Stilius

2021 m. liepos 13–19 d.

Nr.27

Legendinis žurnalas

Gi­ta­nas Nau­sė­da su žmo­na Dia­na.

Pre­zi­den­to šven­tė­je – mar­gas­pal­vė pub­li­ka Ką į pasimatymą kviestų aktorė valda bičkutė?

Čem­pio­nės var­das

Mar­ga­ri­tą Čiup­ly­tę skatina siek­ti to­bu­lu­mo

Kaina TIK

1,50 Eur

pažintis Elzė ir Kipras Šiauliuose ne tik tapo geriausiais savo amžiaus grupėje, bet ir iškovojo galimybę atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose.

as­me­ni­nis al­bu­mas

Mo­ko­si sva­jo­ti

drą­siai

Jai pa­tin­ka gim­nas­ti­ka, jam – Fred­dy Mer­cu­ry. Ji lais­va­lai­kiu žai­džia te­ni­są ir plau­kio­ja, jis – brąz­gi­na gi­ta­ra. Juos ski­ria net 300 ki­lo­met­rų. Jiems – tik pen­kio­li­ka me­tų, ta­čiau kai jie drau­ge pa­si­ro­do šo­kių aikš­te­lė­je, pra­si­de­da ma­gi­ja.

L

IND­RĖ ŠLI­KAI­TĖ

ie­tu­va jau se­niai di­džiuo­ja­si ne tik ta­len­tin­gais krep­ši­nin­kais, bet ir pui­kiais spor­ti­nių šo­kių šo­kė­jais. Auga nau­ja be ga­lo ta­ len­tin­ga pa­mai­na, tarp jų – ir klai­pė­die­ tis Kip­ras Kū­ra su vil­nie­te El­ze Gint­vi­ le Va­li­ūnai­te.

Prieš ke­le­tą sa­vai­čių Šiau­lių are­no­je vy­kęs Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių fe­de­ra­ ci­jos su­reng­tas 2021 m. Lie­tu­vos stan­ dar­ti­nių ir Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių čem­ pio­na­tas po­rai bu­vo vos ant­ros bend­ros var­žy­bos, ta­čiau ga­li­ma drą­siai teig­ti, kad El­zė ir Kip­ras ja­me trium­fa­vo: jau­nių II am­žiaus gru­pė­je tiek stan­dar­ti­nių, tiek Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių prog­ra­mo­se vi­ 16

si de­šimt po­ros at­lik­tų šo­kių bu­vo įver­ tin­ti pir­mą­ja vie­ta.

Tas aukš­čiau­sias laip­te­lis, tas sal­dus čem­pio­no var­das, kai tau dar tik 15-a, kai­nuo­ja la­bai daug. Tai dar­bas, ku­rio ne­ ma­ty­ti. Per tre­ni­ruo­tes ant par­ke­to tek­ da­vo pra­leis­ti daug va­lan­dų ir net­rum­ pai pa­gy­ven­ti be tė­vų. El­zė šo­kį de­ri­no su pa­mo­ko­mis Vil­niaus jė­zui­tų gim­na­ zi­jo­je, na­mų dar­bais ir eg­za­mi­nais į Vil­ niaus li­cė­jų. Ne­re­tai ry­te pa­sit­re­ni­ra­vus Vil­niu­je El­zė auto­mo­bi­ly­je ruoš­da­vo pa­ mo­kas, o va­ka­re vėl šok­da­vo Klai­pė­do­je.

Ir El­zės, ir Kip­ro šei­ma šo­kiais gy­ve­na jau dau­gy­bę me­tų. El­zė tuo už­sii­ma nuo ma­žu­mės. Kaip šo­kė­ja mer­gi­na auga ir to­bu­lė­ja Vil­niu­je, čia ją tre­ni­ruo­ja Auš­ re­lė ir Vir­gi­ni­jus Vi­soc­kai bei Eg­lė Vi­soc­

kai­tė-Da­ma­še­vi­čie­nė iš klu­bo „Ra­tu­to“. „Bū­da­ma tre­jų su pu­se me­tų de­ri­nau gim­nas­ti­ką ir spor­ti­nius šo­kius, tad lan­ kiau abie­jų tre­ni­ruo­tes. Il­gai­niui pas­te­bė­ jau, kad spor­ti­niai šo­kiai ma­ne įt­rau­kia vis la­biau, tad kai te­ko pa­si­rink­ti vie­ną sri­tį, pa­si­rin­kau šo­kius“, – ke­lio pra­džią pri­si­mi­nė El­zė.

Da­bar El­zės šo­kiais gy­ve­na ir vi­sa Va­ li­ūnų šei­ma. Pas­ta­ruo­sius ke­le­tą me­tų į var­žy­bas El­zę ly­di tė­vai gy­dy­to­ja Re­na­ta ir ad­vo­ka­tas Ro­lan­das bei bro­liai ir se­sė.

Bė­gant me­tams iš pap­ras­to ho­bio tai vir­ to pro­fe­sio­na­liu spor­tu.

O štai Kip­rui šo­kių pa­sau­lis ži­no­mas nuo kū­di­kys­tės. Kip­ro mo­ti­na, o da­bar ir vie­na po­ros tre­ne­rių Ra­mu­nė Kū­rie­nė – il­ga­me­tė le­gen­di­nio an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ šo­kė­ja, daug­kar­ti­nė pa­sau­lio ir Euro­pos čem­pio­nė. Kip­ro tė­vas Mar­ty­nas Kū­ra už­siė­mė po­ri­niu spor­tu ir pa­sau­lio jau­ni­ mo čem­pio­na­te lai­mė­jo bron­zos me­da­lį.

Pri­si­mi­nęs sa­vo ke­lio pra­džią Kip­ras nes­lė­pė, kad mo­ky­tis šok­ti nie­ka­da ne­bu­vo 2021 07 13

leng­va. Ta­čiau kai pas­tan­gos įver­ti­na­mos, be ga­lo sma­gu. „Nuo pat vai­kys­tės no­ras šok­ti man nie­ka­da ne­bu­vo pris­lo­pęs. Tai – ma­no sa­vi­rea­li­za­ci­ja“, – šyp­te­lė­jo Kip­ras.

E

l­zė ir Kip­ras Šiau­liuo­se ne tik ta­po ge­ riau­siais sa­vo am­žiaus gru­pė­je, bet ir iš­ko­vo­jo ga­li­my­bę ats­to­vau­ti Lie­ tu­vai pa­sau­lio ir Euro­pos čem­pio­na­tuo­se. „Tai mums, kaip po­rai, bu­vo tik ant­ro­ sios var­žy­bos. Pa­tys bu­vo­me ma­tę ne vi­ sus kon­ku­ren­tus, ne­ži­no­jo­me, kaip jie yra pa­si­ruo­šę, ne­tu­rė­jo­me su kuo sa­vęs pa­ly­ gin­ti. Ti­kė­jo­mės bū­ti fi­na­le ir pa­tek­ti į ge­ riau­sių­jų še­še­tu­ką, bet ne­si­ti­kė­jo­me užim­ ti pa­čios aukš­čiau­sios vie­tos“, – įs­pū­džiais da­li­jo­si El­zė.

Džiaugs­mo nes­le­pia ir Kip­ras.

Nors El­zė jo part­ne­re ta­po ne­se­ niai, nors juo­du ski­ria ne­men­kas ats­tu­mas, sun­kus ir ali­nan­tis dar­ bas tre­ni­ruo­čių sa­lė­je, pa­sak jo, ne­ li­ko ne­pas­te­bė­tas ir neį­ver­tin­tas.

Klai­pė­dos „Žings­nio“ klu­bo tre­ne­rė R.Kū­rie­nė at­vi­ra: ka­ran­ ti­nas šo­kė­jams, kaip ir dau­ge­ liui ki­tų spor­ti­nin­kų, nep­raė­jo be pėd­sa­kų. „Čem­pio­na­tas ne­bu­vo leng­ vas. Mus, kaip ir vi­sus pro­fe­sio­ na­lius spor­ti­nin­kus, smar­kiai pa­vei­kė ne­ga­lė­ji­mas pu­sant­rų me­tų da­ly­vau­ti aukš­to ly­gio var­žy­bo­se. Ka­ran­ti­nas sus­tip­ ri­no bai­mės jaus­mą, pa­ki­to ad­re­ na­li­no po­jū­tis čem­pio­na­to me­tu.

Pir­mą die­ną bu­vo kiek sun­kiau tai su­val­dy­ti. Pa­si­ro­dy­mas bu­vo šiek tiek ne toks, kaip no­rė­jo­me.

Ta­čiau ant­rą die­ną vai­kai la­biau at­si­pa­lai­da­vo, įsi­jau­tė ir, pa­ma­tę pui­kius pir­mo­sios die­nos re­zul­ta­ tus, įgi­jo dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo sa­ vo jė­go­mis“, – pa­sa­ko­jo ji.

D

a­bar po­ros lau­kia du svar­ būs iš­šū­kiai: spa­lio mė­ne­sį – pa­sau­lio Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių čem­pio­na­tas Če­ki­jo­je ir lapk­ ri­čio mė­ne­sį – pa­sau­lio stan­dar­ti­nių šo­kių čem­pio­na­tas Iz­rae­ly­je, kur jie var­žy­sis su ge­riau­siais pen­kio­li­ka­me­ čių spor­ti­nin­kų due­tais. Pak­laus­ti, ar pa­vyks į Lie­tu­vą grįž­ti su me­da­liais, jau­nie­ji spor­ti­nin­kai šyp­te­lė­jo: „Mo­ ko­mės sva­jo­ti drą­siai.“ 2021 07 13

Lietuva jau seniai didžiuojasi ne tik talentingais krepšininkais, bet ir puikiais sportinių šokių šokėjais. Auga nauja be galo talentinga pamaina, tarp jų – ir klaipėdietis Kipras Kūra su vilniete Elze Gintvile Valiūnaite.

17

T a­d a i r d a­b a r

Čem­pio­nės var­das

skatina siek­ti to­bu­lu­mo

2013-aisiais lip­da­ma ant ta­ta­mio pa­sau­lio čem­pio­na­te kio­ku­šin ka­ra­tė asė Mar­ga­ri­ta Čiup­ly­tė (36 m.) dar ne­ži­no­jo, kad taps čem­pio­ne. Bet to ti­kė­jo­si. Ji bu­vo nusp­ren­du­si – jei taps pa­sau­lio čem­pio­ne, tai bus pas­ ku­ti­nės pro­fe­sio­na­lios ko­vos. Jau ta­da spor­ti­nin­kė sva­ jo­jo, kaip il­sė­sis ir skirs lai­ko sau. Šian­dien šios jau­nos mo­ters lai­mė – tre­ne­rės dar­bas ir lais­vė bū­ti sa­vi­mi.

18

19

Ra­mū­nas Da­ni­se­vi­čius

mozaika

išniro

ir pas­lap­tin­gi vyro ry­šiai

Scanpix

Ži­nią, kad su­ka skir­tin­gais ke­liais po 27 san­tuo­kos me­tų, „Mic­ro­ soft“ įk­ūrė­jas Bil­las Ga­te­sas (65 m.) su žmo­na fi­lant­ro­pe Me­lin­da (56 m.) pas­kel­bė pa­čio­je ge­gu­žės pra­džio­je. Vi­są tą lai­ką pa­sau­ ly­je ne­ty­la kal­bos apie tik­rą­sias šių sky­ry­bų prie­žas­tis. Pa­sau­liui smalsu ir tur­tai, ku­riuos da­ly­sis vie­na tur­tin­giau­sių pa­sau­lio po­rų.

26

G

an­dų ir pa­čių įvai­riau­sių ap­kal­ bų pil­ni ko­ne vi­si bul­va­ri­niai lei­ di­niai, ta­čiau mil­ži­nė­je „Mic­ro­ soft“ vi­są šį lai­ką – spen­gian­ti ty­la. Apie Ga­te­sų sky­ry­bas čia ne­kal­ba­ma.

Kom­pa­ni­jo­je apie tai ne­bu­vo kal­ba­ma per jo­kius su­si­rin­ki­mus nei pa­sau­li­niu, nei vie­tos ly­giu, ne­bu­vo siun­čia­mi ma­si­ niai laiš­kai dar­buo­to­jams sie­kiant juos in­for­muo­ti apie po­ky­čius. Ši ži­nia nie­kaip ne­pa­vei­kė dar­buo­to­jų kas­die­ny­bės ir ru­ti­nos, o vi­sos ži­nios, ku­ rias tu­ri dar­buo­to­jai, – iš spau­do­je skel­ bia­mų nau­jie­nų.

Tie­sa, Bil­las šią kom­pa­ni­ją for­ma­liai pa­li­ko dar 2008-aisiais. Nuo ta­da abu su­tuok­ti­niai di­džią­ją da­lį lai­ko sky­rė sa­ vo įkur­tam lab­da­ros fon­dui.

Kad ir kaip ty­lu bū­tų kom­pa­ni­jo­je, o

Bil­las su Me­lin­da ne­duo­da pe­no jo­kioms kal­boms, jų ran­da­si vis dau­giau. Sky­ry­bų pro­ce­sui įsi­bė­gė­jant smulk­me­nų ir de­ta­ lių ti­ki­si ne tik vi­suo­me­nė, bet ir žmo­nės, ge­rai pa­ži­no­ję po­rą. Ir tų de­ta­lių su­ži­no­ ma vis dau­giau.

Kal­ba­ma, kad Me­lin­dos ap­lin­ka pa­ sam­dė pri­va­tų sek­lį, ku­ris tu­ri sek­ti jos su­tuok­ti­nį ir at­lik­ti sa­vo ty­ri­mą. Ti­ki­ma­ si, kad su šiuo ty­ri­mu bus su­pa­žin­din­ta ir vi­suo­me­nė.

Ki­ta ver­tus, ar tai tik­rai tie­sa, ne­ži­nia, nes M.Ga­tes ats­to­vai griež­tai pa­nei­gė to­ kias kal­bas, pa­va­di­no jas far­su ir pri­dū­ rė, kad nei Me­lin­da, nei kas nors iš jos ap­lin­kos nie­ka­da neuž­ sa­ki­nė­jo to­kių pri­va­taus sek­ lio pas­lau­gų ir ne­siė­mė pri­va­ taus ty­ri­mo.

Nors „Mic­ro­soft“ ofi­cia­liai ne­ko­men­ tuo­ja nau­jie­nų apie bo­sų sky­ry­bas, pa­ vie­niai dar­buo­to­jai vis pra­si­ta­ria apie ro­ man­tiš­kus Bil­lo ry­šius kom­pa­ni­jo­je ir už jos ri­bų ar ne vi­sai de­ra­mą jo el­ge­sį su kai ku­rio­mis pa­val­di­nė­mis.

2001-aisiais B.Ga­te­sas bu­vo žmo­gus, ku­riuo ne itin pa­si­ti­kė­jo ir jo dar­buo­to­ jai, ir pa­sau­lis. Tuo­met jam bu­vo iš­kel­ta ne­pa­si­ti­kė­ji­mo by­la, ku­rią „Mic­ro­soft“ pra­lai­mė­jo.

Po šios ne­sėk­mės ko­ne du de­šimt­me­ čius Bil­las sie­kė su­sig­rą­žin­ti sa­vo ir kom­ pa­ni­jos re­pu­ta­ci­ją – dė­jo­si tik tech­no­lo­gi­jo­mis be­si­do­ min­čiu keis­tuo­liu, in­ves­ta­vo į vie­šuo­sius ry­šius ir at­ro­dė ty­lus geruolis, sten­gian­tis pa­gy­dy­ti vi­są pa­sau­lį.

Skyrybų procesui įsibėgėjant smulkmenų ir detalių tikisi ne tik visuomenė, bet ir žmonės, gerai pažinoję Billą ir Melindą.

27

Ž a i­b o i n­t e r­v i u

Ak­to­rė

Val­da Bič­ku­tė

(40 m.)

34

– Koks pa­tin­ka pa­tie­ka­las?

– Bly­nai.

– Mėgs­ta­miau­sias aro­ma­tas?

– Esu aist­rin­ga kve­pa­lų ger­bė­ja, tad vie­ ną aro­ma­tą įvar­dy­ti sun­ku. Man pa­tin­ka vi­si, tik ne cit­ru­si­niai. Jei rei­kė­tų įvar­dy­ ti kryp­tį, rink­čiau­si ry­tie­tiš­kus.

– Ge­riau­sia gau­ta do­va­na?

– Pir­ma­sis auto­mo­bi­lis „Re­nault Mo­ dus“. Tas jaus­mas, kai at­si­sė­dau prie vai­ro iš­si­lai­kiu­si tei­ses, neį­kai­no­ja­mas. At­ro­dė, kad ne tik auto­mo­bi­lį pra­dė­jau vai­ruo­ti, bet ir pa­kei­čiau sa­vo gy­ve­ni­mą.

– Jei pa­sau­ly­je yra ro­jus, tai...

– ... jis yra čia ir da­bar.

– Be ko die­na pra­ras­tų pras­mę?

– Be nors trum­po pa­bu­vi­mo su sa­vi­mi.

– Kaip at­si­pa­lai­duo­ja­te?

– Kai augi­nu vai­ku­tį, ma­ne at­pa­lai­ duo­ja bet koks išė­ji­mas iš na­mų, kad ir ėji­mas į dar­bą. Išė­jus trum­pam at­gau­ni sa­vo lais­vę.

– Kas pa­de­da ko­vo­ti su nei­gia­mo­ mis emo­ci­jo­mis?

– Jų iš­gy­ve­ni­mas ir pri­pa­ži­ni­mas. Ne­ rei­kia ap­si­mes­ti, kad jų nė­ra, ir kaž­kaip rei­kia steng­tis ma­ty­ti, įvar­dy­ti ir iš­gy­ven­ ti. Tuo­met pa­čios ir iš­nyks­ta. Blo­giau­sia, kai nei­gia­mos emo­ci­jos kau­pia­si vi­du­je ir ne­bū­na iš­reikš­tos.

– Blo­giau­sias įp­ro­tis?

– Be rei­ka­lo ne­ri­mau­ti.

– Ką nau­jo no­rė­tu­mė­te iš­mok­ti?

– Ro­dos, pas­ta­ruo­ju me­tu nuo­la­tos vis ko nors mo­kau­si, ta­čiau se­na sva­jo­nė – iš­mok­ti pran­cū­zų kal­bą.

– Ko­kią gar­se­ny­bę no­rė­tu­mė­te pak­vies­ti į pa­si­ma­ty­mą?

– Gal­būt tai daž­nas at­sa­ky­mas, ta­čiau no­rė­čiau su­si­tik­ti su Jė­zu­mi Kris­tu­mi.

– Jei ne­bū­tu­mė­te ta, kas esa­te, kuo no­rė­tu­mė­te tap­ti?

– Nė­ra ki­tų va­rian­tų. La­bai ge­rai jau­ čiuo­si sa­vo kai­ly­je, tad nie­kuo ki­tu ne­ no­rė­čiau bū­ti.

– Kur, jei ne Lie­tu­vo­je, no­rė­tu­mė­ te gy­ven­ti?

– No­riu gy­ven­ti tik čia, Lie­tu­vo­je.

– Drą­siau­sias spren­di­mas?

– Gim­dy­ti be nus­kaus­mi­na­mų­jų vais­tų.

– Įsi­min­ti­niau­sias nuo­ty­kis?

– Per fil­ma­vi­mą te­ko nep­la­nuo­tai šok­ ti su vir­ve nuo til­to. Kris­ti 15 met­rų į Ne­ rį man bu­vo di­de­lis iš­šū­kis.

– Ką vi­sa­da ga­li­ma ras­ti jū­sų šal­ dy­tu­ve?

– Vir­tų bu­ro­kė­lių, kiau­ši­nių, tu­no ir sū­rio.

– Vai­siai ar sal­du­my­nai?

– Vai­siai.

– Mėgs­ta­miau­sias po­sa­kis?

– Mo­ti­nos Te­re­sės žo­džiai: „At­min­ki­ te, vi­sa­da vis­kas tarp jū­sų ir Die­vo. Nie­ ka­da tarp jū­sų ir ap­lin­ki­nių.“ – Ko­kia kny­ga ar fil­mas la­biau­ siai įsi­mi­nė?

– Pas­ku­ti­nę neat­sit­rauk­da­ma skai­čiau Ha­ru­ki Mu­ra­ka­mi kny­gos „Ko­man­do­ro nu­žu­dy­mas“ 2 da­lį.

– Ko­kią kos­me­ti­ką nau­do­ja­te?

– Kos­me­to­lo­gės re­ko­men­duo­tą. Pas tą pa­čią kos­me­to­lo­gę vaikš­tau jau de­ šimt me­tų ir tai, ką ji man re­ko­men­duo­ ja ir pa­ren­ka, tą ir nau­do­ju.

– Mei­lė – tai...

– ... pa­lai­ma bū­ti čia ir da­bar.

– Kaip jus tu­rė­tų ver­tin­ti ir pri­si­ min­ti ki­ti žmo­nės?

– Nie­kaip ne­tu­rė­tų nei ver­tin­ti, nei pri­ si­min­ti. O jei jau ver­ti­na ir pri­si­me­na, la­ bai jiems ači­ū.

35

as­me­ni­nis al­bu­mas

– Kaip atk­reip­ti jū­sų dė­me­sį?

– Pro­tin­gai, in­te­lek­tua­liai pa­juo­kau­ti.

No­rė­čiau, kad jis at­ver­tų tą mei­lės pas­ lap­tį. Bū­tų įdo­mu su juo pa­si­kal­bė­ti ir iš jo pa­si­mo­ky­ti.

indrė šlikaitė

– Kas jus įk­ve­pia gy­ven­ti?

– Pats gy­ve­ni­mas.