Žurnalas „Lietuvos keliai“ 2016/1

2016/1

2016 m. kelių sektoriaus finansavimas Įspūdingų sankryžų statyba Marijampolėje VGTU 60-mečio jubiliejus Efektyvus leistino greičio valdymas

Re­dak­to­riaus žo­dis Įsibėgėjo 2016 m. kelininkų darbų sezonas. Reikia pasidžiaugti, kad šiemet jis startavo daug anksčiau nei praėjusiais metais. Tai lėmė ne tik pagerėjęs LAKD, kaip užsakovo, darbas, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolatinių skundų dėl konkursų.

Kitaip, matyt, ir nebus. Tačiau, jeigu tokiems skundams nebus užkirstas kelias, jie gali tapti neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.

Džiaugiamės nauju paskyrimu – Lietuvos automobilių kelių direkcijos direkto­ riumi tapo Egidijus Skrodenis. Šiame žurnalo „Lietuvos keliai“ numeryje pristatome naujojo LAKD direktoriaus E. Skrodenio planus ir pamąstymus dėl valstybinės reikš­ mės kelių priežiūros ir plėtros. Išaugęs valstybės institucijų biurokratizmas, valsty­ bės įmonių nesusikalbėjimas, savo pačių surašytų taisyklių iškėlimas virš praktinio ir realaus reikalų sprendimo bus ir toliau pagrindiniai bei sunkiausiai sprendžiami LAKD darbai. Šiais laikais nebesigirdi iš darbus vykdančių rangovų klausimų, kaip atlikti ar įvykdyti vienokį ar kitokį kelių tiesimo ar remonto darbą – darbai vyksta sklandžiai. Tačiau dėl jų popierinio įforminimo kyla labai daug problemų.

Gegužės 28 d. visų mūsų mylimas Vilniaus Gedimino technikos universitetas labai skambiai atšventė 60 metų jubiliejų „Siemens“ arenoje. Šiame žurnalo „Lietu­ vos keliai“ numeryje spausdinamas reportažas iš šios gražios šventės. Taip pat pasa­ kojama apie bičiulių klubo „Alumni“ surengtą sekcijos „Keliai ir geležinkeliai“ su­ sitikimą, kurio metu buvo aptartas kelių ir geležinkelių inžinerijos specialistų porei­ kis, jų rengimas ir specialybės populiarinimas. Taip pat rasite straipsnį apie Lietuvos kelių muziejuje pasirašytą AB „Kauno tiltai“, Vilniaus Gedimino technikos univer­ siteto, Kauno technikos kolegijos ir Baltijos pažangių technologijų instituto bend­ radarbiavimo sutartį „Akademija@Kaunotiltai.lt“. Tikimės, kad šis derinys, sujung­ damas verslo ir mokslo žinių sritis, atvers naujų galimybių kelių infrastruktūros mo­ dernizavimui. Šiemet daug dėmesio bus skirta žvyrkelių asfaltavimo darbams, taip pat šia­ me žurnalo „Lietuvos keliai“ numeryje nagrinėjami eismo saugumui darantys įta­ kos faktoriai ir reiškiniai, aprašomi pagaliau išjudinti „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbai.

Kviečiame kolegas kelininkus aktyviau bendradarbiauti žurnale „Lietuvos ke­ liai“, rašyti apie atliktus darbus, apie savo įmonių ir bendrovių naujienas, dalytis darbo patirtimi ir prisiminimais.

Rimvydas Gradauskas

LIETUVOS KELIAI, 2016/1 (36) Vyriausiasis redaktorius Rimvydas Gradauskas Atsakingasis sekretorius Gražvydas Mykolas Paliulis Žurnalo kolegija: J. Biržiškis, R. Gradauskas, P. Džervus, A. Laurinavičius, G. M. Paliulis, V. Puodžiukas, P. Tekorius Meninis redaktorius Donaldas Andziulis Maketuotojai: Ieva Kuzmienė, Birutė Vilutienė, Anatolijus Kostrovas Kalbos redaktorė Jolanta Niaurienė Nuotraukos: A. Kostrovo, D. Andziulio, V. Valužio, G. M. Paliulio, A. Repšio, A. Radevičiaus, V. Laukaičio, M. Rinkevičiaus, J. Kamensko, E. Tamariūno, A. ­Jauniaus, G. Lukoševičiaus, V. Matulevičiaus ir straipsnių autorių © „Lietuvos keliai” • ISSN 1392–8678 • Tiražas 2000 vnt.

Redakcijos adresas: Konarskio g. 25-2, LT-03109 Vilnius, tel./faksas 265 0054 Išleido UAB „Ex Arte”: Z. Sierakausko g. 15A-26, LT-03105 Vilnius Tel./faksas 231 4651 • www.exarte.lt

2 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Turinys Contents

Aktualijos

4

LAKD tikslas – tenkinti visuomenės ir kelių naudotojų poreikius The Aim of LRA – to Meet the Needs of Public and Road Users

10 2016 metų kelių sektoriaus finansavimas ir pagrindiniai darbai Road Sector Financing and the Main Works in 2016

14 Asociacijos „Lietuvos keliai“ visuotinis susirinkimas

The General Meeting of the Lithuanian Roads Association

26 Kelininkų absolventų ir bičiulių klubas „Alumni“

The Club of Road Engineering Graduates and Friends “Alumni“

32 Įspūdingų sankryžų statyba Marijampolėje Construction of Intersections in Marijampolė

42 Kada „Via Baltica” nebus vadinama „mirtininkų keliu“?

When will Via Baltica Lose its Name as the Road of Death?

44 Žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimas 2015–2017 metais Paving of Gravel Roads through Urban Areas in 2015–2017

50 Pirmosios žiedinės sankryžos Biržuose statybų pradžia

The Start of the Construction of the First Roundabout in Biržai

JUBILIEJUS TECHNOLOGIJOS

22 VGTU 60 metų jubiliejų pasitinka lyderio pozicijose

VGTU Celebrates the 60th Anniversary in the Leading Positions

39 Kelių infrastruktūros statybos ateitis – išmaniosios technologijos

The Future of Road Infrastructure Construction Sector – Intelligent Technologies

46 Pėsčiųjų viadukas magistralėje A2 ties Ukmerge

Pedestrian Viaduct on the Motorway A2 near Ukmergė

53 Transporto srautų tyrimų naujienos

The News of the Research on Traffic Flows

EISMO SAUGUMAS

56 Palanki visuomenės nuomonė efektyviam leistino greičio valdymui Favorable public opinion on effective speed management

62 Laukiniai gyvūnai keliuose Wild Animals on Roads

MOKSLAS

66 AB „Panevėžio keliai“ – apdovanojimas už BIM panaudojimą Award for the Use of BIM – to the Company Panevėžio keliai AB

68 Inžinerinių specialybių prestižą verslas ir mokslas didins kartu

Prestige of Engineering Specialities will be Increased by Business and Science Together

78 Dešimties metų patirtis pasaulinėje kelių ir tiltų inžinerijos rinkoje The ten year experience in global scientific knowledge market of road and bridge engineering

81 Patentai VGTU Kelių tyrimo instituto išradėjams

Patents to the Inventors of the VGTU Road Research Institute

UŽSIENYJE

70 Paroda „Intertraffic Amsterdam 2016“ Intertraffic Amsterdam 2016 Exhibition

74 31-asis žiemos kelių kongresas Suomijoje The 31st Winter Road Congress in Finland

90 Neįprasti tiltai

Unconventional bridges

kronikA

82 Jaunieji kelininkai 2016 metus pradėjo aktyviai

The Young Road Specialists Started the Year 2016 More Actively

84 Neramių širdžių veteranai vėl kelyje

The Veterans of Unrestful Hearts are on the Road Again

istorIJa

86 LDK vieškeliai ir didieji keliai

Highways and Great Roads in the Great Duchy of Lithuania

2016/1 LIETUVOS KELIAI

3

aKTUALIJOS

LAKD tikslas – tenkinti visuomenės ir kelių naudotojų poreikius Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo įsteigta 1991 m. kovo 1 d. organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės automobilių kelių atkūrimą, plėtrą, modernizavimą bei funkcionavimą. Šiandien, sukaupusi nemenką 25 metų patirtį, LAKD yra šiuolaikiška, moderni įstaiga, kuri savo veiklą grindžia viešumo ir efektyvaus valdymo principais. ietuvos valstybinės reikšmės ke­ lių tinklas šiandien nusidriekė daugiau kaip 21 tūkst. km, o jo prižiūrėtojai ir puose­ lėtojai, išgyvenantys sudė­ tingą laikotarpį, optimizmo semiasi iš garbingos praeities ir tradicijų bei pasaulinių moderniausių technologi­ jų. Kaip yra šiandien ir ko tikėtis ry­ toj – į šiuos ir kitus klausimus atsakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direkto­ rius Egidijus Skrodenis, vadovaujantis LAKD nuo 2015 m. gruodžio 7 d.

4 2016/1

LIETUVOS KELIAI

LAKD direktorius Egidijus Skrodenis – LAKD valstybinės reikšmės keliais rūpinasi jau 25 metus. Kokia valstybinių kelių būklė yra šiandien?

– Valstybinės reikšmės kelių būk­ lė atitinka skiriamą finansavimą. Pa­ grindiniai keliai gerėja, tačiau yra ke­ lių, kurių būklė prastėja. Visgi sten­ giamės išlaikyti tinkamą kelių būklę ir užtikrinti kiek įmanoma geresnes eis­ mo sąlygas bei saugumą kelių nau­ dotojams. Kiekvienas statinys turi sa­ vo eksploatavimo pradžią ir pabaigą.

Taip pat ir kelias. Jis dėvisi, atsiran­ da pažaidų. Tai normalu. Tačiau ne­

normalu, kad visam šiam labai svar­ biam valstybės turtui išsaugoti ir to­ bulinti neskiriama pakankamai lė­ šų. Netgi priešingai: jau aštunti me­ tai iš eilės iš eismo dalyvių sumokė­ tų mokesčių kelių infra­struktūros ge­ rinimui paimamos didžiulės sumos kitoms valstybės reik­mėms finansuo­ ti. Deja, kasdien girdime vartotojų skundus dėl prastėjančios infrastruk­ tūros būklės. Daugelis nė nenutuo­ kia, kad jų sumokėti mokesčiai ne­ patenka į kelių programą. Betgi net ir turėdami nepakankamą finansavi­

mą turime stengtis kiek įmanoma ne­ apleisti šio didžiulio ir svarbaus turto.

Visą šį procesą turime suvaldyti. Šiais metais itin daug dėmesio skirsime esa­ mo turto remontui bei atliekamų dar­ bų kokybei užtikrinti. Taip pat, norėda­ mi pagerinti žmonių socialinę aplinką, daug dėmesio skirsime žvyrkelių asfal­ tavimui. Vienas svarbiausių prioritetų bus kryptingas investicijų planavimas ir eismo saugumas. Tam yra parengta ir įgyvendinama speciali 2015–2020 metų programa.

– Modernus šalies kelių tinklas leidžia sėkmingai funkcionuoti automobilių transporto ir logistikos sektoriui, kurio BVP dalis yra didžiausia tarp ES šalių ir sudaro 14 proc. Kaip numatoma vystyti valstybinės reikšmės kelių tinklą pagal darnios plėtros principus?

– Valstybinės reikšmės kelių tink­lą numatoma vystyti pagal socia­linio tei­ singumo, ekonominio vystymosi ir ap­ lin­kosaugos aspektus. Bend­rasis dar­ naus automobilių kelių plėtros ir mo­ der­nizavimo tikslas – suderinti aplin­ko­ saugos, ekonominio ir socialinio vys­

Modernus šalies kelių tinklas leidžia sėkmingai funkcionuoti automobilių transporto ir logistikos sektoriui, kurio BVP dalis yra didžiausia tarp ES šalių ir sudaro 14 proc.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

5

aKTUALIJOS tymosi interesus, užtikrinant švarią ir sveiką aplinką, efektyvų gamtos ište­ klių naudojimą, visuotinę eko­no­minę visuomenės gerovę ir socialinės at­ skirties mažinimą. Bus siekiama įgy­ vendinti Euro­pos Sąjungos ir Lietu­ vos Respub­likos darnios plėtros poli­ ti­ką aplinkos apsaugos ir susisiekimo sri­tyse formuojančių strateginių doku­ men­tų nuostatas. Juose pabrėžiama visų ūkio šakų darnios plėtros būtiny­ bė, o tai reiškia, kad šiuolaikinė susi­ siekimo sistemos politika turi remtis il­ galaikiu integruotu požiūriu, pagrįs­ tu atsa­ko­mybe atei­nančioms kartoms.

Nacio­­na­linėje darnaus vystymosi stra­ tegijoje pa­brėžiamas ilgalaikis tikslas – sukurti sau­gią, ekonomiškai efekty­ vią ir palankią aplinkai transporto sis­ temą. Darnios plėtros tikslai pasiekia­ mi saugaus eismo, kelių tinklo plėtros, kelių tink­lo priežiūros, aplinkosaugos ir ITS in­te­resus integruojant į valstybi­ nės reikšmės kelių plėtros programą, numatant pa­grindinius tikslus ir prie­ mones jiems pa­siekti.

Svarbu užtikrinti būtiniausius gy­ ventojų ir automobilių transporto su­ sisiekimo poreikius: didinti krovinių

6 2016/1

LIETUVOS KELIAI

ir keleivių judrumą, prižiūrint, mo­ dernizuojant ir plėtojant valstybinės reikšmės automobilių kelių ­tinklą.

Valstybinės reikšmės automobi­ lių kelių tinklo plėtra tiesiogiai veikia valstybės ekonominę raidą. Valstybi­ nės reikšmės automobilių keliais per­ vežama apie 62 proc. bendro krovi­ nių kiekio Lietuvos Respublikoje.

Taigi, valstybinės reikšmės kelių tinklas labai svarbus šalies ekonomi­ kai, o jį modernizavus, pagerės susi­ siekimas TEN-T keliais, sutrumpės ke­ lionės laikas automobilių keliais, su­ mažės autotransporto priemonių eks­ ploatacinės sąnaudos, pagerės eis­ mo valdymas ir kontrolė automobilių keliuose, padidės automobilių kelių transporto panaudojimo efektyvumas ir konkurencingumas, sumažės so­cia­ liniai bei ekonominiai skirtumai tarp regionų, eismo įvykių ir juose sužeis­ tų bei žuvusiųjų skaičius, kelionės automobilių keliais taps saugesnės, sumažės neigiamas poveikis aplinkai, pagerės visuomenės sveikata, suma­ žės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas, bus skatinama automobi­ lių keliuose naudoti elektromobilius.

– Lietuvos kelininkų prioritetinė veiklos kryptis yra saugus eismas. Kas yra numatyta ir daroma, kad keliuose būtų užtikrintas saugus ­eismas?

– Eismo sauga Lietuvos valstybi­ nės reikšmės keliuose, palyginti su ki­ tomis ES šalimis, nors ir labai sumažė­ jo eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius (2015 m. – 241 žuvęs), vis dar išlieka prasta. 2015 m. duomenimis, milijo­ nui gyventojų tenka 83 žuvusieji eis­ mo įvykiuose (ketvirta vieta nuo galo).

Todėl ir toliau bus diegiamos inži­ nerinės eismo saugos priemonės: pės­ čiųjų ir dviračių takų tiesimas, apšvieti­ mo įrengimas pavojingose vietose, san­ kryžų rekonstrukcija, šalikelių saugu­ mo didinimas, greičio mažinimo prie­ monių įrengimas, automatinės grei­ čio kontrolės diegimas. Nuolat atlie­ kami valstybinės reikšmės kelių saugu­ mo audi­tų ir poveikio eismo saugumui vertinimas, saugumo patikrinimų (ins­ pekcijų) valstybinės reikšmės keliuose ir kelių tinklo saugos valdymo vykdy­ mas. Visur ir nuolat formuojama saugi visuomenės elgsena keliuose: mokymų inžinieriams rengimas, konkursų, skirtų

aKTUALIJOS saugaus eismo įgūdžiams ugdyti, orga­ nizavimas, informacinių leidinių apie saugaus eismo būklę ir saugaus eismo akcijų rengimas, švietėjiškų saugaus eismo projektų vykdymas.

– Pernai pradėti magistralės „Via Baltica“ modernizavimo darbai. Kada „Via Baltica“ bus baigta rekonstruoti pagal automagistralės techninės kategorijos reikalavimus?

– Svarbiausias 2016 m. kelinin­ kų prioritetas – avaringa magistra­ lė „Via Baltica“. Joje krovininio trans­ porto srautai kasmet auga maždaug 5 proc. Be to, kelio apkrovą reikšmin­ gai papildo vietinis transportas. Se­ name dviejų eismo juostų kelyje tiek automobilių paprasčiausiai nebeišsi­ tenka, todėl nepavyksta išvengti skau­ džių eismo įvykių.

Pagrindinė „Via Baltica“ proble­ ma dabar yra ta, kad tranzitinių auto­ mobilių srautas maišosi su vietiniu eismu: tuo pačiu keliu juda ir auto­ traukiniai, ir traktoriai, ir dviračiai, neturintys kito pasirinkimo. Transpor­ to priemonių greičio ir masės skirtu­ mai čia pernelyg dideli. Tarp gyven­

Valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo plėtra tiesiogiai veikia valstybės ekonominę raidą. Automobilių keliais pervežama apie 62 proc. bendro krovinių kiekio, pervežto Lietuvoje. viečių nutiesus jungiamuosius kelius, o „Via Baltica“ paskyrus vien tik tran­ zitiniam transportui, daug problemų išnyktų savaime. Šiais metais bus baigta tvarkyti 6 km ilgio atkarpa Kauno rajone nuo Garliavos sankryžos iki viaduko Mau­ ručiuose. Rekonstruojamos sankry­ žos, pastatyti nauji pėsčiųjų viadukai Stanaičiuose ir Juragiuose, viadukas virš geležinkelio Mauručiuose ir vie­ nas tunelinis viadukas. Tarp gyven­ viečių tiesiami jungiamieji keliai. Šiais metais bus rekonstruojamas beveik 10 km ilgio „Via Baltica“ ruo­ žas Kazlų Rūdos savivaldybėje. Vi­ są Kauną su Marijampole jungian­ tį kelio ruožą numatoma rekonstruo­ ti iki 2018 m. Iki 2022 m., jei finansa­ vimo klausimai bus sprendžiami pa­

lankiai, visa pietinė „Via Baltica“ da­ lis iki Kalvarijos pasienio posto taps keturių eismo juostų automagistrale, niekuo nenusileidžiančia savo atnau­ jinamam tęsiniui Lenkijos pusėje. Šiaurinėje „Via Baltica“ daly­ je numatoma pradėti 22 km ilgio Pa­ nevėžio aplinkkelio rekonstrukciją.

Dabar eismo intensyvumas labiau­ siai apkrautame šio aplinkkelio ruože yra daugiau kaip 8 tūkst. automobi­ lių per parą. Trečdalį šio srauto suda­ ro sunkiasvoris transportas. Pagrindi­ nė eismo įvykių priežastis – priešprie­ šinių eismo srautų susidūrimai. Pane­ vėžio aplinkkelio rekonstrukcijai lė­ šos numatytos iš Europos infrastruk­ tūros tinklų priemonės (EITP) fondo.

Kad darbai vyktų sparčiau, rekons­ truojama atkarpa bus padalyta perpus

(iki ir nuo sankryžos su keliu Panevė­ žys–Šiauliai), joje darbuosis du ats­ kirus konkursus laimėję rangovai. Jų užduotis – dviejų eismo juostų Pane­ vėžio aplinkkelį paversti trijų eismo juostų keliu.

– Ką numato jau parengta Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strategija iki 2030 m. mūsų šalies kelių naudotojams?

– Lietuvos automobilių kelių sek­ torius susiduria su daugeliu iššūkių, kurie ateityje galimai turės neigiamų pasekmių. Taigi svarbu turėti efekty­ vią ilgalaikę strategiją, kuri suvaldy­ tų esamus procesus, padėtų pasireng­ ti naujiems ateities sprendimams ir pa­ siekti teigiamų rezultatų bei būtų tvir­ tas pamatas Lietuvos ateities keliams. Šis strateginis dokumentas yra skirtas auto­mobilių kelių naudotojams ateity­ je užtikrinti efektyvios ir aukštos koky­ bės eismo paslaugas, leidžiančias ne­ varžomai vykdyti savo kasdienę veiklą.

2030 m. strateginė programa, remdamasi darnios plėtros principais, numato keturis pagrindinius automo­

2016/1 LIETUVOS KELIAI

7

aKTUALIJOS bilių kelių sektoriaus tikslus: judėjimo laisvę, visapusišką saugą, aplinkos ir visuomenės sveikatos interesų užtikri­ nimą bei efektyvų išteklių valdymą. Įgyvendinant programą iki 2030 m., tikimasi vykdyti tarptautinių koridorių plėtrą (nutiesti trūkstamas automagis­ trales), išasfaltuoti intensyviai naudo­ jamus rajoninius kelius su žvyro dan­ ga, prisidėti prie nenutrūkstamos ke­ lionės užtikrinimo, įdiegti eismo val­ dymo ir kontrolės sistemas (grei­ čio valdymo ir įspėjimo, eismo įvy­ kių nustatymo ir kt.) pagrindiniuose

transporto koridoriuose bei efektyvias inžinerines eismo saugos priemo­ nes susidarančiuose ir numatomuose avaringuose ruožuose.

Taip pat bus aktyviai siekiama valstybinės reikšmės keliuose suma­ žinti avaringų ruožų skaičių, didin­ ti saugaus eismo informacinę sklai­ dą, naudoti efektyvesnes, didesnę įtai­ gą visuomenei darančias informacijos pateikimo priemones, metodus, plėto­ ti ir modernizuoti infrastruktūrą, skati­ nančią viešojo maršrutinio ir dviračių transporto plėtrą, prisidėti prie spartes­

The Aim of LRA – to Meet the Needs of Public and Road Users

By E. Skrodenis Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania was established on 1 March 1991. It became responsible for organising and coordinating the restoration, development, modernization and functioning of the roads of national significance. With the 25-year experience, today the LRA is a modern and up-to-date institution observing the principles of publicity and effective management.

Development of the roads of national significance has a direct impact on the economic development of the country. The roads of national significance carry about 62 percent of the total volume of goods transported in the Republic of Lithuania.

The road network of national significance is very important to the national economy, therefore modernization of the roads of national significance will help to improve transportation by TEN-T roads, to shorten travel time, to reduce vehicle operating costs, to improve road traffic management and control, to increase effectiveness and competitiveness of road transport; to decrease social and economic differences between the regions, to reduce the number of fatal and injury accidents, to ensure more safe journeys by road, to improve public health, to decrease a negative environmental impact, to decrease the number of fatal and injury accidents, to reduce the greenhouse gas emissions, and to promote the use of electric cars.

8 2016/1

LIETUVOS KELIAI

nės elektromobilių pakrovimo ir bateri­ jų keitimo infrastruktūros ­plėtros.

– Kokios naujos technologijos, inovatyvūs sprendimai diegiami kelių sektoriuje?

– Kuriamos triukšmą maži­nan­čios dangos, žemos temperatūros asfaltas.

Siekiame suderinti kokybę ir aplin­ kai nekenkiančius spren­di­mus. Ke­ lių tiesimo bendrovės turi kelių tiesi­ mo mechanizmus, kuriuose yra įdieg­ tos 3D valdymo sistemos. Taigi, pa­ rengus projektą 3D formatu ir perkė­ lus jo duomenis į mecha­niz­mus, gali­ ma ekrane matyti tiesiamą kelią. Šiandien pasaulyje kuriami pro­ tingi keliai ir tiltai. Šia kryptimi rei­ kia eiti ir mums. Mūsų rinka tam pa­ siruošusi, tikrai galima panaudoti ko­ kybiškas medžiagas ir mechanizmus, yra gerai sukomplektuotos veikiančios bendrovės, o specialistai – savo srities profesionalai.

– 2016 m. kelių plėtros ir priežiūros programos lėšos yra didesnės, lyginant su praėjusiais metais. Kokiems kelių plėtros darbams planuojama jas skirti?

– Pagrindinis prioritetas – toliau kompleksiškai modernizuoti ir plėto­ ti TEN-T tinklą, tiesti jame aplinkkelius ir diegti saugų eismą gerinančias prie­ mones. Kelias A1 Vilnius–Kaunas bus paverstas automagistrale, kurioje leis­ tinas greitis sieks 130 km per valandą.

Iki 2018 m. pabaigos nutiesime auto­ magistralę Kaunas–Marijampolė.

Stengiamės išlaikyti esamą krašto kelių būklę ir po truputį ją gerinti. O ra­ joniniuose keliuose svarbiausias mū­ sų darbas – asfaltuoti žvyr­kelius per gy­ venvietes ir sukurti asfaltuotų rajoninių kelių maršrutų tinklą, taip pagerinant gyvenimo ir susisiekimo sąlygas kaimo gyventojams. Šiemet iš Kelių plėtros ir priežiū­ ros programos bus skirta 70 mln. eu­ rų tikslinių lėšų vadinamajam „Zeb­ ros“ projektui, t. y. trumpų žvyrke­ lių ruožų tarp asfaltuotų kelio atkarpų asfaltavimo darbams visoje Lietuvoje.

Palyginimui: žvyrkeliams asfaltuoti pernai iš viso buvo skirta 25 mln., 2014 m. – 7 mln., 2013 m. – 14 mln. eurų.

Egidijus Skrodenis Lietuvos automobilių kelių ­direkcijos direktorius

aKTUALIJOS

2016 metų kelių sektoriaus finansavimas ir pagrindiniai darbai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2016 m. kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąmatą – 454 mln. eurų, kuri yra 16,8 mln. eurų didesnė nei 2015 m.

10 2016/1

LIETUVOS KELIAI

2016 m. Kelių direkcijai skirta 78 mln. eurų ES 2014–2020 m. struktūri­ nės paramos lėšų. Pagal KPPP darbų ir paslaugų per 2016 m. 5 mėn. atlikta už 80 mln. eurų, 2016 m. iš KPPP keliams prižiū­ rėti skirta 90 mln. eurų, per 2016 m.

5 mėn. panaudota 37,6 mln. ­eurų (t. y.

41,7 proc. numatytos metinės ­sumos).

Programai „Valstybinės reikš­ mės žvyrkelių asfaltavimo kelių atkar­ poms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“ KPPP 2016 m. sąmatoje skirta 70 000 tūkst. eurų. Pagal šią programą

siekiama asfaltuoti valstybinės reikš­ mės rajoninius kelius, mažinant socia­ linius ir ekonominius skirtumus regio­ nuose, neigiamą poveikį aplinkai ir ne­ asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių il­ gį. 2016–2017 m. planuojama išasfal­ tuoti 492 km žvyr­kelių.

2015 m. sausio 14 d. Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija ir LAKD pasirašė susitarimą dėl žvyrke­ lių, esančių kaimo (iki 1 tūkst. gyvento­ jų) vietovėse ir skirtų vietiniam susisie­ kimui, rekonstravimo. Pagal minėtą su­ sitarimą LAKD yra atsakinga už paraiš­

aKTUALIJOS kų teikimą paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti ir pro­ jektų įgyvendinimo koordinavimą.

LAKD dar 2015 m. II ketvirtį Na­ cionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 159 objektų paraiškas paramai pagal Lie­ tuvos kaimo plėtros 2014–2020 me­ tų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kai­ mo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apim­ ties infrastuktūrą“ veiklą „Parama vieti­ niams keliams“ gauti, iš jų – 118 objek­ tų buvo skirta parama. 2016–2017 m. bus panaudota apie 14,5 mln. eurų ES paramos (Europos žemės ūkio fon­ do kaimo plėtrai) lėšų, išasfaltuojant 115 km žvyrkelių Alytaus, Kauno, Klai­ pėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiau­ lių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose.

Kelių direkcija, išanalizavusi vie­ šųjų pirkimų konkursus, skelbtus ke­ lių tiesimo ir remonto darbams pirk­ ti 2016 m. I ketvirtį, toliau pastebi žy­ mų konkurencijos didėjimą, konkur­ suose dalyvauja vis daugiau rangovų.

2016 m. I ketvirtį kelių tiesimo ir re­

1 pav. Europos Sąjungos 2014–2020 m. struktūrinės paramos lėšų planuojamas panaudojimas 2016 m., tūkst. Eur 77722

80 60 40 20 0

19000

18000 18000 14070 6323 2589 645 0 0 II ketvirtis III ketvirtis I ketvirtis

22722

17952 6968

0 0 IV ketvirtis Iš viso (iš 2014–2020 m. finansavimo periodo programos)

ES lėšų apmokėjimo planas, tūkst. Eur Apmokėta ES lėšų, tūkst. Eur Darbų įvykdymas, tūkst. Eur 1 lentelė. 2015 m. įvykdymas ir 2016 m. planai

Eil. Darbų rūšis Nr.

Įvykdyta per 2015 m.

2016 m. planas

1.

Nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti vietinės reikšmės kelių (gatvių)

240 km

169 km

2.

Nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti (suremontuoti) valstybinės reikšmės kelių, iš jų:

284 km

792 km

• kelio dangos paviršiaus apdaro darbai

197 km

309 km

• žvyrkelių asfaltavimas

87 km

389 km

• kiti darbai, didinantys kelio vertę

100 km

94 km

3.

Nutiesti, rekonstruoti ar sutaisyti (suremontuoti) TEN-T (projektai bendrai finansuojami iš ES) kelių

53 km

36 km

4.

Pastatyti, rekonstruoti ar sutaisyti tiltų (viadukų, estakadų)

34 vnt.

16 vnt.

5.

Rekonstruoti sankryžų

12 vnt.

10 vnt.

6.

Nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takų

12 km

13,8 km

7.

Įrengti inžinerinių greičio mažinimo priemonių

196 vnt.

40 vnt.

8.

Atnaujinti nusidėvėjusių žvyrkelių

196 km

180 km

monto konkursuose dalyvavo 64 daly­ viai, kai 2015 m. tokiu pačiu laikotar­ piu – 55 da­lyviai.

Didėjant konkurencijai, atitinka­ mai mažėja darbų kainos. Rangovų pa­ siūlytos kainos, palyginti su skaičiuoja­ mosiomis, mažėja. Skirtumas tarp su­ darytų sutarčių ir skaičiuojamosios kai­ nos 2016 m. sausio–kovo mėn. suda­ rė daugiau kaip 8,2 mln. eurų, sutau­ pyta 16,91 proc. lėšų, kai 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu šis skirtumas suda­ rė apie 3,7 mln. eurų ir buvo sutaupyta 5,39 proc. lėšų. Įgyvendinant programą „Valstybi­ nės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo ke­ lių atkarpoms, jungiančioms asfaltuo­

tus kelių ruožus“, rangovų pasiūlytos kainos, palyginus su skaičiuojamosio­ mis, taip pat mažėja. Tikimasi, kad dėl skirtumo tarp sudarytų sutarčių ir skai­ čiuojamosios kainos bus sutaupyta apie 25 mln. eurų. Šiuo metu vyksta viešų­ jų pirkimų procedūros, visi viešieji kon­ kursai jau įvyko, ir pasirašomos su­ tartys.

Pagal susisiekimo ministro įsaky­ mą 2016 m. LAKD numatoma skirti 78 mln. eurų 2014–2020 m. ES struktū­ rinės paramos lėšų. Nuo metų pradžios iki birželio 10 d. panaudota 18 mln. eurų 2014–2020 m. ES struktūrinės pa­ ramos lėšų (23 proc.).

2016/1 LIETUVOS KELIAI

11

aKTUALIJOS

2 pav. 2016 m. KPPP lėšų struktūra

ES 2014–2020 m. struktūrinės pa­ ramos lėšų planuojamas panaudojimas 2016 m. pavaizduotas 1 pav.

2016 m. sausio 7 d. Transporto in­ vesticijų direkcija ir LAKD pasirašė pro­ jekto „Valstybinės reikšmės krašto ir ra­ joninių kelių rekonstrukcija. I etapas“ finansavimo sutartį, o 2016 m. vasario 29 d. – projekto „Krašto kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai rekonstra­ vimas“ finansavimo sutartį. Pagal šias finansavimo sutartis krašto kelių re­ konstravimo darbams numatyta skir­ ti 41,416 mln. eurų 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšų.

LAKD 2016 m. vasario 29 d. Trans­ porto investicijų direkcijai pateikė pa­ raiškas dėl ES struktūrinės paramos lėšų skyrimo projekto „Transeuropinio tinklo kelio E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiau­ liai–Palanga) plėtra. Dangos rekonstra­ vimo III etapas. Kelio A11 Šiauliai–Pa­ langa ruožo nuo 62,72 iki 69,62 km re­ konstravimas“ ir projekto „Transeuropi­ nio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėt­ ra. Ruožo Kaunas–Marijampolė plėtra“ darbų finansavimui. Šiose finansavimo sutartyse numatyta skirti 44,685 mln. eurų 2014–2020 m. ES struktūrinės pa­

2016 m. KPPP lėšų struktūra (skirstytina suma – 454 mln. Eur)

Kitos išlaidos (vinječių gamyba ir platinimas, Smiltynės perkėla, LAKD išlaikymas ir kt.) – 19,3; 4%

Programa „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo kelių ­atkarpoms, jungiančioms a­ sfaltuotus kelių ruožus“ – 70,0; 15%

Su projekto „Rail ­Baltica“ įgyvendinimu susiję vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektai – 7,0; 2%

Vietinės reikšmės keliai – 113,1; 25%

Žvyrkelių asfaltavimas – 22,1; 5% Paviršiaus apdorojimas – 22,0; 5%

Rezervas – 18,9; 4%

Projektavimo darbai – 9,6; 2% Eismo saugumas– 14,9; 3%

Kelių priežiūra – 90,0; 20%

Lietuvos ­finansavimo dalis ES paramos lėšomis bendrai ­finansuojamuose ­projektuose – 30,4; 7%

Tiltų rekonstrukcija, remontas – 10,0; 2%

Kelių rekonstrukcija, remontas – 26,8; 6%

2 lentelė. Vykdomi ir planuojami pagrindiniai kelių transporto projektai 2016–2020 m.

Nr.

Kelio Nr. Kelio pavadinimas

Nuo (km)

Iki (km)

Įgyvendinimo data

1.1.

A5

Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (2+2) (vykdomi darbai)

17,34

23,40

2016 m. birželio 11 d.

1.2.

A5

Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (2+2) (spręsti finansavimo klausimą; konkursą tikimės skelbti 2016 m. rugsėjo–spalio mėn.)

23,40

35,40

2016–2018

1.3.

A5

Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (2+2) (sutartis buvo pasirašyta 2016 m. balandžio 18 d.)

35,40

45,15

2017 m. liepos mėn.

1.4.

A5

Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (2+2) (spręsti finansavimo klausimą; konkursą tikimės skelbti 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.)

45,15

56,83

2016–2017

1.5.

A5

Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (2+2) (spręsti finansavimo klausimą)

56,83

63,74

2018–2020

1.6.

A5

Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (2+2) (spręsti finansavimo klausimą.

Gauti projektiniai pasiūlymai. Pateiktas prašymas, kad Vyriausybė priimtų sprendimą rengti specialųjį planą)

63,74

98,56

2018–2020

2.

A10

Panevėžys–Pasvalys–Ryga (2+1) (spręsti finansavimo klausimą.

Planuojama teikti paraišką ES paramai gauti)

9,1

65,19

2018–2020

2.1.

A17

Panevėžio aplinkkelis (2+1) (rengiami pirkimo dokumentai)

0,00

10,58

2016–2018

2.1.

A17

Panevėžio aplinkkelis (2+1) (rengiami pirkimo dokumentai)

10,58

22,2

2017–2018

2/2.1.

A17

Panevėžio aplinkkelio (A17) ir A10 turbožiedinė sankryža (sutartis pasirašyta 2016 m. kovo 18 d.)

22,2

22,2

2017 m. liepos mėn.

2.2.

A10

Panevėžys–Pasvalys–Ryga (2+1) (planuojama teikti paraišką ES ­paramai gauti)

38,8

47,8

2018–2020

2.3.

A10

Panevėžys–Pasvalys–Ryga (2+1) (sutartis pasirašyta 2016 m. kovo 18 d.)

65,10

66,10

2017 m. liepos mėn.

2.4.

A8

Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (1+1)

8,32

23,36

2016 m. sausio mėn.

12 2016/1

LIETUVOS KELIAI

aKTUALIJOS ramos lėšų šiuo metu vykdomiems ke­ lio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo 62,72 iki 69,62 km rekonstravimo dar­ bams ir kelio A5 Kaunas–Marijampolė– Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 23,40 km rekonst­ravimo darbams finansuoti.

2016 m. balandžio mėn. LAKD pa­ teikė paraiškas dėl 2014–2020 m. ES lėšų skyrimo trims projektams („Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių die­ gimas 2014–2020 m. TEN–T keliuose.

I etapas“, „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) plėt­ ra. Dangos rekonstravimo III etapas“ ir „Transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas“). Projektai apima sankryžų TEN–T keliuose, kelio A6 Kaunas–Za­ rasai–Daugpilis ir kelio A8 Panevėžys– Aristava–Sitkūnai rekonstravimo dar­ bus. Finansavimo sutartyse bus numa­ tyta skirti apie 69,022 mln. eurų 2014– 2020 m. ES struktūrinės paramos lėšų.

Artimiausiu metu LAKD teikia pa­ raiškas dėl šių projektų finansavimo: 1) „Transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtra. Ruožo Kaunas– Marijampolė plėtra. I etapas. Kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstra­ vimas“ (paraiška pateikta 2016 05 31); 2) „Valstybinės reikšmės kraš­ to ir rajoninių kelių rekonstrukci­ ja. II etapas“. Planuojama prašyti skirti 18,4 mln. eurų 2014–2020 m. ES struk­ tūrinės paramos lėšų (paraiškos pateiki­ mo terminas 2016 07 29). Šiuo metu LAKD yra paskelbusi tris tarptautinius atvirus konkursus (arba vertina jų metu pateiktus pasiūlymus) 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšomis finansuotiniems darbams at­likti: 1) „Valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcija. II etapas.

Sutartis Nr. 2“. Konkurso laimėtojas tu­ rės rekonstruoti kelio Nr. 164 Mažei­ kiai–Plungė–Tauragė ruožą nuo 48,00 iki 58,18 km; 2) „Valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcija. II etapas.

Sutartis Nr. 3“; 3) „Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstra­ vimas. Grigiškių transporto mazgo re­ konstrukcija. III etapas“.

Kasmet 32–33 proc. KPPP lėšų sa­ vivaldybėms skiriama LAKD direkto­ riaus įsakymu, jų vietinės reikšmės su­ sisiekimo infrastruktūros objektams fi­

nansuoti: žvyrkeliams asfaltuoti, pa­ kelių šienavimo darbams, tęstiniams projektams finansuoti, eismo saugu­ mo priemonėms diegti. Šias lėšas savi­ valdybės naudoja savo nuožiūra (tary­ bos patvirtinta tvarka) pasirinktiems vie­ tinės reikšmės susisiekimo infrastruktū­ ros objektams finansuoti. KPPP minė­ tų lėšų savivaldybėms 2016 m. skirta beveik 86 mln. eurų. Numatyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. šių lėšų savival­ dybės privalo investuoti į vietinės reikš­ mės kelių ar gatvių tiesimą, rekonstra­ vimą ir kapitalinį remontą. Saugaus eis­ mo priemonėms vietinės reikšmės ke­ liuose ar gatvėse finansuoti turi būti ski­ riama ne mažiau kaip 5 proc.

Norint palaikyti patenkinamą ke­ lių būklę, kelių priežiūros darbai turi bū­

ti atliekami nuolat, tačiau kiek ir kokių darbų reikia atlikti, įvertindami įvairias aplinkybes, nustato kelių savininkai ar valdytojai. Savivaldybės, prižiūrėdamos, taisydamos, tiesdamos vietinės reikšmės kelius (gatves) ir organizuodamos saugų eismą, turi naudoti ne vien tik KPPP lė­ šas, bet ir daugiau savo biudžeto pinigų, ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

LAKD 2016 m. (kaip kasmet) vyk­ dys valstybinės reikšmės kelių priežiū­ ros ir plėtros koordinavimo darbus, iš dalies skirs finansavimą vietiniams ke­ liams. Taip pat bus rekonstruojami ma­ gistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai.

Dr. Dainius Miškinis LAKD direktoriaus pavaduotojas

Road Sector Financing and the Main Works in 2016

By D. Miškinis The Government of the Republic of Lithuania approved the estimate of Financing the Road Maintenance and Development Programme in 2016, i.e. EUR 454,003 million, which is by EUR 16,803 million higher than that in 2015. The Lithuanian Road Administration (LRA) was allocated EUR 77,722 million from the EU Structural Assistance Fund.

The Lithuanian Road Administration, having analysed public procurement tenders announced for road building and repair projects in the 1st quarter of 2016, has observed a significant increase in competition, more and more tenderers submit their proposals. In the 1st quarter of 2016, 64 tenderers participated in the tendering procedures for road building and repair works, whereas, in the 1st quarter of 2015 – 55 tenderers.

On 1 April 2016 the LRA submitted applications for the allocation of 2014–2020 EU funds to three projects: Implementation of Traffic Safety and Environmental Measures in 2014–2020 on TEN–T Roads. Stage I; Development of the Transeuropean Network Road E262 (Kaunas–Zarasai–Daugavpils). Pavement Reconstruction. Stage III; and Development of the Transeuropean Network Road E67 (VIA BALTICA).

2016/1 LIETUVOS KELIAI

13

aKTUALIJOS

Asociacijos „Lietuvos keliai“ visuotinis susirinkimas Asociacija „Lietuvos keliai“ 2016 m. balandžio 22 d. sušaukė visuotinį susirinkimą, kuriame dalyvavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, LAKD direktoriaus pavaduotojai Juozas Gedvilas, Dainius Miškinis, Daivis Zabulionis, Transporto investicijų direktorius Gintautas Predkelis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas savo ataskaitoje pristatė šalies kelininkų atliktus darbus ir iškėlė problemas. Šiuo metu Asociacijai priklauso 27 nariai. Pagrindinis asociacijos tikslas, kaip ir ankstesniais metais, išliko kelių tiesimo ir remonto darbų finansavimo apimčių didinimas. Lietuvoje automobi­ lių keliais pervežama daugiau kaip pu­ sė (59 proc.) visų gabenamų krovinių.

Kelių sektorius labai prisideda kuriant bend­rąjį vidaus produktą (transporto sis­ tema sukuria 14 proc. BVP, tai didžiau­

14 2016/1

LIETUVOS KELIAI

sias rodiklis tarp ES valstybių, keliai ir kelių transportas sukuria apie 8 proc.

BVP), todėl Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP), kuri yra pagrindinis lėšų šaltinis, užtikrinantis tinkamą auto­ mobilių kelių priežiūrą ir plėtrą, turi bū­ ti skiriamas pakankamas finansavimas.

2016 m. KPPP skirta 454 mln. ­eurų, tačiau iš šių lėšų, kaip ir kasmet, bendroms biudžeto reikmėms skir­ ta 50 mln. eurų, 2015 m. – 74 mln. ­eurų, todėl reali KPPP suma sumažėja.

Iš KPPP skiriamos sumos 70 mln. eurų tikslingai bus skiriama žvyrkelių asfalta­ vimo programai.

Nuo 2009 m. susidarė ydinga prak­ tika, kai KPPP skiriamos lėšos kasmet yra mažinamos tam tikra (teisės aktais reglamentuota) dalimi, skirta bendroms biudžeto reikmėms finansuoti, nors, va­ dovaujantis įstatymais ir kitais teisės ak­ tais, jos įplaukos gali būti naudojamos tik automobilių kelių srities reikmėms fi­ nansuoti. Per pastaruosius 7 metus (nuo 2009 iki 2015 m.) bendroms biudžeto reikmėms paimta 523 mln. eurų (tai su­ daro 1,5 metų KPPP biudžetą). Gal ke­ liams skiriama daug ES fondų lėšų?

2007–2013 m. valstybinės reikšmės ke­

lių tinklui rekonstruoti ir plėsti skirta ES struktūrinių fondų suma siekė 705 mln. eurų, t. y. 45 proc. visos transporto sek­ toriui skirtos paramos. Naujuoju 2014– 2020 m. ES planavimo periodu kelių sektoriui skirta tik 366 mln. eurų, t. y. du kartus mažiau nei 2007–2013 m. Dėl to neužteks lėšų įgyvendinti tokiems strate­ giniams projektams, kaip „Via Baltica“, kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda re­ konstrukcija.

VĮ Kelių ir transporto tyrimo insti­ tutas atliko kelių būklės tyrimą ir nusta­ tė, kad 2014 m. net 49 proc. magistrali­ nių kelių būklė bloga arba tik patenki­ nama, per pastaruosius 8 metus remon­ tas atliekamas rečiau nei kas 20 metų, net 69 proc. krašto kelių yra blogos ir patenkinamos būklės. Remontas atlie­ kamas rečiau nei kas 30 metų. Esant ne­ pakankamam finansavimui, keliai taiso­ mi kur kas rečiau, nei reikėtų, todėl pa­ ilgėjo periodai tarp remontų. Kiekviena diena kelių būklę artina prie degradaci­ jos ribos, kai reikės daug sudėtingesnio ir brangesnio remonto. Informacija apie gręsiantį pavojų buvo pateikta Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, svarstant 2016 m. biudžeto projektą. Kreipimą­

aKTUALIJOS

si pasirašė VGTU prof. D. Čygas, doc.

V. Puodžiukas ir prof. A. Vaitkus, VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto direk­ torius Š. Baublys, Lietuvos auto­mobilių kelių direkcijos direktorius E. Skrode­ nis, kelininkų veteranų vardu A. Žlibi­ nas ir asociacijos „Lietuvos keliai“ var­ du R. Gra­dauskas.

VšĮ Kelių ir transporto tyrimo insti­ tuto duomenimis, kiekvienais metais dėl laiku neatliekamų kelių remonto valdy­ tojai patiria papildomų nuostolių, nes uždelsti remontai yra brangesni, nebe­ pakanka tik atnaujinti viršutinę dangą.

Kasmet nudėvima: magistraliniai keliai – už 330 mln. eurų, krašto – 440 mln. ­eurų. Nors kelių transportas sunaudoja 91 proc. degalų, tačiau faktiškai į KPPP pervedama tik 2016 m. 54 proc. suren­ kamų degalų akcizo (nors įstatymas nu­ stato 65 proc.). Todėl būtina siekti: – kad keliams skirto akcizo dalis nebūtų imama bendroms biudžeto reik­ mėms; – kad būtų pasiekta 2008 m. akci­ zo dalis, skirta keliams, t. y. 80 proc.; – kad būtų rasti nauji finansavi­ mo šaltiniai KPPP, tai gali būti lengvų­ jų auto­mobilių apmokestinimas, padi­

dintas sunkvežimių apmokestinimas.

Drastiškai kritus naftos kainoms, Lietuva neišdrįso didinti kuro akcizo mokestį, nors Estija tai padarė. Sunkia­ jam transportui už 1 km kelių mokes­ tis Lietuvoje – 0,3 euro, o Lenkijoje – 1 ­euras. Reikia politinio ryžtingumo. Su­ sitarta su Lietuvos automobilių kelių di­ rekcija ir Susisiekimo ministerija antroje rugsėjo mėnesio pusėje organizuoti tarp­ tautinę konferenciją Seime, siekiant pa­ lyginti situaciją mūsų kelių sektoriuje su kaimynų. Šiuo metu didžiausias dėme­ sys skiriamas žvyrkelių programai ir Su­ sisiekimo ministerijos kartu su Žemės ūkio ministerija vykdomai bendrai prog­ ramai „Zebra“ .

Būtina sutvarkyti sistemą, kad dar­ bai būtų atliekami tik labai kokybiškai.

Organizaciniu požiūriu laukia ne­ lengvi metai, todėl būtina ne vien aklai kritikuoti užsakovą ir dėl mažiausio ne­ aiškumo kreiptis į Susisiekimo ministe­ riją, bet stengtis išsiaiškinti su Lietuvos automobilių kelių direkcija. 2016 m. svarbus užsakovas AB „Lietuvos gele­ žinkeliai“ tikrai nebus toks reikšmingas kaip praėjusiais metais. Vyks antrųjų ke­ lių tiesimas, esamų rekonstrukcija, „Rail Baltica“ plėtros planai.

Esant nepakankamam finansavi­ mui 2015 m., Seimas pritarė kelio Vil­ nius–Utena rekonstrukcijai, taikant VPP (viešojo ir privataus sektorių partnerys­

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas R. Gradauskas: „Naujuoju 2014–2020 m. ES planavimo periodu kelių sektoriui skirta tik 366 mln. eurų, t. y. du kartus mažiau nei 2007–2013 m.“

2016/1 LIETUVOS KELIAI

15

aKTUALIJOS tės) metodą. Buvo įtraukta nemažai pa­ pildomų sąlygų, todėl vertinant, kad bus išrinktas naujas Seimas, sunku nusaky­ ti ir prognozuoti šio sumanyto projekto baigtį.

Dėl šio projekto turėjome labai daug susitikimų ir aptarimų Seime. Bu­ vo abejonių, ar bus pritarta, tačiau su tam tikromis sąlygomis Seimas visgi pa­ laimino šį prieštaringai vertinamą pro­ jektą. Be valstybinių institucijų, nema­ žai darbo buvo padaryta atstovaujant mūsų, kaip rangovų, interesams, pasi­ naudojant Lietuvos pramonininkų kon­ federacijos (LPK) tribūna. Neseniai vyko Vyriausybės ir LPK posėdis, kurio metu Vyriausybei buvo įteiktas raštas dėl po­ ėmio lėšų iš KPPP bendroms valstybės reikmėms.

Vis dar išlieka prasta situacija aso­ ciacijoje „Linava“, dėl ko sunkiai seka­ si susitarti ir pagrįsti sunkaus transpor­ to naudojimosi keliais apmokestinimą, nors Kelių ir transporto tyrimo instituto atlikta studija rodo, kad 51 proc. sun­ kiojo transporto, kertančio Kalvarijos ir Saločių pasienio punktus, sudaro Lenki­ jos vežėjai.

Buvo bendraujama ir dirbama VšĮ „Skaitmeninė statyba“ sudėtyje plėto­ jant BIM technologijas. Kartu su Sta­ tybos produkcijos sertifikavimo cent­ ru siekiama sudaryti įmonių kvalifika­ cinį klasifikavimą. Kadangi pagal Staty­ bos įstatymą esame vertinami kaip sta­ tybos įmonės, sunku rasti su statybos kompanijomis bendrus vardiklius. Pa­ dedant VGTU, parengėme naują Kelių ir tiltų tiesimo taisyklių redakciją. Kaip ir ankstesniais metais, padedame vete­ ranų klubui „Kelininkas“ ir jaunųjų ke­ lininkų klubui „Kelelis“. Jie taip pat dė­ koja atskiroms įmonėms už suteiktą pa­ ramą.

Palaikome glaudžius ryšius su Lie­ tuvos žurnalistais. Vis dar sunkiai pa­ vyksta sugriauti mitą apie Lietuvos ke­ lių rinkos pasidalinimą, apie tai, kad ne­ reikia „dėti lėšų į asfaltą“. Reikėtų išskir­ ti būtinumą ir naudą turėti gerus kelius. Šiais metais planuojame plačiai pristaty­ ti didžiausią laisvos Lietuvos laikotarpiu kelių tiesimo objektą – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio trečią etapą. Pa­ dedant AB „Kauno tiltai“, tikimės orga­ nizuoti išvyką ir žurnalistams pristaty­ ti šį objektą, pervažiuoti „Via Baltica“ trasa nuo Saločių iki Kalvarijos sienos, atkreipiant dėmesį į pliusus ir minu­

16 2016/1

LIETUVOS KELIAI

sus. Seimo nariai ir visuomenė pripažįs­ ta prastėjančią kelių būklę, todėl tampa lengviau įrodinėti, kad būtina didinti fi­ nansavimą. Šiais metais Seime turi būti priimta nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija. Pateikėme Vyriausybei Len­ kijos viešųjų pirkimų įstatymą, kuris ati­ tinka ES direktyvos normas, tikėjomės, kad nauja redakcija ir Lietuvoje greitai išvys dienos šviesą. Teisininkai dirba sa­ vo darbą, tik vargu ar įstatyme išliks in­ žinerinė, technokratinė dvasia.

2015 m. gruodžio mėnesį, kaip ir kiekvienais metais, įvyko asociacijos narių techninių direktorių metinis semi­ naras. Be to, asociacija praėjusiais me­ tais suorganizavo seminarus: „Žmogiš­ kųjų išteklių valdymas“, „Kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto normatyviniai dokumentai“, „Statybos proceso ir teri­ torijų planavimo reglamentavimo aktu­ alijos“, „Subrangos sutarčių sudarymas ir jų vykdymo monitoringas“, „Kiti sta­ tiniai (tiltai, viadukai)“. Šių metų vasario mėnesį įvyko seminaras „Įvadas į skai­ tmeninę statybą“.

2015 m. iš viso buvo atestuota 390 specialistų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, šiuo metu Lietuvos vals­ tybinėse institucijose darbuojasi 72 000 biurokratų (jų sąrašinis skaičius – 77 000), kuriems išlaikyti 2016 m. ski­ riama daugiau kaip 1,0 mlrd. eurų, t. y. dešimtadalis viso biudžeto. Nors žmo­ nių skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau biurokratų daugėja, o jų išlaikymas brangsta. Bet svarbiausia yra tai, kad la­ bai prastėja biurokratijos kompetencija.

Neturint reikiamos dalykinės kompeten­ cijos, kuriamos dirbtinės, neaišku kam reikalingos taisyklės ir reglamentai, ku­ rie skirti biurokratijai pateisinti ir apsau­ goti. Ši problema kiekvienais metais gi­

lėja. Iš šios situacijos labiausiai pelnosi teisininkai ir advokatai.

Naudojantis tuo, kad dalyvauja Premjeras ir susisiekimo ministras, Ke­ lių direkcijos, TID, AB „Lietuvos gele­ žinkeliai“ vadovai, norėtųsi padiskutuo­ ti apie problemas, su kuriomis susiduria kelių ir geležinkelio infrastruktūros tiesi­ mo ir remonto įmonės. Anksčiau, prieš 30 metų, kai Lietuvoje vyko magistra­ lių tiesimo bumas, didžiausia problema buvo gauti reikiamų medžiagų kelio tie­ simo darbams, ypač bitumo. Tuo metu buvusios KSV ir TSV įmonės įvykdyda­ vo kelių tiesimo programą, kasmet bu­ vo nutiesiama apie 20 km automagistra­ lės tipo kelio ruožų, išasfaltuojama apie 400–500 km žvyrkelių, atliekama apie 1000 km paviršiaus apdaro darbų. Dir­ bo 13 kelių tiesimo įmonių, ginkluo­ tų „Maz“, „Kamaz“ tipo transporto prie­ monėmis, primityviais klotuvais ir nena­ šia asfalto gamybos technika. Šiuo me­ tu atliekame 3–4 kartus mažiau kelių re­ monto, rekonstrukcijos ir tiesimo dar­ bų, rinkoje dalyvauja apie 40 labai na­ šia šiuolaikine technika aprūpintų ke­ lių ir tiltų statybos bei remonto įmonių.

Tačiau didžiausi rinkai priekaištai, kad „jūsų per mažai, todėl konkursus rei­ kia smulkinti, kad ateitų daugiau daly­ vių“, t. y. svarbu ne darbų kokybė ir kai­ na, o didesnis dalyvių skaičius. Taigi, dabar viena svarbiausių problemų – vie­ šieji pirkimai. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) požiūris ir nuostatos labai priklau­ so nuo institucijos vadovo. Vadovaujant pirmajam vadovui R. S. Vaičiuliui, VPT atliko perkančiosios organizacijos kon­ sultanto ir patarėjo vaidmenį. Pateikus paklausimą dėl Viešųjų pirkimų įstaty­ mo nuostatų, buvo gaunamas išaiški­ nimas ir procesai vyko toliau. P. Plytni­ ko laikais dalykinį reikalo vertinimą iš­

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas R. Gradauskas: „Per pastaruosius 7 metus (nuo 2009 iki 2015 m.) bendroms biudžeto reikmėms paimta 523 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (tai sudaro 1,5 metų KPPP biudžetą).“

2016/1 LIETUVOS KELIAI

17

aKTUALIJOS stūmė teisinė jurisdikcija ir įstatymo rai­ dės laikymasis, atliekant pirkimo proce­ dūras, bet visiškai nebuvo analizuoja­ mas galutinis rezultatas. Šiuo metu va­ dovaujant D. Vilytei, siekiama perim­ ti ir, ko gera, perimamos perkančiosios organizacijos funkcijos, pirkimo sąlygos nagrinėjamos laikantis tam tikrų mena­ mų postulatų. Tai labai apsunkina per­ kančiosios organizacijos darbą. Proce­ sai stringa, ekonomika negauna impul­ so vystytis. Ne dėl nepakankamo finan­ savimo ar medžiagų trūkumo (net juo­ kingai skamba), o dėl popierių tvarky­ mo, institucijų negebėjimo ir proce­ sų nesupratimo stringa darbai. Kita nei­ giamybė – nepagrįsti rangovų skundai.

Vis tik turi būti numatytos sankcijos, jei skundai yra nepagrįsti. Viešieji pirkimai yra už mokesčių mokėtojų surinktus pi­ nigus atliekami darbai. Taigi perkančia­ jai įmonei derėtų pasidomėti, ar rango­ vinė organizacija kiek ir kokiai valsty­ bei sumoka nustatytus mokesčius. Kiek prašėme įtraukti į konkurso sąlygas at­ siskaitymo su valstybe rodiklius, tačiau tai laikoma nereikalingu, pertekliniu rei­ kalavimu ir nėra vertinama. Kaip galima konkuruoti su įmone, kuri moka atlygi­

18 2016/1

LIETUVOS KELIAI

nimus vokeliuose? Čia paminėtinas ir regiono kelių įmonių pelno siekimas bei dalyvavimas rinkoje. Įmonės, kurių pa­ skirtis – prižiūrėti kelius, turinčios tech­ niką ir gaunančios užsakymus be kon­ kurso, turėtų nesiekti pelno, nes koks gi pelnas gali būti iš kelių priežiūros. Ta­ čiau naujai suformuotos regiono kelių valdybos ragina siekti pelno, atliekant rangovinius darbus. Jei toks pelno sie­ kimo modelis išliks, tai ir kelių priežiū­ rai reikėtų taikyti konkurso kriterijus bei leisti privačioms įmonėms dalyvauti ke­ lių priežiūros darbuose.

Kita problema – 2014–2020 m. ES fondų lėšų paskirstymo bei KPPP apim­ tys. Kelių sektoriui skirta dvigubai ma­ žiau lėšų nei 2007–-2013 m. Numaty­ tos artimiausiu metu darbų apimtys yra per mažos, siekiant išlaikyti turimą ke­ lių tinklą. Kelių tiesimo planai artimiau­ siems metams taip pat per maži. Nesu­ prantamas lėšų poėmis bendroms vals­ tybės reikmėms. Jeigu ekonomika su­ grįžo į prieškrizinį 2008 m. lygį, ko­ dėl KPPP finansavimas neatstatomas iki ankstesnio lygio?

Skubiai reikia gerinti eismo sąlygas kelyje „Via Baltica“ (jis turi greičiau nu­

sikratyti „mirties kelio“ vardo). Būtina išlaikyti esamą kelių tinklą, nes kitaip nepavyks išsaugoti ir plėsti regionų. Dėl vaikų stygiaus uždaromos atskiros mo­ kyklos, todėl vaikus tenka vežti į kitas už 20–30 km esančias mokyklas. Taigi kelių būklė tampa dar aktualesne. Nors žmonių skaičius mažėja, tačiau automo­ bilių eismo intensyvumas auga ir tai bū­ tina įvertinti. Štai 2014–2020 m. laiko­ tarpiui, kaip ir praėjusiam, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų rekonstrukcijai vėl numatyta 1,4 mln. eurų. Tačiau prie da­ bar nutiestų tinklų niekas nesijungia, o juos juk reikės išlaikyti. Gal reikėtų įver­ tinti 2007–2013 m. investicinius ES pro­ jektus ir peržiūrėti prioritetus? Negalima kurti nereikalingos infrastruktūros, o rei­ kalingai – keliams, geležinkeliams, bū­ tina skirti reikiamą finansavimą. Trans­ porto sektoriaus kuriama BVP dalis kie­ kvienais metais auga ir šiuo metu siekia 14 proc.

Kokie artimiausi ir aktualiausi aso­ ciacijos darbai? Kadangi šiais metais vyks rinkimai, būtina bendradarbiau­ ti su politinėmis partijomis, kad jų pro­ gramose, o po rinkimų – ir būsimos ko­ a­li­cijos programose, atsispindėtų mums

aKTUALIJOS

Ministras Pirmininkas A. Butkevičius: „Vyriausybės dėmesys susisiekimo infrastruktūros plėtrai 2014–2020 m. nesumažės.

ES fondų struktūrinės paramos lėšos bus skiriamos užtikrinti pradėtų projektų tęstinumą ir įgyvendinti naujus strateginius susisiekimo infrastruktūros projektus.“

aktualūs klausimai. Didžiausia aktuali­ ja, be abejo, išliks Viešųjų pirkimų įsta­ tymas. Naujosios Viešųjų pirkimų tarny­ bos vadovės nuostata kuo labiau smul­ kinti konkursus tikrai nepagrįsta finan­ siniu požiūriu, taigi būtina tai įrodyti. Šiuo metu kelių tiesimo rinkoje yra per daug dalyvių, turimi gamybiniai pajėgu­ mai maždaug keturis kartus viršija po­ reikius. Tik tvarkinga ir principinga per­ kančiųjų organizacijų pozicija ir nu­ pirktų darbų atlikimo kokybė išspręs šią problemą.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pasveikinęs susirinkusius aso­ ciacijos narius įmonių vadovus, sakė, kad dažnai atvyksta į asociacijos susi­ rinkimus, kitus svarbius kelininkų ren­ ginius, todėl gerai žino ir supranta šian­ dienio Lietuvos valstybinio kelių tinklo priežiūros problemas, kelininkų aktu­ alijas. „Malonu susitikti su inžinieriais, turinčiais techninį mąstymą. Kelininkai yra įsisavinę moderniausias technologi­ jas, šiuolaikinę kelių tiesimo ir priežiū­ ros techniką, sukaupę žmogiškąjį kapi­ talą. Reikia plačiau viešinti, aiškinti, ko­ kią didžiulę naudą Lietuvai atneša šiuo­ laikiniai logistikos centrai, modernūs magistraliniai keliai, europinės vėžės geležinkeliai. Vyriausybės dėmesys su­ sisiekimo infrastruktūros plėtrai 2014– 2020 m. nesumažės. ES fondų struktū­ rinės paramos lėšos bus skiriamos užti­ krinti pradėtų projektų tęstinumą ir įgy­ vendinti naujus strateginius susisiekimo infrastruktūros projektus.“ Pasak A. Butkevičiaus, labai norima susisiekimo infrastruktūrai skirti daugiau lėšų, nes transporto sektorius jau suku­ ria 14 proc. BVP. Tačiau už anksčiau padarytas klaidas tenka mokėti dabar, vien pensijų kompensavimui reikia skir­ ti 415 mln. eurų. Tikimasi artimiausiu metu įgyvendinti naują socialinį mode­ lį kartu su Darbo kodeksu. „Mes džiau­ giamės kelininkų pasiekimais, ypač Vil­ niaus vakarinio aplinkkelio paskutinio etapo sparčiai vykdomais darbais. Už­ baigus aplinkkelį, pagerės tarptautinio ir tranzitinio eismo sąlygos, Vilniaus gatvėse sumažės transporto spūsčių ir aplinkos tarša. Apie transporto sekto­ riaus ir infrastruktūros vystymą Lietuvo­ je daug kalbėjome mano vizito Kinijo­ je metu. Džiaugiuosi kelininkų pasieki­ mais, laiku įgyvendintais projektais, ge­

ra darbų kokybe, ir linkiu sėkmės Jūsų sunkiame, bet labai reikalingame dar­ be“, – sakė Ministras Pirmininkas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pažymėjo, kad 2016 m. šalies kelininkams yra nervingi ir sun­ kūs: „Dirbti trukdo atsirandantys įvai­ rūs niuansai, viešieji pirkimai reikalau­ ja skaidyti projektus, tai liečia ir keli­ ninkus, ir geležinkelininkus. Iš kitos pu­ sės yra ir optimizmo – automobilių ke­ lių sektoriui skiriama 600 mln. eurų.

Kasmet nuo 2013 m. po 50 mln. eurų didinamos KPPP skiriamos lėšos. Lai­ kas, kokybė, pinigai. Dabar kelinin­ kams svarbiausia užduotis mažiausio­ mis investicijomis ir trumpiausia sta­ tybos trukme pasiekti, kad būtų atlik­ ti aukštos kokybės darbai.“ R. Sinke­ vičius pasidžiaugė, kad sėkmingai re­ konstruojami kelio A1 Vilnius–Kaunas ruožai, kurie neatitinka magistraliniam keliui keliamų reikalavimų. Vyksta „Via ­Baltica“ rekonstrukcija, galvojama apie kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją.

Nuo kelininkų darbų priklauso eis­ mo sauga keliuose. Regioninės valsty­

2016/1 LIETUVOS KELIAI

19

aKTUALIJOS bės kelių priežiūros įmonės turi užtik­ rinti tinkamą kelių eksploataciją, o ne siekti pelno. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 7 tūkst. km valstybinės reikšmės žvyrkelių, kuriems išasfaltuoti pinigų tradiciškai trūksta.

Europinei paramai žvyrkeliams as­ faltuoti priartėjus iki nulio, Susisieki­ mo ministerija rado problemos spren­ dimo būdą – pakvietė finansiškai pri­ sidėti Žemės ūkio ministeriją, admi­ nistruojančią ES paramą, kurios da­ lis galėtų būti skiriama šiems kaimo keliams.

2015 m. pradžioje sutarta atrinkti būtinus asfaltuoti valstybinės reikšmės žvyrkelius, nenuskriaudžiant nė vie­ no šalies regiono, ir skirti ES paramos bei kitų finansavimo šaltinių lėšas šių kelių atnaujinimo projektams įgyvendinti. Tai pirmas toks dviejų ministerijų susitarimas, kuriuo rastas naujas būdas gauti papildomai pinigų iš ES žvyrkelių asfaltavimo darbams finansuoti.

Baigdamas ministras palinkėjo ke­ lininkų įmonėms vieningumo ir sėk­ mės, modernizuojant ir prižiūrint ­kelius.

LAKD direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis savo pranešime ap­ žvelgė 2015 m. kelininkų veiklos re­ zultatus ir pristatė 2016 m. ES ir KPPP lėšomis jau vykdomus bei numatomus kelių tiesimo ir rekonstrukcijos darbus.

Kaip ir kasmet, 2016 m. daug dėme­ sio skiriama eismo saugumo priemo­ nėms. Numatyta nutiesti ir rekonstruoti 792 km valstybinės reikšmės kelių (tarp jų 309 km kelio dangos paviršiaus ap­ dorojimo darbai, 309 žvyrkelių asfalta­ vimas); pastatyti ir rekonstruoti 16 tiltų ir viadukų, rekonstruoti 10 sankryžų.

20 2016/1

LIETUVOS KELIAI

AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasidžiaugė sėkmingu kelių tiesi­ mo bend­rovių darbu, įgyvendinant ge­ ležinkelių infrastruktūros projektus.

Svarbiausias projektas – „Rail Baltica“ euro­pinė vėžė, taip pat intermodaliniai terminalai Vilniuje ir Kaune bei kiti su­ dėtingi infrastruktūros projektai. „Kvie­ čiu kelininkus ir toliau bendradarbiau­ ti su geležinkelininkais, modernizuo­ jant geležinkelio infrastruktūrą, ir pa­ siekti Lietuvos geležinkeliuose 240 km per valandą greitį. Mums aktualu, kad

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius: „2015 m. pradžioje atrinkti būtini asfaltuoti valstybinės reikšmės žvyrkeliai kiekviename šalies regione ir skirtos ES paramos bei kitų finansavimo šaltinių lėšos.“

aKTUALIJOS

kelininkai įsitrauktų į geležinkelių elek­ trifikacijos projektus: 2020 m. numa­ tyta elektrifikuoti ruožą iki Radviliškio, iki 2025 m. – iki Klaipėdos.“ Baigda­ mas S. Dailydka palinkėjo kelininkams ir toliau sėkmingai bendradarbiauti su AB „Lietuvos geležinkeliai“.

The General Meeting of the Lithuanian Roads Association

By G. M. Paliulis

Transporto investicijų direktorius Gintautas Predkelis, pasveikinęs susirin­ kusius įmonių vadovus, sakė: „Dažniau­ siai tenka susitikti su LAKD ir savivaldy­ bių vadovais, ir daug rečiau turime rei­ kalų su rangovais – kelių tiesimo įmonių vadovais, todėl šiandien yra gera proga aptarti visiems rūpimas susisiekimo inf­ rastruktūros plėtros problemas, kelinin­ kų aktualijas. Malonu pažymėti, kad ke­ lininkai pirmieji įvykdė 2007–2013 m.

ES finansavimo laikotarpio projektus, bend­rai finansuojamus Sanglaudos fon­ do ir Euro­pos regioninės plėtros fondo lėšomis. Šalies geležinkelininkai kartu su kelininkais sėkmingai užbaigė 2007– 2013 m. ES finansavimo laikotarpiu svarbiausius geležinkelio projektus: „Ral Baltica“ geležinkelio statybos dar­ bus atkarpoje nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno, intermodalinius ter­ minalus Vilniuje ir Kaune, Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrą ir Geležin­ kelių eismo valdymo centrą.

Transporto investicijų direkcija pa­ gal kompetenciją įgyvendina 2014– 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, kurioje prioritetai skiriami transporto ekologijai, saugumui ir kom­ fortui. Pagrindinės investicijos yra ski­ riamos devyniolikai priemonių, iš ku­ rių aštuonios skiriamos investicijoms TEN-T kelių transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai, kelių trans­ porto eismo saugos ir aplinkosaugos parametrų didinimui, miestų gatvių pri­ taikymui viešojo transporto poreikiams, šiuolaikiškų inžinerinių eismo saugos priemonių diegimui, dviračių ir pės­ čiųjų takų rekonstrukcijai ir plėtrai, vie­ šojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemų kūrimui. Taip pat yra įsteigtas naujas infrastruktūros tinklų fondas, „Via Baltica“ magistralei numatyta 30 mln. eurų.“

During the reporting period the number of members has changed. Currently, the Association has 27 members. The main objective, as in earlier years, is to increase the volume of financing of the road building and repair works.

In Lithuania, roads carry more than half (59 percent) of the total amount of goods. Road sector makes a significant contribution to the creation of Gross Domestic Product. Transport system creates 13 percent of GDP, and this is the largest index between the EU member-states.

The tendencies of financing of the Road Maintenance and Development Programme (RMDP) in 2016 are as follows: the RMDP was allocated EUR 478 million, though from these funds, as every year, EUR 50 million was designated for the general budgetary needs, in the year 2015 the amount was EUR 74 million. Therefore, the real amount of RMDP is reduced to EUR 428 million. EUR 70 million from the RMDP will be allocated to the gravel roads paving programme.

In a new 2014–2020 EU planning period only EUR 366 million have been allocated to the road sector, i.e., two times less than in 2007–2013.

Thus, the funds will not be enough for the implementation of such strategic projects as Via Baltica, reconstruction of the road Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Traffic conditions of the road Via Baltica must be urgently improved (to get rid of its name “the road of death“). It is necessary to maintain the existing road network because otherwise we will not be able to preserve and develop the regions.

Gražvydas Mykolas Paliulis VGTU docentas

2016/1 LIETUVOS KELIAI

21

JUBILIEJUS

VGTU 60 metų jubiliejų pasitinka lyderio pozicijose Gausybė garbingų svečių, nepamirštamas šou ir pliūpsnis puikių emocijų – taip šių metų gegužės 28 d. savo 60 metų jubiliejų ir Absolventų kongresą „Siemens“ arenoje minėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas. kspertiškumas, inovaci­ jos ir lyderystė – tai jau 60 metų yra Vilniaus Ge­ dimino technikos univer­ siteto (VGTU) branduolys.

Technologijos mokslų srityje ly­ deriaujanti viena didžiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų per šį laikotarpį pa­ siekė tai, kas dar prieš kelias dešimtis metų atrodė sunkiai įsivaizduojama.

Savo žvilgsnį VGTU visada krei­ pia į ateitį ir turi aiškią misiją – ugdy­ ti pilietiškai atsakingas, kūrybingas, mokslui ir naujosioms technologi­

22 2016/1

LIETUVOS KELIAI

joms imlias asmenybes. VGTU žmo­ gus – tai ne siauros srities specialistas, o tvarios ateities kūrėjas. Ateities, ku­ rioje dera naujausi moksliniai išradi­ mai ir pagarba aplinkai, kurioje tech­ nologijos tarnauja pažangai – visuo­ menės, šalies, regiono.

VGTU dabar yra vienas didžiau­ sių ir svarbiausių technikos mokslo centrų ne tik Lietuvoje, bet ir visame Centrinės ir Rytų Europos regione. Čia kuriamos inovacijos, kurios sėkmingai pritaikomos pramonėje ir gamyboje, čia ieškoma sprendimų, padėsiančių įmonėms efektyviau konkuruoti, čia gimsta idėjos, kuriančios geresnę gy­ venamąją aplinką.

VGTU svarbus ne tik kaip moks­ lo centras, bet ir kaip ekonomikos au­ gimo, pokyčių katalizatorius. Daugelis prie šalies inžinerijos, pramonės, eko­ nomikos pažangos prisidėjusių inova­ cijų buvo kuriamos, išbandomos ir įgy­ vendinamos universiteto mokslinin­ kų. Šiandien, turėdamas modernias la­ boratorijas, pripažintus profesorius ir ambicingą jaunųjų mokslininkų kar­ tą, VGTU tapo vertinamu tarptautinių mokslinių tyrimų partneriu. Pasauli­

niai pokyčiai keičia ir mokslo vertybes.

Europoje vyksta bendras posūkis nuo fundamentalaus mokslo prie taikomo­ jo – ši tendencija atkeliavo ir į Lietuvą.

Siekiama, kad kuo daugiau dėsty­ tojų įsitrauktų į aktyvią mokslinę vei­ klą, kad mokslinė veikla taptų kasdie­ ne daug didesniam mokslininkų skai­ čiui. Ne tik profesoriams, bet ir do­ centams, lektoriams. Labai svarbu kad kiekvienas pedagogas užsiimtų akty­ via moksline veikla, nes tik taip jis ži­ nos, kas toje mokslo srityje aktualu būtent šiandien, o ne prieš 20 metų.

Universitetas vykdo tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kuria moks­ liniais tyrimais grindžiamas inovaci­ jas visuomenei ir verslui bei yra pri­ traukęs pripažintų mokslininkų. Uni­ versiteto prioritetinės mokslinių tyri­ mų kryptys buvo suformuluotos sie­ kiant koncentruoti mokslinį potencia­ lą ir efektyviai įsilieti į Europos moks­ linių tyrimų erdvę.

VGTU yra išskirtinis regiono mas­ tu vykdomais darniosios statybos, aplinkos ir energijos technologijos, darniojo transporto, mechatronikos, informacinės ir komunikacijų techno­

JUBILIEJUS

Švietimo ir mokslo ministrė A. ­Pitrėnienė į­ teikė ministerijos apdovanojimus ir pasveikino ­universiteto jubiliejaus proga logijos, technologijų vadybos ir eko­ nomikos, fundamentinių medžiagų ir procesų tyrimais. Užsakomieji darbai atliekami ir daugelyje kitų pramonės bei verslo sričių. Didesnę dalį VGTU pajamų sudaro lėšos, gaunamos vyk­ dant šiuos užsakymus.

Didžiausius darbus užsakiusios Lietuvos verslo įmonės – AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Vilniaus energi­ ja“, UAB „Elinta“, AB „Akmenės ce­ mentas“, AB „Panevėžio keliai“, VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, AB „Problematika“, UAB „Darbasta“, UAB „Alna Business Solutions“, UAB „Viadukas“, UAB „Alna Software“, UAB „Kasandros grupė“, UAB „Kal­ vis“, UAB „Swetrak“ ir daugelis kitų.

Nuolat būdamas tarp trijų geriau­ sių Lietuvos universitetų, VGTU sa­ vo 60-ies metų jubiliejų pasitinka bū­ damas viršūnėje – per paskutinįjį stu­ dentų priėmimą (2015 m.) universite­ tas buvo antroje vietoje pagal priim­ tų studentų skaičių. Negana to, šiais metais baigta studijų pertvarka, ku­ rios metu atnaujintas studijų progra­ mų turinys, op­timizuotas studijų pro­ gramų skaičius ir dėstytojų darbo krū­ vis, taip pat baig­ta diegti studijų ko­ kybę ir kitų uni­ver­sitete vykstančių procesų efektyvumą užtikrinanti ko­ kybės vadybos sis­tema.

Pasauliniame „U-Multirank“ rei­ tinge VGTU vienintelis iš 14 Lietuvos aukštųjų mokyklų įvertintas dešimčia aukščiausių balų. Tokį gerą rezultatą pasiekė tik 8 procentai visų pasaulio universitetų.

Universitetas bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams siū­ lo daugiau nei 100 studijų programų.

Itin vertinamas glaudus bendradarbia­ vimas, tad į kiekvienos studijų progra­

Iškilmingame Senato ­posėdyje už ­nuopelnus universitetui ­VGTU 60 metų jubiliejaus ­proga ­rektorius prof.

A. Daniūnas ir Senato pirmininkas prof.

D. ­Čygas garbės ­ženk­ lais ­apdovanojo UAB „­Fegda“ valdybos pirmininką A. Gribulį ir asociacijos „Lietuvos ­keliai“ tarybos pirmininką R. ­Gradauską

mos komitetą įtraukiami verslo ir vi­ suomeninių organizacijų atstovai, tei­ kiantys pasiūlymus dėl programų to­ bulinimo, kad jos atitiktų pasaulines tendencijas ir rinkos poreikius. Daug dėmesio skiriama praktinėms studen­ tų žinioms. VGTU turi platų ir kasmet augantį verslo partnerių ratą – vien Lietuvoje jų yra daugiau nei 400. Vie­ nas svarbiausių universiteto vaidme­ nų – būti vizionieriumi, savo misija uždegti kitus ir telkti aplink save par­ tnerius, kurie padėtų kurti kūrybingą ir inovacijoms atvirą visuomenę.

Šiandien partnerystės ryšiai ­ GTU sieja su daugeliu inovaty­ V vių Lietuvos ir tarptautinių kompani­ jų, tokių kaip „Western Union“, IBM, „Small Planet Airlines“, VĮ „Lietu­ vos oro uostai“, Lietuvos paštas, „Eltel Networks“, AB „Lietuvos geležinke­ liai“, „CSC Baltic“, „Bentley ­Systems“.

Verslo partneriai dalyvauja studi­ jų programų komitetuose, steigia var­ dines stipendijas geriausiems studen­ tams, teikia baigiamųjų darbų temas, siūlo praktikos vietas. Įmonėse stu­ dentai ne tik atlieka praktiką ir renka

2016/1 LIETUVOS KELIAI

23

JUBILIEJUS Vienas žymiausių ­VGTU absolventų – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas dr. Algirdas ­Butkevičius sveikina VGTU rektorių prof.

A. Daniūną

medžiagą baigiamiesiems darbams, bet ir turi galimybę pradėti savo kar­ jerą.

Praktinis pasirengimas vyksta ir pačiame universitete. VGTU inves­ tuoja į studijų infrastruktūrą ir rūpi­ nasi visa mokymuisi reikalinga įran­ ga. Bendradarbiaujant su verslo part­ neriais, universitete nuolat daugė­ ja modernių laboratorijų, kurių du­ rys visada atviros studentams, norin­ tiems kurti ir praktiškai pritaikyti įgy­ tas žinias. Šiuo metu universitetas gali pasigirti 14 mokslo institutų, 3 moks­

24 2016/1

LIETUVOS KELIAI

lo centrais ir 33 tyrimų laboratorijo­ mis, tarp kurių tiek didžiausia Lietu­ voje Mobiliųjų aplikacijų laboratori­ ja, tiek itin moderniai įrengta garso ir vaizdo Kūrybinių industrijų laborato­ rija. Naujausia ir bene plačiausiai nu­ skambėjusi VGTU erdvė – praėjusių metų pabaigoje duris atvėręs „Link­ Menų fabrikas“. Centras įkurtas sie­ kiant ugdyti būsimų specialistų kom­ petencijas, skatinti kūrėjų, moksli­ ninkų ir verslo bendradarbiavimą bei prisidėti prie inovacijomis grįstos Lie­ tuvos ekonomikos augimo.

Studijos ir mokslas jau seniai peržengė universitetų ir valstybių sie­ nas. Tyrimų projektai, mainų ir part­ nerystės programos sujungė universi­ tetus, mokslininkus ir studentus į pa­ saulinį tinklą, kuriame VGTU yra ak­ tyvus dalyvis. Universiteto partnerys­ čių tinklas, nusidriekęs per penkis že­ mynus – Europą, Aziją, Afriką, Šiau­ rės ir Pietų Ameriką, jungia daugiau nei 400 aukštųjų mokyklų. Renkan­ tis universitetus bendradarbiavimui, siekiama abipusiškai naudingos part­ nerystės ir aukštos studijų kokybės – tarp VGTU partnerių yra 53 univer­ sitetai, patekę į QS TOP 500. VGTU strateginės partnerysčių kryptys sieja­ si su nacionaliniais aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos geografiniais prioritetais.

Universiteto bendruomenė ge­ rai supranta, kad Lietuvos kelią į gra­ žesnį gyvenimą kloja mokslas, studi­ jos, žinių troškulys, suvokimas, kad valstybės, neturinčios didelių gamti­ nių ištek­lių, ateitis – žinių visuomenė.

Tik išsilavinusi tauta stipri – toks buvo įžymiųjų Lietuvos asmenybių veiklos šūkis. „Sapere aude“ (Siek išminties) –

JUBILIEJUS taip užrašyta VGTU ženkle-herbe. Tai ir yra VGTU bendruomenės moto, kuriuo ir toliau vadovaujamasi.

Įspūdingas šviesų ir muzikos šou „Prasidėjęs vos nuo keliasdešim­ ties studentų, universitetas jau išleido daugiau nei 75 tūkstančius absolven­ tų, turi 11 tūkstančių studentų ir dau­ giau nei 1800 darbuotojų. Drąsiai ga­ liu teigti, kad ­VGTU indėlis, kuriant modernią, skaitmeninę Lietuvą, yra neabejotinas ir svarus. Šiandien nu­ tiesėme tiltą tarp visų universiteto kartų, praeities, dabarties ir ateities, tarp skirtingų mokslo sričių. Tikiu, kad sujungus technologijos, fizinius, socialinius, humanitarinius mokslus, mokslų centrus, galime sukurti šviesią mūsų šalies ateitį. Kviečiu remtis mū­ sų universiteto šūkiu – siekime išmin­ ties ir pamatykime rytojų pirmi!“ – renginio metu sakė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas. Į šventę atvykęs vienas žymiau­ sių VGTU absolventų – Lietuvos Res­ publikos Ministras Pirmininkas dr. Al­ girdas Butkevičius: „Didžiuojuosi, kad priklausau VGTU bendruomenei, čia atvykau ne kaip Premjeras, o kaip absolventas. Esu labai dėkingas savo dėstytojams, kurie padėjo pagrindus mano tolimesnei ateičiai. VGTU yra išskirtinė Lietuvos aukštoji mokyk­ la, kurioje vyrauja stipri inžinerinė ir ekonominė mintis, kuri drąsiai žen­ gia su laikmečiu, sprendžia globalios ekonomikos problemas ir rodo pa­ vyzdį kitiems universitetams.“ Šventėje VGTU dar kartą pateisi­ no techninio universiteto vardą ir vi­ sus susirinkusius nustebino naujau­ siomis technologijomis bei surengė nepakartojamą lazerių, grafinių kom­ pozicijų, 3D technologijų ir šviesų šou. Nuo didžiulės, simboliniu til­ tu sujungtos scenos geriausias emo­ cijas žiūrovams dovanojo daugiau nei 150 įvairių atlikėjų, tarp kurių ir ­VGTU choras „Gabija”, tautinių šo­ kių ansamblis „Vingis“, pučiamų­ jų orkestras. Vienas svarbiausių šios šventės akcentų – Absolventų kon­ gresas. Jo metu visi – tiek VGTU pa­ likę prieš 40 metų, tiek diplomą ga­ vę vos pernai, tiek žinomi visuome­ nės veikėjai, verslo imperijas sukū­ rę verslininkai ir sėkmingi išradėjai – galėjo susitikti savo grupės draugus,

dėstytojus, pasidalinti prisiminimais ir patirtimi. „Fantastiškas jausmas jaustis vi­ so to dalimi – kokie mes esame vie­ ningi! Šiandien puiki proga pasakyti ačiū savo Alma Mater už tai, kad visi esame tuo, kas esame šiandien. Antra vertus, absolventų pasiekimai kuria gerą vardą, tad būkime geriausi sa­ vo profesijoje, toks bus ir mūsų uni­ versitetas. O jis jau toks yra”, – sakė ­VGTU Absolventų ir bičiulių klubo prezidentas Rimantas Busila.

Specialiai šiai šventei buvo su­ montuota beveik 20 tonų scenos

konst­rukcijų, 300 kvadratinių metrų specialus ekranas, šviesos efektus kū­ rė 340 prožektorių, buvo naudojama šiuo metu populiariausia „L’acoustics K1/K2” įgarsinimo sistema. Šventę vai­ nikavo „No Dj‘s“ ir „Poliarizuotų stik­ lų“ pasirodymai bei, žinoma, Stanisla­ vo Stavickio-Stano specialiai šiai šven­ tei sukurtas VGTU himnas, kurį daina­ vo visa universiteto bendruo­menė.

Prof. dr. Alfredas Laurinavičius VGTU plėtros prorektorius Panaudota VGTU Viešosios komu­ nikacijos direkcijos medžiaga.

VGTU Celebrates the 60th Anniversary in the Leading Positions

By A. Laurinavičius At present, the Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) is one of the largest and most important centres of technical sciences not only in Lithuania but also in the entire Central and East European region. Here innovations are created that are used in industry and production, here solutions are searched for that will help enterprises to more effectively compete, here ideas are born for designing a better living environment. VGTU is important not only at the centre of science but also as a catalyst for economic growth and changes. Many of innovations having made contribution to the national engineering, industry and economic progress were developed, tested and implemented by the VGTU scientists. Today, having modern laboratories, acknowledged scientists and a generation of ambitious young scientists, VGTU became a valuable partner in international scientific research. Being between the three best universities in Lithuania, VGTU celebrates its 60th anniversary at the peak – during the last admission of students (2015) the University took the second place by the number of newly admitted students. Furthermore, the reform of studies was completed this year which helped to renew a content of study programmes, to optimize the number of study programmes and the workload of lecturers, also the quality management system has been implemented ensuring the effectiveness of quality of studies and other on-going processes. The event was attended by the most notable VGTU alumni – Lithuanian Prime Minister Algirdas Butkevičius.

One of the highlights of the event was Alumni Congress.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

25

aKTUALIJOS

Kelininkų absolventų ir bičiulių klubas „Alumni“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedra 2016 m. balandžio 8 d. surengė VGTU absolventų ir bičiulių klubo „Alumni“ (sekcijos „Keliai ir geležinkeliai“) susitikimą, kurio metu buvo aptartos kelių ir geležinkelių inžinerijos specialistų poreikio, jų rengimo ir specialybės populiarinimo temos. Šiame susitikime dalyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) di­ rektorius E. Skrodenis, asociacijos „Lie­ tuvos keliai“ tarybos pirmininkas R. Gra­ dauskas, valstybės įmonės „Regio­no ke­ liai“ ir jų kelių tarnybų vadovai, privačių kelių įmonių vadovai, ­VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto ir Kelių katedros va­ dovai, dėstytojai bei stu­dentai.

Susitikimą pradėjo Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas, pasveikindamas visus susirinkusius ir primindamas šio susitikimo tikslą – pa­ kalbėti apie specialistų rengimą, jų po­ reikį bei darbdavių reikalavimus specia­ listams, kurie yra rengiami VGTU Kelių katedroje, įvertinti esamas rinkos ten­ dencijas, darbdavių poreikius.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulte­ to dekanas prof. dr. Donatas Čygas su­

26 2016/1

LIETUVOS KELIAI

aKTUALIJOS 1 pav. 2015 metų stojančiųjų priėmimas į pirmosios ir antrosios pakopų studijas

Studentų skaičius

160

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Donatas Čygas sirinkusiai auditorijai papasakojo, kaip VGTU gyvuoja šiandien. Susitikimo metu kalbėjo apie studijų programas, kurias rengia fakultetas. Šiandien – tai antras pagal dydį VGTU fakultetas. Pagal siūlomų progra­ mų skaičių fakultetas yra pirmoje vie­ toje.

Fakultete rengiami trijų kvalifikaci­ nių lygių specialistai: bakalaurai, ma­ gist­rai ir daktarai. Pagal pasirinkimą įgy­ jamas aplinkos inžinerijos, statybos in­ žinerijos, energijos inžinerijos, matavi­ mų inžinerijos, statinių inžinerinių sis­ temų bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Nuolatinės studijos trunka 4 metus, o iš­ tęstinės neakivaizdinės – 6 metus. Ne­ mažai yra studentų, stojančių po kolegi­ jų, kad pabaigtų universitetines studijas.

Sėkmingai baigę pagrindines stu­ dijas, absolventai gali studijuoti antro­ joje studijų pakopoje – magistrantūro­ je, o vėliau tęsti studijas doktorantūro­ je. VGTU yra vykdoma ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Aplinkos inžinerijos fa­ kultete yra 11 kvalifikacijos kėlimo pro­ gramų. Jis šioje srityje pirmauja: išduo­ ti 535 kvalifikacijos atestatai, net 250 atestatų – kelių specialistams.

157 122

120 80 50

40 11

0

Pirmosios pakopos studijos Nuolatinės

Studentų skaičius mažėja viso­ se aukštosiose Lietuvos institucijose, ne išimtis ir šis fakultetas. Jeigu 2011 m. į bakalauro (pirmosios pakopos) studi­ jas įstojo 293 studentai, tai 2015 m. jų buvo tik 157. Į antrosios pakopos studi­ jas 2011 m. įstojo 161 bakalaurantas, 2015 m. – tik 122. Tačiau galima pasi­ džiaugti, kad į Kelių katedros vykdo­ mas magistrantūros studijas 2015–2016 mokslo metais įstojo beveik dvigubai daugiau studentų.

Aplinkos inžinerijos fakultete stu­ dijų programos ir jų turiniai yra nuo­ lat peržiūrimi ir atnaujinami. Sėkmin­ gai startavus jungtinei su Rygos techni­ kos universitetu antrosios pakopos stu­ dijų programai „Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija“, nuo 2016 mokslo metų bus vykdoma nauja jungtinė studijų progra­ ma „Inovatyvūs sprendimai geomatiko­ je“, kurią parengė VGTU Geodezijos ir kadastro katedra kartu su Rygos techni­ kos universitetu. Baigdamas kalbą, prof. dr. D. Čygas kvietė visus susirinkusiuo­ sius dar kartą susitikti 2016 m. gegužės 28 d. VGTU 60-mečio jubiliejaus iškil­ mėse ir Absolventų kongrese.

Antrosios pakopos studijos

Ištęstinės

Išlyginamosios

LAKD direktorius Egidijus Skrodenis yra ne tik įsitraukęs į VGTU moky­ mo procesą, bet ir aktyviai jame daly­ vauja. Savo kalboje direktorius apžvel­ gė iššūkius, su kuriais susiduria šian­ dienos specialistai, jų poreikį įgyvendi­ nant kelių priežiūros ir plėtros progra­ mą. LAKD direktorius Egidijus Skrode­ nis yra įsitikinęs, kad, norint suteikti vi­ suomenei kokybišką paslaugą, savo gre­ tose reikia turėti geriausius specialis­ tus, kurių neįmanoma parengti nepalai­ kant ryšių su mokymo įstaigomis. Todėl LAKD pasirašė bendradarbiavimo sutar­ tis su mokslo įstaigomis. „Mes žinome, ko iš jų reikalauti, kokios tendencijos vyrauja kitose šalyse, kaip keliai turė­ tų atrodyti ateityje. Šias žinias gaunan­ čios mokslo įstaigos gali parengti speci­ alistus, kurie iš karto įsilies į darbo rin­ ką, – kalbėjo vadovas. – Reikia paska­ tinti jaunimą rinktis šią specialybę, o tam reikia daugiau informacijos ir vie­ šinimo, nes inžinerinės specialybės yra „amžinos“ ir kelių srities specialistai vi­ sada bus reikalingi.“ Vis daugiau dėme­ sio skiriama inovacijų tyrimams ir efek­ tyvesnių sprendimų paieškoms. Šiuolai­ kinis kelininkas turi išmanyti informaci­

2 pav. Absolventų skaičius Aplinkos inžinerijos fakultete 2011–2015 metais

Išduotų diplomų skaičius

500 400

469

427

369

300 200

147

100 0

276

256

2011

145

2012

Pirmosios pakopos studijos

131

2013

133

2014

103

2015

Antrosios pakopos studijos

LAKD direktorius Egidijus Skrodenis

2016/1 LIETUVOS KELIAI

27

aKTUALIJOS 1 lentelė. Kelių priežiūros ir plėtros programos iki 2030 m. pagrindinių tikslų įgyvendinimo laikotarpis Programos tikslas

Įgyvendinimo laikotarpis

Pagrindinės priemonės tikslams įgyvendinti Vykdyti TEN-T tinklo plėtrą

2015–2020

Kelio A1 ruožo rekonstrukcija Vilnius–Kaunas

Judėjimo laisvė

Kelio „Via Baltica“ plėtra: Lenkijos siena–Kaunas 2+2 (AM); Kaunas–Latvijos siena 2+1 Užbaigti didžiųjų miestų aplinkkelių sistemas Vykdyti kelių su asfalto danga ir rajoninių kelių su žvyro danga rekonstrukciją ir dangos atnaujinimą

Visapusiška sauga

Aplinkos ir visuomenės sveikatos interesų užtikrinimas

Efektyvus išteklių valdymas

2015–2020

Diegti efektyvias inžinerines eismo saugos priemones potencialiai pavojingose kelių vietose

2015–2025

Išvystyti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą

2015–2030

Diegti kelio elementus, naudojančius atsinaujinančius energijos šaltinius

2015–2020

Išvystyti elektromobilių įkrovimo ir baterijų keitimo infrastruktūrą

2015–2025

Tęsti sistemingą aplinkos triukšmo lygio valdymą

2015–2030

Įdiegti turto valdymo sistemą

2015–2020

Įdiegti elektroninę kelių mokesčių rinkliavų sistemą

2015–2025

Diegti eksperimentinius kelių ruožus, vykdyti mokslinius tyrimus

2015–2030

nes technologijas, eismo saugumą, žmo­ nių poreikius, aplinkosaugos problemas ir panašiai.

Susisiekimo sistemos poreikis au­ ga, jos infrastruktūra vystosi. Kelių tin­ klas plėtosis tiek socialiniu, tiek ekono­ miniu požiūriu, todėl diegiamos inova­ tyvios priemonės, kuriami naujos kartos automobiliai, kuriems bus reikalingi ir naujos kartos išmanūs keliai.

LAKD direktorius Egidijus Skrode­ nis pristatė darniosios plėtros principus ir 2015–2020 m. Kelių priežiūros ir plė­ tros programos kryptis. Darnios plėt­ LIETUVOS KELIAI

2015–2030

Išplėsti eismo informacijos valdymo sistemą (eismoinfo.lt)

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas

28 2016/1

2015–2025

ros principas apima socialinį teisingu­ mą, ekonominį vystymąsi ir aplinkosau­ gą. Programos tikslas yra užtikrinti judė­ jimo laisvę, visapusišką saugą, aplinkos ir visuomenės sveikatos interesų užtikri­ nimą, efektyvų išteklių valdymą.

Siekiant gerinti Lietuvos infrastruk­ tūrą ir pritaikyti ją šiuolaikiniams porei­ kiams, didėja kelių inžinerijos ir susiju­ sių sričių specialistų su aukštuoju išsila­ vinimu poreikis dėl šių priežasčių: – Šiuo metu valstybės įmonės „Regio­no keliai“ ir VĮ „Automagistralė“ 51–60 metų amžiaus grupėje – per 35 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuo­ tojų, 41–60 metų – net 51 proc.; – Artimiausia valstybės įmonių „Re­ gio­­no keliai“ ateities veikla glau­ džiai remiasi šiuolaikiškomis tech­ no­logijomis ir me­todais, t. y.: • šiuolaikiškas kelių priežiūros darbų planavimas ir optimizavimas, efek­ tyviai naudojantis eismo informaci­ nėmis sistemomis; • kelio valdytojo funkcijų atlikimas, naudojantis turto valdymo sistema; • kelio elementų inventorizacija – ap­ skaita skaitmeninėmis prie­­mo­nė­mis; • naujų technologijų panaudojimas,

novatoriškų idėjų generavimas kelių priežiūroje.

Susisiekimo infrastruktūros porei­ kiui augant, reikalingi specialistai su aukštuoju išsilavinimu, kurie galėtų greitai ir efektyviai įsilieti į rinką.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas keli­ ninkų susitikime kalbą pradėjo klausimu: ką galėtume padaryti, kad padėtis pasi­ keistų, kad daugiau jaunimo ateitų į kelių sektorių ir dirbtų jame, matytų savo atei­ tį, savo perspektyvą... „Viskas prasideda nuo šios katedros, nuo puikių kelininkų kalvės. Labai daug geriausios darbo jėgos išvažiuoja į užsienį. Šiandien per mažai skiriama dėmesio jaunimo motyvavimui, skatinimui, jų užimtumui. Pavyzdžiui, baigia jaunuolis bakalauro studijas, pra­ deda galvoti apie savo būstą, sukuria šei­ mą, susilaukia vaikų – už viską reikia mo­ kėti. O iš kur, kaip? Todėl reikia atsigręžti į jaunimą ir stengtis jam padėti.“ Pasak Rimvydo Gradausko, susi­ tikimas būtų produktyvesnis, jei jame dalyvautų švietimo ministrė: „Tarpusa­ vyje kalbėti nebeužtenka, ir taip aišku, kad reikia daugiau kelininkų. Tačiau tų

aKTUALIJOS

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direktorius Petras Džervus žmonių, kurie su tuo susiję, susitikime nėra. Praėjusiais metais vykusiame su­ sitikime susisiekimo ministras sutiko su nuomone, kad būtų daugiau inžinierių, dabar bandykime belstis į Švietimo mi­ nisteriją. Ji turi kardinaliai keisti esamą sistemą, įvertinti praktinį specialistų po­ reikį.“ Kelininko darbas sunkus. Atėjusiam jaunimui reikia sakyti, kad nebus len­ gva, bet įdomu. Jaunimas turi didelį pa­ sirinkimą šioje specialybėje, jis nuo pat pirmo kurso gali pasirinkti, kas jam la­ biau prie širdies: kelių projektavimą, ga­ mybą, veiklą laboratorijose, kelių prie­ žiūrą, o gal darbą administracijoje, net­ gi katedroje. Visur svarbios pozicijos, svarbūs darbai. Šioje profesijoje vei­ klos sferų daug. Ne kiekvienas gali bū­ ti projektuotoju ar dirbti gamyboje, ta­ čiau ir ne kiekvienas gali būti biurokra­ tu. Kiekviename darbe yra tam tikri niu­ ansai, specifika. Tai, kas vienam įdomu, kitam – kančia. Nereikia tikėtis, tik įsi­ darbinus, iš karto gauti atsakingas parei­ gas, kartais reikia padirbėti su kastuvu.

Tik tada suprasi visą darbo specifiką, o vėliau galėsi vadovauti.

Reikia nebijoti darbo, atlikinėti praktikas kelių įmonėse, pradėti mažais žingsniais siekiant savo tikslų.

Jaunimas turi būti aktyvus, išdrįsti siūlyti savo idėjas, stengtis save parodyti ir būti pastebėtam.

Vienas iš siūlymų – stiprinti uni­ versiteto bendradarbiavimą su gamyba.

Baigę absolventai per mažai žino, kaip gyvena kelių įmonės, kokie yra darbo vietų reikalavimai, poreikiai. Būtina dar labiau bendradarbiauti tarpusavyje, pa­ laikyti ryšį, atlikti kuo daugiau praktikos kelių įmonėse. Šiandiena svarbu kelinin­ ko specialybę populiarinti naujausiomis priemonėmis. Būkime visi aktyvūs!

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direkto­ rius Petras Džervus, kreipdamasis į ko­ legas, pasidžiaugė, kad didžiajai Vil­ niaus regiono padalinių daliai jaunų ir protingų specialistų su aukštuoju išsila­ vinimu netrūksta, nes daugelis nori gy­ venti sostinėje arba šalia jos. Nemažai absolventų dirba įmonės administracijo­ je, darbų vadovais ar meistrais. Per pas­ taruosius trejus metus į įmonę buvo at­ siųsta 18 gyvenimo aprašymų, iš kurių 14 – VGTU absolventų. Situacija pras­ tesnė atokesnėse Lietuvos vietovėse – čia trūksta specialistų.

Lietuva – nedidelė šalis ir gyveni­ mas provincijoje ne tik nekelia nepato­ gumų, atvirkščiai – turi savo privalumų: pigesnis pragyvenimas, jokių spūsčių, jeigu gyveni tėviškėje, tai ir aplinka pa­ žįstama, mažesni atstumai. Dirbant ma­ žesniame kolektyve lengviau realizuo­ ti savas idėjas, būti labiau pastebimam, kilti karjeros laiptais. Todėl jaunuoliai, pasirinkę kelininko profesiją, drąsiai gali kreiptis į regioninių kelių įmonių vado­ vybę, siūlydami save kaip potencialius darbuotojus, mainais prašydami para­ mos studijoms. Yra įmonių, kurios taiko praktiką – apmoka studijų išlaidas bū­

simiems darbuotojams, jeigu pastarie­ ji sutinka po studijų grįžti dirbti į įmo­ nę. Dar viena galimybė rasti darbo vie­ tą – atlikti praktiką būsimoje darbovie­ tėje, o po studijų ateiti dirbti į pažįsta­ mą kolektyvą.

Studentams dar kartą buvo pakar­ tota, kad, jeigu jie pasirinko kelininko profesiją, apsisprendė dirbti būtent šio­ je srityje ir rengiasi projektuoti, staty­ ti, prižiūrėti Lietuvos kelius, tai valsty­ bės re­gio­ninių kelių įmonės laukia ga­ bių žmonių, norinčių tobulinti, idėjo­ mis ir darbais prisidėti prie šalies kelių vystymo. Ir nereikia delsti, nes, pasak P. Džer­vaus, šventa vieta tuščia nebūna!

Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas susirinkusiesiems pateikė keletą svarbiausių su šio susitiki­ mo tema susijusių faktų.

Pradėjo nuo Kelių katedroje šiuo metu vykdomų trijų pakopų studijų: ba­ kalaurų, magistrantūros ir doktoran­ tūros.

Didžiausia problema – vis ma­ žėjantis kasmet baigiančių abiturien­ tų skaičius, per pastaruosius penkerius metus jų sumažėjo kone perpus. Jeigu

2016/1 LIETUVOS KELIAI

29

aKTUALIJOS

VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas 2011 m. buvo parengti 82 absolventai, tai 2014 m. – 47, o 2015 m. – 41 ab­ solventas. Šį rudenį į antrosios pakopos ma­ gistrantūros studijas įstojo beveik dvi­ gubai daugiau negu pernai ir tai galėjo lemti produktyvus pernykštis „Alumni“ susitikimas, kuriame dalyvavo susisieki­ mo ministras Rimantas Sinkevičius, pa­ skyręs susisiekimo viceministrą A. Žva­ liauską koordinuoti kelių ir geležinke­ lių studijų programas bei darbuotojų ke­ lininkų rengimo ir įdarbinimo procesą.

Kelių katedros vedėjas akcenta­ vo, kad naujos, jungtinės su RTU, antro­ sios pakopos studijų programos „Inova­ tyvi kelių ir tiltų inžinerija“ pirmasis se­ mestras prasidėjo sėkmingai pagal pla­ ną, t. y. 2015 m. rugsėjį, VGTU Kelių katedroje. Antrasis prasidės pavasarį Ry­ gos technikos universitete. Būsimų ma­ gistrų atsiliepimai po pirmojo semes­ tro buvo labai geri. Jie džiaugėsi, kad pa­skaitas dėstė patyrę dėstytojai puikia ang­lų ­kalba.

Atsižvelgiant į darbdavių reikalavi­ mus specialistams, katedroje vykdomas mokymo proceso tobulinimas pirmojo­ je pakopoje: • didesnis dėmesys informacinėms technologijoms – įvedama automa­ tizuoto projektavimo disciplina; • mažinant disciplinų skaičių semes­ tre – ryškiau skiriamos kelių ar gele­ žinkelių studijų kryptys, stambinami dėstomi moduliai; • didesnis dėmesys kompleksinio pro­ jekto (kelias su gelžbetoniniu tiltu ar geležinkelis su metaliniu tiltu) atli­ kimui; • studentų mainų programos skati­ nimas.

30 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Antrojoje pakopoje: • disciplinų stambinimas, mažinant valandų auditorijose skaičių; • didesnis dėmesys informacinėms technologijoms ir kelių ūkio valdy­ mo teo­rijai; • reikalavimas parengti ir pristatyti mokslinį straipsnį diplominio darbo tema; • tarptautinio bendradarbiavimo ska­ tinimas.

Buvo pasidžiaugta, kad įmonių va­ dovai, ieškodami darbuotojų, vis daž­ niau atvyksta į susitikimus su studentais.

Kad išliktų grįžtamasis ryšys, absolventai buvo kviečiami ir toliau teikti pasiūly­ mus Kelių katedrai dėl specialistų porei­ kio ir jų rengimo trūkumų, aktyviai pro­ paguoti mokyklose kelių ir geležinkelių studijas ir geriausius moksleivius skatin­ ti pasirinkti kelių ir geležinkelių inžinie­ riaus profesiją, pagelbėti organizuojant studentų pažintines ir gamybines prakti­ kas, esant galimybei, paremti kelių ir ge­ ležinkelių inžinerijos specialistų rengi­ mą bei mokymąsi visą gyvenimą.

Pabaigoje Kelių katedros vedėjas doc. dr. V. Puodžiukas visos katedros vardu padėkojo įmonėms, parėmusiems

rekonstruojamą automatizuoto projekta­ vimo mokomąją laboratoriją ir pagelbė­ jusioms organizuoti mokymo procesą.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakul­ teto Kelių tyrimo instituto direktorius Aud­rius Vaitkus susitikime pasidžiaugė, kad vyksta tokie susitikimai, kurie deda pamatus klubo „Alumni“ plėtrai ir kelia kartelę aktyviau dirbti šia kryptimi. To­ liau pristatė Kelių tyrimo instituto vei­ klos strategiją, mokslinių tyrimų kryptis, siūlomas paslaugas.

Institutas priklauso Lietuvos ir ki­ tų šalių nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Statybos produktų bandymų laboratorijų asocia­ cija (SPBL), Lietuvos projektavimo įmo­ nių asociacija (LPĮA), Projektų eksper­ tizės ir gaisro saugos įmonių asocia­ cija (PEGSĮA), Statybos medžiagų, sis­ temų ir statinių laboratorijų ir eksper­ tų tarptautinė sąjunga (RILEM), Tarptau­ tinė geosintetinių medžiagų asociaci­ ja (IGS), Pasaulio kelininkų asociacijos (PIARC) techninis komitetas „Kelių dan­ gos“. Taip pat Kelių tyrimo institutas yra aktyvus Europos nacionalinių kelių ty­ rimo laboratorijų asociacijos (FEHRL),

3 pav. Kelių katedroje vykdomos trijų pakopų studijos

I pakopa (bakalauro studijos)

II pakopa (magistrantūros studijos)

Civilinė inžinerija (keliai)

Kelių ir geležinkelių inžinerija

Kelių eismo saugumo inžinerija

III pakopa (doktorantūros studijos)

Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija

2 lentelė. Stojančiųjų skaičius į magistrantūros studijas

2014 metai

2015 metai

Kelių inžinerija

7

17

Kelių saugumo inžinerija

8

14

Inovatyvi kelių ir tiltų inžinerija

-

13

Iš viso

15

44

aKTUALIJOS

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto direktorius Audrius Vaitkus kuri vienija daugiau nei 30 aukščiau­ sio lygio mokslo ir techninių kelių ty­ rimo institutų iš Europos, JAV, Australi­ jos ir Pietų Afrikos, narys, dalyvaujantis formuojant Europos ateities kelių vizi­ ją „Forever Open Road“ (FOR), Europos ateities transporto tinklo viziją „­Forever Open Road, Rail, Runway and ­River“ (FORx4), teikiantis pasiūlymus Euro­ pos Komisijai dėl ateities mokslo tyri­ mų prio­ritetų ir Europos transporto tink­ lo plėtros gairių, taip pat dalyvaujantis tarptautiniuose moksliniuose tyrimų ir inovacijų projektuose.

Pagrindinės Kelių tyrimo instituto veiklos kryptys yra inovatyvios techni­ nės bazės vystymas, paslaugos verslui, tarptautinė ir Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra (MTEP) bei ty­ rimais ir analize pagrįstos publikacijos.

Buvo trumpai apžvelgti norminiai techniniai dokumentai, kurių parengi­ mas reikalauja ypatingos kompetenci­ jos ir atidumo. Kelių techninį reglamen­ tą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ pakeis Automagistralių ir greitkelių pro­ jektavimo taisyklės AGPT 16 ir Auto­ mobilių kelių projektavimo taisyklės AKPT 16. Rengiamos naujos Automobi­

lių kelių projektų rengimo rekomenda­ cijos PRR 17, kuriose bus išdėstyti rei­ kalavimai projektų tvirtinimo etapams, nurodymai projektų dokumentams, rei­ kalavimai projekto dokumentų struktū­ rai ir turiniui bei kitos, rengiant projek­ tą, svarbios rekomendacijos. Bus atnau­ jintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisy­ klės KPT SDK 17.

Automobilių kelių dangų konstruk­ cijų skaičiavimo diegimas – vienas iš naujausių instituto vykdomų mokslinių tyrimų projektų. Į dangų konstrukcijų skaičiavimą svarbu įtraukti tokius duo­ menis, kaip sunkiojo transporto priemo­ nių ašių apkrovų dažniai, klimato są­ lygų duomenys (didžiausias įšalo gy­ lis, temperatūros dangos paviršiuje pa­ sikartojimo dažniai), asfalto mišinių ir pagrindo sluoksnių standumo modu­ liai, atsparumas nuovargiui, atsparumas temperatūrų plyšių susidarymui, atsi­ statymo modulis žemės sankasos grun­ tams.

Dar kelios iš daugelio vykdomų mokslinių projektų sričių: • bituminių mišinių eksploatacinių charakteristikų tyrimas mišinių tva­ rumui ir ilgalaikiškumui užtikrinti; • šaltai regeneruotų mišinių funkcio­ navimo kelių dangų konstrukcijo­ se tyrimai, išvadų ir rekomendaci­ jų dėl normatyvinių techninių do­ kumentų tobulinimo pateikimas; • buitinių atliekų deginimo pelenų (šlako) panaudojimo statyboje (ke­ lių tiesybos medžiagos ir konstruk­ ciniai sluoksniai) pasaulio patirties apžvalga; • šlako panaudojimo galimybės ke­ liuose; • triukšmą mažinančių asfalto miši­ nių tyrimai laboratorijoje;

• triukšmą mažinančių asfalto miši­ nių eksperimentinis bandomasis ruožas; • inovatyvių eismo saugumo gerini­ mo priemonių diegimo Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose po­ reikio nustatymas ir diegimo reko­ mendacijų parengimas; • CO2 emisijos mažinimo kelio gy­ vavimo periodu galimybių nustaty­ mas ir emisijos skaičiavimo bei ver­ tinimo metodų analizė.

Kelių tyrimo instituto direktorius di­ džiavosi profesionalia savo komanda ir gautais dviem patentais už ilgalaikėms statinėms apkrovoms atsparų asfaltbeto­ nio mišinį AC11VSTAT bei ilgalaikėms statinėms apkrovoms atsparų asfalto mi­ šinį SMA11STAT. Buvo paminėta, kad 2015 m. Kelių tyrimo instituto ir Kelių katedros moksli­ ninkai dalinosi patirtimi 10-tyje kvalifi­ kacijos kėlimo kursų. Kvalifikacijos kė­ limo kursus sėkmingai baigė 301 speci­ alistas. Baigdamas kalbą, direktorius pa­ dėkojo absolventams ir bičiuliams už galimybę kurti.

Po posėdžio dalyviai neskubėjo skirstytis: diskutavo, džiaugėsi, kad jau antrus metus iš eilės pavyksta VGTU absolventų ir bičiulių klubo „Alumni“ renginys, kurio metu susitinka įvairių kartų kelininkai absolventai. Tik bend­ romis jėgomis galima pasiekti gerų re­ zultatų.

Dr. Lina Bertulienė, dr. Lina Juknevičiūtė-Žilinskienė VGTU Kelių katedros docentės

The Club of Road Engineering Graduates and Friends “Alumni“

By L. Bertulienė, J. Juknevičiūtė-Žilinskienė In April 2016, the VGTU Department of Roads held the meeting of the VGTU graduates and friends club „ALUMNI“ (the section of Roads and Railways) aimed at discussing a demand for road builders‘ education and the problems related.

The discussion was attended by E. Skrodenis, the Director of Lithuania Road Administration, R. Gradauskas, the Head of the Board of Lithuania Roads Association, P. Džervus, the Director of State-owned enterprise „Vilniaus regiono keliai“ [Roads of Vilnius region].

Prof Dr D. Čygas, the Dean of the Faculty of Environmental Engineering, talked about the education of masters and bachelors of Civil engineering in the faculty.

Assoc Prof Dr A.Vaitkus, the Director of Road Research Institute

of Faculty of Environmental Engineering, presented activity strategy, research trends and services of Road Research Institute.

Assoc Prof Dr V. Puodžiukas, the Head of Department of Roads, presented the study programs of the Department of Roads.

E. Skrodenis, the Director of Lithuania Road Administration, talked about peculiarities in the structure of the staff of the state road maintenance enterprises.

R. Gradauskas, the Head of the Board of Lithuania Roads Association, discussed about situation in the road sector today and future.

P. Džervus, the Director of State-owned enterprise „Vilniaus regiono keliai“ introduced the situation about shortage of specialists in road sector.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

31

aKTUALIJOS

Įspūdingų sankryžų statyba Marijampolėje

Marijampolėje užbaigti įspūdingi dviejų sankryžų per geležinkelį statybos darbai, o trečioje sankryžoje dar sparčiai dirba kelininkai. Tai yra susiję su europinės vėžės „Rail Baltica“ projektu.

32 2016/1

LIETUVOS KELIAI

ankryžų rekonstrukcijas pa­ gal jung­ti­nę veiklą vykdo UAB „­Alkesta“ ir AB „Kauno tiltai“, ve­ dantysis partneris UAB „­Alkesta“.

Trijų sankryžų Marijam­po­lėje techninius projektus parengė UAB „Kelpro­jektas“.

Rekonstruojamos trys origina­ lios dviejų lygių sankryžos: Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių, Aušros ir Geležinkelio gatvių, Armino ir Geležin­ kelio gatvių. Originali ir požeminė pės­ čiųjų perėja po geležinkeliu Saulės ir Geležinkelio gatvių sankirtoje.

Užbaigus sankryžų statybos ir re­ konstrukcijos darbus, susisiekimas su miesto centru pagerės ir pėstiesiems, ir automobiliams. Be to, šis projektas į Ma­ rijampolę pritraukė ir dar pritrauks daug investicijų – apie 37 mln. eurų, už ku­ riuos, be minėtų sankryžų, bus iš pagrin­ dų sutvarkyta ir daugiau gatvių. Tai Kelių priežiūros ir plėtros programos, Europos struktūrinių fondų ir valstybės investicijų programos lėšos.

Marijampolės sankryžų įrengimo darbai pateikė tam tikrų iššūkių.

Pirmiausia tai buvo statyba gyve­na­

aKTUALIJOS

Ministras Pirmininkas A. Butkevičius kartu su Marijampolės rajono ir kelininkų bendrovių vadovais apžiūri statomas sankryžas

torijoje pereina į Gedimino gatvę. Ši gat­ vė per pramoninį rajoną ir individua­ lių gyvenamųjų namų kvartalus užtikri­ na jungtį su miesto centru. Ja naudoja­ si tranzitinis transportas, priemiesčių gy­ ventojai ir miestiečiai. Pagal pavaldu­ mą rekonstruojamą sankryžą ir Gedi­ mino g. atkarpą panaudos sutartimi val­ do Marijampolės savivaldybės administracija.

Per valandą sankryžą pervažiuoja iš viso 2 870 automobilių, tarp jų krovi­ ninio transporto apie 140 automobilių. Žiedinė sankryža įrengta žemiau esamo važiuojamosios dalies lygio, o pa­ naudojus atramines sienutes privažiavi­ mas prie gyvenamųjų namų ir pėsčiųjų eismas įrengtas esamame lygyje.

Šis sankryžos projektas tiesiogiai su­ sijęs su „Rail Baltica“ geležinkelio viadu­ ko projektu. Įgyvendinus abu projektus, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gat­vių sankryžos transporto mazgas veikia kaip vientisa sistema. Automobilių transporto, pėsčiųjų ir traukinių eismas kertasi skir­ tinguose lygiuose.

Pagal projekto sprendinius dvi vidi­ nės Gedimino g. eismo juostos buvo gili­ namos iki 8,0 m (ties geležinkelio viadu­ ku, vertikalus aukščio gabaritas tarp gat­ vės važiuojamosios dalies dangos aukš­ čiausio taško iki geležinkelio viaduko perdangos žemiausio taško yra 5,05 m).

Išorinės eismo juostos, paliktos esama­ me lygyje privažiuoti prie sklypų, yra iš­ grįstos trinkelėmis, nustatant jas žemes­

Gedimino g. sankryža

mojoje zonoje, problemų kėlė spūdinių, lietaus vandenų surinkimas ir san­kryžų suderinamumas su geležinkelio „­Rail ­Baltica“ konstrukcijomis. Gyventojus nustebino architektų parinkti „rūdinto“ metalo turėklai, kuriuos pagal spe­cia­lias technologijas pagamino įmonė „Alga“.

Aušros g. sankryža

P. Armino g. sankryža

Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankryžos rekonstravimas Svarbiausia Marijampolės mies­ to rytinės dalies kelių transporto arteri­ ja yra magistralinis kelias A16 Vilnius– Prienai–Marijampolė, kuris miesto teri­

Rekonstruojamos sankryžos ­Geležinkelio gatvėje ­Marijampolėje

2016/1 LIETUVOS KELIAI

33

aKTUALIJOS Gedimino, Stoties ir Geležinkelio gatvių sankryžoje įrengtos dviejų eismo juostų „turbo“ ­tipo žiedinė sankryžos ­vizualizacija

Įrengiami trys ­pėsčiųjų viadukai

Statybos darbai Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankryžoje

34 2016/1

LIETUVOS KELIAI

nės kategorijos vienos krypties eismo ga­ tvėmis miesto gatvių tinkle, mišriam pės­ čiųjų ir motorizuotam eismui, kur pėstie­ ji turi eismo pirmenybę.

Sasnavos ir Telšių g. paliktos esama­ me lygyje, o jų susikirtime įrengtas tune­ linis viadukas (Gedimino g.). Patekti iš Sasnavos ir Telšių g., kaip ir anksčiau, ga­ lima per Klaipėdos ir Vasaros gatves. Tel­ šių ir Sasnavos gatvių atkarpoje tarp Birš­ tono ir Lino g. sunkiojo transporto eis­ mas yra draudžiamas. Virš tunelinio via­ duko lengvųjų automobilių eismas vyks­ ta „ratu“.

Gedimino, Stoties ir Geležinkelio gatvių sankryžoje įrengta dviejų eismo juostų „turbo“ tipo žiedinė sankryža, kuri nuo esamo paviršiaus įgilinama ašyje iki 4,60 m. Privažiavimas prie gyvenamųjų namų Stoties ir Gedimino g. bei Gedimi­ no skg. vyksta nuo Stoties gatvės sufor­ muota vienpusio eismo mišraus pėsčių­ jų ir motorizuoto eismo gat­ve esamame lygyje.

Stoties gatvėje įvažiavimo į autobu­ sų stotį vieta nesikeičia, tačiau dėl san­ kryžos planinės padėties dalis stočiai pri­ klausančios aikštelės šaligatvių, grįstų trinkelėmis, panaikinama.

aKTUALIJOS

Naujoje sankryžoje rekonstruota Stoties gatvė Pėsčiųjų eismas, kertantis Gedimi­ no, Stoties ir Geležinkelio gatvių san­ kryžą, organizuojamas virš sankryžos su­ projektuotu pėsčiųjų viaduku. Sankryžos prieigose pėsčiųjų šaligatviai atskirti nuo autotransporto važiuojamosios dalies atramine sienute, suteikiančia galimybę šaligatvius įrengti skirtinguose lygiuose ir taip pagerinti pėsčiųjų saugumą, atski­ riant motorizuoto eismo srautus nuo pės­ čiųjų skirtinguose lygiuose.

Tunelinio viaduko konstrukcija yra rėminė. Ji sudaryta iš vertikalių gelžbeto­ ninių polių, standžiai sujungtų su mono­ litine gelžbetonine perdangos konstruk­ cija. Viaduko pamatai yra gręžtiniai gelž­ betoniniai Ø 880 mm poliai, kurie grę­ žiami 1,0 m žingsniu. Viaduko perdan­ ga – monolitinio gelžbetonio. Tunelio vi­ daus efektyvus plotis yra 9,5–16,7 m, il­ gis – 47,9 m. Pėsčiųjų viadukas įrengtas iš trijų, vienos angos, laisvai atremtų erd­ vinių plieninių santvarų. Santvaros ele­ mentams naudojami uždaro skerspjūvio kvadratiniai ir stačiakampiai karšto val­ cavimo profiliai. Pėsčiųjų eismo viadu­ ko pločio juosta – 3,0 m, aukščio gabari­ tas – 2,73 m. Atraminių sienų bendras il­ gis – 1 052 m.

Sankryžos prieigų galuose, apsau­ gant gyventojus nuo transporto kelia­ mo triukšmo, įrengiamos triukšmą maži­ nančios užtvaros. Akustiniai elementai – medžio drožlių betono „Durisol“ bloke­ liai, gelžbetonine plokšte sujungti į seg­ mentus.

Aušros ir Geležinkelio gatvių sankryžos rekonstravimas Dėl „Rail Baltica“ įrengto geležin­ kelio ruožo Marijampolė–Šeštokai, tapo neužtikrintas autotransporto, pėsčiųjų ir dviratininkų eismas. Panaikinus Geležin­

kelio ir Saulės g. pervažą, iškilo būtiny­ bė rekonstruoti Aušros ir Geležinkelio g. sankryžą.

Geležinkelio gatvė yra keturių eis­ mo juostų – dvi Saulės g. link ir dvi Ar­ mino g. link. Aušros gatvė yra dviejų eis­ mo juostų.

Sankryža įrengta taip, kad transpor­ to priemonės, vykstančios Aušros g. nuo Vasaros g. pusės, sankryžoje galėtų dary­ ti dešinį posūkį į Geležinkelio g. Stoties gatvės link, todėl nereikia transporto nu­ kreipti į miesto centrą pagalbinėmis gat­ vėmis.

Aušros ir Geležinkelio gatvių sankryžos vizualizacija

2016/1 LIETUVOS KELIAI

35

aKTUALIJOS

Sankryžoje Aušros gatvė eina po geležinkelio viaduku

Rekonstruota Aušros gatvė

Aušros ir Geležinkelio gatvių sankryža

36 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Esama trišalė Aušros ir Geležinkelio gatvių sankryža rekonstruota į dviejų ly­ gių sankryžą: dvi vidinės Geležinkelio g. eismo juostos iškeliamos virš Aušros g., įrengiant estakadą. Automobilių srautas Geležinkelio g. važiuoja nepertraukia­ mai. Važiuojantys Aušros g. praleidžia­ mi po geležinkelio viaduku (įrengtas pa­ gal „Rail Baltica“ projektą), naujai pasta­ tyta estakada. Estakados ilgis su prieigo­ mis – 180 m, plotis – 9 m.

Eismui iš Aušros g. į Geležinkelio gatvę stoties link (ir priešinga kryptimi) nutiesta atskira jungtis lengvajam trans­ portui. Naujai pastatytoje Aušros g. tęsi­ nio sankirtoje su Javonio skg. įrengta ma­ žoji žiedinė sankryža. Ji užtikrina saugius posūkio manevrus, taip išvengiama pa­ vojingų greičių besikertančių eismo srau­ tų zonoje. Žiedinė sankryža įrengta su keturiomis įvažomis. Saugiam pėsčiųjų eismui užtikrinti įrengti šaligatviai (ilgis – 353 m, plotis – 1,5 m), grįsti trinkelės, ir iškiliosios pėsčiųjų perėjos.

Transporto mazge paklota nauja as­ falto danga, rekonstruotos esamos nuo­ važos. Eismo saugumui užtikrinti pavo­ jingose transporto mazgo vietose įreng­ ti apsauginiai kelio atitvarai, šviesogrą­

aKTUALIJOS žiai iškilieji ženklinimo elementai (katės akys), kryptinis perėjų apšvietimas. Atlik­ tas gatvių vertikalus ir horizontalus ženk­ linimas, įrengtos kitos eismo saugumo priemonės. Po šios sankryžos rekonstruk­ cijos pagerėjo gatvių infrastruktūra, už­ tikrintas greitas, saugus ir efektyvus su­ sisiekimas Aušros ir Geležinkelio gatvių sankryžoje, pėstieji yra saugesni.

P. Armino ir Geležinkelio gatvių sankryžos vizualizacija

P. Armino ir Geležinkelio gatvių sankryžos rekonstravimas Rekonstruojama P. Armino gat­vės sankryža su geležinkeliu yra Marijampo­ lės miesto pietuose. Valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 182 Marijampolė–Liud­ vinavas–Krosna Marijampolės mieste su­ tapatintas su P. Armino g. Krašto reikš­ mės kelias Nr. 182 Marijampolė–Liudvi­ navas–Krosna tiesiogiai kerta minėtą san­ kryžą su geležinkeliu.

Sankryžos eismo intensyvumas sie­ kia 14 630 automobilių per parą.

2007–2013 m. sankryžoje užfiksuo­ ta 11 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu 2 eismo dalyviai buvo sužeisti. Žiedinė sankryža įrengiama žemiau esamo važiuojamosios dalies lygio. Įren­ gus atramines sienutes, privažiavimas

prie gyvenamųjų namų ir pėsčiųjų takai paliekami esamame lygyje. Šios sankry­ žos įrengimas tiesiogiai susijęs su „Rail Baltica“ geležinkelio viaduku. Viadukas yra pastatytas: įrengta geležinkelio kons­ trukcija, rekonstruoti inžineriniai tinklai, tačiau nebuvo įrengta po juo susisiekimo infra­struktūra (gatvė ir šaligatviai abiejose gatvės pusėse). P. Armino g. išilginis pro­ filis įrengtas derinantis prie „Rail Baltica“ geležinkelio, pagal kurį vertikalus aukš­ čio gabaritas tarp geležinkelio viaduko apačios ir važiuojamosios P. Armino g. aukščiausio dangos taško yra 5,50 m.

Pėsčiųjų eismas po geležinkelio via­ duku organizuojamas tik vakarinėje pu­ sėje, kurioje įrengtas šaligatvis (lygiagre­ čiai P. Armino g.). Įgyvendinus abu projektus, dviejų ly­ gių sankryžos ir „Rail Baltica“ geležinke­ lio viaduko, Armino g. sankryžos trans­ por­to mazgas veiks kaip vientisa siste­ma, automobilių transporto, pėsčiųjų ir trau­ kinių eismas vyks skirtinguose lygiuose.

P. Armino ir Geležinkelio g. eismo juostos įgilinamos (ties geležinkelio via­ duku – iki 8,0 m, o vertikalus aukščio ga­ baritas tarp gatvės važiuojamosios da­

Statybos darbai Geležinkelio gatvėje

2016/1 LIETUVOS KELIAI

37

aKTUALIJOS lies dangos aukščiausio taško iki geležin­ kelio viaduko perdangos žemiausio taš­ ko yra 5,50 m). Privažiavimai prie gy­ venamųjų namų įrengti esamame lygy­ je, išgrindžiant juos trinkelėmis ir nusta­ tant juos kaip žemesnės kategorijos vie­ nos krypties eismo gatves miesto gatvių tinkle, skirtas mišriam pėsčiųjų ir moto­ rizuotam eismui, kur pėstieji turi eismo pirmenybę.

P. Armino ir Geležinkelio gatvių sankryžoje įrengta dviejų eismo juos­ tų „turbo“ tipo žiedinė sankryža. Ji nuo esamo paviršiaus įgilinta ašyje iki 4,60– 6,30 m. Privažiavimas prie gyvenamų­ jų namų, esančių P. Armino g. ir Gele­ žinkelio g., suformuotas vienpusio eis­ mo mišraus pėsčiųjų ir motorizuoto eis­ mo gatve 4,0 m pločio esamame lygyje. Įvažiuoti į Marijampolės cukraus fab­riko teritoriją nuo P. Armino gatvės suprojektuotas naujas jungiamasis kelias su automobiliniu viaduku ir automobilių stovėjimo aikštele. Jungiamasis kelias iki įvažos į autotransporto svėrimo aikštelę suprojektuotas 10 m pločio danga, šalia palikta eismo juosta, skirta žemės ūkio technikai stovėti. Toliau už šios įvažos jungiamojo kelio dangos plotis – 7,0 m.

Pėsčiųjų eismas, kertantis P. Armino ir Geležinkelio gatvių sankryžą, vyks virš sankryžos įrengtu pėsčiųjų viaduku. San­ kryžos prieigose pėsčiųjų šaligatviai at­ skirti nuo autotransporto važiuojamosios dalies atramine sienute, suteikiančia ga­ limybę šali­gat­vius įrengti skirtinguose ly­ giuose ir taip pagerinti pėsčiųjų saugu­ mą, atskiriant motorizuoto eismo srautus nuo pėsčiųjų skirtinguose lygiuose.

Ties įvažiavimais ir išvažiavimais į mišraus eismo gatves, skirtas privažiuoti prie privačių namų valdų (Geležinkelio ir P. Armino g.), įrengiami penki greičio mažinimo kalneliai. Matomumui page­

P. Armino ir Geležinkelio gatvų sankryžoje įrengiamas vandentiekis ir lietaus nuotakynė, statomos siurblinės

rinti Geležinkelio g., išvažiuojant iš Kros­ nos g. bei P. Armino g. centro link, bus įrengti sferiniai veidrodžiai.

Pėsčiųjų takai pritaikyti žmonių su negalia judėjimui, t. y. perėjimai per pa­ grindinį kelią ir nuovažų tako danga su kelio bortais nužeminti iki 20 mm aukš­ čio virš kelio dangos lygio. Pėsčiųjų ta­ kui kertant nuovažas ir važiuojamąją ke­ lio dalį, įrengiamos neregių sistemos iš taktilinių trinkelių. Pėsčiųjų viaduko pra­ ėjimo pločio gabaritas yra 3,0 m, aukš­ čio gabaritas – 2,5 m. Įrengtą automo­ bilinį viaduką sudaro įtempto gelžbeto­

nio sijinė perdanga, atremta ant polinių atraminių sienų, viaduko ilgis – 23,0 m, važiuojamosios dalies asfalto dan­ gos plotis – 7,0 m, eismo juostų plotis – 2 x 3,0 m. Sankryžos prieigų galuose įrengtos triukšmą mažinančios užtvaros.

Atraminių sienų bendras ilgis – 1 003 m.

Gedimino, Geležinkelio ir Stoties ga­ tvių bei Aušros ir Geležinkelio gatvių san­ kryžos atidarytos eismui gegužės 27 d., o P. Armino ir Geležinkelio gatvių sankry­ žoje dar vyksta dideli statybos darbai.

Vilius Matulevičius UAB „Alkesta“ projektų vadovas

Construction of Intersections in Marijampolė

By V. Matulevičius In the Marijampolė City reconstruction of three intersections with the railway are coming to an end. The project is related to the European gauge railway line Rail Baltica.

The grade-separated intersections with Gedimino, P. Armino and Aušros streets are original. The underground pedestrian crossing under the railway in the crossing of Saulės and Geležinkelio streets is also interesting.

After completion of construction and reconstruction works connection with the city centre will be improved for pedestrians as well as vehicles. Besides, this project attracted and will attract to Marijampolė a huge amount of investments – about EUR 37 million which will be used not only for the reconstruction of the above mentioned intersections but also for a number of other streets. These are funds of the Road Development and Maintenance Programme

38 2016/1

LIETUVOS KELIAI

of EU Structural Funds. The main transport artery of the eastern part of Marijampolė is the main road A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė which in the city territory joins the Gedimino street. This street, running through an industrial region and the blocks of private residential houses, ensures the link with the city centre. It is used by transit transport, suburb residents and citizens.

A roundabout is designed at a lower level of the current carriageway and with the use of retaining walls the access to the residential houses and the traffic of pedestrians will remain at the existing level.

The tunnel-type viaduct is of frame structure. It consists of vertical reinforced concrete poles rigidly connected with the monolithic reinforced concrete span structure.

At the end of intersection accesses the noise barriers will be installed to protect local residents from traffic-generated noise.

TECHNOLOGIJOS

Kelių infrastruktūros statybos ateitis – išmaniosios technologijos Jau nebe pirmus metus Lietuvoje galima išgirsti kalbas apie skaitmeninės statybos diegimą, jos efektyvumą ir reikalingumą. Šiandien tai gali atrodyti kažkas nauja ir neįtikėtina, tačiau tai tas pat kaip pereiti nuo skaitliukų prie kompiuterių. Transporto kelių infrastruktūros statybos sektorius ateityje neįsivaizduojamas be išmaniųjų technologijų, tokių kaip 3D sistemos, diegimo. Visgi galime pasidžiaugti, kad jau ir šiandien Lietuvos keliai tiesiami naudojant išmaniąją 3D techniką.

Išmaniųjų 3D mechanizmų nauda Automatinių ir indikacinių 3D ma­ šinų valdymo sistemų efektyvumu ir naudingumu įsitikino AB „Kauno til­ tai“. Šiuo metu bendrovė turi didžiau­ sią techninį išmaniųjų 3D mechanizmų parką Lietuvoje.

Pirmą kartą apie šias naujoves AB „Kauno tiltai“ prabilo, kai Lietuvoje dar net nebuvo svarstoma apie skaitme­ ninės statybos diegimą. Nuo 1999 m. įmonė pradėjo dirbti su frezomis, kurios turėjo įdiegtą 3D įrangą, o 2012 m. įsi­ gijo ir žemės darbams skirtą įrangą.

Išmaniosios 3D technologijos procesai

Pasak bendrovės vadovo Aldo Ru­ sevičiaus, svarstyti apie naujas techno­ logijas paskatino siekis išlikti konkuren­ cingiems statybų sektoriaus rinkoje, ku­ rioje milžiniška konkurencija, ir noras padidinti savo tempus tam tikrų atlieka­ mų darbų statybos objektuose. „Situacija Lietuvos transporto inf­ rastruktūros rinkoje yra labai sudėtinga.

Joje veikia ir dirba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonės, todėl, norėdami kon­ kuruoti su šiomis įmonėmis, visada sie­ kiame būti pranašesni. To siekiame in­ vestuodami tiek į darbuotojų kvalifika­

cijos kėlimą, technikos parką, tiek tai­ kydami naujausias statybų technologi­ jas, optimizuodami statybų procesus, sąnaudas ir panašiai“, – dėstė priežas­ tis, lėmusias 3D diegimą įmonėje, Aldas Rusevičius.

AB „Kauno tiltai“ jau daug me­ tų dirba su mechanizmais, kuriuose yra įdiegta 3D įranga. Bendrovės Gamybos ir mechanizacijos departamento direk­ toriaus Henriko Hoferto teigimu, šiuo metu įmonės darbas jau nebeįsivaiz­ duojamas be 3D įrangos. „Prisijaukinus ir įsisavinus šią tech­ nologiją, šiuo metu jau jaučiamas jos trūkumas. Matome poreikį plėsti techni­ kos parką, dirbantį su 3D technologija.

Matome akivaizdžią naudą darbų koky­ bei, spartai ir išteklių taupymui. Taip pat pastebime, kad pasikeitė ir darbų plana­ vimas. Siekiame, kad visi objektai bū­ tų įgyvendinti naudojant šią technologi­ ją“, – sakė H. Hofertas.

Statybos procesų perkėlimas į skaitmeninę erdvę Nuo antro 2015 m. pusmečio AB „Kauno tiltai“ pradėtas eksploatuoti pla­ taus mąsto 3D statybos procesų valdy­ mo sprendimas šiandien yra vieninte­ lis tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių ke­ lių statybos rinkoje. Į sprendimo sudėtį įeinančios TOPCON 3D mechanizmų valdymo sistemos ne tik prisideda prie kelių infrastruktūros objektų statybos, bet ir realiu laiku registruoja bei siun­ čia išpildomąją informaciją į bendrovės ­SITELINK3D serverių „debesį“. Šiandien AB „Kauno tiltai“ naudo­ jamas skaitmeninis statybos procesų valdymas atitinka BIM (liet. statinio in­ formacinis modeliavimas) skaitmeninės statybos standartus.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

39

TECHNOLOGIJOS

Vilniaus vakariniame aplinkkelyje AB „­Kauno tiltai“ kelininkai darbuojasi su ­mechanizmais, kuriuose įdiegta 3D įranga Bendrai visų mechanizmų atlieka­ mą išpildomosios informacijos registra­ ciją galima būtų įvardinti kaip vieną iš geodezinės statinio informacijos surin­ kimo priemonių, pakeičiančių klasiki­ nius geodezinius matavimo metodus.

Pritaikius šią metodiką, atliekant kelio konstrukcijos sluoksnių įrengimą ir duo­ menų apie įrengtą statinį registravimą, didžiąja dalimi gali būti eliminuojamas brangių ir laikui imlių periodinių geode­ zinių matavimų poreikis. „Debesų“ serveriuose kaupiama iš­ pildomoji informacija gali būti apdoro­ jama nedelsiant arba po to, kai buvo at­ likti numatyti darbai. Remiantis sukaup­ ta išpildomąja informacija, galima kur­ ti jau pastatyto kelio modelius, kontro­ liuoti darbų eigą, vertinti medžiagų po­ reikį, skaičiuoti mechanizmų darbų nor­ mas, atlikti periodinį projektinių nuo­ krypių vertinimą, lyginti projektinius ir faktinius panaudotų ar išvežtų medžia­ gų kiekius, analizuoti plentvolių prava­ žiavimus, temperatūrų režimų ir kitus gamybai aktualius duomenis. Visa ši in­ formacija iš bendrovės statybos objek­ tuose esančių mechanizmų keliauja tie­ siai į serverių „debesį“, kur centralizuo­

tai apdorojama ir valdoma, tam tiks­ lui pasitelkus SITELINK3D elektroninių paslaugų įrankius. Galiausiai tiek nau­ jai pasiekiami informacijos pjūviai, tiek šios informacijos analizės instrumentai suteikia bendrovei visiškai naujų gali­ mybių, planuojant ir vertinant gamybos pajėgumus, darbų tempą, o svarbiau­ sia – nepriklausomai nuo vietos ar laiko gauti atsakymą apie darbų kokybę.

AB „Kauno tiltai“ pirmos kelių tie­ simo aikštelės vadovas Modestas Urbo­ navičius patvirtino įsigytos naujos 3D įrangos naudingumą: „Ši įranga tikrai labai palengvina darbą. Atsirado dides­ nis darbo tempas, nuėmė šiek tiek krū­ vio nuo darbų vykdytojų. Dabar, dar­ buotojams tikrinant aukščius, užten­ ka patikrinti tik tam tikrus taškus, nebe­ reikia visoje trasoje rankomis matuoti aukščių. Darbo našumas išaugo į aukš­ tesnį kokybės lygį.“ Šias 3D technologijas bendro­ vei „Kauno tiltai“ padeda įsisavin­ ti UAB „S-Group Lietuva“. Pasak UAB „S-­Group Lietuva“ mechanizmų valdy­ mo sprendimų projekto vadovo ­Lino Ma­ciu­levičiaus, jau keletą metų visame pasaulyje pastebimi pokyčiai kelių sta­

tybos rinkoje sąlygoti tiek ekonominių veiksnių, tiek inžinerinių užduočių su­ dėtingumo. „Šios aplinkybės skatina dauge­ lio šalių kelių direkcijas ir kelių staty­ bos bendroves tobulinti vidaus proce­ sus, plečiant darbų kokybės bei našumo valdymo skaitmeninių technologijų in­ tegravimą į šių procesų suvaldymą. Taip siekiama efektyviau kontroliuoti statinio raidą kiekvienoje jo gyvavimo stadijoje, pradedant nuo ankstyvosios planavimo, projekto rengimo stadijos iki skaitmeni­ nio kelio projekto modelio perdavimo į 3D sistemų valdomus mechanizmus ir grįžtančios išpildomosios informacijos panaudojimo eksploatacinėms užduo­ tims. Kaip šių pokyčių geros praktikos pavyzdžius galima paminėti šiuo metu Vokietijos vyriausybės remiamus „Auto­ BauLog” ir „SMARTSite” projektus, ku­ riuose glaudžiai bendradarbiauja užsa­ kovo institucijos, rangovai ir universite­ tų laboratorijos”, – situaciją komentavo L. Maciulevičius.

Ieva Paliliūnienė AB „Kauno tiltai“ atstovė ryšiams su visuomene

The Future of Road Infrastructure Construction Sector – Intelligent Technologies

By I. Paliliūnienė The effectiveness and usefulness of the automatic and indicative 3D machinery control systems has been acknowledged by the company Kauno tiltai AB. At present, the company has the largest technical fleet of intelligent 3D machinery in Lithuania. In 1999, the company started working with the mills equipped with the 3D equipment, and in 2012 the company acquired machinery necessary for the earthworks.

Situation in the transport infrastructure market of Lithuania is very important. The market involves not only Lithuanian but also foreign companies, therefore in order to compete with those companies we always seek to take precedence. This will be achieved by means of investing into the training of the staff, the technical fleet, the use of the newest construction technologies and optimization of construction processes, costs, etc.

40 2016/1

LIETUVOS KELIAI

2016/1 LIETUVOS KELIAI

41

aKTUALIJOS

Kada „Via Baltica” nebus vadinama „mirtininkų keliu“?

Nuo Lenkijos sienos pietuose iki Latvijos sienos šiaurėje besidriekianti magistralė „Via Baltica“ yra viena svarbiausių Lietuvos tranzito arterijų, kuria juda didžiuliai ir kasmet augantys krovininio transporto srautai. Mirties keliu pramintos magistralės plėtra ir jos rekonstrukcija vyksta jau daugelį metų, tačiau šiandien šio kelio priežiūrai ir plėtrai skiriamo finansavimo sunkiai užtenka net esamai kelio būklei palaikyti.

42 2016/1

LIETUVOS KELIAI

ar neseniai baisėjomės keliais Lenkijoje, o dabar jau turime prikasti liežuvį – lenkai ne tik yra numatę finansavimą „Via Baltica“ trasos nuo Varšuvos iki Lietuvos pasienio modernizavimui į keturių juostų magistralę, bet jau ir pradėjo darbus, kuriuos tikisi užbaigti 2020–2022 m. Tuo tarpu Lietuvoje modernizavimo darbai pirmiausia stringa dėl pinigų stokos, pagalius į ratus kaišioja ir iki galo neišspręstos žemės nusavinimo problemos.

aKTUALIJOS „Jei nenorime būti atskirti nuo pasaulio ir norime išlikti tranzitine šalimi, kurioje saugu važiuoti tiek pravažiuojantiems, tiek vietiniams vairuotojams, turime rasti pinigų ir padaryti viską, kad iki 2025-ųjų modernizuotume magistralės „Via Baltica“ trasą nuo Kauno iki Kalvarijos pasienio posto“, – pabrėžia Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis.

Anot jo, tuomet nuo pat Vilniaus, trasą Vilnius–Kaunas pavertus automagistrale, iki Varšuvos, jei kaimynai lenkai įgyvendins savo planus, būtų galima puikiai susisiekti su visa Europa ir Lietuva „Via Baltica“ žemėlapyje neliktų juodąja skyle.

Praėjusių metų rudenį pradėtas pirmasis kelio Kaunas–Marijampolė– Suvalkai remonto darbų etapas. Šiuo metu kelininkai darbuojasi Kauno rajone esančiuose kelio ruožuose nuo 17,34 iki 23,40 km dešinėje pusėje ir nuo 21,84 iki 23,40 km kairėje pusėje. Šios atkarpos netrukus virs automagistralėmis. Čia numatyta perdaryti vieno lygio sankryžas, pastatyti pėsčiųjų viadukus Stanaičiuose ir Juragiuose, taip pat viaduką virš geležinkelio Mauručiuose bei tunelinį viaduką, įrengti triukšmą slopinančias sieneles ir kelio apšvietimą. Šiuo metu jau tiesiamas jungiamasis kelias, dygsta būsimas viadukas, kuriuo žmonės galės saugiai pereiti per automagistralę.

Darbus planuojama baigti kitų metų vasarą.

Kelininkų technika netrukus suvažiuos ir į A5 kelio ruožą Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur per pusantrų metų planuojama rekonstruoti dešimties kilometrų atkarpą. Ją įrengs konkursą laimėjusi „Alkesta“.

Per pusantrų metų kelininkai planuoja rekonstruoti tokio pat ilgio kelio ruožus, esančius Prienų (23,40– 35,40 km) ir Marijampolės (45,15– 56,83 km) rajonuose. Rengiamas specialusis planas, projektiniai pasiūlymai atkarpą nuo Kalvarijos iki pasienio punkto, einančią per saugomas teritorijas, tiesti nauja trasa. Tačiau lėšų šiems darbams kol kas nėra.

Rekonstrukcijos darbai jau suplanuoti ir visame kelio A10 Pane-

Egidijus Skrodenis: „Jei nenorime būti atskirti nuo pasaulio ir norime išlikti tranzitine šalimi, kurioje saugu važiuoti tiek pravažiuojantiems, tiek vietiniams vairuotojams, turime rasti pinigų ir padaryti viską, kad iki 2025-ųjų modernizuotume „Via Baltica“ kelio trasą nuo Kauno iki Kalvarijos pasienio posto.“ vėžys–Pasvalys–Ryga ruože (nuo 9 iki 66,1 km), kelio A17 (Panevėžio aplinkkelis) ruože nuo 0,68 iki 22,23 km, kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo 8,32–87,86 km.

E. Skrodenio teigimu, „Via Baltica“ projektas stringa ne tik dėl lėšų trūkumo, bet ir dėl nuolat kylančių žemės nusavinimo problemų. Kelininkai negali pradėti darbų, kol nesibaigia teismo procesai. Tuo tarpu Lenkijoje strategiškai svarbių transporto infrastruktūros projektų nestabdo teismuose dulkantys nesutari-

mai dėl valstybės poreikiams paimtos ­žemės.

Gavus sprendimą tiesti kelią, žemės sklypai atitenka valstybės reikmėms. Jei žemės savininkai nesutinka su žemės įvertinimu, ginčas keliauja į teismą, tačiau statybų darbai nestabdomi ir toliau tęsiami, kol ginčas nagrinėjamas teisme.

Ginčo objektas tuomet yra ne žemės sklypo nusavinimas, o tik išmokos dydis.

Aušra Pocienė

When will Via Baltica Lose its Name as the Road of Death?

By A. Pocienė The Via Baltica motorway, running from the Polish border in the south to the Latvian border in the north, is one of the most important transit arteries in Lithuania carrying large and annually growing heavy traffic flows. Development and reconstruction of the motorway, called the road of death, has been continuing for many years, however, the current funds allocated for the maintenance and development of this road is hardly suffice to preserve the current condition.

In the autumn of last year the first stage of repair works of Kaunas–Marijampolė–Suwalki road was started. Currently, the works are carried out in the road sections of Kaunas district from 17.34 to 23.40 km on the right side and from 21.84 to 23.40 km on the left side. Those sections will shortly meet the requirements of the motorway.

The road machinery will soon be brought to the A5 road section in Kazlų Rūda Municipality where in a year and a half the section of ten kilometres is planned to be reconstructed. The works will be implemented by the company Alkesta UAB which successfully won the tender.

Reconstruction works have been already planned on the entire road A10 Panevėžys–Pasvalys–Riga section (from 9 to 66.1 km), road A17 (Panevėžys by-pass) section from 0.68 to 22.23 km, road A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai section from 8.32 to 87.86 km.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

43

aKTUALIJOS

Žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimas 2015–2017 metais Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. sausio 14 d. pasirašė susitarimą dėl žvyrkelių, esančių kaimo (iki 1 tūkst. gyventojų) vietovėse ir skirtų vietiniam susisiekimui, rekonstravimo. LAKD yra atsakinga už paraiškų teikimą paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti ir projektų įgyvendinimo koordinavimą.

44 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Žvyrkelių asfaltavimo per gyvenvietes programa buvo parengta atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu rajoninių kelių su žvyro danga yra net 7 225 km, iš kurių, pagal 2013 ir 2014 m. rajoninių kelių su žvyro danga tyrimų rezultatus, 87 proc. netenkina minimalių reikala­ vimų.

Dėl blogos kelių būklės 2014 m. rajoninių kelių ruožuose su žvyro danga dėl pavasario polaidžio eismas buvo ribojamas 3 440 km (47 proc. nuo bendro rajoninių kelių su žvyro dan-

aKTUALIJOS ga ilgio), kai 2013 m. tokių kelių buvo 2 792 km (38 proc. nuo bendro rajoninių kelių su žvyro danga ilgio). Kelių ruožų, kuriuose eismas pavasario polaidžio metu, priklausomai nuo žiemos, buvo ribojamas, per vienerius metus padaugėjo 9 proc. (648 km). Esant tokiai situacijai, kyla grėsmė, kad dar labiau bus apribotos kaimo vietovėse gyvenančių žmonių ir verslo subjektų susisiekimo galimybės.

Numatomi asfaltuoti žvyrkeliai buvo parinkti atsižvelgiant į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastuktūrą“ veiklos „Parama vietiniams keliams“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytus šiuos projektų vertinimo atrankos kriterijus: • numatomo rekonstruoti kelio arba jo ruožo vidutinis metinis paros eismo intensyvumas; • kaimo vietovėje, kurioje planuojama rekonstruoti kelią arba jo ruožą, gyventojų skaičius; • kelių su žvyro danga savivaldybėje kiekis.

LAKD 2015 m. II ketvirtį Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 159 objektų paraiškas paramai pagal minėtą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą gauti. Parama buvo skirta 118 objektų. 2016–2017 m., panaudojant iki 14,3 mln. eurų ES paramos, planuojama Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose išasfaltuoti apie 115 km žvyrkelių.

Vadovaujantis įgyvendinimo taisyklių projekto 13 punkto reikalavimu, didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 200 000 eurų su PVM, todėl, sudarant žvyrkelių sąrašą, pirmiausia buvo parenkami mažos vertės objektai.

Išasfaltavus žvyrkelius, bus užtikrintas patogus gyventojų susisiekimas su gyvenviečių ir rajonų centrais, pagerės šalia gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygos, itin sumažės transporto priemonių keliamas neigiamas poveikis aplinkai, taip pat sumažės infrastruktūros

Eil. Nr.

Regionas

Bendras asfaltuojamų ruožų ilgis

1

Alytaus

6,05 km

2

Kauno

17,79 km

3

Klaipėdos

16,20 km

4

Marijampolės

8,10 km

5

Panevėžio

10,84 km

6

Šiaulių

12,07 km

7

Tauragės

11,36 km

8

Telšių

11,19 km

9

Utenos

14,06 km

10

Vilniaus

7,65 km

Iš viso priežiūros ir transporto priemonių eksploatacinės išlaidos, sutrumpės transportavimo laikas.

LAKD 2016 m. vasario 10 d. paskelbė 10 viešųjų pirkimų žvyrkelių (117 objektų) per gyvenvietes techniniams projektams parengti ir asfaltuoti. Vokų su pasiūlymais atplėšimo datos buvo numatytos 2016 m. kovo 22–23 d.

Tačiau 2016 m. kovo 7 d. viešųjų pirkimų vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros buvo sustabdytos pa-

115,30 km gal Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. kovo 4 d. raštą Nr. 4S-669. Šiai tarnybai 2016 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 4S-1122 pateikus pirkimo dokumentų vertinimo išvadas, LAKD nustatė naujas vokų su pasiūlymais atplėšimo datas – 2016 m. birželio 8–9 d.

Remigijus Lipkevičius LAKD Finansinės paramos projektų ­administravimo skyriaus vedėjas

Paving of Gravel Roads through Urban Areas in 2015–2017

By R. Lipkevičius The programme of paving of gravel roads through urban areas was prepared given the fact that at present the regional roads with gravel pavement make even 7,225 km, from which 87 percent, based on 2013 and 2014 research results, do not satisfy the minimum requirements.

Due to a poor condition of roads in the year 2014 the traffic on regional gravel roads due to spring flood was restricted on 3,440 km (47 percent from the total length of regional gravel roads), whereas in 2013 the length of such roads was 2,792 km (38 percent from the total length of regional gravel roads). The amount of road sections where during spring flood the traffic was restricted has increased by 9 percent within one year (648 km). In this situation there is a danger that transport and communication possibilities for people living in rural areas and business operators will be even more restricted.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

45

technologIJOS

Pėsčiųjų viadukas magistralėje A2 ties Ukmerge Sparčiai baigiami darbai magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 72,18 km, šalia Žemaitkiemio sankryžos ties Ukmerge. Avaringame ruože iškilo vienintelis magistralėje pėsčiųjų viadukas.

Du galingi kranai perdangą pakėlė į ­reikiamą aukštį ir lėtai pasuko 90° kampu

46 2016/1

LIETUVOS KELIAI

ėsčiųjų viaduko perdanga ties Žemaitkiemio sankryža magist­ralės A2 Vilnius–Panevėžys 72,18 kilometre ant įrengtų atramų buvo užkelta naktį iš balandžio 28 į 29 d. Tuo metu eismas magistralės ruože ties Ukmerge buvo draudžiamas. „Užkėlimas buvo planuojamas naktį iš balandžio 28 į 29 d., jei nebūtų stipraus vėjo. Esant stipriam šoniniam vėjui, buvome numatę ir du atsarginius variantus: naktį iš 29 d. į

30 d. ir naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d.“, – informavo AB „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Jevgenijus Šaškovas.

Plieninės viaduko konstrukcijos pa­g amintos gamykloje Lenkijoje ir į Liet­uvą, tiesiog į statybvietę magistra­lė­je, sėkmingai atgabentos 2016 m. ko­vo 21 d. Perdangos segmentai tar­pu­savyje sujungti suvirinant statyb­vie­tėje. Visa 58 m ilgio, 77 t svorio perdanga buvo pakelta ant atramų.

technologIJOS 58 m ilgio, 77 to svorio viaduko perdanga ant paruoštų atramų buvo keliama dviem kranais. Kol kranai buvo montuojami ir rengiami darbui, eismas magistrale A2 buvo tik ribojamas, automobilių srautas reguliuojamas. Apylanka per Ukmergės miestą eismas buvo nukreiptas tik viaduko perdangos užkėlimo darbų metu. Užkėlimo procesas truko beveik 3 valandas.

Bendrovė „Panevėžio keliai“ 2016 m. kovo viduryje atnaujino svarbaus projekto magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys, ties Žemaitkiemio sankryža Ukmergės rajone, darbus. Magistralinio kelio 72,18 kilometre iškilo šiuolaikiškas pėsčiųjų viadukas.

Projektas ties Žemaitkiemio sankryža apima pėsčiųjų viaduko per magistralę A2 avaringame ruože statybą, magistralės platinimą, įrengiant greitėjimo ir lėtėjimo juostas, jungiamųjų kelių abiejose kelio pusėse ir dviejų žiedinių sankryžų įrengimą.

Iš viso darbai vykdomi arba vykdyti magistralės ruože, kurio bendras ilgis – 1,223 km.

Viadukas skirtas pėsčiųjų saugumui užtikrinti, šiems kertant judrią magistralę

Perdangą pastačius ant nuolatinių atramų, dar dvi valandas vyko jos tvirtinimo darbai ir kranai buvo patraukti nuo važiuojamosios dalies

2016/1 LIETUVOS KELIAI

47

technologIJOS 2015 m. atlikti žemės sankasos pėsčiųjų viadukui įrengti darbai, įrengta 3,5 tūkst. m drenažo tinklų.

Baigti įrengti lietaus nuotekų tinklai: paklota 1 090 m tinklų. Taip pat atlikti dviejų žiedinių sankryžų ir atraminės sienutės įrengimo darbai. Tiesiamų naujų jungiamųjų kelių vietoje ir žiedinių sankryžų vietoje, rengiant šalčiui atsparų sluoksnį, baigtas rengti smėlio pasluoksnis (10,5 tūkst. m3). Įrengiant kelio konstrukciją, paklotas skaldos pagrindas, kurio plotas siekia 16,5 tūkst. m2.

2015 m. pabaigoje įrengta asfaltbetonio danga kairėje magistralės A2 pusėje, važiuojant nuo Vilniaus, ir dalyje jungiamųjų kelių, statomų magistralės dešinėje pusėje. Asfaltbetonio danga įrengta ir statomoje 2,5 tūkst. m2 ploto poilsio aikštelėje. Kairėje pusėje paklota 8,5 tūkst. m2 dangos su viršutiniu sluoksniu, jungiamuosiuose keliuose – 6,5 tūkst. m2. Apatinį asfaltbetonio sluoksnį „Panevėžio keliai“ įrengė išplatintoje dešinėje magistralės pusėje, nuo Žemaitkiemio sankryžos iki tilto per Šventosios upę.

Būsimojo pėsčiųjų viaduko vietoje dar praėjusiais metais pastatytos viaduko atramos. Pėsčiųjų viaduko atramų pamatai pastatyti dviejų tipų: gręžtiniai ir gilieji. Pagrindinės atramos įrengtos iš monolitinio betono, o pandusų ir laiptatakių atramos – plieninės.

Minėti darbai – tai projekto „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m. TEN–T keliuose. I etapas. Sutartis Nr. 2“ dalis. Darbus bendrovė „Panevėžio keliai“ vykdo vadovaudamasi 2015 m. kovo 24 d. sutartimi su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kiti projekto darbai, diegiant magistraliniuose keliuose šiuolaikiškas eismo saugumo priemones, vykdyti Pasvalio rajone. Bend­ra sutarties kaina su PVM – 7 milijonai eurų.

Rasa Čepienė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene

48 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Ties Žemaitkiemio sankryža statomas pėsčiųjų viadukas, platinama magistralė, įrengiami jungiamieji keliai bei dvi žiedinės sankryžos

Vizualizacijoje – jau baigto objekto vaizdas nuo Vilniaus pusės

Pedestrian Viaduct on the Motorway A2 near Ukmergė

By R. Čepienė A superstructure of the pedestrian viaduct at Žemaitkiemio intersection in 72.18 km of the motorway A2 Vilnius–Panevėžys was lifted on the bearings at night from 28 to 29 April.

The 58 metres long, 77 tonnes weight a superstructure of the viaduct was lifted on the bearings by two cranes. During the time when the cranes were mounted and prepared for the operation the traffic on the motorway A2 was only restricted.

The project at Žemaitkiemio intersection includes construction of the pedestrian viaduct in a highaccident motorway section, widening of the motorway by erecting acceleration and deceleration lanes, construction of connecting roads on both sides of the motorway and of two roundabouts.

The total length of the motorway where the works are implemented or were implemented is 1.223 km.

In 2015, the subgrade of pedestrian viaduct was constructed, 3.5 thousand metres of drainage networks were laid, and 1 090 m of rainwater run-off networks. Also, construction of two roundabouts and a retaining wall was executed.

The steel structures of the viaduct were produced in the Polish factory and transported to Lithuania straight to the construction site on 21 April 2016. The superstructure segments were connected with each other by welding them on site. The entire 58 metres long and 77 tonnes weight superstructure was lifted on the bearings.

TECHNOLOGIJOS

Moderni technologinė linija „Klovainių skaldoje“ AB „Klovainių skalda“ – viena ­ idžiausių skaldos gamintojų Lietud voje, nuolat atnaujina ir tobulina savo ­gamybos technologines linijas.

2016 m. bendrovė įdiegė ­naują, modernią technologinę liniją granito skaldai gaminti, kuri užtikrins aukštą produkcijos kokybę. Aukšta kokybė – bendrovės prioritetas.

Naujoji technologinė linija išplės iki šiol Šiaurės Lietuvos regione mažai vystytą granito skaldos gamybą.

Naujos technologinės linijos gaminiai • Gaminamos skaldelės: fr. 0–2 mm, fr. 2–5 mm, fr. 0–5 mm, fr. 5–8 mm, fr. 8–11 mm, fr. 11–16 mm; • tiksli atskirų frakcijų granulometrinė sudėtis; • visa produkcija plaunama; • gamybinis pajėgumas – 150 tonų per valandą; • technologinė linija visiškai automatizuota; • visa produkcija sertifikuota.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

49

aKTUALIJOS

Pirmosios žiedinės sankryžos Biržuose statybų pradžia 2016 m. gegužės 13 d., penktadienio, popietę buvo iškilmingai įrengtas simbolinis geodezinis ženklas reperis, kuriuo vadovaujantis bus matuojamas Biržų mieste statomos pirmosios žiedinės sankryžos elementų aukštis. Išorinis žiedinės sankryžos skersmuo – 24 metrai.

Žiedinė sankryža šiuo atveju yra tinkamiausias kompleksinis sprendimas, siekiant užtikrinti eismo saugumą dviejose, viena šalia kitos esančiose, sankryžose Biržų mieste. Tai – kelio Biržai– Raubonys sankirta su krašto keliu Biržai–Vabalninkas, ir kelio Biržai–Raubonys sankirta su keliu Biržai–Germaniškis. Pastačius žiedinę sankryžą, bus galima saugiai vykti Pabiržės miestelio ir magistralės „Via Baltica“ kryptimi, saugiai pasukti Vabalninko ir Germaniškio kryptimis, taip pat sėkmingai pasiekti Biržų miesto centrą ir Biržų pilį.

Įrengiamas simbolinis geodezinis ženklas reperis. Iš kairės: AB „Panevėžio keliai“ valdybos pirmininkas K. Balčėtis, Biržų meras V. Valkiūnas, susisiekimo ministras R. Sinkevičius ir kt.

50 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Žiedinė sankryža yra nulinis taškas, kuriame pradedami skaičiuoti svarbaus susisiekimo infrastruktūros projekto, api­mančio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 125 Biržai–Raubonys 10 kilometrų ruožo rekonstrukciją, pėsčiųjų tako atkarpoje nuo 2,14 iki 6,90 km rekonst­rukciją, inžinerinių tinklų ir sistemų visame ruože atnaujinimą.

Darbų užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Biržų rajono savivaldybės administracija. Sutarties kaina su PVM – 11,78 mln. eurų. Generalinis rangovas –

aKTUALIJOS

Pirmąjį 6,98 km ilgio ruožą tikimasi rekonstruoti dar šiemet viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ – darbus įsipareigojo atlikti per 16 mėnesių. „Šie metai pagal investicijas į kelių infrastruktūrą Biržams bus rekordiniai turbūt nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. – Labai džiugu, kad šio kelio ruožo rekonstrukcijos konkursą laimėjo „Panevėžio keliai“. Tai neabejotinai viena geriausių kelių statybos kompanijų Lietuvoje. Ši įmonė dar nėra nuvylusi nei Susisiekimo ministerijos, nei Lietuvos automobilių kelių direkcijos.“ „Ne tik aš, bet ir visi biržiečiai džiaugiamės gimtajame mieste matydami pradėtus darbus. Biržų krašto žmonės šio projekto įgyvendinimo pradžios laukė turbūt daugiau kaip dešimt metų“, – kalbėjo LR Seimo narys Aleksand­ ras Zeltinis. „Šio kelio ruožo rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas – puikus pavyzdys, kaip savivaldybė, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, geba pasiekti puikių rezultatų. Bendromis

pastangomis netrukus įgyvendinsime išties didelį projektą“, – džiaugėsi Egidijus Skrodenis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas.

Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, pasidžiaugęs, kad šios dienos Biržų krašto žmonės iš tikrųjų labai laukė, priminė ir apie kitus uždavinius: „Mūsų savivaldybė itin skatina turizmą. Todėl šiandien labai reikalingi asfaltavimo darbai 8 kilometrų kelio ruože Germaniškis–Nemunėlio Rad­ viliškis.“

„Manyčiau, kad tų 16-kos mėnesių termino darbams atlikti mums tikrai neprireiks. Mūsų naudojamos naujausios technologijos, projektų valdymo sistemos leidžia greitai ir kokybiškai atlikti darbus. Pirmąjį 7 kilometrų ruožą planuojame rekonstruoti dar šiais metais.

Likusius darbus turėtume užbaigti iki kitų metų vidurio“, – pažadėjo AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Rekonstruotina dešimties kilometrų ilgio atkarpa susideda iš dviejų ruožų. Kelio Biržai–Raubonys ruože nuo

Rekonstrukcijos metu kelio dangos plotis bus suvienodintas iki 8 m

2016/1 LIETUVOS KELIAI

51

aKTUALIJOS 0,00 iki 6,98 km bendrovė „Panevėžio keliai“ statybos darbus vykdo vadovaudamasi užsakovo pateiktu projektu, o ruože nuo 6,98 iki 10,00 km rengia re­ konst­rukcijos projektą ir, užsakovui jį patvirtinus, atliks statybos darbus.

Kelio rekonstrukcijos darbai ir vieno iš ruožų techninio projekto parengimas finansuojami Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos disponuojamomis valstybės biudžeto lėšomis, inžinerinių tinklų rekonstrukcija finansuojama Biržų rajono savivaldybės lėšomis.

Biržai–Raubonys – intensyvaus tranzitinio eismo kelias. Ši trasa yra pagrindinė Biržų miesto jungtis su magistraliniu keliu A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, sutampančiu su „Via Baltica“ ­trasa.

Pirmasis rekonstruojamas ruožas, kaip minėta, prasideda nuo trišalės sankryžos Biržų mieste, kur greta viena kitos yra dvi sankryžos. Pirmojoje susikerta kelias Biržai–Raubonys su krašto keliu Biržai–Vabalninkas, antrojoje kelias Biržai–Raubonys kertasi su keliu Biržai– Germaniškis. Rekonstruotinas ruožas tęsiasi Pasvalio gatve Pabiržės link, per Pabiržės miestelio Biržų gatvę ir baigiasi ties gyvenvietės riba.

Pirmajame ruože, kur vykdomi parengiamieji darbai, bus rekonstruota 6,98 km ilgio kelio atkarpa. Esamos kelio dangos plotis svyruoja nuo 6 iki 9 m, o prasta dangos būklė – daug skersinių ir išilginių plyšių, duobių, aptrupėję kraštai. Rekonstrukcijos metu kelio dangos plotis bus suvienodintas iki 8 m su 1,5 m pločio kelkraščiais. Bus rekonstruota 19 sankryžų ir 14 autobusų stotelių, naujai įrengtas 4,76 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Ruožuose per Biržų miestą ir Pabiržės miestelį bus įrengta triukšmą mažinanti asfalto danga.

Biržų rajono savivaldybės finansuojama dalis šioje kelio atkarpoje apima naujų šaligatvių ir apšvietimo įrengimą Pasvalio gatvėje Biržuose ir Pabiržėje. Tarp jų – žiedinės sankryžos ir pėsčiųjų takų apšvietimą. Taip pat bus naujai statomi lietaus nuotekų tinklai, kurių bendras ilgis sieks 1,8 km. Bus rekonstruojami melioracijos tinklai, elekt­roninių ryšių sistemos, rekonstruojamos 0,4 kV ir 10 kV įtampos elektros linijos.

52 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Žiedinė sankryža yra nulinis taškas, nuo kurio pradedami skaičiuoti svarbaus susisiekimo infrastruktūros projekto darbai Darbai, susiję su antruoju ruožu, nuo 6,98 iki 10,00 km, apima techninio darbo projekto parengimą ir rekonstrukcijos darbus. Rangovas bendrovė „Panevėžio keliai“ įsipareigojo atlikti inžinerinius geodezinius ir inžinerinius geologinius bei ekonominius tyrimus, pasiūlyti projektinius sprendinius užsakovui. Antrasis ruožas prasideda už Pabiržės miestelio ir tęsis iki Kirdonių gyvenvietės ribos nuo Pasvalio pusės. Atkarpoje, einančioje per Kirdonių gyvenvietę, numatyta įrengti triukšmą mažinančią asfalto dangą.

Darbams atlikti visoje 10 km ilgio kelio Biržai–Raubonys atkarpoje bus naudojamas statinio informacinis modeliavimas (BIM), t. y. visi rekonstruojamos kelio atkarpos konstrukciniai elementai bus suprojektuoti trimatėje erd­ vėje. Tai įgalins rangovą šiame objekte visapusiškai į darbą įtraukti automatines įrenginių valdymo sistemas, kas leis sparčiai ir tiksliai atlikti projekto darbus.

Rasa Čepienė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ­ryšiams su visuomene

Objektą ir jame dirbančius žmones palaimino Biržų religinių bendruomenių atstovai The Start of the Construction of the First Roundabout in Biržai

By R. Čepienė A roundabout in this case is the most suitable solution seeking to ensure road traffic safety on two adjacent intersections in Biržai City. This is the intersection of the road Biržai–Raubonys with the national road Biržai–Vabalninkas, and the intersection of the road Biržai–Raubonys with the road Biržai–Germaniškis. Construction of the roundabout will give a possibility to safely travel to the direction of Pabiržė Town and the motorway Via Baltica, to safely turn to Vabalninkas and Germaniškis, also to successfully reach the Biržai City centre and the Biržai castle.

The road Biržai–Raubonys has a high volume of transit traffic. This route is the main link of Biržai City with the motorway A10 Panevėžys–Pasvalys–Riga coinciding with the road Via Baltica.

The works on the entire 10 km long section of the road Biržai–Raubonys will be executed using the Building Information Modelling (BIM), i.e., all the structural elements of the road section to be reconstructed will be designed in a three-dimensional space. This will enable the contractor to include into the work the automatic machinery control systems and, thus, to quickly and accurately implement the works of the project.

TECHNOLOGIJOS

Transporto srautų tyrimų naujienos Siekiant padidinti Lietuvos transporto sektoriaus patrauklumą bei konkurencingumą ir pritraukti investuotojus, nuolat įgyvendinami strateginiai projektai: plėtojami tarptautiniai transporto koridoriai, svarbiausiuose transporto srautų susikirtimo taškuose statomi viešieji logistikos centrai. ietuva – tranzito šalis. Tą lemia palanki geografinė padėtis: čia susikerta Rytų–Vakarų ir Šiaurės–Pietų transporto koridoriai, yra neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas. Be to, Lietuva turi gerai išvystytą automobilių kelių ir geležinkelių tinklą.

Siekiant padidinti Lietuvos transporto sektoriaus patrauklumą, konkurencingumą ir pritraukti investuotojus, nuolat įgyvendinami strateginiai projektai: plėtojami tarptautiniai transporto koridoriai, svarbiausiuose transporto srautų susikirtimo taškuose statomi viešieji logistikos centrai.

Didelė dalis tranzitinių krovinių (jie sudaro 45–50 proc. samdomo transporto apyvartos tonkilometriais) srauto vyksta tarp Europos Sąjungos ir NVS šalių. Nors iš Vokietijos į Rusiją trumpesnis kelias ­eina per Baltarusiją, tačiau pagrindiniai tranzitiniai krovinių srautai iš Europos ­eina per Lenkiją ir Lietuvą. Būtent todėl Lietuvai labai aktualu gerinti savo šalies, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdį.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, jos pasienio punktuose su Euro­pos Sąjungos šalimis nebevykdoma transporto priemonių registracija. Dėl šios priežasties nebėra išsa-

mios informacijos apie užsienio šalių transporto priemonių srautus Lietuvos kelių tinkle. Lietuva kiekvienais metais vykdo susitarimus dėl leidimų vežėjams su trečiosiomis užsienio šalimis. Todėl tikslinga žinoti, kiek ir kokių šalių vežėjai naudojasi mūsų šalies kelių tinklu. Šiam tikslui įgyvendinti Lietuvos magistralinių kelių tinkle praėjusiais metais pradėtas vykdyti tarptautinio krovininio tranzitinio transporto srautų tyrimas. Tyrimui atlikti buvo naudojamos sertifikuotos Vengrų kompanijos „ARH“ valstybinio numerio atpažinimo kameros „SpeedCAM“.

Jos turi integruotą radaro tipo skaitiklį klasifikatorių, kuriuo fiksuojamos pravažiuojančios transporto priemonės, jos klasifikuojamos pagal ilgį, nustatomas jų važiavimo greitis ir siunčiamas signalas fotografuoti.

Integruotas vidinis kompiuteris gautoje nuotraukoje randa ir atpažįsta valstybinį numerį bei nustato jo registracijos šalį. Įrenginys gali kaupti iki 20 tūkst. nuotraukų arba realiu laiku perduoti integruotu 3G mode

2016/1 LIETUVOS KELIAI

53

technologIJOS

1 pav. „ARH SpeedCAM“ numerio ­atpažinimo ­kamera mu nuotraukas į serverį. Tiksli vieta ir laikas nustatomi pagal įrenginyje integruoto GPS įrenginio duomenis.

Kameras „SpeedCAM“ galima naudoti: nustatyti automobilių vidutinį greitį kelio ruože, momentinį kiek­ vienos transporto priemonės važiavimo greitį, transporto srautų kryptis keliuose, vidutinį kelionės laiką ir rea­liu laiku stebėti eismą.

Naudojant integruotą infraraudonųjų spindulių apšvietimą, automobilių valstybiniai numeriai atpažįstami bet kuriuo paros metu. Ka-

54 2016/1

LIETUVOS KELIAI

meros gali būti naudojamos kaip mobilios (galima pastatyti šalikelėje ant trikojo) arba pritvirtintos stacionariai (ant viaduko virš eismo juostos arba ant stulpo šalia kelio).

Užsienyje registruotų transporto priemonių tranzito tyrimai pirmiausia atlikti pagrindiniame Lietuvos tranzito kelyje „Via Baltica“. Tyrimo metu nustatyta: krovininio transporto sudėtis pagal valstybinio numerio registracijos šalį, Lietuvos pasieniuose su Lenkija ir Latvija, maršrutai iš Lenkijos ir Latvijos, tranzito Lenkija–Lat­

vija ir Latvija–Lenkija sudėtis, kelionės laikas, per kurį transporto priemonės nuvažiavo nuo vieno pasienio iki ­kito.

Tyrimo metu gauta informacija apie krovininio transporto sudėtis pagal šalis Lietuvos pasieniuose su Lenkija (kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 2 pav.) ir Latvija (kelias A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, 3 pav.). Čia apie 70 proc. krovininio transporto srauto sudaro 42 užsienio šalyse registruotos transporto prie­ monės.

2 pav. Krovininio transporto sudėtis Lenkijos pasienyje

Čekija – 1 proc.

Ukraina – 1 proc.

Baltarusija – 2 proc.

Estija – 3 proc.

Rusija – 6 proc.

Latvija – 9 proc.

Lietuva – 28 proc.

Kitos – 4 proc.

Lenkija – 46 proc.

TECHNOLOGIJOS Lentelė. Kelio „Via Baltica“ tranzito sudėtis

Numerio registracijos šalis

Lenkija–Latvija, proc.

Latvija–Lenkija, proc.

Lenkija

47,8

54,9

Latvija

22,6

21,0

Lietuva

12,3

6,0

Estija

9,4

7,9

Ukraina

1,2

1,2

Rusija

0,9

0,5

Čekija

0,9

2,2

Vengrija

0,7

1,3

Kitos šalys

4,2

5,0

3 pav. Krovininio transporto sudėtis Latvijos pasienyje

Čekija – 1 proc.

Kitos – 3 proc.

Ukraina – 1 proc.

Lenkija – 30 proc.

Baltarusija – 1 proc.

Estija – 9 proc.

Rusija – 2 proc.

Lietuva – 31 proc.

Latvija – 22 proc.

Nors dauguma transporto priemonių registruotos Europos šalyse, nedidelė jų dalis buvo registruota Azijos šalyse: Kirgizijoje, Kazachstane, Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Uzbekis­tane.

Tiriant maršrutus iš Lenkijos ir Latvijos, nustatyta, kad apie 34 proc. iš Lenkijos įvažiuojančių krovininių transporto priemonių važiuoja tranzitu iki Latvijos pasienio, 31 proc. grįžta atgal į Lenkiją, o likusios važiuoja kitais maršrutais (į Klaipėdą, Baltarusiją, Kaliningradą ir kitais keliais į Lat­viją). Tuo tarpu iš Latvijos į Lenkiją tranzitu važiuoja net 61 proc. krovininių transporto priemonių, apie 11 proc. grįžta atgal į Latviją, o likusios važiuoja kitais maršrutais.

Tyrimo metu nustatyta maršrutų Lenkija–Latvija ir Latvija–Lenkija tranzitinio transporto srauto sudėtis pagal šalis. Apie pusę viso krovininio transporto tranzito kelyje „Via Baltica“ sudaro Lenkijoje registruotos transporto priemonės. Apie penktadalį – Latvijoje registruotos transporto priemonės. Lietuvoje registruotų transporto priemonių tranzitu va-

žiuoja tik apie 10 proc. Detalesnė informacija pateikta lentelėje.

Taip pat nustatytas kelionės laikas, per kurį krovininės transporto priemonės nuvažiavo nuo vieno pasienio iki kito. Per 3–5 valandas tranzitu pravažiavo 80 proc. transporto priemonių. Per Lietuvą tranzitu važiavo apie 2 proc. transporto priemonių, kurių kelionės trukmė buvo ilgesnė negu para.

Transporto srautų tyrimai bus tęsiami ir kituose tarptautiniuose transporto koridoriuose. Atlikus užsienio šalių transporto tyrimus, bus įvertinta, kokią įtaką tranzitinis transportas daro Lietuvos ekonomikai ir kelių tinklui. Gauti rezultatai ateityje leis efektyviau formuoti leidimų trečiųjų šalių vežėjams išdavimo politiką.

Kelių ir transporto tyrimo instituto grupės vadovas Andrius Kairys, inžinierius Šarūnas Juškevičius, projektų vadovas Agnius Stonys

The News of the Research on Traffic Flows

By A. Kairys, Š. Juškevičius, A. Stonys Research on the transit of vehicles registered in foreign countries was first of all carried out on the main transit road of Lithuania Via Baltica. The research has determined: composition of heavyweight traffic according to the country of registration number on the Lithuanian border with Poland and Latvia, the routes from Poland and Latvia, composition and journey time of transit traffic between Poland–Latvia and Latvia–Poland.

The research has provided information about the heavyweight traffic composition by the country on the Lithuanian border with Poland (the road A5 Kaunas–Marijampolė–Suwalki) and Latvia (the road A10 Panevėžys–Pasvalys–Riga). Here about 70 percent of heavyweight traffic flow is made of vehicles registered in 42 foreign countries. Though a majority of vehicles are registered in the European countries, a small part of vehicles are registered also in Asian countries: Kirghizia, Kazakhstan, Georgia, Armenia, Azerbaijan, and Uzbekistan.

The research on traffic flows will be continued also on other international transport corridors. The research will help to determine the effect of transit traffic on the economy and road network of Lithuania.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

55

EISMO SAUGUMAS

Palanki visuomenės nuomonė efektyviam leistino greičio valdymui Transporto priemonių greitis yra vienas pagrindinių eismo saugumo rizikos veiksnių, didinantis eismo įvykių tikimybę ir lemiantis eismo įvykių pasekmes. Leistino arba saugaus važiavimo greičio viršijimas yra viena svarbiausių eismo įvykių priežasčių, o leistino greičio viršijimas – vienas dažniausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

56 2016/1

LIETUVOS KELIAI

konominio bendradarbiavimo ir plėt­ros organizacijos (EBPO) duomenimis, vidutiniškai apie 50 proc. vairuotojų važiuoja greičiau, nei leidžiama. Lietuvos Respublikos policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2014 m. išaiškinta 146 411 greičio viršijimo atvejų, arba 38 proc. visų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Leistino greičio viršijimas ypač turi įtakos susidūrimų ir eismo įvy-

EISMO SAUGUMAS

1 pav. Važiavimo greičio ir eismo įvykių bei pasekmių sunkumo priklausomybė (Norvegijos kelių administracija, 2011)

100 80 Eismo įvykių bei pasekmių sunkumo pokytis, proc.

kių su pažeidžiamiausiais eismo dalyviais – pėsčiaisiais, dviratininkais, motociklininkais – pasekmėms. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2015 m. duomenimis, būtent minėti eismo dalyviai sudaro beveik pusę pasaulio keliuose žuvusių eismo dalyvių. Analogiška situacija yra ir Lietuvos keliuose.

2015 m. Lietuvoje įvyko 3 161 eismo įvykis, kurių metu 241 eismo dalyvis žuvo ir 3 777 buvo sužeisti. Ir nors stebimas avaringumo situa­ cijos gerėjimas – žuvusiųjų keliuose 2015 m. sumažėjo 9,7 proc., lyginant su 2014 m., tačiau pažeidžiamiausių eismo dalyvių padėtis keliuose ir gatvėse ir toliau išlieka nesaugi. Mirtini eismo įvykiai su pažeidžiamiausiais eismo dalyviais 2015 m. sudarė net 42,3 proc.

PSO duomenimis, važiavimas vos 1 km/val. mažesniu greičiu eismo įvykio tikimybę sumažina 2–3 proc. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad, jei pėsčiąjį ar dviratininką partrenkia 30 km/val. greičiu važiavęs automobilis, jo išgyvenimo tikimybė yra lygi 90 proc. Vos iki 45 km/val. padidinus greitį, partrenktajam tikimybė išlikti gyvam sumažėja iki 50 proc. Jeigu pėsčiąjį ar dviratininką partrenkia 80 km/val. važiavęs automobilis, jam tikimybės išgyventi beveik ne­lieka.

Norvegijos kelių administracijos 2011 m. ataskaitoje pateikiama priklausomybė tarp važiavimo greičio pokyčio ir eismo įvykių bei jų padarinių sunkumo rodo, kokią didelę įtaką mirtiniems eismo įvykiams turi net ir nedidelis važiavimo greičio pokytis (1 pav.).

Sprendžiant leistino greičio viršijimo problemas, yra būtinos visos eismo saugumo sistemai taikytinos poveikio priemonės: 1) eismo dalyvių švietimas; 2) inžinerinės priemonės ir 3) kontrolė.

Tiek inžinerinės greičio mažinimo priemonės, fiziškai priverčiančios vairuotojus mažinti važiavimo greitį, tiek greičio kontrolės priemonės yra tos priemonės, kuriomis galima ne tik pasiekti gana greitą rezultatą, bet ir naudoti jas kaip ilgalaikes švietimo ir mokymo priemones, verčiančias vairuotoją nuolat galvoti apie savo elge-

60 40 20

0

-20 -15 -10 -5 5 10 15 20 -20 Eismo įvykiai -40 Žuvusieji Sužeistieji -60 Važiavimo greičio pokytis, proc.

sį kelyje ir skatinančias jį pakeisti vairavimo įpročius.

Inžinerinių greičio mažinimo priemonių efektyvumą ir poveikį lemia daugelis veiksnių, tokių kaip priemonių geometriniai parametrai, priemonių išdėstymas, vietos parinkimo kriterijai ir pan. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Kelių tyrimo institutas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu, vykdydamas mokslo tiriamą-

jį darbą „Inovatyvių eismo saugumo gerinimo priemonių diegimo Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose poreikio nustatymas bei diegimo rekomendacijų parengimas“, atliko inžinerinių greičio mažinimo priemonių poveikio veiksnių eksperimentus.

Iškiliųjų greičio mažinimo priemonių įtaka transporto priemonių greičiui buvo vertinama dviem aspektais: 1) transporto priemonių vidutinis greitis gyvenvietėse ir 2) transporto priemonių momentinis greitis.

Transporto priemonių vidutinio

2016/1 LIETUVOS KELIAI

57

EISMO SAUGUMAS

Tyrimo priemonės

Transporto priemonių kiekio pasiskirstymas, proc.

2 pav. Transporto priemonių kiekio pasiskirstymas pagal greičio viršijimo atvejus

60 40 20 0

Avižieniai

Bendoriai–Klevinė–Užubaliai Didžioji Riešė Gyvenvietės

Neviršijo leistino greičio Viršijo leistiną greitį iki 10 km/val.

Viršijo leistiną greitį daugiau kaip 10 km/val.

Transporto priemonių greitis, km/val.

3 pav. Transporto priemonių greičio pasiskirstymas pagal atstumą tarp dviejų greičio mažinimo kalnelių

62

167 m

132 m

119 m

154 m

Atstumas iki 2 kalnelio 97 m 62 m

0m

259 m

286 m

58 54 50 46

189 m 224 m Atstumas už 1 kalnelio

greičio tyrimas gyvenvietėse, kuriose įrengtos iškiliosios greičio mažinimo priemonės, buvo atliekamas siekiant nustatyti priemonių grupės poveikį transporto priemonių greičiui gyvenvietėje. Tyrimas buvo atliekamas 2015 m. liepos mėn. trijose skirtingose vietovėse: 1) Avižienių gyvenvietėje, 3,26 km ilgio ruože, kuriame yra įrengtos 9 iškiliosios greičio mažinimo priemonės (iškiliosios pėsčiųjų perėjos ir trapecijos formos greičio mažinimo kalneliai);

58 2016/1

27 m

LIETUVOS KELIAI

2) 3,87 km ilgio ruože, į kurį patenka viena po kitos esančios trys gyvenvietės: Bendoriai, Klevinė ir Užubaliai. Šiame ruože įrengtos 5 iškiliosios greičio mažinimo priemonės (iškiliosios pėsčiųjų perėjos ir trapecijos formos greičio mažinimo kal­­neliai); 3) Didžiojoje Riešėje, Molėtų g., 1,6 km ilgio ruože, kuriame yra įrengtos 6 iškiliosios greičio mažinimo priemonės (iškiliosios pėsčiųjų perėjos ir trapecijos formos greičio mažinimo kalneliai).

Tyrimo rezultatai parodė (2 pav.), kad tik 35,9 proc. vairuotojų neviršija leistino greičio. Net 48,98 proc. leistiną greitį viršija iki 10 km/val. ir 16,47 proc. – daugiau kaip 10 ­km/val.

Siekiant nustatyti, kokiame atstume iškiliosios greičio mažinimo priemonės turi įtakos transporto priemonių greičio sumažėjimui arba leistino greičio palaikymui, buvo atliktas momentinio greičio tyrimas Didžiojoje Riešėje. Tyrimo metu fiksuotas transporto priemonių greitis 5-iuose taškuose tarp trapecijos formos greičio mažinimo kalnelių, tarp kurių atstumas – 286 m, ir 6-ame taške, kuris parodė, kokiu greičiu transporto priemonės pervažiuoja antrąjį kalnelį.

Minėtas tyrimas parodė (3 pav.), kad transporto priemonei nuvažiavus 119 m atstumą nuo pirmojo greičio mažinimo kalnelio, jos važiavimo greitis jau yra didesnis nei leistinas gyvenvietėse. Važiavimo greitis sumažinamas iki leistino tik prieš pat antrąjį trapecijos formos greičio mažinimo kalnelį. Įvertinus abiejų tyrimų rezultatus, darytina išvada, kad šiuo metu, pagal Lietuvoje galiojančias rekomendacijas, atstumai tarp greičio mažinimo priemonių neužtikrina, kad būtų laikomasi leistino važiavimo greičio. Mažesni atstumai tarp minėtų priemonių grupių naudojami ir užsienio šalyse.

Momentinio greičio tyrimas, siekiant įvertinti „miesto vartų“ efektyvumą, buvo atliktas ties Dūkštų gyvenviete. Tyrimo metu fiksuotas momentinis transporto priemonių, įvažiuojančių į Dūkštas (kryptimi Bukiškis–Dūkštos), greitis. Tyrimo metu nu-

EISMO SAUGUMAS 4 pav. Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasiskirstymas Leistino greičio viršijimas

560

Vairavimas neblaiviems bei apsvaigus narkotinėmis medžiagomis

145

Lenkimo manevrų atlikimas neleistinose vietose

Techniškai netvarkingų automobilių ­eksploatavimas

223

95

Naudojimasis mobiliuoju telefonu

208

178

292

270

157

141

169

333

254

45 53

227

241

237

Respodentų skaičius 82

118

50

52

114

206

6 pav. Vairuotojų procentinis pasiskirstymas pagal leistino greičio viršijimo ribas

62

62 53

50

iki 10 km/val.

11-20 km/val.

21-30 km/val.

31-40 km/val.

41-50 km/val. virš 50 km/val.

41

40

34

30 15

19

10 0

3 5 (rečiausiai)

585

Viršiju nuolat – 5% Viršiju dažnai – 31% Viršiju retai – 55% Neviršiju – 9%

20

2 4

5 pav. Vairuotojų procentinis pasiskirstymas pagal greičio viršijimo atvejus

60

1 (dažniausiai)

0 Viršiju nuolat

4

4

1 1

Viršiju dažnai

statyta, kad ties „miesto vartais“ yra užtikrinamas leistinas transporto priemonės važiavimo greitis, tačiau 50 m atstumu už „miesto vartų“ leistinas greitis daugeliu atvejų yra viršijamas.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti leistiną važiavimo greitį visoje gyvenvietėje, tikslinga taikyti grupę greičio mažinimo priemonių (pvz., „miesto vartai“ + vertikalios greičio mažinimo priemonės ar pan.).

Kita taikytina poveikio priemonė, spren­džiant leistino važiavimo greičio viršijimo problemas, yra trans­por­

4

0 0

Viršiju retai to priemonių važiavimo greičio kont­ rolė. Jau daugiau kaip dešimt­me­tį Lietuvos keliuose veikia stacio­na­rūs greičio matuokliai. Minėto tipo greičio matuokliai buvo viena iš prie­monių, pastarąjį laikotarpį pa­dė­jusių mažinti avaringumą Lietuvos automobilių keliuose, tačiau sta­cio­narūs greičio matuokliai turi ribotą poveikio zoną (500 m) ir jų vei­ki­mo principą galima įvardinti, 90 km/60 km/90 km.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje jau keletą pastarųjų me­tų kalbama ir vykdomi pilotiniai pro­jektai, susiję su vidu-

tinio greičio kont­­rolės sistema, apskaičiuojančia vi­dutinį transporto priemonės greitį ke­lio ruože. Siekiant nustatyti pagrin­di­nius vidutinio greičio kont­rolės siste­mos diegimo kelių ruožuose kriterijus, Kelių tyrimo institutas šiuo metu vykdo vairuotojų elgsenos (vi­dutinio važiavimo greičio) tyrimus skir­tingo leistino važiavimo greičio ir skirtingos kelio aplinkos zonose.

Tyrimai vykdomi keturiuose magistralinio ke­lio A11 Šiauliai–Palanga ruožuose, ku­rie tarpusavyje skiriasi aplinka, kelio ruožo ilgiais, leistinais transporto prie­monių važiavimo greičiais ir jų apri­bojimais.

Tiek inžinerinės eismo saugumo priemonės, tiek kontrolės priemonės nebus efektyvios, jeigu pats eismo dalyvis nesuvoks priemonių reikalingumo ir stengsis jų išvengti. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), išskirdama pagrindinius saugaus kelio projektavimo reikalavimus, pabrėžė, kad projektuojamo kelio charakteristikos turi atitikti eismo dalyvių elgesio reikalavimus (pvz., leistiną greitį).

Atsižvelgdamas į tai, Kelių tyrimo institutas organizavo visuomenės nuomonės apklausą apie eismo dalyvių požiūrį į važiavimo greičio kont­ rolės ir inžinerinių greičio užtikrinimo (palaikymo) priemonių reikalingumą. Tyrimų metu vykdytos dvi apklausų rūšys: standartizuotas interviu (1007 respondentai) ir anketavimas (583 respondentai). Standartizuotą interviu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Anketavimas atliktas naudojant internetinę apklausą.

Apklausų rezultatai tik dar kartą įrodė Kelių eismo taisyklių pažei

2016/1 LIETUVOS KELIAI

59

EISMO SAUGUMAS

Vidutinio greičio kontrolės matavimo sistema

Vairuotojai

35

Visi respondentai

35

Vairuotojai

32

45

Visi respondentai

34

44

Vairuotojai

37

32

44

46

48

9

3 3

50

9

4 2

13

5 3

14 10 12

6 3 5

Respodentų dalis, proc.

Labai reikalinga Greičiau reikalinga Greičiau nereikalinga Visiškai nereikalinga Neturiu nuomonės

7 5 5

Stacionarūs greičio matuokliai

Visi respondentai

Mobilūs greičio ­matuokliai

7 pav. Automatizuotos važiavimo greičio kontrolės sistemos poreikio vertinimas

8 pav. Netoli stacionarių greičio matuoklių gyvenančių apklausos dalyvių nuomonės pasiskirstymas

Saugesnė gyvenamoji aplinka – 42% Neturi jokio poveikio – 19% Jaučiuosi saugiau eidamas(-a) (važiuodamas dviračiu) kelkraščiu (šaligatviu) – 15% Jaučiuosi saugiau kirsdamas(-a) kelią – 24%

60 2016/1

LIETUVOS KELIAI

dimo – leistino važiavimo greičio viršijimo – mastą. Daugiau negu pusė (4 pav.) respondentų šį pažeidimą įvardija kaip dažniausiai pasitaikantį.

36 proc. apklaustųjų vairuotojų leistiną greitį viršija nuolat arba dažnai (5 pav.). Apklausa parodė, kad net 57,5 proc. nuolat arba dažnai leistiną važiavimo greitį viršijančių vairuotojų greitį viršija 11–20 km/val.

(6 pav.).

Analizuojant pagrindines priežastis, kodėl vairuotojai viršija leistiną važiavimo greitį, ir apibendri-

EISMO SAUGUMAS nant gautus rezultatus, darytina išvada, kad vairuotojai nepakankamai suvokia greičio viršijimo riziką, įvardindami tokias greičio viršijimo priežastis, kaip skubėjimas, nebaudžiamumas (viršijimo atveju iki 10 km/val.), nepastebėjimas, kad viršija greitį, važiavimas su srautu ir pan.

Vertinant tolimesnius apklausos rezultatus, stebimas itin teigiamas respondentų požiūris į greičio valdymo priemones: tiek į greičio užtikrinimo (palaikymo), tiek į greičio kontrolės. Apklausa parodė, kad tiek eismo dalyviai bendrai, tiek vairuotojai pritaria automatizuotos važiavimo greičio kontrolės sistemos įrengimui keliuose (7 pav.). Dauguma apklaustųjų mano, kad Lietuvos keliuose reikalingi (labai ar greičiau reikalingi) greičio matuokliai: 85 proc. teigimu, reikalingi stacionarūs greičio matuok­ liai, 79 proc. – mobilūs greičio matuokliai, 78 proc. – vidutinio greičio kontrolės matavimo sistema.

Siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį stacionarūs greičio matuokliai turi gyvenamajai aplinkai, tyrimo metu buvo apklausta 130 asmenų, gyvenančių netoli stacionarių greičio matuok­ lių įrengimo vietų. Apklausos rezultatai pateikti 8 pav.

Didžioji dalis respondentų teigiamai vertina ir inžinerinių greičio už­ tik­rinimo (palaikymo) priemonių diegimą. Pagrindines priežastis, kodėl minėtos priemonės yra reikalingos, respondentai įvardijo taip: 43 proc. – reikalingos, nes fiziškai priverčia vairuotojus sumažinti greitį eismo saugumo požiūriu pavojingose vietose; 29 proc. – reikalingos, nes vairuotojai, pamatę šias priemones, supranta, kad artėja prie pavojingos vietos, ir tampa budresni; 24 proc. – reikalingos, nes tai priemonės, turinčios įtakos eismo įvykių sumažėjimui.

Apklausa parodė eismo dalyvių požiūrį į leistino greičio viršijimo problemą dviem skirtingais aspektais. Nors didelė vairuotojų dalis pripažįsta, kad pažeidžia šį Kelių eismo taisyklių reikalavimą, tačiau pritaria priemonėms, skirtoms pažaboti šį pažeidimą. Tai rodo, kad eismo dalyviai tampa atsakingesni, pradeda suvokti transporto priemonės važiavimo greičio riziką. Vi-

sam tam palaikyti ir sustiprinti, šalia inžinerinių greičio užtikrinimo (palaikymo) ir kontrolės priemonių diegimo būtina vykdyti švietėjišką eismo dalyvių veiklą, akcentuojant važiavimo greičio įtaką eismo įvykio atsiradimo rizikai ir eismo įvykių pasekmėms.

Išvados 1. 2015 m. Lietuvoje, lyginant su 2014 m., stebima gerėjanti avaringumo situacija – žuvusiųjų keliuose sumažėjo 9,7 proc. Tačiau beveik pusę mirtinų eismo įvykių (42,3 proc.) įvyksta su pažeidžiamiausiais eismo dalyviais – pėsčiaisiais ir dviratininkais. Važiavimo greitis yra lemiamas faktorius, turintis įtakos eismo įvykių su pažeidžiamiausiais eismo dalyviais pasekmėms.

2. Vidutinio greičio tyrimai parodė, kad trapecinės formos iškiliųjų greičio mažinimo priemonių išdėstymas gyvenamosiose teritorijose Lietuvoje neužtikrina automobilių eismo leistinu greičiu. Leistiną važiavimo greitį gyvenamosiose teritorijose viršija 65,46 proc. vairuotojų.

3. „Miesto vartai“ veiksmingai sumažina automobilių greitį iki leistino 50 km/val., tačiau neužtikrina šio greičio palaikymo visoje gyvenamojoje teritorijoje. Todėl keliuose, kertančiuose gyvenvietes, leistinam greičiui užtikrinti gyvenamojoje teritorijoje turi būti taikomos važiavimo greičio užtikrinimo (palaikymo) priemonių grupės.

4. Greičio užtikrinimo (palaikymo) priemonių grupės gyvenamojoje teritorijoje turi būti sudaromos atsižvelgiant į kelio paskirtį, o atstumai tarp priemonių turi būti diferencijuo-

jami pagal leistino važiavimo greičio ribą.

5. Važiavimo greičio viršijimą, kaip dažniausiai pasitaikantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvardija 54 proc. eismo dalyvių. 5 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų leistiną važiavimo greitį viršija nuolat ir net 31 proc. – dažnai. Net 62 proc. nuolat viršijančiųjų greitį jį viršija 11–20 km/val., o 19 proc. – 21–30 km/val. ir tik 15 proc. važiavimo greitį viršija iki 10 km/val.

6. Vertinant apklausos rezultatus, stebimas itin teigiamas respondentų požiūris į važiavimo greičio valdymo priemones: 96 proc. respondentų pritaria iškiliųjų greičio mažinimo priemonių įrengimui; 81 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos automobilių keliuose reikalinga automatizuota važiavimo greičio kontrolės sistema.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vidutinio važiavimo greičio matavimo sistemos diegimui, kadangi net 78 proc. pritarančiųjų automatizuotai važiavimo greičio kontrolės sistemai pasisako už vidutinio greičio matavimą. Teigiamą nuomonę apie stacionarius greičio matuoklius išsakė ir respondentai, gyvenantys šalia sta­cio­ narių greičio matuoklių. 42 proc. tokių respondentų mano, kad dėl minėtų įrenginių yra saugesnė jų gyvenamoji aplinka, o 39 proc. jaučiasi saugiau, kirsdami kelią ar eidami kelkraščiu.

Dr. Audrius Vaitkus, dr. Vilma Jasiūnienė, magr. Laura Jateikienė, magr. Tadas Andriejauskas, magr. Dovydas Skrodenis VGTU AIF Kelių tyrimo institutas

Favorable public opinion on effective speed management

By A. Vaitkus, V. Jasiūnienė, L. Jateikienė, T. Andriejauskas, D. Skrodenis Speeding is one of the most important causes of road accidents and probably the most widely spread violation of Traffic Rules. Speeding influence to severity of the collisions and to the severity of accidents with vulnerable road users – pedestrians and cyclists. In 2015, vulnerable road users were the most violate road users in Lithuania expressed as 42.3 % of the total number traffic accidents.

Survey of road users concluded that speeding is the most common violation – 54 % of respondents. 36 % of drivers report violating the speed limit “frequently” or “constantly”.

Nevertheless, 96 % of respondents accept as appropriate vertical speed reduction measures, and 78 % – as appropriate automated speed control system.

Research results showed need of implementation of traffic calming measures groups in the rural–urban transitions. Single measures are not sufficient to control the speed on longer distance than 200–300 meters. Selection of traffic calming measures groups should depend on function of the road and distance between measures fitted to speed limit.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

61

EISMO SAUGUMAS

Laukiniai gyvūnai keliuose Statistika rodo, kad pastaraisiais metais susidūrimų su gyvūnais nuolat daugėja. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos centras gauna informaciją apie per parą įvykusius eismo įvykius, tarp jų ir su gyvūnais. Pastarųjų kasdien būna vidutiniškai apie 10.

1 pav. Tunelinis praėjimas laukiniams gyvūnams po magistraliniu keliu

62 2016/1

LIETUVOS KELIAI

ai yra tik įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu būna sugadinti automobiliai, sužaloti žmonės ar gyvūnai. Daugiausia tokių eismo įvykių kaltininkai būna stambūs gyvūnai – briedžiai, stirnos, elniai, danieliai, šernai. Susidūrimų su mažesniais gyvūnais – lapėmis, vilkais, barsukais, kiškiais ir kitais, pasekmės nebūna tokios skaudžios, todėl dažnai apie tokius įvykius dėl nedidelės žalos neinformuojama nei policija, nei draudimo įstaigos. Didžiausią grėsmę saugiam eismui kelia būtent stambūs gyvū-

EISMO SAUGUMAS

Medžiojamų žvėrių skaičiai Lietuvoje Eil. Rūšies 2016 m. Palyginti Nr. ­pavadinimas (vnt.) su 2015 m. (vnt.)

1.

Briedis

14091

+1238

2.

Taurusis elnias

36147

+2829

3.

Stirna

130087

+10472

4.

Danielius

3590

+623

5.

Šernas

19699

-7798

6.

Barsukas

9615

+847

7.

Bebras

40618

-3184

nai, kurių, 2016 m. statistikos duomenimis, Lietuvoje buvo apie 200 tūkst.

Lietuvoje yra 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių ir apie 60 tūkst. km vietinės reikšmės kelių. Taigi, vidutiniškai kiekvienam valstybinės reikšmės kelio kilometrui tektų apie 10 didelių gyvūnų, o visos Lietuvos keliams – 2,5 gyvūno kiekvienam kilometrui.

Miškai užima 33 proc. Lietuvos teritorijos. Dar apie 20 proc. teritorijos sudaro krūmynai, tarp jų ir augantys šalia kelio. Tačiau laukiniai gyvūnai migruoja ne tik miškingose vietovėse. Turbūt daugelis važiuodami pastebėjote laukuose besiganančias stirnas ar kitus gyvūnus. Taigi, ne tik miškingos teritorijos yra pavojingos.

Prie pastarųjų reikėtų pridurti ir šalia miškingų vietovių esančias teritorijas. Vadinasi, 2/3 Lietuvos teritorijos keliuose yra pavojus susidurti su laukiniais gyvūnais. Visus tokių kelių ruožus kelininkai privalo pažymėti kelio ženk­lu Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“. Šis ženk­ las vairuotojus turi įspėti apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.

Daugiausia šių ženklų įrengta magistraliniuose ir krašto keliuose, kuriuose yra didžiausias eismo intensyvumas ir leistini važiavimo greičiai.

Kelininkai, įrengdami tokius kelio ženklus, turėtų gauti informaciją iš policijos (pagal eismo įvykių statistiką), aplinkos apsaugos specialistų, medžiotojų ir kitų asmenų apie laukinių gyvūnų migracijos kelius. Deja, tokią informaciją surinkti yra sunku, kadangi niekas tokių duomenų nerenka, nesistemina, ir kelininkams pavyksta jos gauti tik labai bendro pobūdžio. Nėra jokios institucijos, atsakingos už tokios informacijos pateikimą kelininkams. Tačiau

2 pav. Laukiniai gyvūnai šalia kelio jie vis tiek privalo keliuose įrengti šiuos ­ženklus.

Lieka atviras klausimas – kas atsakys, jei ženklai bus įrengti ne tose vietose, kur migruoja laukiniai gyvūnai. Keli­ nin­kai nėra šios srities specialistai, todėl ženklus gali pastatyti tik gavę atitin­ka­ mos informacijos, kuri nėra ofi­cia­li, nes vėlgi niekas už ją neatsakingas. Dėl šios priežasties siūlytina nesuabsoliu­tin­­­ti kelio ženklo Nr. 131 „Laukiniai gy­vū­nai“ reikšmės, siejant kelio ženk­lo įrengimą su eismo įvykio metu pada­ry­tos žalos atlyginimo pagrindine sąlyga.

Vadinasi, visuose 2/3 Lietuvos teritorijose esančiuose kelių ruožuose reikia įrengti kelio ženklą „Laukiniai gyvūnai“. Tam reikėtų pažymėti apie 14 tūkst. km vien valstybinės reikšmės kelių, dar kelis kartus daugiau būtų vietinės reikšmės kelių, kuriuos gyvūnai taip pat dažnai kerta. Šiuose keliuose įrengus daugybę šių ženklų, vairuotojai dėl jų gausos nebekreiptų dėmesio, nesureikšmintų jų įspėjamojo pavojaus, taigi ženklų svarba, prasmė ir reikšmė gerokai sumažėtų.

Yra nuomonė, kad dėl didelio laukinių gyvūnų skaičiaus Lietuvoje visa teritorija turėtų būti paskelbta pavojinga dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais, ir visi vairuotojai turėti būti atidūs visuose keliuose. Todėl šį klausimą reikėtų spręsti iš esmės.

Europos šalyse valstybė neatsako už tai, kad automobilis susidūrė su laukiniu žvėrimi, nors laukiniai žvėrys laikomi valstybės nuosavybe. Vairuotojai turi apdrausti automobilį, o žalos atlyginimu po autoįvykio turi rūpintis draudimo bendrovė. Automobilis turi būti apdraustas KASKO draudimu, tuomet draudėjai kompensacijos išsireikalauja iš valstybės.

Ženklas „Laukiniai gyvūnai“ įspėja tik dėl laukinių gyvūnų. Tačiau eismo įvykių būna ir su naminiais gyvūnais.

Laikoma, kad laukiniai gyvūnai yra valstybės turtas, o naminiai – jų savininko. Automobiliui susidūrus su laukiniu gyvūnu nepažymėtame ženklais ruože, kaltininku pripažįstamas vairuotojas. Jei su naminiu – kaltinamas jo savininkas.

Tai lyg būtų nevienodos žaidimo taisyklės. Taigi, sudėtinga išsiaiškinti, kokia šio ženklo reikšmė. Argi nuo kelio ruože įrengtų tokių ženk­lų priklauso, kas yra eismo įvykio kaltininkas? Galbūt tai yra šio ženklo sureikšminimas arba skirtingas interpretavimas. Šalies keliuose kasmet įvyksta apie 2 tūkst. susidūrimų su laukiniais ir naminiais gyvūnais. Iš jų eismo įvykių su tragiškomis pasekmėmis būna tik keletas. Dažniausiai eismo dalyviai būna tik sužalojami, nors kai kurie iš jų – sunkiai. Visada yra rizika susidurti su gyvūnu kelyje, nes skirtingų rūšių gyvūnai migruoja skirtingu metų laiku. Briedžiai į kelią dažniau išeina pavasarį ir rudenį, kai prasideda jų migracija. Taigi tikimybė susidurti su stambesniais kanopiniais žvėrimis padidėja rudenį ir žiemos pradžioje – rujos metu. Įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“ nėra vienintelė priemonė, skirta įspėti vairuotojus apie galimą pavojų kelyje, užtikrinti saugų eismą kelyje ir apsaugoti laukinę gyvūniją. Taip pat yra apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų ir specialūs atšvaitai, atbaidantys juos. Tvoros valstybinės reikšmės keliuose įrengiamos jau daugiau kaip 10 metų. Tačiau atšvaitai nuo gyvūnų buvo įrengti tik bandomajame ruože.

Laikytina, kad geriausiai gyvūnus atbaido spalva, kurios nėra natūralioje gamtoje, t. y. mėlyna ar violetinė. Nors tokių

2016/1 LIETUVOS KELIAI

63

EISMO SAUGUMAS 3 pav. Eismo įvykiai su žvėrimis magistraliniuose keliuose, 2015 m.

6 pav. Tvorose įrengti varteliai miško lankytojams

Eismo įvykio vieta Aptvėrimai Magistraliniai keliai Krašto keliai Rajoniniai keliai

4 pav. Pakelėse įrengiamos tvoros

5 pav. Tvorose įrengti vartai laukiniams gyvūnams sugrįžti atgal į mišką

64 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose jau įrengta 640 km aptvėrimų (tvorų) nuo laukinių gyvūnų ir varliagyvių. Kad būtų galima patekti į už aptvėrimų esančias teritorijas, įrengiami vartai. Jų šiuo metu įrengta 423.

Vartai yra projektuojami taip, kad visą laiką būtų uždaryti ir gyvūnai nepatektų ant kelio važiuojamosios dalies. atšvaitų įrengimas ant signalinių stulpelių ir būtų pigesnė priemonė apsisaugoti nuo gyvūnų, palyginus su apsauginių tvorų įrengimu, tačiau pavojinguose ruožuose visgi reikėtų naudoti keletą priemonių: įspėjamuosius ženklus, tvoras ir atšvaitus. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose jau įrengta 640 km aptvėrimų (tvorų) nuo laukinių gyvūnų ir varliagyvių. Kad būtų galima patekti į už aptvėrimų esančias teritorijas, įrengiami vartai. Jų šiuo metu įrengta 423.

Vartai yra projektuojami taip, kad visą laiką būtų uždaryti ir gyvūnai nepatektų ant kelio važiuojamosios dalies.

Deja, ne visi piliečiai yra drausmingi – pravažiavus vartus, nesistengiama išlipti ir juos vėl uždaryti. Taigi, laukiniai gyvūnai lengvai patenka ant važiuojamosios kelio dalies ir pradeda blaškytis nerasdami išėjimo. Taip atsiranda daug didesnis pavojus eismo saugumui nei tuo atveju, kai laukiniai gyvūnai, nesant aptvėrimų, lengvai kirstų kelią ir nubėgtų tolyn.

Kelių priežiūros tarnybų darbuotojai, atlikdami patrulines apžiūras ir pastebėję neuždarytus vartus, juos uždaro.

Tačiau nėra galimybių nuolat stebėti vartus ir juos uždarinėti. Bandant spręsti šią

EISMO SAUGUMAS

7–8 pav. Grotos nuo laukinių gyvūnų situaciją, buvo naudojami įvairūs būdai drausminti piliečius, pradedant ant vartų kabinamomis lentelėmis su užrašu „Prašome uždaryti vartus“ (6 pav.), vartų rakinimu pakabinant spyną ir raktą kartu, ir baigiant horizontalių grotų (7–8 pav.) nuo gyvūnų vietoj vartų įrengimu.

Kaip parodė patirtis, efektyviausias būdas ir yra grotų įrengimas. Tokiu atveju važiuojantiesiems ar einantiesiems pro vartus nebereikia jų rakinti ar uždarinėti, nes paprasčiausiai jų nėra. Apsaugą nuo gyvūnų atlieka horizontaliai įrengtos grotos. Gyvūnai per jas bijo eiti. Šias grotas įrengti yra brangiau, tačiau ateityje visi aptvėrimų nuo gyvūnų ruožai bus projektuojami būtent su jomis.

Tikimės, kad ši problema bus išspręsta.

Panagrinėję iki 2015 m. magist­ raliniuose keliuose įrengtų tvorų nuo laukinių gyvūnų ir 2015 m. eismo įvykių su gyvūnais vietas, aiškiai matome, kad tvorų įrengimo ruožuose tokių eismo įvykių beveik nebuvo (3 pav.). Daugiausia susidūrimų įvyko būtent aptvertų ruožų pabaigose arba ten, kur tvorų nėra. Akivaizdu, kad tvoros yra viena iš efektyviausių priemonių apsaugoti eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų.

Kad ir kaip saugotumėmės, tačiau kasdien įvyksta bent 10 įskaitinių įvykių su gyvūnais. Kartais ir gyvūnams tokių susidūrimų pasekmės būna sunkiausios. Tad ką daryti ir kas yra atsakingas už gyvūninės kilmės atliekas? Kas nuo kelio turėtų patraukti ir utilizuoti partrenktus gyvūnus? Stambesniais gyvūnais, kurie žūva ar būna sužeisti ir dėl sužeidimų negali pasišalinti nuo kelio, turi pasirūpinti atitinkamos vietovės medžiotojų būrelis. Eismo įvykių pasekmės su stambesniais gyvūnais būna sunkesnės, todėl tokius įvykius registruoja policija. Ji ir turėtų atlikti medžiotojų bū-

relių paiešką arba apie įvykį informuoti Bend­rąjį pagalbos centrą (BPC). Visiems kitiems eismo dalyviams taip pat siūlome skambinti į BPC telefonu 112.

Eismo dalyviai neturėtų pamiršti ir KET III skyriaus 11 p. nurodytos pareigos, kad sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie pavojų kitus eismo dalyvius.

Jeigu automobilis partrenkia mažesnį gyvūną, pvz., šešką, lapę, katę, šunį ar pan., tokie įvykiai retai kada fiksuojami, nes automobiliai retai kada būna stipriau sugadinami, todėl ir vairuotojai dažnai nuvažiuoja iš įvykio vietos. Tokius gyvūnėlius darbo metu surenka kelininkai. Lietuvos Respublikos gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymo 5 str. numato, kad: 1. Visos gyvūninės kilmės atliekos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis, turi būti perdirbamos ir (ar) šalinamos tik gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonėse, atitinkančiose šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus tokių atliekų tvarkymo reikalavimus.

2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, suderinusi su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka gali leisti gyvūninės kilmės atliekų turėtojams gyvūninės kilmės atliekas šalinti jų atsiradimo vietoje, jeigu: <…> 5. Dėl mažo jų kiekio ir didelio atstumo iki gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įmonės yra netikslinga jas su­ rinkti.

Kad ir kaip kelininkai stengtųsi, kad ir kokias priemones naudotų apsaugoti eismo dalyvius nuo gyvūnų, patys vairuotojai taip pat turi saugotis nuo susidūrimo su laukiniais žvėrimis, ypač briedžiais ir šernais. Todėl, važiuojant tamsiu paros metu, rekomenduojama sumažinti važiavimo greitį, palyginus su leistinu, 20–30 km/val. Tai leistų anksčiau pastebėti gyvūną ir greičiau sustabdyti automobilį.

Raimundas Indrulėnas LAKD Kelių priežiūros skyriaus ­vedėjas

Wild Animals on Roads

By R. Indrulėnas Statistics shows that in recent years the number of collisions with animals has been continuously increasing. Almost every day the Traffic Information Centre of the Lithuanian Road Administration receive information about road accidents involving wild animals. Each day 10 animal-involved accidents occur on average.

Two thirds of road sections of Lithuania should be equipped with the traffic signs “Wild animals“. This would require signing about 14 thousand km of roads of national significance, as well as several times more of local roads that are also frequently crossed by wild animals.

Each year about 2 thousand of collisions with wild animals and livestock occur on the roads of our country. Only a few of them are severe. Most often the road users are injured, some of them – severely. The risk to collide with an animal on road is continuous, since animals of different species migrate during different period of the year.

At present, the roads of national significance are equipped with 640 km of fences protecting from animals and amphibians. In order to be able to get into the fenced territories the gates are installed. Currently, there are already 423 gates.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

65

MOKSLAS

AB „Panevėžio keliai“ – apdovanojimas už BIM panaudojimą Didžiausioje Baltijos šalių statybos parodoje „Resta“ vyko ir konkurso „Lietuvos BIM projektai 2016“ apdovanojimai.

mo infrastruktūros BIM projektas, įvertinta ir Jakų sankryžos rekonstrukcijos projekto rengėja UAB „Kelprojektas“. „Skaitmeninė statyba – viena sričių, kuri statybos sektorių neabejotinai veda pažangos keliu. Užsienio svečiai dažnai paprašo įvardyti bent vieną mūsų šalies makroekonominį rodiklį. Jie būtinai paklausia apie tai, koks yra mūsų statybos sektoriaus išsivystymo lygis.

Jeigu statybos sektoriaus makroekonominis rodiklis yra geras, dažniausiai sakoma, kad šalis žengia labai teisingu ekonomikos plėtros keliu. Užsienio svečiai pastebi ir kitą dalyką: jeigu atvykęs į miestą pamatai daug bokštinių kranų, vadinasi, ekonomika, finansai ir socialinis ūkis eina teisingu keliu“, – Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikino „Restos“, kurios tema šiais metais buvo skaitmeninė statyba, dalyvius.

Rinko geriausią Lietuvos įmonių praktiką, naudojant BIM technologijas

Apdovanojimų akimirka AB „Panevėžio keliai“ pristatė pagal sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atliktus darbus valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 115 Ukmergė–Molėtai ruožuose nuo 2,43 iki 12,85 km ir nuo 12,85 iki 19,10 km. AB „Panevėžio keliai“ projekto vadovas – Zenonas Poznanskis.

Premjeras A. Butkevičius prie AB ­„Panevežio keliai“ stendo

66 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Kategorijoje „BIM susisiekimo infrastruktūroje“ nugalėtoju išrinktas AB „Panevėžio keliai“ įgyvendintas projektas „Statinio informacinio modeliavimo ir automatinių mechanizmų valdymo sistemų panaudojimas kelio Nr. 115 Ukmergė– Molėtai ruožų rekonstruk­cijai“.

Konkurse, kaip geriausias susisieki-

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Lietuvos statybininkų asociacija ir žurnalu „Statyba ir architektūra“ konkursą „Lietuvos BIM projektai 2016“ organizavo pirmą kartą. Konkursas skirtas išrinkti geriausią Lietuvos įmonių praktiką, naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją.

Konferencija „Skaitmeninė statyba 2016. Vilnius“ – didžiausias skaitmeninės statybos tematikos renginys Lietuvoje, vykęs jau penktą kartą. Pristatyti projektai sulaukė didžiulio dėmesio iš visų statybos proceso dalyvių – užsakovų, NT vystytojų ir valdytojų, projektuotojų, statytojų, valdžios atstovų, viešųjų pirkimų organizatorių bei mokslo ir tyrimų institucijų atstovų.

Kristina Savickaitė

Konferencija „Skaitmeninė statyba 2016“

MOKSLAS

Pulverized lignite is the No. 1 fuel in asphalt mixing plants in Germany and Poland. Get your Plus with LignoPlus: • marked cost advantage over oil and gas • high usage comfort • calculable price development • long-term availability • comprehensive, professional service Our sales team is looking forward to support you with a made-to-measure offer – for an efficient, reliable and environment-friendly energy supply.

LignoPlus The powerful fuel alternative made of refined lignite Vattenfall Europe Mining AG Veredlung An der Heide D-03130 Spremberg T +49 (0) 3564 - 69 22 38 F +49 (0) 3564 - 69 20 04 M veredlung@vattenfall.de www.lignoplus.com

MOKSLAS

Inžinerinių specialybių prestižą verslas ir mokslas didins kartu Balandžio 20 d. Lietuvos kelių muziejuje simboliškai pradėtas AB „Kauno tiltai“ specialistams, aukštųjų mokyklų mokslininkams, studentams ir moksleiviams skirtas projektas „Akademija@Kauno tiltai”. Projektas yra didžiausios transporto infrastruktūros statybos bendrovės Baltijos šalyse iniciatyva, kuria kartu su partneriais siekiama skatinti dalytis gerąja verslo ir mokslo praktika.

AB „Kauno tiltai” drauge su par­ tneriais – Vilniaus Gedimino techni­ kos universitetu (VGTU), Kauno tech­ nikos kolegija (KTK) ir Baltijos pa­ žangių technologijų institutu (BPTI) – sieks studentams ir moksleiviams pa­ dėti įgyti ne tik teorinių, bet ir prak­ tinių žinių. Projekto partneriai tikisi, kad „Akademija@Kauno tiltai” atvers naujas galimybes kelių infrastruktūros modernizavimui Lietuvoje ir kels in­ žinieriaus specialybės prestižą šalyje. „Projekto vizija gimė matant, kad pažanga ir inovacijos kuriasi ten,

68 2016/1

LIETUVOS KELIAI

kur verslas ir mokslas sujungia idėji­ nį ir žmogiškąjį potencialą. Kaip rin­ kos lyderiai susiduriame su poreikiu pritraukti geriausius talentus, sukur­ ti motyvuojančias darbo sąlygas, už­ tikrinti nuolatinį darbuotojų tobulėji­ mą. „Akademija@Kauno Tiltai” sieks įrodyti, kad inžineriniai mokslai – įdomus, kūrybiškas ir puikią karjerą žadantis pasirinkimas Lietuvos jauni­ mui“, – teigė AB „Kauno tiltai“ gene­ ralinis direktorius Aldas Rusevičius.

Pasak A. Rusevičiaus, moks­ lininkai ir studentai ne visada tu­

Programos „Akademija@Kauno tiltai” krikštatėviai: Nerijus Varnas, Tomas Krilavičius, Aldas Rusevičius ir Alfonsas Daniūnas ri tinkamų sąlygų idėjoms įgyven­ dinti ir teorinėms žinioms patikrinti, o „­Akademija@Kauno tiltai” leis įgy­ ti vertingų praktinių žinių. Be to, Aka­ demija veiks kaip apsikeitimo idėjo­ mis platforma, tad tobulinti žinias ga­ lės ir bendrovės darbuotojai. „Verslas ir aukštasis mokslas ne­ gali veikti izoliuoti vienas nuo ki­ to. Tarp jų turi vykti idėjų, žinių, spe­ cia­listų mainai. Tai neabejotinai nau­ dinga abiem pusėms, nes verslui rei­ kalingi išsilavinę, aukštos kvalifikaci­ jos darbuotojai, kuriuos gali pasiūlyti

MOKSLAS „Inžineriniai mokslai – įdomus, kūrybiškas ir puikią karjerą žadantis pasirinkimas Lietuvos jaunimui“, – teigė AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius A. Rusevičius

universitetas, o universitetui reikalin­ gos naujausios darbo rinkos ir vers­ lo aplinkos žinios, kurias integravus į studijų procesą gali būti užtikrina­ mas profesionalių ir šiuolaikiškų spe­ cialistų parengimas“, – „Akademija@ Kauno tiltai” atidarymo metu kalbėjo VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Da­ niūnas.

Pasak rektoriaus, pastaruoju me­ tu vėl jaučiamas augantis susidomėji­ mas technologiniais mokslais. Prie to prisidėjo ir aktyvesnis universitetų bei verslo įmonių bendradarbiavimas. „Per ateinantį dešimtmetį pasau­ lyje pritrūks inžinierių, nes šiuo me­ tu tiksliųjų mokslų populiarumas dar nėra toks didelis, kokio tikisi darbda­ viai: jaunimas šiandien dažnai ren­ kasi tas profesijas, kurių studijos yra lengvesnės, o ne tas, kurios perspek­ tyvesnės ir kurių absolventų jau šian­ dien laukia darbdaviai. Tikrasis inži­ nierių trūkumas visoje Lietuvoje pasi­ jaus jau po kelerių metų, kai naujais specialistais rinka nepasipildys tiek, kiek jų reikia darbo vietose. Supras­ dami, kad būtent žmogiškojo kapi­ talo kokybė lemia viso inžinerijos, o

„Verslas ir aukštasis mokslas negali veikti izoliuoti vienas nuo kito“, – atidarymo metu kalbėjo VGTU rektorius prof. dr. A. Daniūnas

šiuo atveju – kelių infrastruktūros sek­ toriaus, sėkmę, turime ryžtingai rody­ ti iniciatyvą ir kartu su verslu eiti pir­ myn. Džiaugiuosi, kad AB „Kauno til­ tai“ strategiškai žvelgia toli į priekį ir siekia, kad ir plačioji visuomenė su­ prastų platų inžinerinių specialybių spektrą, jų poreikį, deramai vertin­ tų sektoriaus darbuotojus ir jų indėlį į Lietuvos modernizaciją bei pažan­ gą apskritai“, – sakė Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas.

Tarp numatomų „Akademi­ ja@Kauno Tiltai” veiklų – stipendi­

jų mokslo tiriamiesiems darbams sky­ rimas, galimybė studentams atlik­ ti praktiką bendrovėje „Kauno tiltai“ ir gauti vertingos informacijos iš jos ekspertų. Taip pat – partnerių konsul­ tavimas dėl studijų programų tobuli­ nimo, savanoriškas dalyvavimas įvai­ riuose mokslo populiarinimo projek­ tuose, inžinerinių specialybių prista­ tymas mokyklose ir kt.

Ieva Paliliūnienė AB „Kauno tiltai” atstovė ­ryšiams su visuomene

Prestige of Engineering Specialities will be Increased by Business and Science Together

By I. Paliliūnienė On 20 April, in the Road Museum of Lithuania a symbolic opening of the project “Akademija@ Kauno tiltai” took place. The project is intended for the specialists of the company Kauno tiltai AB, the scientists of high schools, students and schoolchildren. The project is an initiative of the largest company of transport infrastructure construction in the Baltic States aimed at promoting the sharing of good business and science practice.

The company Kauno tiltai AB together with the partners – Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Kaunas University of Applied Engineering Sciences (KTK) and Baltic Institute of Advanced Technology (BPTI) – will seek to help the students and schoolchildren to acquire not only theoretical but also practical knowledge. The project partners expect that “Akademija@ Kauno tiltai” will open new possibilities for road infrastructure modernization in Lithuania and will increase prestige of the engineer in the country.

The vision of the project was born seeing that progress and innovations are created only where business and science join the ideological and human potential. The leaders of the market face the need to attract best talents, to create motivating working conditions and to ensure continuous professional development of the staff.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

69

UŽSIENYJE

Paroda „Intertraffic Amsterdam 2016“ Amsterdamo RAI parodų ir konferencijų centre balandžio 5–8 dienomis vyko paroda „Intertraffic Amsterdam 2016“ – pasaulyje didžiausias kelių infrastruktūros, eismo valdymo, automobilių parkavimo ir saugaus eismo renginys, dalyvių ir lankytojų vieningai laikomas vienu geriausiu tokio pobūdžio renginiu pasaulyje.

70 2016/1

LIETUVOS KELIAI

arodoje savo naujau­ sius produktus, pas­ laugas, sprendimus ir inovacijas pristatė apie 800 dalyvių iš 47 šalių, aplan­ kė daugiau nei 30 tūkstančių lankytojų iš 134 šalių, jos metu įvy­ ko beveik 450 tūkstančių verslo su­ sitikimų, o centras „Amsterdam RAI“ sulaukė 100 milijoninio lankytojo. Ši proga buvo paminėta iškilmingu lan­ kytojų priėmimu registratūros salėje.

Paroda buvo padalinta į 5 zo­ nas, išsidėsčiusias dešimties parodų

UŽSIENYJE ir konferencijų centro salių plote, pa­ gal pagrindines temas: eismo valdy­ mo, išmanaus judėjimo, automobi­ lių parkavimo, saugaus eismo ir kelių infrastruktūros. Zonos skyrėsi savo di­ džiu pagal dalyvių ir paviljonų skai­ čių. Eismo saugumo ir eismo valdy­ mo zonos, turinčios daugiau nei po 200 dalyvių stendų, užėmė didžiąją dalį parodos ploto.

Eismo valdymo zonoje buvo pri­ statomi dinaminio eismo valdymo, eismo informacijos realiu laiku, trans­ porto spūsčių ir avarijų valdymo, miestų planavimo, eismo analizės ir kiti sprendimai, automobilinės infor­ macinės, greičio kontrolės ir mokes­ čių rinkliavų sistemos. Saugaus eismo zonoje dalyviai pristatė savo gamina­ mus įprastus ir kintamos informaci­ jos kelio ženklus, apsauginius atitva­ rus, greičio mažinimo kalnelius, ava­ rinę įrangą ir kitas eismo saugumo sistemas. Automobilių parkavimo zo­ noje buvo galima rasti didelį naujau­ sios automobilių aikštelių įrangos pa­ sirinkimą. Kelių infrastruktūros zono­ je gamintojai siūlė gatvių apšvietimo, pakelės statinių ir baldų, kelių ženkli­ nimo įrangą ir gaminius. Išmanaus ju­ dėjimo zonoje buvo pristatomos mul­ timodalinės transporto sistemos, iš­ manaus parkavimo sistemos, auto­ mobilių apsaugos sistemos, elektrinės ir hibridinės transporto priemonės, darnios logistikos sprendimai ir ki­ tos išmaniosios sistemos bei produk­ tai. Šioje zonoje taip pat buvo įreng­ tas išmanaus judėjimo teatras, kuria­ me visą parodos laiką vyko paskaitos ITS plėtros, automatizuoto ir koope­ ratyvaus vairavimo, eismo ir transpor­ to produktyvumo bei efektyvumo te­ momis.

„CROSS Zlín“ platforma „InVipo“, skirta išmaniems miestams – „Intertraffic“ inovacijų apdovanojimų nugalėtojas Parodos metu buvo paskelbti „­Intertraffic“ inovacijų apdovanojimų laimėtojai. Tarptautinė žiuri kruopš­ čiai apsvarstė 91 potencialų kandida­ tą ir sudarė finalinį 15 kandidatų są­ rašą, iš kurio buvo išrinkta po vieną laimėtoją kiekvienoje iš penkių kate­ gorijų: infrastruktūros, eismo valdy­ mo, saugaus eismo, parkavimo ir iš­ manaus judėjimo.

Infrastruktūros kategorijoje nuga­ lėjo Olandų įmonės „HR Groep“ pro­ duktas „Smart Ultimate Lighting“. Tai naujoviškas šviečiantis kelio ženk­

Naujoviškas šviečiantis kelio ženklas „Smart Ultimate Lighting“ – nugalėtojas infrastruktūros kategorijoje

las, kurio gamybai naudojama ta pa­ ti šviečianti folija, kaip ir mobiliųjų telefonų ekranams. Be to, kelio žen­ klo paviršius dėl naudojamo skai­ draus fotovoltinių elementų sluoksnio yra kartu ir saulės baterija, kas leidžia savarankiškai apsirūpinti reikalinga elektros energija.

Eismo valdymo kategorijoje lai­ mėjo „Houston Radar“ eismo inten­ syvumo radaras „Speedlane“. Dėl itin mažo energijos suvartojimo radaras „Speedlane“, kuriame įrengta daugy­ bė įrenginių, gali veikti naudodamas

„WheelRight Tyre Pressure Technology“ padangų oro slėgio ­matavimo sistema – nugalėtojas saugaus eismo kategorijoje

2016/1 LIETUVOS KELIAI

71

UŽSIENYJE

„Houston Radar“ eismo intensyvumo radaras „Speedlane“ – nugalėtojas eismo valdymo kategorijoje vien tik saulės energiją. Šis prietaisas gali stebėti, skaičiuoti ir klasifikuo­ ti transporto priemones keliuose, tu­ rinčiuose net iki 8 eismo juostų. Jame sumontuota vaizdo kamera, skirta da­ ryti atsarginiams vaizdo įrašams. Įdie­ gus radarą, jis gali beveik iš karto pra­ dėti siųsti duomenis į debesyje esan­ čius serverius. Tarptautinei žiuri ypač patiko tai, kad šis produktas daro eis­ mo valdymo sistemas prieinamas ir valdžios struktūroms, turinčioms ne­ didelius biudžetus.

Didžiosios Britanijos įmonės

„WheelRight Tyre Pressure Techno­ logy“ sistema nugalėjo saugaus eis­ mo kategorijoje. Tai naujoviškas kelio įrenginys, galintis matuoti bet kokios transporto priemonės oro slėgį padan­ gose be mechaninio įsikišimo. Trans­ porto priemonei reikia tik užvažiuo­ ti ant kelio dangoje įmontuoto senso­ riaus, kad būtų nuskaityti matavimai ir įvertintas oro slėgis padangoje.

Parkavimo kategorijoje nugalė­ jo įmonės „Parkmobile Group“ pa­ čios sukurtos aplikacijos „RingGO“ inovatyvus patobulinimas „RingGO

­ arking Prediction“. Ši aplikacija lei­ P do vartotojams apmokėti už stovėji­ mo vietą nuotoliniu būdu. Ji buvo pa­ pildyta galimybe iš anksto patikrinti stovėjimo vietų prieinamumą ir padė­ ti rasti tuščias parkavimo vietas.

Visus laurus „Intertraffic“ inova­ cijų apdovanojimuose nuskynė ir iš­ manaus judėjimo kategorijoje bei vi­ sų apdovanojimų laimėtoju tapo če­ kų įmonės „CROSS Zlín“ produktas „InVipo“. Tai – išmani, lengvai pasie­ kiama internetinė vizualizacijos plat­ forma, skirta išmaniems miestams (smart cities) ir ITS projektams. Ši platforma sujungia į vieną aplinką duomenis ir informaciją iš miesto viešojo transporto, eismo val­ dymo sistemų, parkavimo aikšte­ lių, vaizdo kamerų, šviesoforų valdy­ mo sistemų, greičio matuoklių, trans­ porto priemonių svėrimo postų, kin­ tamos informacijos kelio ženklų, eis­ mo ir oro sąlygų informacijos siste­ mų ir pan. Platformą galima naudo­ ti statistikai ir ataskaitoms apie trans­ porto būklę rengti, kurti įrankius, skir­ tus eismo srautams reguliuoti, inter­ netines ir mobilias aplikacijas, skirtas

Parodos metu buvo paskelbti „Intertraffic“ inovacijų apdovanojimų laimėtojai

72 2016/1

LIETUVOS KELIAI

UŽSIENYJE vairuotojams ir plačiajai visuomenei.

Kiti esminiai parodos momentai saugaus eismo ir kelių infrastruktūros srityse: • Didėjantys reikalavimai ekologi­ jai ir saugiam eismui skatina gamin­ tojus pateikti efektyvesnių, ekologiš­ kų ir vartojančių mažiau energijos produktų, skirtų kelių infrastruktūrai ir saugiam eismui.

• Kelių ir gatvių apšvietime skati­ nama greičiau pereiti prie energiją ir išlaidas taupančio, mažas priežiūros sąnaudas turinčio ir žemą CO2 emi­ siją generuojančio LED apšvietimo.

Nemažai įmonių parodoje pristatė sa­ vo gaminius ir pasiūlymus dėl LED apšvietimo panaudojimo.

• Pristatytas didelis horizontalio­ jo ženklinimo įrangos, mechanizmų ir medžiagų pasirinkimas. „­Winter Grun Group“ savo gaminamuo­ se ženklinimo mechanizmuose įdie­ gė naujus elektroninius stiklo karo­ liukų dozatorius, kurie užtikrina toly­ gų stiklo karoliukų paskirstymą viso­ je ženklinamoje juostoje, taip padi­ dinant ekonomiškumą. „Swarco“ pri­ statė ypač didelio atspindžio ir refrak­ cijos stiklo karoliukus, kurių lūžio ro­ diklis siekia daugiau nei 1,9.

• Naujas kelio apsauginių atitvarų ir bortų, pagamintų iš labai patvarių ir ugniai atsparių medžiagų, turinčių optimalų atsparumą smūgiams ir sau­ gumą susidūrimo metu bei nereika­ laujančių priežiūros, asortimentas. Be visų kitų produktų, prancūzų įmonė „Rondino“ pristatė pirmąjį pasaulyje kombinuotą medžio ir plieno apsau­ ginį atitvarą, turintį aukštas eksploata­ vimo charakteristikas ir galintį pasiū­ lyti N2 sulaikymo gebą W2–W5 vei­ kimo pločio klasėms.

• Pristatyti nauji ir spartesni kelio ženklų plėvelių spausdinimo įrengi­ mai. Amerikiečių įmonė 3M ekspe­ rimentuoja su fluorescencinių spalvų kelio ženklų plėvelėmis, kurios itin padidina ženklo matomumą ne tik naktį, bet ir dieną.

• Siekiant didinti eismo saugumą, skatinama plačiau naudoti staciona­ rius (pavojinguose, didelio intensyvu­ mo ruožuose) ir mobilius (darbo vie­ tose) kintamos informacijos ženklus.

Taip pat pavojingose vietose, kur rei­ kalingas geresnis matomumas, nau­ doti šviečiančius kelio ženklus.

Galima būtų išskirti šias pagrin­ dines pasaulyje tendencijas, kuriomis vystosi ITS: • kooperatyviosios sistemos; V2I, V2V, V2X sąsajų standartizavimas ir diegimas; autonominės transporto priemonės; • dideli duomenys, jų efektyvus panaudojimas eismui valdyti ir infras­ truktūrai planuoti, asmens duomenų apsauga; • multimodalinis transportas, vie­ šojo transporto kelionių planavimas, mokėjimai, bendras bilietas;

• elektroninės kelių rinkliavų siste­ mos, jų suderinamumas; • transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo technologijos; • vidutinio greičio kontrolė; • naujo tipo kelių orų sąlygų ju­ tikliai; • transporto priemonių svėrimo ju­ desyje ir gabaritų nustatymo spren­ dimai; automatinio baudimo už virš­ svorį sistemos.

Martynas Makaravičius LAKD Kelių priežiūros skyriaus ­vyr. specialistas

Intertraffic Amsterdam 2016 Exhibition

By M. Makaravičius On 5-8 April, the Amsterdam RAI Exhibition and Conference Centre hosted the Intertraffic Amsterdam 2016 - the world‘s leading trade event for road infrastructure, traffic management, parking and road safety which as exhibitors and visitors agreed is one of the best events of its kind ever staged.

The exhibition attracted more than 800 participants from 47 countries, more than 30 thousand visitors from 134 countries, hosted almost 450 thousand business meetings to present the newest products, services, solutions and innovations.

In the traffic management segment the following topics were presented: dynamic traffic management, real-time traffic information, congestion management, event and incident management, urban planning, traffic analysis, and other solutions, such as in-car information systems, speed enforcement, fare and toll systems.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

73

UŽSIENYJE

31-asis žiemos kelių kongresas Suomijoje Tampere – trečiame pagal dydį Suomijos mieste – įvyko Žiemos kelių kongresas, kuris jau 31-ąjį kartą subūrė kelių priežiūros žiemą specialistus iš viso pasaulio. uomijos kelių asociacijos or­ ganizuotame renginyje da­ lyvavo daugiau nei 300 daly­ vių, daugiausia iš Šiaurės Euro­ pos valstybių ir Rusijos. Paskai­ tų metu buvo pasidalinta gerąja patirtimi, naujomis idėjomis ir at­ liktais tyrimais, o technikos parodoje ir praktinėse demonstracijose supažin­ dinta su naujais kelių priežiūros mecha­ nizmais, įranga ir darbo kelių priežiūros žiemą metodais.

Viso kongreso seminarai buvo su­ skirstyti į septynias sesijas pagal temas: 1) sniego pašalinimas ir tvarkymas; 2) slidumo keliuose mažinimas; 3) dviračių naudojimas žiemą; 4) nauji kelių priežiūros valdymo me­ todai; 5) pagrindinė sesija; 6) saugus eismas keliuose ir sauga at­ liekant kelio darbus; 7) Šiaurės šalių kelių priežiūra žiemą.

Pirmosios sesijos metu buvo pri­ statytos kelių priežiūros problemos, su kuriomis susiduria kelius prižiūrinčios įmonės ekstremaliomis oro sąlygomis, kai iškrinta daug sniego.

Heimo Maier-Farkas, „Asfinag“ ke­

74 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Parodos ekspozicijos fragmentas lių priežiūros įmonės atstovas, prista­ tė iššūkius, didėjančius reikalavimus ir naujoves, prižiūrint automagistrales ir greitkelius Austrijoje. Ši įmonė prižiū­ ri daugiau kaip 2 000 km kelių, iš kurių 350 km yra tuneliuose ir 340 km ­eina per tiltus.

Siekiant užtikrinti eismo dalyviams saugų ir sklandų važiavimą, įmonėje dirba apie 1 300 darbuotojų. Kelių prie­ žiūros mechanizmai patobulėjo tech­ nologiškai, todėl padidėjo darbų našu­ mas ir kokybė. Oro sąlygų prognozavi­ mas tapo tikslesnis, atsirado kelio dan­

gos būklės perspėjimo sistemos, taigi galima efektyviau planuoti kelių prie­ žiūros žiemą darbus. Tačiau išaugo rei­ kalavimai kelių priežiūrai, atsirado po­ reikis daugiau kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų sėkmingai dirbti su įdiegto­ mis naujovėmis.

Visos technologijos gali būti tik pagalbinės priemonės, nes sprendi­ mus priima kelių priežiūros specialis­ tai su savo komanda. Per kelis pastaruo­ sius metus pastebėta, kad keičiasi orai: dienų, kai sninga, sumažėjo, tačiau iš­ augo snygio intensyvumas, sniego kie­

UŽSIENYJE

Eksperimentas – takų barstymui naudojamos medžio drožlės

ASFINAG inovacijos kelių priežiūroje kis – 90 cm per 12 valandų – jau nebe retenybė. Pagal nustatytus reikalavimus, eismas prižiūrimais keliais, esant ekstre­ malioms oro sąlygoms, gali sutrikti ne ilgiau kaip 90–120 minučių. Tačiau, net esant sudėtingoms oro sąlygoms, pa­ grindinis prioritetas išlieka eismo sau­ gumas ir eismo dalyvių informavimas. Įmonė yra išleidusi nemokamą mobi­ liąją programėlę „On The Way“, ku­ rios tikslas palengvinti keliones vairuo­ tojams ir suteikti reikalingą informaciją.

Ateities vizija yra sukurti bendrą sistemą kelių naudotojams ir prižiūrė­ tojams, kur iš visų išorinių šaltinių bū­ tų surenkama informacija apie kelio oro sąlygas, dangos būklę, avarijas, spūstis ir pan.

Kiti pranešėjai iškėlė Suomijos tan­ kiai apgyvendintoms teritorijoms aktua­ lią kelių priežiūros žiemą problemą, su­ sijusią su perteklinio sniego pašalinimu.

Mieste, ypač miestų centruose, nėra vietos, kur būtų galima sandėliuoti snie­ gą, susikaupusį nuo valomų gatvių, šali­ gatvių ir dviračių takų. Perteklinį sniegą tenka transportuoti už miesto į iškrovi­ mo vietas. Tai užtrunka nemažai laiko ir kainuoja gana brangiai.

Buvo atliktas eksperimentas, ku­ rio metu buvo vertinami skirtingi sniego šalinimo būdai – sniego tirpinimas vie­

Sniego išvežimo iš miesto darbai

toje ir išvežimas sunkvežimiais. Snie­ gui tirpinti buvo naudojamas „Trecan ­80-PD“ mobilus sniego tirpinimo įren­ ginys (105 kW galios), kuriame, kaip energijos šaltinis, naudojamas degina­ mas dyzelinas. Šis įrenginys per valandą gali ištirpinti apie 80 tonų sniego.

Kitu atveju sniegas buvo pakrau­ namas į sunkvežimį ir vežamas 10 ki­ lometrų į išpylimo vietą. Vertinant abu metodus, buvo atsižvelgta į pašalinamo sniego kiekį, kuro sąnaudas, sukeliamo triukšmo kiekį ir CO2 emisiją.

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad, šali­ nant sniegą, bendrosios metinės išlaidos daugmaž panašios tiek jį tirpinant vieto­ je, tiek išvežant sunkvežimiais. Vienas didžiausių skirtumų yra tas, kad, sniegą tirpinant, CO2 emisija yra 2,5 karto di­ desnė, nei taikant transportavimo meto­ dą. Tačiau pastebėta, kad yra alternaty­ va naudoti sniego tirpinimo įrangą, nau­ dojančią ne dyzelinį kurą, o dujas. Taip būtu stipriai sumažintas CO2 išmetimas į orą.

Taip pat buvo pastebėta, kad, snie­ gą transportuojant sunkvežimiais, kai­ na labai priklauso nuo transportuojamo atstumo. Jeigu žiema būtų sunki ir snie­ gą tektų vežti 15–20 kilometrų, kainų skirtumas išaugtų iki 2,5 karto ir alter­ natyvios sniego pašalinimo priemonės,

tokios kaip sniego tirpdymas naudojant specializuotą įrangą, būtų efektyviau­ sias variantas.

Antrosios sesijos tema buvo slidu­ mo keliuose mažinimas. Pirmasis prane­ šėjas Taisto Haavasoja iš įmonės „Teco­ ner“ pristatė atliktus tyrimus, susijusius su ledo susidarymo sąlygomis ir ledo tir­ pinimo procesais. Buvo nagrinėta pre­ vencinio barstymo tirpalu nauda. Anot jo, kai druskos tirpalas, esantis ant kelio dangos, pradeda šalti ir temperatūra pa­ siekia užšalimo tašką, jame pradeda for­ muotis ledo kristalai. Kai susidarę ledo kristalai atstumia druską, likusio druskos tirpalo koncentracija turi būti didina­ ma. Proporcija tarp ledo, tirpalo kiekio ir koncentracijos pasirinktoje temperatūro­ je gali būti apskaičiuojama pagal moks­ lininko sudarytą diag­ramą.

Paskutinių Suomijos ir Norvegi­ jos atliktų tyrimų duomenimis, kad ke­ lio paviršius taptų slidus, ledo kiekis druskos tirpale turi būti didesnis nei 80 proc. Tačiau tai lemia ir daugelis ki­ tų veiksnių, pvz., automobilio padangų slėgis, naudojamos ledo tirpinimo me­ džiagos ir pan.

Kito pristatymo tema buvo alterna­ tyvių slidumą mažinančių priemonių taikymas pėsčiųjų ir dviračių takams.

Jarkko Pirinen, „Ranboll CM“ įmonės

Sniego tirpinimas naudojant specialią įrangą

2016/1 LIETUVOS KELIAI

75

UŽSIENYJE

Dviračių padangų sukibimo su slidžia kelio danga tyrimas konsultantas, pristatė atliktą eksperi­ mentą, kurio metu pėsčiųjų ir dviračių takai buvo barstomi medžio drožlėmis.

Eksperimentas buvo atliekamas ­Oulu mieste, barstant 3,3 kilometro takus.

Dažniausiai takų slidumui sumažin­ ti yra naudojamas žvyras, skaldelė arba prispausto sniego ar ledo šiurkštinimas.

Naudojant žvyrą arba skaldelę, didžiau­ sia problema, su kuria susiduriama, yra ta, kad pavasarį šios medžiagos sukelia dulkėtumą, o takų dangai atšilus ir vėl užšalus, jos lieka apačioje, dėl to reikia barstyti kelis kartus.

Atsižvelgiant į minėtas priežastis buvo ieškoma naujų medžiagų, kurias būtų galima panaudoti efektyviau. Bu­ vo nuspręsta išbandyti medienos drož­ les. Tyrimui buvo pasirinktos „Stop Gliss Bio“ medienos drožlės, kurios naudoja­ mos Šveicarijoje. Produktas pagamintas iš 5–20 mm dydžio medžio drožlių, im­ pregnuotų magnio chloridu. Medžiagos drėgnumas yra daugiau nei 40 proc., to­ dėl ji gali gana greitai reaguoti į kontak­ tą su sniego ar ledo paviršiumi.

Rodikliai, pagal kuriuos tiriamas naujos medžiagos naudingumas, buvo takų naudotojų atsiliepimai, lauko ty­

rimai ir takus prižiūrinčios įmonės atsi­ liepimai. Eksperimento metu nustatyta, kad takai tapo minkštesni, todėl malo­ niau vaikščioti, lyginant su skaldele, su­ mažėjo dulkėtumas, negadinamos dvi­ račių padangos, po žiemos drožles yra lengviau sušluoti, o likučiai, kaip orga­ ninė medžiaga, nedaro neigiamo po­ veikio aplinkai, be to, atšilus ir vėl už­ šalus takams slidumą mažinančios me­ džiagos lieka viršuje. Barstyti medžio drožlėmis yra aštuonis kartus brangiau, negu naudoti skaldelę.

Trečiojoje sesijoje dėmesys bu­ vo skiriamas dviračių naudojimui žie­ mą. Dviratis tampa vis labiau populia­ rus kaip kasdienė transporto priemonė apgyvendintose teritorijose. Ne išimtis ir Šiaurės šalys, tokios kaip Suomija, kur minėta tendencija pastebima net žie­ mą. Todėl dviračių takų priežiūra žiemą tampa vis svarbesniu uždaviniu.

Sukibimo koeficientai, išmatuoti važiuojant dviračiu, buvo lyginami su kitais sukibimo matavimo įrenginiais.

Rezultatai parodė, kad sukibimo koefi­ cientai yra panašūs arba šiek tiek aukš­ tesni, nei naudojant kitus sukibimo nu­ statymo įrenginius. Dviračių padangų

Saugaus atstumo perspėjimo sistema automobiliuose, įvertinanti kelio dangos sukibimą

76 2016/1

LIETUVOS KELIAI

sukibimas su danga, išmatuotas skirtin­ gais metodais (stabdymo kelio ir grei­ čių kitimo), parodė tokius pat rezulta­ tus. Dviračio, naudojant pirmojo tipo padangas, vidutinis sukibimo koefici­ entas buvo 0,33, o naudojant antrojo ti­ po – 0,42.

Suomijos miestuose Joensuu ir ­Oulu daugiau nei 50 proc. dviratininkų sėkmingai važinėja ir žiemos sezonu.

Pagrindinis dalykas – suteikti jiems pa­ kankamas sąlygas keliauti dviračiu, tai yra tinkamas dviračių takų infrastruktūrą ir priežiūrą žiemą.

Ketvirtosios sesijos tema buvo kelių priežiūros valdymo efektyvinimas. Aki Aapaoja iš Suomijos technologijų tyri­ mo centro pristatė FIRVE (The Finnish Road Weather Excellence) projektą, ku­ rio tikslas plėtoti bendrą sistemą, ku­ ri apimtų priežiūros patirtį ir naujoves, sprendimų priėmimo modelius, naujų koncepcijų ir metodų kūrimą, derinant skirtingus produktus ir tiekėjus. Tai leis­ tų visoms suinteresuotoms šalims efek­ tyviai dirbti vienoje sistemoje, atsirastų galimybė gauti daug platesnę paslaugų ir produkcijos pasiūlą. Šiuolaikinė išmani technika ga­ li pateikti daugybę duomenų, reikalin­ gų priežiūros statistikai ir kontrolei. Pa­ naudojant susistemintus mechanizmų duomenis, atsiranda galimybė lengviau planuoti darbus, gauti ataskaitas, ver­ tinti atliktas užduotis, efektyvumą. Taip pat suteikiama pagalba ieškant optimi­ zavimo būdų. Visgi išlaidų efektyvumas ir greitas atsipirkimas yra pagrindinis veiksnys įmonėms ar mechanizmų savi­ ninkams. Be to, duomenys gali būti pla­ čiai panaudojami ir kelių priežiūroje.

Kitą kongreso dieną prasidėjo pas­ kaitų ciklas „Saugus eismas keliuose ir sauga, atliekant kelio darbus“. Marjo Hippi, mokslininkė iš Suomijos meteo­ rologijos instituto, perskaitė pranešimą apie automobiliuose įrengtas priemo­ nes, kurios, įvertindamos kelio dangos būklę ir važiavimo greitį, įspėtų apie saugų atstumą tarp automobilių. Dau­ guma pagrindinių automobilių gaminto­ jų turi sistemas, įspėjančias apie kelyje arti esančias kliūtis, tačiau nė viena jų, parinkdama saugų atstumą, neįvertina oro sąlygų ir kelio dangos būklės. Atlik­ tame tyrime buvo nustatytas ryšys tarp stabdomo automobilio sustojimo kelio ilgio, važiavimo greičio ir kelio dangos sukibimo koeficiento.

UŽSIENYJE Pranešėja iš Suomijos transporto agentūros Risto Lappalainen perskaitė pranešimą „Profesinė sauga kelių prie­ žiūros žiemą metu”. Yra daug veiksnių, kurie padidina riziką įvykti nelaimin­ gam atsitikimui dirbant kelyje, ypač žie­ mos metu. Sniegas, ledas, rūkas, trans­ porto eismas, kelio geometrija ir kitos nepalankios sąlygos reikalauja dirbant labai atsakingai laikytis saugos. Kai ke­ lyje atliekami darbai, reikia nepamiršti, kad tai nesuteikia darbuotojams speci­ alių teisių kelti pavojų kitų kelio naudo­ tojų saugiam eismui ar nepaisyti esamo eismo reguliavimo priemonių.

Pagrindinis profesinės saugos dar­ bų metu principas yra laikytis įstatymais nustatytų reikalavimų ir Suomijos trans­ porto agentūros patvirtintomis saugos darbe taisyklėmis. Vienas iš svarbiau­ sių reikalavimų yra užtikrinti matomu­ mą. Darbuotojams būtina naudoti ryš­ kiaspalvius drabužius su aukšto atspin­ džio elementais, technika būtinai turi būti su veikiančiais švyturėliais ir įspėja­ maisiais ženklais.

Kitą Suomijos miestuose aktualią problemą – dulkes gatvėse pavasario metu – pristatė Jukka-Pekka Mannikko, Helsinkio miesto ūkio skyriaus inspek­ torius. Helsinkyje didelis dėmesys yra skiriamas oro užterštumui kietosiomis dalelėmis mažinti. Kiekvienais metais atliekami oro užterštumo matavimai ir naudojamos įvairios dulkėtumo mažini­ mo priemonės.

Didžioji dalis į orą patenkančių dulkių atsiranda dėl gatvių ir šaligatvių barstymo skaldele ar žvyru. Per žie­ mą gatvėse susikaupia nemažai barsto­ mos medžiagos, o atšilus orams smul­ kios išdžiūvusios dalelės patenka į orą.

Taip pat pastebima, kad labai padidėja oro užterštumas dulkėmis, kai prade­

Dulkėtumo mažinimo priemonės naudojant CaCl2 dama intensyviau naudoti dygliuotąsias padangas, nes jose esantys dygliai ardo kelio važiuojamąją dalį. Suomijoje apie 80 proc. keleivinio transporto žiemą naudoja dygliuotąsias padangas.

Siekiant pavasarį sumažini dulkė­ tumą gatvėse, taikomi keli metodai.

Vienas jų – gatvių ir šaligatvių laisty­ mas CaCl2 tirpalu (10 %). Ši priemonė yra pati efektyviausia, iš tų, kurios bu­ vo išbandytos. Po panaudojimo pra­ ėjus 2 dienoms, dulkėtumas sumažė­ jo 30 proc. Vidutinė kaina dulkėtumo mažinimo CaCl2 yra 2–5 eurai už kilo­ gramą.

Tačiau šis metodas turi šalutinį po­ veikį aplinkai, t. y. miesto infrastuktūrai ir automobiliams, kadangi sukelia ar­ domąjį poveikį betonui ir metalui. Tai yra nedraugiška priemonė gamtai, nes veikia gruntinius vandenis ir augmeni­ ją. Kita išbandyta dulkių mieste mažini­ mo priemonė yra gatvių valymas aukštu slėgiu išpurškiant vandenį ant dangos.

Per savaitę dulkių kiekis sumažinamas 20 proc. Vidutinė kaina dulkėtumui ma­ žinti plovimo mašina yra apie 20–120 eurų už kilogramą. Įvairiomis priemonėmis dulkių kie­ kis Helsinkio gatvėse per 10 metų buvo sumažintas 4–5 kartus.

Paskutinėje seminarų sesijoje kal­ bėta apie Šiaurės šalių patirtį, skirtu­

mus ir panašumus, prižiūrint kelius žie­ mą. Suomijoje ir Švedijoje pastaruosius 10 metų siekiama mažinti išbarstomos druskos kiekį.

Tačiau Norvegijoje sunaudojamos druskos kiekis padidėjo keletą kartų.

Buvo pastebėta, kad netgi toje pačio­ je šalyje kaimynystėje dirbantys skirtin­ gi kelių prižiūrėtojai sunaudoja skirtin­ gus kiekius, tenkančius vienam kvadra­ tiniam metrui kelio dangos. Druskos su­ naudojimas aktualus tiek tiesioginių iš­ laidų kelių priežiūroje, tiek aplinkosau­ gos požiūriu, todėl atliekama nemažai tyrimų, kad būtų galima sumažinti šiuos kiekius. Žiemos kelių kongreso metu vyko technikos, įrengimų, intelektualių val­ dymo sistemų ir paslaugų, susijusių su kelių priežiūra žiemą, paroda. Parodos ekspozicijose naujausius produktus pri­ statė apie 50 kompanijų. Pertraukų tarp seminarų metu lauke buvo demonstruo­ jamos kelių priežiūros technikos gali­ mybės. Šalia parodų esančioje aikšte­ lėje technikos gamintojai pristatė savo naujausius įrenginius ir mechanizmus, skirtus keliams prižiūrėti žiemą.

Modestas Lukošiūnas LAKD Kelių priežiūros skyriaus ­vyr. specialistas

The 31st Winter Road Congress in Finland

By M. Lukošiūnas The third largest Finnish city Tampere hosted the Winter Road Congress which for the 31st time gathered winter road maintenance specialists from all over the world.

The event, organized by the Finnish Road Association, was attended by more than 300 participants mostly from the Nordic countries and Russia. During the sessions the specialists shared their good practice, new ideas and researches implemented, and in a technical exhibition and practical demonstrations the newest road maintenance equipment and methods were presented.

The Congress was divided into seven sessions according to the following topics: 1. Snow removal and handling; 2. Anti-skid treatment; 3. Winter cycling; 4. New road maintenance management methods; 5. Keynote session; 6. Safety in traffic and in work; 7. Winter road maintenance in the Nordic countries.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

77

MOKSLAS

Dešimties metų patirtis pasaulinėje kelių ir tiltų inžinerijos rinkoje 2016 m. kovo 31 d. sukako 10 metų nuo žurnalo „The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering“ pirmojo numerio išleidimo. Vadinasi, mes jau 10 metų esame pasaulinėje kelių ir tiltų inžinerijos mokslo žinių rinkoje.

78 2016/1

LIETUVOS KELIAI

dėja leisti pirmąjį tokio po­ būdžio žurnalą Baltijos šaly­ se kilo 2005 m. Vilniaus Ge­ dimino technikos universiteto Kelių katedroje. Prie idėjos įgy­ vendinimo per labai trumpą lai­ ką prisijungė Rygos technikos univer­ sitetas, Talino technologijos universi­ tetas ir Baltijos kelių asociacija, vieni­ janti Lietuvos, Latvijos ir Estijos keli­ ninkų organi­zacijas.

Parengus žurnalo leidybos įsta­ tus ir sudarius redakcinę kolegiją, 2006 m. kovo mėnesį buvo išleistas

MOKSLAS pirmasis žurnalo numeris, kuriame buvo publikuoti 8 mokslo straipsniai.

Per pirmuosius metus mokslo žur­ nalas sukūrė savo įvaizdį, surinko ga­ na platų skaitytojų ratą, apimantį tiek tyrimų ir mokymo institucijas, tiek gamybines organizacijas. Visi žurna­ le publikuoti straipsniai buvo įtrauk­ ti į visame pasaulyje pripažintas duo­ menų bazes, tokias kaip INSPEC, EBSCO Publishing, TRIS. Antrieji – 2007 m. – galėtų bū­ ti vadinami mokslo žurnalo įsitvirti­ nimo ir pasaulinio pripažinimo me­ tais. Per šiuos metus gerokai prasiplė­ tė mokslo straipsnių autorių geografi­ ja, labai išaugo norinčiųjų publikuo­ ti straipsnius skaičius, naujais nariais papildyta tarptautinė redakcinė ko­ legija. Pats svariausias žurnalo leidė­ jų pasiekimas buvo 2007 m. žurnalo įtraukimas į prestižiškiausią mokslo duomenų bazę „Thomson ­Scientific Science Citation Index Expanded“ (ISI Web of Science). Šis pasiekimas ne tik pradžiugino žurnalo leidė­ jus, bet ir įpareigojo tęsti pradėtą vei­ klą bei užtikrinti periodinę, savalaikę žurnalo leidybą, publikuojant tik re­ cenzuotus, aukštos kokybės mokslo ­straipsnius.

Per dešimties metų laikotarpį žur­ nale publikuoti 337 mokslo straips­ niai kelių ir tiltų inžinerijos temomis.

Savo mokslinius pasiekimus publika­ vo 1 176 mokslininkai iš 40 pasaulio šalių (1 pav.). Šis didelis šalių skaičius rodo ne tik žurnalo tarptautiškumą, bet ir kelių bei tiltų inžinerijos moks­ lo naujovių pasaulinės sklaidos gali­ mybes.

Per žurnalo leidybos dešimtme­ tį publikuoti įvairių tematikų mokslo straipsniai kelių ir tiltų inžinerijos sri­ tyse. 2 pav. pateiktas procentinis pub­ likuotų straipsnių tematikos pasiskirs­ tymas.

Aukštą žurnalo mokslinį lygį ga­ rantuoja tarptautinis spausdinamų straipsnių recenzavimas. 2015 m. žurnale publikuotų straipsnių tarptau­ tiniai recenzentai sudarė 50,5 proc.

Pateiktus rankraščius recenzuoja moks­lininkai, reguliariai skelbiantys sa­vo mokslo darbus tarptautiniu mas­ tu pripažintuose recenzuojamuose moks­lo žurnaluose.

Mokslo žurnalo tarptautinį pri­pa­ žinimą lemia žurnalo straipsnių re­fe­

1 pav. Straipsnių autorių pasiskirstymas pagal šalis 2006–2015 m.

2 pav. Straipsnių tematikų pasiskirstymas 2006–2015 m.

Kelių ir tiltų projektavimas – 19 % Kelių tiesimo medžiagos ir technologijos – 25 % Tiltų tiesimo medžiagos ir technologijos – 10 % Kelių ir tiltų remontas – 2 % Kelių ir tiltų priežiūra – 11 % Eismo saugumas – 14 % Kelių ir tiltų informacinės sistemos – 2 % Kelių aplinkosauga – 5 % Kelių klimatologija – 3 % Mažo eismo intensyvumo keliai – 4 % Kokybės vadyba – 1 % Kelių infrastruktūra ir jos vertinimas – 4 % Kelių ir tiltų statybos finansavimas – 1 %

2016/1 LIETUVOS KELIAI

79

MOKSLAS ravimas tarptautinėse duomenų ba­ zėse. „The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering“ yra referuo­jamas daugelyje pasaulinių duomenų ba­ zių, tokių kaip „Thomson Reuters: Science Citation Index Expanded“, „Web of Science“, SCOPUS, INSPEC, EBSCO, „TRIS/TRIS Online“, VINITI, „CSA’s ERD“, CSA/ASCE (CSA’s TRD).

Kitas svarbus žurnalo sklaidos ro­ dik­lis – prenumerata. Nuo žurna­ lo įkū­rimo pradžios vykdoma žurna­ lo pre­numerata užtikrina mokslininkų pub­likuojamų straipsnių sklaidą tiek geo­grafiniu, tiek skaitytojų profesi­­niu požiūriu.

Prenumeratos analizė ro­do, kad daugiausia žurnalą prenume­r uo­ ja Lietuvoje, jį leidžiančioje šaly­ je, valstybinės organizacijos ir priva­ čios įmonės, dirbančios kelių valdy­ mo, projektavimo, tiesimo, priežiūros sri­tyse (3 pav.). Likusi prenumeratos dalis tenka mokslo ins­titucijoms, t. y. kitų šalių universitetams, jų bibliote­ koms, moks­lo tiria­miesiems cent­rams ir pan. Žurnalą prenumeruoja Esti­ jos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Slo­ vėnijos, Kroatijos, Indijos, Pietų Korė­ jos, Švedijos, Anglijos, Italijos, Kini­

3 pav. Žurnalo prenumeratoriai 2006–2015 m.

45 40 35 30 25 20 15 10 5 0

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 Lietuva

jos mokslininkai ir specialistai. Finan­ sinės lėšos, gautos iš prenume­ratos ir Baltijos kelių asociacijos paramos, naudojamos žurnalo leidybai, pade­ da išlaikyti aukštą žurnalo, kaip leidi­ nio, kokybę. Žurnalo leidybos dešimtme­ čio proga redakcinės kolegijos vardu siunčiame linkėjimus skaitytojams, mokslo straipsnių autoriams, kelių ir tiltų specialistams. Linkime moksli­ ninkams, tyrėjams, mokslo darbuo­ tojams generuoti naujus ir pažangius mokslinius tyrimus, siūlyti idėjas ir

Kitos šalys padėti gamybinių organizacijų atsto­ vams sėkmingai jas įgyvendinti.

Kviečiame tapti aktyviais žur­ nalo „The Baltic Journal of Road and ­Bridge Engineering“ mokslo straipsnių auto­riais, skaitytojais ir prenumera­ toriais.

Redakcinės kolegijos vardu prof. dr. Donatas Čygas, prof. dr. Alfredas Laurinavičius, prof. dr. Daiva Žilionienė, dr. Vilma Jasiūnienė

The ten year experience in global scientific knowledge market of road and bridge engineering

By D. Čygas, A. ­Laurinavičius, D. ­Žilionienė, V. Jasiūnienė Ten years have passed on 31st March 2016 since publication of the first issue of a journal „The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering”. Hence, we have already been in the global science knowledge market of road and bridge engineering for ten years. An idea to issue the first journal of such format in the Baltic States has raised in the Department of Roads at Vilnius Gediminas Technical University. Riga Technical University, Tallinn University of Technology, Baltic Road Association, uniting Lithuanian and Estonian Road Administration, and state company “Latvian State Roads” have joined to the realization of a raised idea within a short time. The first issue of a journal was published in March, 2006, placing eight scientific papers, after preparation of journal publishing statutes, set up

by Editorial Board and International Editorial Board.

During the first two years, the Journal has created its image and collected a rather wide circle of readers, including both, production organizations as well as research and educational institutions.

All papers were referred to in the worldwide acknowledged data bases, such as INSPEC, EBSCO Publishing, and TRIS DATABASE. The most impressive achievement of our Journal in 2007 was inclusion into the database of Thomson Scientific Science Citation Index Expanded (ISI Web of Science). This event makes us very happy and at the same time obligates to issue the numbers of „The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering” in time, to publish the responsibly reviewed high quality papers and to maintain the confidence we have been given.

Three-hundred thirty-seven scientific papers in the field of road and bridge engineering have been published during the decade. 1.176 scientists from forty countries have published their scientific achievements. This great number of countries shows not only the internationality of a journal but also global dissemination possibilities of road and bridge engineering scientific novelties. High scientific level of journal is guaranteed by international reviewing of printed papers. International reviewers made up 50.5 percent of published journal papers in 2015. Another important indicator of journal dissemination is subscription. Since the beginning of journal establishment, the carried out subscription of journal assures the dissemination of papers, published by scientists, both on geographical and both on readers’ professional point of view.

Regarding the tenth anniversary of journal publishing, on behalf of the Editorial Board, we would like to send best wishes to all readers and authors of the papers of the Journal as road and bridge specialists.

We wish the scientific workers to generate new and smart research and know how to successfully implement these ideas into practical work. We hereby invite You to become active authors, readers and subscribers of “The Baltic Journal of Road and Bridge Engineering”.

80 2016/1

LIETUVOS KELIAI

MOKSLAS

Patentai VGTU Kelių tyrimo instituto išradėjams Lietuvoje per pastaruosius penkiolika metų krovinių vežimas išaugo daugiau nei 40 proc. ir 2014 m. viršijo 114 mln. tonų.

Vien tik Klaipėdos jūrų uoste perkrauta daugiau nei 450 tūkst.

TEU (dvidešimties pėdų vieneto ekvivalentų) konteinerių.

Sparčiai besivystantis intermodalinis pervežimas ir itin padidėjusios krovinių vežimo apimtys lemia vis didesnį krovi­ nių perkrovimo ir sandėliavimo poreikį, kuris sąlygoja susisiekimo komunikacijų dangos konstrukcijų funkcionavimą vei­ kiant ilgalaikėms statinėms apkrovoms.

Praktika rodo, kad dėl šių apkrovų po­ veikio danga dažnai tampa nebetinkama naudoti, net neįpusėjus jos projektiniam eksploatavimo laikotarpiui. Todėl Lie­ tuvai, kaip tranzitinei valstybei, kurioje transporto sektoriaus indėlis į bendrąjį vi­ daus produktą (BVP) sudaro daugiau nei 13 proc. viso Lietuvos BVP, šiose zonose naudojamų dangos konstrukcijų tvarumo ir ilgaamžiškumo užtikrinimas yra ypač aktualus ir opus klausimas.

Vilniaus Gedimino technikos uni­ versiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto moks­ lininkai dr. A. Vaitkus, dr. V. Vorobjo­ vas, ­magr. D. Šernas, magr. R. Kleizie­ nė, ­magr. J. Gražulytė, magr. A. Tuma­ vičė, ieškodami unikalių idėjų ir spren­ dinių, kaip pagerinti ilgalaikių statinių apkrovų veikiamų dangos konstrukci­ jų funkcionavimą, sukūrė ir užpatenta­ vo ilgalaikių statinių apkrovų poveikiui atsparius asfalto mišinius AC11VSTAT

ir SMA11STAT. Tai pirmieji asfalto miši­ nių išradimai, užpatentuoti nepriklauso­ moje Lietuvoje. Šie mišiniai sukurti pa­ gal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, kurios prioritetas – tyrėjų ge­ bėjimo stiprinimas ir prio­riteto priemo­ nė – aukšto tarptautinio lygio moksli­ nių tyrimų skatinimas, vykdytą projektą „Taškinėms statinėms ir dinaminėms ap­ krovoms atsparios susisiekimo komuni­ kacijų dangos konstrukcijos, pritaikytos besikeičiančio klimato sąlygoms, mo­ delis“ (projekto kodas VP1-3.1-ŠMM10-V-02-022). Projektą iš dalies finansa­ vo Europos socialinis fondas. Abu išra­ dimai priklauso statybos pramonės sri­

čiai ir atitinka darniosios statybos priori­ tetinę mokslo kryptį.

Sukurti mišiniai taikytini asfalto dė­ vi­mojo sluoksnio įrengimui oro uostų pe­ronuose ir orlaivių stovėjimo aikštelė­ se, jūrų uostų krantinėse ir terminaluo­ se, logistikos terminaluose, įvairių kro­ vi­nių sandėliavimo aikštelėse (termina­ luo­se) ir kitose ilgalaikių statinių apkrovų vei­kiamose zonose. Atliktais moksliniais ty­rimais ir eksperimentine plėtra įrody­ ta, kad sukurtų ilgalaikių statinių apkrovų poveikiui atsparių asfalto mišinių at­spa­ rumas provėžos formavimuisi, nu­sta­tytas rato riedėjimo vėžės bandymu, yra apie 1,5 karto didesnis už tradicinių sun­kiajai apkrovai skirtų asfalto viršuti­nio sluoks­ nio mišinių atsparumą. Šių as­fal­to miši­ nių atsparumas neigiamam kli­ma­to po­ veikiui užtikrina ilgalaikį asfalto dan­gos konstrukcijos funkcionavimą. Tai grin­ džia šių asfalto mišinių taikymo racio­na­ lumą, siekiant lėtinti dangos degradaci­ jos procesus statinių apkrovų veikimo zo­nose.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulte­ to Kelių tyrimo instituto mokslininkai to­ liau kuria inovatyvias kelių tiesybos me­ džiagas ir sprendinius, kurie bus paten­ tuoti netolimoje ateityje.

Dr. G. M. Paliulis

Patents to the Inventors of the VGTU Road Research Institute

By G. M. Paliulis The researchers of Vilnius Gediminas Technical University Faculty of Environmental Engineering Road Research Institute invented asphalt mixtures (AC11VSTAT and SMA11STAT) that are resistant to long-term static loading at severe climatic conditions. Researches obtained the patents on the inventions by the State Patent Bureau of the Republic of Lithuania. These asphalt mixtures are about 1.5 times more resistant to permanent deformation than conventional asphalt mixtures according to the results of wheel tracking test. Patented mixtures were developed by the project “The model of pavement structure resistant to static and impact loading adapted to changing climate conditions” (Project No. VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-022). The project was financed

by European social fund.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

81

kronikA

Jaunieji kelininkai 2016 metus pradėjo aktyviai „Geriausias būdas išlaikyti draugystę – dalytis mintimis apie savo darbus. Žmones labiausiai suartina veikla.“ Šie žymaus vokiečių literatūros klasiko Johano Volfgango Gėtės žodžiai tiksliai apibūdina mūsų, jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“, požiūrį ir pastarųjų mėnesių įspūdžius.

2016 metus pradėjome nuo kas­ metinių išvykų į Lietuvos mokyklas. Ap­ lankėme pora gimnazijų. Pirmoji buvo Onuškio Donato Malinausko gimnazi­ ja, antroji – Rūdiškių gimnazija. Abiejo­ se gimnazijose mus pasitiko gausūs bū­ riai moksleivių. Susidomėjusiems mo­ kiniams pristatėme kelių ir geležinke­ lių bei miestų inžinerijas, papasakojome apie perspektyvas šiose srityse. Taip pat pasidalinome įspūdžiais iš JKK „Kele­ lio“ veiklos. Papasakojome, ką veikiame laisvu nuo paskaitų metu. Kiekvienas tu­ rėjo progą užduoti rūpimus klausimus.

Kovo mėnesį dalyvavome VGTU boulingo turnyre, kuris yra tradicija tiek universiteto bendruomenei, tiek mums, jauniesiems kelininkams. Šiais metais JKK „Kelelis“ turėjo vieną komandą, ku­ rią sudarė Justas Čechovičius, Liveta Kieraitė, Domantas Žaldaris, Ignas Vasi­ liauskas ir VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius, pirmasis JKK „Kelelis“ prezi­ dentas Audrius Vaitkus.

O kovo 18 d. su džiaugsmu pasi­ tikome JKK „Kelelis“ 12-ąjį gimtadienį, kuris vyko AB „Problematika“. Čia susi­ rinko nemaža dalis kelininkų bendruo­ menės. Kaip ir kiekvienais metais su

82 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Gegužės 19 d. įvyko ­Kelininkų dienos nekantrumu laukėme šio renginio, ku­ riam intensyviai ruošėmės. Galime pa­ sidžiaugti, kad JKK „Kelelis“ taryba pasi­ pildė net šešiais naujais nariais. Tai: Lo­ renas Pilionis, Povilas Levonovičius, Lu­ kas Čibinskas, Agnė Žvikevičiūtė, Pau­ lius Kisielis ir Romas Šakevič.

Balandžio 20 d. Lietuvos kelių mu­ ziejuje akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), Kauno technikos kolegija (KTK) ir Baltijos pažangių tech­ nologijų institutu (BPTI) pasirašė simbo­ linę bendradarbiavimo sutartį ir inicijavo

bendrą inžinerinių mokslų populiarini­ mui skirtą projektą „Akademija@Kauno tiltai“. Po sutarties pasirašymo buvo or­ ganizuotas kelininkų „protmūšis“, kuria­ me dalyvavo 2 VGTU ir 2 KTK studentų komandos. Visiems teko pasukti galvas trijuose turuose. „Protmūšį“ laimėjo pir­ moji VGTU komanda: Povilas Levonovi­ čius, Šarūnas Leimonas, Mantas Balčius ir Ignas Vasiliauskas.

Artėjant vasarai, Lietuvos auto­ mobilių kelių direkcija prie Susisieki­ mo ministerijos ir bendrovė „Vilniaus regio­no keliai“ pakvietė mus, būsimuo­

kronikA sius kelininkus, ir Transporto investicijų direkcijos darbuotojus simboliškai pri­ sidėti prie švaros iniciatyvos – šiukšlių rinkimo akcijos. Buvo pasirinktas auto­ magistralės A3 Vilnius–Minskas kelio ruožas netoli Baltarusijos ir Lietuvos sie­ nos Medininkuose. Ši vieta netruko su­ mirgėti geltonomis liemenėmis ir mėly­ nomis pirštinėmis pasidabinusiais žmo­ nėmis. Už pastangas buvome apdova­ noti lietuviškos kultūros doze – istoriniu pasakojimu apie tragišką pasieniečių sušaudymą 1991 m. liepos 31 d., Me­ dininkų pilies grožybėmis ir pasivaikš­ čiojimu aukščiausioje Lietuvos vieto­ je, ant Juozapinės kalno. Praėję po po­ rą kilometrų ir pririnkę pilnus maišus netikėčiausių radinių, dar labiau įsitiki­ nome, kad nė vienam mūsų nekils ran­ ka važiuojant pro atvirą langą švystelėti šiukšlę į pakelės pievą.

Gegužės 19–21 d. vyko kasmetinės kelininkų dienos. Įveikę visus iššūkius, organizatoriai ir dalyviai galėjo pasimė­ gauti švente, kuri buvo ne tik linksma, bet ir naudinga tiek iš profesinės, tiek iš laisvalaikio pusės.

Ankstyvą ketvirtadienio (gegužės 19 d.) rytą prie VGTU Kelių tyrimo ins­ tituto laboratorijos, esančios Aplinkos inžinerijos fakultete, buvo atvaryta iš­ puoselėta kelininkų technika: greideris, kurį paskolino bendrovė „Vilniaus re­ giono keliai“, ir du nauji volai – vienas dvibūgnis asfaltinis, kitas – kiek dides­ nis – pneumatinis. Volus paskolino UAB „Fegda“. Čia suorganizavome kelininkų technikos ekspoziciją.

Kiek vėliau, 10 valandą, visi susi­ rinko 504 auditorijoje į atvirą diskusi­ ją „Išmanus kelias – realybė ar tolima ateitis?“. Joje buvo aptariamos šiuo me­ tu kelių sektoriuje pradėtos ir planuoja­ mos taikyti technologijos. Autonominiai automobiliai, komunikuojanti kelių inf­ rastruktūra, BIM (angl. Building Information Modeling) technologijos, saulės energiją surenkantys keliai ir dar dau­ giau naujovių leido susidaryti bendrą įspūdį, koks perversmas pamažu vyksta pavyzdingai transporto sistemą vystan­ čių šalių infrastruktūroje.

Iškart po diskusijos buvo apdova­ noti VGTU studentų atšvaito idėjos kon­ kurso laureatai: Mantė Janionytė, Archi­ tektūros fakulteto studentė (AF-14/1), kuri užėmė 1 vietą; Mantas Katilius, Aplinkos inžinerijos fakulteto studen­ tas (KGf-14/1), užėmęs 2 vietą; Egidijus

Klubo tarybų ­susitikimas gegužės 25 dieną

Raikalas, Elektronikos fakulteto studen­ tas (AUSfm-15), kuris užėmė 3 vietą.

Vėliau tradiciškai pasodinome ąžuoliuką prie Aplinkos inžinerijos fa­ kulteto, apžiūrėjome techniką ir padis­ kutavome. O jau antrą valandą visų lau­ kėme Valakampiuose, kur vyko išky­ la su keptomis dešrelėmis, gaiviaisiais gėrimais, sporto varžybomis ir linksma studentiška kompanija.

Bet tai dar ne viskas. Atėjus šešta­ dieniui, laukė dar viena dalis – JKK „Ke­ lelis“ kartingų turnyras. Šiais metais da­ lyvavo ne toks gausus būrys komandų, bet tai nesutrukdė išsiaiškinti, kas buvo geriausi: I vietos laimėtojai, kurie iškovo­ jo JKK „Kelelis“ kartingų turnyro taurę, buvo Gediminas Gribulis ir Deimantas Zukas iš komandos „Fegda 2“; II vietos laimėtojai – Andrius Pan­ kevičius ir Audrius Bernotas iš koman­ dos „Fegda 1“; III vietos laimėtojai – Adolfas Kuz­ borskis ir Povilas Ališauskas iš koman­ dos „Senoliai“.

Vakare „Brodvėjaus PUB“ laukė simbolinis šventės uždarymas ir aptari­ mas. Džiaugiamės, kad pavyko išlaikyti gerą nuotaiką visos šventės metu.

Gegužės 25 d. sulaukėme dar vie­ no šaunaus įvykio. JKK „Kelelis“ tai, ga­ lima sakyti, istorinė akimirka, nes tądien pirmąkart oficialiai susitiko pirmoji ir 2016 m. išrinkta taryba bei keletas esa­ mų ir buvusių aktyvių narių. Kartu da­ lyvavo ir buvę prezidentai. Susitikimas vyko Kelių muziejuje. Iš Vilniaus paju­ dėjome autobusu. Kelių muziejuje bu­ vome apie 17 valandą. Ten mūsų laukė muziejaus direktorius Juozas Stepanke­ vičius, kuris mielai papasakojo apie sa­ vo kelininko patirtį ir surengė ekskursiją po muziejų. Po ekskursijos Kelių muzie­

jaus ekspozicijai padovanojome stendą, kuriame pristatomas klubas ir apžvel­ giama veikla. Pakeliui namo sustojome pavakarieniauti ir pasidalinti įspūdžiais. Šis susitikimas įrodo, kad JKK „Ke­ lelis“ nėra tik paprasta organizacija.

Tai – studentišką atmosferą puoselėjantis bend­ruomeniškas klubas su giliomis ša­ knimis. Norėčiau priminti, kad JKK „Ke­ lelis“ įkurtas 2004 m. kovo 8 d. Lietu­ vos kelių muziejuje. Pirmuoju preziden­ tu tapo Audrius Vaitkus. Tarybą sudarė: Andrius Mačiulis, Kornelija Ratkevičiū­ tė, Lina Bertulienė, Viktoras Vorobjovas, ­Lina Juknevičiūtė-Žilinskienė, Jūratė Šar­ pytė-Vaičiulionienė, Faustina Tuminie­ nė, Jolita Pavilionytė-Akramienė, Simona Juškevičiūtė-Savickė, Laura Žiliūtė. Klu­ bas sėkmingai gyvuoja jau 12-tus metus.

Gegužės 23–27 d. turėjome pro­ gą prisidėti prie asociacijos „Investors forum“ vykdomo projekto „Šioje šaly­ je nėra vietos šešėliui“. Jis skirtas skatin­ ti visuomenę, įmones ir įvairias institu­ cijas siekti skaidrumo savo veikloje. Pa­ grindinę akcijos dieną – gegužės 25 d. – į gatves išėjo šimtai savanorių, kurie, iš­ reikšdami pritarimą akcijai, dalino skra­ jutes. Jau antri metai, kai JKK „Kelelio“ komanda savo inžineriniais ir organiza­ ciniais sugebėjimais padeda įgyvendin­ ti akcijos sumanytojų idėjas. Šiais me­ tais Kudirkos aikštėje įrengėme labirin­ tą, kuriame žmonės ieškojo simbolinio skaidraus kelio.

Kaip matote, šie metai mums dova­ nojo didelę puokštę įvairių veiklų, kurios naudingos įvairiapusiškai. Džiaugiamės galėdami pasidalinti savo patyrimais su kelininkų bendruomene ir ne tik.

Ignas Vasiliauskas Jaunųjų kelininkų klubo „­Kelelis“ ­prezidentas

2016/1 LIETUVOS KELIAI

83

kronikA

Neramių širdžių veteranai vėl kelyje Šių metų balandžio 21 d. Mijaugonių sankryžos poilsio aikštelėje, įrengtoje magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda 52 kilometre, buvo triukšminga. Čia vėl susirinko neramios kartos kelininkai veteranai į savo eilinę akciją – tvarkyti aplinką, atnaujinti savo pernai čia sodintus medelius: pušaites, obelis, berželius. Į šią kelininkų veteranų klubo „Ke­ lininkas“ kartu su VĮ „Automagistralė“ suorganizuotą akciją susirinko daugiau kaip keturiasdešimt klubo narių iš visų Lietuvos regionų (išskyrus Telšius). Tarp jų buvo ir tokių, kurie daugiau kaip prieš dešimtmetį čia pradėjo sodin­ ti ąžuolyną, todėl ši vieta dabar neofi­ cialiai vadinama kelių veteranų ąžuo­ lų giraite. Šioje VĮ „Automagistralė“ įrengto­ je modernioje poilsio aikštelėje vete­ ranai mėgsta rengti susitikimus, čia jie atvyksta tvarkyti aplinką, prižiūrėti sa­ vo ąžuolų giraitę, sodinti naujus medelius.

Taip buvo ir šį kartą. Kelininkai pa­ puošė veteranų aikštelės prieigas nau­ jais sodinukais, sutvarkė nudžiūvu­ sius medelius, prigijusius iš naujo ap­ rišo virvutėmis, kad vėjas jų nedrasky­ tų. Deja, dalis veteranų puoselėjamų sodinukų buvo nudžiūvę, kitų gražiai žaliuojančių pušelių viršūnėles kaž­ kas barbariškai nulaužė. Matyt, kai ku­ riems barbariškai nusiteikusiems asme­ nims nelabai rūpi, kad šioje, jau pla­ čiai šalyje žinomoje, poilsio aikštelė­ je važiuojantys pro šalį keliautojai gali

84 2016/1

LIETUVOS KELIAI

sustoti pailsėti, pasigrožėti jaunu ąžuo­ lynu, pušų giraitėmis, obelų sodu. Ši netoli Elektrėnų automagistra­ lėje įrengta poilsio aikštelė tapo žino­ ma daugumai dėl savo unikalumo. Tur­ būt ne vienas vairuotojas ar pakeleivis, pastaraisiais metais greitkelio Vilnius– Kaunas 52 kilometre pamatęs keis­ tą statinį, negalėjo nesustoti ir neap­ žiūrėti jo. Nes tai – ne iš rąstų ar šiau­ dų suregzta poilsio aikštelė, kas įpras­ ta Lietuvos pakelėms, o moderni me­ talo architektūra, savo neįprastu dizai­ nu ir skoniu žavinti ne tik keliautojus,

bet ir Lietuvos architektus. Be to, ši po­ ilsio aikštelė tapo neįveikiama barba­ rams, nes pagaminta iš metalo, deng­ to spe­cia­lia antikorozine danga. Turbūt ne vienas mūsų matė pakelėse sulau­ žytas, sudarkytas, sudegintas medines ar šiaudines poilsio aikšteles. Taigi, Mi­ jaugonių veteranų poilsio aikštelė tapo pirmąja šalyje, neįveikiama barbarams.

O sunaikintus medelius kelininkai ve­ teranai atsodins kitąmet, vėl čia atva­ žiavę. Nes jie – neramių širdžių kartos žmonės. Jie nuolat kelyje.

UŽSIENYJE

Parodos „Bauma 2016“ bendras vaizdas

Konferencijos.

Kongresai.

Simpoziumai.

Parodos 2016 metai  Spalio 10–14 d.

23-iasis ITS pasaulinis kongresas 2016 Melburnas, Australija Tel. +61 3 9646 6466 El. p. admin@its-australia.com Internetas itsworldcongess2016.com

Lietuvos kelininkai didžiausioje tarptautinėje statybinių mašinų parodoje „Bauma 2016“ prie „Wirtgen Group“ ekspozicijos

 Spalio 18–20 d.

Europos kelių infrastruktūros kongresas 2016 Karališkasis ginklų muziejus, Leeds, Didžioji Britanija El. p. KRobinson@rsma.co.uk Internetas www.erf.be  Lapkričio 13–15 d.

Konferencija ir paroda „Gulf Traffic 2016“ Tarptautinis konferencijų ir parodų centras, Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai Tel. +971 4 4072606 Internetas www.gulftraffic.com  Lapkričio 22–25 d.

Statybinių mašinų ir mechanizmų paroda „Bauma China 2016“ Shangai, Kinija 10times.com/bauma-china  Gruodžio 15–18 d.

Statybinių mašinų ir mechanizmų paroda „Bauma Conexpo India 2016“ Delis, Indija Tel. +49 89 949-20720 El. p. info@messe-muenchen.de Internetas www.bcindia.com

2017 metai  Birželio 12–16 d.

WCPAM2017 Milanas (Italija) www.wcpam2017.com El. p. segreteria@studioesse.net Tel. +39 081 8904040 Faks. +39 081 8907169  Spalio 29–lapkričio 2 d.

24-asis pasaulinis išmaniųjų transporto sistemų kongresas

Monrealis, Kvebekas, Kanada Internetas itsworldcongress.org  Lapkričio 20–21 d.

19-oji tarptautinė išmaniųjų transporto sistemų konferencija Singapūras Internetas waset.org/conference/2017/11/ singapore/ICITS

2016/1 LIETUVOS KELIAI

85

istorIJa

LDK vieškeliai ir didieji keliai rūsijos kryžiuočių šni­ pai 1384–1402 m. paren­ gė išsamų Lietuvos kelių aprašą („­Litauische Wegeberichte“). Čia ap­ rašomi Žemaitijos, pietų ir rytų Sū­ duvos ir pietvakarinių Vilniaus žemių keliai, kurie maždaug atitinka mūsų die­ nų kelius. V. Biržiška savo studijoje ko­ mentaruose „Kryžiuočių keliai į Lietuvą XIV a.“, išleistoje 1930 m. Kaune, rašo: „Dr. Teodorui Hirschui 1863 m. paskelbus antram „Scriptores rerum ­prussicarum“ tome „Die littauischen Wegeberichte“ – kryžiuočių žvalgų pra­ nešimus 1384–1402 m. apie kelius, ei­ nančius į Žemaičius ir Lietuvą ir galimu­ mus tuose kraštuose kryžiuočių kariuo­ menei veikti, susidaro nauja, autentiška medžiaga tiek įvairioms Lietuvos gyve­ nimo XIV a. pusėms piešti, tiek Lietuvos visuomeninei ir politinei to laiko struktū­ rai charakterizuoti. Wegeberichtų reikš­ mė Lietuvos istorijai XIV a. nemažėja, tai šičia siūlomas naujas jiems komenta­ ras, tiesa, tuo tarpu tik tai jų daliai, ku­ ri aprašo keliones į Varnių–Kražių–Vi­ duklės rajonus, vakarų Žemaičių dalyje, XIV a. pabaigoje suvaidinusius ypatingą karinį ir politinį vaidmenį ir dėl to trau­ kusius ypatingą kryžiuočių ordeno poli­ tikų ir karo vadų dėmesį. Geriau suras­ ti vietoms straipsnio gale pridedu žemė­ lapį ir atitinkamus žvalgų pranešimus.“ V. Biržiška savo knygoje nagrinėja 29 kryžiuočių žvalgų pranešimus apie vakarų Žemaitiją ir pietų kelius, suskirs­ tęs juos į 6 grupes: 1) kelias iš vakarų į rytus per Švėkšną, 2) kelias per Vainutą, 3) kelias per Draudenius, 4) kelias per Grežėnus–Ringius, 5) Santakos kelias, 6) Šaltonos kelias.

Kryžiuočių žvalgų padaryti Lietuvos XIV a. kelių aprašymai sudaro unikalų dokumentą apie to meto Lietuvos kelius.

86 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės keliai paminėti 1323 m., kai kunigaikštis Gediminas kvietė Vakarų Europos pirklius ir amatininkus su šeimomis atvykti į Lietuvą. Kreipdamasis į Hanzos pirklius, Gediminas savo laiškuose patarė keliauti per Mozūrus (pietų Sūduvą) ir Vilnių. Šį kelią XV a. dažniausiai naudojo karalius Jogaila ir Kazimieras, vykdami iš Krokuvos į Lietuvą ir atgal.

Piliakalniai Trakų apylinkių žemėlapyje, 1800 m.

Tenka pažymėti, kad kelių, vedančių iš Prūsijos į Lietuvą, buvo nedaug, pvz., į Žemaitiją ėjo 4–5 keliai, kurie buvo nuo­ lat minimi žvalgų pranešimuose. Galima daryti išvadą, kad senieji keliai turėjo pa­ stovias trasas, nes tiesti juos per miškus, pelkes ir upes buvo gana sunku. Įdomu tai, kad kai kurios senųjų kelių atkarpos išliko iki mūsų dienų, pvz., Viduk­lė–Ra­ seiniai–Kaunas, Alšėnai–Švėkšna.

Inžineriniu požiūriu viduramžių Lie­ tu­vos keliai buvo plikos žemės juostos, iš­ va­lytos nuo krūmų. Keliai dažnai turėjo su­tvir­tinimus, specialius grindinius pel­kė­

se, smėlynuose, prieigose prie upių, tiltus per mažesnes upes. Keliantis per upę iš­ skir­tinę reikšmę turėjo brastos. Milžiniška LDK teritorija, dažni karo žygiai vertė rū­ pin­tis kelių tiesimu ir jų kokybe. Seniausi Lie­tuvos keliai turėjo pastovias trasas. Is­to­ riniai šaltiniai mini, kad XIII a. Baltijos pa­ jū­riu per Kuršių neriją, Klaipėdą, Pa­lan­gą, Liepoją ėjo svarbus sausumos ke­lias, jun­ gęs Prūsiją su Ryga. Vėliau svarbią strate­ ginę reikšmę įgavo kelias į Rytus, pra­dėtas vadinti „Didžiuoju Vytauto keliu“. „Lietuvos ir žemaičių kronikoje“ ra­ šoma apie Didžiojo Lietuvos kunigaikš­

istorIJa čio Algirdo pasiruošimą žygiui prieš Maskvos kunigaikštį Dmitrijų 1375 m.

Tada tiltų ir perkėlų per upes statybai bu­ vo pasiųsta keletas tūkstančių raitelių ap­ sauga. Keliaujančius į Lietuvą sargybi­ niai sulaikydavo ir versdavo tiesti medi­ nius grindinius per pelkes ir smėlynus.

Darbą šiek tiek palengvino artėjanti žie­ ma, kuri pašalu sutvirtino žemę. Metraš­ tyje rašoma, kad lietuvių kariuomenė, susidedanti iš raitelių, pėstininkų ir gur­ guolės, susirinko Vitebske, o po to, žy­ giuodama dieną ir naktį ką tik sutvarkytu keliu, labai greitai pasiekė Maskvą.

Vystantis ryšiams su Rusijos, Lenki­ jos ir Vakarų Europos miestais, keliai il­ gėjo. XIV a. svarbūs keliai iš Vilniaus nu­ sitiesė į Polocką, Medininkus, Kernavę, Trakus, Gardiną, Karaliaučių, Krokuvą, Brestą, Rygą.

XIII–XIV a. svarbiausi keliai Lietuvo­ je ėjo iš rytų į vakarus ir iš šiaurės į pie­ tus. Svarbus kelias ėjo Lietuvos ir Latvi­ jos pasieniu iki Brėslaujos; kitas svarbus kelias buvo nuo Viazmos per Smolens­ ką, Minską, Vilnių, Kauną Karaliaučiaus link. Svarbią strateginę ir ekonominę-pre­ kybinę reikšmę turėjo šie keliai: Stolp­ cai–Naugardukas–Gardinas–Augustavas;

Kelio važiuojamoji dalis, įrengta iš suguldytų rąstų

Nesvyžius–Valkaviskas–Balstogė; Kaida­ nava–Delatyčiai–Merkinė–Vištytis–Vir­ balis Prūsijos link; Kaunas–Vilnius–Mins­ kas Naugarduko ir Pskovo link; Balstogė– Gardinas–Vilnius; Kaunas–Kėdainiai–Kre­ kenava–Linkuva–Žeimelis–Ryga.

Istorinius šaltinius apie LDK kelių tinklą XV–XVII a. keletą metų tyrinėjan­ tis VU Istorijos fakulteto mokslininkas dr.

Tomas Čelkis savo straipsnyje „Kaip LDK atsirado didieji keliai“ rašo: „Lietuvos valstybė, lyginant su kaimyninėmis šali­ mis, susikūrė gana vėlai. LDK valstybės teritorijos valdymas buvo grįstas valdovo

kelionėmis po jo buvusias žemes. Taip klostėsi nuolatiniai valdovo kelionių maršrutai. Valdovas keliaudavo su dide­ liu būriu karių ir tarnų. Logiška manyti, kad šių maršrutų keliai būdavo prižiūri­ mi, ne tik prajojami žirgais, bet ir prava­ žiuojami vežimais arba rogėmis. Reikė­ jo gerų traktų, kuriais galėtų žygiuoti ka­ riuomenė. Valstybė pradėjo rūpintis pa­ grindiniais keliais, kurie tiesiogiai jun­ gė tolimų nuotolių LDK valstybės mies­ tus. XVI a. istoriniame dokumente rašo­ ma, kad Palenkėje (dabartinės Lenkijos teritorija) buvo traktas, vadinamas LDK

XIV a. Lietuvos kelių žemėlapis, sudarytas pagal kryžiuočių žvalgų aprašymus

2016/1 LIETUVOS KELIAI

87

istorIJa valdovo Algirdo keliu. Kitu atveju 1540 m. dokumente minima valdovo Kęstu­ čio brasta – perkėla per Nemuną, ku­ rią vėliau valdė Trakų vaivada Konstanti­ nas Ostrogiškis. Išties, brastos komunika­ cinėje sistemoje buvo svarbios „kryžke­ lės“, kurių link vesdavo daugelis kelių, o persikėlus per upę, keliai vėl išsišakoda­ vo tolimesnėmis savo kryptimis. Šaltiniuose dažniausiai minimi Lie­ tuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ke­ liai. 1467 ir 1484 m. apie Vytauto kelius paminėta Markove (Palenkėje). Šio mo­ narcho vardu vadinamas kelias nurody­ tas ir 1536 m. aprašant Bielsko girių ri­ bas. Apie šio valdovo kelius užsimena­ ma net XVII a. dokumentuose. 1615 m.

Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zig­ manto Vazos įsakyme nurodyta, kad rei­ kia sutvarkyti Slucko–Minsko kelią, kad jis būtų toks tvarkingas kaip Vytauto lai­ kais. Tokius kelių įvardijimus reikia sieti su valdovo Vytauto laikais valstybėje vy­ kusiomis didelėmis struktūrinėmis refor­ momis. Centriniai keliai ir vieškeliai šal­ tiniuose būdavo įprasminami ir kitomis sąvokomis. XVI a. dokumentuose mini­ mi „karališki keliai“, kartais pasitaiko net „amžino kelio“ įvardijimų.

Medinis tiltas per Nemuną Gardine XVI a.

Piliakalniai Trakų apylinkių žemėlapyje, 1800 m.

E. Boweno Lenkijos ir Lietuvos žemėlapis, 1748 m.

88 2016/1

LIETUVOS KELIAI

istorIJa Svarbiausiais valstybės traktais ke­ liaudavo ne tik valdovas, bet ir šalies pa­ reigūnai arba užsienio pasiuntiniai-di­ plomatai. Tokie keliai tarnavo krašto gy­ nybos tikslais, todėl buvo taisomi ir pri­ žiūrimi pareigūnų. Juos reikėdavo re­ montuoti, o tokio masto darbams galėjo sutelkti tik valdovas. Motiejus Streikovs­ kis XVI a. kronikoje teigia, kad rengda­ masis žygiui į Maskvą, LDK valdovas Al­ girdas įsakė sutvarkyti kelius per pelkes, kad kariuomenė galėtų žygiuoti tiesiai per jas ir greičiau įveiktų atstumą.

LDK vieškelių ir didžiųjų kelių plėt­ ra didele dalimi nulėmė valstybės poli­ tinių struktūrų raida. XIII–XIV a. valsty­ bės teritorijos vienijimo procese ypatin­ gą vietą užėmė valdovo kelionės po ša­ lį. Keliaujančiam valdovui ir jo pareigū­ nams ypač svarbios buvo centrinės su­ sisiekimo arterijos, kurios gerino šalies administravimą.

Jau Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) visus Lietuvos Didžiosios Ku­ nigaikštystės kelius dalijo į paprastus ir didžiuosius. Paprasti keliai jungė dva­ rą su dvaru arba kaimą su kaimu. Didie­ ji keliai dar buvo vadinami „senaisiais vieškeliais“, „didžiaisiais vieškeliais“, kartais „kunigaikščio keliu“. Antrasis Lie­ tuvos Statutas didžiuosius kelius vadi­ no „amžinu keliu“. 1599 m. Kėdainių– Ariogalos vieškelis vadinamas „piltuoju keliu“. Zigmanto Vazos pasiūlymu ka­ raliaus dvaras Varšuvoje 1620 m. pašto traktais buvo sujungtas su Vilniumi, Lvo­ vu, Krokuva, Poznane, Gdansku, kurie buvo vadinami „karališkais“.

Viduramžių miesto gatvės buvo grindžiamos taip pat, kaip ir keliai. Isto­ riniai šaltiniai ir archeologiniai radiniai liudija, kad jau 1630 m. Vilniaus, kaip ir daugelio Europos miestų, gatvės buvo grindžiamos rąstais ir akmenimis.

Vilniuje, restauruojant Arsenalo pas­ tatą, buvo rastas medinis grindinys. Se­ niausieji gatvių grindiniai buvo primity­ vūs ir netvarkingi. Nuo XIII a. gatvės pra­ dėtos grįsti tvarkingiau. Gatvės buvo vi­ dutiniškai 4 metrų pločio. Nuo XV a. pradžios Vilniuje, Gardine ir kitur medi­ nius grindinius imta keisti akmeniniais.

Kryžiuočių žvalgų pateiktame Lietu­ vos kelių apraše minimas tiltas per Var­ nalės Gargždų–Varnių–Šiaulių vieške­ lį. Taip pat aprašomas tiltas per Kražan­ tės upę Degučių–Kaltinėnų–Kražių–Kel­ mės vieškelyje.

Keliai viduramžių Lietuvoje daž­ niausiai buvo tiesiami strateginiais su­ metimais, numatant būsimą karo žygį į priešo žemę. Rengdamasis Žalgirio mū­ šiui 1410 m. ir norėdamas suklaidinti priešą, Vytautas įsakė tiltą per Vyslą sta­ tyti 150 km aukščiau numatytos persikė­ limo vietos – Červinsko. Tiltas, kurio il­ gis 500 m, buvo statomas šešis mėnesius ir po to dalimis plokščiadugnėmis valti­ mis atplukdytas į persikėlimo vietą, kur po kelių valandų sumontuotas. Kryžiuo­ čiams tai buvo netikėta, ir tai padėjo lai­ mėti mūšį ties Žalgiriu.

Plentų tiesimas buvo pradėtas po karo su Napoleonu (1812 m.), kai pa­ aiškėjo labai svarbi gerų kelių strateginė reikšmė. Apie XVI–XVIII a. Lietuvos ke­ lius nemažai žinių pateikia Vakarų Euro­ pos diplomatai, keliavę per Lietuvą. Tai Venecijos ambasadorius Ambrozijas Kontarinis (Ambrosio Contarini, 1429– 1500 m.), diplomatas Sigizmundas Her­ beršteinas (1486–1566 m.), italų kari­ ninkas Aleksandras Gvanjinis (Gvagnini, 1538–1614 m.) ir kiti.

Parengė Gražvydas Mykolas Paliulis

Pėsčiųjų tiltas į Trakų pilį Highways and Great Roads in the Great Duchy of Lithuania

By G. M. Paliulis The roads of the Grand Duchy of Lithuania were first mentioned in 1323 when the duke Gediminas invited merchants and craftsmen of the Western European to come to Lithuania with their families. When addressing the Hanseatic merchants Gediminas in his letters suggested to travel via Mazurskie and Vilnius. This road in the 15th century was most frequently used by the king Jogaila and Kazimieras when travelling from Krakow to Lithuania and back.

In engineering terms the medieval roads of Lithuania were bare ground lanes cleaned from bushes. Roads were often fortified, having special paving in swamps, sands, approaches to rivers, bridges over larger rivers, and especially important fords. A huge territory of the Great Duchy of Lithuania, frequent marches forced to take care of building of roads and their quality. The oldest roads in Lithuania had constant routes. It is mentioned in the historic sources that in the 13th century an important overland road went through the Curonian Lagoon, Klaipėda, Palanga and Liepaja joining Prussia and Riga. Later an important strategic meaning was acquired by the road to the East called the road of the Vytautas the Great.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

89

UŽSIENYJE

Neįprasti tiltai

Norime supažindinti su keistais, neįprastais tiltais, kurie neturi analogų. Tai Magdeburgo vandens tiltas, Banpo dviejų aukštų tiltas su fontanais, Octavio Frias Oliveira X formos tiltas, supermodernus Hendersono Bangų tiltas, bei Padingtono pakeliamasis tiltas

Magdeburgo vandens tiltas Yra daug tiltų, kurie skiriasi iš masinės statybos statinių. Tačiau net ir tarp jų Magdeburgo tiltas yra išskir­ tinis. Tai yra ne šiaip dviejų kelių, o dviejų vandens kelių sankryža, kitaip tariant, vandens tiltas virš vandens.

Tokį statinį galima būtų pavadinti lai­ vuojamu akveduku. Šio tilto paskirtis yra sujungti du svarbius vandens ke­ lius – Labos–Havelo ir Vidurio žemių kanalus – virš juos skiriančios Labos upės lygumos. Prieš pastatant tiltą, laivai ir baržos šliuzais buvo nulei­

90 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Magdeburgo vandens tiltas

UŽSIENYJE džiami iki Labos upės vandens lygio, po to tokiu pat būdu pakeliami į ki­ to kanalo vandens lygį. Tai buvo la­ bai varginantis procesas, ypač esant žemam vandens lygiui. Be to, kelias vietoj 1 km pailgėdavo iki 12 km.

Tiltas buvo pastatytas 1997– 2003 m. ir kainavo 500 milijonų ­eurų. Plieninės ir betoninės konstruk­ cijos ilgis yra 918 m: 228 m virš La­ bos upės, o likusi dalis – virš žemės.

Tilto pakloto su šalitilčiais plotis – 32 m, vandens kanalo, tekančio tiltu, gylis – 4,5 m. Vandens kelių tarpusa­ vio vandens lygiai skiriasi 6,5 m. Rei­ kėtų atkreipti dėmesį, kad tilto kons­ trukcija dirba visai kitaip nei įprastų tiltų – vietoj automobilių ar traukinių eismo apkrovų reikia atlaikyti milži­ nišką praplaukiančio vandens masę.

Idėja pastatyti tokį tiltą gi­ mė 1919 m. XX a. dvidešimtais me­ tais netgi buvo pradėti pirmieji dar­ bai. Tačiau 1938 m. darbai buvo nu­ traukti, o po karo, padalijus Vokietiją, prie to nebuvo grįžta. Tik Vokietijai susivienijus, XX a. pabaigoje pavy­ ko įgyvendinti prieš 80 metų gimusią idėją.

Banpo tiltas

Banpo tiltas Seule 1982 m. pastatytas Banpo til­ tas per Hano upę Seule (Pietų Korė­ ja) yra svarbiausias miesto centre. Jis ne tik jungia du miesto rajonus – Seo­ cho ir Yongsan, bet ir sukuria nuos­ tabų vaizdą – trykšta vandeniu, mu­ zika ir šviesomis. Tai pirmasis Pietų Korėjoje dviejų aukštų (paklotų) til­ tas, 1976 m. nutiestas virš pastatyto ­Jamsu tilto (Jamsu reiškia apsemtas).

Jamsu tiltas suprojektuotas taip, kad liūčių periodu pakilus upės vandens lygiui, jo paklotas gali būti paniręs.

2009 m. ant Banpo dviejų aukštų tilto buvo įrengtas fontanas, pavadin­ tas Mėnulio vaivorykštės fontanu. Tai yra ilgiausias pasaulyje – 1140 m il­ gio – fontanas, kuris įrašytas į Gineso pasaulio rekordų knygą.

Dešinėje ir kairėje tilto pusėse iš­ dėstyta 380 specialių vandens purkš­ tukų ir daugybė nuostabių įvairiaspal­ vių šviesų. Vanduo yra siurbiamas iš upės ir kiekvieną minutę atgal į upę grąžinama 190 tonų vandens. Fon­ tano čiurkšlės aukštis – 60 m. Van­ dens purkštukai juda pagal skamban­

Banpo tilto fontanai naktį

2016/1 LIETUVOS KELIAI

91

UŽSIENYJE čią muziką, atlikdami „vandens šo­ kį“, o 10 000 LED lempučių apšvie­ čia fontaną vaivorykštės spalvomis.

Nors Mėnulio vaivorykštės tiltas yra įspūdingas ir dieną, ir naktį, bet pri­ dėjus šimtus vaivorykštės spalvų žai­ bų kombinacijų, kai ateina naktis, su­ kuriamas įspūdingas vaizdas, kaip magnetas traukiantis turistus ištisus metus. Į šį fontaną labai gražu žiūrė­ ti nuo apatinio tilto pakloto (Jamsu tilto) – susidaro įspūdis, kad esi van­ dens krioklio viduje. Siekiant, kad daugiau lankytojų galėtų pasigrožė­ ti įspūdingu reginiu, apatinio paklo­ to kelias buvo susiaurintas iki dvie­ jų eismo juostų, kitas dvi paliekant dviratininkams ir pėstiesiems. Tilte taip pat įrengtos septynios apžvalgos ­aikštelės.

Mėnulio vaivorykštės fontanas veikia nuo balandžio iki spalio mė­ nesio. Kiekvieną mėnesį skirtingi 20 minučių fontano trukmės šou yra ro­ domi penkis kartus per dieną, penk­ tadieniais – 6 kartus, o savaitgaliais – 7 kartus. Be to, šalia tilto esančia­ me parke nuo gegužės iki spalio mė­ nesio kiekvieną šeštadienį nuo 7 iki

Octavio Frias Oliveira tiltas

92 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Octavio Frias Oliveira tiltas naktį

20.30 val. rengiami Mėnulio skve­ ro kultūriniai savaitgaliai. Tuo me­ tu čia skamba įvairių stilių muzika: klasikinė, lydima komentarų, džia­ zas, groja dūdų orkestrai, dainuojama a ­cappella ir pop operos.

Octavio Frias Oliveira tiltas 2008 m. gegužės mėnesį San Paulo mieste Brazilijoje buvo atiduo­ tas naudoti vantinis tiltas per Pinhei­ ros upę, pavadintas Oktavio Frias de Oliveiros, žmogaus, vadovavusio įta­ kingiausiai šalyje žiniasklaidos gru­

pei „Grupo Folha“, garbei. Ar einame pėsčiomis, ar keliaujame šiuo aukš­ tai virš Pinheiros upės iškilusiu tiltu auto­mobiliu, žavimės juo. Tai yra San Paulo miesto įžymybė, apsupta dan­ goraižių. Tai ne tik kelias, jungiantis dvi miesto dalis, bet ir San Paulo gy­ ventojų pasididžiavimas. Tilto vaiz­ das ypač įspūdingas įspūdingas nak­ tį, kai prožektoriai apšviečia pilonus. Įvairių švenčių metu apšvietimas kei­ čiamas. Per Kalėdas tiltas dekoruoja­ mas spalvotais žibintais, kad atrodytų panašus į Kalėdų eglutę.

UŽSIENYJE Važiuojant vienos iš tilto priei­ gų pylimu, reikia atkreipti dėmesį į ne­įprastą tilto X formos konstrukciją: 76 m pločio ties pagrindu ir 35,4 m pločio viršuje. 138 m aukštyje kons­ trukciją laiko šimtas vantų, kurie skleidžiasi į abi susikryžiavusių pilo­ nų puses. Tai vienintelis pasaulyje til­ tas, kuriuo nutiesti du kreivės formos keliai laikomi vienos betoninės atra­ mos. Abu šie keliai, kurių vienas pa­ kyla 12 m, o kitas – 24 m, yra vieno­ di – apie 900 m ilgio.

Pasigrožėjus tiltu, reikėtų pa­ sinaudoti proga pasiekti San Paulo miesto centrą. Netoli tilto yra Botani­ kos sodas, kuriame galima susipažinti su Brazilijos augmenijos pavyzdžiais, o miesto akvariume stebėti spalvingų žuvų gracingą plaukiojimą. Keliaujant toliau miesto link, būtina aplankyti daugiau šios vietos įžymybių – Mies­ to halę ir municipalinį teatrą. Vakare apšviesto tilto vaizdu galima grožėtis nuo apžvalgos aikštelės, esančios ant Italijos pastato (­Edificio Italia) stogo.

Tiltas keletą kartų nukentėjo nuo vandalų. 2011 m. vagys pavogė 6 km laidų, o tų pačių metų rugpjūtį įsibro­

Hendersono Bangų tiltas

vė į tilto kontrolės patalpas ir suga­ dino prietaisų skydą. 2012 m. sausio mėnesį buvo pavogta 94 iš 142 til­ to prožektorių. Tąkart tilto apšvieti­ mo sistemai atstatyti prireikė 90 die­ nų, o darbai kainavo apie 250 tūkst.

JAV dolerių.

Hendersono Bangų tiltas Mažiausias iš Pietų Azijos „tig­ rų“ – miestas-valstybė Singapūras – garsėja savo originalių idėjų, super­ moderniais pėsčiųjų tiltais.

Hendersono Bangų tiltas pavadi­

nimą gavo dėl savo formos. Jo kons­ trukciją sudaro septyni pakaitomis tai kylantys aukštyn, tai krentantys že­ myn plieniniai tarpatramiai. Šeši tar­ patramiai yra vienodi – 24 m ilgio ir 3,5 m aukščio, o vienas daug dides­ nis – 57 m ilgio ir 6 m aukščio. Ta­ čiau konstrukcijos viduje esantis pės­ čiųjų takas yra visai plokščias. Jis nu­ tiestas iš kintamoms oro sąlygoms at­ sparios balau medienos. Šoniniai banguoti tilto paviršiai leido sukurti įdomias poilsio vietas – atsisėsti skirtas lentynėles su stogeliais.

Hendersono Bangų tiltas vakare

2016/1 LIETUVOS KELIAI

93

UŽSIENYJE

Singapūro tilto „bangos“ Hendersono Bangų tiltas jun­ gia du parkus – Mount Faber ir Te­ lok Blangah Hill. Tiltas buvo pasta­ tytas 2004–2008 m. pagal bendrą kompanijų – Londono „IJP Corpo­ ration“ ir Singapūro „RSP Architects &­Engineers“ – projektą. Tilto ilgis – 274 m. Jis nutiestas 36 m aukšty­ je virš judraus Hendersono kelio. Tai yra aukščiausias pėsčiųjų tiltas Sin­ gapūre, dėl savo aukščio suteikian­ tis galimybę grožėtis miesto vaizdais.

Ypač įspūdingas tiltas būna vakarais, kai įžiebiamos tilto iliuminacijos.

Padingtono pakeliamasis tiltas

94 2016/1

LIETUVOS KELIAI

Tiltas žavi ne tik turistus, bet ir Singapūro gyventojus. Čia populia­ ru pasivaikščioti ir sportuoti, o savait­ galiais lankomasi ištisomis šeimomis.

Jaunavedžiai taip pat pamėgo šį til­ tą – prisiminimui fotografuojasi turtin­ go miesto-valstybės panoramos fone.

Padingtono pakeliamasis tiltas 2005 m. Londone, Padingtono įlankoje, buvo baigtas statyti ypatin­ gas pėsčiųjų tiltas. Tai – 12 m ilgio plieninis santvarinis tiltas, priklausan­ tis judančiųjų tiltų grupei. Nors pava­

dintas pakeliamuoju, tiksliau jį būtų vadinti susivyniojančiuoju.

Statyti pakeliamąjį tiltą suma­ nė britų dizaineris Tomas Hetervikas (Thomas Heatherwick), o suprojek­ tavo Entonis Hantas (Anthony Hunt) ir Pakmanas Lukas (Packman Lucas).

Hidraulinę tilto projekto dalį paren­ gė ir detalizavo firma „Primary Fluid ­Power Ltd.“.

Tiltą sudaro aštuonios trikampio formos sekcijos, atverčiamos šalitilčių lygyje, o viršuje sujungtos dviejų da­ lių jungtimi, kuri gali būti sulanksto­

UŽSIENYJE

ma panaudojant hidraulinius cilind­ rus. Taip tiltas prilenkiamas prie pa­ kloto. Hidrauliniai cilindrai yra pa­ slėpti turėklų vertikaliuose stulpeliuo­ se. Kai tiltas ištiestas, jis niekuo nesi­ skiria nuo įprasto plieninio ir medinio 12 m ilgio pėsčiųjų tilto.

Kai norima leisti praplaukti lai­ vams, yra aktyvuojami hidrauliniai stūmokliai ir tiltas susivynioja iki ga­ linės siūlės bei suformuoja aštuo­ niakampį. Aštuoniakampis toje vie­ toje sudaro pusę laivybos kanalo pločio.

2005 m. tilto projektas gavo Bri­ tų konstrukcinio plieno projekto ap­ dovanojimą.

Tiltą prižiūri ir jo atsidarymą bei uždarymą valdo firma „Merchant Square Estates“. Vadovaujantis suda­ rytu priežiūros planu, 2008 m. tiltas buvo remontuojamas, o 2009 m. ba­ landį vėl atidarytas eismui.

Tai, kad tilto projekto autorius savo tinklalapyje šią ypatingą konst­ rukciją vadina „Pakeliamuoju tiltu“, turėtų būti laikoma šio konkretaus til­ to pavadinimu, o ne jo tipo apibrėži­ mu. Tokio tipo tiltą tiksliau apibrėžtų

terminas „susivyniojantis tiltas“. Šiuo metu tai yra vienintelis pasaulyje to­ kio tipo tiltas.

Terminas „pakeliamasis tiltas“, norint apibūdinti įtraukiamuosius til­ tus, kurie buvo statomi perdengti griovius ir kanalus, juosiančius tvir­ toves, tradiciškai vartojamas jau nuo Viktorijos epochos. Tokio tipo tiltai nesusivynioja – jie išlieka horizonta­ lūs, kai įtraukiami už forto vartų. Mo­ dernios tokio tipo tiltų versijos yra va­ dinamos įtraukiamaisiais arba įstu­ miamaisiais tiltais.

Vieną iš savotiškų pakeliamųjų tiltų rūšių galima matyti prie Nelsono forto, Portsmute. Tai – Gatri (­Guthrie) pakeliamasis tiltas. Kai kurie varsto­ mieji tiltai susivynioja ant arkų. To pavyzdžiu galėtų būti Pegasus tiltas – jis ne susivynioja ant ašies, bet ir pa­ sislenka ant išlenktos plokštės, kuri yra papildomai įrengta viename per­ dangos galų.

Parengė Gortensija Pumputytė LAKD Tiltų skyriaus vedėjo ­pavaduotoja

Unconventional bridges

By G. Pumputytė There are a lot of the bridges, which are different than mass buildings. But even among them the Magdeburg Bridge is exceptional – it let in water. The Magdeburg Water Bridge is large navigable aqueduct. The largest canal underbridge in Europe it spans the river Elbe and directly connects two canals, allowing the ships to pass between the Rhineland and Berlin without having to descend into and then climb out of the Elbe itself.

In 1982 built Banpo Bridge over the river Han in Seoul (South Korea) is the major bridge in downtown, connecting two districts of the city and creating beautiful view of music, rainbow-colored lighting and water jets. It is the first double deck bridge in South Korea, which was built over already existing Jamsu bridge.

In May 2008 in São Paulo (Brazil) was opened cable-stayed bridge over the river Pinheiros. It is named after Octavio Frias de Oliveira. The bridge is one of the iconic sights of São Paulo, framed by the city skyline. The view is particularly striking at night, when the pillars are lit up by spotlights. The bridge deck is unusual due its form, which is similar to an „X“ crossing at the tower.

The Henderson Waves Bridge is the highest pedestrian bridge in state-city Singapore. It is unique due its wave-like structure made up of seven undulating curved steel ribs that go above and below its deck. The curved ribs form alcoves that function as shelters with seats within, making them nice paces to hang out.

In 2005 at Paddington Basin, in London, was completed extraordinary pedestrian Rolling Bridge. This is steel truss bridge, total length – 12 m. Despite the connotation of its name, it is more accurately described as „curling“. The bridge consists of eight triangular sections hinged at walkway level and connected above by two-part links that can be collapsed towards the deck by hydraulic cylinders.

2016/1 LIETUVOS KELIAI

95

96 2016/1

LIETUVOS KELIAI