewhere. Her suspicious and ever-watchful mother catches hold of her and chastises her. Just then Thomas, the pompous and wealthy proprietor of a vineyard, arrives with his son Alain. Simone, aware of their mission, dismisses Lise, and Thomas asks her hand for his son. When Lise returns, Alain coyly and clumsily shows off his paces. She is amused and a little shocked by his antics but not interested. They set off for the harvest.

Scene 2

The cornfield

It is harvesting time, and after working in the fields the harvesters, led by Colas, relax in a joyful dance. Lise and Alain dance, but Colas intervenes, and the young girl makes it clear where her preference lies. One of the harvesters plays the flute, to everybody’s general delight, and Alain thinks he will have a try; but the harvesters mock him and he is rescued from their horseplay by his indignant father. The field is now left clear for the triumphant Colas, who dances with Lise. Simone joins in the merriment of the harvesters. Suddenly they are interrupted by a storm that drenches them, scattering them far and wide.

l I N T E R M I S S I O N

II VEIKSMAS Ūkininko troba Mama ir dukra, visos peršlapusios, grįžta namo ir sėda verpti. Pasak mamos, darbas saugo žmogų nuo nereikalingų minčių. Galiausiai beverpiančią moterį ima marinti miegas, o Liza, pastebėjusi pro vartus įeinantį Koleną, mėgina paimti iš mamos raktą. Simon atsibunda ir, kad išsilakstytų miegai, pradeda groti tambūrinu, o dukrai liepia šokti. Deja, nepadeda ir tai – tambūrino garsai pamažu slopsta, moteris ima knapsėti ir vėl kietai įminga. Kolenas praveria trobos duris ir skuba prie Lizos, ši irgi džiaugsmingai puola į mylimojo glėbį. Valstiečių, atėjusių atsiimti atlygio, beldimas pažadina Simon. Ji liepia dukrai imtis namų ruošos, o pati išėjusi kviečia valstiečius atsigaivinti gėrimais. Manydama esanti viena, Liza įsisvajoja apie vedybinio gyvenimo saldybes. Kolenas negali atsispirti pagundai ir išlenda iš savo slėptuvės. Netikėtai užklupta, mergina iš pradžių drovisi, bet galiausiai įsimylėjėliai dar kartą išpažįsta vienas kitam meilę ir, siekdami sutvirtinti šį jausmą, apsikeičia kaklaskarėmis. Vėl pasirodžius motinai, Liza paskubomis įstumia Koleną į savo miegamąjį. Nepatiklioji Simon įtaria, kad įsimylėjėliams ir vėl pavyko pasimatyti, tad įstumia Lizą į jos miegamąjį ir užrakina duris. Alenas su savo tėvu ir notaru atvyksta pasirašyti vedybų sutarties. Tai padarius, Simon simboliškai įteikia Alenui miegamojo raktą. Akimirką žioplokai padvejojęs, jis atrakina duris ir iš kambario, visų nuostabai, išeina Liza su Kolenu. Įsimylėjėliai puola prieš Simon ant kelių maldaudami atleisti ir palaiminti jų meilę. Nepaisydama Tomo ir Aleno, motina galiausiai pasiduoda ir sulaukia džiaugsmingo aplinkinių palaikymo.

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

ACT II Interior of the farmhouse Mother and daughter, soaked by the storm, return to the farmhouse. They sit down to spin; work, thinks the mother, should keep Lise out of mischief. But she is overcome by sleep, and Lise, who has seen Colas through the gate, tries to take the key from her. Simone wakes and, in order to remain watchful, plays the tambourine for Lise to dance. But the taps grow feebler, she begins to nod, and now she is fast asleep. Colas opens the top part of the farmhouse door and leans towards Lise. She runs joyfully into his arms. The knocking of the harvesters, coming for their pay, awakens Simone. Simone tells her daughter to get on with her chores as she leaves to give the harvesters a drink. Lise, thinking she is alone, dreams of the delights of married life. Colas cannot resist, and comes out from hiding. She is bashful at having been taken by surprise, but once again they declare their love, exchanging scarves as a token. As Simone reappears, Lise hustles Colas into her bedroom. The ever-suspicious mother realizes that the lovers have been meeting, and in her turn hustles Lise into the bedroom, locking the door. Alain and his father now arrive with a notary to complete the contract. When it has been signed, Simone hands Alain the bedroom key. After a moment of idiotic indecision, he opens the door and to everyone’s dismay Colas and Lise come out. The lovers fall on their knees to ask Simone for forgiveness and a blessing. In spite of Thomas and Alain, she finally gives in amid general rejoicing.

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

liko svarbų vaidmenį nulemdami trupės ateitį: po Antrojo pasaulinio karo ji persikėlė į Karališkąjį operos teatrą Covent Garden ir vėliau buvo pervadinta Karališkuoju baletu. Nuo 1963 m. F. Ashtonas septynerius metus buvo Karališkojo baleto meno vadovas. Be savo sukurtų spektaklių, į Karališkojo baleto repertuarą jis įtraukė tokius reikšmingus kūrinius kaip B. Nižinskos Vestuvės, G. Balanchine’o Serenada ir K. MacMillano Romeo ir Džuljeta. Karališkajame balete F. Ashtonas ištobulino vadinamąjį angliškąjį stilių, kuriam būdingas veržlumas, elegancija ir subtili lyrika. F. Ashtonas sukūrė per šimtą darbų, iš kurių keturi (Simfoninės variacijos, Baleto scenos, Sapnas ir Tuščias atsargumas) yra visuotinai pripažinti šedevrai. Jie iškėlė F. Ashtoną kaip vieną svarbiausių choreografų baleto istorijoje. 1970 m. F. Ashtonas pasitraukė iš Karališkojo baleto, bet choreografijas kūrė ir toliau. 1980 m. pasirodė paskutinis jo baletas Rapsodija. F. Ashtonas pelnė riterio titulą (1962), buvo apdovanotas ordinu Už nuopelnus (1977). Kūrėjas pasižymėjo puikiu humoro jausmu, buvo gerbiamas ir mylimas visuomenės, paskutiniais gyvenimo metais paskelbtas nacionaline vertybe. Frederickas Ashtonas mirė savo vasarnamyje Safolko grafystės Ajaus mieste 1988 m. rugpjūčio 19 d. būdamas 83-ejų.

FREDERICK ASHTON Choreografas Viena įtakingiausių XX a. baleto asmenybių Frederickas Ashtonas (1904–1988) gimė britų šeimoje Ekvadore. Jo ateičiai daug įtakos turėjo primabalerinos Annos Pavlovos pasirodymas, kurį išvydo būdamas trylikos. Šis meninis įvykis ne tik paskatino susidomėti šia meno forma, bet ir tapo kiekvieno vaidmens, kurį vėliau jis sukūrė, meninės kokybės matu. F. Ashtonas į baleto pasaulį atėjo gana vėlai – dvidešimt dvejų pradėjo lankyti privačias pamokas pas L. Massine’ą. Vėliau mokėsi pas M. Rambert. Ši įžvelgė jaunajame šokėjuje choreografo talentą ir 1926 m. pasiūlė sukurti pirmąją choreografiją. Baletas Mados tragedija parodė, kad F. Ashtonas geba išreikšti personažus savita baleto kalba. Pirmuosius kelerius šokėjo karjeros metus F. Ashtonas praleido Paryžiuje, I. Rubinstein trupėje. Ten, tapęs B. Nižinskos mokiniu, siekė individualizuoti ir atnaujinti klasikinio baleto kalbą. XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje jo sukurti spektakliai sulaukė tarptautinio pripažinimo. 1931 m. F. Ashtonas sukūrė baletą Regata trupei Vic-Wells Ballet. 1935 m., sulaukęs šios trupės meno vadovės N. de Valois kvietimo, tapo nuolatiniu kolektyvo choreografu. F. Ashtonas ir N. de Valois at-

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

FREDERICK ASHTON Choreographer The choreographer and long-standing Artistic Director of The Royal Ballet, Sir Frederick Ashton (1904-1988), was one of the most influential ballet personalities of the 20th century. Ashton was born in Ecuador, into a British family. His future was greatly influenced after seeing the performance of the prima ballerina, Anna Pavlova, when he was aged thirteen. Not only did it stir his interest in this art form, but served as the measure of artistic quality for every role he would later create. Ashton started learning ballet relatively late, aged twenty-two, by getting private lessons with Léonide Massine. He then went on to study with Marie Rambert, who saw a choreographer’s potential in the young dancer. In 1926, she offered Ashton the opportunity to create his first choreography. The ballet A Tragedy of Fashion perfectly showcased the prodigy’s ability to express different characters using the language of ballet. Ashton spent the first few years of his dancer’s career in Paris with Ida Rubinstein’s troupe. There, he became an apprentice of Bronislava Nijinska, learning how to personalise and refresh the language of classical ballet. At the

beginning of the 1930s, Ashton’s choreographies started getting international acclaim. In 1931, Ashton created the ballet Regatta for the company Vic-Wells Ballet. And later, in 1935, he received its Artistic Director Ninette de Valois’ invitation to become the company’s resident choreographer. Ashton and de Valois had an important role to play in determining the future of the company which relocated to The Royal Opera House in Covent Garden after World War II, and in time renamed The Royal Ballet. In 1963, Ashton took over the reins of artistic leadership of The Royal Ballet, and remained in the post for seven years. In addition to his own choreographies, he added several works of significance to The Royal Ballet’s repertoire, such as Bronislava Nijinska’s Les Noces, George Balanchine’s Serenade and Kenneth MacMillan’s Romeo and Juliet. During his time at The Royal Ballet, Ashton developed the so-called “English style” which is characterised by épaulement, elegance and nuanced lyricism. Ashton has created over 100 works, four of which have become masterpieces – Symphonic Variations, Scénes de ballet, The Dream, and La fille mal gardeé – making Ashton one of the most significant choreographers in the histo-

ry of ballet. In 1970, Ashton retired from The Royal Ballet, though he continued to choreograph for the rest of his life. In 1980, he created his last ballet, Rhapsody. In 1962, Ashton was made Knight Bachelor, and in 1977 he was invited by the Queen to become a member of the Order of Merit. He was considered ‘a national treasure’ for the last years of his life. A close friend of The Queen Mother, Ashton was a respected and beloved character in society, known for his excellent sense of humour. On August 19, 1988, Frederick Ashton died in his sleep at his country home in Eye, Suffolk. He was 83. l

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

JOHN LANCHBERY Muzikos aranžuotės autorius Johnas Lanchbery (1923–2003) – vienas ryškiausių baleto dirigentų ir muzikos baleto spektakliams aranžuočių kūrėjų. Karjerą pradėjo kaip Londono Metropolitan baleto ir Sadler’s Wells dirigentas, vėliau buvo Karališkojo baleto (1959– 1972), Australijos baleto (1972–1977) vyriausiasis dirigentas, Amerikos baleto teatro muzikos vadovas (1978–1980). Iki 2001 m. dirigavo spektaklius Karališkajame balete. Yra dirigavęs Paryžiuje, Stokholme, Rio de Žaneire, Niujorke ir Hjustone. J. Lanchbery taip pat rašė muziką baletams ir filmams, aranžavo kitų kompozitorių muziką, kūrė orkestruotes baleto spektakliams. Jis buvo pirmasis, kuris operų ir operečių muziką pavertė baleto spektaklių muzika (pvz., Hofmano istorijos, Linksmoji našlė, Šikšnosparnis). J. Lanchbery sukūrė F. Ashtono baletų Du balandžiai, Mėnuo kaime, Sapnas, Tuščias atsargumas ir K. Macmillano baleto Mejerlingas muzikos aranžuotes. Paprašytas R. Nurejevo, J. Lanchbery sukūrė naujas L. Minkuso baletų Don Kichotas ir Bajaderė versijas. Už reikšmingą meninę veiklą J. Lanchbery apdovanotas Carinos Ari medaliu, pelnė aukščiausią savo šalies profesinį

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

įvertinimą – Karalienės Elžbietos II karūnavimo apdovanojimą. 1990 m. jam suteiktas Britų imperijos ordino karininko titulas.

JOHN LANCHBERY Author of Musical Arrangement John Lanchbery (1923-2003) is considered to be one of the greatest ballet conductors, known for his music arrangements for ballet. At the start of his career, he was the Conductor of London Metropolitan Ballet and the Sadler’s Wells. Later, he was the Principal Conductor of The Royal Ballet (19591972), Australian Ballet (1972-1977), and the Musical Director of the American Ballet Theatre (1978-1980). Until 2001, he continued to conduct performances at The Royal Ballet. He has conducted in Paris, Stockholm, Rio De Janeiro, New York, and Houston. During his career, Lanchbery also composed music for ballet and film scores, and arranged music by other composers, creating orchestrations for ballet performances. He was the first composer to convert opera and operetta music into ballet. For instance, by creating the ballet The Tales of Hoffman, The Merry Widow and Die Fledermaus. His many works

also include musical arrangements for the choreographer Frederick Ashton’s ballets The Two Pigeons, A Month in the Country, The Dream, La fille mal gardée and Kenneth Macmillan’s ballet Mayerling. After Rudolph Nureyev’s invitation, Lanchbery created new versions for Ludwig Minkus’ ballets Don Quixote and La Bayadére. Lanchbery has received the Carina Ari Medal and Britain’s highest professional award, Queen Elizabeth II Coronation Award. In 1990, Lanchbery was appointed an Officer of the Order of the British Empire. l

O. Lancasterio specializacija buvo scenografija ir kostiumai komiškiems ir lyriniams spektakliams. Iš dvidešimties jo šios srities darbų vienintelis rimtas kūrinys buvo B. Britteno opera Piteris Graimsas Bulgarijos nacionalinėje operoje. Iš O. Lancasterio Karališkajam baletui sukurtų scenografijų trys tebenaudojamos iki šiol: Pineapple Poll, Tuščio atsargumo ir Kopelijos.

OSBERT LANCASTER Scenografijos ir kostiumų dailininkas Osbertas Lancasteris (1908–1986) – anglų karikatūristas, architektūros istorikas, scenografas, rašytojas ir iliustruotojas. Gavęs išsimokslinimą puikiuose Oksfordo ir Londono menų koledžuose, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje jis išleido pirmąsias savo knygas apie architektūrą, supažindinančias plačiąją visuomenę su šios srities paveldu ir terminais. Vėliau pasirodė keletas kitų O. Lancasterio leidinių. 1938 m. pakviestas The Daily Express, pradėjo piešti komiksus, kurių, iki jam 1981 m. išeinant į pensiją, įvairiuose britų spaudos leidiniuose pasirodė apie 10 tūkstančių. Antrojo pasaulinio karo metais O. Lancasteris dirbo Didžiosios Britanijos informacijos ministerijoje, vėliau – Užsienio reikalų ministerijos Naujienų skyriuje, buvo spaudos atašė Britanijos ambasadoje Atėnuose. Grįžęs iš Graikijos, skaitė paskaitas Liverpulio universitete. Jo knygų iliustracijos taip pat buvo labai paklausios. Pirmuosius kostiumus ir scenografiją O. Lancasteris sukūrė 1951 m. Tai buvo Sadler’s Wells baletas Pineapple Poll (chor. J. Cranko). Vėliau kūrė scenografiją ir kostiumus Karališkajam baletui, Glaindborno festivaliui, D’Oyly Carte Opera trupei, Old Vic ir West End teatrams.

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

OSBERT LANCASTER Set and Costume Designer Sir Osbert Lancaster (1908–1986) was an English cartoonist, architectural historian, stage designer, author and illustrator. He studied at Oxford and London’s leading art colleges. During the 1930s, Lancaster published his first books on architecture, which allowed the general public to become familiar with architectural heritage and architectural terms. During his lifetime, Lancaster published several other editions. In 1938, he received the invitation to draw cartoons for The Daily Express. From then, up until the artist’s retirement in 1981, Lancaster created around 10,000 cartoons, which appeared in various editions of the British press. During World War II, he worked for Great

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Britain’s Ministry of Information, and later for the news department of the Foreign Office. He also served as the press attaché to the British embassy in Athens. After his return from Greece, he lectured at the University of Liverpool. His book illustrations remained in great demand, too. Lancaster created his first costumes and stage set designs for theatre in 1951, for the Sadler’s Wells ballet Pineapple Poll, choreographed by John Cranko. And by 1970, he had created set designs and costumes for The Royal Ballet, the Glyndebourne Festival Opera, D’Oyly Carte Opera Company, the Old Vic, and the West End. Lancaster specialised in comical and lyrical productions. Only one of the 20 set designs created by him was for a thematically serious piece – Benjamin Britten’s opera Peter Grimes for the Bulgarian National Opera in Sofia. Three of the set designs created by Lancaster for The Royal Ballet are still in use to this day – Pineapple Poll, La fille mal gardée and Coppélia. l

MODESTAS BARKAUSKAS Muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas 1997–2001 m. Šiaulių konservatorijoje studijavo choro dirigento specialybę, 2001–2005 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. J. Aleksos ir doc. D. Puišio klasėse. 2006–2007 m. – LMTA choro dirigavimo magistrantas. 2006–2013 m. studijavo prof. J. Domarko simfoninio dirigavimo klasėje, įgijo simfoninio dirigento magistro laipsnį. 2016 m. tarptautiniame M. Glinkos atlikėjų konkurse Sankt Peterburge dirigentų kategorijoje tapo laureatu. Tais pačiais metais pripažintas geriausiu jaunuoju menininku ir apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. 2017 m. prestižiniame 10-ajame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose (Lenkija) laimėjo trečiąją vietą. Kaip dirigentas debiutavo 2009 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Dirigavo operas Traviata, Sevilijos kirpėjas, parengė šokio spektaklių Eglė žalčių karalienė (chor. M. Rimeikis, 2019) ir Faustas (chor. R. Bondara, 2020) premjeras. 2012 m. M. Barkauskas debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Čia dirigavo baletą Tristanas ir Izolda (pagal R. Wagnerio muz., chor. K. Pastoras), G. Donizetti operą Meilės

MODESTAS BARKAUSKAS Music Director and Conductor

eliksyras. 2013 m. parengė baleto Karmen (pagal G. Bizet muz., chor. D. Veldman), 2015 m. – vienaveiksmių baletų triptiko Bolero+ (chor. I. Galili, M. Rimeikis, K. Pastoras; Auksinis scenos kryžius), 2017 m. – M. Urbaičio baleto Procesas (chor. M. Rimeikis) premjeras. Kaip antrasis dirigentas dalyvavo R. Šerkšnytės operos Penki Merės stebuklai, S. Prokofjevo baleto Romeo ir Džuljeta (chor. K. Pastoras), P. Čaikovskio baleto Spragtukas (chor. K. Pastoras), W. A. Mozarto operos Idomenėjas (rež. G. Vickas), L. A. Minkuso baleto Pachita, R. Drigo baleto Arlekino milijonai (chor. A. Ratmansky) pastatymuose. Kaip simfoninio orkestro dirigentas parengė koncertų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, Klaipėdos muzikinio teatro, Klaipėdos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniu ir kt. orkestrais. Nuo 2008 m. M. Barkauskas – Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas. Nuo 2013 m. dėsto LMTA Dirigavimo ir Dainavimo katedrose. Nuo 2018 m. – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas.

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

Modestas Barkauskas began his music studies at the age of fourteen. First, he studied choral conducting at the Šiauliai Conservatory (1997–2001) and then pursued choral and orchestral conducting studies at the Lithuanian Academy of Music and Theatre (2001–2005) with Prof. Jonas Aleksa and Assist. Prof. Dainius Puišys. Having obtained a Bachelor’s degree, he went on to study orchestral conducting with prof. Juozas Domarkas and received an MA in orchestral conducting in 2013. In 2016, he became a laureate of the Glinka Competition in Saint Petersburg (conducting category). In that same year he received the Golden Cross of the Stage as the Best Young Artist for the production of ballet triple bill Bolero+ at the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre. In 2017, Barkauskas was bestowed 3rd Prize at the prestigious Grzegorz Fitelberg International Competition for Conductors in Poland. He made his debut as a conductor in 2009 at the Klaipėda State Music Theatre, where he has conducted La traviata and The Barber of Seville, among other performances, and has prepared the premieres of the dance performances

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Eglė, Queen of the Grass Snakes (choreography by Martynas Rimeikis, 2019) and Faust (choreography by Robert Bondara, 2020). In 2012, Barkauskas made his debut at the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre. His engagements here have included the ballet Tristan und Isolde (to music by Richard Wagner, choreography by Krzysztof Pastor), Donizetti’s L’elisir d’amore, the ballet Carmen (to the music by Georges Bizet, choreography by Didy Veldman), the ballet triple bill Bolero+ (choreographies by Itzik Galili, Martynas Rimeikis, and Krzysztof Pastor), and Mindaugas Urbaitis’ ballet Der Prozess (choreography by Martynas Rimeikis). As a second conductor he was engaged in the productions of Raminta Šerkšnytė’s opera for children The Five Wonders of Mary, Prokofiev’s Romeo and Juliet (choreography by Krzyzstof Pastor), Tchaikovsky’s The Nutcracker (choreography by Krzyzstof Pastor), Mozart’s Idomeneo (directed by Graham Vick), ballets Paquita and Les millions d’Arlequin (choreography by Alexei Ratmansky). Besides his work in opera houses, he has frequently appeared in concerts with major Lithuanian orchestras, including the Lithuanian National Symphony Orchestra, the Lithuanian State

Symphony Orchestra, the Lithuanian Chamber Orchestra, the Kaunas City Symphony Orchestra, the Klaipėda State Music Theatre Orchestra, the Klaipėda Chamber Orchestra, the St. Christopher Chamber Orchestra, and the Lithuanian Academy of Music and Theatre Symphony Orchestra. Since 2008, Barkauskas has been the artistic director and conductor of the Vilnius Balys Dvarionas Music School Youth Symphony Orchestra. Since 2013, he has been a lecturer at the Conducting and Singing Departments of the LAMT. Since 2018, he has been appointed Artistic Director and Chief Conductor of the St. Christopher Chamber Orchestra. l

ir teatro akademijos, Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos, Rusijos ir ES šalių jaunimo, Latvijos, Estijos, Tartu, Liepojos simfoniniais ir Latvijos kameriniu orkestrais parengė ir atliko per 120 simfoninės, operinės ir kamerinės muzikos programų. Dalyvavo daugelyje muzikos festivalių: Jeunesses Musicales (Vokietija, 1992), Classionata (Šveicarija, 2001, 2003, 2005, 2007), Palangos (1998), Klaipėdos (1998), Pažaislio (1997–1999, 2001), Gaidos (1999, 2004), Jaunos muzikos (2001), Muzikos Europos pilyse (2008), Opera Days (Kuresarė, Estija, 2004). Nuo 2002 m. kasmet diriguoja tarptautiniame festivalyje Operetė Kauno pilyje, 10 metų buvo jo vyriausiasis dirigentas. Išleistos 8 J. Geniušo diriguojamų kūrinių, kuriuos atlieka Lietuvos valstybinis simfoninis, Lietuvos kamerinis ir Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestrai, kompaktinės plokštelės. Dirigentas J. Geniušas apdovanotas Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės ordinu (2004), Kauno miesto antrojo laipsnio Santakos garbės ženklu (2004). 2012 m. kartu su kūrybine grupe pelnė Fortūnos prizą už G. Donizetti operos Liučija di Lamermur pastatymą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

JULIUS GENIUŠAS Dirigentas Julius Geniušas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė prof. J. Aleksos klasę ir įgijo orkestro ir operos dirigento specialybę. Nuo 1986 m. dirbo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, 1990–2015 m. – vyriausiasis dirigentas. Nuo 2015 m. dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. LMTA profesorius. J. Geniušas dirigavo per 2800 spektaklių Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, LNOBT, Kongresų rūmuose (Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui), Čikagos lietuvių operoje. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre parengė per 30 operų, operečių, miuziklų ir baletų premjerų, diriguoja daugelį spektaklių. Čikagos lietuvių operoje parengė ir dirigavo 6 spektaklių premjeras. Dirigavo LVSO per 20 simfoninės muzikos koncertų ir 6 operų spektaklius, bendradarbiavo dir. G. Rinkevičiaus ir rež. D. Ibelhauptaitės pastatymuose. Nuo 1992 m. dirigavo per 200 spektaklių LNOBT, dalyvavo 12 pastatymų, parengė G. Rossini Sevilijos kirpėjo ir R. Šerkšnytės Penkių Merės stebuklų premjeras. Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, JAV, Vokietijoje ir Rusijoje su Lietuvos valstybiniu, Lietuvos nacionaliniu, Kauno muzikinio teatro, Kauno miesto, Lietuvos muzikos

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

JULIUS GENIUŠAS Conductor Conductor Julius Geniušas graduated from the Lithuanian Academy of Music and Theatre, where he studied with Prof. Jonas Aleksa and obtained the diploma of orchestra and opera conductor. Since 1986, he has been working at the Kaunas State Music Theatre, in 1990–2015 served as the theatre’s Chief Conductor. As of 2015, Geniušas is working at the LNOBT. He is also professor of conducting at the Lithuanian Academy of Music and Theatre. Geniušas has conducted over 2800 performances produced at the Kaunas State Music Theatre, the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre, Vilnius Congress Hall (with the Lithuanian State Symphony Orchestra), and the Lithuanian Opera in Chicago. He has prepared over 30 productions at the Kaunas State Music Theatre including operas, operettas, musicals, ballets, and is currently conducting many of these performances. He also prepared and conducted 6 new productions at the Lithuanian Opera in Chicago. He has conducted over 20 orchestral concerts and 6 opera performances with the Lithuanian State Symphony Orchestra, collaborated with conductor Gintaras Rinkevičius and di-

rector Dalia Ibelhauptaitė in opera productions of the Vilnius City Opera. From 1992 Geniušas conducted more than 200 performances at the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre, participated in 12 productions, prepared the premieres of Rossini’s Il barbiere di Siviglia and Raminta Šerkšnytė’s opera for children Five Miracles of Mary. Geniušas prepared and conducted over 120 symphonic, opera and chamber music programs in Lithuania, Estonia, Latvia, USA, Germany, Russia with the Lithuanian State Symphony Orchestra, Lithuanian National Symphony Orchestra, Kaunas State Music Theatre Symphony Orchestra, Kaunas City Symphony Orchestra, Lithuanian Academy of Music and Theatre Symphony Orchestra, Symphony Orchestra of Rimsky-Korsakov’s Conservatoire in St. Petersburg, Youth Symphony Orchestra of Russia and EU, Latvian Chamber Orchestra, Latvian Symphony, Estonian Symphony, Tartu Symphony, Liepaja Symphony orchestras. The conductor has participated in many music festivals including Jeunesses Musicales (Germany, 1992), Classionata (Switzerland, 2001, 2003, 2005, 2007), Palanga (1998), Klaipėda (1998), Pažaislis (1997, 1998, 1999, 2001), Gaida (1999, 2004), Jauna Muzika (2001), Music in European Castles (2008), Operadays (Estonia,

JEAN-CHRISTOPHE LESAGE Choreografas statytojas

Kuressaare, 2004). Since 2002, he has been conductor and chief conductor (for the past ten years) of the international festival Operetta at the Kaunas Castle. Eight CDs of various repertoire, with Geniušas conducting the Lithuanian State Symphony Orchestra, the Lithuanian Chamber Orchestra, and the Kaunas State Music Theatre Orchestra, have been released. Julius Geniušas was decorated with the Order of the White Star of the Republic of Estonia and the 2nd degree Santaka Badge of Honor of the city of Kaunas (2004). In 2012, together with the entire creative team, he won the Fortune Prize for the staging of Donizetti’s opera Lucia di Lammermoor at the Kaunas State Music Theatre. l

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

Breisgau Freiburge gimęs Jeanas-Christophe’as Lesage’as šokio mokėsi Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje (pas R. Ritzą ir P. Lacotte’ą). 1981 m. pradėjo profesinį kelią Bonos balete (vad. P. Van Dickas), vėliau šoko Bazelio balete (vad. H. Spoerli), solisto karjerą tęsė Miuncheno Bayerisches Staatsballett (vad. K. Vernon). 1999 m. paskirtas Bayerisches Staatsballett (vad. I. Liska) baletmeisteriu. 2004 m. tapo Madrido Víctor Ullate Ballet nariu ir dirbo su V. Ullate. 2007 m. pradėjo dirbti Vienos valstybinėje operoje. Šiuo metu jis – Vienos valstybinio baleto (vad. G. Harangozó, M. Legris ir M. Schläpferis) baletmeisteris. 2014 m. J.-Ch. Lesage’as buvo pakviestas statyti Vasarvidžio nakties sapno (chor. J. Elo) Suomijos nacionaliniame balete. Vėliau jis statė Vakarop (chor. H. Pickett) Bostono balete, Tuščią atsargumą (chor. F. Ashtonas) Romoje, Bordo operoje, Asami Maki balete, Vengrijos balete ir Slovakijos balete, 2019 m. prikėlė P. Lacotte’o baletą Silfidė Buenos Airių Teatro Colón. Kaip choreografas statytojas J.-Ch. Lesage’as prisilietė prie pačių ryškiausių spektaklių, kurių choreografai – R. Petit, P. Lacotte’as, J. Neumeieris, H. van Manenas, J. Kyliánas, P. Wrightas, J.-Ch. Maillot,

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

Th. Malandinas, A. Page’as, H. Pickett, J. Elo, M. Legris ir A. Ratmansky. Vienos valstybiniame balete jis buvo atsakingas už R. Nurejevo, J. Cranko, G. Balanchine’o, F. Ashtono, K. MacMillano ir R. van Dantzigo spektaklių statymą ir repeticijų organizavimą.

JEAN-CHRISTOPHE LESAGE Stage Choreographer Jean Christophe Lesage was born in Freiburg, he studied dance at the Conservatoire National Supérieur de Musique et de Danse with Roger Ritz and Pierre Lacotte. In 1981, he started his career at the Ballet of Bonn under the direction of Peter Van Dick, followed by a contract with the Basel Ballet under the direction of Heinz Spoerli and finally as a soloist at the Bayerisches Staatsballett (Bavarian State Ballet) in Munich, under the direction of Konstanze Vernon. He became a ballet master at the Bayerisches Staatsballett in 1999 under the direction of Ivan Liska. In 2004, he joined the Víctor Ullate Ballet – Comunidad de Madrid and worked beside Víctor Ullate, and in 2007 he arrived at the Vienna State Opera. He has been active as a ballet master for the Vienna State Ballet under the direction of Gyu-

la Harangozo, Manuel Legris and Martin Schläpfer until today. In 2014 he was invited to stage A Midsummer Night’s Dream (choreography by Jorma Elo) for the National Ballet of Finland in Helsinki. This was followed by Eventide (choreography by Helen Pickett) for the Boston Ballet and La fille mal gardée (choreography F. Ashton) for the Opéra de Bordeaux, for the Asami Maki Ballet, the Hungarian Ballet, the Slovak Ballet and in Rome. In July 2019, he staged La Sylphide from P. Lacotte for the Teatro Colon ballet. J. Ch. Lesage has assisted many choreographers, among which: Roland Petit, P. Lacotte, John Neumeier, Hans Van Manen, Jiří Kylián, Sir. Peter Wright, Jean-Christophe Maillot, Thierry Malandin, Ashley Page, Helen Pickett, Jorma Elo, Manuel Legris and Alexei Ratmansky. In Vienna, he was in charge of staging choreographies by Rudolf Nureyev, John Cranko, George Balanchine, Frederick Ashton, Kenneth MacMillan and Rudi Van Danzig as well as organizing rehearsals for the Vienna State Ballet. l

EN LEVAS KLEINAS Lighting Designer Levas Kleinas graduated from Vilnius University in 1975 and started working at the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre in 1976. Since 1979 he has been the chief lighting designer with the LNOBT. During this period L. Kleinas created lighting design for more than 80 operas, including La Traviata, Faust, Nabucco, Turandot, Un ballo in maschera, Rigoletto, Macbeth, Don Giovanni, Carmen, Fidelio, Tannhäuser, Tosca, Otello, Eugene Onegin, Ernani, Manon, The Lamb of God etc., more than 70 ballets, including The Sleeping Beauty, Swan Lake, Giselle, La Sylphide, La Coppélia, Romeo and Juliet, Desdemona, Tristan and Isolde, Bolero+, Der Prozess, Les millions d’arlequin etc., and many concerts. In 1986 L. Kleinas toured the Bolshoi Theatre in Moscow (here LNOBT presented 7 different performances), in 1988 – the Teatr Wielki in Warsaw (5 different performances). Also, together with the LNOBT he appeared on tours in Germany, Holland, Taiwan, Spain, Savonlinna Opera Festival in Finland, Verdianaeum Festival in Busseto (Italy), Dalhala festival in Sweden. L. Kleinas has toured a lot with S. Prokofiev’s Romeo and Juliet, conducted by Maestro Mstislav Rostropovich and performed by the LNOBT’s ballet company. At the LNOBT L. Kleinas has worked as an assistant lighting designer for Peter Mumford, Rick Fisher, Mimi Jordan, Adam Silverman and many others. He created lighting designs at the Latvian National Opera, the Israeli Opera and other theatres. l

LEVAS KLEINAS Šviesų dailininkas Levas Kleinas, 1975 m. baigęs Vilniaus universitetą, nuo 1976 m. dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, nuo 1979 m. – vyriausiasis šviesų dailininkas. Per šį laikotarpį L. Kleinas LNOBT sukūrė per 80 operų (Traviata, Faustas, Nabukas, Turandot, Kaukių balius, Rigoletas, Makbetas, Don Žuanas, Karmen, Fidelijus, Tanhoizeris, Toska, Otelas, Eugenijus Oneginas, Aleksandro puota, Kornetas, Ernanis, Manon, Dievo avinėlis ir kt.), per 70 baletų (Miegančioji gražuolė, Gulbių ežeras, Žizel, Silfidė, Kopelija, Romeo ir Džuljeta, Dezdemona, Tristanas ir Izolda, Bolero+, Spragtukas, Procesas, Arlekino milijonai ir kt.), daugelio koncertų šviesų dizainą. L. Kleinas 1986 m. su LNOBT gastroliavo Maskvos didžiajame teatre (parodyti 7 pavadinimų spektakliai), 1988 m. – Varšuvos didžiajame teatre (5 pavadinimų spektakliai), taip pat Ispanijoje, Olandijoje, Taivane, Vokietijoje, Dalhalos (Švedija), Savonlinos (Suomija), Verdianos (Italija) festivaliuose. Daug gastroliavo su LNOBT baleto trupe M. Rostropovičiui diriguojant S. Prokofjevo baletą Romeo ir Džuljeta. L. Kleinas dirbo šviesų dailininkų P. Mumfordo, R. Fisherio, M. Jordano, A. Silvermano asistentu LNOBT statomuose spektakliuose. Kūrė šviesų dizainą Latvijos nacionalinėje operoje, Izraelio operoje ir kt. teatruose.

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

LT Baleto meno vadovė / Artistic Director of Ballet Jurgita Dronina LNOBT vyr. choreografas | LNOBT’s Chief Choreographer Martynas Rimeikis Baleto tarnybos koordinatorė | Coordinator of the Ballet Company Jolanta Davolytė Baleto meno vadovės asistentė | Assistant Artistic Director of Ballet Kristina Gudžiūnaitė Baleto administratorė | Ballet Administrator Rūta Lataitė Scenografijos ir kostiumų dailininko asistentas | Assistant Set and Costume Designer Douglas Nicholson Spektaklio meninės dalies ir apšvietimo priežiūra | Art supervision and Lighting supervision of the Production Jean-Pierre Gasquet Baleto repetitoriai | Répétiteurs Živilė Baikštytė, Anastasija Čumakova, Aurelijus Daraškevičius, Stefano Palmigiano, Rasa Taučiūtė-Idienė, Olga Konošenko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių repetitorės | National M. K. Čiurlionis Art School Pupils’ Répétiteurs Kristina Kanišauskaitė-Navickienė, Rūta Butvilienė Pianistai korepetitoriai / Rehearsal Pianists Julija Antonova, Eugenijus Žarskus, Raisa Bykova, Yelyzaveta Matushchak, Monika Laukaitytė-Miklovienė Spektaklio vadovai | Stage Managers Kristupas Antanaitis, Greta Gylytė, Laurynas Navickas Orkestro administratorė | Orchestra Administrator Marija Račkauskaitė Scenografijos dailininkės asistentė | Assistant Set Designer Gustė Skrupskaitė Kostiumų dailininko asistentė | Assistant Costume Designer Marija Zalensaitė Scenos technikos eksploatavimo ir aptarnavimo departamento vadovas | Head of the Department of Stage Equipment Exploitation and Organization Mantas Četkauskas LNOBT vyr. šviesų dailininkas | LNOBT’s Chief Lighting Designer Levas Kleinas Dekoracijų konstravimo ir montavimo skyriaus vadovas | Head of the Set Production and Montage Section Gintaras Kunigėnas Scenos apšvietimo, vaizdo ir garso skyriaus vadovas | Head of the Stage Lighting, Video and Audio Section Deividas Podvolskis Grimo ir perukų skyriaus vadovė | Head of the Make-up and Wigs Department Ūla Pakalniškytė Kostiumų skyriaus vadovė | Head of the Costume Section Ilva Leda Eklerienė Gamybinių dirbtuvių vadovas | Head of the Workshops Valdas Vėlyvis Dekoracijų skyriaus vadovas | Head of Set Workshops Zigmas Pipcevičius Siuvimo skyriaus vadovė | Head of Costume Workshops Vilma Mackevičienė Repertuaro ir veiklos planavimo skyriaus vadovė | Head of the Repertoire and Activity Planning Department Neringa Miškinienė Rinkodaros tarnybos vadovas | Head of Marketing Department Tautvydas Juzėnas Prodiuserė | Producer Giedrė Butrimienė

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

sezono generalinis rėmėjas

rėmėjai

informaciniai rėmėjai

Tuščias atsargumas. PROGRAMA Redaktorė | Editor Eglė Ulienė Redaktorė ir anglų k. vertėja | English Language Translator and Editor Laūra Karnavičiūtė Lietuvių kalbos stilistė | Lithuanian Language Stylist Danutė Ulčinskaitė Dailininkė ir maketuotoja | Design and Layout by Jūratė Juozėnienė Fotografas | Photographer Martynas Aleksa Programoje panaudoti dailininko Osberto Lancasterio eskizai, LNOBT archyvo ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotraukos | The booklet includes sketches by artist Osbert Lancaster, photographs from the LNOBT archive and the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum www.opera.lt Spausdino KRIVENTA TV. UPietario Š Č I g. A 5-3, S LT-03122 A T S A Vilnius R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E

T U Š Č I A S

A T S A R G U M A S

L A

F I L L E

M A L

G A R D É E