Stilius

2021 m. kovo 16–29 d.

Nr.11

Do­mi­ny­kas Vai­tie­kū­nas.

Dėl iš­vaiz­dos ak­to­rius ry­žo­si kęsti skausmą Rū­mai Ve­ne­ci­jo­je kurs­to smal­su­mą ir ža­di­na aist­ras As­ta Damb­raus­kie­nė vėl pakilo į kovą su vė­žiu Sti­lis­tė Ag­nė Gi­ly­tė ir jos silp­ny­bės

Ri­ma Triš­ku­tė:

Kaina TIK

1,50 Eur

mo­de­lis sva­jo­jo apie sta­bi­lu­mą, tačiau pa­te­ko į meilės ka­lė­ji­mą

A t­ v i ­ra i

Mo­de­lio sva­jo­nės

virto meilės

kalėjimu

„Da­bar lai­kas, kai man ge­ra bū­ti vie­nai ir pa­žin­ti sa­ve.

O kai at­si­ras ma­no žmo­gus, pa­ju­siu“, – įsi­ti­ki­nu­si apie šei­mą ir vai­kus at­sar­giai kar­tais jau pas­va­jo­jan­ti ma­ ne­ke­nė, tarp­tau­ti­nių gro­žio kon­kur­sų nu­ga­lė­to­ja Ri­ma Triš­ku­tė (32 m.). Už­da­riu­si sa­vo ke­lio­nių agen­tū­rą ir iš­sis­ky­ru­si su il­ga­me­čiu my­li­muo­ju mo­de­lis vėl nė­rė į ma­dos pa­sau­lį: čia ran­da ir lais­vės, ir pa­si­ti­kė­ji­mo.

G

Lau­ra Bul­vy­dė

ar­si ma­ne­ke­nė ir ma­dos pa­ sau­ly­je graibs­to­mas mo­de­lis prieš sep­ty­ne­rius me­tus ta­rė sau „stop“. Už­vė­ru­si du­ris, už ku­rių spin­dė­jo ma­dos ir rek­la­mos pa­sau­ lio bliz­ge­sys bei šlo­vė, Ri­ma pa­si­ju­to kur kas ge­riau. „Po dau­gy­bės me­tų ke­lio­nių ir gy­ve­ni­ mo ant la­ga­mi­nų sup­ra­tau, kad pa­ga­liau no­riu sta­bi­lu­mo, no­riu bu­vi­mo ša­lia my­ li­mo žmo­gaus. Ra­mus gy­ve­ni­mas dvie­se tuo me­tu bu­vo ma­no sva­jo­nė ir pa­sis­ten­ giau ją įgy­ven­din­ti vi­sa sa­vo esy­be“, – pa­ sa­ko­jo Ri­ma, ka­dai­se lai­mė­ju­si tarp­tau­ti­ nius gro­žio kon­kur­sus „Miss School Girl“, „Miss Fas­hion TV“, „Miss Bi­ki­ni Lit­hua­ nia“, „Miss Bi­ki­ni of the Uni­ver­se Glo­bal“.

Ka­dan­gi mer­gi­na jau nuo ke­tu­rio­li­kos me­tų itin daug ke­lia­vo po pa­sau­lį, nu­ta­rė im­tis ke­lio­nių or­ga­ni­za­vi­mo ir net įk­ūrė sa­vo agen­tū­rą. Ri­mos tiks­las bu­vo ke­lio­ nės ki­taip, nei bu­vo si­ūlo­ma dau­ge­ly­je ki­ tų agen­tū­rų. Ji tar­si jau­tė, ko trūks­ta mū­ sų ša­lies pa­si­ūlo­je, ir ma­nė ga­lin­ti klien­tui su­teik­ti bū­tent tą išs­kir­ti­nu­mą, ku­rį pa­ti bu­vo pa­ty­ru­si ir ži­no­jo, kur ir kaip jo gau­ti. „Į nau­ją sa­vo veik­lą, jos vi­zi­ją nė­riau sta­čia gal­va, tad gal­vo­ti apie mo­de­lio dar­ 14

bą jau ne­be­bu­vo ka­da. Skry­dis lėk­tu­vu, vieš­bu­tis su „vis­kas įs­kai­čiuo­ta“ – pui­ku, bet man trū­ko įdo­mes­nių pra­mo­gų, re­ tes­nių ša­lių, to­dėl jau­čiau­si čia ga­lin­ti kal­ nus nu­vers­ti“, – pa­sa­ko­jo Ri­ma.

Tie­sa, į tu­riz­mo vers­lą tuo me­tu jau­na mer­gi­na bu­vo priim­ta ga­na sun­kiai – at­ vy­ku­si pas vie­no di­džiau­sio ke­lio­nių or­ga­ ni­za­to­riaus va­do­vus pa­si­ra­šy­ti su­tar­ties ji ne­bu­vo priim­ta išs­kės­to­mis ran­ko­mis.

„Ma­mos trūks­ta ir vi­sa­ da trūks. Vis dėl­to esu tik­ra, kad ji ma­ne sau­go iš aukš­ty­bių. Toks ti­kė­ ji­mas – ma­no ra­my­bė.“ Ri­ma Triš­ku­tė

Ri­ma ga­vo vos ke­lis mė­ne­sius įro­dy­ti, kad tu­ri už­tek­ti­nai po­lė­kio ir sa­vo sva­jo­nę im­tis šios veik­los įgy­ven­dins. Jau­nai mo­te­ riai bu­vo sa­ko­ma, kad šio­je sri­ty­je ko nors pa­siek­ti itin sun­ku, o dar­bas la­biau tin­ka ne glež­nai mer­gi­nai, o stip­riems vy­rams.

Da­bar Ri­ma juo­kia­si – už­te­ko vos pu­ sės iš­ban­dy­mams skir­to lai­ko, ir pa­tys gąs­din­to­jai ją su­si­ra­do ir pa­si­ūlė tuoj pat pa­si­ra­šy­ti il­ga­lai­kę su­tar­tį.

Vis dėl­to pen­ke­rius me­tus ke­lio­nes or­ ga­ni­za­vu­si R.Triš­ku­tė ga­liau­siai priė­mė spren­di­mą at­si­sa­ky­ti šios veik­los. Ta­čiau tik­rai ne to­dėl, kad jai ne­si­se­kė. Ku­rį lai­ ką Ri­ma iš tie­sų mė­ga­vo­si išs­va­jo­tu sta­ bi­lu­mu ir bu­vi­mu na­mie. „Po tru­pu­tį atė­jo su­vo­ki­mas, kad vi­są die­ną sė­dė­da­ma prie kom­piu­te­rio, or­ga­ ni­zuo­da­ma dar­bus ir sau, ir ko­le­goms ne­ si­jau­čiu lai­min­ga. Vi­są gy­ve­ni­mą daug ke­ lia­vau, to­dėl ne­be­ga­lė­jau ir ne­be­no­rė­jau sė­dė­ti vie­no­je vie­to­je.

B

e to, bu­vau iš­siil­gu­si ke­lio­nių sau – or­ga­ni­zuo­da­ma jas ki­tiems dėl dar­ bų ne­ga­lė­jau iš­vyk­ti atos­to­gų pa­ti.

Gal ir skam­ba pa­ra­dok­sa­liai, bet kai dir­ bau ke­lio­nių agen­tū­ro­je, man la­biau­siai trū­ko bū­tent ke­lio­nių! Bu­vau įp­ra­tu­si žie­ mą pra­leis­ti Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­ jo­se, ta­čiau sa­vas vers­las sus­tab­dė. Jau­ čiau­si auko­jan­ti per daug ir su­vo­kiau, kad tas lai­kas ne­beg­rįš, jo neat­suk­siu. Sta­bi­ lu­mas, apie ku­rį sva­jo­jau, ėmė ir pa­ki­šo man ko­ją, įka­li­no.

Dar­bas tu­ri bū­ti mėgs­ta­mas, bet ne­ga­ li smaug­ti, lai­ky­ti įrė­min­tą. Pa­ban­džiu­si sup­ra­tau, kad be ke­lio­nių ne­ga­liu ir la­ bai pa­siilgs­tu ne­nus­pė­ja­mo, spon­ta­niš­ ko gy­ve­ni­mo.

2021 03 16

Po sky­ry­bų Ri­mai pri­rei­kė ir psicho­te­ra­peu­tų pa­gal­bos, ir ypa­tin­go ar­ti­mų­jų pa­lai­ky­mo. Juk tiek lai­ko tru­ku­siems san­ty­kiams ji ati­da­vė gra­žiau­sius sa­vo me­tus, jau­nys­tę, tai bu­vo pir­mo­ji tik­ra mei­lė.

Nuotrauka: Jev­ge­ni­ja Žu­ko­va-Čer­no­va.

Ma­kia­žas: Jo­lan­ta Poš­kai­tė.

15

M a­ n o e r d­v ė Iš kaimynystėje esančių prašmatnių Venecijos San Polo kvartalo statinių Papadopoli rūmai išsiskiria didybe ir elegancija.

Ten, kur al­suo­ja

pra­ban­ga

Geidžiamiausio vienišiaus vardą turėjęs aktorius George'as Clooney 2014-aisiais Venecijoje vedė Amal – įspūdingai šventei ir vestuvių nakčiai jis išsinuomojo visus rūmus.

Ve­ne­ci­jos (Ita­li­ja) aris­tok­ra­tų po­rai – Gi­ber­to ir Bian­cai Ar­ ri­va­be­ne prik­lau­so Pa­pa­do­po­li rū­mai (Pa­laz­zo Pa­pa­do­po­li), ku­riuo­se įsi­kū­ręs vie­nas iš­tai­gin­giau­sių pa­sau­lio vieš­bu­čių.

Išs­kir­ti­ne pra­ban­ga tvis­kan­tį sta­ti­nį iš­gar­si­no tri­jų Auk­si­ nių gaub­lių ir dvie­jų „Os­ka­rų“ lai­mė­to­jo, Ho­li­vu­do žvaigž­ dės Geor­ge’o Cloo­ney (59 m.) ir žmo­gaus tei­sių ad­vo­ka­tės, iš Li­ba­no ki­lu­sios Amal Ala­mud­din (43 m.) ves­tu­vės.

P

us­penk­to šim­to me­tų prie Ve­ ne­ci­jos Di­džio­jo ka­na­lo įsi­kū­rę rū­mai sa­vo ele­gan­tiš­ku bal­tu­ mu su­da­ro kont­ras­tą van­de­niui, ku­ris gied­rą ry­tą sklei­džia žals­vai mė­ly­ ną spal­vą.

Iš kai­my­nys­tė­je esan­čių praš­mat­nių Ve­ ne­ci­jos San Po­lo kvar­ta­lo sta­ti­nių Pa­pa­do­ po­li rū­mai iš­sis­ki­ria di­dy­be ir ele­gan­ci­ja.

Rū­mų is­to­ri­ją pir­miau­sia kū­rė trys ita­lų šei­mos – Coc­ci­nos, tur­tin­gi sta­ty­ to­jai iš Ber­ga­mo, po to bro­liai Ni­co­lo ir An­ge­lo Pa­pa­do­po­li. Jie sta­ti­niui su­tei­kė neo­re­ne­san­so spin­de­sį ir da­vė sa­vo var­ dą. Ir ga­liau­siai – aris­tok­ra­tų Ar­ri­va­be­ ne šei­ma, ku­riai šį bran­gak­me­nį pa­do­ va­no­jo san­tuo­ka.

2021 03 16

Bet ele­gan­tiš­kuo­sius rū­mus pa­sau­ly­je iš­gar­si­no Ho­li­vu­do žvaigž­dė G.Cloo­ney.

Norintieji miegoti pra­ bangioje lovoje, kurio­ je Geor­ge’as ir Amal Clooney praleido ves­ tuvių naktį, turi pakloti beveik 5000 eurų. Į šią sumą įeina ir pusryčiai.

Gei­džia­miau­sio vie­ni­šiaus var­dą tu­rė­ jęs ak­to­rius 2014-aisiais Ve­ne­ci­jo­je ve­dė Amal – jis įs­pū­din­gai šven­tei ir ves­tu­vių nak­čiai iš­si­nuo­mo­jo vi­sus rū­mus. Tuo­

met jų nuot­rau­kos ap­ke­lia­vo vi­są pa­sau­lį.

Po dve­jų me­tų Pa­pa­do­po­li rū­mus sa­vo ves­tu­vių vie­ta pa­si­rin­ko gar­su­sis vo­kie­čių fut­bo­li­nin­kas Bas­tia­nas Schweins­tei­ge­ris (36 m.) ir Ser­bi­jos te­ni­si­nin­kė, bu­vu­si pir­ ma pa­sau­lio ra­ke­tė Ana Iva­no­vič (33 m.).

Kaip ir vi­si sve­čiai, ku­rie da­bar at­vyks­ ta į rū­muo­se įsi­kū­ru­sį iš­tai­gin­gą vieš­ bu­tį „Aman Ve­ni­ce“, abi įžy­mio­sios po­ ros atp­lau­kė mo­to­ri­ne val­ti­mi į pri­va­čią priep­lau­ką.

Rū­mų sa­vi­nin­kai – gra­fas Gi­ber­to Ar­ ri­va­be­ne Va­len­ti Gon­za­ga ir jo žmo­na Sa­ vo­jos-Aos­tos prin­ce­sė Bian­ca dar ir da­bar gy­ve­na Pa­pa­do­po­li rū­muo­se.

Š

ei­ma įsi­kū­ru­si vir­šu­ti­nia­me aukš­te, tie­siog po ma­sy­vio­mis sto­go si­jo­mis.

Ten, kur sa­lės at­ro­do kuk­les­nės ir ne ne­be to­kios aukš­tos kaip ka­ted­ros vi­dus, aris­tok­ra­tų po­ra su­si­kū­rė jau­kius na­mus sau ir sa­vo pen­kiems da­bar jau suau­gu­ siems vai­kams.

Vieš­bu­tis „Aman Ve­ni­ce“ nau­do­ja­si ves­ ti­biu­liu ir dviem pra­ban­giai įreng­tais aukš­ tais. Tu­rint ome­ny­je, kad gy­ve­na­mo­jo plo­ to dy­dis 6500 kv. m rū­mų sa­vi­nin­kams lie­ka dau­giau nei pa­kan­ka­mai vie­tos.

31

P a­ k y­l a

LOEWE.

40

2021 03 16

Lanvin.

Su­kū­rė dar neregėtą

Ver­sa­lio rū­mų pa­sa­ką Šal­to­jo 2021–2022 me­tų se­zo­no ma­dos es­ta­fe­tė už­baig­ta aukš­ ta na­ta. Pa­ry­žiu­je vy­ku­sio­je ru­dens ir žie­mos ma­dos sa­vai­tė­je bu­vo pri­si­min­ti lai­kai, kai mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų ne­bu­vo, o no­rint nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti tek­da­vo lauk­ti net iš ki­tų mies­tų at­vyk­sian­čių fo­tog­ra­fų. Tie­sa, ir tuomet, ir da­bar ko­ją tik­ru­mui ki­šo tuš­ty­bė.

G

ar­sie­ji ma­dos na­mai „Chris­tian Dior“ sa­vo ko­lek­ci­jo­je pa­si­tel­ kė pa­sa­kos mo­ty­vą. Vie­no­je lan­ko­miau­sių Pran­cū­zi­jos vie­ tų – Ver­sa­lio rū­muo­se – nu­fil­muo­ta­me ko­lek­ci­jos pris­ta­ty­me pa­si­ro­dė mo­der­ 2021 03 16

niai ap­si­ren­gu­sios Rau­don­ke­pu­rai­tė, Pe­ le­nė ir Mie­gan­čio­ji Gra­žuo­lė. Šios he­ro­ jės pa­si­rink­tos neat­si­tik­ti­nai: jų pa­sa­kas Ver­sa­lio rū­muo­se ka­dai­se per­ra­šė ra­šy­ to­jas ir pa­sa­ki­nin­kas Char­les’is Per­rault (1628–1703).

Ta­čiau per „Chris­tian Dior“ dra­bu­žių pris­ta­ty­mą bu­vo svar­bu ne tik kla­si­ki­nių, ne­sens­tan­čių pa­sa­kų, rū­mų ir ap­da­rų gro­žis, bet ir vi­lio­jan­čio pa­sa­kų pa­sau­lio pa­vo­jai. Anot ma­dos na­mų kū­ry­bos di­ rek­to­rės Ma­rios Gra­zios Chiu­ri (57 m.), pas­ta­rie­ji pan­de­mi­jos me­tai pas­ka­ti­no žmo­nes per­kai­no­ti ver­ty­bes.

Ne­be­lie­kant ne­rei­ka­lin­gų bliz­gu­čių, no­ro sa­vo iš­vaiz­da su­ža­vė­ti ap­lin­ki­nius, o kar­tais – ir pas­ka­tos per die­ną bent kar­tą paž­velg­ti į veid­ro­dį, nuo pje­des­ta­lo din­ go dar pas­ku­ti­nės Pran­cū­zi­jos ka­ra­lie­nės Ma­ri­jos An­tua­ne­tės (1755–1793) lai­kais kul­mi­na­ci­ją pa­sie­ku­si tuš­ty­bė.

41

Ž A I­ B O IN­ T E R ­VI U

Ag­nė Gi­ly­tė (37 m.), sti­lis­tė ir dra­bu­žių kū­rė­ja

– Ge­riau­sia gau­ta do­va­na?

– Sa­vait­ga­lis su vy­ru, be vai­kų. Bet kur.

– Jei pa­sau­ly­je yra ro­jus, tai...

– Ja­me nie­ka­da ne­bū­na blo­go oro.

– Be ko die­na pra­ras­tų pras­mę?

– Be ma­no ry­to ri­tua­lų – va­lan­dos tik sau. At­si­ke­liu anks­čiau už vi­sus na­miš­ kius, me­di­tuo­ju, ge­riu ka­vą, spor­tuo­ ju, ra­šau.

– Kaip at­si­pa­lai­duo­ja­te?

– Jau iš­mo­kau nie­ko ne­veik­ti. Tie­siog sė­dė­ti, mė­gau­tis vaiz­du pro lan­gą.

– Kas pa­de­da ko­vo­ti su nei­gia­mo­ mis emo­ci­jo­mis?

– Nuos­ta­tų, po­ži­ūrio kei­ti­mas. Vis­kas yra mū­sų gal­vo­se.

– Blo­giau­sias įp­ro­tis?

– Pa­gai­lė­ti sa­vęs ir pa­tin­gė­ti. Nes­por­ tuo­ti, daug val­gy­ti, pa­si­duo­ti silp­nu­mo aki­mir­koms.

– Ką nau­jo no­rė­tu­mė­te iš­mok­ti?

– Nau­jų kal­bų – jas var­to­čiau.

– Kas jus įk­ve­pia gy­ven­ti?

– Vi­sa­da įk­vėp­da­vo dar­bas ir veik­la, sa­vi­raiš­ka. Bet prieš me­tus vis­kas iš es­ mės ap­vir­to – šian­dien ma­ne įk­ve­pia vis­ kas, kad ir ką da­ry­čiau: kaip gy­ve­nu ir ką vei­kiu. Ga­li­my­bių ma­tau kas­die­ny­bė­je.

– Ko­kią gar­se­ny­bę no­rė­tu­mė­te pak­vies­ti į pa­si­ma­ty­mą?

– Ak­to­rių Jac­ką Nic­hol­so­ną. Man at­ ro­do, kad su juo bū­tų la­bai links­ma dėl jo hu­mo­ro jaus­mo ir neb­lės­tan­čio sek­ sua­lu­mo.

– Kaip atk­reip­ti jū­sų dė­me­sį?

– Ori­gi­na­lu­mu, ge­ru­mu.

– Jei ne­bū­tu­mė­te ta, kas esa­te, kuo no­rė­tu­mė­te tap­ti?

– Kon­di­te­ri­nin­ke. Kep­čiau ban­de­les, tor­tus, vis­ką ra­gau­čiau.

– Koks pa­tin­ka pa­tie­ka­las?

52

– Drą­siau­sias spren­di­mas?

– At­si­sa­ky­ti daug veik­lų ir pa­si­lik­ ti vie­ną.

– Įsi­min­ti­niau­sias nuo­ty­kis?

– Mū­sų du sū­nūs. Jie – ne­si­bai­gian­tis nuo­ty­kis, kas­dien pa­že­rian­tis vis nau­jų staig­me­nų.

– Ką vi­sa­da ga­li­ma ras­ti jū­sų šal­ dy­tu­ve?

– Agur­kų, kiau­ši­nių, šam­pa­no.

– Vai­siai ar sal­du­my­nai?

– Sal­du­my­nai.

– Mėgs­ta­miau­sias po­sa­kis?

– Op­rah Winf­rey pa­sa­ky­tas sa­ki­nys: „Ge­riau­sia do­va­na, ku­rią ga­li sau pa­do­ va­no­ti, – lai­kas.“ – Ko­kia kny­ga ar fil­mas la­biau­ siai įsi­mi­nė?

– Kny­gos O.Winf­rey „What I Know for Su­re“ ir Ali­son A.Armst­rong „Un­ders­tan­ ding Wo­men“.

– Ko­kią kos­me­ti­ką nau­do­ja­te?

– „Sen­sai“. Šven­tai.

– Mei­lė – tai...

– Be­ga­li­nis sau­gu­mo jaus­mas.

– Kaip jus tu­rė­tų ver­tin­ti ir pri­si­ min­ti ki­ti žmo­nės?

– Kaip ge­rą žmo­gų.

Gre­ta Ged­mi­nai­tė

– Mėgs­ta­miau­sias kva­pas?

– Ry­tie­tiš­kų pries­ko­nių.

– Kur, jei ne Lie­tu­vo­je, no­rė­tu­mė­ te gy­ven­ti?

– Ten, kur nuos­ta­bus oras. Įgy­ven­din­ čiau po­sa­kį „Li­fe is a beach“ (iš­ver­tus iš ang­lų k. „Gy­ve­ni­mas yra pap­lū­di­mys“).

Aiš­kiai ma­tau sa­ve se­nat­vė­je su vy­ru gy­ve­nan­čią ant van­de­ny­no kran­to. Net ma­tau sa­vo raukš­lė­tas įde­gu­sias ran­kas.

Lau­ra Bul­vy­dė

– Švie­ži agur­kai.

53