Stilius

MĖ GAVO SI

turkišku hamamu ir skrodė bangas Ispanijoje

AGNĖ MAČIULYTĖ

Tinklaraštininkė Ieva Swan (31 m.) – dažna viešnia Ispanijoje. Šiemet šioje valstybėje moteris lankėsi jau antrą kartą. Katalonijos sostinėje Barselonoje anksčiau viešėjusi I.Swan neseniai pėdsaką paliko Atlanto vandenyno skalaujamoje Fuerteventūros saloje, kur dalyvavo banglenčių stovykloje. „Likimas tikriausiai nori, kad vis sugrįžčiau į Ispaniją. Savo gimtadienį su bičiulėmis švenčiau Barselonoje ir jos man padovanojo kelionę į banglenčių stovyklą Furteventūroje, tad taip ir keliauju – pusiau planuotai, pusiau ne“, – šyptelėjo aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti I.Swan. Fuerteventūroje lietuvė prabangos neieš­

kojo, pirmenybę teikė banglentėms. Kartu su sporto entuziastų grupe ji apsistojo vietiniame hostelyje.

„Daug žmonių, bendra virtuvė, kambariuose – po 4–6 lovas. Šalia miegantys kaimynai – iš įvairiausių pasaulio kampelių atvykę turistai, nusiteikę gaudyti bangas Fuerteventūroje“, – taip laikiną gyvenamąją vietą apibūdino tinklaraštininkė. Jos teigimu, kasdien vykusios aktyvios treniruotės pareikalavo labai daug jėgų, tad papildomų pramogų norėjosi mažai. Tiesa, vieną rytą I.Swan ryžosi kopti į aukščiausią salos kalną, kur pasitiko saulėtekį. Anot moters, šis potyris buvo nuostabus.

Tinklaraštininkė sakė, kad bėgant metams jos požiūris į keliones keičiasi. Kuo toliau, tuo labiau I.Swan norisi autentiškų

patirčių, o ir lagaminą ji išmoko susidėti itin greitai. „Gal susikaupė daug praktikos, o gal į viską tiesiog žvelgiu paprasčiau. Lagaminą deduosi dieną prieš kelionę. Į jį visuomet įsidedu sportinę aprangą, patogius batus, maudymuką ir gerą drėkinamąjį veido kremą, be kurio negaliu keliauti, – šypsojosi moteris. – Iš kelionių noriu parsivežti daug potyrių, ne tik pasišildyti saulėje ar pasimėgauti jūra. Noriu kopti į kalnus, išvysti ten gyvenančius vietinius žmones. Apskritai kelionėje pamatyti autentišką žmonių gyvenimą man yra dovana. Kitais metais norėčiau labiau pažinti Indiją ar net kokią Afrikos gentį. Taip pat labai įdomu būtų apsilankyti Jordanijoje, Maroke, yra dar daug neištyrinėtų Azijos šalių.“

Ieva Swan Fuerteventūroje dalyvavo banglenčių stovykloje.

Svarbiausi tinklaraštininkės lagamino atributai – sportinė apranga, patogūs batai, maudymukas ir geras drėkinamasis veido kremas.

Ž

urnalistę Gerdą Žemaitę (41 m.) taip pat drąsiai galima vadinti Ispanijos gerbėja. Barselonoje moteris lankėsi keturis kartus, neseniai su šeima – vyru Andriumi (50 m.) ir sūnumi Nikolu (3 m.) – ji pirmą kartą keliavo po šalies pietuose esantį flamenko ritmais garsėjantį Andalūzijos regioną. Čia aplankė vietos įžymybes: kalnuose įsikūrusį Rondos miestą, kuriame įkvėpimo kadaise ieškojo amerikiečių rašytojas Ernestas Hemingway, Michaso miestą, sužavėjusį autentiškais pastatais ir gamtos vaizdais, Fuenchirolos parką. Šeima nepraleido progos apsilankyti ir Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje Gibraltare. „Didelį įspūdį čia paliko Šv.Mykolo ola ir beždžionės“, – pasakojo G.Žemaitė, šią kelionę pagal dešimtbalę skalę įvertinusi devyniais su puse balo.

Gerda Žemaitė su šeima keliavo po Pietų Ispaniją.

Gibraltare gyvenančios beždžionės turistų nebijo.

Sau ir pasauliui stengiasi SUTEIKTI DAU GIAU GALIMYBIŲ

Nuotrauka: Nerijus ir Gintarė Šukuosena: Evaldas Valantiejus Makiažas: Emilija Kastečkaitė

Jauna, žavi, veikli – tokie apibūdinimai puikiai tinka veiklių ir verslių moterų klubo „She Is Glowing“ įkūrėjai Dovilei Urbanaitei (30 m.). Neseniai ji priėmė dar vieną gyvenimo iššūkį ir tapo „Lietuvos ryto“ televizijos laidos vedėja, o asmeniniame gyvenime ruošiasi didžiausiai savo šventei – vestuvėms su viešbučio „Kempinski“ vadovu Kai Schukowski (36 m.).

LAURA BULVYDĖ

Idėja įkurti veiklių ir verslių moterų verslininkių klubą Dovilei kilo tuomet, kai ji, būdama vos 22 ejų, pradėjo savo pirmąjį verslą Tenerifėje. Mat savo ar timoje aplinkoje ji neturėjo žmonių, su kuriais galėtų pasikalbėti apie verslą, iš kurių sėkmių ir nesėkmių pati galėtų mokytis ir tobulėti.

„Tada man to labai trūko, tad ir pradėjau svajoti apie tokią platformą – erdvę, kurioje pašnekesiai suktųsi būtent apie verslą, asmeninį tobulėjimą, tikslų siekimą ir su tuo susijusius iššūkius.

Po vienos laidos apie save kartą gavau daugybę moterų žinučių. Vienos klausė, kaip susiplanuoti vestuvės Tenerifėje, kitos – kaip pradėti verslą, kaip jame išsilaikyti, kaip nugalėti baimes ir pan.

Tų moterų buvo tikrai daug, niekaip nebūčiau spėjusi visoms atsakyti, todėl sugalvojau sukurti feisbuko grupę ir ten pakviesti jas visas, o pirmas į galvą atėjęs tos grupės pavadinimas buvo „She Is Glowing“.

Kurdama šį pavadinimą galvojau apie moterį, kuri realizuoja save, imasi širdžiai mielos veiklos, įsivaizdavau ją natūraliai spindinčią, švytinčią. Pradžia ir buvo tų moterų pašnekesiai“, – prisiminė Dovilė.

Stebėdama grupės moterų pokalbius Dovilė pastebėjo, kad nuolat kartojasi tie patys klausimai ir ryškėja moterų poreikiai, – jos ieško kokybiškų kursų internetu, svajoja dalyvauti naudos duodančiuose renginiuose, megzti pažintis su kitomis veikliomis moteris, ieško savo veiklos sklaidos galimybių, nori nuolat tobulėti.

Būtent tuomet ir kilo mintis visus šiuos dalykus sudėti į vieną platformą, į kurią, sumokėjusios simbolinį nario mokestį, galės prisijungti tobulėti norinčios moterys. Tokia buvo „She Is Glowing“ klubo, dabar jau vienijančio pusantro tūkstančio lietuvaičių, pradžia.

„Klubas skirtas ne tik savo verslą jau turinčioms ar norinčioms jį pradėti moterims. Gal moteris dirba mėgstamą darbą,

neketina kurti savo verslo, bet nori ugdyti viešojo kalbėjimo, asmeninių finansų įgūdžius – čia laukiame ir tokių. Lapkritį šiam klubui suėjo dveji metai ir viskas sklandžiai auga, einame pirmyn.

Ar vyrai mūsų nekaltina diskriminacija? Ne! Bet moterys vis papasakoja, kad vyrai mėgsta mūsų pasiklausyti ne tik viena ausimi, bet dažnai ir abiem. Mūsų temos tikrai skirtos ne tik moteriškai auditorijai, jos puikiai tinka ir vyrams. Tiesiog pirminė mano mintis buvo erdvė moterims, nes, mano akimis, būtent jos turi daugiau bendrų temų – kad ir motinystę bei verslą“, – pasakojo Dovilė.

„Noriu, jog merginos žino tų, kad neturi būti gimusios turtingoje šeimoje ar turėti turtingą vyrą, kad galėtų pradėti verslą. Visuomet pasakoju savo istoriją.“

Dovilė Urbanaitė

– Bendraujate su daugybe moterų. Ką dažniausiai girdite? Kokie sunkumai šiandien slegia moteris verslininkes, kokias problemas jos įvardija, kokiomis nuotaikomis gyvena?

– Svarbiausia tema ne tik šiandien, bet visąlaik – nepasitikėjimas savo jėgomis: ar sugebėsiu, ar tikrai pavyks, ar žinau pakankamai? Net moterys, daugybę metų dirbančios kurioje nors srityje, suabejoja savo gebėjimais ir žiniomis.

Jei netyčia atranda kokią nors smulkmeną, kurios nežino, puola į mokslus ir siekia tobulinti savo žinias. Moterys sau kelia labai aukštus reikalavimus.

Lietuvos moterims labai svarbu sukurti kokybišką produktą. Joms reikia ne tik verslo finansinės grąžos, bet ir emocinio pasitenkinimo, klientų atsiliepimų, vertės, matymo, kad savo veikla prisideda prie geresnio pasaulio, prasmės.

Dar pridėsiu ir tai, kad moterys tikrai laisvėja ir pradeda matyti galimybes. Jos

jau tiki, kad gali pačios susikurti darbo vietą, imtis kokio nors verslo. Nemažai moterų apie savirealizaciją ir ką iš tiesų nori veikti gyvenime dažniausiai susimąsto išėjusios motinystės atostogų. Paauginusios vaikelius jos dažnai nebegrįžta į buvusį darbą arba kardinaliai keičia karjeros kryptį.

– Sakote, kad moterys dažnai abejoja, dvejoja, nesiryžta imtis pokyčių čia ir dabar. Ar pati esate išgy venusi šiuos jausmus, ar žinote, ką reiškia dvejonės dėl savo pasirinkimų?

– Būtų kvaila sakyti, kad ne. Žinoma! Kai pradėjau savo pirmąjį verslą– vestuvių Tenerifėje organizavimo – buvau labai jauna, ką tik baigusi universitetą. Neturėjau nei verslo kūrimo, nei vestuvių planavimo patirties. Negana to, verslą pradėjau svetimoje šalyje.

Tuo metu man atrodė, jog man dvejonių kyla dėl to, kad tik pradedu. Tačiau dabar žinau – visada, net ir imantis trečio ar ketvirto verslo, turi dvejonių. Paleisdama „She Is Glowing“ jaudinausi ir abejojau ne mažiau, nors patirties versle jau turėjau kur kas daugiau nei iš pradžių.

Baimė, manau, niekada niekur nedingsta. Eini su baime, padarai ir tik tada supranti, kad nebuvo taip baisu. Ir kito kelio nėra. Ateina laimė, pasitenkinimas savimi ir tik tai padeda išdrąsėti.

– Vienas aktualiausių dalykų šiandien yra socialiniai tinklai. Jūs – ne tik aktyvi jų naudotoja, bet ir organizuojate mokymus, kaip čia sublizgėti. Tačiau vis dažniau girdime, kad instagramas – ne tikra, o pagražinta realybė, daranti itin neigiamą poveikį sekėjams.

– Socialiniai tinklai – svarbi mano veiklos dalis, skiriu jiems laiko ne tik rodyti save, bet ir stebėti žmones, kuriuos juose seku. Man instagramas – įkvėpimo ir žinių dalis. Labai atidžiai renkuosi, ką noriu sekti, ir tai primygtinai rekomenduoju visiems.

Man įdomūs žmonės, kurie edukuoja sveikatos, verslo temomis, iš kurių galiu

Svetur įsikūrusios menininkės ŠIR DIS – DAR LIE TU VOJE

Kol kas Dubajuje (JAE) įsikūrusi lietuvė Ieva Balčiūnaitė (38 m.) į Lietuvą grįžti planuoja tik Kalėdoms. Tačiau moteris įsitikinusi, jog pasaulis – aplinka, poreikiai ir siekiai – keičiasi taip greitai, kad gyvenimo nenuspėsi. Žinomų prekės ženklų vitrinas ir įspūdingas menines vizualizacijas visame pasaulyje kurianti menininkė savęs nevadina sėkmės kūdikiu: „Tai nuoseklus darbas ir džiaugsmas veikti tai, kas patinka.“

LAURA BULVYDĖ

Sėkmė Ievai – reliatyvus dalykas. O kasdienė kūryba ir sukurtas verslas – galimybė daryti tai, kas patinka ir domina. Maloniausia jai – pats darbo procesas, o ne pasiektas rezultatas.

„Daug visko buvo, bus dar daugiau, bet tikiu šviesia ateitimi ir esu laiminga dėl to, ką pasiekiau, kokie žmonės mane supa. Planų ir ambicijų dar tikrai turiu, tad šį etapą vadinu pusiaukele.

Prieš žengdama kiekvieną svarbesnį gyvenimo žingsnį daug svarstau, analizuoju ir pasikliaunu savo vidine intuicija. Ir visada laikausi principo, kad greičiausias ėjimas yra ėjimas lėtai“, – pasakojo I.Balčiūnaitė.

Nors tai, kad eis kūrybiniu keliu, iš Pa­

langos kilusi Ieva žinojo nuo pat vaikystės, dar prieš dešimtmetį nesvajojo apie tolius, į kuriuos ją atves meniška siela, –gyvenimą toli nuo Lietuvos, išplėtotą nemažą savo verslą ir didžiulius tarptautinius projektus.

„Mano menininkės gyslelė, esu įsitikinusi, paveldėta iš mamos. Be to, turėjau nuostabių gyvenimo mokytojų ir patarėjų. Vilniaus dailės akademijoje mokydamasi pas profesorę Dalią Matulaitę įgijau nepamainomų praktinių žinių, kurios šiandien mane veda ne tik darbe, bet ir gyvenime. Esu už šias pamokas jai labai dėkinga“, – pasakojo Ieva.

Baigusi skulptūros bakalauro studijas lietuvė gavo praktikos pasiūlymą iš vienos tarptautinės kompanijos. Į pagrindinį įmonės biurą Dubajuje keturiems mėnesiams atvykusi praktikantė galiausiai

čia ir liko – matydama, kaip auga miestas, kaip ir kiek čia investuojama į kultūrą, muziejus ir galerijas, nusprendė pasilikti ir semti galimybes pilnomis rieškutėmis.

„Pirmas mano darbas Dubajuje buvo vienoje didžiausių renginių organizavimo kompanijų. Kūriau parodų stendus, siūliau idėjas renginiams. Visąlaik ieškojau galimybių dirbti kūrybinį darbą, o padirbusi didelėje kompanijoje nusprendžiau pati įsigyti licenciją ir kurti meniškus projektus“, – sakė Ieva.

Nors menininkė jau 15 metų gyvena Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, save vadina pasaulietiška ir stengiasi neprisirišti prie vietos. Tačiau čia, viename prabangiausių pasaulio miestų, įsikūrusi moteris džiaugiasi ir namais, ir mėgstamu darbu.

Nors tai, kad eis kūrybiniu keliu, iš Palangos kilusi Ieva žinojo nuo pat vaikystės, dar prieš dešimtmetį nesvajojo apie tolius, į kuriuos ją atves meniška siela.

GRA ŽI NA ir pirmąją ponią

Nuo mažens vizažo subtilybių troškusi išmokti ukrainietė Anastasija Murakhovska (30 m.), daugeliui geriau žinoma kaip Anna Beauty, išpildė savo svajonę. Prieš dvylika metų į Lietuvą studijuoti atvykusi mergina nė neįtarė, kad Klaipėdoje sukurs šeimą, įkurs savo studiją, gražins žinomus žmones, tarp kurių dabar yra ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda, ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

INDRĖ ŠLIKAITĖ

Kadangi vizažo studijos Anos mamai pasirodė ne itin rimtos, mergina nutarė pirmiausia baigti anglų kalbos studijas Klaipėdoje esančiame LLC universitete, o vėliau lankyti makiažo kursus ir pamokas.

Ana prastai mokėjo lietuvių kalbą, tad po studijų teko ieškoti, kur būtų galima mokytis šio amato anglų ar rusų kalbomis. Taip ne vienus metus važinėjo į Rygą ir Ukrainą, kur ir išmoko makiažo subtilybių.

Pirmuosius metus mergina dirbo namuose, vėliau nuomojosi kabinetą. Ne kartą iš pavydžių kolegių ji buvo girdėjusi replikų, kad šis darbas – ne jai.

„Tai man tapo savotiška motyvacija įrodyti, kad esu verta daugiau. Dirbau daug siekdama įrodyti, kad aš galiu, ir manau, kad pavyko“, – su šypsena prisiminė ji.

Prieš trejus metus Ana Klaipėdos senamiestyje atidarė savo studi ją, į kurią užsuka ir žinomi žmonės. Tarp jų –prezidentas G.Nausėda ir pirmoji ponia D.Nausėdienė.

Sulaukusi skambučio iš prezidento patarėjo Ana negalėjo patikėti, manė, kad tai pokštas.

„Niekuomet nebūčiau pa galvo jusi, kad man teks garbė papuošti prezidentą ir pirmąją ponią. Pagražinti daininin­

kus, televizijos žvaigždes tenka dažnai, bet kad teks dažyti pirmąją ponią – negalėjau patikėti.

Prieš pirmąjį susitikimą jaudinausi, domėjausi, koks makiažas tinkamas pirmosioms ponioms. Sužinojau, kad pagal etiketą negalima klijuoti blakstienų ir panašiai. Tačiau pirmasis mūsų susitikimas praėjo sklandžiai, Diana buvo patenkinta ir pas mane lankėsi dar ne kartą“, – emocijomis dalijosi vizažo specialistė.

„Niekuomet nebūčiau pagalvojusi, kad man teks garbė papuošti prezidentą ir pirmąją ponią.“

Anastasija Murakhovska

– Koks makiažas tinka pirmajai poniai Dianai?

– Privalu pirmąsias ponias dažyti taip, kad nesimatytų daug kosmetikos ant veido. Pagal etiketą turi atrodyti gražiai ir natūraliai. Tad akys, lūpos ir veido kontūravimas negali būti ryškūs. Šešėlių pirmajai poniai prie drabužių taip pat negalima derinti, kiek kartų teko dažyti Dianą, rinkomės ramias pastelines spalvas.

– Kaip gražinote prezidentą G.Nausėdą?

– Prezidentui buvo atliktas vyriškas grimas. Be abejonės, privalu viską daryti kuo natūraliau, tad dažydama prezidentą naudojau makiažo pagrindą, sausą pudrą, kontūravimo priemones, padailinau antakius ir viską užfiksavau. Tai bazinis makiažas vyrui, tokie daromi ir jaunikiams.

– Ar daug klientų vyrų turite?

– Vasaros sezonu – išties daug. Kadangi šiltuoju metų laiku daugelis rengia vestuves, nuotakos atveda savo būsimus vyrus pasigražinti. Be abejonės, nėra lengva įkalbėti vyrus makiažui, bet nuotakoms kažkaip pavyksta.

– Ar vyrai įnoringi?

– Visuomet juos pasitikusi nevengiu pajuokauti, kaipgi gražinsimės, – siūlau raudonas lūpas ar akių apvadus. Jų veiduose visuomet tenka matyti stresą, tad mano juokeliai neretai jiems padeda atsipalaiduoti. Dažniausiai vyrus dažome taip, kaip nori jų antrosios pusės. Patys jie pageidauja tik kuo daugiau natūralumo.

– Ar yra tekę da žy ti savo vy rą Aleksejų?

– Vyras yra bandęs padažyti mane. Netgi instagrame esu pasidalijusi vaizdo įrašu ir jis sulaukė daug dėmesio bei juoko.

– Kaip jūs susipažinote?

– Susipažinome, kai aš studijavau

Prieš dvylika metų į Lietuvą gyventi atvykusi ukrainietė dabar savo namuose apgyvendino ir nuo karo pabėgusią tautietę su dviem vaikais.