Stilius

2021 m. rugpjūčio 31–rugsėjo 6 d.

Nr.34

Legendinis žurnalas

Gar­se­ny­bių vai­kai sug­rįž­ta į mo­kyk­las

Žil­vi­nas Gri­gai­tis mo­ko­si žmo­nė­mis ne­be­pa­si­ti­kė­ti ak­lai Mi­li­jo­nie­rių sū­naus ves­tu­vės vyko ir baž­ny­čio­je, ir ant dan­go­rai­žio sto­go

Al­ma ir Val­das Adam­kai

Kaina TIK

1,50 Eur

šven­čia sep­ty­nias­de­šimt san­tuo­kos me­tų

K a­r a­m e­l ė

Gar­se­ny­bių vai­kai

sug­rįž­ta į mo­kyk­los suo­lus

Be­si­bel­džian­tis į du­ris ru­duo jau bai­gia išs­kin­ti vi­sas va­sa­ros gė­les, po tru­pu­tį ima kris­ti me­džių la­pai, o žy­din­tys kar­de­liai sim­bo­li­zuo­ja – me­tas ruoš­tis į mo­kyk­lą. Ži­no­mos ša­lies mo­te­rys žur­na­lui „Sti­lius“ pa­pa­sa­ko­jo, kaip pa­vy­ko pa­ruoš­ti sa­vo at­ža­las nau­jiems moks­lo me­tams.

P

IND­RĖ ŠLI­KAI­TĖ

ir­ma­sis skam­bu­tis šie­met skam­ bės ir į pa­mo­kas kvies nuo­mo­nės for­muo­to­jos ir TV lai­dų ve­dė­jos Ind­rės Ston­ku­vie­nės (35 m.) sū­nų Pran­ciš­kų (6 m.). Jis su se­se­ri­mi Ce­ci­li­ja (9 m.) lan­kys pri­va­čią mo­kyk­ lą – Vit­lio li­cė­jų. „Kiek­vie­na Rug­sė­jo 1-oji – tar­si nau­ jo eta­po pra­džia. Šie­met ypač, nes Pra­ nu­kas žen­gia į pir­mą kla­sę. Kiek­vie­ni moks­lo me­tai lei­džia su­vok­ti, kaip grei­ tai bė­ga lai­kas ir auga vai­kai.

Tai pa­de­da šiek tiek sus­to­ti ir im­ti dar la­biau džiaug­tis kiek­vie­na aki­mir­ka, šiuo gy­ve­ni­mo eta­pu“, – apie Rug­sė­jo 1-osios reikš­mę kal­bė­jo mo­te­ris.

Ind­rės vai­kų kup­ri­nės jau pa­ruoš­tos. Ji nie­kuo­met ne­lau­kia pas­ku­ti­nės mi­nu­tės ir mo­kyk­li­niais reik­me­ni­mis at­ža­las ap­ rū­pi­na anks­čiau. „Vi­suo­met no­ri­si pa­lik­ti vie­tos tai „ma­miš­kai“ emo­ci­jai. Jau esa­me vis­ką su­si­pir­kę, su­sik­ro­vę pa­gal są­ra­šą kup­ri­ nes. Šie­met kaip nie­ka­da pa­si­nau­do­jo­ me vi­so­mis ak­ci­jo­mis. Įsi­gi­jo­me komp­ lek­tų, skir­tų pir­mo­kui. Dau­ge­lis ma­no: jei ne pir­mas vai­kas, ku­ris pra­de­da lan­ ky­ti mo­kyk­lą, tai nė­ra sun­ku.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad nė­ra leng­va, juk vėl vis­kas iš nau­jo, nes ki­tas vai­kas – ki­ ta pra­džia. Ce­ci­li­ja su Pran­ciš­ku­mi la­bai skir­tin­gi. Duk­ra yra punk­tua­li, tvar­kin­ ga, at­sa­kin­ga. Aš ne­be­tik­ri­nu jos kup­ ri­nės, nes pa­si­ti­kiu ja ir ži­nau, kad vis­ ką kruopš­čiai pa­da­r ys.

Su Pra­nu­ku šiek tiek ki­taip. Da­lį va­ sa­ros mes mo­kė­mės sa­va­ran­kiš­ku­mo ir kal­bė­jo­mės apie tai, kad čia jau ne­be dar­ že­lis, o mo­kyk­la – ma­mos ne­bus ša­lia ir

10

2021 08 31

ne­pa­dės. Ug­dė­me, kiek įma­no­ma, sa­va­ ran­kiš­ku­mą“, – sa­kė Ind­rė.

Te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja at­vi­ra – Pran­ ciš­kui dar sun­ku sup­ras­ti, kas jo šie­met lau­kia. Dvie­jų vai­kų ma­ma su ne­kant­ru­ mu lau­kia nau­jų moks­lo me­tų pra­džios. „Jis nė­ra iš tų, ku­ris krykš­tau­tų, kad rei­kia eiti į mo­kyk­lą. Pran­ciš­kus lan­ kė prieš­mo­kyk­li­nę gru­pę ir me­tus tam ruo­šė­si. Jis iš tų vai­kų, ku­rį rei­kia su­do­ min­ti, tad ša­lia jo tu­ri bū­ti kva­li­fi­kuo­ tas spe­cia­lis­tas, pe­da­go­gas, ku­ris ras­tų bend­rą kal­bą ir jį pat­rauk­tų į sa­vo pu­sę.

Kai lan­kė­mės mo­kyk­lo­je ir su­si­pa­ži­no­ me su jo mo­ky­to­ja, Pra­nu­kas pa­reiš­kė: „Na, taip įdo­miai jau­čiuo­si.“ Ta ne­ži­no­ my­bė šiek tiek gąs­di­na, bet mes ap­žiū­ rė­jo­me mo­kyk­lą, su­si­pa­ži­no­me su ap­ lin­ka ir po tru­pu­tė­lį pra­ti­na­mės. Lau­kia la­bai įdo­mūs me­tai“, – su šyp­se­na kal­ bė­jo I.Ston­ku­vie­nė.

as­me­ni­nis al­bu­mas

N

uo­to­li­nis vai­kų mo­ky­mas Ind­ rei ne­bu­vo priim­ti­nas. Ži­no­ma mo­te­ris lau­kė, kad vai­kai vėl ei­ tų į mo­kyk­lą. „Tik ten ga­li­ma so­cia­li­zuo­tis, bend­ rau­ti, mo­ky­tis. Juo­lab kad šei­mo­je mes esa­me tri­se (I.Ston­ku­vie­nė iš san­tuo­kos su bu­vu­siu vy­ru Man­tu augi­na du vai­ kus – duk­rą Ce­ci­li­ją ir sū­nų Pran­ciš­kų.

Su da­bar­ti­niu my­li­muo­ju dai­ni­nin­ku Vi­du Ba­rei­kiu juo­du rū­pi­na­si ir kar­tais jų na­muo­se lai­ką lei­džian­čiu V.Ba­rei­kio sū­nu­mi Adu iš bu­vu­sios san­tuo­kos su dai­ni­nin­ke Jur­ga Še­dui­ky­te. – Red.).

Tie, ku­rie tu­ri du ar tris vai­kus, man, ma­nau, ga­lė­tų paant­rin­ti, kad na­muo­ se ne­be­lie­ka vie­tos – vi­si kam­pai bū­ na už­pil­dy­ti. Vie­na­me vyks­ta mu­zi­kos pa­mo­ka, ki­ta­me – ang­lų, o tre­čia­me – kont­ro­li­nis. O tu eini ir ži­ūri, ar vis­kas ge­rai vei­kia. Kiek­vie­na erd­vė tu­ri sa­ vo pas­kir­tį – vir­tu­vė­je dirb­ti juk daug su­dė­tin­giau nei biu­re. Kai ta­vo na­mai tam­pa ne tik lais­va­lai­kio erd­ve, bet ir dar­bo, ne­re­tai ne­be­jau­ti ri­bų. O juk so­ cia­li­niai įg­ūd­žiai be ga­lo svar­būs.

Ma­niš­kiai vai­kai dar pa­te­ko į tą bur­ bu­lą su tes­ta­vi­mu ir tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­ va­sa­rį iš­vys­ti drau­gus, ku­rių bu­vo la­bai iš­siil­gę. O Adui, kaip paaug­liui, bū­ti­nas rea­lus bend­ra­vi­mas su drau­gais, nes jo ne­bu­vi­mas ken­kia ne tik moks­lams, bet ir emo­ci­nei bū­se­nai“, – sa­vo nuo­mo­nę apie nuo­to­li­nį mo­ky­mą iš­sa­kė ji.

11

A t­v i­r a i

18

Prezidento

meilė nepavaldi laikui Į Birš­to­ną miš­kais ir par­ko ta­ke­liais ned­rą­siai at­ke­liau­ja ru­duo, nors to­kia dar šil­ta die­nos sau­lė. Bet Ne­mu­ne paukš­čiai ruo­ šia­si skry­džiui. Ma­tau, kad dvi gul­bės lai­ko­si nuo­ša­ly. At­ro­do, gul­bė pa­žeis­tu spar­nu ban­do skris­ti, bet vėl nu­si­lei­džia pail­sė­ ti. Gul­bi­nas, ma­tyt, ne­sit­rau­kia, vis su­ka ra­tus ap­link... „Koks keis­tas su­ta­pi­mas“, – pa­ma­niau, nes kaip tik ruo­šiau­si kal­bė­ tis su šia­me mies­te be­si­gy­dan­čia mū­sų pre­zi­den­ti­ne po­ra – Al­ma ir Val­du Adam­kais (94 m.). Apie li­ki­mo do­va­nas, meilės pamokas ir rug­sė­jo 1-ąją šven­čia­mą 70 me­tų ves­tu­vių su­kak­tį.

19

M o­z a i ­k a

Vėl nuš­luos­tė no­sį kon­ku­ren­tei Žmo­gaus tei­sių ak­ty­vis­tė, „Os­ka­ro“ lau­rea­tė An­ge­li­na Jo­ lie (46 m.) kaip vie­su­las įsi­ver­žė į so­cia­li­nį tink­lą „Ins­tag­ram“.

Per pir­mą­sias tris va­lan­das mo­ters pas­ky­rą pra­dė­jo sek­ti 2,1 mln. se­kė­jų. Pir­ma­sis An­ge­li­nos įra­šas – ži­nu­tė apie Ta­li­ba­no už­val­dy­tą Af­ga­nis­ta­ną. Še­šių vai­kų mo­ti­na in­ter­ne­te pa­vie­ši­ no ne­ra­mu­mų kre­čia­mo­je ša­ly­je gy­ve­nan­čios paaug­lės laiš­ ką. A.Jo­lie nuš­luos­tė no­sį bu­vu­sio vy­ro ak­to­riaus Bra­do Pit­to (57 m.) pir­ma­jai žmo­nai Jen­ni­fer Anis­ton (52 m.). 2019-ai­ siais as­me­nu­ke su se­ria­lo „Drau­gai“ ko­man­da pa­si­da­li­ju­si ak­to­rė per 5 val. ir 16 min. su­rin­ko „vos“ 1 mi­li­jo­ną se­kė­jų.

Užsigeidė nau­jo var­do Ame­ri­kie­tis mu­zi­kos pro­diu­se­ris ir at­ li­kė­jas Ka­nye Wes­tas (44 m.) ry­žo­si po­ ky­čiams. Vy­ras pa­tei­kė pra­šy­mą pa­keis­ ti var­dą – nuo šiol jis no­ri bū­ti ži­no­mas kaip Ye. To­kiam žings­niui re­pe­ris ry­žo­si dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių. Ši ži­nia me­lo­ ma­nams ne­tu­rė­tų kel­ti nuos­ta­bos. Dar prieš tre­jus me­tus, vos iš­lei­dęs al­bu­mą „Ye“, Ka­nye tei­gė no­rin­tis pa­si­keis­ti var­ dą. „Esy­bė, anks­čiau ži­no­ma kaip Ka­nye Wes­tas. Aš esu Ye“, – tą­kart ra­šė jis. Pa­ sak K.Wes­to, Ye tu­ri re­li­gi­nę reikš­mę. „Man at­ro­do, „ye“ yra daž­niau­siai Bib­ li­jo­je var­to­tas žo­dis, Bib­li­jo­je jis reiš­kia „tu“ (angl. „you“)“, – pris­ta­ty­da­mas al­ bu­mą sa­kė re­pe­ris.

38

2021 08 31

Le­gen­di­nės gru­pės na­rys užgeso ne­su­lau­kęs gast­ro­lių

Dėl įta­ria­mo ly­ti­nio prie­ka­bia­vi­mo iš Niu­jor­ko gu­ber­na­to­riaus pos­to at­sis­ta­ty­ di­nęs And­rew Cuo­mo (63 m.) ne­te­ko ir „Em­my“ ap­do­va­no­ji­mo, pas­kir­to jam už trum­pas te­le­vi­zi­jos spau­dos kon­fe­ren­ci­ jas pan­de­mi­jos me­tu. Tarp­tau­ti­nį ap­do­ va­no­ji­mą gu­ber­na­to­riui pel­nė jo pa­si­ro­ dy­mai, reng­ti, kai tuo­me­tis pre­zi­den­tas Do­nal­das Trum­pas sė­jo su­maiš­tį prieš­ ta­rin­go­mis ži­nu­tė­mis apie šią svei­ka­tos kri­zę. Ki­tą die­ną po A.Cuo­mo iš­sik­raus­ ty­mo iš gu­ber­na­to­riaus rū­mų Tarp­tau­ti­ nė te­le­vi­zi­jos me­no ir moks­lo aka­de­mi­ ja pas­kel­bė at­šau­kian­ti ap­do­va­no­ji­mą.

Scan­pix

Mi­rė pa­sau­li­nę šlo­vę pel­niu­sios bri­tų ro­ken­ro­lo gru­ pės „The Rol­ling Sto­nes“ būg­ni­nin­kas Char­lie Watt­sas (1941–2021). Mu­zi­kan­tui bu­vo 80 me­tų. „Jis ra­miai mi­ rė Lon­do­no li­go­ni­nė­je ap­sup­tas sa­vo šei­mos. Char­lie bu­ vo my­li­mas vy­ras, tė­vas ir se­ne­lis, taip pat ir „The Rol­ling Sto­nes“ na­rys, vie­nas ge­riau­sių sa­vo kar­tos būg­ni­nin­kų“, – sa­kė ve­lio­nio agen­tas Ber­nar­das Do­her­ty. Ch.Watt­sas bu­vo pas­kel­bęs, kad dėl tam tik­ros me­di­ci­ni­nės pro­ce­dū­ros jam teks pra­leis­ti rug­sė­jį pla­nuo­tas gru­pės gast­ro­les po JAV.

Užgriuvo kal­ti­ni­mai ir ne­te­ko ap­do­va­no­ji­mų

2021 08 31

39

Ž AI­ B O I N ­TER­VI U

Vers­li­nin­kas Žil­vi­nas Gri­gai­tis (51 m.)

40

– Koks pa­tin­ka pa­tie­ka­las?

– Be­ne­dik­to kiau­ši­niai per pus­ry­čius, jū­rų gė­ry­bės, aš­tuon­ko­jis, šam­pa­no pu­tė­siai ir le­dai.

– Mėgs­ta­miau­sias aro­ma­tas?

– Jų tu­riu iš­ties daug, bet pir­me­ny­bę tei­kiu To­mo For­do kve­pa­lams.

– Ge­riau­sia gau­ta do­va­na?

– Vi­sos do­va­nos yra nuos­ta­bios, bet tur­būt di­džiau­sia do­va­na yra pats gy­ve­ni­mas.

– Jei pa­sau­ly­je yra ro­jus, tai...

– ... tai no­rė­čiau, kad ja­me vi­sa­da švies­tų sau­ lė, bū­tų gied­ras ir ryš­kus dan­gus, links­mi žmo­ nės ap­lin­kui, šam­pa­no purs­lai ir ge­ra nuo­tai­ka.

– Be ko die­na pra­ras­tų pras­mę?

– Be iš­šū­kių, stai­gių po­sū­kių ir ne­ti­kė­tu­mų.

– Kaip at­si­pa­lai­duo­ja­te?

– Tam rei­ka­lin­ga jū­ra, il­gi pa­si­vaikš­čio­ji­mai pa­jū­ry­je, ke­lio­nės dvi­ra­čiu, il­ges­ni skry­džiai, mu­zi­ka, ope­ra ir va­ka­rie­nės pas įdo­mius žmo­ nes kur nors ki­ta­me pa­sau­lio kraš­te.

– Kas pa­de­da ko­vo­ti su nei­gia­mo­mis emo­ci­jo­mis?

– Gal­vo­ji­mas tik apie ge­rus ir tei­gia­mus da­ ly­kus, spor­tas ir fi­zi­nis ak­ty­vu­mas. Dar kny­ gos, žur­na­lai ir mu­zi­ka.

– Kur, jei ne Lie­tu­vo­je, no­rė­tu­mė­te gy­ ven­ti?

– Gy­ve­nu tarp dvie­jų že­my­nų, bet gal­būt Mel­bur­ną no­rė­čiau pa­keis­ti į Sid­nė­jų, jei tai leis­tų si­tua­ci­ja. Ta­čiau vi­sa­da no­riu grįž­ti į Be­ ver­li Hil­są – ta vie­ta tik­rai tu­ri ma­giš­kos ga­ lios ir ra­my­bės.

– Drą­siau­sias spren­di­mas?

– Iš­vyk­ti gy­ven­ti į Aust­ra­li­ją.

– Įsi­min­ti­niau­sias nuo­ty­kis?

– Ke­lio­nė ap­link pa­sau­lį pir­mą­ja kla­se ir „Eas­ter Orien­tal“ ka­ra­liš­ku trau­ki­niu Azi­jo­je.

– Ko vi­sa­da ga­li­ma ras­ti jū­sų šal­dy­tu­ve?

– Šam­pa­no, an­čių ke­pe­nė­lių, sū­rio sko­nio le­dų, ik­rų ir la­ši­šos.

– Vai­siai ar sal­du­my­nai?

– Vai­siai su le­dais.

– Mėgs­ta­miau­sias po­sa­kis?

– Mes gy­ve­na­me vie­ną kar­tą – ne du.

– Ko­kia kny­ga ar fil­mas la­biau­siai įsi­ mi­nė?

– Kny­gos „Mie­go­ti su prie­šu“, „Coc­o Cha­nel is­to­ri­ja“, „Pa­ne­lės Smi­los snie­go jaus­mas“, o iš fil­mų – „The Dress­ma­ker“(„Siu­vė­ja“), „A Sing­ le Man“ („Vie­ni­šas vy­ras“, rež. To­mas For­das), „Dark MOON“.

– Ko­kią kos­me­ti­ką nau­do­ja­te?

– Nau­do­ju įvai­rius pro­duk­tus – nuo na­tū­ra­ lios kos­me­ti­kos ir ži­no­mų ženk­lų, to­kių kaip „La Prai­rie“, „Sys­ley Pa­ris“, „Cell­cos­met“.

– Blo­giau­sias įp­ro­tis?

– Ak­lai pa­si­ti­kė­ti žmo­nė­mis ir vi­siems steng­ tis pa­dė­ti.

– Mei­lė – tai...

– ... šil­tas ir gra­žus iliu­zi­jų pa­sau­lis, ap­sup­ tas ne­ti­kė­tu­mų ir staig­me­nų.

– Ką nau­jo no­rė­tu­mė­te iš­mok­ti?

– Pa­to­bu­lin­ti pran­cū­zų kal­bą ir val­dy­ti ka­ te­rį ar lai­vą.

– Kaip jus tu­rė­tų ver­tin­ti ir pri­si­min­ ti ki­ti žmo­nės?

– Vis­kas tu­ri vyk­ti sa­vai­me. Nie­ka­da ne­ rei­kia rei­ka­lau­ti iš ap­lin­kos to, ko pats ne­ga­ li duo­ti ar pa­teik­ti.

Gy­ven­ti rei­kia da­bar ir jaus­tis, kad esi pa­ sau­lio žmo­gus, nes vi­siems ateis lai­kas už­ da­ry­ti gy­ve­ni­mo du­ris. To­dėl prieš jas už­da­ rant rei­kia pak­laus­ti sa­vęs, ar pri­si­me­ni, kaip jos at­si­da­rė?

– Ko­kią gar­se­ny­bę no­rė­tu­mė­te pak­ vies­ti į pa­si­ma­ty­mą?

– Tik­rai ge­rą įs­pū­dį pa­li­ko su­si­ti­ki­mas su Pa­ris Hil­ton, no­rė­čiau dar kar­tą su ja su­si­tik­ ti ne­ti­kė­tai, taip, kaip su­si­ti­kau la­bai keis­to­ je ap­lin­ko­je.

41

shot by LU­KAS

– Kaip atk­reip­ti jū­sų dė­me­sį?

– Ori­gi­na­lu­mu, ašt­riu pro­tu, ge­ro­mis ži­nio­ mis, ele­gan­ci­ja ir ge­ru hu­mo­ro jaus­mu.

– Jei ne­bū­tu­mė­te tas, kas esa­te, kuo no­rė­tu­mė­te tap­ti?

– Pi­lo­tu ar­ba arc­hi­tek­tu.

Ed­var­das Žič­kus

– Kas jus įk­ve­pia gy­ven­ti?

– Ge­ri ir įdo­mūs žmo­nės, nau­jos už­duo­ tys, ku­rios ga­li at­ro­dy­ti neį­gy­ven­di­na­mos, il­ gi skry­džiai lėk­tu­vu, ne­ti­kė­tos pa­žin­tys ir mei­ lė gy­ve­ni­mui.