Mano Erdvė

ĮDOMIAUSIA LIETUVOS INTERJERO ARCHITEKTŪRA 2018

J.Stacevičiaus nuotr., fotografuota verslo centre „Green Hall 2“

INGA JUNČIENĖ, RŪTA LEITANAITĖ (Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė)

Geras interjeras? Pirmiausia jis turi būti patogus gyventi ir jam galioja tie patys kriterijai kaip ir gerai architektūrai: funkcija, grožis, tvarumas. Taigi ir interjero kūrėjai gali prisidėti prie to, kad žmonės jaustųsi geriau, dirbtų ar mokytųsi kūrybiškiau, bendrautų daugiau. Tačiau, kaip sakė legendinis vokiečių architektas Ludwigas Miesas van der Rohe, architektūra gera gali būti tiek, kiek yra geras jos užsakovas. Tad ir į gero interjero kūrimą po lygiai turi įdėti ir architektas, ir užsakovas. „Būti užsakovu – sunkus darbas“, – sakė interjero konkurso „Mano erdvė 2016“ vertinimo komisijos narys, Estijos interjero architektūros sąjungos pirmininkas Urmo Vaikla. Todėl mes, šio konkurso būrėjos ir kūrėjos, džiaugiamės, kad ketvirtą kartą organizuojamas renginys įvertina ir užsakovus, – specialiai jiems yra įsteigtas prizas.

REDAKTORĖ Inga Junčienė bustas@lrytas.lt

DIZAINERĖ Santa Dovydaitytė santadovy@gmail.com

ORGANIZATORIAI Žiniasklaidos grupė „Lietuvos rytas“, Lietuvos architektų sąjunga (LAS)

REKLAMOS SKYRIUS (8 5) 274 3765 3

Taip pat džiaugiamės ir didžiuojamės, kad „Mano erdvė“ auga ir pateikiamų darbų skaičiumi, ir svarba, ir kokybe.

Ypač pastarąja. Šiemet tarptautinės vertinimo komisijos nariams nebereikėjo atsijoti gerų interjerų nuo prastų.

Uždavinys teko daug sudėtingesnis: iš arti pusantro šimto gerų interjerų žiuri išrinko originaliausius, labiausiai atitinkančius jų šeimininkų poreikius – tuos, kuriuos bus galima vadinti Lietuvos interjero architektūros pasididžiavimu. Kieno nuopelnas, kad „Mano erdvės“ aruodas toks kokybiškas?

Turbūt tai lemia tobulėjimas ir augimas. Konkursas kasmet atskleidžia daug naujų vardų ir veidų, kurie žen-

gia į interjero architektūros sritį su drąsiomis, kūrybingomis idėjomis. Galima sakyti, „Mano erdvė“ – tai tramplinas jauniems architektams, kurių karjeros pradžioje interjerai neretai užima didžiąją dalį darbų. Auga ir kaskart stebina ir nuolatinių parodos dalyvių išradingumas, džiugina ir jų darbus kasmet vis profesionaliau pristatantys architektūros fotografai. Na, o šis leidinys – tai įdomiausių interjerų, kuriuos atrinko šiųmetė vertinimo komisija, rinkinys. Tai – konkurso „Mano erdvė 2018“ ir Lietuvos interjero architektūros – vertybių, mados, naujovių – metraštis, kurį, tikime, atsiversime ir po metų, ir po dešimties.

4

KOMISIJA

8

INTERVIU Savo vietą po saule architektas rado tik nėręs į fotografiją BUTO INTERJERAS

12

16

Moderniam menui neabejingos sesers būstą pavertė ypatingu

17

Rankovės formos bute jo šeimininkė susuko jaukų lizdelį

23

„Lakoniškas modernumas“

29

„Vilniaus senamiesčio atspalviai“

33

Jaunos šeimos butas Vilniuje

37

Muzika gali skambėti tūriais ir formomis

42

„Mėlyna linija“

48

„32 kv. metrai“

52

„Plačiai atmerktos akys“

57

Apšvietimo virtuozė interjere kuria emociją

62

Buto interjeras Raugyklos gatvėje

68

Butas Užupyje

72

M57

75

Paprasto garažo nepaprasta vieta padiktavo jo atgimimo scenarijų

78

Mindaugo apartamentai

83

„Tiesi linija“

87 5

NAMO INTERJERAS

91

„The Greywall“

92

Nykštuko projektą rengė 5 metus

96

Namo interjeras jaunai šeimai

101

Namas Pavilnyje

105

Namas Druskininkuose

108

Namo interjeras Rasų kvartale

112

Namas Pilaitėje

116

Pilkas interjeras

119

BIURO INTERJERAS

122

„Monday Office“

123

„Invest Lithuania“ biuras

127

„Smart Cars“ biuras

130

„Mėlyna nėra spalva“

134

Architektų komandos biuras

137

Konferencijų salė Vilniuje

140 6

VIEŠASIS INTERJERAS

143

Optika „Friends and Frames“

144

„Crème de la Crème“ menamas parfumerijos muziejus

147

Poilsio ir konferencijų patalpos Pamėnkalnio gatvėje

150

Restoranas „Džiaugsmas“

153

Restoranas „Manami“

156

Benedikto turgus

160

Stimpanko skulptūrą pavadino „Gabija“ – dizainerės garbei

163

Laipiojimo uolomis sporto centras „Bonobo“

167

Restoranas „Dock“

170

Grožio salonas „Pink’as“

173

Butikas „Koko boutique“

177

MO muziejus

180

Bistro „Paloma“

183

Prancūziška kepyklėlė

187

Architektės neatsispyrė galimybei kurti rūmuose

191

7

8

OSKARAS ZIETA

Architektas, kompanijos „Zieta Prozessdesign“ įkūrėjas. Baigęs Šveicarijos federalinį technologijos institutą Ciuriche (ETH Zürich) kurį laiką ten dirbo kompiuteriu kuriamos architektūros departamente.

O.Zieta pelnė daugybę profesinių padovanojimų, tarp kurių ir prestižinis „Red Dot Award 2008“. Žurnalas „Wire Magazine“ jo sukurtą baldų dizainą vadina ateities baldais. Jo sukurti baldai papildė daugybę prestižinių kolekcijų, tokių kaip Pompidou centre Paryžiuje, Modernioje pinakotekoje Miunchene, Ciuricho dizaino muziejuje ir Badeno muziejuje Karlsrūhėje. „Zieta Prozessdesign“ studija turi du padalinius – Vroclave (Lenkija) ir Ciuriche (Šveicarija).

9

GUNTA GRIKMANĖ

Architektė, Rygoje įsikūrusios studijos „Sarma Norde“ vadovė, Latvijos architektų sąjungos pirmininkė (2015–2018 m.). Vienas didžiausių architektūros biurų Latvijoje „Sarma Norde“ garsėja ne tik įvairios paskirties projektų gausa, bet ir visuomenine veikla: organizuoja viešas paskaitas, diskusijas apie architektūrą, įsteigė Rygos architektūros fotografijos prizą ir kitus.

10

PRIITAS PÕLDME

Interjero architektas, studijos „Joonprojekt“ savininkas ir vadovas. Daugelio Estijos ir tarptautinių interjero dizaino konkursų nugalėtojas, Interjero architektų asociacijos narys nuo 1995 m., valdybos narys (1996– 2000 m.), valdybos pirmininkas (2004– 2013 m.). P.Põldme yra Estijos parlamento, Estijos banko, Estijos rinkimų komisijos interjerų autorius, suprojektavo daugelio prekybos ir biuro paskirties objektų interjerus Estijoje. Architektas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra Estijos interjero architektų profesinių standartų grupės narys, straipsnių autorius ir leidėjas.

11

Norbert Tukaj

Nuo Norberto Tukajaus veido šypsena nedingsta per visą pokalbį. „Taip jau pusmetį“, – pasakojo 30-metis vyras, neslepiantis, kad gerą nuotaiką jam kasdien dovanoja mėgstamas darbas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto absolventas šešerius metus darbavosi pagal specialybę. Tačiau dar studijų laikais atsiradęs pomėgis fotografuoti architektūrą jį įtraukė vis labiau.

12

Iš pradžių vyras fotografuodavo tik architektūros biurų, kuriuose dirbo, projektus. Vėliau, išvydę nuotraukas, į jį ėmė kreiptis vis daugiau kolegų. Jie Norbertą paragindavo atsidėti vien fotografijai.

Praėjusį rudenį jis apsisprendė, o dabar yra vienas populiariausių architektūros fotografų. Interjero architektūros konkurse „Mano erdvė 2018“ Norberto pavardė puikuojasi prie daugelio dalyvių darbų fotografijų.

– Kas lėmė, kad nutarėte visiškai atsisakyti projektavimo ir užsiimti tik architektūros fotografavimu? – paklausiau N.Tukajaus.

– Laikas. Architektūros fotografija nuo projektavimo pirmiausia skiriasi trukme. Jei viskas klostosi sklandžiai, nuo projektavimo pradžios iki objekto užbaigimo praeina 2–3 metai, o jei pastatas didelis ar yra sudėtingoje vietoje, gali užtrukti ir 10 metų. Su fotografija viskas daug greičiau. Be

to, prisiliečiu prie įdomiausios, reprezentatyviausios architektūros dalies – fotografuoju, kai pastatas būna baigtas, gražus, švarus, visi džiaugiasi rezultatu.

– Fotografavote dviem specializuotiems leidiniams – Vilniaus ir Kauno architektūros gidams, teko užfiksuoti apie 200 architektūros objektų. Ar toks darbas teikia kūrybinio džiaugsmo, ar tai tik fakto registravimas?

– Dokumentinė fotografija taip pat yra ir meninė. Juk reikia sulaukti geriausio momento ar tinkamų orų. Pavyzdžiui, į automobilį, kuris užstoja pastatą ar pravažiuoja pro jį, turiu pažvelgti kūrybiškai – įvertinti jo vietą, judesį kadre. Kartais tenka laukti praeivio, kuris nuotraukoje padės atskleisti pastato mastelį. O gal pastatas sužydi žiemą?

Vietos kūrybai yra tikrai daug. Labai gera nuotrauka traukia visų žvilgsnius.

O norint tokią sukurti reikia užfiksuoti ne tik architektūrą kaip faktą, bet ir sugebėti atskleisti jos nuotaiką ir charakterį – tokį, kokį sumanė architektas.

„ŠA atelier“, jaunos šeimos buto interjeras.

INGA JUNČIENĖ

13

Todėl būtina daug bendrauti su kūrėju.

Fotografijoje architektas turi matyti tai, kas daugeliui nėra matoma, – mintį, idėją. Tai justi. Žiūrovas turi būti sužavėtas. Labai džiaugiuosi, kai pavyksta sukurti tokią nuotrauką.

– Architektas Rolandas Liola pripažino ilgai manęs, kad jei gera architektūra, tai tokia turėtų būti ir nuotrauka. Pasirodo, ne. Kada Lietuvoje atsirado geros architektūros fotografijos poreikis?

– Manau, kad prasidėjus pirmiesiems Lietuvos architektų sąjungos rengiamiems konkursams „Žvilgsnis į save“.

Panašiu metu iš spaudos į architektūros fotografiją pasuko Raimondas Urbakavičius, vėliau prisijungė Leonas Garbačauskas, jie smarkiai kilstelėjo nuotraukos turinio techninę kokybę.

Architektai netruko įvertinti jų pastangas. Be to, jie visąlaik sekė užsienio kolegų darbus, tad taip pat norėjo ne prastesnių nuotraukų. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių susidomi architektūra, ypač jos fotografija. Apskritai nesu linkęs skirstyti architektūros laikotarpiais. Kaip ir dauguma mūsų, vadovaujuosiu subjektyviai – gražu arba negražu, todėl tiesiog fotografuoju patikusius objektus.

– Vis dėlto ar architektūros nuotrauka turi būti labiau meniška, ar kaip tik paprasta, suprantama kiek­ vienam?

– Nelygu, kaip architektas mato savo darbą, kaip jis nori savo kūrybą atskleisti nuotraukoje. Vieni vaizde nori grynesnės architektūros, kiti – kaip tik buitiškesnės. Prieš pradėdamas fotografuoti daug diskutuoju su autoriumi, siekiame išsiaiškinti, kas jam svarbu. Nufotografuoji, pačiam viskas atrodo gražu, o kūrėjui – ne, nes jis mato ne tai, ką norėjo. Kai kurie

architektai laisvai žiūri į nuotraukas, bet su kitais dažnai režisuojame erdvę, ypač jei fotografuojamas interjeras. Tinkamai sustatome baldus, pasirūpiname trūkstamais aksesuarais.

Dėl eksterjerų mažiau prašymų, nes ten rezultatas priklauso nuo orų, medžių ar žolės spalvos ir net nuo paties fotografo nuotaikos – kuria koja jis išlipo iš lovos. Ypač įdomu, kai į fotosesiją įtraukiami žmonės. Jie padeda atskleisti architektūros mastelį, jos paskirtį, šeimininko gyvenimo būdą.

Architektūra visur ir visada yra šalia žmonių. Tačiau nuotraukoje žmogus pirmiausia pastebi žmogų ir tik paskui – aplinką. Tai galioja visiems fotografijos žanrams.

– Tokiu atveju turėtų būti paprasta – pasikviečiate gražių merginų ir jos papuošia bet kurią aplinką.

– Architektūros fotografijos pradininkas amerikietis Julius Shulmanas fotografavo gražius žmones gražiuose namuose Kalifornijoje. Bet tuo metu buvo madingas toks gyvenimo būdas.

Jo architektūros fotografija atspindėjo to laikotarpio stilistiką. Tačiau dabar architektūros nuotraukose gražios merginos nėra ant bangos, nors rytoj viskas gali apvirsti aukštyn kojomis.

Kartais architektūros fotografai eksperimentuoja, tarkime, patalpoje ar aplinkoje įamžina objektą, kurio realiame gyvenime ten neturėtų būti – pavyzdžiui, gražių namų viduje atsiduria arklys. Tai intriguoja. Arba stengiamės atskleisti architektūros paskirtį. Pavasarį fotografavau Lietuvos kompozitorių sąjungos namus festivaliui „Open House Vilnius“ ir į pagalbą pasikviečiau muzikantus su instrumentais.

Manau, pavyko suintriguoti žiūrovą ir atskleisti pastato sąsają su muzika.

Kaip įamžinti pastatą, priklauso ne tik nuo to, kur jis stovi, bet ir kokios yra paskirties. Jei tai mokykla ir ji nuotrau14

„Studio Libeskind“, „Do Architects“, MO muziejus.

„Archipoint LT“, privataus namo interjeras.

koje tuščia – na, juk tai nesąmonė.

Kodėl tuščia? Visuomeninis pastatas neturi būti toks, o jei jis tuščias, tai kyla klausimas, kodėl?

Nuotrauka reprezentuoja autoriaus kūrybą. Ji gali pritraukti užsakovų.

Taip pat architektūros fotografijos naudojamos profesiniams konkursams.

– Norbertai, vis dėlto koks pagrindinis fotografijos tikslas? Kodėl mums ji taip patinka?

– Mus lavina?

– Man svarbiausia – profesionaliai įamžinti tai, ką sukūrė architektas.

– Fotografija – melo menas, gali parodyti taip, kaip reikia, kaip nori, o ne kaip yra. Bet taip, visa profesionali kūryba mus lavina.

15

16

PAVADINIMAS G51 AUTORIAI Sigita Kundrotaitė-Savickė METAI 2017 NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

17

18

Jauniausia šeimos narė septynmetė Austė nė už ką nesutiko keistis kambariais su ketveriais metais vyresne Aine. Nors seserų kambariai vienas šalia kito ir įrengti kone identiškai, vis dėlto viena detalė – išskirtinis šių namų bruožas – kambarius skiria: Ainės kambaryje nėra atviros betono sienos. Mat ji buvo nekokybiška, tad nuspręsta ją nutinkuoti ir nudažyti baltai.

INGA JUNČIENĖ

„Tik iš pradžių mergaitės kalbėjo, kad norėtų rožinių apartamentų, tačiau kai parodžiau kelis minimalistinių namų interjerų pavyzdžius, kai pamatė moderniai įrengtų namų nuotraukas, jos ėmė mąstyti kitaip, o trylikamečiam Vyčiui iškart patiko mano pasiūlytas stilius“, – sakė šių vaikų teta ir namų interjero autorė architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė.

Asta ir Vaidas Ivanauskai neslepia, kad savo atžalas šiek tiek paruošė gyvenimui betoniniuose namuose. „Nes mūsiškiai – ne tie, kuriuos bet kur įkurdinsi ir jie vaidins laimingus“, – juokiasi abu gimdytojai. Vaikams buvo pažadėta, kad savo kambarius jie galės „spalvinti“ įvairiomis detalėmis – patalyne, pagalvėlėmis, piešiniais.

Tačiau visi trys taip susižavėjo pilka, kad kai Vytis su Sigita važiavo pirkti kilimo jo kambariui, į kitas spalvas net nesidairė. Prieš įsikeldami į 150 kvadratinių metrų butą Kauno senamiestyje Ivanauskai 15 metų gyveno nedideliame name, ir kol vaikai buvo maži, kol jiems užteko tik pievelės kieme, šeimai toks gyvenimo būdas tiko. Tačiau atžaloms ūgtelėjus imta svarstyti apie patogesnėje vietoje esančius namus. Mokykla, būreliai – dirbantiems tėvams norėjosi, kad vaikai patys galėtų juos saugiai pasiekti.

Tad įvertinę kone visus miesto centre siūlomus nekilnojamojo turto variantus išsirinko erdvų įdomaus plano butą naujame name.

Interjeras buvo patikėtas Astos seseriai, septynerius metus garsaus architekto Gintauto Natkevičiaus biure dirbusiai Sigitai. Tai buvo vienas pirmųjų interjerų, kurį ji sukūrė be komandos, tačiau savo namų kūrybos procese sesuo su svainiu aktyviai dalyvavo.

Inžinerinį išsilavinimą turintis Vaidas padėjo įgyvendinti idėjas, kurias abi moterys noriai jam dalijo.

Ar tiesa, kad su artimaisiais dirbti sunkiausia? „Buvo visko, – šypsosi Sigita. – Paprastai gyvenime vyresnės sesės valdo, o čia ji man turėjo paklusti.“ „Turbūt labiausiai betoną prisijaukinau Kauno „Žalgirio“ arenoje, – svarsto A.Ivanauskienė. – O minimalizmu užsikrėčiau įvairiuose pasaulio miestuose lankydama modernaus meno galerijas.“ Darbo reikalais daug keliaujanti kaunietė sykį nutarė, kad kiekviename mieste privalo užsukti į bent vieną modernaus meno galeriją. Ilgainiui šis įprotis virto aistringu pomėgiu, menas vis labiau ją traukė. Švari estetika, daug erdvės – galerijų aplinka ėmė formuoti viziją, kaip galėtų atrodyti nauji namai. Tam įtakos turėjo ir aplankyti viešbučiai – juos Asta irgi renkasi labai atidžiai, dažniausiai pagal jų interjerą. Klasikinių ji nemėgsta, mat jie atrodo perkrauti daiktų. „Gausybė daiktų kelia tokį triukšmą, jog atrodo, kad negirdžiu, ką pati galvoju“, – sako trijų vaikų mama. Ypač 19

stiprų įspūdį jai paliko Los Andželo „The Line Hotel“ interjeras. Astai buvo keista, kad tarp betoninių sienų ir lubų ji taip puikiai pailsėjo. Nors, žinoma, suprato, kad vienas dalykas gerai išsimiegoti viešbutyje, o visai kas kita – nuolat gyventi tarp tokių sienų. Vis dėlto mobiliuoju telefonu viešbutyje padarytas nuotraukas ji išsiuntė sesei kaip puikaus interjero pavyzdį. „Mano jaukumo sąvoka turbūt kitokia nei daugumos, esu prieš bet kokią prabangą, bet už kokybę. Norėjau, kad namų interjeras būtų simetriškas ir lakoniškas, kad jame būtų išlaikytas grynumas, kad viskas būtų kuo natūraliau“, – sako Asta. Tad lubos ir kone visos sienos tokios ir liko – tik užgruntuotos, kad neišbyrėtų. Paprastai žinodami, kad interjere bus paliktas atviras betonas, ir patys darbininkai jį šiek tiek patvarko, palieka tvarkingą,

tačiau čia to nepadarė – betonas liko itin grubus. „Tačiau tas grubumas savotiškai žavus, kas to nežino, net nepastebi“, – pabrėžia Sigita.

Pagrindinė žinutė, kurią išgirdo iš sesers šeimos, – jie nori patogių, funkcionalių namų, kuriuose išryškėtų erdvės privalumai, o svarbiausia ašis būtų žmogus.

Aplink laiptinės bloką išsidėsčiusiame bute buvo įkurdinti 3 vaikų kambariai, 1 miegamasis, svetainės ir virtuvės zona, 2 vonios kambariai su tualetais ir sandėliukas. Interjere buvo palikti kone visi inžineriniai sprendimai, keistos ir dengtos tik būtiniausios plokštumos. Panaudota daug natūralių medžiagų: metalo, vilnos, medžio, betono, čia vyrauja subtilios monochrominės spalvos. Juoda spalva namams 20

suteikė gylio įspūdį, tarsi supjaustė pilką erdvę į atskiras zonas ir taip sukūrė savotišką erdvių struktūrą. Bute ypatinga apšvietimo sistema, prisitaikanti pagal patalpų aukštį.

Tokį apšvietimą – nuo lubų kampo iki kampo sukryžiuotus šviesos dryžius – Sigita sugalvojo atostogaudama Ispanijoje. Nubraižė ir nusiuntė Astai su Vaidu, jie iškart sutiko. „Nors išvydus man net vidurius susuko – kurgi tokius gausim?! Bet nieko, sugalvojome, kaip pagaminti“, – šypsosi šeimininkas.

Vonios kambariui Sigita parinko dideles, sterilias ir švarias marmuro plyteles – kaip kontrastą betonui. „Man

interjeras – sienos ir erdvė, visa kita – tik detalės. Svarbu, kaip jautiesi namuose, o ne kaip jie atrodo“, – sako Sigita. Kai kuriuos interjero sprendimus padiktavo susiformavę šeimos įpročiai. Nors visi turi savo privačią erdvę, jų durys retai būna užvertos, net tėvų miegamojo naktimis, nes bet kada panorėję vaikai čia gali užsukti.

Dažniausiai namuose jie laiką leidžia vienoje erdvėje – vienas su knyga, kitas su telefonu rankose, bet visi kartu.

Todėl Ivanauskai užsispyrė, kad valgomojo stalo nori kvadrato formos, – baldo, prie kurio daug vietos ir šeimos nariai gali sėdėti vienas šalia kito, ne taip, kaip prie tradicinio stačiakampio.

21

Svarstėme, o kas bus, jei išties bus nejauku ir šalta? Bet nieko panašaus – gera ir lengva čia gyventi, neerzina daiktai, spalvos, interjeras ramus, todėl nenusibostantis“, – vienas kitam antrino Asta su Vaidu. Beje, jis likęs beveik toks pat, kaip pirmose Sigitos pasiūlytose vizualizacijose.

Ir biudžetas lygiai toks, koks buvo numatytas jam įrengti? „Ne, ne, buvo viršytas 30 procentų“, – apskaičiavo

Vaidas. Bet ne todėl, kad šeima finansiškai neraštinga, o todėl, kad atėjus laikui pirkti vienus ar kitus daiktus norėjosi juos išsirinkti kuo kokybiškesnius. Kaip namus įvertino draugai? „Visi giria, sako, kad jei nežinotum, jog tai Kaune, manytum, kad taip gyvena žmonės Helsinkyje, Stokholme ar Niujorke, o tai didžiulis komplimentas Sigitai“, – šypsosi šeimininkai. Tačiau dauguma jų namus įvertinusių bičiulių tuoj prisipažįsta, kad patys taip gyventi nenorėtų.

22

PAVADINIMAS Senamiesčio apartamentai AUTORIAI Kristina Lastauskaitė-Pundė METAI 2017 NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

23

Interjero dizainerei Kristinai Lastauskaitei-Pundei jos šeimos būstas Vilniaus senamiestyje atrodo idealus. Ne tik todėl, kad įrengė taip, kaip norėjo, bet ir todėl, kad jis yra visiškai atnaujintame XIX a. name su puikia požemine automobilių aikštele, pakeistais inžineriniais tink­ lais, tvarkinga laiptine ir pačioje senojo miesto širdyje.

24

INGA JUNČIENĖ

Patogus ir buto planavimas – o tai nebūdinga Senamiesčio būstams – jis yra pailgos formos, viduryje – gyvenamoji erdvė ir valgomasis su virtuvės zona, o priešinguose jo galuose – du miegamieji su dušinėmis šalia jų. Paprasta, bet tobula.

Kai pati pirmą kartą čia užsuko Kristina, erdves mintyse sudėliojo akimirksniu. „Daug kas baidosi išvydę vadinamąjį rankovės formos būstą – ilgą ir siaurą, tačiau šį trūkumą galima paversti privalumu“, – pakvietusi pažiūrėti savo buto pasakojo interjero dizainerė. Eklektiką mėgstanti kūrėja savo namus sulipdė kontrasto sena-nauja principu, o kadangi jai nereikėjo niekur skubėti, kiekvieną centimetrą apgalvojo itin preciziškai.

Specialios, tik daiktams sandėliuoti skirtos patalpos 113 kv. metrų bute Kristina nutarė neformuoti, tad teko

pasukti galvą, kur ir kaip suplanuoti pasidėjimo vietą. Taip natūraliai gimė idėja suprojektuoti daugiafunkcius, talpius ir savitus baldus, kurie dar ir erdves būste atskirtų.

Miegamajame akustinė lovūgalio sienutė jaukiai užsisuko ir virto baldu-drabužine, ypač įdomus baldas nutūpė poilsio erdvėje – jis suformavo savotišką nedidelį koridorių iš miegamojo patekti į vonią, balde tilpo knygos, televizorius, čia sudėti visi pakeliui į vonią reikalingi daiktai, yra netgi katino namelis. Šeimininkų miegamajame durys įstatytos siekiant išsaugoti arkinį perėjimą, tačiau jas uždarius erdvė tampa visiškai privati. Kartu nestandartinės formos tamsiai pilkos durys tapo išskirtiniu namų akcentu. Vaikų erdvėje ir vonioje, į kurią galima patekti tiesiai iš dviejų berniukų miegamojo, – žais25

26

minga gaivi vaikų kambario spalva nudažo baldą per visą sieną, tad jis tarsi dingsta joje, vizualiai neatrodo masyvus, o iš tikrųjų – gana talpus.

Ryškiausiu ir gražiausiu šių namų interjero sprendimu jų šeimininkė vadina baldą, skirtą žaliajam namų kampeliui – kambarinėms gėlėms. Apsikabinęs arką – jis tarsi sujungia dvi erdves, kurios tarpusavyje nematomai susipina.

Beje, kaip ir visuose kituose, šiame balde taip pat paslėpti kai kurie daiktai.

Pirmenybę funkcijai ir patogumui teikiančios dizainerės namuose justi prabanga, tik ji neakiplėšiška, elegantiška: du vengriški septintojo dešimtmečio krėsliukai aptraukti rankų

darbo audiniu, kurį iš linų nuaudė senovinėmis staklėmis dirbanti moteris.

Virš valgomojo stalo šviečia ketvirtajame dešimtmetyje sukurtas dizainerės Charlotte Perriand šviestuvas, šešios valgomojo kėdės – taip pat su savo istorija. Jas moteriai surado ir atnaujino dėvėtais garsių dizainerių baldais prekiaujantis vilnietis. Beje, kėdžių sėdimosios dalys pervilktos autentišku lietuviško rašo audiniu.

Kruopščiai parinktos interjero medžiagos, daug pastelinių spalvų ir atspalvių, kurie jaukiai įsilieja į interjerą, truputėlis prigesinto aukso detalių atgaivina ir primena šiuos laikus. Ramūs, bet nenuobodūs namai.

27

PAVADINIMAS „Lakoniškas modernumas“ AUTORIAI Laura Giržadė („Softdecor“) METAI 2018 APRAŠYMAS Interjere dominuoja natūralios medienos paviršiai, lygus betonas ir išraiškingos juodos linijos. Pagrindinė gyvenamoji erdvė turi ilgą ir siaurą plano kompoziciją, tačiau lakoniškos puošybos linijos bei judančios sienų plokštės – tiek stumdomosios medinės plokštumos, tiek metalo ir stiklo pertvaros – užtikrina dinamišką natūralios šviesos pasiskirstymą ir judėjimą tarp privačių ir bendrų būsto zonų. Gyvenamojo kambario viduryje esanti sulankstomoji stiklo ir metalo konstrukcija gali virsti patogia laikina svečių miegamojo zona. Šiuolaikiškos moters būste – lakoniškos formos, subtilios puošybos elementų kompozicijos, aiškios linijos ir pastelinių spalvų tekstilė.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

29

30

31

PAVADINIMAS „Vilniaus senamiesčio atspalviai“ AUTORIAI Ieva Prunskaitė, Rokas Puzinas METAI 2018 APRAŠYMAS Senamiesčio namų fasadai ir jaukūs aptrupėję vidiniai kiemai savo tekstūra, spalvomis ir aura rado atgarsį šiuose namuose. Čia ir ne vieną šimtmetį menančios plytos, ir medinės sijos, atskleidžiančios senovines pastato konstrukcijas, ir tikros senos pušinės lentos, kuriomis nežinia jau kiek basų kojų vaikštinėjo, – visa tai išsaugota, restauruota ir palikta ateinančioms kartoms. Ten, kur norėta spalvų, jos paimtos iš nusitrynusių namo fasado atspalvių.

Medžiagos tik natūralios, tikros, gyvos – padedančios kurti harmoningą, sodrų, tačiau detalėmis neapkrautą interjerą, atspindintį nuostabius Vilniaus senamiesčio atspalvius.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas 33

34

35

PAVADINIMAS Jaunos šeimos butas Vilniuje AUTORIAI „ŠA atelier“ METAI 2017 APRAŠYMAS 1862 metais pastatytas namas puošnumu ir prabanga žymėjo buržuazijos aukštumas. Per 156 metus pastatas ne kartą keitė paskirtį ir šeimininkus, kol mūsų dienų sulaukė nuvargęs ir alinamas benamių. Projektuojant buto interjerą buvo siekiama išlaisvinti jo erdvę iš praėjusio slogaus etapo. Kuriama nauja erdvė tarsi teka per visą butą atskleisdama perspektyvos daugiaplaniškumą ir patalpų gylį.

Senose pertvarose angos kertamos taip, kad nauja erdvė būtų pritaikyta šiuolaikiškam šeimos gyvenimui, bet kartu paliekant žymę apie senąją plano struktūrą.

Bute suprojektuota tik viena nauja pertvara, kuri yra ir spinta, ir inžinerinių komunikacijų kolektorius. Iš vienos pusės ji laiko virtuvę, iš kitos – skirta vonios kambario reikmėms, o pati turi antresolę didesniems daiktams laikyti. Buto viduje įrengtos tik vienos durys į vonios kambarį, jose išpjauta anga, pritaikyta augintiniams.

Vonios kambarys abstraktus, jo vaizdas beveik neišduoda funkcijos. Bute išsaugota visa rasta autentiška dekoratyvinė apdaila: skydinis parketas, lubų puošyba, durų apvadai. Baldai, šviestuvai ir jungikliai pagaminti pačių gyventojų.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj 37

38

39

40

PAVADINIMAS Stiklių butas AUTORIAI Ainė Bunikytė METAI 2018 NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj

42

Architektė Ainė Bunikytė, pirmą sykį užėjusi į apleistą butą sostinės Stiklių gatvėje stovinčiame name, iškart panoro išsiaiškinti seno namo istoriją. Lietuvos ypatingajame archyve ji atkasė net keturias šio statinio bylas. Buvo patenkintas smalsumas, kokioje erdvėje teks dirbti, – kurti interjerą 90 kv. metrų ploto būste su palėpe.

43

INGA JUNČIENĖ

Dešimtmetį interjerus kuriančiai vilnietei svarbiausias dalykas pradedant naujų namų istoriją – idėja. Ji nepradeda darbo, kol neturi minties, kuri įkvėptų ir stumtų į priekį. Ir tai nebūtinai šimtamečio namo istorija – interjero idėją gali pašnibždėti vaizdas pro langą, gyvenamojo rajono charakteristika, interjero detalė ar net užsakovo

profesija. Kartą interjero vizija Ainei kilo išklausius vieną muzikos albumą. „Vieni muziką užrašo natomis, o man ji gali virsti formomis ir tūriais, – sakė architektė. – Svarbiausia turėti už ko užsikabinti, o tada darbas virsta tikru malonumu.“ Kūrėja dėkinga savo užsakovams, 44

45

kad iki šiol nė vienas jų nepageidavo interjero, prasilenkiančio su gero interjero sąvoka. Pavyzdžiui, blokiniame daugiabutyje ji niekada nesiimtų kurti antikvarinių namų.

Kontekstas – antras dalykas, kuriam Ainė ypač atidi.

Su naujausio savo kūrinio užsakovu ji greitai rado bendrą kalbą, nes daug dalykų jie suprato panašiai: norėjosi labai lengvo, minimalaus interjero, kuris neužgožtų to, kas būste susiję su istorija.

Per pirmuosius susitikimus juodu išgrynino net tam tikras detales, nutarė, kokia bus virtuvės stilistika, laiptų į palėpę struktūra. Abu sutarė, kad būsto emocija turi būti skaidri, kad nė vienas naujo interjero akcentas nepaslėptų garbaus būsto amžiaus.

Archyve Ainė apie namą išsiaiškino beveik viską: pradėtas XVI a., namas

dalimis buvo statomas kelis amžius, lipdytas lyg mozaika. „Gotikiniai rūsiai, renesansinio stiliaus mūras, vienas korpusas – klasicistinio laikotarpio. Šiame pastate veikė siuvėjų cechas, prekyvietė, alaus darykla, užeiga, XVII a. pastatas priklausė bazilijonų vienuolynui. Sovietiniais laikais jis buvo renovuotas, sudėtos gelžbetonio perdangos“, – Ainė pasakojo namo istoriją.

Užsakovas taip pat domėjosi savo įsigyto nekilnojamojo turto praeitimi. Bute rado žydiškų laikraščių, vėliau išsiaiškino, kad čia būta gaisrų. „Vienas įdomesnių dalykų – į virš buto esančią palėpę nebuvo laiptų, tad patiems teko labai atsakingai parinkti jiems tinkamiausią vietą, mat nuo to priklausė, kaip dėliosis patogaus gyvenimo scenarijus ir viršuje, ir apačioje. Žodžiu, šio interjero kūrimas prasidėjo 46

nuo laiptų į dangų“, – šypsojosi Ainė.

Būste buvo palikti puikiai veikiantys seni ketaus radiatoriai, sienose, kur buvo sijoms įleisti skirtos angos, natūraliai įsikomponavo vieta televizoriui, buvo paliktos ir betoninės lubos, sandėliuoti skirtoje patalpoje atnaujinti ir užkonservuoti senoviniai raštai, miegamajame ir vonioje liko atvira nuvalytų, o vėliau impregnuotų plytų siena.

Stiklių gatvės pavadinimas kilęs nuo pirmosios čia veikusios Lietuvos stiklo manufaktūros. Būtent ši aplinkybė lėmė A.Bunikytės sukurto interjero lengvumą, ažūriškumą: pakelta nuo grindų virtuvė, erdvėje kabantys laiptai perregimais atsikartojančios ritmikos turėklais, natūralios šviesos šulinys vonioje, lengvi baldai, stiklo detalės, atspindinčios šviesą ir pro langą matomus vaizdus, nes jų neužstoja užuolaidos.

Ainei šis interjeras – lyg Senamiesčio galerija, kur baltos plokštumos ne slepia, o eksponuoja skirtingus pastato istorijos etapus: senovines plytų sienas, kentėjusias nuo gaisro, sovietmečiu įrengtas gelžbetonines perdangas. Stiklo detalės interjere dera su kitomis natūraliomis medžiagomis – betonu, medžiu, metalu, senomis plytomis. Spalvinė gama achromatinė – balta, pilka, juoda, tačiau tiek į medį, tiek į metalą (varį) įterpiama rausvos spalvos, rastos senose plytose atidengus sienas.

Per 6 mėnesius sukurtame interjere ypatingą vietą rado ir Ainės draugės tėvo skulptoriaus Šarūno Šimulyno darbas. Architektė būtinai norėjo butą pagyvinti meno kūriniu, o kai išvydo šią skulptūrą, jau matė jos vietą Stiklių gatvėje. „Man tai kaukas, kuris suteikė namams gyvybės, mat nuomojamame bute yra vienintelis nuolatinis jo gyventojas“, – sakė kūrėja.

47

PAVADINIMAS „Mėlyna linija“ AUTORIAI Vaida Atkočaitytė, Valdemaras Stupakas METAI 2017 APRAŠYMAS Sudėtingai buto erdvei palėpėje reikėjo išskirtinių sprendimų. Viename kampe buvo labai aukštos lubos, kitame − slegiančiai mažo aukščio tamsus, be natūralios šviesos kampas. Bute yra tik du maži langai gyvenamojoje erdvėje, todėl pagrindinis dėmesys buvo skirtas šio buto dirbtiniam apšvietimui. Stogo šlaito lubose suformuoti tarsi žemyn atsilenkiantys elementai, kuriuose integruotas šviesos diodų apšvietimas į lubas ir žemyn nukreipti šviestuvai. Per visą butą eina mėlyna linija, tai − integruotos spintos, virtuvės buitinė technika, svetainės lentynos, radiatorių grotelės. Šioje mėlynoje linijoje ties žemiausia erdvės dalimi taip pat paslėptas apšvietimas. Ne ką mažiau svarbus interjero elementas yra rūdžių efekto tūris, kuris atskiria svetainės zoną nuo holo ir iš dalies uždaro antresolės zoną. Antrame aukšte įkurta poilsio zona.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas 48

49

50

PAVADINIMAS „32 kv. metrai“ AUTORIAI Aidas Kalinauskas, Ignas Kalinauskas („Archispektras“) METAI 2018 APRAŠYMAS Pagrindinė buto idėja atsirado suvokus palėpės erdvės tipologiją ir tipinį medžiagiškumą. Taip buvo sukurta bazė. Sienoms, luboms, kietiesiems baldams parinkta balta spalva leido sujungti kreivas besikertančias plokštumas į vientisą erdvę. Šioje erdvėje natūraliai atsirado palėpėms būdingos šiltos medžio tekstūros – konstrukciniai laikantieji elementai ir horizontalios plokštumos. Erdvės akcentais tapo pastelinių spalvų daiktai ir baldai.

NUOTR. AUTORIUS Darius Merkšaitis

52

53

54

55

PAVADINIMAS „Plačiai atmerktos akys“ AUTORIAI Ieva Prunskaitė METAI 2018 APRAŠYMAS Tai apartamentai, pro kurių langus atsiveria Vilniaus Naujamiesčio vaizdai. Čia susipynusios erdvės, kaustytos žalvariniais elementais, – kontrastuoja ir kartu atveria už lango plytinčius miesto horizontus. Gyvenimas čia verda atmerktomis akimis.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

57

58

59

60

PAVADINIMAS „Namelis bute“ AUTORIAI Vaida Atkočaitytė, Valdemaras Stupakas METAI 2017 NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

62

63

Prieš pradėdama kurti bet kurį interjerą architektė Vaida Atkočaitytė ieško, už ko užsikabinti, ji ilgai svarsto, kas galėtų tapti naujos erdvės ašimi, aplink kurią vėliau kūrėja lipdytų likusį interjerą. Vaida reikli sau – darbą tarp keturių sienų ji visuomet siekia paversti meno kūriniu, tik kiek didesnio, nei įprasta, masto.

INGA JUNČIENĖ

„Suprantama, kad namų funkcionalumo nenustumiu į antrą planą, tačiau jei užsakovas į savo būstą žvelgia ne tik kaip į vietą, kurioje miega, valgo ir prausiasi, tuomet galima tikėtis, kad iš tokio mūsų bendradarbiavimo atsiras kas nors išskirtinio“, – prisipažino dešimt metų darbo praktikos turinti kūrėja.

Kai ji pirmąkart išvydo vos 53 kv. metrų nepatogios pailgos formos butą Užupyje, su kolega Valdemaru Stupaku turėjo gerokai pasukti galvą, kaip tinkamai sudėlioti erdves patogiam gyvenimui, apskaičiavo plotą po centimetrą matuodami, kur geriau įkurdin-

ti miegamąjį, o kur – virtuvę. Tarp jų turėjo atsirasti poilsio zona. Vaida su Valdemaru ją kone tiesiogine šio žodžio prasme įkėlė po stogu. „Išėjo toks namelis bute“, – šypsosi interjero architektė. Jis ir tapo Užupio buto ašimi. Beje, neįprastą erdvių zonavimą, savotišką architektūrinį darinį, kai bendroje erdvėje sukuriama tarsi dar viena erdvė, Vaida yra išbandžiusi ir kituose interjeruose. Atrodytų, tokie eksperimentai turėtų užgožti būsto laisvumą, tačiau atsitinka priešingai – jie teikia jaukumo. Gal tai susiję su vaikyste, kai dauguma tėvų namuose konstruodavome namelius iš karto64

ninių dėžių ar kabindami pledus nuo vienos kėdės iki kitos. „Namelis“, lenktos miegamojo lubos, aukštos, lyg atskirais elementais virtusios kabinamos virtuvės spintelės, vonios kambario aukštis, specialiai šiems namams sukurtas tapetas – tai išties išskirtinis butas. Kai jo įrengimo brėžinius peržvelgė statybininkai, iš pradžių net nebandė slėpti susierzinimo dėl visų keistumų, tačiau malonaus būdo Vaida jiems paaiškino kiekvieno sprendimo, kiekvieno linkio atsiradimo priežastį, galiausiai jie patikėjo kūrėja, o vėliau taip užsidegė „keisto buto“ įrengimu, kad net viršvalandžių neskaičiavo.

Kodėl miegamajame sugalvotos lenktos lubos? Bute ir taip daug aštrių kampų, tad miegui skirtą patalpą Vaida norėjo įrengti lengvą, kiek įma-

noma sumažinti joje kampų, jaukiai paslėpti apšvietimą. Sieną virš sofos puošia tapetas, sukurtas pagal grafikės Ugnės Žilytės piešinį.

Menininkė paruošė kelis kūrinius, tada architektai sudėliojo tapeto kompoziciją, taip buvo pagamintas tapetas išdidinus meno kūrinį ir skoningai jį sukomponavus. Baldų bute yra minimaliai, nes kūrėjai nesinorėjo apsunkinti erdvės įvairiomis lentynėlėmis ir spintelėmis, o specialiai pagamintas beveik septynių metrų baldas sujungė būsto palangę, virtuvės stalą ir tarsi padėjo suvaldyti pagrindinę buto sieną su joje pabirusiais skirtingų formų langais. „Užsakovas buvo entuziastingai nusiteikęs, jam patiko tai, ką su Valdemaru sukūrėme, tad norėjo, kad būtų naudojamos tik kokybiškos medžia65

66

gos, pats preciziškai viską vertino, žodžiu, darbai čia vyko itin sklandžiai“, – prisiminė Vaida.

Visuose savo objektuose Vaida išskirtinį dėmesį skiria apšvietimui. Akivaizdu, kad tai ji puikiai išmano. Po studijų pusmetį Vaida dirbo Briuselyje įsikūrusioje garsaus dizainerio Koerto Vermeuleno kompanijoje. Ten ji sužinojo, kad apšvietimas – tai ne tik funkcija, kuri padeda matyti tamsoje, o itin svarbi interjero emocija. Vaida iš pripažinto meistro mokėsi suvaldyti ar-

chitektūrinį, urbanistinį, renginių ir net gatvių apšvietimą. „Viskas vyksta bandant, nes iš anksto numatyti visų apšvietimo niuansų beveik neįmanoma. Iš pradžių daug techninio skaičiavimo, tada ruošiami maketai, kaip bus išdėstyti šviesos kampai, kur kris šešėliai, ar atkurs natūralias spalvas aplinkoje, ar jas reikia pašaldyti, o gal kaip tik sušildyti.

Apšvietimas gali labai pagerinti arba išvis sugadinti bet kurį interjerą“, – įsitikinusi architektė.

67

PAVADINIMAS Buto interjeras Raugyklos gatvėje AUTORIAI Andrė Baldišiūtė, Marija Steponavičiūtė, Vaiva Andriušytė, Ieva Marija Malinauskaitė („Do Architects“) METAI 2018 APRAŠYMAS Projektas atskleidžia, kaip menkaverte laikoma šio pastato architektūra gali būti atnaujinama ir tapti pokytį lemiančia gatvės dalimi. Trečiame pastato aukšte – lofto tipo butas su dideliais šviesą įsileidžiančiais langais ir aukštomis lubomis. Svetainėje šeimą suburia židinys ir vidinis kiemelis, iš kurio galima užlipti ant stogo, leidžiantis stebėti kintančius metų laikus.

NUOTR. AUTORIUS Laimonas Ciūnys, Norbert Tukaj

68

69

70

71

PAVADINIMAS Butas Užupyje AUTORIAI Andrius Raudonikis, Simona Vilutė („KAParchitects“) METAI 2017 APRAŠYMAS Naujame Užupio kvartale sukurtas šiuolaikiškas gaivus interjeras, į kurį darniai įsilieja rytietiški motyvai ir klasikinių interjerų interpretacijos. Autentiškumo suteikia natūralios interjero detalės – veidrodis sendintu mediniu rėmu, kulbės, akmeninis praustuvas, natūraliai apdorotos medžiagos.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

72

73

74

PAVADINIMAS M57 AUTORIAI Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Justė Surplytė („YCL Studio“) METAI 2018 APRAŠYMAS 52 kv. metrų butas Vilniuje.

Gilus ir tamsus koridorius, kurio transformacija atveda prie minkštų kampų, nuėjus ilgą kelią nuo durų iki pagrindinės erdvės išsiskleidžiančių kaip gėlės žiedas po lietaus. Pagrindinė erdvė, miegamasis ir vonios kambarys išskirtinai balti ir šviesūs. Sienoms su minkštais kampais ir virtuvės juostai suteikiamas tamsesnis rudeniškas atspalvis, kuris išryškina perimetrą aplink pagrindines erdves. Kontrastingame ir švariame interjere aiškiai apibrėžtos erdvės, funkcionaliai ir estetiškai formuojančios bendrą interjero ansamblį.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj

75

76

77

PAVADINIMAS Butas-studija-garažas Senamiestyje AUTORIAI Indrė Mylytė-Sinkevičienė („IMinterior“) METAI 2018 NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

78

79

Tylioje, jaukioje Vilniaus senamiesčio vietoje esantis garažas jo savininkui ilgai nedavė ramybės: „Tokia nuostabi vieta – juk galima ką nors prasmingiau čia nuveikti, nei tiesiog laikyti automobilį ar sandėliuo­ti senus daiktus.“ Su panašiomis mintimis jis kreipėsi į interjero dizainerę Indrę Mylytę-Sinkevičienę.

INGA JUNČIENĖ

Praėjusių metų interjero architektūros konkurso „Mano erdvė 2017“ geriausio buto interjero nominacijos laimėtojai užsakovo mintys patiko, abu drauge jas išgrynino ir nutarė, kad 21 kv. metro ploto pastate galima įkurdinti studiją-gyvenamąją erdvę. Žodžiu, paprasto garažo nepaprasta vieta padiktavo jo atgimimo scenarijų.

Apgriuvę, parūdiję seni sandėliai vienoje pusėje, medžiais žaliuojanti kalva – kitoje. Tokia urbanistinė aplinka įkvėpė Indrę rinktis ir atitinkamą pastato fasado stilistiką – metalo rūdis. Šiomis plokštėmis buvo apkaltas visas kubas. „Tačiau interjere norėjosi kontrasto – šilumos ir jaukumo“, – sako kūrėja. Išskyrus kabamąjį krėslą ir baro kėdes,

visi kiti baldai pagaminti iš beržo faneros. Ši medžiaga, beje, naudota ir sienų apdailai, taip pat joms šiltinti.

Indrė apskaičiavo, kad užsakovas gerokai sutaupė pasirinkęs tokią sienų apdailą, o ne, tarkime, jas glaistęs ir dažęs, nors pagaminti plokštes baldininkams buvo išties sudėtinga – labai jau nelygios pasitaikė garažo sienos bei lubos. Interjere naudotos trys formos – kvadrato, apskritimo bei trikampio. Nesinorėjo užgožti erdvės nereikalingais daiktais, tad buvo labai preciziškai sudėliotos funkcinės zonos.

Kabamasis krėslas – poilsio zona, taip pat yra virtuvės zona su būtina buitine technika, miego, darbo, dušo bei tualeto zonos. Kadangi medžiagų bei spalvų čia – vos kelios, užėjus vietos 80

81

atrodo gerokai daugiau, nei rašoma pastato pase. Ši nauja gyvenamoji patalpa puikiai apšiltinta, įstatyti kokybiški mediniai langai, visos grindys šildomos elektra, pasirūpinta modernia ventiliacija, kad būtų gaivu ir patalpoje nesikauptų drėgmė. „Visi tik ir sako, kad patogiam gyvenimui reikia daug kvadratų. Aš norėjau įrodyti priešingai ir manau, kad man pavyko. Kalbu apie jauną, aktyvų, kūrybingą žmogų, kuriam 21 kvadratinio metro ploto pakaks, kad čia susikurtų

visavertį gyvenimą“, – svarsto interjero dizainerė. Šį savo sukurtą interjero projektą ji vadina naujo gyvenimo stiliaus projektu. Indrė pati sukūrė ir lauko apšvietimą, pasirūpino jo aplinka.

Kai vėjas ima kutenti dizainerės pasodintų smilgų šluoteles priversdamas jas tyliai šnarėti, jaukiau tampa ne tik kieme, bet ir viduje. Įspūdinga senojo garažo konversija jos užsakovui, įskaitant ir interjero dizainerės paslaugas, atsiėjo apie 15 tūkst. eurų.

82

PAVADINIMAS Mindaugo apartamentai AUTORIAI Justė Žibūdienė, Dominyka Šulcaitė METAI 2018 APRAŠYMAS Apartamentai buvo kuriami su išskirtiniu dėmesiu funkcionalumui, nuosaikumui ir kokybei. Tai erdvė, kurioje modernų stilių papildo nemaraus dizaino baldai, šviestuvai, suteikiantys interjerui savitų formų. Subtilioje prabangoje dera natūralios medžiagos: granitas, perforuotas metalas, blyškus, tekstūrą išryškinantis medis su pereinančio kolorito plytelėmis, sodri mėlyna spalva, natūralūs tekstilės gaminiai.

Daug dėmesio skiriama funkcionalumui – talpūs integruoti baldai, palangės, ilgi, baldus pratęsiantys suolai padeda sukurti poilsio zoną. Funkcionali sofa leidžia patogiai mėgautis laisvalaikiu tiek prie židinio, tiek prie televizoriaus, įrengtų priešingose sienose.

Solidi, neperkrauta, bet ne sterili erdvė – šių namų skiriamasis bruožas.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas 83

84

85

86

PAVADINIMAS „Tiesi linija“ AUTORIAI Justė Žibūdienė, Dominyka Šulcaitė („Toota“) METAI 2018 APRAŠYMAS Pagrindiniu uždaviniu projektuojant visą interjerą tapo sudėtinga patalpų vidaus architektūra: stambiagabaritės kolonos, sijos, nevienodas langų aukštis, siaura ilga virtuvės niša, nedidelis patalpų aukštis, kurį norėjosi išsaugoti, ir sunkiai įmontuojama rekuperacinė sistema. Buvo siekiama viską išgryninti, ištiesinti, išlyginti, užmaskuoti, kad pavyktų sukurti švarią erdvę.

Taip interjere atsirado integruoti baldai, sudarantys plokštumas, „nematomos“ durys, lubų sujungimo detalės. Būste dominuoja kontrastingos grynos medžiagos ir spalvos – betonas, juodos ir baltos sienos, medžio paviršiai. Visame interjere vyrauja tiesi linija, mat juosta ir buvo pagrindinė interjero idėja: vienur ji – baldų rankena ar kojelės, kitur – lubų juosta ar lovos atkaltė. Saikas ir minimaliai atvirai eksponuojami daiktai yra pagrindinė šio interjero sąlyga.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas 87

88

89

90

91

PAVADINIMAS „The Greywall“ AUTORIAI Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Justė Surplytė („YCL Studio“) METAI 2017 APRAŠYMAS 125 kv. m individualaus namo interjere vyrauja pilka ir balta spalvos bei šilta medžio tekstūra. Pilka spalva tapo antro aukšto ir pagrindinės namų erdvės jungtimi, o medis ir balti paviršiai sujungė privačias erdves antrame aukšte – pagrindinį miegamąjį, du vaikų kambarius ir vonią. Pirmame aukšte atrodo, kad betoninė siena, neutralizuodama viską aplinkui, pereina per namo vidų ir tampa gyvenamosios erdvės ir gamtos jungtimi. Visos pagalbinės patalpos – laiptai, sandėliukas, antras vonios kambarys ir virtuvė – taip pat pasislepia pilkoje sienoje. Interjero išskirtinumą kuria ir mažos skulptūrinės detalės. Pavyzdžiui, prieškambaryje kabantis veidrodis iškreipia perspektyvą ir suminkština dizaino linijas.

Turėklas sukuria savotišką taką, kuris beveik nematomai paliečia pirmo aukšto grindis. Atspindžiai, atsiradę pirmame aukšte esančioje veidrodinėje kolonoje, atkartoja erdves aplinkui, o atsiradusios linijos atspindyje sukuria erdvę, kuri atrodo net didesnė, nei yra iš tiesų.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj 92

93

94

95

PAVADINIMAS „Etno Hut“ – namelis miško apsuptyje AUTORIAI Ema Butrimavičiūtė METAI 2018 NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

96

97

Pro medžių apsuptyje stūksančio namelio kaminą rūksta dūmai, o kūrenamos krosnelės šviesa į lauką skverbiasi pro didelį vitrininį langą. Viduje įsitaisiusi šeimininkė grožisi gamtos peizažu: kalvotu ir miškingu reljefu, kuriuo kartkartėmis praliuoksi stirnos.

DALIA STUNDŽYTĖ

Architektės Emos Butrimavičiūtės pasakų namelis – vos 14 kv. metrų ploto, tačiau jame telpa viskas, ko reikia dviejų žmonių poilsiui.

Mintis suprojektuoti nykštukinį namelį jai kilo keliaujant. Lankydamasi svetur ji visada stengiasi apsistoti neįprastose vietose. Pavyzdžiui, Malaizijoje Ema gyveno panašaus dydžio stikliniame namelyje džiunglėse. „Tokia patirtis man daug įdomesnė už nakvynes viešbučiuose“, – sakė architektė.

Susidomėjusi pasaulyje sparčiai plin-

tančiu „tiny living“ judėjimu, kai atsisakę daugybės nereikalingų daiktų ir vartotojiškumo žmonės kraustosi gyventi į mažyčius namus, Ema nutarė panašią idėją įgyvendinti ir tėvynėje.

Ji pasiryžo iššūkiui patogiai sutalpinti visus poilsiui reikalingus daiktus kuo mažesnėje erdvėje.

Namelio, kurį vadina „Etno Hut“, projektą mergina parengė dar prieš 5 metus, o iš stalčiaus brėžiniai buvo ištraukti tik tada, kai rado savo statiniui tinkamą vietą – 50 arų sklypą Vievio apylinkėse. Nedidelio būsto konstrukcijai buvo panaudotos tvirtos medžio drožlių plokštės. Jos susideda iš trijų 98

99

sluoksnių „sumuštinio“ – dviejų tvirtų sluoksnių ir izoliacinio sluoksnio per vidurį (SIP).

Plokščiastogė medinė trobelė atrodo išties moderniai, o štai viduje – lietuviška aura.

Iš šiaurinės pusės jos namuką visiškai užstoja medžiai, o pietinėje pusėje, kur atsiveria įstabus kraštovaizdis, visada šviečia saulė. Ema tikino, kad ir vienai nakvoti namelyje nėra baugu, mat už medžių netoliese gyvena kaimynai, o prašalaičiai čia neužklysta.

„Norėjosi pridėti tautinių dekoro elementų, sukurti savitą etnografinį namų charakterį“, – sakė vilnietė.

Vis dėlto jaukiausia namelyje dviese.

Nors architektės širdies draugui labiau patinka miestas, ir jis trobelėje atranda ramybę. „Čia yra visi patogumai ir jokių ūkio darbų, tad galima ramiai mėgautis vienas kito draugija“, – šypsosi Ema. Porai smagu čia ne tik šiltuoju metu, bet ir žiemą – apsnigtos medžių viršūnės ir spragsinčios kūrenamos malkos sukuria itin romantišką nuotaiką.

Autentiško lovos užtiesalo ji specialiai važiavo pirkti iš senolės, gyvenančios kaime Kelmės rajone. Ant sienos kabo iš medžio drožta verpstė, kurią atsivežė iš savo tėčio namų, šalia pakabintas ir jo pieštas Žalgirio mūšio frag­ mentas.

Kūrinių kolekciją papildė ir pačios architektės rankų darbas – kryžiuku išsiuvinėtas vieno Lietuvos etnografinio regiono raštas.

Ateityje architektė planuoja 50 arų sklypą apjuosti tvora, pastatyti pirtį, įrengti natūralų baseiną.

100

PAVADINIMAS Namo interjeras jaunai šeimai AUTORIAI Andrius Vekerotas METAI 2018 APRAŠYMAS Minimalus interjeras, suprojektuotas taip, kad atitiktų užsakovo šeimos gyvenimo poreikius.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

101

102

103

104

PAVADINIMAS Namas Pavilnyje AUTORIAI Sabina Daugėlienė, Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Ieva Marija Malinauskaitė („Do Architects“ ) METAI 2017 APRAŠYMAS Privatus gyvenamasis namas Pavilnio regioniniame parke suprojektuotas išskirtinėje vietoje greta traukinio bėgių, senų obelų apsuptyje. Šeimos gyvenimui subalansuota architektūra – praktiška ir stulbinanti paprastumu. Šeimos įpročiai ir vertybės nulėmė esminius architektūros principus – plačias į sodą atsiveriančias vitrinas, plačią terasą ilgąja namo kraštine, interjere – vieną didelę erdvę, užimančią pusę namo ploto, erdvę iki stogo kraigo, stoglangius gausesnei šviesai. Šis namas – įrodymas, kad puiki architektūra neturi būti perteklinė, o prabangą gali kurti atviros erdvės, natūralios medžiagos, dienos šviesa bei nuolat matoma gamta. Namai susideda iš smulkmenų. Nuo rankomis apčiupinėtų langų, nes skaičiuoji pravažiuojančius traukinius. Nuo girliandos sode, nes smagu švęsti kasdien. Nuo knygų prie židinio ir senų obelų kiemo gale. Nuo stirnų po langais žiemą, ieškančių obuolių po sniegu. Nuo saulės pro langus ant pusryčių stalo. Nuo dulkių, kurios ištikimai gyvena kartu.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj 105

106

107

PAVADINIMAS Namas Druskininkuose AUTORIAI Jokūbas Jurgelis, Jurga Marcinauskaitė METAI 2017 APRAŠYMAS Šis jaunos šeimos namas įsikūręs šalia didžiausios Lietuvos upės Nemuno, miškingame Druskininkų mieste. Vietinių jis pramintas kankorėžiu. Namo erdvė padalinta į dvi dalis: pirma skirta poilsiui, antra – aktyviai veiklai. Pagrindinė svetainės ir virtuvės erdvė išsiskiria itin dideliu tūriu. Interjere daug dėmesio skiriama medžiagoms ir jų sukeliamiems pojūčiams. Dominuojantis kankorėžio motyvas iš fasadų perkeliamas ir į vidaus erdves. Interjere naudojami išskirtinai natūralūs medžiagų paviršiai. Daug grubių, masyvių elementų. Netikėti medžiagų ir spalvų deriniai sukuria individualų pasakojimą apie čia gyvenančius žmones.

NUOTR. AUTORIUS Darius Petrulaitis

108

109

110

111

PAVADINIMAS Namo interjeras Rasų kvartale AUTORIAI Laura Malcaitė, Dmitrijus Kudinas, Karolina Jašinskaitė METAI 2018 APRAŠYMAS Tai yra vienas Pavilnių regioniniame parke esančių Rasų kvartalo namų, pakibusių virš istorinių šaudmenų saugyklų sienų. Archetipinio tradicinio silueto formos namai harmoningai įsilieja į aplinką. Didžiuliai vitrininiai langai žvelgia į regioninio parko šlaitus bei slėnius ir užpildo namo interjerą neįtikėtinai paveikiais peizažais.

Iš čia kyla ir interjero koncepcija – atskleisti kvartalo architektūros sumanymą harmoningai susilieti su aplinka, sukurti nepertraukiamą ryšį tarp išorės ir vidaus, gal net labiau leisti gamtai dominuoti negu architektūrai. Dviejų aukštų 96 kv. m namas, skirtas jaunai keturių asmenų šeimai, savo kompaktiškumu primena japonišką erdvių sanklodą, todėl daug dėmesio skiriama visų erdvių funkcionalumui – jos maksimaliai panaudojamos daiktams laikyti. Iš pirmo žvilgsnio čia sunku identifikuoti, kur yra sienų apdaila, o kur durys į kitą kambarį ar spintą. Pirmame namo aukšte yra miegamieji bei vonia, antrame – svetainė su virtuve. Virtuvė konstruojama kaip atskira, žemesnė erdvė, kurios „stogas“ skirtas jaukiems pasisėdėjimams, knygoms skaityti, vaikų žaidimams. Ši erdvė – aliuzija į dažnai pasakose minimose miško trobelėse vaizduojamą didelę krosnį. Natūralus medis šiame interjere nėra atsitiktinis elementas. Tai – tęstinumas.

NUOTR. AUTORIUS Darius Petrulaitis 112

113

114

115

PAVADINIMAS Namas Pilaitėje AUTORIAI Dmitrijus Kudinas, Laura Malcaitė, Karolina Jašinskaitė, Jurgis Blažinskas METAI 2017 APRAŠYMAS Namo idėja paremta lietuviškos tradicinės kaimo trobos įvaizdžiu, bet jam suteikta šiandien aktuali forma. Ūkininko sodybą sudarydavo grupė atskirų skirtingo dydžio pastatų (troba, tvartas, klėtis, svirnas ir t.t.), išsidėsčiusių žemės sklype pagal savo funkcijos logiką. Šiuolaikiškame name viskas dėliojama panašiai – svetainė, šeimininkų blokas, vaikų blokas, pastogė. Santūrus juodintų medinių lentų namo eksterjeras psichologiškai formuoja saugios užuovėjos nuo šiaurietiško klimato įspūdį. Tuo metu šviesus ir vizualiai šiltas interjeras, kontrastuodamas su eksterjeru, spinduliuoja ramybę ir lengvumą. Iš įvairių pusių namą supa pastogės – atviros erdvės, kurių vidus yra šviesus, tarsi namo interjero pratęsimas. Pastogės su terasomis ir dideli langai tarsi ištrina ribą tarp buvimo viduje ir lauke, gamta įsiskverbia į vidų, o namo gyventojai lengvai atsiduria gamtoje. Namas, iš pirmo žvilgsnio rūstus ir uždaras, atsidaro, tampa perregimas ir svetingas. Čia labai svarbų vaidmenį atlieka namo planinės struktūros idėja. Judėjimas name yra organizuojamas dviejų ašių kryptimis. Įkvėpimo semiantis iš tradicinės lietuviškos medinės architektūros medis tapo šio namo esmine medžiaga. Visos namo konstrukcijos yra medinės. Lauko apdailai naudojamos eglinės lentos bei faneros plokštės. Mediniai interjero elementai ir baldai, pagaminti iš eglės klijuoto medžio masyvo plokščių, baltų sienų fone tampa interjero akcentu ir pabrėžia namo natūralumą.

NUOTR. AUTORIUS Darius Petrulaitis 116

117

118

PAVADINIMAS Pilkas interjeras AUTORIAI Evaldas Žurkus, Laurynas Bublys („Archispektras“) METAI 2018 APRAŠYMAS Namo šeimininkas norėjo funkcionalaus būsto, kurio interjeras neblaškytų ir laikui bėgant neatsibostų.

Neįkyrią aplinką sukurti padėjo minimalizmas ir visuose namuose vyraujanti pilka spalva. Visas 132 kv. metrų dviaukščio namo erdves jungia didelės pilkos plytelės.

Vientisumo jausmą kuria ir monolitinio betono lubos, kurias pirmame aukšte įrėmina juodų kryptinių prožektorių sija. Tarp pilko lubų ir grindų dueto įsiterpia baltos sienos ir sukuria gaivią nuotaiką.

NUOTR. AUTORIUS Juozas Kamenskas

119

120

121

122

PAVADINIMAS „Monday Office“ AUTORIAI Povilas Daugis, Edimtas Šimeliūnas („HEIMA Architects“) METAI 2017 APRAŠYMAS „Monday Office“ – tai „Green Hall 2“ verslo centro pirmame aukšte įsikūrusi 400 kv. m aptarnaujamų biurų erdvė. Ryškus, drąsus ir stimuliuojantis interjeras, kuris atsirado iš noro permąstyti pačią darbo vietos sampratą.

Projekte atsisakyta nuobodaus traukinio tipo planavimo su ilgu tiesiu koridoriumi ir kabinetais. „Monday Office“ vingiuoja tai praplatėdamas, tai susiaurėdamas, kuria besikeičiančias perspektyvas ir kviečia judėti tolyn, smalsaujant, kas atsivers už kito kampo. Privačios darbo studijos prisišlieja prie išorinių pastato sienų, todėl į jas patenka natūrali šviesa, o bendrų erdvių interjere akcentuojamos tam tikros zonos: gausi augalų salelė, poilsio zona su minkštais foteliais ir virtuve, neformali poilsio vieta, kur galima ištiesti kojas, simbolinio „Monday Office“ fotelio vieta norintiems pabūti vieniems. Patalpos suprojektuotos taip, kad lengvai prisitaikytų prie dinamiškų verslo poreikių. Jos gali augti arba trauktis priklausomai nuo čia įsikūrusių komandų dydžio. Tam pasitelkiamos pertvaros ir apšvietimas.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj 123

124

125

126

PAVADINIMAS „Invest Lithuania“ biuras AUTORIAI Povilas Žakauskas („HEIMA Architects“) METAI 2018 APRAŠYMAS Biuro interjeras buvo kuriamas siekiant paprastomis priemonėmis išgauti charakteringą rezultatą. Siekta, kad interjeras padėtų agentūrai formuoti Lietuvos įvaizdį – būtų modernus, tačiau neprarastų lietuviško identiteto.

Pasitarimų zonoje lubos papuoštos modernia tradicinių lietuviškų šiaudinių sodų interpretacija, kurią įgyvendino lietuvių tautodailininkai.

Bendrojoje biuro erdvėje dominuoja balti arba pilki atspalviai. Pastato branduolyje esančios pagalbinės patalpos – ryškių įmonės prekės ženklo spalvų. Spalvų detalės atsispindi ir dryžuotame interjero kilime, spalvomis pažymint paskirus padalinius. Juos atviroje erdvėje išskiria ir kabantys lubų segmentai, kurie gerina atviro tipo biuro akustiką. Interjere naudoti lietuvių gamintojų ir kūrėjų baldai bei šviestuvai.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj 127

128

129

PAVADINIMAS „Smart Cars“ biuras AUTORIAI Vaida Atkočaitytė METAI 2018 APRAŠYMAS Konkursui pristatoma tik viena renovuoto pastato dalis, kurioje įsikūrę įmonės administracijos darbuotojai ir vadovas. Vos įėjus į pirmo aukšto holą svečius pasitinka baltas tarsi nukirsto kubo tūris su juodų linijų grafika baltame fone ir įmonės logotipu. Erdvėje išsaugotos betono lubos. Betono plytelių apdailos laiptai veda į antrą aukštą, kuriame yra laukiamasis, registratūra, atvira darbo erdvė, virtuvė su poilsio erdve, susitikimų kambarys, vadovo kabinetas, tualetas ir sandėliukas. Pagrindinis šio interjero elementas yra betoninė sija, kuri stilistiškai savo medžiagiškumu kontrastuoja su gana solidžiu interjeru. Interjero spalvos pasirinktos iš gamtos − dominuoja žemės, purvo ir sniego, o smėlio, žolės, dangaus, vandens ir saulės spalvos sukuria savitą akcentą. Žaismingumo suteikia mėlynos spalvos kubas, kurio kampas tarsi nukirstas, o toje vietoje įkurdinta registratūra, išsiskirianti iš kitų atviroje darbo zonoje esančių darbo vietų. Virtuvės erdvė atskirta stikline pertvara ir dirbtiniais augalais, taip sukuriama iš dalies privati poilsio zona.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas 130

131

132

133

PAVADINIMAS „Mėlyna nėra spalva“ AUTORIAI Aidas Kalinauskas, Ignas Kalinauskas, Laura Šalvytė, Justina Vaškytė („Archispektras“) METAI 2018 APRAŠYMAS Vienos didžiausių Lietuvoje logistikos kompanijų „Arijus“ biuras buvo rekonstruotas atveriant erdves ir sukuriant teminį interjerą, atspindintį kompanijos identitetą. Darbo erdvėse buvo siekiama suformuoti vientisą, dėmesio neblaškantį ir atvirą interjerą. Baltos besikertančios skirtingų tekstūrų plokštumos sukuria vibruojančią dinamišką erdvę. Akcentais ir simboliais tampa intensyvios mėlynos spalvos detalės, tamsios poilsio erdvės ir darbo zonas skiriantys jūriniai konteineriai. Masyvios minimalistinės detalės leidžia įsivaizduoti didžiulį sandėlį su kroviniais, tarp kurių vyksta gyvenimas.

NUOTR. AUTORIUS Vytenis Raubickas 134

135

136

PAVADINIMAS Architektų komandos biuras AUTORIAI Andrė Baldišiūtė, Greta Varpučianskytė, Gediminas Aismontas, Algimantas Neniškis, Marija Steponavičiūtė, Vaiva Andriušytė, Vita Soltonaitė („Do Architects“) METAI 2018 APRAŠYMAS Atgyjančiame stoties rajone, Raugyklos gatvėje, buvęs apleistas sandėlio pastatas šiandien atveria duris kaip daugiabutis gyvenamasis namas su architektų komandos biuru pirmame aukšte. Projektas atskleidžia, kaip menkaverte laikoma architektūra gali būti atnaujinama ir tapti pokytį lemiančia gatvės dalimi. Fasadas iš karto traukia praeivių dėmesį – viduje suprojektuota erdvė per visą aukštą atskleidžia architektų gyvenimo kasdienybę: galima matyti, kaip vyksta pokalbiai virtuvės saloje, paskaitos, susitikimai ir kūrybinės diskusijos.

Biure kartu su susitikimų kambariu įrengta sauna. Vakare uždegus šviesas ji matoma praeiviams. Atviro plano darbo erdvė leidžia stebėti komandą, dalytis patirtimi ir jausti biuro pulsą.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj

137

138

139

PAVADINIMAS Konferencijų salė Vilniuje AUTORIAI Akiko Tutlys, Marius Daraškevičius METAI 2018 APRAŠYMAS Salės interjero stilių inspiravo organizacijos logotipo idėja ir estetika. Kuriamam interjerui pasirinkta achromatinė pilkų atspalvių paletė ir oranžinės, rausvos ir raudonos spalvos. Logotipe užkoduota rodyklė buvo dinamiškai atkartota kuriant ir grindų projektą. Projektuojant šios konferencijų salės interjerą susidurta su trimis iššūkiais: pirmasis – kaip išvengti beveidės, baltos erdvės, todėl pasirinkta spalvinga „Desso Traverse“ kiliminė grindų danga; antrasis – akustika, todėl pasirinkta akustinė kiliminė danga, akustinės užuolaidos bei pakabinamosios akustinių lubų salos; trečiasis – tai tinkamas ir akių nevarginantis apšvietimas, skirtas intensyviam darbui.

NUOTR. AUTORIUS Andrius Stepankevičius 140

141

142

143

PAVADINIMAS Optika „Friends and Frames“ AUTORIAI Ona Lozuraitytė, Petras Išora („Isora+Lozuraityte Studio for Architecture“) METAI 2018 APRAŠYMAS „Friends & Frames“ erdvė, įsikūrusi vienoje pagrindinių Vilniaus miesto pėsčiųjų arterijų, kviečia kadaise čia buvusios viešosios erdvės improvizuotai refleksijai. Akinių kolekcijų konteineris nejučiomis paverčiamas permatymo erdve. Vokiečių gatvė – viena seniausių sostinės gatvių. Šiandien jos istorinis urbanistinis charakteris vis dar paslėptas po sovietiniu sluoksniu. Istoriškai egzistavęs urbanistinis vaizdinys tapo istoriniu klojiniu optikos erdvės projektinei logikai. Perkloję istorinio ir esamo užstatymo planus, dabartinės optikos vietoje rastume anksčiau čia plytėjusį vidinį kiemą, o greta – vieną pirmųjų miesto viešųjų šulinių. Rasti originalios statybos sluoksniai neretušuoti. Jų raiškūs paviršiai – dar vienas įmedžiagintos laiko kalbos skaitinys. Prie patalpų paviršių liestasi tiek, kiek reikalinga funkcijai. Čia kuriamos sąvokos, iš kurių randasi estetika, o ne atvirkščiai. Sąmoninga prabanga, formuojama mūsų gyvenamajam laikotarpiui, – vartojimo kultūros ir medžiaginių planetos procesų kontekste. Baldai – judrūs, skirti lanksčiai funkcijai su nuolat kintančiomis koordinatėmis. Programuojant baldų funkcijas atsisakyta kasos, taip tirpdant pirkėjo ir pardavėjo vaidmenis. Medžiagiškumai grubūs – be papildomo apdirbimo. Fabrikiniai baldai – ciklinės ekonomikos dalyviai, dalis baldų – menininkų su kurta specialiai šiai erdvei.

NUOTR. AUTORIUS Darius Petrulaitis, Ugnius Gelguda 144

145

146

PAVADINIMAS „Crème de la Crème“ menamas parfumerijos muziejus AUTORIAI Dovilė Piekytė (AKTA) METAI 2018 APRAŠYMAS Specialiai šiuolaikinio meno mugei „Art Vilnius 2018“ aukštosios parfumerijos tinklas „Crème de la Crème“ sukūrė MOPA („Museum of Perfume Art“) – menamą parfumerijos muziejų.

MOPA – tai ironiška aliuzija į šiuolaikinio meno muziejų trumpinius: MOMA, MUMOK, MOCAK ir pan. Interjeras buvo kuriamas remiantis esminiais muziejų ir galerijų projektavimo principais. Erdvės centre atsidūręs skulptūriškas dvipusis minkštasuolis tapo pagrindiniu interjero akcentu ir lankytojų bendravimo vieta. Ritmiškas baldų atsikartojimas dar labiau pabrėžė centrinę kompoziciją. Patalpos konfigūracija ir esamos architektūrinės konstrukcijos padiktavo segmentinį erdvės suskirstymą. Pertvaroms panaudotas klasikinis arkų motyvas: aptakios linijos ir pasirinktas mastas leido sukurti šviesos ir tamsos žaismą ir suteikti rafinuotumo pojūtį.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj

147

148

149

PAVADINIMAS Poilsio ir konferencijų patalpos Pamėnkalnio gatvėje AUTORIAI Gintaras Čaikauskas, Simonas Čaikauskas METAI 2018 APRAŠYMAS Trys XX a. name esančios nesusisiekiančios erdvės pasižymi skirtingomis funkcijomis. Atnaujinant jas pasitelkiama bendra subtili stilistika. Kiekvienos erdvės paskirtis suteikia papildomų akcentų spalvinei paletei.

Poilsio erdvė išsiskiria ryškiomis spalvomis ir skirtingų formų nišų kompozicija bei erdvę vizualiai aukštinančiomis veidrodinėmis įtempiamosiomis lubomis. Konferencijų erdvės – oficialios, lakoniškos. Knygų keitimosi erdvėje jaukumą kuria medis ir iš tolo kviečiančios spalvos.

NUOTR. AUTORIUS MOONA (Mona Avik) nuotr.

150

151

152

PAVADINIMAS Restoranas „Džiaugsmas“ AUTORIAI Giedrė Datenytė, Monika Zemlickaitė, Danuta Vansovič, Donatas Laucius METAI 2017 APRAŠYMAS Restoranas įsikūręs įdomiomis istorijomis apipintame pastate Vilniaus gatvėje. Ant pastato fasado kabanti poeto ir Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio memorialinė lenta bei čia gyvenusių garsių žmonių per pastaruosius dešimtmečius sunykęs atminimas iškėlė užduotį pastatui nors iš dalies grąžinti kultūrinę vertę. Prisidėti prie projekto buvo pakviesti trys menininkai, jie trims pastato aukštams sukūrė skirtingus darbus. Trys pastato aukštai padiktavo tris sakralaus džiaugsmo interpretacijas. Pirmo aukšto erdvė buvo sąmoningai dar daugiau užtamsinta ir paversta labirintu pastačius naujas atitvaras ir įrengus čia specialų teatrališką apšvietimą. Antrame aukšte įrengta atviro tipo virtuvė ir indų plovykla savo paviršiais ir apdaila natūraliai susijungia su čia esančia pagrindine sale. Čia naudojamos medžiagos kuria bistro tipo restorano įvaizdį. Trečiame aukšte palėpės erdvė įrengta kaip pobūvių salė.

Pagrindinis jos akcentas – 3,5 m ilgio „Paskutinės vakarienės“ betoninis stalas, prie kurio gali susėsti 18 asmenų.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj 153

154

155

PAVADINIMAS Restoranas „Manami“ AUTORIAI Indrė Dorofėjūtė, bendraautorės Laura Vakauskaitė ir Guoda Marija Pranckutė (studija „In Arch“) METAI 2018 APRAŠYMAS Architektės nepriekaištingai įvykdė užsakovų pageidavimą – sukūrė kiek kitokį, Azijos džiunglėmis alsuojantį restoraną.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

156

157

158

159

PAVADINIMAS Benedikto turgus AUTORIAI Bendrovė „Incanto Solutions“ METAI 2018 APRAŠYMAS Tai XIX a. eklektikos ir Pietų Ispanijai būdingos klasikos oazė su ne tik šiai šaliai būdinga spalvų ir raštų architektūra, bet ir kvapais, šurmuliu bei nuotaika. Į prekybos erdvę atėjusius pirkėjus pasitinka kvapais ir spalvomis viliojanti konditerijos, kulinarijos ir gurmė zona, šalia – daržovės ir vaisiai, kiek atokiau – mėsos ir žuvies sektoriai, kuriuos pirkėjai lengvai atpažins iš skirtingų spalvų. Antras aukštas sumanytas norint ne tik išnaudoti aukštą dengto turgaus erdvę, bet ir atskirti turgaus zoną, čia lankytojai galės ramiai pavalgyti, tuo pat metu nepabėgdami nuo turgaus dvasios, stebėdami apačioje prekeivių ir pirkėjų keliamą šurmulį ar atsiveriantį vaizdą į sostinės Ukmergės gatvę.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas

160

161

162

PAVADINIMAS Vyno rūsys AUTORIAI „Dizaino virtuvė“ METAI 2017 NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj

163

164

Tai įdomiausias ir kūrybiškiausias pastarųjų metų vilniečių architekčių kompanijos „Dizaino virtuvė“ kūrinys. „Be to, jis labiausiai atspindi mūsų braižą – eklektika alsuojantis industrinis interjeras su daugybe žavingų detalių“, – apie neseniai įrengtą 30 kvadratinių metrų privatų vyno rūsį sakė šios studijos vadovė Gabija Pažarskytė.

INGA JUNČIENĖ

Prieš metus Gabija kartu su kolegėmis įrengė šiam užsakovui įspūdingą namų interjerą. Šalia Pavilnio regioninio parko suprojektuotam 18 privačių namų kvartalui išskirtinumo suteikia kalvos šlaituose išlikusios ir pritaikytos naudoti tarpukario laikų šaudmenų saugyklos, kurios buvo gynybinio Lenkų žiedo dalis. „Įsigydamas ten būstą užsakovas jau turėjo viziją vienoje saugyklų salių įsirengti vyno rūsį. Kaip pats sakė, norėjo patalpos, kurioje galėtų panirti į kitą dimensiją, kurioje jaustųsi esąs kosminio laivo kapitonas ir galėtų keliauti į kitas erdves. Mes padėjome jo didžiajai svajonei išsipildyti“, – pasakojo Gabija ir pridūrė, kad jis visiškai pasitikėjo kūrėjomis ir pritarė visoms jų idėjoms.

Norint patekti į rūsį, reikia įveikti kone 30 metrų ilgio ir metro pločio skliautuotą tunelį, kuriame dar ir šikšnosparniai skraido. Merginos – Gabija su Karolina Juodeškaite – dulkėtas, šaltas ir drėgnokas patalpas netradicine erdve pavertė per 3–4 mėnesius.

Patalpoje net buvo įrengtas sanitarinis mazgas, o tai nemenkas iššūkis, žinant, kokiai skirtingai temperatūrai esant vanduo keliauja iki rūsio. Merginos taip pat labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad joms pavyko sukurti vadinamąjį stimpanko (steampunk) stilių.

Neseniai apie šio žanro kūrėjus išsamiai rašė „Nemunas“: jiems svarbiausia tinkamai sumaišyti gerą kokteilį iš seno ir naujo, sujungiant šiuolaikinių 165

technologijų patogumus su karalienės Viktorijos epochos inžinerine estetika ir filosofija.

Pačia giliausia prasme stimpankas – tai subkultūra: išvaizdos stilius ir gyvenimo būdas, spalvingas protestas prieš nenumaldomą technologijų pažangą. Ir ši tendencija nejučia plinta įvairiose srityse: nuo mados industrijos iki filmų, nuo interjero dizaino iki kompiuterinių žaidimų. Tad kūrėjos iš „Dizaino virtuvės“ turėjo gerokai pa-

plušėti, kol įvairiuose pasaulio kampeliuose surankiojo ir parsisiuntė dar neįprasto pas mus interjero stiliaus detalių.

Tiesa, pagrindinę puošmeną – moters siluetą sukūrė vilnietis skulptorius Balys Tuskėnas. O užsakovas, išvydęs galutinį rezultatą, komplimentų ir padėkų negailėjo visiems prisidėjusiems prie interjero kūrimo. Stimpanko skulptūrą jis pavadino „Gabija“ – dizainerės garbei.

166

PAVADINIMAS Laipiojimo uolomis sporto centras „Bonobo“ AUTORIAI Kastytis Bieliauskas, Eugenijus Byčenkovas („B Architects“) METAI 2018 APRAŠYMAS Vilniuje, pramonės teritorijoje, išskirtinio aukščio 500 kv. m patalpose, sukurtas laipiojimo uolomis sporto centro „Bonobo“ interjeras. Analogų Lietuvoje neturinti 10 m aukštuminė siena, gausybę trasų turinti uolkopos siena, treniruoklių salė, mokymų ir konferencijų kambarys, persirengimo patalpos, virš laipiojimo trasų įrengta poilsio zona-terasa. Visa tai yra funkcijos, kurias sieja ergonomiškai suplanuotas judėjimas patalpomis, spalviniai sprendimai, sąlygoti laipiojimo sienų kibių padiktuotos spalvų dinamikos.

Interjero išskirtinumas – funkcija, spalvos ir žmogus, kuris visada juda ne tik planininėje, bet ir vertikalioje projekcijoje.

Nuolatinė dinamika jaučiama ir saulei skirtingai apšviečiant aukštąsias laipiojimo sienas, kurių reljefas kuria skirtingus šešėlius.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj 167

168

169

PAVADINIMAS Restoranas „Dock“ AUTORIAI Ramūnas Manikas METAI 2017 APRAŠYMAS „Dock“ – mėsainių restoranas Klaipėdoje.

Užsakovai nuo pat pradžių žinojo, kad nori turėti maitinimo įstaigą su industrinio stiliaus interjeru. Kartu buvo išrinktas ir pavadinimas, kuris suteikė įvairių galimybių jį atspindėti interjere. Įprastų ir jau klišinių tapusių jūrinės temos atributų iškart atsisakyta. Interjeras buvo kuriamas naudojant šiuolaikiniam uostui būdingas detales. Taip atsirado mėlynos spalvos jūrinį konteinerį imituojanti baro fasado apdaila. Vietą surado individualiai pagaminti į pramoninius šviestuvus su žirkliniais laikikliais panašūs šviestuvų gaubtai, metalinės įstiklintos virtuvę ir lankytojų salę atskiriančios konstrukcijos, stalų kojos bei lentynų konstrukcijos. Buvo pagaminti net gėrimų pilstymo čiaupų vartai, nes norėjosi jų masyvesnių, nei galėjo pasiūlyti tiekėjai.

Sienos išklijuotos glazūruotomis plytelėmis ir iš dalies paliktos tinkuotos, grindys – pramoninio betono. Tai irgi formuoja erdvės įspūdį, artimą uosto sandėliavimo patalpoms. Jaukumą interjere kuria senus dažytus ir nublukusius paviršius imituojantys mediniai stalų ir baro stalviršiai. Žaismingumą – skirtingų kėdžių derinimas ir jų rudos odos spalva, panašūs į laivų pavadinimus užrašai bei kambarinių augalų žaluma.

NUOTR. AUTORIUS Ramūnas Manikas 170

171

172

PAVADINIMAS Grožio salonas „Pink’as“ AUTORIAI Agnė Andriukaitienė, Povilas Konkulevičius METAI 2018 APRAŠYMAS Grožio salono „Pink’as“ interjeras – tai stilinga Kauno senamiesčio erdvė, papildanti kosmopolitiškos šių dienų moters asmenybę. Salono architektūrinis idėjinis variklis – modernumo ir art deco inspiruotų detalių derinys su žiupsneliu pelenų rožės spalvos.

Rožinė spalva, atsispindinti ir salono pavadinime, interjero prieigose, neatsitiktinė – tai moters prigimties esmė – švelnumas, romantiškumas, geidulingumas. Pagrindinė salono erdvė suskaidyta į tris funkcines zonas: registratūros, plaukų ir nagų priežiūros, veido ir kūno priežiūros. Kirpykloje jaukumą kuria žemiškos monochrominės spalvos ir natūralios medžiagos – ąžuolas, atvirai eksponuojamas betonas, juodo metalo detalės. Dvipusė veidrodžių siena dalija erdvę į dvi dalis ir atspindėdama suteikia neaprėpiamumo pojūtį, bet kartu sukuria privatumą. Specialiai salonui sukurtos drobės komunikuoja su „femme fatale“ lankytoja ir dar labiau sustiprina architektūrinę žinutę.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas 173

174

175

176

PAVADINIMAS Butikas „Koko boutique“ AUTORIAI „ŠA atelier“ METAI 2017 APRAŠYMAS Šis butikas įsikūręs Kauno senamiestyje, mažoje, ilgoje ir siauroje patalpoje. Netipinė patalpos forma inspiravo interjero sprendimą. Jame patalpos charakteris yra dar labiau sustiprinamas, optiškai suteikiant erdvei dar daugiau gylio. Butiko ekspozicija sukurta tarsi meno galerijos principais, kai esminiai objektai erdvėje yra eksponatai, o likusi aplinka jų neužgožia, leidžia jiems atsiskleisti. Siekiant parodyti daiktų unikalumą buvo sukurti skirtingi ekspozicijos elementai skirtingoms daiktų grupėms. Patalpos centre stovi balta plokštuma, dengianti dvi persirengimo kabinas. Balta plokštuma – tai poilsis akims, pauzė tarp eksponatų ir simbolis, reiškiantis, kad šios erdvės paskirtis nėra vien prekyba.

Interjeras atskleidžia eksponuojamų objektų grožį.

NUOTR. AUTORIUS Norbert Tukaj 177

178

179

PAVADINIMAS MO muziejus AUTORIAI Danielis Libeskindas, Giuseppe Blengini, Stefanas Blachas („Studio Libeskind“) Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė, Domantas Lukšėnas, Norbert Tukaj, Dovilė Skrupskelienė („Do Architects“) METAI 2018 APRAŠYMAS MO muziejus – nauja reikšminga kultūrinė erdvė Vilniaus mieste, čia bus pristatoma išskirtinė Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960 metų iki šių dienų. Muziejus suprojektuotas su centrine pastatą skrodžiančia lauko ertme – trijų lygių viešai naudoti skirta terasa. Nuo Pylimo ir Trakų gatvių pusės esančios aikštės laiptai veda į amfiteatro terasą. Ši viešoji lauko erdvė yra tarsi pastato viduje, bet atvira visą parą miestiečių renginiams. Ji yra šiandienos Vilniaus uždaro Senamiesčio kiemo interpretacija su paliktais atvirais vartais stebėti miestą.

NUOTR. AUTORIUS „Hufton + Crow“ nuotr.

180

181

182

PAVADINIMAS Bistro „Paloma“ AUTORIAI Jokūbas Jurgelis, Jurga Marcinauskaitė METAI 2017 APRAŠYMAS Bistro „Paloma” įsikūrė dinamiškame „Ogmios mieste“ – bundančiame iš sąstingio komerciniame rajone, apsuptame Vilniaus miesto kvartalų.

Interjere siekiama palikti kiek įmanoma daugiau tikrumo, neužgožti vykstančių procesų.

Išskirtinis dėmesys detalėms, natūralūs spalviniai sprendiniai, naudojamos natūralios medžiagos – medis, mozaikinis betonas, oda, metalas. Minimali estetika suteikia erdvumo, lengvumo, leidžia mėgautis maistu ir pokalbiais, įspūdžių neužgožia papildomi elementai. Erdvėje dominuoja pulsuojantis vertikalus ritmas. Medžiagiškumu formuojamos tartum dvi atskiros erdvės – pirmame aukšte atsirandantys objektai dengiami šviesiu mozaikiniu betonu, antrame dominuoja gilesni tonai. Smulkesni baldai, elementai suteikia interjerui 6-ojo dešimtmečio stiliaus pojūtį.

NUOTR. AUTORIUS Robertas Daskevičius, Audrius Solominas 183

184

185

186

PAVADINIMAS Prancūziška kepyklėlė AUTORIAI Indrė Mylytė-Sinkevičienė („IMinterior“) METAI 2018 APRAŠYMAS Senas tradicijas Lietuvoje turinčios kepyklos interjeras ir eksterjeras kurti gerai apgalvojant detales. Perteikti emociją padėjo iš Prancūzijos sendaikčių parduotuvių parvežtos stalų kojos, senos kėdės, kurios taip pat pažymėtos istorijos ženklais.

Natūralumas, jaukumas ir žavesys išvengiant blizgesio – šio interjero ypatumai. Jis išsiskiria ir autentiškomis senamiesčio plytomis, žemės spalvomis bei natūraliomis medžiagomis, tokiomis kaip ąžuolas, marmuras, žalvaris, stiklas. Tai laikui nepavaldžios medžiagos. Anksčiau buvusių aliuminių langų spalva pakeista naudojant juodą plėvelę, o rankų darbo žalvarinė durų rankena išryškėja kaip stilingas akcentas ant juodų durų.

NUOTR. AUTORIUS Leonas Garbačauskas 187

188

189

190

PAVADINIMAS Viešbutis „Pacai“ AUTORIAI Indrė Baršauskaitė, Greta Valikonė METAI 2018 NUOTR. AUTORIUS „Brechenmacher & Baumann for Design Hotels“

191

192

Su trisdešimtmetėmis architektėmis Indre Baršauskaite ir Greta Valikone susitikimo laiką derinome kone porą mėnesių. Šios žavios moterys darbo, o dažnai ir savaitgalio dienas skaičiuoja ne valandų, o pusvalandžių tikslumu.

INGA JUNČIENĖ

Ypač įtemptos buvo savaitės ruošiantis pirmojo „Design Hotels“ tinklo viešbučio Baltijos šalyse „Pacai“ atidarymui. Indrė ir Greta – Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūrusio 5 žvaigždučių viešbučio interjero autorės.

Daugiau nei 300 viešbučių visame pasaulyje jungiantis „Design Hotels“ tinklas partnerius renkasi itin preciziškai, kasmet jų šeimą papildo tik keletas viešbučių.

XVII a. Vilniuje pastatyti istoriniai rūmai kupini autentikos bei įvairių laikotarpių akcentų ir jų atkūrimas modernia architektūros kalba sužavėjo „Design Hotels“ atstovus. Tai padiktavo ir paties viešbučio koncepciją – derinti prabangą su kūrybine laisve.

Viešbutyje „Pacai“ įrengti 104 kambariai, 10 apartamentų, taip pat du res-

toranai, keturios konferencijų salės, sporto erdvė ir SPA. Kai prieš porą metų buvo pakviestos dalyvauti uždarame šio viešbučio interjero įrengimo konkurse, Indrė ir Greta jau turėjo nemenką patirtį – Vilniaus dailės akademijos Kauno filialo Architektūros katedros absolventės per keletą bendradarbiavimo metų sukūrė keliasdešmt kavinių, klubų, restoranų interjerų ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Prancūzijoje. Tačiau būtent tuo metu, kai gavo kvietimą dalyvauti uždarame „Desing Hotels“ interjero konkurse, jos buvo nusprendusios mažinti savo darbų apsukas.

Greta buvo ką tik susilaukusi vaikelio, o Indrė intensyviai siekė architektūros magistro laipsnio Niujorko universitete. Tačiau šio kvietimo jos neatsisakė.

193

Gavo pastato planus, išsivertė juos į 3D erdvių kalbą ir per mėnesį parengė 6,2 tūkst. kv. metrų pastato interjero vizijas.

Jos taip ir dirbo: Indrė – ten, kitoje Atlanto pusėje, o Greta – Kaune – šiuolaikinės technologijos ištrina bet kokį atstumą. Tiesa, Greta mažiausiai kartą per savaitę iš Kauno, kuriame gyvena su šeima, važinėjo į Vilnių ir po šimtą kartų vaiberiu susisiekdavo su kolege, kad aptartų visas darbo smulkmenas.

Pernai Indrė grįžo iš Niujorko ir įsikūrė sostinėje.

Prieš kelerius metus surengtame uždarame viešbučio konkurse buvo pakviesta dalyvauti keliolika architektų kompanijų, kalbama, ir garsių, ir ne tik lietuvių, tačiau Berlyne įsikūrę „Design Hotels“ atstovai išsirinko Indrės ir Gre-

tos duetą. Architekčių pasiūlyto darbo esmė – kontrastas.

Tarp istorinių freskų ir atidengtų sienų kūrėjos pasiūlė įkomponuoti šiuolaikišką, tačiau ne lakoniškomis formomis, o aukšta kokybe išsiskiriantį interjerą. „Žinokite, tikrai ne tinklo žinomumas, o pats objektas – rūmai – mus labiau viliojo, pasvarstėme, kad galime nesulaukti antros progos kurti tokiame pastate“, – apie pagrindinius svertus, lėmusius apsisprendimą bandyti laimę konkurse, sakė architektės.

Tačiau kai Greta pirmą kartą ten apsilankė, kai išvydo debesis dulkių, smėlį vietoj grindų ir labai sudėtingą didžiulį pastatą, kurį teks suvaldyti neužgožiant jo prigimties, ji kiek išsigando.

Viešbutyje buvo ką tik pradėta architekto Sauliaus Mikšto parengta pastato restauracija.

194

195

„Tu neįsivaizduoji, kur mes įsivėlėme“, – telefonu žinią perdavė į Niujorką.

Tačiau tai buvo tik pirmas įspūdis, kuris netrukus buvo pamirštas.

Laukė daug darbo.

Padedamas komandos S.Mikštas išsaugojo ir restauravo autentiškas barokines architektūrines detales – aukštus skliautus, vidinį kiemą, arkas bei sienų ir lubų tapybą kambariuose, autentiško ąžuolinio parketo fragmentus, durų staktas ir medines lubų konstrukcijas.

Tarp Indrės ir Gretos parinktų dizaino elementų – žalių augalų siena, išskirtinio dizaino italų gamintojų bei lietuvių kūrėjų rankų darbo šviestuvai, baltų spalvų motyvai, marmurinės vonios, rankų darbo kilimas, kurio piešinys buvo nutapytas pagal jų sumanymą.

Rūmuose nėra nė vieno vienodai įrengto kambario, čia palikta beveik 300 kv. metrų unikalios XVI–XX a. sieninės tapybos. Architektės pasiūlė

išsaugoti ir sijas, visas, kurias tik įmanoma, sienas ir jas konservuoti. „Labiausiai įkvėpė šių užsakovų pasitikėjimas – jie suteikė visišką laisvę.

Ne kontroliavo, o priešingai – skatino pačioms spręsti, kaip viskas turi atrodyti, sakė, jūs gi kuriate mūsų vaizdą, tad pirmyn! Jautėme didžiulę atsakomybę, todėl labai stengėmės“, – pasakojo trisdešimtmetės, nors neslėpė, jog dėl amžiaus ir išvaizdos dažnai būna nuvertinamas jų profesionalumas. „Net juokinga, bet taip dar atsitinka, – stebėjosi Indrė. – Jaunimas šiandien daug sugeba. Jis daug keliauja po pasaulį, daug mato, daug dirba, viskuo domisi, tad dažnai aplenkia vyresnius.

Ir ar tai blogai?“ Šis kūrybinis duetas nekreipia dėmesio į tai, kas ką galvoja. Jos juda į priekį. Įgijusios neįkainojamos patirties „Pacuose“ kibo į naują darbą – kuria interjerą legendiniam šiuo metu rekonstruojamam Vilniaus viešbučiui „Neringa“.

196

KONKURSO ORGANIZATORIAI

PROJEKTO RĖMĖJAI

198