Žurnalas „Lietuvos keliai“ 2014/2

2014/2 Modernūs keliai – šalies gerovės barometras Rekonstruojamas kelias Šiauliai–Palanga Auksinis AB „Dolomitas“ jubiliejus Atidarytas Augustavo aplinkkelis

Re­dak­to­riaus žo­dis Vėl labai greitai prabėgo dar vieneri metai. Deja, kelių šakai 2014 m. išliko pilki ir nereikšmingi. Dėl laiku neatliktų biurokratinių procedūrų, į metų pabaigą nusikėlė skelbiami konkursai, o ir tų skelbiamų bei planuojamų skelbti konkursų buvo labai nedaug.

Pavasarį planuotas padidinti iki 1,5 milijardo litų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas, priimant biudžetą, „susitraukė“ iki 1,2 milijardo litų. Taigi, tai nedaug optimizmo teikia ir ateinančiais 2015 metais. Jei ne geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo darbai, kelių rangovinėms organizacijoms būtų visiškas darbų badas.

Negana to, dar keletas neaiškių statybinių organizacijų sėkmingai laimėjo ir taip jau retai skelbiamus darbų konkursus ir įsitvirtino kelių tiesimo rinkoje. Gaila, kad mūsų valdžiai, vertinančiai infrastruktūros modernizavimo projektų susisiekimo konkursinius pasiūlymus, ir toliau rūpi tik viena – mažiausia kaina. Tačiau visiškai nerūpi įmonės akcininkų patikimumas ir tų įmonių mokesčių mokėjimo valstybei klausimai. Viešųjų pirkimų konkursuose daugiau pirkimų reikia vykdyti sudarant sutartis ekonominio naudingumo principu, juk kaina ne visada lemia rangovo pirmumą. Valstybinės reikšmės keliai yra strateginės reikšmės objektai, vadinasi, juos rekonstruoti ir tiesti turėtų patikimos, Lietuvai lojalios kelių tiesimo organizacijos. Norėtųsi labiau principingo užsakovo ir kitų valstybės organizacijų požiūrio šiuo klausimu.

Brangūs kelininkai, nuoširdžiai sveikiname Jus ir Jūsų šeimas artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga, linkime Jums ir Jūsų artimiesiems geros sveikatos ir ramių 2015 metų.

Rimvydas Gradauskas

LIETUVOS KELIAI, 2014/2 (33) Vyriausiasis redaktorius Rimvydas Gradauskas Atsakingasis sekretorius Gražvydas Paliulis Žurnalo kolegija: J. Biržiškis, R. Gradauskas, P. Džervus, A. Laurinavičius, G. Paliulis, V. Puodžiukas, P. Tekorius Meninis redaktorius Donaldas Andziulis Maketuotojai: Ieva Kuzmienė, Birutė Vilutienė, Anatolijus Kostrovas Kalbos redaktorė Jolanta Niaurienė Nuotraukos: A. Kostrovo, D. Andziulio, V. Valužio, A. Repšio, J. Danausko, A. Radevičiaus, V. Laukaičio, M. Rinkevičiaus, V. Ostašenkovo ir straipsnių autorių © „Lietuvos keliai” • ISSN 1392–8678 • Tiražas 2000 vnt.

Redakcijos adresas: Konarskio g. 25-2, LT-03109 Vilnius, tel./faksas 265 00 54 Išleido UAB „Ex Arte”: Z. Sierakausko g. 15A-26, LT-03105 Vilnius Tel./faksas 231 4651 • www.exarte.lt

2 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Turinys Contents

Aktualijos

5

Funkcionalus ir modernus kelių tinklas – šalies gerovės barometras

9

ES fondų parama kelių infrastruktūros plėtrai

Functional and Modern Road Network – a Barometer of National Welfare Assistance of the EU Funds for the Road Infrastructure Development

18 Geriausias kelio statinys, techninis projektas ir įdiegta inovacija

The Best Road Structure, the Best Technical Project and the Best Innovation

21 2014 m. kelių rudens apžiūros rezultatai Results of Road Inspection 2014 Autumn

24 Rekonstruojamas kelias A11 Šiauliai–Palanga

The Road A11 Šiauliai–Palanga is Under Reconstruction

27 UAB „Fegda“: geriname Lietuvos kelių infrastruktūrą ir ekologiją

The Works of the Company Fegda UAB Improve Road Infrastructure and Ecology

32 Panevėžio kelininkai dirba Aukštaitijos keliuose ir miesteliuose

Panevėžys Road Specialists Work in the Roads and in the Towns of Upper ­Lithuania

36 „Rail Baltica“ statyboje – sudėtingiausias darbų etapas

In the Rail Baltica Construction – the Most Complicated Stage of Works

42 UAB „Kerista“ 20 metų

The Company Kerista UAB Celebrates its 20 Years Anniversary

44 Auksinis AB „Dolomitas“ jubiliejus

The Golden Jubilee of the Company Dolomitas AB

68 Kelininkų žiemos profesinio meistriškumo konkursas

Contest on the Professional Skills of Winter Road Maintenance

Eismo saugumaS

14 Esami ir būsimi darbai „Via Baltica“ trasoje

The Current and the Future Works on the Via Baltica Road

30 Eismo saugumui užtikrinti – žiedinės sankryžos Roundabouts - to Ensure Road Safety

TECHNOLOGIJOS PROJEKTAI MOKSLAS

48 Modernūs kelių horizontaliojo ženklinimo matavimai

Measurements of Road Markings Using the Retroflectometer LTL-M

50 Panemunės rytinis aplinkkelis tarp Lietuvos ir Kaliningrado

The Panemunė Eastern By-pass between Lithuania and Kaliningrad

53 Automobilių kelių eksperimentinės dangos Experimental Road Pavements

59 Efektyvus kelių infrastruktūros turto valdymas

Efficient Road Infrastructure Property Management

UŽSIENYJE

62 Kelių priežiūros kokybės užtikrinimas Road Maintenance Quality Assurance

64 Atidarytas Augustavo aplinkkelis – pavyzdys Lietuvai The Opened Augustow By-pass – Example to Lithuania

76 Kelių muziejų darbuotojų seminaras Seminar of Road Museum Specialists

85 Mediniai tiltai Wooden bridges

istorijA

71 Baltijos kelio 25-mečiui – nauji atminimo ženklai

KRONIKA

73 Paroda „Kelias/Ceļš/Kett“ – Baltijos šalių vienybės simbolis

For the 25th Anniversary of the Baltic Way – New Mementos The exhibition „Kelias / Ceļš / Kett“ – the symbol of unity of the Baltic countries

2014/2 LIETUVOS KELIAI

3

Lietuvos keliai – vertingiausias valstybės turtas. Geri, patogūs ir saugūs keliai skatina ne tik šalies ekonomiką, eksportą, investicijų augimą, bet ir visuomenės mobilumą, kelia gyvenimo lygį. Valstybinių kelių tinklas yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos pagrindų.

4 2014/2

LIETUVOS KELIAI

aKTUALIJOS

Funkcionalus ir modernus kelių tinklas – šalies gerovės barometras Apie tai, kad efektyvus šio kelių tinklo funkcionavimas, modernizavimas ir plėtra iššūkių kupinu mūsų laikotarpiu yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių, kalbamės su susisiekimo viceministru Algiu Žvaliausku.

– Kelių infrastruktūrai skiriamos investicijos ne tik atsiperka, bet ir sukuria papildomą socialinę ir ekonominę naudą. Ką apie tai manote?

– Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų valstybių, keliai yra didelė vertybė. Mūsų šalyje šio turto vertė siekia 6,92 mlrd. litų. Tačiau jei dabartinį kelių tinklą reikėtų įrengti iš naujo, šiandienos kainomis nepakaktų ir 70 mlrd. litų.

Galime pasidžiaugti, kad transporto sektorius Lietuvoje sukuria 13 proc.

BVP. Tai aukščiausias rodiklis visoje ES. Įdomumo dėlei paminėsiu, kad Lietuvoje automobilių kelių transporto indėlis paslaugų eksporto struktūroje yra beveik 7 kartus didesnis nei geležinkelių, 9 kartus didesnis nei oro ir 10 kartus didesnis nei jūrų transporto. Automobilių keliais pervežama daugiau nei pusė (58,8 proc.) visų vidaus transportu gabenamų krovinių, o kelių transportas sukuria daugiau nei 7 proc. šalies BVP. Suprantama, kad tik gerai išplėtotas automobilių kelių tinklas skatina ekonomikos, verslo, investicijų plėtrą ir Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, patrauklumą. Beje, mūsų keliai – ne tik dide-

lis valstybės turtas, bet ir ilgalaikė investicija.

Ne paslaptis, kad išplėtota, prižiūrima infrastruktūra turi teigiamos įtakos daugeliui dalykų. Tvarkinguose keliuose jų naudotojai patiria mažiau išlaidų, gerėja eismo sauga, trumpėja kelionės laikas. Tik šalia gerai išplėtotos kelių infrastruktūros kuriami logistikos centrai, šiuolaikiška infrastruktūra turi teigiamos įtakos smulkiajam verslui, padeda kurti naujas darbo vietas.

Visuomenės poreikiai kelių sektoriuje kaskart didėja. Mes visi mėgsta-

me važinėti automobiliais, tačiau ne itin norime, kad keliai būtų šalia namų, kadangi nepatinka eismo keliamas triukšmas ir išmetamųjų dujų kvapas.

Visa tai mus verčia tiesti naujus kelius ir aplinkkelius arba, kitaip tariant, plėtoti šalies ir tarptautinę transporto sistemą Kelių projektai ekonominio tikslingumo reikalavimus viršija daugiau kaip 2 kartus – minimali vidaus grąžos norma yra 5,5 proc., o vidutinė vidaus grąžos norma – 13,5 proc.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

5

aKTUALIJOS

2014–2020 m. laikotarpiu numatoma ES struktūrinių fondų parama valstybinės reikšmės keliams yra beveik trečdaliu mažesnė, nei 2007–2013 m. planavimo laikotarpiu.

– Kokios Europos Sąjungos investicijos į Lietuvos kelių sektorių naujuoju 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu? Kaip manote, kokius pagrindinius tikslus ir uždavinius šioje srityje turėtume užsibrėžti?

– Verta paminėti, kad 2014– 2020 m. laikotarpiu numatoma ES struktūrinių fondų parama valstybinės reikšmės keliams yra beveik trečdaliu mažesnė, nei 2007–2013 m. planavimo laikotarpiu. Tačiau tikiuosi, kad ES paramos lėšos leis nuveikti daug svarbių kelių sektoriaus darbų.

6 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Uždavinių ir tikslų naujuoju ES finansiniu laikotarpiu – per akis. Tai ir aplinkkelių tiesimas, TEN-T tinklui priklausančių kelių plėtra, saugaus eismo gerinimas, žvyrkelių atkūrimas, asfaltavimas, krašto ir rajoninių kelių išsaugojimas, informacinių technologijų sistemų keliuose diegimas.

Vienas pagrindinių minėto laikotarpio uždavinių – ES svarbios kelio tinklo dalies Lietuvoje plėtra. Tai magistralė „Via Baltica“, kuri prasideda Suomijoje ir eina per Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Projektui „Via Baltica“ įgyvendinti reikia 1,5 mlrd. litų, tačiau būsimuoju ES finansiniu laikotarpiu planuojama gauti tik apie 440 mln. litų, kurie sudaro apie 45 proc. visų Sanglaudos fondo 2014–2020 m. skiriamų lėšų.

Dar vienas itin svarbus projektas yra kelio „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Marijampolės rekonstrukcija. Jau paskelbtas viešasis pirkimas vienai iš šio kelio atkarpų rekonstruoti (magistralinio kelio Kaunas–Suvalkai–Marijampolė ruožas nuo 17,34 iki 23,40 km). Darbus ketinama pradėti kitų metų pavasarį arba vasarą.

Taip pat yra aktualu rekonstruoti kelio „Via Baltica“ ruožą nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. Čia eismo intensyvumas gerokai mažesnis nei kelyje tarp Kauno bei Lietuvos ir Lenkijos sienos, tad įrengti magistralę nėra tikslinga. Šią atkarpą teks išplatinti, kad ji būtų rekonstruota į 2+1 eismo juostų kelią. Ateityje analogiškai bus platinama ir „Via Baltica“ atkarpa nuo Sitkūnų iki Lietuvos ir Latvijos sienos. Bus tvarkoma ir magistralė Vilnius–Panevėžys– Šiauliai–Palanga.

Naujuoju finansiniu laikotarpiu numatytos investicijos ir į vieną svarbiausių šalies magistralių Vilnius–Klaipėda. Bus įrengta sunkiajam transportui atsparesnių atitvarų, nutiesta jungiamųjų kelių, įrengta į gamtos pokyčius reaguojančių eismo valdymo sistemų.

Kai kuriuose šio kelio ruožuose bus rekonstruojama asfalto danga, sankryžos, atnaujinami tiltai ir viadukai.

Atlikus minėtus darbus, kelias atitiks magistralės reikalavimus. Ateityje juo bus galima važiuoti 130 km/h greičiu.

2018 m. planuojama pradėti Jonavos aplinkkelio tiesimo darbus. Bus

aKTUALIJOS tęsiami šiemet pradėti krašto kelių rekonstrukcijos darbai: atnaujinamos sankryžos, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengiamos garso izoliacinės sienutės.

– Kaip apibūdintumėte dabartinę šalies kelių būklę? Kokias matote galimybes, kurios leistų siekti didesnio finansavimo keliams ir užtikrintų geresnę valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą?

– Tyrimai rodo, kad krašto ir rajoninių kelių dangų būklė kasmet blogėja. Ypač ji prastėja didelio eismo intensyvumo krašto keliuose. Priežastis – nuo 2008 m. dėl finansinės krizės labai sumažėjusios kelių sektoriui skiriamos lėšos. Dėl pinigų stygiaus periodiškai neatliekami būtini kelių remontai. Šiuo metu reikėtų nedelsiant atnaujinti beveik 2 tūkst. km krašto ir rajoninių kelių asfalto dangų. Magistralinius kelius gelbsti nuolatinis ES fondų finansavimas, tad jų būklė, palyginus su krašto keliais, nebloga ir laipsniškai gerėja.

Tenka apgailestauti, tačiau didžiosios valstybinės reikšmės kelių tinklo dalies būklė 2014–2020 m. laikotarpiu gali blogėti, kadangi tikrosios kelių periodiško remonto ir priežiūros darbų apimtys nėra didelės.

Kelių naudotojai turi būti pasirengę – eismo sąlygos daugelyje kelių artimiausioje ateityje tiek žiemą, tiek vasarą gali būti prastesnės.

– Kokias matote galimybes siekti didesnio finansavimo keliams ir užtikrinti geresnę valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą?

– Atsakydamas į Jūsų klausimą, pirmiausia norėčiau paminėti esamus Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) finansavimo šaltinius.

Keliams tenka 55 proc. (nuo 2015 m. numatoma 65 proc.) akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus bei energetinius produktus ir suskystintas dujas, skirtas automobiliams, 4 proc. mokesčio už Lietuvoje įregistruotas krovinines transporto priemones, 11 proc. transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio lėšų. Šią „kišenę“ taip pat papildo mokestis už važiavimą keliais Lietuvoje

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2013 m. balandį pasirašė pirmąją šalies transporto sektoriuje viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto sutartį Palangos aplinkkeliui tiesti.

ir užsienio šalyse, taip pat ir ES valstybėse narėse įregistruotomis transporto priemonėmis bei jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamas normas, arba kai viršijama leidžiama ašies apkrova ar transporto priemonės (junginio) leidžiama bendroji masė.

Dar yra mokestis už eismo ribojimą, gaunamos juridinių, fizinių asmenų ir užsenio valstybių tikslinės lėšos, taip pat lėšos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą (1,1 proc.).

Naujų galimų kelių finansavimų šaltinių galėtų būti nemažai. Tai – privačios partnerystės projektai (PPP), mokami magistraliniai keliai, e-mokestis krovininiam transportui. Įvedus šį mokestį, krovininio transporto priemonių vairuotojai elektroniniu būdu galėtų susimokėti už mokamais keliais nuvažiuotus kilometrus. Manau, kad svarstytinas ir lengvųjų automobilių apmokestinimo klausimas.

2014–2020 m. Kaimo plėtros veiksmų programos prioritetuose numatyta Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamas lėšas panaudoti

žemės ūkiui svarbiems žvyrkeliams asfaltuoti.

Taip pat planuojama siekti, kad savivaldybės didesnę savo biudžetų lėšų dalį skirtų joms priklausančių kelių, gatvių priežiūrai ir plėtrai, ir taikyti finansavimo lygiomis dalimis principą, t. y. kokią pinigų sumą skiria savivaldybė, tokią pat gauna ir iš KPPP lėšų.

– Ar sutiktumėte su ekspertų nuomone, kad viešosios ir privačios partnerystės būdu įgyvendinami kelių sektoriaus projektai yra efektyvūs, naudingi ir ypač aktualūs mažėjant ar esant nepakankamam valstybiniam finansavimui?

– Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2013 m. balandį pasirašė pirmąją šalies transporto sektoriuje viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) projekto sutartį Palangos aplinkkeliui tiesti.

8,25 km ilgio aplinkkelio tiesimo darbai vyksta sparčiai. Taip pat netoli Palangos esanti Vydmantų sankryža rekonstruojama į „dobilo lapo formos“ skirtingų lygių sankryžą. Planuoja

2014/2 LIETUVOS KELIAI

7

aKTUALIJOS ma, kad automobilių eismui Palangos aplinkkelis bus atidarytas iki 2015 m. gegužės 1 d.

Antrasis numatomas įgyvendinti VPSP projektas yra kelias Vilnius– Utena. Sutinku, kad šis kelias yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir Europai, tačiau pagal tarptautinius reikalavimus jo būklė nepatenkinama. Deja, apie tai, kokiu konkrečiu būdu jis turėtų būti rekonstruotas, šiandien tvirtinti nega­ lėčiau. Šiuo metu visi būtini dokumentai kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai atlikti viešosios ir privačios partnerystės būdu parengti ir pateikti svarstyti Seimui. Mano nuomone, tai sveikintinas finansavimo modelis.

Tačiau jis gali būti efektyvesnis įgyvendinant nedidelės apimties projektus. Gautume didžiausią transporto pralaidumo, aplinkosaugos efektą arba tais atvejais, kai šalia valstybei svarbių objektų naujoms kelio atkarpoms tiesti finansavimo šaltinį reikia rasti per labai trumpą laiką. Šiai kelių kategorijai yra priskirtini mūsų aplinkkeliai ir kiti panašūs kelių infrastruktūros objektai.

Atsisakyti VPSP modelio, manau, nereikėtų, tačiau magistralinių kelių rekonstrukcijos projektai turėtų būti finansuojami ne privataus sektoriaus pinigais, bet KPPP ar kitų šaltinių lėšomis. Mano siūlomiems objektams panaudojant pinigus pagal VPSP modelį, būtų taupomos KPPP lėšos magistraliniams keliams tvarkyti.

Išanalizavę kitų šalių patirtį, įgyvendinant viešosios ir privačios partnerystės projektus, matytume ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pavyzdžių.

– Kokios perspektyvos ir planai?

Kokie numatyti arba rengiami investicijų prioritetai Lietuvos kelių sektoriuje 2015 m.?

– Planų tikrai nestinga. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis numatomi krašto kelių Alytus–Simnas–Kalvarija ir Kaunas–Šakiai–Zapyškis rekonstravimo darbai. Planuojamų rekonstruoti šių kelių ruožų ilgis – 30,5 km.

Taip pat bus diegiamos inžinerinės eismo saugos priemonės rajoniniuose ir krašto keliuose. Numatoma rekonstruoti 11 sankryžų ir nutiesti 3 dvi-

8 2014/2

LIETUVOS KELIAI

račių takus. Sanglaudos fondo lėšomis planuojama rekonstruoti Kazlų Rūdos rajone esantį kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) 35,40– 45,15 km ruožą.

Ne mažiau svarbūs darbai 2015 m. mūsų laukia ir kitose šalies vietose. Planuojama rekonstruoti kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda Grigiškių transporto mazgą, diegti aplinkosaugos priemones TEN-T keliuose – įrengti triukšmo sienutes, tinklo tvoras, saugančias nuo žvėrių ir varliagyvių.

Sanglaudos fondo lėšomis bus diegiamos ir eismo valdymo sistemos, modernizuojamas eismo informavimo cent­ras, numatoma valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos plėtra.

Europos infrastruktūros priemonės (CEF) lėšomis planuojama rekonstruoti magistralės „Via Baltica“ kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga 38,8–47,8 km ­ruožą.

Konkursai šiems darbams atlikti bus skelbiami 2015 m. pirmąjį ir ketvirtąjį ketvirčius.

Algis Žvaliauskas, the Vice-minister of Transport and Communications: Functional and Modern Road Network – a Barometer of National Welfare In Lithuania, like in the majority of other countries, motor roads is a great value. In our country this property amounts to LTL 6.92 billion. However, if the present road network had to be newly laid, based on the current prices the amount of LTL 70 billion would be not enough.

It stands to reason, that only the well-developed road network promotes the development of national economy, the expansion of business and investments and the attractiveness of Lithuania as of a transit country.

The developed and maintained infrastructure has a positive effect on many issues.

The well-maintained roads help the users to cut down their expenses, to improve road safety and to reduce travel time. And what is more, only at the well-developed road infrastructure the logistic centres are established since modern infrastructure positively affects small businesses and creates new working places.

One of the priority tasks for 2014–2020 – development of the important part of EU road network in Lithuania. This is the Via Baltica motorway which starts in Finland and crosses Estonia, Latvia, Lithuania and Poland. Implementation of the Via Baltica project needs LTL 1.5 billion, though, in the upcoming EU financial period only LTL 440 million are planned to be allocated what makes about 45 percent of all funds allocated by the Cohesion Fund in 2014–2020.

The surveys show that condition of national and regional roads has been worsening every year, especially, of the high-volume roads. The reason is the highly reduced financing of the road sector due to a financial crisis in 2008. Due to the lack of funds the necessary road repairs has not been implemented periodically.

At present, it is necessary to as soon as possible renew almost 2 thousand kilometres of asphalt pavements on national and regional roads. The main roads are rescued by permanent injections from EU Funds, thus, their condition compared to national roads is not bad and has been gradually improving.

The effective functioning, modernization and development of the road network of national significance at this time full of challenges is one of the main tasks of our country.

aKTUALIJOS

ES fondų parama kelių infrastruktūros plėtrai Kelininkus galime laikyti pirmaujančiais pagal laiku pasirašytas projektų finansavimo ir administravimo sutartis ir panaudotas ES struktūrinės paramos lėšas.

ransporto investicijų direkcija yra patikimas, atsakingas partneris, kuris užtikrina sklandų Lietuvai svarbių projektų įgyvendinimą, administruoja transporto ir kitus infrastruktūros plėtros projektus, remiamus Europos Sąjungos fondų ir Valstybės biudžeto lėšomis, atlieka jų įgyvendinimo kokybišką priežiūrą. Direkcija siekia, kad svarbiausios Lietuvos transporto infrastruktūros tinklo plėtros priemonės būtų pripažintos Europos Sąjungos bendros svarbos projektais, o jiems įgyvendinti skirti asignavimai būtų panaudoti tinkamai.

2007–2013 m. finansiniu laikotar­ piu iš viso transporto sektoriui iš ES struktūrinės paramos – Sanglaudos ir Europos regioninės paramos fondų – buvo skirta 5,3 mlrd. litų, kurie paskirstyti Susisiekimo ministerijos atrinktiems valstybiniams projektams. Projektai finansuojami ES struktūrinės paramos lėšomis 85 proc. jų kainos.

Kelininkus galime laikyti pirmaujančiais pagal laiku pasirašytas projektų finansavimo ir administravimo sutartis ir panaudotas ES struktūrinės paramos lėšas. Jie laiku atliko namų dar-

2014/2 LIETUVOS KELIAI

9

10 2014/2

LIETUVOS KELIAI

aKTUALIJOS bus ir planuotus projektus parengė įgyvendinti. Labiausiai nuo planuotų terminų, pasirašant projektų finansavimo ir administravimo sutartis, vėlavo geležinkelių sektorius. Nepaisant ES lėšų panaudojimo sunkumų, 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu gauta ES parama bus panaudota tinkamai ir laiku. 2007– 2013 m. Lietuva gavo 25,6 mlrd. litų ES paramos, iš kurių transporto sektoriui buvo skirta 21 proc. Lietuvos transporto sektorius, kuris sukuria apie 13 proc. bendrojo vidaus produkto, yra viena svarbiausių ūkio šakų, kurios efektyvus funkcionavimas turi didelę įtaką visos šalies ekonomikos gyvybingumui ir konkurencingumui. Moderni transporto infrastruktūra turi įtakos gyvenimo kokybei, mažina kelionių trukmes, didina eismo saugumą, mažina transporto priemonių naudojimo sąnaudas, gyventojams suteikia galimybę rinktis įvairius transportavimo būdus, skatina ekonominę raidą, daro ją patrauklesnę investicijoms. Apskaičiuota, kad 1 litas, investuotas į kelių infrastruktūrą, duoda apie 3,5 lito ekonominės grąžos.

Kelių sektoriui – valstybinės reikšmės ir krašto kelių infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai, aplinkkelių statybai – bus panaudota 2,7 mlrd. litų ES paramos lėšų.

Transporto investicijų direkcijos laukia sudėtingas laikotarpis, kai teks baigti įgyvendinti 2007–2013 m. finansinio laikotarpio projektus ir pradėti 2014–2020 m. naujo, septynerių metų, finan­sinio laikotarpio ES paramos fondų ad­ministravimą. Šiuo metu pagal pasirašytas finansavimo ir administravimo sutartis, vykdant vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstrukcijos projektus, pirmauja Tauragės, Panevėžio, Alytaus, Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos regionai. Iki 2015 m. pabaigos visuose Lietuvos regionuose bus įgyvendinta 233 projektai, iš kurių 201 šiuo metu jau yra ­baigtas.

Transporto investicijų direkcija administruoja priemonę „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“, kurios tikslas – kompleksiškai modernizuoti viešojo transporto paslaugų sistemą. 24 ekologiški, suspaustas gamtines dujas naudojantys autobusai jau antrus metus važinėja Kauno gatvėmis.

Nauji ekologiški žemagrindžiai modernūs autobusai eksploatuojami Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje. Panevė-

žys pirmasis Lietuvoje įsigijo 6 hibridinius – dyzelinu ir elektra varomus – autobusus. 12 naujų ekologiškų autobusų gavo Klaipėdos autobusų parkas, o Vilniaus viešasis transportas šiais metais buvo papildytas 19 ekologiškų autobusų. Iš viso 87 ekologiški autobusai atnaujino Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų viešojo transporto parką. Tai turėtų paskatinti šių miestų gyventojus persėsti iš lengvųjų automobilių į modernų viešąjį transportą.

2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvoje buvo intensyviai statomi ir rekonstruojami krašto ir magistralinių kelių ruožai. Panaudojus ES struktūrinės paramos lėšas, Lietuvos pagrindinėse magistralėse pagerintos eismo ir saugumo sąlygos, magistralės savo techniniais parametrais ir kokybe artėja prie ES šalių senbuvių lygio.

Kasmet didėjanti magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda svarba verčia toliau ją tobulinti ir gerinti jos parametrus. Šis kelias yra transeuropinio transporto tinklo ir IX transporto koridoriaus dalis, todėl jam skiriamas didžiausias dėmesys.

Panaudojus ES struktūrinės paramos lėšas, Lietuvos pagrindinėse magistralėse pagerintos eismo ir saugumo sąlygos, magistralės savo techniniais parametrais ir kokybe artėja prie ES šalių senbuvių lygio.

Rekonstruojant magistralę A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, platinama ir stiprinama kelio danga. Kiekviena eismo kryptimi kelias paplatintas iki 11,5 m ir sustiprintas 11,5 t ašies apkrovai.

Magistralės A1 ruožas per Grigiškes buvo rekonstruotas pagal greito eismo gatvės reikalavimus.

2012 m. šioje magistralėje užbaigtas moderniausias Vakarų Lietuvoje transporto infrastruktūros statybos projektas – Klaipėdos Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija. Net šešis kelius jungianti sankryža perstatyta į trijų ly

2014/2 LIETUVOS KELIAI

11

aKTUALIJOS

Šiemet jau iš esmės pasirengta 2014-2020 m.

ES struktūrinės paramos finansavimo perspektyvai. gių modernų transporto mazgą. Iš viso rekonstruotoje Jakų sankryžoje pastatytos trys estakados, kurių bendras ilgis – 1,5 km, jos išsidėsčiusios trimis ­aukštais. Šiandien devyniolika magistralinių kelių yra svarbiausios Lietuvos transporto arterijos, kuriomis juda didžiausi transporto srautai, todėl nenuostabu, kad pagrindinis kelininkų dėmesys skiriamas šiems keliams prižiūrėti ir modernizuoti.

Kelyje A9/E272 Panevėžys–Šiauliai nutiestas 7,3 km ilgio Kairių aplinkkelis. Tai yra modernus keturių eismo juostų kelias su 5,5 m pločio skiriamąja juosta. Kelio A9 ruožas Radviliškis– Šiauliai iš 2 eismo juostų rekonstruotas

12 2014/2

LIETUVOS KELIAI

į 4 eismo juostas. Šiame ruože dvylika vieno lygio trišalių ir keturšalių sankryžų virto penkiomis moderniomis žiedinėmis, skirtingų lygių ir greitosiomis (turbo) sankry­žomis.

Intensyviai vykdomi darbai magist­ raliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys. Čia atskiruose ruožuose atnaujinama kelio danga, rekonstruojami tiltai ir viadukai. Atliekama transeuropinio tinklo kelio E262/A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis plėtra, vykdoma atskirų ruožų rekonstrukcija ir dangos stiprinimas. Rekonstruojami ir kiti magistraliniai keliai: A15 Vilnius–Lyda, A2 Vilnius–Panevėžys, A11 Šiauliai–Palanga, A13 Klaipėda–Liepoja, A14 Vilnius–Utena.

Magistralinių kelių tiesimas ir plėt­ ra – ne vieninteliai Lietuvos kelininkų darbai. Daug įvairių ir sudėtingų transporto infrastruktūros objektų, panaudojant ES lėšas, Lietuvos kelininkams tenka statyti ir miestuose. Tai – greito eismo gatvės ir aplinkkeliai, tiltai ir via­ dukai.

Jau baigti Vilniaus vakarinio ap­ linkkelio I ir II etapai. Šis aplinkkelis yra vienas svarbiausių Vilniaus miesto gatvių infrastruktūros projektų, kuris su-

jungs magistralinius kelius A1 Vilnius– Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys.

Kelininkai rekonstravo intensyvaus eismo Gariūnų gatvę, nutiesė naują kelią su viaduku iš Vilniaus tarptautinio oro uosto į Žirnių gatvę.

Kauno centre rekonstruoti A. Juozapavičiaus prospektas, P. Vileišio tiltas per Nerį.

Klaipėdoje įrengtas šiaurinis išvažiavimas iš jūrų uosto, nutiestas naujas Šiaurės prospektas.

Alytuje pastatytas Lietuvos tūkstantmečio tiltas per Nemuną, naujas tiltas pastatytas ir Druskininkuose. Šiemet jau iš esmės pasirengta 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos finansavimo perspektyvai. Euro­ pos Komisijos patvirtinti pagrindiniai dokumentai, pagal kuriuos Lietuvai bus skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 metais, t. y. Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis ir 2014– 2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa. Rengiant Partnerystės sutartį ir Veiksmų programą, viešuosiuose aptarimuose ir teikiant pasiūlymus dėl finansavimo prioritetų, aktyviai dalyvavo ministerijos ir jiems pa-

aKTUALIJOS

valdžios įstaigos, socialiniai ir ekonominiai partneriai, visuomenė, savo įžvalgas teikė Veiksmų programos išankstinį vertinimą atliekantys ekspertai.

2014–2020 m. numatomos tokios naujos iniciatyvos: integruotos teritorinės investicijos, bendruomenių inicijuojama vietos plėtra, taip pat bus remiamos tvarios miestų plėtros priemonės, kurioms įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu bus skiriama mažiausiai 5 proc.

ERPF lėšų.

2014–2020 m. ES sanglaudos politikos tikslams įgyvendinti Lietuvai iš ES struktūrinių fondų yra skirta 23,16 mlrd. litų, iš jų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui – apie 392,67 mln. litų. Lietuvoje 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu pagrindinis dėmesys bus skiriamas į aukštą pridėtinę vertę orientuotai ekonomikai.

Atsižvelgdami į 2014–2020 m. ES sanglaudos politikos reglamentuose išskirtus teminius tikslus ir juos įgyvendinančius investavimo prioritetus, galime pastebėti, kad kelių infrastruktūrai naujoje finansinėje perspektyvoje numatoma mažesnė finansinė parama, nei buvo 2007–2013 m., nors in-

vesticijų, skirtų Lietuvos kelių tinklo infrastruktūrai gerinti, laidumui didinti, poreikis išlieka labai didelis. Tai lemia pagrindinės problemos – transporto grūstys, aplinkos tarša ir eismo saugumas. Naujuoju finansavimo laikotarpiu prioritetas bus teikiamas geležinkeliams, inovatyviajai ir „žaliajai“ infrastruktūrai, aplinką tausojančioms aplinkosaugos, energetinį efektyvumą keliančioms ir transporto jungčių intermodalumą užtikrinančioms priemonėms. Taip pat planuojamos investicijos intelektinėms transporto organizavi-

mo sistemoms, eismo valdymo, visuomenės informavimo, pažeidimų kontrolės sistemoms diegti. Didelės apimties Europos bendro intereso transeuropinio transporto tinklo svarbiausi projektai, tokie kaip „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, bus finansuojami per Europos infrastruktūros tinklų priemonę.

Gintautas Predkelis Transporto investicijų direkcijos direktorius

Assistance of the EU Funds for the Road Infrastructure Development

By G. Predkelis Transport Investment Directorate is a reliable and responsible partner which ensures a proper implementation of projects important to Lithuania, administers transport and other infrastructure development projects supported by the European Union Funds and national budget, carries out a high-quality supervision of project implementation.

In 2007–2013 financial period the Lithuanian transport sector was allocated as much as LTL 5.3 billion from the EU structural assistance – the Cohesion and European Regional Development Funds. The funds were distributed for the national projects selected by the Ministry of Transport and Communications.

The road specialists are considered to take the leading position by the timely signed contracts of project financing and administration and the use of EU structural assistance funds.

In 2007–2013 financial period Lithuania was intensively building and reconstructing the sections of national and main roads. The use of EU structural assistance funds on the main motorways enabled to improve traffic and safety conditions, the technical parameters and the quality of which are approaching the level of the EU old-timers.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

13

Eismo saugumaS

Esami ir būsimi darbai „Via Baltica“ trasoje „Via Baltica“ yra tarptautinis maršrutas E67, kurį Panevėžio regione sudaro trys magistraliniai keliai – A10, A17 ir A8.

Kelininkams „Via Baltica“ kelia daug problemų – per parą pravažiuoja 2,7 tūkst. sunkvežimių, o bendras automobilių srautas – 7–9 tūkst.

14 2014/2

LIETUVOS KELIAI

anevėžio regioną kertančioje magistralėje „Via Baltica“, kurią prižiūri VĮ „Panevėžio regiono keliai“, 2008–2011 m. žūdavo po 12 ir būdavo sužeidžiama po 43–44 eismo dalyvius. Galime pasidžiaugti, kad Panevėžio regiono kelininkų pastangomis buvo sumažintas tragiškų įvykių skaičius – 2013 m. šioje trasos dalyje žuvo tik 3 ir buvo sužeista 17 eismo dalyvių. 2014 m. per dešimt mėnesių žuvo 3 ir 24 eismo dalyviai buvo sužeisti.

Trasa, kuria šiandien driekiasi „Via Baltica“, buvo nutiesta dar sovietiniais metais. Tuo metu Lietuvoje keliai buvo vieni geriausių Sovietų Sąjungoje, ir pritaikyti nedideliam to meto automobilių srautui. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir įstojus į Europos Sąjungą, „Via Baltica“ tapo tarptautine magistrale. Eismo intensyvumas augo ne procentais, o kartais, dėl to kelio danga greitai dėvėjosi. Atskirų magistralės ruožų, kertančių Panevėžio regioną, kapitalinis remontas buvo atliekamas 1996– 1998 m.. Kadangi tuo metu nebuvo pakankamai lėšų, sprendimai buvo pritaikyti pagal to laikotarpio sąlygas. Šiuo metu reikia naujų sprendimų, kurie užtikrintų saugų ir patogų eismą pagrindinėje tarptautinėje magistralėje ir būtų funkcionalūs ateityje. „Via Baitica“ yra tarptautinis maršrutas E67, kurį Panevėžio regione sudaro trys magistraliniai keliai: pirmas – A8, kuris driekiasi į pietus nuo Panevėžio per Aristavą į Sitkūnus (Kauno r.); antras – A17, Panevėžio 22 kilometrų aplinkkelis, jungiantis Šilagalį ir Ūtos sankryžą; trečias – A10, kelias nuo Panevėžio

Eismo saugumaS

Įrengta žiedinė sankryža ­magistraliniame kelyje A10 per ­Piniavos gyvenvietę miesto driekiasi per Pasvalį iki Lietuvos ir Latvijos sienos ir toliau veda į Rygą. Panevėžio regione magistrale „Via Baltica“ per parą važiuoja nuo 7 tūkst. iki 9 tūkst. automobilių. Iš šių trijų „Via Baltica“ ruožų intensyviausias eismas yra kelio A10 ruože tarp Panevėžio ir Pasvalio.

Kelininkams magistrale „Via Baltica“ per parą pravažiuojantys 2,7 tūkst. sunkvežimių kelia daug problemų. Dėl pravažiuojančių sunkvežimių gausos ir transporto eismo intensyvumo greičiau dėvisi asfalto danga, sparčiau formuojasi gilios provėžos ir duobės, mažėja transporto ir eismo saugumas ir didėja avarijų tikimybė. Šiandien magistralės „Via Baltica“ ruožą, einantį per Panevėžio regioną, reikia rekonstruoti, išskyrus tris ruožus tarp Pasvalio ir Panevėžio, tarp Raubonių ir Saločių gyvenviečių, taip pat nuo Ramygalos iki Kėdainių rajono ribos, kurie yra atnaujinti vėliausiai.

Kaip ateityje turėtų atrodyti magistralės „Via Baltica“ atkarpa, prasidedanti prie Lietuvos ir Latvijos sienos ir nusitęsusi iki Sitkūnų, dar ne-

nuspręsta. Vienas variantų – tai bus trijų juostų kelias, kur dvi juostos drieksis viena kryptimi, viena – priešinga krytimi, o atskiruose ruožuose – keturios juostos, po dvi priešingomis kryptimis.

Dėl eismo saugumo ir ateityje didėjančių transporto srautų, geriausia būtų įgyvendinti antrąjį variantą, kuriam įgyvendinti reikėtų supirkti daug žemių, įrengti aplinkkelius prie gyvenviečių, o statybos pabrangtų du ar net tris kartus. Nutiesti keturias eismo juostas per visą magistralės ilgį nuo sienos su Latvija iki Sitkūnų artimoje ateityje vargu ar būtų įmanoma. Pagal europinius standartus transporto srautas yra per mažas 4 eismo juostoms. Svarstomas vadinamasis skandinaviškas kelio variantas (2 + 1): kelyje būtų trys juostos – dvi viena kryptimi ir viena – į priešingą pusę. Priešingomis kryptimis nusidriekusios eismo juostos būtų aklinai atitvertos atitvarais, o kas du tris kilometrus jos pasikeistų, kad būtų sudarytos sąlygos transporto priemonėms saugiai aplenkti viena kitą.

Panevėžio regione magistrale „Via Baltica“ per parą važiuoja nuo 7 iki 9 tūkst. automobilių, kelio A10 ruože tarp Panevėžio ir Pasvalio eismas yra intensyviausias iš trijų „Via Baltica“ ruožų.

Tačiau dėl taip suplanuoto kelio gali kilti kitų problemų, pvz., sugedus viena juosta važiuojančiam automobiliui arba įvykus eismo įvykiui, susidarytų spūstys. Todėl būtina stipriai sumažinti sankryžų ir nuovažų skaičių, riboti lėtaeigių transporto priemonių eismą. Įgyvendinant panašaus tipo projektus, reikalinga kartu įrengti ir nemažai jungiamųjų ­kelių.

Kol nėra priimta strateginių spren­dimų dėl magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos masto, atlieka

2014/2 LIETUVOS KELIAI

15

Eismo saugumaS

Magistralės „Via Baltica“ susikirtimas su magistraliniu keliu A9

Pagal preliminarų LAKD sudarytą 2014–2020 metų ES fondų lėšomis finan­ suo­­jamų kelių tiesimo ir rekonstruk­cijos darbų planą 2015 m. numatyta parengti Panevėžio aplinkkelio ­ re­konst­ravimo projektą. mi darbai, kuriems šiandien pakanka lėšų ir galimybių.

2009–2010 m. kelio A10 29 km ties Jurgėnais įgyvendintas eismo saugumo projektas įrengiant apšvietimą, iškiliąją salelę su praėjimu pėstiesiems ir pėsčiųjų taką. Visoje magistralės „Via Baltica“ atkarpoje sankryžose su kairiojo posūkio pridengimo salelėmis salelių kontūrai išdažyti raudonai ir išfrezuoti, įrengti lankstūs, šviesą atspindintys signaliniai stulpeliai, kelyje A17 įrengti informaciniai skydai, skelbiantys kelyje

16 2014/2

LIETUVOS KELIAI

per metus žuvusių ir sužeistųjų žmonių skaičių, sankryžoje su krašto keliu Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys įrengtas stacionarus greičio matavimo radaras.

2011 m. magistralinio kelio A10 6,0–6,5 km per Piniavos gyvenvietę, rūpinantis eismo saugumu, baigta kelio ruožo rekonstrukcija: įrengta žiedinė sankryža, iškilioji pėsčiųjų perėja su saugumo salele, perėjos apšvietimas, nutiesta pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa, panaikinta eismo saugumui pavojų kelianti nuovaža, įrengta iškili saugumo salelė. Keliuose A10 33,375 km (Talačkoniai), A8 23,76 ir 25,73 km (Ramygalos miestelyje) įrengti informaciniai greičio matavimo tablo.

2012 m. įrengtas apšvietimas autobusų sustojimuose Aukštadvaryje (A8 28,854–29,050 km 3 stulpai).

Ramygaloje (A8 23,990 km 2 stulpai; Apšvietimas įrengtas naudojant saulės ir vėjo energiją su LED tipo šviestuvais. Nutiestas apie 160 m pėsčiųjų takas Ramygaloje, įrengti greičio mažinimo kalneliai ties nuova-

žomis šalutiniuose keliuose – iš viso 41 vnt. Magistralinio kelio A10 33,4– 33,7 km (Talačkonių gyvenvietė) įrengti saugumo salelės ir pėsčiųjų takas.

Metų pabaigoje atliktas eismo organizavimo projektas ties Saločių muitine: atskirti priešingų krypčių srautai, pakeistas horizontalusis ženklinimas, įrengtos kairiojo posūkio salelės su pridengimu, susiaurinta plati važiuojamoji dalis, sustoti skirta aikštelė atskirta atitvarais ir tvora nuo pėsčiųjų 2014 m. diegiamos inžinerinės saugaus eismo gerinimo priemonės kelyje A10 tarp Panevėžio miesto ir Piniavos gyvenvietės. Čia bus panaikinta sena autobusų sustojimo aikštelė, vietoj jos kitoje kelio pusėje bus įrengta nauja su peronu ir kelio dangos išplatėjimu. Bus nutiestas pėsčiųjų takas, įrengtas saugus praėjimas pėstiesiems per kelią iki autobusų sustojimo aikštelės, įrengti apsauginiai atitvarai ir tvorelė pėsčiųjų eismui reguliuoti. Šiaurinė aplinkkelio A17 kelio dalis nuo Šilagalio iki Ūtos sankry-

Eismo saugumaS

žos yra labai pažeista sunkiojo transporto, šiame ruože yra pavienių kelio dangos defektų, įdubų, kuriose formuojasi duobės, taip pat yra smarkiai pažeistas pylimas per Nausodės sankryžą. Šiais ir 2015 m. bus vykdomi smulkesni kelio dangos atnaujinimo darbai, kurie leis kelio ruožui užtikrinti saugų eismą.

Kelyje A10 danga nuo Panevėžio iki Pasvalio yra išplatinta iki 11 metrų, todėl šis ruožas „Panevėžio regiono keliams“ šiandien kelia mažiausiai problemų. Tačiau dėl

išplatintos kelio dangos skubantys ir nedrausmingi vairuotojai pradėjo pavojingai lenkti vieni kitus, taigi vairuotojams sudrausminti nuspręsta įdiegti keletą priemonių, gerinančių eismo saugą šioje atkarpoje.

2014 m., siekiant išvengti priešpriešinių susidūrimų, tarp Paįstrio ir Gegužinės gyvenviečių kelio viduryje buvo įrengti apsauginiai metaliniai atitvarai, taip atskiriant priešpriešinius eismo srautus, taip pat kelio viduryje išfrezuotos triukšmo juostos, neleidžiančios vairuotojams išvažiuoti

į priešpriešinę eismo juostą. Šios atkarpos ilgis – beveik 2 km.

Magistralės „Via Baltica“ dalyje prie sienos su Latvija liko ir paskutinė ruožo, kurį prižiūri „Panevėžio regiono keliai“, juodoji dėmė. Juodosios dėmės yra vienas svarbiausių eismo saugumo būklę nusakančių rodiklių. 2007 m. šioje magistralės „Via Baltica“ dalyje dėmių buvo 8, 2008 m. jų sumažėjo iki 4, o šiais metais liko tik viena.

Pagal preliminarų LAKD sudarytą 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų kelių tiesimo ir rekonstrukcijos darbų planą, 2015 m. yra numatyta parengti magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelio rekonstravimo projektų parengimas.

Pagal Euro­pos infrastruktūros priemonę (CEF) 2016–2017 m. planuojamas skelbti konkursas keliui A17 (Panevėžio aplinkkeliui) rekonstruoti.

2015 m. iš Europos Sąjungos 2014– 2020 m. struktūrinės paramos lėšų, pagal Europos infrastruktūrinę priemonę (CEF), planuojamas magistralės „Via Baltica“ atkarpos kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožo nuo 38,8 iki 47,8 km rekonstravimas.

2015 m. kelyje A8 planuojama suremontuoti atkarpą nuo Šilagalio iki Ramygalos, įrengti žiedinę sankryžą ties Pasvaliu.

VĮ „Panevėžio regiono kelininkai“ tikisi, kad įgyvendinus visas numatomas priemones rekonstruojant ir pertvarkant tarptautinę magistralę „Via Baltica“, ji taps saugi ir patraukli eismo dalyviams.

Romualdas Žagaras VĮ „Panevėžio regiono keliai“ ­direktorius

The Current and the Future Works on the Via Baltica Road

By R. Žagaras The road safety measures and solutions implemented by the road specialists of Panevėžys district helped to reduce the number of tragic road accidents.

While there are no strategic solutions on the extent of Via Baltica reconstruction the currently implemented works are enabled by the current funds and possibilities.

The last black spot of the Via Baltica road section maintained by the state enterprise Panevėžio regiono keliai is situated at the border with Latvia. Black spots are one of the most important indices describing the road safety situation. In 2007, on the Via Baltica road section maintained by the road specialists of Panevėžys district there were 8 black spots, whereas, in 2008 the number was reduced to 4. In the year 2014, only one black spot remained.

The specialists of the state enterprise Panevėžio regiono keliai believe that after implementation of all the planned measures of reconstruction of the international motorway Via Baltica it will become safe and attractive for the road users.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

17

aKTUALIJOS

Geriausias kelio statinys, techninis projektas ir įdiegta inovacija Asociacija „Lietuvos keliai“ ir LAKD šiais metais išrinko geriausią transporto infrastruktūros statinį, techninį projektą ir įdiegtą inovaciją.

Transeuropinio tinklo kelias E85.

Vilniaus miesto pietinis apvažiavimas

18 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Geriausio kelio statinio nominacijai kompetentingai komisijai buvo pateikta dešimt objektų: 1. Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas ir eismo saugos gerinimas. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelio ruožo 187,20–190,00 km kairėje pusėje su dauda per Apusino upelį 189,47 km kairėje kelio juostoje rekonstravimas; 2. Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo 205,50–216,95 km dešinėje pusėje su tuneliniu viaduku 206,39 km, tiltu per Ančios upę 207,68 km, Bijo-

tų viaduku 210,75 km ir tuneliniu viaduku 215,55 km dešinėje kelio juostoje rekonstra­vimas; 3. Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo 220,05–228,02 km kairėje pusėje su dauda per Akmenos upę 224,78 km kairėje kelio juostoje rekonstravimas; 4. Kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo 240,00–242,80 km kairėje pusėje su tiltu per Lokystos upę 241,27 km kairėje kelio juostoje rekonstravimas; 5. Transeuropinio tinklo kelio E28 (Vilnius–Minskas) plėtra, kelio ruožo nuo 21,86 km iki 32,91 km rekonstravi-

aKTUALIJOS

Už geriausią kelio statinį susisiekimo viceministras apdovanoja AB „Panevėžio keliai“ generalinį direktorių Virmantą Puidoką

Už geriausią techninį projektą apdovanojamas UAB „Kelprojektas“ generalinis direktorius Algimantas Medžiaušis

Techninių projektų apžiūrai buvo pateikti tik du darbai.

UAB „Kelprojektas“ pristatė techninį projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruožo nuo 183,90 km iki 187,90 km (Panemunės miesto rytinio aplinkkelio) tiesimas su tiltu per Nemuno prataką“.

UAB „Tiltų ekspertų centras“ pristatė techninį projektą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida ruožo nuo 35,90 km iki 45,53 km rekonstravimas“.

Komisija geriausiu techniniu projektu išrinko UAB „Kelprojektas“ pristatytą projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruožo nuo 183,90 km iki 187,90 km (Panemunės miesto rytinio aplinkkelio) tiesimas su tiltu per Nemuno pra­taką“.

Komisijai buvo pateiktos 6 įdiegtos inovacijos keliuose.

1. Mobilus nuotolinis bekontaktis kelio būklės ir paviršiaus sukibimo ko­ eficiento matavimo jutiklis RCM411.

Panemunės miesto rytinis ­aplinkkelis su tiltu per Nemuno ­prataką mas (pralaidos – 22,48 km ir 32,82 km); 6. Transeuropinio tinklo kelias E85.

Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimo I, II, III etapai; 7. Transeuropinės reikšmės kelio Nr.141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas; 8. Transeuropinio tinklo kelio E77 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kalining­ra­das) rekonstravimas (II etapas). Kelio A12 ruožo 132,7–139,7 km rekonstravi­mas (pralaidos (>1,75 m) – 135,60 ir 136,38 km); 9. Valstybinės reikšmės magistra-

linio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Elektrėnų sankryžos rekonstravimo projekto parengimas ir statybos darbai; 10. Transeuropinio tinklo kelio E77 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas) rekonstravimo II etapas. Kelio A12 ruožo nuo 92,50 km iki 98,00 km rekonstravimas (viadukai – 94,86 km ir 95,86 km; pralaidos (2 m) – 95,76 km ir 97,00 km).

Komisija geriausiu statybos objektu išrinko – Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimo I, II, III etapai.

Inovacijos diegėjas – AB „Problema­tika“; 2. Tilto per Jūrą kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 127,46 km rekonstravimas (darbų technologijos pakeitimas siekiant taupyti medžiagas ir finansinius išteklius). Inovacijos diegėjas – UAB „Plungės ­Jonis“; 3. Gelžbetoninės sistemos varliagyvių apsaugai įrengimas kelio ruože, siekiant užtikrinti retų ir nykstančių rūšių populiacijų apsaugą. Inovacijos diegėjas – VĮ „Alytaus regiono keliai“; 4. Savaeigė žoliapjovė su 27 AG variklio galingumu (kelių priežiūros dar

2014/2 LIETUVOS KELIAI

19

aKTUALIJOS

Mobilus nuotolinis bekontaktis kelio būklės ir paviršiaus sukibimo koeficiento matavimo jutiklis RCM411

bai, pakelės šlaitų šienavimas). Inovacijos diegėjas – VĮ ,,Marijampolės regiono keliai‘‘; 5. Tipinis sandėlis kelių priežiūros birioms medžiagoms pagal DOMAR– EURODOME projektą. Inovacijos diegėjas – VĮ „Šiaulių regiono keliai“; 6. Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 118 Kupiškis–Utena 35,60– 47,05 km su tiltu per Šventąją 35,80 km rekonstravimas. Inovacijos diegėjas – VĮ „Utenos regiono keliai“.

Posėdžio metu tolimesniam svarstymui atrinktos dvi inovacijos: paviršiaus sukibimo koeficiento matavimo jutiklis RCM411 (metodas) ir sandėlis kelių priežiūros birioms medžiagoms laikyti.

Komisijos nariai, atsakingi už geriausios inovacijos rinkimus, konkurso laimėtoju išrinko AB „Problematika“ pristatytą inovaciją „Mobilus nuotolinis bekontaktis kelio būklės ir paviršiaus sukibimo koeficiento matavimo jutiklis RCM411“.

VGTU doc. dr. Gražvydas Paliulis

20 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Už geriausią inovaciją apdovanojamas AB „Problematika“ direktorius Rimantas Jaraminas

The Best Road Structure, the Best Technical Project and the Best Innovation

By G. Paliulis The association Lithuanian Roads and the Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications of Lithuania have chosen the best road structure, the best technical project and the best innovation implemented in 2014.

The best road structure was chosen the road of trans-European road network E85. The southern Vilnius City by-pass (stages I, II and III).

The best technical project was chosen the project presented by the company Kelprojektas, UAB called the Main Road of National Significance A12 Riga–Šiauliai– Tauragė–Kaliningrad. Construction of the Road Section from 183.90 to 187.90 km (the Eastern By-pass of Panemunė Town) with the Bridge across the Nemunas Channel.

Award for the best innovation was given to the company Problematika, AB for the innovation related to the Mobile Optical Remote Road Condition and Surface Friction Coefficient Measuring Sensor RCM411 (the method).

aKTUALIJOS

2014 m. kelių rudens apžiūros rezultatai 2014 m. spalio mėnesį buvo atlikta valstybinės reikšmės kelių rudens specialioji kontrolinė apžiūra. Pagrindiniai jos tikslai: įvertinti kelių paruošimą žiemos sezonui, pakelių šienavimo kokybę, patikrinti, ar ištaisyti ankstesnių apžiūrų metu nustatyti defektai, ar pavasario polaidžio metu labiausiai pažeistų valstybinės reikšmės kelių defektų ištaisymo kokybė yra tinkama.

Rudens specialios kontrolinės apžiūros metu buvo apžiūrėta daugiau nei pusė valstybinės reikšmės kelių. Didesnis dėmesys skirtas rajoniniams keliams. Apžiūra buvo atliekama pagal Kelių priežiūros vadovo VI dalyje „Kelių apžiūros metodika“ (KPV KAM-08) nustatytą balų metodą. Jos metu buvo atskirai vertinamos keturios pagrindinės kelio elementų grupės: žemės sankasa, važiuojamoji dalis ir kelkraščiai, techninės eismo reguliavimo priemonės

2014/2 LIETUVOS KELIAI

21

aKTUALIJOS

Apžiūros metu nustatytas tam tikras kelių priežiūros kokybės blogėjimas, kurio negalima paaiškinti vien kelių priežiūros finansavimo mažėjimu.

ir kelio pastatai, taip pat nustatoma ir dangų techninė būklė.

Pastebėta viena neigiama, keletai įmonių būdinga tendencija. Po kiek­ vienos kelių apžiūros surašomi kelių priežiūros darbų kokybės patikrinimo aktai, kuriuose nurodomi konkretūs kelių priežiūros trūkumai. Iki nurodyto termino beveik visi šie trūkumai būna pašalinti. Tai pagirtina. Tačiau kitos apžiūros metu tik jau kituose keliuose vėl pastebimi tokie patys trūkumai. Atrodo, laukiama, kol

1 lentelė. 2014 m. apžiūros rezultatai pagal kiekvieno kelių elemento defektingumą Valstybės įmonė

Priežiūros kokybės įvertis, balais

Bendras įvertis

Dangų techninės būklės įvertis

Žemės sankasa

Važiuojamosios dalies ir kelkraščių dangos

Techninės eismo reguliavimo priemonės

Kelių pastatai, pėsčiųjų ir dviračių takai

Alytaus RK

7,48

7,59

7,18

7,46

7,43

6,38

Kauno RK

7,32

7,45

7,11

7,26

7,28

6,15

Klaipėdos RK

7,12

7,20

7,18

7,27

7,19

6,12

Marijampolės RK

7,11

7,32

7,21

7,10

7,19

6,13

Panevėžio RK

7,20

7,42

7,25

7,30

7,29

6,48

Šiaulių RK

7,35

7,45

7,29

7,37

7,37

6,15

Tauragės RK

7,28

7,26

7,29

7,19

7,26

6,15

Telšių RK

7,14

7,32

7,32

7,05

7,21

6,17

Utenos RK

7,34

7,22

7,29

7,08

7,23

6,11

Vilniaus RK

7,30

7,41

7,37

7,31

7,34

6,23

„Automagistralė“

7,19

7,56

7,34

7,51

7,40

7,62

Vid. Lietuvoje

7,27

7,37

7,25

7,26

7,29

6,24

22 2014/2

LIETUVOS KELIAI

aKTUALIJOS

bus nurodyta, ką ir kaip reikėtų taisyti, o kelių priežiūros įmonių darbuotojai nesupranta, kad tokius pat trūkumus reikia šalinti ir kituose keliuose. Apžiūrų komisijos nuomone, kiekvienais metais kelis tokius pačių trūkumų nurodymus, nors ir skirtinguose keliuose, reikėtų laikyti trūkumų nepašalinimu ir taikyti Kelių priežiūros vadove numatytas sankcijas kaip už pakartotinius pažeidimus.

Apžiūros metu nustatytas tam tik­ ras kelių priežiūros kokybės blogėjimas, kurio negalima paaiškinti vien ke­lių priežiūros finansavimo mažėjimu. Manoma, kad neigiamą įtaką pa­ grin­dinei įmonių veiklai – valstybinės reikš­mės kelių priežiūros privalomiesiems darbams – turi pastaruoju metu padidėjusios rangovinių darbų apim­ tys. Šių darbų terminai būna glausti, todėl reikalauja didelės dalies įmonių technikos ir darbuotojų mobilizaci­jos.

Tai neišvengiamai daro neigiamą įtaką priežiūros darbų terminams ir ko­ky­bei.

To negali būti. Kelių priežiūros privalomieji darbai pagal nustatytus reikalavimus turi būti atlikti laiku. Pa­­žeidimai yra ir bus vertinami pagal Ke­lių priežiūros vadovo nuostatas ir su­tarties dėl privalomų kelių priežiū­ros darbų (užduočių) vykdymo są­lygas.

Deja, ne visos kelių tarnybos spėjo laiku (vienintelį kartą per sezoną) nušienauti pakeles. Žvyro danga buvo suprofiliuota, tačiau ne visur buvo nurinkti stambūs, saugiam eismui keliantys pavojų, akmenys.

Kai kurių kelių ruožų su asfalto danga kelių priežiūrai skirtomis lėšomis sutaisyti tinkamai jau nebeįmanoma. Todėl siūloma mažo intensy-

1 pav. Dangos techninės būklės įvertinimo kitimas 2008–2014 m.

vumo rajoninių kelių asfalto dangos defektus šalinti skaldelės išbėrimo ir jos permerkimo emulsija metodu.

Apžiūros metu rasta daug išblukusių kelio ženklų. Kol finansavimas nepasikeis į gerąją pusę, kelio ženk­ lus leidžiama taisyti savo jėgomis, investuojant nedideles lėšas. Kai kurias kelio ženklų detales galima sutaisyti užklijuojant naują plėvelę, pavyzdžiui, užklijuoti tik išblukusius spalvotus apvadus. Be abejo, toks plėvelės klijavimas būtų ne toks kokybiškas kaip gamyklose, tačiau tai būtų nors laikina išeitis.

Dar viena problema – lankytinų vietų krypties rodyklių įrengimas ant tų pačių atramų kartu su krypties rodyklėmis. Jei tokios išimtys nebuvo leidžiamos gatvių pavadinimų ženklams, kodėl jos daromos ženk­ lams Nr. 628 „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“? Manoma, kad skirtingiems ūkio subjektams priklausantis turtas neturėtų būti kartu, kadangi po tam tikro laiko gali būti neaišku, koks ženklas kam priklauso ir kas už jį at­ sako.

Dėl laiku neatliekamų periodinių remontų dangų techninė būklė ir toliau blogėja. Šį rudenį ji įvertinta tik 6,24 balo. Didžiausi dangos defektai nustatyti krašto keliuose. Po apžiūros patikslintas labiausiai dangos remonto reikalaujančių krašto kelių ruožų sąrašas, naujai sudarytas magistralinių kelių provėžuotų ruožų sąrašas.

Pateikiama dangos techninės būklės įvertinimo rudens specialiųjų kontrolinių apžiūrų metu nuo 2008 m. iki 2014 m. dinamika (1 pav.).

Apžiūros metu nustatyti trūkumai ir pastabos su jų ištaisymo terminais surašyti aktuose. Jie pateikti įmonėms ir jų veiklos priežiūrą atliekantiems techninės priežiūros inspektoriams, kurie tikrins, ar trūkumai laiku ir kokybiškai taisomi.

Visų įmonių darbuotojams dėkojame už kelių paruošimą žiemos se­ zonui.

Juozas Gedvilas LAKD direktoriaus pavaduotojas

Results of Road Inspection 2014 Autumn

By J. Gedvilas This year, in October a special autumn inspection of the roads of national significance was carried out. The main aims of inspection was to assess preparation of roads for winter season and the quality of roadside mowing, to check if the defects, defined during previous inspections, were eliminated and if the quality of the most serious defects, caused by the spring flood on the roads of national significance, were properly repaired.

More than half roads of national significance were inspected, paying a larger attention to the roads more seldom inspected. The inspection was carried out by the method of points described in the Road Inspection Methodology. The method is based on the assessment of main groups of road elements: roadbed, carriageway and shoulders, technical traffic control measures and road buildings, also technical condition of road pavements was identified.

It should be emphasized, that almost all defects, detected during the spring inspection, were eliminated.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

23

aktualijoS

Rekonstruojamas kelias A11 Šiauliai–Palanga Magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga priklauso transeuropiniam tinklui. 11 km ilgio ruožas nuo Šiaulių aplink­kelio iki Kužių geležinkelio viaduko labai susidėvėjęs.

Užbaigus rekonstrukcijos darbus, šis ruožas atitiks I kategorijos magistralinių kelių reikalavimus. Įsibėgėjo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo 5,49 iki 16,30 km rekonstrukcijos darbai, kuriuos vykdo UAB „Šiaulių plentas“. Darbus reikia atlikti per neįtikėtinai trumpą 12 mėnesių terminą. Kelias priklauso transeuropiniam kelių tinklui, E272 Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga. Šio magistralinio kelio rekonstrukcija buvo būtina kokybiškam ir saugiam susisiekimui užtikrinti, kadangi esama asfalto danga buvo susidėvėjusi, provėžuota, daug plyšių, išdaužų, netaisyk­

Inžinerinių tinklų ­įrengimo darbai

24 2014/2

LIETUVOS KELIAI

lingos spindulių kreivės, vietomis kelio dangos plotis neatitiko I kategorijos kelio reikalavimų.

Bendras rekonstruojamo I kategorijos, 4 eismo juostų, kelio ruožo ilgis – 10,81 km. Darbai prasideda nuo 5,49 km už sankryžos su keliu A18 – Šiaulių aplinkkelis, ir baigiasi už Kužių gyvenvietės 16,30 kilometre, prieš viaduką per geležinkelį. Rekonstrukcijos projekte numatyta pakeisti kairės kelio pusės esamos dangos konstrukciją ir atnaujinti dešinės kelio pusės dangą, praplatinti asfalto dangą iki 10 m pločio abiejose pusėse. Taip pat bus pakeistas pėsčiųjų ir transporto eismo organizavimas.

Rekonstruojamame kelio ruože buvo daug apsisukimų, dėl kurių įvyksta nemažai eismo įvykių, todėl buvo numatyta 14 apsisukimo vietų naikinti, o transporto eismą organizuoti per Lukšiuose, Kužiuose ir Amaliuose šviesoforais reguliuojamas sankryžas, vietomis įrengti jungiamuosius kelius.

Pėsčiųjų srautams sureguliuoti, atsižvelgiant į projektuojamas sankryžas ir patogumą bei saugumą, nu-

matyta rekonstruoti ir autobuso sustojimo aikšteles. Kairėje kelio pusėje iš esamų 9 stotelių 3 bus rekonstruojamos, 6 naikinamos ir 2 įrengiamos naujai, dešinėje kelio pusėje iš esamų 8 toje pačioje vietoje bus paliekamos ir rekonstruojamos 3 aikštelės, 5 naikinamos ir 2 įrengiamos naujai. Be to, dar bus įrengtos dvi šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Šiose perėjose šviesoforus valdys patys pėstieji. Transporto srauto prie perėjos indikacijai kiekvienoje kelio juostoje numatoma įrengti bevielius detektorius, prie pėsčiųjų perėjų – apšvietimą LED šviestuvais, skiriamoje juostoje – kelio atitvarus su tinklo tvora, kad nedrausmingi pėstieji negalėtų eiti per kelią kur panorėję. Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui bus įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, kurių bend­ ras ilgis – 15,04 km.

Dar viena vairuotojams aktuali eismo saugumo tema – laukiniai žvėrys. Kelio ruožuose, kuriuose laukinių gyvūnų migracija per rekonstruojamą kelią yra intensyviausia ir registruotas didžiausiais eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičius, įrengiami automobilių šviesą atspindintys reflektoriai. Šio tipo atšvaitai nukreipia pravažiuojančio automobilio šviesų spindulius į šalikelę, taip šviesos srautu atbaido nuo kelio žvėris.

Projekte numatytas tilto per Amalės upelį rekonstravimas, kurio metu bus išardyta esamų gelžbetonių tilto perdangų konstrukcijos bei dalis atramų ir pakeista kompozitiniu, gofruoto plieno vamzdžiu, kurio plotis – 2,5 m, o aukštis – 3,1 m.

Statybos metu, be jau išvardintų darbų, numatyta įrengti paviršinio vandens nuvedimo sistemą, sankryžų

Objekte kasdien triūsia beveik šimtas darbininkų ir mechanizatorių. UAB „Šiaulių plentas“ kelininkai stengiasi dirbti sparčiai, kad spėtų pasiruošti žiemai,

2014/2 LIETUVOS KELIAI

25

aktualijoS

Po rekonstrukcijos A11 kelio ruožas turės 4 eismo juostas apšvietimą, rekonstruoti esamus elekt­ ros ir ryšių tinklus. Šiuo metu intensyviai šalinami durpynai, ardoma kairės pusės senoji kelio konstrukcija, rengiama nauja konstrukcija. Vykdomi ir imlūs laikui inžinerinių tinklų rekonstravimo ir įrengimo darbai: rekonstruojamos drenažinės sistemos, vykdomi esamų ryšių linijų iškėlimo darbai, rengiama lietaus nuotekų nuvedimo sistema.

Objekte kasdien triūsia beveik šimtas darbininkų ir mechanizatorių.

UAB „Šiaulių plentas“ kelininkai stengiasi dirbti sparčiai, kad spėtų pasiruošti žiemai, kurios oro sąlygos – neprognozuojamos. Šiais metais planuojama kairėje kelio pusėje pabaigti išdurpinimo darbus, atlikti pakelės drenažo rekonstravimo darbus, rekonstruoti skersines gelžbetonines pralaidas ruože nuo 5,49 km iki 12,45 km, įrengti lietaus nuotekų sistemą ir rekonstruoti tilto per Amalės upelį dešinę dalį. Visus darbus planuojama baigti iki 2015 m. rugsėjo mė­nesio.

Vienintelis Šiaulių kelininkų rūpestis yra laikas, kadangi įsipareigota rekonstrukciją baigti dukart greičiau,

26 2014/2

LIETUVOS KELIAI

nei iš pradžių planavo užsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Taigi artimiausius metus kelyje dirbs didžioji dalis įmonės darbuotojų ir technikos.

Atlikus kelio A11 rekonstravimo darbus, beveik 11 km ilgio ruože pagerės transporto eismo sąlygos, sumažės neigiamas poveikis aplinkai.

Praplatinus kelią ir pagerinus spindulių kreives, bus saugesnės lenkimo ir prasilenkimo sąlygos, todėl turėtų sumažėti avaringumas. Planuojama, kad kitų metų rugsėjo mėnesį eis-

mo dalyviai galės naudotis atnaujinta, saugia ir modernia I kategorijos kelio atkarpa.

Rekonstruojamas magistralinio kelio Šiauliai–Palanga ruožas yra pirmasis LAKD objektas, bendrai finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Sutarties vertė – beveik 85 mln. litų.

Juozas Aleksa UAB „Šiaulių plentas“ ­generalinis direktorius

The Road A11 Šiauliai–Palanga is Under Reconstruction

By J. Aleksa Reconstruction works of the main road of national significance A11 Šiauliai-Palanga section from 5.49 to 16.30 km which are implemented by the company Šiaulių plentas UAB gather speed. The road is part of the trans-European road network bearing the European number E-272 Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga. The works must be implemented in an incredibly short period of 12 months. Reconstruction of this main road was essential to ensure high-quality and safe traffic. The total length of the road section to be reconstructed – 10.81 km. The works started in 5.49 km behind the intersection with the road No. A18 Šiauliai city by-pass and will end in 16.30 km behind the Kužiai settlement before the railway viaduct.

The road section to be reconstructed is the first project of the Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications co-financed from the national budget and from the funds of European Union structural assistance for 20142020. The contract amounts to almost LTL 85 million.

aKTUALIJOS

UAB „Fegda“: geriname Lietuvos kelių infrastruktūrą ir ekologiją Šiais metais UAB „Fegda“ ne tik rekonstravo šalies magistralinių ir kraš­­to kelių atskirus ruožus, bet ir užbaigė Širvintų, Nemenčinės ir Švenčionių są­var­tynų uždary­mo darbus ir šalia jų įrengė stambiagabaričių atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

Tęsiama atskirų kelių ruožų rekonstrukcija Lietuvos kelių infrastruktūrai gerinti labai trūksta lėšų, darbai keliuose vykdomi mažais ruožais, kelio rekonstrukcija išsitęsia į dešimtmečius.

Tik 2014 m. buvo baigti dangos stiprinimo darbai VĮ „Vilniaus regiono keliai“ prižiūrimame magistralinio kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas ruože, kurio pirmoji dalis buvo sustiprinta dar 2004 m.

UAB „Fegda“ 2014 m. atliko magistralinio kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (ruožai nuo 15,507 km iki 16,645 km ir nuo 37,12 km iki 39,568 km) ir krašto kelio Nr. 103 Vilnius–Polockas (ruožas nuo 18,0 km iki 21,10 km) dangų stiprinimo darbus. Taip pat įrengta bituminė (minkštojo asfalto SA 16) danga rajoniniame kelyje Nr. 4729 Lentvaris–Kariotiškės–Raudonė (ruožas nuo 1,385 km iki 2,293 km). 2014 m. daugiausia energijos tiek projektuojant, tiek vykdant darbus, pareikalavo rajoninio kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožo nuo 35,124 km iki 41,81 km rekonstravimo projektas.

Kelias Nr. 173 Molėtai–Pabradė prieš rekontrukciją ir vykdant sankasos tvarkymo darbus

Šį keliai labai gerai žino poilsiautojai, vykstantys pailsėti prie vaizdingų Molėtų apylinkių ežerų. Nuo senų laikų kelias yra likęs tik 3 m pločio, kalvotas, su beviltiškai susidėvėjusia asfalto danga. Šalia kelio nėra įrengta jokių vandens nuvedimo griovių, iki pat kelkraščio kelio juostoje auga brandus miškas, kuris, nesant saugaus atstumo iki medžių, yra pavojingas eismui. Šio, valstybei priklausančio, miško iškirtimas ir tapo didžiausia problema, vykdant kelio rekonstrukcijos projektavimo darbus. Kadangi Lietuvos automo-

bilių kelių direkcija kelio rekonstrukcijos darbų konkursą buvo paskelbusi kartu su rekonstrukcijos projekto parengimu, UAB „Fegda“ turėjo gauti visus reikiamus pritarimus miško šalinimo darbams.

Sutartis su LAKD buvo pasirašyta 2014 m. vasario 17 d., jos vertė – 16,1 mln. Lt su PVM, įvykdymo terminas – 13 mėn. Nors po sutarties pasirašymo projektavimo dalies rangovas UAB „SRP Projektas“ nedelsdamas pradėjo vykdyti projektavimo ir derinimo darbus, dėl įvairių nesklandumų aiški

2014/2 LIETUVOS KELIAI

27

aktualijoS

Kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė asfaltavimo darbai nantis miško kirtimo procedūras Susisiekimo ir Aplinkos ministerijose bei joms pavaldžiose institucijose, leidimas rekonstruoti kelią buvo gautas tik 2014 m. rugpjūčio mėn. Nors Vyriausybės patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše yra numatyta taisyklė, kad kelio juostoje galima kirsti medžius, trukdančius saugiam eismui, realiai ji negalioja, kadangi tai nesuderinta su Aplinkos ministerija, ir medžiai nekertami tol, kol neįvykdomos Aplinkos ministerijos reglamentuose nustatytos taisykles.

Užsitęsusios projektavimo procedūros lėmė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. UAB „Fegda“, siekdama pasivyti prarastą laiką, šio kelio rekonstrukcijai turėjo skirti daugiau gamybinių pajėgumų. Nors šio kelio rekonstrukcijos darbai nėra sudėtingi, visgi kelio konstrukcijai įrengti 6,5 km ruože reikia ir laiko, ir technikos, ir organizacinio pasirengimo. Juo labiau kad rekonstrukcijos metu kelias nėra uždaromas ir privaloma praleisti transporto eismą. Darbų metu rekonstruojamas ruožas buvo suskirstytas į etapus, transporto eismui reguliuoti panaudoti

28 2014/2

LIETUVOS KELIAI

laikini šviesoforai. Rekonstruojant kelią, įrengiama IV dangos konstrukcijos klasė, važiuojamoji dalis išplatinama iki 6 m pločio ir įrengiami 1 m pločio kelkraščiai. Kadangi yra koreguojamas kelio išilginis profilis, dėl biraus grunto dalis šlaitų yra sutvirtinama gabijoninėmis sienelėmis ir antieroziniais tink­lais.

Kelkraščiai, esantys viražų zonose, sutvirtinami HDPE gardelių plokštėmis, taip siekiant sumažinti išplovų galimybę. Tokios pačios plokštės naudojamos ir kelio grioviams su didesniais nuolydžiais sutvirtinti.

Atlikta: medžių kirtimas – apie 5 500 vnt.; kelio sankasos pylimai – 41 100 m3; pralaidos – 235 m; asfalto dangos konstrukcija – 48 000 m2, barjeriniai atitvarai – 992 m; gabijoninės sienelės – 263 m3.

Lietuvos ekologijos gerinimas 2014 m. gegužės mėn. UAB „Fegda“ kartu su jungtinės veiklos partneriu AB „Kauno tiltai“ pradėjo vykdyti su UAB „VAATC“ pasirašytą sutartį, pagal kurią buvo numatyta baigti Širvintų, Nemenčinės ir Švenčionių sąvarty-

nų uždarymo darbus, taip pat šalia sąvartynų įrengti stambiagabaričių atliekų surinkimo bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Projektą iš dalies finansavo Europos Sąjunga, projekto vertė – 15,45 mln. Lt su PVM. Pasak UAB „Fegda“ projektų vadovo Vid­ manto Verbiejaus, vykdant šiuos darbus „teko kautis su dviem priešais“ – darbų įvykdymo terminu ir ankstesnio rangovo pali­kimu.

Dėl užsitęsusių konkursinių procedūrų ir ginčų su kitais konkurso dalyviais sutartis buvo pasirašyta tik 2014 m. gegužės 23 d., nors pats konkursas įvyko 2014 m. kovo 12 d. Konkursinių pasiūlymų grafikas buvo parengtas tikintis, kad darbai bus pradėti ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 1 d., kadangi užsakovo sąlygose buvo įrašytas konkretus ir nekintantis darbų atlikimo terminas – 2014 m. spalio 1 d. Tai lėmė, kad dviem mėnesiais greičiau reikėjo atlikti techninio darbo projekto korektūrą, darbams vykdyti mobilizuoti daugiau gamybinių pajėgumų ir skubiai bei teisingai užsakyti kelininkų darbams neįprastas medžiagas: atliekų surinkimo konteinerius, svarstykles,

aKTUALIJOS

Stambiagabaričių ­atliekų ­surinkimo ­aikštelių ­įrengimo darbai

aptarnaujančio personalo darbo namelius, nuotekų valymo įrenginius, artezinius gręžinius.

Kita problema – teko perimti ankstesnio sąvartynų uždarymo rangovo palikimą. Šių sąvartynų uždarymo darbai buvo pradėti dar 2009 m., tačiau konkursą laimėjęs rangovas nesugebėjo laiku net įpusėti numatytų darbų.

Todėl užsakovas priėmė sprendimą nutraukti sutartį ir skelbti naują darbų pirkimą. UAB „Fegda“ teko perimti chaotiškai užpiltą ir suformuotą sąvartyno atliekų kaupą, atstatyti jo geometriją, kad lietaus vanduo nubėgtų kaupo šlaitu, o ne telkšotų kaupo įdubose. Teritorija po įrengiamomis atliekų aikštelėmis buvo perkasta (ieškota kaupui užpilti tinkamo grunto), iškastos duobės užverstos sankasai netinkamu gruntu.

Dėl to dalyje aikštelių grunto sankasai stabilizuoti teko panaudoti geosintetines medžiagos ir iš karjero atvežti sankasai tinkamo grunto.

Nepaisydami šių organizacinių sunkumų, užsakovo, jungtinės veiklos partnerių, techninio darbo projekto korektūros rengėjo (UAB „Krašto projektai ir partneriai“) ir techninės priežiūros (UAB „Darbasta“) tandemas dirbo šveicariško laikrodžio tikslumu ir 2014 m. spalio 1 d. baigė darbus.

Atlikta: uždaryti 5 sąvartynai, įrengtos 4 stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, įrengtos 3 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, kurių asfalto dangos bendras plotas – 27 571 m2, pastatyti 4 konteineriniai nameliai, įrengti 4 arteziniai gręžiniai. Žydrius Baublys UAB „Fegda“ generalinis direktorius

Naujoji atliekų tvarkymo aikstelė šalia Širvintų

The Works of the Company Fegda UAB Improve Road Infrastructure and Ecology By Ž. Baublys This year, the company Fegda UAB carried out not only reconstruction of different sections on the main and national roads of national significance but also finished the closing works of Širvintos, Nemenčinė and Švenčionys dumps and equipped them with the large-size waste collection sites and green waste composting sites.

In 2014, the company Fegda UAB carried out pavement strengthening works on different sections of the main road A4 Vilnius–Varėna–Grodno and national road No. 103 Vilnius–Polotsk.

Also, bitumen pavement has been laid on a section of the regional road No. 4729 Lentvaris– Kariotiškės–Raudonė.

The largest energy in terms of both design and implementation of works was required by the reconstruction project of the regional road No. 173 Molėtai – Pabradė.

The long-lasting design procedures destined that since August 2014 the company had to allot for this road reconstruction a lot of industrial capacities in order to catch with the time lost. Though the reconstruction works themselves are not complicated, nevertheless, construction of the road structure in 6.5 km section requires time, machinery and organizational readiness.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

29

Eismo saugumaS

Eismo saugumui užtikrinti – žiedinės sankryžos Kodėl žiedinės sankryžos?

AB „Kauno tiltai“ per pastaruosius keturis mėnesius žiedines sankryžas baigia įrengti Vilkaviškyje, Birštone ir Jonavoje.

30 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Specialistai pripažįsta, kad keturšalės sankryžos neužtikrina eismo saugumo. Didelis greitis, vairuotojų neatsargumas sukelia skaudžius eismo įvykius. Pagal įvairias atliktas studijas, žiedinėse sankryžose nelaimingų eismo įvykių įvyksta net 75 proc. mažiau nei keturšalėse nereguliuojamose sankryžose. Vienas iš veiksnių – greitis, kurį prieš įvažiuodami į žiedinę sankryžą vairuotojai priversti sumažinti. Greitis žiedinėje sankryžoje siekia 20–30 km/h.

Šios sankryžos padeda išvengti didelių spūsčių, kadangi automobilių vairuotojams nereikia laukti, kol užsidegs žalia šviesa – vyksta nuolatinis judėjimas.

Per keturis mėnesius – trys žiedinės sankryžos Per pastaruosius keturis mėnesius tokio tipo sankryžos baigiamos įrengti Vilkaviškyje, Birštone ir Jonavoje. Šiuos tris projektus įgyvendina bend­ rovė „Kauno tiltai“.

Eismo saugumaS Eismo įvykių statistika rodo, kad prieš rekonstruojant minėtas sankryžas jose per metus žuvo 3 žmonės, dešimtys buvo sužeista, į eismo įvykius pateko ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji, ir dviratininkai.

Sankryžose neišvengiama ne tik eismo įvykių, bet ir susidaro automobilių spūstys. Vilkaviškio rajone rekonstruojamame ruože vidutinis metinis eismo intensyvumas siekia beveik 5 tūkst. automobilių per parą, Birštono – 7 tūkst., Jonavos – daugiau kaip 5,5 tūkst. automobilių.

Birštone – greitoji žiedinė sankryža Kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė ir Birštono miesto Jaunimo gatvės sankryžoje įrengta greitoji žiedinė sankryža, atitinkanti visus šios sankryžos tipui būdingus reikalavimus. Šioje vietoje įrengta nauja kelio konstrukcija su asfalto danga sankryžoje ir gatvėse, sustiprinta kelio esama dangos konstrukcija, įrengta lietaus nuotekų sistema, nauja pralaida skersai kelio, užbetonuota buvusi pralaida. Be to, buvo pašalinti žel-

diniai, keliantys pavojų eismo dalyviams, ir įrengtos santvaros bei gembės kelio ženklams virš važiuojamosios dalies.

Greitoji žiedinė sankryža yra ypatinga savo važiavimo juostų išdėstymo sistema: vairuotojas, dar prieš įvažiuodamas į sankryžą, turi pasirinkti kryptį, kadangi įvažiavęs jos pakeisti jau nebegalės. Tokia sistema pagreitina judėjimą sankryžoje ir sumažina eismo įvykių skaičių.

Vilkaviškio rajone – ypatingas dėmesys pėstiesiems Vilkaviškio rajone, kur susikerta kelias A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (24,76 km) ir kelias Nr. 185 Vilkaviškis–Gražiškiai (2,41 km), įrengta žiedinė sankryža su asfalto danga, saugumo salelės, lietaus nuotekų sistema, nauja pralaida, esamas pėsčiųjų ir dviračių takas sujungtas su naujai įrengtomis autobusų stote­lėmis.

Be to, atsižvelgiant į eismo įvykius, pėsčiųjų takui kertant nuovažas ir autobusų stovėjimo aikštelių vietose įrengtos neregių sistemos iš taktilinių trinkelių.

Jonavoje tikimasi pagerinti eismo laidumą Kelyje A6 Kaunas–Zarasai– Daugpilis per parą pravažiuoja vidutiniškai apie beveik 1,5 tūkst. krovininių automobilių. Žiedinė sankryža – sprendimas, padėsiantis kovoti su automobilių spūstimis. Šioje sankryžoje, esančioje kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (35,8 km) sankirtoje su rajoniniu keliu Nr. 1521 Jonava–Gudžioniai, buvo įrengta: nauja kelio konstrukcija su asfalto danga, iškeltos virš dangos saugumo salelės, grįstos betoninėmis trinkelėmis ir apribotos granitiniais bortais, lietaus nuotekų sistema, rekonstruotos nuovažos. Taip pat buvo įrengtos naujos autobusų stotelės ir 2 m pločio pėsčiųjų ir dviračių ­takas.

Pagrindinius darbus bendrovė „Kauno tiltai“ įgyvendino per 4 mėnesius. Likę projektų darbai baigti gruodžio mėn. pradžioje.

Giedrė Čekavičienė AB „Kauno tiltai“ atstovė ryšiams su visuomene

Roundabouts - to Ensure Road Safety

By G. Čekavičienė Over the last four months construction of the roundabouts in Vilkaviškis, Birštonas and Jonava has been almost completed. The three projects are implemented by the company Kauno tiltai AB. At the intersection of the road A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė and Jaunimo Street in Birštonas the turbo roundabout was built meeting all the requirements characteristic to this type of roundabouts. Also, a new road structure with asphalt pavement was laid on the roundabout and the streets, the existing pavement structure was strengthened.

In Vilkaviškis district where the road A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningrad intersects with the road No. 185 Vilkaviškis–Gražiškiai a new roundabout with asphalt pavement was built and equipped with safety islands.

At the Jonava intersection situated at the crossing of the road A6 Kaunas–Zarasai–Daugavpils and the regional road No. 1521 Jonava–Gudžioniai a new road structure with asphalt pavement was laid, the heightened safety islands were installed paved with concrete blocks and equipped with granite kerbs.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

31

aktualijoS

Panevėžio kelininkai dirba Aukštaitijos keliuose ir miesteliuose Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas– Zarasai–Daugpilis) plėtra.

Kelio dangos rekonstravimo III etapas“ įgyvendinimo darbai vykdomi itin sudėtingomis eismo sąlygomis tarptautinės reikšmės kelyje, vedančiame į Daugpilį.

Asfaltbetonio dangos įrengimas

32 2014/2

LIETUVOS KELIAI

kcinė bendrovė „Panevėžio keliai“ intensyviai įgyvendina kelio Kaunas–Zarasai– Daugpilis rekonstravimo projektą. Bendrovė įsipareigojusi per pusantrų metų rekonstruoti beveik 19 km kelio. Kalbant apie darbus ir eismo organizavimą, šis objektas yra vienas sudėtingiausių 2014 m. „Iki lapkričio 1 dienos kelio ruožuose nuo 163,0 iki 179,0 kilometro ir nuo 182,8 iki 185,4 kilometro at-

likta 68 procentai projekte numatytų darbų. Iš jų – visiškai baigti arba baigiami žemės sankasos, vandens pralaidų, pakelės drenažo statinių, ryšių ir elektros linijų rekonstravimo bei špuntinės sienos įrengimo darbai.

Jau paklota du trečdaliai projektinių asfaltbetonio dangų ploto.

Bendras ruožų ilgis, kuriuose baigtas trijų sluoksnių asfaltbetonio dangos įrengimas, sudaro 9,5 kilometro. Šiuose kelių ruožuose pradedami linijų dažymo, apsauginių barjerų įrengimo ir kelio ženklų statymo

aKTUALIJOS Špuntinės sienos ­montavimas

darbai“, – pasakojo AB „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Danielius Žigas.

Pasak projektų vadovo, iki 2014 m. metų pabaigos planuojama atlikti visus projekte numatytus darbus kelio ruože nuo 182,8 iki 185,4 km, esančiame atkarpoje nuo Zarasų iki Latvijos sienos.

Pagrindiniame 16 km ilgio kelio ruože, nuo 163,0 iki 179,0 km, besiribojančiame su Zarasų miestu iš kitos pusės, tikimasi baigti visus numatytus darbus kelio atkarpose, ku-

rių bendras ilgis – 12 km. „Likusioje rekonstruojamo kelio važiuojamojoje dalyje bus įrengtas apatinis asfaltbetonio dangos sluoksnis, taip sudarant patogias eismo sąlygas“, – sakė Danielius Žigas.

Projekto „Transeuropinio tink­lo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimo III etapas“ įgyvendinimo darbai vykdomi itin sudėtingomis eismo sąlygomis tarptautinės reikšmės kelyje, vedančiame į Daugpilį. Dėl didelės darbų apimties, eismas rekonstruojamuose 9–12 ruožų darbų piko metu buvo ribojama.

Pritaikyta nauja polių įrengimo technologija Siekiant paspartinti darbus, šiame projekte plačiai naudojama pažangi įrenginių valdymo sistema, paremta GPS technologija. Ši sistema suteikia galimybę objekte dirbantiems mašinų operatoriams matyti trimatį projekto brėžinį kompiuterio ekrane, o mašinose įmontuoti GPS siųstuvai leidžia realiu laiku stebėti mašinų padėtį ir atliekamus darbus.

Sistema fiksuoja įrangos judėjimą skaitmeniniame projekto brėžinyje itin tiksliai, todėl projekte numatyti darbai gali būti atliekami praktiškai be nukrypimų, taip sumažinant laiko ir medžiagų sąnaudas.

Pagal projektą, nufrezuota 24 tūkst. kub. m senos asfaltbetonio dangos, nuimta 22 tūkst. kub. m augalinio grunto, iškasta 84 tūkst. kub. m kito grunto. Rekonstruojama kelio juosta eina per penkis durpynus. Trijuose iš šių ruožų kelio sankasos stabilumui užtikrinti panaudota šiuolaikiška skaldos polių įrengimo technologija, įrengti 1 213 skaldos polių. Sankasoms durpynų vietose sutvirtinti panaudota 20 tūkst. kv. m geo­tekstilės ir geotinklų. Šalčiui nejautriam sluoksniui (smėlio pasluoksniui) įrengti prireikė 98 tūkst. kub. m smėlio, skaldos sluoksniui – 60 tūkst. kub. m skaldos, o asfaltbetonio dangai įrengti – 59 tūkst. t asfaltbetonio mišinio.

Būtent šiame kelyje 2014 metų gegužę startavo bend­rovės „Panevėžio keliai“ inicijuota eismo saugumo ir vairuotojų tolerancijos ugdymo

Geosintetinių ­medžiagų klojimas

2014/2 LIETUVOS KELIAI

33

aktualijoS

„Miesto vartai” įvažiuojant į Obelių miestą

programa „Taisom kelią“. Rekonstruojamuose ruožuose, kur eismas apribotas laikinaisiais šviesoforais, buvo pastatyti informaciniai programos stendai.

Projekto „Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimo III etapas“, sutartis Nr. 1” rangos darbai vykdomi vadovaujantis 2013 m. gruodžio mėnesį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašyta sutartimi. Sutarties kaina su PVM – 87,7 mln. Lt.

Gatvių ir tiltų rekonstrukcija Obeliuose AB „Panevėžio keliai“ 2014 m. rugsėjo 30 d. Obeliuose (Rokiškio rajonas) baigė dviejų svarbių susisiekimo infrastruktūros projektų darbus. Miestelyje, kurį kertą valstybinės reikšmės keliai, rekonstruotos trys gatvės, elektros linijos, įrengtas naujas gatvių apšvietimas, rekonstruotos ryšių linijos ir įrengta lietaus vandens kanalizacija.

LAKD lėšomis finansuotas valstybinės reikšmės krašto kelių Zara-

sai–Bradesiai–Obeliai ruožo nuo 39,80 km iki 40,95 km ir Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožo nuo 8,70 km iki 10,40 km rekonstra­ vimas. „Obeliuose rekonstruotos pagrindinės gatvės, kurios sutampa su valstybinės reikšmės keliais.

Tai – J. Zaukos, Vytauto bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvės. Miestelio centre esan­ti šių trijų gatvių sankirta rekonst­ruota į žiedinę sankryžą.

Projekto vykdymo metu taip pat rekonstruotas tiltas per Kriaunos upę, kuris dabar pritaikytas sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti planuojamai naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai“, – sakė bendrovės „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Jevgenij Svilo.

Inžinerinių tinklų atnaujinimą finansavo Rokiškio savivaldybė

Žiedinė sankryža Obeliuose

34 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Pagal antrąjį, Rokiškio rajono savivaldybės finansuotą projektą, rekonstruojamose gatvėse buvo įrengiami šaligatviai, rekonstruotos elektros linijos, įrengtas apšvietimas, re-

aKTUALIJOS konstruotos elektrotechnikos ir ryšių linijos, gatvių zonoje įrengta lietaus vandens kanalizacija.

Gatvėse, sutampančiose su keliu Nr. 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai, po rekonstrukcijos kelio dangos plotis siekia 7 m, o gatvėse, kurios sutampa su keliu Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys, paklota 7,5–8 m pločio kelio danga.

Darbų vykdymo metu objektuose Obeliuose paklota per 25,7 tūkst. kv. m asfalto dangos, įrengta beveik 11 tūkst. kv. m šaligatvių, paklota 7,7 tūkst. m drenažo tink­ lų. Rekonstruojant elektros linijas, pastatyti 86 šiuolaikiški apšvietimo stulpai, nutiesta per 5 tūkst. m jėgos kabelių, 3 tūkst. m elektros laidų.

Rekonstruotas kelias nuo Obelių iki Latvijos sienos Obelių miestelio zonoje AB „Panevėžio keliai“ 2013–2014 m. vykdė ir trečiąjį projektą. Pagal sutartį su LAKD, bendrovė atliko valstybinės reikšmės krašto kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožo nuo 0,00 km iki 8,75 km techninio darbo projekto parengimo ir rekonstrukcijos darbus. Rekonstruotas 8,75 km kelio ruožas Rokiškio rajone, tarp Lietuvos ir Latvijos sienos ir Obelių miestelio.

Pasak bendrovės „Panevėžio keliai“ Rokiškio filialo direktoriaus pavaduotojo Gintaro Genio, šis projektas buvo išskirtinis, kadangi projektavimo darbai buvo derinti su rangos darbais. Taip pat pirmą kartą bendrovės „Panevėžio keliai“ objekte buvo panaudota pažangi įrenginių valdymo sistema, paremta GPS technologija. Vėliau ši technologija pritaikyta kituose bendrovės objektuose: kelyje Kaunas–Zarasai– Daugpilis ir „Rail Baltica“ statybos projekte.

Sutartį bendrovė „Panevėžio keliai“ dėl minėto projekto darbų su LAKD pasirašė 2013 m. vasario 28 d. Sutarties kaina su PVM – 33,998 mln. Lt. Darbų pabaiga – 2014 m. rugpjūčio 28 d.

Rasa Čepienė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene

Panevėžys Road Specialists Work on the Roads and in the Towns of Upper ­Lithuania

By R. Čepienė One of the biggest in the Baltic States road and railway design and construction companies Panevėžio keliai AB is intensively implementing reconstruction project of the road Kaunas–Zarasai–Daugavpils. The company has an obligation in one and a half year to reconstruct almost 19 km of the road. In terms of consruction works and traffic organization this project is one of the most complicated in 2014.

Construction works of the project Development of Trans-European Network Road E262 (Kaunas-Zarasai-Daugavpils). Pavement Reconstruction Stage III are carried out under especially complicated traffic conditions on the road of international importance running to Daugavpils. Due to a large volume of works the traffic during peak hours of reconstruction works was being restricted on 9-12 sections.

Based on the project, 24 thousand cubic meters of old asphalt concrete pavement was milled out, 22 thousand cubic meters of vegetative soil was removed, 84 thousand cubic meters of other type of soil was excavated.

On September 30, 2014 in Obeliai (Rokiškis district) the company finished works of two important communication infrastructure projects. In the small city which is crossed by two roads of national significance three streets were reconstructed, the roundabout was built, the bridge was reconstructed, the sidewalks were installed, electrical lines were repaired and a new street lighting was erected as well as the rain water drainage.

The second project financed by Rokiškis Region Municipality included installation of sidewalks on the reconstructed streets, reconstruction of electrical lines, installation of lighting, reconstruction of electrotechnical and communication lines and installation of rain water drainage system within the zone of the streets.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

35

AKTUALIJOS

„Rail Baltica“ statyboje – sudėtingiausias darbų etapas Kelininkai dirba nepertraukiamai

Bendrovė „Panevėžio ­keliai“ rekonstruojamuose „Rail ­Baltica“ ruožuose, nepaisydama sudėtingų sąlygų, jau atliko per 75 proc. visų numatytų darbų.

Sparčiais tempais europinę vėžę tiesia ir kiti projekto rangovai.

Ruože Mauručiai–Jiesia ­rekonstruojami keturi ­tiltai, kuriais eina trys g­ eležinkelio linijos

36 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Tarptautinės svarbos geležinkelių projekto „Rail Baltica“ statybvietėje – rangovams, vykdantiems darbus, karštos dienos. Europinę vėžę nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno tiesiantys rangovai, siekdami per trumpą laiką įvykdyti didelės apimties darbus, kurių vertė – 1,3 mlrd. Lt, pasitelkia naujausias susisiekimo infrastruktūros projektuose taikytinas technologijas. „Rugpjūčio–lapkričio mėnesiai „­Rail Baltica“ trasoje – pats darbų pikas. Iškelti uždaviniai – labai sudėtingi,

reikalauja įtempti visas jėgas, o darbų terminai – itin trumpi. Darbų organizavimą apsunkina ir ta aplinkybė, kad europinė vėžė tiesiama nenutraukus traukinių eismo. Eismo pertraukos suteikiamos tik tuomet, kai eksploatuojamos linijos atkarpą reikia demontuoti, rekonstruoti sankasą, įrengti viršutinę kelio konstrukciją, pakloti naują geležinkelio gardelę. Stengiamės dirbti lanksčiai, kad ir svarbi trasa būtų nutiesta laiku, ir traukinių eismas nesustotų. Suteiktų eismo pertraukų metu objektuose dirbame ištisą parą nepertraukiamai.

AKTUALIJOS

„Rail Baltica“ statybos darbai G­ arliavoje, Kauno rajone

Šios priemonės yra būtinos, siekiant per trumpą laiką atlikti tokios apimties darbus. Projekto darbams turėjome tik pusantrų metų, apimančių ir du žiemos laikotarpius, kai darbai ypač apsunkinti, o kai kurių darbų technologiškai vykdyti yra neįmanoma“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Panevėžio bendrovė „Panevėžio keliai“ projekto „Rail Baltica“ darbams paspartinti pritaikė pažangią įrenginių valdymo sistemą, paremtą GPS technologija.

Rekonstruojami keturi tiltai Ypač sudėtingas darbų organizavimo prasme bendrovės „Panevėžio keliai“ rekonstruojamas geležinkelio ruožas Mauručiai–Jiesia, kurio projektinis pavadinimas – trečiasis statinys. „Vietovė sudėtinga geologine prasme, o geografiškai yra atokiai nuo patogių susisiekimo kelių“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ projekto vadovas Artūras Gikas. „Vien šiame ruože rekonstruojami keturi tiltai, kuriais eina trys geležinkelio linijos. Kiekviena linija rekonstruojama atskirai, nenutraukiant traukinių

eismo, t. y. darbą prie veikiančio geležinkelio ir kiekvieno tilto atnaujinimą įrengiant naujas perdangas trim etapais – po vieną kiekvienai geležinkelio linijai keturių tiltų vietoje“, – pasakojo AB „Panevėžio keliai“ projektų direktorius Aud­rius Butkūnas. „Rekonstruojant tiltą per Kūmės upę, rugpjūčio–spalio mėnesiais buvo vykdomi krantinių atramų ties esama pralaida ir šalia esamos pralaidos statybos darbai. Norint paleisti traukinių eismą pirmuoju keliu, ant krantinių atramų šioje pusėje buvo sumontuotos tilto perdangos ir atlikti kiti reikalingi darbai, taip pat buvo atliekamas tilto bandymas.

Piketuose 44 + 903 km, 45 + 441 km ir 45 + 846 km rekonstruojami tiltai per Jiesios upę. Šiuo laikotarpiu buvo atliekami pagrindiniai minėtų statinių darbai, t. y. įrengtos tiltų krantinės atramos ir sumontuotos perdangos. Prie visų tiltų ankstesniais laikotarpiais taip pat buvo įrengti laikinieji tiltai.

3-iojo statinio ribose yra 8 pralaidos. Rugpjūčio–spalio mėnesiais atlikti pagrindiniai šių įrengimo pralaidų darbai. Šiuo metu ties pralaidomis tvirtina-

mi sankasos šlaitai, įrengiami šlaitiniai laiptai, atliekami kiti baigiamieji darbai.

Taip pat baiginėjami ir atraminių sienų įrengimo darbai. Sienutės yra užbetonuotos, įrengti jų tvirtinimai, kitais mėnesiais bus atliekami apdailos darbai.

Skirtingai nuo kitų objekte esančių statinių, triukšmo sienučių darbai šiuo metu tik įpusėjo, ateinančiais mėnesiais yra planuojama pabaigti ir šiuos ­darbus.

Be konstrukcijų dalies darbų, šiais mėnesiais buvo atliekami ir žemės sankasos bei viršutinės kelio konstrukcijos darbai. Iš viso ruože buvo supiltos 50 tūkst. kub. m sankasos iš drenuojančio grunto, įrengta daugiau kaip 8 tūkst. kub. m skaldos pagrindo sluoksnio, nutiesta daugiau kaip po 3 km europinės ir rusiškos vėžės kelių“, – pasakojo AB „Panevėžio keliai“ projektų inžinierius Lukas Petrovas.

Ruože Mauručiai–Jiesia taip pat yra trys Kultūros vertybių registre įrašytos istorinės vertybės: pirmoji ir antroji Rinkūnų geležinkelio pralaidos bei Pajiesio geležinkelio tiltas. Visi šie objektai buvo pastatyti dar 1861 m., o Pajiesio tiltas paskutinį kartą rekonstruotas 1915 m.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

37

AKTUALIJOS

Naujas geležinkelis tiesiamas ­nenutraukiant traukinių eismo Liepos pabaigoje šiame ruože baigė darbus archeologai, kurie per penkis tyrinėjimų mėnesius iš šalia geležinkelio aptikto kapinyno iškėlė palaikus 169 žmonių, palaidotų nežinomoje kapavietėje nuo XVII amžiaus.

Klojama dešimtys kilometrų kabelių Įrengiant geležinkelio signalizacijos įrenginius, stoties ribose paklota 6,5 km kabelių, o tarpstočių ribose – 23 km kabelių. Demontuoti ir įrengti įrenginiai, atnaujinta vidaus signalizacijos įranga. Įrengiant geležinkelio infrastruktūros ryšių tinklus, beveik 9 km ruože rankomis ir mechanizmais kasamos tranšėjos, įrengiami uždari perėjimai, paklota 12,5 km HDPE vamzdžių.

Iškelti seni kabeliai, tranšėjoje ir PVC vamzdžiuose klojami nauji kabeliai, nutiesta 9,19 km ilgio signalinė juosta, montuojamos movos. 6 kilometrų ruože vykdomas šviesolaidinių kabelių įpūtimas į vamzdį.

Vykdant elektrotechnikos darbus, šiame „Rail Baltica“ ruože bendrovei „Panevėžio keliai“ talkina UAB „Fima“

38 2014/2

LIETUVOS KELIAI

ir jos subrangovas UAB „Elmova“. Viršutinę kelio konstrukciją padeda įrengti UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ir jos subrangovas „Leonard Weis RTE“ AS. Darbo projekto parengimo darbus padeda vykdyti UAB „Tiltų ekspertų centras“.

Objekte subrangovų teisėmis dirba AB „Panevėžio keliai“ dukterinės įmonės: UAB „Aukštaitijos traktas“ vykdo žemės darbus, UAB „Sostinės gatvės“ rekonstruoja peronus ir pervažas, UAB „Ukmergės keliai“ vykdo žemės darbus, rengia vandens nuvedimo sistemas, pralaidas. Bendrovė „Panevėžio keliai“ šiame statinyje savo jėgomis atlieka 58,49 proc. darbų.

Paklojo rusiškąją vėžę, įrengti pagrindai europinei „Rekonstruojant geležinkelio „Rail Baltica“ ruožą Kazlų Rūda–Marijampolė (pirmasis statinys), nuo projekto vykdymo pradžios bendrovė atliko ir perdavė užsakovui 78,15 proc. numatytų darbų, – informavo AB „Panevėžio keliai“ projektų inžinierius Žygimantas Vilkas. – Kazlų Rūdos geležinkelio stotyje įrenginėjame vandens nuvedi-

mo sistemas: klojame drenažo vamzdžius ir latakus. Pagrindinis 1 520 mm pločio vėžės kelias praktiškai jau paklotas nuo pat Kazlų Rūdos iki Marijampolės, o 1435 mm pločio vėžės paklota 12 750 m, t. y. beveik 13 km.“ Artėja į pabaigą žemės darbai: klojamas apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis 1435 mm pločio vėžei Marijampolės stoties prieigose, euro­pinei vėžei bend­rovė jau įrengė 7 km skaldos pagrindo. Rekonstruotos visos 6 pralaidos ir 2 ­tiltai.

Vinčų geležinkelio stotyje rekonstruota pralaida, pakloti du iešmai, rekonstruoti du 1 520 mm pločio vėžės keliai. Taip pat vykdomi žemės darbai, ruošiami pagrindai 1 435 mm pločio keliui. Rekonstruota pervaža, baigiamas įrengti peronas.

Tarpstotėje Vinčai–Marijampolė rekonstruota 10 pralaidų, rekonstruotas ir išplatintas tiltas per Sasną. Marijampolės geležinkelio stoties prieigose liko demontuoti laikiną iešmą ir prijungti rekonstruotus kelius prie gretimo statinio kelių, kai kito statinio rangovas bus tam pasiruošęs.

AKTUALIJOS

Geležinkelio vėžėms kloti AB „Panevėžio keliai“ ruožuose numatyta panaudoti beveik per 120 tūkst. vienetų gelžbetoninių pabėgių ir daugiau kaip 136 tūkst. tiesinių metrų bėgių.

Didžioji dalis darbų atliekama savo jėgomis Rekonstruojant geležinkelio „Rail Baltica“ ruožą Kazlų Rūda–Marijampolė, generaliniam rangovui talkina grupė partnerių. Subrangovai UAB „Vitras-S“ atlieka geležinkelio kelio įrengimo darbus Kazlų Rūdos, Vinčų geležinkelio stotyse, rengia Marijampolės stoties privažiuojamuosius kelius.

UAB „Skinest Baltija“ vykdo geležinkelio kelio įrengimo darbus tarpstotėse Kazlų Rūda–Vinčai, Vinčai–Marijampolė.

Bendrovės „Panevėžio keliai“ dukterinė įmonė „Sostinės gatvės“ atlieka žemės darbus Marijampolės stoties prieigose ir rekonstruoja pervažas.

UAB „Ukmergės keliai“ talkina vykdant žemės darbus tarpstotėje Vinčai–Marijampolė, tilto per Sasną rekonstravimo darbus, rekonstruoja pralaidas, įrengia atraminę sienutę.

Elektrotechnika rūpinasi UAB „­Fima“: ji įrengia elektros, ryšių tinklus, telekomunikacijas, automatinį iešmų šildymą, montuoja geležinkelių signalizacijos sistemą.

UAB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“ padeda šalinti nereikalingus želdinius ir sodinti naujus. UAB „Sumeda“ talkina atliekant vandentiekio, statinių langų ir durų montavimo darbus.

Dujotiekiu rūpinasi UAB „Labas Gas“.

UAB „Viadukas“ prisideda rekonstruojant tiltą per Pilvę, įrengiant pralaidas. Darbo projektą rengia Vokietijos kompanija „Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt“. Bendrovė „Panevėžio keliai“ savo jėgomis šiame projekte atlieka 65 proc. visų darbų. „Keičiame sandūrinį kelią į besandūrį. Tai yra viriname naujus 25 m il-

gio 60E1 tipo bėgius į ilgabėgius, kurių ilgiausią porą numatoma įrengti europiniame kelyje, antroje tarpstotėje. Vieneto ilgis sieks beveik 12,7 km. Šiuos darbus atlieka suvirinimo mašina K355A ant sunkvežimio SISU bazės.

Jau esame pakeitę 14 km 1520 mm pločio sandūrinio kelio iš 25 m ilgio bėgių, sujungtų tvarslėmis į besandūrį kelią iš ilgabėgių. Taip pat atliekame triukšmo sienučių įrengimo darbus“, – apie vykdomus ir planuojamus darbus kalbėjo projekto inžinierius Ž. Vilkas.

Medžiagos skaičiuojamos šimtais tūkstančių tonų Panevėžio bendrovė „Panevėžio keliai“ rekonstruojamuose „Rail Baltica“ ruožuose, nepaisydama sudėtingų sąlygų, iki 2014 m. lapkričio atliko tris ketvirtadalius visų numatytų darbų. Tai yra 78,15 proc. darbų pirmajame statinyje ir 70,56 proc. – trečiajame statinyje. Tiesiant naują europinę vėžę, visuose ruožuose įrengtos kelio sankasos, liko viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo darbai. Sparčiais tempais europinę vėžę tiesia ir kiti projekto rangovai.

„Rail Baltica“ statybos ­darbai ties ­Bebruliškėmis ­(Kazlų Rūdos savivaldybė)

2014/2 LIETUVOS KELIAI

39

AKTUALIJOS Tiesiant europinę ­vėžę, bus ­panaudota per 133 tūkst. ­tonų ­skaldos, o ­senajai vėžei ­rekonstruoti prireiks 153 tūkst. ­tonų skaldos

Iki metų pabaigos vien bendrovė „Panevėžio keliai“ rekonstruos per 33 km vadinamosios rusiškos vėžės geležinkelio ir paklos beveik 35 km europinės geležinkelio vėžės, iš viso – 68 km geležinkelio. Tiesiant europinę vėžę, bendrovė „Panevėžio keliai“ ruožuose panaudos per 133 tūkst. t skaldos, o senajai vėžei rekonstruoti prireiks dar 153 tūkst. t skaldos. Geležinkelio linijoms įrengti bus panaudota per 136 tūkst. m bėgių.

AB „Panevėžio keliai“ tiesia dvi „Rail Baltica“ atkarpas. Geležinke-

Eismo pertraukų metu objektuose ­dirbama ištisą parą nepertraukiamai

40 2014/2

LIETUVOS KELIAI

lio ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda rekonstrukcija vykdoma vadovaujantis 2013 m. liepos 18 d. sutartimi su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Sutarties kaina – 200,51 mln. Lt (su PVM).

Projekto vykdymo metu, iki šių metų pabaigos, bus rekonstruota 25,87 km vadinamosios rusiškosios (1520 mm) vėžės geležinkelio ir naujai paklota 24,15 km europinės (1435 mm) vėžės geležinkelio. Projekto vykdymo metu rekonstruojami du tiltai, 17 pralaidų, 9 pervažos ir trys stotys: Marijampolės, Vinčų ir Kazlų Rūdos.

50 km naujoms ir atnaujinamoms geležinkelio linijoms statyti, įrengiant sankasas, bus panaudota beveik 160 tūkst. kub. m grunto. Europinės vežės statybai bus panaudota per 100 tūkst. t granito skaldos, rusiškajai vėžei – 106,5 tūkst. t granito skaldos. Geležinkelio vėžėms kloti numatyta panaudoti beveik 88 tūkst. vienetų gelžbetoninių pabėgių ir beveik 100 tūkst. tiesinių metrų bėgių.

Projekto darbų sąraše – 2,33 km ilgio triukšmą slopinančių sienučių statyba. Projekte taip pat numatyta pakloti signalizacijos kabelių, kurių bendras ilgis – 51 km, ir 73,7 km ryšių kabelių.

Spartūs darbai ir ruože Mauručiai–Jiesia Tuo pačiu metu bendrovė „Panevėžio keliai“ vykdo „Rail Baltica“ statybos darbus ruože Mauručiai–Jiesia (geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda– Kaunas, geležinkelio linijos Kaišiadorys–-Kybartai atkarpa). Darbų kaina – 131,87 mln. Lt (su PVM). Vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. įsigaliojusia sutartimi su „Lietuvos geležinkeliais“, Panevėžio bendrovė per 19 mėnesių

AKTUALIJOS rekonstruos 7,643 km senosios rusiškosios vėžės (1520 mm) ir naujai paklos 10,638 km naujo europinės vėžės (1435 mm) kelio.

Vykdant šį projektą, rekonstruojami 4 tiltai, 8 pralaidos, 1 pervaža ir Jiesios geležinkelio pusstotė su dviem peronais. Sankasoms įrengti bus panaudota per 176 tūkst. kub. m grunto, europinei vėžei įrengti prireiks beveik 33 tūkst. t granito skaldos, rusiškai vėžei – 46 tūkst. t granito skaldos. Kelynams pakloti bus panaudota beveik 32 tūkst. vienetų gelžbetoninių pabėgių ir 36,3 tūkst. tiesinių metrų bėgių. „Rail Baltica” atkarpoje Mauručiai–Jiesia įrengiamos dvi atraminės 171,2 m ir 80 m ilgio sienutės, statoma 2,305 km triukšmą slopinančių sienučių, kurių bendras plotas – 8367 kv. m.

Bendrovė „Panevėžio keliai“ yra viena iš penkių generalinių rangovų, tiesiančių 120 km ilgio geležinkelį „Rail Baltica“ nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno.

tiesimo technikos, įrengimų bei mechanizmų. „Rail Baltica“ – didžiausias investicinis projektas, vykdomas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Iki 2015 m. planuojamų atlikti darbų apimtys siekia 1,3 mlrd. Lt. Planuojama, kad ateityje kokybiška geležinkelio „Rail Baltica“ linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasiekusi geležinkelio keltą, Helsinkį. Rekonstravus ar nutiesus naujus „­Rail Baltica“ europinės vėžės ruožus, keleivinių traukinių greitis bus iki 120 km per valandą, o pre-

kinių – iki 80 km per valandą. Tikimasi, kad geležinkelio transportas perims didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu kroviniai šiaurės ir pietų kryptimis gabenami daugiausia automobilių keliais ir jūra.

Lukas Petrovas, Žygimantas Vilkas, Kristina Vaičiūnaitė AB „Panevėžio keliai“

„Rail Baltica“ – didžiausias investicinis projektas Geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpoje nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno rangovai turi nutiesti naują 1435 mm pločio europinio standarto ir rekonstruoti esamą 1520 mm pločio rusiško standarto geležinkelio vėžes, atnaujinti geležinkelio ir inžinerinių tinklų infrastruktūrą, rekonstruoti stotis, kelynus, peronus, atlikti kitus rangos darbus.

Tarptautinį geležinkelio infrastruktūros projektą „Rail Baltica“ Lietuvos teritorijoje įgyvendina bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Projekto darbus vykdo penki generaliniai rangovai: UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumas, AB „Panevėžio keliai“, „Eurovia CS, a.s“. ir UAB „Eurovia Lietuva“ konsorciumas, UAB „Hidrostatyba“. Šiems rangovams projekte talkina daugiau kaip 15 subrangovų.

Visų darbų metu bus rekonstruota, įrengta ir pastatyta: 18 tiltų ir 4 viadukai, 125 iešmai, 34 pervažos, 90 pralaidų. Rangovai taip pat sutvarkys 6 geležinkelio stotis, 18 peronų, 61 kelyną. Šiuos darbus atlieka mažiausiai tūkstantis darbuotojų, kurie į pagalbą pasitelkė maždaug 700 vienetų įvairiausios žemės dirbimo, statybos ir geležinkelio

In the Rail Baltica Construction – the Most Complicated Stage of Works

By L. Petrovas, Ž. Vilkas, K. Vaičiūnaitė The company Panevėžio keliai AB despite difficult conditions on the Rail Baltica sections to be reconstructed has accomplished over 60 percent of the planned works.

A rapid pace in constructing the European track is also represented by other project contractors.

In the railway project of international significance – Rail Baltica construction site the contractors face hot days in terms of work organization. The contractors building the European gauge from the Polish-Lithuanian border to Kaunas seeking in a short period of time to accomplish a huge amount of work the value of which amounts to LTL 1.3 billion use the latest technologies of transport infrastructure.

The especially complex in terms of work organization is the railway section Mauručiai-Jiesia. Only on this section four bridges carrying three railway lines are under reconstruction. Each line is reconstructed separately without closing the traffic.

This means that the works are implemented close to the functioning railway and the new span structures are built in three stages - one for each railway line.

When building the European gauge the company Panevėžio keliai AB will use over 133 thousand tons of crushed stone, reconstruction of the old gauge will require 153 thousand tons of crushed stone. For the erection of railway lines over 136 thousand of tracks will be used.

The list of project works includes the construction of 2.33 km long noise barriers. It is planned to install 51 km of signalling cables, 73.7 km of communication cables.

During the project implementation the following structures will be reconstructed or built: 18 bridges and 4 viaducts, 125 switches, 34 crossings and 90 culverts.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

41

AKTUALIJOS

UAB „Kerista“ 20 metų UAB „Kerista“, asociacijos „Lietuvos keliai“ narė, šiemet šventė savo veiklos dvidešimtmetį.

Savo veiklą UAB „Kerista“ pradėjo 1994 m. balandžio mėnesį. Iš pradžių neturėjo nei kelių tiesimo ir priežiūros technikos, nei patalpų. Pamažu bendrovė įsigijo technikos, plėtėsi, atliko nemažai darbų ir jau 2004 m. „Verslo žinių“ organizuoto projekto „Gazelė“ apdovanojimų metu buvo pripažinta viena sėk­mingiausiai dirbančių ir besivystančių Lietuvos bendrovių. Bend­rovė „Kerista“ modernizavo ir plėtė savo technikos parką, įgijo užsakovų pasitikėjimą. Bendrovės pastatytų objektų sąrašas per 20 metų labai platus, daugiausia darbų atlikta Vilniaus mieste.

UAB „Kerista“ atlieka kelių ir gatvių remonto bei statybos darbus, įrengia lauko inžinerinius tinklus ir dangas gyvenamųjų namų kompleksuose, įrengia ir rekonstruoja automobilių stovėjimo aikšteles, rekonstruoja gatves ir sankryžas, įrengia papildomas eismo juostas didelio eismo gatvėse, kloja lauko vandentiekio, lauko lietaus nuotekų ir lauko buiti-

Kirtimų gatvėje Vilniuje atliekami asfaltavimo darbai

42 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Pilies gatvės ­važiuojamojoje dalyje klojamos trinkelės nių nuotekų tinklus, atlieka žemės ir kitus bendrus statybos darbus, kelių ir teritorijų valymo ir barstymo darbus žiemą, nuomoja mechanizmus. Vykdo kasmetinę Vilniaus gatvių priežiūrą ir remontą vakarinėje Vilniaus dalyje. Šiuo metu UAB „Kerista“ darbus atlieka visoje Lietuvoje, taip pat Lenkijoje ir Latvijoje. Įmonėje dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. Bendrovė dabartiniais pajėgumais gali įvykdyti bet kurias susisiekimo infrastruktūros įrengimo ir rekonstrukcijos užduotis.

UAB „Kerista“ techninė bazė nuolat atnaujinama, dirbama su modernia ir šiuolaikiška technika. Darbus organizuoja patyrę ir atestuoti specialistai kelininkai. Bendrovės kolektyvas savo sugebėjimus ir jėgas skiria padėti miestų ir gyvenviečių administracijoms, organizacijoms ir individualiems statytojams plėtoti ir modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą: tiesti ir remontuoti kelius bei gatves, tvarkyti automobilių stovėjimo aikšteles, skverus, kiemus, rengti inžinerinius tinklus. UAB „Kerista“ teikia

AKTUALIJOS

Nuo pat įsikūrimo pradžios, svarbiausias UAB „Kerista“ tikslas – nuolatos didinti veiklos efektyvumą: tobulinti technologijas, mažinti sąnaudas, užtikrinti darbų kokybę, mažinti veiklos poveikį aplinkai.

linti technologijas, mažinti sąnaudas, užtikrinti darbų kokybę, mažinti veiklos poveikį aplinkai. Pagrindinė priemonė šiam tikslui įgyvendinti – kokybės, aplinkos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų (pagal tarptautinius standartus LST EN ISO 9001:2008, LST EN ISO 14001:2005 ir LST 1977:2008 (BS-OHSAS 18001:2007)) nuostatų laikymasis.

Bendrovė siekia būti viena pirmaujančių kelių ir gatvių tiesimo, jų modernizavimo, aplinkos tvarkymo ir

vandentvarkos bei nuotekų inžinerinių sistemų kūrėja Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse.

UAB „Kerista“ – jau dvidešimt metų kelių tiesimo ir eksploatavimo rinkoje. Per tą laikotarpį tapo žinoma, patikima ir vertinama susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių sistemų statybos, modernizavimo ir plėt­ ros įmone.

Edmundas Vaičiulis UAB „Kerista“ generalinis direktorius

Intensyvaus eismo Justiniškių gatvėje Vilniuje asfaltavimo darbai atliekami naktį visas būtinas paslaugas: konsultuoja, rengia techninį ir ekonominį sprendimus, projektinę dokumentaciją, atlieka visus projektuose numatytus darbus. UAB „Kerista“ konkurencinio pranašumo prioritetas – darbuotojų profesionalumas ir iniciatyvumas. Kelininkams sudaromos sąlygos efektyviai dirbti, kelti kvalifikaciją, atskleisti ir tobulinti gebėjimus, siekti aukštų tikslų darbe.

Nuo pat įsikūrimo pradžios svarbiausias bendrovės tikslas – nuolat didinti veiklos efektyvumą: tobu-

The Company Kerista UAB Celebrates its 20 Years Anniversary

By E. Vaičiulis The company Kerista UAB is the member of the Lithuanian Road Association Lietuvos keliai. This year the company celebrated its 20 years anniversary.

The company carries out road and street repair and construction works, installs outdoor engineering networks and pavements, executes earth works, cleaning and spreading of roads and other territories in winter, performs annual maintenance of Vilnius City streets and repair in the western part of Vilnius.

At present, the company Kerista UAB works all over Lithuania, also in Poland and Latvia. The company has over 250 employees. The current capacities allow implementing whatever tasks related to the construction and reconstruction of transport infrastructure.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

43

AKTUALIJOS

Auksinis AB „Dolomitas“ jubiliejus AB „Dolomitas“, minė­damas savo veiklos 50-metį, birželio 20 d. restauruotame Pakruojo dvare surengė įspūdingą šventę bendrovės darbuotojams ir jų šeimų ­nariams.

Specialiai šventei pastatytoje palapinėje susirinkusiems darbuotojams ir svečiams buvo priminti bendrovės ­50-ies metų veiklos svarbiausi faktai ir momentai. Šventės metu bendrovės veteranai ir labiausiai pasižymėję darbuotojai buvo apdovanoti padėkomis ir dovanomis.

Koncertavo populiarūs muzikiniai kolektyvai.

AB „Dolomitas“ sveikino LR Seimo nariai Vitalijus Gailius ir Raimundas Paliukas, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, Pakruojo rajono

Šventės dalyviams koncertuoja „Pop Ladies“ kolektyvas

44 2014/2

LIETUVOS KELIAI

merė Asta Jasiūnienė, LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas ir kiti garbingi svečiai. Ši bendrovė veikia nuo 1964 m., gamybos sritys – nuo dolomitinio ak­ mens kasybos iki jo apdorojimo ir pa­ teiki­mo klientams.

Apie tai, kad dolomitas yra vienas didžiausių mūsų šalies gamtos turtų, byloja jo palyginimas su lietuviškuoju auksu. Arčiausiai žemės paviršiaus ši vertybė buvo rasta būtent Šiaurės Lietuvoje.

Dar 1958–1961 m. išžvalgytas (8 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo, prie Mūšos ir Kruojos santakos) Petrašiūnų dolomito telkinys, kur, dažniausiai tik po 3–9 m storio danga, slėpėsi didžiuliai 4–7 m storio dolomito klodai. Dėl telkinio vientisumo, slūgsojimo sąlygų, išteklių kiekio ir kokybės specialistai jį įvertino kaip palankiausią plėtoti šios uolienos kasybos pramonei.

Minėtos priežastys ir nulėmė sprendimą naudoti Petrašiūnų dolomitą kaip statybų ir apdailos akmenį. Tai rekomenduodamas, Geologijos institutas, be to, atkreipė dėmesį, kad čia jau buvo karjeras, o netoli esantis geležinkelis (tuomet – dar siaurasis) yra patogus tiekiant produkciją.

1961 m. pavasarį, į šią, ligi tol niekuo negarsėjusią, Pakruojo rajono vietovę atvažiavo pirmieji statybininkai, kurie pastatė keletą bendrabučių, valgyklą, įrengė betono mazgą, nutiesė pagalbinius kelius. Dar po poros metų iš Čeliabinsko, Sverdlovsko, Kuibyševo, netgi iš tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos čia jau keliavo įrenginiai, kurie turėjo būti sumontuoti ir atiduoti eksploatuoti iki 1964 m. sausio 1 d.

Taip pusiaukelėje tarp Pakruojo ir Linkuvos atsirado įmonė, kuri viene-

AKTUALIJOS Susisiekimo ­ministras R. ­Sinkevičius ­sveikina AB ­„Dolomitas“ ­kolektyvą

rius metus – nuo 1964 iki 1965 m. vasario – priklausė Šiaulių 2-ajai gelžbetonio konstrukcijų gamyklai. Tapusi savarankiška, buvo pavadinta Petrašiūnų karjeru. Pastarąjį žodį reikia suprasti ne vien kaip atvirą dolomito kasyklą, bet ir kaip sudėtingą jų apdorojimo kompleksą. Ilgainiui pradėta gaminti ne vien tik skaldą betono mišiniams ir keliams, bet ir apdailos plokštes įvairiems statiniams ar net dolomitmilčius. Veiklos pradžioje įmonė iš rūšiuoto akmens Raudonpamūšio ceche dar gamino ir statybines kalkes. Neretai minėta gamykla „karjeru“ vadinama ir dabar, tačiau visiems suprantama, kad kalbama apie Petrašiūnų „Dolomitą“.

1966 m. liepos 1 d. įmonė perėjo iš Statybos ministerijos į Statybinių medžiagų pramonės ministerijos pavaldumą.

1968 m. buvo pervardyta Petrašiūnų dolomitinės skaldos gamykla. Vėliau pavadinimas keitėsi dar porą kartų. 1991 m. gamykla tapo valstybės įmone „Dolomitas“, o nuo 1995 m. gruodžio mėnesio – akcine bendrove „Dolo­mitas“.

Optimizuojant gamybos procesus, buvo įgyvendinta daug projektų, susijusių su gamybos ir logistikos savikainos mažinimu bei transporto parko ir technologinių linijų modernizavimu.

2008 m. II technologinėje linijoje buvo sumontuotas „Fine Master“ tipo dehidratorius, kuris įgalino išplauti 0–5 frakcijos skaldą. Tai iš esmės pakeitė į rinką tiekiamos skaldos kokybę. 2009 m. rudenį buvo rekonstruota ­II technologinės linijos žaliavos iškrovimo rampa. Ši rekonstrukcija leido stipriai sumažinti žaliavos transportavimo išlaidas.

2009 m. pavasarį rekonstravus rampą, per kurią buvo pakraunami ge­le­žin­ ke­lio pusvagoniai, atsisakyta skaldos per­ve­žimui naudoti „Kraz“ ir „Belaz“ ir

pereita prie daug ekonomiškesnių automobilių.

2011 m. atlikus I technologinės linijos rekonstrukciją, atsirado galimybė išplauti ir išrūšiuoti 0–2 ir 2–5 frakcijas, kurios iki tol dėl didelio užterštumo buvo pilamos į pulpos laukus kaip gamybos atliekos. Įvertinus mokslininkų tyrimus dėl dolomitinės skaldos stipruminių savybių, prie II technologinės linijos 2013 m. gegužę buvo pastatyta dar viena savarankiška technologinė linija I klasės dolomitinei skaldai gaminti. Pastaroji skalda ne-

nusileidžia granito stipruminiams rodikliams, t. y. I klasės dolomitinės skaldos SZ yra ne didesnis kaip 18. Šio produkto tiekimas rinkai leido sumažinti granito importą ir gaminti vietinį produktą su didesne pridėtine verte.

III technologinė linija buvo rekonst­ ruota tris kartus. 2009 m. joje pastatytas CDE tipo dehidratorius. Po antrosios rekonstrukcijos, atliktos 2011 m., atsirado galimybė gaminti frakcijas per 16 mm (fr. 16-32, fr. 16-45). 2014 m. pavasarį, optimizavus technologinius procesus, buvo sudarytos sąlygos linijos našumui padidinti daugiau kaip 20 proc.

Nors IV technologinė linija buvo pa­ sta­tyta ir pradėta eksploatuoti 2008 m. rug­sėjo mėnesį, jau 2010 m. ji buvo pa­pildyta CDE tipo dehidratoriumi, o 2011 m. teko dar kartą ją rekonstruoti – tai­syti ankstesnės investicijos klaidas ir ją modernizuoti. Po rekonstrukcijos visi bend­rovėje gaminami mišiniai (fr. 0-32, fr. 0-45, fr. 0-56) jau buvo plaunami. Pa­ lei­dus kompiuterizuotą dozavimo siste­ mą, tapo galima tiksliai suformuoti vidinę mišinių struktūrą ir granulometriją, o li­ni­joje pastačius pirmąjį Baltijos valsty­ bėse lietuvišką teleskopinį transporte-

1971 m. įrengta konvejerinė ­ sistema produkcijai pakrauti

2014/2 LIETUVOS KELIAI

45

AKTUALIJOS Akmens­ ­trupinimo agregatas, apie 1965 m.

Pakruojo karjero vaizdas iš paukščio skrydžio

Technologinė linija I klasės dolomitinei skaldai gaminti

46 2014/2

LIETUVOS KELIAI

rį, buvo išspręstas ir mišinių segregacijos klau­simas.

Siekiant sudaryti geresnes sąlygas remontuoti bendrovės automobilius, 2011 m. baigtos statyti erdvios automobilių remonto dirbtuvės. Jos aprūpintos būtinaisiais mechanizmais ir įrenginiais našiam ir kokybiškam remontui atlikti.

Jei senose dirbtuvėse vienu metu buvo galima remontuoti tik du „Belaz“ markės automobilius, tai naujose tilpo 6 tokie automobiliai.

Bendrovė „Dolomitas“ eksploatuoja labai aukštos kokybės telkinį „Petrašiūnai-2“. Dolomitinis akmuo yra skaldomas, plaunamas ir realizuojamas užsakovams pagal aukščiausius kokybės standartus. Veikla vykdoma laikantis ISO kokybės vadybos sistemos reikalavimų, nuolat investuojant į jos modernizavimą ir esamų procesų optimizavimą. Produkcija papildomai sertifikuota Latvijoje, Rusijoje ir Lenkijoje, pagal tų šalių produktų sertifikavimo reikalavimus.

AB „Dolomitas“ prekiauja įvairių frakcijų granitine skalda, turi jos iškrovimo iš Skandinavijos šalių importuojamos granitinės skaldos terminalą Klaipėdos uosto Malkų įlankoje. Veikia ketu-

AKTUALIJOS rios dolomitinės skaldos prekybos aikštelės Klaipėdos, Kauno (dvi) ir Vilniaus regionuose. Į jas produkcija gabenama geležinkeliu, o iš granitinės skaldos terminalo Klaipėdos uoste vežama sunkiuoju kelių transportu arba geležinkeliu.

Pagamintos produkcijos kokybei tikrinti 2011 m. buvo akredituota įmonės laboratorija, turinti įrengimus, kurie gali nustatyti Los Angel‘o, SZ ir poliravimo (PSV) rodiklius. Tais pačiais metais, pritaikius inovatyvią technologiją ir rekonstravus VI (mišinių) technologinę liniją, labai pagerėjo mišinių kokybė. Mišiniai čia gaminami naudojant dozatorius, ir sandėliuojami pasitelkus pirmą Baltijos šalyse teleskopinį transporterį.

2012 m., rūšiuojant žaliavą ir pritaikius naujausią gamybos technologiją, pradėta gaminti I klasės skaldą asfaltbetoniui ir gelžbetoniui. Atlikti skaldos tyrimų rezultatai parodė, kad jos parametrai visiškai atitinka importuojamai granitinei skaldai keliamus reikalavimus.

AB „Dolomitas“ yra asociacijos „Lie­tuvos keliai“, Lietuvos karjerų aso­cia­ cijos, Šiaulių pramonininkų asociacijos ir Statybos produktų bandymo laboratorijų asociacijos narė. Šiuo metu gamykloje dirba 110 darbuotojų. Papildomai iki 30-ties jų pasitelkiama intensyviausių produkcijos gamybos sezonų metu.

Bendrovės „Dolomitas“ klientų komerciniams tikslams įgyvendinti, taip pat gyventojų, gyvenančių Pakruojo mieste ir Petrašiūnų, Rimšonių ir Balsių kaimuose, ekologinėms ir triukšmo problemoms spręsti 2012 m. bendrovės lėšomis buvo įrengtas pietinis išvažiavimo iš karjero kelias. Jis taip pat prisidėjo ir prie Pakruojo dvaro ansamblio tausojimo ir išsaugojimo.

Kokybiškos dolomitinės skaldos gamybai užtikrinti 2011 m. buvo priimtas sprendimas investuoti į bendrovės laboratorijos įrenginius ir, sutelkus reikiamos kompetencijos darbuotojus, ją akredituoti, kad būtų galima ne tik intensyviau kontroliuoti „Dolomito“ gaminamos produkcijos kokybę, bet ir atlikti mineralinių medžiagų (užpildų) bandymus, teikti išorines paslaugas. Šiandien laboratorija akredituota ir, be įprastinių skaldos kokybės parametrų tikrinimo, atlieka dolomitinės skaldos stipruminių rodiklių ir kokybinių parametrų kontrolę. Šiems ir kitiems projektams 2009– 2013 m. bendrovė „Dolomitas“ investavo apie 40 mln. Lt.

Diversifikuojant bendrovės kapitalą investicijoms trumpesniu laikotarpiu, buvo pasirinktos dvi kryptys: investavimas į atsinaujinančią energetiką ir įėjimas į šalies vidaus granitinės skaldos rinką. Įgyvendindama pirmąjį projektą, 2010 m. bendrovė savo ir skolintomis lėšomis pastatė trijų vėjo jėgainių parką, kurio bendras galingumas sudarė 6 MW. 2011 m., vykdydama antrąjį projektą, bendrovė „Dolomitas“ investavo į Klaipėdos uosto granitinės skaldos terminalą kuriame vienu metu buvo galima sandėliuoti 7 granitines frakcijas ir sukrauti iki 30 tūkst. t tokios skaldos. Bet iki investicijų pradžios teko rasti konkurencingą rinkoje granitinę skaldą. Tai, kas buvo padaryta, suteikė bendrovei galimybę pasiūlyti savo klientams įvairių skaldų krepšelį ir pasiekti pozityvių pokyčių šioje rinkoje. Šie du projektai iš esmės pakeitė bendrovės „Dolomitas“ pajamų struktūrą ir prisidėjo prie stabilesnės jos veiklos.

Dolomitinės žaliavos paruošimas sprogdinimu – senas ir laiko patikrintas būdas, tačiau kasybai artėjant prie gyvenviečių ir Pakruojo dvaro, teko ieš-

koti būdo, kuo pakeisti sprogdinimą.

2013 m. bendrovė „Dolomitas“ investavo daugiau negu 1,5 mln. Lt ir įsigijo ekskavatorių ir „Riper“ modelio trupintuvą. Tai ne tik sumažino žaliavos paruošimo savikainą, bet ir panaikino galimą grėsmę aplinkiniams pastatams. Šiuo metu bendrovėje „Dolomitas“ veikia keturios technologinės linijos, pajėgios per metus pagaminti iki 3 mln. t 25 skirtingų frakcijų skaldos. Atsižvelgiant į dabartinius šios produkcijos poreikius, bendrovės eksploatuojamų detaliai išžvalgytų dolomito atsargų užteks dar 55–60 metų.

Pasiekti rezultatai – tai tik stabilus pagrindas rytdienos iššūkiams priimti.

Bendrovė „Dolomitas“, pirmą kartą savo istorijoje gavusi Europos Sąjungos paramą technologiniams procesams modernizuoti, jau 2015 m. pabaigoje pradės eksploatuoti naują, modernią ir našią V technologinę liniją. Tai vėl bus didelis ne tik bendrovės „Dolomitas“ specialistų, bet ir viso kolektyvo galimybių išbandymas.

Antanas Bartulis AB „Dolomitas“ generalinis ­direktorius

The Golden Jubilee of the Company Dolomitas AB

By A. Bartulis The activity of the company Dolomitas AB started as far back as 1964 and the fields of its activity comprise everything from the mining of dolomite stone to its processing and delivery to the clients. The company uses a very high quality deposit Petrašiūnai-2. All the works are executed according to the requirements of the quality management system ISO with regular investments into its modernization and optimization of current processes. The products have been additionally certified in Latvia, Russia and Poland to comply with the product certification requirements of those countries.

At present the company is equipped with four technological lines which are able to manufacture up to 3 million tons of crushed stone of 25 different fractions.

Having got for the first time the European Union assistance for the modernization of technological processes already at the end of 2015 the company will start to use a new, modern and productive the fifth technological line.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

47

TECHNOLOGIJOS

Modernūs kelių horizontaliojo ženklinimo matavimai uolatos savo darbo kokybę kelianti ir atliekamų bandymų darbo spektrą plečianti AB „Problematika“, siekdama išlikti lygiaverte ir modernia kelių kokybę kontroliuojančia bendrove tarp kitų panašaus profilio užsienio bendrovių, įsigijo inovatyvią, naujai pasaulyje pradėtą naudoti kelio horizontaliojo ženklinimo matavimo įrangą LTL-M mobilųjį retroreflektometrą. Įsigytas matavimo įrenginys yra kol kas vienintelis Baltijos šalyse, o pasaulyje naudojamas tik pažangiose šalyse, tokiose kaip JAV, Danija, Švedija ir kt. Prietaisas parodo vieną svarbiausių eismo saugumui įtakos turinčių faktorių – automobilio vairuotojui matomą kelio nužymėjimo linijos atspindį tamsiu paros metu (matomumas naktį) visame kelio ruože.

Mobilioji LTL-M matavimo įranga matuoja kontroliuojamus horizontaliojo kelio ženklinimo (linijų) atspindžio parametrus pagal Lietuvoje taikomuose norminiuose dokumentuose nurodytus bandymo metodus, o gauti rezultatai pateikiami įvairiais šiuolaikiniais, plačiai ir paprastai naudojamais formatais: internetinėje programoje „google earth“ („google žemė“), filmuotoje medžiagoje ir skaitine išraiška. Mobilusis retroreflektometras LTL-M, be kelių horizontaliojo ženklinimo atspindžio, taip pat matuoja: kelio linijos plotį, matomumą dieną (kontrastingumą) ir kelio atšvaitus „katės akis“.

Iki šiol kelio ženklinimo linijos buvo matuojamos taškiniu būdu, t. y. buvo matuojamos atskiros, pa-

48 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Mobilioji LTL-M matavimo įranga tvirtinama prie automobilio gal atitinkamą metodiką parinktos, kelio ženklinimo linijų vietos. Matuojant mobiliąja įranga LTL-M, kurios matavimo laukas – 1 m x 1 m, gaunami viso išmatuoto kelio horizontalaus ženklinimo rezultatai.

Matavimams atlikti reikalingos tos pačios sąlygos, kaip ir matuojant rankomis, tačiau duomenys gali būti apdoroti greičiau, o gauta informacija bus pilnesnė ir išsamesnė.

Matavimo įrenginys yra valdomas planšetiniu kompiuteriu, todėl matavimo metu reikalingi parame-

trai ar pastabos gali būti papildomai įvedami. Išmatavus kelią, duomenis galima analizuoti pagal reikiamus nustatymus, pasirenkant rezultatų vidurkį kas 1 m, 10 m, 30 m ir t. t.

Retroreflektometro LTL-M gamintojas nuolat tobulina ir atnaujina šio įrenginio programinę įrangą.

Taip siekiama, kad įrenginys matuotų kuo daugiau kelio ženklinimo elementų.

Diegiant naują matavimo sistemą LTL-M, buvo patikrintas mobiliojo prietaiso matavimo tikslumas. Pa-

TECHNOLOGIJOS

Mobilusis retroreflektometras LTL-M matuoja kelių horizontaliojo ženklinimo linijų atspindį, kelio linijos plotį, matomumą dieną (kontrastingumą) ir kelio atšvaitus „katės akis“. lyginamieji matavimai buvo atlikti naudojant analogišką kalibruotą rankinį atspindžio matavimo įrenginį.

Gauti matavimo rezultatai buvo palyginti su mobiliojo matavimo įrenginio išmatuotomis vertėmis, o įvertinus atliktų matavimų susistemintas paklaidas buvo gauti dar tikslesni, nei gamintojo deklaruojami, rodikliai. Tai leido padaryti tvirtą išvadą dėl įrenginio tinkamo tikslumo ir tinkamumo jį naudoti kelio horizontaliojo atspindžio kontroliniams matavimams.

Naudojant mobilųjį matavimo įrenginį LTL-M Lietuvos valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo atspindžio matavimams, bus daug išsamiau ir tiksliau sukontroliuota kelių linijų dažymo kokybė. Tai leis sutaupyti ir racionaliau paskirstyti Lietuvos biudžeto lėšas, skirtas kelių eismo saugumui gerinti.

Automobilis su mobiliuoju retroreflektometru LTL-M matuoja ženklinimo linijų atspindį

Matas Bulevičius AB „Problematika“ Bandymų laboratorijos vadovas

Rezultatų pavaizdavimas „Google Earth“ aplinkoje

Measurements of Road Markings Using the Retroflectometer LTL-M

By M. Bulevičius The company Problematika AB seeking to keep up with the foreign companies of a similar profile in controlling the quality of roads has acquired a modern mobile retroflectometer which measures road markings. This is the only device in the Baltic States.

The device indicates one of the major influencing factors of the road safety – retroflection of a road marking line visible to the driver in a dark period of the day (visibility at night) on the whole road section.

A mobile measuring device LTL-M measures parameters of the retroflection of road markings (lines) and gives the obtained results in the different, up-to-date, widely and easy used formats. Besides retroflection of road markings the device also measures a road line width, visibility in a day time (contrast) and pavement markers “cat’s eyes“.

This device will help to better and more comprehensively control the quality of road markings and this will enable to save and to use more rationally the funds of the national budget aimed at the road safety improvement.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

49

PROJEKTAI

Panemunės rytinis aplinkkelis tarp Lietuvos ir Kaliningrado Lietuvoje driekiasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių tinklas. Į jį įsiliesianti nedidelė Panemunės rytinio aplinkkelio dalis – ypatingos reikšmės. Kelių kilometrų kelias kartu su estakada ir tiltu per Nemuną sujungs dvi valstybes – Lietuvą ir Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį). Tai pirmasis ir kol kas vienintelis projektas šalyje, kurį rengia abiejų valstybių projektuotojai, o parengti statinių projektai jungiasi ant tos pačios atramos.

Panemunės rytinio aplinkkelio trasos planas

50 2014/2

LIETUVOS KELIAI

rojektą sudaro dvi dalys: tiltas ir aplinkkelis per Sovetską, kuriuos stato Rusijos Federacija, ir senvagės Lietuvos pusėje tvarkymas, statant estakadą ir tiltą, tiesiant kelią aplink Panemunės miestelį ir įrengiant inžinerinius tinklus. Lietuvai priklausančio aplinkkelio dalies projektavimo darbus atliko bendrovė „Kelprojektas“.

PROJEKTAI

Projekto nauda ir unikalumas „Projektas unikalus daugeliu aspektų. Jis vykdomas pasienio teritorijoje, todėl privalo atitikti griežtus Pasienio kontrolės postų direkcijos, Lietuvos muitinės departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybų reikalavimus. Atsižvelgiant į užliejamą Nemuno deltos teritoriją, reikėjo pritaikyti modernius inžinerinius sprendimus ir, žinoma, nepamiršti ekonominės naudos bei Panemunės miestelyje gyvenančiųjų saugumo ir patogumo“, – sakė bendrovės „Kelprojektas“ generalinis direktorius Algimantas Medžiaušis.

Per Nemuną tiesiamas tiltas pagerins susisiekimo sąlygas tarp Lietuvos Respub­ likos ir Kaliningrado srities – sutrumpės laukimo laikas pasienio kontrolės punkte, padidės transporto priemonių laidumas kertant sieną. Be to, sumažės transporto priemonių eksploatavimo išlaidos. Šalia esančio Panemunės miestelio gyventojams atnaujinta aplinkkelio atkar­ pa ir tiltas per Nemuną suteiks naudos: sumažės oro tarša, triukšmo ly­gis, vibracija ir avaringumas. Vairuotojų saugumui kelias bus apšviestas LED tipo šviestuvais, kurie įrengti kairėje kelio pu­sėje, kelkraštyje. Pagal Pasienio kont­ro­lės postų direkcijos reikalavimus, abiejo­se kelio pusėse ir skiriamojoje juostoje rengiami apsauginiai barjeriniai atitvarai ir tinklo tvoros iš surenkamų panelinių skydų.

Tilto per Nemuno prataką vizualizacija

Panemunės pasienio ­kontrolės postas

Aplinkkelio važiuojamosios dalies išplatinimas transporto avariniam pravažiavimui

Inovatyvus transporto infrastruktūros projektas Atsižvelgiant į kraštovaizdžio specifiką ir kelio, kaip pasienio ruožo, paskirtį, bendrovės „Kelprojektas“ specialistams teko taikyti ne tik modernius, bet ir netipinius inžinerinius sprendimus. Projektas buvo parengtas pagal II kategorijos geometrinius parametrus, taikant netipinį II kategorijos skersinį profilį su 1,76 m pločio skiriamąja juosta su atitvaru joje.

Pagal apskaičiuotą krovininių automobilių projektinę apkrovą dvidešimčiai metų, parinkta III kelio dangos konstrukcijos klasė, kai bendras dangos konstrukcijos storis siekia 65 cm.

Rytinis Panemunės aplinkkelis driekiasi užliejamose Nemuno deltos teritorijose, todėl kelio išilginio profilio projektinė linija suprojektuota atsižvelgiant į aukščiausią vietovės vandens horizontą – 9,25 m, kad kelio konstrukcijos apačia būtų aukščiau šios ribos. Siekiant išvengti kasmetinio potvynio vandens daromo poveikio žemės sankasai, ji visa-

Techninės projekto charakteristikos Kelio ruožas: Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai– Tauragė–Kaliningradas ruožas nuo 183,90 iki 187,90 km (Panemunės miesto rytinis aplinkkelis) su tiltu per Nemuno prataką.

Kelio kategorija: II (su 1,76 m pločio skiriamąja juosta).

Kelio ilgis: 3,33 km.

Sankasos plotis: 14–16 m.

Asfalto dangos plotis: 11,75–13,75 m.

Eismo juostų skaičius ir plotis: 2x3,50 m (ruože nuo Pk 0+00 iki Pk 3+00 – 2x3,50+3,25 m).

Tiltas per Nemuno prataką: ilgis – 462,60 m, plotis – 15,16 m.

Tilto per Nemuną estakados dalis: ilgis – 84,60 m, plotis – 14,42 m.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

51

PROJEKTAI

Tilto per Nemuno prataką, ­estakadinės dalies ir žemės ­sankasos skerspjūvio vizualizacija

me ruožo ilgyje suprojektuota pylime.

Vyraujantis sankasos aukštis – 3,50 m.

Jai įrengti priimtas netipinis sprendinys – įrengiama atskirais 1,20 m storio sluoksniais, kurių kiekvienas sutvirtinamas armuojančiais geotinklais. Labiausiai pavasarinių ledo lyčių pažeidžiamose vietose sankasos šlaitai sutvirtinami geosintetiniais klojiniais, užpildant juos betonu, kitose vietose šlaitai tvirtinami antieroziniu tinklu.

Tiesiant tiltą ir estakados dalį, parinkta inžineriniu ir ekonominiu atžvilgiu optimali metalinės perdangos konstrukcija, leidžianti sutaupyti apie 10 proc. metalo 1 kv. m tilto plotui, lyginant su panašių tarpatramių metalinių tiltų konstrukcijomis. Tilto statyboje panaudoti perstatomi klojiniai monolitinei perdangos plokštei betonuoti, taip pagreitinant perdangos statybos montavimo darbus.

Dėmesys aplinkosaugai Projekte didelis dėmesys skirtas kraštovaizdžiui. Kelias driekiasi per užliejamą Nemuno deltos slėnį, todėl pasirinkta mažiausiai vietovės hidrologinį režimą pažeidžianti trasa. Parenkant trasos vietą, buvo atsižvelgta į šios teritorijos hidro-

52 2014/2

LIETUVOS KELIAI

loginį režimą ir hidraulinius tyrimus bei matematinį modeliavimą atlikusių Lietuvos vandens ūkio instituto mokslininkų rekomendacijas, kad projektuojamas kelias nekeistų pavasarinio potvynio deltoje esamų gamtinių sąlygų ir nepristabdytų vandens nešmenų nusėdimo užliejamose pievose. Pagal mokslininkų pateiktas rekomendacijas, nustatyta tiksli tilto per Nemuno senvagę vieta ir jo ilgis, taip pat tilto prie Nemuno estakados dalies ilgis.

Projekte numatyta išsaugoti kuo daugiau pelkėtose vietovėse augančių saugo-

tinų želdinių. Siekiant apsaugoti teritoriją ir Nemuno upę nuo užteršimo, nuotekos nuo tilto estakados dalies suvedamos į valymo įrenginius.

Esant sudėtingai aplinkosaugos situacijai dėl paviršinių vandens telkinių ir natūralių pievų ir ganyklų, buvo atidžiai parinktos statybvietės ir grunto sandėliavimo vietos.

Audrius Stonius UAB „Kelprojektas“ projekto vadovas

The Panemunė Eastern By-pass between Lithuania and Kaliningrad

By A. Stonius A small part of the Panemunė Eastern By-pass is of peculiar importance. This several kilometres long road with the flyover and the bridge across the Nemunas River will join two countries – Lithuania and Russian Federation (Kaliningrad oblast). This is the first and for the meantime the only project in the country which is designed by the designers of both countries and the prepared projects of new structures will join on the same support.

The project consists of two parts: the bridge and the by-pass via Sovetsk built by the Russian Federation and the reconstruction of the old wash on the Lithuanian side by building the flyover, the bridge, the road bypassing the Panemunė town and installing the engineering networks. The design works on the Lithuanian side were accomplished by the company Kelprojektas UAB.

MOKSLAS

Automobilių kelių eksperimentinės dangos VGTU mokslininkų vizitas Minesotos valstijoje VGTU Kelių katedros ir Kelių tyrimo instituto mokslininkai lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose Minesotos valstijoje. Vizito tikslas – susipažinti su Minesotos transporto departamento (MnDOT) administruojamo Minesotos bandomojo kelio ruožo (­MnROAD) įrengimo specifika, tyrimo rezultatais, jų apdorojimu ir naujomis iniciatyvomis.

Minesotos valstijos klimatinės sąlygos panašios į Lietuvos. Vasaros metu oro temperatūra siekia iki +30 °C, o žiemos

metu krenta iki -40 °C. Tik kiek skirtingos yra kritulių sąlygos. Minesotoje krituliai iškrinta labiau koncentruoti ir intensyvūs per trumpą laikotarpį. Taip pat atšilimo ir užšalimo ciklų skaičius žiemą yra mažesnis, tačiau įšalo gylis siekia net iki 2 m.

Vizito metu MnROAD vykdomasis inžinierius Benjamin Worel nuosekliai papasakojo apie bandomojo ruožo tiesimo procesą, eismo sąlygas, įrengtas dangos konstrukcijas, tyrimų etapus, kaupiamus duomenis. ­MnROAD buvo įrengtas 1992–

1993 m. Minesotos transporto departamento ir Minesotos vietinių kelių tyrimo valdybos (­LRRB) iniciatyva. Bandomajam ruožui įrengti buvo išleista 25 mln. dolerių. 2014 m. liepos mėnesį MnROAD paminėjo 20-ties metų eksploatacijos jubiliejų. Šiuo metu yra baiginėjama II tyrimų programa, pradėta 2007 m. Nuo 2016 m. pradžios planuojama pradėti III tyrimų programą. 2015 m. bus nustatoma tyrimų apimtis ir vykdomi paruošiamieji darbai.

Bandinių paėmimas MnROAD ­ viename bandomojo kelio ruože

2014/2 LIETUVOS KELIAI

53

MOKSLAS MnROAD vaizdas iš paukščio skrydžio

Paviršiaus apdaro ­tyrimas

Betono dangos ­mikroprofilio ir tekstūros tyrimas

MnROAD Jungtinėse Amerikos Valstijose Inovatyvūs tyrimai – saugesni, protingesni ir tvarūs keliai. Tokiu šūkiu MnROAD baigia 2014, tyrimų, metus ir su nekantrumu žiūri į III etapo tyrimų programą, kuri 2015 m. prasidės paruošiamaisiais darbais ir dangos konstrukcijų įrengimu. Tyrimai bus pradėti 2016 m.

MnROAD pradžia – 1992 m., kai Minesotos transporto departamentas (MnDOT) ir Minesotos vietinių kelių tyrimo valdyba (LRRB) skyrė finan-

54 2014/2

LIETUVOS KELIAI

savimą tokiam eksperimentinių dangos konstrukcijų ruožui įrengti. MnROAD buvo statomas 1992–1993 m., o nuo 1994 m. – atidarytas eismui. MnROAD sudaro du ruožai: greitkelis (kelio tarp valstijų Nr. I-94 dalis), skirtas intensyviam eismui, ir mažo eismo intensyvumo kelias.

Greitkelio tarp valstijų (I-94 kelio dalis) pagrindiniai eismo rodikliai: • Ilgis – 5,6 km.

• Apkrovos automobilis – visas greitkelio transportas.

• VMPEI – 29 700 aut. per parą. Sunkusis transportas sudaro 13 proc.

• Projektinė apkrova A: asfalto dangos konstrukcijai – 0,8 mln. per metus; betono dangos konstrukcijai – 1,2 mln. per metus.

Mažo eismo intensyvumo kelio pagrindiniai eismo rodikliai: • Ilgis – 4,0 km.

• Apkrovos automobilis – ­MnROAD 5 ašių treileris (80 000 lbs, apie 36 t).

• Apkrova suteikiama vienai eismo juostai 5 dienas per savaitę (iki 60 kartų per parą).

• Antroji eismo juosta naudojama klimato poveikiui vertinti.

• Projektinė apkrova A: asfalto dangos konstrukcijai – 0,2 mln.; betono dangos konstrukcijai – 0,3 mln.

Visas bandomasis ruožas yra suskirstytas į daugiau kaip penkiasdešimt atskirų ruoželių, apimančių skirtingai suprojektuotas ir iš įvairių medžiagų įrengtas dangos konstrukcijas.

1994 m. MnROAD atidarius eismui, pradėta I tyrimų programa, kuri buvo vykdoma iki 2006 m. II tyrimų programa pradėta 2007 m. ir vykdoma iki šiol. 2016 m. numatyta pradėti III tyrimų programą. MnRoad tyrimų programos apima didelio ir mažo eismo intensyvumo kelių poveikio vertinimą, taip pat asfalto, betono ir nesurištų medžiagų kelio konstrukcijas. Dangos konstrukcijos projektuojamos 3–10 metų laikotarpiui.

Per dvidešimt eksploatavimo metų bandomajame ruože įrengta daugiau kaip 9 500 daviklių, kurie nuolatos atnaujinami, sugedę keičiami naujais. Išskiriami du pagrindiniai daviklių tipai: statiniai (klimatiniai) ir dinaminiai (transporto apkrovų poveikiui vertinti).

Taip pat matuojamas transporto eismo intensyvumas ir naudojama oro sąlygų stotelė. Dinaminių daviklių matavimai atliekami 2 000 kartų per sekundę dažniu, statiniai aplinkos sąlygas fiksuoja kas 15 minučių.

MnROAD iniciatyva 2008 m. sukurtas Transporto inžinerijos ir kelių tyrimo aljansas (TERRA). Šio aljanso misija – plėtoti ir vykdyti subalansuotą dangų, medžiagų ir transporto poveikio tyrimų programą šaltojo klimato šalims (valstijoms). TERRA yra kelių tyrimų valdymo grupė, kurią sudaro kelių direkcijos, įmonės ir universitetai.

MOKSLAS MnROAD vykdomasis inžinierius ­Benjamin Worel pristato ­MnROAD duomenų ­kaupimo centrą

VGTU ir M ­ nDOT ­specialistai ­viename iš ­MnROAD tyrimų ruožų

MnROAD šiuo metu vykdomi ty­ rimai: • Skaldos mastikos asfalto paviršiaus charakteristikų kitimo tyrimas, siekiant sukurti patikimą mišinių projektavimo metodologiją.

• Perdirbto asfalto panaudojimo tyrimas (panaudojant stogų bitumines čerpes).

• Polifosforo rūgštimi modifikuoto asfalto tyrimas.

• Periodinės priežiūros intervalų nustatymas, atsižvelgiant į bitumo senėjimo charakteristikas.

• Žemos temperatūros poveikio asfalto funkcionavimui tyrimas.

• Poringojo asfalto funkcionavimo tyrimas.

• Betono dangų paviršiaus charakteristikų užtikrinimas, panaudojant deimantinį šlifavimą.

• Pralaidaus, ilgaamžio betono ty­ rimai.

• Įvairių drenažo sistemų tyrimai.

• Inovatyvių medžiagų, skirtų kelio dangoms taisyti, tyrimai.

MnROAD sudaro galimybę: • Vertinti kelio dangos konstrukcijos funkcionavimą tikromis są-

lygomis (aplinkos, eismo, medžiagų).

• Vertinti poveikio veiksnius, tokius kaip dangos konstrukcijos drėgnis, šalčio poveikis, eismo intensyvumas, medžiagų sąveika.

• Atlikti mokslininkų inicijuotus vienetinius eksperimentus, kuriems būtina MnROAD įranga ir specialistų patirtis.

• Užtikrinti saugias tyrimų sąlygas, kadangi bandymų ir tyrimų metu transporto eismas yra nutrau­ kiamas.

• Kurti projektavimo ir priežiūros metodus, remiantis empiriniais tyrimų duomenimis.

• Įvertinti naujai sukurtų technologijų tinkamumą kelio dangai įrengti, taisyti ir prižiūrėti.

Iš bandomajame ruože įrengtų statinių ir dinaminių sensorių duomenys perduodami į šalia ruožo įrengtą duomenų kaupimo centrą.

Centre sukurta duomenų bazė sudaro galimybes naudotis visų tyrimo etapų duomenimis nuo bandomojo ruožo įrengimo iki šios dienos.

Eksperimentinių dangos konstrukcijų bandomasis ruožas Lietuvoje Siekiant nustatyti tvarias ir ekonomiškai efektyvias asfalto dangos konstrukcijas, kurių eksploatavimo laikas Lietuvos klimato ir transporto apkrovų sąlygomis ir naudojant vietines medžiagas būtų ilgesnis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva buvo įrengtas eksperimentinių dangos konstrukcijų bandomasis ruožas.

2007 m. vasarą Vilniaus rajone, Pagirių gyvenvietės Kalno gatvėje buvo įrengtas bandomasis ruožas. Jį pradėta eksploatuoti 2007 m. spalio 17 d. Įrengto ruožo skersinio profilio parametrai atitinka III kelio kategoriją (2-jų eismo juostų dangos plotis – 7 m, kelkraščio plotis – 1 m), dangos konstrukcija – III dangos konstrukcijos klasę (ESA 100 kN = (0,8–3,0) mln.) pagal STR 2.06.03:2001 (statybos techninis reglamentas ,,Automobilių keliai“). Bandomąjį ruožą, kurio bendras ilgis yra 710 m, sudaro 23 vienodo ilgio (30 m) ir vienas 20 m ilgio ruoželiai, 3 ruoželiai yra padalinti į 15 m ruoželius. Kiekviename ruoželyje įrengta skirtingos sudėties dangos konstrukcija. Sluoksniams įrengti buvo naudojamos vietinės medžiagos. Trys 30 m ilgio ruoželiai yra vienodos dangos konstrukcijos, tačiau jose įrengtos skirtingų rūšių geosintetinės medžiagos asfalto ir dangos pagrindo sluoksniuose.

Bandomąjį ruožą veikia sunkiojo transporto apkrova ir natūralios oro sąlygos. Viena eismo juosta, vedanti į AB „Silikatas“ ir UAB „Pagirių ­Nesta“ karjerus, yra veikiama tik nepakrautų transporto priemonių, o kita – iš karjero važiuojančių pakrautų sunkiasvorių transporto priemonių.

Pagrindinės bandomojo ruožo charakteristikos: • Ilgis – 710 m.

• Apkrovos automobilis – vietinis transportas ir iš karjerų vykstantys krovininiai automobiliai.

• VMPEI – 1600 aut. per parą. sunkusis transportas sudaro 25 proc.

• Projektinė apkrova A – (0,8..3,0) mln./20 metų.

Bandomajame ruože įrengta daugiau kaip 130 daviklių, kurie fiksuoja kasdienį transporto eismo intensyvumą, temperatūros ir drėgnio duomenys (skirtinguose dangos konstrukcijos sluoksniuose) fiksuojami kas 15 minučių, įtempiai ir deformacijos dangos konstrukcijos

2014/2 LIETUVOS KELIAI

55

MOKSLAS 1 pav. Ekvivalentinių standartinių 10 t sunkio ašių skaičiaus pokytis (ESA100)

4cm 4cm

Viršutinis asfalto sluoksnis AC 11 VS Apatinis asfalto sluoksnis AC 16 AS

10 cm

Asfalto pagrindo sluoksnis AC 32 PS

20 cm

Dolomitinės skaldos pagrindas iš mišinio 0/56

47 cm

Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis iš smėlio 0/11

65 cm

100 cm

130 cm

150 cm

2 pav. Temperatūros ir drėgnio matavimo taškų išdėstymas 4-toje dangos konstrukcijoje

3 pav. Dangų konstrukcijos Pagirių eksperimentiniame ruože

– slėgio davikliai – deformacijos davikliai

56 2014/2

LIETUVOS KELIAI

sluoksniuose matuojami 2 kartus per metus (pavasarį ir rudenį).

Tyrimai, atliekami eksperimentinių dangos konstrukcijų bandomajame ­ruože: • Transporto eismo intensyvumo matavimai.

• Temperatūros ir drėgnio skirtinguose konstrukcijos sluoksniuose matavimai.

• Matavimai mobilia RST-28 laboratorija (provėžų gylis, makrotekstūra, dangos nelygumas (IRI), skersiniai ir išilginiai nuolydžiai).

• Vizualus pažaidų tyrimas.

• Laikomosios gebos matavimai krintančio svorio deflektometru (FWD).

• Dangos atsistatymo matavimai Benkelmano sija.

• Dangos atsparumo slydimui ir šliaužimui matavimai švytuokle.

Po 7 ruožo eksploatavimo metų galima teigti, kad: • dangos konstrukcijose pradeda formuotis liekamosios (plastinės) deformacijos, kurioms įtakos turėjo ne tik medžiagų tankėjimas, bet ir dangos konstrukcijų sudėtis. Šiuo metu dangos degradacijos procesai labai progresuoja, • geosintetinių medžiagų panaudojimas dangos konstrukcijos pagrindo ir asfalto dangos sluoksniuose neturi įtakos laikomosios gebos ir provėžų susidarymui, • dangos konstrukcija su naudoto asfalto granulių pagrindo sluoksniu išsiskiria didžiausia laikomąja geba, įskaitant ir dangos konstrukciją su pusiau standžia danga „Confalt“, • mažiausios provėžos susidarė dangos konstrukcijose, kuriose asfalto viršutiniam ir apatiniam dangos sluoksniams buvo panaudotas polimerais modifikuotas bitumas.

Eksperimentinių dangos konstrukcijų bandomojo ruožo tyrimais gauti rezultatai ir jų analizės duomenys panaudoti projektuojant transporto priemonių svėrimo eisme (angl. weigt in motion, WIM) postų dangos konstrukcijas, taikant ribinio dangos konstrukcijos įlinkio ir didžiausios leistinos provėžos gylio rodiklius. Remiantis septynerių metų patirtimi, nustatytos dangos degradacijos kreivės, patikslinti teorinio modelio ir eksploatavimo metu nustatytų reikšmių įverčio koeficientai, pa­teiktos rekomendacijos asfalto mišinių su­dėčiai ir eksploatacinėms charakteristikoms.

MOKSLAS

30 m m 710

3...27 dangos konstrukcijos 2 dangos konstrukcijos 1 dangos konstrukcijos

30 m

Eksperimentinių dangos konstrukcijų bandomojo ruožo išdėstymas

Patirties pasikeitimo ir bendradarbiavimo gairės MnROAD vizito metu buvo aptartos MnDOT ir VGTU bendradarbiavimo galimybės plėtojant automobilių kelių dangos konstrukcijų ir kelių tiesybos medžiagų tyrimus. Tiek JAV, tiek Lietuvos specialistai išskyrė svarbias tematikas medžiagų perdirbimo ir kartotinio panaudojimo srityje; dangos paviršiaus charakteristikų optimizavimo sukibimo užtikrinimui, triukšmo mažinimui ir pasipriešinimo riedėjimui srityse; medžiagų ir sluoksnių ilgaamžiškumo užtikrinimo, tinkamų periodinės priežiūros parinkimo srityse; optimalios dangos konstrukcijos storio ir atsparumo šalčiui užtikrinimo srityse.

MnROAD vykdomasis inžinierius Bejamin Worel maloniai pakvietė pasinaudoti MnROAD sukaupta duomenų baze palyginamajai analizei atlikti. ­MnROAD yra nuolat bandomos ir naujos medžiagos, naudojamos taisant kelių dangas (įvairios plyšių taisymo mastikos, medžiagos atsiradusių duobių remontui ir pan.).

JAV mokslininkai teigia, kad eksperimentinių dangos konstrukcijų tyrimas

natūraliomis sąlygomis, t. y. gaunant empirinius duomenis, leidžia iki minimumo sumažinti riziką naujas technologijas ir sprendinius panaudojant visame kelių tinkle. Ekonominiais skaičiavimais nustatyta, kad MnROAD eksploatacija ir tyrimų rezultatai leidžia Minesotos transporto departamentui kasmet sutaupyti iki 33 mln. dolerių.

MnROAD patirtis rodo, kad, norint gauti patikimus dangos konstrukcijų tyrimų rezultatus, reikia jas tirti gana ilgą laiką (MnROAD tyrimai jau tęsiami daugiau nei 20 metų).

Užmegzti ryšiai sudarys sąlygas perduoti naujausias technologijas Lietuvos kelių sektoriui ir kurti tarptautines inovacijas, pasitelkiant dviejų eksperimentinių ruožų sukauptą patirtį ir gaunamus naujus tyrimų duomenis.

Doc. dr. Audrius Vaitkus VGTU, Kelių tyrimo instituto direktorius Prof. dr. Donatas Čygas Prof. dr. Alfredas Laurinavičius VGTU Kelių katedra

Experimental Road Pavements

By A. Vaitkus, D. Čygas, A. Laurinavičius The scientists of Road Department and Road Research Institute of Vilnius Gediminas Technical University had a visit to the Minnesota State, USA. The aim of the visit was to get acquainted with the Minnesota experimental test road section (MnROAD), administered by the Minnesota Department of Transportation, its construction peculiarity, research results, data processing and new initiatives. Climatic conditions in the Minnesota State are very close to those in Lithuania.

The whole experimental test road section is divided into more than 50 separate segments comprising pavement structures of different design and different materials. From static and dynamic sensors installed at the test section data is transferred to the data collection centre situated in close teritory. A database of this centre gives possibility to use data of all research stages from the construction of the test section until now.

The newly made contacts will make it possible to transfer new technologies to the Lithuanian road sector and to create international innovations based on the experience of two experimental roads and the constantly obtained new research data.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

57

mokslaS

Konferencijos. Kongresai. Simpoziumai. Parodos 2015 metai  Kovo 18–20 d.

LogiMAT 2015 Tarptautinė technikos, statybinių medžiagų ir informacinių technologijų mugė Nanjing Tarptautinis parodų centras, Kinija Tel. +86 25 8528 6210 Faks. +86 25 8528 6206 El. p. logimat-china@ messenanjing.cn Internetas www.logimat-china.com  Balandžio 15–17 d.

Tarptautinis PIARC seminaras „Tarptautinių kalnų kelių tunelių eksploatavimas“ San Juan, Argentina Tel. +54 264 42 72439 Faks. +54 264 42 28666 www.seminariodetuneles.com.ar

 Gegužės 13–15 d.

IABSE konferencija Nara 2015 „Transporto statinių dizainas“ Nara, Japonija Tel. +81 3 5841 6144 Faks. +81 3 5841 7454 El. p. secretariat@IABSENara2015.org Internetas www.iabse.org  Gegužės 27–29 d.

Eismo valdymo ir saugumo užtikrinimo priemonių paroda „Intertraffic Istanbul 2015“ Stambulas, Turkija Tel. +31 (0)20 549 12 12 Faks. +31 (0)20 549 18 89 El. p. A.de.soet@rai.nl Internetas www.intertraffic.com/intertraffic-tr/

 Liepos 12–15 d.

XI tarptautinė žemo intensyvumo kelių konferencija Pitsburgas, JAV El. p. LRV@nas.edu Internetas www.TRB.org/ Conferences/2015/11LVR  Rugsėjo 15–18 d.

Statybinių mašinų ir mechanizmų paroda „Bauma Conexpo Africa 2015“ Johannesburgas, Pietų Afrikos Respublika Tel. +49 89 949 20720 El. p. newsline@ messe-muenchen.de Internetas www.bauma-africa. com/en/exhibitors  Rugsėjo 23–25 d.

IABSE konferencija 2015 „Struktūrinė inžinerija“ Ženeva, Šveicarija El. p. chep.uytiepo@iabse.org Internetas www.iabse.org  Lapkričio 2–6 d.

XXV pasaulinis kelių kongresas, PIARC Seulas, Pietų Korėja Tel. +82 2 3490 1053 Faks. +82 2 3490 1099 El. p. ins79@krta.co.kr Internetas piarcseoul2015.org  Gruodžio 7–9 d.

Konferencija ir paroda „Gulf Traffic 2015 “ Transporto infrastruktūra, automobilių stovėjimo aikštelės, kelių saugumas, ITS Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai

2016 metai  Balandžio 11–17 d.

Nanjing Tarptautinis parodų centras, Kinija

58 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Statybos mašinų ir mechanizmų paroda „Bauma 2016“ Miunchenas, Vokietija Tel. +49 89 949 11348 Faks. +49 89 949 11349 El. p. info@bauma.de Internetas www.bauma.de

mokslaS

Efektyvus kelių infrastruktūros turto valdymas 56-osios tarptautinės kelių inžinerijos specialistų pasi­ kei­timo programos HEEP konferencijos tematika buvo orien­tuota į naujausius techno­ loginius kelių infra­struktūros turto valdymo sprendimus.

2014 m. rugsėjo 28–spalio 2 d.

JAV Luizianos valstijos Naujojo Orleano mieste vyko 56-oji tarptauti­nė kelių inžinerijos specialistų pasikeitimo programos HEEP (angl. Highway Engineering Exchange Program) konferencija. Tarptautinė organizacija HEEP nuo 1959 m. vykdo žinių ir pasiekimų tarp kelių ir tiltų inžinerijos sričių specialistų pasikeitimo skatinimo programą, pagal kurią kasmet organizuoja kelių inžinerijos specialistams konferencijas pasidalinti gerąja patirtimi ir pristatyti naujausius technologinius ir mokslinius pasiekimus. Šių metų konferencijoje daly­va­­ vo apie 190 specialistų, kurių di­džią­ ją dalį sudarė JAV valstijų trans­porto departamentų atstovai. Kon­fe­ren­cijoje taip pat vyko ir paroda, ku­rio­je savo technologines naujoves pristatė įvairūs kelių projektavimo ir turto valdymo programinės įrangos ga­min­tojai.

Naujausi kelių infrastruktūros valdymo sprendimai Konferencijos tematika buvo orien­tuota į naujausius technologinius kelių infrastruktūros turto valdymo

Konferencijoje buvo ­pristatyti naujausi kelių technologiniai ir moksliniai pranešimai sprendimus. Efektyvus kelių infra­struk­ tūros turto valdymas reikalauja žinių ir informacijos apie esamą turto būk­lę ir priežiūros sąlygas. Pats turto valdymas turėtų būti paremtas adapty­viais, tarpusavyje susijusiais ir įrodymais pagrįstais procesais. Buvęs JAV fe­deralinės greitkelių administracijos ­F HWA (­Federal Highway Admin­ist­ration) turto valdymo departamento direktorius J. B. Wlaschin kelių infra­struk­ tūros turto valdymą išskyrė kaip vie­ ną pagrindinių JAV kelių sektoriaus iš­ šūkių. Pasak jo, JAV kelių infrastruk­tū­

ros turto valdyme pagrindinis dėmesys skiriamas: • kelio dangoms ir tiltams; • viso infrastruktūros statinio gyvavimo ciklo išlaidoms; • rizikos valdymui; • finansavimo planams; • infrastruktūros išlaikymo ir investicijų strategijoms; • kelio dangų ir tiltų valdymui.

Tradiciniai projekto informacijos rinkiniai dažniausiai naudojami ne statant objektą, o daugiau tenkinant teisinius sutarties reikalavimus. Pagal

2014/2 LIETUVOS KELIAI

59

mokslaS

Kelio vaizdo fragmentas, ­naudojant papildytos realybės ­kompiuterinę aplikaciją

JAV nacionalinės standartų ir technologijų instituto (NIST) atliktą studiją, apie 40–60 proc. vadinamųjų inžinerinių išlaidų, arba apie 16 mlrd. JAV dolerių, JAV mastu yra iššvaistoma kuriant analoginę informaciją, kurią yra sudėtinga panaudoti antrą kartą, prieš tai rankomis neperkėlus jos duomenų iš vieno kompiuterio į kitą.

Taigi, informacijos skaitmenizavimas ir valdymas tampa vienu svarbiausių infrastruktūros turto valdymo iššūkių. Šiuo tikslu vis populiariau pradedamos taikyti 3D projektavimo, statinių informacinio modeliavimo (BIM), pažangios turto valdymo technologijos.

Viena iš technologinių inovacijų, kuriai ateityje prognozuojamas didelis proveržis ir praktinė nauda kelių projektavimo, statybos ir priežiūros srityse, yra papildytos realybės kompiuterinės aplikacijos. Visi surinkti duomenys apie objektą (pvz., tam tikrą kelią) iš projektavimo brėžinių, atliktų inžinerinių tyrinėjimų būdu suvedami į statinio duomenų bazę ir kompiuteriu ar išmaniuoju mobiliu telefonu nukreipiami į objektą.

Taip galima matyti tikrąjį kelio vaizdą su papildoma vaizdine informacija apie įvairias susisiekimo komunikacijas, požeminius statinius ir pan. Ši informacija naudinga ne tik prižiūrint objektą, planuojant ir projektuojant rekonstrukcijos darbus bet taip pat ir objekto statybos etape. Būtų paprasčiau rengiamos darbų schemos, saugiau ir greičiau atliekami kasinėjimo darbai įvairiais mechanizmais, kadangi juose įvesta informacija apie po žeme esančius statinius ar komunikacijas.

60 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Viena iš technologinių inovacijų, kuriai ateityje prognozuojamas didelis proveržis ir praktinė nauda kelių projektavimo, statybos ir priežiūros srityse, yra papildytos realybės kompiuterinės aplikacijos.

Klimato kaitos poveikis kelių infrastruktūrai Konferencijoje nemažas dėmesys buvo skiriamas klimato kaitos procesams, jų poveikiui kelių infrastruktūrai prognozuoti, nuostoliams ir rizikai valdyti. Pristatyta valstijų kelių departamentų patirtis naudojant specialią programinę įranga, kuria galima prognozuoti dėl klimato kaitos procesų atsirandančių stichijų (potvynių, žemės drebėjimų, uraganų ir kt.) mastą ir galimus padarinius kelių infrastruktūrai.

Kaip pavyzdys pateiktas Naujojo Orleano miestas, kuris patyrė milžiniškus nuostolius dėl 2005 m. praūžusio 4-osios stiprumo kategorijos uragano Katrina. Kadangi miestas yra žemiau jūros lygio, dėl uragano buvo užtvindyta apie 80 proc. miesto teritorijos, padaryta labai didelė žala visuomenei, pastatams, taip pat ir kelių infrastruktūrai.

Po šios tragiškos patirties buvo pradėta kurti ir naudoti programinė įranga, leidžianti prognozuoti, kaip įvairiais stichijų scenarijais bus veikiama kelių infrastruktūra, kokia dėl tiesioginio ir netiesioginio poveikio bus patiriama žala, ir modeliuoti optimalias ir ekonomiškai efektyviausias priemones bei veiksmus šiems nuostoliams išvengti, sumažinti ar paša­ linti.

Įvertinti Lietuvos mokslininkų pasiekimai Konferencijos metu vyko ir jaunųjų kelių inžinerijos specialistų prezentacijų konkurso finalas, kur studentams buvo suteikta galimybė pristatyti jų atliktus tyrimus ir pasiekimus kelių inžinerijos srityje. Finale dalyvavo 3 studentai, prieš tai laimėję konkursą savo regionuose (HEEP programa yra padalinta į 5 regionus, kurių 4 yra Šiaurės Amerikos žemyne ir 1 – Rytų–Pietryčių Europoje). JAV atstovavo du studentai iš Nebraskos-Linkolno ir Luizianos universitetų, o Rytų–Pietryčių Europos regionui atstovavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto tyrėjas ir Kelių katedros doktorantas Tadas And­ riejauskas. Studentų konkursas konferencijoje sulaukė didelio susidomėjimo, o jų pristatyti mokslo tiriamieji darbai – labai gerų atsiliepimų ir įvertinimų. Prezentacijos buvo vertinamos pagal daug kriterijų: nuo temos aktualumo iki prezentacijos pateikimo, bendravimas su auditorija ir atsakymai į auditorijos klausimus.

Studentas Tyler Schmidt iš Nebraskos-Linkolno universiteto pristatė jų kuriamus naujos kartos energiją absorbuojančius betoninius kelio atitvarus, kurie pagaminti iš betoninių blokų, pritvirtintų prie guminio pagrin-

mokslaS HEEP prezidentas Mark Suarez sveikina Tadą Andriejauską, laimėjusį pirmąją vietą studentų prezentacijų konkurse

sudėtingas ir plataus masto mokslinis eksperimentinis tyrimas sulaukė didelio susidomėjimo ir klausimų iš konferencijoje dalyvavusių JAV valstijų transporto departamentų specialistų.

Paskelbus studentų prezentacijų konkurso rezultatus, šio straipsnio auto­ rius buvo paskelbtas konkurso pirmos vietos laimėtoju.

Tadas Andriejauskas VGTU APF Kelių tyrimo instituto tyrėjas, VGTU Kelių katedros doktorantas

do. Pasak Tyler Schmidt, atlikus simuliacinius ir tikruosius atitvaro su automobiliais kontakto bandymus, nustatyta, kad tokie atitvarai gali sumažinti į atitvarą atsitrenkusio automobilio šoninį pagreitį 30 proc. su minimalia žala tiek atitvaro konstrukcijai, tiek ir pačiam automobiliui. Kita konkursantė, studentė Kimberly Koehl, pristatė Luizianos universitete atliekamą mokslinių tyrimų ciklą apie bituminių stogo čerpių perdirbimą ir panaudojimą kelio dangose. Bituminės čerpės yra labai plačiai JAV naudojamas stogo dangų tipas, todėl susidaro gana daug tokių medžiagų atliekų, kurios galėtų būti perdirbtos, mišiniai papildyti tam tikrais priedais ir pakartotinai panaudojami keliuose.

Lietuvos atstovas, šio straipsnio autorius, parengė prezentaciją tema „Perspektyvinis požiūris į kelio dangos paviršiaus charakteristikų tyrimus“. Buvo pristatyta kelio dangos paviršiaus charakteristikų, o konk­ rečiau – paviršiaus tekstūros reikšmė ir įtaka automobilio rato ir kelio dangos sąveikos mechanizmams, padangos ir kelio dangos tarpusavio sukibimui, jų kontakto metu generuojamam triukšmui ir jo sklaidai bei kitiems rato ir dangos sąveikos parametrams. Šių charakteristikų optimizavimas yra įvardijamas kaip viena svarbiausių kelio dangų tyrimų krypčių tiek Europoje, tiek ir JAV. VGTU atstovas taip pat pristatė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos inicijuoto ir VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkų atlikto mokslo tiriamojo darbo apie triukšmą mažinančias asfalto dangas rezultatus ir tyrimo metu sukurtus koncepcinius triukšmą mažinančius asfalto mišinius. Atliktas

Naujojo Orleano mieste esantis ­automobilių tiltas per ­Misisipės upę

Efficient Road Infrastructure Property Management

By T. Andriejauskas New Orleans, the largest city in the Louisiana State, USA hosted the 56th Annual International Highway Engineering Exchange Program Conference. During the conference the final stage of a student presentation competition took place where the students of civil engineering got a possibility to present their current research and achievements in the field of civil engineering.

A representative from Lithuania made presentation on Perspective View of Road Surface Characteristics Related Research. The presentation studied the importance of road surface characteristics and their effect on wheel/road interaction, skid resistance, tyre/road noise and its dispersion. Optimization of those characteristics is one of the most important directions for the research of road pavements both in Europe and USA.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

61

UŽSIENYJE

Kelių priežiūros kokybės užtikrinimas

„NordBalt“ seminare pranešimą skaito LAKD atstovas M. Makaravičius

1992 m. tarp Šiaurės ir Baltijos kelių asociacijų buvo pasirašytas susitarimo memorandumas. 1999 m. šis bendradarbiavimas buvo sutvirtintas jungtinėje seminarų programoje „NordBalt“ ir jungtiniuose valdybų bei sekretoriato posėdžiuose.

2014 m. spalio mėn. Šiaurės kelių asociacija kartu su Baltijos kelių asociacija kelių priežiūros specialistus iš Skandinavijos ir Baltijos valstybių sukvietė į „NordBalt“ seminarą aptarti klausimų, susijusių su kelių priežiūros darbų kokybės užtikrinimu, pasidalinti bendra patirtimi. Seminaras vyko Suomijoje, Vantos mieste šalia Helsinkio. Šio seminaro pagrindiniai tikslai buvo išsiaiškinti, kaip vykdoma kelių priežiūros darbų kokybės kontrolė Šiaurės ir Baltijos valstybėse, kokie

62 2014/2

LIETUVOS KELIAI

įrankiai ir metodai yra naudojami kiekvienoje šalyje, kokios naujovės įdiegtos per pastaruosius metus. Seminaro metu buvo perskaityta 14 pranešimų, diskusijose ir neformalių pokalbių metu dalintasi gerąja patirtimi.

Seminarą atidarė Suomijos transporto agentūros priežiūros departamento direktorius Jukka Karjalainen. Jis savo pranešime pristatė Suomijos kelių priežiūros valdymo struktūrą ir viziją 2025 metams, kurios pagrindinis akcentas: „Išmanūs maršrutai ir pažangus transporto eismas kiekvienam.“ Kelių priežiūra turi būti orientuota į vartotojus, kurie naudojasi keliais – tai vairuotojai, kurie kasdien važiuoja į darbą ir atgal į namus, įmonės, kurios vežioja keleivius ir krovinius. Šiems tikslams pasiekti turi būti laikomasi pagrindinių

principų: sukurtas optimalios kokybės apibrėžimas (užsakovo, rangovo ir kelio naudotojo požiūris į optimalią kelių priežiūros kokybę dažniausiai iš esmės skiriasi), atliekamos apklausos dėl vartotojų pasitenkinimo kelių priežiūra, atsižvelgiant į vartotojų pasitenkinimo lygį skiriamos premijos rangovams.

Kelių priežiūros Suomijoje temą pratęsė Tuovi Päiviö, kuris išsamiau papasakojo, kaip Suomijoje yra užtikrinama kokybė viešojo kelių priežiūros konkurso fazėje ir sutarties vykdymo laikotarpiu. Pagrindinis tikslas yra parinkti rangovą, kuris turi visus pajėgumus, reikalingus užtikrinti aukštos kokybės paslaugas. Tam reikalingi kompetentingi, kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai, įranga, atitinkanti reikalavimus, įdiegtos efektyvios kokybės valdymo procedūros, pakankamas ir gilus supratimas apie sutarties pobūdį ir paslaugų turinį, tvirta finansinė padėtis su prieiga prie pakankamų finansinių išteklių. Tik rangovas, atitinkantis visus šiuos reikalavimus, gali laimėti konkursą.

Net ir parinkus patikimą ir kompetentingą rangovą, būtina stebėti jo atliekamų darbų kokybę. Tam yra sukurta visa kokybės kontrolės sistema, kurią sudaro: kelių patikrinimai, atliekami užsakovo samdytų inspektorių ir konsultantų, mėnesiniai posėdžiai su rangovais, auditų, užsakovo ir rangovo informacinė sistema, kurioje kaupiama visa informacija apie kelių priežiūros sutartis, vartotojų atsiliepimų apie kelių priežiūrą sistema ir monitoringo grupės, sudarytos iš profesionalių vairuotojų. Kaip minėta, labai svarbų vaidmenį atlieka vartotojų pasitenkinimo kelių priežiūra rodiklis. Už išlaikytą aukš-

UŽSIENYJE tą arba pakeltą vartotojų pasitenkinimo lygį rangovui yra išmokami priedai, kurie gali siekti nuo 0,4 iki 2,0 proc. metinės sutarties vertės.

Norvegijos atstovas pristatė „Part­ nerystės programą“, įpareigojančią Norvegijos kelių administraciją padėti rangovams. Dar prieš tai, kai kelių priežiūros sutartis įsigalioja, rangovas Norvegijos kelių direkcijai turi pateikti planus: organizacinius ir išteklių; apžiūrų ir kontrolės; žiemos priežiūros ir kitų darbų organizavimo. Direkcija savo ruožtu privalo išnagrinėti ir pateikti atsiliepimus dėl planų tobulinimo. Taip užtikrinamas abiem pusėms labiausiai priimtinas rezultatas.

Estijoje kelių priežiūros darbų kokybei užtikrinti yra naudojami du kontrolės metodai: kasdieniai kelių patikrinimai ir darbų kontrolė, pasitelkiant priežiūros automobiliuose įmontuotus GPS stebėjimo prietaisus. Kaip papildomą priemonę Estija yra įdiegusi priežiūros dienoraščius, kuriuos pildo rangovai. Priežiūros dienoraštyje surašomos pastabos apie kelyje esančias pažaidas ir atsiliepimai apie jų ištaisymą, o duomenys sukeliami į duomenų bazę – taip leidžiama stebėti realiu laiku rangovų atliekamus darbus.

Susidomėjimo sulaukė LAKD pranešimas apie Eismo informacinę sistemą ir mobilius optinius slidumo matavimo prietaisus, naudojamus kasdienėje kelių priežiūros veikloje ir kelių pa­ tik­r inimuose. Daugelio susirinkusių nuomone, Lietuva per pastaruosius metus IT sektoriuje padarė didžiulę pažangą ir tapo viena lyderių.

Pirinen Jarkko iš Suomijos Ekonomikos plėtros, transporto ir aplinkos centro pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima tobulinti Suomijoje naudojamos kelių priežiūros kontrolės realiu laiku sistemą.

Pirmiausia būtina plačiau naudoti išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, kurie užtikrintų didesnį mobilumą ir spartesnį duomenų perdavimą.

Socialiniai tinklai, tokie kaip „­Google+“ ar „Facebook“, taip pat gali tapti puikia alternatyva, užtikrinančia greitą ir paprastą bendravimą tarp užsakovo, rangovo ir techninės kont­rolės.

Dar vienas daug dėmesio sulaukęs pristatymas – Hawzheen Karim iš Švedijos transporto direkcijos pranešimas.

Jis pristatė savo tyrimo „Kelio infra­

Suomijos ­magistralė žiemą struktūros būklės įvertinimas, naudojant skenavimo lazeriu technologiją“ rezultatus. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokiu mastu skenavimo lazeriu technologija gali būti panaudota vertinant kelio ir jo elementų būklę bei nustatant pažaidų dydį ir vietą. Buvo nustatyta, kad ši technologija turi didelį potencialą, tačiau, norint užtikrinti atsiperkamumą ir pakankamą tikslumą, būtina patobulinti programinę įrangą ir matuojant naudoti didesnės rezoliucijos skenerius, kurie galėtų atlikti matavimus važiuojant didesniu greičiu.

Apibendrindamas seminare išklausytus dalyvių pranešimus, Suomijos transporto agentūros atstovas Jukka Karjalainen pabrėžė, kad tokie susitikimai yra svarbūs, kadangi specialistai iš skirtingų šalių gali dalintis patirtimi ir nekartoti vieni kitų klaidų. Jis taip pat išreiškė viltį, kad ateityje šis bendradarbiavimas tik stiprės.

Martynas Makaravičius LAKD Kelių priežiūros ­skyriaus ­inžinierius

Road Maintenance Quality Assurance

By M. Makaravičius In October 2014, the Nordic Road Association together with the Baltic Road Association invited road maintenance specialists from Scandinavian and Baltic countries into the NordBalt seminar to discuss issues related to the quality assurance of road maintenance works.

The main objectives of this seminar was to find out how the control of the quality of road maintenance works is carried out in the Nordic and Baltic countries, what equipment and methods are used in each country and what innovations have been introduced over the recent years. 14 presentations were made during the seminar, the best-practice was shared during discussions and informal conversations.

A large interest was showed to the presentation made by the LRA representative about the traffic information system and the mobile optical slipperiness measuring devices used in everyday road maintenance activities and road inspections. In the opinion of the majority of participants Lithuania over the recent years has made a huge progress in the IT sector and became one of the leaders.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

63

UŽSIENYJE

Atidarytas Augustavo aplinkkelis – pavyzdys Lietuvai Lapkričio pradžioje atidarytas eismas naujuoju Augustavo aplinkkeliu. Nuo šiol transporto priemonės, tarp jų ir triukšmingi ­sunkiasvoriai ­ vilkikai, nebevažinės centrinėmis miesto gatvėmis.

Modernaus Augustavo aplinkkelio ilgis – 34,23 km

64 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Ilgametis gamtosaugininkų ir kelio tiesėjų konfliktas Augustavo aplinkkelis yra kelio „Via Baltica“ dalis. Juo apvažiuojamas šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, esantis Augustavo miestas. Dar 2007 m. vasario mėn. turėjo būti pradėtas statyti aplinkkelis, tačiau dėl įvairių aplinkosaugos, žaliųjų, Europos Komisijos spaudimo ir kitų organizacijų protestų statyba buvo sustabdyta. Aplinkkelis numatytas per „Natura 2000“ gamtos apsaugos programos saugomus gamtos objektus, įvairiems augalams ir gyvūnams eko-

logiškai svarbias pelkes ir miškus. Šiose vietovėse auga ir gyvena nemažai į Lenkijos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių. 2009 m. buvo nustatyta, kad aplinkkelis turės neigiamo poveikio aplinkai, todėl nuspręsta jam ieškoti kitą vietą. Šalia Augustavo tekančios Rospudos upės slėnyje yra unikali to paties pavadinimo pelkė. 1986 m. buvo planuota šią unikalią vietą paskelbti gamtos rezervatu, bet per politines audras ir ekonominius persitvarkymus to nebuvo padaryta. Rospudos slėnis išgarsėjo apie

UŽSIENYJE 2000 m., kai buvo priimtas sprendimas per slėnį tiesti Augustavo aplinkkelį. Tiesiant aplinkkelį, į durpingą žemę turėjo būti įkaltos milžiniškos betoninės 27 m ilgio atramos ir ant jų užkelta pusės kilometro ilgio estakada. Buvo planuojama pastatyti tris tiltus, 10 viadukų ir 100 perėjų žvėrims.

Prasidėjo gamtosaugininkų ir kelio tiesėjų nesutarimai su ryžtingais abiejų pusių piketais. Augustavo gyventojai, kenčiantys nuo triukšmo ir eismo įvykių, reikalaujantys kuo greičiau tiesti kelią, ne kartą blokavo magistralę, vedančią į Lietuvą. Tačiau aplinkkelio tiesimui labai prieštaravo gamtosaugininkai. Lenkijai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, konfliktas dar labiau paaštrėjo, kadangi į gamtos išsaugojimą įsitraukė ir Europos Komisija, pagrasinusi Lenkijai skausmingomis ekonominėmis sankcijomis, jeigu kelias bus tiesiamas per Rospudos slėnį.

Rospudos slėnio unikalumas Rospudos slėnis – tai upės nešmenų suformuota 10 kvadratinių kilometrų puikiai išsilaikiusi Rospudos žemapelkė, įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Šis tinklas jungia trapiau-

Augustavo 35 km ­ilgio aplinkkelio schema

sias ir vertingiausias natūralias ES buveines ir rūšis, ypač svarbias visos Europos biologinei įvairovei. Dauguma tokių ekosistemų Europoje, plečiantis žemės ūkiui, buvo sunaikinta. Rospudos žemapelkėje auga apie 19 rūšių gegužraibių (orchidinių šeimos gėlė). Tai trečdalis visų Lenkijoje augančių gegužraibių rūšių. Tarp jų yra medauninkas, kuriam Rospuda yra vienintelė natūrali augimo vieta (šis augalas įrašytas į Lenkijos ir Lietuvos raudonąsias knygas). Rospudoje galima sutikti retų gyvūnų rūšių, pvz., vilkų, lūšių, kurtinių, baltnugarių genių ir

mažųjų erelių rėksnių. Tai yra ypatingo gamtosaugininkų rūpesčio objektas.

2006 m. Rospudos slėnio gynėjai surinko 150 tūkstančių parašų ir kreipėsi į Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį. Įsitraukė ir Lenkijos teismai, kurie 2008 m. pabaigoje visiškai sustabdė statybą.

2009 m. buvo išrinktas naujas aplinkkelio maršrutas. Pagal jį naujoji kelio trasa turėjo eiti toliau nuo Augustavo ir Rospudos – šalia Rački kaimo. Priartėjęs prie Suvalkų, kelias turėjo susilieti su Suvalkų aplinkkeliu ir dviem vingiais aplenkti abu miestus.

35 km ilgio Augustavo aplinkkelis Pagaliau 2014 m. naktį iš lapkričio 6 į 7-ąją atidarytas eismas naujuoju Augus­ tavo aplinkkeliu. Nuo šiol tranzitinės transporto priemonės, tarp jų triukšmin­ gi sunkiasvoriai vilkikai, nebevažiuos pa­ grin­dinėmis miesto gatvėmis. Augustavo gyventojai ir tranzitinio transporto vairuo­ to­jai galės lengviau atsipūsti. Augustavo centre pasibaigė automobilių spūstys, su­ mažėjo triukšmas ir aplinkos tarša, labai padidėjo eismo saugumas, nes anksčiau per parą pravažiuodavo daugiau kaip 5000 vilkikų ir autobusų. Lietuvos po­ litikams tai turėtų būti ženklas, kad reikia suklusti ir galų gale pradėti rimtai mąstyti apie Lietuvos kelių ­būklę.

Augustavo aplinkkelis yra kertinis susisiekimo infrastruktūros elementas tarptautiniame eisme tarp Lenkijos ir Baltijos šalių. Ateityje jis taps atkarpa planuojamo greitkelio S61, kuris eis nuo Ostrovo Mazoviecko, aplenkdamas Lomžą, Elką iki pat Budzisko (Lenkijos ir Lietuvos sienos).

Augustavo aplinkkelio ilgis – 34,23 km, kartu su jungtimi nuo Suvalkų pie­tinio transporto mazgo iki esamo krašto kelio Nr. 8 – 36,63 km. Aplinkke

2014/2 LIETUVOS KELIAI

65

Augustavo gyventojai jau gali lengviau atsipūsti, nes miesto gatvėmis nebevažiuoja tranzitiniai sunkvežimiai.

Lietuvos politikams ir valdininkams tai turėtų būti ženklas, kad reikia suklusti ir galų gale pradėti rimtai mąstyti apie Lietuvos kelių būklę.

66 2014/2

LIETUVOS KELIAI

UŽSIENYJE lis nutiestas šalia vietovės Rački ir aplenkia saugomas teritorijas, kurios įtrauktos į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“.

Augustavo aplinkkelyje įrengti ir pastatyti penki transporto mazgai: Augustavas, Borki, Janovka, Rački, Pietų Suvalkai ir žiedinė sankryža, kur susikerta vietinis kelias Nr. 1148B su krašto keliu N8.

Aplinkkelyje pastatyti 8 tiltai per upes, 18 viadukų ir 14 perėjų žvėrims.

Be to, įrengtos 36 pralaidos, atliekančios žvėrių perėjų funkciją. Įrengiant aplinkkelį, buvo iškasta 2,5 mln. m³ ir supilta 3,5 mln. m³ grunto. Trasoje įrengta 70 km atitvarų. Aplinkkelio tiltams ir viadukams panaudota 55 000 m³ betono, važiuojamajai daliai įrengti paklota 480 000 t asfalto. Statyboje nuolat dirbo 150 transporto priemonių, neskaičiuojant sunkvežimių, vietoje vežančių ­gruntą.

Darbai atlikti per 21 mėnesį Lenkai 35 km ilgio aplinkkelį su visais susisiekimo infrastruktūros objektais nutiesė per 21 mėnesį. „Norėjome suspėti įvykdyti projektą, šiltuoju met7 laiku, ypač 2013 m. nuo pavasario iki rudens, todėl kiaurą parą dirbo po 850 darbininkų, statybines medžiagas vežiojo apie 200 sunkvežimių, kasdien buvo pervežama 60 tūkst. tonų smėlio. Visa tai leido pagrindinius žemės ir tiltų konstrukcijų darbus atlikti dar 2013 m. 2014 m. jau ėmėmės baigiamųjų darbų“, – pasakojo aplinkkelį stačiusio rangovo „Budimex“ projektų vadovas Robert Nowinski.

Statant aplinkkelį, pagalvota ne tik apie Augustavo gyventojus ar vairuotojus, bet ir apie gyvūnus. Jiems pastatyta 11 žalių viadukų, kuriais šie gali kirsti kelią. Skaičiuojama, kad vieno tokio viaduko kaina siekia apie 8,2 mln. Lt. Nuo gyvūnų aptvertas beveik visas aplinkkelis.

Kai kurie aptvarai žvėris saugos net nuo automobilių šviesų.

Projektas Augustave įgyvendintas pagal principą „Projektuok ir statyk“.

Konkurse išrenkamas laimėtojas, kuris rūpinasi ir projektavimu, ir statybomis.

Lenkai įsitikinę, kad tai palengvina darbus. Projekto vertė – 659 mln. Lt.

Augustavo aplinkkelis – tik pradžia Lenkijos generalinės kelių direkcijos (GDDKiA) Balstogės padalinio darbai jau suplanuoti iki 2027 metų. 2011–2027 m. vien keliui „Via Baltica“ lenkai žada skirti apie 6,6 mlrd. Lt.

Aplinkkelyje įrengtos transporto keliamo triukšmo slopinimo priemonės

Balstogės padalinio vadovas Jerzy Doroszkiewicz teigia, kad greitkelis tarp Balstogės ir Varšuvos yra Lenkijos transporto infrastruktūros prioriteto objektas.

Tam skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuo metu liko nutiesti tik apie 45 km kelio: rangovas tiesti 15 km kelio jau išrinktas, dar 15 projekto kilometrų – atplėšti vokai, o trečiajai atkarpai paskelbtas konkursas ir laukiama rangovų pasiūlymų.

Lenkijos kelių direkcijos vadovai tikisi, kad šie darbai pajudės jau 2015 m.

Kaimynai rimtai planuoja 2020 m. iki Lietuvos pasienio „atvažiuoti“ keturiomis eismo juostomis. Šiuo metu atliekama poveikio aplinkai studija. Kadangi tai pasienio teritorijos, statybas reikia derinti ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Pamokos, kaip nusavinti žemes Lietuvoje projektas „Via Baltica“ stringa ne tik dėl lėšų stygiaus, bet ir dėl žemės nusavinimo problemų. Lenkai jas išsprendė, kadangi Lenkijoje strategiškai svarbių transporto infrastruktūros projektų nestabdo teismuose dulkantys nesutarimai dėl valstybės poreikiams paimtos žemės.

„Lenkijoje žemė statyti keliams nusavinama taip: kai gauname sprendimą tiesti kelią, žemės sklypai atitenka valstybės reikmėms. Tuomet vaivadijos vadovybė, pasitelkusi vertintojus, įkainoja sklypą, mes gauname sprendimą su nustatyta kaina ir sumokame žemės sklypo savininkui. Specialusis įstatymas labai padeda investuotojams gauti reikalingus sklypus ir pasirengti projektui“, – aiškino J. Doroszkiewicz.

Jei žemės savininkai nesutinka su žemės įvertinimu, ginčas keliauja į teismą. Statybų darbai nestabdomi ir tęsiami, kol ginčas nagrinėjamas, tačiau teisme ginčo objektu būna ne žemės sklypo nusavinimas, o tik išmokos dydis. Žemės savininkai ne visada laimi. Yra buvę, kai vienam žmogui už sklypą vaivadijos nustatyta suma siekė 65,5 tūkst. Lt, tačiau šis nesutiko, o po visų skundų ir teisminių procesų gavo tik 14 tūkst. Lt. Lenkijos kelininkų planai iki 2020 m. turėti keturių juostų magistralės „Via Baltica“ ruožą iki Lietuvos sienos gerokai lenkia Lietuvos kelininkų planus.

Egidijus Jurgelionis

The Opened Augustow By-pass – Example to Lithuania

By E. Jurgelionis At the end of November 2014, the newly built Augustow by-pass was opened to traffic.

From now on, vehicles including noisy and heavy-weight trucks will be diverted from the city centre.

The project was started with a conflict between environmentalists and road specialists and the active pickets of both sides – the local residents of Augustow demanding as soon as possible to build the road and the environmentalists who disagreed with this.

In 2009, a new road alternative was selected. A new route starts at a distance from Augustow and Rospuda – near Raczkit village. Close to Suwalki the route joins the Augustow by-pass and with the two bends bypasses the both cities. The total length of Augustow by-pass is 34.23 km. A new by-pass runs round the protected areas included into the European ecological network Natura 2000.

During the project 8 bridges were built, 18 viaducts and 14 animal passages. Besides, 36 culverts were installed serving the function of animal passages.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

67

aKTUALIJOS

Kelininkų žiemos profesinio meistriškumo konkursas Kelininkai žiemai ruošėsi jau senokai. Daugelio metų praktinę patirtį turinčios valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinčios įmonės nelinkusios pasikliauti raminamais lietuviško peizažo reginiais. Įpusėjus spaliui, jos susirinko į Lietuvos kelininkų žiemos tarnybos automobilių vairuotojų profesinio meistriškumo konkursą, kuris vyko buvusiame kariniame aerodrome prie Kėdainių.

Specialus automobilis su barstytuvu ir sniego valytuvais kliūčių ruože

68 2014/2

LIETUVOS KELIAI

echnikos ir vairuotojų pasirengimo sunkioms žiemos sąlygoms išbandymus ekstremaliomis varžybų sąlygomis Lietuvos kelininkai jau buvo surengę 2006, 2008 ir 2011 m. Į konkursą Kėdainiuose suvažiavo komandos iš 10-ies valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių regioninių įmonių ir valstybės įmonės „Automagistralė“. Komandos atvyko jau išbandžiusios jėgas namuose, kur organizavo pirmąjį varžybų etapą ir į respublikinį turą atrinko geriausius atstovus. Į Kėdainius susirinko patys geriausi.

aKTUALIJOS Žiemos tarnybos automobilių vairuotojų profesinio meistriškumo konkurso dalyvius pasveikino, sėkmės varžybose ir artėjančios žiemos darbuose palinkėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas.

Skambant dainai „Pilki keleliai“, tradiciškai varžybų vėliavą pakėlė praėjusio konkurso nugalėtojai – valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“ direktorius Romualdas Kačerauskas ir komandos nariai Robertas Šukys bei Darius Kryžius.

Dalyvavo pasaulio kelininkų varžybose 2014 m. pradžioje Lietuvos kelininkų komanda pirmą kartą dalyvavo pasaulio žiemos priežiūros vairuotojų meistriškumo varžybose Andoroje. Komandos narys R. Šukys tose varžybose pateko į geriausiųjų dešimtuką. Šiame pasaulio vairuotojų meistriškumo renginyje dalyvavusiems Lietuvos kelininkų atstovams Zigmantui Vaičiuliui, Robertui Šukiui (VĮ „Telšių regiono keliai“), Romui Ignatavičiui (VĮ „Automagistralė“), Rimui Navikui (VĮ „Panevėžio regiono keliai“) Kėdainiuose įteikti Lietuvos automobilių kelių direkcijos padėkos raštai.

Kitos pasaulio žiemos priežiūros vairuotojų meistriškumo varžybos vyks Lenkijoje, Gdanske. Todėl į Kėdainius pasižiūrėti Lietuvos kelininkų žiemos tarnybos automobilių vairuotojų profesinio meistriškumo konkurso, susipažinti su jo eiga ir taisyklėmis atvyko svečiai iš Lenkijos: Lenkijos valstybinių kelių ir greitkelių direktorato administracijos direktorius Lukaszas Skorupskis ir Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Aleksandra Cybulska. Lietuvos kelininkų patirtį jie panaudos varžybose, kurios bus organizuotos Gdanske.

Konkursą stebėjo griežti teisėjai Į varžybas Kėdainiuose konkurso dalyviai atvyko su savo žiemos tarnybos technika – trijų ašių savivarčiais specialiaisiais automobiliais (ne mažiau kaip 16 t keliamosios galios) su šoniniu ir priekiniu sniego valytuvu, visiškai paruoštais darbui. Kiekvieno savivarčio kėbule buvo įrengtas druskos barstytuvas. Vairuotojai

Paskutinis teisėjų instruktažas vairuotojams prieš startą į kabinas sėdo apsirengę specialiąja apranga.

Teisėjų komanda atvažiavo iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Teo­ rinės užduoties vyresniuoju teisėju buvo Valstybės turto skyriaus vyr. specialistas Vilius Strumskis, jam talkino to paties skyriaus vyr. specialistė Rasa Česnulevičienė ir Viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė Lilija Adamovi­ čienė.

Praktinei užduočiai vadovavo vyresnysis teisėjas, Valstybės turto skyriaus vedėjas Juozas Kondrotas. Jo komandoje teisėjavo Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Henrikas Jurkuvėnas, to paties skyriaus inžinieriai Martynas Makaravičius ir Modestas Lukošiūnas, Juridinio skyriaus patarėjas Gintaras Asadauskas, Ūkio skyriaus vyr. specialistas Jonas Račiūnas.

Burtų keliu išsiaiškinę starto eilės numerius, komandų nariai rinkosi į palapinę, kurioje vyko teorinių žinių patikra. Tam buvo parengtas klausimynas iš kelių eismo taisyklių, darbų saugos ir bendrojo išprusimo temų. Egzaminas buvo nelengvas net profesionalui, kadangi eismo taisyklės dažnai kei-

čiamos, paskutinį kartą šių metų spalio 11 d.

Nuolat tobulinama renginio programa Praktinę užduotį konkurso dalyviai atliko specialiuoju automobiliu su barstytuvu, sumontuotais priekiniais ir šoniniais sniego valytuvais ir nuleistais tiltais. Reikėjo įveikti 800 m trasą, kurioje buvo 9 kliūčių ruožai. Konkurso dalyvių laiką fiksavo elektroninė sistema.

Kliūčių ruože buvo naujovių, perimtų iš Andoroje vykusių vairuotojų meistriškumo varžybų. Ankstesnėse varžybose nebuvo užduoties „Priekinio verstuvo nuleidimas“: automobilis turi sustoti prie baltos 25 cm pločio ant asfalto pažymėtos juostos ir tiksliai 90 laipsnių kampu, statmenai automobilio simetrijos ašiai priekinį verstuvą nuleisti ant baltos linijos.

Iš Andoros „atkeliavo“ ir užduotis „Sniego valymas“: ant dažais pažymėto apskritimo pastatytą ritinį priekiniu verstuvu reikėjo nustumti iki kito apskritimo, kuris buvo už 20 m. Šiemet įvažiuojant į „Tunelį“ reikėjo rodyti kairįjį posūkio signalą, o išvažiuojant – dešinįjį.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

69

aKTUALIJOS

Konkurso nugalėtojai Užduotis „Autobusų stotelės valymas“ taip pat pasikeitė: išlenkta linija pažymėtą stotelę reikėjo išvalyti nekertant pažymėtos tiesios linijos ir naudotis tik šoninio valytuvo mechanizmu.

Visada laimi profesionaliausi Susumavus visų dalyvių teorinės ir praktinės užduočių rezultatus, paaiškėjo nugalėtojai. Pirmąsias 6 vietas asmeninėje įskaitoje užėmė Darius Kryžius (VĮ „Telšių regiono keliai“), Vidmantas Bujokas (VĮ „Automagistralė“), Robertas Šukys (VĮ „Telšių regiono keliai“), Vytautas Rakauskas (VĮ „Tauragės regiono keliai“), Česlovas Kuizinas (VĮ „Šiaulių regiono keliai“), Vladislavas Pilžis (VĮ „Vilniaus regiono keliai“).

Komandinėje įskaitoje (komandą sudarė du vairuotojai, jų bendras teorinės ir praktinės užduočių rezultatas lėmė laimėtojus) prizines vietas užėmė VĮ „Telšių regiono keliai“ (direktorius Romualdas Kačerauskas), VĮ „Tauragės regiono keliai“ (Vytautas Povilaika), VĮ „Automagistralė“ (Vladislovas Molis). Šiame Lietuvos kelininkų profesinio meistriškumo konkurse VĮ „Telšių re­gio­no keliai“ komanda nugalėjo jau

70 2014/2

LIETUVOS KELIAI

trečią kartą iš eilės (2006 m. nugalėtojais tapo VĮ „Marijampolės regiono keliai“, direktorius Juozas Litvinas).

Renginio uždarymo metu buvo pagerbti vyriausias ir jauniausias konkurso dalyviai. Vyriausias dalyvis Vitas Ališkevičius atvyko iš VĮ „Marijampolės regiono keliai“. V. Ališkevičius laimėjo geriausio teorijos žinovo prizą, į testo klausimus atsakė be klaidų. Konkurso asmeninėje įskaitoje jis užėmė 11 vietą. Jauniausias dalyvis Viktoras Preikšaitis atstovavo VĮ „Tauragės regiono keliai“ komandai.

Jis asmeninėje įskaitoje laimėjo 7 vietą.

Prie varžybų trasos ekspozicijas surengė įvairios bendrovės, kurios kelininkus aprūpina naujausia technika ir įranga. Šiais metais pagrindinis konkurso organizatoriaus krūvis teko VĮ „Tauragės regiono keliai“ (direktorius Vytautas Povilaika). Kitą konkursą surengs VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (direktorius Piotras Bakanovas). Šiauliečiams estafete perduota organizatoriaus taurė.

Antanas Andrijonas LAKD Ryšių su visuomene skyrius

Contest on the Professional Skills of Winter Road Maintenance

By A. Andrijonas The contest in Kėdainiai was attended by the teams of 10 state road maintenance companies and the state enterprise Automagistralė. The teams came to the contest having already tried their efforts at home where the first stage of contest was organized. Kėdainiai hosted the best road maintenance representatives from all over Lithuania.

Having summarized theoretical and practical results the first 6 positions of individual tasks were taken by Darius Kryžius (SE Telšių regiono keliai), Vidmantas Bujokas (SE Automagistralė), Robertas Šukys (SE Telšių regiono keliai), Vytautas Rakauskas (SE Tauragės regiono keliai), Česlovas Kuizinas (SE Šiaulių regiono keliai), Vladislavas Pilžis (SE Vilniaus regiono keliai).

ISTORIJA

Baltijos kelio 25-mečiui – nauji atminimo ženklai Šiais metais Lietuva, Latvija ir Estija paminėjo Baltijos kelio 25-metį – 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos tautos išreiškė tvirtą savo apsisprendimą ir norą būti laisvos, atkurti savo valstybių nepriklausomybę.

Tą dieną apie 2 mln. Lietuvos, Lat­ vijos, Estijos žmonių grandinė nusidriekė 620 km nuo Vilniaus per Rygą iki Talino. Ši taiki, laisvę mylinčių žmonių demonstracija atkreipė viso pasaulio dėmesį. 2009 m. Baltijos kelias buvo įrašytas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Prabėgo ketvirtis amžiaus nuo tos atmintinos dienos, kai Baltijos kelias tapo trijų Baltijos tautų nepriklausomybės siekio simboliu. Artėjant šiai sukakčiai, daugelis 1989 m.

Baltijos kelio organizatorių, koordinatorių ir dalyvių siūlė išskirtinai pagerbti Lietuvos miestų, rajonų žmones, kurie tada įveikė nemažus atstumus, net po kelis šimtus kilometrų, iš savo gyvenamųjų vietovių vyko į Baltijos kelią, kad įsilietų į gyvą laisvės siekiančiųjų grandinę.

Po 25 metų prie Baltijos kelio atminimo ženklų vėl susirinko Lietuvos miestų, rajonų, miestelių atstovai, meno kolektyvai.

Tai datai ir to nepamirštamo laiko žmonėms atminti skirta „Bal-

Žmonių grandinė ­Baltijos­kelyje 1989 m. r­­ugpjūčio 23 d.

Baltijos kelio 25-mečio minėjimo šventė magistralės Vilnius–Panevėžys 38,5 km esančioje poilsio aikštelėje

2014/2 LIETUVOS KELIAI

71

ISTORIJA Į šventę atvyko ­ Lietuvos ­Respublikos ­ Seimo ­pirmininkė L. ­Graužinienė

Garbingi šventės ­svečiai atidengia ­Baltijos kelio 25-mečio ­atminimo stendą

tijos kelio sąšauka“ vienu metu vyko Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvos kelininkai kartu su Baltijos šalių kelininkų asociacija (BRA), vienijančia trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – kelininkų organizacijas, ėmėsi iniciatyvos ir prie Baltijos kelio esančiose automobilių vairuotojų poilsio aikštelėse įrengė informacinius Baltijos kelio 25-mečio sukakčiai skirtus stendus. Tokie stendai buvo įrengti ir iškilmingai atidengti ir Latvijoje bei Estijoje. Šis atminimo ženklas simbolizuoja ilgametę Baltijos šalių kelininkų vienybę, jų bendrus darbus ir siekius.

2014 m. rugpjūčio 22 d. magistralės Vilnius–Panevėžys 38,5 km esančioje automobilių vairuotojų poilsio aikštelėje buvo surengta Baltijos kelio informacinio stendo atidengimo ceremonija. Į šį renginį susirinko aplinkinių gyvenviečių žmonės, magistralinį kelią Vilnius–Panevėžys prižiūrinčių kelininkų organizacijų atstovai ir jų vadovai, kelinin-

72 2014/2

LIETUVOS KELIAI

kai veteranai, kurie prieš 25 metus stovėjo šiame Baltijos kelyje.

Pasveikinti susirinkusiųjų atvyko Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas, Širvintų rajono savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius. Prisiminimais pasidalino kelių veteranas Juozas Stepankevičius.

Informaciniai stendai taip pat buvo įrengti magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys automobilių vairuotojų poilsio aikštelėse, kurios yra 32,1 km (kairėje pusėje), 55,6 km (dešinėje pusėje), 80,1 km (kairėje pusėje), 99,9 km (dešinėje pusėje). Šie atminimo ženklai pastatyti ir prie valstybinės reikšmės kelio Panevėžys–Pasvalys, vedančio į Lietuvos ir Latvijos pasienį. Prie šio kelio esančiose automobilių vairuotojų poilsio aikštelėse informaciniai stendai atidengti 19,5 km (kairėje pusėje), 27,8 km (dešinėje pusėje), 47,5 km (dešinėje pusėje), 62,9 km (kairėje pusėje).

Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjimo proga prie magistralės Vilnius–Panevėžys ir valstybinės reikšmės kelio Panevėžys–Pasvalys esančiose automobilių vairuotojų poilsio aikštelėse atidengtuose informaciniuose stenduose lietuvių ir anglų kalbomis įrašyta: „Baltijos kelias – taiki Baltijos tautų akcija. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minėdami 50-ąsias nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto, lėmusio Baltijos valstybių nepriklausomybės panaikinimą, metines, apie 2 mln. žmonių 620 km gyvąja grandine sujungė trijų valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.

Baltijos kelias parodė taikų žmonių ryžtą atkurti savo valstybes ir trijų Baltijos tautų solidarumą bei vie­nybę.“ Antanas Andrijonas LAKD Ryšių su visuomene skyrius

For the 25th Anniversary of the Baltic Way – New Mementos

By A. Andrijonas On 22 August 2014, in a rest area situated in 38.5 km of the motorway Vilnius–Panevėžys the opening ceremony of the Baltic Way information stand was held. The event gathered local people of adjacent settlements, road builders and their managers from the road enterprises responsible for the maintenance of the road Vilnius–Panevėžys, road specialists and veterans who 25 years ago stood on this Baltic Way. On the occasion of the 25th anniversary of the Baltic Way in the rest areas situated at the motorway Vilnius–Panevėžys and the road of state significance Panevėžys–Pasvalys the information stands were opened indicating in the Lithuanian and English languages the following words “The Baltic Way – a Peaceful Action of the Baltic Nations“.

KRONIKA

Paroda „Kelias/Ceļš/Kett“ – Baltijos šalių vienybės simbolis Prisiminę tą įspūdingą „Baltijos kelio“ dieną, daugelis nostalgiškai susimąstome – prabėgo jau 25 metai. Per juos išaugo nauja karta, kuriai tas laikas – jau istorijos vadovėlių puslapiai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkų idėja surengti tarptautinę dailės parodą „Kelias/Ceļš/Kett“ primena, kad „Baltijos kelias“, kuriuo, vieningai susiėmę už rankų, pasiekėme bendrą tikslą – politinę, ekonominę, meno, žodžio laisvę, buvo tik pradžia, atvėrusi kiek­ vienam, ten stovėjusiam, savo kelią.

Paroda „Arkos“ galerijoje 2014 m. rugsėjo mėn. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje ARKA Vilniuje buvo eksponuojama jungtinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos paroda „Kelias/

Ceļš/Kett“, skirta Baltijos kelio 25-mečiui paminėti. Paroda buvo svarbus įvykis tiek menine, tiek pilietine prasme, primenantis jaudinančias Baltijos valstybių vienybės akimirkas ir nepriklausomybės dvelksmą.

Parodos sumanytoja ir kuratorė Dovilė Tomkutė-Veleckienė siekė akcentuoti valstybių vienybės liudijimus Baltijos kelyje. Vienybė svarbi ir šiandien, siekiant atskleisti menininkų pozicijas bendrame projekte, atspindinčiame sudėtingus laikmečio pokyčius, skirtingas Baltijos valstybių ekonomi-

„Identitetas“ (Dainius Trumpis, 2014)

2014/2 LIETUVOS KELIAI

73

KRONIKA

„Kelias į laisvę I–III“ (Ričardas Bartkevičius, 2014) nes, politines ir kultūrines situacijas.

Parodoje pasitelktos visuomenei ir kūrybai aktualios laisvės, nepriklausomybės, valstybingumo, tautinio identiteto idėjos buvo apibrėžtos „kelio“, kaip ėjimo į priekį, žmogaus gyvenimo kelio, nūdienos aktualijų meninės išraiškos metafora. Šiame kontekste verta prisiminti, kad kelio sąvoka mitologinėje ir įvairių religijų sampratoje yra daugiaprasmė, reiškia ne tik atkarpą tarp dviejų taškų erdvėje, bet ir įvardijama dangaus, kalno, pasaulio medžio viršūnės simboliais. Kelionės tikslas – tai kelio pabaiga, atspindinti ir svarbiausias sakralines vertybes. Baltijos kelio tikslas – kartu pabaiga – tai Nepriklausomybės pradžia. Šiandien kiekvienos valstybės įgyvendintas ir išgyvenamas skirtingai.

Kaip šį daugiasparnį laisvės siekio procesą analizuoja, supranta, o gal permąsto skirtingų valstybių, įvairių meno sričių menininkai?

Parodoje dalyvavę profesionalūs menininkai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos tarsi pakartojo Vilniaus tapybos trienalių idėją. Latvijos ir Estijos dailininkų sąjungų kuratoriai savarankiškai suformavo kolekcijas, kur valstybėms

74 2014/2

LIETUVOS KELIAI

atstovauja po dvylika autorių. Didžiausią parodos dalį su trisdešimt šešiais dalyviais sudaro lietuvių kolekcija. Ji atsirado laisvai kandidatuojant, netgi specialiai parodai kuriant kūrinius.

Estijos kolekcija Estijos dailininkų sąjungos kolekcija šioje ekspozicijoje yra lyderė dėl stiprių kartų menininkų pasirinkimo.

Jai būdingos ekstremaliai skirtingų polių idėjinės ir plastinės pozicijos, apžvelgiančios nūdienos globalios visuomenės gyvenimą. Žmogaus ir aplinkos santykis, visuomenės ir individo būtis atsiskleidžia raiškos būdų įvairovėje. Tarp tradicinių tapybos, grafikos ir skulptūros formų įsiterpia instaliacijos ir vaizdo kūriniai. Jie kuria neapibrėžtus, ekstremalius kelio, judėjimo ir kovos pavidalus. Naujus abstrakcijos instrumentus pasirinkęs vienas ryškiausių šiuolaikinės estų tapybos atstovų – tapytojas ­Jaan Elken išsiskiria šiuolaikinės realybės liudijimais – ženkliška, juodai baltų tonų tapyba, skleidžiančia gatvės grafičių, printų energiją. Naudodamas nervingai agresyvius juodai baltus potėpius, jis kuria stilių, dažnai vadi-

namą „grafiti abstrakcionizmu“. Stebina masyvios „Johnson & Johnson“ formos. Vano Allsalu tapybos ekspresionistiniai ekspromtai atsiveria gaivališka energija, Siim Tanel Annus fragmentiški printai atskleidžia metalo raižinių statiškas fotografines formas. Ryškios identiteto žymi Tanjos Muravskajos vaizdo kūrinius.

Latvijos dailininkų darbai Latvijos dailininkų sąjungos kolekcijoje pristatomos skirtingų kartų autorių ir skirtingų meninių išraiškų modernios idėjos ir patirtys. Čia dominuoja tapybos darbai, išsiskiriantys plastine įvairove, nūdienos aktualijomis. Latvijos menininkai akcentuoja svarbiausią pasirinkimo laisvę – būti menininkais.

Tai reiškia galimybę puoselėti ir religijos laisvę, laisvę laužyti stereotipus, laisvę būti savimi. Tad ir šiuolaikinio meno svarbiausia prasme tampa tiesa. Baltijos kelio samprata atsiskleidžia ir fotografiškai, ir dekoratyviai vizualiai (Patricija Brekte, Rihards Delvers), ir netiesiogiai (Ansis Butnors), tapybiškų metaforų pavidalais (Sigita Daugule), hiperrealistiniais ir popmeno aspektais

KRONIKA

„Taikos kelias“ (Saulė Urbonavičiūtė, 2014) (Neonilla Medvedeva, Rihards Delvers, Laura Ozola). Ypač išsiskiria Juris Utāns kūriniai, plačiai išnaudojantys meninę raišką, kaip svarbią visuomeninio dialogo priemonę. Anksčiau sukūręs alegorinius žinomų politikų portretus, menininkas ir šioje parodoje įtaigiai akcentavo asmeniškų ir globalių idėjų ryšį. Karlis Silins atskleidžia sulėtintą tapybinės kalbos ir kelio vizualumo susiliejimą. Igors Dobičins metalo plastikos skulptūros yra įtaigi jo emocijų ir idėjų medžiagos išraiška.

Lietuvos dailininkų darbai Lietuvos dailininkų sąjungos kolekcijoje dominuoja tapyba. Taip pat įtraukta juvelyrikos, keramikos autorių, kurie papildo konceptualią, dekoratyvią darbų kryptį. Tebėra ryški ir ekspresinė linija, realius motyvus ir abstrakcijas perteikiantys kūriniai. Turinio prasme lietuviškoji kolekcija subtilesnė, be deklaracijų, iššūkių ir kontrastų, niuansais akcentuojamas filosofinis žmogaus ir kelio santykio aspektas, tad beveik kiekvienas autorius vertas atskiro apibūdinimo.

Vizualiai įtaigiai žmogiškosios kančios kelio idėją įtikinama tapybine raiška įkūnija Aleksandro Vozbino tapybos darbai. Daugiaprasmės gyvybinės energijos sklidina ir Dainiaus Trumpio tapyba. Spalvomis ir plastine forma paveikūs Vilmanto Marcinkevičiaus tapybos vadinamieji veidažmogiai. Simbolinių prasmių ieškantis Algimantas Biguzas įtikina tapybos raiška, Michelangelo Antonioni filmų nuotaiką skleidžia Gintaro Plemono Janonio tapyba. Dekoratyvumu ir plastiniu įvairiapusiškumu pasižymi Jolantos Kyzikaitės kompozicijos, infiltruojančios nūdienos aplinkos aktualijų svarbą. Ričar-

„Paukštis I–III“ (Igors Dobičins, 2010) das Bartkevičius kelio trajektorijas plastiškai suveda į kelio – kopėčių – bėgių transformacijas. Mindaugas Breiva įtaigiai kinematografiškai paliečia laiko, erdvės aspektus. Pirmapradžiu būties pulsu dvelkia Monikos Furmanavičiūtės ekspresyvūs darbai. Abstrakcijų įtaiga ryški Dalios Kasčiūnaitės kūriniuose, atskleidžiamos įvairiapusiškos tapybos kalbos gelmės.

Abstrakčia ir tapybiškai daugiaplaniška kalba kelio idėjas įtikinamai paliečia Arūnė Tornau, Simonas Skrabulis. Lyriškos intonacijos ryškios Ričardo Garbačiausko, Lionės Grigaliūnaitės, Irenos Breivienės abstrakcijose. Įtikinamą daiktų pusiausvyrą abstrakcijų stilistikoje pasirinko Loreta Zdanavičienė, tapybiškai grafiškos yra Jūratės Mitalienės kompozicijos. Hiperrealistinės ir estetizuotos formos skleidžiasi Miglės Kosinskaitės kūrinių numanomose istorijose, Andriaus Miežio kūriniams nestinga plastinės įvairovės, Dovilės Tomkutės atspauduose perteiktos nostalgiškos kelio idėjos, Daliutė Ivanauskaitė nepaliauja stebinti grafinės kalbos šviežumu ir fantazija.

Pirmoji Baltijos „Kelias/Ceļš/Kett“ paroda reikšmingai įprasmino istorinę datą ir tapo svarbiu šių valstybių meninio gyvenimo atspindžiu. Nepriklausomybė meno erdvėje reiškia individualias idėjų paieškas, atskleidžia svarbius kintančius procesus. Tačiau svarbiausias įvykis yra tai, kad Estija, Latvija ir Lietuva pagaliau iš naujo atrado viena kitą Baltijos šalių erdvėje. Tikėtina, kad tokios parodos, organizuojamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailininkų sąjungų, vyks ir toliau, padės atskleisti ir palyginti, kas mes esame ir meninėje erdvėje.

Baltijos kelias yra nesustojantis procesas. Jis generuoja atsinaujinimą, meninės bendrystės ir kūrybiškumo idėjas.

Spalio mėnesį paroda perkelta į Rygą ir eksponuota Latvijos dailininkų sąjungos galerijoje. Vėliau ekspozicija buvo rodoma Pärnu muziejuje ir Estijos nacionalinės bibliotekos galerijoje Ta­line.

Nijolė ­Nevčesauskienė Dailėtyrininkė

The exhibition „Kelias / Ceļš / Kett“ – the symbol of unity of the Baltic countries

By N. Nevčesauskienė On September, 2014, at the Lithuanian Artists Association Gallery „Arka“ in Vilnius the joint exhibition of Lithuania, Latvia, Estonia „Kelias / Ceļš / Kett“, dedicated to commemorate the 25th anniversary of the Baltic Way was opened.

The initiator and curator of the excibition Dovile Tomkutė-Veleckienė was seeking to highlight the evidence of the unity of the countries in the Baltic Way. The first Baltic exhibition has significantly commemorated the historical date and became an important reflection of the artistic life of all three Baltic countries. Independence in the sphere of art means the search for individual ideas, revealing important processes of changes. However, the most important events is that Estonia, Latvia and Lithuania newly found each other in the space of the Baltic. It is propable that such exhibition, initiated by the Artists‘ Associations of Lithuania, Latvia and Estonia will take place in future, they will help to reveal and compare who we are in the sphere of art.

The Baltic Way is unstoppable process. It generates renewal, the ideas of artistic community and creativity.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

75

Užsienyje

Kelių muziejų darbuotojų seminaras Lenkijos kelių muziejuje Ščučine 2014 m. rugsėjo 8–12 d. įvyko kasmetinis Šiaurės ir Baltijos šalių kelių muziejų darbuotojų susitikimas, kurį organizavo Lenkijos Generalinė krašto ir magistralinių kelių direkcija (GDDKiA).

Dalyvavo atstovai iš 8 šalių – Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, kurie pristatė naujienas iš šių šalių kelių muziejų.

Ščučino kelių muziejaus senovinės kelių ­ tiesimo technikos ekspozicija atvirame lauke

76 2014/2

LIETUVOS KELIAI

eminaro metu kiekvienos šalies muziejus pristatė savo teisinį statusą, organizacijos struktūrą, biudžetą – lėšų surinkimą, paskirstymą ir panaudojimą, nuolatinės ir laikinos ekspozicijos parengimą, istorinių kelių ir tiltų registro parengimą, tolimesnius planus.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarta tolimesnė Šiaurės ir Baltijos šalių kelių muziejų darbuotojų bendra veikla, muziejų valdymo praktika, nubrėžtos pagrindinės gairės ir konkretūs planai: • parengti informacinę medžiagą ir

Užsienyje stendus apie Šiaurės ir Baltijos šalių kelių muziejus, kuri bus eksponuojama kiekviename muziejuje ir jų internetiniuose puslapiuose, • parengti bendrą mokslinį straipsnį apie kelių istoriją visose šalyse. Numatoma pirmojo straipsnio tema – „Pirmosios kartos keliai“, • parengti knygą-albumą apie kelių muziejų ir kelių direkcijų darbuotojų bendradarbiavimą 2002– 2014 m. Šių metų Šiaurės ir Baltijos šalių kelių muziejų darbuotojų susitikimas nau­ dingas vadovaujantiems LAKD dar­buo­ tojams, kurie atsakingi už naujojo mu­ ziejaus kūrimą, kadangi į šį susitikimą atvyko ne tik kelių muziejų darbuo­to­ jai, bet ir kelių direkcijų atstovai, atsakin­ gi už muziejų veiklos finansavimą, įtraukiant juos į bendrą kelių sektoriaus veik­ lą įvairiose srityse, ypač eismo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo. Visa gauta informacija ir žinios yra ypač naudingos rengiant Lietuvos kelių muziejaus projekto konkurso sąlygas, kuriant jo koncepciją ir pagrindines veiklos gaires. Šį susitikimą suorganizavo Lenkijos Generalinės krašto kelių ir magistra-

Specialiai muziejui pastatytas ­pastatas primena tilto formą

2014 m. susitikimo salės vaizdas

linių kelių direkcijos (GDDKiA) Tarptautinių ryšių skyriaus darbuotojai. Tai buvo puikus pavyzdys, kaip reikia organizuoti renginį, puikiai reprezentuojantį savo šalį.

Ščučino kelių muziejus Kelių tiesimo technikos ir istorijos muziejus yra šalia Tarnovo Dam­b­ravos miestelio prie krašto kelio Nr. 73 Kielcai–Tarnovas. Jis veikia kaip Ge­ne­ra­linės krašto ir magistralinių kelių di­rek­cijos (GDDKiA) Kelių istorijos padalinys.

Muziejus buvo įkurtas 1982 m., įkūrus Atminties namus. Muziejus plėtėsi – buvo surenkama vis daugiau ir vis vertingesnių eksponatų, kurių istorinė vertė ir muziejaus veikla tapo pagrindu pripažinti jį nacionaline vertybe. 1992 m. vaivadijos paminklų globos sprendimu muziejus buvo įrašytas į paminklų sąrašą. Bendradarbiaujant Generalinei krašto ir magistralinių kelių direkcijai ir Kelių paminklų apsaugos fondui, buvo sukurtas Kelių istorijos padalinys GDDKiA struktūroje.

Kelių istorijos muziejus veikia nuo 2005 m. sausio mėnesio. Čia įrengtos dvi ekspozicijos:

• išorinė, esanti lauke. Vaikštant galima apžiūrėti kelių tiesimo ir priežiūros mašinas ir įrenginius, kuriais kažkada dirbo ir naudojosi kelininkai, • vidinė, esanti patalpoje. Čia demonstruojami eksponatai, susiję su kelių ir tiltų tiesimu bei priežiūra.

Scenose su stovinčiomis natūralaus dydžio žmonių figūromis vaizduojami statybų darbo metodai, taip pat eksponuojami menininkų sukurti paveikslai, kuriuose pavaizduoti tiltai ir keliai.

Organizuojamos ir laikinos pa­ rodos.

Muziejus renka viską, kas yra susiję su kelių tiesimu, nuolat ieško ir kaupia eksponatus apie kelius, tiltus, taip pat matavimo prietaisus, kelio įrankius, kelininkų uniforminius darbužius, projektavimo ir statybos dokumentus, kelių laboratorijos nuotraukas, kelių mašinas, nusipelniusių kelininkų ir tiltininkų portretus, asmens dokumentus, pažymėjimus, liudijimus, medalius, žinybinius ir valstybinius apdovanojimus, sveikinimo laiškus, nominacijas, vėliavas, taures, atminimo lentas ir simbolius.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

77

Užsienyje

Ekspozicijoje natūralaus dydžio žmonių ir arklių figūros primena kelininkų istoriją Ščučino muziejaus teritorija užima daugiau kaip 2 ha plotą ir yra apsupta miškų. Nuo kelio matomas įspūdingas pastatas su dviem bokštais ir skliauto pavidalo perdanga, primenančią tiltą. Šalia pastato, ant nedidelės kalvelės, yra kelių tiesimo mašinų skansenas, suformuotas kaip spiralės formos 1 km ilgio alėja. Ši alėja taip pat yra muziejaus eksponatas: išgrįsta grindinio akmenimis, su originaliais kelio elementais (kelkraščiais, grioviais, pralaidomis, vandens nuleidimo šulinėlių grotelėmis). Chronologine tvarka yra demonstruojamos staty-

bose naudojamos dangos, kelių tiesimo ir priežiūros metu naudojama technika.

Pastatą su skansenu jungia tiltinė perdanga. Taip norima pabrėžti, kad pasaulinės šlovės sulaukę tiltininkai buvo lenkų inžinieriai. Drąsios idėjos ir sprendimai leido jiems užimti vietas pasaulio technikos istorijoje.

Kelininkų darbo vaisiai jungia miestus ir kaimus, upių ir ežerų krantus, leidžia keistis materialinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Ši profesija turi savo istoriją ir gražias tradicijas, o kasdienybė patvirtina jos atstovų reikalingumą kiek­

vienos civilizuotos šalies gyvenime. Turtingi techninės minties ir materialinės kultūros pasiekimai, kelininkų tradicijos yra verti būti išsaugoti nuo užmaršties ir perduoti ateities kartoms. Kelininkų paveldo apsauga yra kilni kiek­vieno žmogaus pareiga.

Dalia Šalkauskienė LAKD Tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Juozas Stepankevičius Vievio kelių muziejaus vadovas

Seminar of Road Museum Specialists

By D. Šalkauskienė, J. Stepankevičius On 8-12 September 2014, in the Polish Road Museum in Szczucin, the annual meeting of Nordic and Baltic Road Museums was held. The meeting was attended by the representatives of 8 countries – Estonia, Iceland, Latvia, Poland, Lithuania, Norway, Finland and Sweden. The news from the national road museums was presented.

During the meeting the further activities of the Nordic and Baltic Road Museums were discussed, the main guidelines and the concrete plans were determined.

All the obtained information and knowledge will be especially useful when preparing procurement documents for the project of Lithuanian Road Museum, creating its concept and the main fields of activities.

Museum of the History of Road Building is located in Szczucin near Dabrowa Tarnowska. It was founded in 1982 but for the last few years has been functioned as the Department of the History of Road Building of the General Directorate for National Roads and Motorways (GDDKiA).

78 2014/2

LIETUVOS KELIAI

ISTORIJA

A. Meškinio gyvenimas, skirtas tiltams

Nors laiko srautas nusineša į praeitį mūsų įžymių tiltų statytojų Stanislovo Kerbedžio, Petro Vileišio, Prano Markūno kūrybinius užmojus, siekius, tačiau jų darbai, lyg kelrodė žvaigždė, spindi ateities kartoms. Mūsų garsiųjų inžinierių pastatyti tiltai stimuliuoja naujus kūrėjus, visa siela atsidavusius tiltų statybos idėjai. Vienas jų – inžinierius Alfonsas Meškinis.

Docentas Linas Vidugiris sudarė ir parengė knygą apie įžymųjį Lietuvos tiltų statytoją inžinierių Alfonsą Meškinį – „Gyvenimas, skirtas tiltams“, kurią išleido asociacija „Lietuvos keliai“.

Knygoje aprašoma Meškinių šeima ir jos ištakos, būsimo tiltų statytojo Alfonso Meškinio vaikystė, mokymosi metai mokykloje ir Kauno politechnikos institute. Leidinyje daugiausia vietos skirta A. Meškinio tiltininko darbo veik­ lai nuo 1955 iki 2002 m., per šį laikotarpį jis Lietuvoje pastatė apie 70 įvairios konstrukcijos tiltų, viadukų ir tunelio tipo kelio statinių.

Knygoje „Gyvenimas, skirtas tiltams“ aprašomi inžinieriaus A. Meškinio pastatyti dešimt žymiausių tiltų ir viadukų:

• magistralės Vilnius–Kaunas arkinės konstrukcijos gelžbetoninis tiltas per Kauno marių Kruonos upelio įlanką. Tiltas pastatytas 1966 m. Jo karpytos perdangos ilgis – 134 m; • kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda tiltas per Dubysą Seredžiuje, ties Kauno ir Jurbarko rajonų riba, pastatytas 1971 m. vasarį, ilgis – 138,50 m; • Kaišiadorių viadukas. Viaduko vidurinės angos 48 m perdanga perdengia abi eismo ir skiriamąsias juostas; • magistralės Vilnius–Kaunas Bačkonių viadukas, kaip ir kiti šio tipo viadukai, statytas 1965–1970 m.; • keturių angų pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą Simono Daukanto gatvės tęsinyje Kaune, ilgis – 151 m; • magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda Cinkiškio viadukas, ilgis – 57 m; • Varnių tiltas per Nerį Kaune, jungiantis Žaliakalnio ir Vilijampolės rajonus, pastatytas 1983 m., ilgis – 328 m; • kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis tiltas per Nerį. Tilto ilgis – 208,6 m, pastatytas 1986 m.;

• 1964 m. užbaigus magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda dešinįjį tiltą per Nerį Kauno Kleboniškyje, netrukus pradėtas tiesti Kauno pietinis aplinkkelis. 1966 m. sėkmingai baigti visi aplinkkelio viaduko statybos darbai; • vienas didžiausių Kauno tiltų – M. K. Čiurlionio tiltas, ilgis – 475 m.

Tiltą sudaro šešios eismo juostos; tilto plotis – 29,4 m. Tiltas sėkmingai atidarytas 2002 m. spalio 22 d.

Knygoje spausdinami dvidešimt bendradarbių ir draugų – Kęstučio Akromo, Vytauto Jono Jankausko, Adomo Leliūgos, Kristino Keturakytės, Ginto Leišio, Dionyzo Kerševičiaus, Vaclovo Lukoševičiaus, Algirdo Stepanavičiaus ir kitų prisiminimai apie Alfonsą Meškinį.

Alfonsą Meškinį – vyrą, tėvą, brolį – prisiminė ir šeimos nariai.

Knyga apie įžymųjį Lietuvos tiltų statytoją inžinierių Alfonsą Meškinį skirta ne tik mūsų šalies kelių tiesėjams ir tiltų projektuotojams bei statytojams, bet bus įdomi ir skaitytojams, besidomintiems Lietuvos tiltų statybos istorija.

Doc. Gražvydas Paliulis

2014/2 LIETUVOS KELIAI

79

Kronika

Klubas „Kelelis“ turi naują prezidentą ors nauji studijų metai dar net neįpusėjo, tačiau JKK „Kelelis“ jau gali pasigirti savo nuveiktais darbais, kurie ne tik praplėtė studentų akiratį, bet ir supažindino su įvairiomis profesijomis, taip pat leido įdomiai pramogauti, smagiai praleisti laiką kartu ir bendradarbiauti su įvairiomis įmonėmis bei organizacijomis.

Antrus metus iš eilės buvo surengtas kartingų turnyras „Kelelio“ taurei laimėti. Jis vyko Vilniaus Plytinės kartodrome, kuriame savo jėgas išmėgi-

Kelių ir geležinkelių inžinerijos specialybės ­pirmakursiai Kelių muziejuje

80 2014/2

LIETUVOS KELIAI

no 9 komandos po du žmones: antrus metus dalyvaujantys, laimėtojai ir nau-­ jokai.

Pirmiausia trasa buvo išmėginta treniruotės metu, vėliau kvalifikaciniame ruože, po kurio, 4 greičiausios komandos rungėsi dėl nugalėtojo titulo.

Pirmąją vietą iškovojo Julius Šimkevičius ir Vilius Juodgudis, kurie atstovavo AB „Eurovia Lietuva“, antrąją vietą užėmė UAB „Alkesta“ atstovai Ąžuolas Žadeika ir Evaldas Pavilionis. Trečios vietos laimėjimas iškeliavo į Šiaulius, jį iškovojo Valdas Laurinkevičius ir Rober-

tas Skrockis, kurie atstovavo VĮ „Šiaulių regiono keliai“.

Vasarą JKK „Kelelio“ nariai taip pat nešvaistė laiko veltui. Šiais metais jie vėl turėjo galimybę sudalyvauti jubiliejinėse, 15-osiose, 1000 km lenktynėse Palangoje, kuriose tradiciškai prisijungė prie saugaus eismo klasės. Jos metu jaunieji kelininkai buvo atsakingi už mažųjų žiūrovų supažindinimą su saugaus eismo taisyklėmis, vedė saugaus eismo pamokėles, mokė vaikus važiuoti elektromobiliais miniatiūrine žiedine sankryža bei gatvėmis su šviesoforais ir

Kronika

Kelininkų klubo komanda saugaus eismo karavane

Klubo narys Justas atšvaitų akcijos metu ženklais. Tai vaikams buvo puiki praktika, taip pat jiems buvo įteikti oficialūs saugaus eismo klasės diplomai.

Populiariomis lenktynėmis JKK „Kelelis“ vasaros veikla nesibaigė. Rugpjūčio 15-17 d. vyko ralis „Aplink Lietuvą 2014“ Lietuvos Respublikos Prezidentės taurei laimėti. Ralio metu klubo nariai, bendradarbiaudami su Lietuvos auto­mobilių klubu ir „Ecodriving LT“ komanda, dalyvavo rengiamame saugaus eismo karavane Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje. Jo dalyviai ir svečiai dar kartą prisiminė kelių eismo taisykles, o išmėginę VĮ „Automagistralė“ įsteigtus simuliatorius, galėjo pajusti avarijos metu patiriamą smūgį ir automobilio apsivertimą, taip pat parodyti savo automobilio manevravimo gebėjimus. Paskutinę ralio dieną visi dalyviai buvo pagerbti apdovanojimų ceremonijoje S. Daukanto aikštėje, kur jaunieji kelininkai laimėtojams įteikė apdovanojimus.

JKK „Kelelis“ kartu su Lietuvos auto­mobilių klubu taip pat dalyvavo „Vilniaus sporto mugėje 2014“, kuri vyko spalio 4-5 d. „Litexpo“ parodų rūmuose. Tai didžiausias sporto renginys ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

Po vienu stogu vyko įvairiausios sporto varžybos, prisistatė sporto klubai ir garsūs sportininkai. Klubo nariai dalyviams dalino atšvaitus ir leido išbandyti saugaus eismo įrenginius.

Kadangi rudeniui įsibėgėjant lauke vis greičiau tamsėja, siekiant apsaugoti pėsčiuosius nuo įvairių eismo įvykių, buvo nuspręsta vykdyti akciją „Nusišypsok ir būk matomas!“ Ši idėja buvo įgyvendinama Vilniaus Antakalnio gimnazijoje ir viešajame transporte: autobusuose ir troleibusuose, kuriuose nusišypsoję keleiviai gaudavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos skirtus atšvai-

Buvęs JKK „Kelelis“ prezidentas Adolfas Kuzborskis (kairėje) sveikina naująjį klubo vadovą Igną Vasiliauską

tus. Akcijos metu teko sutikti daug malonių žmonių, kurie neslėpė savo šyp­ senų.

Jaunieji kelininkai, norėdami plačiau supažindinti pirmakursius su savo specialybe, rengia įvairias išvykas. Kelių ir geležinkelių inžinerijos studentai šiais mokslo metais jau aplankė Kelių muziejų Vievyje ir asfalto gamybos bazę UAB „Lemminkainen Lietuva“. Per šiuos studijų metus dar laukia šešios įdomios ekskursijos po įvairius objektus.

Klube įvyko svarbus pasikeitimas – lapkričio 11 d. atsistatydinus JKK „Ke-

lelis“ prezidentui Adolfui Kuzborskiui, buvo išrinktas naujas prezidentas, pirmakursis Ignas Vasiliauskas. Klubo nariai dėkoja buvusiam prezidentui už svarų indėlį į JKK „Kelelis“ veiklą, pastangas, skleidžiamą optimizmą ir pagalbą net pačiomis sunkiausiomis situacijomis, o naujam klubo vadovui linki siekti užsibrėžtų tikslų, nestigti naujų idėjų, garsinant klubą, ir didžiausios sėk­mės.

Povilas Ališauskas

2014/2 LIETUVOS KELIAI

81

Kronika

Veteranų klubo „Kelininkas“ ataskaitinis susirinkimas Į visuotinį ataskaitinį rinkiminį susirinkimą atvyko 45 kelininkų veteranų klubo nariai ir svečiai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Gedvilas, AB „Problematika“ direktorius Rimantas Jaraminas, veteranų klubo „Automobilininkas“ prezidentas Donatas Lukošius, jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ prezidentas Adolfas Kuzborskis, VGTU Miestų statybos katedros docentas Gražvydas Paliulis.

Kelininkų veteranų klubo 2012– 2014 m. veiklos ataskaitą pristatė Klubo pre­zidentas Henrikas Jackevičius. Jis pa­ pa­sakojo, kad veteranai aktyviai daly­va­vo Klubo tarybos renginiuose, Taryba siuntė Klubo atstovus į veteranų klubo „Automobilininkas“ ir VšĮ „Geležinke­lių vete­ra­ nai“ renginius. Klubo prezidentas H. Jackevičius daly­va­­vo Nuolatinės kelių priežiūros ir plėt­ros programos komisijos darbe ir dekla­ra­vo Klubo narių nuomonę dėl neatidėlio­ti­nų kelių dangų renovavimo darbų ir pers­pek­tyvinės kelių plėtros programos pa­ren­gimo, atsižvelgiant į realias kelių fi­nan­sa­vimo galimybes. 2013 m.

Klubo na­riai da­lyvavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamose kelių ap­žiū­rose ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl kelių dangų ir kelių infrastruktūros būklės gerinimo.

2012–2014 m. buvo organizuotos pažintinės išvykos: į VĮ „Utenos regiono keliai“ – apžiūrėti kelio Kaunas–Zarasai– Daugpilis rekonstruoti ruožai ir panaudotos efektyvios dangų įrengimo ir pylimų bei iškasų šlaitų tvirtinimo technologijos; į VĮ Alytaus regiono keliai“ – apžiūrėti nauji tiltai per Nemuną Alytuje ir Druskininkuose, apsilankyta Druskininkų

82 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Naujasis klubo prezidentas Antanas Žlibinas (dešinėje) įteikia atminimo dovaną Henrikui Jackevičiui „Žiemos rūmuose“; į UAB „Šiaulių plentas“ – apžiūrėtas rekonstruotas kelias Radviliškis–Šiauliai, aplankytas Kryžių kalnas, kur prie kelininkų pastatyto kryžiaus padėta gėlių; į AB „Kauno tiltai“ – susipažinta su naujojo tilto per Nemuną Panemunėje statybos darbais, apsilankyta Prisikėlimo bažnyčioje. 2012 ir 2013 m. organizuotos kelininkų šeimų susibūrimo šventės Burokaraistyje. Klubo prezidentas padėkojo Tarybos nariams, randantiems laiko rūpintis Klubo veikla ir ją propaguojantiems. Dėkojo asociacijai „Lietuvos keliai“, Lietuvos automobilių

kelių direkcijai ir AB „Problematika“ už nesavanaudišką pagalbą organizuojant ir aktyvinant veteranų klubo veiklą.

Veteranų klubo ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime Adomas Leliūga kalbėjo, kad klubo nariai kartą per mėnesį susirinkę aptaria veiklos planus, jų įgyvendinimą, organizuoja išvykas. Pageidavo, kad į Klubo tarybą būtų išrinkti 3 Kauno zonos nariai. Klaipėdos zonos veteranams atstovaujantis A. Klivečka įvertino Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovybės geranorišką pažiūrą į veteranų siekius palaikyti pastovius ry-

Veteranų klubo „Kelininkas“ susirinkimo dalyviai

Veteranų klubas „Kelininkas“ nuoširdžiai sveikina 2015 metų sukaktuvininkus 85 metų jubiliejaus proga Paltanavičių Algirdą (gim. 1930 03 02) Vileikį Praną (gim. 1930 05 02)

šius su kelius rekonstruojančiomis ir kelius prižiūrinčiomis įmonėmis.

R. Snarskis pasiūlė aptarti galimybę organizuoti atskirą Marijampolės veteranų zoną, kadangi Alytaus zonai labai sudėtinga suburti visus Dzūkijos ir Suvalkijos veteranus.

Dėl kiaulių maro apribojus Varėnos miškų lankymą, J. Šleiteris pasiūlė apsvarstyti galimybę rugsėjo mėnesį organizuoti veteranų išvyką į Mingę.

Svečias, LAKD direktoriaus pavaduotojas J. Gedvilas prižadėjo, kad direkcija ir toliau padės veteranams spręsti Klubo veiklos organizacinius klausimus.

LAKD nori, kad veteranai ir toliau dalyvautų kelių apžiūrose, kvietė veteranus dalyvauti Baltijos kelio 25-mečio minėjimo iškilmėse.

Jaunųjų kelininkų klubas siūlė organizuoti su veteranais bendras priemones.

Klubo „Automobilininkas“ atstovas D. Lukošius papasakojo, kad jų klubas vienija 223 narius, organizuoja sueigas ir išvykas, vyriausiam klubo nariui – 93 metai. Klubas turi tinklalapį, kvietimus į sueigas siunčia SMS žinutėmis, išleido ant­rąjį veteranų atsiminimų ir gyvenimo aprašų tomą. „Veteranai dažnai rašo žurnalui „Lietuvos keliai“ apie Klubo veiklą. Žurnalo redakcija norėtų, kad toks bendradarbiavimas nenutruktų“, – kalbėjo G. M. Paliulis.

Klubo taryba 2014 m. liepos 10 d. posėdyje nutarė klubo „Kelininkas“ veterano Garbės vardą suteikti Alfonsui Armalui, Algimantui Bertašiui, Andriui Daujotui, Vytautui Gervei, Antanui Jankauskui, Viktorui Jankunui, Dionizui Kerševičiui, Juozui Lapačinskui, Adomui Leliūgai, Vytautui Pranckevičiui, Antanui Sirvydui, Dariui Žickiui. Klubo prezidentas H. Jackevičius įteikė susirinkime da-

lyvaujantiems Klubo nariams Garbės vardo liudijimus.

Dėl Klubo nuostatų pakeitimo ir papildymo pranešimą padarė Antanas Žlibinas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veteranams tapti Klubo nariais buvo pasiūlyti atitinkami nuostatų pakeitimai ir papildymai. Pranešėjas detaliai supažindino susirinkimo dalyvius su siūlomais nuostatų pakeitimais ir papildymais, kuriems buvo pritarta.

Dalia Linkevičiūtė pasiūlė atsižvelgti į Kauno zonos narių pageidavimą ir į Tarybos sudėtį pasiūlyti 3 Kauno zonos veteranus. Pateikė būsimos Tarybos personalinės sudėties projektą: Andrius Daujotas, Algimantas Karkauskas, Adomas Leliūga, Dalia Linkevičiūtė, Vaclovas Narbutas, Vytautas Pranckevičius, Juozas Stepankevičius, Vincentas Šmailis, Antanas Žlibinas. Susirinkimas vienbalsiai išrinko naują Klubo tarybos sudėtį: A. Daujotas, A. Karkauskas, A. Leliūga, D. Linkevičiūtė, V. Narbutas, V. Pranckevičius, J. Stepankevičius, V. Šmailis, A. Žlibinas.

Vaclovas Narbutas pasiūlė prezidento Antano Žlibino ir viceprezidento Algimanto Karkausko kandidatūras. Klubo prezidentu vienbalsiai buvo išrinktas Antanas Žlibinas, klubo viceprezidentu – Algimantas Karkauskas.

A. Žlibinas pasiūlė susirinkimui Klubo Garbės prezidento vardą suteikti Henrikui Jackevičiui, tuo pažymint jo didelį indėlį steigiant klubą „Kelininkas“ bei daugiametį ir labai vaisingą vadovavimą Klubo veiklai. Susirinkimas, išklausęs Klubo narės Agnės-Daratos Kazlauskienės poetinį palinkėjimą Klubui ir jo nariams šviesaus kelio, baigė darbą.

80 metų jubiliejaus proga Blažį Vytautą Mykolą (gim. 1935 01 02) Mincį Stanislovą (gim. 1935 01 02) Kravcovą Grigorijų (gim. 1935 01 18) Kančaitį Erviną (gim. 1935 02 05) Zigmantą Kazimierą (gim. 1935 02 23) Skokauskienę Gražiną (gim. 1935 05 27)

75 metų jubiliejaus proga Kerševičių Dionizą (gim. 1940 01 02) Daujotą Andrių (gim. 1940 01 27) Stragį Vincentą Vytį (gim. 1940 02 16) Balčių Vytą (gim. 1940 06 15)

70 metų jubiliejaus proga Deksnį Romualdą (gim. 1945 03 06) Lukaševičių Vaclovą (gim. 1945 05 13) Bieliauską Bronių (gim. 1945 05 27)

Dalia Linkevičiūtė

2014/2 LIETUVOS KELIAI

83

Kronika

Vytui Kromeliui – 60

Algimantui Jonui Janušauskui – 70

UAB „Ukmergės keliai“ generalinis direktorius Vytas Kromelis gimė 1954 m. lapkričio 8 d. Sverdlovsko srityje Rusijoje. V. Kromelio profesinė patirtis tiesiant kelius, statant tiltus keliuose ir geležinkeliuose, kontroliuojant statybos darbus – 36 metai.

V. Kromelis nuo 1979 iki 1980 m. ir nuo 1983 iki 1991 m. dirbo darbų vykdytoju Šiaulių autokelių valdyboje.

Vienas iš sudėtingesnių to laikotarpio jo objektų – naujo III kategorijos kelio Šiauliai–Naujoji Akmenė tiesimas. V. Kromelis nuo 1980 iki 1983 m. dirbo su Lietuvos kelininkais Tiumenės srityje Surguto rajone, Kogalyme, Tiumenės KSV-12.

Nuo 1991 iki 2009 m. Vytas Kromelis ėjo UAB „Ukmergės keliai“ technikos direktoriaus pareigas, o nuo 2009 m. iki dabar dirba generaliniu direktoriumi. UAB „Ukmergės keliai“ priklauso įmonių grupei AB „Panevėžio keliai“.

Per dvidešimt trejus darbo UAB „Ukmergės keliai“ metus V. Kromelis vadovavo tiesiant ir asfaltuojant dešimtis kilomet­rų žvyrkelių, jo vadovaujama bendrovė tiesė magist­ ralės „Via Baltica“ ir valstybinės reikšmės kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožus, prisidėjo diegiant šalies keliuose eismo saugą ir aplinkosaugą gerinančias priemones.

V. Kromelis savo darbo UAB „Ukmergės keliai“ laikotarpiu kartu su AB „Panevėžio keliai“ vykdė svarbius susisiekimo infrastruktūros projektus Vilniaus mieste: rekonstravo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės viaduką per geležinkelį, statė monolitinę estakadą Laisvės prospekto ir Narbuto gatvių sankryžoje, monolitinę gelžbetoninę estakadą Vilniuje, kuri jungia Konstitucijos prospektą su Ukmergės gatve, pastatė dvi panašaus tipo estakadas, rekonstruojant Ukmergės, Ateities gatvių ir Laisvės prospekto sankirtą, pastatė estakadą Kaune prie M. K. Čiurlionio tilto. Šiuo metu V. Kromelio vadovaujama bendrovė kartu su AB „Panevėžio keliai“ rekonstruoja europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožą Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas, įrengia papildomą 1435 mm vėžės pločio kelią palei esamą geležinkelio liniją.

V. Kromelis – vienas žymiausių vyresniosios kartos kelininkų, vadovaujantis sėkmingai dirbančiai UAB „Ukmergės keliai“.

Sveikiname Jubiliatą Vytą Kromelį. Linkime sėkmės darbe ir asmeniniame gyvenime.

Algimantas Jonas Janušauskas gimė 1944 m. lapkričio 11 d. Šimkaičių kaime Raseinių rajone. 1948 m. visa jų šeima buvo ištremta. A. J. Janušausko vaikystė ir paauglystė prabėgo Igarkoje, Krasnojarsko krašte, Rusijoje.

Iš specialybių, kurias buvo galima rinktis tremtinių vaikui, jaunas žmogus pasirinko su tiksliaisiais mokslais susijusią astronomo-geodezininko specialybę. 1962–1967 m. studijavo Tomsko valstybiniame universitete. Baigęs studijas, dirbo geodezijos ir žemėlapių valdyboje Chabarovsko srityje.

1970 m. grįžęs į Lietuvą, A. J. Janušauskas įsidarbino darbų vykdytoju Vilniuje, Tiltų statybos valdyboje Nr. 2, vėliau dirbo vyr. darbų vykdytoju. Nuo 1975 iki 1978 m. dirbo Vievio kelių statybos valdyboje Nr. 6. 1978 m. perėjęs dirbti į Kelių statybos trestą, čia dvejus metus ėjo gamybinio techninio skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, vėliau – gamybos paruošimo skyriaus viršininko pareigas. Po dvylikos darbo metų Kelių statybos treste, nuo 1990 m. A. J. Janušauskas penkerius metus vadovavo transporto kompiuterinės įrangos įmonei „Vatra“.

Atgimimo laikotarpiu A. J. Janušauskas buvo Sąjūdžio įgaliotinis ir koordinatorius kelininkų bendruomenei.

1995 m. A. J. Janušauskas Lietuvos automobilių kelių direkcijoje pradėjo dirbti Užsienio investicijų ir Europos integracijos skyriaus viršininku. Tuo pačiu metu kėlė kvalifikaciją VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete, kur 1999 m. įgijo civilinės inžinerijos magistro laipsnį.

2001–2013 m. A. J. Janušauskas paskirtas LAKD direktoriaus pavaduotoju, buvo atsakingas už planavimą, investicijas, saugų eismą ir informacines transporto sistemas.

1998–2002 m. tapo Transeuropinės magistralės (TEM) programos Lietuvos nacionaliniu koordinatoriumi, dvejus metus dirbo tarptautinio projekto „Via Baltica“ priežiūros komitete. Eidamas LAKD direktoriaus pavaduotojo pareigas, A. J. Janušauskas priklausė Baltijos kelių tarybai, buvo Europos kelių direktorių konferencijos vykdomojo komiteto narys.

Nuo 2013 m. A. J. Janušauskas dirba AB „Panevėžio keliai“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, yra atsakingas už bendrovės plėtrą užsienio šalyse, naujų rinkų paiešką, rinkodaros formavimą.

Nuoširdžiai sveikiname A. J. Janušauską Jubiliejaus proga. Linkime visokeriopos sėkmės.

84 2014/2

LIETUVOS KELIAI

Užsienyje

Mediniai tiltai ediena pirmiausia buvo panaudota tiltų statybai. Atramos ir poliai seniausiai statytose perėjose buvo įrengiami iš masyvių medžio kamienų, išdėstytų taisyklingais intervalais ir sutvirtintų kryžiuotais ryšiais. Nors pirmieji tokios rūšies statiniai atsirado jau gilioje senovėje, panašios konstrukcijos daromos ir šiais laikais. Dar antikinės Romos legenda priskiria pirmo tilto statybą Herkulesui, kuris, ieškodamas, kur varyti vogtus galvijus, pastatė perėją per

Tibro upę toje pačioje vietoje, kur vėliau Ancus Martius, ketvirtasis Romos karalius, pastatė tiltą (Pons Sublicius).

Mediena yra labai lūži, trapi ir greitai senstanti, todėl daugumą medinių tiltų sunaikino laikas.

XII a. pradėti statyti dengti mediniai tiltai, perėjos su stogais. Šios priemonės turėjo apsaugoti konstrukcijas nuo prasto oro įtakos per tarnavimo laiką. Norint, kad tiltai, toks kaip, pavyzdžiui, Kintai tiltas Japonijoje, galėtų atlaikyti potvynius ir laiko naikinantį poveikį, jų

stabilumas buvo sustiprinamas įterpiant akmeninius ir metalinius elementus.

Nors viduramžiais mediniai tiltai vaidino svarbų vaidmenį, jie tapo atgyvena prasidėjus naujoms techninėms inovacijoms. Tačiau medines konstrukcijas, išlikusias iki šių dienų, labai vertina visuomenė, kuri jau pavargo nuo plieno ir gelžbetonio pramoninių konstrukcijų ir trokšta atrasti praeityje sukurtus vertingus šedevrus. Maži mediniai tiltai savo žavesiu, harmonija su gamta ir gebėjimu sukurti ryšio su tolima pra-

Kapellbrücke (Koplyčios ­tiltas) Liucernoje ­(Šveicarija) – ­seniausias ir ilgiausias ­medinis tiltas Europoje

2014/2 LIETUVOS KELIAI

85

Užsienyje

Kintai tiltas ­Iwakuni (Japonijoje)

eitimi jausmą tiems, kurie keliauja tiltu, nuolat meta iššūkį dabartinei betono architektūrai.

Seniausias ir ilgiausias medinis tiltas Europoje yra Liucernoje (Šveicarija) Kapellbrücke (Koplyčios tiltas). Šis dengtas tiltas pastatytas XIV a. pradžioje kaip miesto fortifikacijos dalis. Iš pradžių buvo sumanyta, kad jis, blokuodamas laivų judėjimą Reuso upe, tarnaus kaip apsauga nuo atakų. Tilto centrinėje dalyje yra aštuoniakampis Vandens bokštas, kuris buvo naudojamas kaip kalėjimas ir kankinimų kambarys.

XVII a. lubos buvo dekoruotos 111 trikampių paveikslų, kurie matomi ir dabar. Juose vaizduojami įvairūs įvykiai iš miesto istorijos. Daug paveikslų ir didelė tilto dalis nukentėjo nuo 1993 m. kilusio gaisro, bet statinys buvo greitai atstatytas. Koplyčios tiltas yra vienas dažniausiai lankomų paminklų Šveicarijoje.

Kai 1608 m. Japonijoje buvo baigta Iwakuni pilis, buvo pastatyti keli mediniai tiltai per Nishiki upę, skirti tik samurajams. Kintai tiltu, pastatytu 1673 m., buvo galima patekti į pilį. Siekiant, kad

86 2014/2

LIETUVOS KELIAI

„Vaivorykštės“ tiltas Wu Yuan‘e, ­Jiangxi ­provincijoje (Kinijoje)

Užsienyje

Kintai tiltas

Kintai tiltas

Tiltas per Hunzos upę ­Karakorume ­(Pakistane)

2014/2 LIETUVOS KELIAI

87

Užsienyje

Chengyang „Vėjo ir lietaus“ tiltas ­Japonijoje, Yangxi provincijoje tilto konstrukcija būtų tvirtesnė, tiltas buvo pastatytas ne ant medinių, o akmeninių atramų. Nepaisant šių atsargumo priemonių, 1674 m. didelis potvynis nunešė dalį tilto. Ji tuoj pat buvo pakeista daug tvirtesne dalimi. Tiltas stovėjo iki 1950 m., kol kitas potvynis jo nesugriovė. Tai įvyko todėl, kad II pasaulinio karo metais tilto neprižiūrėjo, be to, amerikiečių kariuomenė, statydama oro uostą savo jūrininkų korpusui, ėmė žvyrą iš upės, dėl ko labai sustiprėjo upės srovė.

1953 m. tiltas vėl buvo atstatytas. Šį kar-

tą jo statyboje buvo panaudotos vinys, pagamintos iš plieno, iš kokio gaminami garsieji Katanos kardai. Nors tai yra šiuolaikinė buvusio tilto kopija, Kintai tiltas lieka didinga savo ankstesniojo inkarnacija.

Medinis santvarinis tiltas, esantis Argentinoje, El Calafate, yra siauras, todėl, atrodo, buvo naudojamas kaip pėsčiųjų perėja. Laikui bėgant konstrukcija sugriuvo. Mediniai tiltai, kuriuos santykinai lengva statyti, yra sunkiai prižiūrimi, mediena yra linkusi gesti.

Klijuotos medienos tiltai Lietuvoje Klijuotų medinių konstrukcijų projektavimas gimė kartu su šalia Kazlų Rūdos iškilusia modernia, Vakarų Vokietijos technologijų pagrindu 1974 m. pastatyta Jūrės klijuotos medienos konstrukcijų gamykla. Diegiant inovatyvias Vakarų Europos technologijas, aktyviai dalyvavo ir kelių projektavimo instituto „Lietkelprojektas“ Tiltų skyriaus projektų grupės vadovas Aleksandras Steponavičius. Išnaudodamas puikias technologijų ir konstrukcijų projektavimo žinias, inžinierius A. Steponavičius pasiūlė klijuotas konstrukcijas taikyti projektuojant ir statant pėsčiųjų viadukus per tuo metu Lietuvoje tiesiamas magistrales.

Pirmasis tokių konstrukcijų viadukas buvo suprojektuotas ir pastatytas magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Kauno šiauriniame aplinkkelyje. Projekto autorius ir iniciatorius inžinierius A. Steponavičius puikiai suderino gelžbetoninio atsparumo ir medienos lengvumo savybes, taip užtikrindamas pėsčiųjų ir dviratininkų poreikį saugiai ir patogiai kirsti magist­ralę.

Kitas panašios konstrukcijos viadukas turėjo iškilti Vievyje, tačiau, laikui bėgant ir A. Steponavičiui keičiant darbo vietą, viaduko projektavimo darbus tęsė tuo metu jaunas tiltų inžinierius Virgaudas Puodžiukas. Ministerijoje svarstant viaduko projektą, įvertinęs Vievio miestelio reljefo ypatumus, užsakovas pa-

88 2014/2

LIETUVOS KELIAI

1885 m. pastatytas Vatsono malūno (Watson Mill) tiltas yra viename iš vaizdingiausių Džordžijos valstijos parkų. Tiltas, nutiestas per South Fork upę, sudarytas iš santvarų, kurios tarpusavyje sujungtos mediniais kaiščiais. Šis tiltas yra puikus medinio dengto tilto pavyzdys. Džordžijos valstijoje dabar yra apie 20 tokių tiltų, nors kažkada valstija didžiavosi daugiau kaip 200 dengtų tiltų. Šiame regione yra daug medienos, todėl yra lengva gauti šios medžiagos tiltams, kurie statomi per upes, įlankas,

Klijuotų medinių konstrukcijų viadukas magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda

Užsienyje

Vatsono malūno (Watson Mill) ­tiltas­ ­viename iš vaizdingiausių Džordžijos valstijos parkų

Tiltas per Rąžę Palangoje

siūlė atsisakyti ilgų, į slėnį nusitęsusių pandusų ir suprojektuoti laiptų konstrukcijas, padėsiančias trumpiausiu keliu pėstiesiems ir dviratininkams užlipti ant viaduko. Teko gerokai pasukti galvą ir, išnaudojus visas klijuotos medienos konstrukcijos gamybos galimybes, suprojektuoti dvigubo lenkimo, klijuotos medienos laiptasijas. Ko gero didžiausias iššūkis buvo tokios sudėtingos geometrijos sijose numatyti laiptų pakopų tvirtinimo detalių išdėstymą, kad sumontavus, laiptai vienodu žingsniu, patogiai vestų į viršų ar apačią. Pakeitus viaduko skaičiuojamąją schemą, gerokai pasikeitė ir angos statinio sijos, ir jų tvirtinimas. Buvo suprojektuotos naujos medinės klijuotos konstrukcijos angos perdangos sijos ir jų tvirtinimo detalės.

Tuo pat metu buvo pradėti ir tilto per Rąžę Palangoje projektavimo darbai. Kurortinio miesto centro aplinka ir skirtingų aukščių krantai privertė ieškoti nestandartinių sprendimų. Palangos miesto architektui projekto autorius V. Puodžiukas pateikė net 9 tilto konstrukcijų ir laiptų pasiūlymus. Pavyko apginti ir suderinti autoriui labiausiai patikusį, dvigubo lenkimo klijuotos medinės konstrukcijos tilto variantą. Netgi galutiniame tilto techniniame projekte buvo paliktos dvi alternatyvos: su dviejų žingsnių, kintančio aukščio pakopomis viduryje tilto, jei išliks prabangus „Vasaros“ restoranas ir svečiai norės pasipuoš-

ti vakariniais drabužiais, bei kintančio nuolydžio pandusas visame tilto ilgyje, tinkantis važiuoti dviračiais ir eiti apsiavus lengva poilsiui ar sportui tinkančia avaline. Įdomiausia, kad buvo įgyvendinti abu variantai: pirmasis – 1983 m. pastatytas tiltas su laiptų pakopomis angos statinio viduryje ir, prieš keletą metų atlikus rekonstrukciją – antrasis variantas su pandusu.

Ketvirtąjį medinį klijuotų konstrukcijų statinį – 119,1 m ilgio tiltą per Nevėžį Panevėžyje suprojektavo inžinierius Edvardas Morkus. Jis puikiai panaudojo sukauptą patirtį ir pratesė „Kelprojekto“ inžinierių kūrybingo bendradarbiavimo su Jūrės medinių klijuotų konstrukcijų gamykla tradicijas.

2014/2 LIETUVOS KELIAI

89

Užsienyje tarpeklius ir kitas gamtines kliūtis. Uždengus tiltą, jo tarnavimo laikas pailgėja šešiasdešimt ar daugiau metų. Šiaurės Amerikos žemės ūkio rajonams yra būdingi dengti tiltai, kurių pavyzdžiu gali būti Semo Vagnerio (Sam Wagner) ir Gotlibo Brauno (Gottlieb Braun) dengti tiltai. Tiltai pastatyti 1881 m., naudojant Buro santvarinių ar­ kų techniką, kurią 1804 m. išrado Teo­do­ ras Buras (Theodore Burr). Šia techni­ka supinamos arkų santvaros, ant tilto esantis svoris paskirstomas tarp arkų ir grotelių. Nors vyko ginčai, kokią svorio dalį perima kiekvienas komponentas, bu­ vo projektuojama siekiant stabilizuoti tiltą, ypač jeigu konstrukcija naudojosi sunkiasvoriai, tokie kaip arkliais traukia­mi vežimai ar kitos transporto prie­monės.

1979 m. Semo Vagnerio dengtas tiltas buvo įtrauktas į JAV istorinių vietų nacionalinį registrą, kuriame įrašomi saugomi paminklai ir vietos.

U Bein tiltas Amarapuroje (Myanmare)

U Bein tiltas Amarapuroje (Myanmare)

Parengė Gortenzija Pumputytė LAKD Tiltų skyriaus vedėjo ­pavaduotoja

Wooden bridges

By G. Pumputytė Wood, being the most readily available material, was the first substance exploited by man in the construction of bridges. While the first creations of this kind date back to Antiquity, similar structures have been erected up to modern times. With bridges like the Kintai Bridge in Japan, stone and metal elements were included to enhance the stability of the construction so that it could withstand flooding and the devastating wear of time.

• Located in Lucerne in Swithzerland, the Kappelbrücke is the oldest and longest wooden bridge in Europe. This covered bridge was built in the early 14th century as part of the fortifications of the city.

• The Kintai Bridge in Japan, built in 1673, permitted access to the Iwakuni Castle. To stabilize the structure, the bridge was built with stone piers instead of only wood.

• The wooden truss bridge, located in El Calafate, Argentina, appears to have been used as a pedestrian crossing due to its narrow width.

• Built in 1885, the Watson Mill bridge is located in one of the most picturesque park in Georgia. The bridge, which crosses the South Fork River, is supported by a truss system, solidly maintained and held together by wooden pins.

• The Sam Wagner Covered Bridge, built in 1881, is a model of its genre, covered bridges being quite common in the rural regions of North America. The bridge was cnstructed using the Burr Arch Truss technique, which involves intertwining arches and trusses.

90 2014/2

LIETUVOS KELIAI

BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMOS

Kelių ir geležinkelių inžinerija

Miestų infrastruktūra ir ­valdymas

Studijų programa skirta ketinantiems įgyti žinių, susijusių su transporto statinių projektavimu, statyba, kelių ir geležinkelių projektavimu, tiesimu bei priežiūra. Baigusieji studijų programą geba projektuoti kelius, miestų gatves, tiltus bei kitus transporto statinius, geležinkelius, aerodromų infrastruktūrą; vykdyti transporto infrastruktūros objektų statybą, priežiūrą; įgytas žinias tinkamai taikyti organizuojant ir siekiant užtikrinti saugų eismą keliuose bei gatvėse, sprendžiant aplinkosauginius ir ekonominius transporto infrastruktūros plėtros uždavinius. Baigusieji įgyja statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Absolventai visada laukiami kelių, geležinkelių ir tiltų projektavimo, statybos ir priežiūros įmonėse, mokslo tyrimų ir valstybės bei savivaldybės susisiekimo infrastruktūros valdymo organizacijose Lietuvoje ir užsienyje.

Studijų programa skirta norintiems įgyti žinių, susijusių su miestų plėtra, jų inžinerine struktūra, miestų valdymu ir tvarkymu, ekonominiais, organizaciniais bei techniniais klausimais, su darniosios raidos principais, miestų teritorijų planavimu, jų inžinerine įranga, miestų transportu ir jo eismo organizavimu, miestų statinių eksploatavimu ir renovacija, išmanyti būsto, transporto investicijų, eismo saugumo sektorių valdymo, projektų rengimo ir derinimo procedūras.

Baigę šią studijų programą absolventai gali dirbti miestų ir rajonų savivaldybėse, valstybinėse jų įmonėse, miestų ūkio eksploatavimo įmonėse bei organizacijose, miesto transporto sistemų ir miesto teritorijų inžinerinės įrangos, želdynų projektavimo, statybos ir priežiūros įmonėse. Baigusieji įgyja statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

Kelių ir geležinkelių bei miestų infrastruktūros ir valdymo studijų programų studentams sudaromos palankios sąlygos studijuoti ir atlikti praktikas ne tik savajame universitete, gamybos įmonėse, bet ir užsienyje. Fakultete veikia modernios mokomosios bei mokslo laboratorijos, turinčios studijoms ir mokslo darbams būtiną šiuolaikinę įrangą.

VGTU yra pirmaujantis technikos universitetas Lietuvoje pagal į užsienį išvykstančių studentų skaičių – kiekvie-

nais metais tokia galimybė suteikiama 500 stu­dentų.

Fakultetas turi universitetus partnerius Vokietijoje, Danijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitur. Studentai gali išvykti 3–12 mėn. studijuoti arba atlikti praktikos.

Studentai studijuoja ir dalyvauja universiteto veikloje. Aktyvi jų visuomeninė veikla studentų atstovybėje.

VGTU Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centras: Saulėtekio al. 11, 204A kab., LT-10223 Vilnius • Tel. (8 5) 274 49 49, 274 50 10 • El. p. priemimas@vgtu.lt • http://stojantiesiems.vgtu.lt

VOLVO – vakar, šiandien, rytoj Volvo Construction Equipment AB – viena iš Volvo (lot. Volvere – riedėti) AB grupės narių, atsakinga už statybų technikos gamybą, 2014 m. mini 60-ies metų sukaktį, kai pirmasis ratinis krautuvas buvo pristatytas rinkai.

Iš tikrųjų bendrovės istorija gerokai ilgesnė: ji kaip ir žmogus augo, jungėsi ir skyrėsi, ieškojo savo kelio, augo ir kaupė patirtį, kol, pradėjusi nuo garo variklių gamybos, pagaliau, praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, pasirinko statybų technikos kūrimą ir gamybą.

Per tuos metus sukauptą patirtį Volvo Construction Equipment naudojo siekdama iš nacionalinės kompanijos, tenkinančios šalies poreikius, tapti tarptautiniu žaidėju. Ne visi sprendimai, kurie buvo aukštai vertinami Švedijoje, prigijo kitose rinkose, tačiau pagrindinės vertybės – kokybė, saugumas ir pagarba aplinkai – išsaugotos iki šiol.

Galima būtų ilgai diskutuoti apie globalizacijos įtaką identitetui (pabandykite su švedu rangovu ar operatoriumi pasiginčyti apie „tikro švediško“ ekskavatoriaus ar ekskavatorinio krautuvo privalumus), arba apie tai, kokie geri buvo ankstesnės kartos mechanizmai, tačiau gyvenimas palieka labai mažą

92 2014/2

LIETUVOS KELIAI

pasirinkimą: arba kartu judi pirmyn, arba beviltiškai atsilieki ir dingsti iš rinkos.

Apskritai, gamyba yra kaip gyvas organizmas: produktai sukuriami, jie pritampa arba ne, vystomi toliau arba miršta, tad galima sutikti, kad ne visus produktus Volvo Construction Equipment pavyko sukurti tokius, kaip krautuvai ar šarnyriniai savivarčiai: kai kurie buvo pernelyg sudėtingi ar pernelyg brangūs (gerai, sutinku – jie visi brangūs). Tačiau šios pamokos buvo išmoktos, o įgyta patirtis – panaudota. Šioje vietoje vėl galima grįžti prie globalizacijos, tik jau kaip prie teigiamo reiškinio: jei neįgali sukurti konkurencingo produkto – pasidairyk pasaulyje, įliek šviežio kraujo ir judėk pirmyn – taip, kaip daro dauguma globalių žaidėjų. Galima spėlioti, ar nebūtų toks likimas ištikęs Volvo Construction Equipment, jei globalizacijos procesas būtų prasidėjęs prieš trisdešimt metų.

Visi į rinką tiekiami Volvo Construction Equipment mechanizmai atitinka griežčiausius ES galiojančius aplinkosaugos standartus ir turi įdiegtas pagrindines Volvo vertybes – kokybę, saugumą ir pagarbą aplinkai. Su visa pagarba šioms vertybėms reikia pasakyti, kad,

nors mechanizmai tampa vis sudėtingesni, niekas dar nepagamino amžinojo variklio, t. y. mechanizmo, kuris veiktų be priežiūros, be sutrikimų, kad ir koks geras jis būtų. Štai čia mes – uždaroji akcinė bendrovė Swecon – matome savo paskirtį: padėti Volvo Construction Equipment mechanizmams būti geriausiems.

Nuolatinis mechanizmo darbo parametrų stebėjimas, reguliari priežiūra ir gedimų prevencija – štai ir viskas, ko reikia patikimam darbui užtikrinti. Svarbiausia sąlyga: neišleisti mechanizmo iš akių – šiandien tą leidžia Volvo Care Track telemetrijos sistemos.

Norėčiau pabrėžti dar vieną svarbų dalyką – funkcijų atskyrimą. Jei mes, Swecon, nuspręsime sutvirtinti pagrindus ir pakeisti asfalto dangą savo teritorijoje, tai niekuomet neužsiimsime tuo patys, nors ekskavatorių, krautuvą, savivartį, greiderį, klotuvą ir volus atsivežti ir asfalto mišinį nusipirkti galime. Ne mūsų tai darbas. Mūsų darbas atliktas tuomet, kai jūs iškasate daugiau smėlio, žvyro, žvirgždo, akmens, pagaminate daugiau produkcijos ir nutiesiate daugiau kelių.

Mindaugas Saulis UAB „Swecon“ generalinis direktorius

Mums rūpi tai, ką kuriame

96 2014/2

LIETUVOS KELIAI