Stilius

2020 birželio 23–29 d.

Nr.24

„Mis Lie­tu­va 2000“ Mar­ty­na Bim­bai­tė lai­mę ra­do tik iš ant­ro kar­to

Žil­vi­nas Gri­gai­tis vietoj kelionių renkasi Pa­lan­gą!

Dai­ni­nin­kė Ing­ri­da Kaz­laus­kai­tė labiausiai il­gi­si mei­lės

Plius dy­džio mo­de­liui

Pau­li­nai Gal­kon­tai­tei ke­lią į sėk­mę nu­tie­sė ki­log­ra­mai

Kaina 1 Eur

M a­n o s t i­l i u s

Gar­se­ny­bės at­vė­rė

sa­vo spin­tas

„Ne­tu­riu kuo ap­si­reng­ti“, – šio po­sa­kio ži­no­mos mo­te­ rys ka­te­go­riš­kai at­si­sa­ko ir su­tin­ka „Sti­liui“ ne tik pa­ro­dy­ti sa­vo gra­žiau­sius va­sa­ros de­ri­nius, bet ir pa­si­da­ly­ti ver­ tin­gais pa­ta­ri­mais, ku­rie pra­vers šil­ta­jam me­tų se­zo­nui.

V

ers­li­nin­kė Dai­na Bo­sas (49 m.) įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­si­tel­ku­si kū­ ry­biš­ku­mą vi­suo­met kaip­mat at­ra­si, kuo pa­si­puoš­ti. „Ne­sik­raus­tau iš pro­to dėl nau­jau­sių ten­den­ci­jų. Ren­kuo­si daik­tus, ku­rie vi­sa­ da ma­din­gi. Nau­jus dra­bu­žius pri­tai­kau prie jau tu­ri­mo gar­de­ro­bo ir, svar­biau­sia, sa­vo sti­liaus“, – sa­ko D.Bo­sas. Mo­te­ris vi­sa­da ren­ka­si tik pa­to­gius, na­tū­ra­laus ir ko­ky­biš­ko audi­nio dra­ bu­žius. Anot jos, pi­gus audi­nys ir at­ ro­dys pi­gus, kad ir koks ma­din­gas bū­ tų dra­bu­žis. „Grei­tos ma­dos ne­si­ren­ku. Tai pa­lie­ ku jau­noms mer­gai­tėms. Vi­sa­da pa­ta­riu duk­roms iš­dy­kau­ti su sti­liu­mi. Ka­da, jei ne da­bar? Pa­ti va­sa­rą ren­kuo­si švie­sius, gai­vius to­nus. Ru­de­nį, žie­mą – tam­ses­ nius, že­mės ats­pal­vius. Ta­čiau, kad ir koks se­zo­nas bū­tų, vi­sa­da tai bus minkš­ti, pa­ to­gūs ir funk­cio­na­lūs dra­bu­žiai bei ava­ ly­nė“, – kal­ba Dai­na. Vers­li­nin­kė įp­ra­tu­si dra­bu­žius pirk­ti in­ter­ne­tu – tai jai pa­to­giau­sias bū­das, kai ga­li ra­miai pa­ly­gin­ti kai­nas, nes­ku­bė­ti, pa­ gal­vo­ti, ar tik­rai pre­kė to­kia gei­džia­ma. „Be to, ne­ti­ku­sias pre­kes ga­liu pa­to­giai grą­žin­ti. Nie­ka­da ne­ga­di­nu ke­lio­nių už­ sie­ny­je ap­si­pir­ki­mais. Tai var­gi­na ir ma­ne, ir ki­tus šei­mos na­rius. Tad tiek, kiek man rei­kia, ran­du in­ter­ne­te“, – įsi­ti­ki­nu­si ji. Dai­na tu­ri pa­ta­ri­mą ir ki­toms mo­te­ rims. Svar­biau­sia – ne­pa­mirš­ti rū­pin­tis sa­ vi­mi: spor­tuo­ti, pri­ži­ūrė­ti odą ir plau­kus. „Sti­lius pra­si­de­da bū­tent nuo to. Ant gra­žaus ir iš­puo­se­lė­to kū­no net ir 5 eurų ver­tės dra­pa­na at­ro­dys nuos­ta­biai“, – šyp­so­si Dai­na. 18

as­me­ni­nis al­bu­mas

IND­RĖ ZIG­MAN­TĖ

F

nų, na­tū­ra­lių audi­nių suk­ne­lės. „Ne­se­niai at­ra­dau lie­tu­vių di­zai­ne­rių „dif­fe­rent­WE“ suk­ne­lių ko­lek­ci­ją. Ne­pap­ ras­tai mo­te­riš­kos. Kai jas už­si­vel­ki ir pa­ jun­ti, kaip šil­kas su­si­lie­ja su oda, sup­ran­ ti, kad pa­sau­lis prik­lau­so tau. O da­ly­kai, ku­rie man ne­pa­tin­ka, ma­no spin­to­je ne­gy­ve­na. Daik­tai skir­ti tam, kad džiu­gin­tų, o ne er­zin­tų“, – įsi­ti­ki­nu­si ji. J.Anu­saus­kie­nė sa­ko, kad ma­da yra me­no rū­šis, ta­čiau kiek­vie­nas žmo­gus uni­ka­lus ir ver­tas as­me­ni­nio sti­liaus. „Tai­gi ne­pas­lys­ki­te no­rė­da­mi įtik­ti ir

nep­ra­ras­ki­te ta­pa­ty­bės“, – pa­ta­ria ji. Kai Jur­ga de­ri­na as­me­ni­nes fo­to­se­si­ jas su žmo­nė­mis, ji daž­nai gir­di juos sa­ kant, kad ne­tu­ri kuo ap­si­reng­ti. „Ta­da at­sa­kau: „Pui­ku, fo­tog­ra­fuo­si­ mės nuo­gi!“ Pap­ras­tai tai su­vei­kia la­bai tei­gia­mai ir žmo­nės stai­ga sa­vo spin­to­ se at­ran­da pui­kių dra­bu­žių. Tad kar­tais te­rei­kia ne­bi­jo­ti ki­taip nei įp­ras­ta, gal kiek drą­siau su­si­de­rin­ti tam tik­rų da­ly­kų, kad jaus­tu­mė­tės pa­ tys sau įdo­mūs ir gra­žūs“, – šyp­so­si fo­ to­me­ni­nin­kė.

Rolandas Mikšta

o­to­me­ni­nin­kė Jur­ga Anu­saus­kie­ nė (50 m.) pir­mu­mą rei­kia pa­to­gu­ mui. „Iš­vaiz­da, es­te­ti­ka – svar­bu, bet net ir su fan­tas­tiš­kais aukš­ta­kul­niais, jei jie bus per ma­ži, grakš­čiai ne­paei­si“, – šyp­so­si mo­te­ris. Jai pa­si­rin­ki­mą nu­le­mia ne tik oras, bet ir die­nos veik­la: nuo vers­lo de­ry­bų iki spor­to fo­tog­ra­fi­jos. „Tai­gi dra­bu­ži­nė­je taip pat dar­niai su­ gy­ve­na la­bai skir­tin­gi da­ly­kai“, – sa­ko ji. Po šal­to­jo se­zo­no Jur­ga iš­siil­go il­gų suk­ne­lių. Jai pa­tin­ka ryš­kios spal­vos, plo­

2020 06 23

19

atvirai

26

Kelią į sėkmę nutiesė

kilogramai Nuo paaug­lys­tės – ko­va su ne­rei­ka­lin­gais ki­log­ra­mais ir sva­jo­nė apie mo­de­lio kar­ je­rą. Sie­kis žings­niuo­ti po­ diu­mu neiš­si­pil­dė, bet LNK te­le­vi­zi­jos po­ky­čių šou „Dy­ džio evo­liu­ci­ja“ nu­ga­lė­to­ja Pau­li­na Gal­kon­tai­tė (24 m.) ži­no: svei­kas po­ži­ūris į sa­vo kū­ną daug svar­biau nei XS rai­dės ant dra­bu­žio eti­ke­tės.

Nuotraukos – Ana Rosso Makiažas – Marina Lazutkienė

27

T a­d a i r d a ­b a r

Laimę atra­do iš antro karto „Vis daž­niau min­ti­mis sugrįž­tu į anks­ty­vos jau­nys­ tės lai­kus, juo­lab kad šie­ met nuo iš­ko­vo­tos per­ga­lės praė­jo 20 me­tų – tai sa­ vo­tiš­kas ju­bi­lie­jus. Gro­žio kon­kur­sai man su­tei­kė daug pa­tir­ties, gal­ gy­ve­ni­me dau­ giau to­kių stip­rių emo­ci­jų ir ne­pa­tyr­iau. Jas palyginčiau tik su šei­mos su­kū­ri­mu“, – kalbėjo „Mis Lie­tu­va 2000“ nu­ga­lė­to­ja 36-erių Mar­ty­ na Bim­bai­tė-Ski­sa­ker.

D

vi­de­šimt me­tų – daug ar ma­ žai? Kai kam jie pra­lė­kė kaip vie­na aki­mir­ka, ne­pa­li­ku­si ryš­kes­nių pri­si­mi­ni­mų. Mar­ ty­nai tas gy­ve­ni­mo tarps­nis nu­si­da­žė vi­ so­mis įma­no­mo­mis spal­vo­mis – per­ga­lė­ mis ir nu­si­vy­li­mais, di­de­liais at­ra­di­mais ir ne­pa­nau­do­to­mis ga­li­my­bė­mis, nut­rū­ ku­sia part­ne­rys­te, mei­le, ve­dy­bo­mis, vai­ kų gi­mi­mu, kar­je­ros vin­giais. Kai vie­ną 2000 m. „Sti­liaus“ vir­še­lį pa­ puo­šė tų me­tų gro­žio kon­kur­so „Mis Lie­ tu­va“ nu­ga­lė­to­ja Mar­ty­na Bim­bai­tė, jai te­bu­vo še­šio­li­ka me­tų. Kai nau­ja­jai gro­žio ka­ra­lai­tei ant gal­ vos bu­vo de­da­ma ka­rū­na, ji beveik ne­ nu­si­šyp­so­jo. „Šyp­sau­si tik aki­mis. Taip nuo vai­kys­ tės. Gal kal­tas ma­no že­mai­tiš­kas cha­rak­ te­ris. Kai šį pa­va­sa­rį lai­mė­jau „Mis Že­ mai­ti­ja“ ti­tu­lą, ver­kiau iš džiaugs­mo, o pas­kel­bus ma­ne „Mis Lie­tu­va“ apė­mė bai­ mė – kaip rei­kės gy­ven­ti, ko­kia at­sa­ko­my­bė užg­rius“, – po per­ga­lės duo­da­ma in­ter­viu svars­tė Skuo­de gyvenusi, bet pa­lan­giš­ke prisistačiusi M.Bim­bai­tė. Spa­lį vy­ku­sia­me „Mis Lie­tu­va 2000“ kon­kur­so fi­na­le da­ly­va­vo de­šimt mer­gi­ 34

viktorija vaišvilaitė

Rū­ta PER­ŠO­NY­TĖ

Lietuvės Martynos ir devyniolika metų vyresnio norvego Pero jausmai rutuliojosi žaibo greičiu.

2020 06 23

nų ir vi­sos, anot Mar­ty­nos, el­gė­si drau­giš­ kai. Ta­čiau po ka­rū­na­vi­mo M.Bim­bai­tė ke­ lias mi­nu­tes tu­rė­jo po­zuo­ti fo­to­gra­fams. Net­ru­kus mer­gi­na pa­si­ge­do sa­vo do­va­nos – bran­gaus kos­me­ti­kos rin­ki­nio. Jis taip ir neat­si­ra­do. Gro­žio ka­ra­lie­nė dėl pra­ra­ di­mo per daug neiš­gy­ve­no, su­teik­tas ti­tu­ las jai bu­vo kur kas ver­tin­ges­nis.

T Po pergalės konkurse „Mis Lietuva“ praėjo 20 metų.

Martyna abejoja, ar kada nors išmoks plačiai ir atvirai šypsotis.

uo me­tu Skuo­do P.Ža­dei­kio gim­ na­zi­jos de­šim­to­je kla­sė­je be­si­mo­ kan­ti Mar­ty­na nesijautė išskirtinė. Gal tik šiek tiek, kad yra aukš­čiau­sia (176 cm), vi­sa­da pa­si­tem­pu­si, at­ro­do vy­res­nė ir ge­rai be­si­mo­kan­ti. Mar­ty­na gi­mė ir augo Pa­lan­go­je, skuo­ diš­ke ji ta­po pri­vers­ti­nai. Ka­dan­gi ma­ ma sun­kiai sir­go, rei­kė­jo pi­ni­gų ope­ra­ ci­joms, te­ko par­duo­ti dvie­jų kam­ba­rių bu­tą Šventojoje ir per­si­kel­ti į Skuo­dą pas ma­mos tė­vus. Vė­liau at­si­ti­ko dar vie­na skau­di ne­lai­mė – už bu­tą gau­tus pi­ni­gus ma­ma pas­ko­li­no pa­žįs­ta­mam vers­li­nin­ kui, bet jis iš Lie­tu­vos din­go.

Šypsausi vien tik akimis. Taip yra nuo vaikystės. Gal dėl to kaltas mano žemaitiškas charakteris. Gro­žio kon­kur­so nu­ga­lė­to­jos tė­vai iš­sis­ky­rė, kai jai bu­vo ket­ve­ri, bet sa­vo vai­kys­tę ji va­di­na lai­min­ga. Mamą, ku­ri pas­ka­ti­no da­ly­vau­ti kon­kur­se, mer­gi­na va­di­na ge­riau­sia drau­ge: „Su ja ga­liu kal­ bė­tis apie vis­ką. Ma­ma ma­ni­mi pa­si­ti­ki, ži­no, kad jos ne­nu­vil­siu. Kad ir kas at­si­tik­ tų, ji ma­ne pa­lai­kys. Ji – ma­no rams­tis.“

M

ar­ty­na ne­sis­kun­dė dėl nep­ri­tek­ liaus, bet ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip ne­leng­va pra­gy­ven­ti tik iš ma­mos in­va­li­du­mo pen­si­jos. „Mis Lie­tu­va“ ir „Mis pa­sau­lis“ kon­ kur­sams mer­gi­na pa­ti tu­rė­jo su­si­ras­ti rė­mė­jų – pi­ni­gų rei­kė­jo ba­te­liams, so­ lia­riu­mui, suk­ne­lėms, reprezentacinei dovanai nuo Lietuvos. Jai pa­dė­jo gi­mi­ nai­tis, ge­ra­no­riš­kos įmo­nės. „Ži­no­ma, nė­ra leng­va pra­šy­ti. Bet toks gy­ve­ni­mas. Tik jei pra­de­da kal­bė­ti, kad už pa­ra­mą lik­siu sko­lin­ga, kaž­kaip tu­rė­ siu at­si­mo­kė­ti – ači­ū ne­rei­kia. Bu­vo, kad ma­ne no­rė­jo nu­si­pirk­ti ir do­va­no­mis, bet jei man ne­pa­tin­ka žmo­gus, jo min­tys, 35

K e­l i o­n ė s

Ne­pa­žin­ta

Ni­dos pu­sė

Lu­ka Si­ne­vi­čie­nė.

Ši va­sa­ra – ki­to­kia. To­li­mus pa­sau­lio kam­pe­lius grei­čiau­siai iš­kei­si­me į sa­vus eže­ rus, miš­kus ir Bal­ti­jos jū­rą. Tad da­bar pats ge­riau­sias lai­kas pa­žin­ti Lie­tu­vą, at­ras­ti dar neat­ras­tus ir ne­pa­tir­tus ša­lies kam­pe­lius ir iš nau­jo pa­mil­ti, dar la­biau bran­gin­ ti tai, ką tu­ri­me vi­sai ša­lia, ap­link mus. At­ro­dy­tų, sker­sai išil­gai pažįstame Lie­tu­vos pa­jū­rį, žinome, ku­rie pap­lū­di­miai ge­res­ni, ku­rio­se ka­vi­nė­se ska­niau­sias mais­tas ar kur va­žiuo­ti, jei no­ri­me ak­ty­vių pra­mo­gų. Ta­čiau kiek­vie­na­me mies­te, kaip ir Lie-­ tu­vos pa­jū­ry­je, ga­li­me at­ras­ti vi­siš­kai ne­re­gė­tų da­ly­kų. Šį­syk to­kių ieš­ko­me Ni­do­je. Lu­ka Si­ne­vi­čie­nė

N

Is­to­ri­kė, vi­suo­me­ni­nin­kė

et nea­be­jo­ju, kad ir taip lie­tu­ vių bei už­sie­nie­čių ver­ti­na­mas Bal­ti­jos jū­ros per­las, Kur­šių ne­ri­jos mies­te­lis Ni­da su­lauks dau­giau poil­siau­to­jų nei įp­ras­tai, tad nu­ 40

ta­riau pa­si­da­ly­ti uni­ka­lio­mis vie­to­mis, ku­rių ga­lė­jo­te ne­pa­ma­ty­ti ir neap­lan­ky­ ti, o tik­rai ver­ta. Juk Ni­dos vi­zi­ti­ne kor­ te­le ta­pu­sius ob­jek­tus – ant Ur­bo kal­no sto­vin­tį švy­tu­rį, di­džią­ją Par­ni­džio ko­ pą, Ni­dos priep­lau­ką ar Vy­tau­to Ker­na­ gio pa­mink­lą ir taip dau­gu­ma ži­no­te. Tad ką dar sle­pia smė­lio ko­pų pu­sia­sa­lis, iš­

skir­ti­nis žmo­gaus ir gam­tos kū­ri­nys, įra­ šy­tas į UNES­CO Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą? Lie­tu­vo­je ga­li­ma sus­kai­čiuo­ti per 30 skir­tin­gos arc­hi­tek­tū­ros apž­val­gos bokš­ tų, ku­rie ta­po tik­ru trau­kos ob­jek­tu. Ni­ da ne­ga­lė­jo at­si­lik­ti, tad vi­sai ne­se­niai at­si­ra­do vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je apž­val­gos bokš­tas be laip­tų. 2020 06 23

Bokštas Nidoje.

ž­lip­ti ir nu­lip­ti – tam tik­ras iš­šū­ kis, ta­čiau la­bai sma­gu. 10 met­rų aukš­čio apž­val­gos bokš­tas „High­ light“ pas­ta­ty­tas ant bu­vu­sios va­di­na­ mo­sios Ko­sy­gi­no vi­los pa­ma­tų ne­to­li Ni­dos švy­tu­rio. Nors Ni­do­je esu bu­vu­si dau­gy­bę kar­ tu, tik iš išs­kir­ti­nių va­ka­rė­lių ir nuo­mo­ nės for­muo­to­jų nuot­rau­kų pa­ma­čiau tur­būt to­bu­liau­sią ori­gi­na­lių nuot­rau­kų vie­tą – Ni­dos oro uos­tą. Jis bu­vo pas­ta­ ty­tas so­viet­me­čiu ir vyk­dė vos ke­lis tie­ sio­gi­nius skry­džius į Pa­lan­gą, Kau­ną bei Vil­nių. Šian­dien šios vie­tos li­ki­mas nė­ra aiš­kus, rei­kia ti­kė­tis, kad oro uos­tas bus pri­tai­ky­tas avia­ci­jai ir pa­si­ūlys pa­pil­do­ mų pra­mo­gų tu­ris­tams. Vi­siems paukš­čių my­lė­to­jams tik­ras ne­ti­kė­tu­mas ant ma­rių kran­to – paukš­ čių ste­bė­ji­mo bokš­te­lis. Pa­si­ro­do, jų 2020 06 23

as­me­ni­nis al­bu­mas

U

Thomo Manno namelis.

Skulptūra „Prieš vėją“.

41