Stilius

2020 spalio 6–12 d.

Nr.38

Legendinis žurnalas

Emma­nue­lis ir Bri­git­te Mac­ro­nai

Ką išvydo Prancūzijos pirmoji po­ra Lietuvoje?

Dai­na Gu­dzi­ne­vi­či­ūtė pri­si­jau­ki­no vie­nat­vę

Mak­si­mas Mil­ta: vil­nie­tis – Bal­ta­ru­si­jos ko­vų epi­cent­re

Ag­nė Kuz­mic­kai­tė Kaina TIK

1,30 Eur

pasiekė ma­dos aukš­tu­mas ir atrado as­me­ni­nę lai­mę

K a­r a ­me­ l ė

Pirmosios Prancūzijos poros

para lietuvoje

Pir­ma­sis Pran­cū­zi­jos va­do­vo vi­zi­tas Lie­tu­vo­je per be­veik du de­šimt­me­čius su­lau­kė di­džiu­lio susidomėjimo tiek mū­sų ša­lies, tiek ir pran­cū­ziš­ko­je ži­niask­lai­do­je.

Pir­mo­sios po­ros – Emma­nue­lio Mac­ro­no (42 m.) ir jo žmo­nos Bri­git­te Mac­ron (67 m.) – 24 valandas trukusiai vieš­na­gei net­rū­ko ir ryš­kių ats­pal­vių, ir išs­kir­ti­nių akcentų.

6

2020 10 06

N

LR Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus), tomas bauras

uo pat 2017-ųjų, kai į Eli­zie­ jaus rū­mus įžen­gė nau­ja­sis jų šei­mi­nin­kas, pran­cū­zų ir vi­so pa­sau­lio ži­niask­lai­dos dė­me­ sys nuk­ry­po ne tik į jau­ną iš­vaiz­dų nau­ ją­jį pre­zi­den­tą, bet ir į jo mei­lės is­to­ri­ją.

Pa­ry­žius jau bu­vo pra­tęs prie ša­lies va­ do­vų klyst­ke­lių, ta­čiau Mac­ro­nų si­tua­ci­ją ap­ta­ri­nė­jo per vi­są rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ir dar la­biau – ele­gan­ci­ja bei ra­fi­nuo­tu­mu iš­sis­ki­rian­tiems su­tuok­ti­niams pra­dė­jus ma­tuo­tis pir­mo­sios po­ros vaid­me­nį. Ži­ no­ma, la­biau­siai į akis kri­to jų am­žiaus skir­tu­mas – net 25 me­tai. Užk­liu­vo ir fak­ tas, kad su­si­pa­ži­no juo­du, kai da­bar­ti­niam pre­zi­den­tui bu­vo vos 15-a, o jo mo­ky­to­ jai Bri­git­te – be­veik 40-imt.

Vis dėl­to, įvei­kę ap­kal­bų ir spė­lio­nių van­de­ny­ną, juo­du į šo­ną nus­tū­mė E.Mac­ ro­no tė­vų nep­ri­ta­ri­mą sū­naus są­jun­gai bei fak­tą, kad vie­nas iš tri­jų Bri­git­te vai­ kų tre­jais me­tais vy­res­nis už Pran­cū­zi­ jos pre­zi­den­tą.

Da­bar kur kas la­biau pab­rė­žia­mas juo­ du sie­jan­tis tar­pu­sa­vio ry­šys ir ge­bė­ji­mas pa­verg­ti ap­lin­ki­nius sa­vo sti­liu­mi ir, ži­no­ ma, dip­lo­ma­ti­ja. Spau­džiant ran­ką tiek pa­sau­lio ga­lin­gie­siems, tiek vi­siems mir­ tin­gie­siems, ku­rie at­si­du­ria gre­ta gar­sios pran­cū­zų po­ros.

Nors dvie­jų die­nų ofi­cia­laus vi­zi­to Vil­ niu­je me­tu ru­duo le­pi­no sau­le ir ši­lu­ma, net ir pra­si­vė­ręs dan­gus ar ki­lęs di­džiau­ sias vė­jas ne­bū­tų su­ge­bė­ję nus­telb­ti Pran­ cū­zi­jos va­do­vo ir jo žmo­nos pa­si­ti­kė­ji­mo bei ra­fi­nuo­tos ele­gan­ci­jos.

Pran­cū­zi­jos va­do­vo do­va­na – rinktinių vynų dėžė ir du to­mai Vil­niu­je gi­mu­sio ir du­kart pres­ti­ži­nę Gon­court’ų pre­mi­ją pel­niu­sio ra­šy­to­jo Ro­mai­no Ga­ry (1914–1980) kū­ri­nių.

2020 10 06

7

T a ­d a i r d a ­b a r

Jau pri­si­jau­ki­no

vie­nat­vę

„Stai­gu­mą, ka­te­go­riš­ku­mą, kar­tais sar­kas­tiš­ką hu­mo­ ro jaus­mą te­ko su­val­dy­ti. O juk ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti taip, kad vi­si nuk­ris­tų. Man net ar­ti­mi žmo­nės yra sa­kę, kad ma­žiau šyp­so­čiau­si, nes šyp­se­na la­bai šel­miš­ka. At­ šo­viau: ko­kia esu, to­kia esu“, – sa­kė žo­džių žong­lie­re va­di­na­ma Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­ den­tė Dai­na Gu­dzi­ne­vi­či­ūtė (54 m.).

P

Rū­ta PER­ŠO­NY­TĖ

ra­lė­kė dvi­de­šimt me­tų nuo to lai­ ko, kai Sid­nė­jaus olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se šau­lė D.Gu­dzi­ne­vi­či­ūtė iš­ ko­vo­jo auk­so me­da­lį.

Ta pro­ga tuo me­tu 34 me­tų taik­liau­ sia Lie­tu­vos šau­lė į skrie­jan­čius tai­ki­nius pa­puo­šė „Sti­liaus“ vir­še­lį. Žur­na­lo skai­ ty­to­jai tuo­met Dai­ną iš­rin­ko ir 2000-ųjų Me­tų mo­te­ri­mi.

Sid­nė­jaus auk­sas spor­ti­nin­kės ko­lek­ci­ jo­je yra gar­bin­giau­sias, bet ne vie­nin­te­lis.

1988 m. ji lai­mė­jo du Euro­pos čem­pio­na­ to auk­so me­da­lius, ki­tą­met ko­man­do­ je ta­po pa­sau­lio čem­pio­ne. 1992-aisiais Dai­na že­my­no pir­me­ny­bė­se pel­nė si­dab­ rą ir bron­zą. Po Sid­nė­jaus olim­pia­dos ji dar tris kar­tus ki­lo ant gar­bin­giau­sių ap­ do­va­no­ji­mų laip­te­lių – 2002 m. pa­sau­lio čem­pio­na­te spor­ti­nin­kė iš­ko­vo­jo si­dab­ ro me­da­lį, o dar po tre­jų me­tų pa­si­puo­šė Euro­pos čem­pio­na­to si­dab­ru, to­kiu pat me­da­liu šau­lė džiau­gė­si 2009-aisiais vy­ ku­sia­me Euro­pos čem­pio­na­te.

Aukš­čiau­sio olim­pi­nio lai­mė­ji­mo iš D.Gu­dzi­ne­vi­či­ūtės nie­kas ne­si­ti­kė­jo.

Spor­ti­nin­kė pas­ku­ti­nę aki­mir­ką įšo­ko į olim­pi­nį trau­ki­nį ga­vu­si vie­ną va­di­na­ mų­jų lais­vų kor­tų, ski­ria­mų nor­ma­ty­vų neį­vyk­džiu­siems spor­ti­nin­kams. Lie­tu­ vos tau­ti­nia­me olim­pi­nia­me ko­mi­te­te bu­vo pla­nuo­ja­ma, kad šau­lė pa­teks į ant­ rą­jį de­šim­tu­ką.

Pir­mą kar­tą olim­pia­do­je Dai­na da­ly­ 24

va­vo 1996 m. Tuo­met At­lan­to­je ji iš­ko­ vo­jo 10 vie­tą.

Po per­ga­lės Sid­nė­ju­je Dai­na dvi pa­ras ne­ga­lė­jo nei už­mig­ti, nei val­gy­ti. Prieš iš­ vyk­da­ma į olim­pi­nes žai­dy­nes šau­lė na­ muo­se pa­li­ko laiš­ke­lius, ku­riuo­se sau lin­ kė­jo pa­tek­ti į fi­na­lą.

Iš Sid­nė­jaus į Vil­nių grį­žu­sią olim­pi­nę čem­pio­nę prie lėk­tu­vo tra­po su­ti­ko be­ veik vi­sa gi­mi­nė. Tė­vai, vy­ras, bro­lis su tri­mis vai­kais ir žmo­na, dė­dė su šei­ma, dvi te­tos, dvi pus­se­se­rės ir krikš­ta­sū­nis – iš vi­so pas­vei­kin­ti at­vy­ko 18 ar­ti­mų­jų.

„Dirbau iš peties. Grįždavau namo vakare pavargusi. Skrandyje 6 puodeliai kavos ir dešimt saldainių. Rankose – ke­ lios puokštės ir mai­ šeliai su dovanomis.

Virtuvės palangės pri­ minė šermenis.“ Dai­na Gu­dzi­ne­vi­či­ūtė

Kai Dai­nos pak­laus­da­vo, ar po auk­si­ nio pa­si­ro­dy­mo ji ta­po lai­min­ges­nė, spor­ ti­nin­kė at­sa­ky­da­vo, kad ne. Kaip bu­vo lai­min­ga prieš olim­pi­nes žai­dy­nes, taip lai­min­ga yra ir po jų. 400 tūks­tan­čių li­tų pre­mi­ją už lai­mė­tą auk­so me­da­lį ji in­ves­ ta­vo į dvie­jų kam­ba­rių bu­tą Skai­diš­kė­se – už­si­sa­kė nau­jus bal­dus ir įsi­gi­jo so­dy­bą

ant eže­ro kran­to prie Bal­ta­ru­si­jos sie­nos.

Iš Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to Dai­na do­va­nų ga­vo auto­mo­bi­lį „Ro­ver“. „Pel­ny­ta pre­mi­ja – ne mi­li­jar­das, kad ga­lė­čiau to­liau nie­ko ne­veik­ti, esą jau vis­ ką ga­vai. Bet ir tie pi­ni­gai su­tei­kia lais­vės, pa­leng­vi­na gy­ve­ni­mą“, – kal­bė­jo šau­lė.

Dai­na pa­ty­rė, kad užg­riu­vu­si šlo­vė tu­ ri ir bjau­rų­jį še­šė­lį. Iki per­ga­lės Sid­nė­ju­je ji neį­si­vaiz­da­vo, kad ap­lin­kui ga­li bū­ti tiek daug pa­vy­do. Nuo ta­da ji ži­no, kad drau­ gus pa­žin­si ne tik ne­lai­mė­je, bet ir džiaugs­ me: „Ne tik at­si­ra­do no­rin­čių pa­žin­ties vien dėl to, kad esu ži­no­ma. Bu­vo ir to­kių, ku­rie lio­vė­si drau­gau­ti, nes gal įsi­vaiz­da­ vo, kad man vis­kas nuk­ri­to iš dan­gaus.“ Šau­lės olim­pi­nis auk­sas ne­pa­kei­tė ir

Daina Gudzinevičiūtė sako, kad bėgantys metai – tik įrašas pase. Šiuo metu ji gyvena viena ir jai tai labai patinka.

neiš­pai­ki­no. Sa­vo bū­se­ną pir­mo­mis die­ no­mis grį­žus iš Sid­nė­jaus spor­ti­nin­kė va­di­na klai­kiai ne­jau­kia: „Eida­vau mies­ te nu­na­ri­nu­si akis. Jau­čiau­si taip, tar­si bū­čiau už­mir­šu­si už­si­mau­ti kel­nes, – vi­ są lai­ką se­kė įs­meig­ti žvilgs­niai, ma­ty­da­ vau su­si­baks­no­ji­mą al­kū­nė­mis.“ Iki auk­si­nio lai­mė­ji­mo šau­lė mė­ga­vo­si tre­ni­ruo­tė­mis, var­žy­bo­mis, bend­ra­vi­mu su na­miš­kiais ir drau­gais. Ji ne­bu­vo įp­ra­ tu­si sa­vo lai­ko ir ener­gi­jos da­ly­ti ma­sėms.

Sid­nė­jaus šlo­vė ir vi­sur mi­ni­ma pa­ var­dė Dai­ną ge­ro­kai trau­ma­vo. Kar­tais iš­ko­vo­tos per­ga­lės še­šė­lis nu­sid­riek­da­ vo iki grau­džiai ko­miš­kų da­ly­kų. Į ofi­cia­ lius priė­mi­mus, su­si­ti­ki­mus ir va­ka­rė­lius ji kas­dien eida­vo kaip į dar­bą.

2020 10 06

„Dir­bau iš pe­ties: ren­gi­niuo­se, su­si­ti­ ki­muo­se, po­kal­biuo­se. Grįž­da­vau na­mo va­ka­re pik­ta ir pa­var­gu­si. Skran­dy­je te­ liū­s­kuo­da­vo še­ši puo­de­liai ka­vos ir de­ šimt sal­dai­nių. Ran­ko­se – ke­lios puokš­ tės ir mai­še­liai su do­va­no­mis. Vir­tu­vės pa­lan­gės, aps­ta­ty­tos gė­lė­mis, pri­mi­nė šer­me­nis“, – apie vie­šu­mo sko­nį prieš dau­gy­bę me­tų kal­bė­jo D.Gu­dzi­ne­vi­či­ūtė.

S

por­ti­nin­kė bu­vo lau­kia­ma vi­sur: pra­ de­dant Sei­mu, Vy­riau­sy­be, Vil­niaus sa­vi­val­dy­be, Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ ri­ja, sos­ti­nės „Ro­ta­ry“ klu­bu ir bai­giant „Ąžuo­liu­ko“ cho­ru. Čem­pio­nė so­di­no me­ de­lius, da­ly­va­vo ati­da­rant gat­vę, auto­mo­bi­ lių ser­vi­so įkur­tu­vė­se, va­ka­rė­ly­je, ku­ria­me

sing­las „Trys mi­li­jo­nai“ bu­vo pri­pa­žin­tas auk­si­niu ir pla­ti­ni­niu. Po ma­ra­to­no sos­ ti­nė­je iš spor­to va­do­vų iš­gir­do: „Vai­ke­ li, su Vil­niu­mi jau ap­sit­var­kei, da­bar lau­ kia ra­jo­nai.“ „Kar­tą bro­lio pa­ra­pi­jos ku­ni­gas pap­ra­ šė ma­nęs iš sa­kyk­los ti­kin­tie­siems pers­ kai­ty­ti laiš­ką. Ka­dan­gi po dau­gy­bės me­ tų, pra­leis­tų šau­dyk­lo­je, ėmiau gir­dė­ti silp­niau, ku­ni­gas pa­kar­to­jo pra­šy­mą gar­siau. O kai jis be­veik rik­te­lė­jo, vos po suo­lu ne­pa­lin­dau. Su­ti­kau lip­ti į sa­kyk­lą, nes ku­ni­gė­lis – sim­pa­tiš­kas, de­mok­ra­tiš­ kas žmo­gus, be to, bu­vo pri­sie­kęs ma­no ger­bė­jas“, – pri­si­mi­nė D.Gu­dzi­ne­vi­či­ūtė.

Dai­na, pak­laus­ta apie tre­ni­ruo­čių krū­ vius, sa­kė, kad jei per tre­ni­ruo­tę iš­šau­ 25

S t i p­r i o­j i l y ­t i s

vilnietis – Bal­ta­ru­si­jos

ko­vų epi­cent­re

52 die­nos karš­tuo­siuose Mins­ko taš­kuo­se – tai ri­zi­ka bū­ti suim­tam sau­gu­mie­čių, stip­riai su­muš­tam, įg­rūs­tam į auto­bu­siu­ką ir nu­ga­ben­tam į areš­ti­nę. Taip gy­ve­no Vil­niu­je įsi­kū­ru­sio Euro­pos hu­ma­ni­ta­ri­nio uni­ver­si­te­to (EHU) dar­buo­to­jas Mak­si­ mas Mil­ta (28 m.), vi­sam pa­sau­liui trans­lia­vęs re­por­ta­žus iš pro­tes­tuo­to­jų eity­nių. to­liau val­dy­ti ša­lį. Dėl to kiek­vie­ną sek­ma­ die­nį Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nė­je vyks­ta tai­kūs pro­tes­tai. Šeš­ta­die­niais į gat­ves išei­na mo­ te­rys, prieš ku­rias sau­gu­mie­čiai ir omo­ ni­nin­kai taip pat nau­do­ja žiau­rų smur­tą.

M

LAI­MA ŽE­MU­LIE­NĖ

ak­si­mas jau grį­žo į Vil­nių, ta­ čiau Mins­ko įvy­kiai neuž­mirš­ ta­mi, iki šiol jam sto­vi prieš akis. Mins­kas – kur jau Mins­ kas, vi­sa Bal­ta­ru­si­ja – prie­ši­na­si dik­ta­to­ riaus Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos no­rui ir

48

– Mak­si­mai, pas­ta­ruo­sius du mė­ ne­sius įp­ra­to­me jus ma­ty­ti TV ek­ra­ ne, in­ter­ne­te kiek­vie­ną die­ną pa­sa­ ko­jan­tį apie pro­tes­tus Mins­ke. Kas jūs – Bal­ta­ru­si­jo­je gy­ve­nan­tis lie­ tu­vis ar bal­ta­ru­sis, pui­kiai kal­ban­ tis lie­tu­viš­kai?

– Pir­miau­sia sa­ve api­bū­din­čiau taip, kaip tai pa­da­ry­tų ma­no gi­mi­nės ir se­ ne­liai, – esu vil­nie­tis. Vai­kys­tė­je apie 15 me­tų gy­ve­nau Mins­ke. Ten bai­gęs gim­ na­zi­ją grį­žau į Vil­nių – mies­tą, ku­ria­me

gi­miau, kur gy­ve­na ma­no gi­mi­nės, ma­ no tė­vas, mo­čiu­tė. Žmo­nės ne­bū­ti­nai gims­ta, gy­ve­na ir mirš­ta ta­me pa­čia­me mies­te. Ma­no si­tua­ ci­ja bū­tent to­kia: gi­miau Vil­niu­je, vai­kys­ tę pra­lei­dau Mins­ke, per vi­sas atos­to­gas, taip pat ir sa­vait­ga­liais, at­va­žiuo­da­vo­me į Lie­tu­vą, o pas­kui grį­žau čia gy­ven­ti.

– Ko­dėl tuo ne­ra­miu me­tu at­si­dū­ rė­te Mins­ke?

– Aš dir­bu Euro­pos hu­ma­ni­ta­ri­nia­me uni­ver­si­te­te. Tai bal­ta­ru­sių uni­ver­si­te­tas trem­ty­je, Vil­niu­je, ku­ris bu­vo pri­vers­tas nut­rauk­ti sa­vo veik­lą tė­vy­nė­je dėl po­li­ti­ nės pries­pau­dos. Dau­ge­lis to uni­ver­si­te­ to stu­den­tų – bal­ta­ru­siai.

Pre­zi­den­to rin­ki­mai Bal­ta­ru­si­jo­je – toks

lai­ko­tar­pis, kai ma­siš­kai sui­ma­mi ir areš­ tuo­ja­mi žmo­nės. To­dėl nus­pė­da­mas, kad si­tua­ci­ja ga­li pa­si­keis­ti – nors, aiš­ku, nie­kas ne­nu­ma­tė to­kio di­de­lio pro­tes­tų mas­to – bū­tent šiais su­me­ti­mais nu­vy­kau į Mins­ką, kad bū­čiau ar­čiau įvy­kių ir rei­ka­lui esant mū­sų stu­den­tams ar ab­sol­ven­tams ga­lė­ čiau su­teik­ti vie­no­kią ar ki­to­kią pa­gal­bą.

– Ar Mins­ke jau­tė­tės sau­gus? Kaip ten gy­ve­no­te tuos be­veik du mė­ne­ sius, ar stip­riai rei­kė­jo sau­go­tis, kad omo­ni­nin­kai ne­su­pa­kuo­tų?

– BBC ko­res­pon­den­tai taip pat ma­nęs klau­sė, ar jau­čiuo­si sau­gus vie­šin­da­mas per BBC tai, ką ma­tau Mins­ke, ir pa­teik­ da­mas Bal­ta­ru­si­jos pa­dė­ties ver­ti­ni­mą.

Nie­kas ne­ga­li jaus­tis sau­gus Bal­ta­ru­si­jo­je dėl to, kad jė­gos struk­tū­roms su­teik­ta vi­ siš­ka lais­vė – jos ga­li da­ry­ti ką tik­tai no­ri: suim­ti žmo­nes be jo­kios prie­žas­ties, juos muš­ti, temp­ti mo­te­ris į ma­ši­nas.

Ta­čiau tas neuž­tik­rin­tu­mas dėl sau­gu­ mo jau neat­bai­do žmo­nių nuo pro­tes­tų, nes bai­mė yra nu­ga­lė­ta. Ak­ty­ves­ni žmo­ nės Bal­ta­ru­si­jo­je ima­si tam tik­rų pre­ven­ ci­nių prie­mo­nių. Pir­miau­sia jie sten­gia­si ne­kal­bė­ti te­le­fo­nu jaut­rio­mis te­mo­mis, neuž­si­bū­ti to­se pa­čio­se vie­to­se. Bet ir tai ne­ga­li už­tik­rin­ti vi­sa­pu­siš­ko žmo­ gaus sau­gu­mo, nes sau­gu­mie­čių apa­ra­tas mil­ži­niš­kas, nuo jų pa­bėg­ti neį­ma­no­ma.

B „Baltarusijoje pokyčiai neišvengiami, ir tai – tik laiko klausimas“, – įsitikinęs Europos humanitarinio universiteto darbuotojas Maksimas Milta. 52 dienas jis transliavo reportažus iš karštųjų Minsko taškų.

et kiek nors ap­sun­kin­ti jiems dar­bą pre­ven­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis ga­li­ ma. Vie­na jų – keis­ti nak­vy­nės vie­ tas. Ta­čiau nep­ro­tin­ga eiti į vieš­bu­čius, nes jie iš kar­to tei­kia in­for­ma­ci­ją ša­lies val­ džiai, kai juo­se ap­sis­to­ja už­sie­nie­čiai.

49

M o­z a i ­k a

Ka­ra­liaus fa­vo­ri­tė

ke­lia aud­ras Vo­kie­čių kil­mės Da­ni­jos prin­ce­sė Co­rin­na zu SaynWitt­gens­tein (55 m.) dau­ge­lį me­tų bu­vo Is­pa­ni­jos ka­ra­ liaus Jua­no Car­lo­so (82 m.) mei­lu­žė. At­vi­rai pra­bi­lu­si apie ro­ma­ną su mo­narc­hu ji atsk­ lei­dė daug neį­ti­kė­ti­nų fak­tų ir su­kė­lė tik­rą skan­da­lą.

N

ė apie vie­ną prin­ce­sę ne­sklan­ do tiek gan­dų ir mi­tų kaip apie vo­kie­čių kil­mės Da­ni­jos prin­ce­sę Co­r in­ną. Švie­sia­ plau­kė at­si­dū­rė bu­vu­sio Is­pa­ni­jos ka­ ra­liaus Jua­no Car­lo­so ko­rup­ci­jos skan­ da­lo epi­cent­re.

Aris­tok­ra­tei me­ta­mi kal­ti­ni­mai, kad bū­da­ma ar­ti­ma mo­narc­ho drau­gė ji tu­rė­ ju­si nau­dos iš spė­ja­mų jo ko­rup­ci­jos afe­ rų. Įta­ria­ma, kad Jua­nas Car­lo­sas ga­vęs 65 mln. eurų ky­šį iš Sau­do Ara­bi­jos, kai čia vie­nas is­pa­nų kon­sor­ciu­mų tie­sė ge­ le­žin­ke­lį tarp Me­kos ir Me­di­nos mies­tų.

60

Is­pa­ni­jos ži­niask­lai­da vo­kie­čių kil­mės Da­ni­jos prin­ce­sę vaiz­duo­ja tar­si Grai­ki­ jos mi­to­lo­gi­nę bū­ty­bę Si­re­ną, ku­rios vi­ lio­nei neat­sis­py­rė ka­ra­lius. Kad ir ko­kie sun­kūs kal­ti­ni­mai jai bu­vo me­ta­mi, Co­ rin­na nie­ka­da nes­mog­da­vo vie­šai.

Net ir ta­da, kai Is­pa­ni­jos slap­to­sios tar­ny­bos veiks­mai me­na­mai kė­lė grės­ mę jos gy­vy­bei ir jos vai­kams – Anas­ta­ siai (28 m.) ir prin­cui Ale­xan­de­riui zu Sayn-Witt­gens­tei­nui (18 m.).

C.zu Sayn-Witt­gens­tein ty­lė­jo iki da­ bar. Į fi­nan­sų skan­da­lą įsit­rau­kęs mo­narc­ has jau pa­li­ko ša­lį ir iš­vy­ko į Abu Da­bį. Is­

Aris­tok­ra­tei me­ta­mi kal­ ti­ni­mai, kad bū­da­ma ar­ ti­ma mo­narc­ho drau­gė ji tu­rė­ju­si nau­dos iš spė­ja­ mų jo ko­rup­ci­jos afe­rų. pa­ni­jo­je ir Švei­ca­ri­jo­je pra­dė­tas ty­ri­mas.

Da­bar C.zu Sayn-Witt­gens­tein pra­bi­ lo. Ji da­vė in­ter­viu BBC4 ir pa­tei­kė sa­ve, vaiz­džiai sa­kant, kaip šva­rų la­pą. Juk at­si­ dū­ru­si bu­vu­sio Is­pa­ni­jos ka­ra­liaus fi­nan­ si­nio skan­da­lo sū­ku­ry­je prin­ce­sė la­bai ri­ 2020 10 06

2020 10 06

P

rin­ce­sė pab­rė­žė, kad mi­ni­mi 65 mln. eurų bu­vu­si do­va­na, ku­ria mo­nar­ chas no­rė­jęs pa­ro­dy­ti, kiek daug jam reiš­kia ji ir jos sū­nus. Ir tai – kaip tei­gia­ ma – nė­ra pi­ni­gų plo­vi­mas.

Tre­čio­ji „bom­ba“: į šią pi­ni­gų pel­kę įk­ lim­po ne tik Jua­nas Car­lo­sas, tai esą tie­ siog šei­mos vers­las. „Ma­ne ste­bi­na, kad 40 me­tų vi­sos šei­mos bend­ro­vės veik­la bus nuk­reip­ ta į vie­ną as­me­nį. Ti­kė­ki­te ma­ni­mi“, – sa­kė Co­rin­na. Po to pri­dū­rė gal­būt pa­vo­jin­giau­sius mo­narc­hi­jai žo­džius: „Nes tik­rai yra šim­tai ki­tų sąs­kai­tų ki­ to­se ša­ly­se.“ Po šio in­ter­viu ži­niask­lai­da spė­lio­ja, ko­kių dar „bom­bų“ į vie­šu­mą iš­mes pa­ ga­liau gar­siai pra­bil­ti nu­ta­ru­si ka­ra­liaus fa­vo­ri­tė?

61

Scanpix

ne­sig­rau­žė dėl sa­vo dvi­lypio gy­ve­ni­mo.

C.zu Sayn-Witt­gens­tein pak­laus­tas, ar san­ty­kiai su ja ne­žeis­tų jo su­tuok­ti­nės ka­ra­lie­nės Sop­hios (81 m.), at­rė­žė: „Jis sa­kė, kad jų pa­rei­ga ats­to­vau­ti mo­narc­ hi­jai, bet jie gy­ve­na vi­siš­kai ats­ki­rą gy­ ve­ni­mą. Jis ką tik už­bai­gęs 20 me­tų tru­ ku­sius san­ty­kius su ki­ta.“

ONA KA­CĖ­NAI­TĖ

zi­kuo­ja ge­ra re­pu­ta­ci­ja, vers­lu, ry­šiais ir sa­vo vai­kų atei­ti­mi.

In­ter­viu Co­rin­na pa­mė­tė­jo net ke­le­tą netikėtų „bom­bų“.

Pir­mo­ji: „Ka­ra­lius no­rė­jo ma­ne ves­ ti! Man pas­kam­bi­no tė­vas ir pa­sa­kė, jog jį as­me­niš­kai ap­lan­kė ka­ra­lius ir jam pa­ sa­kęs, kad ma­ne la­bai my­li ir no­ri ves­ti.“ (Tai bu­vo 2009 m.)

Iki šiol prin­ce­sė, at­siž­velg­da­ma į Jua­no Car­lo­so pa­dė­tį, ne­no­rė­jo pat­vir­tin­ti sa­vo mei­lės ry­šio. Da­bar paaiš­kė­jo, ko­kie rim­ ti bu­vo mo­narc­ho san­ty­kiai su prin­ce­se.

Ant­ro­ji „bom­ba“: mo­narc­has nė kiek

Į v a i z ­d i s

ma­kia­žas turi gundyti,

bet iš­lik­ti sub­ti­lus

Jau bai­gia­si va­sa­ros ši­lu­ ma, kei­čia­si mū­sų ap­ran­ ga, kei­čia­si ir vi­sas įvaiz­dis.

Vie­nas svar­biau­sių sti­liaus ele­men­tų yra ma­kia­žas.

Ma­kia­žo eks­per­tės Bi­ru­tė Pa­je­die­nė ir Si­mo­na Pa­je­ dai­tė at­sklei­dė ru­dens ten­ den­ci­jas ir pa­de­monst­ra­vo, kaip jas ga­li­ma pri­tai­ky­ti kas­die­nai ir šven­tėms.

G

ai­vus vei­das, oda kuo ma­žiau apk­rau­ta to­ni­niu kre­mu – tai pag­rin­di­nis šio se­zo­no ak­cen­ tas. Kad oda at­ro­dy­tų dar na­ tū­ra­liau ir skais­čiau, ją pa­gy­vi­na­me skais­ ta­lais. Ma­din­gi ro­ži­niai ar­ba ro­ži­niai ir oran­ži­niai skais­ta­lai. Jais švel­niai pa­den­ ki­te ne tik skruos­tus, bet ir apa­ti­nį vo­ką po blaks­tie­no­mis ar­ba akies lin­kį. „Jei oda nė­ra rie­bi, be­veik vi­sa­da re­ ko­men­duo­ju rink­tis kre­mi­nius skais­ta­ lus. Jie leng­vai pa­sis­kirs­to ant odos, jos ne­sau­si­na ir ne­pa­da­ro ma­ti­nės“, – pa­ta­ rė S.Pa­je­dai­tė.

Orams vės­tant oda taip pat pa­pil­kė­ja, ta­čiau šią prob­le­mą leng­vai ga­li išsp­ręs­ti švy­tė­ji­mo su­tei­kian­čios prie­mo­nės. Tep­ ki­te jo­mis iš­ki­lias vei­do da­lis – skruos­ti­ kau­lius, kau­lą po an­ta­kiu, Ku­pi­do­no lan­ką virš lū­pos, taip pat vi­di­nius akių kam­pu­ čius – tai su­teiks akims žva­lu­mo.

Nors jau ku­ris lai­kas ant po­diu­mo ma­ to­me mo­de­lius nuš­vie­sin­tais ar pas­lėp­ tais an­ta­kiais, ši ma­da kas­die­nia­me gy­ ve­ni­me nė­ra ak­tua­li.

Da­bar ma­din­gi veš­lūs, pla­tūs, ne per daug ryš­kūs, neuž­kon­tū­ruo­ti an­ta­kiai.

Veš­lių an­ta­kių efek­tą ga­li­ma iš­gau­ti jų plau­ke­lius su­šu­ka­vus į vir­šų ir už­fik­sa­vus stip­rios fik­sa­ci­jos an­ta­kių ge­liu.

Pa­dū­ma­vu­sių akių ma­kia­žas vi­sa­da ma­din­gas. Ta­čiau jei jau pa­bo­do kla­si­ 64

2020 10 06

Bi­ru­tė Pa­je­die­nė ir Si­mo­na Pa­je­dai­tė.

Nuot­rau­kos: Gra­ži­na Lo­movs­ka­ja Mo­de­liai: Ka­ro­li­na To­lei­ky­tė ir Mei­da Me­tia­ne­cai­tė

2020 10 06

ki­nis juo­das „smo­key eye“, šį se­zo­ną ga­li­ma rink­tis ma­din­gą spal­vo­tą­jį „smo­key“. Pa­ta­ria­ma iš­ban­dy­ti ma­žiau in­ten­sy­vius smė­lio, ru­dus, auk­so ats­pal­vius. Šį se­zo­ną ma­din­gas iš­tęs­tas akių kon­tū­ras, pra­tem­piant ir vi­di­nius kam­pu­čius, dar la­biau sus­tip­ri­nant ka­tės akių efek­tą.

Kon­tū­ras ga­li bū­ti įvai­rių for­mų ir sti­lių: tiek la­bai pla­tus, tiek siau­ras ir iš­temp­tas, gra­fi­nis ir tiks­lus, re­tu­šuo­tas.

Iš­ban­dy­ki­te me­ta­li­zuo­tus, kre­mi­nius ar šla­pio efek­to še­ šė­lius. Jais tep­ki­te ne­bū­ti­nai ju­da­mą­jį vo­ką, ga­li­te ir vi­di­nius akių kam­pu­čius. Ma­din­gos įvai­rių ats­pal­vių auk­si­nės, mė­ly­ nos, neo­ni­nės spal­vos. Įvai­riais žė­ru­čiais, kris­ta­lais ir spin­din­čio­mis de­ta­lė­mis pa­ puoš­tas ma­kia­žas, ži­no­ma, nė­ra kas­die­nis, ta­čiau pui­kiai tiks va­ka­rė­liui. „Ga­li­ma de­ko­ruo­ti ne tik vo­kus, bet ir ap­link akis, skruos­ti­ kau­lius, an­ta­kius. Kur tik su­gal­vo­si­te! Tik­rai ne­bū­ti­na lai­ky­tis si­met­ri­jos: kuo žais­min­giau, tuo įdo­miau“, – sa­kė B.Pa­je­die­nė.

Ma­din­gos šla­pios, bliz­gios lū­pos. Ka­ra­liau­jan­ti spal­va – ryš­ kiai rau­do­na – tik­riau­siai vi­sa­da bus ma­din­ga.

65