Stilius

2020 rugpjūčio 11–17 d.

Nr.31

Legendinis žurnalas

Po­vi­las Va­na­gas

Ju­bi­lie­jų sug­rio­vė ko­ro­na­vi­ru­sas Ri­čar­das Do­vei­ka nuo mažumės sva­jo­jo tap­ti ku­ni­gu

elonas muskas nusitaikė į Marsą

Rū­ta Mi­kel­ke­vi­či­ūtė jau 20 me­tų iš­ti­ki­ma ir vy­rui, ir te­le­vi­zi­jai

Kaina 1,30 Eur

Milita daikerytė:

jau­na kar­je­ris­tė jau sva­jo­ja apie šei­mą

T a­d a i r d a­b a r

Gyvenimo aistras

numalšino Londonas

Iš nie­kam ne­ži­no­mos dvie­jų duk­rų ma­mos – į pra­mo­gų pa­sau­lio aukš­tu­mas. Ir at­gal. Bu­vu­si dai­ ni­nin­kė, bur­les­kos šo­kė­ja, ti­tu­luo­ta „Kau­no po­ nia 2004“ Eg­li­ja Vait­ke­vi­čė (51 m.) da­bar pri­sis­ta­to kve­pa­lų kū­rė­ja. Jau sep­ty­ne­rius me­tus su dviem duk­ro­mis ji lai­mę ku­ria Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. 12

13

tem a

Na­muo­se skam­ba

ke­lios kal­bos

Dau­gia­kal­bės šei­mos Lie­tu­vo­je – jau se­niai jo­kia eg­zo­ti­ka. Juk ga­li­my­bių su­si­pa­žin­ti su už­sie­nie­čiu ar už­sie­nie­te – gy­va ga­ly­bė. Vie­nus, kaip an­tai iš Af­ri­kos ki­lu­sį tre­ne­rį Jea­ ną Clau­de’ą Edorh’ą (47 m.) su lie­tu­vai­te In­ga (43 m.) mei­lė spor­tui su­ve­dė čia, Lie­tu­vo­je, o TV lai­dų ve­dė­jos Bea­tos Nic­hol­son (40 m.) ir jos vy­ro bri­tų vers­li­nin­ko To­mo (45 m.) san­ty­kiai už­si­mez­gė Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Ir vi­sai nes­var­bu, ko­kia kal­ba tar­pu­sa­vy­je šne­kė­tų su­tuok­ti­niai ar jų at­ža­los, dar nie­kam kal­bų mo­kė­ji­mas ne­ta­po naš­ta.

Mig­lė Nar­bu­tai­tė

– Sa­ko­ma, kad vai­kai, nuo vai­kys­ tės kal­ban­tys dau­giau nei vie­na kal­ ba, kur kas leng­viau mo­ko­si ir už­sie­ nio kal­bų. Ar pla­nuo­ja­te juos ne­to­ li­mo­je atei­ty­je mo­ky­ti ko­kios nors už­sie­nio kal­bos? – Ma­no duk­ry­tė dar kal­ba ita­liš­kai, mo­kyk­lo­je ji mo­ko­si ir pran­cū­zų kal­bos.

Es­ke­dar Maš­ta­vi­čie­nė (35 m.) – iš Etio­pi­jos ki­lu­si vers­li­ nin­kė, tri­jų vai­kų – Ha­nos (13 m.), Ma­ti­jaus (8 m.) ir Ma­sa­jaus (5 m.) – ma­ma. AG­NĖ MA­ČIU­LY­TĖ

– Ko­kio­mis kal­bo­mis šne­ka­te jūs ir jū­sų vai­kai? – Lie­tu­viš­kai, ang­liš­kai ir kar­tais ma­no gim­tą­ja kal­ba – am­ha­rų. Su duk­ra mū­sų pag­rin­di­nė kal­ba yra ang­lų, su­si­kal­ba­me ir Etio­pi­jos vals­ty­bi­ne kal­ba. Na, o sū­nūs ren­ka­si lie­tu­vių. 16

– Kaip to­bu­li­na­te jau mo­ka­mų vai­ kų kal­bų įg­ūd­žius? – Vai­kai lan­ko lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą. Be to, jie be ga­lo mėgs­ta mu­zi­ką, ku­ri, ma­ no nuo­mo­ne, tu­ri di­džiu­lę įta­ką mo­kan­ tis kal­bų. Bū­na taip, jog kar­tu pa­si­ren­ka­me tam tik­ras ša­lis ir ku­rį lai­ką klau­so­mės ir šo­ ka­me pa­gal tų ša­lių me­lo­di­jas. Aš ir pa­ti lie­tu­vių kal­bos iš­mo­kau ži­ūrė­da­ma fil­mu­ kus, klau­sy­da­ma ži­nių lie­tu­viš­kai. Mo­kan­ tis kal­bos yra svar­bu pas­ta­rą­ją daž­nai gir­ dė­ti fo­ne. Net ir tvar­kan­tis na­mus! Nors at­ro­do, jog nie­ko ne­sup­ran­ta­me, pa­są­mo­nė­je in­for­ma­ci­ja vis tiek yra prii­ ma­ma. Ne­rei­kia tin­gė­ti. Rei­kia leis­ti sa­vo vai­kams pa­ban­dy­ti iš­mok­ti ko nors nau­jo. – Ar prieš gims­tant vai­kams ir vė­liau, juos auk­lė­da­ma, do­mė­jo­tės vai­kų auk­lė­ji­mo ke­lio­mis kal­bo­mis prin­ci­pais? Ar vis­kas vy­ko sa­vai­me? – Ma­ny­čiau, jog vis­kas vy­ko la­biau sa­ vai­me, nes ta­pau ma­ma bū­da­ma 21-erių. Tik­rai ne­tu­rė­jau net ir lai­ko pa­gal­vo­ ti apie tai... Ma­nau, kad vis­ką vai­kams kaip ma­ ma da­viau la­biau ins­tink­ty­viai.

– Ar ne­bu­vo bai­su dėl vi­suo­me­nė­ je iki šiol vy­rau­jan­čių mi­tų, tei­gian­ čių, jog dau­gia­kal­biai vai­kai iki ga­lo ge­rai ne­mo­kės nė vie­nos kal­bos, pai­ nios žo­džius, pra­dės kal­bė­ti vė­liau? – Ga­lė­čiau išs­kir­ti vie­ną klai­dą, ku­ rią da­ro tė­vai. Suau­gu­sie­ji įsi­ti­ki­nę, kad vai­kai to­kie pat, kaip ir jie, kad vai­kams bus sun­ku. Ta­čiau vai­kai tik­rai be jo­kių prob­le­mų pui­kiai iš­moks­ta ke­lias kal­bas, jie tu­ri sa­ vo sis­te­mą. – Jū­sų nuo­mo­ne, ką dau­gia­kal­bys­ tė vai­kui do­va­no­ja kaip as­me­ny­bei? – Aš ma­nau, kad kai kal­bi vie­na kal­ba, esi vie­nas žmo­gus, o kai mo­ki dau­giau – tam­pi dau­giau nei vie­nas. Bet ko­kie nau­ ji įg­ūd­žiai su­tei­kia nau­jų ga­li­my­bių, da­ rai­si tur­tin­ges­nis, pro­tin­ges­nis. Kal­ba yra ge­riau­sias bū­das sup­ras­ti ki­ tą kul­tū­rą, gy­ve­ni­mo bū­dą bei fi­lo­so­fi­ją. – Anot sta­tis­ti­kos, Euro­pos Są­jun­ go­je lie­tu­viai pa­gal pro­cen­tą žmo­nių, ku­rie mo­ka bent vie­ną už­sie­nio kal­ bą, yra tarp pir­mau­jan­čių­jų. Vis dėl­ to Lie­tu­va – ne Bel­gi­ja ir ne Švei­ca­ ri­ja. Kaip ma­no­te, ar lie­tu­viai im­lūs kal­boms, ar ne? – Ma­nau, kad lie­tu­vių tau­ta yra net ne dvi­kal­bė, dau­ge­lis žmo­nių čia – po­lig­lo­ tai. Dau­gy­bė lie­tu­vių kal­ba ru­siš­kai, len­ kiš­kai, ang­liš­kai... Ži­no­ma, vy­res­nio­sios kar­tos ats­to­ vai kal­ba kiek ma­žiau kal­bų. Kuo žmo­ nės jau­nes­ni, tuo dau­giau kal­bų mo­ka. 2020 08 11

17

At­v i­r a i

Šir­dis ver­žia­si

my­lė­ti

Ji sva­jo­ja apie šei­mą ir jausmus, nors pri­si­pa­žįs­ta, kad su­si­kur­ti as­me­ni­nės lai­mės kol kas ne­pa­vy­ko dėl lai­ko sto­ kos. Nors Mi­li­tai Dai­ke­ry­tei dar tik 23-eji, ją drą­siai ga­li­ma va­din­ti sėk­mės ly­di­ ma vers­li­nin­ke. Į gro­žio pa­sau­lį bu­vu­si po­pu­lia­ri dai­ni­nin­kė ko­ją įkė­lė... 14-os, o vos su­lau­ku­si pil­na­me­tys­tės ati­da­rė pir­mą­jį nuo­sa­vą sa­lo­ną. Ta­čiau da­bar ji pri­si­pa­žįs­ta – jau atė­jo me­tas mei­lei.

24

25

Martynas Stankaitis

At­v i­r a i

Nuo mažumės

sva­jo­jo tap­ti ku­ni­gu

Žo­li­nės iš­va­ka­rė­se sos­ti­nės ku­ni­gas Ri­čar­das Do­vei­ka (46 m.), ro­dy­da­mas sa­vo vai­kys­tės kie­mą, šyp­so­si pa­sa­ko­da­mas, kad bū­tent čia, ne­di­de­lia­me kie­me vi­sai gre­ta da­bar­ti­nės Kal­va­ri­jų tur­ga­vie­tės, ir pra­si­dė­jo jo, bū­si­mo dva­si­nin­ko, ke­lias.

30

31

M a­n o e r d ­v ė

jaukius Na­mus

kuria die­nos švie­sa Vie­no ži­no­miau­sių ša­ly­ je švie­sų da­ili­nin­kų Ar­vy­ do Bui­naus­ko (32 m.) ir jo žmo­nos kosmetologės Ak­ vi­lės (27 m.) bend­ras gy­ ve­ni­mas kū­rė­si ne pa­gal įp­ras­tą sche­mą „pa­žin­ tis – su­ža­dė­tu­vės – ves­ tu­vės“. Ki­toks, nei bū­tų ga­li­ma ti­kė­tis, ir jųd­vie­jų būs­tas – di­džiau­sius ša­lies ren­gi­nius, kon­cer­tus, pri­ va­čias šven­tes įs­pū­din­go­ mis švie­sų kom­po­zi­ci­jo­mis puo­šian­čio vy­ro na­muo­se ka­ra­liau­ja na­tū­ra­li švie­sa.

J

Ka­ri­na PU­KAI­TĖ

os daug ir ro­man­tiš­ko­je mei­lės is­ to­ri­jo­je – su­si­pa­ži­nę dar­bo ap­lin­ ko­je Ar­vy­das ir Ak­vi­lė neil­gai tru­ kus įsi­my­lė­jo, ap­si­gy­ve­no drau­ge ir grei­tai priė­mė spren­di­mą įsi­kur­ti bend­ ruo­se na­muo­se. Tik po to bu­vo su­ža­dė­ tu­vės ir tran­kios ves­tu­vės. Pu­šų ap­sup­ty­je įkur­ti po­ros na­mai iš sos­ti­nės cent­ro auto­mo­bi­liu pa­sie­kia­mi per de­šimt mi­nu­čių. Įėjus į 75 kvad­ra­ ti­nių met­rų, per du aukš­tus įreng­tą bu­ tą at­ro­do, lyg bū­tum pa­bė­gęs iš triukš­ mais al­suo­jan­čio mies­to gniauž­tų į ra­mų ir jau­kų gam­tos prieg­lobs­tį. Po švie­sų būs­tą Ak­vi­lė ve­džio­jo ra­miu žings­niu. Ra­my­bė ir jau­ku­mas jun­ta­ mas ir šei­mos na­muo­se – do­mi­nuo­jan­ ti švie­sių spal­vų pa­le­tė su­lė­ti­na, pa­ša­li­ nio triukš­mo ne­jus­ti nei po­ros gy­ve­ni­me, nei jųd­vie­jų na­muo­se. A.Buinauskienė pa­sa­ko­jo, kad bend­ru su­ta­ri­mu in­ter­je­ro spren­di­mai bu­vo pa­ ti­kė­ti jai. Į pa­gal­bą ji pa­sik­vie­tė in­ter­je­ro di­zai­ne­rį Li­ną Ju­re­vi­čių. 36

Akvilė ir Ar­vy­das Bui­naus­kai.

Bal­dai sup­ro­jek­ tuo­ti taip, kad funk­cio­na­liai už­pil­dy­tų kam­ ba­rius ir su­teik­ tų daug vie­tos daik­tams san­dė­ liuo­ti, bet sa­vo pro­por­ci­jo­mis neapk­rau­tų in­ter­je­ro.

2020 08 11

Do­vy­das Zin­ti­kas

Pradžioje buvo sunku patikėti, kad tai mūsų namai“, – įkurtuvių pradžią prisiminė Akvilė Buinauskienė.

2020 08 11

37