Diskusijų klubo programa

Mugės svečiai

Aliaksandr Adamkovich | by

Irina Balachonova | ru Mohammad Barrangi Fashtami | gb/ir Rūta Baublytė-Kaufmann | ch/lt Rufina Bazlova | cz/by Gerardo Beltrán | mx/pl Rasa Bugavičute-Pēce | lv

Siarhej Chareuski | by Akvilina Cicėnaitė | au/lt

Andrej Dynko | by

Stasys Eidrigevičius | pl/lt Kärt Einasto | ee Lina Ever | de/lt

Serge Fauchereau | fr Jeannette Fischer | ch Silvia Foti | us Christian Frattima | it Luca di Fulvio | it ···

Inga Gaile | lv

Ulf Peter Hallberg | de/se Hallgrímur Helgason | is Cornelius Hell | at Tomáš Hoskovec | cz

Jon Juaristi | es Jurga ir Paulius Jurkevičiai | it/lt

Ligita Karsbo | ch/lt Tiina Kattel | ee Violeta Kelertas | us/lt Saulius Tomas Kondrotas | us/lt Nora Krug | us/de ··· Andrey Kurkov | ua Triinu Laan | ee Ilja Lemeškin | cz/lt Olga Lempert | il/lt Jurģis Liepnieks | lv Andriy Lyubka | ua

Andri Snær Magnason | is Andreï Makine | fr/ru | us/lt Jindřich Mann | cz Kęstutis Marčiulynas-Bo Haeng Sunim | kr/lt ··· Algis Mickūnas | us/lt Jean-Christophe Mončys | fr

Philippe Noisette | fr

Gabriel Pacheco | mx/it Caroline Paliulis | fr/lt Valdas Papievis | fr/lt Roman Pliske | de

Vaiva Rykštaitė | us/lt ···

Kristina Sabaliauskaitė | gb/lt Nils Sakss | lv Liis Sein | ee Bella Shirin | il/lt Olga Shutova | by Piotr Socha | pl Oliver Spatz | de Jan Stocklassa | se Karen Swan | gb

Siarhej Šupa | cz/by

Viktor Temirbayev | kz Jean-Philippe Toussaint | be

Erika Umbrasaitė | fr/lt ··· Diego Ungaro | it

Loreta Vilkytė | gb/lt Laima Vincė Sruoginis | us/lt

Mārtiņš Zutis | lv

Turinys

Diskusijų klubo programa ··· 2 Muzikos salės programa ··· 4 Šortai ··· 6

kultūrinių renginių programa 02.24 ketvirtadienis · bičiulių diena ··· 8 02.25 penktadienis · įspūdžių penktadienis ··· 13 02.26 šeštadienis · pasimatymų diena ··· 21 02.27 sekmadienis · šeimos diena ··· 28

Autoriai stenduose ··· 32 Renginiai stenduose ··· 39 Renginiai už mugės ribų ··· 40 Parodos ··· 42

dalyvių sąrašas 3, 4 ir 5 salės ··· 44 Muzikos salė ··· 47

Mugės planas ··· 49

Diskusijų klubo programa | 15min forumas·3 salė

02.24 | ketvirtadienis 16.00 Grafikos dizaineris—dviejų ponų tarnas ar visagalis valdovas? Moderuoja Jurgita Ludavičienė, dalyvauja Agnė Dautartaitė-Krutulė, Jokūbas Jacovskis, Linas Spurga (jaun.) Grafikos dizaineriai ir knygų dailininkai — žmonės, kuriantys knygos pavidalą. Dažnai jie formuoja ir vizualinį leidyklos veidą — nuo jų priklauso, su kuo skaitytojas asocijuos knygą, autorių ar leidyklą. Jų įtaka knygos pasauliui yra neginčytina: knygos dizainas ir jos tipografinė raiška lemia jos likimą. Atrodo, kad grafikos dizaineriai — visagaliai: jie renkasi šriftus arba kuria juos patys, jie daro radikalius dizaino sprendimus, konkursuose pelnančius jiems (ir leidykloms) apdovanojimus, jie gali padaryti taip, kad apie knygą imtų kalbėti visi, jos dar neskaitę. Tačiau yra ir kita monetos pusė: radikalūs dizaino ir tipografikos sprendimai kartais tampa menininko saviraiškos būdu. Ypač įsimenanti vizualiai knyga gali būti tiesiog... neperskaitoma. Tuomet dizainerio laimėjimas virsta autoriaus, skaitytojo ir leidyklos nesėkme. Kaip išlaikyti įskaitomumą ir neatsisakyti radikalių kūrybinių sprendimų? Kas dizaineriui svarbiau — menas, rašytojas ar skaitytojas? Diskusija apie šiuos ir kitus sudėtingo dizainerio vaidmens bei knygos pavidalo aspektus.

02.25 | penktadienis 14.00 Lietuvių kalba nejautriose ideologijų pinklėse: ar gresia naujoji cenzūra? Moderuoja Antanas Smetona, dalyvauja Laimantas Jonušys, Giedrė Kazlauskaitė, Paulius Subačius, Vilma Zubaitienė 2021 metų rudenį viešumoje pasirodžiusios „Lyčiai jautrios kalbos gairės“ sukėlė diskusijų ir komentarų audrą visoje Lietuvoje. Užgimusios kaip Vilniaus universiteto projektinio biurokratinio proceso dalis, vėliau tapo oficialia pozicija, kuria universiteto bendruomenė be didelių diskusijų buvo įpareigota privalomai ar/ir neprivalomai kūrybingai ir sąmoningai vadovautis naujosiomis strategijomis. „Orientavimasis į lyčiai jautrią kalbą reiškia, kad ji yra neatsiejama pagarbių darbo ir studijų santykių dalis, o konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė. Todėl svarbu, kad administracinis, akademinis ir pedagoginis bendravimas žodžiu ir raštu, publikacijos, dokumentai ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusį ir tebekintantį jautrumą lyčiai ir įvairovei“,— teigiama Gairėse. Neretai būna, kad gerais norais pradžioje veikiama atsargiai, o paskui einama į kraštutinumus. Vakaruose politinio korektiškumo ir identiteto politikos diktatas atvedė prie plataus masto (savi)cenzūros, eliminavimo kultūros, o tai prisidėjo prie priešingos reakcijos — dešiniojo populizmo augimo. Apie tai norime padiskutuoti, dėliodami argumentus už ir prieš. 16.00 Bėgti skustuvo ašmenimis: kaip distopijos virsta mūsų gyvenimais? Kalbasi Mykolas Katkus ir Aurimas Švedas XIX amžiaus intelektualai buvo tiesiog apsėsti minties, kad įmanoma esmingai pakeisti Vakarų Europos gyventojų būvį ir būtį — tereikia sukurti efektyvų „socialinės inžinerijos“ modelį. O XX amžius tapo įkaitu dviejų košmariškų totalitarinių režimų, kurie pademonstravo, kad utopinės idėjos, patekusios į pragmatiškų cinikų bei niekšų rankas, tampa baisia griaunamąja galia. Galbūt todėl gyvenimas kraštutinumų ir sukrėtimų šimtmetyje buvo nužymėtas distopijos žanrui priskiriamų literatūros kūrinių suklestėjimu. XXI amžiuje gyvenantį žmogų pribloškė suvokimas, kad kai kurie distopiniai scenarijai (aprašyti George’o Orwello, Philipo K.Dicko ir kitų niūrios ateities vaizdinius kūrusių autorių knygose) ėmė pildytis tapdami mūsų kasdienybės dalimi. Kokiomis aplinkybėmis menininkai ir mokslininkai sugeba nuspėti, kas mūsų laukia už artimiausio posūkio? Kodėl žmonėms labiau patinka šiurpios ateities vizijos nei optimistiniai utopiniai vaizdiniai? Kaip ir kada distopijos kėsinasi virsti realybe? Kokius XX amžiaus distopinės klasikos tekstus verta susirasti ir perskaityti iš naujo, siekiant nepakliūti į istorijos akligatvį? Ar mes dar turime jėgų kurti naujus, viltingos ateities projektus?

02.26 | šeštadienis 14.00 Rašyti vaizdais: ko nepasako žodžiai? Moderuoja Laima Kreivytė, dalyvauja Miglė Anušauskaitė, Natalija Arlauskaitė, Jurga Vilė 2022 metų Vilniaus knygų mugės temai skirtas pokalbis, kurio dalyvės diskutuos, kodėl vis daugiau skaitome ir rašome vaizdais, ką jie mums pasako tokio, ką nutyli žodžiai. Svarstys apie knygos vietą šiuolaikinėje vaizdų kultūroje ir kodėl autoriai kuria vaizdais praturtintus pasakojimus.

15.00 Kolektyvinių traumų įspaudas Kruvinosiose žemėse Moderuoja Justinas Žilinskas, dalyvauja Danutė Gailienė, Antanas Terleckas Lietuva, kaip ir kitos „kruvinųjų žemių“ šalys, patyrė gausių kolektyvinių traumų: tai ir ilgalaikė sovietinė okupacija, ir Holokaustas, nelengvas laisvėjimo kelias. Kartais atrodo, kad viską, kas šiuolaikinėje visuomenėje dar liko blogo, mes galime pateisinti tomis kolektyvinėmis traumomis: nuo korupcijos politikoje iki rasizmo ar antisemitizmo incidentų. Kiek kolektyvinė trauma iš tiesų nulemia visuomenės būvį, mūsų tarpusavio santykius, vyraujančias paradigmas ir elgesio modelius. Kurios kolektyvinės traumos unikalios, o kurios — bendražmogiška nelaimių patirtis? Kaip iš jų išsivaduoti, kaip jas apmąstyti, iškvėpuoti, kokia yra kolektyvinių traumų terapija ir ar gali būti gyvenimas be traumų?