Lietuvos teatrui – 100

L I E T U V O S N a c ion a linis o p e r os i r b a leto te a t r a s L I T H U A N I A N N A T I O N A L O P E RA a n d b a llet the a t r e

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Lietuvos teatrui – 1OO

1

2020 / 2021 sezonas season

6 9 13

LNOBT generalinis direktorius | General Manager of the LNOBT

Jonas Sakalauskas

LNOBT operos meno vadovas | LNOBT’s Artistic Director of Opera

Sesto Quatrini

LNOBT baleto meno vadovas | LNOBT’s Artistic Director of Ballet

Martynas Rimeikis

Lietuvos OperAI – 100

100th Anniversary of LithuaniaN Opera

16 28 41 49

Jonas Vytautas Bruveris

Operos vaidykla: keletas įsteigimo štrichų A Few Notes on the Foundation of the Operos Vaidykla Eglė Ulienė

Traviatos ikona Lietuvos operoje The Icon of La Traviata in Lithuanian Opera Žilvinas Dautartas

Pirmieji baleto žingsniai Lietuvoje The Birth of Lithuanian Ballet Ingrida Milašiūtė

Italų teatro tradicijos, Grožio ir Mirties sintezė režisieriaus Fabio Ceresos Traviatoje

Synthesis of Italian Theatre Traditions, Beauty and Death in La Traviata directed by Fabio Ceresa

56

Helmutas Šabasevičius

Impulsas ir pulsas: Krzysztofas Pastoras ir Martynas Rimeikis Impulse and Pulse: Krzysztof Pastor and Martynas Rimeikis

64

2020 / 2021 sezono kalendorius

69

premjeros

75

Operos

87

baletai

101

vaikams

109

koncertai

111

kita veikla

season calendar

premieres

operas

ballets

for children

concerts

Other activities

4

15 16 17 2020 metĹł kovo 2 diena

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Globa suteikiama Lietuvos operos 100-meÄ?io renginiams

5

Jonas Sakalauskas

LNOBT generalinis direktorius General Manager of the LNOBT

Šiame LNOBT sezone matysime išskirtinę situaciją, kai viena premjera eina paskui kitą. Dėl karantino iš praeito sezono atkeliavo Žizel ir Ana Bolena premjeros, metų pabaigoje pasirodys nauja Traviata, pavasarį – Krzysztofo Pastoro ir Martyno Rimeikio vienaveiksmių baletų vakaras. Be to, po ilgos pertraukos į repertuarą grįžta Giuseppe’s Verdi Ernanis. O 2021 m. liepos 6-ąją Valdovų rūmuose, kuriuos neklysdami galime vadinti operos žanro Lietuvoje lopšiu, planuojame parodyti nebe koncertinę, o sceninę Amilcare’s Ponchielli Lietuvių versiją.

Bet ne premjerų kiekis lemia sezono sėkmę. Laukiant Lietuvos operos 100-mečio sukakties, pagrindinės pastangos bus sutelktos į naują, prašmatnų G. Verdi operos Traviata pastatymą. Jau dabar jam skiriame daug laiko ir jėgų. Režisieriaus Fabio Ceresos mūsų teatre rengiama premjera bus nuosaiki, bet kartu originali ir nestokojanti jaunatviškos energijos. Visiems puikiai žinomi Violetos, Alfredo, Žermono personažai įgis naujų potėpių. Nūdienos žiūrovai teatre pastebi daug daugiau spektaklio detalių, todėl vienodai svarbus tampa tiek dramaturginių, tiek ir scenos kostiumų linijų tikslumas. Apskritai esu įsitikinęs, kad operos šiuolaikiškumą nusako ne avangardo ir tradicionalizmo kategorijos, o tempas, ekspresija, formos grynumas ir kokybė.

Vieną iš anksčiau numatytų premjerų – G. Verdi operą Rigoletas, planuotą statyti pagal garsiojo italų režisieriaus Franco Zeffirelli (1923–2019) mintyse užgimusią ir jo bendražygiams paliktą įgyvendinti viziją, – teko nukelti, nes dėl karantino atidėta šį rugsėjį Omane, Maskato karališkajame operos teatre, turėjusi įvykti pasaulinė šio pastatymo premjera. Tai pakoregavo ir Rigoleto premjerų Veronoje, Romoje, Zagrebe ir Vilniuje tvarkaraštį.

Bet bus nedidelių premjerų, apie kurias iš anksto neskelbiame. Jas siejame su nauja programa, skirta jaunųjų menininkų kuriamų operų pristatymui. Tad laukite malonių netikėtumų! Teatro lankytojams žadame aktyvų, įvairialypį sezoną. Stengsimės būti matomi, girdimi ne tik repertuariniais spektakliais ir ne kartą jus nustebinsime.

6

This season we will see an exceptional situation at the LNOBT, where one premiere follows another. Due to quarantine, the premieres of Giselle and Anna Bolena came from last season, the new La Traviata will appear at the end of the year, and in spring we shall present an evening of one-act ballets by Krzysztof Pastor and Martynas Rimeikis. In addition, after a long break, Giuseppe Verdi’s Ernani returns to the repertoire. And, on 6 July, at the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, which we can unmistakenly call the cradle of the opera genre in Lithuania, we plan to show a staged version of Amilcare Ponchielli’s I Lituani instead of a concert performance.

But it’s not the number of premieres that determines the success of the season. In anticipation of the 100th anniversary of the Lithuanian Opera, the main efforts will be focused on the new, sumptuous production of G. Verdi’s opera La Traviata. We are already devoting a lot of time and energy to it. The premiere at our theatre directed by Fabio Ceresa will be elegant, but at the same time original and not lacking in youthful energy. The psychological portraits of well-known characters of Violetta, Alfredo and Germont will receive new colours. Today’s viewers notice many more details in theatrical productions, so the accuracy of both the dramaturgical and stage costume aspects becomes equally important. In general, I am convinced that the modernity of opera is not determined by the categories of avant-garde and traditionalism, but by tempo, expression, purity of form and quality.

One of the earlier premieres, Verdi’s opera Rigoletto, based on a vision born in the mind of the famous Italian director Franco Zeffirelli (1923-2019) and left to his comrades to realize, had to be postponed due to quarantine at the Royal Opera House in Oman, where the world premiere of this production was to take place in September. This also adjusted the schedule of Rigoletto’s premieres in Verona, Rome, Zagreb and Vilnius.

Despite this loss, there will be small premieres that we don’t announce in advance. We associate them with a new programme dedicated to the presentation of operas created by young artists. Thus, expect some pleasant surprises! We promise that the visitors of the theatre will experience an active, diverse season. We will try to be visible and heard not only in repertoire performances, and we will certainly surprise you more than once.

7

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

8

© Fabrizio Sansoni

Po labai ilgo, sunkaus ir tragiško laikotarpio, susiklosčiusio dėl nepaprastosios COVID-19 padėties, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras atsiveria visuomenei vėl pradėdamas normalią veiklą 100-osios savo įkūrimo sukakties metais.

After a very long, problematic and tragic period due the Covid-19 emergency, the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre reopens to the public trying to regain a “new normality”, doing it in the year of the 100th anniversary of its foundation.

Išskyrus Lošėją, kurio dramaturginė koncepcija labai skiriasi nuo kitų repertuaro spektaklių, pagrindinė linija, kuri nuvingiuoja per didžiąją dalį sezono spektaklių ir kurią man teko garbė ir malonumas kartu su kolegomis išgryninti, yra Moters kaip romantinės herojės figūra. Moterys – labai įvairios, aukojančios gyvenimą dėl meilės, garbės ar aistrų, – sieja visas ateinančio sezono spektaklių psichologines dramas – ir tai mes, ko gero, išgyvensime itin jautriai.

With the exception of The Gambler, whose dramaturgical concept differs a lot from the other titles on the bill, the “thin red line” that runs through most of the season, and which I had the pleasure and honour to write out together with my collaborators, is the figure of the Woman as a romantic heroine.

Women: very different women, women who sacrifice their lives for love, sense of honour, several passions, and around which revolve the psychological dramas told all over the season, which we are going to live intensely.

Dviejų labai svarbių premjerinių sezono spektaklių pagrindinės veikėjos yra moterys. Sezoną atidaro šių metų gegužę priverstinai nukeltas absoliutus italų bel canto šedevras – Andrea De Rosos režisuotoji Ana Bolena, sukurta bendradarbiaujant su Opera di Roma teatru. Antroji premjera atiduoda pagarbą geriausioms mūsų tradicijoms ir pastatyta minint 100-ąsias Operos teatro Lietuvoje gimimo metines. Tai naujoji Traviata, kurią specialiai Lietuvos nacionaliniam operos teatrui sukūrė ir režisuoja Fabio Ceresa.

Išvysime ir daugiau nuostabių, vienišumo ženklu pažymėtų moterų – Čio Čio San, Turandot, Liu, kurios įkvepia gyvybę nuostabaus grožio G. Puccini dramoms Madam Baterflai ir Turandot.

Kitokios yra prancūziškojo repertuaro moterys, kurias matysime naujajame sezone. Tai – Manon ir Karmen to paties pavadinimo operose.

Dvi ypatingos viešnios, vienos geriausių pasaulio atlikėjų Asmik Grigorian ir Olga Peretiatko papuoš du išskirtinius sezono gala koncertus.

2021 m. man teks didžiulė garbė diriguoti mūsų teatre Giuseppe’s Verdi Requiem, kurį atliks LNOBT choras ir orkestras. Šis kūrinys skiriamas 30-osioms Sausio 13-osios įvykių metinėms. Laikau ypatinga

It is of course true that, for instance, in Don Carlo and Ernani, the protagonists, romantic heroes are men: the first one is “Schillerian”, the second – “Hughian”, but at the same time “Verdian” (with all the typical aspect of Verdi style) in all respects.

Having said that, it is important to note that they are both in love with two absolutely extraordinary women, Elisabetta and Elvira, who, in turn, represent the real engines behind dramaturgical events.

The title roles of the two very important premieres are also women: the first, at the opening of the season after the forced cancellation of last May, is the absolute masterpiece of Italian bel canto – Anna Bolena in co-production with the Opera di Roma under the direction of Andrea De Rosa. The second, in homage to the best tradition of our theatre on the 100th anniversary of the birth of opera in Lithuania, is the new La Traviata, entirely produced by LNOBT, directed by Fabio Ceresa.

Women, extraordinary and lonely, are Cio-Cio-San, princess Turandot and Liu, who animate the dramas and tragedies beautifully composed by Puccini’s genius in his Madama Butterfly and Turandot. And again Women, very different from one another, are the protagonists of French titles of this new season: Manon and Carmen in the eponymous titles.

Women, among the highest ranked opera artists in the World, are the two special guests for two extraordinary gala concerts: Asmik Grigorian and Olga Peretyatko.

It’s a huge honor for me to be able to conduct Giuseppe Verdi’s Requiem at our theatre and with our

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Be abejo, Don Karlo ir Ernanio pagrindiniai romantiniai herojai yra vyrai: pirmasis šileriškas, antrasis primenantis V. Hugo personažus, bet abu jie visomis prasmėmis yra verdiški, atitinkantys šio kompozitoriaus stiliaus principus. Ir vis dėlto labai svarbu tai, kad abu šie veikėjai įsimylėję nepaprastas moteris – Elizabetę ir Elvyrą; būtent jos yra variklis, įsukantis visus dramaturginius šių abiejų operų įvykius.

Sesto Quatrini

LNOBT operos meno vadovas LNOBT’s Artistic Director of Opera

9

garbe galimybę prisidėti prie šios sakralios datos, žyminčios jūsų tautos vienybę ir laisvę po ilgų kančios metų, minėjimo.

Ateinantį sezoną sulauksime daugybės kviestinių solistų, kurie scenoje keisis su puikiais mūsų teatro atlikėjais. Spektakliuose dainuos Francesca Sassu, Raffaella Lupinacci, Michele Angelini, Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas, Marcello Bufalini, Rafaelis Sánchezas Araña, Denizas Leone, Justina Gringytė, Kamenas Chanevas, Kristianas Benediktas, Milesas Mykkanenas, Olga Peretiatko, Margarita Levčiuk, Monika-Evelin Liiv, Katerina Tretjakova, Asmik Grigorian, Dmitry Golovninas, Askaras Abdrazakovas, Eglė Šidlauskaitė.

Visiems jiems, visiems nuostabiems LNOBT solistams, mūsų vyriausiajam dirigentui Ričardui Šumilai, choro meno vadovui Česlovui Radžiūnui, visiems dirigentams, visiems choristams ir orkestro muzikantams, režisieriams ir visiems teatro darbuotojams, galiausiai visiems tiems, kurie ateis mūsų klausytis ir palaikyti, linkiu gražaus sezono ir puikiai paminėti 100-ąjį operos jubiliejų.

Dirbkime ir kurkime meną dar tūkstantį metų!

choir and orchestra on 13 January 2021, on the occasion of the 30th anniversary of the “January Killings”.

I strongly consider it a great privilege: being able to be an active part, conducting, of a sacred moment in which your People recognize themselves as united and free after many years of suffering.

There will be many guest artists that we will host and that will alternate on stage with our great resident artists, among others: Francesca Sassu, Raffaella Lupinacci, Mike Angelini, Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas, Marcello Bufalini, Rafael Sánchez Araña, Deniz Leone, Justina Gringytė, Kamen Chanev, Kristian Benedikt, Miles Mykkanen, Olga Peretyatko, Margarita Levchuk, Monika-Evelin Liiv, Katerina Tretyakova, Asmik Grigorian, Dmitry Golovnin, Askar Abdrazakov, Eglė Šidlauskaitė.

To all of them, to our wonderful singers from the ensemble, to our Principal Conductor Mr. Ričardas Šumila, to our Chorus Master Mr. Česlovas Radžiūnas, to every Conductor, every single member of the Orchestra and Chorus, to every stage director and every worker of the Theatre, and last but not least, every person who will listen to us and will support us, I wish a marvelous season and a Happy 100th Anniversary of Lithuanian Opera.

Let’s work and make art for the next thousand years!

10

11

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

12

Klasikinis baletas – ypatinga sritis, reikalaujanti tęstinumo ir nuoseklumo. Kita vertus, klasikinis baletas yra kintantis: nuolat kyla tiek kūrybiniai, interpretaciniai, tiek techniniai jo atlikimo reikalavimai. Mano tikslas – tęsti klasikinę tradiciją ir tuo pat metu gyvai reaguoti į pokyčius. Tam būtina skirti ypatingą dėmesį šokėjų ir repetitorių rengimui, repertuaro formavimui. Tiesa, ne mažiau svarbūs ir šiuolaikinio šokio spektakliai, atsirandantys mūsų repertuare. Norėčiau daugiau spektaklių, sukurtų specialiai mūsų trupei, kad nebūtume tik jau egzistuojančių kūrinių atkartotojai. Taip pat svarbu repertuare turėti ryškių mūsų dienų kūrėjų pavardžių. Vienas iš tokių – britas Wayne’as McGregoras, su kuriuo šiuo metu vyksta derybos. Tikiuosi, pavyks – tai būtų didelė dovana žiūrovams ir iššūkis šokėjams.

Stengsiuosi, kad trupė plėstųsi, nes spektaklių apimtys didėja, tad pajėgų nuolat trūksta. LNOBT rengiamos tarptautinės baleto artistų peržiūros, kaip šokėjų atrankos į trupę priemonė, išliks, tik šiemet ji buvo atšaukta dėl pandemijos. Žinoma, prioritetas teikiamas šokėjams, ateinantiems iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos: šiemet taip pat priimsime du jos absolventus. Priimti čia pat baleto mokyklą baigusį šokėją ir toliau auginti jį teatre, stebint jo karjeros raidą, – tai ir yra vadovo pareiga.

Net jei vėliau toks šokėjas tęs karjerą už Lietuvos ribų, jis vis tiek garsins mūsų šalies baleto meną.

Džiaugiuosi, kad šiandien LNOBT Baleto trupė yra jauna, perspektyvi, motyvuota, pasirengusi meniniams iššūkiams. Kartu su ankstesniuoju meno vadovu K. Pastoru į mūsų trupę atėjo ryškesnis europietiškas stilius: tiek darbo organizavimo, tiek ir bendravimo, trupės mikroklimato prasme. Kadangi šie principai svarbūs ir man pačiam, ypač trupės kūrybiškumas ir darbo atmosferos formavimas, kreipsiu į tai ypatingą dėmesį.

The uniqueness of the LNOBT’s Ballet Company is classical ballet, which has a long history of 95 seasons: we are the only company in the country capable of dancing classical ballet. On the other hand, we can be interesting to the world not only as classical performers, but also as a company with its own approach to contemporary ballet – and it is this aspect that could accurately represent us in the international space. I would therefore seek to maintain a harmonious balance between nurturing classical repertoire and refining authentic contemporary choreographic language.

Classical ballet is a specific field that requires continuity and consistency. At the same time, it is changing: the new creative, interpretive, and technical requirements for its performance are constantly emerging. My goal is to continue the classical tradition and at the same time react vividly to change. For this it is necessary to pay special attention to the training of dancers and tutors, the formation of the repertoire. Having said that, the contemporary dance productions that appear in our repertoire are no less important. I would like to see more productions created specifically for our company, so that we could be not just performers who repeat the already existing works. It is also important to have the names of the creators of our day in the repertoire. One of these is the British Wayne McGregor, with whom negotiations are currently under way. I hope we succeed – it would be a great gift for the audience and a challenge for the dancers.

I will try to get the company to expand: as the volume of performances increases, there is a constant shortage of forces. The international auditions for ballet dancers organized by the LNOBT as a means of selecting new members for the company will remain; this year it was canceled due to the pandemic. Of course, priority is given to dancers coming from the M. K. Čiurlionis National School of Arts: this year we will also accept two of its graduates. It is the artistic director’s responsibility to take under the wing a dancer who has graduated from ballet school here, and to continue raising him in the theatre, observing the development of his career. Even if such a dancer later continues his career outside Lithuania, he will still make our country’s ballet art famous.

I am glad that today LNOBT’s Ballet Company is young, promising, motivated, ready for artistic challenges. Together with the former artistic director Krzysztof Pastor, a more pronounced European style came to our company: both in terms of work organization and communication, and the company’s microclimate. As these principles are important to me as well, especially the creativity of the company and the formation of the working atmosphere, I will also pay special attention to it.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

LNOBT Baleto trupės išskirtinumas – klasikinis baletas, turintis ilgametę 95 sezonų istoriją: esame vienintelė šalies trupė, gebanti šokti klasikinį baletą. Kita vertus, pasauliui galime būti įdomūs ne tik kaip klasikos atlikėjai, bet ir kaip trupė, turinti savo požiūrį į šiuolaikinį baletą, – būtent šis aspektas galėtų taikliai reprezentuoti mus tarptautinėje erdvėje. Todėl siekčiau išlaikyti darnią pusiausvyrą tarp klasikinio repertuaro puoselėjimo ir autentiškos šiuolaikinės choreografinės kalbos gryninimo.

Martynas Rimeikis

LNOBT baleto meno vadovas LNOBT’s Artistic Director of Ballet

13

atvartas, atsiskira vadovĹł pasisakymus nuo istorijos

14

15

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Lietuvos operai

1OO

Krašto balsas. 1923, Nr. 2

Operos vaidykla: keletas įsteigimo štrichų A Few Notes on the Foundation of the Operos Vaidykla Jonas Vytautas Bruveris

Operos vaidyklos įsteigimo 1920 m. istorija yra ne sykį nagrinėta, aprašyta. Ji patenka ir į mūsų tautinės muzikos, operos gyvenimo, ir į visos teatro raidos tyrinėjimų akiratį. Artėjant Lietuvos operos 100-mečiui norisi dar sykį žvilgtelėti į operos radimosi pradžią. Žingsniai savosios operos link vedė per lietuviškųjų vakarų programose skambančią operų muziką.

Juos rengti pirmiausia pradėjo JAV lietuviai (pirmasis įvyko 1889 m. gruodžio 31 d. Plimute). Operų muzika (operų uvertiūros) buvo įtraukta į 1895 m.

Tilžės Birutės draugijos veiklos dešimt­mečio minėjimo programą, paskui – į Vydūno Lietuviškos giedojimo draugystės koncertų programas. Tais spaudos ir viešo lietuvių kalbos vartojimo draudimo laikais Peterburge 1892 m. buvo leista įsteigti pirmąją ir kultūrinę veiklą ėmusią plėtoti lietuvių draugiją.

1896 m. kovo 31 d. Peterburgo lietuvių vakaro koncerte dalyvavo Evelina Sirvydaitė-Sonchi, Vakarų ir Peterburgo scenose pripažinta solistė, ir dainavimą Konservatorijoje dar tebestudijuojantis Česlovas Sasnauskas. Tai, kad koncertuose netrukus ėmė dalyvauti pagrindinėse Rusijos (Maskvos, Sankt Peterburgo) operos scenose tuomet žibėję lietu16

The Operos Vaidykla, i.e. the first professional Lithuanian opera theatre, was founded in 1920. The event has been thoroughly discussed: considerable research has been conducted into Lithuanian national music and opera, and the development of the professional theatre. However, as the centenary of the Lithuanian opera approaches, it is tempting to take another look at the origins of the Lithuanian opera.

The origins of the national opera can be traced back to the programmes of Lithuanian concert evenings. They were first organised by the Lithuanian community in the United States (the first one took place on 31 December 1889 in Plymouth). Opera music (opera overtures) was first included in the programme of a concert to celebrate ten years of activities of Tilžė’s Birutė society in 1895; later it was part of the programmes of concert evenings of Vydūnas’ Singing Friendship. During the time when the press in and public use of the Lithuanian language were banned, permission was given to establish the first Lithuanian society in St. Petersburg with the aim to develop cultural activities in 1892. On 31 March 1896, Evelina Sirvydaitė-Sonchi,

Tautinė opera – visų tautinių mokyklų siekiamybė, tad ir Lietuvoje buvo gyvi operos kūrybos ketinimai.

1895-aisiais Maironis išspausdino pirmąjį lietuvišką libretą Kame išganymas, Vydūnas ir jo brolis Albertas Storosta pradėjo kurti operą. Vėliau Vydūnas du kartus yra siūlęsis Č. Sasnauskui parašyti libretą, ir pastarojo sumanymuose yra šmėkštelėjusi operos idėja. Operą buvo bekuriąs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, žinomi Juozo Tallat-Kelpšos (1907), Stasio Šimkaus (1914) ketinimai. 1906 m. pastatyta Miko Petrausko ir Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio opera Birutė. Pažymėtina, kad minint Palangos Amerikos pirtyje spektaklio sukaktis – 1909 m. dešimtmetį, 1919 m. dvidešimtmetį – vis buvo atliekama Birutė. Dvidešimt­metis dėl Vilniaus okupacijos minėtas Kaune, spektaklyje dalyvavo daugelis būsimos operos narių.

Operos atsiradimui įtakos turėjo kultūros ir politinio gyvenimo vienovė. 1936 m. S. Šimkus rašė: „Aš nepamenu nė vieno nuo Lietuvos įkūrimo Ministerių Kabineto, kuriame nerastum keleto buv. choristų. Imkime kad ir dabartinį. Valst. kontrolierius p. Šakenis gražiai dainavo chore Petrapily; p. ministr. Stanišauskas – Maskvoj, ministr. P. Čaplikas buvo labai veiklus narys kauniškių chorų. Pats dabartinis Valst. Prezidentas ėjo net solisto pareigas Vilniuje.“ Po Birutės premjeros Vilniaus žiniose paskelbtą kreipimąsi „Šelpkime talentus“ parašė ne menininkai, bet Donatas Malinauskas, Dvylikos Vilniaus apaštalų draugijos narys, vienas Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvių, su Jonu Basanavičiumi ir kitais – 1906 m. memorandumo popiežiui Pijui X dėl lenkų kalbos lietuvių bažnyčiose rengėjas, kun. Vladas Mironas ir Antanas Smetona, Vasario 16-osios Aktą paskelbusios Lietuvos Tarybos nariai, šio Akto signatarai. Kaip žinome, Lietuvos Tarybą išrinko 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencija, kurios pradžioje ir pabaigoje surengti du dideli vaidinimai. Rugsėjo 22 d. suvaidinta Eglė žalčių karalienė, kurioje buvo 28 muzikos numeriai, ir tai „davė šiam veikalui operos žymės“, pažymėjo rugsėjo 25 d. Lietuvos aidas. Šalies ekonominė padėtis buvo be galo sunki, o 1918 m. vasario 16 d. paskelbtos nepriklausomybės įgyvendinimą reikėjo ginti ginklu. 1919 m. sausio 5 d. Vilniuje apsistojo Raudonoji armija, sausio 1–5 d. Vilnių kontroliavo lenkai, ir Lietuvos Vyriausybė, Vilniuje palikusi savo įgaliotinį švietimo ministrą Mykolą Biržišką, sausio 2 d. persikėlė į Kauną.

Kuriamos Lietuvos kariuomenės mūšiai su bolševikais, bermontininkais, lenkais vyko iki pat 1920 m. pabaigos.

Daug lietuvių nuo XIX a. antrosios pusės buvo emigravę į Ameriką, daug 1863 m. sukilėlių, knygnešių ir pan. ištremta į Sibirą. Dėl šios ir kitų priežasčių

a renowned soloist both in Western Europe and St. Petersburg, and Česlovas Sasnauskas, who was still studying singing at the Conservatory at the time, participated in the Lithuanian concert evening in St. Petersburg. The fact that leading Lithuanian opera soloists in Moscow’s and St. Petersburg’s opera theatres, e.g. Liudvika Sipavičiūtė (she was also the first Lithuanian choir conductor), Kipras Petrauskas and Juozas Babravičius took part in these concerts, encouraged others to pursue this profession too, and a remarkable generation of opera soloists had emerged by 1920.

All national schools aim at having the national opera; therefore, the vision of creating an opera was alive in Lithuania too. In 1895, Maironis published the first Lithuanian libretto Kame išganymas (Where is Salvation), Vydūnas and his brother Albertas Storosta were also working on an opera.

Afterwards, Vydūnas talked to Č. Sasnauskas twice about writing a libretto, so the idea of creating an​​ opera crossed Sasnauskas’ mind. M. K. Čiurlionis was working on an opera; the intentions of J. TallatKelpša (1907) and S. Šimkus (1914) to produce an opera are known too. In 1906, M. Petrauskas and G. Landsbergis-Žemkalnis produced the opera Birutė. It should be noted that in commemoration of the anniversaries of the performance Amerika Pirtyje in 1909 and 1919, Birutė was performed. The twentieth anniversary of the performance was held in Kaunas due to the occupation of Vilnius, and many singers of the future Operos Vaidykla took part in the performance.

The appearance of the Operos Vaidykla was influenced by the unity of cultural and political life. In 1936, S. Šimkus wrote: “I do not remember any Cabinet of Ministers since the establishment of Lithuania, where you would not find a few former choir members. Let’s take the current one. The state controller Mr Šakenis sang beautifully in the choir in St. Petersburg; Mr Minister Stanišauskas sang in Moscow, Mr Minister Čaplikas was a very active choir member in Kaunas. Even the President of the State was a soloist in Vilnius.” After the premiere of Birutė, the address entitled “Let’s Donate to Talents” was published in the Vilniaus žinios. Importantly, it was written not by artists, but by Donatas Malinauskas, a member of the Society of the Twelve Vilnius Apostles, one of the participants of the Greater Seimas of Vilnius (1905), along with Jonas Basanavičius, priest Vladas Mironas and Antanas Smetona, members of the Council of Lithuania that promulgated the February 16 Act of Independence and the signatories of this Act. The Council of Lithuania was elected on 18-22 September in 1917 by the Vilnius conference, at the beginning and at the end of which two big performances were held. On 22 September, Eglė žalčių karalienė (Eglė the Queen of Serpents) was performed: it involved 28 musical numbers and this, as it was noted in the Lietuvos aidas on 25 September, “provided the performance with the quality of an opera”.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

viai – Liudvika Sipavičiūtė (ji ir pirmoji lietuvė choro dirigentė), Kipras Petrauskas, Juozas Babravičius, – skatino ir kitus siekti šios profesijos (į Peterburgo lietuvių koncertus kviestos ir rusų operos žvaigždės). Taip iki 1920 m. išaugo stipri operos solistų karta.

17

didelės lietuvių kolonijos susidarė įvairiuose Rusijos imperijos miestuose, jas dar pagausino Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai. Kita vertus, jie labai sustiprino politinį ir kultūrinį lietuvių veiklumą – apie tai daug žinių pateikdavusi Santara mini koncertus, vakarus Tverėje, Maskvoje, Helsinkyje, daugybėje kitų miestų. Štai Odesoje pirmasis 1917 m. lietuvių vakaras (tokie rengti nuo amžiaus pradžios) įvykęs sausio 28 d. Dramos teatre; suėjo apie 2 000 žmonių, skaityta paskaita apie Lietuvą, dainavo Antano Vaičiūno vadovaujamas choras (kai kurioms dainoms pritarė simfoninis orkestras). Vasarį lietuvių menas rodytas dailės parodoje, kovo 3 d. Voroncovo rūmuose vyko mitingas, sakytos prakalbos, choras dainavo Č. Sasnausko dainas, o kitame vakare buvo vaidinama Žemaitės pjesė Apsiriko, dainavo choras, sopranas J. Svencickaitė, A. Vaičiūnas. Tarp tokių žinių – pranešimai apie karininkų lietuvių susirinkimus Maskvoje, Tuloje, birželio 7 d. numeryje lietuvių, rusų ir prancūzų kalbomis paskelbta Lietuvių seimo Petrapilyje rezoliucija, kurioje teigiama, kad Lietuva yra atskiras etninis, kultūrinis, ekonominis ir politinis vienetas ir pati turi teisę apsispręsti dėl ateities. Smarkiai sujudę Maskvos lietuviai 1918-uosius pradėjo keliais koncertais, kuriuose dainavo Nikodemo Martinonio choras, kone visi tenykščiai solistai: Adelė Nezabitauskaitė, Paulina Valavičaitė, Liudvika Skalskaitė-Šukevičienė, Juozas Babravičius, Petras Oleka.

Nepaisant minėtų aplinkybių, vokiečių okupacinės valdžios trukdymų ir to, kad tik Vokietijai kapituliavus nepriklausomybę paskelbusi Valstybės Taryba galėjo sudaryti pirmąją Lietuvos Vyriausybę (patvirtinta 1918 m. lapkričio 11 d.), taigi ir Švietimo ministeriją su būtinais padaliniais, per 1918 metus iš esmės buvo pasirengta meno įstaigų steigimui.

Bendrojo ir specialiojo lavinimo sistemos kūrimu rūpinosi jau sausio 5 d. įsteigta Švietimo komisija.

Kovą, o ypač gausiai – nuo balandžio pabaigos, ėmė grįžti po imperiją išblaškyti lietuviai (tuo rūpinosi Tarybos įsteigta atitinkama komisija). Inteligentija, suprantama, telkėsi sostinėje. Birželį imtas planuoti muzikos mokyklos steigimas. Jos veiklos gaires ir tikslą virsti konservatorija aptarė J. Tallat-Kelpša, ir Taryba mokyklą su juo kurti pavedė Juozui Naujaliui ir Teodorui Braziui. Gegužę išvažiavusi iš Peterburgo, birželio gale Vilnių pasiekė Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro trupė. Sostinėje ji vaidino nuo rugpjūčio 3 d. iki kitų metų balandžio pabaigos.

Birželio 22 d. Lietuvos aidas pranešė, kad Valstybės Tarybos dailės ir meno departamentas atgaivino Lietuvių teatro draugiją, į kurios valdybą įėjo ir J. Tallat-Kelpša bei A. Nezabitauskaitė. Rugsėjį įsteigta Teatro komisija; lapkričio 3 d. Lietuvių teat­ re (Rotušėje) įvyko jos surengtas pirmasis koncertas, kurio programą atliko provincijoje jau anksčiau koncertavę A. Nezabitauskaitė, P. Oleka, pianistė Aleksandra Dirvianskaitė, savo eiles skaitė Balys Sruoga ir Liudas Gira. Lapkričio 8 d. Lietuvos aidas rašė, kad J. Tallat-Kelpša ir P. Oleka Teatro komisijai įteikė pasiūlymą steigti Operetės teatrą. Kai kurias meno gyvenimo organizavimo funkcijas perėmė įsteigtos Švietimo ministerijos padaliniai.

Atgaivinta Rūtos draugija. Intensyvėjo svarstymai 18

The economic situation of the country was extremely difficult and the implementation of the declared independence on 16 February 1918 had to be defended by arms. On 5 January 1919, the Red Army entered Vilnius; the Poles controlled Vilnius during the period between the 1st and 5th of January. While Mykolas Biržiška, the Minister of Education, stayed in Vilnius, the rest of the Lithuanian Government moved to Kaunas on 2 January. The battles of the newly formed Lithuanian army with the Bolsheviks, Bermontians and Polish lasted until the end of 1920.

Many Lithuanians had emigrated to America since the second half of the 19th century, while many of the rebels of the 1863 uprising, book smugglers, etc. were exiled to Siberia. Due to this and other reasons, large Lithuanian communities were formed in various cities of the Russian Empire, and they were multiplied by the refugees of World War I. On the other hand, these communities greatly strengthened the Lithuanian political and cultural activities: Santara mentioned concerts and other events in Tver, Moscow, Helsinki and many other cities. For example, in Odessa the first Lithuanian concert evening (such events had been organized since the beginning of the 20th century) took place on 28 January 1917 in the drama theatre. Approximately 2,000 people attended the event; a lecture on Lithuania was given, a choir led by Antanas Vaičiūnas was present (some of the songs were accompanied by a symphony orchestra). In February, Lithuanian art was exhibited at an art exhibition; on 3 March a rally was held in the Vorontsov Palace, speeches were given, the choir sang Č. Sasnauskas’ songs. At another event, Žemaitė’s play Apsiriko (Mistaken) was performed and the choir sang along with the soprano J. Svencickaitė and A. Vaičiūnas.

The information about cultural activities included reports on meetings of Lithuanian officers in Tula, Moscow; on 7 June the resolution of the Lithuanian Seimas in St. Petersburg was published, which stated that Lithuania was a separate ethnic, cultural, economic and political entity and had the right to decide on its future. The resolution was published in Lithuanian, Russian and French. The Lithuanians of Moscow started the year 1918 with several concerts, in which the choir of Nikodemas Martinonis and almost all the soloists who resided in Moscow at the time performed, e.g. Adelė Nezabitauskaitė, Paulina Valavičaitė, Liudvika Skalskaitė-Šukevičienė, Juozas Babravičius, Petras Oleka.

Despite the above-mentioned circumstances, i.e. the obstacles that the authorities of the German occupation created and the fact that the State Council of Lithuania was able to form the first Lithuanian Government (which was approved on 11 November 1918), and, by extension, the Ministry of Education only after the capitulation of Germany, the preparation for the foundation of cultural artistic institutions was taken care of during 1918.

The Commission of Education was established on 5 January and was in charge of developing the general and special education system. Since March on-

Juozas Žilevičius. 1926 m.

steigti Muzikinį teatrą. Gruodžio 14 d. Lietuvos aidas pranešė Lietuvos draugijos scenai remti valdybą pasiskirsčius pareigomis; vicepirmininkais tapo A. Nezabitauskaitė (1919 m. sausio 12 d. ji ištekėjo už Pauliaus Galaunės, Šv. Mikalojaus bažnyčioje juos sutuokė Juozas Tumas-Vaižgantas) ir J. Tallat-Kelpša. Tame pačiame laikraščio numeryje rašoma apie Draugijos ketinimą steigti operetę, įdėtas A. Vaičiūno kvietimas savo buvusiems choristams Rusijoje ir kitiems pageidaujantiesiems rinktis į repeticijas Tėvynės sargo redakcijoje (Vilniaus g. 8) – bus rengiamasi Birutės atlikimui ir koncertams. Po penkių dienų, gruodžio 19-ąją, Lietuvos aide A. Vaičiūnas paskelbė teatro svarbą aiškinantį straipsnelį „Mūsų teatras“ ir sakė susidarius opera besirūpinantį muzikų būrelį.

1919 m. politinis ir kultūrinis Lietuvos gyvenimas buvo priverstas susitelkti Kaune. Pirmiausia pasireiškė teatro sąjūdis. Jau 1918 m. rudenį po pastatymą parengė čia atvykę Antanas Sutkus ir Unė Babickaitė. Jos suburta Pirmoji artistų kuopa vaidino iki kitų metų rudens, o 1919 m. gegužės 31 d. pirmąjį spektaklį parodė A. Sutkaus suburtas Tautos teatras (tai jis parengė minėtąjį Birutės pastatymą).

Tuo metu ėmė vaidinti ir iš Vilniaus atvykęs J. Vaičkaus Skrajojamasis teatras. Kelis mėnesius praleidusi Jurbarke, rudenį į Kauną atvyko sostinėje dėl okupacijos negalėjusi veiklos pradėti Konstantino Glinskio Vilniaus teatro studija. Besiplėtojančią meninę veiklą ėmėsi organizuoti 1920 m. sausio 29 d. įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, į kurią įstojo per 100 menininkų. Balandžio 16 d. įkurta jos Muzikos sekcija. Draugijos leidinio Menas 1 numeryje (liepos 29 d.) išvardyti sekcijos veiklos barai ir jais besirūpinantys asmenys (vadinti skyrių vedėjais): T. Brazys – žmonių (t. y. liaudies) muzika, J. Naujalis – muzikos mokslas (mokyklos steigimas), Juozas Žilevičius – bendrasis muzikos lavinimas,

Antanas Sodeika. 1925 m. wards, Lithuanians who were scattered around the empire began to return to Lithuania (this was encouraged by the relevant commission established by the Council). The intelligentsia, of course, concentrated in the capital. The foundation of a music school was planned in June. The guidelines for its activities and the goal of becoming a conservatory were discussed by J. Tallat-Kelpša, and the Council commissioned him along with Juozas Naujalis and Teodoras Brazys to establish the school. After leaving St. Petersburg in May, Juozas Vaičkus’ troupe of Flying Theatre arrived in Vilnius at the end of June.

In the capital, it performed between 3 August and end of April of the following year. On 22 June, the Lietuvos aidas announced that the Art Department of the State Council had revived the Lithuanian Society of Theatre; its board comprised J. TallatKelpša and A. Nezabitauskaitė. The Commission of Theatre was established in September; on 3 November it organized its first concert at the Lithuanian Theatre (in the City Hall). The programme of the concert had been previously performed by A. Nezabitauskaitė, P. Oleka, pianist Aleksandra Dirvianskaitė in the countryside, and Balys Sruoga and Liudas Gira read their work. On 8 November, the Lietuvos Aidas announced that J. Tallat-Kelpša and P. Oleka submitted a proposal to the Commission of Theatre to establish the Operetta Theatre.

Some of the functions of organization of artistic activities were taken over by different departments of the Ministry of Education. Rūta society was revived.

Considerations to establish the Musical Theatre became more intensive. On 14 December, the Lietuvos Aidas announced the distribution of responsibilities of the Board of the Lithuanian Society of Theatre: A. Nezabitauskaitė (on 12 January 1919 she married Paulius Galaunė; they were married by Juozas Tumas-Vaižgantas at St. Nicholas’ Church) and J. Tallat-Kelpša became vice-chairpersons.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Kipras Petrauskas. 1923 m.

19

The same issue of the newspaper described the Society’s intention to establish the Operetta Theatre, and contained A. Vaičiūnas’ invitation aimed at his former choir members in Russia and others to join rehearsals in the editorial office of the Tėvynės sargas (Vilniaus St. 8): preparations would be made to perform Birutė and concerts. Five days later, on 19 December, A. Vaičiūnas published an article “Our theatre” explaining the importance of theatre as such and referred to a group of musicians with an interest in opera.

Juozas ir Ona Tallat-Kelpšos. 1925 m.

J. Tallat-Kelpša – muzikos veikalų konkursai, muzikos publicistika ir kritika, Julius Štarka – chorų organizavimas.

Sekcijos surengtas pirmas koncertas įvyko gegužės 1 d. per meno šventę. Pirmąsyk Kaune (Tautos teat­ re) pasirodė A. Galaunienė. Liepos 18 d. ji su Olga Dubeneckiene surengė Dainos ir baleto vakarą, tarp A. Galaunienės dainuotų kūrinių buvo ir dvi Traviatos arijos (akompanavo J. Tallat-Kelpša; vieną ariją buvo dainavusi 1919 m. sausio 30 d. rečitalyje Vilniaus Liutnės teatre). Liepos 4 d. Lietuva pranešė, kad Meno kūrėjų draugija organizuoja didelį chorą, kuriam vadovaus iš Amerikos grįžęs S. Šimkus; iš gabesniųjų tikimasi išugdyti chorą būsimai operai.

Rugsėjo 2 d. įvyko choro steigiamasis susirinkimas, į kurį suėjo apie 500 žmonių. Netrukus choras ėmė 20

In 1919, the political and cultural life of Lithuania concentrated in Kaunas. The movement of theatre was the first one to emerge. As early as 1918, Antanas Sutkus and Unė Babickaitė, prepared two performances. The first group of artists led by Babickaitė performed until the autumn of the following year, and on 31 May 1919 the first performance was shown by the National Theatre assembled by A. Sutkus (he was in charge of the above-mentioned production of Birutė). At that time, J. Vaičkus’ Flying Theatre arrived from Vilnius and started performing too. After spending several months in Jurbarkas, Konstantinas Glinskis‘ theatre studio arrived in Kaunas in the autumn because it was unable to start its activities due to the occupation in Vilnius. The developing artistic activities were organized by the Society of Lithuanian Creators of Art, which was established on 29 January 1920 and united over 100 artists. Its Music Section was established on 16 April. Issue 1 (29 July) of the Society‘s publication Menas lists the areas and individuals in charge of the Section‘s activities (so-called heads of departments): T. Brazys was in charge of people‘s (i.e. folk) music, J. Naujalis was in charge of musicology (the foundation of the school), Juozas Žilevičius was in charge of general music education, J. Tallat-Kelpša was in charge of competitions of music works, and journalism and criticism of music, and Julius Štarka was in charge of organization of choirs.

The first concert organized by the Section took place on 1 May during an art festival. A. Galaunienė performed for the first time at the National Theatre in Kaunas. On 18 July she and Olga Dubeneckienė organized an Evening of Song and Ballet; among the works sung by A. Galaunienė there were two arias of La Traviata (accompanied by J. Tallat-Kelpša; she had previously sung one aria in a recital on 30 January 1919 at the Liutnės Theatre in Vilnius). On 4 July, the Lietuva announced that the Society of Lithuanian Creators of Art was aiming to assemble a large choir led by S. Šimkus, who had returned from America; its more talented members were expected to form a choir for the Operos Vaidykla. On 2 September, the founding meeting of the choir took place; about 500 people attended the meeting. Soon the choir started performing. On 27 October, the Lietuva announced concerts in Kaunas, Panemunė, Kaišiadorys in which the choir would perform together with K. Petrauskas, Antanas Sodeika and Kazys Binkis. On 31 October, there was an announcement about the choir’s performance in

koncertuoti, spalio 27 d. Lietuva pranešė apie jo ir K. Petrausko, Antano Sodeikos ir Kazio Binkio koncertus Kaune, Panemunėje, Kaišiadoryse, o spalio 31 d. numeryje – apie dalyvavimą Muzikos sekcijos koncerte su A. Galauniene, Juozu Bieliūnu, Aleksandru Kačanausku ir Mykolu Leškevičiumi.

S. Šimkaus choro intencija irgi liudija operos idėjos gyvumą. Vis dėlto ne šis choras tapo operos choru, nors rudenį tą idėją imta įgyvendinti. Tačiau kaip tai įvyko, po kelerių metų net kai kurie patys steigėjai ir tų dienų muzikos gyvenimo dalyviai atsiminimuose ėmė painiotis kalbėdami apie įvykių eigą, jų pasekmes, asmenų veiklą. Daugiausia painiotasi dėl K. Petrausko vaidmens ir veiklos finansavimo.

K. Petrauskas imtas vadinti pagrindiniu operos organizatoriumi, „operos tėvu“, su jo vardu sietas kone kiekvienas įvykis (spektaklių programėlėse tik jo pavardė imta spausdinti didžiosiomis raidėmis, skelbimuose paprastai nurodomas tik jo dalyvavimas spektakliuose). Susidarius tokiai kultinei situacijai, lyg ir nebebuvo kaip jai aiškiai paprieštarauti, o sovietiniais laikais K. Petrausko kultą stiprino faktas, kad jis buvo vienas garsiausių neemigravusių Vals-

a Music Section concert with A. Galaunienė, Juozas Bieliūnas, Aleksandras Kačanauskas and Mykolas Leškevičius.

The intention of S. Šimkus’ choir also testifies to the vitality of the idea of the ​​opera. However, this choir did not become an opera choir, although the idea was started to implement in the autumn. However, after it happened a few years later, even some of the founders themselves and the participants of the music life of those days began to get confused in their memories when talking about the course of events, their consequences and the activities of individuals. The main confusion was about the role of K. Petrauskas and funding of the activities. K. Petrauskas came to be called the main organizer of the opera, the “father of the opera”, nearly every event was associated with his name (only his name was printed in capital letters in performance brochures and advertisements usually indicated only his participation in performances). As such a cult situation arose, it seemed that there was no way to clearly oppose it, and in Soviet times K. Petrauskas’ cult was strengthened by the fact that he was one of the most famous non-emigrant soloists of the State Opera (30 opera soloists left for the West).

Stasys Šilingas (1885–1962)

At the conference marking the 100th anniversary of K. Petrauskas’ birthday, excellent vocal teacher prof. Zenonas Paulauskas noted that K. Petrauskas “did not have a clear system, did not follow a strictly defined teaching pedagogy, but relied on his pedagogical and artistic intuition” both on the opera stage and in pedagogy (K. Petrauskas started pedagogical work in 1949). However, prof. Paulauskas’ contribution was entitled “The Pioneer of the Singing School in Lithuania”.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

In the monograph Kipras Petrauskas (1929) by Balys Sruoga and Viktoras Žadeika it is stated that “around the middle of 1920 no one had probably come up with the idea of the ​​national opera”. Clearly, the authors had not read A. Vaičiūnas’ article published on 19 December 1918 or had forgotten about it. On 30 November 1930, the Diena published an article by Achmedas Marabas (the pseudonym most likely belonged to Alfonsas Braziulis) about supposedly playful memories of the foundation of the State Theatre; K. Glinskis had supposedly said that, while talking to K. Petrauskas, he asked if it was not possible to produce “some opera” or at least a “piece” of an opera; when Petrauskas had found people who supported him, he founded the Operos Vaidykla. The article was published a decade after the vaidykla had been founded. Soon, the 7 meno dienos published an article entitled “Features of the Foundation of the State Opera”, which was probably based mainly on the story of J. TallatKelpša; the idea of the state opera was abstract until A. Kačanauskas received the gratifying consent of K. Petrauskas “to take on the work of establishing the opera theatre”. K. Petrauskas is called the founder of the state opera both in the publication produced on the occasion of the decade anniversary of the opera and elsewhere.

21

tybės operos solistų (artėjant antrajai okupacijai į Vakarus pasitraukė 30 operos solistų).

Balio Sruogos ir Viktoro Žadeikos monografijoje Kipras Petrauskas (1929) rašoma, kad „apie 1920 m. vidurį dar gal niekam nebuvo atėjusi mintis apie savo operą“. Vadinasi, jie nebuvo skaitę 1918 m. gruodžio 19 d. A. Vaičiūno straipsnelio arba jį – kaip ir daug ką – buvo užmiršę. 1930 m. lapkričio 30 d.

Diena paskelbė Achmedo Marabo slapyvardžiu pasirašytą (tai bene Alfonsas Braziulis) neva žaismingų atsiminimų apie Valstybės teatro steigimą straipsnelį; K. Glinskis esą sakęs, jog, sykį besikalbant su K. Petrausku, šis klausęs, ar negalima pastatyti „ką nors iš operų“ ar bent po „šmotelį“, o paskiau suradęs jam pritariančių asmenų ir sukūręs operos teatrą. Tai buvo operos teatro dešimtmetis. Netrukus 7 meno dienos išspausdino bene daugiausia J. Tallat-Kelpšos pasakojimu grįstą straipsnį „Valstybės operos kūrimosi bruožai“; jos idėja buvusi abstrakti, kol A. Kačanauskas iš Vilniaus parvežęs džiuginantį K. Petrausko sutikimą „pasiimti operos organizavimo darbą“. Valstybės operos kūrėju K. Petrauskas vadinamas ir dešimtmečio jubiliejiniame leidinėlyje, ir kitur.

K. Petrausko gimimo 100-mečio minėjimo konferencijoje puikus vokalo pedagogas prof. Zenonas Paulauskas pažymėjo, kad K. Petrauskas tiek operos scenoje, tiek pedagogikoje (tą darbą pradėjo 1949 m.) „neturėjo aiškios sistemos, nesivadovavo griežčiau apibrėžta dėstymo pedagogika, o pasikliovė savo pedagogine ir menine intuicija“, bet savo pranešimą pavadino „Dainavimo mokyklos pradininkas Lietuvoje“.

Norint tiksliau atkurti praeitį būtina smulkesnė įvykių chronologija. Spauda nuolat pranešinėjo apie savų žmonių grįžimą, kitų įvykių eigą. Štai 1920 m. liepos 14 d. Lietuva pranešė grįžus Igną Prielgauską, rugpjūčio 18 d. numeryje yra žinia apie M. Petrausko parvykimą iš JAV, o rugsėjo 1 d. numeryje rašoma, kad rugpjūčio 29 d. per Minską ir Vileiką su ešelonu kaip įkaitas į Kauną atvykęs K. Petrauskas rugsėjo 7 d. su broliu koncertuosiąs Vilniuje. Taip ir atsitiko.

Tačiau brolių ir A. Sodeikos koncertus Vilniuje ir Kaune dėl „sentimentalių dainų ir sodžiaus dainuškų“ jų programose smarkiai išpeikė Antanas Šmulkštys-Paparonis ir Kazimieras Viktoras Banaitis.

Operos steigimo aplinkybes yra aiškiai aprašęs A. Kačanauskas, nes kaip tik jo sumanymai tapo pagrindiniu postūmiu įgyvendinti idėją. Jos gana smulkiai išdėstytos teatro penkmečio proga rašytame straipsnyje „Iš mano atsiminimų“ (Lietuva, 1926 01 18) ir kone žodis žodin pakartotos straipsnyje „Apie mūsų operos kūrimosi pradžią“ (Diena, 1931 01 11). A. Kačanauskas jau 1917 m. Peterburge buvo sumanęs organizuoti Amilcare’s Ponchielli Lietuvių atlikimą (jis perėmė a. a. Č. Sasnausko pareigas Šv. Kotrynos bažnyčioje); Peterburge tuo metu buvo Vladislava Grigaitienė, Morta Vaičkienė, K. Petrauskas, Aleksandras Kutkus, J. Bieliūnas (matyt, šios operos pasirinkimą lėmė ne tik pavadinimas ir siužetas pagal Adomo Mickevičiaus Konradą Valenrodą; lietuviams greičiausiai buvo žinoma, kad 22

A more detailed chronology of events is needed to recreate the past more accurately. The press constantly reported on the return of Lithuanians and the course of other events. The issues of the Lietuva in July and August 1920 announced the return of Ignas Prielgauskas and the arrival of M. Petrauskas from the USA. The issue of 29 August announced that K. Petrauskas, who had arrived in Kaunas as a hostage via Minsk and Vileyka in echelon, would give a concert in Vilnius with his brother on 7 September. The concert took place; however, Antanas Šmulkštys-Paparonis and Kazimieras Viktoras Banaitis severely criticized the concerts of the brothers and A. Sodeika in Vilnius and Kaunas for including “sentimental and garden songs”.

Kačanauskas discussed the circumstances of the foundation of the Operos Vaidykla, because it was his ideas that became the main impetus for the implementation of the idea. They are set out in great detail in the article “From My Memories” (Lietuva, 18 January 1926) which was written on the occasion of the theatre’s fifth anniversary. This article also formed the basis of the article “On the Beginning of the Foundation of Our Opera” (Diena, 11 January 1931). In 1917, A. Kačanauskas had planned to organize the Lithuanian performance of Amilcare Ponchielli’s Lithuanians (he took over the duties of the late Č. Sasnauskas at St. Catherine’s Church). At that time, Vladislava Grigaitienė, Morta Vaičkienė, K. Petrauskas, Aleksandras Kutkus, J. Bieliūnas resided in St. Petersburg (apparently the choice of this opera was determined not only by the name and plot of Adam Mickiewicz’s Konrad Valenrod; the Lithuanians probably knew that the performance took place in 1884 in St. Petersburg’s Italian Opera).

After his arrival in Kaunas, A. Kačanauskas said that he had seen the opportunity to establish an opera theatre here (after all, Kaunas was the provisional capital at the time) and held a meeting in J. Naujalis’ apartment (Maironio str. 14). V. Grigaitienė, A. Galaunienė, N. Alšauskaitė and William, the director of the German operetta on tour, attended the meeting. It was discussed that if J. Štarka‘s choir would not agree (or would not be able to) learn any of the operas, only those parts of Eugene Onegin, The Demon, Faust which did not require the choir would be staged. The second meeting took place on 6 September at the headquarters of The Society of Lithuanian Creators of Art (Vilniaus St. 2). P. Valavičaitė, P. Oleka, Pranaitis, J. Tallat-Kelpša joined the group; J. Žilevičius chaired the meeting and Vincas Marcinkus was in charge of the minutes.

It was decided to act on behalf of the Society’s Music Section in order to get the government’s support; the possibilities of staging The Demon or Eugene Onegin were discussed. J. Žilevičius was commissioned to apply to the Society’s Literature Section for translations, V. Marcinkus was asked to take care of acquiring sheet music from abroad, A. Kačanauskas was requested to visit K. Petrauskas in Vilnius and ask him to get involved in the activities. A report published in the Lietuva emphasized that having concerts was no longer enough and opera performances were needed: “Our so-

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Kipras ir Mikas Petrauskai.

1926 m.

23

Operos tarybos nariai: Juozas Žilevičius, Juozas Tallat-Kelpša, Stasys Šilingas, Kipras Petrauskas.

1920 m.

1884 m. ji buvo pastatyta ir Peterburgo Italų operoje). Atvykęs į Kauną, A. Kačanauskas sakė čia pamatęs galimybes steigti operos teatrą (juk visi jau telkėsi Kaune) ir J. Naujalio palaikomas šiojo bute (Maironio g. 14) sušaukė posėdį. Jame dar dalyvavo V. Grigaitienė, A. Galaunienė, N. Alšauskaitė ir gastroliavusios vokiečių operetės režisierius Wiliamas.

Kalbėta, kad jei J. Štarkos choras nesutiktų (ar negalėtų) išmokti kurios nors operos, reikia parengti tas Eugenijaus Onegino, Demono, Fausto vietas, kuriose choro nėra. Antras posėdis įvyko rugsėjo 6 d. Lietuvių meno kūrėjų draugijos būstinėje (Vilniaus g. 2), prie minėtos grupės prisidėjo P. Valavičaitė, P. Oleka, Vincas Marcinkus (rašė protokolą), Pranaitis, J. Tallat-Kelpša ir J. Žilevičius (pirmininkavo). Nutarta veikti Draugijos Muzikos sekcijos vardu, kad būtų galima gauti valdžios paramą, kalbėta apie Demono ar Eugenijaus Onegino statymą. J. Žilevičiui pavesta kreiptis į Draugijos Literatūros sekciją dėl vertimų, V. Marcinkui – rūpintis natų parsisiųsdinimu iš užsienio, A. Kačanauskui – vykti į Vilnių pas K. Petrauską ir kviesti jį įsitraukti į tą veiklą. Rugsėjo 7 d. Lietuvoje išspausdintas pranešimas, kuriame pabrėžiama, kad koncertų nebeužtenka, ketinama atlikti operą: „Operos ištroško visa mūsų visuomenė. Esant nepriklausomai Valstybei, be operos nė negalima gyventi.“ Todėl „šiom dienom mūsų muzikai dainininkai jau konkretingai nusprendė statyti operą“; pirmadienį būsiąs „susirinkimas tuo reikalu.

Jei reikalas galutinai išsispręs, tai pirmoj eilėj manoma statyti pasaulinės vertės operą.“ A. Kačanauskas Vilniuje K. Petrausko (gyveno pas Joną Šliūpą) neberado. Su juo susitiko Kaune po rugsėjo 12 d. K. Petrausko ir A. Sodeikos koncerto 24

ciety longs for opera. In an independent state, it is impossible to live without opera. Therefore, “our musicians and singers have decided to stage an opera”; on Monday “there will be a meeting on the matter. If the matter is finally resolved, the first priority is to stage a world-famous opera.”

Kačanauskas did not find K. Petrauskas (who lived with Jonas Šliūpas) in Vilnius. He met him in Kaunas after the concert of K. Petrauskas and A. Sodeika in the hall of Tilmans’ company on 12 September.

After A. Kačanauskas explained the matter, K. Petrauskas refused to take part in it: his idea was that it was the government that was expected to invite him and allocate at least 1.5 million ostmarks for this matter (similarly, J. Žilevičius wrote that Kipras Petrauskas along with Mikas Petrauskas and A. Sodeika intended to establish an operetta theatre in Vilnius and this is why K. Petrauskas turned down the invitation of A. Kačanauskas; K. Petrauskas came to Kaunas and agreed to get involved in the foundation of the opera only due to the Polish occupation). In the third meeting (it took place at the office of the City Theatre; the government had transferred the theatre to the hands of the Society of Lithuanian Creators of Art), it was decided to proceed without K. Petrauskas. As there was no specialist among the organizers who was capable of producing an opera, the intention was to invite the above-mentioned William for that purpose.

However, he did not attend the fourth meeting because, as it turned out, he had not been informed about it (perhaps intentionally). K. Petrauskas, who unexpectedly showed up at the meeting along with J. Tallat-Kelpša, said that he agrees to participate in

Spalio viduryje Švietimo ministerijoje įvyko posėdis (jame dalyvavo švietimo ministras K. Bizauskas, viceministras Pranas Mašiotas, Bendrųjų reikalų departamento direktorius Liudas Daukša, Vincas Krėvė ir Meno kūrėjų draugijos valdybos nariai A. Sutkus, Faustas Kirša ir S. Šilingas). Dėl teatrų sutarta štai kas: „L. Meno kūrėjų Dr. Valdyba turi pristatyti smulkią operos ir dramos teatro organizuotės sąmatą“, kurią gavusi ministerija pasirūpins lėšomis. Toliau tame rašte ir yra pateikiama būsimos Lietuvių operos įsteigimo sąmata, kurią prašoma „kuoveikiausiai surealinti, nes operos organizuotės darbas jau pradėtas, visi reikalingi žmonės į darbą įtraukti“. Nurodyta trupės sudėtis, repertuaras, veiklos lapkritį ir gruodį planas, apskaičiuotas kiekvieno auksino panaudojimas. Operos steigimo darbą ėmėsi tvarkyti jos Taryba, kurią sudarė K. Petrauskas, J. Tallat-Kelpša ir S. Šilingas, vienas reikšmingiausių to meto politikos ir kultūros gyvenimo asmenų (kartais vadintas Tarybos pirmininku); Tarybos sekretoriumi pakviestas J. Žilevičius.

Iki Naujųjų metų numatyta pastatyti Traviatą, Ruggero Leoncavallo Pajacus, M. Petrausko Birutę bei operetę Girių karalius ir per gruodį parodyti 10–12 spektaklių. Trupės sudėtis nurodyta tokia: vedėjas K. Petrauskas, solistai J. Bieliūnas, A. Kačanauskas, P. Oleka, A. Sodeika, N. Alšauskaitė, A. Galaunienė, L. Skalskaitė-Šukevičienė, M. Vaičkienė, P. Valavičaitė, dirigentas J. Tallat-Kelpša, J. Žilevičius, smuikininkas solistas M. Leškevičius, 23 žmonių orkestras, chorvedys J. Štarka ir 20 žmonių choras, o „suflerio, režisierio padėjėjo, repetitorio-akompaniatorio ir kitus padedamuosius operos darbus eina tie patys žmonės“. Vedėjui numatoma 3 000 auksinų, solis-

the foundation of the opera and offered to stage Giuseppe‘s Verdi‘s La Traviata first. In mid-October or a little later, an undated letter of the foundation of the Lithuanian opera was written to the Minister of Education Kazimieras Bizauskas. It stated that on 21 September the Board of the Society of Lithuanian Creators of Art had applied in writing no. 352 to the Commission of Education of the Constituent Seimas (a copy was sent to the Ministry of Education) regarding the implementation of immediate art and culture plans and the necessary funds. That letter was examined by the Commission of Education on 9 October; the representative of the Society Stasys Šilingas attended the meeting and explained the plan in more detail. The submitted estimate was approved.

A meeting took place at the Ministry of Education in mid-October (attended by Minister of Education K. Bizauskas, Deputy Minister Pranas Mašiotas, Director of the Department of General Affairs Liudas Daukša, Vincas Krėvė and A. Sutkus, Faustas Kirša and S. Šilingas, members of the Board of the Society of Lithuanian Creators of Art). As for the theatres, the following was agreed: “The Board of the Society of Lithuanian Creators of Art must present a detailed estimate of the organization of the opera and drama theatre”; the ministry would provide the funds after receiving the estimate. The letter provides an estimate of the foundation of the Lithuanian opera theatre and requests to “implement the estimate in the most efficient way, as the work has already begun and all the necessary people are involved in the work”. The composition of the troupe, the repertoire, the activity plan for November and December, and the use of each auksinas were calculated. The work of establishing the opera was taken over by its Council, which consisted of K. Petrauskas, J. Tallat-Kelpša and S. Šilingas; one of the most significant figures in the political and cultural life at the time, Šilingas was sometimes called the Chairman of the Council. J. Žilevičius was invited to be the Secretary of the Council. The plan was to stage La Traviata, Ruggero Leoncavallo’s Pagliacci (Clowns), M. Petrauskas’ Birutė and the operetta Girių karalius (The King of Forests) before New Year and to show 10–12 performances during December. The composition of the troupe was as follows: leader K. Petrauskas, soloists J. Bieliūnas, A. Kačanauskas, P. Oleka, A. Sodeika, N. Alšauskaitė, A. Galaunienė, L. Skalskaitė-Šukevičienė, M. Vaičkienė, P. Valavičaitė, conductors J. Tallat-Kelpša, J. Žilevičius, violin soloist M. Leškevičius, orchestra consisting of 23 members, choir master J. Štarka and 20 singers constituting the choir, and “the same people perform the roles of prompters, assistant director, rehearsal-accompanist and do other auxiliary work“.

The leader is expected to receive a salary of 3,000 auksinas, soloists will receive a salary of 1,500–1,600 auksinas. The estimate was actually very detailed, with estimated funds for makeup, theatre lighting etc.; in total 129 400 auksinas for two months. Since it was estimated that the opera would earn 80,000 auksinas for concerts and performances during that time; 25 percent would constitute state profit,

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Tilmanso bendrovės salėje. A. Kačanauskui išdėsčius reikalą, K. Petrauskas griežtai atsisakė – tegul jį kviečia valdžia ir operos reikalams skiria ne mažiau kaip 1,5 mln. markių (panašiai rašė ir J. Žilevičius: K. ir M. Petrauskai bei A. Sodeika ketino Vilniuje organizuoti operetę, todėl į A. Kačanausko kvietimą ir buvo atsakyta neigiamai; tik dėl lenkų okupacijos K. Petrauskas atvyko į Kauną ir sutiko įsitraukti į operos steigimą). Tada trečiame posėdyje (jis vyko Miesto teatro raštinėje; Vyriausybė teatrą buvo perdavusi Lietuvių meno kūrėjų draugijai) nutarta apsieiti be K. Petrausko. Kadangi tarp organizatorių nebuvo nė vieno operos pastatymu galinčio užsiimti teatralo, ketinta tam reikalui kviesti minėtąjį Wiliamą. Bet jis į ketvirtą posėdį neatėjo, nes, kaip paaiškėjo, jam nebuvo pranešta (gal tyčia). Su J. Tallat-Kelpša netikėtai posėdyje pasirodęs K. Petrauskas pasakė sutinkąs dalyvauti steigiant operą ir pasiūlė pirmiausia statyti Giuseppe’s Verdi Traviatą.

Apie spalio vidurį ar šiek tiek vėliau švietimo ministrui Kazimierui Bizauskui buvo parašytas nedatuotas Lietuvių operos steigimo raštas. Jame rašoma, kad rugsėjo 21 d. Lietuvių meno kūrėjų draugijos valdyba raštu Nr. 352 kreipėsi į Steigiamojo Seimo Švietimo komisiją (kopija buvo nusiųsta Švietimo ministerijai) dėl neatidėliotinų meno kultūros planų įgyvendinimo ir reikalingų lėšų. Tą raštą Švietimo komisija nagrinėjo spalio 9 d. posėdyje, išklausė Draugijos atstovo Stasio Šilingo paaiškinimų ir apsvarsčiusi patvirtino pateiktą sąmatą.

25

tams – 1 500–1 600 auksinų alga ir pan. Sąmata iš tiesų labai detali, numatytos lėšos grimui, teatro apšvietimui ir t. t. – dviem mėnesiams 129 400 auksinų. Kadangi manyta, jog per tą laiką opera už koncertus ir spektaklius užsidirbs 80 000 auksinų, tai, atėmus 25 proc. valstybinio mokesčio, jos pelnas būsiąs 60 000 auksinų, ir iš Švietimo ministerijos prašyta 69 400 auksinų „negrąžinamos subsidijos formoje Lietuvių Operai sukurti“.

Menas skelbė visus svarbesnius greitai besikeičiančio gyvenimo įvykius; jame pažymėta, kad „Draugija rūpinasi insteigti nuolatinę operą Vilniuj ir Kaune, darbas pavestas instrumentalėj daly Juozui Taliotui-Kelpšai, vokalėj daly dainininkui Aleksandrui Kačanauskui ir administratyvėj daly Viljanui“, o po dviejų puslapių nurodyta beveik tokia pat „muzikininkų ir dainininkų“ organizuojamos operos sudėtis, kokią randame tame rašte ministrui (Lietuvos meno kūrėjų draugijos raštas, 1920, p. 13–15).

Gruodį skelbdamas Švietimo ministerijos 1921 m. sąmatą Bendrųjų reikalų departamento direktorius Liudas Daukša rašė, kad „Lietuvos operos įkūrimo darbas sėkmingai vyksta nuo lapkričio. Atidarymo tikimasi prieš Naujus metus“; „1921-aisiais manoma paruošiant 5 naujus veikalus, juos parodysiant 40 kartų, ir operos reikalams jau prašoma 488 850 auksinų“.

Be abejo, per du mėnesius įgyvendinti visą Operos tarybos numatytą planą būtų buvę nelengva net suformuotą, jau gyvuojančią trupę ir visas tarnybas turinčiam teatrui. Vis dėlto darbas vyko gana sklandžiai. Traviatos libretą išvertė F. Kirša (I ir II v.) ir B. Sruoga (III ir IV v.). Spalio 17 d. Lietuva paskelbė, kad rytoj vyks pirmoji „Traviatos choro“ repeticija; J. Štarka kviečia savo senuosius ir kitus choristus.

Spalio 31 d. Lietuvos numeryje J. Štarka pranešė, kad operos choro repeticijos vyks pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais Liaudies namų arbatinėje. Choro pagrindą sudarė 1919 m. Birutę atlikę choristai. J. Štarkos vadovaujamas choras greitai tapo stipriąja operos ansamblio dalimi.

Sunkiau buvo plėsti ir stiprinti orkestrą. Apskritai rašoma, kad jo pagrindas buvo 1919 m. pabaigoje Izaoko Vildmano-Zaidmano suburtas orkestrėlis, kuris pirmąjį koncertą surengė 1920 m. kovo 16 d.

Greičiausiai taip ir buvo. Tačiau, matyt, daugmaž tie patys J. Tallat-Kelpšos suburti muzikai griežė ir 1919 m. rugpjūtį Birutės pastatyme. Kadangi J. Tallat-Kelpša, netrukus gavęs valstybės stipendiją, išvyko studijuoti į Berlyno karališkąją menų akademiją, tuo muzikos gyvenimo intensyvėjimo metu iniciatyvos ėmėsi I. Vildmanas-Zaidmanas ir surepetavo bene porą programų.

Gruodžio 5 d. Lietuvių meno kūrėjų draugija Lietuvoje paskelbė konkursą Operos ir dramos vaidykla pavadinto teatro emblemai sukurti. Pirmą premiją laimėjo Vilius Jomantas, antrą – Adomas Varnas.

Gruodžio 15 d. Vyriausiasis Lietuvos gynimo komitetas ir Moterų komitetas Tėvynei ginti teatre surengė koncertą, už kurį gautas lėšas paskyrė šv. Kalėdų dovanoms kariams pirkti; koncerto pro26

the profit of the opera would ultimately be 60,000 auksinas. 69,400 auksinas has been requested from the Ministry of Education “in the form of a nonrefundable subsidy for the foundation of the Lithuanian Opera”.

The Menas reported on all the major events of the rapidly changing life; it stated that “the Society takes care of the foundation of a permanent opera in Vilnius and Kaunas, the work of the instrumental part was entrusted to Juozas Tallat-Kelpša, the vocal part to the singer Aleksandras Kačanauskas and the administrative part to William”. In the following two pages the same composition is indicated as can be found in the letter to the Minister (Letter of the Society of Lithuanian Creators of Art, 1920, pp. 13–15). In December, Liudas Daukša, Director of the Department of General Affairs of the Ministry of Education, wrote that “the work of establishing the Lithuanian Opera has been successfully going on since November. The opening is expected before New Year”; “in 1921, it is expected to stage five new works and perform them 40 times; the sum of 488 850 auksinas has already been requested for opera-related matters.”

Undoubtedly, implementing the entire plan that was envisaged by the Opera Council within two months would have been difficult even for a full-fledged theatre with all its functioning departments. However, the work went quite smoothly. The libretto of Traviata was translated by F. Kirša (v. I and II) and B. Sruoga (v. III and IV). On 17 October, the Lietuva announced that the first rehearsal of the Traviata Choir would take place the following day; J. Štarka invited his former and other choir members to the rehearsal. On 31 October, J. Štarka announced that the rehearsals of the opera choir would take place on Mondays, Wednesdays and Fridays at the tea house of the People’s House. The basis of the choir was formed by the choir members who performed Birutė in 1919. The choir led by J. Štarka quickly became a forté of the opera ensemble.

However, it was more difficult to expand and strengthen the orchestra. In general, it is known that the core of the orchestra consisted of Isaac Wildman-Zaidman’s orchestra which had been founded in 1919. This orchestra gave its first concert on 16 March 1920. Most likely the same musicians who had been invited by J. Tallat-Kelpša played in Birutė in August 1919. However, J. Tallat-Kelpša soon received a state scholarship and went to study at the Royal Academy of Arts in Berlin. At the time music life was becoming more intensive, and WildmanZaidman took the initiative to rehearse at least a couple of programmes.

On December 5, the Society of Lithuanian Creators of Art announced a competition to create the emblem of the opera and theatre Vaidykla. The first and second prizes were won by Vilius Jomantas and Adomas Varnas respectively. On 15 December, the Supreme Defense Committee of Lithuania and the Women’s Committee for the Defense of

gramą atliko A. Galaunienė, K. Petrauskas, P. Oleka, A. Kačanauskas, J. Bieliūnas, J. Tallat-Kelpša, M. Leškevičius ir J. Štarkos choras. Tos dienos Lietuvoje taip pat rašoma, kad Draugija, iš valdžios gavusi reikiamų subsidijų, gruodžio 19 d. rengiasi „atidengti Lietuvių dramos teatrą“ (taip ir įvyko; tą dieną suvaidinus Hermanno Sudermanno Jonines, prasidėjo Valstybės dramos istorija). Gruodžio 21 d.

Lietuvoje Operos taryba pranešė, kad gruodžio 26 d. operos parodyti negalės, nes iš užsienio laiku negavo orkestro balsų. Pranešimai apie Operos vaidyklos atidarymą gruodžio 31 d. pasirodė gruodžio 29 ir 30 d. laikraščiuose. Taip ir buvo – Naujųjų metų išvakarėse parodytas profesionalaus lietuvių operos teatro pradžią žymintis G. Verdi Traviatos spektaklis. Apie jį 1921 m. sausio 4 d. Lietuvos straipsnyje „Iškilminga Lietuvių operos pradžia“ rašoma: „Prieš operą vaidinsiant gerb. St. Šilingas pasakė įžangos žodį, pažymėdamas, kad mes antrukart švenčiam meno šventę, ir reiškė vilties, kad Lietuvos menas, į kurio naują sritį – dramos ir muzikos sritį – mes įžengiam, iškils ir padaugins bendrą visos žmonijos meno lobyną.“ Parengta pagal: Jonas Vytautas Bruveris, Lietuvių muzikos istoriniai kontekstai, Vilnius: LMTA, 2014.

the Homeland organized a concert at the theatre; the funds raised by the concert were allocated to buy Christmas gifts for soldiers. A. Galaunienė, K. Petrauskas, P. Oleka, A. Kačanauskas, J. Bieliūnas, J. Tallat-Kelpša, M. Leškevičius and J. Štarka’s choir performed at the concert. On that day, the Lietuva wrote that the Society, having received the necessary subsidies from the government, was preparing to “unveil the Lithuanian Drama Theatre” on 19 December. In this way, the story of the state drama theatre began after Hermann Sudermann’s Joninės (Fires of St. John) was performed on that day. On 21 December, the Lietuva wrote that the Opera Council had announced that the performance on December 26 had been cancelled. Announcements of the opening of the Operos Vaidykla on 31 December appeared in newspapers on 29 and 30 December. On New Year’s Eve, La Traviata marked the beginning of the professional Lithuanian opera theatre. On 4 January 1921, the article “The Solemn Beginning of the Lithuanian Opera” in the Lietuva read: “Before the performance, Mr. St. Šilingas noted that we are celebrating an art festival for the second time, and expressed hope that Lithuanian art and drama and music, a new field for us, will thrive and contribute to the common treasure of art of all mankind.”

Based on Historical Contexts of Lithuanian Music by Jonas Vytautas Bruveris (Vilnius, LMTA, 2014)

Kipro Petrausko 25-erių metų kūrybinės veiklos albumas.

Kaunas, 1936 m.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Translated by Donata Lisaitė

27

G. Verdi Traviata. 1920 m. gruodžio 31 d.

Traviatos ikona Lietuvos operoje The Icon of La Traviata in Lithuanian Opera Eglė Ulienė

Opera Traviata – liūdna meilės istorija, kurios nuostabią muziką sukūrė Giuseppe Verdi, libretą parašė Francesco Maria Piave. Šios vienos geriausių, vienos populiariausių pasaulio istorijoje operų muzika tokia subtili, jautri, pažįstama ir mėgstama, kad balansuoja ant populiariosios muzikos ribos. Jos arijos tapo hitais. Pamenate?

Pakelkim, pakelkim mes taurę linksmybių Ir švelniai palieskim ją lūpom.

Prabėga, pradyla minutės didybės, Rytoj jau sugrįš ji kita.

Sugaukim slaptą virpesį Ir tyrą meilės grožį. Žydėt rasotai rožei Teskirta valanda.

Pakelkim mes taurę audros ir linksmybės Ir patys pavirskim audra.

(Vertė Stasys Yla)

28

Opera La Traviata is a truly sad love story, the wonderful music of which was composed by Giuseppe Verdi, with libretto written by Francesco Maria Piave. It is one of the best operas in the history of the world, and one of the most popular: its music is so subtle, sensitive, popular and loved that it balances on the edge of pop. Its arias turned into hits. Do you remember?

Let’s drink from the joyous chalice Where beauty flowers...

Let the fleeting hour To pleasure’s intoxication yield.

Let’s drink To love’s sweet tremors – To those eyes That pierce the heart.

Let’s drink to love – to wine That warms our kisses.

Šią operą gali sudainuoti beveik kiekvienas operos mėgėjas, juo labiau operos solistas ar orkestro artistas, o garsusis brindisi, arba užstalės daina, „Pakelkim, pakelkim mes taurę linksmybių“ dažnai tiesiog užstalėje ir dainuojamas...

This opera can be sung by heart by almost every opera lover, and even more so by an opera theatre soloist or orchestra artist. The famous Brindisi is often sung during parties and while enjoying a lovely glass of champagne.

Tačiau Traviata – ne vien šis brindisi... Paklausykit, kaip, dar prieš pakylant scenos uždangai, smuikai pradeda griežti užburiamai aistringą meilės temą, tarsi iš anksto nuspėdami skaudžią šio kūrinio baigtį... Violetos, tos puolusios moters angelo širdimi, ir Alfredo istorija, tarsi amžinos meilės istorija, atsikartojanti visur ir visada, dar sykį patvirtina šventą tiesą: savo gyvenimo vakarą būsime teisiami pagal tai, kaip mylėjome. Ir kiekvienas Lietuvos operos mėgėjas šią istoriją savo sąmonėje turi įrašytą savųjų favoritų Violetos ir Alfredo balsais. Vieniems tai – atminty tebeskambantys Adelė Galaunienė ir Kip­ ras Petrauskas, kiti nepamiršta Elenos Čiudakovos ir Virgilijaus Noreikos dueto, treti ašaroja klausydami Asmik Grigorian, Joanos Gedmintaitės, Edgaro Montvido ar Merūno Vitulskio balsų.

But La Traviata is not only the famous Brindisi...

Listen, before the curtain rises, the violins begin to play the enchantingly passionate love theme, as if knowing in advance the painful end of this love story... The story of Violetta, the fallen woman with the heart of an angel, and Alfredo – it is a story of eternal love, recurring anywhere in all ages, reaffirming the sacred truth: in the evening of our lives we will be judged by how we loved. And every lover of Lithuanian opera has preserved that story in his consciousness with the voices of his favourite Violetta and Alfredo. For some it is Adelė Galaunienė and Kipras Petrauskas, others can’t forget the duet of Elena Čiudakova and Virgilijus Noreika, still others shed tears while listening to the voices of Asmik Grigorian, Joana Gedmintaitė, Edgaras Montvidas or Merūnas Vitulskis.

Kodėl būtent Traviatai? Kaip viskas prasidėjo?

Operą kūrėme Kaune Lietuvai praradus Vilnių, laikinąja sostine tapusiame Kaune susitelkė pažangiausi kultūros ir mokslo žmonės. Kultūros įstaigų kūrimo ir kultūrinės veiklos sąlygos karo nuniokotame krašte buvo be galo sunkios.

Ir vis dėlto kiekvienai moderniai valstybei, kokia pretendavo tapti ir nepriklausomybę paskelbusi Lietuva, garbės reikalas buvo turėti teatrą. Ypač – operos.

Kaune visą veiklą ėmėsi organizuoti 1920 m. sausio 29 d. įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija (į ją įstojo per 100 menininkų), balandžio 16 d. įkurta jos Muzikos sekcija. Operos idėją įkūnijimo link aiškiai pakreipė Aleksandras Kačanauskas. Rugsėjo 2 d. sušauktame posėdyje pasiskirstyta pareigomis, ir kitą dieną Lietuva pranešė, kad „muzikai dainininkai konkretingai nusprendė statyti operą“. Ketvirtame posėdyje prie organizatorių grupės prisidėjo garsus dainininkas K. Petrauskas, jis ir pasiūlė statyti G. Verdi Traviatą (na, pagrindinis vaidmuo jam labai tiko).

Operos steigimo darbą ėmėsi tvarkyti taryba, kurią sudarė pirmininkas, vienas žymiausių to meto politikų Stasys Šilingas (1919–1920 m. jis vadovavo Valstybės Tarybai), K. Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša ir Juozas Žilevičius. Švietimo ministrui buvo parašytas Lietuvių operos steigiamasis raštas; jame nurodyta trupės sudėtis, repertuaras ir artimiausios veiklos planas – iki Naujųjų metų pastatyti Traviatą, Ruggero Leoncavallo Pajacus, Miko Petrausko operetę Girių karalius ir operą Birutė. Trupę sudarė vedėjas

1OO

Since 31 December 1920, we lived without this opera for only a couple of years, so we legally call it the “national Lithuanian opera”. Throughout the 20th century, until 2002, we welcomed the New Year with champagne glasses that we shared with Violetta and Alfredo... For several years, this tradition was gone, but on 31 December 2020, to celebrate the 100th anniversary of the Lithuanian Opera, we will welcome the New Year again with the sound of La Traviata.

But why La Traviata? How did it all begin?

Opera Was Created in Kaunas After the loss of Vilnius, the most advanced people of culture and science gathered in Kaunas, which became the temporary capital. The conditions for cultural activities and institution-building in the war-torn country were extremely difficult. However, despite everything, it was a matter of honour for every modern state (and Lithuania was striving to be exactly that after the Declaration of Independence) to have a theatre. Especially one that would welcome operas.

Kaunas started to organize all its activities in 1920: on 29 January the Society of Lithuanian Artists was established (over 100 artists joined it), and on 16 April its Music Section started functioning as well.

Aleksandras Kačanauskas clearly steered the idea of ​​the opera in the direction of its embodiment.

At the meeting on 2 September the division of responsibilities was revealed, and Lietuva announced the next day that “the singers and musicians have specifically decided to produce an opera”. At the 4th meeting, Kipras Petrauskas joined the team of organizers and proposed to work on G. Verdi’s La Traviata (well, the principal male role suited him very much indeed).

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Nuo pat 1920 m. gruodžio 31-osios tik porą metų gyvenome be šios operos teatro repertuare, tad teisėtai laikome ją „nacionaline lietuvių opera“. Visą dvidešimtąjį amžių iki pat 2002 m. Naujuosius sutikdavome šampano taures keldami su Violeta ir Alfredu... Kurį laiką ši tradicija buvo dingusi, bet 2020 m. gruodžio 31 d. Naujuosius, švęsdami Lietuvos operos 100-metį, vėl pasitiksime skambant Traviatai.

Lietuvos operai

29

Valstybės teatro pastatas po rekonstrukcijos.

1922–1923 m.

K. Petrauskas, solistai Juozas Bieliūnas, A. Kačanauskas, Petras Oleka, Antanas Sodeika, Nadė Alšauskaitė, Liudvika Skalskaitė-Šukevičienė, A. Galaunienė, Morta Vaičkienė, Paulina Valavičaitė, dirigentas J. Tallat-Kelpša, J. Žilevičius, smuikininkas solistas (t. y. orkestro koncertmeisteris) Mykolas Leškevičius (tuo metu dar dirbęs notaru), 23 žmonių orkestras, chorvedys Julius Štarka ir 20 žmonių choras.

Turėti teatrą jaunai valstybei buvo prestižo reikalas, tad lėšų negailėta. Buvo numatyta nuo lapkričio 1 d. vedėjui mokėti 3000 auksinų, vienuolikai solistų – 600–1500 auksinų algą. Suplanuotos lėšos grimui, teatro apšvietimui ir t. t., iš viso dviem mėnesiams – 129 400 auksinų. Tikėtasi parodžius dešimt spektaklių uždirbti 80 000 auksinų, taigi, atėmus 25 proc. valstybinio mokesčio, numatyta gauti 60 000 auksinų pelno, todėl iš Švietimo ministerijos prašyta 69 400 auksinų „negrąžinamos subsidijos formoje Lietuvių operai sukurti“. Lėšų buvo skirta, ir Operos vaidykla, pavadinta Lietuvių opera, įkurta. Žinoma, įgyvendinti ambicingą planą būtų buvę nelengva, gal ir neįmanoma net viską turinčiam, klestinčiam teatrui, tad pradėjus darbus paaiškėjo, kad pirmoji ir vienintelė operos premjera, G. Verdi Traviata, įvyks Naujųjų metų išvakarėse.

Pirmieji Traviatos namai Kaune Rūmai, kuriuose įsikūrė Lietuvos opera (dabar čia veikia visiems žinomas Kauno muzikinis teatras), tuomet buvo tiesiog Miesto teatras, statytas 1892 m. pagal Justino Golinevičiaus projektą. Šis pastatas 30

The founding of the opera was taken over by its Council, which consisted of the Chairman, one of the most famous politicians of the time Stasys Šilingas (in 1919–1920 he was the Chairman of the Council of State), Kipras Petrauskas, Juozas Tallat-Kelpša and Juozas Žilevičius. A letter of the establishment of the Lithuanian Opera was written to the Minister of Education; it indicated the composition of the company, the repertoire, and the plan of the next activity: to produce La Traviata, R. Leoncavallo’s Pagliacci, M.Petrauskas’ operetta The King of Forests and Birutė before the New Year. The composition of the troupe was also indicated: leader – K. Petrauskas, soloists Juozas Bieliūnas, A. Kačanauskas, P. Oleka, Antanas Sodeika, Nadė Alšauskaitė, Liudvika Skalskaitė-Šukevičienė, Adelė Galaunienė, Morta Vaičkienė, Paulina Valavičaitė, conductor J. Tallat-Kelpša, Žilevičius, violin soloist (orchestra concertmaster) Mykolas Leškevičius (at that time still working as a notary), an orchestra consisting of 23 musicians, choir conductor Julius Štarka and a choir of 20 singers.

Theatre in the young state was indeed a matter of prestige, and funds were abundant. The manager had a salary of 3,000 gold coins, eleven soloists had a salary of 600-1500 gold coins (they have been paid since 1 November). Funds were provided for make-up, theatre lighting, etc., 129,400 gold coins for two months. 80,000 gold coins were expected to be earned for ten performances, which, after deducting 25% of the state tax, would result in a profit of 60,000 gold coins, and 69,400 gold coins were

ne kartą yra tapęs neeilinių įvykių vieta. Mat visais laikais teatrų salėse valstybių politinis elitas mėgo rengti iškilmes... Štai 1920 m. gegužės 15 d. teatro rūmuose surengtas pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis. Jame dalyvavo ką tik išrinkti Seimo nariai, užsienio valstybių atstovai, lietuvių kultūros ir politikos veikėjai, sveikinimo žodį tarė Prezidentas Antanas Smetona. Renginys tapo didžiule švente – patalpos buvo išpuoštos, prie rūmų stovėjo garbės sargyba, plevėsavo valstybės vėliavos.

requested from the Ministry of Education “in the form of a non-refundable grant to create a Lithuanian opera”. The necessary funds were received, and an opera house called the Lithuanian Opera was established. Of course, it would have been difficult, if not impossible, to implement an extremely ambitious plan, even for a full-fledged, prosperous theater, so it became clear that the first opera premiere, G. Verdi’s La Traviata, would take place on New Year’s Eve.

O rūmai toliau gyveno savo gyvenimą. Kai valdžia 1922 m. sausio 1 d. Operos teatrą suvalstybino ir galutinai perėmė savo žinion, viskas buvo tinkamai sutvarkyta. Negailint lėšų, Operos teatras išaugo į didelę, Lietuvos vardą garsinančią įstaigą.

La Traviata’s First Home in Kaunas

1930–1933 m. pastatas, tapęs per ankštas naujoms scenografų idėjoms įkūnyti (įtakos tam turėjo dailininkas Mstislavas Dobužinskis), vėl buvo rekonstruojamas. Šį kartą darbams vadovavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Pastatyti dviaukščiai korpusai į Kęstučio gatvės pusę (juose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai), paaukštinta scenos dėžė, išplėstos abiejų aukštų fojė, scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas vietoj gremėzdiško gelžbetoninio, padaryti nauji baldai ir ąžuoliniai laiptų turėklai. Be to, buvo sumontuota geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu. Pačiu laiku! Jei ne ji, 1931 m. kilęs gaisras teatrą būtų supleškinęs iki pamatų. Vėlesnius 50 metų pastatas buvo naudojamas nieko nekeičiant.

Naujieji metai su Traviata Bet grįžkime į 1920-ųjų rudenį Kaune... „Darbas pradėjo eiti visu smarkumu, nes dalyviai pamatė, kad reikalas įstatytas į teisingas vėžes. Operos veikėjuose galėjai pastebėti džiaugsmą ir begalinį pasišventimą.

Finansai galvos nebekvaršino – jais rūpinosi Švietimo ministerija. Nutarta statyti operą Traviata. Kipras Petrauskas ėmėsi viso pastatymo darbo. Visi jam iš širdies gelbėjo: jis buvo režisierius, dirigentas ir chormeisteris praktikose. Jis ir sceną planavo, dekoracijas rinko, rūbus tvarkė, baletą jungė ir t. t. Darbas ėjo per visas dienas ir net naktimis nebesustodamas. Padėjėju K. Petrauskas pasikvietė artistą režisierių K. Glinskį.

And meanwhile, the theatre palace continued to live its life. On 1 January 1922, when the government nationalized opera was and finally took it over, everything was properly arranged. A lot of money was thrown into this, and opera grew into a large institution and raised the name of Lithuania.

In 1922–1925 the government allocated funds for the reconstruction of the theatre, which was entrusted to the most famous architects Mykolas Songaila and Vladimiras Dubeneckis, assisted by the designer P. Morkūnas. The modernized exterior of the building took on a neo-baroque expression, and V. Dubeneckis stylized the national motifs of tulips, lilies and suns in the then popular Art Deco manner. The auditorium has been increased to 763 comfortable seats and has been given the shape of a horseshoe. A third row of balconies and a central lodge have been installed, and space has been made for the orchestra. Many of the latest improvements of the time were introduced on the stage, including a sky vault with a moon and various light effects that were installed for the glowing “stars”.

Such a vault could only be found in Kaunas theatre – neither the Baltic nor the large Russian theatres had it. During this reconstruction, special attention was paid to the acoustics, which were highly appreciated by all the soloists who sang here. The new palace acquired the status of a State Theatre.

In 1930–1933 it became too cramped for new ideas of scenographers (such situation was greatly influenced by the artist Mstislav Dobuzhinsky), and the building was reconstructed again. This time the

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

1922–1925 m. vyriausybė skyrė lėšų teatro rekonstrukcijai. Tai atlikti pavesta žymiausiems architektams Mykolui Songailai ir Vladimirui Dubeneckiui, jiems talkino konstruktorius Pranciškus Morkūnas.

Sumoderninta pastato išorė įgavo neobarokinę išraišką, tautinius tulpių, lelijų ir saulučių motyvus V. Dubeneckis stilizavo tuo metu populiaria art deco maniera. Žiūrovų salė padidėjo iki 763 vietų su patogiomis kėdėmis, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta vieta orkestrui. Scenoje atsirado daug naujausių tiems laikams patobulinimų, įrengtas dangaus skliautas su „mėnuliu“ ir žibančiomis „žvaigždėmis“ (tokio neturėjo nei kitų Baltijos šalių, nei Rusijos didieji teatrai), įvairių šviesos efektų. Atliekant rekonstrukciją ypač rūpintasi akustika, ją puikiai vertino visi čia dainavę solistai. Naujieji rūmai įgijo Valstybės teatro statusą.

The palace where the Lithuanian Opera was located (now the Kaunas Musical Theatre, well-known to everyone) was then simply the City Theatre, built in 1892 according to the project of Justinas Golinevičius. Unusual events always took place there. For instance, on 15 May 1920 the first meeting of the Constituent Seimas took place in the theatre building. It was attended by newly elected members of the Seimas, representatives of foreign countries, Lithuanian cultural and political figures, and President Antanas Smetona delivered a welcome speech. The opening of the Seimas became a great celebration – the premises were decorated, a guard of honor stood next to the palace, and state flags were fluttering in the wind. At all times, in the theatre halls, the political elite of the states liked to organize its celebrations... Later there was opera.

31

Neturint patyrusio dirigento, reikėjo ir jį priruošti, o kadangi nė vienas iš jaunųjų mūsų teoretikų nebuvo operų dirigavęs, niekam nebuvo drąsos to darbo imtis. Ir kai K. Petrauskas, eilę metų prisižiūrėjęs iš praktikos Marijos teatre Petrapilyje, pažadėjo kiek sugebėdamas padėti, tuosyk Traviatą apsiėmė statyti J. Tallat-Kelpša.“ (J. Žilevičius) Orkestrui trūko muzikantų, instrumentų, natų ir vietos repetuoti – taigi visko, bet tik ne entuziazmo. O kaip choras? „J. Štarka turėjo kiek anksčiau savo vardo chorą. Jis su tuo choru apsiėmė priruošti operoje choro partijas. Didžiausias vargas buvo surasti vietą choro praktikoms – jis buvo stumdomas po įvairius kampus, iš vietos vieton, iki surasta vieta Liaudies namų valgyklos salėj.

Solistams buvo kiek geriau, nes tada Miesto teatras jau buvo Lietuvos meno kūrėjų draugijos žinioje, kur J. Žilevičius buvo pakviestas administruoti. Teatro raštinėje, nors ir mažas kambarėlis, bet ten buvo galima nuolat repetuoti, o kai kurie solistai net savo butuose tai atlikdavo, jei tik kuris turėjo pianiną.

Teatre būtų buvę daugiau vietos, bet trūko muzikos instrumentų, kol vėliau buvo gauta pianinų, po vokiečių išsinešdinimo likusių be savininkų. Teatre nuolat eidavo žydų grupių vaidinimai, tat ir scena buvo sunkiai prieinama bendrosioms repeticijoms.“ (J. Žilevičius) Po sunkaus ir vargingo darbo mėnesių artėjo premjeros diena. Bilietų viešai parduoti nedaug tebuvo likę, nes beveik visi išparduoti privačiame administratoriaus bute. „Jam ištisas dienas žmonės nedavė ramumo – ir pro užrakintas duris triukšmu veržėsi reikalaudami bilietų. Paskutinę operos statymo savaitę administracijai teko ir naktimis nemiegoti, nes darbas scenoje tęsėsi kone ištisas 24 valandas.“ (J. Žilevičius) 1920 m. gruodžio 31-ąją Kaune lengvai snaigeno, nestiprus šaltukas šerkšnojo Laisvės alėjos medžius... Miesto ponios nuo pat ryto ruošėsi premjerai. Tiesa, dažna bandė atsargiai teirautis, o kas toji opera yra ir kas joje darosi. Vakare minios žmonių baltomis gatvėmis skubėjo į Valstybės teatrą, kuris, šventiškai nušviestas, spindėte spindėjo kviesdamas publiką, kaip niekad gausiai plūstančią pamatyti operos. „Publikos prisigrūdo ne tik viso teatro kampai, bet buvo pilnas ir orkestras, ir užkulisiai. Sustabdyti žmonių veržimąsi teatran reikėjo milicijos pagelbos.

Tai buvo viena tų švenčių, kurios nepriklausomos Lietuvos jaunų dienų kultūros istorijoje, ypač lietuvių muzikos istorijoje, bus aukso raidėmis įrašytos.

Prieš pasikeliant uždangai, scenoje pasirodė Stasys Šilingas, pranešdamas apie operos atidarymą, prakalbėdamas į pilnutėlę salę maždaug šiais žodžiais: „Daug yra tautos gyvenime svarbių etapų, prie kurių tauta prieina tik per šimtus metų. Vienas tų istorinių etapų lietuvių tautai bus ši diena. Šiandien susilaukėm tos laimingos ir iškilmingos dienos, kada 32

works were supervised by architect V. LandsbergisŽemkalnis. Two-storey buildings were built on the side of Kęstučio Street for decoration workshops, sewing rooms, warehouses, a raised stage box, the lobby of both floors was expanded, a rolling fabric horizon was installed on the stage instead of cumbersome reinforced concrete, new furniture and oak stair railings were made. An iron curtain with automatically running water for cooling was installed. And just in time! If it wasn’t for that, in the event of a fire in 1931, the theatre would have burned down to the ground. For fifty years the building was used without alteration.

New Year With La Traviata But let’s go back to the autumn of 1920 in Kaunas ... “The work started at full speed, because the participants saw that the matter was on the right track.

You could notice joy and endless dedication in the characters of the opera. Finance was no longer a headache: this was taken care of by the Ministry of Education. It was decided to produce the opera La Traviata. Kipras Petrauskas undertook all the construction work. Everyone helped him from the heart: he was a director, conductor and choirmaster in practice. He also planned the stage, collected decorations, arranged clothes, invited ballet, and so on. The work went on all day, and even at night, without stopping. K. Petrauskas invited the artist-director K. Glinskis to be his assistant. Without an experienced conductor, it was necessary to prepare him, and since none of our young theorists had conducted operas, no one had the courage to take up the work. And when K.Petrauskas, who had been supervising from the internship at the Maria Theatre in Petrograd for a number of years, promised to help as much as possible, at that time J. Tallat-Kelpša undertook to produce La Traviata.”

(J. Žilevičius) The orchestra lacked musicians, instruments, sheet music and space for rehearsals. In other words, everything, except for enthusiasm. And the choir?

“A little earlier, J. Štarka had a choir of his name. He undertook to prepare choir parts for the opera with that choir. The biggest trouble was finding a place for choir practitioners – he was pushed from various angles, from place to place, until a place was found in the dining room of the People’s House.

The soloists were doing a little better, because at that time the City Theatre was already at the disposal of the Lithuanian Society of Art Creators, where J. Žilevičius was invited to be the administrator. In the theatre office, even though it was a small room, there was a possibility for constant rehearsing, and some soloists even did it in their apartments, if only they had a piano. There would have been more space in the theatre, but there was a lack of musical instruments until there were later pianos left without the owners after the Germans were gone. Performances by Jewish groups took place regularly in the theatre, and the stage was thus difficult to access for rehearsals.” (J. Žilevičius)

33

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Kipras Petrauskas.

Ryga, 1926 m.

34

Kas beatmins visa, ką jis toliau sakė. Daugeliui ašaros akyse žibėjo. Tai džiaugsmo ašaros, panašiai kaip žibėjo susilaukus pirmos lietuvių kalba spausdintos, laisvę spaudai atgavus, knygos. Tai buvo momentas, kurio niekas neužmirš iš tų, kurie turėjo laimės ten būti.

Ir štai šią graudingai džiaugsmingą valandą staiga pasikelia uždanga ir kaip perkūno griausmas suskamba iš visų solistų lūpų, chorui ir orkestrui pritariant, Lietuva, tėvyne mūsų. Po to nuskambėjo uvertiūra, ir opera jau pradėjo pirmuosius žingsnius. Vieni solistai drebėjo iš baimės, kiti iš nuovargio.“ (J. Žilevičius) Tai prilygo stebuklui! Sausakimša žiūrovų salė entuziastingai sveikino visus, kurių pastangomis operos meno Lietuvoje istoriją apvainikavo lietuvių tautinio operos teatro sukūrimas. Premjerą parengė J. Tallat-Kelpša, režisierius Konstantinas Glinskis, choro vadovas J. Štarka. J. Žilevičiui teko suflerio vaidmuo. A. Galaunienė dainavo Violetą, K. Pet­ rauskas – Alfredą, A. Sodeika – Žermoną, Veronika Podėnaitė – Florą, Jadvyga Vencevičaitė – Aniną, P. Oleka – Markizą ir Daktarą, J. Bieliūnas – Baroną, Vincas Marcinkus – Gastoną. Su šiuo spektakliu mūsų šalyje atgimė dar 1636 m. Lietuvą, vieną pirmųjų Europoje, pasiekęs operos menas.

Apie premjerą K. Petrauskas atsiminimuose rašė: „Norinčių patekti į ją negalėjo sutalpinti tuometinio Kauno teatro rūmai. Bilietai buvo išpirkti keliems tolesniems spektakliams. Mat ne tik Kauno, bet ir kitų Lietuvos miestų, miestelių ir net kaimų gyventojai troško pamatyti taip lauktą ir daugelio abejonėmis apipintą spektaklį. Pirmąjį rimtos, pasaulinio garso operos spektaklį, vietinių jėgų parengtą ir sudainuotą gimtąja kalba! [Libretą vertė Faustas Kirša (I ir II veiksmus) ir Balys Sruoga (III ir IV veiksmus). – E. U.] Pirmojo spektaklio pasisekimą sunku atpasakoti.

Vos besilaikydami ant kojų iš nuovargio ir susijaudinimo, mes nesuskaičiuojamai daug kartų turėjome eiti į sceną, kviečiami dėkingumo ir susižavėjimo pagautų žiūrovų. Scena skendėjo vainikuose, gėlių ir dovanų krepšiuose.“ Kitaip nei pirmasis dramos spektaklis, kurio pastatymas meniniu atžvilgiu buvo silpnas, pirmasis operos spektaklis buvo didelė sėkmė. „Mes pastatėme operos spektaklį, kuris, nors ir labai kukliai apipavidalintas, dainavimu ir vaidyba toli prašoko vidurkį ir nebūtų padaręs gėdos nė vienam, ilgametį patyrimą, lėšas ir įgudusį kolektyvą turinčiam teatrui“, – rašė K. Petrauskas, o jo muzikine erudicija ir skoniu abejoti neverta.

Pirmosios premjeros euforijai atslūgus, keletą dienų pailsėjus, teatro gyvenimas ėmė tekėti ramesne vaga. Traviatą aplankė, ko gero, visi provincijos inteligentai, imta planuoti kitas teatro premjeras.

Lengva nebuvo: 1921-ųjų pavasaris buvo sunkiausias Lietuvos operai.

After months of hard and miserable work, the day of the premiere was approaching. Few tickets were left for public sale, as almost all were sold out in the administrator’s private apartment. “People didn’t give him peace of mind all day, and they rushed through the locked door, demanding tickets. During the last week of the opera’s production, the administration also could not at night, because the work on the stage lasted for almost 24 hours.”

(J. Žilevičius) “On 31 December 1920 it was snowing softly in Kaunas, a mild cold frosted the trees in Laisvės Alley, the streets seemed to be specially decorated in white… The ladies of Kaunas had been preparing for the premiere from the very beginning. True, some of them tried to carefully find out what is opera and what was going on in it. Crowds of people hurried through the white streets to the Opera, the illuminated State Theater shone, inviting the audience that was flowing abundantly into the theatre.

Before the curtain rose, Stasys Šilingas appeared on the stage, announcing the opening of the opera, speaking in a crowded hall with the following words: “There are many important stages in the life of a nation, and some of them the nation can only reach in hundreds of years. One of those historical stages for the Lithuanian nation will be this day.

Today we have had that happy and solemn day when we can open the first Lithuanian opera in independent Lithuania ...” Who can remember everything he went on to say... Many had tears in their eyes. These are tears of joy, just like the first books printed in Lithuanian after the press regained its freedom. It was a moment that no one will forget, and that will be preserved and carried on by all those who had the happiness to be there. And here, in this sadly joyful hour, the curtain suddenly rises and the thunder rumbles from the lips of all the soloists, with the support of the choir and orchestra, “Lithuania, our homeland”. After that, the overture sounded, and the opera had already begun its first steps. Some soloists trembled with fear, others with fatigue.” (J. Žilevičius) It was like a miracle. The crowded theatre enthusiastically congratulated all those whose efforts crowned the history of operatic art in Lithuania with the creation of the Lithuanian National Opera.

The premiere was prepared by Tallat-Kelpša, director Konstantinas Glinskis, choir director J. Štarka. Žilevičius was the prompter. Adelė Galaunienė sang Violetta, Kipras Petrauskas – Alfredo, Antanas Sodeika – Germont, Veronika Podėnaitė – Flora, Jadvyga Vencevičaitė – Annina, Petras Oleka - Marquis and Doctor, Juozas Bieliūnas – Baron, Vincas Marcinkus – Gaston. With this performance the art of opera was reborn in Lithuania – the country that in 1636 was one of the first ones to welcome this genre.

K. Petrauskas wrote about the premiere in his memoirs: “The Kaunas Theatre Palace could not possibly accommodate everyone. Tickets were

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

nepriklausomoje Lietuvoje galime atidaryti pirmąją lietuvių operą...“

35

Keletą įdomių faktų, atskleidžiančių, kokiomis sąlygomis teko dirbti jaunam mūsų operos kolektyvui, vėliau prisiminė ir dainininkės A. Galaunienės vyras Paulius Galaunė: „Kartą vakare eidamas pasitikti iš teatro grįžtančios žmonos, sutikau J. Tallat-Kelpšą, kuris pasakė, jog ką tik matęs ją netoli buvusios Jėzuitų bažnyčios. Paspartinęs žingsnį, aš greitai pamačiau sėdinčią ant didelio ryšulio Adelę, kuri, netekusi paskutinių jėgų, graudžiai verkė... Tuo metu operos dainininkai privalėjo patys rūpintis ne tik sceniniais kostiumais, bet ir visu būtinu rekvizitu. Minėtas ryšulys ir buvo Violetos rekvizitas, kurį aš prieš kiekvieną Traviatos spektaklį tampydavau į sceną...“ (Iš V. Mažeikos str. „Operos teatro pionierė“, Muzika ir teatras, 1963) Vis dėlto Lietuvos opera, kad ir po mažą žingsnelį, skynėsi kelią pirmyn. 2021 m. vasario 16 d. buvo parodyta antroji premjera – M. Petrausko opera Birutė. Deja, ji tokios sėkmės kaip Traviata nesulaukė. Koncertus rengė operos orkestras, kurį tuo metu sudarė muzikantai, griežiantys kavinėse, kino teatruose, restoranuose ar kariniuose pulkuose. Per pirmąjį pastatymą orkestrantams visai neblogai sekėsi, bet vėliau ankstesnieji darbdaviai nenorėjo leisti jiems griežti Operos teatre. Susidarė kebli padėtis, kreiptasi netgi į vidaus reikalų ministrą Rapolą Skipitį ir karo komendantą prašant atsiųsti muzikantų iš karinių orkestrų. Laikinai šį reikalą pavyko sutvarkyti. Bet buvo ir daugiau bėdų, pavyzdžiui, stigo instrumentų, tad trūkstamų partijas pavaduodavo pianinas ar fisharmonija. Teatrui labai pakenkė ir tai, kad K. Petrauskas su A. Sodeika pavasarį išvyko į Italiją. Birželio 16 d. A. Sutkus pastatė Antono Rubinšteino operą Demonas ir birželio 28-ąją pirmasis operos sezonas buvo baigtas.

Vidurvasarį garsieji mūsų solistai grįžo, prie jaunos operos trupės jungėsi ir daugiau muzikantų, buvo dedamos pastangos teatrą suvalstybinti, ūpas pakilo, ir lapkritį nauja premjera – G. Verdi Rigoletu – prasidėjo antrasis sezonas. Reikalai ėjo geryn.

Žąsys Valstybės teatrui ir 12 litų už bilietą Tarpukariu teatras buvo geriausiai valstybės remiama kultūros sritis. Operą ypač mėgo Prezidentas A. Smetona – teatre jis lankydavosi bent kartą per savaitę, matė bene visas premjeras. Operų mielai klausydavo ir iš Jokūbavo į Kauną atvykęs buvęs Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Valstybės teatre buvo rengiami įvairių sukakčių minėjimai dalyvaujant šalies politiniam ir kultūriniam elitui.

Valstybės remiamas teatras menininkams buvo stabiliausia erdvė kurti ir įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Tam buvo objektyvus pagrindas – pastovūs ir nemaži atlyginimai, teatro kūrėjai turėjo visas socialines garantijas ir pan. Vis dėlto teatro darbuotojai ne tik mėgavosi privilegijomis, bet ir, kaip valstybės tarnautojai, piliečiai, privalėjo atlikti tam tikras pilietines pareigas. To pavyzdys – įsimintinoji žąsų akcija, vykusi 1934 m. pabaigoje. Mat žąsys

36

completely sold out for several subsequent performances. After all, the residents of not only Kaunas, but also other Lithuanian cities, towns and even villages wanted to see the performance, which was so awaited and surrounded by many doubts. The first performance of a serious, world-famous opera, prepared and sung by native forces in their native language! (The libretto was translated by Faustas Kirša (I and II act) and Balys Sruoga (III and IV act EU). The success of the first performance is difficult to describe. “The stage was drowned in wreaths, flowers and gift baskets.”

Unlike the first drama performance, the production of which was artistically weak, the first opera performance was a great success. “We staged an opera performance, which, although very modestly designed, was far from average in singing and acting and would not have embarrassed any theatre with many years of experience, funds and an experienced staff,” – wrote K. Petrauskas, whose musical erudition and taste never raised any doubts.

When the euphoria of the first premiere subsided, after a few days of rest, the life of the theatre continued. La Traviata was visited by probably all the intellectuals of the province, and planning and preparations for the next premieres began. It wasn’t easy: the spring of 1921 was actually the most difficult time for Lithuanian opera.

The singer’s husband P. Galaunė told some interesting facts about the conditions under which our young opera ensemble had to work at that time.

“One evening,” – recalls P. Galaunė, “when I went to meet my wife returning from the theatre, I bumped into J. Tallat-Kelpša, who said that he had just seen her near the former Jesuit church. Accelerating the step, I quickly saw Adelė sitting on a large bundle, crying sadly after losing her last bits of strength...

At that time, the opera singers had to take care not only of the stage costumes, but also of all the necessary props. The aforementioned bundle was Violetta’s prop, which I dragged onto the stage before each performance of La Traviata...” (from V. Mažeika’s article Pioneer of the Opera House in Music and Theatre, 1963) However, in small steps, the Lithuanian opera went ahead. On 16 February the second premiere was shown – it was M. Petrauskas’ opera Birutė. Unfortunately, it did not achieve such success as La Traviata. Orchestra concerts were held. The opera orchestra at the time consisted of musicians playing in cafes, cinemas, restaurants or military regiments.

After the first staging, the orchestra somewhat enjoyed the theatre, but those who paid them salaries in their inns no longer wanted to allow them to be in opera. A difficult situation arose, and the Minister of the Internal Affairs Rapolas Skipaitis and the military commandant were even asked for help in sending musicians from military orchestras to the opera. Temporarily, this issue was successfully fixed.

However, not all necessary instruments were avail-

Paprastame dramos spektaklyje anuomet galėjai apsilankyti nusipirkęs vos 50 centų kainuojantį bilietą, o štai už premjerinį turėjai sumokėti ir 7 litus.

Patys brangiausi buvo bilietai į operos spektaklius, ypač į tuos, kuriuose dainuodavo to meto operos žvaigždė Kipras Petrauskas. Už tokio spektaklio bilietą tekdavo pakloti 12 ir daugiau litų.

Traviata – visur ir visada Žąsys išgelbėjo Romą ir Lietuvos ūkininkus, o štai Traviatos gelbėti nereikėjo niekada. Tai Lietuvoje daugiausia kartų statyta ir daugiausia kartų rodyta opera. Operos ir baleto teatras Traviatą yra statęs 1920, 1931, 1952, 1974, 1980, 1992 ir 2009 m., o 2005 m. gruodžio 31 d. ir 2006 m. sausį rodė Anglijos nacionalinės operos pastatymą. 2020 m. gruodį, pasitikdami Lietuvos operos 100-metį, kviečiame į naują, jau devintąjį, Traviatos pastatymą. 2020 m. gruodžio 4-ąją, naujojo pastatymo premjeros vakarą, Lietuvos operos teatro scenos uždanga prieš Traviatos spektaklį kils jau 797-ąjį kartą!

Traviatos spektakliai, kuriuos suskaičiavo prof. Jonas Vytautas Bruveris, nuo 1920 m. gruodžio buvo rodomi Kaune, paskui, Lietuvos operai 1948 m. persikėlus į Vilnių, – teatro pastate J. Basanavičiaus gatvėje, dar vėliau – ir dabartiniuose LNOBT rūmuose. Su malonumu skaičiuoju toliau. Traviata visada buvo pati populiariausia Lietuvoje opera: 1934 m. jos pastatymu bandyta įkurti nuolatinę operos trupę Klaipėdoje; 1958, 1978 ir 1993 m. šį kūrinį statė Klaipėdos liaudies opera; 1942–1944 m. veikusi Vilniaus opera spėjo parengti 6 operų premjeras, tarp jų buvo ir Traviata; Operos ir baleto teatrą perkėlus į Lietuvos sostinę, Kaune operų premjeras, tarp jų, be abejo, ir Traviatos (1952, 1961, 1984, 1999, taip pat ir 100-mečiui skirtasis 2020 m. pastatymas), rengė Muzikinis teatras; nuo 1957 m. veikianti Čikagos lietuvių opera yra pastačiusi 9 G. Verdi operas, tarp jų, žinoma, ir Traviatą...

D. Dolskis su Jonu eina žiūrėti Traviatos Iki mūsų dienų išliko dainininko Danieliaus Dolskio nuostabaus monologo „Kaip mes su Jonu operą žiūrėjom“ garso įrašas. Čia jį pateikiame užrašytą, ir jei kalbos redaktorė jo neištaisys, o Jūs pabandysite išgirsti D. Dolskio tembrą ir intonacijas, tikrai patirsite didelį malonumą pajutę smetoninio Kauno dvasią: „Atvažiavom mudu su Jonu in Kauną, o Kaunan mudu blaiviais niekuomet neatvažiuojam. Jonas sako: „Einam pažiūrėt in Valstybės tijatrą, ką jie ten

able, so the missing parts were replaced by a piano or a harmonica. The opera was also badly damaged by the departure of Kipras Petrauskas and Antanas Sodeika to Italy. On 16 June A. Sutkus staged A. Rubinstein’s Demon, and on 28 June the first opera season was over.

In midsummer, the famous soloists returned, more musicians joined the young opera, efforts were made to nationalize the opera, their moods rose, and the second opera season began in November with a new premiere of G. Verdi’s Rigoletto. Things started to get better.

Geese for the State Theatre and 12 Litas per Ticket Theatre was the most state-sponsored cultural area during the interwar period. The theatre was especially loved by President A. Smetona – he visited performances at least once a week, attended almost all premieres. Former President Aleksandras Stulginskis, who arrived in Kaunas from Jokūbavas, also enjoyed listening to operas here. Commemorations of various anniversaries were also held at the State Theatre, bringing together the political and cultural elite of the state.

State-sponsored theatre was the most stable space for artists to conceive and implement their creative ideas. There was an objective basis for this – constant and considerable salaries, the creators of the theatre had all the social guarantees and so on. Not only did the theatre staff enjoy the privileges, but as civil servants, the citizens also had to perform certain civic duties. For example, the memorable “goose campaign” at the end of 1934. Goose breeding was important for the Lithuanian economy, and they were bred for export. However, as Germany strengthened the embargo, there was a huge overproduction of geese and it was necessary to think what to do with them. Therefore, the Cabinet of Ministers decided to distribute them to all civil servants, including theatre workers: so-called “first-rate” opera soloists and conductors, drama and opera directors had to buy 15 geese each, others – less.

A ticket to a simple drama performance cost only 50 cents, while the cost of a premiere tickets was 7 litas. The most expensive tickets were for opera performances, especially those performed by the opera star of the time, Kipras Petrauskas – 12 litas or more had to be spent on such performances.

La Traviata – Everywhere and Always Geese saved Rome and Lithuanian farmers, but La Traviata never needed any saving: so far, this is the most produced opera in Lithuania, and also the most performed one. The Opera and Ballet Theatre has staged La Traviata in 1920, 1931, 1952, 1974, 1980, 1992 and 2009. On 31 December 2005 and January 2006 it showed the staging by the English

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

buvo svarbios Lietuvos ūkiui, jos buvo auginamos eksportui. Tačiau Vokietijai stiprinant embargą susidarė didžiulė šių paukščių perprodukcija, ir reikėjo rasti būdą, kaip juos realizuoti. Todėl Ministrų Kabinetas nusprendė, kad visi valstybės tarnautojai, tarp jų – ir teatro darbuotojai, privalo įsigyti tam tikrą skaičių žąsų. Pavyzdžiui, vadinamieji pirmos eilės operos solistai ir dirigentai, dramos ir operos režisieriai – po 15, kiti – po mažiau žąsų.

37

dirba?“ Nuvėjom į miesto sodelį. Jonas sako: „Pažiūrėk, kas ten numaliavota?“ – „Trrr... Traviata.“ Velnias ją žino. Žiūrim ir matom – eina kokia tai panelė, mes pas ją. „Panelyte mieliausia, malonėkit pasakyti, kas per velnias ta Traviata?“ O ji kaip gyvatė pasisuko ir pasakė: „Aš nežinau, aš iš Pilviškių.“ Tada mes – pas policininką: „Pone viršininke, dėl Dievo, pasakykit mums, kaimiečiams, kas per šėtonas ta Traviata?“ – „Eikit į kasą, – sako, – ten jums visa raportuos.“ Einam į kasą. Matom tokį mažą langelį ir mamzel vidury. „Panelyte mieliausia, malonėkit pasakyti, kas per šėtonas ta Traviata?“ – „Opera“, – sako. „Ar graži opera?“ – „Pirkit bilietus ir visa sužinosit.“ Na, paėmėm porą po tris litus, ir nuvedė mus į dangų. Pasižiūrėjom žemyn, Dieve mano, o ten – giliausias griovys. Ir tame griovy muzika visoms kalboms šumijo. Greitai pasikėlė raudona paklodė, o scenoje, Dieve mano, lietuviai tikri artistai: sėdi prie stalo, traukia degtinę ir dainuoja. Matyt, kad neblogai jiems sekasi gyvenime. Greitai pasikėlė ponia Galaunienė, griebėsi butelio ir inpila porą kleboniškų.

Ima vieną ir duoda Kiprui. „Išgerkit, – sako, – pone Kiprai, už mano sveikatą.“ O jis vienu gurkšniu išmaukė tą klebonišką ir sako: „Ačiū labai, o aš jus labai myliu.“ O Galaunienė sako: „Negal būt“, o Kipras sako: „Garbės žodis.“ – „Na, tai eikit savo reikalą atlikti, o aš čia pasėdėsiu ir pagalvosiu apie mano moterišką dalyką.“ Sėdi ponia Galaunienė ir galvoja apie savo moterišką dalyką, tuo laiku įeina koks tai senelis. „Kas tai?“ – klausiam pas kaimyną su akulioriais. „Sodeika“, – sako. Ir, reiškia, tas pats Sodeika kreipiasi pas ponią Galaunienę: „Dovanokit, ponia, berniukas mano pas jus užsisuko, tai malonėkit jam galvą nesukt ir varykit jį namo.“ O Galaunienė sako: „Nieko neturiu prieš, aš pati tokių šposų nemėgstu ir jums jūsų Kiprą grąžinsiu. Eikit spakainiai namo, o aš tuoj Kiprui tokį dekretą prirašysiu, kad jis čia ir kelią užmirš.“ Po to ji taip pradėjo šaukti ir verkti, kad mes neišlaikėm ir išėjome į prieškambarį obuolių užgraužti. Atėjom atgal ir matom: Kipras stovi prieš Galaunienę klūpsčiom ant kelių, žliumbia kaip veršelis ir prašo jam dovanoti. „Aš čia nekaltas, – sako, – tik tas šėtonas Sodeika man visą biznį sugadino.“ O Galaunienė sako: „Nors jūs man padarėt didelę sarmatą visos Kauno publikos akyse, ponai, aš jus labai myliu ir visa jums dovanoju. Štai jums mano fitigrafija, o aš, tarp kitko, turiu mirt.“ Dar pusę valandos padainavo ir Dievui dūšią atidavė.“ (https:// www.youtube.com/watch?v=w97NUbQ4Afw)

National Opera. In December 2020, on the occasion of the 100th Anniversary of the Lithuanian Opera, we invite you to the new, already ninth production of La Traviata: on 4 December, the evening of the premiere of the new production, the stage curtain for the La Traviata performance will be raised for the 797th time at the Lithuanian Opera!

These performances, counted by prof. Jonas Vytautas Bruveris since December 1920 in Kaunas; later, in 1948 after the Lithuanian Opera moved to Vilnius, it continued to be shown here, at the Pohulianka Theater, and even later on A. Vienuolio Street. I will be happy to continue the calculations.

La Traviata has always been the most popular opera in Lithuania – in 1934 with the production of La Traviata an attempt was made to establish a permanent opera company in Klaipėda. This opera was performed in 1958, 1978 and 1993, staged by Klaipeda Folk Opera. In 1942–1944 Vilnius Opera managed to prepare 6 operas and one ballet premiere, including La Traviata. After the Opera and Ballet Theater was moved to the Lithuanian capital, the premieres of operas were also produced by the Kaunas Musical Theater, including La Traviata (1952, 1961, 1984, 1999, as well as the 100th anniversary staging of 2020). The Lithuanian Opera Company of Chicago, which started functioning in 1957, premiered 9 operas by G. Verdi, including, of course, La Traviata.

Thus, let us raise our joyous chalices in honour of La Traviata in Lithuania!

The author of the present article uses excerpts from Juozas Žilevičius’ article Let’s raise the cup for Lithuanian opera!, printed in Lithuanian Days in April 1971 (a special issue dedicated to the 50th anniversary of the Lithuanian Opera).

(Naudotasi Juozo Žilevičiaus straipsniu „Pakelkime taurę už Lietuvos operą!“, išspausdintu 1971 m. balandžio mėn. specialiame Lietuvių dienų numeryje, skirtame Lietuvos operos 50-mečiui.)

Adelė Galaunienė. 1922 m.

38

39

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Olga Dubeneckienė, Bronius Kelbauskas, Marija Juozapaitytė 40

Pirmieji baleto žingsniai Lietuvoje The Birth of Lithuanian Ballet

Lietuvos Respublikos laikinoji sostinė Kaunas 1920 m. gruodį, regis, tapo mūzų sąskrydžio vieta. Matyt, tai ir lėmė, kad tą mėnesį Lietuvoje buvo juridiškai įteisinti du meniniai kolektyvai: Dramos vaidykla, kuri gruodžio 19-ąją žiūrovus pakvietė į Hermanno Sudermanno pjesės Joninės premjerą, ir Lietuvos meno kūrėjų draugijos Operos vaidykla, kuri gruodžio 31-ąją parodė Giuseppe’s Verdi operą Traviata. Dabar, XXI a. pradžioje, teatro ar kitokio meninio kolektyvo įkūrimas, beje, ir išnykimas, nieko nestebina. Bet anuomet tai buvo įvykis, sukrėtęs ne tik pirmųjų spektaklių dalyvius ir žiūrovus, bet ir visą visuomenę, kuri sužinojo apie tai iš spaudos ir gandų. Rusijoje po Spalio perversmo apsilankęs amerikiečių žurnalistas Johnas Reedas parašė knygą Dešimt dienų, kurios sukrėtė pasaulį (ir jis iki šiol neatsigauna po to sukrėtimo), o šių dviejų gruodžio vakarų Kaune įvykiai ne tik supurtė visuomenę, bet ir atvertė naują Lietuvos kultūros ir meno metraščio puslapį. Jie tarsi įtvirtino jaunutės valstybės teisę įsilieti tarp kitų Europos valstybių. Sienos yra, kariuomenė yra, sava valiuta, tegul kol kas auksinai, irgi yra. Švęsdami Lietuvos operos šimtąjį gimtadienį, prisimindami pirmuosius Traviatos atlikėjus, pagerbkime ir tuos, kurie ruošė dirvą būsimų kartų atlikėjams ir žiūrovams. Per Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų teatrus, klojimo teatrus, lietuviškuosius vakarus pusiau mėgėjiškas muzikinis teatras skynėsi kelią į profesionalumą. Iki visaverčio operos teatro jaunam kolektyvui trūko baleto trupės, tad nieko keista, kad pirmajame Traviatos spektaklyje temperamentinguosius ispanus ir čigones šoko Kipro Petrausko apmokyti choristai. Tikram Operos teatrui žūtbūt reikėjo baleto trupės. Juk nuo seno visoje Europoje operų spektakliuose – jei ne pačioje operoje, tai per pertraukas – šokdavo profesionalūs baleto artistai. Kaip rašo teatrologas Vytautas Maknys, „šokėjai – 8–10 porų baleto trupė – pasirodydavo operose, intermedijose, koncertuose, kartais parengdavo ir savarankišką programą“. Šokio intarpus operos spektakliuose savo knygoje Iš Lietuvos teatro istorijos šaltinių. 1761–1853 mini ir Vladas Drėma: „Puiki visų aktorių vaidyba, ypač paties p. Schmidkoffo ir gerbtinai pagarsėjusios p.

Ziemering Fenela, nauji kostiumai ir p. Blumo dekoracijos, pritaikyti šokiai ir brangus viso spektaklio pastatymas nieko daugiau norėti nereikalauja.“ Ir tai ne vienintelis toks paminėjimas: „<...> gegužės 18 d. Vokiečių dramos draugija parodys (artistės Augustos Wohlbruch šeimos naudai) <...> Weiglio (Joseph Weigl, 1766–1846) <...> operą Šveicarų šeima. Po jos <...> minimas baletas Rytas kaime,

In December 1920 the temporary capital of the Republic of Lithuania Kaunas seemed to have become the meeting place of muses. Apparently, this led to the legalization of two artistic groups in Lithuania that month: the drama theatre Dramos vaidykla, which invited spectators to the premiere of Hermann Sudermann’s play Joninės on 19 December, and the Opera Society Operos vaidykla of the Lithuanian Society of Artists, which performed Giuseppe Verdi’s La Traviata on 31 December. Now, in the beginning of the 21st century, the establishment of a theatre or other artistic collective (and, by the way, its disappearance), is not at all surprising.

But back then, it was an event that shocked not only the participants and spectators of the first performances, but also the entire public, who learned about it from the press and rumours. American journalist John Reed, who visited Russia after the October coup, wrote the book Ten Days That Shook the World (and he still has not recover from that shock), and the events of these two December evenings in Kaunas not only shook society but also opened a new page in the Yearbook of Lithuanian Culture and Art Yearbook. They seem to have established the right of the young state to join other European states. The borders are there, the army is also there, and its own currency, let it be golden at that point, is present too.

While celebrating the 100th birthday of the Lithuanian Opera and remembering the first performers of La Traviata, let us pay tribute to those who prepared the ground for future performers and spectators. Semi-amateur musical theatre paved the way for professionalism throughout the theatres of the rulers of Lithuania and Poland, the nobility theatres of the Grand Duchy of Lithuania, laying theatres, and Lithuanian evenings. Until the full-fledged opera house, the young ensemble lacked a ballet company, so it is not surprising that in the first performance of La Traviata, temperamental Spaniards and gypsies were danced by choristers trained by Kipras Petrauskas.

The real Opera House desperately needed a ballet company. After all, professional ballet artists have long danced in opera performances all over Europe – if not in the opera itself, then during intermissions. According to theatrologist Vytautas Maknys, “dancers – a ballet troupe of 8–10 pairs – performed in operas, concerts, and sometimes prepared an independent programme”. Dance inserts in opera performances from the sources of Lithuanian theatre history in 1761–1853 are also mentioned in Vladas Drėma’s book: “Excellent act-

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Žilvinas Dautartas

41

42

Olga Dubeneckienė

Olga Malėjinaitė. Žizel

Juozas Ambrazas. Kopelija

Olga Malėjinaitė. Kaunas, 1932 m.

Kultūrinis gyvenimas laikinojoje sostinėje virte virė: miestas gražėjo, kilo nauji pastatai, keitėsi gatvės.

Po truputį gražėjo ir visa Lietuva. Į Kauną plūdo ne tik įvairūs specialistai, kurių taip trūko jaunai valstybei. Šį sparčiai besikeičiantį miestą pamėgo ir šokio, estrados žvaigždės. Apie jų meninį lygį geriausiai byloja Vilkolakio teatre parodyta baleto parodija „Vieno veiksmo senų ir jaunų gulbių sambūrys“, iš pradžių turėjusi vadintis „Mirštanti, bet neįstengianti numirti gulbė“. 1920 m. liepos 29 d. dienraštyje Lietuva anonimas rašė: „Miesto sodne liepos 25 d. orkestro estradoje „linksmino“ gana apsčiai susirinkusius žiūrėtojus kažkokie cirko artistai. Dalyvavo „šokėja“ ir dviratininkas. Šokėja be jokios plastikos raižės po estradą ir darė kafešantano įspūdžio.“ Renginio dalyviams toks atsiliepimas nepatiko, ir netrukus Lietuvoje pasirodė šokėjos atsakas kritikui: „Jei p. J. D. [Adomas Jakštas-Dambrauskas. – Ž. D.] tikrai supranta plastiką, prašyčiau plačiau paaiškinti, kad publika iš tiesų nepamanytų, jog matė kafešantano šokėją. Aš išėjau šokėjos mokyklą Varšuvoje pas žinomą baletininką Bachankevičių ir Petrapilyje pas Pergamencą. Be to, daug šokau rusų scenoje kaipo šokėja. Visa tai man duoda pagrindo vadintis šokėja ne kableliuose.“ Ko gero, ir parodija, ir kilusi polemika rodo žiūrovų reiklumą atvykstantiems atlikėjams. Tų metų liepą Kauno žiūrovai turėjo progą pamatyti ir tikrai profesionalų baletą – į laikinąją sostinę atvyko žymios rusų balerinos Veros Trefilovos trupė. Vis dėlto Kauno žiūrovai buvo palankesni saviems atlikėjams ir jų vadovams. Gal todėl taip puikiai buvo įvertintas O. Dubeneckienės mokinių koncertas. Po jo K. Petrauskas laiške O. Dubeneckienei rašė: „Gerbiamoji Ponia. Esu laimingas sveikinti Jūsų asmenyje jaunučio Lietuvos baleto žingsnius. Linkiu didžiausio pasisekimo ateities darbe ir

ing of all actors, especially Mr. Schmidkoff and the esteemed Mr. Ziemering Fenela, new costumes and Mr. Blum’s scenery, adapted dances and expensive production do not require anything more”.

And this is not the only mention: “... on 18 May the German Drama Society will perform (for the family of the artist Augusta Wohlbruch) <...> Weigl’s (Joseph Weigl, 1766–1846) <...> opera The Swiss Family. After it <...> the ballet Morning in the Village is mentioned, with music newly composed by Mr. Viktoras Kažinskis”.

So it is no wonder that on 16 June 192 professional dancers (the first students of Lithuanian ballet teacher and ballet master Olga Dubeneckienė) were already dancing at the premiere of Anton Rubinstein’s opera Demon. One of them was Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, and the other two – L. Gailevičaitė and N. Rivkaitė –participated in this premiere without a doubt, because in 1922 the list of theatre employees includes only the names of two ballet artists: Eugenija Žalinkevičaitė and J. Jovaišaitė-Olekienė. So, two of the four ballet artists were vacant. But on 16 March 1922 four dancers have already danced on stage at the premiere of Charles Gounod’s opera Faust. True, two of them were disguised as men, because they just weren’t there. So after the appearance of Bronis Kelbauskas in O. Dubeneckienė’s ballet studio, who took his first steps in ballet at the ballet studio of the famous Russian ballerina Natalija Dudinskaja in Kharkov, a small ballet ensemble acquired one real man ... After returning to Lithuania with his parents, B. Kelbauskas soon became the member of a growing ensemble, but so far has only danced in Georges Bizet’s opera Carmen. From these few female ballet artists and the only male artist (remembering those times later, B. Kelbauskas liked to joke in Russian: “Vosemj dievok, odin ja”, i.e. “Eight girls and I alone”) began the path of Lithuanian ballet, leading towards the stars.

Cultural life in the temporary capital was sizzling: the city was becoming much more beautiful, new buildings were being erected, and the streets were changing. Gradually, the whole of Lithuania became more beautiful too. Not only various specialists flocked to Kaunas, which were otherwise so lacking in the young state. Dance and popular music stars also loved this rapidly changing city. Their artistic level is best illustrated by the ballet parody The Gathering of Old and Young Swans in One Action shown at the Vilkolakis Theatre, which was originally supposed to be titled The Dying Swan that is Unable to Die. On 29 July 1920, in the daily Lietuva anonymous critic wrote: “On 25th of July in the city garden, on the orchestra’s stage, some circus artists “entertained” the audience. A “dancer” and a cyclist took part. The dancer, without any flexibility, was stretching on the stage and looked like someone out of a cafe chantant”. The participants of the event did not like such a response, and soon the aforementioned dancer’s response to the critic appeared in Lietuva: “If Mr. J. D. [Adomas JakštasDambrauskas. – Ž. D.] really understands flexibil-

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

naujai sukomponuota p. Viktoro Kažinskio muzika.“ Tad nieko nuostabaus, kad 1921 m. birželio 16 d.

Antono Rubinšteino operos Demonas premjeroje jau šoko profesionalios šokėjos – pirmosios Lietuvos baleto pedagogės ir baletmeisterės Olgos Dubeneckienės mokinės. Viena jų buvo Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, o ar kitos dvi – L. Gailevičaitė ir N. Rivkaitė – tikrai dalyvavo šioje premjeroje, abejotina, nes 1922 m. teatro darbuotojų sąraše yra tik dviejų baleto artisčių – Eugenijos Žalinkevičaitės ir J. Jovaišaitės-Olekienės – pavardės. Taigi du iš keturių baleto artistų etatai buvo laisvi. Bet 1922 m. kovo 16 d. įvykusioje Charles’io Gounod operos Faustas premjeroje scenoje šoko jau keturios šokėjos. Tiesa, dvi iš jų buvo persirengusios vyrais, nes jų tiesiog nebuvo. Tad O. Dubeneckienės baleto studijoje pasirodžius Broniui Kelbauskui, kuris pirmuosius žingsnius balete žengė Charkove, žinomos rusų balerinos Natalijos Dudinskajos baleto studijoje, mažutis baleto kolektyvas įgijo vieną, bet tikrą vyrą... Grįžęs su tėvais į Lietuvą, B. Kelbauskas netruko tapti šio pamažu augančio kolektyvo nariu, bet kol kas šokdavo tik Georges’o Bizet operoje Karmen. Nuo šių kelių baleto artisčių ir vienintelio artisto (prisimindamas tuos laikus vėliau B. Kelbauskas mėgo pajuokauti rusiškai: „Vosemj dievok, odin ja“, t. y. „Aštuonios merginos ir aš vienas“) ir prasidėjo Lietuvos baleto kelias į žvaigždes.

43

tikiuosi, kad bendrame Lietuvos meno vystymesi mūsų baletas ir toliau sėkmingai varys savo darbą mūsų mylimos Tėvynės labui.“ Džiugu, kad šie Lietuvos meno švyturio linkėjimai išsipildė su kaupu.

O realiai pildytis jie pradėjo 1924 m. pabaigoje iš Peterburgo į Kauną atvykus baletmeisteriui Pavelui Petrovui. Iki Lietuvos baleto gimimo buvo likę mažiau nei metai.

Nuo tų laikų nutekėjo gerokai vandens. Keitėsi operos solistai, choras, keitėsi ir Operos teatro Baleto trupė. Nesikeitė tik viena – baleto artistai visada dalyvaudavo operos spektakliuose. Ar įsivaizduojate Traviatą be temperamentingojo ispanų šokio, Faustą be Valpurgijos nakties, o Aleksandro Borodino Kunigaikštį Igorį be Poloviečių šokio? Gali keistis pastatymai, kūrinių traktuotė, galima perkelti veiksmą į kitą epochą, bandyti pritempti kūrinį iki mūsų dienų aktualijų, bet pašalinti iš šių operos spektaklių šokį kol kas nepavyko niekam. Netgi atvirkščiai – vis dažniau pastebime šių dviejų teatro meno sričių sintezę. Vienas įtaigiausių praeito sezono pastatymų – šokio opera Amžinybė ir viena diena – tą įrodo, patinka mums tai ar ne.

Po penkerių metų ir Lietuvos baletas minės šimt­ metį. Gal tada trijų mūzų sąjunga dar labiau sutvirtės ir atsiskleis visais talentais. O aktorių, muzikantų, dainininkų ir šokėjų Lietuvoje tikrai daug. Vertinkime ir tausokime šį savo ir Lietuvos turtą.

ity, please explain in more detail that the audience would not really think that they saw the cafe chantant dancer. I went to a dance school in Warsaw, the class of the famous balletist Bachankevičius and in Petrapilis to Pergamenc. Also, I performed a lot on the Russian stage as a dancer. All this gives me a reason to call me a non-comma dancer”. Both the parody and the controversy probably show the demand of the audience for the guest performers.

In July of that year, Kaunas’ spectators had the opportunity to see a truly professional ballet: the troupe of the famous Russian ballerina Vera Trefilova came to the temporary capital. Nevertheless, Kaunas’ audiences were more favourable to their own performers and their managers. Maybe that’s why O. Dubeneckienė’s students’ concert was so highly appreciated. After that, K. Petrauskas wrote in a letter to O. Dubeneckiene: “Dear Madam. I am happy to welcome in your person the steps of a young Lithuanian ballet. I wish you the greatest success in your future work and I hope that in the overall development of Lithuanian art, our ballet will continue to successfully drive its work for the benefit of our beloved Homeland”. Luckily, these wishes of the very important personality came true: they began to become reality at the end of 1924, when ballet master Pavel Petrov arrived in Kaunas from St. Petersburg. There was less than a year left before the birth of Lithuanian ballet.

Quite a few years have passed since then. The opera soloists and choir changed, and the troupe of the Opera and Ballet Theatre changed. Only one thing remains the same: ballet artists have always participated in opera performances. Can you imagine La Traviata without the temperamental Spanish dance, Faust without the Night of Walpurgis, and Alexander Borodin’s Prince Igor without the Polovtsian Dances? The productions may change, the interpretation of the works may change, it is possible to move the action to another era, try to stretch the work towards the topicalities of our days, but no one so far has managed to remove dance from these opera performances. On the contrary, we are increasingly seeing a synthesis of these two areas of theatrical art. One of the most compelling productions of the last season, dance opera Forever and a Day, proves it, whether we like it or not.

In five years, the Lithuanian Ballet will celebrate a centenary. Maybe then the union of the three muses will become even stronger and they will reveal all their talents. There are many actors, musicians, singers and dancers in Lithuania – let us value and preserve this treasure that belongs to us and the whole of Lithuania.

44

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Jonas Vasiliauskas, Juozas Ambrazas, Eugenijus BandzeviÄ?ius, Adolfas Butkus, Bronius Kelbauskas, Borisas Ä&#x152;unovas

45

46

47

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

48

Italų teatro tradicijos, Grožio ir Mirties sintezė režisieriaus Fabio Ceresos Traviatoje Synthesis of Italian Theatre Traditions, Beauty and Death in La Traviata directed by Fabio Ceresa

„Esu italų teatro tradicijos sekėjas, siekiantis operoje skleisti estetinį grožį ir nuostabą„, – taip prisistato italų jaunosios kartos teatro režisierius Fabio Ceresa, šių metų gruodžio mėnesį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kviesiantis į Giuseppe’s Verdi operos Traviata premjerą. 2016 m. pelnęs Metų operos režisieriaus tarptautinį apdovanojimą, savo režisuotus spektaklius rodęs Italijos, Korėjos, Japonijos, Airijos, Vengrijos ir kitų šalių žiūrovams, F. Ceresa neabejotinai yra tarp perspektyviausių šių laikų operos spektaklių kūrėjų.

G. Verdi Traviata – viena populiariausių ir dažniausiai statomų pasaulyje operų, LNOBT repertuare neišnykstanti nuo pat teatro įkūrimo. Pokalbyje su F. Ceresa – režisieriaus mintys apie naująjį operos pastatymą ir požiūrį į meną.

“I am the follower of the Italian theatre tradition, seeking to spread aesthetic Beauty and Wonder in opera,” – says Fabio Ceresa, an Italian theatre director of the younger generation, who shall invite us to the premiere of Giuseppe Verdi’s La Traviata at the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre in December this year. Fabio Ceresa, who won the International Award for Best Director of the Year in 2016 and presented his productions to audiences in Italy, Korea, Japan, Ireland, Hungary and other countries, is undoubtedly one of the most promising creators of opera performances today.

G. Verdi’s La Traviata is one of the most popular and most staged operas in the world, and it has not disappeared from LNOBT’s repertoire since the theatre was founded. In an interview with Fabio Ceresa, the director presents his thoughts on the new production of the opera, as well as his general approach to art.

G. Verdi operos Traviata premjera LNOBT – Jūsų debiutas Lietuvoje. Prisistatykite kaip režisierius.

The premiere of Giuseppe Verdi’s opera La Traviata at the LNOBT is your debut in Lithuania.

How would you introduce yourself as a director?

Italijos meno pasaulyje keletą pastarųjų dešimtmečių jaučiama vokiečių ir italų režisūros mokyklų priešprieša. Vokiečių teatre kuriant spektaklį svarbiausias vaidmuo tenka režisieriui. O italų mokykla siekia pusiausvyros tarp režisieriaus ir orkestro dirigento vaidmenų, pabrėžia komandinį darbą siekiant kuo geresnio rezultato. Daugelis mano bendraamžių italų režisierių linkę laikytis dabar madingesnės vokiečių mokyklos principų. Jie publikai siūlo aštrias, šokiruojančias interpretacijas, pavyzdžiui, Don Žuano, Madam Baterflai veiksmą perkelia į ligoninę arba Toskos – į prekybos centrą. Mano požiūris kitoks. Dešimt metų dirbau režisieriaus asistentu Milano La Scala operos teatre, kur turėjau galimybę formuoti savo skonį remdamasis

The confrontation between German and Italian directing schools has been going on in the Italian artistic world for the last few decades. In German theatre, the director plays the most significant, central role in the process of creating a productions. The Italian school, on the other hand, seeks a certain balance between the roles of director and orchestra conductor, emphasizing teamwork in an effort to achieve the best possible result. Many of my Italian peers tend to follow the principles of a more fashionable German school these days, presenting sharp, shocking interpretations to the public, such as setting Don Giovanni, Madama Butterfly at the

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Ingrida Milašiūtė

49

didžiąja italų teatro tradicija. Taigi pirmiausia spektaklyje ieškau nuostabos efekto, kurį patiriame matydami gražias scenas, išpuoselėtus kostiumus. Svarbu susitelkti į dramaturgijos idėjas ir spektaklio esmę, bet estetinis grožis tik sustiprina meno vertę, akį traukiantis vaizdas perteikia tikrąją operos magiją. Mano spektaklių kostiumai persmelkti prabangos, istorijos ir fantazijos – tai padeda kurti šią magiją. Tas pat pasakytina ir apie scenas – jos prabangios, keliančios nuostabos, estetinio pasigėrėjimo jausmą. Man tai labai svarbu. Tai neatsiejama operos dalis, kurią, mano supratimu, svarbu išsaugoti ir perteikti. Taigi norėčiau būti laikomas puikios italų tradicijos, scenografijos ir skonio, ant kurių galima pastatyti dramaturginių idėjų ir apmąstymų pilį, puoselėtoju.

Kaip atsidūrėte operos pasaulyje?

Geriau sukurti ką nors blogo, netinkamo, bet nuoširdaus ir savito, nei objektyviai tobulo, bet sterilaus ir besielio It is better to create something bad, inappropriate, but sincere and peculiar, than to be objectively perfect but sterile and soulless

Pamilau operą iš aistros, kurios kilmės nežinau.

Mano tėvai, šeima nebuvo dideli muzikos mėgėjai.

Pajutau, kad mano sielą itin traukia operos menas, jį laikau tobuliausia įvairių disciplinų samplaika. Nuo muzikos iki dramaturgijos, nuo scenografijos iki kostiumų, dailės – visos žmogaus sukurtos meno šakos ir amatai čia susitinka tam, kad pasaulį išvystų įstabus, tobulas meno kūrinys – opera. Tai buvo stiprus pašaukimas. Susitikimas su tinkamais žmonėmis padėjo suvokti, kad kūrybinė liepsna, rusenanti manyje, turi būti kurstoma ir degti. Man buvo pasiūlyta pabandyti žengti į sceną, ir ten išsyk pasijutau kaip namie. Taigi po studijų vis labiau stengiausi susitelkti į darbą teatre. Pasisekė, kad įgavau neįkainojamos patirties La Scala teatre, Europos operos šventovėje, o atėjus laikui išskristi iš lizdo ėmiausi pats režisuoti spektaklius – dirbti darbą, kurį beprotiškai mėgstu.

Milano La Scala teatre dirbote su įžymiomis asmenybėmis. Kokių režisierių darbai padarė daugiausia įtakos Jūsų paties sampratai?

Vaikystėje paklaustas apie svajonių profesiją atsakydavau, kad noriu būti brangenybių vagis. Tam tikra prasme šiandien toks ir jaučiuosi, nes mano, „ kaip kūrėjo ir žiūrovo, patirtis tarsi leidžia „pavogti , surinkti ir vėliau perdaryti, perleisti per save gražiausius teatro įspūdžius. Perteikti asmeninį skonį, stilių – vienas sunkiausių dalykų, bet kartu tai stiprus savų idėjų sintezės ženklas. Žvelgdami į Pablo Picasso, Henri Matisse’o, Pierre’o-Auguste’o Renoiro paveikslus, iškart juos atpažįstame – tai liudija apie tikrus menininkus, nes per akimirką, iš vieno žvilgsnio supranti, kas yra kūrėjas. Tas pat pasakytina ir apie daugelį šių laikų režisierių – Pierą Luigi Pizzi, Eimuntą Nekrošių, Deborah Warner, Richardą Jonesą, Dmitrijų Černiakovą ir kt. Negaliu teigti, kad seku kurio nors iš jų pėdomis, bet iš visų pasisėmiau minčių, leidžiančių formuoti asmeninį skonį ir visiškai autonominį stilių. Kiekvienas menininkas turi teisę ir pareigą išreikšti save. Jei ką nors kopijuočiau, išduočiau tiek žiūrovus, tiek savo profesiją.

Geriau sukurti ką nors blogo, netinkamo, bet nuoširdaus ir savito, nei objektyviai tobulo, bet sterilaus ir besielio. Verčiau suklysti, neįtikti, bet būti ištikimam savo idėjai.

50

hospital, or Tosca at the mall. I take a different approach. For ten years I worked as an assistant director at the La Scala Opera House in Milan, and I had the opportunity to shape my taste based on the great tradition of Italian theatre. So, first of all, in the production I am looking for the effect of surprise, which we experience when we see beautiful scenes, well-groomed costumes. It is of course important to focus on the ideas of dramaturgy and the essence of the performance, but the aesthetic beauty only enhances the value of art, the eye-catching image conveys the true magic of opera. The costumes of my production are infused with luxury, history, fantasy – it contributes to the creation of that magic. The same is true of the scenography: its rich, luxurious, evocative sense of aesthetic satisfaction. This is very important to me indeed. It is an integral part of the opera, which I believe is important to preserve and convey. So I would like to be seen as a nurturer of the great Italian tradition, scenography and taste, upon which we can build a castle of dramatic ideas and reflections.

How did you find yourself in the world of operatic art?

I fell in love with opera out of a passion I don’t know the origin of. My parents and the rest of the family were not big fans of music. I felt that a large part of my soul was especially attracted to the art of opera, which I consider to be the most perfect mix of different disciplines. From music to dramaturgy, from scenography to costumes and painting – all man-made forms of art and crafts meet to be born into the world as a wonderful, perfect work of art that is called opera. It was a truly strong vocation.

Through meetings with the right people, I realized that the creative flame burning inside me needs to be ignited and burned. When I was offered to try and step onto the stage, this is where I first felt at home. So after studying, I tried more and more to concentrate on working in theatre. Luckily, I had the opportunity to gain exceptional experience at La Scala Theatre, which is considered to be the opera sanctuary in Europe, and, when the time came, to get out of the nest, to start directing productions myself – to work, which I love insanely.

You had the opportunity to work with celebrities at Milan’s La Scala Opera House. Which directors have had the greatest impact on your own professional perceptions?

When asked about my dream profession as a child, I usually replied that I wanted to be a jewel thief.

In a sense, I feel this way also today, because my experience as a creator and spectator seems to allow me to “steal”, collect and later remake, pass on the most beautiful impressions of the theatre. The presentation of personal taste and style is one of the most difficult things, but at the same time it is a strong sign of the synthesis of one’s own ideas.

When we look at the paintings of Pablo Picasso, Henri Matisse, Pierre-Auguste Renoir, we immediately recognize them – and that is a testament

Rašyti libretus ir tekstus muzikai pradėjau gerokai prieš tapdamas režisieriumi. Poetinis tekstas mane visuomet traukė. Tačiau jaučiuosi labiau esąs makrokosmo fanatikas. Rašyti libretus – ne tas pat, kas juos inscenizuoti. Tai visiškai skirtingi darbai, reikalaujantys skirtingų kompetencijų ir kartais net trukdantys vienas kitam. Stengiuosi, kad libretistas ir režisierius, gyvenantys manyje, niekada nesikalbėtų.

2016 m. pelnėte Metų operos režisieriaus apdovanojimą. Ko gero, tai ir paspirtis, ir įpareigojimas būsimais darbais nenuvilti žiūrovų?

Man tai didelis džiaugsmas, pripažinimas ir, be abejo, paskatinimas siekti aukščiausios kokybės. Bet, kaip teigia žymus šių laikų teatro teoretikas Peteris Brookas, „teatrui reikia bent dviejų žmonių – aktoriaus ir žiūrovo“. Taigi žiūrovai – ne tik spektaklio vartotojai, bet ir neatsiejama jo dalis: jeigu nėra tų, kurie mus stebi, netenka prasmės ir tampa tuščia visa, ką kuriame. Tikiu, kad režisieriaus pareiga – mąstyti apie žiūrovą, nes tai tam tikra bendravimo forma. Turime nepamiršti, kad spektaklis gali kisti atsižvelgiant į publiką, kuriai jis skirtas. Bet svarbu nepataikauti publikos lūkesčiams. Žiūrovai – tikrieji kritikai, rodantys, kur link juda meno samprata.

Jaučiu pareigą kurti teatrą, kaip man patinka, o publika – tai vertinti. Jei stengčiausi vien tik įtikti jos skoniui, negalėčiau jo keisti, formuoti. Taigi siekiu kurti taip, kad santykis tarp kūrėjo ir žiūrovo galėtų evoliucionuoti. Būti nušvilptam tiek pat svarbu, kaip ir sulaukti aplodismentų, – tai suteikia progą koreguoti kelią, kuriuo einame, leidžia menui tobulėti.

Siekiate formuoti publikos skonį?

Žiūrovai – tikrieji kritikai, rodantys, kur link juda meno samprata The audience is the real critic, showing us where the evolution of the concept of art is moving

Mano pareiga formuoti publikos skonį, o publikos pareiga – formuoti manąjį. Žiūrovų atsakas leidžia pasitikrinti, ar einu teisingu keliu. Visuomet įsivaizduoju Renesanso laikų patranką, kalibruojamą pagal matematinius skaičiavimus: pirmas šūvis – per toli, antras – per arti, o trečias pasiekdavo tikslą.

Panašus ir mano santykis su publika: bandydamas ribas surandu, kas tenkina ir mane, ir žiūrovą.

Leidžiate suprasti, kad Jums itin svarbus artimas santykis su žiūrovu?

Menas negali būti solipsistinis ir asmeniškas. Kuriame, kad susisiektume, kalbėtume su pasauliu.

Prie G. Verdi Traviatos prisiliesite pirmą kartą.

Kokią regite Alexandre’o Dumas romano Dama su kamelijomis istoriją operoje?

Kai puikus dramaturgijos veikalas virsta opera, neišvengiama prisitaikyti prie jos subtilybių. Traviata – geras to pavyzdys. Skaitydami Dumas romaną suvokiame, koks Violetos personažas sudėtingas, prieštaringas. G. Verdi operoje matome kur kas švelnesnę, pažeidžiamesnę ir naivesnę Violetą. Bet

to real artists, when in a moment, one can understand at a glance who the creator is. The same can be said about many of today’s directors: Pier Luigi Pizzi, Eimuntas Nekrošius, Deborah Warner, Richard Jones, Dmitri Tcherknyakov and others. I can’t say I follow in the footsteps of any of them, but everyone has given me ideas to shape my personal taste and completely autonomous style. Every artist has the right and duty to express himself. If I copied something, I would betray both the audience and my profession. It is better to create something bad, inappropriate, but sincere and peculiar, than to be objectively perfect but sterile and soulless. I choose to make mistakes, to be “uncomfortable”, but be true to my idea.

Your creative activity is divided into two spheres – you are not only an opera director, but also a librettist. Which area is closer to you, more interesting?

I started writing librettos and lyrics for music long before I became a director. The poetic text has always attracted me. But I feel more like a macrocosm fanatic. Writing librettos is not the same as staging them – these are completely different jobs that require different competencies and sometimes even interfere with each other. I try to ensure that the librettist and director living in me never talk.

In 2016, you won the Opera Director of the Year award. This is probably both an inspiration and an obligation not to disappoint the audience with future works?

It is a great joy and recognition for me and, of course, an incentive to strive for excellence in this work. However, according to the famous theatre theorist Peter Brook, “theatre needs at least two people: an actor and a spectator”. So the audience is not only the user of the performance, but also an integral part of it: if there are no people watching, it loses its meaning and everything we create becomes empty. I believe that it is the director’s duty to think about the spectator, because it is a form of communication. We need to keep in mind that a performance can also vary depending on the audience it is intended for. However, it is important not to try to live up to public expectations. The audience is the real critic, showing us where the evolution of the concept of art is moving. I feel obligated to design the theatre the way I like it, and the audience appreciates it. If I tried to please its taste alone, I would not be able to change it, shape it. So I try to create in a way that the relationship between the creator and the viewer can evolve. Whistling is just as important as applause: it provides an opportunity to adjust the path we take, allowing art to evolve.

Are you striving to shape the taste of the audience?

It is my duty to shape the taste of the audience, and it is my duty to shape my own. The response from the audience allows me to check if I am on the right track. I always imagine a renaissance cannon, cali-

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Jūsų kūrybinė veikla dvilypė: esate ne tik operos režisierius, bet ir libretistas. Kuri sritis Jums pačiam artimesnė, įdomesnė?

51

pagrindinis skirtumas, į kurį sutelkiu savo mintis, yra trijų operos personažų – Violetos (sopranas), Alfredo (tenoras) ir Žoržo Žermono (baritonas), – kuriems siužete skiriama daugiausia dėmesio, muzikinių partijų svarba. Tokioms ištobulintoms ir vokaliai sudėtingoms solistų partijoms, nuostabioms arijoms neįmanoma nesuteikti reikšmės sceniniame pastatyme. Vis dėlto net be Alfredo ir Žoržo Žermono scenų Violetos vidinės dramos istorija būtų nepaliesta. Tai svarbiausia operos figūra, kiti personažai tik padeda išgyventi jos intymią istoriją. Ir tai nulemta paties romano, kuriame pasakotojo balsas veda mus per visą Violetos gyvenimo nuotykį.

Violetos istorija – sukrečianti asmeninė drama.

Kokį psichologinį šios moters portretą savo spektaklyje matote Jūs?

Mėgstu operą dėl ekscesinių jos elementų, čia panašiai kaip pasakose: princesė – pati gražiausia, herojus – pats geriausias, drakonas – pats baisiausias ir žiauriausias. Traviatoje regime tą patį: Violeta – gražiausia Paryžiaus mergina, Alfredas – nuostabiausia jai tekusi jaunystės ir meilės dovana, tokia tolima jos aplinkai. Man patinka sutelkti dėmesį į meilės ir mirties siužetinę liniją Traviatoje. Violetos psichologinis portretas gimsta jai suvokus, kad gyvenimas – tarsi bomba, kuri anksčiau ar vėliau sprogs. Pirmame veiksme pateikiamas atsakymas: „Turiu džiaugtis, švęsti, susitelkti į savo laimę pamiršdama viską!“ Bet antrame veiksme matome ją trokštančią likusį gyvenimą skirti nelauktai ištikusio meilės jausmo patirčiai. Trečias veiksmas Violetą vaizduoja mirties ir visapusio savęs pažinimo akivaizdoje. Laukdama sugrįžtančio Alfredo ji leidžiasi į vidinę analizę, kad pagaliau pripažintų: „Aš gyvenau.“ Trokšdama gyventi, ji turi susitaikyti su neišvengiama mirtimi, o kartu išsivaduoti iš skausmo ir sunkumo jausmo, lydėjusio šiame kelyje. Alfredui grįžus Violeta suvokia, kad jos laimė – išsilaisvinimas iš materialaus pasaulio ir paties Alfredo. Jos vidinė rimtis mirties akimirką vainikuoja, o ne nutraukia gyvenimą.

Kaip apibūdintumėte kitus veikėjus?

Antraplanių vaidmenų (Floros Belvua, Barono Dufolio ir kt.) interpretacija labai priklauso nuo jų atlikėjų – kiekvienas solistas suteikia vis kitokių spalvų.

Pagrindiniams vaidmenims būtina išgryninti idėjas ir pritaikyti jas atsižvelgiant į solistus. Nenorėčiau, kad Žoržas Žermonas būtų piešiamas kaip grėsmingas baritonas. Tai ne Nabukas, ne Don Karlas. Tai švelnesnė figūra, kurios tamsesnė baritono balso spalva yra diktuojama gyvenimo patirties, tėviško rūpesčio, baimės dėl sūnaus ir dukters likimo. Alfredą įsivaizduoju kaip nepritampantį prie aplinkos, iš jos išsiskiriantį. Norėčiau pabrėžti savotišką Alfredo gėdos, menkavertiškumo jausmą. Kad sužavėtum tokią ryškią asmenybę kaip Violeta, turi būti daug patrauklesnis ir pasitikintis savimi. Bet visgi juos sieja nepaaiškinama chemija, susitikus viskas pasikeičia: net būdami skirtingose scenos pusėse, jie ieško vienas kito žvilgsnio. Čia pagrindinis yra jų nuostabusis duetas, kuriame regiu mažiau lyrikos ar 52

brated by mathematical calculations: the first shot was too long, the second too short, and the third hit the target. My relationship with the audience is similar: by trying the boundaries, I can discover what satisfies both me and the viewer.

Would you say that a close relationship with the viewer is especially important to you?

Art cannot be solipsistic and personal. We create to connect, to talk to the world.

Giuseppe Verdi’s La Traviata is your experience with this work. How do you see the story of Alexander Dumas’ novel The Lady of the Camellias in the opera?

When a great work of drama turns into an opera, it is necessary to adapt to its subtleties. La Traviata is a perfect example of this. As we read Dumas’ novel, we realize how complex and controversial Violeta’s character is. In G. Verdi’s opera, we see the much softer, more vulnerable and naive side of Violetta.

But the main difference on which I focus my ideas is the importance of the musical parts of the three opera characters: Violetta (soprano), Alfredo (tenor) and Giorgio Germont (baritone), on whom the plot is concentrated. With such well-developed and vocally complex soloist parts, wonderful arias, we cannot fail to give them meaning in a stage production. Still, even with the removal of the scenes of Alfredo and Giorgio Germont, the story of Violetta’s inner drama would remain intact. She is the central figure of the opera, other characters serve to survive her intimate history. And it’s influenced by the novel itself, in which the narrator’s voice leads us through the entire adventure of Violetta’s life.

Violetta’s story is a shocking personal drama.

How do you see the psychological portrait of this Woman in your production?

I love opera for its excess elements, much like in fairy tales: the fairy princess is the most beautiful, the hero is the best, the dragon is the scariest and most cruel. In La Traviata we see the same thing: Violetta is the most beautiful girl in Paris, Alfredo – the most wonderful gift of youth and love for her, so far away from her environment. I like to focus on the storyline of Traviata’s love and death. Violetta’s psychological portrait is born when she realizes that life is like a bomb that will explode sooner or later. In the first act, the answer is: “I must rejoice, celebrate, focus on my happiness by forgetting everything!”. In the second act, however, we see her desire to dedicate the rest of her life to the experience of an unexpected feeling of love. The third act shows Violetta in the face of death and full of self-knowledge. Waiting for Alfredo to return leads her to an internal analysis so that she can finally admit, “I lived”. To live, one must accept imminent death and free oneself from the pain and heaviness that accompanies this path. When Alfredo returns, Violetta realizes that her happiness lies in libera-

tion from the material world, even from Alfredo. The moment of her death crowns inner peace, instead of interrupting life.

How would you describe other characters?

The interpretation of the supporting roles (Flora Bervoix, Baron Douphol, etc.) depends very much on their performers: different soloists bring different colors.

For principal roles, there is a need to refine ideas and adapt them to the soloists. I wouldn’t want Giorgio Germont to be drawn as a menacing baritone. This is not Nabucco or Don Carlo. It is a softer figure, whose darker baritone voice is a character dictated by life experience, parental care, fear for the fate of son and daughter. I imagine Alfredo as not fitting into the environment, standing out. I would like to emphasize a kind of Alfredo’s sense of shame, inferiority to others.

To impress such a bright personality as Violetta, you need to be much more attractive and confident. However, inexplicable chemistry takes place between them, and when they meet, everything changes: even when the characters are on different sides of the stage, they are still looking at each other’s eyes. Central to this is their wonderful duet, in which I see less lyrics or drama, but more of a gameplay, allowing them to fall in love with each other.

Giuseppe Verdi’s music contains a strong emotional charge that seems to speak for itself. How much are you inspired by the music itself, the score?

Music is a universal language that transcends the word.

The feeling we create in music is felt by anyone. It is for this reason that, when creating a production, I always start with the analysis of the music. La Traviata is an opera that we all know down to the last detail.

Sometimes even too much for us to distance ourselves and hear it anew. However, I find a lot of details in the music itself, not in the libretto – the text often comes a moment later than it is heard in the music.

The real problem is that often modern productions seek to change only the appearance, such as dressing Don Giovanni in jeans and a T-shirt. However, the dynamics of the characters’ experiences and behaviours remain the same as they were a few centuries ago. It’s not enough to think about costume design or domestic scenography to provide a truly modern vision of a performance. I try to do the opposite: to preserve the traditional design, but to create an original, influential dramaturgy.

Is this also the preservation of the deep traditions of Italian opera?

I believe that the great goal of opera is to inspire and convey a sense of beauty. It is not just a concept of aesthetics, but also a category of spiritual ascension.

The Italian tradition lies in the search for the beauty of detail. In Greek philosophy, the concepts of Beauty

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Your La Traviata is a classical production. How do you attempt to surprise an audience already accustomed to modern interpretations?

53

dramos, o daugiau tarpusavio žaidimo, leidžiančio jiems šokant pamilti vienam kitą.

G. Verdi muzikoje užkoduotas stiprus emocinis užtaisas, regis, kalbantis pats už save. Kiek Jus įkvepia pati muzika, partitūra?

Muzika – universali kalba, peržengianti žodį. Jausmą, kurį sukuria muzika, pajunta kiekvienas. Kaip tik dėl to kurdamas spektaklį visada pradedu nuo muzikos analizės. Traviata – opera, kurią iki smulkmenų pažįstame visi. Kartais net per daug, kad galėtume atsiriboti ir išgirsti naujai. Bet daug detalių randu pačioje muzikoje, o ne librete – tekstas dažnai ateina akimirksniu vėliau, nei pasigirsta muzikoje.

Jūsų režisuojama Traviata – klasikinis pastatymas. Kuo siekiate nustebinti prie modernių interpretacijų jau pratusią publiką?

Tikroji problema ta, kad moderniuose spektakliuose dažnai siekiama keisti tik išorinį pavidalą, pavyzdžiui, aprengti Don Žuaną džinsais ir marškinėliais.

Bet personažų išgyvenimų ir elgesio dinamika išlieka ta pati kaip prieš kelis amžius. Nepakanka vien kostiumų dizaino ar buitiškos scenografijos, kad pateiktum išties šiuolaikinį spektaklio suvokimą.

Stengiuosi elgtis priešingai – išlaikydamas tradicinį dizainą kurti originalią, paveikią dramaturgiją.

Tai kartu ir italų operos tradicijų išsaugojimas?

Tikiu, kad didysis operos siekis – kelti nuostabą, įkvėpti ir perteikti grožio pajautimą. Tai ne vien estetikos samprata, bet ir dvasinio pakilimo kategorija. Italų tradicija – tai detalių grožio paieškos. Graikų filosofijoje grožio ir gėrio sąvokos buvo tapatinamos: kad pamaitintume vieną, turime puoselėti ir kitą. Man patinka tai, ką darau. Tikiu, kad galiu perduoti žinią, kuri pati savaime yra ne tik gera ir graži, bet ir prasminga.

Kokią žinią norite perduoti šia opera? Ši žinia labai dažna įvairiuose veikaluose – tai mirties grožis. Mirtį suvokiu ne kaip teigiamą elementą, o kaip ypatingos svarbos gyvenimo įvykį, suteikiantį jam prasmę. Žinodami, kad mirsime, suvokiame laiko, per kurį galime įprasminti savo būtį, ribotumą.

Tik mirties akimirką įvertiname gyvenimą, randame pusiausvyrą ir išgyvename akistatą su pačiu savimi.

Gyvenimas bus beprasmis, neturės grožio, neturės vertės, jeigu jo nevainikuos mirtis.

Esate teatro žmogus. Kiek, Jūsų manymu, yra gyvenimo teatre ir kiek – teatro gyvenime?

Stengiuosi savo gyvenimą paversti meno kūriniu.

Kasdienybėje, kaip ir teatre, mane traukia grožis ir ekscesas. Patinka būti supamam gražių daiktų, įkvepiančios aplinkos, čia ieškau inspiracijų teatrui.

Mąstydamas apie teatrą, stengiuosi jį perkelti į savo kasdienybę. Mano potyriuose teatras ir gyvenimas kalba ta pačia kalba, nes teatras – ne kas kita kaip sutirštintas gyvenimo atspindys, jo sintezė. Ir ši sintezė kalba apie Grožį.

54

and Good were identified: in order to feed one, we must also nurture the other. I love what I do, and I believe I can convey a message that is not only good and beautiful in itself, but also meaningful.

What message do you want to convey with this opera?

The message I want to send, which very often comes back in various works, is the beauty of death.

I see death not as a positive element, but as a critical event in life that allows it to be given meaning.

Knowing that we have to die, we realize the limitations of our time during which we can make sense of existence. Only in the moment of death can we appreciate life, discover balance and be in confrontation with ourselves. Life will have no meaning, no beauty, no value if there is no death to crown it.

You are a true Person of the Theatre. How much do you think there is Theatre in Life, and how much Life in Theatre?

I’m trying to turn my life into a work of art. In everyday life, just as in theatre, I am attracted by beauty and excitement. I love being surrounded by beautiful things, and inspiring environments are where I look for inspiration for my productions. When I think of theatre, I try to move it into my daily routine. In my experience, theatre and life speak the same language, because theatre is nothing more than a concentrated, condensed reflection of life, its synthesis. And this synthesis speaks of Beauty.

55

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Impulsas ir pulsas: Krzysztofas Pastoras ir Martynas Rimeikis Impulse and Pulse: Krzysztof Pastor and Martynas Rimeikis Helmutas Ĺ abaseviÄ?ius

pastoro ir rimeikio foto

Choreografas Krzysztof Pastor 56

2011 m. Lietuvos baleto trupės vadovu tapo visoje Europoje žinomas lenkų choreografas Krzysztofas Pastoras (g. 1956). Jam didžiausia šio laikotarpio vertybė buvo galimybė sutikti naujų žmonių – talentingų, bet taip pat kuklių, garbingų, pasižyminčių puikiais būdo bruožais ir pozityviu požiūriu. „Kai Gintautas Kėvišas pakvietė mane tapti trupės meno vadovu, aptarėme būsimo darbo tikslus, pristačiau trejų metų programą. Turiu pasakyti, tada nesitikėjau, kad Vilniuje dirbsiu taip ilgai. Su G. Kėvišu pradėjau kalbėtis 2011 m. rugsėjį. Tuo metu atmosfera Baleto trupėje nebuvo labai gera, svarbiausia mano užduotis buvo pakeisti darbo klimatą ir pagerinti techninį šokėjų lygį. Manau, abi šias užduotis pavyko įvykdyti. Esu įsitikinęs, kad neįmanoma pamatuoti meno vertės. Tai, kas vieniems labai kokybiška ir įdomu, kitiems gali pasirodyti mažiau vertinga. Mano nuomone, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, turinčiame mažesnę nei tūkstančio vietų žiūrovų salę, būtina atsižvelgti į daugelį įvairių aplinkybių ir skonių. Repertuaras turi būti itin atsakingai subalansuotas“, – požiūrį į laiką, praleistą Lietuvoje, apibendrino choreografas.

© Lukasz Murgrabia

Jo nuomone, Vilniuje baleto žiūrovai tiesiog puikūs – jie ištikimi ir palaikantys, bet jų skonis iš esmės tradicinis. Todėl K. Pastoras siekė sumoderninti repertuarą ne revoliucingai, bet pamažu supažindindamas su šiuolaikiškesniais kūriniais, juos derindamas su klasikiniais pastatymais, kad baleto spektaklių lankomumas nesumažėtų.

Ypatingas K. Pastoro indėlis į Lietuvos choreografijos raidą – jo sumanytas ir įgyvendintas choreografinių kūrinių projektas Kūrybinis impulsas, kuriame pristatomuose savarankiškuose baleto artistų darbuose ypač pabrėžiamas bendradarbiavimas su lietuvių kompozitoriais, scenografais ir kostiumų dailininkais. Šios nuostatos tęsinys – spektaklių diptikas. Jame susitinka kadenciją baigęs baleto meno vadovas

The only ballet premiere of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre in 2020–2021 is a symbolic border, ending one significant stage of the creative activity of the Lithuanian Ballet Company. The frontier, beyond which the unknown but hopeful ballet space will open, extending what has been created for almost ten years.

In 2011, Polish choreographer Krzysztof Pastor (b.

1956) became the leader of the Lithuanian Ballet Company. For him, the greatest value of this period was the opportunity to meet new people with special qualities: talented, but also modest, honourable, with great manners and a positive attitude.

“When Gintautas Kėvišas invited me to become the artistic director of the company, we discussed the goals of future work, and I presented a three-year program. I have to say that I did not expect my work in Vilnius to last that long. Interviews with Gintautas Kėvišas started in September 2011; at that time the situation in the ballet company was not very good, and my most important task was to change the working atmosphere and improve the technical level of the dancers. I think I have succeeded in both of these tasks. I am convinced that it is impossible to measure the value of art. What seems very high quality and interesting to some, may be less valuable to others. In my opinion, at the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre, with less than 1000 seats, it is necessary to take into account many different circumstances and tastes. The repertoire should be especially responsibly balanced,” – the choreographer sums up his approach to the time spent in Lithuania.

In his opinion, ballet in Vilnius has simply wonderful spectators: they are loyal and supportive, but their taste is basically traditional. Therefore, Pastor sought to modernize the repertoire not revolutionarily, but gradually, introducing more modern works, harmoniously combining them with classical performances, so that the attendance of ballet performances would not decrease.

Krzysztof Pastor’s special contribution to the development of Lithuanian choreography is his project of creative choreographic works Creative Impulse, in which collaboration with Lithuanian composers,

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Vienintelė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2020–2021 m. sezono baleto premjera žymi simbolinę vieno reikšmingo Lietuvos baleto trupės kūrybinės veiklos etapo ribą. Už jos atsivers nežinoma, bet viltingai nuteikianti baleto erdvė, pratęsianti tai, kas buvo kuriama beveik dešimt metų.

57

su choreografu Martynu Rimeikiu (g. 1980), kuriam patikėta eiti šias svarbias pareigas ir rūpintis Lietuvos baleto ateitimi. Tam tikra prasme tai mokytojo ir mokinio susitikimas, panašus į įvykusį 2015 m., kai buvo parodyti trys vienaveiksmiai spektakliai: Itziko Galili Dalykai, kurių niekam nepasakojau, M. Rimeikio Visur kur mes nebuvom ir K. Pastoro Bolero. „Manau, kad tam tikru požiūriu choreografas ir baleto trupės vadovas turi būti ir pedagogas. Gaila, taip nutinka nedažnai. Kiek galėdamas stengiausi padėti Martynui, bet tik jis pats galėtų pasakyti, ar suvokia save kaip mano mokinį, – sako choreografas ir priduria: – Mane žavi daugelis jo darbo aspektų: drąsa, teatriškumas, gebėjimas įgyvendinti idėjas ir dar daug kas.“ K. Pastoras sezono premjerai pasirinko Arnoldo Schönbergo (1874–1951) Pragiedrėjusią naktį (Verklärte Nacht). Šio ekspresionistinės srovės kompozitoriaus kūriniai jau buvo atkreipę XX a. antrosios pusės choreografų George’o Balanchine’o, Kennetho MacMillano, Antony Tudoro dėmesį.

scenographers and costume designers was especially important in the independent works of ballet artists.

The continuation of this attitude is the diptych of productions, where the artistic director of ballet meets with choreographer Martynas Rimeikis (b.

1980), who is now entrusted with this important position and takes care of the future of Lithuanian ballet. In a sense, it is a teacher-student meeting, that has already taken place when three one-act productions were presented in 2015: Itzik Galili’s Things I Told Nobody, Martynas Rimeikis’ Everywhere We Weren’t and Kryzsztof Pastor’s Bolero.

“I think that in some ways the choreographer and the leader of the ballet company must also be an educator; it is a pity that this is not more common.

I tried to help Martynas as much as I could, but only he could tell if he perceived himself as my student,” – says the choreographer, adding: “I am fascinated by many aspects of his work: courage, theatricality, the ability to implement his ideas and much more”.

For the premiere of the season, Krzysztof Pastor chose Arnold Schoenberg’s (1874–1951) Verklärte Nacht. The works of this expressionist composer had already drawn the attention of such choreographers of the second half of the 20th century as George Balanchine, Kenneth MacMillan, Antony Tudor.

Pastor remembers a conversation with Rūta Kėvišienė, during which they both agreed that this opus by Schoenberg is one of the most important, beautiful and deepest musical works of the 20th century. The idea to create a ballet based on this music was born during that conversation.

The dramaturgy of the production, as well as the music, is determined by the poem of Richard Dehmel (1863–1920). Schoenberg’s Verklärte Nacht is a string sextet written in 1899 in just three weeks.

The work captured the composer’s turbulent feelings when he met his future wife Mathilde, the sister of his teacher Alexander Zemlinski. Like Dehmel’s poem, the musical also consists of five parts.

Written in 1896, the poem tells the story of a man and a woman walking in the moonlight. The woman reveals a secret to her beloved: she is expecting another man’s baby. The mood of excitement and uncertainty is illuminated by the motive of forgiveness that emerges at the end.

During the premiere at the Vienna Musikverein in 1902, the work was performed by two violins, two violas and two cellos, and in 1917 the composer prepared the edition of Verklärte Nacht for string orchestra.

Acid city. Živilė Baikštytė, Edvardas Smalakys 58

Pastor’s Verklärte Nacht will feature two pairs of soloists and about twenty dancers, but specific artists will be announced later. It has already been agreed that the scenography will be created by Adomas Jacovskis, and who will be the costume designer is still under discussion.

Vienos Musikverein 1902 m. įvykusioje premjeroje šį kūrinį atliko du smuikai, du altai ir dvi violončelės, o 1917 m. kompozitorius parengė Pragiedrėjusios nakties redakciją styginių orkestrui.

K. Pastoro Pragiedrėjusią naktį šoks dvi solistų poros ir apie dvidešimt šokėjų. Spektaklio scenografiją kurs Adomas Jacovskis.

1913 m. Paryžiuje, Eliziejaus Laukų teatre, įvykusi Igorio Stravinskio (1882–1971) baleto Šventasis pavasaris (Le Sacre du printemps) premjera lėmė

The premiere of Igor Stravinsky’s (1882–1971) ballet Le Sacre du printemps at the Elysée Field Theatre in Paris in 1913 resulted in the colourful stage life of this work, the first steps of which are related to the ballet impresario Sergei Diaghilev (1872–1929), dancer and choreographer Vaclav Nižinski (1889– 1950) and artist Nicholas Roerich (1874–1947).

Like many Russian creators in the 20th century, Stravinsky had no plans to become an artist at the beginning of the 19th century and began studying law at St. Petersburg University in 1901. However, growing up in a family of musicians, he attended harmony and counterpoint lessons privately, paying close attention to the suggestions given by Nikolai Rimsky-Korsakov, who taught him. One of Stravinsky’s early work for the orchestra, Fireworks, intrigued Diaghilev, who commissioned him to write The Firebird for the Russian Ballet. In his autobiography published in 1936, the composer recalled that at the end of The Bird of Fire (1910) he saw in his imagination a spectacle of pagan ritual: the elders sitting in a circle watched a girl dancing until she died, thus sacrificing herself to the God of Spring. After consulting with Roerich, who was interested in the culture and mystique of old Russia, they came up with the production The Great Sacrifice, although the idea had to be postponed for a while because the premiere of the ballet Petrushka (1911) was planned. Returning to this idea, the per-

Bolero.

Greta Gylytė, Eligijus Butkus

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

K. Pastoras prisimena pokalbį su Rūta Kėvišiene, kuriame jiedu sutarė, kad šis A. Schönbergo opusas – vienas iš svarbiausių, gražiausių ir giliausių XX a. muzikos kūrinių. Mintis sukurti baletą pagal šią muziką ir gimė tame pokalbyje. Spektaklio dramaturgiją, kaip ir muziką, lemia Richardo Dehmelio (1863–1920) eilėraštis. A. Schönbergo Pragiedrėjusi naktis – styginių sekstetas, parašytas vos per tris 1899 m. savaites.

Kūrinys įamžino įaudrintus kompozitoriaus jausmus sutikus savo mokytojo Alexandro Zemlinskio seserį Matildą – būsimą A. Schönbergo žmoną. Kaip ir R. Dehmelio eilėraštį, muzikos kūrinį sudaro penkios dalys. 1896 m. sukurtame eilėraštyje pasakojama apie mėnesienoje vaikštinėjančius vyrą ir moterį, kuri atskleidžia mylimajam paslaptį: ji laukiasi kito vyro kūdikio. Jaudulio, netikrumo nuotaikas keičia pabaigoje išryškėjantis atleidimo motyvas.

59

Procesas

spalvingą sceninį šio kūrinio, kurio pirmieji žingsniai susiję su baleto impresarijaus Sergejaus Diagilevo (1872–1929), šokėjo ir choreografo Vaclavo Nižinskio (1889–1950) ir dailininko Nikolajaus Rericho (1874–1947) kūrybine veikla, gyvenimą.

Kaip ir daugelis XX a. pradžios Rusijos kūrėjų, I. Stravinskis neketino tapti menininku ir 1901 m. Sankt Peterburgo universitete pradėjo studijuoti teisę. Bet, augęs muzikų šeimoje, jis privačiai lankė harmonijos ir kontrapunkto pamokas, daug dėmesio skyrė savo mokytojo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo pastaboms. Vienas ankstyvųjų I. Stravinskio kūrinių orkestrui – Fejerverkai – sudomino S. Diagilevą, ir šis užsakė savo Rusų baletui parašyti Ugnies paukštę.

Autobiografijoje, išleistoje 1936 m., kompozitorius prisiminė, kad bebaigdamas Ugnies paukštę (1910) vaizduotėje išvydo pagoniško ritualo reginį: ratu susėdę senoliai stebi iki mirties šokančią merginą, taip pasiaukojančią Pavasario dievui. Jis pasitarė su senosios Rusios kultūra ir mistika besidominčiu N. Rerichu, ir jiedviem kilo mintis sukurti spektaklį Didžioji auka. Sumanymą teko kuriam laikui atidėti į šalį, mat jau buvo suplanuota baleto Petruška (1911) premjera. Grįžus prie šios idėjos, spektaklis pavadintas Šventuoju pavasariu. Jau senokai patvirtinta, kad tarp kompozitoriaus įkvėpimo šaltinių buvo ir Jano Baudouino de Courtenay (1845–1929) pastangomis Krokuvoje 1900 m. išleistas tautosakininko Antano Juškos (1819–1880) surinktų lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys – Šventojo pavasario partitūroje aptinkamos šešios melodijos iš šio rinkinio.

60

formance was titled Le Sacre du printemps. It has long been confirmed that the composer’s sources of inspiration included a collection of melodies of Lithuanian folk songs collected by the folklorist Antanas Juška (1819–1880), published in Krakow in 1900 by the efforts of Jan Baudouino de Courtenay (1845–1929) – there are six melodies from this collection included in Le Sacre du printemps.

Although Stravinsky throught very highly of Nižinski as a dancer, the composer doubted his abilities as a choreographer. “The poor man didn’t understand anything about music. He could neither read the score nor play any instrument,” – he recalled later in his autobiography.

Conductor Pierre Monteux (1875–1964) only agreed to conduct the premiere after Diaghilev’s persuasion. At the age of ninety, this musician has said: “Back then, I didn’t like Le Sacre du printemps.

Ever since then, I have conducted it 50 times. And even now, I still don’t like it”.

The role of the victim in the premiere was played

by Bronislawa Nižinska (1891–1972); in later performances, when she couldn’t dance due to pregnancy, she was replaced by Maria Piltz (1891–1968).

The production, which received a lot of criticism, was shown for a short time only, and was later reborn in the 20th century, with the creation of the new choreography by Leonid Miasin (1895–1979).

In the 1930s, a choreographic version of Miasin

61

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Šventasis pavasaris. Auka – Eglė Špokaitė

Vertindamas V. Nižinskį kaip šokėją, kompozitorius abejojo juo kaip choreografu. „Vargšelis nieko nesuprato apie muziką. Jis nemokėjo nei skaityti partitūros, nei groti jokiu instrumentu“, – prisiminė vėliau I. Stravinskis autobiografijoje. Dirigentas Pierre’as Monteux (1875–1964) tik įkalbėtas S. Diagilevo sutiko diriguoti premjerą. Sulaukęs devyniasdešimties, šis muzikas sakė: „Tada nemėgau Šventojo pavasario. Nuo tol esu dirigavęs jį penkiasdešimt kartų. Nemėgstu jo ir dabar.“ Aukos vaidmenį premjeroje atliko Bronislava Nižinska (1891–1972), vėlesniuose spektakliuose, jai pradėjus lauktis kūdikio, – Maria Piltz (1891–1968).

Baletas sulaukė nemažai kritikos ir buvo rodomas neilgai. Jis atgimė XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai Leonidas Miasinas (1895–1979) sukūrė naują choreo­grafiją. L. Miasino choreografinis variantas 1930 m. buvo parodytas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Filadelfijoje; Aukos vaidmenį atliko Martha Graham (1894–1991). Vėliau spektaklį statė Mary Wigman (1957, Berlynas), Maurice’as Béjart’as (1959, Briuselis), K. MacMillanas (1962, Londonas), Natalija Kasatkina ir Vladimiras Vasiliovas (1965, Maskva), Pina Bausch (1975, Vupertalis) ir daugelis kitų. Šventasis pavasaris jau skambėjo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. 2000 m. spektaklį pastatė Vokietijoje dirbantis kinų choreografas Xin Peng Wangas. Šį I. Stravinskio kūrinį yra pamėgę ir Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjai: modernaus šokio teatrui Aura šį veikalą buvo pastatęs britų choreografas Roystonas Maldoomas (1991; atnaujintas 2008), savo repertuare spektaklį turi urbanistinio šokio teatras Low Air (2015).

62

was shown in Philadelphia, USA, with Martha Graham (1894–1991) as the Victim; later the production was staged by Mary Wigman (1957, Berlin), Maurice Béjart (1959, Brussels), Kenneth MacMillan (1962, London), Natalia Kasatkina and Vladimir Vasiliov (1965, Moscow), Pina Bausch (1975, Wuppertal) and many others.

Le Sacre du printemps has already been performed on the stage of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre: the production was staged in 2000

by Chinese choreographer Xin Peng Wang, who works in Germany. Stravinsky’s work is also loved

by Lithuanian contemporary dance creators: this work was staged for the modern dance theater Aura by British choreographer Royston Maldoom (1991; updated in 2008), and the production is also performed by the urban dance theater Low Air (premiere in 2015).

Le Sacre du printemps is the fourth large-scale work of choreographer Martynas Rimeikis. The creator, who has formed and grown in the space of Creative Impulse, appreciates Krzysztof Pastor’s leadership of the Lithuanian Ballet Company and calls it a new epoch – not only because of the European theatre concept in the repertoire, but also due to the style of working with the company, communication with artists. After getting acquainted with the choreographer’s work in the first years of his activities at the theater, Rimeikis vividly remembers Mindaugas Urbaitis’ ballet Acid City (2002), which was one of the few modern productions that provided hope for the ballet’s renewal. The choreographer is extremely grateful to his older colleague for

M. Rimeikis labai palaikė K. Pastoro idėją įtraukti į repertuarą jų abiejų sukurtų spektaklių vakarą. Jis jau seniai norėjo prisiliesti prie Šventojo pavasario. Šis noras dar labiau sustiprėjo šių metų pavasarį per karantiną, kai M. Rimeikis naujai išgirdo ir pajuto I. Stravinskio muziką. Tada ir nusprendė šio kūrinio imtis kaip tik dabar. Spektaklyje dalyvaus didžioji baleto trupės dalis, scenovaizdį kurs M. Jacovskis, kostiumus – Elvita Brazdylytė, diriguos Ričardas Šumila.

his Creative Impulse: the impetus to take the first step. Thanks to Pastor, he is now doing what he is doing. Rimeikis also appreciates choreographers of the end of the 20th century, especially Mats Ek and Jiří Kylián, whose works he first saw at the age of seventeen: the “meeting” with this choreography established his desire to create and speak through dance.

Martynas Rimeikis strongly supported the idea of ​​Krzysztof Pastor to include in the repertoire an evening of productions created by both of them.

He had long wanted to take Le Sacre du printemps into his own hands, and the desire was further strengthened in the spring, during the quarantine, when Rimeikis heard and felt the music again, so he decided to approach it without delay. The majority of the ballet company will take part in the production, the scenery will be created by Marijus Jacovskis, the costumes by Elvita Brazdylytė and the performance will be conducted by Ričardas Šumila.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Šventasis pavasaris – ketvirtas choreografo M. Rimeikio didelės apimties darbas. Kūrybinio impulso erdvėje susiformavęs ir išaugęs kūrėjas labai vertina K. Pastoro vadovavimo Lietuvos baleto trupei laikotarpį ir laiko jį nauju etapu ne tik dėl europie­tiško teatro sampratos tvirtinimo repertuare, bet ir dėl darbo su trupe, bendravimo su artistais stiliaus, į gerąją pusę pasikeitusio klimato trupėje. Su choreografo kūryba susipažinęs pirmaisiais savo paties darbo teatre metais, M. Rimeikis prisimena K. Pastoro pastatytą Mindaugo Urbaičio baletą Acid city (2002). Tuo metu tai buvo vienas iš nedaugelio šiuolaikinių pastatymų, teikiančių baleto atsinaujinimo vilčių. Choreografas vyresniajam kolegai be galo dėkingas už Kūrybinį impulsą – postūmį žengti pirmąjį žingsnį. K. Pastoro dėka jis dabar daro tai, ką daro, o iš kitų XX a. pabaigos choreografų ypač vertina Matsą Eką ir Jiří Kyliáną, kurių darbus pirmą kartą pamatė būdamas septyniolikos, – susitikimas su jų choreografija įtvirtino norą kurti ir kalbėti šokiu.

63

2020 rugsėjis 4 Pn 18.30 5 Št 18.30 8 An 18.30 9 Tr 18.30 11 Pn 18.30 12 Št 18.30

13 Sk 12.00 13 Sk 14.00 18 Pn 18.30 19 Št 10.00

19 Št 14.00 19 Št 17.00 20 Sk 12.00 23 Tr 18.00

24 Kt 18.30 25 Pn 18.30 26 Št 18.30 27 Sk 12.00

Turandot Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Operos solistės Laimos Šalučkaitės jubiliejui Turandot Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Turandot Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Turandot Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Turandot Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 €

2 Pn 18.30 3 Št 18.30 4 Sk 18.30 8 Kt 18.30 9 Pn 18.30 11 Sk 15.00 14 Kt 18.30 15 Kt 18.30 16 Pn 18.30 17 Št 18.30 18 Sk 12.00 21 Tr 18.30 22 Kt 18.30 23 Pn 18.30 24 Št 18.30

64

28 Tr 18.30

5

30 Pn 18.30

4

31 Št 18.30

5 * * 7

6 Pn 18.30 7 Št 18.30 8 Sk 12.00 12 Kt 18.30 13 Pn 18.30

*

20 Pn 18.30 21 Št 18.30

*

22 Sk 12.00

2

29 Sk 12.00

2 2

29 Sk 14.00

6 5

4 Pn 18.30 5 Št 18.30 6 Sk 18.00 8 An 18.30

Tarifas

Konkurso DAINŲ DAINELĖ baigiamasis koncertas / Final Concert of the SONG OF SONGS Competition Bilietų kainos: 8, 12, 15, 18, 20, 28 € PREMJERA Ana Bolena / Anna Bolena Bilietų kainos: 17, 26, 32, 36, 40, 75 € Operos solisto Vaclovo Daunoro kūrybinės veiklos 60-mečiui PREMJERA Ana Bolena / Anna Bolena Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € PREMJERA Ana Bolena / Anna Bolena Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Operos solistui Algirdui Grigui (1935–2019) atminti PREMJERA Ana Bolena / Anna Bolena Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Pelenė / Cinderella Bilietų kainos: 7, 10, 13, 15, 16, 18 € Kandidas / Candide Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Kandidas / Candide Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Kandidas / Candide Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Kandidas / Candide Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 €

2020–2021 sezono tarifai

9 Tr 18.30

5

11 Pn 18.30

5

12 Št 18.30

5

13 Sk 12.00

6

15 An 18.30

5

16 Tr 18.30 18 Pn 18.30

2

19 Št 18.30

6

20 Sk 18:00 20 Sk 18.00

5

27 Sk 12.00

4 4

29 An 18.30

1

30 Tr 18.30

4

31 Kt 18.30

4 4 4

Tarifas

november

december

5 5 5

Tarifas 2

Auksiniai scenos kryžiai / Golden Cross of the Stage Awards Bilietų kainos: 6, 10, 14, 17. 19, 28 € Piaf / La Piaf Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Piaf / La Piaf Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Bruknelė / The Tiny Lingonberry Bilietų kainos: 7, 10, 13, 15, 16, 18 € Amžinybė ir viena diena / Forever and a Day Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Amžinybė ir viena diena / Forever and a Day Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Procesas / Der Prozess Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Procesas / Der Prozess Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Procesas / Der Prozess Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Bruknelė / The Tiny Lingonberry Bilietų kainos: 7, 10, 13, 15, 16, 18 € Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 11 € Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 11 €

2020 gruodis 5

october

Operos solisto Edgaro Montvido sceninės veiklos LNOBT 20-mečiui Madam Baterflai / Madama Butterfly Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Madam Baterflai / Madama Butterfly Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Dirigento Vytauto Viržonio (1930–2010) jubiliejui Madam Baterflai / Madama Butterfly Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 €

2020 lapkritis 5 Kt 18.30

19 Kt 18.30

Žizel / Giselle Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Žizel / Giselle Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Žizel / Giselle Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € PREMJERA Ana Bolena / Anna Bolena Bilietų kainos: 17, 26, 32, 36, 40, 75 € Barbora Radvilaitė Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Barbora Radvilaitė Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 €

2019–2020 sezono tarifai

6

5

PREMJERA Žizel / Giselle Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Žizel / Giselle Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Žizel / Giselle Bilietų kainos: 17, 26, 32, 36, 40, 75 € Pelenė / Cinderella Bilietų kainos: 7, 10, 13, 15, 16, 18 €

october

2020 spalis

4

Kompozitoriui, teatro direktoriui Vytautui Laurušui (1930¬2019) atminti Turandot Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 11 € Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 11 € Asmik Grigorian koncertas / Concert of Asmik Grigorian Bilietų kainos: 38, 58, 68, 88, 108, 130 € VAIKŲ SAVAITGALIS Kamerinėje salėje Muzika mažoms ausytėms / Music for Tiny Ears Bilietų kaina 13 € Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 11 € Čipolinas / Cipollino Bilietų kainos: 8, 12, 15, 18, 20, 28 € Čipolinas / Cipollino Bilietų kainos: 8, 12, 15, 18, 20, 28 € Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso finalas / Finale of the International Virgilijus Noreika Competition for Singers Bilietų kainos: 8, 12, 15, 18, 20, 28 €

2020 spalis 1 Kt 18.30

Tarifas

september

4 4 1 4 4 4 5 5 1 * * 7

Tarifas

PREMJERA Traviata / La traviata Bilietų kainos: 38, 58, 68, 88, 108, 130 € PREMJERA Traviata / La traviata Bilietų kainos: 38, 58, 68, 88, 108, 130 € Lietuvos baletui – 95 Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 12, 16, 19, 21, 24, 30 € Šikšnosparnis / Die Fledermaus Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Šikšnosparnis / Die Fledermaus Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Don Kichotas / Don Quixote Bilietų kainos: 38, 58, 68, 88, 108, 130 € Don Kichotas / Don Quixote Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Gala koncertas | Gala Concert Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 15 € Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 15 € Operos solisto Vytauto Juozapaičio sceninės veiklos LNOBT 30-mečiui PREMJERA Traviata / La traviata Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Dirigento Rimo Geniušo (1920–2012) jubiliejui PREMJERA Traviata / La traviata Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € LIETUVOS OPERAI – 1OO Traviata / La traviata Bilietų kainos: 46, 70, 86, 100, 116, 200 €

7 7 6 5 5 5 6 3 5 5 7 6 7 * * 6 6

3 Sk 18.00 5 An 18.30 6 Tr 18.30 8 Pn 18.30 9 Št 18.30 10 Sk 12.00 10 Sk 18.00 13 Tr 18.30 15 Pn 18.30

16 Št 18.30

17 Sk 12.00 21 Kt 18.30 22 Pn 18.30 23 Št 18.30 24 Sk 12.00 27 Tr 18.30 28 Kt 18.30 29 Pn 18.30 30 Št 18.30 31 Sk 12.00 31 Sk 18.00

Traviata / La traviata Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Traviata / La traviata Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Traviata / La traviata Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Traviata / La traviata Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 12, 16, 19, 21, 24, 30 € Spragtukas / The Nutcracker Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Laisvės gynėjų dienai Koncertas / Concert Bilietų kainos: 12, 16, 19, 21, 24, 30 € Stebuklingas mandarinas | Hercogo Mėlynbarzdžio pilis / The Miraculous Mandarin | Bluebeard‘s Castle Bilietų kainos: 10, 14, 18, 20, 23, 30 € Operos solisto Arnoldo Voketaičio jubiliejui Stebuklingas mandarinas | Hercogo Mėlynbarzdžio pilis / The Miraculous Mandarin | Bluebeard‘s Castle Bilietų kainos: 10, 14, 18, 20, 23, 30 € Snieguolė ir septyni nykštukai / Snow White and the Seven Dwarfs Bilietų kainos: 8, 12, 15, 18, 20, 28 € Don Kichotas / Don Quixote Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Don Kichotas / Don Quixote Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Don Kichotas / Don Quixote Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Bruknelė / The Tiny Lingonberry Bilietų kainos: 8, 12, 15, 18, 20, 28 € Karmen / Carmen Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Karmen / Carmen Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Operos solisto Gehamo Grigoriano (1951–2016) jubiliejui Karmen / Carmen Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Piaf / La Piaf Bilietų kainos: 12, 18, 24, 27, 30, 42 € Pelenė / Cinderella Bilietų kainos: 7, 10, 13, 15, 16, 18 € Piaf / La Piaf Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 €

2021 vasaris 5 Pn 18.30 6 Št 18.30 12 Pn 18.30 13 Št 18.30 14 Sk 18.00 19 Pn 18.30 20 Št 18.30 21 Sk 12.00 25 Kt 18.30 26 Pn 18.30 27 Št 18.30 28 Sk 12.00

february

SUGRĮŽIMAS Ernanis / Ernani Bilietų kainos: 12, 18, 24, 27, 30, 42 € SUGRĮŽIMAS Ernanis / Ernani Bilietų kainos: 12, 18, 24, 27, 30, 42 € Romeo ir Džuljeta / Romeo and Juliet Bilietų kainos: 13, 21, 28, 32, 36, 60 € Romeo ir Džuljeta / Romeo and Juliet Bilietų kainos: 13, 21, 28, 32, 36, 60 € Romeo ir Džuljeta / Romeo and Juliet Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Amžinybė ir viena diena / Forever and a Day Bilietų kainos: 12, 18, 24, 27, 30, 42 € Amžinybė ir viena diena / Forever and a Day Bilietų kainos: 13, 21, 28, 32, 36. 60 € Penki Merės stebuklai / Five Miracles of Mary Bilietų kainos: 8, 12, 15, 18, 20, 28 € Kandidas / Candide Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Kandidas / Candide Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Kandidas / Candide Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Pelenė / Cinderella Bilietų kainos: 7, 10, 13, 15, 16, 18 €

Tarifas

2021 kovas

8

7 Sk 12.00

5

7 Sk 14.00

4 4 4 5 5 3 4 3 3

3

2 5 5 5 2 4 4 5

10 Tr 18.30 12 Pn 18.30 13 Št 18.30 14 Sk 12.00 14 Sk 14.00 25 Kt 18.30

26 Pn 18.30

27 Št 18.30 28 Sk 12.00 31 Tr 18.30

2 Pn 18.30 9 Pn 18.30 10 Št 18.30 11 Sk 18.00 13 An 18.30

4

16 Pn 18.30

1

17 Št 18.30

Tarifas 4

18 Sk 12.00 21 Tr 18.30

4

23 Pn 18.30

4

24 Št 18.30

5 5 5 4 5 2 4 4 5 1

Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 11 € Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 11 € Lošėjas / The Gambler Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Lošėjas / The Gambler Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Lošėjas / The Gambler Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 11 € Kamerinėje salėje Zuikis Puikis / Smarty Bunny Bilietų kaina 11 € PREMJERA PRAGIEDRĖJUSI NAKTIS | ŠVENTASIS PAVASARIS / Verklärte Nacht | Le Sacre du printemps Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € PREMJERA PRAGIEDRĖJUSI NAKTIS | ŠVENTASIS PAVASARIS / Verklärte Nacht | Le Sacre du printemps Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € PREMJERA PRAGIEDRĖJUSI NAKTIS | ŠVENTASIS PAVASARIS / Verklärte Nacht | Le Sacre du printemps Bilietų kainos: 18, 27, 34, 38, 42, 75 € Pelenė / Cinderella Bilietų kainos: 7, 10, 13, 15, 16, 18 € Manon Bilietų kainos: 10, 14, 18, 20, 23, 30 €

2021 balandis 1 Kt 18.30

28 Tr 18.30 29 Kt 18.30 30 Pn 18.30

7 Pn 18.30 8 Št 18.30 9 Sk 12.00

april

Piaf / La Piaf Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Manon Bilietų kainos: 12, 18, 24, 27, 30, 42 € Turandot Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Turandot Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Turandot Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Turandot Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Čiurlionis Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Čiurlionis Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Penki Merės stebuklai / Five Miracles of Mary Bilietų kainos: 8, 12, 15, 18, 20, 28 € Operos solisto Abdono Lietuvninko (1921–1994 ) jubiliejui Don Karlas / Don Carlo Bilietų kainos: 12, 16, 19, 21, 24, 30 € Don Karlas / Don Carlo Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Operos solistės Irenos Milkevičiūtės sceninės veiklos 45-mečiui Don Karlas / Don Carlo Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Korsaras / Le corsaire Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Korsaras / Le corsaire Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 € Baleto solisto Aleksandro Molodovo jubiliejui Korsaras / Le corsaire Bilietų kainos: 15, 22, 29, 34, 38, 60 €

2021 gegužė 6 Kt 18.30

march

may

Eugenijus Oneginas / Eugene Onegin Bilietų kainos: 10, 14, 18, 20, 23, 30 € Eugenijus Oneginas / Eugene Onegin Bilietų kainos: 12, 18, 24, 27, 30, 42 € Eugenijus Oneginas / Eugene Onegin Bilietų kainos: 14, 20, 24, 28, 32, 42 € Snieguolė ir septyni nykštukai / Snow White and the Seven Dwarfs Bilietų kainos: 8, 12, 15, 18, 20, 28 €

Tarifas

* * 6 6 6 * * 6

6

6

1

Tarifas3

4 4 5 5 4 4 4 4 2 3 4

Sezono kalendorius l Season Calendar

2 Št 18.30

january

4 5 5 5

Tarifas

4 4 4 2

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

2021 sausis

65

Perkelti spektakliai | Rescheduled Performances 66

Perkelti spektakliai – bilietai galioja!

Rescheduled performances – all tickets are valid!

Perkeltas iš

From: PREMJERA Žizel / Giselle

(2020 05 30)

PREMJERA Ana Bolena / Anna Bolena

(2020 05 14)

PREMJERA Ana Bolena / Anna Bolena

(2020 05 15)

2020 08 14 2020 08 25

Nukeltas į To:

2020 09 26 2020 10 04

2020 08 27

2020 10 14

2020 09 26

2020 10 15

2020 09 30

2020 10 16

2020 03 25

2021 01 15

2020 03 26

2021 01 16

Piaf / La Piaf

2020 03 14

2021 01 30

Ernanis / Ernani

2020 03 20

2021 02 05

Ernanis / Ernani

2020 03 21

2021 02 06

Romeo ir Džuljeta / Romeo and Juliet

(2020 03 27)

Romeo ir Džuljeta / Romeo and Juliet

(2020 03 28)

Amžinybė ir viena diena /

(2020 04 09)

Amžinybė ir viena diena /

(2020 04 10) 2020 05 16

2021 02 20

Manon

2020 04 16

2021 03 31

Manon

2020 04 18

2021 04 02

Eugenijus Oneginas / Eugene Onegin

2020 04 03

2021 05 06

Eugenijus Oneginas / Eugene Onegin

2020 04 04

2021 05 07

Stebuklingas mandarinas |

Hercogo Mėlynbarzdžio pilis / The Miraculous Mandarin |

Bluebeard‘s Castle

Stebuklingas mandarinas |

Hercogo Mėlynbarzdžio pilis /

The Miraculous Mandarin |

Bluebeard‘s Castle

Forever and a Day Forever and a Day

2020 06 19 2020 06 20 2020 05 15

2021 02 12 2021 02 13 2021 02 19

67

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

68

premjeros / premieres

Giuseppe Verdi / 1813–1901

TRAVIATA LA TRAVIATA

Arnold Schönberg / 1874–1951

PRAGIEDRĖJUSI NAKTIS VERKLÄRTE NACHT

Igor Stravinskij / 1882–1971

ŠVENTASIS PAVASARIS

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

LE SACRE DU PRINTEMPS

69

69

70

Giuseppe Verdi / 1813–1901

TRAVIATA LA TRAVIATA 4 v. opera italų k. / an opera in 4 acts, sung in Italian Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Ričardas Šumila Dirigentai | Conductors: Sesto Quatrini (12.29, 31; 01.02, 03), Julius Geniušas (12.30; 01.05, 06) Režisierius | Director Fabio Ceresa Scenografas | Set Designer Tiziano Santi Kostiumų dailininkas | Costume Designer Giuseppe Palella Choreografas | Choreographer Mattia Agatiello Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas

Premjera 2020 m. gruodžio 4 d. | Premiere: 4 December, 2020

Naujojo pastatymo režisierius Fabio Ceresa sako: „Pirmiausia spektaklyje ieškau nuostabos efekto, kurį patiriame matydami gražias scenas, išpuoselėtus kostiumus. Svarbu susitelkti į dramaturgijos idėjas ir spektaklio esmę, bet estetinis grožis tik sustiprina meno vertę, akį traukiantis vaizdas perteikia tikrąją operos magiją. Mano spektaklių kostiumai persmelkti prabangos, istorijos ir fantazijos – tai padeda kurti šią magiją. Tas pat pasakytina ir apie scenas – jos prabangios, keliančios nuostabos, estetinio pasigėrėjimo jausmą.

Man tai labai svarbu. Tai neatsiejama operos dalis, kurią, mano supratimu, svarbu išsaugoti ir perteikti.“

2020 12 04 2020 12 05

2020 12 29 2020 12 30

2020 12 31 2021 01 02

G. Verdi’s La Traviata is one of the most popular and most produced operas in the world. This work also marked the beginning of Lithuanian opera, which celebrates its centenary on the 31 December 2020. In the repertoire of LNOBT, since the establishment of the theatre, it has not been performed for only a couple of years, so we often call it “national Lithuanian opera”. Throughout the 20th century and until 2002 we greeted the New Year by raising champagne glasses together with Violetta and Alfredo. For a while, this tradition was gone, but on 31 December 2020, while celebrating the 100th anniversary of Lithuanian opera, we shall once again spend New Year’s Eve with the sound of La Traviata. This will be the ninth production of this opera at the LNOBT. The director of the new production Fabio Ceresa says: “First of all, in the production I am looking for the effect of surprise, which we experience when we see beautiful scenes, well-groomed costumes.

It is of course important to focus on the ideas of dramaturgy and the essence of the performance, but the aesthetic beauty only enhances the value of art, the eye-catching image conveys the true magic of opera. The costumes of my production are infused with luxury, history, fantasy – it contributes to the creation of that magic.

The same is true of the scenography: it is rich, luxurious, evoking sense of aesthetic satisfaction. This is very important to me indeed.

It is an integral part of the opera, which I believe is important to preserve and convey.“

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

G. Verdi Traviata – viena populiariausių ir dažniausiai statomų pasaulyje operų, šiuo spektakliu prasidėjo ir Lietuvos operos, kurios gyvavimo šimtmetį švenčiame 2020 m. gruodžio 31 d., kelias.

LNOBT repertuare nuo pat teatro įsikūrimo ji neskambėjo vos porą metų, tad dažnai pavadiname ją „nacionaline lietuvių opera“. Visą dvidešimtąjį amžių iki pat 2002 m. Naujuosius sutikdavome šampano taures keldami su Violeta ir Alfredu. Kurį laiką ši tradicija buvo dingusi, bet 2020 m. gruodžio 31 d. Naujuosius, švęsdami Lietuvos operos 100-metį, vėl pasitinkame skambant Traviatai. Tai bus jau devintasis šios operos pastatymas LNOBT.

2021 01 03 18.00 2021 01 05

2021 01 06

71

Arnold Schönberg / 1874–1951

PRAGIEDRĖJUSI NAKTIS VERKLÄRTE NACHT vienaveiksmis baletas / one-act ballet Choreografas | Choreographer Krzysztof Pastor Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Ričardas Šumila Scenografijos dailininkas | Set Designer Adomas Jacovskis Kostiumų dailininkė | Costume Designer Jurgita Jankutė Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas

Premjera 2021 m. kovo 25 d. | Premiere: 25 March, 2021

Vienintelė LNOBT sezono baleto premjera žymi simbolinę vieno reikšmingo Lietuvos baleto trupės kūrybinės veiklos etapo ribą. Kurdami vienaveiksmių šokio spektaklių diptiką, simboliškai susitiks kadenciją baigęs LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras (g. 1956) su choreografu Martynu Rimeikiu (g. 1980), kuriam šįmet buvo patikėta eiti šias svarbias pareigas ir toliau rūpintis Lietuvos baleto ateitimi. Tam tikra prasme tai mokytojo ir mokinio susitikimas.

The only ballet premiere of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre in the 2020–2021 season marks the symbolic boundary of one significant stage of the creative activity of the Lithuanian ballet company. Former artistic director Krzysztof Pastor (b. 1956) will meet symbolically with choreographer Martynas Rimeikis (b. 1980), who has been entrusted with this important position this year and will continue to take care of the future of Lithuanian ballet. In a sense, it is a teacher-student meeting.

K. Pastoras sezono premjerai pasirinko Arnoldo Schönbergo (1874– 1951) Pragiedrėjusią naktį (Verklärte Nacht). Spektaklio dramaturgiją, kaip ir muziką, lemia Richardo Dehmelio (1863–1920) eilėraštis.

Jame pasakojama apie mėnesienoje vaikštinėjančius vyrą ir moterį, kuri atskleidžia mylimajam paslaptį: ji laukiasi kito vyro kūdikio...

A. Schönbergo Pragiedrėjusi naktis buvo parašyta vos per tris 1899 m. savaites. Kūrinys įamžino kompozitoriaus jausmus sutikus savo mokytojo Alexandro Zemlinskio seserį Matildą – būsimą A. Schönbergo žmoną... K. Pastoro Pragiedrėjusią naktį šoks dvi solistų poros ir apie dvidešimt šokėjų.

K. Pastor chose Arnold Schönberg‘s (1874–1951) Verklärte Nacht as the premiere of the season. The dramaturgy of the play, as well as the music, is determined by the poem of Richard Dehmel (1863–1920). It tells the story of a man and a woman walking in the moonlight. She reveals a secret to her beloved: she is expecting another man‘s baby... A. Schönberg‘s Verklärte Nacht was written in just three weeks in 1899. The work immortalized composer‘s feelings after meeting Mathilde, the sister of his teacher Alexander von Zemlinsky – the future wife of A. Schönberg. K. Pastor’s Verklärte Nacht shall be performed by two pairs of soloists and around twenty dancers.

72

Igor Stravinskij / 1882–1971

ŠVENTASIS PAVASARIS LE SACRE DU PRINTEMPS vienaveiksmis baletas / one-act ballet Choreografas | Choreographer Martynas Rimeikis Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Ričardas Šumila Scenografijos dailininkas | Set Designer Marijus Jacovskis Kostiumų dailininkė | Costume Designer Elvita Brazdylytė Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas

Premjera 2021 m. kovo 25 d. | Premiere: 25 March, 2021

M. Rimeikis has wanted to touch Igor Stravinsky‘s (1882– 1971) The Rite of Spring for quite a while. This desire was further strengthened during the quarantine, when the choreographer newly heard and felt the music of I. Stravinsky. This composer, already in 1910, saw a spectacle of pagan ritual in his imagination: the elders sitting in a circle, watching a girl dancing to death, thus sacrificing herself to the god of Spring. I. Stravinsky consulted with Nicholas Roerich (1874–1947), who was interested in the culture and mystique of ancient Russia, and they both came up with the idea of creating a theatre production. It was found that among the composer‘s sources of inspiration was a collection of melodies of Lithuanian folk songs collected by the folklorist Antanas Juška (1819–1880): six melodies from this collection can be found in the score of The Rite of Spring.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

M. Rimeikis seniai norėjo prisiliesti prie Igorio Stravinskio (1882–1971) Šventojo pavasario. Šis noras dar labiau sustiprėjo per karantiną, kai choreografas naujai išgirdo ir pajuto I. Stravinskio muziką. Šis kompozitorius dar 1910 m. vaizduotėje išvydo pagoniško ritualo reginį: ratu susėdę senoliai stebi iki mirties šokančią merginą, taip pasiaukojančią Pavasario dievui. I. Stravinskis pasitarė su senosios Rusios kultūra ir mistika besidominčiu Nikolajumi Rerichu (1874–1947), ir jiedviem kilo mintis sukurti spektaklį. Nustatyta, kad tarp kompozitoriaus įkvėpimo šaltinių buvo ir Krokuvoje 1900 m. išleistas tautosakininko Antano Juškos (1819–1880) surinktų lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys: Šventojo pavasario partitūroje aptinkamos šešios melodijos iš šio rinkinio.

2021 03 25

2021 03 26

2021 03 27

73

74

operos / operas

Gaetano Donizetti / 1797–1848

ANA BOLENA ANNA BOLENA

Sergej Prokofjev / 1891–1953

LOŠĖJAS THE GAMBLER

Leonard Bernstein / 1918–1990

KANDIDAS CANDIDE

Giacomo Puccini / 1858–1924

TURANDOT TURANDOT

Giuseppe Verdi / 1813–1901

DON KARLAS DON CARLO

Jules Massenet / 1842–1912

MANON MANON

Johann Strauss / 1825–1899

ŠIKŠNOSPARNIS DIE FLEDERMAUS

Piotr Čaikovskij / 1840–1893

EUGENIJUS ONEGINAS EUGENE ONEGIN

Georges Bizet / 1838–1875

KARMEN CARMEN

Giacomo Puccini / 1858–1924

MADAM BATERFLAI 2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

MADAMA BUTTERFLY

75

Gaetano Donizetti / 1797–1848

G. Donizetti opera Ana Bolena Lietuvoje pastatyta pirmą kartą, tai bendras LNOBT ir vieno žymiausių Europos operos teatrų Teatro dell’Opera di Roma pastatymas ir dar vienas bel canto šedevras LNOBT repertuare.

Viena gražiausių G. Donizetti operų, kurią jis parašė būdamas 33 metų greičiau nei per mėnesį. Tai buvo 29 kompozitoriaus opera. Jos premjera įvyko 1830 m.

Milane, sulaukė didelės sėkmės. Tik po šios premjeros Donizetti mokytojas J. S. Mayr į savo mokinį ėmė kreiptis Maestro, o amžininkai ėmė gretinti jo vardą su tokiomis italų operos žvaigždėmis kaip V. Bellini ar G. Rossini.

ANA BOLENA ANNA BOLENA

2 veiksmų opera italų kalba / an opera in 2 acts, sung in Italian Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Sesto Quatrini Režisierius | Director Andrea de Rosa Scenografas | Set Designer Luigi Ferrigno (pagal | after Sergio Tramonti) Kostiumų dailininkė | Costume Designer Ursula Patzak Šviesų dailininkas | Lighting Designer Pasquale Mari Šviesų dizaino įgyvendintojas | Executive Lighting Designer Levas Kleinas Choro meno vadovas | Artistic Director of Chorus Česlovas Radžiūnas

Anna Bolena is among the most beautiful creations by G. Donizetti, which he wrote over the course of one month at the age of 33; it was his 29th opera. The premiere of the new work was unveiled in 1830 in Milan and proved to be very successful. After this premiere Donizetti’s teacher J. S. Mayr started addressing his student as Maestro, while his contemporaries began associating him with such stars of Italian opera as V. Bellini or G. Donizetti.

G. Donizetti’s opera Anna Bolena has never been produced in Lithuania – the present work is a co-production between the LNOBT and Teatro dell’Opera di Roma, one of the most famous theatres in Europe.

Bendras LNOBT ir Opera di Roma teatro pastatymas | Co-production between the LNOBT and Opera di Roma Premjera 2020 m. spalio 4 d. | Premiere: 4 October, 2020

76

2020 10 04 18:00 2020 10 14

2020 10 15 2020 10 16

2020 10 17

Sergej Prokofjev / 1891–1953

LOŠĖJAS THE GAMBLER

4 veiksmų opera rusų kalba / an opera in 4 acts, sung in Russian Muzikos vadovas | Music Director Modestas Pitrėnas Dirigentas | Conductor Ričardas Šumila Režisierius | Director Vasilij Barchatov Scenografas | Set Designer Zinovij Margolin Kostiumų dailininkė | Costume Designer Olga Šaišmelašvili Vaizdo projekcijų dailininkas | Video Designer 2BLCK (Maria Feodoridi, Kirill Malovičko) Choro meno vadovas | Artistic Director of Chorus Česlovas Radžiūnas

2021 03 10

2021 03 12

S. Prokofiev’s opera The Gambler is one of his most famous operas, based upon an autobiographical story of the same name written by F. Dostoyevsky. The opera is rarely produced in world’s theatres due to its complexity, therefore, each production usually attracts unique attention of both the audience and the critics, and naturally turn into a major cultural event.

The present production brings together an exceptionally strong international team: conductor Modestas Pitrėnas, director Vasily Barkhatov, set designer Zinovij Margolin, costume designer Olga Shaishmelashvili and others. V. Barkhatov is one of the most famous directors of the young generation, collaborating with many best theatres of the world, and also known to the Lithuanian audience – in 2012 he directed P. Tchaikovsky’s Eugene Onegin at the LNOBT. The complicated vocal parts of The Gambler will be performed by famous opera soloists from Lithuania and abroad. One of the guest soloists is soprano Asmik Grigorian, who at this point is enjoying a breathtaking career: in 2019 she received an International Opera Award as the best singer in the world.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Premjera 2020 m. vasario 12 d. | Premiere: 12 February, 2020 Trukmė 2.50 val. | Running time: 2.50 hrs.

S. Prokofjevo opera Lošėjas – viena žymiausių kompozitoriaus operų, sukurta garsios autobiografinės F. Dostojevskio novelės pagrindu. Dėl savo sudėtingumo Lošėjas nėra dažnai statoma opera pasaulio teatrų scenose, tačiau kiekvienas jos pastatymas sulaukia išskirtinio tiek publikos, tiek ir kritikų dėmesio ir tampa įvykiu muzikos ir teatro pasaulyje. Šiam operos pastatymui suburta stipri tarptautinė komanda: dirigentas Modestas Pitrėnas, režisierius Vasilijus Barchatovas, scenografas Zinovijus Margolinas, kostiumų dailininkė Olga Šaišmelašvili ir kt. V. Barchatovas yra vienas žymiausių jaunosios kartos režisierių, kuriantis daugelio garsių pasaulio teatrų scenose, žinomas ir Lietuvos publikai, – 2012 m. LNOBT buvo pastatyta jo režisuota P. Čaikovskio opera Eugenijus Oneginas.

Sudėtingas operos personažų partijas atlieka ne vien žymūs Lietuvos operos solistai, bet ir dainininkai gastrolieriai. Viena iš kviestinių operos primadonų yra sopranas Asmik Grigorian, šiuo metu daranti stulbinančią karjerą pasaulyje, 2019 m. pavasarį Tarptautiniuose operos apdovanojimuose paskelbta geriausia pasaulyje operos soliste.

2021 03 13

77

Leonard Bernstein / 1918–1990

KANDIDAS CANDIDE

2 veiksmų operetė anglų kalba / an operetta in 2 acts, sung in English Muzikos vadovas | Music Director Sesto Quatrini Dirigentas | Conductor Ričardas Šumila Režisierius | Director Vincent Boussard Scenografas | Set Designer Vincent Lemaire Kostiumų dailininkas | Costume Designer Christian Lacroix Kostiumų dailininko asistentas | Assistant to the Costume Designer Robert Schwaighofer Šviesų dailininkas | Lighting Designer Nicolas Gilli Vaizdo projekcijų dailininkė | Video Designer Isabel Robson Choreografas | Choreographer Helge Letonja Choro meno vadovas | Artistic Director of Chorus Česlovas Radžiūnas Premjera 2019 m. rugsėjo 13 d. | Premiere: 13 September, 2019 Trukmė 3 val. | Running time: 3 hrs.

78

2020 10 21 2020 10 22

2020 10 23 2020 10 24

1759 m. Prancūzijoje pasirodė vieno žymiausių XVIII a. mąstytojų, satyriko ir filosofo Voltaire’o apsakymas Kandidas, arba Optimizmas. Slapta išspausdintas, dėl savo politinės satyros, religinio piktžodžiavimo ir socialinės kritikos jis tuoj pat buvo uždraustas. Tačiau ši juokingai liūdna, kupina ironijos filosofinė apysaka tik populiarėjo. O 1956 m. tapo Leonardo Bernsteino (1918–1990), pasak The New York Times, „vieno genialiausių, talentingiausių ir labiausiai vertinamų muzikų per visą Amerikos istoriją“, operetės Kandidas pagrindu. Premjera įvyko Niujorko Broadway teatre, spektaklis, neprarandantis nei satyriškai perteikto temos aktualumo, nei muzikos žavesio, statomas daugelyje pasaulio teatrų. 2012 m. ši operetė pirmą kartą skambėjo Lietuvoje, LNOBT. Dabartinį pastatymą publikai parengė iš elegantiškų Manon ir Kapulečiai ir Montekiai pastatymų pažįstamas prancūzų režisierius Vincent’as Boussard’as su ta pačia kūrėjų komanda.

French Enlightenment writer, historian and philosopher Voltaire presented his novella Candide, or Optimism in 1759 in France. The work was published in secrecy due to its sharp political satire, religious blasphemy and social critique, and was immediately banned. However, this charmingly sad, brilliantly ironic philosophical story still managed to achieve popularity, until in 1956 it was used as a background for Leonard Bernstein’s (1918-1990) operetta Candide, which, according to New York Times, turned into “one of the most genial, talented and valuable musicals in the entire history of the USA”.

The premiere of Candide took place at the Broadway theatre in New York – its ever-relevant satiric subject and charm led to many more productions all over the world. In 2012 the operetta was performed for the first time in a concert format at the LNOBT. The present production of Candide is prepared by French director Vincent Boussard, who is already known to the Lithuanian audience from his elegant productions of Manon and I Capuleti e I Montecchi, and music director Sesto Quatrini.

2021 02 25 2021 02 26

2021 02 27

TURANDOT TURANDOT

2 v. opera italų kalba / an opera in 2 acts, sung in Italian Muzikos vadovas | Music Director Modestas Pitrėnas Dirigentai | Conductors: Ričardas Šumila (09.04, 05, 08, 09, 11, 12), Martynas Staškus (04.09, 10, 11, 13) Režisierius, scenografijos ir šviesų dailininkas | Stage Director, Set and Lighting Designer Robert Wilson Režisūros bendraautorė | Associate Director Nicola Panzer Scenografijos bendraautorė | Associate Set Designer Stephanie Engel Šviesų dizaino bendraautoris | Associate Light Designer John Torres Kostiumų dailininkas | Costume Designer Jacques Reynaud Perukų ir grimo dailininkė | Hair and Make-up Designer Manu Halligan Vaizdo projekcijų programuotojas | Video Maker Tomek Jeziorski Dramaturgas | Dramaturg José Enrique Macián Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas Bendras LNOBT, Madrido Teatro Real, Hiustono Grand Opera ir Toronto Canadian Opera Company pastatymas | Co-production between the LNOBT, Teatro Real, Houston Grand Opera and Toronto Canadian Opera Company

G. Puccini opera Turandot – kupina metaforų ir alegorijų pasaka apie žiauriąją princesę Turandot, už neįmintas mįsles kapojusią gerbėjams galvas.

Tai epinė simbolistinė drama, išskirtinė opera visoje G. Puccini kūryboje.

Lietuvos operoje Turandot pirmą kartą buvo pastatyta 2003 m. Šį kartą mūsų scenoje ją įkūnijo dirigentas Modestas Pitrėnas ir išskirtinio braižo režisierius Robertas Wilsonas, kuris šiame pastatyme yra ir scenografijos bei šviesų dailininkas. Savo pastatymuose režisierius skrupulingai apgalvoja kiekvieną detalę: visų personažų judesiai kruopščiai suskaičiuoti, šviesos ir veiksmo ritmika sukomponuota sekundės tikslumu.

Lietuvos publikai R. Wilsonas pažįstamas iš 2007 m. rodytos J. S. Bacho Pasijos pagal Joną inscenizacijos (bendras pastatymas su Paryžiaus Châtelet teatru), kuri pelnytai laikoma vienu iš meniškiausių pastatymų, rodytų mūsų teatre.

Filled with metaphors and allegories, this epic symbolist drama – fable about the cruel princess Turandot, inspired Puccini to write a piece that is utterly unique in the context of his creative legacy.

Turandot was first produced in Lithuania in 2003; this time Turandot was brought to life by conductor Modestas Pitrėnas and iconic theatre director Robert Wilson, who also created lighting and set designs for this production. In his works R. Wilson always displays extraordinary precision: every movement is perfectly calculated, the rhythm of light and action wonderfully in tune.

Mr. R. Wilson is already well-known to the Lithuanian audience: in 2007 LNOBT presented his staging of J. S. Bach’s Johannespassion (co-production with Theatre du Chatelet in Paris) – to this day it still remains as one of the most beautiful and aesthetically perfected productions of the LNOBT.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Giacomo Puccini / 1858–1924

Premjera LNOBT 2019 m. kovo 1 d. | Premiere: 1 March, 2019 Trukmė 2.45 val. | Running time: 2.45 hrs.

2020 09 04 2020 09 05

2020 09 08 2020 09 09

2020 09 11 2020 09 12

2121 04 09 2021 04 10

2021 04 11 18.00 2021 04 13

79

Giuseppe Verdi / 1813–1901

DON KARLAS DON CARLO

4 v. (2 dalių) opera italų kalba | an opera in 4 acts (2 parts), sung in Italian

Muzikos vadovas | Music Director Pierre Vallet Dirigentas | Conductor Sesto Quatrini Režisierius | Director Günter Krämer Scenografas ir dramaturgas | Set Designer and Dramaturgist Herbert Schäfer Kostiumų dailininkė | Costume Designer Isabel Ines Glathar Režisierė statytoja | Directing Cooperation Jūratė Sodytė Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas Premjera 2016 m. kovo 4 d. | Premiere: 4 March, 2016 Trukmė 3 val. | Running time: 3 hrs.

80

2021 04 21

2021 04 23

Giuseppe’s Verdi opera Don Karlas – vienas reikšmingiausių teatro pastatymų ir, nepaisant itin prieštaringų nuomonių, – labai stipraus poveikio spektaklis. O ar galėtų būti kitaip? Juk G. Verdi Don Karlas, priskiriamas „didžiosios operos“ (grand opera) žanrui, yra stiprus veikalas ne tik nuostabia muzika, bet ir istorinių personažų charakteriais, dramatišku siužetu. Statytojai, kurdami savąją šios operos versiją, taip pat pasirinko ne iliustratyvų dramos perteikimą, tačiau siekė atskleisti pačius giliausius jos klodus. Pagrindinis režisieriaus tikslas buvo įsigilinti į G. Verdi veikalą ir atsisakyti operą nuo pat 19 a. Paryžiaus scenos lydinčių klišių. Šiame pastatyme Günteris Krämeris pateikė netikėtų sprendimų ir sąsajų: kūrėją paveikė ir inspiravo roko kultūros žvaigždės Davido Bowie priešmirtinė atsisveikinimo žinutė – dainos Blackstar vaizdo klipas ir jo prasmės. 2016 m. spektaklio kūrėjai pelnė 3 Auksinių scenos kryžių apdovanojimus – geriausiu metų režisieriumi paskelbtas Günteris Krämeris, taip pat įvertinti Herbertas Schäferis (už geriausią scenografiją) ir mecosopranas Eglė Šidlauskaitė (už Eboli vaidmenį).

LNOBT‘s latest production of Giuseppe Verdi’s opera Don Carlo immediately turned into one of the most significant theatre events, and the extremely diverse opinions that it caused only prove the fact that this version of G. Verdi’s masterpiece generates a very strong impact on its viewers. And how could it be any different? After all, Don Carlo, belonging to the grand opera genre, is a majestic work of art, encompassing wonderful musical material, impressive historical characters and dramatic storyline.

The creative team of the current production presented their own version of Don Carlo, refusing theatrical illustrations and focusing on the revelation of deepest layers of meaning, hidden within music and text. The main goal of director Günter Krämer was to delve deep into G. Verdi’s opera and eliminate all possible clichés that have been plaguing it ever since it was first presented on the Parisian stage in the 19th century. He was affected and inspired by the rock star David Bowie’s spectacular farewell message, his final album Blackstar – the aesthetics of the video for album’s title song have become certain point of departure for the staging.

In 2016 the production of Don Carlo won 3 Golden Cross of the Stage awards for Günter Krämer (best director), Herbert Schäfer (best set designer) and Eglė Šidlauskaitė (for the role of Eboli).

2021 04 24

MANON MANON

3 v. opera prancūzų kalba | an opera in 3 acts, sung in French

Muzikos vadovas | Music Director Cyril Diederich Dirigentas | Conductor Julius Geniušas Režisierius, kostiumų dailininkas | Director, Costume Designer Vincent Boussard (Prancūzija | France) Scenografas | Set Designer Vincent Lemaire (Belgija | Belgium) Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas Bendras LNOBT, San Fransisko operos ir Izraelio operos pastatymas | Co-production between the LNOBT, San Francisco Opera and the Israeli Opera Premjera 2015 m. rugsėjo 18 d. | Premiere: 18 September, 2015 Trukmė 3.50 val. | Running time: 3.50 hrs.

2021 03 31

2021 04 02

Publikos numylėtinė J. Massenet opera Manon kartu su Gounod Faustu ir Bizet Karmen yra viena žinomiausių prancūzų operų. LNOBT Manon premjera įvyko 2015 m. rugsėjo 18 d. ir iš karto patraukė visų dėmesį, sulaukė itin palankių publikos ir kritikų įvertinimų, nes šiam spektakliui renkantis statytojus svarbiausias kriterijus buvo artimumas prancūzų operos tradicijai. Tad scenoje iš tiesų šurmuliuoja Paryžiaus gatvės, sklinda La Belle Époque žavesys.

Kuo ši opera tebežavi, prabėgus net 130 metų nuo jos premjeros 1884 m. sausio 19 d. Opéra Comique teatre Paryžiuje? Jau pats Manon siužetas aprėpia gausybę istorinių, psichologinių, socialinių prasmių, sėkmingai pasiekiančių ir šių dienų žmogaus sąmonę, užkabinančių ir kiekvieno asmeninius jausmus.

Talentingasis kompozitorius Massenet buvo įžvalgus psichologas, gebantis perteikti jausmus, subtiliai piešti herojų, ypač moterų, portretus. Ir šios operos centre – moters asmenybės drama, jos prieštaringų išgyvenimų, atrodytų, nesikeičiančių šimtmečiais, „partitūra”.

Along with Gounod’s Faust and Bizet’s Carmen, Jules Massenet’s Manon is one of the most famous and beloved French operas. At the LNOBT the premiere of Manon was presented on 18 September, 2015. The production immediately attracted everyone’s attention and was greeted with very positive reviews from both the audience and the critics.

The main criterion for choosing creative team for Manon was its relation to the French operatic tradition. Thus, on the stage one can see the authentic chatter from the streets of Paris and the spellbinding charm of La Belle Époque.

What makes this opera so attractive, even after 130 years have passed since its premiere at the Opéra Comique theatre in Paris on 19 January, 1884? The storyline of Manon itself contains a great amount of historical, psychological and social meanings that reach out to the consciousness of a contemporary human being, appealing to everyone’s personal feelings. And still, the central element of this opera is one woman’s drama, the “score” of her ambivalent experiences that never seems to change even as the ages pass.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Jules Massenet / 1842–1912

81

Johann Strauss / 1825–1899

ŠIKŠNOSPARNIS DIE FLEDERMAUS

2 v. operetė lietuvių kalba | an operetta in 2 acts, sung in Lithuanian Libretą į lietuvių kalbą vertė | Libretto translated into Lithuanian

by Vlada Mikštaitė, Antanas Gailius Muzikos vadovas | Music Director Martynas Staškus Dirigentas | Conductor Julius Geniušas Režisierius | Director Gediminas Šeduikis Scenografijos ir šviesų dailininkas | Set and Lighting Designer Andu Dumitrescu (Rumunija | Romania) Kostiumų dailininkė | Costume Designer Agnė Kuzmickaitė Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas Choreografė | Choreographer Edita Stundytė Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas Premjera 2012 m. gruodžio 31 d. | Premiere: 31 December, 2012 Trukmė 3 val. | Running time: 3 hrs.

82

2020 12 15

2020 12 16

Operetė Šikšnosparnis amžiams įrašė Johanno Strausso vardą į muzikinio teatro istoriją ir iki šiol yra neprilygstamas, klasikinis šio žanro pavyzdys.

Dar J. Straussui esant gyvam Šikšnosparnis pastatytas 200 teatrų ir iki šiol išlieka dažniausiai statoma operetė pasaulyje. Kas lėmė tokį neblėstantį populiarumą? Žavingi apsipažinimai, kaukių baliaus flirtas, elegantiškas lengvumas, nerūpestinga sumaištis, svaiginamai veržlios ir šlageriais tapusios melodijos – net ir priekabiausi klausytojai šią operetę laiko tobulu kūriniu!

Die Fledermaus was the operetta that firmly included the name of Johann Strauss into the history of musical theatre and remains to this day as an unrivaled, classical example of the genre.

While Strauss was still alive, Die Fledermaus made its way into the repertoires of 200 different theatres and even today it is the most often produced operetta in the world. What were the reasons behind the popularity of this most Viennese operetta? Mistaken identities, flirtatious moments at the ball, elegant lightness of being and charming confusion, as well as spellbinding melodies – even the most sophisticated appreciators of opera claim that Die Fledermaus is indeed a perfect work of art!

Piotr Čaikovskij / 1840–1893

EUGENIJUS ONEGINAS EUGENE ONEGIN

3 v. opera rusų kalba | an opera in 3 acts, sung in Russian Muzikinis vadovas | Music Director Robertas Šervenikas Dirigentai | Conductors: Modestas Pitrėnas (05.06, 07), Ričardas Šumila (05.08) Režisierius | Director Vasilij Barchatov Scenografas | Set Designer Zinovij Margolin Kostiumų dailininkė | Costume Designer Marija Danilova Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas

Eugene Onegin was one of composer Piotr Tchaikovsky’s favourite works, and he was overjoyed to witness the success of his “child” not only in Russia, but also in Europe. “I wrote this opera simply because one day I felt an enormous urge to express through the language of music everything that was begging to be expressed in Onegin. Thus, I gave in and did this as best as I could”.

In this production director Vasily Barkhatov doesn’t strive to make the story contemporary – instead, he is trying to decode elements of meaning that are hidden in composer’s score. In director’s view, Eugene Onegin is a story that transcends time. And although the costumes have rather strict historical implications, all dramas within the opera – meetings, separations, inevitable fate – are just as relevant today, as they were a long time ago.

2021 05 07

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Premjera 2012 m. gegužės 18 d. | Premiere: 18 May, 2012 Trukmė 3 val. | Running time: 3 hrs.

2021 05 06

Kompozitoriui P. Čaikovskiui Eugenijus Oneginas buvo vienas mylimiausių kūrinių. Jis buvo laimingas, matydamas šio savo kūdikio sėkmę ne tik Rusijoje, bet ir Europoje. Tai paaiškina jausmai, kuriuos Čaikovskis sudėjo į Eugenijų Oneginą: „Šią operą parašiau todėl, kad vieną gražią dieną neapsakomai stipriai panorau perteikti muzika visa, kas Onegine prašėsi būti taip perteikta.

Tai aš ir padariau, kaip mokėjau.“ Šiuo pastatymu režisierius Vasilijus Barchatovas nesiekia šiuolaikinti istorijos, pirmiausiai jis atsižvelgia į tai, ką pats P. Čaikovskis užrašė operos partitūroje.

Režisierius traktuoja Eugenijų Oneginą lyg belaikę istoriją. Ir nors kostiumai išduoda konkretesnį laikotarpį – praėjusio amžiaus pradžią, visos operoje vykstančios dramos – susitikimai, išsiskyrimai, neišvengiama gyvenimo kaita – vyko anuomet, vyksta ir mūsų dienomis.

2021 05 08

83

Karmen – dažniausiai pasaulyje statoma opera: per 140 metų, prabėgusių nuo šio kūrinio premjeros Paryžiaus Opéra-Comique teatro scenoje, neatsirado nė vienos operos, kuri prilygtų G. Bizet Karmen pastatymų skaičiumi. Intriguojantis siužetas apie Ispanijos čigonę, dėl laisvės ir meilės pasirinkusią mirtį. Operos istorija – gyvybingas mūsų amžiaus kultūros mitas apie paslaptingą moters prigimtį. Pasak režisieriaus Arnaud Bernard‘o, tai fantastiška muzika, fantastiška istorija, fantastiška struktūra.

Iš šios operos nieko neįmanoma išimti, joje nėra nieko nereikalingo.

Georges Bizet / 1838–1875

KARMEN CARMEN

2 v. opera prancūzų kalba | an opera in 2 parts, sung in French Muzikos vadovas | Music Director Robertas Šervenikas Dirigentas | Conductor Rafael Sanchez Araña Režisierius | Director Arnaud Bernard Scenografas | Set Designer Alessandro Camera Kostiumų dailininkė | Costume Designer Maria Carla Ricotti Choreografas | Choreographer Gianni Santucci Šviesų dailininkas | Lighting Designer Vinicio Cheli Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas

Carmen is the most frequently staged opera in the world: ever since it premiered 140 years ago at the Opéra-Comique in Paris, it has remained unsurpassed by any other operatic work when it comes to the number of productions. The intriguing story of a gypsy from Spain, who bravely chooses death in the name of liberty and love, is one of the most impressive contemporary myths dealing with the mysterious nature of a Woman.

Director Arnaud Bernard said: “It is fantastic music, fantastic story, fantastic structure. Nothing can be taken out of this opera, because nothing is unnecessary.“

Premjera 2009 m. lapkričio 20 d. | Premiere: 20 November, 2009 Trukmė 3.15 val. | Running time: 3.15 hrs.

84

2021 01 27

2021 01 28

2021 01 29

MADAM BATERFLAI MADAM BUTTERFLY

3 v. opera italų kalba | an opera in 3 acts, sung in Italian

Muzikos vadovas | Music Director David Parry Dirigentas | Conductor Ričardas Šumila Režisierius | Director Anthony Minghella Režisierė choreografė | Associate Director and Choreographer Carolyn Choa Scenografas | Set Designer Michael Levine Kostiumų dailininkė | Costume Designer Han Feng Šviesų dailininkas | Lighting Designer Peter Mumford Lėlės sukurtos | Puppets created by the Blind Summit Theatre Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas Bendras LNOBT, Anglijos nacionalinės operos ir Metropolitan Opera pastatymas | Co-production between the LNOBT, English National Opera and the Metropolitan Opera

Premjera 2006 m. kovo 23 d. | Premiere: 23 March, 2006 Trukmė 3.30 val. | Running time: 3.30 hrs.

2020 10 28

2020 10 30

2020 10 31

„Pirmas dalykas, kurį reikėtų pasakyti apie G. Puccini operos pastatymą, yra tas, kad spektaklis nepakartojamo grožio. Antras dalykas – spektaklis nepakartojamo grožio. Trečias… Pamirškite operą, grožėkitės reginiu scenoje! Šis Madam Baterflai spektaklis taip pakeri vaizdais, kad darosi nebesvarbu, apie ką visa ši istorija, jaudina ji ar ne. Nuo pirmo iki paskutinio garso opera prikausto dėmesį“, – 2005 m. po premjeros Londone rašė Financial Times. Šio pastatymo režisierius Anthony Minghella – aštuonių Oskarų laureatas, kino filmų Anglas ligonis, Talentingasis ponas Riplis ir Šaltasis kalnas režisierius. Madam Baterflai Anglijos nacionalinėje operoje buvo Anthony Minghellos debiutas operos teatre, sulaukęs didelės sėkmės. Didžiojoje Britanijoje šis režisieriaus darbas buvo įvertintas garbinga Lawrence’o Olivier premija kaip geriausia 2005 metų operos premjera. Vilniuje spektaklis rampos šviesą išvydo po pusmečio ir buvo pripažintas vienu geriausių operos pastatymų mūsų teatre.

“The first thing to say about English National Opera‘s new Puccini production is that it is stunningly pretty. The second thing to say is that, well, it is stunningly pretty. And the third thing… Forget the opera – admire the stage pictures. This Butterfly is so visually entrancing it doesn‘t matter what the story is about or whether it touches the heart.

From the first note to last, the eyes have it”, – wrote Financial Times after the premiere in London. The director of this production Anthony Minghella was a laureate of eight Academy Awards, known to the world as a famous director and screenwriter of The English Patient, The Talented Mr. Ripley, The Cold Mountain. The production of Madam Butterfly at the English National Opera marked director’s debut in the field of opera and proved to be highly successful. It won the prestigious Lawrence Olivier prize as the best opera premiere of 2005 and was presented in Vilnius after six months, on 23 March, 2006 – it was soon named one of the best opera productions of all times to be shown at the LNOBT.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Giacomo Puccini / 1858–1924

85

86

baletai / ballets

Adolphe Adam / 1803–1856

ŽIZEL GISELLE

Adolphe Adam / 1803–1856

KORSARAS LE CORSAIRE

Mindaugas Urbaitis / g. 1952

PROCESAS DER PROZESS

PIAF La Piaf

Sergej Prokofjev / 1891–1953

ROMEO IR DŽULJETA ROMEO AND JULIET

Ludwig Alois Minkus / 1826–1917

DON KICHOTAS DON QUIXOTE

Piotr Čaikovskij / 1840–1893

SPRAGTUKAS THE NUTCRACKER

Giedrius Kuprevičius / g. 1944

ČIURLIONIS ČIURLIONIS

BARBORA RADVILAITĖ BARBORA RADVILAITĖ

Rita Mačiliūnaitė / g. 1985

AMŽINYBĖ IR VIENA DIENA Béla Bartók / 1881–1945

STEBUKLINGAS MANDARINAS THE MIRACULOUS MANDARIN

HERCOGO MĖLYNBARZDŽIO PILIS BLUEBEARD’S CASTLE

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

FOREVER AND A DAY

87

Adolphe Adam / 1803–1856

Romantiškojo baleto šedevras Žizel – vienas populiariausių baletų pasaulyje, klasikinis romantiškojo baleto pavyzdys, ypatingai mėgstamas ir Lietuvos publikos. Šį kartą baletą Žizel LNOBT scenoje pastatė žymi ispanų choreografė Lola de Ávila. Tai išskirtinio talento choreografė, kuri yra dirbusi su San Fransisko baleto trupe, Ženevos Didžiojo teatro baleto trupe, Paryžiaus operos baleto trupe ir kitomis garsiausiomis pasaulio trupėmis, ji yra apdovanota Ispanijos karaliaus skiriamu aukso medaliu už indėlį į šokio kultūros puoselėjimą. Choreografės sukurtas Žizel baletas remiasi Petipa, Coralli ir Perrot choreografijos pagrindu.

ŽIZEL GISELLE

2 veiksmų baletas | a ballet in 2 acts Choreografė | Choreographer Lola de Ávila Muzikos vadovas ir dirigentas | Music director and Conductor Martynas Staškus Kostiumų dailininkė | Costume Designer Soledad Seseña del Moral Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas Scenografijos koncepcijos autorius | Concept of Stage Design by Raffaele del Savio

The romantic masterpiece Giselle is one of the most popular ballets in the world. Perfect example or romantic ballet, it has always been very much appreciated by Lithuanian audiences. This time Giselle was reborn on the stage of LNOBT thanks to famous Spanish choreographer Lola de Avila.

This exceptionally talented choreographer has previously collaborated with the ballet companies of the San Francisco Ballet Grand Théâtre de Genève, Opéra national de Paris and other prominent companies in the entire world.

For her achievements L. de Avila was bestowed Golden Medal by the King of Spain. Her Giselle is based on choreographies of Petipa, Coralli and Perrot.

Premjera 2020 m. rugpjūčio 27 d. | Premiere: 27 August, 2020 Trukmė 2 val. | Running time 2 hrs.

88

2020 09 24 2020 09 25

2020 09 26 2020 10 01

2020 10 02 2020 10 03

Adolphe Adam / 1803–1856

Tai baletas žiūrovams, ieškantiems teatre stebuklo… Jeigu pakilus uždangai pratrūkstate plojimais vos išvydę scenoje saulės užlietą turgaus aikštę, jeigu rietuvės butaforinių kriaušių ir persikų jums džiugina akį ir prašosi į burną, jeigu negalite atsigėrėti neįtikėtinais, akinamai žėrinčiais kostiumais vilkinčių pašų, eunuchų, vergių ir korsarų jaudinamai naivia pantomima, o laivo katastrofa scenoje jus jaudina labiau nei pranešimas apie tai televizijos žiniose, – šis baletas jums.

KORSARAS LE CORSAIRE

3 v. baletas | a ballet in 3 acts Choreografas | Choreographer Manuel Legris Muzikos vadovas | Music Director Valerij Ovsianikov Dirigentas | Conductor Robertas Šervenikas Scenografijos ir kostiumų dailininkė | Set and Costume Designer Luisa Spinatelli Šviesų dailininkė | Lighting Designer Marion Hewlett

Le Corsaire is a ballet for those members of the audience who are seeking miracles whenever they visit a theatre… If, once the curtain rises, you are overcome with an urge to applaud the sunny market square on the stage, if piles of beautiful fake pears and peaches delight your eyes and water your mouth, if you‘re moved by the rivetingly naïve body language of pashas, eunuchs, slaves and pirates, if you’re fascinated by their glamorous costumes, and if a shipwreck on the stage makes you more worried than hearing about one in real life on TV news – then this ballet is most certainly for you.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Premjera 2018 m. balandžio 27 d. | Premiere: 27 April, 2018 Trukmė 3 val. | Running time: 3 hrs

2021 04 28

2021 04 29

2021 04 30

89

Mindaugas Urbaitis / g. 1952

Procesas – baletas pagal F. Kafkos romaną apie vilties išsaugojimą, apie meilės blyksnį, apie šviesą biurokratinio absurdo kupinoje sistemoje. Betono šalčiu dvelkianti Marijaus Jacovskio scenografija su monumentalia giljotina padės įsijausti į šokio kalba perteiktą piliečio ir valdiškos sistemos akistatos tragizmą. Tai pirmasis choreografo Martyno Rimeikio ilgametražis baletas, LNOBT tapęs Metų įvykiu, sulaukęs milžiniškos sėkmės bei už choreografiją ir M. Urbaičio muziką pelnęs Auksinius scenos kryžius. Taip pat – tai pirmasis lietuviškas spektaklis, parodytas Mezzo kanale.

PROCESAS DER PROZESS

2 v. baletas | a ballet in 2 acts Choreografas | Choreographer Martynas Rimeikis Muzikos vadovas | Music Director Modestas Barkauskas Dirigentas | Conductor Ričardas Šumila Elektroninės muzikos fragmentų autorė | Author of Electronic Music Fragments Marija Paškevičiūtė Scenografas | Set Designer Marijus Jacovskis Kostiumų dailininkė | Costume Designer Jurgita Jankutė Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas

Der Prozess is ballet set after F. Kafka’s novel – it speaks to us about the preservation of hope, ray of love, and light within the system of bureaucratic absurd. It is the first full length ballet created by choreographer Martynas Rimeikis, featuring music by Mindaugas Urbaitis, as well as cold and stark concrete sets by Marijus Jacovskis, featuring a monumental guillotine, allowing the audience to experience the tragic confrontation between an individual and official system even stronger. Having turned into a sensation right after its premiere, Der Prozess received the Event of the Year award from the LNOBT and two Golden Cross of the Stage awards for best choreography and best music. It is also the first Lithuanian production broadcasted on the MEZZO Channel.

Premjera 2017 m. gruodžio 1 d. | Premiere: 1 December, 2017 Trukmė 1.40 val. | Running time: 1.40 hrs.

90

2020 11 19

2020 11 20

2020 11 21

PIAF LA PIAF

2 v. baletas | a ballet in 2 acts pagal Édith Piaf, Gabriel Fauré, Maurice Ravel ir kt. muz. | set to the music of Édith Piaf, Gabriel Fauré, Maurice Ravel, etc.

Spektaklis su fonograma | Music performed on tape

Premjera 2017 m. balandžio 21 d. | Premiere: 21 April, 2017 Trukmė 2 val. | Running time: 2 hrs.

2020 11 06

2020 11 07

The song Non, je ne regrette rien took the world by storm, and No, I don‘t regret anything was the life motto of its performer legendary Édith Piaf (1915–1963). This petite, fragile woman possessed a powerful voice, with which she told stories of love, loss, passion and the Parisian life, which was immortalized by choreographer M. Bigonzetti. The exceptionally emotional singer, the unrivalled legend of the chanson genre, was often called the sparrow of Paris, and to the French she remains as the national pride and treasure of their country.

M. Bigonzetti‘s choreography is all about humour, sensuality, athleticism and beauty. His language of movement is lively and creates powerful images. Piaf is not a strictly biographical production: there are no specific characters, only women and men, submerged into the dimmed light of cabaret culture in the middle of the 20th century. The principle character of the ballet is the voice of Piaf, still serving as an inspiration through the words, melodies, its rich and slightly rough timbre.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Choreografas | Choreographer Mauro Bigonzetti Dekoracijų ir šviesų dailininkas | Set and Lighting Designer Carlo Cerri Šviesų dizaino bendraautoris | Associate Lighting Designer Massimo Consoli Kostiumų dailininkai | Costume Designers Ugnė Tamuliūnaitė, Mauro Bigonzetti Choreografo asistentė | Assistant to the Choreographer Macha Daudel

Non, je ne regrette rien – ši daina apskriejo visą pasaulį, įkūnydama gyvenimo šūkį Ne, aš nieko nesigailiu. Juo gyvenime rėmėsi dainos atlikėja, legendinė Édith Piaf (1915–1963), tobulai valdžiusi savo galingą, sielvarto kupiną balsą, pasakojantį apie meilę, praradimus, aistrą ir paryžietišką gyvenimą, apie kurį garsus italų choreografas Mauro Bigonzetti sukūrė šį baletą. Smulkutė, trapi, labai emocinga menininkė buvo vadinama Paryžiaus žvirbleliu, prancūzams ji – nacionalinė vertybė ir pasididžiavimas. Édith Piaf visam laikui liko chanson žanro gerbėjų atmintyje.

Mauro Bigonzetti choreografija – tai sąmojis, jausmai, atletiškumas ir grožis.

Jo judesių kalba nepaprastai gyvybinga, kurianti įtaigią vaizdinių panoramą.

Piaf – ne biografinis spektaklis, jame nėra konkrečių personažų, tik moterys ir vyrai, panardinti blausioje XX a. vidurio kabaretų kultūros šviesoje. Vis dėlto svarbiausiu veikėju lieka jos balsas, iki šiol įkvepiantis daugelį žodžiais, melodijomis ir sodriu, šiurkštoku tembru.

2021 01 30

2021 01 31 18.00

2021 04 01

91

Sergej Prokofjev / 1891–1953

ROMEO IR DŽULJETA ROMEO AND JULIET

2 v. baletas | a ballet in 2 acts Choreografas | Choreographer Krzysztof Pastor Muzikos vadovas | Music Director Modestas Pitrėnas Dirigentas | Conductor Modestas Barkauskas Scenografijos ir kostiumų dailininkė | Set and Costume Designer Tatyana van Walsum Vaizdo projekcijų ir šviesų dailininkas | Video and Lighting Designer Wijnand van der Horst Premjera 2016 m. spalio 10 d. | Premiere: 10 October, 2016 Trukmė 2.10 val. | Running time: 2.10 hrs.

92

2021 02 12

2021 02 13

Baletą Romeo ir Džuljeta Sergejus Prokofjevas kūrė 1935–1936 m., tada jis labai gailėjosi parvykęs iš Vakarų į Rusiją ir ėmėsi žygių grįžti atgal, tačiau geležinė uždanga jam užsivėrė. Tik ką sukurto įspūdingo baleto kratėsi sovietinės Rusijos teatrai, ir rampos šviesą jis išvydo 1938 m. Brno mieste, Čekoslovakijoje.

Lietuvoje šis S. Prokofjevo baletas buvo pastatytas 1977 ir 1993 metais. Dabar šią amžinos meilės istoriją išvydome choreografo Krzysztofo Pastoro akimis. „Prokofjevo muzika – geniali. Shakespeare’as – genialus. Jų kūryba ypatinga, nes aktuali visada. Šį kūrinį pasirinkau ne tam, kad ką nors užgaučiau ar šokiruočiau publiką. Tiesiog noriu parodyti, jog šis pasakojimas puikiai atitinka mūsų gyvenimą šiandien. Romeo ir Džuljetos istorija gali pasirodyti svarbi maištaujančiam paaugliui, išvargusiam reklamos agentūros darbuotojui, naujų interpretacijų ieškančiam mokytojui, savo iPad’e naršančiam studentui ar motinai, kuri augina tris vaikus. Noriu kalbėti paprastiems žmonėms, besigrumiantiems su kasdienėmis problemomis.“ Choreografas Krzysztofas Pastoras

Sergei Prokofiev created ballet Romeo and Juliet in 1935-1936 – at that time he regretted his return from West to Russia and tried to get back, however, the Iron Curtain prevented him from doing so. The new impressive ballet was shunned by Russian theatres and saw daylight only in 1938 in Brno, Czechoslovakia. In Lithuania its premiere was unveiled in 1977. The production created in 1993

by Vladimir Vasiliev turned into a staple of Lithuanian ballet. The new interpretation of the eternal love story was offered by choreographer Krzysztof Pastor. „Prokofiev’s music is brilliant. Shakespeare is brilliant. Their genius lies in the fact that they are still relevant. I haven’t taken up this text because I want to offend someone or because I want to shock people. I simply want to show how well the story fits our own situation. The story of Romeo and Juliet can speak to a rebellious teenager, a tired advertising agency employee, a teacher seeking new interpretations, a student browsing for new iPad applications and a mother bringing up three children. I want to speak to ordinary people struggling with their everyday problems.“ Choreographer Krzysztof Pastor

2021 02 14 18.00

Ludwig Alois Minkus / 1826–1917

Iš Austrijos į Rusiją 1850 m. atvykęs kapelmeisteris, kompozitorius Ludwigas Minkusas kūrė muziką baletams. Su choreografu Mariusu Petipa jie padovanojo žiūrovams du nemarius baletus – Bajaderę ir Don Kichotą. Pastarojo premjera įvyko 1869 m., o Lietuvoje pirmą kartą pastatytas 1936 m., vėliau žiūrovai matė dar ne vieną Don Kichoto versiją, įvairiai interpretuotą, tačiau visada žėrinčią, uždegančią, kupiną geros nuotaikos. Šio Don Kichoto choreografas peterburgietis Vasilijus Medvedevas užsibrėžė pastatyti baletą autentiškai, t. y. pagal pirminę M. Petipa versiją. Remdamasis 1871 m. Sankt Peterburge pastatyto Don Kichoto pirmavaizdžiu, jis atsisakė daugelio vėliau šiame balete atsiradusių elementų. Kita vertus, choreografas sugrąžino prologą, kuris buvo dingęs iš vėlesnių spektaklio variantų. Juk būtent prologas, kuriame matome Liūdnojo Vaizdo riterį, pateisina baleto pavadinimą.

DON KICHOTAS DON QUIXOTE

3 v. baletas | a ballet in 3 acts Choreografas | Choreographer Vasilij Medvedev Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Martynas Staškus Scenografas | Set Designer Andrej Voitenko Kostiumų dailininkė | Costume Designer Jelena Zaiceva Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas

Violinist, kapellmeister and composer from Austria Ludwig Minkus arrived in Russia in 1850, and resided in Moscow and Saint Petersburg composing music for ballets. He soon became the music composer of the Directorate of the Imperial Theatres of Moscow and Saint Petersburg. L. Minkus established a very successful collaboration with choreographer Marius Petipa; together they created two immortal ballets La Bayadère and Don Quixote. The latter ballet premiered in 1869 and was first produced in Lithuania in 1936.

Later theatregoers witnessed many other productions of this masterpiece.

Choreographer of current Don Quixote, Vasilij Medvedev from Saint Petersburg, set out on a mission to bring this ballet back to its authentic form and recreate the original version by M. Petipa. Relying on the production that was presented in 1871 in Saint Petersburg, he omitted many of the elements that were included in the ballet over the years. On the other hand, choreographer brought back the Prologue, which had disappeared from the earlier versions of Don Quixote. This Prologue, in which we see Knight of the Sad Countenance, fully justifies the title of this ballet.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Premjera 2016 m. balandžio 29 d. | Premiere: 29 April, 2016 Trukmė 3.20 val. | Running time: 3.20 hrs.

2020 12 18

2020 12 19

2021 01 21

2021 01 22

2021 01 23

93

Piotr Čaikovskij / 1840–1893

SPRAGTUKAS THE NUTCRACKER

2 v. baletas | a ballet in 2 acts Mariuso Petipa libretas pagal E. T. A. Hoffmanno pasaką Spragtukas ir pelių karalius | Libretto by Marius Petipa after E. T. A. Hoffmann‘s fairytale The Nutcracker and the Mouse King Krzysztofo Pastoro redakcija | Krzysztof Pastor‘s edition Choreografas | Choreographer Krzysztof Pastor Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Martynas Staškus Dirigentas | Conductor Modestas Barkauskas (12.12, 13; 01.10) Dailininkas | Designer Viačeslav Okunev Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas Premjera 2014 m. lapkričio 21 d. | Premiere: 21 November, 2014 Trukmė 2.30 val. | Running time: 2.30 hrs.

94

2020 12 06 18.00 2020 12 08

2020 12 09 2020 12 11

„Didelė eglutė vidury kambario buvo nukabinėta auksiniais ir sidabriniais obuoliais, lyg žiedai iš pumpurų skleidėsi cukriniai migdolai ir margi saldainiai, o kiek dar kitų kitokiausių gražių skanėstų ant visų šakelių! O gražiausia tame nuostabiame medelyje buvo šimtai žvakučių, žėrinčių ant jo tamsių šakų…“ – taip prasideda vokiečių romantiko Ernsto Theodoro Amadeus Hoffmanno pasaka Spragtukas ir pelių karalius. Ji įkvėpė Piotrą Čaikovskį sukurti nuostabią muziką baletui, kuris žavi visus, mažus ir didelius. O Kalėdų laikotarpiu kyla tikras Spragtuko bumas!

Puikiai žinomų menininkų – choreografo Krzysztofo Pastoro ir dailininko Viačeslavo Okunevo – valia ši stebuklų pilna istorija šįkart vyksta Vilniuje, o pasakos moralą kiekvienas turi suvokti pats, juk visiems tenka sutikti gyvenime savąjį spragtuką: kas slepiasi po bjauria jo išvaizda, ką gali rasti įveikęs kietą riešuto kevalą?..

“The majestic fir tree in the middle of the room was decorated with golden and silver apples, sugared almonds and colourful candies were blossoming as if they were flowers, and just look at all those other wonderful sweet! And yet, the most beautiful image was created by the hundreds of little candles, beaming through the darkness of the branches…” This is how The Nutcracker and the Mouse King, written by the German romantic writer Ernst Theodor Amadeus Hoffmann, begins. It inspired Piotr Tchaikovsky to create an incredibly beautiful music for ballet that manages to charm both children and their parents. Even today, around Christmas time a real The Nutcracker fever is always shaking up theatres all over the world!

Created by two well-known artists, choreographer Krzysztof Pastor and designer Vyacheslav Okunev, the magical story of The Nutcracker is this time unfolding in Vilnius. The moral of the story is always a very personal interpretation, because all of us encounter our own nutcrackers – what is hidden behind its unattractive exterior, and what can you find once you crack the hard shell of a nut..?

2020 12 12 2020 12 13 12.00

2021 01 08 2021 01 09

2021 01 10 12.00 2021 01 10 18.00

ČIURLIONIS ČIURLIONIS

2 v. baletas | a ballet in 2 acts Choreografas ir režisierius | Choreographer and Director Robert Bondara Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Robertas Šervenikas Scenografijos ir kostiumų dailininkės | Set and Costume Designers Diana Marszałek, Julia Skrzynecka Šviesų dailininkas | Lighting Designer Maciej Igielski Vaizdo projekcijų dailininkė | Video Designer Ewa Krasucka Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas Premjera 2013 m. gegužės 24 d. | Premiere: 24 May, 2013 Trukmė 2.10 val. | Running time: 2.10 hrs.

Niekas nežino, kokia drama siautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sieloje, kokie vaizdiniai ir skambesiai jaudino jo vaizduotę. Žinome tik viena – mums paliktuose paveiksluose ir muzikos kūriniuose, laiškuose ir fotografijose užfiksuotos neįtikėtinai šviesios ir viltingos vizijos. Čiurlionio kūryba man niekada neatrodė tamsi ar beviltiška. Taip, joje daug tragizmo, perspėjimų, iš pirmo žvilgsnio niūrių prognozių, tačiau didžioji kūrybos dalis šaukte šaukia šviesos, gėrio ir meilės demonus. Džiaugiuosi, kad dvi istoriškai neatskiriamos tautos šiame spektaklyje iš skirtingų taškų, tačiau vienu žvilgsniu tyrinėja vieną unikaliausių XX a. reiškinių, kurio vardas – Čiurlionis.

Kompozitorius Giedrius Kuprevičius Man nerūpėjo Čiurlionis kaip ikona, Čiurlionis kaip mitas. Pirmiausia mane domino Čiurlionis kaip gyvas žmogus, toks kaip ir kiekvienas iš mūsų – jaučiantis ir turintis savitą pasaulėžiūrą.

Choreografas Robertas Bondara

No one knows what dramas were raging in Mikalojus Konstantinas Čiurlionis’ soul, what images and sounds agitated his imagination. We know only one thing – his visions, preserved forever in paintings, musical scores, letters and photographs, carry a profound amount of light. To me, Čiurlionis’ works never seemed to be dark or hopeless. Yes, they do include a great deal of tragedy, premonition, outwardly gloomy warnings, and yet the bigger part of his creations worship the demons of light, goodness and love. I am very happy that in this production two historically united nations are working from different starting points but with similar points of view towards the revelation of the unique phenomenon of the 20th century, that goes by the name of Čiurlionis.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Giedrius Kuprevičius / g. 1944

Composer Giedrius Kuprevičius

I didn’t need Čiurlionis – the Icon, or Čiurlionis – the Myth. What I was interested in was Čiurlionis – the Human Being, made from flesh and blood just as everyone of us; someone who has feelings and a unique perception of the world.

Choreographer Robert Bondara

2021 04 16 2021 04 17

95

BARBORA RADVILAITĖ BARBORA RADVILAITĖ

2 v. baletas pagal Stasio Vainiūno, Arvydo Malcio, Henryko Mikołajaus Góreckio ir kt. muziką | a ballet in 2 acts, set to the music of Stasys Vainiūnas, Arvydas Malcys, Henryk Mikołaj Górecki, etc.

Choreografė ir libreto autorė | Choreographer and Author of Libretto Anželika Cholina Muzikos vadovas | Music Director Robertas Šervenikas Dirigentas | Conductor Julius Geniušas Scenografas | Set Designer Marijus Jacovskis Kostiumų ir grimo dailininkas | Costume and Make-Up Designer Juozas Statkevičius Šviesų dailininkas | Lighting Designer Tadas Valeika Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas Premjera 2011 m. gegužės 27 d. | Premiere: 27 May, 2011 Trukmė 3 val. | Running time: 3 hrs.

96

2020 10 08

2020 10 09

Statydama spektaklį dar niekada nesijaučiau taip įsipareigojusi ir kartu pakiliai: juk Lietuvoje užgimusi Barboros ir Žygimanto Augusto meilės istorija – neišgalvota, graudi ir prieštaringai vertinama. Niekas tiksliai nežino visų šios istorijos aplinkybių, metraščiuose išlikusios tik nuotrupos, todėl turėjau tam tikrą kūrybos laisvę. Veiksmas perkeltas į abstraktų scenovaizdį, veikėjai vilki stilizuotus, epochinius kostiumus. Truputį idealizuodama šią meilę, šiek tiek savaip interpretuodama faktus – remdamasi Lietuvos istorikų vertinimais ir savo moteriška intuicija, kuriu gyvą teatrinį reginį. Man svarbu ne moderni spektaklio forma, o pats veiksmas, pasakojantis apie žmonių likimus.

Choreografė Anželika Cholina

Never before have I felt such responsibility and been so uplifted while producing a theatre performance: after all, the love story of Barbora and Žygimantas Augustas is genuine, sorrowful and controversial. No one knows the exact turns within the story and different chronicles contain only bits and pieces, thus I was enjoying a certain freedom of creativity. The whole action is transposed into an abstract scenery, the characters are wearing stylized costumes of the epoch.

I am creating live theatrical action through gentle idealization of the love story, slightly personalized interpretation of facts and my own feminine intuition.

I’m not really interested in finding a modern form of the production – the main concern is the action itself, where fates of people are closely intertwined.

Choreographer Anželika Cholina

AMŽINYBĖ IR VIENA DIENA FOREVER AND A DAY

2 veiksmų šokio opera | a dance opera in 2 acts

Režisierius, choreografijos, dekoracijų, kostiumų ir šviesų dizaino bei poezijos autorius | Director, Choreographer, Set, Costume, Lighting Designer, Author of Poems Itzik Galili Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Ričardas Šumila Dirigentas Julius Geniušas (11.12, 13) Dramaturgė | Dramaturg Ingrida Gerbutavičiūtė Choro meno vadovas | Artistic Director of Chorus Česlovas Radžiūnas Premjera 2019 m. spalio 25 d. | Premiere Trukmė 2.30 val. | Running time: 2.30 hrs.

2020 11 12

2020 11 13

2021 02 19

Šokio opera Amžinybė ir viena diena (Forever and a Day) – visiškai naujas Izraelio choreografo Itziko Galili spektaklis, sukurtas specialiai mūsų teatrui. Naujajame spektaklyje jungiami šokis, dainavimas, poezija, ir pats choreografas įvardina tai kaip visiškai naują žanrą. Spektaklis pasakoja neišsipildžiusias meilės istorijas, scena tarsi tampa vieta, kurioje susitinka tos visos sudaužytos širdys.

Reikšminga ir tai, kad savo spektaklio sumanymui realizuoti žymus choreografas pasitelkė lietuvių menininkus – kompozitorę Ritą Mačiliūnaitę, dirigentus Ričardą Šumilą ir Modestą Barkauską, dramaturgę Ingridą Gerbutavičiūtę.

LNOBT Baleto trupė su choreografu jau yra dirbusi šiam statant mūsų teatre vienaveiksmį baletą Dalykai, kurių niekam nepasakojau (Things I Told Nobody), rodytą baletų vakare Bolero+.

Dance opera Forever and a Day is an entirely new production by the Israeli choreographer Itzik Galili, created especially for the LNOBT. I. Galili himself points out that the work presents a new genre, in which dance, singing and poetry join forces. The production is telling different stories of unfulfilled love and turns into a space where all broken hearts can meet.

Another significant fact is that the choreographer is working with Lithuanian creative team, that includes composer Rita Mačiliūnaitė, conductors Ričardas Šumila and Modestas Barkauskas, and dramaturg Ingrida Gerbutavičiūtė.

LNOBT’s ballet company has previously collaborated with I. Galili during the production of his ballet Things I Told Nobody, presented during an evening of one-act ballets Bolero+.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Rita Mačiliūnaitė / g. 1985

2021 02 20

97

Bélos Bartóko / 1881–1945 / kūrinių vakaras | an evening of Béla Bartók’s works

STEBUKLINGAS MANDARINAS THE MIRACULOUS MANDARIN vienaveiksmis baletas / one-act ballet Choreografas | Choreographer Krzysztof Pastor Muzikos vadovas | Music Director Robertas Šervenikas Dirigentas | Conductor Julius Geniušas Scenografas | Set Designer Boris Kudlička Kostiumų dailininkė | Costume Designer Tatyana van Walsum Šviesų dailininkas | Lighting Designer Marc Heinz Vaizdo projekcijų dailininkas | Video Designer Mikołaj Molenda Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas

98

Vieno žymiausių XX a. kompozitorių Bélos Bartóko (1881–1945) vienaveiksmių scenos kūrinių, baleto ir operos, vakaras. Abu skandalingai pradėję savo gyvavimą XX a. pradžioje, tebežavi ir tebeintriguoja paslaptingais, pasakiškais siužetais, puikia muzika.

An evening of two theatrical pieces, ballet and opera, written by one of the most famous composers of the 20th century Béla Bartók (1881–1945).

After rather scandalous premieres in the beginning of the 20th century, today they still intrigue the audiences with their mysterious, fairy tale-like storylines and wonderful music.

HERCOGO MĖLYNBARZDŽIO PILIS BLUEBEARD’S CASTLE

vienaveiksmė opera vengrų k. | one-act opera sung in Hungarian Režisierius | Director Csaba Káel

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Premjera 2018 m. rugsėjo 28 d. | Premiere: 28 September, 2018 Trukmė 2 val. | Running time: 2hrs

2021 01 15

2021 01 16

99

100

vaikams / for children

Raminta Šerkšnytė / g. 1975

PENKI MERĖS STEBUKLAI FIVE MIRACLES OF MARY

Sigitas Mickis / g. 1969

ZUIKIS PUIKIS SMARTY BUNNY

Karen Chačaturian / 1920–2011

ČIPOLINAS CIPOLLINO

Jonas Tamulionis / g. 1949

BRUKNELĖ THE TINY LINGONBERRY

Sergej Prokofjev / 1891–1953

PELENĖ CINDERELLA

Bogdan Pawłowski / g. 1932

SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

SNOW WHITE AND THE SEVEN DWARFS

101

Raminta Šerkšnytė / g. 1975

Nuotaikinga opera visai šeimai apie paslaptingą vaikų auklę Merę, turinčią stebuklingų galių. Libretą šiai naujai lietuviškai operai sukūrė poetė Ramutė Skučaitė, kuri, remdamasi Pamelos Travers kūrinių motyvais, savaip perteikė pasakojimus apie Merę Popins. Merė neatsitiktinai vėjo atpučiama į Benų namus tuomet, kai jos labiausiai reikia, nes ponia Ben niekaip negali surasti išdykusiems vaikams tinkamos auklės. Penkiose operos istorijose išvystame ir mūsų kasdienybėje lengvai atpažįstamų personažų – tai ir aikštinga ponia Ben, ir nelaimingas Vincentas, ir nuolankus Auklius, ir dar daugelis kitų.

PENKI MERĖS STEBUKLAI FIVE MIRACLES OF MARY

2 v. opera vaikams lietuvių k. | an opera in 2 acts for children Libreto autorė | Libretto by Ramutė Skučaitė Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Julius Geniušas Režisierius | Director Kęstutis Jakštas Scenografijos dailininkas | Set Designer Gintaras Makarevičius Kostiumų dailininkė | Costume Designer Julija Skuratova Šviesų dailininkas | Lighting Designer Audrius Jankauskas Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas Premjera 2017 m. kovo 4 d. | Premiere: 4 March, 2017 Trukmė 2.10 val. | Running time: 2.10 hrs.

102

2021 02 21

2021 04 18

It is a vivacious opera for the entire family about the mysterious nanny Mary, who has some magical abilities. The production tells a story about miracles (the big and small moments of our fleeting lives) to the younger audience and does that in a simple and engrossing manner. The libretto of this Lithuanian opera was written by poetess Ramutė Skučaitė. She based her text on the stories by Pamela Travers and offered her own perception of Mary Poppins. It is no accident that the wind blows Mary to the house of Ben family at the moment, when they need her the most – Mrs. Ben cannot find a suitable nanny for her five naughty children. The five stories of the opera showcase characters that are easily recognizable in our everyday lives – we meet the petulant Mrs. Ben, the unhappy Vincent, the humble Male Nanny and many others.

ZUIKIS PUIKIS SMARTY BUNNY

kamerinė opera vaikams lietuvių k. | an opera for children, sung in Lithuanian Sigito Mickio libretas pagal E. Mieželaičio poemą | Libretto by Sigitas Mickis, after the poem by E. Mieželaitis Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Juozas Mantas Jauniškis (09.13; 03.07; 03.14) Dirigentas | Conductor Imantas Šimkus (09.19; 11.29; 12.27) Režisierė ir choreografė | Director and Choreographer Jūratė Sodytė Scenografas | Set Designer Kristijonas Siparis Kostiumų dailininkė | Costume Designer Neringa Keršulytė Šviesų dailininkas | Lighting Designer Justas Jackevičius LNOBT Vaikų operos studijos vadovė | Director of LNOBT’s Opera Studio for Children Samanta Bielskytė

„Šimtas zuikių susirinko, net žalia girelė linko. Pakalbėję, pasitarę, jie mokyklą atidarė!“ Zuikis puikis – tai linksma ir pamokanti istorija patiems mažiausiems operos žiūrovams. 3–7 metų vaikai gali ne tik stebėti spektaklį, bet ir jame dalyvauti.

Teatro Kamerinėje salėje vaikai drauge su operos veikėjais dainuoja, žaidžia ir mokosi zuikių mokykloje. Spektaklyje dainuoja jauni solistai, taip pat dalyvauja aktoriai, šokėjai bei teatro Vaikų operos studijos choristai. Teatro orkestro instrumentiniam ansambliui diriguoja pats didžiausias zuikis, o smuiku griežia lakštutė!

“One hundred bunnies gathered together, the green forest swayed and sloped, having spoken, having bargained, the school was proudly opened!“ Smarty Bunny is a joyful and educational story dedicated to our youngest theatregoers. 3–7 year old children have a possibility to play, sing and learn at the school of bunnies together with the characters of the opera.

Participating in the performance are young soloists, actors, dancers and chorus soloists of LNOBT’s Opera Studio for Children. LNOBT orchestra’s ensemble is conducted by Juozas Mantas Jauniškis, music director of the production.

Pastatymo partneris – Lietuvos kompozitorių sąjunga | Partner of the production – Lithuanian Composers’ Union Premjera 2015 m. kovo 14 d. | Premiere: 14 March, 2015 Trukmė 1 val. | Running time: 1 hr.

Kamerinėje salėje / Chamber Hall

2020 09 13 12.00 2020 09 13 14.00

2020 09 19 14.00 2020 11 29 12.00

2020 11 29 14.00 2020 12 27 12.00

2020 12 27 14.00 2021 03 07 12.00

2021 03 07 14.00 2021 03 14 12.00 2021 03 14 14.00

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Sigitas Mickis / g. 1969

103

Karen Chačaturian / 1920–2011

ČIPOLINAS CIPOLLINO

2 v. baletas vaikams | a ballet in 2 acts for children Choreografas | Choreographer Henrik Majorov Muzikos vadovas | Music Director Alvydas Šulčys Dirigentas | Conductor Juozas Mantas Jauniškis Dailininkas | Designer Valerij Levental Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas Premjera 2010 m. lapkričio 7 d. | Premiere: 7 November, 2010 Trukmė 2.10 val. | Running time: 2.10 hrs.

104

2020 09 19 17.00

2020 09 20

Linksmas, nuotaikingas, kupinas humoro ir šviesos spektaklis apie drąsuolį Čipoliną ir jo draugus! „Svogūnėlis Čipolinas buvo svogūno Čipolonės sūnus. Jis turėjo septynis brolius: Čipoletą, Čipolotą, Čipoločą, Čipolučą ir taip toliau, – visi vardai labai tiko garbingai svogūnų šeimai“ – taip pradedama Gianni Rodari knyga Čipolino nuotykiai. Būtent ji rašytojui, Hanso Christiano Anderseno medalio laimėtojui, pelnė pasaulinę šlovę, o kompozitorius Karenas Chačaturianas pagal šią istoriją sukūrė nuotaikingą muziką. Drąsuolis Čipolinas, padedamas savo draugų – linksmosios Ridikutės, išmintingojo Vyšniuko ir gražiosios Magnolijos, – nugali piktąjį princą Citroną ir veidmainį sinjorą Pomidorą ir pastato dėdulei Moliūgui namelį. Jie patiria daugybę kvapą gniaužiančių nuotykių, tačiau viskas baigiasi laimingai!

“Little onion Cipollino was the son of onion Cipollone. He had seven brothers: Cipoletto, Cipolotto, Chipolocho, Cipolucho and so on; all of the names were very suitable for this respectable family of onions” – this is how Gianni Rodari’s book The Adventures of Cipollino begins. The story brought worldwide fame to this winner of Hans Christian Andersen’s medal, and composer Karen Khachaturian set Cipollino to music. The brave Cipollino backed up by his little friends – the jolly Radish-Girl, the wise Cherry-Boy, and the beautiful Magnolia – defeats the evil Prince Citron and the cunning Signor Tomato. Together they experience many adventures, and the story ends very happily!

Jonas Tamulionis / g. 1949

Operą vaikams Bruknelė kompozitorius Jonas Tamulionis parašė specialiai mūsų teatrui. Ji sukurta pagal poeto Martyno Vainilaičio poemą-pasaką Bruknelė, kuri pačiam poetui buvo brangiausias jo kūrinys. Nepaprastai gražia ir turtinga lietuvių kalba parašytos eilės, įsimenanti muzika ir puikus, išradingas pastatymas – kas gali būti geriau už pasaką, kurioje po įnirtingos gėrio ir blogio kovos, aišku, nugali gėris! Ši opera pilna monų ir stebuklų, kurie lydi mergelę uogelę Bruknelę ir jos mylimąjį Dzingutį.

BRUKNELĖ THE TINY LINGONBERRY

2 v. opera vaikams lietuvių k. | an opera in 2 acts for children, sung in Lithuanian Mildos Brėdikytės libretas pagal Martyno Vainilaičio pasaką | Libretto by Milda Brėdikytė after Martynas Vainilaitis‘ fairy tale

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Muzikos vadovas ir dirigentas | Music Director and Conductor Robertas Šervenikas (11.22) Dirigentas | Conductor Alvydas Šulčys (11.08; 01.24) Režisierius | Director Gytis Padegimas Dailininkė | Designer Birutė Ukrinaitė Vaizdo projekcijų dailininkas | Video Designer Simonas Glinskis Šviesų dailininkas | Lighting Designer Levas Kleinas Choreografė | Choreographer Agnija Šeiko Choro meno vadovas | Chorus Master Česlovas Radžiūnas Premjera 2010 m. kovo 20 d. | Premiere: 20 March, 2010 Trukmė 2.10 val. | Running time: 2.10 hrs.

2020 11 08

2020 11 22

Opera for children The Tiny Lingonberry was written by Jonas Tamulionis especially for the LNOBT. The work itself is based on Martynas Vaini­ laitis’ poem-fairy tale The Tiny Lingonberry, poet’s most treasured work. Exceptionally beautiful Lithuanian language, colourful music and an innovative production – what can be better than a story in which goodness wins over evil!

This opera is filled with charms and miracles that surround the Tiny Lingonberry and her beloved Jingle the Dwarf.

2021 01 24

105

Sergej Prokofjev / 1891–1953

Pasaka apie Pelenę sena kaip pasaulis... Taip taip – ji rasta užrašyta jau senovės egiptiečių papirusuose! O išspausdinta pirmą kartą pasirodė Italijoje 1634 m. Vėliau savąsias Pelenės versijas pateikė Charles’is Perrault, broliai Grimmai. Pagal šią pasaką parašyto Sergejaus Prokofjevo baleto muzika – vienas geriausių kompozitoriaus kūrinių, ne kartą statytas įvairiuose teatruose.

Mūsų scenoje savąją Pelenės interpretaciją rodo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai.

PELENĖ CINDERELLA

3 v. baletas vaikams | a ballet in 3 acts for children Choreografas | Choreographer Enno Suuve Dirigentas | Conductor Modestas Barkauskas Dailininkas | Designer Eldor Renter

Fairy tale about Cinderella is as old as the world… Indeed, it can even be found in the papyruses of ancient Egypt! The first printed variant of the tale was published in Italy in 1634, later other versions were presented by Charles Perrault, brothers Grimm. Sergei Prokofiev’s music composed for the ballet is considered to be one of his best works, and his Cinderella has been produced many times in various theatres. On our stage the version of this beautiful fairytale is presented by the pupils from the Ballet Department of the National M. K. Čiurlionis School of Arts.

Premjera 1984 m. kovo 8 d. | Premiere: 8 March, 1984 Trukmė 2.15 val. | Running time: 2.15 hrs.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius | Ballet Department of the M. K. Čiurlionis National School of Art

106

2020 09 27

2020 10 18

2021 01 31

2021 02 28

2021 03 28

SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI SNOW WHITE AND THE SEVEN DWARFS 3 v. baletas vaikams | a ballet in 3 acts for children Choreografas | Choreographer Witold Borkowski Pastatymą atnaujino | Revival Choreographer Jurijus Smoriginas Dirigentas | Conductor Alvydas Šulčys Dailininkė | Designer Giedrė Riškutė Premjera 1972 m. gegužės 13 d. | Premiere: 13 May, 1972 Pastatymas atnaujintas 1988 m. birželio 30 d. | Revival: 30 June, 1988 Trukmė 2.10 val. | Running time: 2.10 hrs.

2021 01 17

2021 05 09

Nuostabus baletas vaikams Snieguolė ir septyni nykštukai – šiuo metu ilgiausiai, net 48 sezonus, rodomas spektaklis mūsų teatre! Premjera įvyko dar senajame teatre Basanavičiaus gatvėje, po poros metų Snieguolė su savo bičiuliais nykštukais persikėlė į naują sceną, o šiemet buvo suplanuota keliauti net į kitą pasaulio kraštą – Kiniją. Nes pasaką apie Snieguolę, kurią nuo piktosios pamotės užmačių išgelbėjo septyni nykštukai, žino viso pasaulio vaikai. Ir kaip visose pasakose, taip ir šioje viskas baigiasi laimingai – Snieguolė sutiko savąjį Princą, šis ją vedė, ir jie ilgai ir laimingai gyveno.

The story of Snow White, who was saved from the evil charms of her stepmother by the seven dwarfs, is a very well known story which is loved by children throughout the world. Just as all other fairy tales, it has a happy ending – Snow White meets and marries her Prince, and they live happily ever after. The performance of Snow White and the Seven Dwarfs on 21 May, 2017, marked a special celebration – this production has been shown at the LNOBT for 45 years!

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Bogdan Pawłowski / g. 1932

107

108

koncertai / concerts

2020 09 18

Tarp Lietuvos ir Armėnijos | Between Lithuania and Armenia Asmik Grigorian koncertas | Concert of Asmik Grigorian

skiriamas Armėnijos ir Lietuvos draugystei, operos solistui Gehamui Grigorianui atminti, Armėnijos Nepriklausomybės 30-mečiui paminėti | Concert dedicated to: The friendship between Armenia and Lithuania; The memory of opera soloist Gegham Grigorian; 30th Anniversary of the Declaration of Independence of Armenia Dainuoja | Performed by Asmik Grigorian (sopranas | soprano), Ovanes Aivazian (tenoras | tenor), Barseg Tumanian (bosas | bass) LNOBT simfoninis orkestras (vyr. dirigentas | chief conductor Ričardas Šumila) Dirigentas | Conductor Vartan Grigorian

2020 09 19 10.00

Muzika mažoms ausytėms | Music for Tiny Ears koncertas kūdikiams | concert for babies

Dalyvauja | With the participation of Justė Martinkėnaitė (smuikas | violin), Roma Jaraminaitė (violončelė | cello), Aistė Baliunytė-Dailidienė (arfa | harp), klounai | clowns Joana ir | and Justinas Narvidai

2020 09 23 18.00

Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso finalas Finale of the International Virgilijus Noreika Competition for Singers

LNOBT simfoninis orkestras | Symphony Orchestra of the LNOBT (vyr. dirigentas | chief conductor Ričardas Šumila) Dirigentas | Conductor Gintaras Rinkevičius

2020 10 11 15.00

Konkurso DAINŲ DAINELĖ baigiamasis koncertas Final Concert of the SONG OF SONGS Competition

2020 11 05

2020 12 20 18.00

Auksiniai scenos kryžiai 2020 | Golden Cross of the Stage Awards 2020 Apdovanojimų ceremonija

Gala koncertas | Gala Concert Solistas bus paskelbtas vėliau | The soloist shall be announced later LNOBT simfoninis orkestras | Symphony Orchestra of the LNOBT (vyr. dirigentas | chief conductor Ričardas Šumila) Dirigentas | Conductor Sesto Quatrini

Giuseppe Verdi

REQUIEM Laisvės gynėjų dienai | Freedom Defenders Day

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

2021 01 13

Solistai | Soloists: Vida Miknevičiūtė (sopranas | soprano), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas | mezzo-soprano), Edgaras Montvidas (tenoras | tenor), Kostas Smoriginas (bosas | bass) LNOBT choras | Chorus of the LNOBT (meno vadovas | artistic director Česlovas Radžiūnas) Kauno valstybinis choras | Kaunas State Choir (meno vadovas | artistic director Petras Bingelis) LNOBT simfoninis orkestras | Symphony Orchestra of the LNOBT (vyr. dirigentas | chief conductor Ričardas Šumila) Dirigentas | Conductor Sesto Quatrini

109

110

kita veikla / other activites

111

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Informacija apie edukacinius projektus ir registracija ÄŻ ekskursijas internetu: www.opera.lt arba el. paĹĄtu edukacija@opera.lt.

You may find further information about our educational activities and book your backstage tours at www.opera.lt or via edukacija@opera.lt.

112

Edukacija l Education

Muzika mažoms ausytėms: pirmasis koncertas gyvenime 2018 metų pabaigoje LNOBT pirmą kartą į teatrą pakvietė kūdikius ir pristatė naują mažiausiems skirtą projektą, kuris daugeliui tapo pirmąja koncertine patirtimi teatre. Tiek koncerto vedėjai, tiek muzikantai koncertuose vilki ryškiais, vaikų akį patraukiančiais kostiumais.

Koncertas Muzika mažoms ausytėms trunka maždaug 50 minučių.

Jos neprailgsta, nes kūdikiai koncerto metu gali laisvai judėti plačiu ir minkštu ryškiaspalviu kilimu, kuris antialerginėmis priemonėmis rūpestingai valomas po kiekvieno koncerto. „Aktyviąją“ klausytojų zoną supa sėdmaišiai. Sudarytos sąlygos pasinaudoti ir vystymo stalu. Vaikiškus vežimėlius koncerto metu leidžiama saugiai palikti teatro fojė. Šaltuoju metų laiku koncertai vyksta LNOBT Kamerinėje salėje, orams sušilus – Raudonojoje fojė.

LNOkalbiai: ne tik klausyti, bet ir kalbėti Tai pokalbių ciklas, skirtas ir pirmą kartą besilankančiam žiūrovui, ir operos ir baleto meno gerbėjui. Juose savo patirtimi ir įžvalgomis prieš artėjančius teatro renginius su auditorija dalinasi ne tik muzikai, teatro profesionalai, bet ir įvairių kitų profesijų atstovai. LNOkalbių temos peržengia repertuaro ribas ir gilinasi į socialines, istorijos, filosofijos temas, kurias diktuoja opera ir baletas. Stebėti tiesiogines LNOkalbių transliacijas ir peržiūrėti jų įrašus galite teatro Facebook paskyroje.

Pokalbis prieš uvertiūrą: gilyn į kūrinį Norintiems apie pasirinktą spektaklį sužinoti daugiau – specialūs pokalbiai prieš pakylant scenos uždangai. Į teatrą grįžta tradiciniai susitikimai, kuriuose susirinkę žiūrovai supažindinami su kūrinio idėjomis, sukūrimo istorija, konkretaus spektaklio kūrybiniais ir techniniais sprendimais, tą vakarą scenoje pasirodančiais operos ar baleto solistais.

Ekskursijos po teatro užkulisius: pažink teatrą iš vidaus Tūkstančių įvairaus amžiaus lankytojų iš įvairių Lietuvos ir užsienio kampelių susidomėjimo kasmet sulaukia teatralizuotos ekskursijos po LNOBT užkulisius. Jų metu dalyviai gali pajausti stebuklingą teatro dvasią, išgirsti įdomiausias čia įvykusias istorijas, pastovėti scenoje, pasimatuoti kostiumus, išbandyti balerinų puantus, fechtuotis špagomis, susitikti su žymiais operos ir baleto artistais. Ekskursijos – neatsiejama teatro kasdienybės dalis: per metus jų įvyksta keli šimtai, daugeliui lankytojų tai tampa pirmąja teatro patirtimi.

Lithuanian National Opera and Ballet Theatre commenced its educational activities in 2003. Today, LNOBT’s Education Programme consists of long-lived and brand new events that are presented not only at the LNOBT itself, but also in various spaces all over the country. Most importantly, everyone is invited to participate – from those who were just born, to older appreciators of opera and ballet.

Music for Tiny Ears: First Concert in One‘s Life In December 2018 Lithuanian National Opera and Ballet Theatre launched its new cycle of chamber music concerts Music for Tiny Ears, intended for babies – for many, it was the very first experience of theatre in their lives. All performers of the concerts are wearing bright, cheerful costumes that immediately attract babies’ attention. Music for Tiny Ears’ running time is 50 minutes, and yet, no one gets bored: during the concert all babies are welcome to move around freely on a huge soft carpet, made especially for this project. The carpet is being carefully cleaned with hypoallergenic cleansers. The “active” zone for listeners is surrounded with bean bag chairs, and there is also a possibility to use the baby changing table. During the concert all baby trolleys may be left safely at the foyer of the theatre. Once the weather gets cold, Music for Tiny Ears is performed at LNOBT’s Chamber Hall, and during warmer days babies and their parents are welcome at the Red Foyer.

LN(C)Onversations: Let’s Talk Opera and Ballet LN(C)Onversations is a cycle of events, intended for both those who have never visited the theatre before and dedicated fans of opera and ballet. During these conversations, professionals of music, theatre and other spheres share their valuable insight about various productions of the LNOBT. During the Anniversary Season, the subjects of LN(C) Onversatios will overstep the borders of repertoire and delve deeper into social, historic and philosophic aspects offered by various operas and ballets. Those who cannot participate in LN(C)Onversations are always welcome to watch live broadcasts and video recordings on LNOBT‘s Facebook profile.

Conversations Before Performances: Deeper into the Production Those who wish to know more about the production they’ve chosen to see are welcome to attend exclusive introductions before the performance, which will offer insight into the history of the piece, peculiarities of its creation, creative and technical aspects of a particular production.

Backstage Tours: All Corners of the Theatre Revealed Backstage tours that lead participants through the most mysterious corners of the LNOBT are massively popular – each year they attract thousands of people from all over the country. During the excursions the participants have a chance to submerge themselves into the magical atmosphere of the theatre, to step into the main stage, try on the costumes and pointe shoes, test their hands in fencing and meet famous soloists of opera and ballet. The tours truly are an inseparable part of LNOBT’s everyday life.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Aktyvi edukacinė veikla Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo pradėta 2003 metais, ilgaamžės ir naujos programos kasmet pristatomos ir pačiame teatre, ir visoje Lietuvoje. LNOBT edukacija apima įvairiaus amžiaus dalyvius – nuo tik gimusių iki vyresnio amžiaus teatro mylėtojų.

113

Kūrybinis impulsas l Creative Impulse

2012 m. tuomečio LNOBT Baleto trupės vadovo K. Pastoro iniciatyva buvo surengtos choreografinės baleto trupės dirbtuvės, kurių tikslas – tapti neatsiejama savitą meninį įvaizdį siekiančios ugdyti baleto trupės dalimi. „Be naujų kelių, naujų raiškos formų, netgi naujos kalbos paieškų baletas būtų neįdomus menas, nepateikdamas žiūrovams staigmenų ir iššūkių, jis būtų miręs menas”, – tuomet sakė K. Pastoras. Kūrybinio impulso metu baleto šokėjai turi galimybę tapti choreografais, tarsi pasimatuoti šią profesiją, atskleisti savo talentus.

Pagrindinis projekto kriterijus – profesionalumas, o toliau – laisvė ir fantazijos polėkis. Kūrybinis impulsas – didžiausios sėkmės sulaukęs projektas, pasukęs LNOBT baletą į pažangos kelią, išlaisvinęs visos LNOBT Baleto trupės kūrybiškumą.

Per visą savo gyvavimo laiką projektas išaugino savus choreografus, vieno jų, Martyno Rimeikio, išgarsėjusio debiutine miniatiūra Belaukiant Godo jau pirmajame projekte, darbai įtraukti į LNOBT Baleto trupės repertuarą. Pastaruoju metu projektas ieško ne tik naujų kūrėjų, bet taip pat ir scenų bei erdvių: 2019 m. Kūrybinis impulsas pristatytas tarptautinės meno mugės Art Vilnius metu Litexpo parodų rūmuose.

114

In 2012 the artistic director of LNOBT’s Ballet Company Mr. Krzysztof Pastor initiated a unique choreographic workshop, which was supposed to turn into an inseparable element of a company that strived to create its own individual creative image. During Creative Impulse ballet dancers get to “try on” the role of a choreographer and to reveal their talents in this field. The main criterion of the project is professionalism, and then – freedom and flight of imagination. Creative Impulse is a highly successful project that steered the ballet company of the LNOBT towards great achievements and progress, freed the creativity of the entire company.

During all those years the project raised its own choreographers who went on to become successful creators. One of such fortunate ones is Martynas Rimeikis, who introduced his debut miniature Waiting for Godot during the first Creative Impulse; today his works are already present in the regular repertoire of LNOBT’s ballet company. Lately the project has been seeking not only new creators, but also new spaces and stages: in 2019 it was presented during the international art fair Art Vilnius, held at Litexpo exhibition and congress centre.

Operos stažuotojų programa l Opera Probation Programme

Vienas iš LNOBT prioritetų – jaunosios profesionalių atlikėjų kartos įtraukimas į teatro repertuarą. Tam skirta jau aštuntus metus vykdoma Operos stažuotojų programa. Jos tikslas – padėti perspektyviems operinio dainavimo studijas baigusiems solistams įsilieti į teatro solistų kolektyvą. Programos dalyviams, kurie atrenkami kasmet rengiamos operos solistų perklausos metu, kelti profesinę kvalifikaciją stažuotėje padeda vokalo korepetitoriai, koncertmeisteriai, scenos kalbos ir vaidybos specialistai.

2020–2021 m. sezono Operos stažuotojų programoje dalyvauja Marija Arutiunova (sopranas), Monika Pleškytė (sopranas), Eglė Stundžiaitė (sopranas), Justyna Jacevič (mecosopranas), Gabrielė Kiršaitė (mecosopranas). Jų profesiniu tobulėjimu rūpinasi žymūs operos solistai: prof. Sigutė Stonytė, prof. Vladimiras Prudnikovas ir Arūnas Malikėnas.

2 0 1 9

One of LNOBT‘s priorities is the integration of young opera singers into the repertoire of the theatre. To achieve this, we introduced the Opera Probation Programme, which has now been running for seven years already. The goal of the programme is to help talented soloists who graduated from vocal performance studies to become part of LNOBT‘s Opera Company. Participants of the programme are selected during the annual audition for opera soloists.

Then, during the year, the participants work together with vocal coaches, accompanists, specialists of scenic speech and acting.

In 2019–2020 Opera Probation Programme is educating Marija Arutiunova (soprano), Monika Pleškytė (soprano), Eglė Stundžiaitė (soprano), Justyna Jacevič (mezzo-soprano), Gabrielė Kiršaitė (mezzo-soprano) – they shall be studying with famous opera soloists prof. Sigutė Stonytė, prof. Vladimiras Prudnikovas and Arūnas Malikėnas.

2 0 1 9

/

/

4

2

2 0 2 0 2/3

BRAVISSIMO: LNOBT žurnalas apie operą ir baletą l LNOBT’s Magazine About Opera and Ballet Bravissimo is a magazine published by the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre. It covers subjects of opera and ballet, offering high-quality articles about LNOBT’s creative life as well as events in other Lithuanian and foreign theatres, LNOBT’s premieres, personalities, reviews and news. First launched in September 2005, the magazine currently enjoys a broad circle of readers and is striving to constantly perfect not only its texts, but also the visuals. Bravissimo is released four times a year.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Bravissimo – tai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro leidžiamas žurnalas apie operos ir baleto meną, patrauklūs ir kokykiški straipsniai tiek apie LNOBT teatro kūrybinį gyvenimą, tiek apie kitų Lietuvos bei pasaulio teatrų įvykius. Pradėtas leisti 2005 m. rugsėjį, šiuo metu žurnalas džiaugiasi didžiuliu gerbėjų būriu, nuolat tobulina tiek turinį, tiek vizualinę leidinio pusę. Keturis kartus per metus pasirodančiame Bravissimo pristatomi, aptariami įdomesni LNOBT spektakliai, premjeros, asmenybės, operos ir baleto meno reiškiniai, spausdinami kritikų straipsniai, naujienos.

115

TAPK TEATRO RĖMĖJU!

LNOBT asmeninio rėmimo programos

Kviečiame Jus tapti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bičiuliais – rėmėjais, svarbaus ir kilnaus kultūros proceso iniciatoriais, dalyviais, savo parama užtikrinančiais meninių idėjų įgyvendinimą. Dideli dalykai prasideda nuo mažų, ir teatro rėmimas gali prasidėti nuo simbolinės sumos. Svarbu graži Jūsų iniciatyva! Jūs patys galėsite nuspręsti, kam teatre norite skirti paramą, kam labiausiai norite padėti įgyvendinti gražius meno ir kūrybos tikslus. Tokia rėmimo programa Lietuvoje pradedama pirmą kartą. Tapkite jos dalyviais! O mes tikimės pradžiuginti Jus ir savo darbo scenoje rezultatais, ir dėkingumo ženklais bei dėmesiu Jums asmeniškai. Kurkime teatrą kartu!

TIKSLINĖ PARAMA. Rėmimas nedidelėmis sumomis 20–150 Eur suma galima paremti tiek teatro kasose, tiek internetu:

kasose suma neribojama;

internetu – 20, 30, 50, 100, 150 Eur.

Tikslinė parama:

1. operos parama;

2. baleto parama;

3. orkestro parama.

Daugiau informacijos žr. www.opera.lt/remimas.

Trys LNOBT rėmimo programos:

1. Tutti; 2. Bravo; 3. Solo.

Kaip tapti LNOBT bičiuliu?

1. Išsirinkite rėmimo programą, kurioje norite dalyvauti.

2. Užpildykite paraišką ir sumokėkite įnašą kasose ARBA užpildykite paraišką internetu www.opera.lt/remimas/biciuliai ir mes susisieksime su Jumis dėl rėmimo galimybių.

Dėkodami už Jūsų dosnumą ir supratingumą dovanojame: TUTTI programos rėmėjams (200–400 Eur): l kvietimą dviem į LNOBT sezono atidarymo ir uždarymo vakarą; l kvietimą dviem į pasirinktos premjeros generalinę repeticiją; l ekskursiją po teatro užkulisius; l teatro bičiulio aksesuarų rinkinį; l padėką teatro interneto puslapyje www.opera.lt/remimas; l + pirminį bilietų pardavimą į naujojo sezono spektaklius.

BRAVO programos rėmėjams (401–600 Eur): l kvietimą dviem į LNOBT sezono atidarymo ir uždarymo vakarą; l kvietimą dviem į pasirinktos premjeros generalinę repeticiją; l kvietimą dviem į pasirinktą nepremjerinį teatro renginį; l ekskursiją po teatro užkulisius; l teatro bičiulio aksesuarų rinkinį; l padėką teatro interneto puslapyje www.opera.lt/remimas ir rėmėjų lentoje Akmeninėje fojė; l + pirminį bilietų pardavimą į naujojo sezono spektaklius.

SOLO programos rėmėjams (601–900 Eur): l kvietimą dviem į LNOBT sezono atidarymo ir uždarymo vakarą; l kvietimą dviem į pasirinktos premjeros generalinę repeticiją; l kvietimą dviem į pasirinktą teatro premjerą; l ekskursiją po teatro užkulisius su galimybe pasikviesti draugų; l teatro bičiulio aksesuarų rinkinį; l premjerų programėlių rinkinį; l galimybę kavos popietėse individualiai pabendrauti su žinomais atlikėjais; l padėką teatro interneto puslapyje www.opera.lt/remimas, sezono knygoje ir rėmėjų lentoje Akmeninėje fojė; l + pirminį bilietų pardavimą į naujojo sezono spektaklius.

116

BECOME THEATRE‘S SPONSOR!

LNOBT‘s Programmes of Personal Sponsorship We are kindly inviting you to become friends of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre – with the launch of the new Programmes of Personal Sponsorship, you have a unique chance to become our supporters, initiators of an important and noble cultural process, to ensure the implementation of artistic ideas. Big things always begin with small things, and even the smallest of donations is truly valuable. Your beautiful initiative is very important to us! It is completely up to you to choose where your donation should go. It is the first time in Lithuania that such a programme is being initiated. Become it’s participant today! And we will make sure that you enjoy our work on and off stage, as well as personal benefits. Let us create the theatre of tomorrow together!

PURPOSIVE SPONSORSHIP Involving small sums of money Sums between 20 and 150 Eur may be donated at the Box Office or online

While donating through the Box Office, the sum of money is unlimited

Online – 20, 30, 50, 100, 150 Eur.

Purposive sponsorship:

1. Opera support;

2. Ballet support;

3. Orchestra support.

For more information please visit www.opera.lt/remimas.

Three programmes of sponsorship

1. Tutti; 2. Bravo; 3. Solo.

How does one become LNOBT’s friend?

1. Choose your preferred programme of sponsorship 2. Fill in the sponsorship application and pay your contribution at the Box Office, OR fill in an online form at www.opera.lt/remimas/biciuliai and we will contact you directly.

To show our gratitude for your generosity and understanding we‘re offering: To the participants of the TUTTI sponsorship programme (200–400 Eur): l Two invitations to LNOBT‘s opening and closing events of the season; l Two invitations to attend the dress rehearsal of a chosen premiere; l Backstage tour; l Set of LNOBT‘s merchandise; l Honourable mention online at www.opera.lt/remimas; l + priority when purchasing tickets for the performances of the new season.

To the participants of the SOLO sponsorship programme (601–900 Eur): l Two invitations to LNOBT‘s opening and closing events of the season; l Two invitations to attend the dress rehearsal of a chosen premiere; l Two invitations to attend any chosen premiere; l Backstage tour with a possibility to invite your friends; l Set of LNOBT‘s merchandise; l Set of booklets dedicated to the premiere; l Possibility to meet and greet famous performers during exclusive Coffee Afernoon events; l Honourable mention online at www.opera.lt/remimas and on the sponsors tableau in the Marble Foyer; l + priority when purchasing tickets for the performances of the new season.

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

To the participants of the BRAVO sponsorship programme (401–600 Eur): l Two invitations to LNOBT‘s opening and closing events of the season; l Two invitations to attend the dress rehearsal of a chosen premiere; l Two invitations to any chosen non-premiere event of the theatre; l Backstage tour; l Set of LNOBT‘s merchandise; l Honourable mention online at www.opera.lt/remimas and on the sponsors tableau in the Marble Foyer; l + priority when purchasing tickets for the performances of the new season.

117

PARTERIS 1

1 2 3

4 5 6

1 2

3 4 5 6

7 8

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

34 35 36 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33

3

1 2

3 4 5 6

7 8

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

34 35 36 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33

4

1

2 3

4 5 6 7

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19

35 36 37 38 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34

5

1

2 3

4 5 6 7

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19

35 36 37 38 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34

6

1 2 3 4

5 6 7

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

37 38 39 40 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36

7

1 2 3 4

5 6 7

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

37 38 39 40 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36

8

1 2 3 4

5 6 7

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

10

3 4 5 6

1 2

1

11 12

4 5 6 7

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19

35 36 37 38 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34

3 4 5 6

7 8

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

34 35 36 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33

7 8

1 2

3 4 5 6

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

34 35 36 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33

13

1 2

3 4 5 6

7 8

9 10 11 12 13 14 15 16

30 31 32 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

14

1 2

3 4 5 6

7 8

9 10 11 12 13 14 15 16

30 31 32 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

1 2

5 6

3 4 1

2 1 2 3

4

5 6 8 3

9

17 18

1

2 3 4

5 6

7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22

1

2 3 4

5 6

7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22

19 20

4

4

5 6

1

1

7 3

8

7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28

5 6

1 2 3

2

4

2

4

4

5

21

5 6 7

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 21 22 19 20 21 22 19 20

7

4 5 6 7

3 2

8 9

10 11 12

4

10

4 8

1

2 3 4

3 1 2

1

5 6 7 8

7 8

5 6 1 2 3 4

8 9

7

5 6 7 8

8 1 2

12 10 11

9 10 11

12 13 14 15 1

8 3

9

2

4

3

17 18 19 20 21 22 23 24

2

1

7

4

7

4

3

3

8

2

5

1 2

6

8 9

2

8

5 6

7

1

10

7

3 4

4

5 6

8

9

6

5 1

7

4

5 6

15 12 13 14

5 6

1A

Box Office working hours: 10 a.m. – 7 p.m., 10 a.m. – 6:30 p.m. on Saturdays, 10 a.m. – 3 p.m. on Sundays.

In case there is a performance shown on Sunday evening, the Box Office shall then be open until curtain-up.

9

6 4 5

2 3 4

9 10 11

9 8

9 10 11 12 13 14 15 16

5 6 7

7

7

I BALKONAS

1 2 3

9

1

6

5

3

0 9 1

4

1 2

24 25 26 22 23

6 7 8

8

7

5 6

8

3

2

1

Informacija ir bilietų užsakymas: telefonu/faksu (8 5) 262 07 27, mob. telefonais (+370) 615 51 000,

(+370) 612 46 614, el. paštu info@opera.lt, www.opera.lt

6

5

3

5 6 7

4

3

8 29 27 2

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21

2

1 4 25 23 2 4 25 23 2

5 6

2

Kasos dirba 10–19 val., šeštadienį 10–18.30 val., sekmadienį 10–15 val.

Jei sekmadienį vakare rodomas spektaklis, kasos dirba iki spektaklio pradžios.

7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

2 3 4

1 2 3

1

37 38 39 40 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 34 35 36 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

2 3

16

7

7 8

1 2

15

3

18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34

9 10 11 12 13 14 15 16 17

2

9

1

7 8

7

II BALKONAS

1 2 3

3 1 2

4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17

6 4 5

1

2 3 4

5 6 7 8

5 6 7 8

5 6

12 10 11

9 10 11 12

9 10 11 12 13 14 15 16

9 10 11 12

17 18 19 20 21 22 23 24

16 13 14 15

25 26 27 28 29 30 31 32

20 17 18 19

21 22 23

33 34 35 36 37 38 39 40 41

21 22 23

24 25 26

9

8 9

7

7 8

13 14 15 16 17 18 19 20

3

2 3 4

1 1 2 3 4

Information and booking: by phone (+370) 5 262 07 27, mob. phone (+370) 615 51 000,

(+370) 612 46 614,

9

8

8

15 13 14

16 17

e-mail info@opera.lt, online via www.opera.lt

7

24 25 26

5

17, 18 parterio eilėse ir pirmosiose II balkono ložių eilėse

9–14 parterio eilėse ir I balkono šoninių ložių paskutinėse eilėse

2–8, 16 parterio eilėse ir I balkono šoninių ložių trijose pirmosiose eilėse

1, 15 parterio eilėse, I balkono 4, 5, Mecenatų paskutinėse eilėse ir 7 ložių dviejose dvejose paskutin ėse eil ėse

I balkono Centrinėje, Mecenatų, 4, 5 ir 7 ložių dviejose pirmosiose pirmosiose eilėse dvejose eilėse

Spektaklių pradžia 18.30 val., vaikiškų – 12.00 val., jei nenurodyta kitaip

6

I tarifas

7,00

10,00

13,00

15,00

16,00

18,00

Jūsų vietos:

all concerts begin at 6:30 p.m., for children at 12:00 (unless indicated otherwise)

118

Paskutinėse trijose parterio eilėse ir II balkono ložėse (be pirmųjų eilių)

4

II tarifas

8,00

12,00

15,00

18,00

20,00

28,00

III tarifas

12,00

16,00

19,00

21,00

24,00

30,00

IV tarifas

14,00

20,00

24,00

28,00

32,00

42,00

V tarifas

15,00

22,00

29,00

34,00

38,00

60,00

VI tarifas

18,00

27,00

34,00

38,00

42,00

75,00

108,00 130,00 116,00 200,00

130,00

VII tarifas

38,00

58,00

68,00

88,00

VIII tarifas

46,00

70,00

86,00

100,00

200,00

Individual advance bookings are automatically cancelled after 14 days, but no later than 14 days before the day of the performance.

Bookings are not accepted 14 days before the day of the performance!

When booking tickets through www.opera.lt, your booking shall be valid for 48 hours. After this period the booking is cancelled automatically!

All performances begin at 6:30 p.m., and at 12 noon on Sundays (unless indicated otherwise).

In case the performance is sold out, there may be a possibility to purchase standby tickets and additional seats.

The special Subscription Offer is valid from May to September.

Groups of more than 15 people shall purchase the tickets with a 15% discount.

An hour before curtain-up, tickets are sold to the performance of that day only.

An hour before the curtain up daytime students, schoolchildren, teachers, lecturers and seniors from 65 years of age shall purchase the remaining tickets with a 70 % discount per one ticket.

Patrons celebrating their birthday receive a free ticket to the performance of that day. Their guests get a 20% discount for their tickets.

The discounts are unavailable for premiere performances, New Year’s Eve events, events at the Chamber Hall, events that are not organized by the LNOBT and events that are not part of the regular repertoire.

Tickets cannot be returned, changed for another performance or refunded. LNOBT is not responsible for tickets that were lost or damaged by the patrons. If a performance is can-celled, you are entitled to a refund only upon submitting the receipt within 3 working days of the Box Office.

If the performances are cancelled not due to the fault of the LNOBT (force majeure circumstances), the tickets are returned in accordance with the procedure established by the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania. If this procedure is not provided, the LNOBT Rules for Provision of Services to Users shall apply.

Please avoid bringing preschool children to the evening performances – we kindly welcome them to matinee performances, dedicated to the little-ones.

Children up to 5 years of age may attend performances for children free of charge (without separate seats).

Patrons using wheelchairs and their companions are admitted free of charge.

To avoid parking problems, please arrive at least 15 minutes before curtain up.

Latecomers will not be admitted to the auditorium after the third warning chime.

We welcome them to watch the broadcast of the performance in the lobby.

The theatre reserves the right to make alterations to the programme and cast.

The unauthorised photographing and / or filming of any performance is prohibited.

All performers are announced at www.opera.lt

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Bilietų užsakymas automatiškai panaikinamas po 14 dienų, tačiau ne vėliau, kaip likus 14 dienų iki spektaklio dienos. Likus 14 dienų iki spektaklio dienos, užsakymai nebepriimami!

Bilietus rezervuojant www.opera.lt interneto puslapyje, Jūsų rezervacija galioja 2 paras, t. y. 48 val. Po to rezervacija panaikinama automatiškai.

Spektaklių pradžia 18.30 val., sekmadieniais – 12.00 (jei nenurodyta kitaip).

Jei bilietų į sėdimas vietas nebėra, gali būti parduodami bilietai stovėti ir sėdėti ant pristatomų kėdžių.

Abonementinių bilietų akcija į teatro spektaklius vyksta gegužės–rugsėjo mėnesiais.

Grupėms (per 15 žmonių) bilietai parduodami su 15 % nuolaida.

Valandą prieš spektaklį bilietai parduodami tik į tos dienos spektaklį.

Valandą prieš spektaklį dieninio skyriaus studentams, moksleiviams, mokytojams, dėstytojams ir asmenims nuo 65-erių metų po vieną bilietą į tos dienos spektaklį parduodama su 70% nuolaida.

Gimimo dienos proga solenizantui dovanojamas bilietas į tos dienos spektaklį. Jo svečiams – bilietai su 20% nuolaida.

Nuolaidos nesumuojamos ir negalioja premjeroms, Naujųjų metų vakarui, renginiams Kamerinėje salėje, ne teatro ir nerepertuariniams renginiams!

Bilietai negrąžinami, nekeičiami ir pinigai už juos negrąžinami.

LNOBT neatsako, jei bilietas buvo pamestas ar dėl žiūrovo kaltės nepataisomai sugadintas.

Neįvykus spektakliui bilietus grąžinti galima tik su kasos čekiu per 3 kasų darbo dienas.

Atšaukus spektaklius ne dėl LNOBT kaltės (force majeure aplinkybių) bilietų grąžinimas vykdomas LR KM nustatyta tvarka. Jei ši tvarka nenumatyta – remiamasi LNOBT Paslaugų teikimo vartotojams taisyklėmis. Į vakarinius spektaklius prašome nesivesti ikimokyklinio amžiaus vaikų, juos kviečiame į vaikams skirtus dieninius spektaklius.

Vaikai iki 5-erių metų amžiaus į vaikiškus spektaklius įleidžiami nemokamai (nesuteikiant vietos).

Socialinių grupių atstovai prašymus dėl galimybės gauti nemokamus bilietus 2020–2021 m. sezono metu gali siųsti el. paštu opera@opera.lt arba atnešti į teatro sekretoriatą iki 2020 m. spalio 1 d.

Neįgalūs žmonės vežimėliuose ir juos lydintys asmenys įleidžiami nemokamai.

Susiruošusius į spektaklį automobiliu dėl galimų jo pastatymo problemų prašom atvykti nors 15 min. iki spektaklio pradžios.

Po trečiojo skambučio žiūrovai į salę neįleidžiami. Jie gali spektaklio transliaciją stebėti prie specialaus ekrano teatro fojė.

Teatras turi teisę keisti spektaklius ir jų sudėtis.

Spektaklio metu fotografuoti ir filmuoti draudžiama.

Visi atlikėjai skelbiami www.opera.lt.

119

Jurgita Skiotytė-Norvaišienė generalinio direktoriaus pavaduotoja, Meninės veiklos departamento vadovė | Deputy General Manager, Head of the Artistic Affairs Department

Audrius Kundrotas generalinio direktoriaus pavaduotojas, Rinkodaros departamento vadovas | Deputy General Manager, Head of the Marketing Department

Inga Navickienė generalinio direktoriaus pavaduotoja, Žmogiškųjų išteklių ir bendrųjų reikalų departamento vadovė | Deputy General Manager, Head of the Human Resources and General Affairs Department

Meno vadovai | Artistic Directors

Teatro vadovai | Theatre Management 120

Jonas Sakalauskas generalinis direktorius | General Manager of the LNOBT

Sesto Quatrini operos meno vadovas | Artistic Director of Opera

Ričardas Šumila vyriausiasis dirigentas | Chief Conductor

Česlovas Radžiūnas choro meno vadovas | Artistic Director of Chorus

Martynas Rimeikis baleto meno vadovas | Artistic Director of Ballet

Joana Gedmintaitė

Sandra Janušaitė

Viktorija Miškūnaitė

Julija Stupnianek

Regina Šilinskaitė

Inesa Linaburgytė

Jovita Vaškevičiūtė

Operos solistai | Opera Soloists

Sopranai | Sopranos

Irena Zelenkauskaitė

Mecosopranai | Mezzo-Sopranos

Laima Jonutytė

Olga Eleonora Taškinaitė, vyresn. koncertmeisterė | chief concertmistress Lina Giedraitytė, koncertmeisterė | concertmistress Justas Čeponis, koncertmeisteris | concertmaster

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Vokalo pedagogai | Vocal coaches Arūnas Malikėnas Vladimiras Prudnikovas Sigutė Stonytė

121

Operos solistai | Opera Soloists

Tenorai | Tenors

Mindaugas Jankauskas

Rafailas Karpis

Tomas Pavilionis

Edmundas Seilius

Arūnas Malikėnas

Dainius Stumbras

Steponas Zonys

Liudas Mikalauskas

Liudas Norvaišas

Baritonai | Baritones

Eugenijus Chrebtovas

Bosai | Basses

Egidijus Dauskurdis

122

Mickael Spadacinni

Choras | Chorus 2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Česlovas Radžiūnas, choro meno vadovas | artistic director of chorus Petras Paulavičius, choro direktorius | director of chorus Povilas Butkus, Alfredas Celiešius, chormeisteriai | chorus masters Jolanta Čiurilaitė, Arūnas Malikėnas, vokalo pedagogai | vocal coaches

123

I tenorai | I tenors

Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė Sandra Andriukevičienė Samanta Bielskytė Irena Jeriominaitė Eglė Klimaitė Loreta Kovalevskytė-Skirgailienė Rūta Kvedarienė Dovilė Medeišytė Jovita Pavlovaitė-Korčuganova Raimonda Ralienė Jūratė Rudžianskaitė Lina Šarkienė Anna Trošina Akvilė Viškelytė

Mindaugas Bargaila Dainius Garuckas Arvydas Ickys Egidijus Jonaitis Saulius Kizikas Darius Kubilas Valdas Lazauskas Evaldas Olberkis Andrius Plukas Aleksiej Vaida Saulius Vasiliauskis

II sopranai | II sopranos

Romualdas Baltušnikas Arūnas Blažys Mantas Ivanauskas Saulius Laurinaitis Kęstutis Papartis Arūnas Pikšrys Georgij Popov Dainius Smilinskas

Indrė Bareikytė Marija Geniušaitė Dovilė Naujūnaitė-Mockevičienė Gintarė Radauskaitė Olga Radzevičienė Rima Saplienė Ieva Simonavičiūtė-Kašėtienė Olga Solovjova Lina Stulgienė Ligita Valantiejūtė Skaistė Vaserytė Giedrė Živatkauskienė

I altai | I altos Marija Bacytė Dalia Bortkevičienė Jovita Dovsevičiūtė Diana Gaškaitė-Gavėnienė Renata Gilienė Evelina Greiciūnaitė Daina Ivanauskaitė Gilda Milienė Nijolė Uždavinienė

II altai | II altos Inga Bagaliūnienė Monika Buožytė Giedrė Cicėnaitė Kristina Dauskurdienė Sigutė Grigaliūnaitė-Jakštienė Evelina Gurskytė Rita Poškienė Danguolė Remeikienė Natalija Rumianceva Daiva Sasnauskienė Julija Smolič Irena Šinkūnienė Petra Zahumenska

II tenorai | II tenors

Orkestras | Orchestra Orkestras | Orchestra

Choras | Chorus

I sopranai | I sopranos

Baritonai | Baritones Jevgenij Barkovskij Alfredas Celiešius Kęstutis Eidukas Dainius Jakštas Žygimantas Jasiūnas Dmitrij Kudrin Romuald Olechnovič Julius Šidlauskas Donatas Žukauskas

Bosai | Basses Aleksandras Bukinas Povilas Butkus Šarūnas Čepulis Kęstutis Kulbokas Saulius Mickeliūnas Steponas Mikas Mindaugas Ruibys Saulius Steponavičius Donatas Zakaras

Sesto Quatrini, operos meno vadovas, dirigentas | artistic director of opera, conductor Ričardas Šumila, vyr. dirigentas | chief conductor Modestas Barkauskas, dirigentas | conductor Julius Geniušas, dirigentas | conductor Martynas Staškus, dirigentas | conductor Robertas Šervenikas, dirigentas | conductor Domas Memėnas, orkestro direktorius | orchestra director Vilius Kalvėnas, orkestro koordinatorius | orchestra coordinator

124

II smuikai | II violins

Altai | Violas

Angelė Litvaitytė, koncertmeisterė | principal Bernardas Petrauskas, koncertmeisterės pavaduotojas | co-principal

Donata Dunovska, koncertmeisterė | principal Aleksandra Capienė, koncertmeisterės pavaduotoja | co-principal

Tomas Savickas, koncertmeisteris | principal Mečislovas Rolandas Skučas, koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal

Giedrė Jackūnė Rusnė Matutienė Nijolė Kižienė Ingrida Rupaitė-Petrikienė Aistė Birvydaitė Vitalija Makrickienė Marija Kareivienė Justė Martinkėnaitė Gintaras Berulis Ramunė Barisaitė Margarita Žvirblienė Virginija Janina Šliauterytė Giedrė Šakalytė-Norvaišienė Linas Valickas Dainius Peseckas Algirdas Šochas Algimantas Peseckas

Ginta Kriščiūnaitė Gražina Milkevičienė Aušra Lekevičienė Dalia Vagelienė Rasa Smolinskytė Danutė Šiukštienė Lina Digimienė Giedrė Mišeikytė Rimantė Kisielienė Eduardas Bogdanovas Austėja Alenskaitė Dainius Puodžiukas

Karolis Rudokas Mantas Makrickas Genovaitė Čironienė Kęstutis Pleita Andrius Pleškūnas Aleksandras Silickas Paulius Jeziorskis Ugnė Gaučaitė Gabrielė Zaneuskaitė Žilvinas Švelnys

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

I smuikai | I violins

125

Orkestras | Orchestra

Violončelės | Cellos

Klarnetai | Clarinets

Tūbos | Tubas

Dalia Leigienė, koncertmeisterė | principal Roma Jaraminaitė, koncertmeisterės pavaduotoja | co-principal

Rimantas Ramanauskas, koncertmeisteris | principal Donatas Kalinauskas, koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal

Laimonas Masevičius, koncertmeisteris | principal Sergijus Kirsenka

Mykolas Rutkauskas Aušra Gedžiūtė-Petraitienė Tadas Čobotas Lukas Abromaitis Tarmo Hiis Vidas Jackūnas Povilas Jacunskas Aistė Ševcova

Vilius Kalvėnas Vida Lukošiutė, bosinis klarnetas | bass clarinet Aidas Kančauskas

Kontrabosai | Double-Basses Saulius Zubrys, koncertmeisteris | principal Darijus Liutkus, koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Yuriy Markaryan Vytautas Jacunskas Arūnas Kučinskas Vytenis Šležas Samanta Ignatjeva Virgilijus Cemnolonskas

Fleitos | Flutes Vytautas Sriubikis, koncertmeisteris | principal Loreta Ščerbavičienė, koncertmeisterio pavaduotoja | co-principal Ula Čaplikaitė Vytenis Gurstis Lina Baublytė Julita Puidokė

Obojai | Oboes Donatas Pocius, koncertmeisteris | principal Linas Šalna, koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Rimas Gerasimovas Petras Kuraitis, anglų ragas | English horn Lukas Sarpalius

Fagotai | Bassoons Tadeušas Gotoveckis, koncertmeisteris | principal Robertas Šidiškis, koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Mantvydas Baltrukėnas Tomas Girskis, kontrafagotas | contrabassoon Darius Stoskeliūnas

Valtornos | Horns Gintaras Ščerbavičius, koncertmeisteris | principal Vytenis Matutis, koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Zigmantas Augaitis Lina Stanelienė Albinas Stonys Karoliną Janulevičiūtę Tomas Bidva Jurgita Jankevičienė Vytautas Štrapenskas

Trimitai | Trumpets Arvydas Barzinskas, koncertmeisteris | principal Vilius Surdokas, koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Augustinas Malikėnas Arūnas Digimas Žilvinas Kumpys

Trombonai | Trombones Tomas Karka, koncertmeisteris | principal Mindaugas Valaitis, koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Jonas Kazimieras Kunčius Audrius Stasiulis, bosinis trombonas | bass trombone Paulius Batvinis Valentas Marozas

126

Mušamieji | Percussion Tomas Kulikauskas, koncertmeisteris | principal Mikas Šliogeris, koncertmeisterio pavaduotojas | co-principal Almantas Puidokas Mikas Dulevičius Lukas Budzinauskas Ernestas Verba Karolis Jurgaitis

Arfos | Harp Aistė Baliunytė-Dailidienė, koncertmeisterė | principal Gabrielė Beinarytė

Klavišiniai | Keyboards Jolanta Silkauskienė

Baletas | Ballet Repetitoriai | Coaches Živilė Baikštytė, Anastasija Čumakova, Aurelijus Daraškevičius,

Valerijus Fadejevas, Rasa Taučiūtė-Idienė Spektaklių vadovai | Performance Managers Skaidra Siparienė, Laurynas Navickas Koncertmeisteriai | Concertmasters Julija Antonova, Danutė Bernatavičiūtė, Eugenijus Žarskus

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Martynas Rimeikis, baleto meno vadovas | artistic director of ballet Rūta Butvilienė, baleto direktorė | ballet director Jolanta Davolytė, baleto koordinatorė | ballet coordinator Voldemaras Chlebinskas, baleto šokėjas-konsultantas | ballet dancer-consultant

127

Baletas | Ballet

Pagrindiniai solistai | Principal Soloists

Anastasija Čumakova

Kristina Gudžiūnaitė

Olga Konošenko

Haruka Ohno

Romas Ceizaris

Jeronimas Krivickas

Jonas Laucius

Genadij Žukovskij

Olesia Šaitanova

Solistai | Soloists

128

Nailia Adigamova

Mel Bombardo

Greta Gylytė

Aleksandra Ivanova

Marija Kastorina

Jekaterina Kučinskienė

Rūta Lataitė

Jade Longley

Gohar Mkrtchyan

Julija Stankevičiūtė

Baletas | Ballet

Solistai | Soloists

Julija Turkina

Ignas Armalis

Ernest Barčaitis

Mantas Daraškevičius

Daniel Dolan

Laimis Roslekas

Stanislav Semianiura

Gediminas Švendravičius

Igoris Zaripovas

Voicechas Žuromskas

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Julija Šumacherytė

129

Baletas | Ballet

Korifėjai | Coryphees

Kristina Galalytė

Charlotte Lejeune

Karolina Matačinaitė

Emilija Šumacherytė

Eimantė Šeškutė

Margarita Verigaitė-Žužžalkinienė

Tomas Ceizaris

Victor Coffy

Kipras Chlebinskas

Lorenzo Epifani

Edvinas Jakonis

Kordebaletas | Corps de Ballet Urtė Bareišytė Eglė Brunzaitė-Budnik Miryam Roca Cruz Kotryna Fedoravičiūtė Paula Krivickaitė Viltė Lauciūtė Margarita Makejeva Ugnė Milerytė Vilija Montrimaitė Viktorija Naumova 130

Vita Nalivaikienė Darija Seliukaitė Vaida Šniurevičiūtė Brigita Švendravičiūtė Agnė Trimonienė Dominyka Vosyliūtė Anatole Claude Bernard Blaineau Benjamin Thomas Davis Ruben Simon Genet

Aistis Kavaliauskas Zsolt Kovács Tomas Kratkovskis

www.norfa.lt

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

2O2O / 2O21 sezono generalinis rÄ&#x2014;mÄ&#x2014;jas

131

Režisūros tarnyba | Department of Directing

Režisūros tarnyba | Department of Directing Gediminas Šeduikis, tarnybos vadovas, vyresn. režisieriaus asistentas | head of the department, chief assistant to the director Jūratė Sodytė, režisieriaus asistentė, operos choreografo asistentė | assistant to the director, assistant to the opera choreographer Sigitas Dirsė, spektaklio vadovas | stage manager Alisa Gaižauskaitė, spektaklio vadovė | stage manager Motiejus Liudvikas Impolevičius, spektaklio vadovas | stage manager Tautvydas Juzėnas, spektaklio vadovas | stage manager Laima Kvasaitė, spektaklio vadovė | stage manager

Repertuaro ir veiklos planavimo skyrius | Repertoire and Activity Planning Section Rūta Memėnienė, skyriaus vadovė | head of the section Beatričė Blotnytė, vyresnioji planavimo specialistė | chief planning specialist Alisa Gaižauskaitė, planavimo specialistė | planning specialist Magdalena Kozlovskaja, solistų koordinatorė | soloist coordinator

LNOBT Mimanso skyrius | LNOBT‘s Supernumeraries Mimanso koordinatorė | Supervisor of Supernumeraries Austėja Liekytė Arūnas Bronušas, Kšištof Bondarenko, Jolanta Čigriejienė, Algirdas Juozas Grikienis, Juozas Janužas, Genadijus Jelistratovas, Tautvydas Juzėnas, Jelena Malikėnienė, Ugnius Naudžius, Dominykas Papovas, Zenius Sakalauskas, Rokas Šveisteris, Ina Tervydytė

132

133

2 O 2 O / 2 O 2 1 sezonas

Už istorines nuotraukas dėkojame: Kauno miesto muziejui Maironio lietuvių literatūros muziejui Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui Lietuvos centriniam valstybės archyvui

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Lithuanian National Opera and Ballet Theatre

Repertuaras|Repertoire 2O2O–2O21

Redaktorė|Editor Eglė Ulienė Redaktorė ir vertėja|Editor and Translator Laūra Karnavičiūtė Dailininkė ir maketuotoja|Designer Jūratė Juozėnienė Lietuvių kalbos stilistė|Lithuanian Language Stylist Danutė Ulčinskaitė Martyno Aleksos nuotraukos|Photography by Martynas Aleksa Spausdinimo metu informacija teisinga (2020 09 28) | Information correct during the time of printing

Spausdino Vilnius, 2O2O www.opera.lt 136