Žurnalas „Lietuvos keliai“ 2015/2

Re­dak­to­riaus žo­dis Štai ir baigiasi dar vieneri metai. Tradiciškai, besibaigiant metams, atsigręžiama atgal, pasidžiaugiama pasiekimais, pasiguodžiama dėl nesėkmių, permąstomi buvę įvykiai ir darbai.

Kas išskirtinio ir reikšmingo buvo kelių sektoriuje 2015 m.? Iš tiesų, šiais metais buvo išskirtinių ir reikšmingų įvykių. Pirmiausia, spalio mėnesį užbaigti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo darbai. Europinė vėžė pasiekė Kauną, o mūsų kelių tiesimo organizacijos įrodė, kad gali laiku ir kokybiškai nutiesti ne tik automobilių kelius, bet ir europinius reikalavimus atitinkančius geležinkelius. Vykdant darbus, teko parodyti nemenką išradingumą, sugalvoti ir pasiūlyti naujas geležinkelio tiesimo darbų technologijas. Bravo, vyrai! Dabar „Lietuvos geležinkeliai“ turi įrodyti „Rail Baltica“ reikšmę ir naudingumą Lietuvai.

Kitas reikšmingas visai Lietuvai įvykis – pradėtas tiesti paskutinis Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III ruožas. Gyvenantys Vilniuje ir atvažiuojantys į sostinę mato, kokios čia spūstys ir kaip trūksta šio aplinkkelio. Manau, visiškai pabaigus darbus situacija kardinaliai pasikeis. Smagu girdėti iš vilniečių ir Vilniaus svečių gražių atsiliepimų dėl sparčiai vykdomų rangovų darbų. Gerai, kad teismai, valstybės institucijos turėjo tvirtą stuburą ir, nors pusmečiu vėliau, bet nepaisydami visų bendrovės „Latvijas tilti“ skundų, atsilaikė prieš „netikrų“ latvių begalinį trukdymą spręsti Lietuvai svarbius klausimus. Deja, visgi pavyko paskleisti naują, „pažangią“ madą skųsti ir kiek įmanoma trukdyti pažangai bet kur ir bet kaip!

Viešieji pirkimai ir toliau lieka didžiausiu galvos skausmu. Nuo kitų metų turi įsigalioti ES direktyva šiuo klausimu. Gal visgi mūsų valdininkai nespės labai jos „sulietuvinti“ ir pagaliau galios europinė paslaugų pirkimo praktika?

Kitas labai svarbus besibaigiančių metų įvykis – pagaliau pajudėjo kelio „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbai. Reikia stengtis, kiek įmanoma greičiau, panaikinti blogą šios tarptautinės trasos įvaizdį.

Negaliu nepaminėti metų finišo tiesiojoje vykstančių labai reikšmingų darbuotojų pasikeitimų Lietuvos automobilių kelių direkcijoje. Nuoširdžiai sveikinu nuo gruodžio 7 d. visateisiu Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu tapusį Egidijų Skrodenį ir linkiu gero bei sėkmingo darbo. Nuo vadovo darbo sėkmės priklauso ir visos šakos ateitis.

Brangūs kelininkai ir visi jiems prijaučiantys, šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga linkiu Jums sveikatos, optimizmo, prasmingų darbų, kantrybės ir ištvermės saugant ir puoselėjant meilę Lietuvai ir jos keliams.

Rimvydas Gradauskas LIETUVOS KELIAI, 2015/2 (35) Vyriausiasis redaktorius Rimvydas Gradauskas Atsakingasis sekretorius Gražvydas Mykolas Paliulis Žurnalo kolegija: J. Biržiškis, R. Gradauskas, P. Džervus, A. Laurinavičius, G. M. Paliulis, V. Puodžiukas, P. Tekorius Meninis redaktorius Donaldas Andziulis Maketuotojai: Ieva Kuzmienė, Birutė Vilutienė, Anatolijus Kostrovas Kalbos redaktorė Jolanta Niaurienė Nuotraukos: A. Kostrovo, D. Andziulio, V. Valužio, A. Repšio, A. Radevičiaus, V. Laukaičio, M. Rinkevičiaus, A. Usonienės, J. Kamensko ir straipsnių autorių © „Lietuvos keliai” • ISSN 1392–8678 • Tiražas 2000 vnt.

Redakcijos adresas: Konarskio g. 25-2, LT-03109 Vilnius, tel./faksas 265 0054 Išleido UAB „Ex Arte”: Z. Sierakausko g. 15A-26, LT-03105 Vilnius Tel./faksas 231 4651 • www.exarte.lt

2 2015/2 LIETUVOS KELIAI

Turinys Contents

Aktualijos

4

30 metų, skirtų Lietuvos transporto politikai

9

Kelių priežiūros valstybės įmonių 20-metis

30 Years Dedicated to the Transport Policy of Lithuania 20-Year Anniversary of Road Maintenance Enterprises

16 Atidarytas europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica 1“

The European Gauge Rail Baltica Railway is Opened to Traffic

23 Teisminiai ginčai – kelininkų darbų stabdis

Legal Disputes – Holdout for the Roadbuilders’ Works

26 Greitkelis Vilnius–Kaunas rekonstruojamas į automagistralę

The Vilnius–Kaunas Speedway will be Reconstructed into the Motorway

29 „Via Baltica“ modernizavimo pradžia The Start of Via Baltica Modernization

32 Panemuniečiai vėl sujungti su Kauno miestu

Panemunė Residents are Again Connected to Kaunas City

36 AB „Panevėžio keliai“ atliktų darbų kronika

Chronicle of Works Implemented by the Company Panevėžio keliai

42 Lietuvos keliai ir jų finansavimas

Lithuanian Roads and their Finansing

49 Transporto investicijų direkcijos veiklos kryptys

The Fields of Activity of Transport Investment Directorate

TECHNOLOGIJOS

40 „Alkesta“ pastatė pėsčiųjų ir dviračių tiltą Alytuje

The Company Alkesta Constructed a Pedestrian and Cycle Bridge in Alytus

52 Kelių priežiūros žiemą optimizavimo galimybės

Optimization of winter road maintenance in Lithuania

78 Nauja technologinė linija akcinėje bendrovėje „Dolomitas“ A New Technological Line in the Company Dolomitas

inovacijoS JUBILIEJAI

56 Valstybinės reikšmės kelių skirstymas pagal jų funkcinę paskirtį

Categorization of Roads of National Significance by their Functional Purpose

46 UAB „Granitinė skalda“ gamyklai – 50 metų

The Company Granitinė skalda Celebrates 50-Year Anniversary

62 Kelių muziejui – 20 metų

Lithuanian Road Museum is 20 Years Old

81 Miestų statybos katedrai – 50 metų

The Department of Urban Engineering Celebrates 50-Year Anniversary

86 Veteranų klubo jubiliejinis sambūris Anniversary Meeting of Veterans’ Club

UŽSIENYJE

66 Vokietijos kelių priežiūros sistema

Road Maintenance System in Germany

72 XXV pasaulio kelių kongresas 25th World Road Congress

88 Betonas – naujos galimybės Concrete – New Possibilities

MOKSLAS

76 Bendros Europos transporto sistemos link Towards a Single European Transport System

2015/2 LIETUVOS KELIAI

1

aKTUALIJOS

30 metų, skirtų Lietuvos transporto politikai Šiame žurnalo numeryje Vyriausybės kanclerį Alminą Mačiulį pakalbinome apie pastarųjų dešimtmečių Lietuvos transporto sistemos raidą ir ateities strategiją bei asmeninį požiūrį į šiandienes Lietuvos kelių aktualijas.

Gerbiamasis Vyriausybės kancle­ ri Alminai Mačiuli, kas ir kodėl pa­ skatino Jus savo darbinę veiklą skirti sudėtingoms Lietuvos transporto po­ litikos problemoms spręsti?

Transportu, konkrečiai kartingų sportu, buvau susižavėjęs dar vidurinėje mokykloje, neblogai sekėsi, ne kartą buvau ir jaunių kartingo čem­ pio­nu. Brolis Alvydas, už mane vyresnis 6 metais, visada buvo didelis autoritetas, mokėsi ir sėkmingai baigė VISI (dabar – VGTU) Mechaninės technologijos fakultetą ir įgijo transporto inžinieriaus ekonomisto kvalifikaciją.

Alvydas po VISI baigimo dirbo to meto Automobilių transporto ir plentų ministerijoje Darbo organizavimo ir apskaitos skyriuje, vėliau ministro patarėju. 1984–1997 m. – Vyriausybės kanceliarijoje patarėju transporto klausimais. Jo žinios, patarimai daug man padėdavo sprendžiant transporto problemas atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Gaila, kad brolis mirė turėdamas tik 42 metus. Todėl ir aš, paklausęs jo patarimo, ir jo pavyzdžiu 1979 m. taip pat įstojau į VISI

4 2015/2 LIETUVOS KELIAI

studijuoti tą pačią automobilių transporto ekonomikos ir organizavimo specialybę.

1984 m. gavau transporto inžinieriaus ekonomisto diplomą ir paskyrimą į Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institutą. Institute dirbau Transporto problemų skyriuje ekonomistu, moksliniu bendradarbiu. Man vadovavo plačios erudicijos mokslininkas profesorius habilituotas ekonomikos mokslų daktaras Albinas Gulbinskas. Kartu su kitais dirbome mokslinį darbą, skirtą Lietuvos trans-

porto sistemai formuoti ir tobulinti.

Man teko daugiau gilintis į transporto sistemos efektyvumo didinimo ir optimizavimo galimybes vežant krovinius.

Susisiekimo ministerijoje Jūs 20 metų ėjote įvairias pareigas, dirbote su aštuoniais ministrais. Su kokiais iš­ šūkiais susidūrėte?

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Susisiekimo ministerijai pradėjęs vadovauti Jonas Biržiškis ieškojo specialistų. 1991 m. balandžio mė-

aKTUALIJOS nesį pradėjau dirbti ministerijos Ekonominių programų ir prognozių skyriaus viršininko pavaduotoju, vėliau – Transporto politikos ir programų skyriaus viršininku.

Pradėjus dirbti ministerijoje, kartu su ministerijos vadovais reikėjo ir tiesiogine, ir perkeltine prasme atverti kelius į Vakarus, užtikrinti normalų visų rūšių transporto funkcionavimą Lietuvoje.

Tuo metu problemų buvo labai daug – keliai buvo nefinansuojami, automobilių transportas be centralizuoto tiekimo ir valdymo prioritetų nebuvo prisitaikęs dirbti rinkos sąlygomis, geležinkeliai dar buvo valdomi iš Maskvos ir Rygos, aviacija ir jūrų transportas klausė tik Maskvos nurodymų. Todėl svarbiausia buvo perimti iš TSRS transporto struktūrų Lietuvoje esantį „sąjunginio pavaldumo“ transporto įmonių valdymą, ūkį, turtą ir sukurti transporto darbo reguliavimo sistemą, formuoti naują transporto politiką ir sukurti teisinę sistemą.

Po ilgų ir sudėtingų derybų su Maskvoje esančiomis jūrų ir oro transporto ministerijomis pavyko perimti Lietuvos nuosavybėn visas šalies geležinkelio, jūrų ir oro transporto įmones bei turtą, reikėjo modernizuoti įmonių valdymą.

1991 m. pabaigoje priimtas Transporto veiklos pagrindų įstatymas padėjo suformuoti visų transporto rūšių teisės aktus, kurių pagrindu buvo pradėta restruktūrizuoti ir privatizuoti transporto įmones.

Ministerija kartu su mokslo institucijomis parengė Nacionalinę transporto plėtros iki 2010 metų programą. Strateginiai transporto infrastruktūros objektai (uostai, oro uostai, susisiekimo keliai, laivybos, skrydžių ir sausumos eismo saugumo užtikrinimo sistemos) liko valstybės nuosavybė ir buvo naudojami visos Lietuvos ekonomikos interesams.

Buvo suformuota nauja transporto politika ir sukurta transporto teisės sistema, kuri leido integruoti Lietuvos transportą į Europos transporto tinklus ir paslaugų rinką, įstoti į svarbiausias tarptautines transporto organizacijas, prisijungti prie tarptautinių konvencijų. 1994 m. per Lietuvos teritoriją einantys I ir IX tarptautiniai koridoriai su atšakomis buvo pri-

pažinti prioritetiniais Vidurio ir Rytų Europos transporto tinkle. Patvirtintas IX tarptautinis transporto koridorius su jo IXB šaka Kijevas–Minskas–Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Pritarta I tarptautiniam transporto koridoriui – magistralei „Via Baltica“, jungiančiai Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą su Lenkija ir toliau su Vakarų Europos šalimis.

2002 m. patvirtintas visos Europos prioritetinių projektų sąrašas, kuriame buvo numatytas ir europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“.

Kaip vertinate panaudotas Euro­ pos Sąjungos 2007–2013 m. finansi­ nio laikotarpio investicijas Lietuvos transporto sektoriuje?

– Transporto ir logistikos sektorius yra trečias pagal svarbą Lietuvos ekonomikoje po pramonės ir prekybos, o transporto infrastruktūros plėtra pritraukia užsienio investicijų.

2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvos transporto sektoriui buvo skirta beveik 5,4 mlrd. Lt Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų.

Šios investicijos modernizavo Lietuvos kelių ir geležinkelių infra­ struktūrą, Klaipėdos jūrų uostą, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus.

Projektai, kuriems suteikta minėto laikotarpio ES parama, tebėra vykdomi iki 2015 m. pabaigos – iš viso susisiekimo sektoriuje jų bus įgyvendinta apie 340.

2007–2013 m. beveik 3 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos lėšų panaudota kelių tinklui modernizuoti.

Lietuvos kelių infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra pagerino eismo saugą ir autotransporto eismo sąlygas. Pasinaudojus ES parama, moder-

Transporto ir logistikos sektorius yra trečias pagal svarbą Lietuvos ekonomikoje po pramonės ir prekybos, o transporto infrastruktūros plėtra pritraukia užsienio investicijų.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

5

aKTUALIJOS

nizuotos europinės magistralės, nutiesti Kairių, Priekulės, Vilniaus pie­ tinis ir vakarinis aplinkkeliai (įgyvendinti I ir II etapai), rekonstruota Jakų žiedinė sankryža prie Klaipėdos.

2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvos oro uostams modernizuoti skirta apie 160 mln. Lt ES Sanglaudos fondo paramos.

Vilniaus oro uoste pastatytas naujas keleivių terminalas, pritaikytas pagal Šengeno konvencijos reikalavimus. Šiuos reikalavimus atitinkantis keleivių terminalas iškilo ir Kauno oro uoste, atnaujintas lėktuvų kilimo ir tūpimo takas, įrengtas naujas riedėjimo takas, išplėstas orlaivių stovėjimo peronas. Palangos oro uoste taip pat rekonstruotas keleivių terminalas.

Keleivių ir krovinių aptarnavimo infrastruktūrai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste gerinti buvo skirta daugiau nei 370 mln. Lt 2007–2013 m. laikotarpio ES investicijų. Buvo įgyvendintas didžiausias uosto projektas – pagilintas ir išplatintas laivybos kanalas, kuris leidžia į Klaipėdą

6 2015/2 LIETUVOS KELIAI

įplaukti gerokai didesnio ilgio ir pločio laivams, taip pat priimti didžiuosius kruizinius ­laivus.

2014 m. uoste pastatytas Cent­ rinis Klaipėdos terminalas, kuris gali aptarnauti pusę milijono keleivių ir perkrauti 5–6 mln. tonų krovinių per metus. Dėl šio terminalo atsirado dar viena intermodalinio pervežimo ašis – jūrų greitkelis, sujungtas su IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalimi (magistrale Klaipėda–Vilnius).

2007–2013 m. į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą investuota daugiau nei 1,8 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos. Panaudojant šias lėšas, buvo modernizuojamos geležinkelio linijos, dalyje ruožų tiesiami ant­ rieji keliai, įrengta infrastruktūra Vilniaus ir Kauno viešiesiems logistikos centrams.

Vilniuje ES lėšomis įrengtas visus ES geležinkeliams keliamus reikalavimus tenkinantis eismo valdymo ­centras.

Nutiesta europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio linija nuo Lenkijos sienos iki Kauno užtikrins kelei-

vių susisiekimo ir krovinių gabenimo paslaugas tarp Baltijos ir Europos Sąjungos šalių.

Numatyta pagrindines ES inves­ ticijas 2014–2020 m. laikotarpiui skirti tarptautinių geležinkelio kori­ doriaus plėtrai, ar nenukentės kelių sektorius? Šiandien Lietuvoje krovinių vežimo balansas dėl tranzito yra ge­ le­žinkelių naudai, antra vertus, net 98 proc. keleivių mūsų šalyje per­ve­ žami automobilių keliais. Todėl ES teikiami investicijų prioritetai Lietuvai nėra labai palankūs.

Diskusijose dėl 2014–2020 m.

ES finansavimo lai­ko­tarpio dažnai skam­bėjo nuo­monės, kad automobi­ lių keliai neturėtų tapti prioritetu.

Trans­­euro­pinio kelių tinklo plėtrai lėšų bus ski­riama mažiau jau vien dėl to, kad dalį ES Sanglaudos fondo lėšų ketinama perduoti CEF (Connecting Europe Facility) fondui. Šio fondo lėšų skirstymą tiesiogiai koordinuos Euro­pos Komisijos pa­dalinys, prio­­­­ritetą teikdamas di­d elės ver­ tės ES pagrindinio trans­porto tink­

aKTUALIJOS lo projektams – tokiems kaip „Rail Bal­tica“.

Ke­li­nin­kams gali tekti ieškoti sau nišos jung­čių su trans­euro­piniu tinklu ir vie­šojo transporto infrastruktūros pro­jek­tuose.

Labai aktualu, kad savivaldybių miestų gatvėms ir vietiniams keliams, kurių turime daugiau kaip 61 000 km, skiriamos lėšos, atei­nan­ čios iš Europos regioninės plėtros fon­d o, nesumažėtų. Dauguma (apie 40 000 km) vietinės reikšmės kelių yra su žvyro danga ir apie 10 000 km – grunto keliai. Vietinių kelių atveju sunkiau pagrįsti gaunamą ekonominę naudą, todėl čia dažniau turėtų būti kalbama apie socialinę naudą.

Kaip vertinate šiandienę Lietu­ vos automobilių kelių būklę? Kokius projektus kelių sektoriuje reikėtų įgy­ vendinti iki 2020 m., pasinaudojant ES parama?

– Pasaulio ekonomikos forume buvo paskelbtas autoritetingiausias ir naujausias (2015–2016 m.) planetos valstybių Konkurencingumo tyrimas,

todėl jų būklė, lyginant su krašto keliais, gerėja. Šiuo metu reikia atnaujinti 2000 km krašto ir rajoninių kelių asfalto dangų, kur yra didelis eismo intensyvumas.

Artimiausi kelininkų uždaviniai yra rekonstruoti vieną intensyviausio eismo tarptautinių magistralių „Via Baltica“ ir užbaigti Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapą.

Verslo, visuomenės ir politikos lyderių sukurta Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“. Kokia yra jos paskirtis?

Valstybės pažangos strategija yra svarbus nacionalinis dokumentas, su kuriuo derinami visi kiti planai, programos ir viešosios politikos ini­cia­ tyvos. Tai vienas darbų, kuriuos, deklaruodama politinio tęstinumo svarbą mūsų valstybei, pratęsė šešioliktoji Vyriausybė.

Mes palaikome idėją įtraukti veiklius žmones į strateginio dokumento, apibrėžiančio Lietuvos raidos kelią, parengimą ir įgyvendinimą.

Valstybės pažangos taryba buvo įsteigta prieš ketverius metus. Ji suvie-

Magistraliniai keliai yra modernizuojami finansuojant ES fondams, todėl jų būklė, lyginant su krašto keliais, gerėja. Šiuo metu reikia atnaujinti 2000 km krašto ir rajoninių kelių asfalto dangų, kur yra didelis eismo intensyvumas. kuriame paminėta 140 šalių. Geležinkelių tinklas, oro uostai, vandens transportui skirta infrastruktūra turėjo įtakos galutiniam reitingo rezultatui, tačiau mums įdomu, kaip buvo įvertinti valstybių automobilių keliai. Kelių kokybės lyderiai – Jungtiniai Arabų Emyratai, Nyderlandai ir Singa­ pūras.

Lietuva su savo kelių tinklu aplenkė visus kaimynus ir užėmė 33 vietą. Lietuvos keliai vertinami geriau nei kai kurių Centrinės ir Pietų Europos šalių keliai. Tai mums yra malonu, nors kriterijų šiame valstybių vertinime yra įvairių ir ne visada objektyvių.

Lietuvos kelių tinklo būklė rodo, kad magistraliniai keliai yra modernizuojami finansuojant ES fondams,

nijo žinomus verslo, kultūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjus, Vyriausybės ir Prezidentūros atstovus.

Taryba koordinavo Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ rengimą, prie kurios prisidėjo visuomenė.

2012 m. Seimas patvirtino strategiją „Lietuva 2030“.

Strategijos tikslas – 2030 m. matyti Lietuvą tarp dešimties pažangiausių ES valstybių pagal gyvenimo kokybės, laimės, demokratijos, darnios visuomenės, pasaulio konkurencingumo ir globalizacijos indeksus.

Esame sukūrę aiškų praktinį mechanizmą, kaip įgyvendinti šią strategiją.

Strategija įgyvendinama per Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę pažangos programą, kuri sutelkia ES 2014–2020 m. finansinės paramos, nacionalinio biudžeto ir privataus verslo lėšas. Bendruomenės, nevyriausybinės ir verslo organizacijos dalyvauja Atvirame pažangos forume „Lietuva 2030“ ir realizuoja įvairius su Strategija susijusius pro- jektus.

30 Years Dedicated to the Transport Policy of Lithuania

By A. Mačiulis This is what Alminas Mačiulis, the Chancellor of the Government of Lithuania, said about the development and future strategy of Lithuanian transport policy over the last several decades and his personal opinion of the recent topical issues related to the Lithuanian roads.

– Transport and logistics sector is the third most important sector in the economy of Lithuania next to industry and trade, and transport infrastructure development attracts foreign investments.

In the period 2007–2013, the transport sector of Lithuania was allocated almost 5.4 billion Litas from the European Union (EU) Structural Funds. The mentioned investments were used to modernize Lithuanian road and railway infrastructure, Klaipėda State Seaport, Vilnius, Kaunas and Palanga Airports. The projects will be completed until the end of the year 2015 – the total number of 340 projects are planned to be implemented.

In 2007–2013, almost 3 billion Litas of EU structural assistance funds were used for the modernization of road network.

Reconstruction and development of Lithuanian road network helped to improve road safety and traffic conditions. With the assistance of EU the European motorways were modernized, the Kairiai and Priekulė bypasses as well as the Southern and Western Vilnius by-pass (construction stages I and II) were constructed, the Jakai roundabout at Klaipėda was reconstructed.

The newly constructed European gauge railway line Rail Baltica, running from the Polish border to Kaunas, will ensure passenger and freight transportation services between the Baltic and European Union countries.

Lithuanian main roads are being modernized using a financial assistance of EU, therefore their condition, compared to national roads, has been improving. At present, it is necessary to renew asphalt pavement of 2000 km of national and regional roads with high traffic volumes.

The nearest task for the road builders is to reconstruct one of the most trafficked international motorways Via Baltica and to complete construction stage III of the Western Vilnius by-pass.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

7

Kolegos kelininkai, Artėja didžiausios metų šventės – šv. Kalėdos ir Naujieji metai, kai viltis ir ramybė sušildo kiekvieną širdį. Šiomis dienomis prisimename svarbiausius metų darbus, pagerbiame iškiliausius žmones, linkime vieni kitiems geros nuotaikos, laimės ir sveikatos. Žvelgdamas į praeinančius metus, manau, kad Lietuvos kelininkų bendruomenė gali pasidžiaugti gerais 2015-ųjų rezultatais. Daug dėmesio buvo skirta šalies keliams prižiūrėti, modernizuoti, eismo saugumui gerinti, naujoms magistralėms tiesti ir tiltams statyti. Išasfaltuoti žvyrkeliai papuošė kaimus ir gyvenvietes. Efektyviai naudotos kelių statybai ir rekonstrukcijai skirtos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos.

Noriu nuoširdžiai padėkoti kelių priežiūros įmonių darbuotojams, kurių veiklos dvidešimtmetį iškilmingai paminėjome spalio pradžioje Kaune.

Nors šiuolaikinė galinga technika ir naujos technologijos palengvino Jūsų, kelininkų, darbą, kasdien, kaitinant saulei ar pučiant žvarbiam vėjui, po atviru dangumi Jums tenka prižiūrėti kelius ir tiesti naujus, asfaltuoti žvyrkelius, modernizuoti magistrales, keisti ir gražinti mūsų šalies kraštovaizdį.

Galime pasidžiaugti, kad per 20 metų visos regioninės įmonės įsirengė šiuolaikinę materialinę ir techninę bazę, subūrė aukštos kvalifikacijos darbuotojų komandą, kuri įdiegė pažangiausias kelių taisymo ir priežiūros technologijas, naudoja šiuolaikines kelių priežiūros mašinas, mechanizmus ir medžiagas.

Tačiau svarbiausia grandis kelių priežiūros, tiesimo ir plėtros darbuose yra Žmogus–Kelininkas. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse dėkoju visiems Jums, prižiūrintiems ir tiesiantiems mūsų kelius: įmonių vadovams, projektuotojams, inžinieriams, brigadininkams ir visiems kitiems, dirbantiems kelių sektoriuje, už nuoširdų darbą, profesines žinias, supratimą ir ištikimybę pareigai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vardu šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga linkiu sveikatos, meilės ir laimės Jums bei Jūsų artimiesiems.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis

8 2015/2 LIETUVOS KELIAI

aKTUALIJOS

Kelių priežiūros valstybės įmonių 20-metis 2015 m. spalio 9 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir regioninės valstybės kelius prižiūrinčios įmonės surengė šventę „20 metų valstybės kelių priežiūros įmonėms“. Į šventiškai papuoštą Kauno muzikinį teatrą susirinko kelininkai iš visų Lietuvos regionų.

Kelių priežiūros įmonės – dešimtyje apskričių 1991 m. kovo 1 d. įkurta Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Jos generaliniu direktoriumi tapo Gintaras Striaukas, pavaduotoju techniniais klausimais Rimvydas Gradauskas. Vėliau pavaduotojais paskirti Jonas Puluikis ir Valdas Kazakevičius.

LAKD buvo pavesta tvarkyti valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklą, transporto statinius, įgyvendinti bendrą kelių plėtojimo, tiesimo, taisymo ir priežiūros, eismo saugumo ir infrastruktūros

darbų politiką. LR susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į LAKD pasiūlymus, kelių priežiūros valstybės įmones įsteigė dešimtyje apskričių centrų.

Tuo metu jau veikė valstybės įmonė „Automagistralė“, susisiekimo minist­ ro įsakymu įsteigta dar 1993 m. spalio 19 d.

Susisiekimo ministro įsakymu 1995 m. kovo mėnesį buvo patvirtinti kelius prižiūrinčių valstybės įmonių: VĮ „Panevėžio regiono keliai“, VĮ „Vilniaus regiono keliai“, VĮ „Marijampolės regio­ no keliai“, VĮ „Alytaus regiono keliai“,

Į šventiškai papuoštą Kauno muzikinį teatrą susirinko kelininkai iš visų Lietuvos regionų

2015/2 LIETUVOS KELIAI

9

aKTUALIJOS Kelių priežiūros valstybės įmonių dvidešimtmečio leidinys

VĮ „Telšių regiono keliai“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, VĮ „Kauno regiono keliai“, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, VĮ „Tauragės regiono keliai“, VĮ „Utenos regiono keliai“ – įstatai.

1995 m. pabaigoje kiekvienos apskrities regiono įmonės visuose rajonuose turėjo kelių priežiūros tarnybas, kurios kartu su regioninėmis įmonėmis vykdė kelių priežiūros darbus. Užbaigus reorganizaciją, buvo sukurta tokia kelius prižiūrinčių valstybės įmonių struktūra: • VĮ „Alytaus regiono keliai“ priklausė 3 KT: Alytaus, Lazdijų ir Varėnos; • VĮ „Kauno regiono keliai“ priklausė 6 KT: Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių; • VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ priklausė 4 KT: Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės; • VĮ „Marijampolės regiono keliai“ priklausė 3 KT: Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio; • VĮ „Panevėžio regiono keliai“ priklausė 5 KT: Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio; • VĮ „Šiaulių regiono keliai“ priklausė 6 KT: Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių;

10 2015/2 LIETUVOS KELIAI

• VĮ „Tauragės regiono keliai“ priklausė 3 KT: Jurbarko, Šilalės ir Tauragės; • VĮ „Telšių regiono keliai“ priklausė 3 KT: Mažeikių, Plungės ir ­Telšių; • VĮ „Utenos regiono keliai“ priklausė 5 KT: Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų; • VĮ „Vilniaus regiono keliai“ priklausė 6 KT: Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus.

Pagrindiniai kelių priežiūros darbai 1995 m. valstybės biudžetas automobilių kelių tinklo plėtrai ir jų funkcionavimui užtikrinti skyrė 138,99 mln. Lt. Savivaldybių keliams tvarkyti buvo skirta 30 mln. Lt. Keliams tiesti, taisyti, tiltams statyti ir remontuoti, gamtos apsaugai ir ekologijai buvo išleista 64,3 mln. Lt, kelių priežiūros darbams vykdyti – 54,7 mln. Lt. Pusė visų valstybinių kelių buvo asfaltuoti: magistralinių ir krašto kelių – 98 proc., o rajoninių – 36 proc. Magist­ raliniais ir krašto keliais, kurių ilgis sudarė tik ketvirtadalį viso tinklo, buvo pervežama daugiau kaip 70 proc. krovinių. Eismo intensyvumas buvo didžiau-

sias magistraliniuose keliuose: svyravo nuo 2 iki 12 tūkst. automobilių per parą; krašto keliuose – atitinkamai nuo 600 iki 5000, o rajoniniuose dažniausiai neviršijo 300 automobilių per parą.

Atsižvelgiant į kelių svarbą, buvo skiriama lėšų jiems rekonstruoti, taisyti ir prižiūrėti. Daugiausia dėmesio buvo skiriama intensyviausio eismo keliams, kuriems tenka ir didžiausios tranzitinių pervežimų apimtys, prieigoms prie valstybės sienos perėjų ir kelių ruožams, kuriuose darbai buvo pradėti, bet dėl lėšų trūkumo liko neužbaigti.

1995 m. keliuose pastatyta 7000 naujų kelio ženklų, kurie gerai matomi ir atitinka tarptautinius reikalavimus (iš viso keliuose buvo 120 tūkst. ženklų), šviesą atspindinčiais dažais paženklinta 3500 km, signaliniais stulpeliais – 1500 km kelių. Šių eismo organizavimo priemonių įdiegimas davė pastebimų teigiamų rezultatų eismo saugumo srityje.

Toliau diegiant naują šlapiosios druskos technologiją žiemos kelių priežiūrai buvo įsigyta 20 druskos barstytuvų „MM012“, 7 automobiliai „Maz-5551“ ir pagaminta 15 komplektų sniego valytuvų automobiliams „Maz“.

Kelių priežiūrai nupirkta 5 automobiliai „VW-transporter“, jiems pagaminta 10 vienaašių priekabų ir 29 kilnojamieji kelio remonto ženklai.

1995 m. pastatyta ir pradėta eksploatuoti 10 druskos sandėlių: VĮ „Marijampolės regiono keliai“ – Marijampolės KT, VĮ „Alytaus re­gio­no keliai“ – Alytaus kelių tarnyboje, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ – Vilniaus ir Trakų KT, VĮ „Tauragės regiono keliai“ – Tauragės ir Jurbarko KT, VĮ „Kauno regiono keliai“ – Prienų KT, VĮ „Utenos re­gio­no keliai“ – Ignalinos KT, VĮ „Automagistralė“ – Keršupio gamybinėje bazėje Kauno rajone.

1996 m. re­gio­ninių įmonių KT pastatyta dar 13 druskos sandėlių, 1997 m. – 11, 1998 m. – 7 druskos sandėliai. Vien 1995–1998 metais re­gio­ ninės kelių priežiūros įmonės pastatė 41 druskos san­dėlį.

Pradėta taikyti nauja juodųjų dangų paviršiaus pasirinktinio apdorojimo technologija, naudojant bitumines emulsijas ir įrangą „Baltic 001“, pagamintą Prancūzijos firmoje „Secmair“ ir pritaikytą turimiems automobiliams „Maz-5551“.

aKTUALIJOS

Regioninių valstybės įmonių kelininkai per savo darbo dvidešimtmetį įdiegė pažangiausias kelių taisymo ir priežiūros technologijas, naudoja šiuolaikines kelių priežiūros mašinas ir mechanizmus, naujausias kelių medžiagas.

Valstybės kelių įmonių karjeruose pagaminta apie 700 tūkst. m³ žvyro ir smėlio. Automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti sunaudota 80 tūkst. m³ smulkiosios ir tik 20 tūkst. m³ stambiosios skaldos (mažiau rengiama pagrindų, daugiau asfaltuojama).

1995 m. kelių priežiūros įmonių turimas technikos parkas (apie 2500 pagrindinių kelių statybos ir priežiūros mašinų bei mechanizmų) neatitiko to meto reikalavimų. Dauguma mašinų ir mechanizmų buvo daug metų eksploatuoti, fiziškai ir moraliai pasenę, naudojo labai daug degalų. Juos reikėjo keisti modernesniais, efektyvesniais vakarietiškais mechanizmais.

Praėjus dvidešimčiai metų po įkūrimo, LAKD regioninių kelių valstybės įmonių žinioje yra 21 646,201 km valstybės kelių, iš jų 1881,808 km – magistralinių, 5057,221 km – krašto ir 14 707,172 km – rajoninių kelių. Įmonės prižiūri 1505 tiltus ir viadukus, kurių bendras ilgis siekia 54 123 m. Dauguma jų buvo pastatyti iki 1980 m.

(1150 vnt.), taigi naudojami 30 ir daugiau metų.

Pažangiausios kelių priežiūros technologijos Regioninių valstybės įmonių kelininkai per savo darbo dvidešimtmetį įdiegė pažangiausias kelių taisymo ir priežiūros technologijas, naudoja šiuolaikines kelių priežiūros mašinas ir mechanizmus, naujausias kelių medžiagas.

Per dvidešimt metų regioninių kelių priežiūros įmonių veikla iš esmės pasikeitė. Visos įmonės vykdo kelio elementų taisymo darbus ir prižiūri kelius visais metų laikais.

Modernios technologijos diegiamos atnaujinant dangas, kad jos atgau-

tų funkcines savybes. Tai viengubas ir dvigubas paviršiaus apdorojimas bituminėmis emulsijomis su vietine dolomitine skalda, šlamų dangų įrengimas, kelio dangų paviršiaus apsauginių plėvelių įrengimas palaistant dangą mažos koncentracijos bitumo emulsijomis, suirusių dangos vietų remontas lopinėliais, karštasis dangų regeneravimas naudojant „Remix“ ir „Remix plus“ mašinas, šaltasis dangų regeneravimas naudojant mašinas „DCR-2100“.

Keliams operatyviai ir veiksmingai pri­žiūrėti visos įmonės naudoja specialią techniką. Juodųjų dangų išdaužoms pa­rengti prieš užtaisant naudojamos kelio frezos ir mini traktoriai, gruntui ir as­ falt­betoniui tankinti naudojamos vibracinės plokštės. Kelkraščiams ir griovių šlaitams šienauti ir krūmams pjauti pasitel­ kia­mi modernūs ratiniai traktoriai, prie ku­rių pritaisyta sulankstoma hidrauliniu bū­du valdoma strėlė su žoliapjove arba krūmapjove. Nukirsti pakelių krūmai su­smulkinami šakų smulkintuvais. Kelio ženk­lams ir sig­naliniams stulpeliams pa­ sta­tyti įmonės turi krautuvus, prie kurių pri­taisyti grąžtai duobėms kelkraštyje iš- gręžti. Žiemos laikotarpis trunka vidutiniškai 5 mėnesius, bet jam rengiamasi visus metus – kaupiamos medžiagos, ruošiami mechanizmai. Numatyti lėšas ir medžiagas kelių priežiūrai žiemą yra sunku, kadangi tai priklauso nuo nenuspėjamų oro sąlygų. Vienas svarbiausių darbų žiemą – sniego valymas nuo kelių ir slidžių kelių barstymas.

Pasiaukojamas kelininkų darbas, prižiūrint kelius, naudojant šiuolaikines kelių priežiūros ir taisymo darbų technologijas bei mašinas, įgalina gerinti susisiekimo sąlygas ir didinti eismo patogumą bei saugumą mūsų keliuose.

Nuosekli inžinerinė veikla leido sumažinti pavojingų vietų, kuriose dėl inžinerinių trūkumų vyksta eismo įvykiai, skaičių. Tiriant avaringumo tendencijas ir priežastingumą, nustatant diegiamų priemonių efektyvumą, akivaizdu, kad inžinerinė veikla išlieka viena pagrindinių saugaus eismo užtikrinimo sričių.

Inžinerinių saugaus eismo priemonių efektyvumą iliustruoja ir pastarųjų metų vadinamųjų juodųjų dėmių pokytis. Nuo 2007 m. nuodugniai ištiriamos visos juodosios dėmės, jose įdiegtos inžinerinės priemonės lėmė avaringiausių vietų Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose mažėjimą.

Regioninės įmonės stengiasi užtik­ rinti saugų, greitą ir patogų susisiekimą valstybinės reikšmės keliais. Įgyvendinti šiuos tikslus padeda ir intelektinės transporto sistemos. 2011 m. baigta kurti pirmoji Baltijos šalyse valstybinės reikšmės kelių eismo informacinė sistema (EIS). Šios sistemos sukūrimo tikslas – suteikti galimybę eismo dalyviams ir kelius prižiūrinčioms įmonėms naudotis automatizuotai surinktais ir vienoje vietoje sukauptais eismo duomenimis.

Duomenys renkami iš automatinių kelių oro sąlygų (KOS) stotelių. Tai – šalia kelio esantys įrenginiai su jutikliais, kurie matuoja parametrus, reikalingus kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti (kelio dangos paviršiaus temperatūrą, oro temperatūrą ir santykinę drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių intensyvumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį ir kt.). Sistemoje kaupiami ir vaizdo duomenys, kurie renkami iš KOS stotelėse įrengtų ir papildomai pastatytų kamerų. 2015 m. valstybinės reikšmės keliuose yra 110 KOS stotelių.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

11

aKTUALIJOS

Aukščiausi kelininkų apdovanojimai ­įteikti b­ uvusiam susisiekimo ministrui J. Biržiškiui ir ­buvusiems LAKD vadovams

Šventė Kauno muzikiniame teatre 2015 m. spalio 9 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir regioninės valstybės kelius prižiūrinčios įmonės surengė šventę „20 metų valstybės kelių priežiūros įmonėms“. Į šventiškai papuoštą Kauno muzikinį teatrą susirinko kelininkai iš visų Lietuvos regionų.

Kelininkų šventės pradžioje visus susirinkusiuosius pasveikinęs susisiekimo viceministras A. Žvaliauskas sakė, kad Lietuvos kelininkai moka ne tik tiesti gerus kelius, bet ir tinkamai juos prižiūrėti ištisus metus. Viceministras pasidžiaugė, kad Lietuvą garsina geri keliai, o šiandien kelių infrastruktūrą plėtoti padeda ir Europos Sąjungos lėšos. Prieš du dešimtmečius buvo sėkmingai atlikta kelių valstybės įmonių reorganizacija, įsteigtos kelius prižiūrinčios valstybės įmonės dešimtyje apskričių centrų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose, o 1993 m. įsteigta VĮ „Auto­ magistralė“.

A. Žvaliauskas palinkėjo kelių priežiūros įmonių darbuotojams profesiona-

12 2015/2 LIETUVOS KELIAI

lumo, ištvermės ir sėkmės jų visiems labai reikalingame darbe.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Egidijus Skrodenis pasveikino kelininkus: „Gerbiamieji kelininkai, per dvidešimt metų pagrindinė regioninių kelių priežiūros įmonių veikla buvo ir yra valstybinės reikšmės kelių priežiūra. Kelininkai su optimalia automobilių kelių priežiūra turi užtikrinti tokią kelio elementų techninę ir estetinę būklę, kuri mažiausiomis eksploatacijos sąnaudomis užtikrintų saugų, patogų, ekonomišką važiavimą ir estetišką kelio aplinką.“ Pasak E. Skrodenio, šiandien visos regioninės įmonės turi įsirengusios šiuolaikinę materialinę ir techninę bazę, jose dirba aukštos kvalifikacijos kelininkai, kurie įdiegė pažangiausias kelių taisymo ir priežiūros technologijas, naudoja šiuolaikines kelių priežiūros mašinas ir mechanizmus, naujausias kelių medžiagas. Įmonių kelių tarnybose įrengtos modernios remonto dirbtuvės ir buitinės patalpos darbuotojams.

Svarbiausias kelių priežiūros tikslas yra visiems eismo dalyviams suda-

Jonas Biržiškis, 1990–1996 m.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras: „Per 20 metų transporto profesionalams ir eismo dalyviams buvo proga įsitikinti, kad valstybiniai Lietuvos keliai pateko į patikimas rankas – perėjo 1995 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva įkurtų regioninių kelių priežiūros įmonių žinion.“ ryti saugias važiavimo sąlygas. Regionų įmonės ypač daug dėmesio kelių priežiūrai skiria žiemą. Šis metų laikotarpis yra svarbiausias ir brangiausias kelių priežiūros etapas, tam sunaudojama apie 40 proc. visų kelių priežiūrai metams skiriamų lėšų. Keliams senstant, didėja jų priežiūros poreikis. Laiku ir tinkamai atlikta kelių priežiūra taupo ateities susisiekimo infrastruktūros išlaidas. „Nuoširdus ačiū Jums už sunkų ir pasiaukojamą darbą prižiūrint mūsų kelius ištisus metus“, – padėkojo E. Skrodenis.

aKTUALIJOS

Kelių priežiūros valstybės įmonių 20-mečio apdovanojimai Kelininkų šventėje LAKD vadovas E. Skrodenis įteikė aukščiausius kelininkų apdovanojimus už nuopelnus Lietuvos keliams: buvusiam susisiekimo ministrui Jonui Biržiškiui ir buvusiam ilgamečiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generaliniam direktoriui Gintarui Striaukui – I laipsnio garbės žvaigždę už nuopelnus Lietuvos keliams; buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojui Jonui Puluikiui, buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generaliniam direktoriui Virgaudui Puodžiukui, buvusiam Lietuvos auto­ mobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriui Skirmantui Skrinskui ir buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojui Algimantui Janušauskui – II laipsnio garbės žvaigždę už nuopelnus Lietuvos keliams.

Jonas Biržiškis, 1990–1996 m. Lietuvos Respublikos susisiekimo minist­ ras, apdovanotas I laipsnio garbės žvaigžde, pasveikino susirinkusius kelininkus: „Per 20 metų tiek transporto profesionalams, tiek kitiems eismo dalyviams buvo proga įsitikinti, kad valstybiniai Lietuvos keliai pateko į patikimas rankas – perėjo 1995 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva įkurtų regioninių kelių priežiūros įmonių žinion. Dėl mūsų kelių nuolatinės priežiūros raudonuoti neturėtume, ypač jei lyginsime su tuo metu, kai tik žengėme pirmuosius žingsnius glaudesnės Europos partnerystės link.

Kartais keista girdėti, kad kai kurie politikai kelius suvokia tarsi Dievo dovaną, kuri turėtų amžiais būti žvilganti, sterili, kurios nereikėtų ištisus metus prižiūrėti, atnaujinti, remontuoti, plėtoti. Derėtų priminti, kad geri keliai – tai ne tik estetinis šalies įvaizdis, tranzitinis transportas, papildomi turistų, vadinasi, ir pajamų srautai, tai – ir viena iš pagrindinių visos ekonomikos arterijų. Atitinkamos investicijos į susisiekimo infrastruktūrą – ne kieno nors kam nors daroma malonė, o strateginė valstybės būtinybė.

Valstybės įmonių ­darbuotojai apdovanoti garbės žvaigždėmis už ­nuopelnus Lietuvos ­keliams

Apdovanojamas ­buvęs LAKD ­generalinis ­direktorius doc. dr.

V. ­Puodžiukas

Valstybė paveldėjo milžinišką turtą – kelius, ir mes negalėjome leisti jų sunaikinti. Tą suvokėme Nepriklausomybės atkūrimo apyaušriu – be gerų kelių braškės visa transporto sistema. Todėl net ir labai spausdamiesi su pinigais, vis dėlto radome galimybių skirti lėšų ir gyvybiškai svarbiam Kelių fondui kurti.

Matydamas pagerėjusį eismo saugumą, iš esmės pasikeitusią kelių priežiūrą, kasmet diegiamas moderniąsias technologijas, pabrėžčiau ilgametį nuoseklų ir profesionalų Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir jos valstybės įmonių indėlį į ekonomiškai pagrįstą ir kokybišką valstybinės kelių priežiūros sistemą.“ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo, laikinai einančio direktoriaus pareigas E. Skrodenio įsakymu už gerą valstybinės reikšmės auto­mobilių kelių priežiūrą ir gerą darbą regioninių įmonių dvidešimtmečio proga buvo apdovanoti regioninių kelių priežiūros įmonių darbuotojai.

VĮ „Alytaus regiono keliai“: • VĮ „Alytaus regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Juozas Glinevičius ir Varėnos kelių tarnybos viršininkas Algis Vičkačka – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams; • Lazdijų kelių tarnybos kelių inžinierius Robertas Radzevičius ir Alytaus kelių tarnybos ekskavatorininkas Juozas Seilius – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

VĮ „Kauno regiono keliai“: • VĮ „Kauno regiono keliai“ darbų saugos specialistas Jaroslavas Vackonis, Kėdainių kelių tarnybos viršininkas Vaidas Stravinskas, Jonavos kelių tarnybos vyresnysis meistras Julijonas Jadzevičius, Prienų kelių tarnybos vyresnysis meistras Antanas Karčiauskas, Kaišiadorių kelių tarnybos technikė Virginija Bazienė, Raseinių kelių tarnybos vyresnysis mechanikas Antanas Matelis ir Kauno kelių tarnybos vairuotojas Arvydas Karusevičius – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

13

aKTUALIJOS

Kelininkams koncertuoja ­Kauno muzikinio teatro ­artistai

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“: • Skuodo kelių tarnybos viršininkas Liudvikas Šmitas, Klaipėdos kelių tarnybos viršininkas Viktoras Baltmiškis ir Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams; • VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Kelių priežiūros ir saugaus eismo skyriaus viršininkė Rima Dobradziejūtė ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Techninio ir projektų rengimo skyriaus vyresnioji spe­ cialistė Saulutė Kuiteklienė – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

VĮ „Marijampolės regiono keliai“: • VĮ „Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Algimantas Bičkus – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams; • Vilkaviškio kelių tarnybos vyresnysis meistras Zigmas Svobūnas, Marijampolės kelių tarnybos vyresnysis meistras Antanas Melninkas ir Šakių kelių tarnybos vyresnysis mechanikas Audrius Mozūraitis – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

14 2015/2 LIETUVOS KELIAI

VĮ „Panevėžio regiono keliai“: • Pasvalio kelių tarnybos viršininkas Vladas Žalkauskas – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams; • VĮ „Panevėžio regiono keliai“ Vidaus audito tarnybos vadovė Raimonda Vasiliūnienė, Panevėžio kelių tarnybos vyresnysis mechanikas Vidmantas Mikeliūnas, Rokiškio kelių tarnybos vyresnioji buhalterė Galina Jančiauskienė, Biržų kelių tarnybos darbų vadovas Stasys Kvedaras ir Kupiškio kelių tarnybos vairuotojas Antanas Čepas – III laipsnio

Jubiliejiniame ­stende pasirašo VĮ „­Vilniaus ­regiono keliai“ ­direktorius P. Džervus

garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

VĮ „Šiaulių regiono keliai“: • buvęs VĮ „Šiaulių regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas komercijai ir turto valdymui Vidas Strioga, Akmenės kelių tarnybos viršininkas Kazys Plingis ir Pakruojo kelių tarnybos viršininkas Vytautas Brobaitis – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams; • Pakruojo kelių tarnybos darbų vadovas Stasys Levinskas, Šiaulių kelių tar-

aKTUALIJOS nybos Kuršėnų kelių taisymo punkto ir pagalbinės gamybos darbų vadovas Algirdas Laucevičius, Šiaulių kelių tarnybos vairuotojas Vincentas Timinskas ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ūkvedė-kasininkė Rūta Djakonova – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

VĮ „Tauragės regiono ­keliai“: • VĮ „Tauragės regiono keliai“ vyriausioji buhalterė Dalia Malcevičiūtė ir Tauragės kelių tarnybos viršininkas Jonas Varkalas – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams; • Šilalės kelių tarnybos darbų vadovas Stanislovas Rimkus ir Jurbarko kelių tarnybos vairuotojas Antanas Baublys – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

VĮ „Telšių regiono keliai“: • VĮ „Telšių regiono keliai“ vyriausioji buhalterė Dalija Ruškienė ir Mažeikių kelių tarnybos viršininkas Silvestras Micheenko – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams; • Telšių kelių tarnybos vyresnysis kelių meistras Alvydas Klemanskis ir Plungės kelių tarnybos vyresnysis kelių meist­ ras Pranas Poškus – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

VĮ „Utenos regiono keliai“: • VĮ „Utenos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas–vyriausiasis inžinierius Leonas Paulauskas, Zarasų kelių tarnybos viršininkas Alfonsas Andrušonis, Ignalinos kelių tarnybos viršininkas Vaiduolis Taraškevičius ir Utenos kelių tarnybos viršininkas Vigandas Žilėnas – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams;

• Anykščių kelių tarnybos vyresnysis meistras Stasys Dubrava ir Molėtų kelių tarnybos vyresnysis meistras Linas Leipus – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

tarnybos apskaitininkė Ona Aleksiejienė ir Raseinių kelių tarnybos Ariogalos meistrijos vadovas Vytautas Selvestravičius – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

VĮ „Vilniaus regiono keliai“: • VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Techninio ir projektų rengimo skyriaus viršininkas Algirdas Bruzgė, Vilniaus kelių tarnybos viršininkas Gediminas Tijūnėlis ir Ukmergės kelių tarnybos viršininkas Zigmantas Kupčinskas – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams; • Ukmergės kelių tarnybos viršininko pavaduotojas Lionginas Vaizgenis, Švenčionių kelių tarnybos techninės informacijos inžinierė Tatjana Čibirienė, Trakų kelių tarnybos greiderio mašinistas Vladas Velička ir Šalčininkų kelių tarnybos greiderio mašinistas Romanas Neverkevičius – III laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams.

VĮ „Vilniaus regiono keliai“ direktorius Petras Džervus savo eilėraštį „Salantų žiema“ skyrė anapilin išėjusiam ilgamečiam VĮ „Utenos regiono keliai“ direktoriui Antanui Jockui ir visiems kelininkams atminti.

VĮ „Automagistralė“: • Kelių muziejaus gidas Juozas Stepankevičius, VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius, VĮ „Automagistralė“ vyriausioji buhalterė Birutė Rankauskienė ir Širvintų kelių tarnybos viršininkas Česlovas Mažuolis – II laipsnio garbės žvaigžde už nuopelnus Lietuvos keliams; • Vievio kelių tarnybos Vievio meistrijos vadovas Vidas Čiupaila, Vievio kelių tarnybos statybos ir tiltų brigados meistras Albinas Dzeventkauskas, Vievio kelių tarnybos Kauno meistrijos vadovas Klemensas Mereckas, Vievio kelių tarnybos Kauno meistrijos kelių meistras Raimundas Leskauskas, Raseinių kelių

Bičiuli, aš žinau, kad tie keliai, Tie greitkeliai ir grindiniai, kuriais tu Pasaulio pasitikrint išėjai, Džiaugeis ir didžiavais, minės ilgai Žemaičių dievą – seną kelio meistrą.

20-Year Anniversary of Road Maintenance Enterprises

By G. M. Paliulis On 9 October 2015, Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications and regional road maintenance enterprises celebrated the 20-year anniversary of road maintenance enterprises. Road specialists from all Lithuanian regions gathered in a decorated Kaunas State Musical Theatre.

20 years ago the reorganization of state road enterprises was carried out and ten regional road maintenance enterprises were established in the centres of the counties – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena, Tauragė and Telšiai, in 1993 the State Enterprise Automagistralė was established. In 1995, 10 salt warehouses were built and opened to operation. In 1995–1998, the regional road maintenance enterprises built even 41 salt warehouses.

Salantų žiema (Antanui Jockui atminti) Aukštai, virš apšerkšnijusių beržų Bažnyčios bokštai saulėj auksu žiba.

Ant tėviškės laukų baltų dažų Papylė šiąnakt viešpaties tarnyba.

Nuo kryžkelės, kur kryžius – pamiškėm, Laukais ir kloniais, pro eglyno kampą Vingiuoja vieškeliai juodom vėžėm, Kol tolumoj atsiremia į dangų.

Šventinį koncertą šalies kelių priežiūros darbuotojams surengė Kauno muzikinio teatro solistai ir orkestras.

Visi šventės dalyviai buvo apdovanoti kelininkų jubiliejui išleistu leidiniu „Kelių priežiūros valstybės įmonių 20-metis“.

Doc. dr. Gražvydas Mykolas Paliulis

During 20 years the road builders of regional enterprises have introduced most advanced road repair and maintenance technologies, they use modern road maintenance techniques and machinery, the newest road materials. Activity of the regional road maintenance enterprises has essentially changed. All the enterprises are involved in the repair works of road elements and maintain roads during all seasons. Special equipment is used to maintain roads, including road mills and mini tractors used to prepare potholes for their repair, also vibrating plates used for compacting soil and asphalt concrete.

A celebration was opened by Algis Žvaliauskas, Vice-Minister of the Ministry of Transport and Communications, who was glad that Lithuanian road builders are able to not only build good roads but also to properly maintain them all the year round.

Egidijus Skrodenis, Director of the Lithuanian Road Administration, presented the highest awards for the merit to Lithuanian roads.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

15

aKTUALIJOS

Atidarytas europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica 1“ Didžiausio Lietuvos istorijoje investicinio projekto „Rail Baltica” geležinkelio statybos darbai atkarpoje nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno sėkmingai užbaigti. 2015 m. spalio 16 d. įvyko šiai progai skirti iškilmingi renginiai Kaune ir Vilniuje.

16 2015/2 LIETUVOS KELIAI

Iškilmingi renginiai Kaune ir Vilniuje Renginiuose dalyvavo iš Briuselio į Kauną specialiai atvykusi transporto komisarė Violeta Bulc, premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, bend­ rovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Zenonas Kaminskas ir kiti transporto sektoriaus vadovai.

Atidarymo proga buvo perkirpta simbolinė juostelė, į peroną atvyko

ir traukinys iš Lenkijos miesto Balstogės. Juo į Kauno geležinkelio stotį atvažiavo 80 keleivių.

Renginio metu Europos Sąjungos transporto komisarė V. Bulc pasakė: „Rail Baltica“ Europos Sąjungai yra labai svarbus projektas dėl kelių priežasčių: pirma, Baltijos šalys galiausiai bus integruotos į bendrą transporto erd­vę, vadinasi, ir į bendrą rinką. Tai labai svarbu augimui ir naujoms galimybėms. Jeigu žmonės ir prekės negali judėti, būti integruotam ir išnaudoti bendros rinkos potencialą yra tikrai

aKTUALIJOS Transporto eurokomisarė V. Bulc, premjeras A. Butkevičius, Lietuvos ­transporto sektoriaus vadovai „­Rail Baltica 1“ atidarymo ­proga kerpa simbolinę ­juostelę

sunku. Kita labai svarbi priežastis yra bendradarbiavimas: jungtys su Estija, Latvija ir Lenkija yra labai svarbios Lietuvai, norinčiai būti visiškai įsitraukusiai į regioninį bendradarbiavimą.“ Ministras pirmininkas A. Butkevičius kalbėjo: „Geležinkelis „Rail Baltica“ pagaliau nuo kalbų virto realiu pavyzdžiu – jis yra pastatytas ir baigtas. Kitas etapas dabar turi būti žengtas logistikos srityje. Čia laukia didelis darbas su Lenkija. Mes manome, kad Lenkija turėtų kuo greičiau rekonstruoti geležinkelį nuo Bialystoko (Balstogės) iki Lietuvos sienos, kadangi šioje atkarpoje yra labai mažas greitis.

Eurokomisarės buvo paprašyta paraginti Lenkiją investuoti į šio ruožo rekonstrukciją.

Tikime, kad po rekonstrukcijos keleiviniai traukiniai pradės kursuoti pageidaujamu ir reikalaujamu kelei-

mėnesį, kai pasienyje su Lenkija buvo pradėti kloti bėgiai per Marijampolę į Kauną.

Bendra geležinkelio „Rail Baltica” statybų kaina sudaro 364,5 mln. eurų – 8,6 mln. eurų mažiau, nei buvo suplanuota projekto pradžioje.

Tarptautinę geležinkelio atkarpą Lietuvoje statė penki generaliniai rangovai: jungtinės veiklos part­ neriai AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“, AB „Panevėžio keliai“, jungtinės veiklos partneriai EUROVIA CS, a. s. ir AB „Eurovia Lietuva“, jungtinės veiklos partneriai UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“. Jiems talkino subrangovai: UAB „Alkesta“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Fima“, UAB „Gotas“, UAB „Tilta“, UAB „Telekonta“, UAB „Elektrifikacijos darbai“, UAB „Sumeda“, UAB

„Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Tiltų ekspertų centras“, UAB „Bilderis“, UAB „Plungės Jonis“, UAB „Hidrosta“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“, UAB „Tilsta“, UAB „Vitras-S“, UAB „Viadukas“, UAB „Skinest Baltija“, Eisenbahn und Bauplanugsgesellschaft MBH Erfurt.

Geležinkelio „Rail Baltica” tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės buvo finansuotas ES TEN-T programos, Lietuvos valstybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai” lėšomis. Rangos darbai likusiuose ruožuose nuo Marijampolės iki Kauno buvo finansuojami Sanglaudos fondo ir AB „Lietuvos geležinkeliai” lėšomis.

Geležinkelio atkarpoje nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno nutiesta 126 km europinio standarto ir 107 km rusiško standarto bėgių; pa-

Geležinkelio „Rail Baltica” tiesimas nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno buvo finansuojamas ES TEN-T programos, Sanglaudos fondo, Lietuvos valstybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai” lėšomis. viniams traukiniams vidutiniu 160 km per valandą greičiu. Būtų dar geriau, jeigu kursuotų 240 km per valandą greičiu. Kada tiksliai tas bus, šiandien sudėtinga pasakyti.“

Projekto rangovai ir rangos darbų apimtys Pagrindiniai „Rail Baltica” statybos darbai prasidėjo 2013 m. kovo

Jiesia Mauručiai

Mockava

Šeštokai

Lenkijos-Lietuvos valstybių siena 1 pav. Nutiesta geležinkelio atkarpa nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

17

aKTUALIJOS

Geležinkelio atkarpoje nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno nutiesta 126 km europinio standarto ir 107 km rusiško standarto bėgių; pastatyta 19 tiltų ir 4 viadukai; rekonstruota 10 geležinkelio stočių. statyta 115 km apsauginės tvoros ir 24 km triukšmą slopinančių sienučių; pastatyta 19 tiltų ir 4 viadukai; įrengta 98 pralaidos, 86 km drenažo sistemų, 40 pervažų ir 108 iešmai, 20 peronų; rekonstruota 10 geležinkelio stočių. Šiuos darbus per dvejus metus atliko 1000 darbuotojų ir 700 įvairiausios žemės dirbimo, statybos bei geležinkelio tiesimo technikos, įrenginių bei mechanizmų.

Visiems darbams atlikti pa­nau­ dota 30 tūkst. tonų metalo ir plieno geležinkeliui tiesti, tiltams ir kitiems objektams statyti bei rekonstruoti, 800 tūkst. tonų skaldos, atlikta apie 1,5 mln. m3 žemės darbų.

Dešimt „Rail Baltica 1“ etapų Nutiesta geležinkelio atkarpa nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno buvo suskirstyta į 10 etapų: 1. Ruože Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Mockava buvo nutiestas 4,6 km (1520 mm pločio) ir 19,2 km (1435 mm pločio) geležinkelis. Įrengta 19 iešmų, 2 peronai, 16 pralaidų, 0,581 km vandens nuvedimo latakų ir 6,8 km drenažo sistemų. Pastatyti 4 tiltai, 31 km apsauginės tvoros, įrengta vieno lygio pervaža ir 0,327 km triukšmą slopinančių sienučių. Šiame ruože atstatytos energijos perdavimo, riedmenų automatinės kontrolės priemonių tinklo, signalizacijos ir ryšių, automatikos bei kitos sistemos.

2. Ruože Mockava–Šeštokai buvo nutiestas 6 km ilgio ruožas, kuriame sugretintos europinė (1435 mm) ir esama (1520 mm) geležinkelio vėžės (ant vieno pabėgio 4 bėgiai). Atlikti žemės, viršutinės kelio konstrukcijos,

18 2015/2 LIETUVOS KELIAI

vandens nuvedimo, pervažų įrengimo, pralaidų remonto darbai, rekonstruotas tiltas.

3. Rekonstruota Šeštokų geležinkelio stotis, kad būtų galima aptarnauti europinio ir rusiško standartų vėžėmis atvykstančius traukinius, papildomai įrengtas sudvejintos vėžės geležinkelis. Šiame ruože iš viso nutiesta apie 10 km abiejų standartų bėgių, įrengti 24 iešmai, 1 peronas, 1 pralaida, 6,7 km drenažo sistemos.

Taip pat įrengtos 2 vieno lygio pervažos, pastatyta 0,662 km triukšmą slopinančių sienučių ir 0,706 km apsauginės tvoros, nutiesta daugiau nei 20 km inžinerinių tinklų.

4. Ruože Šeštokai–Marijampolė nutiesta 27,4 km europinio standarto ir rekonstruota 28,2 km rusiško standarto vėžės geležinkelio, įrengta per 2 km triukšmą slopinančių sienučių, rekonstruota 30 pralaidų, 9 pervažos, 3 tiltai, viadukas, Kalvarijos geležinkelio stotis, sutvarkyti 6 peronai, pastatyta 47 km apsauginės tvoros.

5. Marijampolės miesto gatvėse įrengti trys viadukai. Armino g. įrengtas viadukas po geležinkeliu ir pastatytos triukšmą slopinančios sienutės. Viaduko ilgis – 47,12 m, plotis – 11,92 m.

Aušros g. įrengtas viadukas po geležinkeliu, rekonstruota pralaida ir pastatyta 23 m triukšmą slopinančių sienučių. Viaduko ilgis – 28,60 m, plotis – 11,92 m.

Gedimino g. įrengtas viadukas po geležinkeliu ir pastatyta 32 m triukšmą slopinančių sienučių.

Viaduko ilgis – 38,42 m, plotis – 11,92 m.

6. Marijampolės geležinkelio sto­ tis rekonstruota aptarnauti europinio

aKTUALIJOS ir rusiško standartų vėžėmis at­vyks­ tančius traukinius. Nutiesta 7 km euro­pinio standarto ir 7,9 km rusiško stan­darto vėžės geležinkelio.

Stoties teritorijoje pakeista 15 iešmų, rekonstruotos pralaida ir pervaža, pastatytas tiltas, sutvarkytas peronas, įrengta daugiau kaip 3 km triukšmą slopinančių sienučių ir 3,8 km apsauginės tvoros. Įrengta požeminė pėsčiųjų perėja, iki naujai įrengto, europinei vėžei skirto perono, atnaujinti inžineriniai tinklai.

7. Ruože Marijampolė–Kaz-

lų Rūda rekonstruota 25,6 km esamo 1520 mm pločio rusiško standarto vėžė ir nutiestas papildomas 24 km europinės vėžės geležinkelis.

Rekonstruotos ir modernizuotos Vinčų ir Kazlų Rūdos geležinkelio stotys, įrengta 17 pralaidų ir 2 tiltai, 2,33 km triukšmą slopinančių sienučių ir 12 km apsauginės tvoros.

8. Ruože Kazlų Rūda–Mauručiai įrengta 17 iešmų, 7 pralaidos ir pastatytas 1 tiltas, rekonstruota 8,2 km esamo geležinkelio ir nutiestas naujas 18,5 km ilgio europinės vėžės ge-

ležinkelis, pastatyta 2,3 km triukšmą slopinančių sienučių.

9. Ruože Mauručiai–Jiesia įrengta 4 iešmai, 8 pralaidos ir 4 tiltai, rekonstruota 7,5 km esamo geležinkelio ir nutiestas naujas 10 km ilgio euro­ pinės vėžės geležinkelis, pastatyta 2,3 km triukšmą slopinančių sienučių ir įrengta 11,4 km apsauginė ­tvora.

10. Ruože Jiesia–Kaunas įrengta 18 iešmų, 12 pralaidų, pastatyti 3 tiltai ir požeminė pėsčiųjų perėja, rekonstruotas 14,2 km esamas geležinkelis ir nutiestas naujas 8,6 km ilgio

2015/2 LIETUVOS KELIAI

19

aKTUALIJOS

Į „Rail Baltica 1“ atidarymą į Kauną naująja vėže atvyko traukinys iš Lenkijos su svečiais

europinės vėžės geležinkelis, pastatyta 3,3 km triukšmą slopinančių sienučių ir įrengta 8,2 km ilgio apsauginė ­tvora.

Rangovai – apie „Rail Baltica 1“ AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumas pateikė geriausius pasiūlymus net keliems geležinkelio „­Rail Baltica“ linijos statybos darbų konkursams. Iš penkių pagrindinių rangovų, įgyvendinančių tarptautinės reikšmės projektą, „Kauno tiltų“ atliekamų darbų vertė yra didžiausia ir siekia 109,34 mln. eurų (378 mln. litų).

AB „Kauno tiltai” generalinis direktorius Aldas Rusevičius ir UAB „Mitnija” generalinis direktorius Julius Gendvilis teigia, kad dalyvauti „Rail Baltica”, svarbiausiame geležinkelių infrastruktūros projekte regione, yra didelė garbė ir atsakomybė: „Didžiuojamės galėdami įgyvendinti šį projektą, nes suprantame, kad dalyvaujame ypač svarbiame darbe – dar glaudžiau sujungti Europą. Gerai išplėtota, šiuolaikiška ir patogi transporto infrastruktūra yra ypač svarbi visų šalių plėtrai. Ji skatina ekono-

20 2015/2 LIETUVOS KELIAI

miką, nes leidžia lengviau prekiauti, taip pat glaudesnę socialinę integraciją, nes suteikia žmonėms patogesnes galimybes keliauti. Džiaugiamės, kad mūsų profesionalūs ir ambicingi darbuotojai susitvarkė su šiuo strateginiu visam Baltijos šalių regionui svarbiu projektu.”

AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ projekto „Rail Baltica“ metu nutiesė apie 70 km geležinkelio atkarpos: 34,462 km 1435 mm europinės vėžės ir rekonstravo 36,058 km 1520 mm vėžės; pastatė ir rekonstravo 8 tiltus ir viadukus dvikeliui geležinkeliui; pastatė arba rekonstravo ir pritaikė dvikeliui eismui 10 pervažų ir 32 pralaidas; pastatė 5,3 km triukšmą slopinančių sienučių; įrengė 22 šildomus iešmus; įrengė požeminę pėsčiųjų perėją Marijampolės geležinkelio stotyje; rekonstravo, įrengė 4 peronus tarpstotyje ir 2 peronus Marijampolės ir Kalvarijos stotyse.

Tiesiant geležinkelio „Rail Baltica“ liniją, geležinkelio ruože Šeštokai–Marijampolė atnaujinta ir inžinerinių tinklų infrastruktūra: elektros, dujotiekio, lietaus ir buitinių nuote-

kų, drenažo tinklai. Sumontuota geležinkelio signalizacija, šviesolaidinis elektroninis ryšys ir automatinis elektrinis geležinkelio iešmų šildymas.

Projekto metu iš viso buvo iškasta 266 111 m3 grunto, sankasoms įrengti panaudota 255 324 m3 grunto, sankasos apsauginiam sluoksniui įrengti – 92 051 m3 smėlio ir žvyro, panaudota 158 008 m kabelio elektros tinklų geležinkelio ryšių ir signalizacijos įrenginiams atnaujinti, sumontuota 123 341 vnt. medinių ir gelžbetoninių pabėgių.

Apskaičiuota, kad vidutiniškai per dieną projekte dirbdavo apie 300 žmonių. Projekto metu buvo naudojama apie 220 įvairiausių mechanizmų – ekskavatorių, buldozerių, volų, frontalinių krautuvų, gardelių klotuvų, portalinių ir biralinių vagonų bei kitos technikos. Statybos darbai buvo vykdomi nenutrūkstant traukinių ­eismui. Siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą ir apsaugoti laukinius žvėris, dvikelio geležinkelio linija bus aptverta 48 km ilgio tinkline tvora. „Dėkojame užsakovams už parodytą pasitikėjimą ir džiaugiamės įsilieję į šį tarptautinės svarbos projektą. Geležinkelių srityje nuosekliai dirbame jau antrą dešimtmetį. Darbas, statant europinę vėžę, – galimybė parodyti įgytus gebėjimus, sukauptą patirtį, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. – Visi „Rail Baltica“ projekto dalyviai – užsakovai, projektuotojai, rangovai, subrangovai, techninės priežiūros vykdytojai – augina profesionalumą būsimiems projektams.“ Dvejus metus trukusių darbų ypatumus prisimena AB „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Artūras Gikas: „Rail Baltica 1“ – vienas svarbiausių ir stambiausių projektų, prie kurių yra tekę dirbti. Jau vien laimėti konkursą buvo iššūkis. Pirmiausia todėl, kad žinojome, jog tai bus nauja vėžė, bus keliami nauji europiniai reikalavimai, dirbti teks prisitaikant prie ribotų eismo pertraukų. Išmokome per trijų keturių parų eismo pertraukas rekonstruoti po 700 metrų kelio, įskaitant žemės sankasos ir pagrindų įrengimo darbus.“ Europinės geležinkelio vėžės statybos projekte, vadovaudamasi rangos darbų sutartimis su „Lietuvos ge-

aKTUALIJOS

Europinės geležinkelio vėžės projektą per dvejus metus įgyvendino 1000 darbuotojų ir 700 įvairiausios žemės dirbimo, statybos, kelių ir geležinkelio tiesimo technikos, įrenginių bei mechanizmų. ležinkeliais“, bendrovė AB „Panevėžio keliai“ vykdė statybos darbus dviejose atkarpose iš penkių. Tai – atkarpos Mauručiai–Jiesia ir Marijampolė–Kazlų Rūda. 2013–2015 metais įrengta 34,8 km naujo (1435 mm) geležinkelio kelio, rekonstruota beveik 33,5 km senojo (1520 mm) kelio, rekonstruoti 6 tiltai, 26 pralaidos, 10 pervažų, įrengtos trys atraminės sienutės, pastatyta 4,63 km triukšmą slopinančių sienučių, paklota 20,87 km drenažo sistemų, sumontuota per 11 km apsauginės tvoros. Signaliza-

Rekonstruota Šeštokų stotis cijos, ryšio ir elektrotechnikos tinklų objektuose paklota 230 km.

AB „Panevėžio keliai“ „Rail Baltica“ projekto darbams paspartinti pritaikė pažangią įrenginių valdymo sistemą, paremtą GPS technologija. Ši sistema suteikia galimybę objekte dirbantiems mašinų operatoriams matyti trimatį projekto brėžinį kompiuterio ekrane, o mašinose įmontuoti GPS siųstuvai leidžia realiu laiku stebėti mašinų padėtį ir atliekamus darbus.

Tai sumažina laiko ir medžiagų sąnaudas, leidžia sinchronizuoti ­darbus.

„Rail Baltica“ projekte AB „Eurovia“ atliko ruožo Kazlų Rūda–Mauručiai ir Mauručių geležinkelio stoties esamų rusiškos vėžės kelių rekonst­ rukciją bei 1435 mm europinės vėžės geležinkelio kelio įrengimo darbus.

Bendrovė įrengė 18 km naujo geležinkelio kelio; rekonstravo 9 km stoties kelių; pastatė 10 km triukšmą slopinančių sienučių; įrengė 17 iešmų; paklojo 54 km bėgių ir 235 km laidų bei kabelių.

Kelių ir tiltų statybos bendrovė „Alkesta“ „Rail Baltica“ pagal tiesimo

Rekonstruota Marijampolės stotis

2015/2 LIETUVOS KELIAI

21

aKTUALIJOS

projektą septyniose atkarpose vykdė darbus kartu su rangovais: UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir jungtinės veiklos partneriais AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“. „Alkestos“ kelininkai atliko žemės darbus, klojo geotekstilę ir geotinklą, įrengė sankasos apsauginį ir skaldos pagrindo sluoksnius, drenažo sistemas. Buvo įrengta 11 pervažų su gumos kompozito danga ir 2 gelžbetoninės, 26 metalinės gofruotos pralaidos, pastatyti 3 viadukai, 4 keleivių peronai, požeminė pėsčiųjų perėja, rekonstruoti 4 tiltai, įrengtos

triukšmą slopinančios sienutės ir apsauginės tvoros.

„Rail Baltica“ suartina Europą Europinės vėžės darbų koordinavimo ir projekto „Rail Baltica“ vadovas Zenonas Kaminskas pažymėjo, kad globaliu mastu naujojo geležinkelio reikšmė yra tiesiog neįkainojama. Nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos į Kauną vedantis naujasis geležinkelis priklauso Europos VIII krovinių vežimo koridoriui, kuris jungia Brėmerhafeno, Roterdamo, Antverpeno uostus Olandijo-

je su Berlynu Vokietijoje, Varšuva Lenkijoje, Terespoliu prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos bei Kaunu. Ši svarbi Rytų–Vakarų ašis jungia Vakarų Euro­ pos uostus su terminalais Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. 2012 metais įkurtoje VIII krovinių vežimo koridoriaus administracinėje valdyboje dirba Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos geležinkelių infrastruktūros valdytojai. Šiemet prisijungė Čekijos infrastruktūros valdytojas. Prieš trejus metus Europos Komisija buvo įpareigojusi, kad VIII krovinių vežimo koridorius pradėtų veikti ne vėliau kaip 2015-ųjų lapkričio 10 dieną.

VIII krovinių vežimo koridorius yra vienas iš devynių krovinių gabenimo koridorių, numatytų Europos Parla­men­to ir Tarybos 2010 m. rugsėjo 22 d. reglamente Nr. 913/2010 „Dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo“. VIII krovinių vežimo koridorius nuo 2014 metų įtrauktas į naujai formuojamą vieną iš 9 pagrindinių transeuropinių transporto tinklų „Šiaurės jūra–Baltija“, kurio sudedamoji dalis yra ir „Rail Baltica“. Per Lietuvą driekiasi dar vienas – IX – krovinių vežimo koridorius, kuris su VIII koridoriumi susikirs Kaune. Pa­lemone veiklą pradėjęs Kauno inter­mo­dalinis terminalas tampa net ne re­gio­­ninės, o globalios svarbos objektu. IX koridoriumi iš Klaipėdos į Ilji­čiovs­ką (Ukrainą), iš jo – į Turkiją va­žiuo­ja vienas sėkmingiausių „Lietuvos ge­le­žinkelių“ traukinių „Vikingas“. Tiki­masi, kad ateityje per Turkiją senuoju Šilko keliu bus susisiekta ir su ­Kinija.

Parengta pagal AB „­Lietuvos ­geležinkeliai“ ir asociacijos ­„Lietuvos keliai“ informaciją

The European Gauge Rail Baltica Railway is Opened to Traffic Construction works of the largest in the history of Lithuania investment project Rail Baltica from the Lithuanian-Polish border to Kaunas have been successfully completed. On 16 October 2015, a number of events dedicated to this festive occasion took place in Kaunas and Vilnius.

Rail Baltica is a very important project to the European Union due to several reasons: first, the Baltic States will be finally integrated into the common transport space, consequently, into a common market. Second, the links with Estonia, Latvia and Poland are very important to Lithuania wishing to get fully involved into the regional cooperation.

The total construction cost of Rail Baltica amounts to 364.5 million EUR – 8.6 million EUR less that it was planned in the beginning of the project. The international railway section in Lithuania was built by five general contractors.

In the Rail Baltica railway section from the Lithuanian-Polish border to Kaunas 126 km of European Gauge and 107 km of Russian Gauge tracks were built; 115 km of protective fence was installed and 24 km of noise barriers; 19 bridges and 4 viaducts were constructed.

The works in two years were implemented by 1000 employees and 700 of various mechanisms and equipment of excavation, construction and railway building.

Construction of the Rail Baltica railway section from the Lithuanian-Polish border to Kaunas was divided into 10 stages.

22 2015/2 LIETUVOS KELIAI

aKTUALIJOS

Teisminiai ginčai – kelininkų darbų stabdis Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Lietuvoje skelbiamus viešuosius pirkimus laimi dvi didžiausios įmonės: AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“.

Iš dešimties pirkimų aštuonis laimi būtent šios dvi įmonės.

Taip kalbama ir apie Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) vykdomus pirkimus, taip sąmoningai klaidinant Lietuvos visuomenę.

elių direkcija yra atsakinga tik už valstybinės reikšmės kelių (21 tūkst. km) priežiūrą ir plėtrą bei šiuose keliuose numatytų darbų vykdomus viešuosius pirkimus. Jai neturėtų būti priskiriami laurai už miestų ar rajonų savivaldybėse, kitose institucijose vykdomus viešuosius pirkimus.

Pateiksime keletą statistinių skaičių, kurie atspindi Kelių direkcijos vykdomus viešuosius pirkimus ir jų tendencijas. Kelių direkcija per metus atlieka per 500 viešųjų pirkimų: 2013 m. – 528, 2014 – 521; 2015 m. (iki lapkričio 1 d.) – 472. Sutarčių su skirtingais rangovais pasirašo dar daugiau: 2013 m. – 548 sutartys, 2014 m. – 544, o per dešimt 2015 m. mėn. – 560. Per dešimt 2015 m. mėnesių Kelių direkcija kiekvieną dieną pasirašė vidutiniškai po 1,85 sutarties. Sudarytų sutarčių skaičius yra didesnis, nei atlikta viešųjų pirkimų, nes kai kuriuose viešuosiuose pir-

kimuose, skelbiant vieną pirkimą, numatomos kelios atskiros jo dalys, kurių laimėtojais gali būti skirtingi tiekėjai.

Kalbant tik apie kelių tiesimo, remonto darbų viešuosius pirkimus, dėl kurių ir būna daugiausia kalbų, pretenzijų, skundų ar teismų, pirkimų statistika yra tokia: 2013 m. įvyko 158 viešieji pirkimai, 2014 – 108, 2015 m. (iki lapkričio 1 d.) – 180. Kelių tiesimo, rekonstrukcijos, remonto darbams atlikti viešuosiuose pirkimuose dalyvių skaičius kasmet didėja: 2013 m. viename konkurse dalyvavo vidutiniškai po 3,3 rangovo, 2014 m. – po 4 rangovus, per dešimt 2015 m. mėn. – po 4,3 rangovo.

Vadovaujantis šiais skaičiais, galima drąsiai teigti, kad Kelių direkcijos vykdomuose viešuosiuose pirkimuose konkurencija tarp rangovų tik didėja, taip pat didėja ir laimėjusių viešuosiuose pirkimuose dalyvių skaičius. Laimėtojų, su kuriais buvo pasirašytos sutartys, skaičius padidėjo nuo 40 įmonių ar ūkio subjektų 2013 m. iki 59 įmonių ar ūkio subjektų 2015 m. (iki spalio 31 d.), t. y. 1,48 karto.

Dėl AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“ įmonių dominavimo Šios dvi įmonės iš tiesų yra didelės – tiek savo darbuotojais, tiek turimomis fizinėmis atsargomis. Todėl natūralu, kad jos dažniau nei kitos dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Tačiau, kaip viešai skelbia JSC „Latvijas tilti“ atstovai, tai, kad Kelių direkcijos vykdomuose pirkimuose šios dvi įmonės ar net viena laimi 80 proc. visų užsakymų, tiek pagal pasirašytų sutarčių vertę, tiek pagal laimėtų konkursų skaičių, nėra tiesa.

Iš lentelėje pateiktų statistinių duomenų matyti, kad įmonių AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“ aktyvumas (kai jos dalyvauja kaip atskiri subjektai), dalyvaujant Kelių direkcijos skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, didėja. Nuo 2013 m. iki 2015 m. (lapkričio 1 d.) pirkimų skaičius, kuriuose dalyvavo šios dvi įmonės, padidėjo du kartus, tačiau pagal laimėtų pirkimų skaičių svyruoja nuo 15 iki 22 proc. nuo Kelių direkcijos skelbiamų visų pirkimų darbams atlikti skaičiaus, o laimėtų sutarčių vertė, analizuojant trejų metų statistiką, vidutiniškai sudaro tik 30,84 proc.

AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“ dalyvavimo pirkimo konkursuose statitika Metai

Pirkimų skaičius, kuriuose dalyvavo šios įmonės

Laimėta nuo visų pirkimų skaičiaus

Sudarytų sutarčių vertė nuo visų Kelių direkcijos sutarčių vertės

2013

80 iš 216 (37 proc.)

15,28 proc.

33,29 proc.

2014

85 iš 205 (41 proc.)

16,59 proc.

41,75 proc.

2015 (iki lapkričio 1 d.)

162 iš 270 (60 proc.)

22,23 proc.

17,47 proc.

Pastaba. Į šioje lentelėje pateiktus skaičius neįtraukti šių dviejų įmonių pirkimai, kuriuose jos dalyvavo jungtinėje veikloje su kitomis įmonėmis.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

23

aKTUALIJOS

Dėl kokybės reikalavimų projektams Kelių direkcija, skelbdama viešuosius pirkimus kelių tiesimo, rekonstrukcijos, remonto darbams atlikti, pirkimo dokumentuose, pagal projektų įgyvendinimo sudėtingumą, inžinerinius sprendimus, objekto apimtį, jo vertę, darbų pobūdį, numato skirtingus kvalifikacijos reikalavimus. Skelbiant viešuosius pirkimus didelės apimties projektams įgyvendinti magistraliniuose ir krašto keliuose, kvalifikacijos reikalavimai rangovams yra didesni, nei skelbiant viešuosius pirkimus rajoniniuose keliuose. Dažniausiai kyla diskusijų ir nepasitenkinimo tarp rangovų dėl to, kad vieniems rangovams reikalavimai pasirodo esą per dideli, kitiems – per maži.

Kelių direkcija reikalauja, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, pagal visus techninius normatyvus. Rangovas, kuris teikia pasiūlymus rekonstrukcijos (remonto) darbams atlikti, turi turėti atitinkamus atestatus ir sugebėti laiku, numatytais terminais už pasiūlytą kainą kokybiškai atlikti darbus. Perkamo objekto apimtys, inžineriniai sprendimai, jų sudėtingumas turi įtakos pirkimo dokumentuose surašomiems kvalifikaciniams reikalavimams.

Dėl specialistų Pasak kai kurių rangovų, yra keliami per dideli reikalavimai specialistams, atsakingiems už projektų įgyvendinimą. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas. Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinės rekomendacijos, kuriose pagrindiniam personalui, atsakingam už darbų vykdymą, nurodyta: „Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – pagrindiniams darbų vadovams rekomenduojama nustatyti 3 metų panašių darbų patirtį, o statybos darbų vadovams bei pagrindiniams specialistams – 2 metų panašių darbų patirtį.“ Kelių direkcijos vykdomuose darbų viešuosiuose pirkimuose, kurie nesusiję su Europos Sąjungos paramos lėšomis, tinka ne tik statinio statybos vadovo, bet ir statybos bendrųjų darbų vadovo patirtis. Todėl kai kurių rangovų teiginiai, kad keliami per dideli reikalavimai specialistams ir įmonės, neturėdamos šiuo metu reikalingų specialistų, niekada negalės dalyvauti pirkimuose, yra melagingi.

24 2015/2 LIETUVOS KELIAI

Dėl remontuotinų ruožų ir objektų parinkimo Nuo 2009 m. daugiau nei 30 proc. sumažėjus kelių sektoriaus finansavimui, kelių ir tiltų būklė pablogėjo. Šiuo metu remontuotinų kelių ir tiltų Lietuvoje yra ne viena dešimtis. VšĮ Kelių ir automobilių tyrimo institutas (toliau – Institutas) atlieka automatizuotus kelių dangų ir tiltų tyrimus. Pagal gautus tyrimų rezultatus parenkami remontuotini kelių objektai, o tiltams atliekami papildomi išsamūs tyrimai. Keista, kai JSC „Latvijas tilti“ viešai nurodinėja Kelių direkcijai, kurį objektą privalo įgyvendinti. Pacituosiu Instituto pateiktas tyrimų išvadas ir rekomendacijas dėl tilto per Nerį, esančio A6 kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis 34,29 km, stebėsenos: „Pakloto elementų būklė bloga. Elementai pasenusios konstrukcijos, nusidėvėję. Asfalto danga ant tilto ir prietilčiuose nelygi, susidariusios provėžos, asfalto danga prie deformacinių pjūvių supleišėjusi, dangos pakraščiai nelygūs, užteršti purvu. Deformaciniai pjūviai nesandarūs, bėgantis vanduo drėkina ramtų rygelius... Atitvarai ir turėklai pažeisti korozijos... Rekomenduojame: nufrezuoti asfalto dangą ant tilto ir prietilčiuose bei pakloti naują; įrengti naujus

jų pirkimų įstatymo reikalavimus. Nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Kiekvieno konkretaus pirkimo atveju, rengiant pirkimo dokumentus pagal pavyzdines (standartines) sąlygas, nustatomi ir minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, atsižvelgiant į pirkimo objektą, darbų specifiką, pobūdį ir apimtis, jų sudėtingumą. Skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai skirtinguose pirkimuose neišvengiami, kadangi jie priklauso nuo konkretaus pirkimo ob­jekto.

Dėl pirkimų metu sutaupytų lėšų Kelių direkcijai vykdant viešuosius pirkimus, 2013 m. buvo sutaupyta 11,1 mln. eurų, 2014 m. – 25,7 mln. ­eurų, o per dešimt 2015 m. mėnesių – 29,9 mln. eurų. Šios sutaupytos lėšos ir jų didėjimas tik patvirtina, kad konkurencija kelių tiesimo, rekonstrukcijos rinkoje padidėjo.

Dėl teismų ir pretenzijų Prieš 10–15 metų Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių tiesimą, rekonstrukcijas vykdė dažniausiai 6–8 įmonės, dabar jų kelis kartus daugiau. Visos įmonės ar jungtinės veiklos subjektai dalyvau-

Tarp rangovų įsivyrauja nesveika konkurencija ir logika, kad, jei nelaimėjai viešojo pirkimo, reikia pateikti ieškinį teismui. Taip tikimasi palankaus teismo sprendimo ir pakartotinio to paties viešojo pirkimo paskelbimo arba pakartotinio pasiūlymų nagrinėjimo. deformacinius pjūvius; turėklus ir atitvarus nuvalyti ir padengti apsaugine danga; atramines dalis nuvalyti, sutepti ir nudažyti; patiltėse užpilti išpjovas ir atstatyti betonines sutvirtinimo plyteles...“ Atidėtas ir po metų ar kelių atliktas remontas dažniausiai ne tik pareikalauja didesnių, nei buvo planuota sąmatoje, investicijų dėl padidėjusių žaliavų ir medžiagų kainų, darbo sąnaudų (per pastaruosius 10 metų projektai vidutiniškai pabrango 4,67 proc. kasmet), bet dažnai tampa ir sudėtingesnių technologinių sprendimų priežastimi.

Rengiant pirkimo dokumentus tiltui per Nerį Jonavoje rekonstruoti, kaip pagrindas buvo naudojamos pavyzdinės (standartinės) pirkimo sąlygos. Antra vertus, visiems kelių sektoriaus pirkimams negali būti nustatyti vienodi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Pagal Viešų-

ja viešuosiuose pirkimuose ir nori laimėti. Tačiau darbų nėra tiek, kiek norėtųsi.

Paskelbtą viešąjį pirkimą gali laimėti tik viena, o ne visos dalyvaujančios įmonės.

Todėl, viešųjų pirkimų komisijai paskelbus laimėtoją, dažnai atsiranda nepagrįstų pretenzijų, o po to ir ieškinių teismams.

Tarp rangovų įsivyrauja nesveika konkurencija ir logika: jei nelaimėjai viešojo pirkimo, reikia pateikti ieškinį teismui su prašymu užginčyti viešųjų pirkimų komisijų sprendimus. Taip tikimasi palankaus teismo sprendimo ir pakartotinio to paties viešojo pirkimo paskelbimo arba pasiūlymų nagrinėjimo. Teikiamos pačios įvairiausios pretenzijos, o jų ini­cia­toriai – net ir viešuose pirkimuose nedalyvavusios įmonės. Buvę atvejų, kad net prie viešojo pirkimo neprisijungę rangovai, paskelbus viešąjį pirkimą per

aKTUALIJOS CVP IS sistemą, likus vos dienai iki sutarties pasirašymo pateikė pretenziją.

Keisčiausia būna tada, kai, pralaimėjus viešąjį pirkimą, pasipila kaltinimai tendencingu pirkimo organizavimu. Kaltais tampa visi kiti, tik ne patys. O argumentas – „per mažai laiko buvo duota parengti projektinius pasiūlymus“. Galbūt kai kada, siekiant kuo greičiau įgyvendinti projektą, terminas parengti pasiūlymus ir būna trumpesnis. Tačiau Kelių direkcijos planuojamų pirkimų suvestinėje būna nurodyti projektai, kuriuos numatoma pradėti įgyvendinti einamaisiais metais, skelbiamos projekto techninės specifikacijos. Todėl minėtas argumentas dažnai yra perdėtas – pirkimui galima pradėti ruoštis, kai numatytas projektas atsiranda planuojamų pirkimų suvestinėje. Sudėtingesniems projektams laikotarpis pasiūlymams parengti numatomas ilgesnis, paprastesniems projektams – trumpesnis. Rangovas, manydamas, kad laikotarpis pasiūlymams pateikti yra per trumpas ar per dideli pirkimo dokumentų reikalavimai, gali argumentuotai paprašyti perkančiosios organizacijos nukelti vokų atplėšimo procedūras ar sumažinti kvalifikacinius reikalavimus.

Visi tokie prašymai ir pretenzijos yra na-

grinėjamos ir, jei perkančioji organizacija padaro klaidų, rengdama pirkimo dokumentus, jas pripažįsta ir ištaiso, nukelia vokų su pasiūlymais atplėšimo datą ir laiką, ir toliau vykdo viešąjį pirkimą. Tačiau, jeigu rangovas tokį prašymą pateikia likus penkioms minutėms iki vokų atplėšimo procedūros ar visai neturi pretenzijų dėl pirkimo dokumentų iki laimėjusio pasiūlymo paskelbimo, drąsiai galima teigti, kad tokie rangovų veiksmai yra piktybiniai ir niekur nevedantys.

Dėl viešųjų pirkimų skaidrumo Kelių direkcija, dėl užsitęsusių vykdomų viešųjų pirkimų ir siekdama skaidriai bei racionaliai panaudoti biudžeto lėšas, per 2015 m. I pusmetį parengė pavyzdines (standartines) pirkimų sąlygas (atskiroms darbų grupėms), kurias nuo 2015 m. birželio mėn. taiko pirkimams.

Taip pat yra parengti ir tipiniai (standartiniai) sutarčių projektai, kurie pirkimuose naudojami nuo 2015 m. rugpjūčio mėn.

Rengiant pavyzdines (standartines) pirkimų sąlygas, buvo atsižvelgta į Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas, rekomendacijas, paaiškinimus, teisės aktų, norminių dokumentų pasikeitimus, teismų praktiką.

Kelių direkcijos nuomone, taikant pavyzdines (standartines) pirkimų sąlygas ir tipinius (standartinius) sutarčių projektus, ateityje rangovams bus paprasčiau parengti pasiūlymus, o viešųjų pirkimų komisijos galės greičiau atrinkti rangovus darbams atlikti. Viešųjų pirkimų įstatymas nuolat tobulinamas, todėl ir konkurso standartinių sąlygų parengimas yra nuolatinis procesas, kuriame dalyvauja Kelių direkcija ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

Pastaruoju metu nemažai sąlyginai mažesnių rangovų nukreipė savo energiją į rezultatą, o ne į kalbų, pretenzijų rašymą, teismų procesus. Tokios (mažesnės) įmonės, matydamos, kad jų pajėgumai netenkina minimalių kvalifikacinių reikalavimų, jungiasi su kitais potencialiais rinkos dalyviais į jungtinę veiklą, sėkmingai dalyvauja pirkimuose ir įgyvendina projektus. Gal ir kitoms įmonėms jau laikas pradėti konstruktyviai dirbti ir mažiau verkšlenti.

Dr. Dainius Miškinis Lietuvos automobilių ­kelių ­direkcijos direktoriaus pavaduotojas

Legal Disputes – Holdout for the Roadbuilders’ Works

By D. Miškinis In the public procurement of Lithuanian Road Administration (LRA) a competition between the contractors has been only increasing with the increasing number of the successful tenderers. The number of successful tenderers with which the contracts were concluded has increased from 40 enterprises or entities in 2013 to 59 enterprises or entities in 2015 (data of 31 October 2015) and this makes the increase of 1.48 times.

LRA requires that the works are implemented to a high standard of quality, in compliance with all technical requirements. Contractor which submits tender for reconstruction (repair) works shall have appropriate certificates and be able to timely implement works for the price proposed. The volume of works, engineering solutions and their complicity make influence on the qualification requirements set in the tender documents.

With the help of public procurement the LRA in the year 2013 saved 11.1 M EUR, in 2014 – 25.7 M EUR, and in 10 months of 2015 the savings amounted to 29.9 M EUR. The above savings and their increase only prove that competition in the road building and reconstruction market has increased.

All enterprises or entities of joint activities, taking part in public procurement, wish to win.

However, the amount of works is not such as we would like to, and the announced tender can be won only by one but not by all the participating enterprises. Therefore, following the Commission’s announcement of the successful tenderer the unjustified claims appear and then – the legal proceedings.

Smaller enterprises, seeing that their capacities do not meet the minimum qualification requirements, unite with the other potential market participants into the joint activities, successfully participate in the tender and implement the contracted projects.

Is it not high time for other enterprises to start working purposefully and to less complain?

2015/2 LIETUVOS KELIAI

25

aKTUALIJOS

Greitkelis Vilnius–Kaunas rekonstruojamas į automagistralę Siekiant paspartinti susisiekimą tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų, reikalinga rekonstruoti kelio A1 Vilnius–Kaunas ruožus, kurie neatitinka magistraliniam keliui keliamų reikalavimų. ­Kadangi transporto priemonių kelyje daugėja, taip pat svarbu yra gerinti šalia šio intensyvaus kelio gyvenančių žmonių ­g­yvenimo ­kokybę.

Moluvėnų sankryžos statybos darbai

26 2015/2 LIETUVOS KELIAI

Tam turėtų pasitarnauti Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir šio konkurso laimėtojos UAB „Fegda“ vykdomas projektas „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m.

TEN-T keliuose. I etapas. Sutartis Nr. 3 „Moluvėnų ir Žiežmarių dviejų lygių sankryžos“.

Sankryža tarp Moluvėnų ir Didžiulio ežerų Moluvėnų sankryžos paskirtis yra panaikinti vieno lygio apsisukimus A1 kelyje ir pėsčiųjų perėjas ties autobu-

sų sustojimo aikštelėmis. Tuo tikslu yra platinamas A1 kelio pylimas, įrengiamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos bei jungiamieji keliai. Magistralės 21,2 km yra statomas tunelinio tipo viadukas, leisiantis transportui pravažiuoti iš vienos kelio pusės po magistraliniu keliu. Viaduko atramos yra gelžbetoninės, perdangos konstrukcija – gelžbetoninė sijinė, 750 mm aukščio, trijų angų 10,00 + 16,00 + 12,00 m. Moluvėnų gyvenvietei apsaugoti nuo triukšmo bus pastatyta triukšmą slopinanti sienutė, kuri drieksis 330 m. Įrengiamos sie-

aKTUALIJOS nutės aukštis yra 3,5 m žemiausioje vietoje ir 5,0 m aukščiausioje. Taip pat bus įrengtas apšvietimas sankryžoje ir A1 kelyje nuo 19,8 iki 21,7 km.

Pasak objekte dirbančio UAB „Fegda“ statinio statybos vadovo Vidmanto Verbiejaus, nuo pat statybos pradžios teko įdėti daug pastangų, perorganizuojant transporto eismą magistralėje. Siekiant nesudaryti transporto spūsčių, vietoje dviejų vienos krypties eismo juostų, panaudojant ir esamą asfaltuotą kelkraštį, buvo įrengta po 2 eismo juostas abiem kryptimis. Nors eismo juostos buvo siauresnės nei įprastos ir transporto greitis prieš remontuojamą ruožą buvo lėtinamas kelio ženklais, dauguma transporto priemonių vairuotojų, ką tik ištrūkę iš Vilniaus miesto, lėkdavo kaip „akis išdegę“, visiškai neatsižvelgdami nei į kelio ženklus, nei į blogesnes eismo sąlygas. Tai sudarydavo pavojingas sąlygas statybos darbų vykdymui, keldavo pavojų objekte dirbančių darbininkų saugumui. Statybos darbų vadovas išsiduoda, kad tokiems nutrūktgalviškiems vairuotojams tramdyti prieš objekto pradžią buvo pastatytas greičio matuoklis.

Vienas iš įdomesnių darbų, statant objektą, buvo rengiamas pylimas jungiamajam keliui Vilnius–Kariotiškės.

Siekiant, kad pylimo apačia neatsidurtų Moluvėnų ežero apsauginėje zonoje, pylimo šlaitai įrengiami su nuolydžiu 1:1,2. Įrengiant sankasą, pylimo sluoksniai armuojami PET geotinklu 0,8 m storio sluoksniais su užlenkimu. Įrengiamo šlaito paviršius užpilamas juodžemiu, kurio stabilumui užtikrinti naudojamas šlaito armavimo tinklas.

Moluvėnų sankryžos statybos vaizdas

Jungiamasis kelias į Kauną

21,1 km

Kaunas

Į planuojamą logistikos centrą Jungiamasis kelias logistikos centras–Vilnius

s ima žiav Išva Stirnių iš

Vilnius Jungiamasis kelias iš Kauno Nuvažiavimas į stotelę

Kelias į Kariotiškes

Jungiamasis kelias logistikos centras–Vilnius Magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Naujai projektuojami keliai

Žiežmarių sankryža

Moluvėnų sankryžos schema

s

tiškė

Kario

Vairuotojai, vykdami iš Vilniaus į Kauną ir atgal, visada turėdavo sulėtinti savo transporto greitį magistralės 62 km, nes didelis jų greitis kėlė pavojų magistralę kertantiems pėstiesiems ir apsisukančioms transporto priemonėms. Taigi, Žiežmarių dviejų lygių sankryžos paskirtis yra eliminuoti pėsčiųjų perėjas šiame magistralės ruože ir įrengti magistralės reikalavimus atitinkančias greitėjimo juostas, jungiamuosius kelius iš gretutinių teritorijų bei rajoninių kelių Nr. 1808 ir 1812.

Pėsčiųjų eismui iš vienos magistralės pusės į kitą (tarp Triliškių ir Žaslių gatvių) 62,2 km virš kelio yra statomas pėsčiųjų viadukas. Pats pėsčiųjų viadu-

Jungiamasis kelias Vilnius–Kariotiškės

Jungiamasis kelias Vilnius–Kariotiškės

kas įrengiamas iš plieno konstrukcijų su gelžbetoniniais pandusais invalidams ir dviratininkams. Transporto eismui skirtas tunelinis viadukas statomas po magistrale 61,8 km. Įrengiamos gelžbetoninės ir monolitinės viaduko atramos, kurios bus sumontuotos ant metalinių spraustasienių ir vienos eilės gręžtinių gelžbetoninių polių. Perdanga daroma iš gelžbetoninių surenkamų sijų 0,85 m aukščio ir 12 m ilgio. Taip pat įrengiami prieštriukšminiai atitvarai, kurių aukštis yra nuo 3,5 iki 5,0 m. Didesnę projekto dalį sudaro ryšių kabelių iškėlimo

(7254 m), lietaus nuotekų sistemos įrengimo (1342 m) ir vidutinio slėgio dujotiekio iškėlimo (146 m) darbai.

Projekte dirbantys darbų vadovai Nerijus Šilanskas ir Tomas Kovalenkovas vienu balsu tvirtino, kad sunkiausia šiame projekte buvo įveikti geologines sąlygas. Žiežmarių apylinkės garsėja savo molingais gruntais ir aukštu gruntinio vandens lygiu, spūdiniu vandeniu. Projekte yra numatyta, kad grunto sankasos įrengiamos panaudojant gruntą iš iškasų. Anot darbų vadovų, esant tokioms geologinėms sąlygoms, tai buvo klaidin

2015/2 LIETUVOS KELIAI

27

aKTUALIJOS

Sankasa jungiamajam keliui Žiežmariuose gas projektinis sprendimas. Šis gruntas ir esant sausam orui dėl didelio drėgmės kiekio jame nepradžiūdavo. Dalis grunto buvo pašalinta, išvežant į sąvartyną, ir pakeista smėlingu karjero gruntu. Esamą gruntinį vandenį buvo sunku sustabdyti net ir stabilizuojant grunto sankasą kalkėmis. Atlikus grunto stabilizavimo darbus ir grįžus į objektą po savaitgalio, dalis stabilizuoto ruožo buvo supleišėjusi ir iškilnota. Teko viską rengti iš naujo.

Kartais ir maži darbai sukelia didelį galvos skausmą. Atrodo, ką reiškia pakeisti dviejų gyvenamųjų namų langus?

Juokų darbas. Bet kai langų specifikaci-

ja sulipdoma iš skirtingų gamintojų langų parametrų, suderinama su gyventojais pagal jų norus, išaiškėja, kad niekas Lietuvoje negali pagaminti tokių langų su orlaidėms. UAB „Fegda“ projektų vadovas Evaldas Bružas ilgai įkalbinėjo vieną įmonę iš Kauno, kad ši specialiai šiam projektui užsakytų keletą orlaidžių su atitinkamais projekte numatytais parametrais. Visi didieji Lietuvos langų gamintojai atsisakė tai daryti.

Vykdant šį projektą, buvo pagerinta magistralės ruožo nuo 62,5 iki 65,5 km kairės pusės dangos pagrindo būklė. Dėl 5,5–7,0 m gylyje slūgsančių

Žiežmarių sankryžos schema Nr. 1807 ­Stasiūnai

Jungiamasis kelias Nr. 1

Jungiamasis kelias Nr. 3

62 Kaunas A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda

Pėsčiųjų viadukas Jungiamasis kelias Nr. 1

Vilnius Jungiamasis kelias Nr. 2

Žiedinė sankryža

Nr. 1812 Žiežmariai

Jungiamasis kelias Nr. 1

durpių sluoksnio kelyje sankasa, galima sakyti, sėdo vertikaliai. Frezuojant esamą dangą, rastas apie 0,7–0,8 m asfalto sluoksnis, kuris įvairiais laikais buvo „auginamas“, siekiant atstatyti dangos nusėdimus. Sankasa stabilizuota 0,6 m skaldos poliais, kurie gręžiami tol, kol baigiasi durpių ir sapropelio sluoksnis, ir dar 1 m giliau. Virš polių klojami du geotink­lų sluoksniai, atskirti 0,30 m smėlio ir žvyro sluoksniu, kurie tarnauja kaip laikančioji plokštuma, ant kurios įrengiama SV kelio dangos konst­rukcija.

Sutarties, pasirašytos 2015 m. liepos 1 d. tarp LAKD ir UAB „Fegda“, vertė – 12,5 mln. eurų. Laikas, per kurį reikia atlikti darbus – 16 mėn. Šiuo metu UAB „Fegda“ jau baigė darbus magistralės kairėje pusėje ir žiemos periodui grąžina abi magistralės puses transporto eismui. Įvykdyta apie 40 proc. visų darbų. Atėjus 2016 m. pavasariui, UAB „Fegda“ tęs darbus kelio dešinėje pusėje ir jungiamuosiuose keliuose, o iki 2016 m. lapkričio 1 d. užbaigs darbus sankryžose. Žydrius Baublys UAB „Fegda“ generalinis direktorius

The Vilnius–Kaunas Speedway Reconstruction into the Motorway By Ž. Baublys The purpose of Moluvėnai intersection is to eliminate at grade turnovers on the road A1 and pedestrian crossings at bus stops and to ensure connection with the planned public, recreational and residential complex in Moluvėnai village on the left side of the motorway.

Thus, the purpose of Žiežmariai grade-separated intersection is to eliminate pedestrian crossings in this motorway section and to construct acceleration lanes, connecting roads from the adjacent territories and regional roads No. 1808 and 1812 in order to meet the motorway requirements.

28 2015/2 LIETUVOS KELIAI

Šlaito armavimas geotinklais Moluvėnuose

aKTUALIJOS

„Via Baltica“ modernizavimo pradžia

„Via Baltica“ Lietuvoje yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių, kartu ir viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, kurioje sukoncentruota didžiausia dalis krovininio transporto priemonių, kurių srautai kasmet auga.

Dar vienas žingsnis saugumo ir patogumo link 2015 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir AB „Kauno tiltai“ pasirašė rangos sutartį, pagal kurią Kauno rajone esantys intensyvaus eismo „Via Baltica“ kelio ruožai (17,34–23,40 km (dešinėje pusėje) ir 21,84–23,40 km (kairėje pusėje)) bus rekonstruoti iki magistralės kategorijos reikalavimų. Atlikus sutartyje numatytus darbus, gerokai pagerės eismo sąlygos vietiniam ir tarptautiniam transportui, bus užtikrintos saugesnės eismo sąlygos kelyje – sumažės eismo įvykių skaičius.

„Via Baltica“ statybos etapai Lietuvoje 1997–2000 m. buvo vykdomas pirmasis „Via Baltica“ kelio plėtros etapas, finansuojamas tarptautinių institucijų ir PHARE programos. Rekonstruoti kelių A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai, nutiesta Panevėžio aplinkkelio šiaurės–vakarų atkarpa. Įgyvendinus pirmąjį etapą, buvo atidaryti nauji ruožai keliuose A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir A8 Panevėžys–Artistava–Sitkūnai.

Antrajame plėtros etape, kuris buvo vykdomas 2000–2003 m. ir finansuojamas ISPA lėšomis, buvo nuties-

tas 23,1 km ilgio A5 kelio ruožas, aplenkiantis Marijampolę ir Kalvariją, bei 9,7 km ilgio antra važiavimo kryptis Kauno vakariniame aplinkkelyje, pastatytos keturios skirtingų lygių sankryžos. „Via Baltica“ rekonstrukcija bus vykdoma pagal automagistralės techninės kategorijos reikalavimus: įrengiamos 4 eismo juostos, priešingų krypčių eismo srautai bus atskirti plačia skiriamąja juosta. Bus įrengti jungiamieji keliai, pėsčiųjų ir dviračių takai, rekonstruojamos vieno lygio sankryžos, įrengiamos triukšmą slopinančios sienutės.

Kuo sparčiau Lietuvoje bus rekonstruojami keliai, tuo daugiau sutaupysime ne tik laiko, bet ir išsaugosime gyvybių. Rugsėjo 11 d. AB „Kauno tiltai“, pradėjusi rekonstruoti vieno reikšmingiausių ir avaringiausių kelių Lietuvoje – magistralę „Via Baltica“, nepaisydama įvairių trukdžių, projektą rengiasi užbaigti greičiau nei planuota.

Rekonstruoti šešių kilometrų ilgio kelio „Via Baltica“ Kauno rajone ruožą (nuo Garliavos dviejų lygių sankryžos pro Stanaičius ir Juragius iki viaduko Mauručiuose), kad šis atitiktų magistralei keliamus reikalavimus, didžiausia

2015/2 LIETUVOS KELIAI

29

aKTUALIJOS

Magistralės „Via Baltica“ ­modernizavimo etapai Atkarpos pradžia ir pabaiga

Metai

17,34–23,4 km

2015–2016 m.

23,4–35,4 km

2016–2022 m.

35,4–45,15 km

2016–2017 m.

45,15–56,83 km

2016–2018 m.

56,83–63,74 km

2018–2022 m.

63,74–96,88 km

2018–2022 m.

96,88–98,56 km

2015–2016 m.

Lietuvos ir Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos įmonė „Kauno tiltai“ įsipareigojo per 9 mėnesius, nors konkurso reikalavimuose buvo numatytas dvejų metų terminas. Atnaujinta magistrale vairuotojai saugiai galės važiuoti artimiausią vasarą.

Važiuoti bus saugiau Kasmet krovininio transporto srautai „Via Baltica“ kelyje padidėja apie 5 proc. Tarptautinėje magistralėje kasmet didėja sunkiojo transporto eismas, o parametrai, gabaritai, turimos kelio cha-

Mauručiuose virš geležinkelio statomas ­viadukas

Montuojami geležinkelio ­v­iaduko atramų klojiniai

30 2015/2 LIETUVOS KELIAI

rakteristikos neleidžia saugiai važiuoti tokiam srautui. Atliekami darbai užtikrins eismo saugumą pavojingiausiuose „Via Baltica“ kelio ruo­žuose.

Atlikus sutartyje numatytus darbus, gerokai pagerės eismo sąlygos vietiniam ir tarptautiniam transportui, bus užtik­ rintos saugesnės eismo sąlygos kelyje – sumažės eismo įvykių skaičius. „Kiekvienas iš mūsų esame eismo dalyvis ir suprantame, kaip yra svarbu suteikti kuo patogesnį judėjimą aplink šią magistralę įsikūrusiems gyventojams ir eismo dalyviams, besinaudojantiems šia viena intensyviausių eismo arterijų Lietuvoje. Todėl džiaugiamės galėdami įgyvendinti projektą, kuris ne tik pagerins eismo sąlygas, bet ir padidins saugumą, patogumą, sumažins skaudžių nelaimių ir pagerins sąlygas šalia įsikūrusiems gyventojams“, – apie kelio „Via Baltica“ rekonstrukciją sakė bendrovės „Kauno tiltai“ Technikos direktoriaus pa­vaduotojas Romualdas Kančaitis.

Darbai bus atlikti per 9 mėnesius Per 9 mėnesius „Via Baltica kelio ruože nuo 17,34 iki 23,40 km bus rekonstruotos sankryžos, pastatyti pėsčių-

„Via Baltica“ rekonstrukcija vykdoma pagal automagistralės techninės kategorijos reikalavimus jų viadukai Stanaičiuose ir Juragiuose, iškils viadukas virš geležinkelio Mauručiuose ir tunelinis viadukas.

Tarp gyvenviečių numatyta nutiesti jungiamuosius kelius, iš kurių vairuotojai galės patekti į savo kvartalo gatves ar namus. Dabar magistralės atkarpoje, kurioje eismas itin intensyvus, yra 40 nuovažų į gatves ir kiemus. Numatyta perkelti tris autobusų stoteles.

Taip pat bus įrengtos triukšmą slopinančios sienutės, apšvietimas Stanaičių ir Juragių gyvenvietėse, jungiamieji keliai, pėsčiųjų ir dviračių takai, rekonstruoti inžineriniai tinklai. Visi šie darbai kainuos 38,5 mln. eurų. „Suprantame šio kelio reikšmę ir tikimės, kad tai tik didelės „Via Baltica“ magistralės rekonstrukcijos pradžia.

Kuo greičiau bus modernizuotos pavo-

aKTUALIJOS

Rengiamas drenažas ties Juragių gyvenviete

jingos kelio atkarpos, tuo rečiau sulauksime žinių apie skaudžias nelaimes. Savo ruožtu pritaikėme šiuolaikinius projekto planavimo įrankius, įsigijome moderniausios technikos, kuri padeda darbus atlikti greitai ir kokybiškai. Tai leidžia gerokai sutrumpinti įprastą laikotarpį, kurio reikia darbams atlikti“, – sakė R. Kančaitis.

Kelią šiuo metu rekonstruoja apie 200 darbininkų, pasitelkusių daugiau nei 130 įvairių mašinų – asfaltbetonio klotuvų, frezų, volų, savivarčių, buldozerių, ekskavatorių ir ­kitų.

Atviram konkursui pateikti pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominį naudingumą, kurio vienas iš kriterijų buvo darbų atlikimo terminas. AB „Kauno tiltai“ pasiūlė 9 mėn. darbų atlikimo terminą vietoj numatyto maksimalaus 24 mėn. termino. Priimta sutarties suma – 38 516 676,82 euro. Darbus numatoma finansuoti ES 2014–2020 m. perio­do paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Ieva Paliliūnienė AB „Kauno tiltai“ atstovė ­ryšiams su ­visuomene­

Pylimo įrengimas 22 kilometre

The Start of Via Baltica Modernization

By I. Paliliūnienė Via Baltica is one of the most intensive international motorways in Lithuania, also one of the main transport arteries of the country concentrating the largest part of freight vehicles the volume of which has been increasing every year.

Contractual obligations to reconstruct 6 km-long Via Baltica road section in Kaunas district (from grade-separated Garliava intersection via Stanaičiai and Juragiai to the viaduct in Mauručiai) in order to meet the motorway requirements were undertaken in 9 months by the largest in Lithuania and Baltic States transport infrastructure company Kauno tiltai, though the tender documents provided for the period of 2 years. The drivers will be able to safely use the modernized motorway next summer.

Having implemented contractual works, traffic conditions for the local and international transport will significantly improve, the road will be more safe as the number of road accidents will decrease.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

31

aKTUALIJOS

Panemuniečiai vėl sujungti su Kauno miestu

2015 m. spalio 30 d. oficialiai paleistas eismas trejus metus rekonstruotu Panemunės tiltu, kuris yra bene seniausias Kauno miesto tiltų, skaičiuojantis 100 metų. Iškilmingoje ceremonijoje simbolinę juostą perkirpo premjeras A. Butkevičius, susisiekimo ministras R. Sinkevičius, Kauno meras V. Matijošaitis.

Rezultato buvo verta laukti Treji rekonstrukcijos metai gerokai prailgo kauniečiams. Panemunės tiltas yra labai svarbi Kauno transporto mazgo dalis, kuri jungia mieto centrą, Žemuosius Šančius su Panemune, A. Juozapavičiaus pr. su Tilto g. Šio tilto statybą galima pavadinti tęstiniais AB „Kauno tiltai“ darbais.

Bendrovė 2011–2012 m. rekonstravo A. Juozapavičiaus prospektą – vieną svarbiausių Kauno miesto gatvių, priklausančią istoriniam šalies paveldui.

Rekonstruojant šį prospektą, 2,6 km ilgio prospekto atkarpa nuo Karaliaus Mindaugo pr. iki Panemunės til-

32 2015/2 LIETUVOS KELIAI

to buvo praplatinta iki 14 m. Pabaigus prospekto darbus, buvo pradėtas rekonstruoti 1957 m. atstatytas Panemunės tiltas.

Po rekonstrukcijos senasis Panemunės tiltas taip pat tapo gerokai platesnis – 20,8 m. Juo driekiasi keturios eismo juostos. Tilto ilgis siekia 273 m.

Pasak AB „Kauno tiltai“ Gatvės tiesimo aikštelės vadovės Jolantos Varkalienės, tiltas rekonstruotas žiūrint į ateitį. „Tilto statyba vyko atsižvelgiant į tai, kad transporto srautai gali augti, o miestas – plėstis“, – sakė J. Varkalienė.

Tiltas demontuotas, pasitelkus retai naudojamą technologiją AB „Kauno tiltai“ Gatvės tiesimo aikštelės vadovės teigimu, dirbant su šiuo projektu, komandai nemažai iššūkių ir susitelkimo pareikalavo tai, kad tilto rekonstrukcijos darbų planai keitėsi pradėjus juos įgyvendinti. Mat tikroji tilto būklė pasimatė, tik pradėjus jį ardyti. „Iš pradžių buvo sumanyta tilto sijas supjaustyti dalimis ir nuo atramų jas nukelti kranais. Visgi šio sumanymo teko atsisakyti, nes, atlikus tikslius skaičiavimus, paaiškėjo, kad senoji tilto perdanga neišlaikys kranų svorio. Teko imtis retai naudojamos sprogdinimo technologijos“, – pasakojo apie tilto rekonstrukcijos darbų pradžią J. Varkalienė.

Nuspręsta sprogdinti tik virš vandens esančius tilto tarpatramius, o virš sausumos esančią perdangos dalį griauti nuo upės krantinių, naudojant ekskavatorius su specialiomis hidraulinėmis žnyplėmis.

Panemunės tiltas yra tik antrasis po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje susprogdintas tiltas. 1966 m. Aly-

aKTUALIJOS

Rekonstruojant tiltą kelininkams teko imtis retai naudojamos sprogdinimo technologijos. Susprogdinti tik virš vandens esantys tilto tarpatramiai, o virš sausumos esanti perdangos dalis buvo nugriauta nuo upės krantinių, naudojant ekskavatorius su hidraulinėmis žnyplėmis. tuje buvo susprogdinta rekonstruojamo A. Juozapavičiaus tilto pusiau skilusi atrama. Tačiau pačiam Panemunės tiltui – tai buvo antrasis sprogdinimas. Pirmą kartą 1941 m. jį sugriovė sovietų kariuomenė, vėliau tiltas buvo atstatytas.

Pavojingi radiniai Beje, to laikotarpio radiniai lydėjo Panemunės tilto rekonstrukcijos pradžią. Tvarkant susprogdinto Panemunės tilto prieigas Kaune, aptikta sprogmenų. Gal ir simboliška, bet iš-

minuotojai turėjo atvykti net tris kartus, trejus metus užtruko ir tilto rekonstrukcija.

Greta tilto buvo aptikti užsilikę rusiškos 120 mm minosvaidžio ir prieštankinė imitacinė TM-62 minos, rankinė granata „F-1“ ir nešautas 45 mm artilerijos sviedinys.

Tvirtas statinys Dabar kauniečiai gali džiaugtis patvariu statiniu, kurio bandymai parodė, kad tiltas gali atlaikyti net bendrai 400 tonas sveriančias važiuo-

jančias ar stovinčias transporto prie­ mones.

Pagal Panemunės tilto statybos techninį projektą, tiltas buvo pastatytas toje pačioje ašyje kaip ir dabartinis, tačiau iš esmės perstatytas. Vietoj dabartinės tilto perdangos ir ant rekonstruotų atramų buvo įrengta naujo plieno ir betono perdanga. Tai dažniausiai vertinama ne kaip rekonstrukcija, bet kaip nauja statyba.

Taip pat šis projektas turėjo vieną iš sudėtingesnių statybos įgyvendinimo etapų – suvirinti metalines tilto si-

2015/2 LIETUVOS KELIAI

33

jų konstrukcijas ir jas, sveriančias kelis tūkstančius tonų, hidrauline įranga užstumti ant tilto atramų. Pasak Jolantos Varkalienės, šie darbai buvo ypač sudėtingi, kadangi viskas vyko dideliame aukštyje virš upės.

Tačiau AB „Kauno tiltai“ specialistai šiems sudėtingiems darbams atlikti turi daug patirties. Jos įgijo dirbdami Vilniuje, kur 2006–2008 m. statė estakadą Savanorių transporto žiede ir 2008–2010 m. naująją Lazdynų tilto dalį.

Panemunės tilto techniniai parametrai: – bendras ilgis – 273,23 m; – tarpatramiai – 74,44 + 73,18 + 74,24 + 36,97 m; – bendras plotis – 20,80 m; – eismo juostos – 4 po 3,50 m; – saugos juostos – 2 po 0,50 m; – šalitilšiai – 2 po 2,25 m; – perdanga – plienbetoninė, skersiniame pjūvyje 5 plieninės sijos; – atramos – gelžbetoninės, ramtai – atviro tipo, taurai – masyvūs; – atraminių sienučių ilgis – 90 m.

Panemunės tilto istorija Labai ilgą laiką nuolatinio tilto iš Panemunės į Kauną nebuvo. Pirmieji laikini pontoniniai tiltai buvo pradėti statyti Napoleono žygių laikais, vėliau juos statė carinės Rusijos kariuomenė. Pirmąjį medinį tiltą tarp Panemunės ir Šančių 1916 m. pastatė okupacinė vokiečių kariuomenė. Tiltą sudarė septynios lengvo tipo 37 m ilgio santvaros, kurias laikė mediniai poliai.

Beveik po dešimties metų, 50 m toliau nuo senojo tilto buvo pradėtas statyti naujas tiltas. 1928 m. pava-

34 2015/2 LIETUVOS KELIAI

sarinio potvynio metu viena šio tilto betoninė atrama nugriuvo, taip pat į upę nukrito dvi metalinės santvaros.

Vietoj jų teko pagaminti vieną ilgesnę. Pastatytas tiltas turėjo penkias senąsias trumpesnes ir vieną 72 m ilgio santvarą. Iš viso tilto ilgis buvo 258 m, plotis – 9,5 m.

1941 m. birželio 23 d. atsitraukianti sovietų kariuomenė tiltą susprogdino. Vokiečių okupacijos metais gyventojai naudojosi laikinu pontoniniu tiltu.

Iki 1947 m. Panemunės gyventojai miestą pasiekdavo valtimis ir keltu, vėliau buvo įrengtas kabantis tiltas pėstiesiems. 1954 m. organizacija „Mostopojezd 446“ pradėjo sovietų kariuomenės sugriauto tilto atstatymo darbus. Ant senųjų, šiek tiek perdarytų, atramų buvo pastatytas dabartinis gelžbetoninis tiltas. 1957 m. darbai buvo visiškai baigti, nors transportas tiltu pradėjo naudotis jau anksčiau.

Ieva Paliliūnienė AB „Kauno tiltai“ atstovė ­ryšiams su visuomene­

Po rekonstrukcijos senasis Panemunės tiltas tapo gerokai platesnis – 20,8 m. Transporto eismas vyksta keturiomis eismo juostomis. Tilto ilgis siekia 273 m. Dabar kauniečiai gali džiaugtis patvariu statiniu, kurio bandymai parodė, kad tiltas gali atlaikyti net bendrai 400 tonas sveriančias važiuojančias ar stovinčias transporto prie­mones.

Panemunė Residents are Again Connected to Kaunas City

By I. Paliliūnienė On 30 October 2015, the Panemunė bridge, which has been reconstructed for three years, was officially opened to traffic. Panemunė bridge is almost the oldest bridge in Kaunas City being 100 years old.

During a festive ceremony a symbolic belt was cut by the Prime Minister Algirdas Butkevičius, the Minister of Transport and Communications Rimantas Sinkevičius and the Mayor of Kaunas City Visvaldas Matijošaitis.

Three years of reconstruction were fairly long for Kaunas residents. The bridge is a very important link of Kaunas transport hub joining the city centre and Žemieji Šančiai with Panemunė, A. Juozapavičiaus avenue with Tilto street.

After reconstruction the old Panemunė bridge became substantially wider – 20.8 m with four traffic lanes. The length of the bridge reaches 273 m.

The bridge reconstruction was carried out taking into consideration the fact that the traffic flows may grow and the city may expand.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

35

aKTUALIJOS

AB „Panevėžio keliai“ atliktų darbų kronika Latvijos pasienyje baigta 18,6 km kelio ruožų rekonstrukcija Akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“ baigė didelės apimties darbus į Daugpilį vedančiame kelyje. Įgyvendinti projektiniai sprendimai itin pagerino važiavimo ir eismo saugumo sąlygas, supaprastino ir atpigino kelio priežiūros darbus.

Magistraliniame kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis bendrovė per pusantrų metų rekonstravo beveik 19 km kelio.

Darbai vykdyti 16 km ilgio kelio ruože tarp Utenos ir Zarasų, nuo kelio 163

km iki Zarasų miesto ribos 179 kilometre. To paties projekto metu atnaujintas antrasis 2,6 km ilgio ruožas, kuris prasideda ties Zarasų miesto riba ir tęsiasi iki sienos su Latvija.

Lenkiant grafikus, įvertinus būtinybę kuo sparčiau baigti svarbaus tranzitinio kelio atnaujinimo darbus, jau pirmaisiais projekto vykdymo metais rangovai atliko 85 proc. darbų. „Praėjusių metų pabaigoje, baigus darbus, užsakovui buvo perduotas 2,6 kilometro kelio ruožas nuo Zarasų iki Latvijos sienos. 2015 metais baigti visi

Įgyvendinti projektiniai sprendimai pagerino važiavimo ir eismo ­saugumo sąlygas. Sankryža Degučių gyvenvietėje rekonstruota į žiedinę.

36 2015/2 LIETUVOS KELIAI

numatyti darbai 16 kilometrų kelio ruože nuo Zarasų Utenos link“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Danielius Žigas.

Vykdant projekto darbus, nufrezuota 24 tūkst. m3 senos asfaltbetonio dangos, nuimta 22 tūkst. m3 augalinio grunto, iškasta 84 tūkst. m3 grunto. Šalčiui nejautriam sluoksniui (smėlio pasluoksniui) įrengti panaudota 98 tūkst. m3 smėlio, skaldos pagrindo įrengimui – 60 tūkst. m3 skaldos, o asfaltbetonio dan­goms įrengti – 59 tūkst. tonų asfalt­ be­tonio mišinių.

aKTUALIJOS

Kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 8 km ruože kelio sankasa platinama iki 15,2 m, naujai įrengiama dangos konstrukcija

Rekonstruota dešimt senų vandens pralaidų, 14 autobusų sustojimo aikštelių. 14,85 km ruožų aptverta apsauginiais kelio atitvarais. Įrengtos 4 saugos salelės, sankryža Degučių gyvenvietėje rekonstruota į žiedinę, kartu įrengiant ir jos apšvietimą. Siekiant apsaugoti mažiausius kelio kaimynus, 5 km ruože įrengti aptvėrimai nuo varliagyvių. Žvėrims atbaidyti ant apsauginių kelio atitvarų ir signalinių stulpelių sumontuoti šviesą atspindintys reflektoriai. Taip pat įrengti pėsčiųjų takai, rekonstruotos ryšių, elektros, pakelės drenažo linijos.

Kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis rekonstruojamas 8 km ruožas AB „Panevėžio keliai“ su partneriu CBF SIA „Binders“ Utenos rajone įgyvendina rekonstrukcijos darbų projektą kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruože nuo 142,0 iki 150,1 km. Šiame ruože bus atlikti dangos, melioracijos įrenginių, inžinerinių tinklų rekonstravimo darbai, įrengta autobusų stotelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimo tinklai, įdiegtos aplinkosaugos priemonės.

Ruožo, kurio ilgis – 8,157 km, kelio sankasa platinama iki 15,2 m. Naujai įrengiamą dangos konstrukciją sudarys 30 cm šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis, 30 cm – skaldos pagrindo sluoksnis, 10 cm – pagrindo asfalto sluoksnis, 9 cm – apatinis asfalto sluoksnis ir 3 cm – viršutinis asfalto sluoksnis. Numatyta įrengti 9 m pločio asfaltbetonio dangą.

Rekonstruojamame ruože yra šešios sankryžos su rajoniniais keliais ir gatvėmis bei sankryža su keliu Nr. 178 Bradesiai–Dusetos–Daugailiai, kuri bus rekonstruojama į žiedinę sankryžą.

Projekto vykdymo metu numatyta re-

konstruoti 40 nuovažų, įrengti 11 iškilių saugumo salelių su trinkelių danga, 1459 m pėsčiųjų ir dviračių takų ir šaligatvių. Dangos konstrukcija, kuri naudojama sankryžose, nuovažose į visuomeninės paskirties teritorijas ir autobusų stotelėse, yra tokia pati kaip ir magistraliniame kelyje. Čia yra daug silpnų ir nestabilių gruntų. Trijose atkarpose, kurių bend­ ras ilgis – 450 m, žemės sankasai sustiprinti numatyta pritaikyti skaldos polių technologiją, o keturiuose ruožuose, kurių bendras ilgis – 800 m, numa-

tytas žemės sankasos stiprinimas geo­- tinklais.

Pėsčiųjų viaduko statybvietė magistralėje A2 Sparčiai vykdomi darbai magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys 72,18 km, šalia Žemaitkiemio sankryžos Ukmergės rajone. Čia jau 2016 m. pirmoje pusėje iškils šiuolaikiškas pėsčiųjų viadukas.

Vykdant projektą, ties Žemaitkiemio sankryža avaringame ruože per magistralę A2 bus pastatytas pėsčių-

Magistralė A2 platinama, įrengiamos greitėjimo ir ­lėtėjimo juostos, jungiamieji keliai abiejose ­kelio pusėse bei dvi ­žiedinės sankryžos

Magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys, ­šalia ­Žemaitkiemio sankryžos Ukmergės rajone ­iškils­ ­šiuolaikiškas ­pėsčiųjų viadukas

2015/2 LIETUVOS KELIAI

37

aKTUALIJOS

Projekto darbai kelyje Nr. 115 Ukmergė–­ Molėtai apima 16,67 km nuo Ukmergės miesto ribos iki Skuolių gyvenvietės jų viadukas, įrengiant greitėjimo ir lėtėjimo juostas praplatinta magistralė, nutiesti jungiamieji keliai abiejose kelio pusėse ir įrengtos dvi žiedinės sankryžos. Darbai vykdomi magistralės ruože, kurio bendras ilgis – 1,223 km. „Jau atlikta apie tris ketvirtadalius su žemės sankasos pėsčiųjų viadukui įrengti susijusių darbų, numatytų atlikti 2015 metais. Įrengta 2,4 tūkst. m drenažo tinklų, iš numatytų 3 tūkst. m. Be to, bus įrengta papildoma, pirminiame projekte nenumatyta 500 m ilgio drenažo atkarpa. Beveik baigti įrengti lietaus

Nuo ženklo, žyminčio Ukmergės miesto ribą, iki sankryžos su magistraliniu keliu A2 automobilių eismas buvo draudžiamas du mėnesius

38 2015/2 LIETUVOS KELIAI

nuotėkų tinklai: paklota 710 m iš numatytų 790 m, papildomai įrengiama nenumatyta 300 m ilgio atkarpa“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Jevgenijus Šaškovas.

Dviejų žiedinių sankryžų ir atraminės sienutės įrengimo darbai taip pat smarkiai pažengė į priekį – atlikta 70 proc. numatytų darbų. Iki spalio vidurio tiesiamų naujų jungiamųjų kelių ir žiedinių sankryžų vietoje, rengiant šalčiui atsparų sluoksnį, baigtas rengti smėlio pasluoksnis (10,5 tūkst. m3). Įrengiant kelio konstrukciją, spalį baig-

tas kloti skaldos pagrindas, kurio plotas siekia 16,5 tūkst. m2.

Būsimojo pėsčiųjų viaduko vietoje 2015 m. baigtos statyti viaduko atramos. Jų pamatai dviejų tipų: gręžtiniai ir gilieji. Viaduko atramos yra iš monolitinio betono, o viaduko pandusų ir pagrindinių atramų šalutinės kolonos – plieninės.

Kelio Ukmergė–Molėtai ruožuose – intensyvūs darbai AB „Panevėžio keliai“ ir partneriai intensyviai dirba valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 115 Ukmergė–Molėtai ruožuose nuo 2,43 iki 12,85 km ir nuo 12,85 iki 19,10 km. Projekto darbai iš viso apima 16,67 km atkarpą, kuri prasideda ties Ukmergės miesto riba ir tęsiasi Molėtų kryptimi iki Skuolių gyvenvietės.

Objekte sutelktos didelės ir technikos, ir specialistų pajėgos. Šalia rekonstruojamo kelio ruožo nuo 2,43 iki 12,85 km įsikūrusios Antakalnio I, Graužiečių, Kartėnų, Slominėlių ir kitos gyvenvietės bei pavienės sodybos.

aKTUALIJOS

Vykdant Kyviškių aerodromo kilimo ir tūpimo tako kapitalinio remonto darbus, pakartotinai ­panaudotos medžiagos sudarė iki 70 proc.

Antrasis pagal šį projektą rekonstruojamas kelio ruožas yra iš karto po pirmojo ruožo, kelio Nr. 115 Ukmergė–Molėtai atkarpoje nuo 12,85 iki 19,10 km. Kelias driekiasi Ukmergės rajono žemėmis, jungia Šešuolių seniūnijos Lauzonių, Liaušių ir Skuolių gyvenvietes.

Vykdant projektą, rekonstruojama Liaušių gyvenvietėje esanti sankryža, 28 nuovažos į lauko kelius ir kiemus, įrengiamos eismo saugos salelės.

Aviacijos objekte – aplinką tausojantys sprendimai AB „Panevėžio keliai“ baigia orlaivių kilimo ir tūpimo tako dangos remonto darbus Kyviškių aerodrome. Šiame objekte projektavimo ir rangos darbus vykdanti bendrovė kilimo ir tūpimo tako dangos rekonstrukcijai rado nestandartinius, ekonomiškai naudingus ir aplinką tausojančius spren­ dimus.

Vykdant VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto Kyviškių skrydžių praktikų bazės kilimo ir tūpimo tako kapitalinio remonto darbus, pakartotinai panaudotos medžiagos, įrengiant pagrindo sluoksnį, naujuose mišiniuose sudarė iki 70 proc. „Tai, manau, pirmoji sutartis Lietuvos aviacijos srityje, kai darbai atliekami vadovaujantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos patvirtintos ­FIDIC Geltonosios knygos reikalavimais, apimančiais sutarties vykdymą, kai projektavimo ir rangos darbus atlieka tas pats rangovas. Toks darbo principas leidžia rasti optimalių sprendimų užsakovo keliamiems tikslams pasiekti ir įgalina tai atlikti per trumpiausią laiką“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas – 4 mėnesiai.

Kilimo ir tūpimo takas, kurio ilgis siekia 540 m, o plotis – 23 m, buvo susidėvėjęs, asfaltbetonio danga pažeista ir deformuota, išvagota 7–9 cm storio plyšiais, susidariusiais dėl aplinkos poveikio ir eksploatacijos, o danga paklota ant nesurišto pagrindo sluoksnio.

Būtent projektavimo ir rangos darbų sutelkimas vienose rankose, ką reglamentuoja FIDIC Geltonoji knyga, leido šiame objekte pritaikyti nestandartinius sprendimus.

Ekonominio vertinimo ir projektavimo metu, bendradarbiaujant su užsakovu, buvo nuspręstą kilimo ir tūpimo tako kapitalinio remonto darbus atlikti, įrengiant pagrindo sluoksnį iš šaltai regeneruoto asfaltbetonio mišinio. Jo gamybai buvo panaudota dalis vietoje nufrezuotos senos asfaltbetonio dangos ir pagrindo žvyro pasluoksnio.

Dangos konstrukcijai atnaujinti reikalingi mišiniai buvo regeneruojami maišyklėje tiesiog aerodrome įrengtoje mobilioje gamykloje.

Kilimo tūpimo takui įrengti panaudotas šaltai regeneruoto asfaltbetonio apatinis sluoksnis siekia 16 cm storio. Viršutinis, dėvimasis asfaltbetonio sluoksnis paklotas 6 cm storio.

Kapitališkai remontuojamas kilimo ir tūpimo takas pagal ilgį ir plotį yra priskiriamas 1A kategorijai, pritaikytas skrydžių praktikų bazės Kyviškėse reikmėms. Maksimali orlaivių masė – 5700 kg. VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas rengia orlaivių pilotus, skrydžių valdymo, aviacinės elektronikos inžinerijos, aviacinių elektros įrenginių ir aviacinės mechanikos inžinerijos specialistus. Už šių studijų programų glūdi sudėtinga profesinio prak-

tinio mokymo sistema, apimanti specialiąją aviacinę techniką ir specializuotas praktinio mokymo bazes.

Virmanto Puidoko nuomone, Lietuvoje yra daug aviacijos bazių, kurioms būtina atnaujinti infrastruktūrą. Projektavimo ir rangos darbų sutelkimas vienose rankose būtų vienas iš ekonomiškai naudingiausių problemos spren­ dimų.

Rasa Čepienė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene

Chronicle of Works Implemented by the Company Panevėžio keliai

By R. Čepienė The company Panevėžio keliai AB completed wide-scale works on the main road running from Kaunas to Daugavpils. The implemented design solutions have significantly improved driving conditions and road safety, simplified and cheapened road maintenance works.

On the main road Kaunas-ZarasaiDaugavpils in a year and a half the company reconstructed almost 19 km of roads. The works were implemented in a 16 km-long section between Utena and Zarasai. In Utena district an important reconstruction project is being executed on the road A6 Kaunas– Zarasai–Daugavpils section from 142.0 to 150.1 km.

Speedy works are being implemented in 72.18 km of the main road A2 Vilnius–Panevėžys, at the Žemaitkiemis intersection in Ukmergė district. Already in the first half of 2016 a modern pedestrian viaduct will be built here.

The works are also implemented on the national road No. 115 Ukmergė–Molėtai, in the sections from 2.43 to 12.85 km and from 12.85 to 19.10 km. The project covers the total section of 16.67 km which starts at the Ukmergė City border and continues in the direction of Molėtai up to Skuoliai settlement.

The second road section in the framework of this project is located on the road No. 115 Ukmergė–Molėtai, in the section from 12.85 to 19.10 km. The road runs in the territory of Ukmergė district joining the settlements of Lauzdonys, Liaušiai and Skuoliai in Šešuoliai parish.

The company Panevėžio keliai AB finishes the pavement repair works of runways in Kyviškės aerodrome.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

39

TECHNOLOGIJOS

„Alkesta“ pastatė pėsčiųjų ir dviračių tiltą Alytuje Aukščiausio Lietuvoje Alytaus pėsiųjų tilto perdangą sudaro trys tarpatramiai, kurių kiek­ vieną perdengia kompozitinė erdvinių statramsčių paspyrinė konstrukcija. Lietuvoje šio tipo tilto konstrukcija yra pirmoji.

Didžiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje 2013–2015 m. kelių ir tiltų statybos bendrovė „Alkesta“ pastatė didžiausią Lietuvoje plieninį pėsčiųjų ir dviračių tiltą Alytuje.

Pėsčiųjų tiltas pastatytas istorinėje Alytaus miesto vietoje tarp Alytaus miesto parko Dainų slėnio ir Alytaus piliakalnio, senojo Užnemunės geležinkelio ašyje, buvusio geležinkelio tilto vietoje.

Tilto perdangą sudaro trys tarpatramiai, kurių kiekvieną perdengia kompozitinė (plieno ir betono) erdvinių sta-

40 2015/2 LIETUVOS KELIAI

tramsčių paspyrinė konstrukcija su baigtinio lenkiamojo standumo temple. Lietuvoje šio tipo konstrukcija yra pirmoji.

Tokios sandaros tilto paspyrinė konstrukcija, perdengianti 92 m ilgio tarpatramį, yra viena didžiausių pasaulyje.

Kraštinių tarpatramių perdangų skaičiuojamasis ilgis yra po 72,5 m, pakyla – po 5,75 m, bendras plieninės konstrukcijos aukštis – 6,35 m. Centrinio tarpatramio perdangos skaičiuojamasis ilgis – 92,0 m, pakyla – 8,5 m, bendras plieninės konstrukcijos aukštis – 9,1 m.

Bendras tilto plotis – 6,71 m, einamosios

dalies plotis – 5,0 m, bendras visos tilto perdangos ilgis – 240,5 m. Aukščiausias centrinio tarpatramio einamosios dalies taškas nuo vidutinio Nemuno upės vandens lygio nutolęs 37,6 m.

Įspūdingi tilto bandymai Dešimt sunkvežimių, sveriančių po 9,5 t, lėtai važiuodami pirmyn ir atgal, išbandė Alytuje per Nemuną baigiamą statyti aukščiausią Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltą.

Vienas po kito, taip pamažu didindami svorį, sunkvežimiai užvažiavo ant

TECHNOLOGIJOS

38 m aukščio ir 260 m ilgio Baltosios rožės tilto.

Ant jo sumontuoti davikliai parodė, kad projekte apskaičiuotą apkrovą – 500 kilogramų vienam kvadratiniam met­ rui – tiltas atlaiko su kaupu, todėl bus saugūs ir pėstieji, ir dviratininkai. Bet tai dar turės patvirtinti ir antras dinaminės apkrovos bandymas su vibracija.

Bandymus atliekantys Tiltų ekspertų centras bei Kelių ir transporto tyrimo institutas turėtų pateikti išvadas, kada galima pasirašyti statybos darbų baigimo aktą ir skelbti tilto atidarymo datą.

Nuo šio tilto, pastatyto ant prieš šimtą metų per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauto geležinkelio tilto atramų, atsiveria įspūdingi piliakalnio, Nemuno ir jo pakrančių vaizdai.

Skulptūra „Lelijos žiedas“ Bebaigiant statyti Baltosios rožės dviračių ir pėsčiųjų tiltą, Dainų slėnio pusėje atgimsta ir Alytaus simboliu tapusi skulptūra, alytiškių vadinama „Lelijos žiedu“. Ant išbetonuoto pagrindo jau stūkso dalis skulptūros, taigi galima apžiūrėti naująjį ryškiai žalios spalvos meno kūrinį.

Senoji skulptūra „Lelijos žiedas“, kurios autorius skulptorius Vladas Kančiauskas, Alytuje buvo pastatyta 1981 m., minint Alytaus miesto ­400-ąjį jubiliejų. Kelis dešimtmečius miestą puošusi skulptūra demontuota pradėjus statyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą.

Pagal Baltosios rožės tilto statybų projektą ant buvusio geležinkelio pylimo ties Dainų slėniu stovėjusi skulptūra „Lelijos žiedas“ turėjo būti atnaujinta. Atlikus demontavimo darbus ir atidengus metalines skulptūros dalis, buvo pastebėta, kad jos vidinė dalis yra gerokai paveikta korozijos ir ji negali būti rekonstruota. Todėl skulptorius V. Kančiauskas parengė naują projektą ir pristatė kiek kitokią „Lelijos žiedo“ skulptūrą – tuščiavidurę, „lengvesnę“, derančią prie tilto konstrukcijų, tačiau vizualiai atkartojančią senąją skulptūrą.

Naujoji skulptūra pagaminta iš Baltosios rožės tilto projektui numatytų lėšų. Jos kaina siekia daugiau kaip 130 tūkst. eurų.

Mantas Narkus UAB „Alkesta“ projektų vadovas

The Company Alkesta Constructed a Pedestrian and Cycle Bridge in Alytus

By M. Narkus In 2013–2015, the road and bridge construction company Alkesta UAB constructed the largest in Lithuania steel bridge intended for pedestrian and bicycle traffic.

The total width of the bridge – 6.71 m, width of traffic lane – 5.0 m, the total length of the span structure – 240.5 m. The highest point of traffic lane in the mid-span of the bridge is situated at a distance of 37.6 m from the average water level of Nemunas River.

The highest pedestrian and cycle bridge in Lithuania was tested by ten trucks weighing 9.5 tonnes each and moving forwards and backwards on the bridge.

With the completion of the so-called White Rose pedestrian and cycle bridge, on the side of the Valley of Songs a sculpture which became a symbol of Alytus City is undergoing its revival, i.e. a sculpture called “Blossom of Lily” by local residents.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

41

aKTUALIJOS

Lietuvos keliai ir jų finansavimas Lietuvoje automobilių keliais pervežama daugiau nei pusė (58,8 proc.) visų gabenamų krovinių, o kelių transportas sukuria daugiau nei 7 proc. BVP, transporto sistema – 13 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programai (toliau – KPPP), kuri yra pagrindinis lėšų šaltinis, užtikrinantis tinkamą automobilių kelių priežiūrą ir plėtrą, turi būti skiriamas pakankamas finansavimas.

Tą patvirtina ir didėjantys automobilių srautai bei jų tenkančios apkrovos kelių dangoms. Vidutinio metinio paros eismo intensyvumo kitimas magistraliniuose, krašto ir rajoniniuose keliuose nuo 2000 metų pateiktas 1–3 pav.

2015 m. skirta 500 mln. eurų, iš jų 388,5 mln. eurų KPPP lėšų ir 111,4 mln. eurų ES paramos lėšų. 2015 m. KPPP lėšos pagal atskiras darbų grupes pavaizduotos 1 lentelėje.

2015 m. KPPP buvo vykdoma vadovaujantis 2002–2015 m. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa. Rengiant 2015–2020 m. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą, buvo laikomasi darnios plėtros principų, vystant darnų

1 pav. Vidutinio metinio paros eismo ­intensyvumo kitimas magistraliniuose keliuose

7268

8274

2 pav. Vidutinio metinio paros eismo ­intensyvumo kitimas krašto keliuose

8390

6292

1930

2044

3 pav. Vidutinio metinio paros eismo ­intensyvumo kitimas rajoniniuose keliuose

2087

1654

359 290

325

355

365

1413

4337

2000 2005 2010 2014 2015

42 2015/2

LIETUVOS KELIAI

2000 2005 2010 2014 2015

2000 2005 2010 2014 2015

aKTUALIJOS

2007–2013 m. valstybinės reikšmės kelių tinklui rekonstruoti ir plėtoti skirta ES struktūrinių fondų suma siekė 705 mln. eurų, tai sudarė apie 45 proc. visos Lietuvos transporto sektoriui skirtos paramos. valstybinės reikšmės kelių tinklą, atsižvelgiama į socialinio teisingumo, ekonominio vystymosi ir aplinkosaugos aspektus.

Per 10 mėn. įvykdyta 80 proc. KPPP sąmatos, o iki metų pabaigos bus panaudotos visos KPPP lėšos. Šiais metais užbaigti projektai, kurie buvo finan­suo­ja­mi iš ES 2007– 2013 m. periodo struktūrinės paramos lėšų. Auto­mobilių kelių sektoriui sėkmingai panaudojant 2007–2013 m. periodui skirtas lėšas, jos per kelis etapus buvo perkeltos iš kitų sektorių ir finansavimas padidintas 131 mln. eurų.

2015 m. intensyviau yra panaudojamos ES 2014–2020 m. periodo struktūrinės paramos lėšos.

Vertinant KPPP prognozuojamą finansavimą 2016 ir vėlesniais metais, jau šiandien būtina įvertinti ir ES paramos kelių sektoriui mažėjimo perspektyvas.

2007–2013 m. valstybinės reikšmės kelių tinklui rekonstruoti ir plėtoti skirta ES struktūrinių fondų suma siekė 705 mln. eurų, tai sudarė apie 45 proc. visos Lietuvos transporto sektoriui skirtos paramos. Naujame 2014–2020 m. ES planavimo periode kelių sektoriui planuojama skirti struktūrinės paramos suma yra gerokai mažesnė – tik apie 323 mln. eurų, arba 2 kartus mažesnė nei 2007–2013 metų laikotarpio. Kaip ir praeitame periode, didžioji ES paramos dalis teks TEN-T kelių tinklui rekonstruoti.

1 lentelė. KPPP finansavimo lėšų naudojimo sąmata 2015 m.

Sąmatos straipsnis Keliams tiesti, modernizuoti ir taisyti (remontuoti) ir žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti

80. 701,34

Tiltams, viadukams, estakadoms ir tuneliams statyti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti)

9 412,65

Lietuvos finansavimo dalis ES paramos lėšomis bendrai finansuojamuose projektuose automobilių keliams

27 981,03

Keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams prižiūrėti

86 044,69

Saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti ir dviračių ir pėsčiųjų takams prie kelių įrengti ir prižiūrėti

14 932,55

Vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti

116 564,19

Kitoms valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti (KPPP finansavimo lėšų rezervas)

19 427,36

Ir kiti straipsniai

33 483,49

Iš viso:

388 547,3

4 pav. 2007– 2013 metų ES paramos lėšos automobilių kelių sektoriui, mln. Eur 705

675

641

Planas – 574 mln. Eur

561 498 425 277 188

49

148

89 40

72

79

64

34

30

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015*

Metinis panaudojimas

Suminis lėšų panaudojimas

5 pav. 2014– 2020 metų ES paramos lėšos, planuojamos skirti automobilių kelių sektoriui, mln. Eur 338

310

352

280

186

2016 m. KPPP finansavimo tendencijos Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte KPPP numatoma skirti 471,6 mln. eurų, tačiau iš šių lėšų, kaip ir kasmet, bendroms biudžeto

2015 m. sąmata

100 81 19

77

71 22

9

25

28

6

14

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

SF ir ERPF

CEF

Suminis lėšų panaudojimas

2015/2 LIETUVOS KELIAI

43

aKTUALIJOS reikmėms skiriama 50,4 mln. eurų, todėl reali KPPP tenkanti suma sumažėja iki 421,2 mln. eurų. 70 mln. ­eurų KPPP sumos tikslingai bus skiriama programai „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimas kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“. Įvertinus tai, 2016 metams KPPP skiriama suma atitiks 2015 m. skirtąją – 351,2 mln. eurų.

KPPP finansavimas, atrodo, kasmet didėja, tačiau iš tiesų taip nėra. Realiai skiriamos lėšos nedidėja, kelių sektorius negauna net pagal įstatymą jam priklausančių kelių naudotojų, kurie teisėtai tikisi ir laukia geresnių kelių, sumokėtų pinigų (nuo 2015 m. sausio 1 d. į KPPP turi būti pervedama 65 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus benziną, dyzelinius degalus, energetinius produktus ir suskystintas dujas, o realiai, atėmus bendroms biudžeto reikmėms skiriamą dalį, pervedama dalis sudaro apie 52 proc.). Degalų akcizai – tai tiesioginiai mokesčiai, susiję su važiavimu keliais: kuo daugiau nuvažiuojama, tuo daugiau akcizo sumokama įsigyjant degalų, tačiau dalis sumokėtų mokesčių už akcizą keliauja bendroms biudžeto reikmėms!

Nuo 2009 m. yra susidariusi ydinga praktika, kai kasmet KPPP skiriamos lėšos yra mažinamos tam tikra dalimi (teisės aktuose nereglamentuota), skirta bendroms biudžeto reikmėms finansuoti, nors, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, KPPP įplaukos gali būti naudojamos tik automobilių kelių srities reikmėms finansuoti. Per pastaruosius 7 metus (nuo 2009 iki 2015 m.) bend­ roms biudžeto reikmėms paimta apie 473 mln. eurų. Už šią sumą buvo galima išasfaltuoti 1259 km žvyrkelių arba atlikti 6820 km paviršiaus apdorojimo darbų. Dėl paimamų lėšų bendroms biudžeto reikmėms kelių sektoriaus finansavimo nepakanka ir vietinės reikšmės susisiekimo infra­struk­tūros objektams, ir esamiems bei užsibrėžtiems LAKD uždaviniams įgy­vendinti.

2015 m. lapkričio 25 d. LAKD įvyko Nuolatinės kelių priežiūros ir plėtros programos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstyta 2015 m. kelių projektų, finansuojamų iš KPPP ir ES paramos lėšų, vykdymo eiga, 2016 m. KPPP sąmatos projektas ir planuojami vykdyti ­darbai.

44 2015/2

LIETUVOS KELIAI

2014–2020 m. ES planavimo periodu kelių sektoriui planuojama skirti struktūrinės paramos suma yra mažesnė – tik apie 323 mln. eurų, arba 2 kartus mažesnė nei 2007–2013 metų laikotarpio.

6 pav. ES paramos lėšų skyrimo automobilių kelių sektoriui kitimo tendencijos, mln. Eur 2007–2013 m. ES parama 705 mln. Eur

705

280

finannsavimas mažėja -50 %

352 185

37 91

425

63

225

123

2004–2006 m.

2007–2013 m.

2014–2020 m. ES parama 352 mln. Eur

2014–2020 m.

Sanglaudos fondo lėšos (SF) Europos infrastruktūros tinklų priemonė (CEF)

Europos regioninės plėtros fondo lėšos (ERPF) Iš viso

7 pav. 2016 m. KPPP įplaukų ir lėšų, skirtų automobilių kelių sektoriui, projektas, mln. Eur

2016 m. LR biudžeto projekte KPPP skirtinos lėšos 471,6 mln. Eur

Reali 2016 m. KPPP suma 421,2 mln. Eur

351,2 mln. Eur 50,4 mln. Eur

70 mln. Eur

Bendroms biudžeto reikmėms (BRK) 2016 m. KPPP lėšos paskaidomos proporcijomis Programai „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimas kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“ 8 pav. 2009–2016 m. paimtos lėšos iš KPPP bendroms biudžeto reikmėms, mln. Eur 388 260

251

270

303

297

421

307

164 39

60

31

56

37

86

50,4

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015* 2016*

Papildomai paimta bendroms biudžeto reikmėms

Faktiškai skirta lėšų

2009–2016 m. iš KPPP iš viso bendroms reikmėms bus paimta 523 mln. Eur.

aKTUALIJOS 2 lentelė. 2016 m. planuojamų KPPP lėšų pasiskirstymo projektas pagal atskiras darbų rūšis

Sąmatos straipsnis

Sąmata, tūkst. EUR 2015 m. 2016 m. planas

Pokytis

Sąmata, patvirtinta Finansinių rodiklių įstatymu

437 206

471 633

8%

Bendroms biudžeto reikmėms

- 86 012

- 50 439

-41%

Keliams tiesti, modernizuoti ir taisyti (remontuoti)

63 151

43 807

-31%

Žvyrkelių asfaltavimo programoms įgyvendinti

17 550

22 120

26%

Tiltams, viadukams, estakadoms ir tuneliams, statyti, rekonstruoti ir taisyti (remontuoti)

9 413

8 000

-15%

Lietuvos finansavimo dalis ES paramos lėšomis bendrai finansuojamuose projektuose automobilių keliams

27 981

30 361

9%

Keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams prižiūrėti

86 045

82 015

-5%

Saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms įgyvendinti ir dviračių ir pėsčiųjų takams prie kelių įrengti ir prižiūrėti

14 933

10 935

-27%

Vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti

116 564

105 358

-10%

Kitoms valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti (KPPP finansavimo lėšų rezervas)

19 427

17 560

-10%

Ir kiti straipsniai

33 483

31 038

-7%

-

70 000

-

388 547

421 194

8%

Programai „Valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimas kelių atkarpoms, jungiančioms asfaltuotus kelių ruožus“ Iš viso (taikant paskaidymą 65%/30%/5%), t. t.

Iš jų 2014 metų viršplaninės lėšos Papildomos tikėtinos 2015 metų viršplaninės lėšos Iš viso

37 353 30 000 / 37 353

-20% / 0%

388 547 451 194 / 458 547 16% / 18%

Nuolatinės kelių priežiūros ir plėt­ ros programos komisijos nariai, atsižvelgdami į čia išdėstytus argumentus, nutarė: 1. Pritarti LAKD pateiktai informacijai apie 2015 m. kelių projektų, finansuojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos ir Europos Sąjungos lėšomis, vykdymo ­eigą.

2. Siūlyti Susisiekimo ministerijai kartu su LAKD kreiptis į Valstybės kont­ rolę inicijuojant tyrimą, ar teisėtas lėšų paėmimas bendroms biudžeto reik­ mėms iš keliams skirto akcizo ­dalies.

3. Pritarti LAKD pateiktam Kelių prie­­žiūros ir plėtros programos finan­ savi­mo lėšų naudojimo 2016 metų są­ ma­tos struktūros projektui.

4. Pritarti siūlymui dėl bendrų projektų valstybinės reikšmės keliuose, einan­čiuose per gyvenvietes, miestelius ir miestus, įgyvendinimui kartu su savivaldybėmis iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų.

5. Prašyti Nuolatinės kelių priežiūros ir plėtros programos komisijos narių pateikti siūlymus Susisiekimo ministerijai dėl papildomų kelių finansavimo šaltinių.

Dr. Dainius Miškinis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas

Lithuanian Roads and their Financing

By D. Miškinis The Road Maintenance and Development Programme (RMDP) in 2015 was implemented pursuant to the Road Maintenance and Development Programme of the Republic of Lithuania for 2002–2015.

In 2015, the estimate of 388.5 million EUR of RMDP financing funds was approved.

Implementation of the RMDP estimate during 10 months amounted to 80 percent, till the end of the year all the RMDP funds will be used.

What concerns the projected RMDP financing for 2016 and later years, it is necessary to assess the perspectives of decreasing EU assistance to the road sector. In 2007–2013, the amount of EU Structural Funds allocated to the reconstruction and development of the roads of national significance was 705 million EUR, and this made about 45 percent of the whole assistance to the Lithuanian transport sector. In a new 2014–2020 EU planning period the projected amount to be allocated to the road sector is significantly lower – only about 323 million EUR or two times lower than in the period of 2007–2013. Like in the previous period the largest part of EU assistance will be allocated to the reconstruction of TEN-T road network.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

45

JUBILIEJUS

UAB „Granitinė skalda“ gamyklai – 50 metų UAB „Granitinė skalda“ nuėjo ­50-ties metų kelią, išgyveno perėjimą iš sovietinės planinės ekonomikos į laisvą rinką.

Žymaus statybinių medžiagų specialisto profesoriaus Prano Jodelės iniciatyva, 1912 m. prie Valkininkų buvo pastatytas pirmasis Lietuvos cemento fabrikas. Būdamas geologu, prof. P. Jodelė daug keliavo po Lietuvą, susipažino su jos turtais, atliko tyrimus, kuriuos apibendrino straipsniuose ir knygose.

Smėlio ir žvyro panaudojimą statybiniuose skiediniuose išsamiai išnagrinėjo straipsnyje „Smėlis ar žvyras statybos skiediniams?“ (Technika ir ūkis, Nr. 3, 1935 m.).

Lietuvoje ir kitose šalyse iki mūsų

46 2015/2

LIETUVOS KELIAI

dienų išliko iš akmens pastatytos pilys, dvarai, tiltai, akmenimis grįsti keliai, savo istoriją skaičiuojantys šimtmečiais.

Taigi, iš visų statybos medžiagų natūralus akmuo laikomas patvariausiu ir ilgaamžiu.

Lietuvoje pagrindinės statybinės medžiagos iš gamtos išteklių buvo gaminamos kelis šimtmečius, tačiau jų gamyba buvo primityvi. Kelininkai kelių pagrindams įrengti naudojo gamtinį smėlį ir žvirgždą, iškastus savo nedideliuose karjeruose. Beveik kiekviename Lietuvos rajone žvyrą ir smėlį kasė

ir naudojo Automobilių transporto ir kelių ministerijos autokelių valdybos, kelių remonto ir statybos valdybos bei kelių eksploatacijos valdybos. Jos per metus iškasdavo ir sunaudodavo apie 5–6 mln. m3 natūralaus ir perdirbto žvyro ir smėlio.

Panašiai darė ir betono bei gelžbetonio gamyklos. Prieš daugiau nei penkis dešimtmečius buvo nuspręsta, kad daug racionaliau nerūdines medžiagas perdirbti ten, kur jos kasamos. Todėl pradėti statyti kasamų žaliavų sijojimo, trupinimo ir rūšiavimo įrenginiai.

JUBILIEJUS

Didėjant tiesiamų kelių apimtims ir dėl to pritrūkus žaliavos, buvo gautas leidimas eksploatuoti nenaudojamą Seliščės karjerą Ukrainoje. Granito atsargos iki 40 m gylyje siekė bemaž 2 mln. m3. Granito akmenys buvo vežami į Kliosovo rampą, pakraunami į geležinkelio vagonus ir gabenami į Lietuvą. 1964 m. į Lietuvą buvo atvežta 4200 m3 granito akmenų. 1965 m. pradėti statyti Seliščės skaldos gamykla ir kiti reikalingos infrastruktūros objektai. Statyboms vadovavo iš Lietuvos komandiruoti V. Sužiedėlis ir A. Girkontas. Į Lietuvą 1965 m. buvo atvežta per 20 tūkst. m3 granito akmens. 1966 m. pradžioje statybos darbams Seliščėje pradėjo vadovauti T. Žymančius, o po kelių mėnesių čia atvyko V. Jatautas.

Birželio mėn. paleista pirmoji akmens ir skaldos perkrovimo komplekso linija. Į Lietuvą atvežta beveik 42 tūkst. m3 granito akmens. Kauno dirbtuvių darbuotojai, vadovaujami vyr. mechaniko V. Monkevičiaus, karjere sumontavo pirmąjį 2,5 m3 ekskavatorių.

1965 m. pradėta rekonstruoti Panerių bazė Vilniuje, sumontuota akmenskaldė KMD-1200. Rekonstruojant Panerių bazę, daug nuveikė M. Mačiulskis, J. Venskus, D. ir A. Venciai, J. ir S. Šimeliai, Z. Šitelis bei kiti darbuotojai. Panerių bazės statybai vadovavo vyr. darbų vykdytojas B. Bulota, kurį vėliau pakeitė ką tik baigęs mokslus inžinierius mechanikas Juozas Ignatavičius. 1965 m. pabaigoje Panerių bazės statyba buvo baigta ir pradėta gaminti granitinę ­skaldą.

Rekonstravus Vilniaus Panerių bazę ir anksčiau pastačius Kauno „Granitą“, Kybartų ir Darbėnų cechus, kaip žaliava granitinei skaldai gaminti buvo naudojami lauko rieduliai, kurių nepakak-

davo. Tuomečio automobilių transporto ir plentų ministro V. Martinaičio pastangomis buvo ieškoma galimybių granito skaldai gaminti reikalingos žaliavos atsivežti iš Karelijos arba Ukrainos.

Po derybų 1966 m. Ukrainos Rovno srities Sarnų rajono Seliščės kaime buvo išnuomotas apleistas granito karjeras.

Iki 1990 m. iš šio karjero į Lietuvą geležinkeliu buvo atvežta 23 mln. m3 granitinės skaldos. Taip atsirado galimybė tiesti magistralę Vilnius–Kaunas ir kitus šiuolaikinius kelius, taip pat aprūpinti skalda gelžbetonio gamyklas.

Vincas Seibutis savo knygoje „Statybos raida Lietuvoje 1921–1987 m.“ kaip labai reikšmingą įvykį prisimena, kad 1948 m. spalio 6 d. Lietuvos statybos ministerija gavo pirmą Z-305 markės ekskavatorių Jis buvo perduotas valstybiniam statybos trestui Nr. 1 ir pastatytas Vilniaus karjere, kur buvo ruošiamos smėlio ir žvyro atsargos žiemai, skirtos Vilniaus statybos organizacijoms.

Pirmoji specializuota nerūdinių medžiagų gamykla buvo 1960 m. šalia Vilniaus pastatytas Jačionių karjeras.

Jis savo gaminamą produkciją tiekė Vilniaus gelžbetonio konstrukcijų ir kitoms statomoms gamykloms.

Pastebėjus, kad granitinės skaldos nebeužtenka, buvo pastatyti 3 žvyro rūšiavimo cechai: Vilniaus rajone – Verkšionių, Ukmergės rajone – Vidiškių ir Anykščių rajone – Kurklių.

1990 m., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, „Granito“ vyr. inžinierius Jonas Biržiškis buvo paskirtas šalies susisiekimo ministru. Gegužės mėn. susivienijimas pertvarkytas į valstybės įmonę „Granitas“. Generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Vytautas Bložė. Pradėta stambiausio Lietuvoje nerūdinių medžiagų gamintojo „Granitas“ reorgani-

zacija: atskirtos skaldos gamybos įmonės ir žvyro karjerai, kurie vėliau buvo privatizuoti pagal Valstybinę privatizavimo programą. Žvyro rūšiavimo cechai tapo savarankiškomis įmonėmis. Vilniaus Panerių cechas, iš pradžių likęs „Granito“ sudėtyje, 1995 m. buvo įregistruotas jau kaip savarankiška įmonė – AB „Granitinė skalda“. Toliau buvo diegiami nauji technologiniai įrengimai, plečiamas gaminių asortimentas ir gerinama produkcijos kokybė. Visa gaminama produkcija sertifikuota, įdiegta Kokybės vadybos sistema.

Labai aktyviai į nerūdinių statybinių medžiagų tiekimą ir tolimesnę plėtrą įsitraukė ilgametis „Granito“ darbuotojas Danielius Makulavičius. 1991 m. jis įkūrė uždarąją akcinę bendrovę „Milsa“, kuri į Vokietiją pradėjo tiekti dolomito ir žvirgždo skaldą, organizavo granito ir dolomito skaldos gamybą ir realizavimą Lietuvoje ir užsienio rinkose. UAB „Milsa“ sėkmingai plėtojo verslą, kaupė lėšas ir 1995 m. nupirko „Granito“ buvusių gamyklų, uždarųjų akcinių bendrovių „Granitinė skalda“ ir „Pilviškių transportas“ kontrolinius akcijų paketus. Tai UAB „Granitinė skalda“ tapo tarsi „antruoju

2015/2 LIETUVOS KELIAI

47

JUBILIEJUS

kvėpavimu“: buvo modernizuota gamyba, prisitaikyta prie naujų rinkos sąlygų ir sėkmingai dirbama iki šiol. Šiandien gamykloje yra trys žmonės, kurie čia sėkmingai dirba daugiau kaip 40 metų: gamybos direktorius Michailas Buinovskis (43 m.), šaltkalvis-remontininkas Vitoldas Kopčikas (44 m.), transporterio juostų valytoja Ona Banevič (41 m.). 35 metus gamykloje dirba meistras Robertas Lekarevičius.

Per 50 darbo metų pasikeitė tik vienas direktorius. Nuo gamyklos statybos pradžios iki 2006 m. bendrovei vadova-

vo Juozas Ignatavičius, o nuo 2006 m. rudens šis darbas buvo pasiūlytas šių eilu­čių autoriui. Visa pagaminta produkcija sveriama automobilinėmis svarstyklėmis. Bendrovė „Granitinė skalda“ yra Skaldos gamintojų asociacijos „Milsa ir ko“ narė. Asociacijai taip pat priklauso viena didžiausių nerūdinių medžiagų tiekėjų Lietuvoje UAB „Milsa“, UAB „Granitas“, AB „Klovainių skalda“, UAB „­Silmija“ ir UAB „Torita“.

UAB „Granitinė skalda“ per 50 metų nueitas kelias nuo gamyklos steigimo pradžios iki šiandienos nepalyginamai

pasikeitė darbo ir buities sąlygos, labiau mechanizuoti gamybos procesai, įdiegta nauja verslo apskaitos sistema. Šiuo metu gamykloje dirba 39 darbuotojai. Planinės ekonomikos metais dirbo per 100 žmonių. Norisi pasidžiaugti, kad bendrovėje „Granitinė skalda“ dirba patyrę, kompetentingi, pareigingi ir darbštūs specialistai, susiformavo bendrovės verslo kultūra, kuri leidžia prisitaikyti prie dinamiškų rinkos pokyčių ir visiškai patenkina klientų poreikius sertifikuota granito ir dolomito skalda. Kartu su bendrovės valdyba, vadovaujama Manto Makulavičiaus, sprendžiami gamyklos modernizavimo, techninės pažangos ir plėtros klausimai, siekiama išlaikyti skaldos gamintojo ir tiekėjo pozicijas Vilniaus regione.

Laikomės principo, kad bendrovėje pagal savo kompetenciją darniai veiktų visi trys valdymo organai – visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovai. Valdyba daug dėmesio skiria įmonės veiklos perspektyvai ir strateginiams tikslams. Siekdami sinergetinio efekto, prekiaujame mūsų partnerio AB „Klovainių skalda“ pagaminta įvairių frakcijų dolomitine skalda ir kitais statybos produktais iš natūralaus akmens.

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ ir „Creditinfo“, atlikusios Lietuvos įmonių rizikingumo, likvidumo ir mokumo įvertinimą, UAB „Granitinė skalda“ trečius metus iš eilės priskyrė prie aukštą stabilumą demonstruojančių įmonių. Esame nominuoti „Creditinfo“ sertifikatais „Stipriausi Lietuvoje“ ir „Stipriausi Lietuvoje vadovai“. Tai didelis visų bendrovėje dirbančių žmonių nuopelnas. Pasitikdami auksinį bendrovės veiklos penkiasdešimtmetį, gerai žinome, ko siekiame ir kaip tuos siekius įgyvendinti.

Julius Laiconas UAB „Granitinė skalda“ direktorius

The Company Granitinė skalda Celebrates 50-Year Anniversary

By J. Laiconas In 1965, the Paneriai depot in Vilnius was started to be reconstructed, the stone breaker KMD-1200 was assembled.

At the end of 1965, reconstruction of the Paneriai depot was completed and production of crushed granite started.

After negotiations in 1966 a derelict granite query was rented in Rovno oblast of Ukraine. Until the year 1990 from this query 23 mln. m3 of crushed gravel was transported to Lithuania by rail. This made it possible to construct the Vilnius–Kaunas highway and other modern roads, also to supply the reinforced concrete factories with crushed material.

The company Granitinė skalda UAB from the establishment of the factory 50 years ago until now has considerably changed its working and daily conditions. Production processes are more mechanized, a new business accounting system was implemented.

48 2015/2

LIETUVOS KELIAI

AKTUALIIJOS

Transporto investicijų direkcijos veiklos kryptys Transporto investicijų direkcija per 20 savo veiklos metų daug nuveikė gerindama Lietuvos susisiekimo infrastruktūrą ir įgyvendindama Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamus projektus.

Vilniaus intermodalinis terminalas Vaidotuose

2007–2013 m. rezultatai Tvarios transporto infrastruktūros vaidmuo šalies ūkiui ir visaverčiam visuomenės gyvenimui yra neginčytinas.

Be gerai prižiūrimų ir plėtojamų automobilių kelių, geležinkelių, oro ir jūrų uostų, sustotų ne tik žmonių judėjimas, bet ir ekonomikos augimas, naujų, gerai apmokamų darbo vietų kūrimasis.

Transporto investicijų direkcija jau 20 metų dirba vadovaudamasi įtvirtintomis vertybėmis: profesionalumu, patikimumu ir atsakingumu. Šios vertybės buvo pamatinės admi-

nistruojant 2007–2013 m. Europos Sąjungos finansinio laikotarpio projektus, bendrai finansuojamus Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Transporto investicijų direkcija šiuo laikotarpiu administravo 356 projektus, leidusius plėtoti darnią šalies transporto infrastruktūrą ir užtik­ rinti jungtis su visos Europos transporto sistema. Finansavimo apimtys siekė net 1,6 mlrd. eurų, todėl pavyko įgyvendinti daugybę valstybei ir jos žmonėms svarbių infrastruktūros projektų.

Svarbiausi 2007–2013 m. ES finansinio laikotarpio kelių ir geležinkelių projektai 1. Jakų sankryža magistralėje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda).

2. Priekulės aplinkkelis krašto kelyje 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda).

3. Kairių aplinkkelis kelyje A9 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga).

4. Baltijos prospekto ir Minijos gat­ vės sankryžos rekonstrukcija Klaipėdoje.

5. Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra.

6. Europinė vėžė „Rail Baltica“.

7. Intermodaliniai terminalai Vilniuje ir Kaune.

8. Geležinkelių eismo valdymo ­centras.

9. Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra.

10. Dviračių takai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Įgyvendinti projektai kuria palankesnę kasdienę aplinką ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių miestų gyventojams.

Visą Lietuvą apraizgė dviračių takai, rekonstruotos gatvės ir vietiniai keliai, miestuose pradėtos eksploatuoti naujos aplinkai draugiškos viešojo transporto priemonės. Tai ne tik sumažino oro tar

2015/2 LIETUVOS KELIAI

49

AKTUALIIJOS

Jakų sankryža Klaipėdoje, transeuropinio tinklo kelyje E85 šą, važiavimo laiką, bet ir padidino kelionių kokybę.

Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje nustatytas pagrindinis ES struktūrinės paramos panaudojimo tikslas – sparčiai gerinti sąlygas norintiems investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. Šį tikslą transporto sektoriuje padėjo įgyvendinti veiksmų programos ir ­fondai: • Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetas buvo gyvenimo aplinkos ir kokybės gerinimas, mažinant atskirų regionų skirtumus. Pagal šią veiksmų programą įgyvendinti projektai sukūrė palankesnes sąlygas ne tik kiekvienam transporto infrastruktūros naudotojui, bet ir verslo plėtrai skirtinguose šalies regionuose.

• Konkurencingumą ir ekonomikos augimą paskatino ir Ekonomikos augimo veiksmų programa, kuri sudarė didžiausią Lietuvai skirtos paramos lėšų dalį.

• Transporto infrastruktūros plėtrai Lietuvos miestuose lėšų skyrė ir Europos regioninės plėtros fondas. Šio fondo lėšos naudotos ekonominėms, aplinkosau-

50 2015/2

LIETUVOS KELIAI

Transporto investicijų direkcija šiuo laikotarpiu administravo 356 projektus, leidusius plėtoti darnią šalies transporto infrastruktūrą ir užtikrinti jungtis su visos Europos transporto sistema. gos, saugaus eismo ir socialinėms problemoms miestuose mažinti, didžiausią dėmesį skiriant tvariai miestų plėtrai.

Nutiesta naujų ir rekonstruota valstybinės reikšmės automobilių kelių – 391 km, nutiesta miesto aplinkkelių – 30 km, išasfaltuota žvyrkelių – 723 km ir nutiesta 363 km geležinkelių kelių. Įdiegtos 75 saugaus eismo gerinimo ir aplinkosaugos priemonės didesnio avaringumo rizikos ruožuose.

2014–2020 m. iššūkiai 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu Transporto investicijų direkcijos laukia daug darbų. Kad juos įmanoma atlikti, Lietuvos transporto sektorius jau įrodė. Vadovaudamasi gerąja patirtimi ir kompetencija, siekia profesionaliai administruoti šalies ūkiui svarbius projektus ir būti patikimi ir atsa-

kingi part­neriai. 2014–2020 m. Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu Transporto investicijų direkcija, toliau atlikdama įgyvendinančios institucijos funkcijas ir vertindama projektų paraiškų tinkamumą finansuoti, nustatys didžiausią leistiną skirti projektams lėšų dydį, rengs ir pasirašys finansavimo sutartis, tikrins išlaidų tinkamumą mokėjimų prašymuose ir rengs išlaidų deklaracijas Europos Komisijai.

Svarbi Transporto investicijų direkcijos veiklos sritis – organizuoti projektų patikras įgyvendinimo vietose ir vykdyti pažeidimų tyrimus, kad būtų susigrąžintos netinkamai panaudotos lėšos.

Transporto investicijų direkcija, pagal kompetenciją įgyvendindama 2014– 2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą, kurioje prioritetai skiriami transporto ekologijai, saugumui ir kom-

AKTUALIIJOS

Geležinkelių eismo valdymo centras fortui, sieks įvykdyti pagrindinius programos tikslus: • perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rė­ mimas; • tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas.

Veiksmų programoje bus sprendžiami šie uždaviniai: • skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus; • tobulinti šalies daugiarūšės susisiekimo sistemos ir transeuropinių tinklų sąveiką; • padidinti regionų judumą, plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones.

Pagrindinės investicijos bus ski­ riamos: • geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui, tobulinimui ir plėtrai, geležinkelių transporto aplinkosaugos parametrų gerinimui ir saugos didinimui; • TEN-T kelių transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai, kelių

Klaipėdos uosto gilinimo darbai

transporto eismo saugos ir aplinkosaugos parametrų didinimui; • oro transporto srityje pagrindinio TEN-T oro uosto modernizavimui, siekiant gerinti infrastruktūrą, didinant saugumo parametrus ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai; • skirtingų transporto rūšių sąveikos efektyvumą didinančios infrastruktūros (įskaitant multimodalinio transporto terminalus) projektavimui ir statybai; • darnaus judumo planų (SUMP) rengimui ir juose numatytų darnaus judumo priemonių įgyvendinimui miestų ir rajonų savivaldybėse; • viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemų kūrimui; • draugiškų aplinkai vietinio susisiekimo (miesto ir priemiestinio) viešojo transporto priemonių įsigijimui. Viešojo transporto paslaugų ir įrangos riboto judumo ir fizinę negalią turinčių asmenų poreikiams tenkinti diegimui, pritaikant universalaus dizaino sprendimus; • miestų gatvių pritaikymui viešojo transporto poreikiams (greitųjų autobusų sistemos diegimas ir kt.); šiuolaikiškų inžinerinių eismo saugos (pvz., perėjų, atitvarų, žiedinių sankryžų ir pan.) ir sau-

gumo (pvz., stebėsenos sistemos) priemonių diegimui; dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų rekonstrukcijai ir plėtrai; • intelektinių transporto sistemų diegimui, didinant viešojo transporto sistemos efektyvumą (viešojo transporto pirmumo sistemos, intermodalinio susisiekimo sistemos, elektroninės bilietų sistemos, kelionės tęstinumo užtikrinimas ir kokybės gerinimas, diegiant multimodalinių maršrutų planavimo ir paieškos sistemas, gerinant viešojo transporto informacijos paieškos ir sklaidos sistemas, didinant transporto sistemos prieinamumą žmonėms su specialiaisiais poreikiais ir kt.); • vandens transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai, vandens transporto saugos ir aplinkosaugos parametrų didinimui; • elektromobilių pakrovimo, baterijų keitimo infrastruktūros, stotelių tinklo plėtrai.

Gintautas Predkelis Transporto investicijų direkcijos ­direktorius

The Fields of Activity of Transport Investment Directorate

By G. Predkelis

Savivaldos transporto ­infrastruktūros modernizavimas ir plėtra

In the period 2007-2013, the Transport Investment Directorate administered 356 projects which allowed to develop sustainable national transport infrastructure and to ensure links with Pan-European transport system. Financial amounts reached even 1.6 billion EUR, therefore a large number of infrastructure projects important to the country and its residents were successfully implemented.

During the European Union financial period of 2014–2020 many works are awaiting for the Transport Investment Directorate. In consideration of good practice and competence the directorate seeks to professionally administer important projects for the national economy and act as a reliable and responsible partner.

When implementing the operational programmes of EU Funds in 2014– 2020 the Transport Investment Directorate will seek to implement the main goals and tasks.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

51

TECHNOLOGIJOS

Kelių priežiūros žiemą optimizavimo galimybės

Kiekvienais metais tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse susiduriama su žiemos sezono problemomis automobilių keliuose. Keliai reikalauja ypatingos priežiūros žiemą. Šiuo metų laiku, esant nepakankamai kelių priežiūrai, ne tik kyla eismo įvykių pavojus, bet ir pasunkėja važiavimo sąlygos, labai padidėja degalų sąnaudos, automobilių amortizacija, pabrangsta vežimai.

52 2015/2

LIETUVOS KELIAI

Kelių priežiūrai žiemą reikia nemažo finansavimo, todėl kiekvienas investuotas euras turėtų atnešti kuo didesnę grįžtamąją vertę. Klimato kaita ir nuolat didėjantys eismo saugumo, aplinkosaugos ir ekologijos reikalavimai verčia kelius prižiūrinčius specialistus ieškoti būdų didinti kelių priežiūros efektyvumą, optimizuojant esamų išteklių (kuro, druskos, smėlio ir pan.) panaudojimą. Šiuo tikslu VGTU Kelių tyrimo institutas ir Kelių katedra drauge su AB „Problematika“ 2012–2015 m. at-

liko Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių efektyvios priežiūros žiemą studiją, kurios vienas iš esminių tikslų buvo ištirti slidumą kelyje mažinančių cheminių medžiagų efektyvumą.

Pasirinktais dviem metodais (poveikio sukibimo koeficientui ir ledo tirpinimo efektyvumo bandymai) laboratorijoje ištirtos 3 tradicinės chloridų druskos (natrio, kalcio ir magnio chloridai) ir 2 alternatyvios, mažiau aplinką veikiančios medžiagos (natrio, kalcio modifikuotų chloridų mi-

TECHNOLOGIJOS

1 pav. Kelių priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų tyrimai laboratorijoje

2 pav. Kelių priežiūrai žiemą naudojamų medžiagų tyrimai bandomuosiuose ruožuose šinys „Icemelt“ ir natrio acetato nat­ rio formiato mišinys „Nordway“) prie skirtingų aplinkos temperatūrų ir skirtingais matavimo intervalais (1 pav.).

Išanalizavus laboratorijoje gautus rezultatus, atrinktos trys efektyviausios medžiagos (natrio, kalcio chloridai ir natrio acetato natrio formiato mišinys), kurios papildomai ištirtos prie realių oro ir eismo sąlygų valstybinės reikšmės kelių ruožuose (107 Trakai–Vievis ir A16 Vilnius–Trakai) (2 pav.). Šio eksperimento metu pagal parengtą metodiką buvo panaudotas mobilus, matavimams pritaikytas, optinis sukibimo koeficiento matavimo įrenginys RCM 411, kuriuo minėtuose kelių ruožuose buvo išmatuotas dangos sukibimo koeficientas ir vandens ant kelio dangos sluoksnio storis (2 pav.).

Visų atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje, kurioje kiekvieno tyrimo metu gautas medžiagų efektyvumas suskirstytas į keturias kategorijas (nuo didelio efektyvumo su pažymėtu simboliu „+“ iki neefektyvios – „–“).

Apibendrinus eksperimentinių tyrimų rezultatus, pastebėtos vienodos druskos efektyvumo tyrimų laboratorijoje ir matavimų kelyje rezultatų tendencijos (1 lentelė): • esant dangos temperatūrai nuo –2 iki –6°C, kelio dangą veikiant natrio ir kalcio chloridų, sukibimo koeficientas kinta vienodu intervalu nuo 0,3 iki 0,8 ir tas pačias vertes pasiekia po vienodo laiko intervalo, o esant dangos temperatūrai, žemesnei nei –9°C, visos tirtos medžiagos yra mažo efektyvumo; • dangos temperatūrai pasiekus –15°C ir žemesnę, ledą galima tirpdyti tik kalcio ir magnio chloridų druskomis, tačiau ir šių efektyvumas yra itin mažas, visos kitos tirtos medžiagos neefektyvios; • natrio chlorido efektyvumas, lyginant su natrio acetato, natrio formiato mišiniu („Nordway“), yra didesnis iki –7 °C tiek ledo ir sniego tirpdymo greičiu, tiek ir sukibimo koeficiento verte.

Vertinant įvairiais aspektais ištirtas chemines medžiagas, naudojamas kelių priežiūrai žiemą, ir papildomai

įvertinus šių medžiagų poveikį aplinkai bei kainą, galima teigti, kad Lietuvai tinkamiausias variantas aukščiausio priežiūros lygio keliuose yra jau dabar praktiškai naudojama natrio ir kalcio chloridų druska.

Svarbu žinoti, kad, prieš pradedant naudoti įvairias aprašytas ir kitas alternatyvias medžiagas, būtina detaliai išnagrinėti jų tiekimo, transportavimo, sandėliavimo ir panaudojimo (techninius pajėgumus) reikalavimus bei kitus ypatumus, kadangi kai kurios iš jų labai jautrios aplinkos drėgnumui ir transportuojamos tik sandariuose vakuuminiuose maišuose ir pan.

Be to, įvertinant jų gana didelę kainą (apskaičiavus visas išlaidas, susijusias su jų įsigijimo iki panaudojimo), tikslinga atlikti naudos ir išlaidų analizę, kadangi žvelgiant iš užsienio šalių praktikos, šių medžiagų panaudojimo mastai yra labai maži.

Tikslingiau Lietuvoje būtų kurti naudojamų medžiagų efektyvesnio panaudojimo programas, diegti šiuolaikiškas kelių priežiūros žiemą technologijas ir vykdyti griežtesnę jų ko

2015/2 LIETUVOS KELIAI

53

TECHNOLOGIJOS kybės kontrolę. Viena jų – apsaugos nuo apledėjimo (angl. anti-icing) strategijos taikymas, kurios pagrindas yra prevencinis cheminių medžiagų (druskos), tirpinančių sniegą ir ledą, paskleidimas ant kelio dangos prieš susidarant meteorologiniams reiškiniams (pvz., plikledžiui), pavojingiems transporto eismui.

Geroji užsienio šalių patirtis rodo, kad apsaugos nuo apledėjimo strategija suteikia galimybę efektyviau užtikrinti aukščiausią kelių priežiūros lygį (iki 50 proc. pigiau) ir naudoti iki 55 proc. mažesnį cheminių medžiagų kiekį.

Nustatyta, kad cheminės priemonės, panaudotos ekstremaliomis oro sąlygomis, labai sumažina kelio dangos ir besiformuojančio ant jų ledo ryšį. Net ir esant ypač prastoms oro sąlygoms (gausiai ir ilgai sningant ar pustant), iki penkių kartų galima palengvinti ir atpiginti pakartotinį priemonių taikymą. Šiandien pažangi eismo informacinė sistema ir šiuolaikinė barstymo technika suteikia galimybių efektyviai išnaudoti prevencines priemones, taip itin pagerinant eismo saugumą automobilių keliuose žiemą. Esant dabartiniams ir nuolat augantiems eismo aplinkosaugos poreikiams, prevencinių priemonių taikymas tampa pagrindine modernios automobilių kelių priežiūros žiemą strategijos sudedamąja dalimi. Tokia praktika jau šiandien yra sėkmingai taikoma daugelyje užsienio šalių, tarp jų ir Vokietijoje.

Naujausi tyrimai dėl druskos išsilaikymo ant kelio parodė, kad, net paskleidžiant sudrėkintą druską, jos išsilaikymo ant kelio trukmė

3 pav. Universalus druskos barstymo ir tirpalo purškimo įrenginys yra labai ribota. Pirmiausia paskleistas ant sausos kelio dangos kietąsias medžiagų daleles po trumpo laiko transportas išnešioja ir jos tampa neveiksmingos. Tik sudrėkintos dalelės išlieka ilgiau.

Tradicinė šlapios druskos barstymo praktika rodo, kad, esant didesniam nei 60 km/h važiavimo greičiui, užtikrinti tolygų medžiagų paskleidimą ant kelio dangos yra labai sudėtinga, taip pat reikalingi didesni medžiagų kiekiai. Didėjant barstytuvo važiavimo greičiui, vis mažesnė medžiagų dalis patenka ant kelio dangos ir vis daugiau jos nusviedžiama už dangos briaunų. Todėl bent magistralėse ir greitkeliuose yra daug tikslingiau taikyti prevencinį druskos tirpalo išpurškimą (4 pav.). Be to, ploniems ledo sluoksniams (pvz., esant plikledžiui) pašalinti teoriškai pakanka itin mažos iki 10 g/m2 druskos tirpalo normos. Kadangi, tradiciškai barstant

1 lentelė. Apibendrinti slidumą kelyje mažinančių cheminių medžiagų efektyvumo tyrimų rezultatai Medžiagos pavadinimas Natrio chloridas Kalcio chloridas Natrio acetato ir natrio formiato mišinys Magnio chloridas Natrio ir kalcio modifikuotų chloridų mišinys

Aplinkos temperatūra, °C –3 °C

–6 °C

–9 °C

–15 °C

–20 °C

+++

+±+

±∓–

–––

–––

±+*

±∓*

±±+ ∓±* +++

±∓+

∓∓∓

∓∓–

–∓–

–∓*

–∓*

–∓*

–∓*

±±±

∓∓*

±∓ ∓

∓–*

∓––

– –* –––

+ didelio efektyvumo ± vidutinio efektyvumo ∓ mažo efektyvumo – neefektyvi * netirta

54 2015/2

LIETUVOS KELIAI

sudrėkintą druską, tokių mažų normų tolygiai paskirstyti ant kelio praktiškai neįmanoma, tinkamiausia prevencinė priemonė yra išpurkšti druskos tirpalą. Jis bus tiksliau paskleidžiamas ir geriau prilips bei ilgiau išliks veiksmingas ant kelio dangos paviršiaus. Kaip rodo užsienio praktika, net tokie maži kiekiai, kaip 10 ml/m2 (tai atitinka apie 2 g/m2), gali būti paskleidžiami tolygiai net važiuojant dideliu greičiu ir išpurškiant druskos tirpalą reikiamu pločiu. Norint praktiškai Lietuvoje panaudoti apsaugos nuo apledėjimo strategiją, nėra būtina įsigyti atskirą druskos tirpalo purškimo įrangą. Kaip universalus variantas galėtų būti kombinuota druskos bėrimo ir tirpalo purškimo įranga du viename (3 pav.). Šalinant susidariusį gryno ledo sluoksnį keliuose su lygia (nešiurkščia) danga, reikėtų vengti naudoti kalcio ir magnio chloridus. Šios druskos, tirpindamos ledą, sudaro tirpalą, kuris mažina sukibimo koeficientą, ir dėl lėto džiūvimo, lyginant su natrio chloridu, dangos ilgiau išlieka šlapios. Todėl druskos tirpalui išpurkšti keliuose tikslingiausia naudoti natrio chlorido druską, paruošiant ne mažesnės kaip 20 proc. koncentracijos druskos tirpalą.

Didžiausi druskos kiekiai yra sunaudojami kelių priežiūrai žiemą, kai gausiai ir ilgai sninga. Būtent esant šioms sąlygoms, galima itin sumažinti naudojamas medžiagas. Kaip rodo užsienio šalių praktika, tinkamai pri-

TECHNOLOGIJOS

taikytos prevencinės priemonės gali net iki penkių kartų palengvinti ir atpiginti priemonių taikymą, taip pat labai sumažinti sunaudojamos druskos kiekį. Be to, ilgametė praktinė patirtis rodo, kad sudrėkintos druskos barstymas, intensyviai ir gausiai sningant, išlaiko sniegą sutižusį ir labai palengvina jo pašalinimą, nustojus snigti. Šiomis aplinkybėmis druskos tirpalo išpurškimas visiškai pakeisti sudrėkintų druskų technologijos negali. Intensyviai sningant ir susidarius storiems (daugiau kaip 1 cm) sniego ir ledo sluoksniams, taip pat esant žemai kelio dangos temperatūrai (žemesnei nei –6 °C), efektyvesnis išlieka sudrėkintos druskos barstymas. Taip pat negalima purkšti druskos tirpalą per pūgą, šlapdribą, lietų ir pučiant stipriam vėjui. Druskos tirpalą naudojant pučiant stipriam vėjui ir sningant, skystos cheminės medžiagos gali paspartinti sniego formavimąsi ant kelio dangos, o naudojamos per lietų – medžiagos gali būti atskiestos arba nuplautos.

Siekiant kuo efektyviau išnaudoti ir tinkamai taikyti prevencines priemones, buvo parengti ir pasiūlyti automobilių kelių priežiūros žiemą medžiagų panaudojimo normatyvai, kuriuose, pagal esamą ir prognozuojamą aplinkos būklę, yra parenkama priemonė ir nustatoma medžiagų naudojimo norma prie prognozuojamos kelio dangos temperatūros. Šiuose normatyvuose pirmenybė vienareikšmiškai teikiama prevenciniam,

o ne vėlesniam, kelio dangos slidumo šalinimui, dažniausiai rekomenduojant purkšti druskos tirpalą. Taip pat yra labai svarbūs atsakingų už kelių priežiūrą žiemą darbuotojų mokymai, kad reikalingos priemonės būtų suvoktos ir tinkamai įgyvendinamos.

Todėl reikalinga sukurti kelių priežiūros žiemą dirbančio personalo kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo sistemą, numatant pastovų jos finansavimą.

Tik kvalifikuota darbo jėga su motyvuotais darbuotojais gali visiškai išnaudoti šiuolaikinių technologijų potencialą ir nuolat gerinti kelių priežiūros žiemą darbų kokybę bei rezul­ tatus.

Automobilių kelių priežiūros žiemą medžiagų panaudojimo normatyvai bei rekomendacijos optimaliai automobilių kelių priežiūrai žiemą pateikti 2015 m. parengtame Kelių priežiūros žiemą vadove, kuris šių metų lapkričio mėnesį buvo pristatytas valstybinės reikšmės kelius Lietuvoje prižiūrintiems specialistams (VGTU organizuotuose kvalifikacinio kėlimo kursuose). Artimiausiu metu planuojama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos patvirtins šį vadovą ir jis bus taikomas kelių priežiūrai žiemą Lietuvos keliuose.

Tomas Ratkevičius VGTU Kelių tyrimo instituto ­jaunesnysis mokslo darbuotojas VGTU Kelių katedros doktorantas

Optimization of winter road maintenance in Lithuania

By T. Ratkevičius Winter season is not only the most dangerous to road users but also the most important, difficult and costly stage of road maintenance.

Under unfavourable weather conditions it is necessary to take immediate and operative actions of road maintenance. The quality of organizing road maintenance operations determines the cost of traffic safety and negative environmental impact For these reasons, in 2012, the Lithuanian Road Administration initiated a three-year research project “The study of effective winter road maintenance of national significance roads in Lithuania”.

The main purpose of this research is to optimize road maintenance in winter and to determine the most effective means of combating slippery conditions. The research project is carried out by two institutions, Vilnius Gediminas Technical University Faculty of Environmental Engineering Road Research Institute and JSC Problematika.

Based on the best-practice of foreign countries it is recommended to implement optimization measures for spreading salt on roads by introducing modern winter road maintenance technologies and implementing a stricter quality control. One of the ways to reduce the use of salts is the establishment of preventive road maintenance strategy.

Preventive measures make it possible to more efficiently ensure the highest winter maintenance level with up to 55% lower amount of chemical materials.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

55

inovacijoS

Valstybinės reikšmės kelių skirstymo pagal jų funkcinę paskirtį ir plėtros schemos iki 2040 m. projektas VGTU Kelių katedros kartu su UAB „Infraplanas“ parengtoje mokslo tiriamojo ir taikomojo darbo ataskaitoje pateikiama: kelių skirstymo pagal paskirtį metodikos teorinis pagrindimas, Lietuvos valstybės kelių tinklo analizė, Lietuvos valstybinių kelių tinklo skirstymas pagal funkcinę paskirtį ir kategorijas.

K

elių skirstymo į kategorijas pagal jų funkcinę paskirtį metodika pagrįsta pasauline praktika ir remiasi atpažįstamų kelių (angl. self explaining roads), pastovaus ir kelio paskirtį atitinkančio kelionės greičio visame kelio ilgyje bei eismo kokybės rodiklio (angl. level of servis) teorija. Kelių kategorijos ir projektavimo klasės nustatomos, vadovaujantis AGPT 16 ir KPT 16 projektavimo taisyklių projektais.

Analizuojant Lietuvos valstybinių kelių tinklą sudarančius kelius, buvo išnagrinėti duomenys: bendro ir krovininio eismo intensyvumas, jo kitimas, kelio sankasos ir dangos pločiai, esamos dangos konstrukcija, jos būklė. Apskaičiuoti: bendro ir krovininio eismo intensyvumo aritmetinis ir harmoninis vidurkiai, eismo intensyvumų variacija ir variacijos koeficientai (variacija/kelio ilgyje), vidutiniai kelio dangos pločiai. Nustatyta kelio funkcinė paskirtis, remiantis jo reikšme, funkcija ir apskaičiuotu variacijos koeficientu.

Vadovaujantis pasiūlyta kelių skirstymo į kategorijas pagal jų funkcinę paskirtį metodika ir valstybinių kelių tinklo bei šalies teritorijos plėtros analizės re-

56 2015/2

LIETUVOS KELIAI

zultatais, pateikiamas kelių skirstymo į kategorijas projektas. Jis tūrėtų būti aptariamas, analizuojamas, tikslinamas ir, suderinus su Lietuvos automobilių kelių direkcija, pateikiamas tvirtinti.

Darbe nagrinėjamą kelių tinklą sudaro: 18 magistralinių, 132 krašto ir 1634 rajoninės reikšmės keliai.

Nagrinėjant pasaulinę nacionalinių kelių tinklų formavimo patirtį, remiamasi JAV parengtu Kelių pralaidumo vadovu HCM 2010 (angl. Highway capacity manual) ir ASHTO leidiniu (angl. A policy of geometric design of Highways and Streets).

Kelių klasifikavimas 1) Pagal (kategoriją) projektavimo klasę – paremtas atitinkamais projektiniais kelio elementais ir jų dydžiais, padeda tinkamai (vienareikšmiškai) organizuoti kelių projektavimo darbus.

2) Pagal kelių numerius – labiausiai reikalingas organizuojant kelių priežiūrą.

3) Pagal administracinę priklausomybę – parodo valstybės ar kitų viešojo administravimo institucijų ir or-

ganizacijų atsakomybę ir galimus finansavimo šaltinius.

4) Pagal funkcinę paskirtį – keliai skirstomi pagal eismo kokybės rodik­lius; klasifikavimas dažniausiai taikomas planuojant.

Kelių tinklo schema pateikta 1 pav.

Kelių skirstymo pagal funkcinę paskirtį koncepcija 1) Eismo hierarchija ir kelių tinklo komponentai (sudedamosios dalys).

Galime išskirti šešias dalis: – pagrindinis eismas (nepertraukiamas, greitas); – pereinamoji zona (eismo sąlygų pasikeitimas); – eismo paskirstymas (vidutinis ­greitis); – eismo surinkimas (įsiskverbia į vietovę, arti kelionės tikslo); – privažiavimas (vietinis, tiesioginis); – terminalas.

Kiekvienai kelių tinklo dalei numatomos skirtingos projektavimo sąlygos, atitinkančios to etapo funkcinę paskirtį.

Eismo hierarchija pagrįsta eismo intensyvumo rodikliais. Visi šeši kelio etapai turi būti aiškūs ir atpažįstami. Praktikoje kelių tarpinių etapų gali ir nebūti, ta-

Vietiniai keliai

Jungiamieji keliai Magis

tralini

ai kelia

i

Magistraliniai 1 pav. Kelių tinklo schema

keliai

inovacijoS

Pagrindinis eismas Mobilumas

Terminalas

Eismo ­surinkimas

Privažiavimas Pereinamoji zona Eismo paskirstymas

2 pav. Kelių eismo hierarchija ir kelių tinklo sudedamosios dalys

čiau likusieji turi būti projektuojami taikant vienodus kelio elementus ir atitikti jiems numatytą funkcinę paskirtį.

Loginė eismo generavimo sistema turi atitikti eismo hierarchiją. Kiekviename žemesniame etape esami eismo srautai generuojami aukštesniajam lyg­ meniui.

Kelių eismo hierarchija ir kelių tink­ lo sudedamosios dalys pateiktos 2 pav.

Keliai ir gatvės skirstomi pagal jų funkcinę paskirtį ir turi atitikti planuojamus eismo kokybės rodiklius bei vyrau-

Magistraliniai

Jungiamieji

Pasiekiamumas

Vietiniai

3 pav. Kelių funkcinė reikšmė

jantį eismo pobūdį (mobilumas, pasiekiamumas) (3 pav.).

Kelių tinklo sistema pagal funkcinę paskirtį užmiestyje 1) Pagrindinių užmiesčio magistralių tinklas (magistralės). Jį sudaro keliai, kuriuose: – eismas atitinka vyraujantį tarpvalstybinį ar šalies masto eismo intensyvumą ir kelionės ilgį; – jungia urbanizuotas teritorijas, kuriose gyvena > 50 000 gyventojų, išimtiniais atvejais – > 25 000 gyventojų;

– generuoja eismą, nesibaigiantį akligatviu (nebent pasienio zona ar jūrų uostas).

2) Antraeilių užmiesčio magistralių tinklas (kitos magistralės). Jį sudaro keliai, kurie: – jungia miestus ir kitas eismą generuojančias vietoves (poilsio zonas ir kt.), pasižymi gana ilgu kelionės nuotoliu; – generuoja valstybinės ir tarp­re­gio­ ninės reikšmės transporto srautus; – išdėstyti atitinkamai gyventojų tankumui ir išvystytas valstybės teritorijas patogiai jungia su pagrindinių užmiesčio magistralių tinklu; – pasižymi didesniu kelionės ilgiu ir eismo intensyvumu, palyginti su jungiamaisiais ar vietiniais keliais.

3) Užmiesčio jungiamųjų kelių tinklas (Lietuvoje atitinka krašto ir iš dalies rajoninius kelius). Jungiamieji keliai dažniausiai tarnauja susisiekimui regiono viduje, o kelionės atstumai mažesni nei magistraliniuose keliuose. Atitinkamai gali būti planuojamas ir mažesnis projektinis greitis. Jungiamieji keliai gali būti skirstomi: a) Pagrindiniai jungiamieji keliai (krašto keliai): – regiono viduje tarnauja ryšiams tarp didesnių traukos objektų, kurių nejungia magistralinių kelių tinklas (regiono reikšmės mokymo ar logistikos centrai, regioniniai parkai, svarbios kasybos ar žemės ūkio teritorijos); – šias teritorijas jungia su artimiau­ siais didesniais miestais ar aukš­tes­ nės reikšmės keliais; – tarnauja kaip regiono vidaus kelių transporto koridoriai. b) Antraeiliai jungiamieji keliai (svarbiausi rajoninės reikšmės keliai): – išdėstomi pakankamu, gyventojų tankumą atitinkančiu, atstumu, kad sudarytų sąlygas surinkti vietinių kelių eismą ir patogiai pasiekti išvystytas šalies (regiono) teritorijas; – teiktų susisiekimo paslaugą liku­ sioms mažesnėms savivaldybėms ar apylinkėms; – generuotų vietinės svarbos eismą ir jungtų su atokiomis teritorijomis.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

57

inovacijoS

1 lentelė. Užmiesčio kelių tinklo sudėtis JAV Tinklo dalis

Visų užmiesčio kelių dalis

Pagrindiniai magistraliniai keliai

2–4 %

Pagrindiniai + antraeiliai magistraliniai keliai

7–10 %

Jungiamieji keliai

20–25 %

Vietiniai keliai

65–75 %

2 lentelė. Užmiesčio valstybinių kelių tinklo sudėtis Lietuvoje Lietuvos valstybinių kelių tinklo dalis

Viso Lietuvos valstybinių kelių tinklo dalis

Automagistralės (I-os kategorijos keliai, 575 km)

2,7 %

Visi magistraliniai keliai

8,2 %

Krašto keliai

23,2 %

Rajoniniai keliai

68,6 %

4) Užmiesčio vietinių kelių tinklas (kiti rajoninės reikšmės keliai) Šis kelių tinklas, palyginus jį su magistraliniais ar jungiamaisiais keliais, pirmiausia sudaro sąlygas iš šalia esančių apylinkių patekti į jungiamųjų kelių tinklą ir tarnauja santykinai artimo nuotolio kelionėms.

Užmiesčio kelių tinklo sudėtis JAV ir Lietuvoje pateikta 1 ir 2 lentelėse.

Kelių tinklo funkcinė paskirtis ir kelio kategorijos JAV parengtose teorinėse studijose – „Highway Capacity Manual 2010“ ir „A policy on geometric design of highways and streets 2001“, keliai pagal jų funkciją skirstomi į tranzitinius, tranzitinius–jungiamuosius, jungiamuosius, skirstomuosius ir privažiavimo.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymas reglamentuoja kelio reikšmę: magistraliniai, krašto, rajoniniai ir vietiniai.

Lietuvai, kaip ES šaliai, tikslinga pritaikyti senųjų ES šalių gerąją patirtį. Šiuo metu LAKD užsakymu rengiant automagistralių, greitkelių ir užmiesčio kelių projektavimo taisykles (AGPT 16 ir KPT 16), remiamasi 2008 m., Vokietijoje išleistų projektavimo taisyklių (RAA ir RAL) pavyzdžiu. Tai daugelyje Europos šalių priimtas kelių skirstymas pagal jų funkcinę paskirtį: Europiniai – keliai, sutampantys su patvirtintais Europos transporto koridoriais, kurie turėtų tarnauti tolimojo susisiekimo, visos ES mastu, tranzitinei funkcijai. Lietuvos teritoriją kerta I ir IX transporto koridoriai bei jų atšakos kelių transportui. Kai kurios koridorių at-

58 2015/2

LIETUVOS KELIAI

šakos priskirtinos euro regioninei funkcinei paskirčiai.

Euro regioniniai – kiti keliai, sutampantys su patvirtintais ES TEN-T ar JT „E“ keliais Lietuvos teritorijoje ir jungiantys kaimyninių ES šalių sostines ar svarbias ekonomines, kultūrines, rek­ rea­cines zonas, dažniausiai tarnauja tranzitinei–jungiamajai funkcijai Europos regiono mastu. Lietuvoje kai kurie ES TEN-T ar JT „E“ keliai priskirtini nacionalinei funkcinei paskirčiai.

Nacionaliniai – keliai, ypač svarbūs tolimajam susisiekimui šalies viduje. Jie dažniausiai jungia valstybės sostinę su regionų centrais ar nacionaliniu požiūriu svarbiomis ekonominėmis, kultūrinėmis, rekreacinėmis zonomis, taip pat Lietuvos regionų centrus su kaimyninėmis šalimis, jei ši jungtis nėra svarbi Europos regiono (pvz., Baltijos) mastu. Dažniausiai atlieka tranzitinę–jungiamąją ar tik jungiamąją funkcijas.

Regioniniai – keliai, jungiantys šalies regionų centrus tarpusavyje ar su svarbiomis, regiono reikšmės, ekonominėmis–kultūrinėmis–rekreacinėmis zonomis ir rajonų centrais. Dažniausiai atlieka jungiamąją funkciją.

Rajoniniai – keliai, jungiantys šalies rajonų centrus tarpusavyje ar su svarbiomis, rajono reikšmės, ekonominėmis, kultūrinėmis, rekreacinėmis zonomis ir apylinkių centrais. Dažniausiai atlieka jungiamąją ar skirstomąją funkcijas.

Vietiniai (apylinkių) – keliai, jungiantys apylinkių centrus tarpusavyje ar su svarbiomis, rajono reikšmės, ekonominėmis, kultūrinėmis, rekreacinėmis

zonomis ir apylinkių centrais. Dažniausiai atlieka skirstomąją ar privažiavimo funkciją.

Privažiavimo – keliai, suteikiantys galimybę pasiekti Lietuvos valstybinį kelių tinklą iš įvairios paskirties gyvenamųjų, ūkinių, kultūrinių ar rekreacinių objektų ar teritorijų ir dažniausiai tarnauja privažiavimo funkcijai. Pageidautina, kad šie keliai būtų priskirti savivaldybėms ar fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantiems vietiniams keliams pagal LR kelių įstatymu reglamentuotą kelių reikšmę.

Pastaba. Pagal kelio paskirtį parenkant kelio kategoriją, labai svarbu įvertinti esamą ir perspektyvinį eismo intensyvumą, eismo sudėtį, sunkaus eismo dalį sraute. Rekomenduojama, kad kelio kategorija atitiktų kelio paskirtį arba nesikeistų daugiau kaip viena pakopa pagal pateiktą 3 lentelę. Ekonominiu požiūriu tikslinga įvertinti perspektyvinį eismo kokybės rodiklį, prognozuojamą pėsčiųjų, dviračių ir ūkinį eismą ir priimti galimai žemesnę kelio kategoriją.

Patvirtinus valstybinių kelių tinklo kelių funkcinę paskirtį (europinė, euro regioninė, nacionalinė, regioninė ar vietinė), nustatoma kelių kategorija ir projektinis greitis.

Projektavimo užduotyje nurodoma projektuojamo kelio kategorija. Projektuotojas pagrįstai pasirenka kelio projektavimo klasę ir ją atitinkančius kelio elementus. Šalia dabar atliekamų kelių saugumo audito ir poveikio aplinkai vertinimo, projekte tūrėtų būti patikrinti eismo kokybės rodikliai: rajoniniams keliams – VMPEI, krašto keliams – VM-

inovacijoS PEI ir 30VEI (vidutinis, 30 maksimalių valandų, eismo intensyvumas per metus), o magistraliniams keliams – VMPEI ir KVEI (vienos krypties vidutinis, 30 maksimalių valandų, eismo intensyvumas per metus) bei sustojimo ir lenkimo matomumai visuose keliuose. Kelių paskirtis ir projektinis greitis pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Kelių paskirtis ir projektinis greitis AM 0 AM I AM II

130

Europinė

KI

110

Euro regioninė

K II

100 (80)

Nacionalinė

K III

90

Regioninė

K IV

90 (70)

Rajoninė

KV

70

Vietinė

VK IV

50 (70)

Privažiavimo

VK V

30 (50)

Privažiavimo

Projektavimo klasės ir projektuojamų kelių požymiai Siekiant, kad vienos projektavimo klasės keliuose būtų užtikrinamas tolygus eismas kelių tinklo funkcijos numatytu greičiu, projekto klasės reglamentuoja visus esminius, darančius įtaką greičiui, projektavimo ir tiesimo požymius (elementus). Rekomenduojama šį principą įtvirtinti atitinkamai ribojant maksimalų lei­džiamą greitį.

Ir vienos projektavimo klasės kelių vienodumas, ir skirtingų projektavimo klasių kelių skirtingumas automobilių vairuotojams privalo būti atpažįstami ir suvokiami. Projektavimo klasės turi būti laiku atpažįstamos ir suvokiamos, stebint skirtingus, be perstojo eismo dalyvius lydinčius kelio elementus. Tai dažniausiai būna eismo juostų žymėjimas.

Skirtumai labiausiai pastebimi stebint abiejų (priešingų) važiavimo krypčių atskyrimo ženk­li­nimą. Įsimintini ir tiesiogiai nustatomi pro­jektavimo klasių elementai: – kelio ženklinimas, – kelio skersinis profilis, įskaitant pėsčiųjų ir dviračių eismą, – su tuo susijęs lenkimo principas, – kelio elementų nustatymas plane, profilyje ir erdvėje, – eismo organizavimas sankryžose, – kelių priežiūros ir tiesimo po­ žymiai. Šie pagrindiniai kelio elementai tos pačios projektavimo klasės keliuose privalo derėti tarpusavyje, tuo pačiu metu jie turi gana aiškiai skirtis vienas nuo kito tarp skirtingų projekto klasių kelių.

Tik prasminga visų elementų kombinacija sukuria pilną kelio charakterį.

Kelio paskirtį apibrėžia kelio reikšmė ir kelio funkcinė paskirtis bei teisinė priklausomybė.

Jei kelyje projektinis eismo intensyvumas neatitinka lentelėje nurodytos kelio kategorijos, gali būti priimamas žemesnę kelio kategoriją atitinkantis kelio skersinis profilis, bet kelio plano ir

Magistraliniai

Krašto

Tranzitinė

Jungiamoji

Rajoniniai Vietiniai

Privažiavimo

4 lentelė. Kelių pločiai ir kategorijos pagal kelio paskirtį Kelio paskirtis

Kelio kategorija

Kelio sankasos (dangos) pločiai

Europinė 0

AM 0

31,0 (12,0 + 12,0)

AM I

28,0 (10,5 + 10,5)

KI

21,0 (7,75 + 7,75); 15,5 (12,5)

AM II

25,0 (9,75 + 9,75)

K II

15,0 (12,0); 11,5 (8,5)

K III

11,5 (8,0)

Euroregioninė I Nacionalinė II Regioninė III Rajoninė IV Vietinė V

K IV

9,0 (7,0)

VK IV

6,5 (4,5)

KV

8,0 (6,0)

VK V

5,5 (3,5)

5 lentelė. Eismo kokybės reikalavimai pagal kelių funkcinę paskirtį Eismo kokybės reikalavimai įvairioms situacijoms Kelių funkcinė paskirtis

Užmiestyje

Užmiestyje, esant sudėtingam reljefui

Mieste ar prie­miestyje

Automagistralės

B

C

C

Magistraliniai

B

C

C

Krašto

C

D

D

Rajoniniai

D

D

D

6 lentelė. Jungiamųjų I klasės dvijuosčių kelių eismo kokybės rodikliai (EKR) Eismo kokybės rodiklis

Eismo intensyvumas abiem kryptimis aut./val.

Eismas sekant %

Vidutinis srauto greitis km/val.

A

<490

<35

>90

B

<780

35–50

80–90

C

<1190

50–65

70–80

D

<1830

65–80

60–70

E

<3200

>80

<60

7 lentelė. Dviejų krypčių, daugiajuosčių kelių eismo kokybės rodikliai (EKR) Laisvo srauto Eismo kokybės kriterijus greitis km/val.

Maksimalus tankis aut./km/juosta 100

Eismo kokybės rodiklis A

B

C

D

E

7

11

16

22

25

Vidutinis greitis km/val.

100,0

100,0

98,4

91,5

88,0

Maks. intensyvumo-pralaidumo santykis v/c

0,32

0,50

0,72

0,92

1,00

Maks. kokybiško eismo rodiklis aut./val./juosta

700

1100

1575

2015

2200

2015/2 LIETUVOS KELIAI

59

4 pav. Lietuvos valstybinių kelių tinklo kelių skirstymas pagal kategorijas

inovacijoS

60 2015/2

LIETUVOS KELIAI

inovacijoS

8 lentelė. Valstybės kelių tinklo skirstymas į kategorijas Kelio ­kategorija Projektinis greitis VMPEI iš viso

VMPEI iki

VMPEI ­krovininis

Kelio paskirtis

AM 0

130

>15 000

-

>2000

Europinė

AM I, KI

110

>15 000 >5000

-

>1000

Euroregioninė

AM II, KII

100 (80)

>15 000 >5000

-

<2000

Nacionalinė

90

>2500

15 000 (7500)*

<750

Regioninė

K IV

90 (70)

>1000

12 000

<200

Rajoninė

KV

70

>350

3000

<50

Vietinė (apylinkių)

VK IV

50 (70)

<350

1000

<15

Privažiavimo

VK V

30 (50)

<50

250

<5

Privažiavimo

K III

Kelio reikšmė

Kelio funkcija

Var. oef.

Tranzitinė

<0,15

Magistraliniai

Tranzitinėjungiamoji

0,15–0,35

Krašto

Jungiamoji

0,35–1,20

Skirstomoji

1,20–3,50

Privažiavimo

>3,50

Rajoniniai Vietiniai

* - Įvertinus eismo kokybės rodiklį (EKR) krašto keliams „C“ išilginio profilio elementų dydžių rekomenduojama nekeisti.

Eismo kokybė rodiklis (EKR) Eismo kokybės rodiklis (angl. Level of servis) apibūdina eismo sąlygas kelyje, įvertinant: kelionės greitį, kelionės laiką, manevrų laisvę, eismo trukdžius kelyje, kelio patogumą ir tinkamumą.

Eismo kokybės reikalavimai pagal kelių funkcinę paskirtį pateikti 5 lentelėje. Eismo kokybės rodikliai pateikti 6 ir 7 lentelėse.

Kelių skirstymo pagal paskirtį kriterijai 8 lentelėje nustatomas sąryšis tarp kelio funkcijos, reikšmės, paskirties ir eismo intensyvumo rodiklių. Juos įvertinus, parenkama kelio kategorija ir nustatomas projektinis greitis.

Pastabos: 1. Kaip pagrindas naudojami 2008 m. VMPEI duomenys.

2. Vertinant perspektyvinį eismo intensyvumą, laikoma, kad per 20 metų Lietuvoje vidutiniškai bendras VMPEI išaugs 10 proc., o krovininis – 20 proc., palyginti su 2008 m. lygiu.

3. Išasfaltavus žvyrkelius, eismo intensyvumas išauga 1,5–2,0 kartus.

4. Būtina palyginti numatomas ka­ te­gorijas su esamu kelio dangų ir sankasos pločiu.

5. Nustačius kelio paskirtį, įver­ ti­nus esamą ir perspektyvinį eismo intensyvumą bei sudėtį, parenkama kelio kategorija, kuri turi būti tapati vi­sa­ me kelio ilgyje ir nesiskirti daugiau kaip viena kategorija nuo rekomenduojamos 7 lentelėje.

Lietuvos valstybinių kelių skirstymas pagal paskirtį ir kategorijas Parengus kelių skirstymo pagal paskirtį metodiką ir išanalizavus Lietuvos valstybinių kelių funkcinę reikšmę, paskirtį ir eismo intensyvumo bei techninius rodiklius, pateikiamas kelių skirstymo į kategorijas projektas.

Tęsiant darbą, atsižvelgus į užsakovo pastabas ir rekomendacijas, numatoma šį skyrių papildyti, patikslinti ir, suderinus su Lietuvos automobilių kelių direkcija, pateikti tvirtinti.

Lietuvos valstybinių kelių skirstymas pagal kategorijas pateikiamas 4 pav.

Doc. dr. Virgaudas Puodžiukas VGTU kelių katedros vedėjas Dr. Aivaras Braga UAB „Infraplanas“ vyr. inžinierius

Categorization of Roads of National Significance by their Functional Purpose

By V. Puodžiukas, A. Braga Methodology for the categorization of roads by their functional purpose is based on a world-wide practice and uses the theory of self-explaining roads, constant speed corresponding to the functional road purpose within the whole road length and the level of service.

The following data was studied for the analysis of roads making the network of roads of national significance in Lithuania: the volume of general and heavy traffic, its change, the width of roadbed and pavement, structure of the existing pavement, its condition. Arithmetic and harmonic averages, variation of traffic volumes and variation coefficients (variation in road length), the average widths of road pavement were calculated. A functional purpose of roads was determined based on road significance, function and the calculated variation coefficient.

According to the suggested methodology and results of the analysis of development of road network of national significance and the country‘s territory a project of categorization of roads was presented.

The study road network is made of: 18 main roads, 132 national roads and 1 634 regional roads.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

61

JUBILIEJAI

Kelių muziejui – 20 metų

Šių metų spalio 22 d.

Lietuvos kelių muziejus Vievyje šventė savo 20-metį.

Į renginį atvyko susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, LR Seimo narė Dangutė Mikutienė, prieš 20 metų muziejų atidaręs premjeras Adolfas Šleževičius, buvęs susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, kelius prižiūrinčių įmonių vadovai ir kelių veteranai. Į gražų jubiliejų susirinkę garbingi svečiai, vienaip ar kitaip prisidėję prie Lietuvos kelių muziejaus istorijos, dalijosi dviejų dešimčių metų prisiminimais, džiaugėsi per tuos metus įvykusiais gražiais pokyčiais ke-

lių istorijoje: nauji modernūs mechanizmai pakeitė senuosius, kurie savo vietą randa muziejuje. O tų eksponatų, pasak valstybės įmonės „Automagistralė“ direktoriaus V. Molio, susikaupė tiek, kad dalį tenka saugoti net druskos sandėlyje. Direktorius pasidžiaugė, kad Elektrėnų savivaldybė skyrė 5,5 ha žemės sklypą Kelių muziejui, o Architektų sąjunga paskelbė konkursą naujojo muziejus projektui. Naujajame muziejuje bus ne tik išdėstyti eksponatai, kurių vis daugėja, bet ir įrengtos erdvės mokyti sau-

Buvęs ir esamas susisiekimo ministrai J. Biržiškis ir R. Sinkevičius prie senosios kelininkų technikos

62 2015/2

LIETUVOS KELIAI

JUBILIEJAI gaus eismo, kitai švietėjiškai ir edukacinei veiklai.

Tą dieną muziejų papildė naujas eksponatas: iš Šiaulių į Vievį savo eiga atriedėjo pneumoratinis buldozeris BKT-RK2.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos ­pirmininkas R. ­Gradauskas įteikė „­Kelininko aukso ženklą“ VĮ „Auto­magistralė“ direktoriui V. Moliui ir ­ilgamečiam ­muziejaus vedėjui J. Stepankevičiui.

VĮ „Automagistralė“ direktorius V. Molis padėkos raštus įteikė J. Puluikiui, J. Kondrotui, Z. Michnevičiui, V. Strumskiui, V. Puidokui, P. Bakanovui, J. Litvinui, J. Stepankevičiui, daugiausiai prisidėjusiems prie muziejaus įkūrimo ir plėtojimo.

Prieš 20 metų 1995 m. spalio 19 dieną atidarytas Kelių muziejus pasikeitė neatpažįstamai. Eksponatai skaičiuojami tūkstančiais. Padidėjo kelių tiesimo mašinų ir mechanizmų, kurių dabar yra daugiau kaip 50, kolekcija, išsiplėtė ekspozicijų plotas. Lankytojai, kurie domisi kelių statyba, jų istorija, Lietuvos kelių praeitimi, dabartimi ir ateitimi, myli ir gerbia savo pro-

tėvių triūsą, daug įdomios informacijos ir eksponatų ras Kelių muziejuje.

Pirmieji iniciatyvą kurti Kelių muziejų 1965 m. parodė ir pradėjo įgyvendinti Lietuvos automobilių transporto ir plentų ministerijos Vyriausiosios gamybinės autokelių valdybos darbuotojai. Buvo pradėta rinkti įvairi tarpukario ir pokario dokumentinė istorinė medžiaga, kelininkų daiktai, darbo įrankiai ir kiti eksponatai, susiję su Lietuvos kelių tiesimo ir priežiūros istorija bei nu-

sipelniusiais ir pasišventusiais šiam darbui žmonėmis. 1973 m. Automobilių kelių ir tiltų centrinės laboratorijos salėje (Rasų g. 56, Vilniuje) buvo atidaryta pirmoji vieša ekspozicija lankytojams. 1985 m. buvo parengtas naujo Kelių muziejaus pastato projektas, net pradėti pamatų įrengimo darbai, tačiau darbai sustojo. 1993 m. vasario 17 d. reorganizavus Vievio VKTĮ (buvusią KSV-6) į VĮ „Automa-

Muziejaus 20-­mečiui ­išleista knyga „Lietuvos kelių ­muziejus“

Naujausi kelių ­muziejaus ­eksponatai – ­pneumoratinis ­buldozeris BKT-RK2 ir ­skreperis D-357

2015/2 LIETUVOS KELIAI

63

JUBILIEJAI VĮ „Automagistralė“ direktorius V. ­Molis įteikia padėkos raštą J. Puluikiui už ­nuopelnus įkuriant Kelių muziejų

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos ­pirmininkas R. ­Gradauskas įteikia „­Kelininko aukso ženklą“ ­ilgamečiam ­muziejaus vedėjui J. Stepankevičiui gistralė“ ir AB „Kelda“, liko laisvų patalpų, tačiau apie lėšas naujai statybai nebuvo galima net svajoti. Organizaciniu požiūriu kurti Kelių muziejų nebuvo lengvas sprendimas – neseniai baigėsi blokados laikai, europinių lėšų dar nebuvo, kelių priežiūros ūkiai intensyviai įsisavino naujas technologijas, vyko jų restruktūrizacija. Nepaisant sudėtingos to meto ekonominės situacijos, LAKD vadovų iniciatyva, pritariant susisiekimo minist­rui J. Biržiškiui, Kelių muziejus buvo įkurtas.

Minimaliomis lėšomis sutvarkius liku-

64 2015/2

LIETUVOS KELIAI

sias laisvas patalpas, buvo įrengta turimų ir naujai sukauptų eksponatų muziejaus ekspozicija. Pagaliau ilgai saugoti ūkiuose senieji mechanizmai, gyvenę muziejaus viltimi, – grunto purentuvas D-162A, plentvolis D-455 iš Panevėžio KSV-5, autogudronatorius D-164 iš Alytaus KSV-8 – rado savo vietą, nors ir po atviru dangum.

Tiesioginis organizacinis krūvis teko tuometiniam LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojui J. Puluikiui.

Darbų įgyvendinimą, muziejaus tolimesnį vystymą ir plėtrą, infrastruktū-

ros kūrimą, ūkinę veiklą prisiėmė VĮ „Automagistralė“ direktorius V. Molis. Įmonės pagrindinis uždavinys buvo prižiūrėti magistralinius kelius, vystyti kuriamų naujų kelio meistrijų infrastruktūrą, todėl Kelių muziejus buvo papildoma ir nemaža našta. Visgi VĮ „Automagistralė“ vadovybė papildomą „apkrovimą“ atlaikė sėkmingai.

Siekiant paspartinti mechanizmų ekspozicijos surinkimą, buvo sudaryta atsakingų darbuotojų grupė (J. Puluikis, J. Kondrotas, Z. Michnevičius, J. Stepankevičius), kuri, tardamasi su Lietuvos kelių priežiūros ūkių mechanizacijos inžinieriais, rinko Kelių muziejaus ekspozicijai tinkamus mechanizmus ir įrengimus. Visi kelių regionai aktyviai prisidėjo ruošiant eksponatus ir pristatant juos į Kelių mu­ziejų.

Seniausios technikos pavyzdžius atgabeno šios kelių regionų įmonės: VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ – automobilį Ural-ZIS-5, traktorių „Universal-2“, pagamintus XX a.

4–5 dešimt­mečiais, VĮ „Marijampolės regiono keliai“ – klotuvą D-150, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ – automobilį ­GAZ-MM, VĮ „Vilniaus regiono keliai“ – išsaugotas KAG-33KT, pagamintas lietuviško autobuso KAG-3 bazėje, galingiausius to meto rotorinį sniego valytuvą D-450 ir autogreiderį DZ-98, buldozerį ant tanko važiuoklės, Raseinių kelių tarnyba – mechaninio valdymo autogreiderį D-144 ir kt. Daug prisidėjo ir akcinės kelių bendrovės, kurių eksponatai patys didžiausi, išsiskiriantys savo konstrukcinėmis ypatybėmis ir galingumu. Tai AB „Kauno tiltai“ – 330 AG buldozeris ­DZ-94, pagamintas Čeboksarų pramoninių traktorių gamykloje, AB „Panevėžio keliai“ – Mogiliovo automobilių gamyklos savaeigis pneumoratinis skreperis D-357, AB „Tils-

JUBILIEJAI ta“ – ekskavatorius „Poclain SC-160“, 1980 m. naudotas įrengiant atramines sienas tunelinio pravažiavimo po Gedimino prospektu Vilniuje staty­boje.

Optimistiškai ir su viltimi ateičiai nuteikia tai, kad jubiliejiniais 2015 m. privačios bendrovės Kelių muziejui padovanojo tris galingus mechanizmus. Visiems didelė staigmena buvo AB „Tilsta“ direktoriaus Gedimino Gribulio iniciatyva padovanotas ekskavatorius „Poclain“. Tai pirmasis kelininkų mechanizmas, įsigytas iš Prancūzijos. AB „Panevėžio keliai“ generalinio direktoriaus Virmanto Puidoko pastangomis liepos 16 d. atnaujintas skreperis D-357 įvažiavo į Kelių muziejaus kiemą. Kartu buvo iškilmingai pagerbti visi susirinkusieji.

Paskutinis eksponatas – galingas VĮ „Šiaulių RK“ 375 AG pneumoratinis buldozeris BKT-RK2. Direktorius P. Bakanovas vertas didelės pagarbos už senų tradicijų puoselėjimą ir naujovių diegimą prižiūrint kelius ir saugant technikos paveldą. Kiekvienoje VĮ „Šiaulių regiono keliai“ kelių tarnyboje yra išlikęs technikos ar kelių statybos paveldo statinys. UAB „Plungės Jonis“ melioratoriai, daug bendradarbiavę su kelininkais, vadovo Jono Varkalio iniciatyva, geranoriškai paruošė ir pristatė į Kelių muziejų vieną iš modernesnių Talino ekskavatorių gamyklos modelių – daugiakaušį ekskavatorių ETC-2011-2. Atrodo, kad šiuo mechanizmu ir baigėsi estų daugiakaušių ekskavatorių gamyba, tačiau Kelių muziejuje yra jų produkcijos pavyzdys.

Muziejaus šventės proga buvo daug linkėjimų ir kalbų, kartais net pamirštant paminėti tikruosius geradarius. O jie stovėjo tylūs, nekalbėjo ir nesigyrė, nors dėl jų, t. y. kelių priežiūros įmonių ir akcinių bendrovių darbuotojų, triūso ir begalinio noro padėti Kelių muziejuje atsirado daug ypač įdomių ir vertingų eksponatų. Jų dovanoti mechanizmai netelpa Kelių muziejaus patalpose. Paruoštas ekspozicijai asfaltbetonio maišykles G-1M nuo 2008 m. rūpestingai saugo Jašiūnų meistrijoje Šalčininkų kelių tarnybos vadovas Vytas Lakis, kuris gyvena viltimi, kad greitai įrengimai taps naujojo Kelių muziejaus eksponatais. Deja, šventės dalyviai susipažino tik su muziejaus projektinių sprendimų ma-

ketais. Pagarba jiems, kelių regio­nų, akcinių bendrovių vadovams ir mechanizacijos inžinieriams, už eksponatus. Gal ateityje bus Kelių muziejuje garbės sąrašai tų, kurie aktyviai padėjo ir padeda saugoti visų mūsų kelių istorinį ir technikos paveldą.

Leidykla „Ex ­Arte“ šio muziejaus 20-mečiui parengė ir išleido knygą „Lietuvos kelių muziejus“. Knygą parengė žurnalistas Antanas Andrijonas, kelininkas veteranas Zigmantas Mich­ nevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Gražvydas

Paliulis ir Kelių muziejaus gidas Juozas Stepankevičius.

Knygos „Lietuvos kelių muziejus“ turinį sudaro 4 skyriai: „Kelių muziejaus ištakos“, „Muziejaus eksponatai – gyvoji Lietuvos kelių istorija“, „Technikos ekspozicija Kelių muziejuje“ ir „Kelių paveldas už muziejaus ribų“.

Tai progai buvo skirtas ir teminių atvirukų, pažymėtų proginiu antspaudu, rinkinys.

Zigmantas Michnevičius

Kelių tiesimo technika ­muziejaus ekspozicijoje Lithuanian Road Museum is 20 Years Old

By Z. Michnevičius On October 22, 2015 Vievis hosted a 20-year celebration of Lithuanian Road Museum.

The event was attended by R. Sinkevičius, the Minister of Transport and Communications, D. Mikutienė, the member of the Seym of Lithuania, A. Šleževičius who opened the museum 20 years ago, J. Biržiškis, the former Minister of Transport and Communications, the heads of road maintenance enterprises and the road veterans.

That very day the museum was replenished with a new exhibit: from Šiauliai to Vievis a military-purpose bulldozer BKT-RK2 arrived by its own run (used on the roads of Šiauliai district since 1985) which was restored and prepared for exhibiting by the State Enterprise Šiaulių regiono keliai.

A book “Lithuanian Road Museum”, dedicated to the anniversary of Road Museum, was presented by one of its compilers assoc. prof. Gražvydas Paliulis.

The Road Museum, opened 20 years ago on 19 October, has changed beyond recognition.

There are thousands of exhibits. A collection of road mechanisms has increased to more than 50, the area of exposition has also expanded and there is still the lack. The visitors who are interested in road construction, their history, the past, the present and the future of Lithuanian roads, who love and respect the work and devotion of their ancestors, designers, builders, machine operators and technical personnel will find in the Road Museum a lot of interesting information and exhibits.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

65

UŽSIENYJE

Vokietijos kelių priežiūros sistema 2015 m. rugpjūčio mėnesį Tiuringijos kelių direkcija pakvietė Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kelių priežiūros įmonių ir kitų su kelių priežiūra susijusių įstaigų ir organizacijų atstovus į 5 dienų išvykstamąjį seminarą į Vokietiją. Seminaro metu buvo aplankyta Tiuringijos kelių direkcija Erfurte ir Bavarijos žemėje esančios Rodelmajerio ir Ansbacho kelių tarnybos. Seminaro dalyviai susipažino su Vokietijos kelių priežiūros sistema ir darbo metodais.

66 2015/2

LIETUVOS KELIAI

Kelionė vyko autobusu, todėl buvo proga susipažinti ir su Vokietijos auto­ magistralėmis (Autobahn). Kelių infras­ truktūra išplėtota pavyzdingai: magistra­ lės 4–6 eismo juostų, su jungiamaisiais keliais, visiškai atskirtais atitvarais, ir ke­ lių lygių sankryžomis. Nuovažose į po­ ilsio aikšteles ar pavojinguose atsišakoji­ muose įrengtos automobilių smūgio slo­ pinimo sistemos ar kitos modernios eis­ mo saugumo priemonės. Visgi susida­ ro įspūdis, kad, lyginant su visiškai nau­ jomis magistralėmis Lenkijoje, Vokieti­ jos automagistralės jau kiek atgyvenu­

UŽSIENYJE

Seminaro dalyviai su Ansbacho kelių tarnybos darbuotojais sios. Žinoma, tai labiau pirmas įspūdis, nei objektyvus kokybės vertinimas. Prie tokio įvaizdžio taip pat prisideda ir tai, kad vokiečiai, skirtingai nei lenkai, pa­ kelių šienavimui didelio dėmesio neski­ ria, t. y. nušienauta zona siekia vos 1 m ar kiek daugiau už kelio briaunos.

Kaip žinia, Vokietijos automagistra­ lėse greitis yra neribojamas, greičių ro­ dyklėse nurodomas tik rekomenduoja­ mas greitis. Deja, visiškai pasimėgau­ ti neribotu greičiu nelabai pavyks dėl daugybės vykdomų kelio darbų. Re­ konstrukcijos darbai vykdomi ilguose

Kintamos informacijos kelio ženklai Vokietijos automagistralėse

1 lentelė. Faktai apie Vokietiją Vokietijos kelių tinklas Kelių tinklas (2011 m.)

230 782 km

Automagistralės (Autobahn)

12 819 km

Federaliniai keliai (Bundesstrasse)

39 710 km

Valstybės keliai (Landesstarsse) 86 598 km Apygardų keliai (Kreisstrasse)

91 655 km

Bavarijos žemės kelių tinklas Kelių tinklas (2013 m.)

25 512 km

Automagistralės

2 514 km

Federaliniai keliai

6 324 km

Valstybės keliai

16 674 km

Tiuringijos žemės kelių tinklas Kelių tinklas (2015 m.)

6 230 km

Automagistralės

510 km

Federaliniai keliai

1 510 km

Valstybės keliai

4 210 km

Prieš remontuojamus ruožus naudojami ­mobilūs įspėjamieji ženklai – elektroniniai tablo

2015/2 LIETUVOS KELIAI

67

UŽSIENYJE iki 10 km ruožuose, todėl vietomis susi­ daro nemažos transporto spūstys.

Tiuringijos kelių direkcijoje

Ansbacho kelių tarnyba

68 2015/2

LIETUVOS KELIAI

Pirmasis susitikimas įvyko su Tiu­ ringijos kelių direkcija Erfurte. Jo metu Tiuringijos kelių direkcijos atstovai pri­ statė kelių priežiūros sistemą, veikiančią Tiuringijos žemėje.

Tiuringijos kelių direkcija yra tarpi­ ninkas tarp ministerijos ir kelių priežiū­ ros tarnybų, kurios savo ruožtu atlieka tik kelių priežiūros darbų administravi­ mo ir kontrolės funkcijas. Kelių tarnybos savo jėgomis priežiūros darbų neatlieka, o tik per konkursus samdo privačius ran­ govus. Nuolatinės kelių priežiūros žie­ mą sutartys pasirašomos 5 metų laikotar­ piui, o nuolatinės kelių priežiūros vasarą sutartys atskiriems darbams (krūmų kirti­ mo, žolės pjovimo, ženk­lų atstatymo ir pan.) – 1–2 metų laiko­tarpiui. Šios žemės kelių direkciją suda­ ro 5 padaliniai: centrinis valdymo, ke­ lių techninės priežiūros, naujų kelių tie­ simo, magistralių ir aukštojo mokslo pa­ dalinys. Pastarasis atsakingas už aukšto­ jo mokslo sklaidą ir kelininkų specialistų rengimą. Tiuringijos federalinės žemės kelių tinklą sudaro 510 km magist­ralių (Autobahn), 1510 km federalinių kelių (Bundesstrasse) ir 4210 km valstybės ke­ lių (Landesstarsse). Direkcija yra atsakin­ ga už federalinių ir valstybės kelių bei jų tąsų per gyvenvietes planavimą, tiesimą ir priežiūrą. Ji taip pat koordinuoja nuo­ latinę magistralių priežiūrą, už kurią at­ siskaito tiesiogiai federacinei valdžiai.

2014 m. biudžetas, skirtas kelių tiesimui ir priežiūrai, siekė 367 mln. Eur. Buvo pristatyta Tiuringijoje naudo­ jama kelių valdymo sistema, kurią su­ daro 4 pagrindiniai moduliai: kelių bū­ klės nustatymo ir įvertinimo, dangų val­ dymo, priežiūros poreikio analizės ir kelių statinių (tiltų, viadukų, estakadų) valdymo modelis. Kas ketverius metus atliekami išsamūs kelių būklės matavi­ mai. Toks optimalus laikotarpis parink­ tas, įvertinus būtinybę turėti paskutinius realius duomenis ir matavimų atlikimo sąnaudas. Matuojamas kelio dangos ly­ gumas, paviršiaus atsparumas slydimui ir šliaužimui, struktūrinės pažaidos ke­ lio dangoje ir pan. Intensyviai naudoja­ ma dangų valdymo sistema, kuri leidžia prognozuoti kelių dangos būklės kiti­ mą 10 metų laikotarpiu, atsižvelgiant į finansavimą kelių tinklui, priežiūros ly­

UŽSIENYJE

Ansbacho kelių tarnyba

Ansbacho kelių tarnyba.

Automatizuota įrankių sandėliavimo spinta

Bavarijos kelių priežiūros sistema iš esmės skiriasi nuo Tiuringijos, kadangi čia už kelių priežiūrą visiškai atsakinga valstybė.

Automatizuotos automobilių remonto uždaromosios grindys Ansbacho kelių tarnyboje gį ir vykdomus bei numatytus kelių tie­ simo ir remonto darbus.

Susitikimo metu buvo pristatytas ir vienas vykdomas viešosios ir privačios partnerystės projektas (PPP), į kurį įei­ na daugiametė funkcinė priežiūra. Pro­ jekto trukmė – 30 metų. Sutartis apima ne vien naujo ruožo tiesimo, dalį seno ruožo griovimo, bet ir platesnio ruožo iki tolimesnės sankryžos priežiūros dar­ bus. Naujai tiesiamame ruože ir likusia­ me prižiūrimame ruože taikomas skir­ tingas priežiūros modelis. Rangovas tu­ ri užtikrinti nustatytus kokybės rodiklius.

Neįvykdžius nustatytų reikalavimų, ski­ riamos baudos ar išskaitos. Periodinės išmokos už atliekamus darbus priklau­ so ir nuo faktinio eismo intensyvumo kelyje. Nustačius, kad sutarties vykdy­ mo laikotarpiu eismo intensyvumas ne­ tenkina prognozuoto, išmokos mažina­ mos, tačiau viršijus prognozuotą – nėra didinamos.

Rodelmajerio ir Ansbacho kelių tarnybos Po Tiuringijos Lietuvos kelininkai apsilankė Rodelmajerio ir Ansbacho ke­ lių tarnybose, kurios priklauso Bavari­

jos federalinei žemei. Čia buvo prista­ tyta Bavarijoje veikianti kelių priežiūros sistema, supažindinta su meistrijų darbo metodais, turima infrastruktūra, perso­ nalo ištekliais, mechanizmais ir kt.

Bavarijos kelių priežiūros sistema iš esmės skiriasi nuo Tiuringijos, kadan­ gi čia už kelių priežiūrą visiškai atsa­ kinga valstybė. Už Bavarijos kelių plė­ trą, planavimą, statybą ir priežiūra yra atsakingas Bavarijos ministerijos Kelių ir tiltų departamentas (toliau – Kelių di­ rekcija), valdantis 7 regioninius pada­ linius, kuriems yra pavaldžios 64 ke­ lių priežiūros tarnybos (2 200 darbuo­ tojų), 2 greitkelių valdybų biurus, kon­ troliuojančius 6 regioninius padali­ nius, kuriems yra pavaldžios 29 greitke­ lių tarnybos (900 darbuotojų), ir 2 eis­ mo reguliavimo ir kelių priežiūros cent­ rai. Kelių direkcija yra atsakinga už 25 500 km kelių, 14 500 tiltų, 61 tune­ lį ir 6000 km dviračių takų. Kelių biu­ džetas 2013 m. siekė 1,743 mlrd. Eur, iš kurių 1,312 mlrd. Eur buvo skirta kelių tiesimo projektams ir periodinei prie­ žiūrai, 0,431 mlrd. Eur – nuolatinei ke­ lių priežiūrai. Didžioji nuolatinės kelių priežiūros biudžeto dalis tenka medžia­

goms, mechanizmams ir darbams atlik­ ti (43 %) bei darbo užmokesčiui (38 %).

Skirstant pagal darbų pobūdį, daugiau­ sia pinigų skiriama kelių priežiūrai žie­ mą (30 %), želdinių priežiūrai, krūmų kirtimui ir žolės pjovimui (20 %) bei ke­ lio statiniams (14 %).

Rodelmajerio kelių tarnyba buvo įkurta 2004 m. ir kainavo 4,1 mln. Eur. Ši tarnyba vadinama „mišriąja“, nes yra viena iš dviejų Bavarijoje, kuri yra atsa­ kinga ne vien už federalinių ir žemes­ nės reikšmės kelių (326 km), bet ir už automagistralių priežiūrą (atsakinga už 36 km ruožo priežiūrą). Tarnyboje dir­ ba 38 darbuotojai: viršininkas, jo pa­ vaduotojas, 2 Kelių direkcijos atstovai, kontroliuojantys priežiūros darbų atliki­ mą, ir 34 kelio darbininkai. Iš darbuoto­ jų, pagal nustatytą tvarkaraštį, yra skiria­ mi pamainos budėtojai, kurie atlieka bu­ dėjimą, patrulines apžiūras ir organizuo­ ja pamainos darbą. Savaitgaliais budintis darbuotojas budi namuose, tačiau priva­ lo būti pasiekiamas visą parą telefonu.

Budėtojui suteikiamas tarnybinis auto­ mobilis, kuriuo jis gali važiuoti į namus, visi kiti darbuotojai atvyksta savo trans­ portu, kuro išlaidos apmo­kamos.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

69

UŽSIENYJE

Rodelmaierio kelių tarnyba

Rodelmajerio kelių tarnybos druskos sandėlis

70 2015/2

LIETUVOS KELIAI

Transporto priemonių parką sudaro: 4 sunkvežimiai (barstytuvai), 6 sunkve­ žimiai papildomai nuomojami žiemos sezonui, 3 „unimogai“, 10 kelių tarny­ bos mašinų ir 3 trys krautuvai. Transpor­ to priemonėms, medžiagoms ir darbuo­ tojų skaičiui tarnyboms yra skirtos kvo­ tos (8,6 personalo – 100 km, 1,5 trans­ porto priemonės – 100 km). Per žie­ mos sezoną šioje tarnyboje išbarstoma 5000 t druskos.

Ansbacho kelių tarnyba prižiūri per 500 km kelių. Ji buvo pastatyta 2008 m. ir kainavo 5,3 mln. Eur. Ši tarnyba iš ki­ tų išsiskiria tuo, kad yra kompaktinė, t. y. administracija, tarnybinės patal­ pos, garažai ir sandėliai yra po vienu stogu. Atskiras yra tik druskos sandėlis su priestatu – pjuvenų saugykla. Lėšos priežiūrai vykdyti surenkamos iš skirtin­ gų šaltinių: magistralių kelių priežiūrai – iš centrinės federacinės valdžios Berly­ ne, kurias toliau perskirsto Miunche­ nas, federaliniams ir valstybės keliams – iš Bavarijos ministerijos, o gyvenvietes kertančių kelių priežiūrai – iš savivaldy­ bių biudžetų. Ansbacho kelių priežiū­ ros tarnybos funkcijoms atlikti 2014 m. skirta 10 mln. Eur. Pati tarnyba turi 5 sunkvežimius (barstytuvus), dar 9 papildomai nuomo­ jami žiemos sezonui. Sudaromi optima­ lūs barstymo maršrutai, tiksliai kontro­ liuojamas jų nuvažiuotas maršrutas, ats­ tumas, išbertas druskos kiekis. Nusta­ tyta, kad, atliekant darbus, barstytuvas nuvažiuoja nuo 30,3 iki 39,3 km. Per žiemos sezoną išbarstoma 8000 t drus­ kos (apskaičiuota norma 17 t – 1 km ke­ lio per sezoną). Prevencinis barstymas naudojamas ruožuose su kelio stati­ niais. Barstymo poreikis nustatomas pa­ gal dangoje įmontuotus daviklius, ro­ dančius galimą slidžios kelio dangos su­ sidarymą. Konkursų druskai, degalams ir kitoms medžiagoms bei mechaniz­ mams pirkti kelių priežiūros tarnybos nevykdo. Viskas yra perkama centrali­ zuotai per Kelių direkciją.

Kelio statinių priežiūrai vykdyti tar­ nyba turi dvi transporto priemones, ku­ riomis atliekami nedidelės apimties tai­ symo darbai. Visų kitų įrenginių, tokių kaip šviesoforai, kintamos informacijos ženklai, priežiūra samdoma. Dažniau­ siai ją atlieka tie patys įrengimo dar­ bus atlikę rangovai. Pastebėta, kad už­ miesčio keliuose apšvietimas nėra ren­ giamas, o už kelių ruožų, kertančių gy­

UŽSIENYJE

Vokietijoje didelis dėmesys skiriamas kelių infrastruktūrai, eismo saugumo priemonių užtikrinimui plėtoti ir kelių priežiūrai, naudojami nauji technologiniai sprendimai. venvietes, apšvietimą yra atsakingos sa­ vivaldybės.

Tarnyboje nustatyta, kad nuolatinį kelių stebėjimą atlieka tam paskirti bu­ dintys darbuotojai. Atsakingas darbuo­ tojas privalo pravažiuoti ne mažiau kaip 80 km per savaitę. Tačiau, esant blogoms oro sąlygoms, smarkiam pastoviam lie­ tui, intensyviam snigimui ar kitiems eks­ tremaliems klimato reiškiniams, organi­ zuojamas nuolatinis kelių stebėjimas.

Pati tarnyba pastatyta taip, kad bū­ tų užtikrinti aplinkosaugos ir ekologi­ jos reikalavimai. Po aikštele yra įreng­ ti rezervuarai, kuriuose surenkamas lie­ taus vanduo, vėliau žiemos sezono me­ tu panaudojamas druskos tirpalo gamy­ bai. Tarnyboje įrengtas autonominis ka­ tilas, kuriame kūrenamas biokuras, pa­ ruošiamas iš kelių priežiūros metu su­

rinktų pakelės krūmų ir medžių. Taip vi­ siškai išsprendžiama šildymo ir nereika­ lingos medienos pridavimo problema.

Visos atliekos yra rūšiuojamos ir laiko­ mos atskiruose konteineriuose. Dirbtu­ vės įrengtos pavyzdingai, įrankiams ir daiktams saugoti naudojamos automati­ zuotos sandėliavimo spintos, taip sutau­ poma daug erdvės ir lengviau bei grei­ čiau randamas reikalingas prietaisas.

Apibendrinus galima teigti, kad Vo­ kietijoje didelis dėmesys skiriamas kelių infrastruktūrai, eismo saugumo priemo­ nių užtikrinimui plėtoti ir kelių priežiū­ rai, naudojamos šiuolaikinės priemonės ir nauji technologiniai sprendimai.

Martynas Makaravičius LAKD Kelių priežiūros skyriaus ­inžinierius

Road Maintenance System in Germany

By M. Makaravičius In August 2015, the Road Administration of Thuringia invited the specialists of Lithuanian Road Administration, road maintenance enterprises and other road related organizations to the 5-day seminar in Germany. During the seminar the participants visited the Road Administration of Thuringia in Erfurt and road service offices in Rodelmaier and Ansbach in the State of Bavaria. The participants got acquainted with the road maintenance system and working methods of Germany.

Germany has an exemplary developed road infrastructure: the motorways have 4–6 traffic lanes, with connecting roads fully separated by guardrail, and several level intersections. At the exit roads to the rest areas and dangerous road branches the systems of vehicle shock damping or other modern traffic safety measures are installed. Nevertheless, if compared to the new motorways in Poland the German motorways seems slightly obsolete.

In summary, it could be stated that Germany pays large attention to the road infrastructure, development of traffic safety measures and road maintenance by using modern devices and new technological solutions.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

71

UŽSIENYJE

XXV pasaulio kelių kongresas

k

Šių metų lapkričio 2–6 d. Pietų Korėjos sostinėje Seule įvyko XXV pasaulio kelių kongresas, kuris tęsia daugiau kaip šimto metų Pasaulio kelių asociacijos tradicijas.

72 2015/2

LIETUVOS KELIAI

ongreso šūkis „Keliai ir mobi­ lumas – transportas kuria nau­ ją vertę“ apibrėžia požiūrį, kad, nuolat tobulėjant transporto priemonėms ir augant žmonių lūkes­ čiams, infrastruktūra turi užtikrinti pato­ gų, saugų ir operatyvų žmonių ir prekių judėjimą.

Pietų Korėjos kelių infrastruktūra ir numatomi ateities planai patvirtina, kad kongreso vieta pasirinkta neatsitiktinai ir laiku. 2014 m. duomenimis, Pie­tų Ko­ rėjos kelių tinklą sudaro 105,673 tūkst. km, kurių 90 proc. – keliai su asfalto ar­

COEX Mall nuolt.

UŽSIENYJE

XXV kongresas yra trečiasis Azijoje įvy­ kęs kongresas.

Kongresas apibendrino ketverių metų Pasaulio kelių asociacijos (World Road Association) ir jos techninių ko­ mitetų veiklos rezultatus ir nustatė nau­ jojo periodo veiklos kryptis. Atsižvel­ giant į esamą pasaulinę padėtį ir trans­ porto eismo pokyčius bei eismo dalyvių poreikius, išskirtinos prioritetinės kryp­ tys: kelių turto valdymas, mobilumas ir pasiekiamumas, ITS, klimato kaitos po­ veikis, šiltnamio dujų išmetimo maži­ nimas, eismo saugumas, kartotinis me­ džiagų panaudojimas ir kt.

Būtina pastebėti, kad pagrindinė ateinančio periodo prioritetinė kryptis bus protingas kelias, kuri jungia dau­ gelį kitų nustatytų svarbiausių kryp­ čių. Protingo kelio koncepcija turi už­ tikrinti patogų, greitą ir saugų transpor­ to eismą, įvertinant, prognozuojant ir valdant aplinkos sąlygų ir eismo infor­ maciją bei esamuoju laiku ją perduo­ dant eismo dalyviams. Dar tolimes­ nė vizija – visiškai automatizuotas pro­ tingas kelias, kuriame vairuotojas ga­ lės perduoti transporto priemonės val­ dymo kontrolę automatizuoto valdymo

Wikipedia nuotr.

WRC Seul nuotr.

ba betono danga. Iš jų 4 eismo juostų keliai sudaro 29,7 proc. Nuo 1970 m.

Pietų Korėjos kelių tinklas kasmet didė­ jo labai sparčiai, o kelių turto vertė iki 2014 m. padidėjo net šimtą kartų ir vir­ šijo 200 mlrd. eurų.

Penkias dienas daugiau kaip trys tūkstančiai susisiekimo infrastruktūros atstovų iš šimto šalių susitiko pasidalin­ ti naujausiomis įžvalgomis, ilgalaikių ty­ rimų rezultatais ir diskusijai. Kongreso renginiuose nacionalinės politikos kryp­ tis pristatė ministrai arba viceminist­ rai iš 40 narių šalių, tarp jų ir Lietuvos.

COEX konferencijų ir parodų centras Seule, Korėjoje

programoms. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje formuojasi miestų spartaus augi­mo tendencija, protingi miesto ir priemiesčių greitkeliai išskiriami kaip neišvengiama netolima kelių ateitis.

Kongreso metu buvo organizuo­ ti septyni techniniai turai. Daugelį jų organizavo korporacija KEC (­Korea Expressway Corporation), atsakinga už greitkelių priežiūrą ir plėtrą Korėjos Res­ publikoje. KEC, kurioje dirba beveik 6000 darbuotojų, valdo 31 Pietų Korė­ jos greitkelį iš 33. Bendras greitkelių tin­ klo ilgis – 4139 km, iš jų 3817 km pri­ klauso KEC, o 322 km – privačiam sektoriui (mokami keliai). Pagrindinis KEC akcininkas yra Pietų Korėjos inf­ rastruktūros ir transporto ministerija (84,05 proc.). KEC per 45 metus išvystė kelių tinklą taip, kad greitkelis iš bet ku­ rios Pietų Korėjos vietos būtų pasiekia­ mas ne ilgiau kaip per 30 minučių.

Vieno iš techninių turų metu buvo pristatytas unikalus statinys Incheono til­ tas. Tai didžiausias ir ilgiausiais tiltas Ko­ rėjoje ir 2009 m. penktasis pasaulyje, kai buvo užbaigtas ir pradėtas eksploatuo­ ti. Šešių eismo juostų statinio ilgis siekia 21,27 km, iš kurių 18,38 km sudaro In­ cheono tiltas ir beveik 3 km kelio pylime.

Pagrindinio vantinio tilto ilgis yra 1,48 km, pilono aukštis – 230,5 m, tiltas suprojektuotas atlaikyti 72 m/s vėjo grei­ tį ir 7 balų žemės drebėjimą pagal Rich­ terio skalę. Šis statinys skirtas sujungti In­ cheono tarptautinį oro uostą su tarptau­ tine laisvąja ekonomine zona Incheo­ no metropolitene. Projektą įgyvendino 7 Pie­tų Korėjos privačios kompanijos. Gi­ gantiško objekto statyba buvo atlikta per 54 mėnesių laikotarpį. Tokį įspūdingą re­ zultatą leido pasiekti projektavimo ir sta­ tybos procesų sujungimas. Incheono tilto projekto įgyvendinimas sutrumpino tarp­

Incheono tiltas

2015/2 LIETUVOS KELIAI

73

UŽSIENYJE

Kintančios informacijos ženklai prieš tunelį tautinės laisvosios ekonominės zonos pasiekiamumą iš Incheono tarptautinio oro uosto per 40 minučių ir stipriai su­ mažino kitų Seulo greitkelių apkrovimą.

Kito techninio turo metu buvo pri­ statytas Pietų Korėjos greitkelių korpo­ racijos tyrimų institutas – KECRI (­Korea Expressway Corporation Research ­Institute). KECRI yra Pietų Korėjos pa­ grindinis automobilių kelių tyrimų insti­ tutas. Jo veikla apima transporto, infras­ truktūros, dangų, statybos, priežiūros, eismo saugumo, ITS ir kitas sritis. Insti­ tute dirba daugiau kaip 70 mokslo dak­ tarų. Išskirtini trys instituto padaliniai, kurių veikla atitinka šių dienų aktualijas ir net žengia keletu žingsnių priešakyje.

KECRI Dangų tyrimo centras – ­KALES (Korean Accelerated Loading and Environmental Simulator). KECRI Dangų tyrimo centras, pradedant nuo pradinio prototipo 1997 m., 2014 m. buvo užbaigtas ir pradėtas naudo­ ti ­KALES II dangų tyrimo simuliato­ rius. KALES aprūpintas visa būtina įran­ ga skirtingų konstrukcijų dangoms reng­ ti, jas veikti statine ir dinamine ilgalai­ ke apkrova, sukuriant natūralias ir eks­ tremalias aplinkos sąlygas. 99,5 m ilgio

Protingo greitkelio „Smart Highway“ konceptas

74 2015/2

LIETUVOS KELIAI

Šeštadieninės spūstys Seulo žiediniame greitkelyje bandomųjų dangų kelias veikiamas tri­ jų krovininę transporto priemonę imi­ tuojančių vežimų, kurių svoris gali bū­ ti reguliuojamas nuo 21 iki 45 tonų, o greitis siekia iki 22 km/h. Dangų tyrimo centre tiriami dangų prototipai, kurie numatomi diegti Pietų Korėjos greitke­ liuose kaip tipiniai dangos konstrukcijos sprendiniai. Taip pat tiriami įvairūs dan­ gų ir jų konstrukcijų konceptai.

KECRI Transporto informacijos cen­ tras – ICT Center. Pietų Korėjos greitke­ liais per dieną pravažiuoja iki 4 mln. au­ tomobilių. Siekiant iki minimumo suma­ žinti spūstis greitkeliuose, ICT Center 24 valandas per parą renka, kaupia ir ana­ lizuoja eismo duomenis iš visų Pie­tų Ko­ rėjos greitkelių. Kintančios informaci­ jos ženklais reguliuojamas greitis, eis­ mas tarp eismo juostų, greitėjimo ir lėtė­ jimo juostų ilgis, atstumas tarp transporto priemonių ties kelių mokesčio surinkimo vartais. Savaitgaliais ir švenčių dienomis, naudojant istorinius ir esamo laiko duo­ menis, vairuotojams pateikiama informa­ cija apie numatomas eismo sąlygas, tikė­ tinas spūstis ir reikalingą kelionės laiką.

Projektas „Smart Highway“ yra vie­ nas pagrindinių Pietų Korėjos tyrimų

ir diegimo projektų. Jo tikslas – sukurti saugesnį ir patogesnį išmanųjį greitkelį, naudojant naujausias IT, automobilių ir kelių technologijas. Pasitelkiant automo­ bilių komunikavimo su kitais automo­ biliais ir kelių technologijas bei eismo saugumo užtikrinimo visomis oro sąly­ gomis technologijas. „Smart Highway“ yra naujos kartos ateities greitkelis, užti­ krinantis optimalias eismo sąlygas. Šiuo metu bandomasis „Smart ­Highway“ su­ daro Gyeongbu greitkelio 11 km ruo­ žą. Šis greitkelio ruožas suprojektuo­ tas 160 km/val. greičiui, tačiau didžiau­ sias leistinas greitis yra 140 km/val. Ke­ lyje panaudotos inovatyvios technologi­ jos: triukšmą mažinančios dangos; lie­ taus vandens greito surinkimo ir nuvedi­ mo sistemos; dangos būklės žiemą auto­ matinio nustatymo ir ledą tirpdančių medžiagų taškinio išpurškimo sistemos; nuolatinis vairuotojo informavimas apie oro ir eismo sąlygas, spūstis, eismo įvy­ kius ir kt., padidinto efektyvumo atitva­ rai; greito pravažiavimo pro kelio mo­ kesčio surinkimo postą „Hi-Pass“ siste­ ma, kuri užtikrina nuo trijų iki penkių kartų didesnį automobilio greitį poste, orą valantys triukšmo užtvarai, natūralus

KECRI Transporto informacijos centras (ICT Center)

UŽSIENYJE tunelių apšvietimas, vairuotojų akini­ mo nuo saulės apsauga išvažiuojant iš tunelių, rūko išsklaidymo sistema, au­ tomatinė eismo įvykių nustatymo ir informavimo sistema ir kt. Alternaty­ vūs projektai pradedami plėtoti ir ku­ riami prototipai Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau nė vienoje iš valstybių prototipai nėra įdiegti vie­ name kelyje. Šiuo atžvilgiu Pietų Ko­ rėja žengė reikšmingą žingsnį protin­ go greitkelio link.

Siekdama išlikti konkurencinga vis augančio mobilumo fone, Europos Sąjunga turi skatinti protingų (automa­ tizuotų) kelių kūrimą ir vystymą Euro­ pos teritorijoje. Lietuvos indėlis šioje srityje būtų labai svarbus prisidedant protingo (automatizuoto) kelio prototi­ po vystyme ir įgyvendinime. Šiuo me­ tu Vilniaus Gedimino technikos uni­ versiteto Kelių tyrimo instituto ir Kelių katedros specialistai aktyviai dalyvau­ ja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ koordinavimo ir sustiprinimo projektuose FOX ir USE-iT. Projektai skirti pateikti gaires subalansuotam vi­ sų rūšių transporto infrastruktūros vys­ tymui ir valdymui, užtikrinant naudo­ tojų mobilumą, patogumą ir saugumą.

Pasaulio kelių kongreso metu bu­ vo pristatyta paroda „Nuostabių kelių nuotraukos“. Jos metu pristatyti visų pasaulio žemynų keliai ir tiltai. Džiu­ gu paminėti, kad tarp daugelio pui­ kių darbų buvo ir Lietuvos fotogra­ fų Donaldo Andziulio, Jono Danaus­ ko, Anatolijaus Kostrovo, Vacio Valu­ žio darbai.

Dr. Audrius Vaitkus VGTU Kelių tyrimo ­instituto ­direktorius, VGTU Kelių katedros ­profesorius

Konferencijos. Kongresai.

Simpoziumai. Parodos 2016 metai  Sausio 10–14 d.

95-asis TRB metinis susitikimas Vašingtonas (JAV) www.trb.org El. p. TRBMeetings@NAS.edu  Kovo 2–3 d.

Road Traffic Management Singapūras El. p. karenl@trueventus.com Tel: +603 2775 0000  Balandžio 5–8 d.

Eismo valdymo ir saugumo užtikrinimo priemonių paroda „Intertraffic Amsterdam 2016“ Amsterdamas (Nyderlandai) www.intertraffic.com/amsterdam El. p. registration@rai.nl Tel. +31 (0)20 549 13 33  Balandžio 11–17 d.

Statybos mašinų ir mechanizmų paroda „Bauma 2016“ Miunchenas, Vokietija www.bauma.de Tel. +49 89 949 11348 El. p. info@bauma.de  Balandžio 18–21 d.

Transporto tyrimų arena 2016 Varšuva (Lenkija) www.traconference.eu El. p. office@tra2016.eu Tel.: +482 239 00258, +482 239 00251

 Birželio 1–3 d.

VI Euroasfalto ir eurobitumo kongresas Praha (Čekijos Respublika) www.eecongress2016.org El. p. eecongress2016@guarant.cz Tel. +420 284 001 444 Faks. +420 284 001 448  Birželio 7–9 d.

8-oji Rilem tarptautinė konferencija Nantes (Prancūzija) El. p.: armelle.chabot(at)ifsttar.fr, mcd2016(at)ifsttar.fr  Birželio 8–10 d.

Via Nordica 2016 Trondheimas (Norvegija) www.vianordica2016.no El. p. asbjorn.johnsen@vegvesen.no Tel. +47 970 14 730  Birželio 28–30 d.

Hilhead 2016 Hilhed karjeras, Derbiširas, Jungtinė Karalystė www.hillhead.com Tel. +44 (0)115 945 3890 El. p. hillhead@qmj.co.uk

2017 metai  Birželio 12–16

WCPAM2017 Milanas (Italija) www.wcpam2017.com El. p. segreteria@studioesse.net Tel. +39 081 8904040 Faks. +39 081 8907169

25th World Road Congress

By A. Vaitkus The 27th World Road Congress was held in Korea in Seoul on 2-6 November 2015. The main goal of 25th congress “Road and Mobility – Creating New Value from Transport”.

More than 3000 participants from more than 100 countries participated in congress. Ministers or Vice ministers from more than forty countries made speech about road policy and future visions.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

75

MOKSLAS

Bendros Europos transporto sistemos link

e

Siekiant sukurti nenutrūkstamą ir integruotą transporto sistemą, kuri tarnautų augantiems Europos verslo ir visuomenės poreikiams – Europos nacionalinių kelių tyrimo institutų asociacija FEHRL vysto koncepciją „Visada atviri keliai, geležinkeliai, oro ir vandens keliai“ (angl.

Forever Open Road, Rail, Runway and River, FORx4).

76 2015/2

LIETUVOS KELIAI

uropos Sąjungos Baltojoje kny­ goje brėžiama ateities trans­ porto vizija, kurioje didelis dė­ mesys skiriamas bendrai Euro­ pos transporto sistemai, kurioje žmo­ nių ir prekių judumas bus greitas ir nevaržomas, nepriklausomai nuo transporto rūšies. „Visada atvirų kelių, geležinkelių, oro ir vandens kelių“ (FORx4) iIniciatyva, koncentruoja­ ma į infrastruktūros inovacijas nenu­ trūkstamam mobilumui, jungia visas keturias transporto rūšis ir jų techno­ loginius, infrastruktūros, teisinius ir su

MOKSLAS infrastruktūros naudotojais susijusius sąlyčio taškus tarp skirtingų transpor­ to rūšių.

Iniciatyvą labai palaiko dauge­ lis Europos šalių, taip pat ir Europos Komisija. Su iniciatyva susijusiems projektams FOX ir USE-iT buvo skir­ tas mokslinių tyrimų ir inovacijų pro­ gramos „Horizontas 2020“ finansa­ vimas.

Nors, bendru atžvilgiu, Europos transporto tinklas yra aukšto lygio ir gerai išvystytas, tačiau kartu ir fra­ gmentiškas geografiniu bei transpor­ to rūšių atžvilgiu. Europos transporto sistema taip pat susiduria su neišven­ giamais socialiniais iššūkiais, susiju­ siais su taršos mažinimu, energetika, sauga ir saugumu, natūralių išteklių eikvojimu. Susisiekimo komunikaci­ jų infrastruktūra greitai sensta ir reika­ lauja nuolatinio atnaujinimo.

Norėdami spręsti minėtus iš­ šūkius, infrastruktūros savininkai ir transporto operatoriai privalės dirb­ ti kartu, identifikuoti bendras proble­ mas, dalintis informacija ir kooperuo­ tis su kitų transporto rūšių atstovais, kad būtų pasiekti optimalūs ir ekono­ miškai efektyvūs sprendimai, spren­ džiant su transportu susijusias proble­ mas. Bendras darbas ir diskusijos tarp skirtingų transporto rūšių yra akcen­ tuojami FOX ir USE-iT projektuose.

Projektais siekiama rasti bendrų ke­ lių, idėjų ir tolimesnių žingsnių, kaip spręsti bendras problemas, panaudo­ ti inovacijas ir Europos transporto inf­ rastruktūrą pakelti į dar aukštesnį lygį.

Projektuose dalyvauja stipriau­ si Europos šalių kelių tyrimo institutai iš Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Lenkijos, Švedi­ jos, Austrijos, Ispanijos, Portugalijos, Čekijos, Švedijos, Slovėnijos, Ukrai­ nos, Belgijos, Izraelio. Lietuvai šiuose projektuose atstovauja Vilniaus Gedi­ mino technikos universiteto moksli­ ninkai prof. dr. Audrius Vaitkus, doc. dr. Viktoras Vorobjovas ir magr. Tadas Andriejauskas.

Projektas FOX: Visoms transporto rūšims nuolatos atvira infrastruktūra Pastaraisiais metais stebimas vis aktyvesnis bendravimas ir keitimasis informacija tarp skirtingų transporto rūšių atstovų, tačiau vienakryptis pro­

blemų sprendimas, žvelgiant vien tik į savo problemas, išlieka, kas dažnai lemia nevisiškai racionalius rezulta­ tus ar mokslinių tyrimų atkartojimą.

FOX projekto tikslas sukurti aukšto efektyvumo multimodalinių tyrimų aplinką ir kultūrą.

Remiantis esamomis programo­ mis ir kelrodžiais dokumentais, FOX projektas identifikuos bendrus porei­ kius ir inovatyvias technologijas sta­ tybos, priežiūros, inspektavimo/mo­ nitoringo bei perdirbimo ar pakarto­ tinio panaudojimo transporto infras­ truktūros srityse. Tikslai bus pasiekti pradedant esamų technologijų, nau­ dojamų praktikoje, apžvalga ir dau­ giausia žadančių technologijų ir ino­ vacijų bei idėjų identifikavimu. Pro­ jektą sudaro 4 pagrindinės sritys, ku­ rioms bus teikiamas didžiausias dė­ mesys: Statyba. Priežiūra. Inspektavimas/monitoringas. Perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas.

Projektas USE-iT: Vartotojai, eismo sauga, saugumas ir energija transporto infrastruktūroje Technologinė pažanga, susiju­ si su įvairiais sensoriais, mobiliomis komunikacijomis, išmaniomis bilie­ tų sistemomis ir „dideliais duomeni­ mis“, siūlo dideles galimybes vartoto­ jams tapti reikšminga ir aktyvia trans­ porto sistemos valdymo dalimi, gau­ ti aktualią informaciją planuojant ke­ liones ar priimant sprendimus, o transporto vežėjams suteikti dides­ nį patikimumą esančia infrastruktū­ ra. ­USE-iT projektas orientuotas į skir­ tingų transporto rūšių bendrų iššūkių identifikavimą ir bendrų, ekonomiš­ kai efektyvių sprendimų radimą 3 pa­ grindinėse su vartotojais, eismo sauga bei saugumu ir energija bei tarša su­ sijusiose srityse: Vartotojų informavimas. Eismo sauga ir saugumas. Energija ir tarša.

Daugiau informacijos apie FOX ir USE-iT projektus galima rasti http://www.useitandfoxprojects.eu/.

Tadas Andriejauskas VGTU Kelių tyrimo instituto tyrėjas VGTU Kelių katedros doktorantas

Towards a single European transport system

By T. Andriejauskas Forum of European Highway Research Laboratories (FEHRL) has started initiative, called the Forever Open Road, Rail, Runway and River (FORx4). The initiative focuses on infrastructure innovation for seamless mobility, contains the four modes of road, rail, runway and river and four shared domains of infrastructure, technology, governance and customers.

Initiative is highly supported by a number of EU countries as well as European Commission.

Following this initiative, two international research projects FOX (Forever Open infrastructure across (X) all transport modes) and USE-iT (Users, Safety, security and Energy in Transport Infrastructure) received funding from European Commission’s Horizon 2020 programme. Both projects aim to develop a highly efficient and effective cross-modal R&D environment and culture, where infrastructure owners and transport operators will be encouraged to work together, share knowledge and cooperate in a way that will be beneficial to all parties. This will be reached by the involvement of all stakeholders (owners, researchers, and industry) of the four transport modes to determine the stateof-the-art in research and practice and identify the most promising practices.

The FOX project will identify common needs and innovative techniques in the areas of construction, maintenance, inspection, and recycling & reuse of transport infrastructure while the USE-iT project – in the areas of user information, safety & security, energy & carbon of transport infrastructure.

The most advanced European road research organisations are participating in these projects. Lithuanian researchers (prof. dr. Audrius Vaitkus, doc. dr. Viktoras Vorobjovas, MSc. Tadas Andriejauskas) from Vilnius Gediminas technical university are contributing to these projects too.

More information about FOX and USE-iT projects can be found at http://www.useitandfoxprojects.eu/

2015/2 LIETUVOS KELIAI

77

technologIJOS

Nauja technologinė linija akcinėje bendrovėje „Dolomitas“

78 2015/2

LIETUVOS KELIAI

technologIJOS

Rugsėjo mėn. pradėjo ­veikti naujoji AB „Dolomitas“ ­skaldos gamybos linija. Įdiegus modernias technologijas, dvigubai padidėjo gamybos našumas. Linijos su visa infrastruktūra vertė – daugiau kaip 6 mln. eurų.

AB „Dolomitas“ pernai paminė­ jo savo veiklos penkiasdešimtmetį.

Bendrovės gamybos sritis – dolomiti­ nio akmens kasyba, jo apdorojimas ir pateikimas produkcijos klientams. Jos eksploatuojamų dolomito atsargų turi užtekti dar 60 metų.

5-oji technologinė linija pastatyta „Petrašiūnų-2“ dolomito karjere, kur buvo įrengti nauji privažiavimo ke­ liai, nutiesta elektros linija ir vamzdy­ nai, įsigytos naujos transporto priemo­ nės gatavai produkcijai transportuoti.

AB „Dolomitas“ veikiančios pen­ kios dolomitinės skaldos gamybos li­ nijos per valandą gali apdirbti 1200 t dolomitinio akmens žaliavos.

AB „Dolomitas“ ir ES struktūrinių fondų paramos lėšomis pastatyta 5-oji technologinė linija savo modernumu yra pažangiausia inertinių medžiagų apdirbimo linija Baltijos šalyse.

Šį projektą kartu su bendrovės specialistais ir darbuotojais įgyvendi­ no generalinis rangovas „Wirtgen Lie­ tuva“, kuris koordinavo santykius su šalies ir užsienio subrangovais.

Naujoje 5-ojoje technologinėje li­ nijoje įdiegti pažangūs ir tausojan­ tys gamtos išteklius pirminio trupini­ mo sprendimai. Naudojamos žaliavos plovimas užtikrina aukštą pagamintos dolomitinės skaldos kokybę. Projekti­ nis linijos našumas yra 400 tonų per valandą perdirbamos ža­liavos. Šiai technologinei linijai skal­ dą apdorojančius įrenginius pagami­ no Vokietijos kompanija „Kleeman ­GmbH“, linijos naujovė – ritininiai nusijojimo maitintuvai, kuriuos nau­ dojant mažiau apkraunamas žiauni­ nis trupintuvas ir atskiriama žaliava, užteršta moliu. Naują technologinę li­ niją sudaro: plokštelinis maitintuvas

5-osios technologinės linijos išsidėstymas teritorijoje

AB „Dolomitas“ 5-oji dolomitinės skaldos gamybos linija • Vokietijos kompanijos „Kleemann GmbH“ suprojektuota linija – viena didžiausių Baltijos valstybėse.

• Linijos vertė – 5,050 mln. eurų (be PVM).

• Europos struktūrinių fondų parama – 1, 928 mln. eurų.

• Linijos su visa infrastruktūra vertė – apie 6 mln. eurų (be PVM).

• Linija su įrenginiais ir produkto sandėliavimo vietomis užima apie 6 ha plotą.

• Dirbdama sezono metu dviejų pamainų režimu per metus pagamins per 1 mln. t produkto.

• Metalo konstrukcijų ir įrenginių svoris sudaro per 600 t.

• Visų linijos 30 transporterių ilgis sudarys apie 1 km.

• Linijos gelžbetoninėms konstrukcijoms sunaudota per 950 m3 betono.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

79

technologIJOS

AF1400x8; sudėtingo judesio žiauni­ nis trupintuvas SSTR 1250x1000; ant­ rinio trupinimo rotoriniai trupintu­ vai SNH20; ritinis nusijojimo maitin­ tuvas 2xRRS 12,5/6; ritinis smulkaus nusijojimo sijotuvas 11 F2-5/10; vie­ no aukšto su plovimu vibracinis sijo­ tuvas VU 1F 1230; vieno aukšto sau­ so sijojimo sijotuvas VU 1F 1240; tri­ jų aukštų su plovimu vibraciniai si­ jotuvai VU 3 F 2470; trijų aukštų su plovimu vibracinis sijotuvas VU 3 F 1750; nuvandenijimo įrenginiai S15/60.

Technologinės linijos su visa inf­ rastruktūra vertė – daugiau kaip 6 mln. ­eurų. Linija su įrenginiais ir produkci­ jos sandėliavimo vietomis užima apie 6 ha plotą. Dirbdama sezono metu dviejų pamainų režimu, per metus li­ nija pagamins per 1 mln. t dolomiti­ nės skaldos. Jos metalo konstrukcijų ir įrenginių svoris sudaro per 600 t, o vi­ sų 30 transporterių ilgis – apie 1 km.

5-ojoje technologinėje linijoje, ga­ minant norimas frakcijas, galima nu­ statyti 16 skirtingų darbo režimų. Tai leidžia išlaikyti maksimalų našumą ir

permalti tuo metu nelikvidžias frak­ cijas. Gaminamos frakcijos: 0/5; 0/2; 2/5; 5/8; 8/11; 11/16; 16/45; 45/80.

2015 m. bendrovėje pastatyta 5-oji technologinė linija labai page­ rino gaminamos dolomitinės skaldos kokybines ir ekonomines charakteris­ tikas bei stipruminius rodiklius. Įren­ gus naująją technologinę liniją, padi­ dėjo įmonės technologinių procesų našumas ir konkurencingumas.

Mindaugas Gudas AB „Dolomitas“ gamybos ­direktorius

A New Technological Line in the Company Dolomitas

By M. Gudas Last year the company Dolomitas AB celebrated the 50-year anniversary of its activities. The field of its production – excavation and processing of dolomite and stone and delivery to the client. The amount of dolomite resources, exploited by the company, should be sufficient for the next 60 years.

A new technological line V was constructed in Petrašiūnai-2 dolomite query: new access roads were built, new electric power line and pipes were installed, new vehicles were purchased for transporting the ready-made production.

The currently operating 5 crushed dolomite production lines are able to process 1200 tonnes of crushed dolomite per hour.

Technological line V, constructed with the help of EU Structural Funds, is the most advanced technological line for processing inert materials in the Baltic States.

Design productivity of the line is 400 t/h of processed raw material.

Technological line V, constructed by the company Dolomitas in 2015, has significantly improved the qualitative and economic characteristics of crushed dolomite and its strength indices. Due to this technological line a productivity of technological processes and competitiveness of the company has grown.

80 2015/2

LIETUVOS KELIAI

Jubiliejai

Miestų statybos katedrai – 50 metų 2015 m. spalio 2 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Miestų statybos katedra iškilmingai paminėjo savo veiklos 50-metį. Į iškilmingai papuoštą Rotušę susirinko katedros 48 laidų absolventai, buvę ir esami dėstytojai, Universiteto ir Aplinkos inžinerijos fakulteto vadovai. Rotušės vestibiulyje buvo surengta paroda, kurioje pristatyti katedros išleisti vadovėliai, mokymo priemonės, monografijos ir kiti leidiniai, katedros istorijos nuotraukų albumai.

Miestų statybos katedros rengi­ nį vedė 1981 m. absolventas, VĮ „Re­ gitra“ Informacinių technologijų de­ partamento direktorius Vytautas Jasiu­ levičius. Pranešimą apie Miestų staty­ bos katedros pedagoginę ir mokslinę veiklą per penkiasdešimt metų skaitė katedros vedėja prof. dr. M. Burinskie­ nė. Katedros jubiliejaus proga sveiki­ no VGTU rektorius prof. A. Daniūnas, Senato pirmininkas, Aplinkos inžineri­ jos fakulteto dekanas prof. dr. D. Čy­ gas, kultūros viceministras R. Jarockis, Aplinkos ministerijos vyriausioji pata­

2015/2 LIETUVOS KELIAI

81

Jubiliejai

Susirinkusius absolventus ­pasveikino VGTU rektorius prof. dr. A. Daniūnas rėja V. Karosienė, Susisiekimo minis­ terijos departamento direktorius G. Ja­ kubauskas, Vilniaus m. savivaldybės patarėja D. Bardauskienė, Elektrėnų savivaldybės administracijos direkto­ riaus pavaduotojas J. Grybauskas, aso­ ciacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pir­ mininkas R. Gradauskas, Statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas, Statybos inžinierių sąjungos vadovas E. Butkus, Statybos projektavimo įmo­ nių asociacijos direktorė G. Zorskaitė.

Prisiminimais apie studijas pasi­ dalino absolventai: Klaipėdos univer­ siteto katedros vedėjas prof. dr. P. Gre­ cevičius, paminklosaugininkas V. Kar­ čiauskas, Lietuvos automobilių ke­ lių direkcijos direktoriaus einantis pareigas E. Skrodenis, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus pareigas ei­ nanti M. Gusarovienė.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ ta­ rybos pirmininkas Rimvydas Gra­ dauskas pasveikino VGTU Miestų statybos katedrą 50-mečio įkūrimo proga ir dėkodamas už bendradarbia­ vimą apdovanojo asociacijos „Lietu­ vos keliai“ ženklu „Aukso vainikas“ VGTU ir kitų organizacijų padė­ komis ir atminimo ženklais buvo ap­ dovanoti Miestų statybos katedros dėstytojai.

Miestų statybos katedra įkurta 1965 m. rugsėjo 1 d. Kauno politech­ nikos instituto Vilniaus filiale. Vietoj Statybos katedros buvo įsteigtos dvi: miestų statybos katedra (vedėjas doc.

V. Kriščiūnas) ir Statybinių konstrukci­ jų katedra (vedėjas prof. A. Kudzys). Į pirmąją Miestų statybos specialy­ bės grupę studentai buvo priimti dar iki Miestų statybos katedros įsteigimo 1962 metais, tai buvo Mechaninės

82 2015/2

LIETUVOS KELIAI

Miestų statybos katedros ­vedėją prof. dr. M. Burinskienę ­sveikina absolventai – LAKD ­vadovai E. Skrodenis ir P. Tekorius

technologijos fakultete esančioje Sta­ tybos katedroje. Vėliau buvo atsisaky­ ta gamybinio darbo pirmame kurse.

Pirmoji miestų statybos trylikos inžinierių laida baigė KPI Vilniaus fili­ alą 1967 m. gruodžio mėnesį.

Pirmasis Miestų statybos katedros vedėjas doc. Vytautas Kriščiūnas kate­ drai vadovavo iki 1971 m.

Miestų statybos katedra savo įkū­ rimo pradžioje buvo plataus profilio, čia buvo dėstomos bendrosios staty­ bos ir specialiosios miestų statybos disciplinos. Jos veikla suaktyvėjo nuo 1971 m., kai Miestų statybos katedrai pradėjo vadovauti profesorius techni­ kos mokslų daktaras Vaclovas-Vytau­ tas Šeštokas. Profesorius V. Šeštokas pirmasis Lietuvoje pradėjo komplek­ siškai spręsti inžinerinius miestų staty­ bos klausimus. Jis įrodė, kad nepakan­ ka atskirų miestų statybos sričių speci­ alistų išmanymo, intuicijos, sumanu­ mo, reikia mokslo, kuris sujungtų įvai­ rius miesto inžinerijos klausimus, ma­ tematiniais metodais pagrįstus trans­ porto, gatvių tinklo, inžinerinio terito­ rijos tvarkymo principus ir spren­dimus.

Miestų statybos katedra 1966– 1971 m. kartu su Vilniaus ir Kauno projektavimo organizacijomis paren­ gė „Kompleksines Vilniaus ir Kauno transporto schemas“, atliko komplek­ sinius transporto tyrimus.

Po staigios prof. V. V. Šeštoko mirties 1984 m. Miestų statybos kate­ dros vadovavimą perėmė prof. P. Juš­ kevičius. Jis aktyviai gilinosi į Lietu­ vos miestų susisiekimo sistemų pro­ blemas, jų poreikį ir veiksnius, tyrė su­ sisiekimo sistemos funkcionavimo, jo pasekmių ir kainos įvertinimą, nagri­ nėjo susisiekimo strategijos ir politikos formavimą.

Atkūrus Lietuvos Nepriklauso­ mybę, išsiplėtė tarptautiniai ryšiai ir su Vakarų Europos šalių aukštosio­ mis mokyklomis. Pirmieji glaudūs ry­ šiai buvo užmegzti su Danijos Albur­ go universitetu, kurio Planavimo plėt­ ros instituto Transporto tyrimų grupėje stažavosi doc. M. Burinskienė.

1990 m. Miestų statybos kated­ ra paminėjo savo veiklos 25-metį, kai Aukščiausioji Taryba–Atkuriamasis Sei­ mas patvirtino VISI, pertvarkyto į Vil­ niaus technikos universitetą, statutą.

Nuo 1990 m. katedrai vadova­ vęs A. Klibavičius daug dėmesio sky­ rė naujausioms kompiuterių progra­ moms, skirtoms mokymosi tikslams.

1997 m. katedrai pradėjus vado­ vauti prof. M. Burinskienei, ypač išsi­ plėtė mokslinių interesų sritys. Moksli­ niai ir užsakomieji darbai buvo atlieka­ mi tokiose pagrindinės kryptyse: Mies­ tų susisiekimo sistemų ir inžinerinės infrastruktūros planavimas; Teritorijų planavimas ir jų dokumentų rengimas.

Profesorės M. Burinskienės vado­ vaujami darbuotojai rengė miestų inf­ rastruktūros studijas, specialiuosius susisiekimo sistemos, viešojo trans­ porto plėtojimo planus ir eismo opti­ mizavimo schemas Vilniuje, Šiauliuo­ se, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolė­ je, Utenoje ir kt. Kartu su katedros ir TPMI darbuotojais parengta daugiau nei trisdešimt miestų ir rajonų bend­ rųjų planų.

Katedros dėstytojai miestų su­ sisiekimo sistemos plėtros proce­ se vertina gatvių tinklo, visuomeni­ nio transporto, biotransporto perspek­ tyvas sparčios automobilizacijos są­ lygomis, naudoja naujas technologi­ jas. Įvertinamos teritorijų planavimo ir strateginių planų są­sajos.

Jubiliejai

2004 m. Lietuvai įstojus į ES, ypač išsiplėtė VGTU Miestų statybos kate­ dros mokslinė veikla, vykdoma pa­ gal Europos Sąjungos mokslines kryp­ tis. Katedra savo darbais išsiskiria iš ki­ tų kompleksiniu miestų problemų ver­ tinimu, pasiūlymai pagrindžiami re­ miantis subalansuotos plėtros princi­ pais, daugiakriterinės analizės metodų taikymas įgalina modeliuoti ir prog­no­ zuoti transporto eismą miestuose.

VGTU Miestų statybos katedra per savo penkių dešimtmečių veiklos laikotarpį (1965–2015) parengė dau­

giau kaip 2700 specialistų – bakalau­ rų, inžinierių, magistrų, kuriuos gali­ ma sutikti dirbančius ne tik Lietuvos didžiuosiuose miestuose, rajonų cen­ truose, bet ir užsienyje: JAV, Vokietijo­ je, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje ir kitose šalyse.

Paminėtinos organizacijos, ku­ riose katedros absolventai eina vado­ vaujamas ir svarbias pareigas. Tai ben­ drovės „Hanner“, „Kortas“, „Giedra“, „Vilpra“, „Hnit Baltic“, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ ir „Vilniaus planas“.

Miestų statybos specialybės absol­ ventai sėkmingai dirba vadovais ir gi­ miningos kelių šakos įmonėse ir bend­ rovėse – Lietuvos automobilių kelių di­ rekcijoje, Transporto investicijų direk­ cijoje, VĮ „Vilniaus regiono keliai“, VĮ „Telšių regiono keliai“, UAB „Fegda“, UAB „Alkesta“, UAB „Ukmergės ke­ liai“, AB „Kauno tiltai“, UAB „Gat­vių statyba“, UAB „Kel­vista“.

Dr. Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė VGTU Miestų statybos ­katedros docentė

The Department of Urban Engineering Celebrates 50-Year Anniversary

By R. Ušpalytė-Vitkūnienė A jubilee of 50 years of the Department of Urban Engineering of Vilnius Gediminas Technical University was held on 2 October 2015 in Vilnius City Hall. A celebration was attended by the graduates of 48 crops, the former and present lectures, management of the University and the Department of Urban Engineering. An exhibition was held in the lobby of the City Hall which presented textbooks, educational books, monographs and other publications issued by the department, photo-albums of the department‘s history.

The Department of Urban Engineering was established on 1 September 1965 in Vilnius Branch of Kaunas Polytechnic Institute (KPI).

The first crop consisting of 13 urban engineers graduated from the Vilnius Branch of KPI in December 1967.

The department was first headed by Prof. Dr. Eng. Vaclovas Vytautas Šeštokas. Professor V. Šeštokas was the first in Lithuania to solve the issues of urban engineering in a complex way.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

83

Jubiliejai

Metai, pašvęsti studentams ir kelininkų leidiniams

VGTU Miestų statybos katedros 50-mečio šventėje asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas R. Gradauskas už gerą ir kūrybingą bendradarbiavimą 70-mečio proga apdovanojo docentą dr. G. M. Paliulį „Kelininko aukso ženklu“.

Gražvydas Mykolas Paliulis gi­ mė 1945 m. rugsėjo 7 d. Vilniuje. Bai­ gęs Vilniaus 16-ąją vidurinę mokyklą, 1963 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialą. Pasirinko pers­ pektyvią miestų statybos specialybę.

1968 m. baigęs studijas, gavo inžinie­ riaus statybininko diplomą. Tais pačiais metais įstojo į aspirantūrą Miestų staty­ bos katedroje (mokslinio darbo vado­ vas – V. V. Šeštokas). 1973 m. ­VISI ap­ gynė technikos mokslų kandidato (dak­ taro) disertaciją tema „Senamiesčių vai­ dmens tyrimai miestų gatvių-kelių ir transporto sistemoje (Lietuvos miestų pavyzdžiu)“ ir pradėjo savo pedagogi­ nę veiklą Miestų statybos katedroje vyr. dėstytoju.

Nuo 1976 m. iki šiol G. M. Paliu­ lis dirba docentu. Dėsto eismo organi­ zavimą ir saugumą, miestų transpor­

84 2015/2

LIETUVOS KELIAI

tą, miestų planavimą ir transporto stati­ nius, miestų ir susisiekimo infrastruktū­ rą. Mokslinių tyrimų sritys: miestų vie­ šasis transportas, eismo organizavimas ir saugumas, transporto sistemų plana­ vimas.

G. M. Paliulis vadovavo arba ren­ gė kartu su katedros mokslininkais su­ sisiekimo sistemos specialiuosius pla­ nus, viešojo transporto plėtojimo studi­ jas, eismo organizavimo projektus Vil­ niuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Nerin­ goje ir kitur. 2004–2015 m. parengė per dvidešimt Lietuvos miestų rajonų terito­ rijų bendrųjų planų, susisiekimo siste­ mos dalių.

2011–2013 m. dirbdamas staty­ bos techninių reglamentų, statybos tai­ syklių ir normų rengimo grupėje, paren­ gė: „Miestų gatvių projektavimas. Sta­

tybos taisyklės“ (2004); STR „Gatvės.

Bendrieji reikalavimai“ (2011); „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ (2014); STR „­Gyvenamosios paskirties (įvairių socia­ linių grupių asmenims) pastatai“ (2014); „­Urbanizuotų teritorijų susisiekimo sis­ temų planavimo normos“ (2014).

G. M. Paliulis yra mokomųjų kny­ gų „Eismo inžinerija“ (2007) autorius ir „Miestų viešasis transportas“ (2009) bendraautoris. Su bendraautoriais pa­ rengė vadovėlius „Miesto tvarka“ (2003, 2011), „Urbanistika: procesai, proble­ mos, planavimas, plėtra“ (2013), mono­ grafiją „Lietuvos miestų susisiekimo sis­ temos. Klaipėda“ (2006); leidinį „Miestų statybos katedra 1965–2015“.

1998 m. asociacijos „Lietuvos ke­ liai“ prezidento J. Biržiškio iniciaty­ va buvo nutarta leisti periodinį leidinį – žurnalą „Lietuvos keliai“. G. M. Paliu­ lis, eidamas žurnalo atsakingojo sekre­ toriaus pareigas, per 18 metų parengė ir išleido 35 numerius.

Parengtos ir išleistos knygos „Šiau­ lių plentas – 40“, „Utenos regiono ke­ liai“, „Alytaus regiono keliai“, fotoalbu­ mas „Vaizdingi Lietuvos keliai“, „Prisi­ minimuose mes jauni“, leidiniai „Vil­ niaus–Kauno magistralei – 40 metų“, „Auto­magistralei Kaunas–Klaipėda – 20“, „Asociacijos „Lietuvos keliai“ įmo­ nių darbai“, „Kelių priežiūros valstybės įmonių 20-metis“ ir kt. Tai beveik dviejų dešimtmečių G. M. Paliulio, kaip suda­ rytojo ir redaktoriaus, darbo nuopelnas.

Didžiausi G. M. Paliulio, kaip auto­ riaus ir sudarytojo, pastarųjų metų dar­ bai yra kartu su bendraautoriais pareng­ tos knygos „Žvilgsnis į Lietuvos kelių is­ toriją“ (2013) ir „Lietuvos kelių muzie­ jus“ (2015). Aktyviai prisidėjo rengiant įvairius LAKD, kelių priežiūros regioni­ nių valstybės įmonių ir asociacijos „Lie­ tuvos keliai“ leidinius.

G. M. Paliulis, beveik du dešimt­ mečius aktyviai dalyvaudamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir asocia­ cijos „Lietuvos keliai“ veikloje, nušvies­ damas svarbiausius kelininkų darbo re­ zultatus, problemas ir iššūkius žurna­ le „Lietuvos keliai“ ir kituose leidiniuo­ se, tapo tarsi Lietuvos kelininkų metraš­ tininku.

Doc. dr. Virgaudas Puodžiukas VGTU Kelių katedros vedėjas

KRONIKA

„Gedimino dienos“ VGTU

Jaunieji kelininkai užsiėmė švietėjiška veikla eismo saugumo srityje: Palangos autolenktynėse mokė vaikus ir per „Gedimino dienase“ studentams demonstravo saugaus eismo priemones.

2

015 m. liepos 16–18 d. Palan­ goje vykusiose „Eneos 1000 km“ lenktynėse klubas „Kele­ lis“ tradiciškai pagelbėjo Lietu­ vos automobilių kelių direkcijos orga­ nizuojamoje saugaus eismo klasėje.

Jos metu vaikus mokėme saugaus eis­ mo taisyklių, pasakojome apie atšvaitų svarbą, mokėme svarbiausių kelio žen­ klų ir šviesoforo signalų. Mažieji, sė­ kmingai atlikę užduotis, buvo apdova­ noti atšvaitais ir knygutėmis.

Prasidėjus mokslo metams, Vil­ niaus Gedimino technikos universiteto

studentų atstovybė tradiciškai surengė „Gedimino dienas“, kuriose jau dauge­ lį metų iš eilės nepraleidžiame progos sudalyvauti ir mes.

Didžiausio dėmesio sulaukė mū­ sų klubo įrenginiai: diržų poreikio si­ muliacinės priemonės, vikšrinis ekska­ vatorius ir žirklinis keltuvas. Kol vieni laukė eilėje, norėdami įsitikinti saugos diržų svarba, kiti tuo metu galėjo pa­ sikelti į 15 m aukštį ir apsižvalgyti po šiai šventei įkurtą „Gedimino“ miestelį.

O tie, kurie išbandė visas pramo­ gas, turėjo puikią galimybę pasisup­ ti sūpynėse, prikabintose ant vikšri­ nio ekskavatoriaus. Kad suptis ir žval­ gytis, pasikėlus keltuvu, nebūtų nuo­ bodu, norintieji galėjo nusifotografuo­ ti, o pasidalinę nuotrauką socialiniuo­ se tinkluose, turėjo progą laimėti kelio­ nę į Rygą.

Dar vienas renginys, kurį organi­ zavome – Pasaulinės žuvusiesiems ke­ lyje atminti dienos minėjimas. Trečias lapkričio sekmadienis yra paskelbtas žuvusiųjų keliuose atminimo diena. Šiais metais ši diena buvo lapkričio 15oji. Norėdami atkreipti visuomenės dė­ mesį, Katedros aikštėje įrengėme švie­

sos instaliaciją žuvusiesiems per eismo įvykius pagerbti.

Per paskutinius 5 metus dėl nelai­ mingų eismo įvykių Lietuvos keliuo­ se užgeso daugiau nei 1 500 žmonių gyvybės. Todėl buvo nuspręsta įrengti 1 557 lempučių instaliaciją ant Kated­ ros aikštėje esančio medžio, kuri sim­ bolizavo eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių. Instaliacija susidomėjo dauge­ lis praeivių. Taigi turėjome progą jiems trumpai pristatyti eismo įvykių statisti­ ką, paskatinti saugiai elgtis keliuose, priminėme apie atšvaitų svarbą pėstie­ siems ir atminimui įteikėme specialiai šiai akcijai pagamintus lipdukus ir at­ švaitus.

Per šį pusmetį mums teko bendra­ darbiauti su nemažai įmonių ir žmo­ nių. Be Jūsų geranoriškumo ir pagal­ bos nebūtume galėję nuveikti šių šau­ nių darbų!

Ignas Vasiliauskas Jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ prezidentas

2015/2 LIETUVOS KELIAI

85

Jubiliejai

Veteranų klubo jubiliejinis sambūris

Veteranų klubo 15-metis 2015 m. kelininkai veteranai sulau­ kė savo klubo „Kelininkas“ įkūrimo 15 metų jubiliejaus. Šventė lapkričio 24 d. tradiciškai įvyko VĮ „Problematika“ pa­ talpose. Tai progai buvo išleistas speci­ alus leidinys – „Kelininkų veteranų klu­ bo „Kelininkas“ penkiolikmetės veiklos metraštis“.

2000 m. į iš­kil­min­gą tarp­tau­ti­nės reikš­mės ke­lio „Via Bal­ti­ca“ nau­jo ruo­žo Ma­ri­jam­po­lė–Mau­ru­čiai ati­da­ry­mą bu­ vo pa­kvies­ti ke­li­nin­kai ve­te­ra­nai. Tuo­met ini­cia­ty­vi­nė vy­res­nio­sios kar­tos ke­li­nin­ kų at­sto­vų gru­pė nu­ta­rė įsteig­ti ke­li­nin­kų ve­te­ra­nų klu­bą. Bu­vo iš­rink­ta klu­bo ta­ry­ ba ir prezidentas – H. Jackevičius.

2000 m. gruo­džio 22 d. iš­plės­ti­ nia­me Ke­li­nin­kų ve­te­ra­nų klu­bo ta­ry­ bos po­sė­dy­je bu­vo su­tar­ta klu­bui su­teik­ ti „Ke­li­nin­ko“ var­dą. Nuspręsta, kad klu­ bas ­vei­ks per aso­cia­ci­jos „Lie­tu­vos ke­ liai“ ad­mi­nist­ra­ci­ją, tai yra jos su­dė­ty­je. Šioms nuo­sta­toms pri­ta­rė ir aso­cia­ci­jos Ta­ry­ba. Iš­klau­sius ir ap­svars­čius įvai­rius pa­siū­ly­mus, pri­tar­ta ir ke­li­nin­kų ve­te­ra­nų klu­bo „Ke­li­nin­kas“ įsta­tų pro­jek­tui.

Aso­cia­ci­jos „Lie­tu­vos ke­liai“ na­ rių su­si­rin­ki­mui pri­ta­rus įsta­tams ir juos

86 2015/2

LIETUVOS KELIAI

nu­sta­ty­ta tvar­ka įre­gist­ra­vus, įsta­tai ta­po pa­grin­di­niu mū­sų klu­bo veik­los do­ku­­­ mentu.

Senjorai savo klube yra numatę vie­ nyti 9 šalies zonų veteranus konkretiems sumanymams įgyvendinti, padėti buvu­ siems ilgamečiams darbuotojams pen­ sininkams neprarasti tarpusavio ryšių ir ryšio su buvusiomis darbovietėmis, eks­ kursijoms į lankytinas vietas ir muziejus organizuoti, susipažinti su dabartinių ke­ lininkų įmonių, organizacijų darbais, pa­ siekimais, memuarinio pobūdžio leidi­ niams–almanachams leisti, kad jų atlikti darbai nenueitų užmarštin, ir pan.

Išvyka į „Lietuvos Veneciją“ Jubiliejinių 2015 metų liepos 23 d. buvo organizuota pažintinė kelionė į Pamario kraštą. Vykome 50 vietų grei­ taeigiu laivu „Šarūnas“ maršrutu Mini­ jos (Mingės) kaimas–Uostadvaris–Rus­ nės tiltas–Minijos kaimas. Buvo planuo­ tas šiek tiek ilgesnis maršrutas plaukiant Nemuno delta, Kuršių mariomis su gali­ mais sustojimais Ventės rage, Rusnės sa­ loje, Nidoje. Tačiau gana stipriai lijo, to­ dėl nuplaukėme iki Ventės rago ir, pada­ rę gerą lanką Kuršių mariomis, Nemu­

no delta pasiekėme Uostadvarį. Iš Uos­ tadvario aukštyn Nemunu nuplaukėme iki Rusnės tilto.

Pasigrožėję pastatytu į Rusnės salą tiltu, grįžome į Mingės kaimą.

Apie Mingės gyvenvietę, kur įsikū­ ręs senasis etnografinis kaimas, nedide­ lis uostas, internete rašoma (ir tuo mes, kelininkai, įsitikinome), kad netoli triukš­ mingos Palangos, šurmuliuojančios Ni­ dos, šalia Nemuno žiočių yra nuosta­ baus grožio kaimas Minija, dėl savo uni­ kalaus kraštovaizdžio dar vadinamas „Lietuviškąja Venecija“. Tai senas žve­ jų kaimas, per kurio vidurį teka Mini­ jos upė. Tiltų nėra. Norint patekti į kitą kaimo pusę, tenka keltis vandeniu arba daryti bene dešimties kilometrų lanks­ tą sausuma. Kaimo pavadinimas mini­ mas nuo XIV a. vidurio ir kilęs nuo Mini­ jos upės pavadinimo. Pagal senųjų kapų užrašus galima spręsti, kad anksčiau kai­ mas buvo vadinamas Mine arba Minge.

Pastarasis pavadinimas populiarus ir mū­ sų dienomis. Šiandien Minija – žvejų ir ramaus poilsio mėgėjų rojus.

Tolimiausias mūsų kelionės taškas buvo Uostadvaris, kuriame, nustojus ly­ ti, susipažinome su šio uosto aplinka, li­

KRONIKA pome į senovinį švyturį, lankėmės vie­ tiniame muziejuje.

Uostadvaris – kaimelis Šilutės ra­ jono savivaldybėje, Rusnės saloje, kai­ riajame Atmatos upės krante, beveik 8 km nutolęs į šiaurės vakarus nuo Rus­ nės miestelio. Priklauso Nemuno del­ tos regio­niniam parkui. Navigacijos metu Uostadvario uostą kasmet aplan­ ko šimtai jachtų.

Uostadvario švyturys kadaise bu­ vo labai svarbus pro šalį plaukian­ tiems upeiviams. Jis puikiai išsilaikė iki šių dienų, tačiau jau nebeveikia. Tai – technikos istorijos paminklas. Nors na­ vigacijai nebenaudojamas (laikui bė­ gant, nuo Kuršių marių nutolo apie 2 km), tačiau puikiai tarnauja kaip Rus­ nės ir Minijos apylinkių apžvalgos aikš­ telė, džiuginanti vasarą plūstančius tu­ ristus. Gerai įsižiūrėjus, galima pamaty­ ti ir kraštelį Nidos kopų.

Uostadvarį garsina ir daugiau nei prieš šimtą metų, 1907 m., ant Vilkinės upės pastatyta vandens kėlimo stotis – garo turbina, susiurbianti pievų van­ dens perteklių ir nuleidžianti jį Nemu­ no upės link. Tai pirmasis tokios pa­ skirties statinys Lietuvoje. Ši vandens kėlimo stotis yra ne tik technikos istori­ jos paminklas, bet ir vertinga architek­ tūros požiūriu.

Statinys yra puikiai išsilaikęs regio­ ninės istorijos architektūros ano laiko statybos technikos pavyzdys. Sovie­ tmečiu buvo pastatyta nauja vandens kėlimo stotis. Deja, ji buvo sukonst­ ruota negalvojant apie žalą gamtai, o senoji stotis buvo ekologiška. Dabar ši stotis yra Šilutės polderių muziejus, ku­ riame galima sužinoti, kaip nuo seno kovota su vandens pertekliumi.

UAB „Šilutės automobilių keliai“ direktorius Almutas Dumašius detaliai papasakojo apie čia įrengtus polderius ir jų reikšmę gyventojams.

Pasveikinome klubo „Kelininkas“ tarybos narį V. Narbutą 75-ojo gimta­ dienio proga. Puikią sveikinimo kalbą ta proga pasakė vyriausias klubo senjo­ ras Jonas Radzevičius, buvęs ilgametis UAB „Lietkelprojektas“ direktorius.

Pavakary pilni įspūdžių senjorai susėdo į savo transporto priemones ir vėl išsiskirstė po visą Lietuvą.

Inž. Antanas Žlibinas Klubo „Kelininkas“ tarybos pirmininkas Dr. Aleksandras Rimkevičius

Jonas Jakaitis 1948–2015

Jonas Jakaitis gimė 1948 m. rugpjū­ čio 25 d. Česonyse, Ukmergės rajone.

1954 m. pradėjo lankyti Kuršių pradi­ nę mokyklą, vėliau mokėsi Siesikų vidu­ rinėje mokykloje. 1965 m. įstojo į Kau­ no politechnikos instituto Santechnikos fakulteto Kelių skyrių, kur studijavo ke­ lių projektavimą ir tiesimą. Gamybinę praktiką atliko Vilniaus II tiltų statybos valdyboje.

1969 m. KPI Kelių katedra bu­ vo perkelta į tuometį Vilniaus inžineri­ nį statybos institutą, ir penktakursis J. Ja­ kaitis persikėlė studijuoti į šalies sostinę.

1971 m. baigė studijas, apgynęs diplo­ minį projektą „Gelžbetoninis tiltas per Šventąją Ukmergėje. J. Jakaitis buvo pa­ skirtas į Miestų statybos projektavimo institutą Vilniuje.

Panevėžio KSV-5 viršininkui Algi­ mantui Butkūnui pasiūlius darbų vykdy­ tojo vietą, J. Jakaitis išėjo iš Miestų staty­ bos projektavimo instituto.

Nuvykęs į įmonę KSV-5, J. Jakaitis dirbo kelyje Kaunas–Klaipėda, vėliau – tiltų statyboje. Po to Raseinių kelių sta­ tybos valdybos viršininkas J. Prėskienis pakvietė jį į Raseinius.

Užbaigus kelią Kaunas–Klaipėda, J. Jakaitis pradėjo kitus darbus. Dirbo ne tik Raseinių zonoje, vyko dirbti ir į Kė­ dainių pusę, Kelmę, Jurbarko, Šilalės ra­ jonus. Pirmuosius žingsnius tuo laikotar­ piu kartu žengė jauni specialistai R. Puo­ džiukas, R. Staikūnas, V. Speteliūnas. Su šia komanda J. Jakaitis dirbo petys į petį.

Raseiniuose J. Jakaitis dirbo 22-ejus me­ tus. Pareigos irgi keitėsi: dirbo gamybi­ nio skyriaus viršininku, vyriausiuoju in­ žinieriumi, direktoriumi. Teko jam dirb­ ti ir VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pa­ vaduotoju. Po to atvyko dirbti į Uteną, UAB „Aukštaitijos ­traktas“.

Išsinuomota iš valstybės įmonės

„Utenos regiono keliai“ Šilinės kaime esanti asfaltbetonio bazė ir gelžbetonio cechas – tokia buvo besikuriančios UAB „Aukštaitijos traktas“ veiklos pradžia.

Per septyniolika J. Jakaičio vadova­ vimo bendrovei metų buvo sukurta šiuo­ laikinius reikalavimus atitinkanti mate­ rialinė, techninė ir intelektualinė bazė.

UAB „Aukštaitijos traktas“ tapo asociaci­ jos „Lietuvos keliai“ nare. 2001 m. UAB „Aukštaitijos traktas“ įsiliejo į AB „Pane­ vėžio keliai“ įmonių ­grupę.

Utenoje įsikūrusios bendrovės veik­ los geografija apima visą Utenos ir šiau­ rinę Vilniaus regiono dalį. Atlikta nema­ žai darbų Kauno, Vilniaus, Uk­mer­gės miestuose.

Vadovaujant J. Jakaičiui, bendrovė­ je įdiegta ir nuo 2005 m. veikia koky­ bės vadybos sistema ISO 9001, o nuo 2009 m. – ISO 14001 ir BS ­OHSAS 18001.

Bendrovė savarankiškai ir kartu su AB „Panevėžio keliai“ grupės įmonėmis sėkmingai dalyvavo įgyvendinant gele­ žinkelio „­Rail Baltica“ europinės vėžės statybos projekte.

J. Jakaitis buvo apdovanotas LAKD III laipsnio garbės žvaigžde už nuo­ pelnus Lietuvos keliams ir asociaci­ jos „Lietuvos keliai“ Kelininko aukso ­ženklu.

Ilgametis UAB „Aukštaitijos traktas“ direktorius Jonas Jakaitis pastaraisiais metais dirbo kamuojamas sunkios li­ gos. Į užtarnautą poilsį jis pasitraukė tik 2015 m. rugsėjį, ir iki paskutinės dienos aktyviai domėjosi bendrovės gyvenimu.

Jono Jakaičio gyvybė užgeso 2015 m. lapkričio 12 d.

Jonas Jakaitis buvo nuoširdus, pil­ nas optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo.

Toks visada išliks bendradarbių ir drau­ gų atmintyje.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

87

UŽSIENYJE

Betonas – naujos galimybės

ar II a. pr. Kr. romėnai iš­ rado ir pirmą kartą pa­ naudojo betoną. Ma­ noma, kad ir antikos laikais egiptiečiai, grai­ kai ir romėnai dažnai nau­ dojo betoną, statydami savo pui­ kius monumentus ir kelius. Tačiau ro­ mėnų betonas, medžiaga, į kurios sudė­ tį įėjo kalkės ir pucolanas (vulkaninės dulkės, suteikiančios betonui stip­rumo ir atsparumo vandeniui), dingo kartu su imperijos žlugimu.

Tačiau betono gamybos ir naudoji­ mo technologijos, kuriomis buvo nau­ dojamasi antikos laikais, buvo pamirš­ tos net iki XVIII a. vidurio. 1795 m.

Džonui Smetonui (John Smeaton) vėl atradus betoną, jis atgavo savo istorinį populiarumą ir tapo statybose labiausiai pageidaujama medžiaga.

Džonas Smetonas (John Smeaton) sukūrė naują vandeniui atsparų puco­ laninį cementą, kurį panaudojo Edisto­ uno švyturio statyboje. Nuo XIX a. pra­ džios cementas jau buvo plačiai nau­ dojamas.

Tai buvo ir natūralus cementas, ir naujas, dirbtinis portlandcementis, ku­

88 2015/2

LIETUVOS KELIAI

rį išrado ir 1824 m. užpatentavo Jozefas Aspdinas. Cementas buvo plačiai nau­ dojamas mūro konstrukcijoms tinkuoti ir siūlėms įrengti, taip pat įrengiant ma­ syvius betono pamatus.

Prancūzijoje taip pat buvo vykdo­ mi eksperimentai su betonu. 1831 m. architektas Lebru pasiūlė statyti betoni­ nį tiltą per Agout upę, tačiau jo pasiū­ lymas pritarimo nesulaukė. Nepaisant to, jau nuo XIX a. antros pusės Europo­ je ir Amerikoje buvo pradėti statyti ma­ syvūs tiltai iš betono (dirbtinio akmens), kurie buvo konstruojami kaip tradiciniai skliautiniai tiltai. Pirmasis didelis tokio tipo statinys buvo geležinkelio viadu­ kas Didžiojoje Britanijoje, Invernešyre, baigtas 1898 m. Vizualiai nuo senesnių viadukų jis skyrėsi tik tuo, kad jo kons­ trukcijų medžiaga nebuvo užmaskuota jokiomis apdailos plokštėmis.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios pradėta stiprinti betoną, buvo noras gauti kompozitinę medžiagą, jungian­ čią savyje betono atsparumą gniuždy­ mui ir plieno atsparumą tempimui. Ar­ matūros strypai yra priemonė, padedan­ ti sustiprinti betono atsparumą tempi­ mui. XIX a. pirmoje pusėje toks betono

stiprinimo būdas buvo retas. Tomas Tel­ fordas panaudojo geležines traukes tilto per Menai upę betoniniuose ramtuose, daugybė kitų inžinierių eksperimentavo su betoniniais pakloto elementais, netgi su laivų korpusais. Gelžbetoninių kons­ trukcijų galimybių atradėju yra laiko­ mas prancūzų sodininkas Josefas Mon­ jė (Joseph Monier). 1867 m. jis gavo pa­ tentą gaminti vazonus iš cemento skie­ dinio, sustiprinto plieniniu tinkleliu. Po to pasirodė kiti patentai – pirmas gele­ žinkelio pabėgiams, po to įvairiems sta­ tybiniams elementams, taip pat ir tiltų.

1875 m. Monjė pastatė 16 m ilgio tarp­ atramio arką.

Jungtinėse Amerikos Valstijo­ se varžtų gamintojas Viljamas Vardas (­William Ward) visiškai savarankiškai eksperimentavo su į betoną panardinto­ mis metalinėmis konstrukcijomis, o tei­ sininkas ir inžinierius viename asmeny­ je Tadeusas Haijatas (Thaddeus Hyatt) analizavo įtempimus gelžbetoninėje si­ joje.

Vienos gyventojas Jozefas Melanas (Joseph Melan) taip pat moksliškai iša­ nalizavo arkinio tilto konstrukcijos lai­ komąją galią. Jis suprojektavo ir pastatė keletą objektų, kur metalines arkas pa­ naudojo kaip klojinius ir armavimą be­ toniniams tiltams.

Ir Vardas, ir Haijatas suprato, kad bet kokio skerspjūvio sijas veikiančios pastovios ir laikinos apkrovos bei nuo­ savas svoris apatinę sijos dalį tempia, o viršutinę – gniuždo. Taigi buvo nuspręs­ ta, kad pagrindinis sijos armavimas tu­ ri būti sijos skerspjūvio apatinėje daly­ je, ten, kur jis labiausiai reikalingas. At­ rodo, kad pirmasis šią idėją panaudojo Haijatas. Jis išrado T formos sijas – prie betoninės plokštės apačios buvo pritvir­ tintos plokščios ketinės juostos.

UŽSIENYJE Praktiškai gelžbetonį tiltų konstruk­ cijoms plačiai pradėjo naudoti Fran­ sua Henebikas (François Hennebi que) Prancūzijoje ir G. A. Veisas (Wayss) Vo­ kietijoje. 1880 m. Henebikas iš esmės ištyrinėjo tėjines sijas, pakeitė ketumi, o armatūros strypus ties atramomis užlen­ kė į viršų. Jis elgėsi panašiai kaip ir Hai­ jatas savo ankstesniuose tyrimuose. Tuo pat metu Veisas nupirko iš Monjė pa­ tentą Vokietijai. Iki XIX a. pabaigos fir­ ma „Wayss&Freitag“ pastatė daug gelž­ betoninių arkinių tiltų, kai kurių tarpat­ ramių ilgis viršijo 30 m. Savo konstruk­ cijomis jie imitavo mūrinius tiltus.

Gelžbetonio šalininkai visada pa­ brėžė jo atsparumą ugniai, taip pat ir tai, kad medžiagos nereikia konservuo­ ti. Pagrindinė problema buvo betone at­ sirandantys plyšiai ar lūžtantys kons­ trukcijų gabalai – atsidengdavo armavi­ mas, prasidėdavo armatūros korozija.

1892 m. Henebikas įgijo paten­ tus savo sprendiniams. Turėdamas daug agentų, sulaukė užsakymų, kurie leido projektus paversti realiomis konstrukci­ jomis. Iki amžiaus pabaigos buvo pasta­ tyta apie 3000 gelžbetoninių konstruk­ cijų, tarp jų apie 100 tiltų. Žinomiau­

sias Henebiko objektas – 1899 m. per Vienne upę Prancūzijoje pastatytas til­ tas (Pont de Chatellerault). Tai buvo trijų tarpatramių (30 m + 50 m + 30 m) arki­ nis tiltas. Arkų pakyla – tik 1:10, todėl arkos buvo neįprastai plokščios. Tačiau labiausiai vertas dėmesio arkos storis – aukščiausiame arkos taške jis sudaro tik vieną šimtąją tarpatramio ilgio.

Metais anksčiau šveicarų inžinie­ rius Robertas Mailartas, prieš tai dirbęs Henebiko asistentu, pastatė savo pir­ mąjį tiltą. Tai buvo nedidelis arkinis til­ tas Ciūricho mieste. Šis gelžbetoninis tiltas jau buvo laikomas meno kūriniu savo srityje. Nors buvo padengtas ap­ dailos plokštėmis ir gausiai papuoštas, iš tiesų tai yra grakšti betoninė trišarny­ rė arka.

Betono panaudojimas ypač iš­augo po 1927 m., kai prancūzų inžinierius Eugenijus Freisinė (Eugene Freyssinet) išrado iš anksto įtemptą betoną. Freisinė sugalvojo suspausti betoną, dar prieš jį pradedant naudoti, dėl ko betonas taptų lankstesnis ir atsparus plyšiams. Iš anks­ to įtemptas betonas daromas apibeto­ nuojant iš anksto įtemptus plieninius ly­ nus. Kai betonas išdžiūsta ir sustiprėja,

lynų susispaudimas sustiprina betoną ir suteikia jam ilgaamžiškumo.

Iš anksto įtempto betono atradimas sukėlė tikrą revoliuciją. Naudojant nau­ jąją technologiją, buvo galima statyti daug ilgesnius tiltus. Skirtingai nei ben­ draamžės metalinės konstrukcijos, nau­ jos konstrukcijos nėra linkusios rūdy­ ti, jos laiko sunkias dinamines apkrovas visu tilto pločiu, o projektuojant galima būti labai kūrybiškam.

Betonas, patikimumo ir modernu­ mo simbolis, išplėtė tiltų statybos gali­ mybes: leido statyti ilgaamžius statinius, kurie, galbūt, amžiams taps kraštovaiz­ džio ženklu.

San Diego – Koronado tiltas Iškilmingas San Diego–Koronado tilto (vietinių paprastai vadinamo Ko­ ronado tiltu) atidarymas įvyko 1969 m. rugpjūčio 3 d. Tilto statyba vyko 1967– 1969 m. Jis buvo atidarytas San Diego miesto 200-ųjų įkūrimo metinių proga. Šį tiltą lydėjo didelė sėkmė – 1970 m.

Amerikos metalinių konstrukcijų ins­ titutas sveikino architektą Robertą Mo­ šerį (Robert Mosher), gavusį Gražiausio tilto apdovanojimą už šio tilto elegan­

San Diego – Koronado tiltas

2015/2 LIETUVOS KELIAI

89

UŽSIENYJE

Vasco da Gama tiltas

tišką ir paprastą projektą. Tiltas, nuties­ tas virš San Diego įlankos, jungia Koro­ nado salas su žemynu. Jo ilgis yra 3004 m, ilgiausias tarpatramis – 573 m ilgio.

Tilto perdanga kompozitinė – iš anksto įtemptas betonas ir plienas. Bendra sta­ tybos kaina buvo 50 milijonų dolerių, bet jo pritaikymas žemės drebėjimams atlaikyti kainavo dar 70–150 milijonų.

Iš pradžių tiltas buvo skirtas išimtinai tik motorinėms transporto priemonėms, o nuo 2008 m. tiltu vieną kartą per me­ tus suteikta teisė pasinaudoti ir dvirati­ ninkams.

Vasco da Gama tiltas Vasco da Gama tiltas arba, tiksliau sakant, viadukas pavadintas pirmojo eu­ ropiečio, kuris vandens keliu pro Ge­ rosios Vilties rago iškišulį pasiekė Indi­ ją, garbei. Virš Tago upės nutiestas gelž­ betoninis vantinis tiltas yra ilgiausias Eu­ ropoje ir devintas tarp ilgiausių pasau­ lyje. 1995–1998 m. statytas tiltas yra 17 185 m ilgio, o ilgiausias tarpatra­ mis – 824 m ilgio. Architekto Šarlio La­ vinjo (Charles Lavigne) statinys turi tar­ nauti 120 metų, atlaikydamas didelius vėjus ir žemės drebėjimus. Tilto pama­

90 2015/2

LIETUVOS KELIAI

tų apačia yra 95 m žemiau jūros lygio.

Dėl neįtikėtino tilto ilgio, norėdami tei­ singai išdėstyti atramas ir sukurti pasto­ vią konstrukciją, architektai ir inžinieriai skaičiavimuose turėjo įvesti Žemės krei­ vumą. Tuo paaiškinamas tilto vingis.

Tiltas buvo baigtas prieš pat pa­ saulinę parodą „EXPO 98“, pažymint Vasco da Gama atvykimo į Indiją 500 metų sukaktį.

Sai Van tiltas Makao, Kinijoje 2004 m. gruodžio mėnesį Ma­ kao mieste (Kinijoje) šalia vantinio vie­

Sai Van tiltas Kinijoje

no pakloto tilto buvo atidarytas ne­ įprastas dviejų paklotų betoninis vanti­ nis Sai Van tiltas. Jo statyba truko 2 me­ tus (2002–2004). Antrasis Sai Van til­ to paklotas yra pridėtas siekiant, kad til­ tas atlaikytų dažnai šiame regione siau­ čiančius taifūnus. Šiuo paklotu ateityje planuojama nutiesti geležinkelio liniją.

Esant išskirtinai blogam orui, kiti du til­ tai tarp Taipos salos ir Makao iškyšulio yra uždaromi dėl jų nesaugumo. Tada Sai Van tiltas lieka vienintele perkėla.

Tiltas yra didžiulė pramoga turistams – moderni 2200 m ilgio tilto konstrukcija

UŽSIENYJE

Normandijos tiltas

(ilgiausias tarpatramis – 180 m, o kiti – 60 m ilgio) ir 85 m aukščio pilonas žavi ir kelia pasitikėjimą.

Normandijos tiltas Kai 1995 m. sausio mėnesį buvo atidarytas šešerius metus statytas Nor­ mandijos tiltas, jis buvo ne tik ilgiau­ sias betoninis vantinis tiltas pasaulyje, bet ir su ilgiausiu visų tipų tiltų tarpatra­ miu – net 856 m. Bendras tilto ilgis bu­ vo 2143 m, pilono aukštis – 203 m. Il­ giausio tarpatramio rekordas buvo su­ muštas 1999 m., atidarius Tatara tiltą Ja­

ponijoje, o ilgiausio vantinio tilto titulas prarastas 2004 m., pastačius Rio-Antirrio tiltą Graikijoje.

Normandijos tiltas, nutiestas per Senos upės žiotis, jungia Havro uostą ir Honfleur‘o miestą.

Tilto architektai Šarlis Lavinjo (Charles Lavigne), Fransua Dojelis (François Doyelle) ir Alenas Montua (Alain Montois) suprojektavo aštuonių juostų til­ to paklotą – keturios juostos skirtos au­ tomobilių eismui, dvi – dviratininkams ir dvi – pėstiesiems. Tiltas tapo traukos punktu šį regioną lankantiems turistams.

Milo viadukas 2004 m. buvo baigtas architek­ to Normano Fosterio (Norman Foster) kūrinys – Milo viadukas, perke­ liantis per Tarno upės slėnį. Jo ilgis – 2 460 m, o maksimalus aukštis – 343 m.

Tikras technologinio išradingumo pa­ vyzdys XXI a., „Pont du Gard‘as“, yra aukščiausias automobilių tiltas pasauly­ je, aukštesnis net už Eifelio bokštą. Už­ baigus šį viaduką, buvo pasiekta keletas pasaulio rekordų: jo pilonai buvo aukš­ čiausi pasaulyje (245 ir 241 m aukščio), aukščiausia tilto atrama (343 m) ir aukš­

Milo viadukas

2015/2 LIETUVOS KELIAI

91

UŽSIENYJE

Leonardo P. Zakimo tiltas

čiausiai esantis paklotas (270 m aukšty­ je virš Tarno upės). Tik Karališkojo tar­ peklio tilto Kolorado valstijoje paklotas, įrengtas 323 m aukštyje virš Arkanzaso upės, lenkia Milo viaduką, bet šiuo me­ tu tiltas jau uždarytas.

Nors nuo viaduko atidarymo praėjo nemažai metų, jis išlieka turistų labiau­ siai lankomu objektu šiame re­gio­ne.

Milo viadukas pralenkė savo, kaip ke­ lio elemento, sąvoką – į jį žiūrima kaip į Prancūzijos paminklą.

Bloukranso tiltas Gamtos slėnyje, Pietų Afrikoje

92 2015/2

LIETUVOS KELIAI

Leonardo P. Zakimo Bunkerio kalvos atminimo tiltas Įdomus šio tilto pavadinimas suda­ rytas iš dviejų dalių. Leonardas P. Zaki­ mas (Leonard P. Zakim) – Bostone gy­ venęs pilietinių žmogaus teisių gynimo aktyvistas, teigęs, kad „svarbu tiesti til­ tus tarp žmonių“.

Dauguma Bostono gyventojų, kal­ bėdami apie šį tiltą, vadina jį Zakimo vardu, o kaimyninio Čarlstouno gyven­ tojai, kurio apylinkėse Amerikos pilieti­ nio karo metu 1775 m. įvyko Bunkerio kalvos mūšis, vadina jį Bunkerio kalvos

tiltu, taip paaiškindami jo dvigubą pa­ vadinimą.

Tiltą statė 1977–2002 m., atida­ rė 2003 m. Tai hibridinis betoninis-plie­ ninis vantinis tiltas, kurio bendras il­ gis yra 436,5 m, ilgiausias tarpatramis – 227 m, tilto plotis – 56,1 m. Jis pastaty­ tas per Čarl­zo upę, kuri dalina Bostono miestą, Čarlstouno aukštojo tilto vietoje.

2002 m. spalio 14 d. buvo atliktas tilto bandymas – tiltu pražygiavo 14 iš cir­ ko atvežtų dramblių. Taip buvo įrodyta, kad tiltas gali atlaikyti 56 tonas. Mūsų laikais toks bandymas yra greičiau šou

Lusitanijos tiltas

elementas, o prieš šimtmetį iš tiesų taip išbandydavo tiltus (pvz., Bruklino tiltas 1884 m. ir Edso tiltas 1874 m.).

Dauguma žmonių tiki, kad ir da­ bar tai yra tinkamas bandymas, nes gy­ vūnai instinktyviai įvertina konstrukcijos stiprumą. Jie neis, jeigu jaus, kad tai ne­ saugu.

Tilto autorius yra Kristijanas Menas (Christian Menn), o projektą įgyvendi­ no Migelis Rosalesas (Miguel Rosales) ir Deividas Gudjeras (David Goodyear).

Tai plačiausias pasaulyje tiltas. Nuo jo atidarymo 2003 m. yra viena iš Bostono įžymybių, populiari tarp turistų.

Bloukranso tiltas Gamtos slėnyje, Pietų Afrikoje Tai betoninis arkinis tiltas nutiestas Pietų Afrikos respublikoje per Bloukran­ so upę. Dėl tilto arkos, iškilusios virš upės 216 m, jis yra aukščiausias pasau­ lyje vieno tarpatramio arkinis tiltas. Til­ to bendras ilgis yra 451 m, ilgiausias ats­ tumas tarp atramų – 272 m. Tiltas pradė­ tas statyti 1980 m. vasario men., o baig­ tas statyti 1984 m. Dėl savo aukščio til­ tas populiarus tarp šokinėjančių su juos­ ta ekstremalaus sporto mė­gėjų.

Lusitanijos tiltas Meridos senamiestyje, Ispanijoje Ispanų architektas Santjagas Ka­ latrava (Santiago Calatrava) gavo užsa­ kymą suprojektuoti Lusitanijos tiltą, ku­ ris papildytų šalia esantį romėnų tiltą La Akabaza. Šis antikinis romėnų tiltas, liu­ dijantis Romos imperijos Ispanijoje ar­ chitektūros genialumą, tapo pėsčiųjų til­ tu, todėl naujasis tiltas buvo reikalingas transporto eismui.

Tiltas, esantis Meridoje, Pasauli­ niam kultūros paveldui priklausančiame mieste, pradėtas statyti 1988 m., baig­

tas 1991 m., atiduotas naudoti 1992 m.

Arkinis su kabamuoju paklotu tiltas pa­ statytas iš iš anksto įtempto ir papras­ to gelžbetonio. Jo ilgis – 465 m, ilgiau­ sias tarpatramis – 189 m. Tilto aukštis – 32 m. Savita tilto konstrukcija leidžia pėstiesiems pereiti centriniu taku že­ miau tilto arkos.

Parengė Gortenzija Pumputytė LAKD Tiltų skyriaus vedėjo pavaduotoja

Concrete – New Possibilities

By G. Pumputytė Already in the 2nd century BC the Romans invented concrete and used it for the first time.

However, the Romans’ concrete, material which contained lime and puzzolan (volcanic dust giving strength and water resistance to concrete), disappeared together with the dissolution of empire.

It seems that in Antiquity the Egyptians, Greeks and Romans frequently used concrete for building their remarkable monuments and roads. However, the technologies of concrete production and use which were used in ancient times were forgotten even until the middle of the 18th century. When in 1795 John Smeaton discovered concrete again it regained its historic popularity and became the most desirable material for construction works.

The use of concrete had especially grown after the year 1927 when the French engineer Eugene Freyssinet invented a prestressed concrete. This invention created a real revolution. Using a new technology it was possible to build longer bridges.

Concrete, being a symbol of reliability and modernity, has widened possibilities for bridge construction: enabled to build long-term structures which will probably become the mark of landscape for ages.

2015/2 LIETUVOS KELIAI

93

UŽSIENYJE

Studentų kelininkų olimpiada Baltarusijoje

2

015 mokslo metų pradžioje (rugsėjo 23–25 d.) Baltarusijo­ je, Minske, vyko 1-oji tarptauti­ nė aukštųjų mokyklų, rengiančių kelių srities specialistus, studentų olim­ piada. Tai Baltarusijos holdingo ben­ drovės „Belavtodor“ (rus. „Белавтодор“) bei darbuotojų ir specialistų kvalifika­ cijos kėlimo centro „Beldostroj“ (rus. „Белдорстрой“) bendradarbiavimo pro­ jektas, kuris suteikia unikalią galimy­ bę aukštųjų mokyklų studentams pade­ monstruoti savo inžinerines teorines ir praktines žinias, įgytas studijų metu.

Vilniaus Gedimino technikos uni­ versiteto (VGTU) studentai, studijuojan­ tys antrosios pakopos Civilinės inžineri­ jos studijų programos Kelių specializa­ ciją, šios olimpiados komandinėje įs­ kaitoje užėmė garbingą antrą vietą. Kar­ tu tai ir VGTU Kelių katedros pedagogi­ nio personalo (profesorių, docentų, asis­ tentų ir lektorių) darbo įvertinimas, ren­ giant kvalifikuotus, kūrybiškus ir socia­ liai aktyvius aukštos kvalifikacijos profe­ sionalius kelių inžinierius.

VGTU komandą sudarė Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros ma­ gistrantūros studijų studentai: pirmų­ jų metų magistrantai – Adolfas Kuz­ borski, Gvidas Stasytis, Mantas Kunčys (­Kmf-15 akademinė grupė) ir antrųjų metų magistrantai Dovydas Skrodenis ir Rūta Akučkaitė (Kmf-14 akademinė grupė). Grupės vadovė – Kelių katedros profesorė doc. dr. Daiva Žilionienė.

Pagal olimpiados taisykles dalyvau­ ti galėjo tik antrosios pakopos (magis­ trantūros studijų) studentai iš Europos Sąjungos šalių ir ketvirtojo bei penkto­ jo kursų dieninių studijų studentai iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių. Daugiau nei 60 dalyvių iš 9-ių aukštojo mokslo įstaigų savo inžine­

94 2015/2

LIETUVOS KELIAI

VGTU kelininkų ­komanda. Iš ­apačios į ­viršų: Mantas ­Kunčys, ­Rūta Akučkaitė, ­Gvidas ­Stasytis, ­Dovydas ­Skrodenis, ­Adolfas ­Kuzborski

rines teorines ir praktines žinias paro­ dė individualiose ir komandinėse įskai­ tose. Olimpinės užduotys buvo pateik­ tos ang­lų, rusų ir lenkų kalbomis. Euro­ pos Sąjungos šalių aukštojo mokslo įs­ taigoms atstovavo: Vilniaus Gedimi­ no technikos universitetas (Lietuva), Ry­ gos technikos universitetas (Latvija), Ta­ lino technologijos universitetas (Estija) ir Krokuvos politechnika (Lenkija). Ne­ priklausomų Valstybių Sandraugos šalių atstovai buvo penkios Baltarusijos aukš­ tosios mokyklos, t. y. Baltarusijos valsty­ binis technologijos universitetas, Balta­ rusijos nacionalinis technikos universi­ tetas, Bresto valstybinis technikos uni­ versitetas, Polocko valstybinis universi­ tetas ir Baltarusijos–Rusijos universitetas (Mogiliovas).

Olimpiada vyko dviem etapais. Per pirmąjį etapą (pirmąją olimpiados die­ ną) buvo sprendžiamos individualios užduotys, o per antrąjį (antrąją olim­pia­ dos dieną) užduotis sprendė komanda.

Užduotys buvo pateiktos anglų, rusų ir lenkų kalbomis. Atsakymus ir laiką, per

kurį užduotys buvo atliktos, vertino ir registravo komisija. Po olimpiados daly­ vavusių šalių universitetų komandų gru­ pių vadovai susitiko ir aptarė rezultatus, pateikdami pastabas ir pasiūlymus olim­ piados organizatoriams. Ši olimpiada buvo visiškai nauja, labai įdomi ir naudinga patirtis, suteiku­ si galimybę dalyviams įvertinti savo in­ žinerines žinias, siekti didesnės motyva­ cijos tęsiant studijas aukštosiose moky­ klose, taip pat atskleidžiant savo moks­ linius ir kūrybinius gebėjimus tolimes­ nėje profesinėje veikloje. Tokio pobū­ džio renginiai yra puikus būdas keis­ tis patirtimi, tobulinti mokymosi proce­ są, plėsti tarptautinio bendradarbiavi­ mo santykius tarp užsienio šalių univer­ sitetų ir aukštųjų mokyklų bei užmegzti profesinius ryšius su potencialiais darb­ daviais.

Doc. dr. Daiva Žilionienė VGTU Kelių katedros profesorė

Mums rūpi tai, ką kuriame

2015/2 LIETUVOS KELIAI

95

96 2015/2

LIETUVOS KELIAI