Žurnalas „Lietuvos keliai“ 2013/1

2013/1

Iškilmingas Kairių aplinkkelio atidarymas Keliai laukia 2014–2020 m.

ES paramos Lietuvos kelių finansavimas ir nauda valstybei Pirmasis viešosios ir privačios partnerystės projektas

Re­dak­to­riaus žo­dis Šis žurnalo „Lietuvos keliai“ numeris išvysta dienos šviesą vėl pasikei­ tus politinei valdžiai. Po rudenį įvykusių rinkimų į kelininkams svarbiausią postą – susisiekimo ministro pareigas – paskirtas socialdemokratams atstovau­ jantis Rimantas Sinkevičius. Šiame numeryje spausdinamas interviu su ger­ bia­mu ministru, supažindiname skaitytojus su ministro mintimis apie situaciją kelių šakoje ir jos perspektyvas. Ministro laukia daug darbų atstatant sugriautą šakos valdymą, ieškant kuriamojo, o ne, kaip buvusios valdžios, griaunamojo prado.

Numeryje dar kartą galėsime prisiminti kelio Kaunas–Klaipėda atidary­ mo 25-mečio šventę, pasidžiaugti Lietuvos kelių veteranų atkaklumu įteisinant A. Meškinio vardo suteikimą tiltui Kaune ir prisiminti šį garbingą Lietuvos kelių didžiavyrį.

Numeryje aprašomi iki šiol neišbandyti, bet jau pradėti įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės projektai, nušviečiami šiuo metu mūsų įmonių vykdomi stambiausi kelių tiesimo darbai, kelių apžiūrų rezultatai ir pa­ teikiami būsimi 2014–2020 m. planai, išsamiai pristatomas Lietuvos kelių fi­ nansavimas ir nauda valstybei bei visuomenei.

Rasite ir tradicinę rubriką – tiltų tiesimo istorija. Šiomis dienomis labai stipriai paspartėjo „Rail Baltica“ tiesimo darbų sutarčių pasirašymai, startuoja geležinkelio tiesimo darbai. Šiame numeryje kol kas sąmoningai neliečiame šios temos, numatydami išsamią informaciją apie „Rail Baltica“ tiesimo planus ir eigą pateikti kitame „Lietuvos kelių“ nu­ meryje.

Linkime geros draugystė su mūsų žurnalu.

Rimvydas Gradauskas

LIETUVOS KELIAI, 2013/1 (30) Vyriausiasis redaktorius Rimvydas Gradauskas Atsakingasis sekretorius Gražvydas Paliulis Žurnalo kolegija: J. Biržiškis, R. Gradauskas, P. Džervus, A. Laurinavičius, G. Paliulis, V. Puodžiukas, P. Tekorius Meninis redaktorius Donaldas Andziulis Maketuotojai: Ieva Kuzmienė, Birutė Vilutienė, Anatolijus Kostrovas Kalbos redaktorė Jolanta Niaurienė Nuotraukos: A. Kostrovo, D. Andziulio, V. Valužio, A. Repšio, J. Danausko, A. Radevičiaus, V. Laukaičio, M. Rinkevičiaus, V. Ostašenkovo ir straipsnių autorių © „Lietuvos keliai” • ISSN 1392–8678 • Tiražas 2000 vnt.

Redakcijos adresas: Konarskio g. 25-2, LT-03109 Vilnius, tel./faksas 265 00 54 Išleido UAB „Ex Arte”: Z. Sierakausko g. 15A-26, LT-03105 Vilnius Tel./faksas 231 4651 • www.exarte.lt

2 2013/1 LIETUVOS KELIAI

Turinys Contents

Aktualijos

4

Ministras R. Sinkevičius: prioritetas – patogūs ir saugūs Lietuvos keliai The Minister of Transport and Communications R. Sinkevičius: Priority – to Comfortable and Safe Lithuanian roads

25 Lietuvos kelių finansavimas ir nauda valstybei bei visuomenei Financing of Lithuanian Roads and Benefit to State and Public

34 Vilniaus pietinio aplinkkelio antrajame etape – pabaigtuvių nuotaikos

In the Second Construction Stage of Vilnius Southern By-pass – the Finish Moods

38 Naujas kelias į Vilniaus oro uostą – per 3 mėnesius A new road to Vilnius Airport – in 3 Months

42 Kauno Panemunės tilto ir Pareizgupio viaduko ardymo darbai Transport Infrastructure Demolition Works

46 Automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstrukcija Reconstruction of the Motorway Vilnius–Kaunas–Klaipėda

49 Gatvių rekonstrukcija laikinosios sostinės širdyje

Reconstruction of Streets in the Heart of Temporary Capital

54 Pradėti rekonstravimo darbai magistraliniame kelyje A2 The Main Road A2 is under Reconstruction

57 Susisiekimo infrastruktūros plėtra Obeliuose

Development of Transport and Communication Infrastructure in Obeliai

63 2013 metų kelių apžiūros rezultatai

Inspection of Roads and State Enterprises in 2013

KRONIKA

9 Kur tas kelelis mane nuves...

Where will This Long Road Take Me...

16 Alfonso Meškinio vardo tiltas Alfonsas Meškinis Bridge

20 Iškilmingas Kairių aplinkkelio atidarymas Opening Celebration of Kairiai By-pass

61 „Panevėžio kelių“ objektas apdovanotas Latvijoje

The Project of the Company Panevėžio keliai was Awarded in Latvia

72 Asociacijos „Lietuvos keliai” ataskaitinis susirinkimas

Accountability Meeting of the Association Lithuanian Roads

EKONOMIKA

30 Keliai laukia 2014–2020 m. ES paramos

Roads are Looking Forward to 2014–2020 EU Support

52 Pirmasis viešosios ir privačios partnerystės kelininkų projektas The First Public-Private Partnership Project

TECHNOLOGIJOS PERSONALIJOS

68 „Smart Road“ – konceptualios apšvietimo idėjos Conceptual Lighting Ideas on Smart Road

14 Gyvenimas, skirtas Dzūkijos keliams Life is Dedicated for Dzūkija Roads

77 Linui Vidugiriui – 85 Linas Vidugiris – 85

UŽSIENYJE istorijA

78 „Intertraffic 2013“ ir keliai nuo Turkijos iki Lietuvos

Intertraffic 2013 and the Roads from Turkey to Lithuania

84 Tiltai, pakeitę pasaulį

Bridges that Changed the World

91 Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją

Flashback into the History of Roads in Lithuania

2013/1 LIETUVOS KELIAI

3

aKTUALIJOS

Ministras R. Sinkevičius: prioritetas – patogūs ir saugūs Lietuvos keliai Svarbiausia transporto sektoriaus dalis Lietuvoje yra kelių transportas.

Turbūt tiek keliaujančio gyventojo, tiek gabenamo krovinio didžiausias laikas yra praleidžiamas būtent kelyje. Žinoma, formuojant ir vykdant šalies kelių transporto ir infrastruktūros politiką, svarbiausias dėmesys turi būti skirtas žmogui, jo interesams. Visi – valstybinės ir vietinės reikšmės – keliai turi būti patogūs ir saugūs gyventojams. Taip mano susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Ministro išskirtinis interviu „Lietuvos keliams“ apie susisiekimo šalies automobilių keliais aktualijas, planus, perspektyvas.

Kelių infrastruktūrai skiriamos investicijos ne tik atsiperka, bet ir sukuria papildomos socialinės ir eko­ nominės naudos. Ką apie tai ma­note?

Vertinant investicijų į ke­ lius naudą, išskiriamos ketu­rios pa­ grin­dinės kryptys. Didžiausia nau­ da sukuriama dėl sutaupyto laiko, didelę naudą teikia mažinamos ke­lių priežiūros išlaidos, eismo įvykių nuos­ tolių prevencija ir mažinamos trans­ porto priemonių eksploatacinės są­ nau­dos. Taip pat labai svarbu, kad ma­žinami ekologiniai nuostoliai. Ska­

4 2013/1 LIETUVOS KELIAI

itytojams svarbiausi yra skaičiai ir fak­ tai. Tarp svarbesnių pa­žy­mė­čiau šiuos: remiantis atliktų ES pa­ra­mos panau­ dojimo studijų rezultatais, pastebėta, kad investuojant į kelių trans­porto infrastruktūrą gaunamas papildomas šalies BVP prieaugis atitinkamai apie 3,2 karto dides­nis nei in­vestuotų lėšų dydis.

Transpor­t as sukuria net per 11 proc. BVP ir savo našumu lenkia be­veik visus sekto­rius, lyginant per 1 darbo valandą su­ku­riamą pridėtinę vertę. Eksporto struk­tūroje transpor­

to paslaugoms tenka daugiau kaip 10 proc. Taigi, transporto verslo indėlis į Lietuvos ekonomiką yra bent dvigubai di­desnis nei vidutiniškai Europos Są­ jun­go­je. Tai rodo, kodėl transpor­ to vers­las yra toks svarbus šaliai. Visa tai daugiausia lemia sėkmingas Lietu­ vos vežėjų automobilių keliais dar­ bas, kadangi ­vien kelių transportas, remiantis Lietuvos banko skelbiama mokėjimų ba­lan­so duomenų statisti­ ka, ge­ne­ruoja apie 4 mlrd. Lt transpor­ to paslaugų eks­porto pajamų, o pel­ nas, atmetus to­kių paslaugų importą, siekia net 2,6 mlrd. Lt (2012 metais).

O tai – faktiškai 3 mlrd. Lt iš „šalies“, t. y. užsienio subjektų sumokamų lėšų.

Beje, teigiamą užsienio valstybių rezi­den­tams su­teiktų transporto pa­ slaugų ba­lan­są turi tiek krovinių, tiek ir keleivių ve­žėjai. Todėl visada saki­ au ir sakysiu, kad investicijos į trans­ porto sekto­rių – kelius, geležinkelius, pasienio in­fra­struktūrą, intelektines transporto sis­te­mas, aviaciją ar eismo saugą, yra pateisinamos, kadangi at­ siperka su kaupu.

Investicijos į kelių infrastruktūrą turi teigiamos įtakos darbo vietų kūrimui ir darbo užmokesčio augi­mui.

Kaip panaudojamos Europos Sąjungos lėšos į Lietuvos kelių sek­to­rių 2007–2013 metais?

Minėtu laikotarpiu į Lietuvos kelių sektorių iš viso investuojama bev­ eik 2,78 mlrd. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. Iš jų 2,35 mlrd. Lt skiriama valstybinės reikšmės keliams ir 428,1 mln. Lt – savival­ dos infrastruktūros transporto projek­ tams. Tai sudaro beveik 60 proc. šalies transporto sektoriui skiriamos Europos Sąjungos paramos.

aKTUALIJOS

Vertinimo duomenimis, Lietuvos kelių sektoriuje darbai atliekami san­ tykinai mažesnėmis sąnaudomis, nei kitose Europos valstybėse, ir pasiekia­ mas didesnis investicijų efektyvu­ mas nei, tarkim, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Airijoje ar Suomi­ joje.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje ki­ lometro žvyrkelio asfaltavimas kain­ uoja apie 0,3 mln. eurų, kelio rekon­ strukcija – apie 0,9 mln. eurų. Tuo tar­ pu turimi pavyzdžiai iš Latvijos, Ven­ grijos, Lenkijos ir Čekijos rodo, kad ki­ lometro kelio rekonstrukcijos ir naujų kelių tiesimo vidutinės kainos prasi­de­ da maždaug nuo milijono ir siekia iki kelių milijonų eurų.

Kaip apibūdintumėte dabartinę šalies kelių būklę?

Automobilių keliai yra pagrindinė šalies transporto in­frastruktūros gran­ dis, lemianti efektyvų viso ūkio funkcionavimą. Per pastaruosius 5 metus kelių transporto priemonių šalyje padaugėjo daugiau kaip 20 proc.

Išanalizavus krašto kelių tin­

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius: „Automobilių keliai yra pagrindinė šalies transporto infrastruktūros grandis, lemianti efektyvų viso ūkio funkcionavimą.“ klo dangos būklės kokybinius rodik­ lius, galima teigti, kad jų būklė, deja, blogėja. Daugiau nei 30 proc. krašto kelių yra blogos arba labai blogos būklės. Dėl ekonominės krizės 13–16 proc. sumažėjus krovininio transporto eismo intensyvumui, neigiamas povei­ kis kelių dangai laikinai sumažėjo.

Atsigaunant ekonomikai, transpor­ to srautai ir poveikis kelių būklei vėl padidėjo, tad kelių priežiūrai būtinas pakankamas finansavimas (o dabar jis tikrai nėra toks, kadangi akcizo pa­ jamomis dengiamos kitos valstybės reikmių išlaidos). Priešingu atveju, ke­ liai, ypač krašto, ims sparčiai prastėti.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos dalimi, pan-europi­n iai transpor­ to koridorių keliai mūsų valstybės teritorijoje tapo transeuropinio tin­ klo TEN-T keliais. Vienas iš rei­ kalavimų tokiems keliams – sau­gių,

patogių, sklandžių eismo sąlygų ir technologinių parametrų už­tikrinimas.

Dėl šios priežasties aplink miestus, mi­ estelius, didesnes gyvenvietes turi būti įrengti aplinkkeliai, kad pagerėtų eis­ mo sąlygos ir sumažėtų neigiamas poveikis gy­vena­majai aplinkai ir pa­ tiems keliams.

Nauji keliai tiesiami už Euro­ pos Sąjungos paramos lėšas. Nuo 2002-ųjų buvo suplanuota įrengti apie 72 km naujų aplinkkelių, bet dėl komplikuotų teritorijų planavi­ mo dokumentų rengimo procedūrų ir žemės paėmimo visuomenės poreiki­ ams klausimų aplinkkelių tiesi­ mo planai nebuvo įgyvendinti. Šiuo metu Lietuvoje yra daug ruožų, neatitinkančių TEN-T keliams taikomų reikalavimų, pavyzdžiui, ašinės apkro­ vos reikalavimų.

Europos suinteresuotumas –

2013/1 LIETUVOS KELIAI

5

aKTUALIJOS

Europos Sąjungos suinteresuotumas – rekonstruoti TEN-T kelių ruožus ir užtikrinti saugias, patogias tranzitinių ir ilgų atstumų eismo sąlygas pagal eismo intensyvumą, kelio svarbą ir tarptautinius standartus. rekonstruoti šiuos ruožus ir užtikrinti saugias, patogias tranzitinių ir ilgų atstumų eismo sąlygas pagal transpor­ to intensyvumą, kelio svarbą ir tarp­ tautinius standartus. Todėl naujuoju planavimo periodu aplinkkelių tiesi­ mo klausimas išliks aktualus.

Lietuvos valstybinės reikšmės kelių tinkle 35 proc. sudaro žvyr­keliai.

Važiuojančios žvyrkeliais transpor­ to priemonės kelia dulkes, teršia šalia kelio gyvenančių žmonių aplinką. Dėl mažo greičio ir žvyrkelio dangos nel­ ygumo patiriami dideli kelionės lai­ ko nuostoliai ir transporto priemonių eksploatavimo išlaidos. Palygin­ ti su asfaltbetonio danga, žvyro dan­ ga sparčiai dėvisi, jos eksploatacija brangesnė.

Pagal ekonominio vertinimo principus, šiuo metu būtų tikslin­

6 2013/1 LIETUVOS KELIAI

ga išasfaltuoti 3 tūkst. km žvyrkelių, kuriuose vyrauja intensyvus eis­ mas. Tačiau dėl nepakankamo Euro­ pos Sąjungos finansavimo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų stygiaus tai ga­ li užtrukti apie 30 metų.

Kokią matote išeitį iš susida­ riusios padėties?

Dar vasario mėnesį susitikęs su Lietuvos savivaldybių asociaci­ jos atstovais sakiau: kelių priežiūros ir plėtros finansavimo didinimas būtinas, ir pakviečiau bendradarbiauti, ieškant bendrų Lietuvos kelių transporto sek­ toriui aktualių ir savivaldybių keliamų klausimų bei problemų sprendimo.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, vie­ na iš savivaldybių funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, tai­ symas, tiesimas ir saugaus eismo or­

ganizavimas. Vienas iš finansavimo šaltinių šiai funkcijai vykdyti yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. Pinigai į šią programą surenkami iš degalų ak­ cizo, mokesčių už važiavimą keliais ir baudų už greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja pažeidimų fiksavimo įranga vals­tybinės reikšmės keliuose.

Mano pozicija – kasmet keliams skiriamų pinigų suma turi didėti.

Bendrą Kelių priežiūros ir plėtros pro­ gramos finansavimą bū­ti­na didinti, at­ sisakant naudoti šias lė­šas bend­ro­ sioms biudžeto reik­mėms ir palaips­ niui didinant į progra­mos finansavimo sąskaitą per­ve­da­mų akcizo pajamų procentą. Taip bū­t ų užtikrinama ne tik geresnė vals­­tybinės reikšmės kelių plėtra ir prie­žiū­ra, bet ir kur kas daugiau lė­šų tektų savivaldybių gatvių tink­lų plėt­rai. Be to, manau, kad sa­vi­val­dy­bės, be savo biudžeto lėšų, galėtų ak­ty­viau ieškoti būdų tai­ kyti ir viešojo bei privataus sektorių partnerystės mo­­delius gatvių tinklui plėtoti ir pri­žiūrėti.

Viešosios ir privačios partnerystės projektų ir poveikio vertinimai įrodė, kad į viešųjų paslaugų teikimą įtraukti

aKTUALIJOS privačius partnerius – efektyvu ir naudinga. Tai ypač aktualu mažėjant ar esant nepakankamam valstybiniam finansavimui. Pasirinkus tokį projektų įgyvendinimo būdą, iš pradžių reikia mažesnių sumų investicijoms, kadangi objektui sukurti ir eksploatuoti reika­ lingos išlaidos patiriamos lygiomis da­ limis per visą įgyvendinimo laikotarpį, dažniausiai – nuo 10 iki 25 metų.

Pirmąjį tokį puikų pavyzdį jau turime.

Jūs turite mintyje Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros projektą?

Džiaugiuosi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos šiemet pasirašė šią, labai svarbią valstybei ekonomiškai naudingą kelių staty­ bos sektoriaus sutartį, kuri įsigaliojo 2013 m. balandžio 30 dieną.

Projekto rangovai per dvejus metus nuties 8,25 km ilgio Palan­ gos aplinkkelį, 23 metus vykdys jo eksploatacinę prižiūrą ir per tą laiką du kartus atliks kelio remonto darbus.

Partnerystės sutartyje numatyta, kad 25-ųjų metų pabaigoje projektą val­

Ministras pirmininkas A. Butkevičius ir susisiekimo ministras R. Sinkevičius Kairių aplinkkelio atidarymo šventėje apdovanoja AB „Panevėžio keliai“ darbuotoją R. Našlėną dysianti įmonė privalės užtikrinti, kad Palangos aplinkkelio skaičiuojamasis naudojimo laikotarpis būtų ne mažesnis kaip 10 metų.

Projekto įgyvendinimo kaina – per 123 mln. Lt, iš jų kasmet po be­ veik 1 mln. Lt grįš į valstybės biudžetą kaip pridėtinės vertės mokestis.

Valstybė už atliktus darbus ir paslau­ gas (kalbu ne tik apie statybą, bet ir apie priežiūrą per visą sutarties laikotarpį, kapitalinį remontą ir pan.) pradės mokėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23 metus.

Tiesiant aplinkkelį, bus rekonst­ ruota netoli Palangos esanti dviejų lygių Vydmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos.

Palangos aplinkkelis bus magistralinio kelio A13 Klaipėda–Liepoja dalis.

Jis nuo Palangos nukreips tranzitinį transportą, važiuojantį Šventosios, Liepojos, Klaipėdos ir Šiaulių krypti­ mis. Įgyvendinus projektą, kurortinio Palangos miesto gyventojai ir svečiai išsivaduos nuo tranzitinio transpor­ to srauto, sumažės spūstys, aplinkos tarša. Manau, kad Palangos aplinkke­ lio projektas bus gera patirtis ateityje

Lietuvoje įgyvendinamiems viešosios ir privačios partnerystės projektams kelių infrastruktūrai šalyje plėtoti.

Kokie numatyti arba rengiami investicijų prioritetai Lietuvos kelių sektoriuje per artimiausius kelerius metus?

Vienas pagrindinių priorite­ tų – transeuropinių kelių tinklo infrastruktūros modernizavimas. Pla­ nuojama rekonstruoti „Via Baltica“ kelią. Toliau bus tiesiamas Vilniaus pie­tinis aplinkkelis. Numatoma rekon­ struoti kelio Vilnius–Utena atskirus ruožus ir kelio Vilnius–Švenčionys– Zarasai daugiau kaip 5 km ruožą.

Pastarųjų dviejų projektų viešieji pir­ kimai turėtų būti pradėti 2014 m., kai bus atliktos galimybių studijos ir įvertinti jų rezultatai. Šiuo metu tik apie 28 proc. valstybinės reikšmės kelių yra pritaikyti nustatytai 11,5 t transporto priemonės varančiosios ašies apkrovai. Todėl ir toliau numa­ toma modernizuoti šalies magistralin­ ius ir krašto kelius, kad jie atitiktų 11,5 t maksimalią ašinę apkrovą.

Naudojant Kelių priežiūros

2013/1 LIETUVOS KELIAI

7

aKTUALIJOS

ir plėtros programos lėšas, daug dėmesio bus skiriama saugaus eis­ mo užtikrinimui, efektyviai kelių tin­ klo priežiūrai ir jų statinių moder­ nizavimui. Valstybinės reikšmės kelių tinkle numatoma rekonstruoti nesaugias avaringas sankryžas, did­ inti saugių šalikelių kelio ruožų ilgį, įrengti saugias dviračių takų atkarpas ir daugiafunkcinius postus pažeidimų kontrolei vykdyti. Be abejo, toliau bus tęsiamas žvyrkelių asfaltavimas.

Kokių priemonių ketinama imtis, kad eismo saugumo rezultatai gerėtų?

Per pastaruosius 5 metus pasiek­ tas esminis persilaužimas eismo sau­ gos srityje. Žuvusiųjų keliuose skaičių pavyko sumažinti daugiau kaip dvigubai, o Lietuva tapo tik viena iš kelių valstybių, įgyvendinusi Vero­ nos deklaracijoje ir 2001 m. Baltojo­ je knygoje iškeltą tikslą per 10 metų žuvusiųjų skaičių sumažinti perpus.

Pagal šio rodiklio dinamiką Lietuva yra pirmaujanti Europos Sąjungoje.

Tačiau naujoje 2011 m. ES Baltojo­ je knygoje vėl keliamas toks pat tiks­ las, tad Lietuvos laukia labai sunki

8 2013/1 LIETUVOS KELIAI

užduotis. Dabar esminiais klausimais tampa kontrolės užtikrinimas, elgse­ nos formavimo pokyčiai, vairuotojų sąmoningumo didinimas, kas tikrai nėra lengvai pasiekiama.

Iki 2015 m. eismo saugos sri­ tyje planuojama įtvirtinti ir dar pager­ inti pasiektus rezultatus. Tikimasi, kad šių rezultatų siekti padės ir spartesn­ is intelektinių transporto sistemų die­ gimas kelių transporto sektoriuje. An­ tra vertus, galima vardinti proble­ mas, kodėl mūsų keliuose žūsta ar su­ žalojami žmonės. Tačiau man no­rė­tųsi įvardinti vieną pagrindinių priežasčių – žmogaus elgesį. Manau, kad saugu­ mas kelyje priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Kiek kiekvienas eismo dalyvis bus drausmingesnis, atsakingesnis ir kul­tū­ringesnis, tiek visiems mums ke­ lyje bus saugiau.Be abejo, avaringumą šalies ke­liuo­se mažina ir techniškai tvarkingos transporto priemonės, ir transporto srautams pritaiky­ ta infrastruktūra. Šioje srityje Lietuva pažengusi labai daug, tačiau tobulėti dar yra kur. Patogūs ir saugūs keliai ir toliau išliks viena iš prioritetinių Su­ sisiekimo mi­nis­terijos veiklos krypčių.

The Minister of Transport and ­Communications R. Sinkevičius: Priority – to Comfortable and Safe Lithuanian roads When forming and implementing the national policy of road and transport infrastructure the main attention must be paid to the human and his interests. All the roads of national and local significance must be comfortable and safe for people.

The Minister of Transport and Communications Rimantas Sinkevičius emphasized that investments allocated to the road infrastructure not only pay back but also create additional social and economic benefit.

The road specialists of the country have successfully used the EU investments into the Lithuanian road sector in 2007–2013 period.

Analysis of the qualitative parameters of pavement condition of the national road network showed that, unfortunately, their condition is getting worse. More than 30 % of national roads are in poor or very poor condition.

It is necessary to increase the financing of road maintenance and development and to search for the common solutions in solving the problems relevant to the Lithuanian road sector and local municipalities.

One of the main priorities is a modernization of trans-European road network.

KRONIKA

Kur tas kelelis mane nuves... „Litexpo“ centre įvyko kelininkų šventė „Kur tas kelelis mane nuves...“, skirtas pristatyti esamą Lietuvos kelių padėtį ir iškilius įvykius.

sociacija „Lietuvos keliai“ į Lietu­ vos parodų ir kongresų centrą „Litex­ po“ sukvietė per 300 įvairaus amžiaus kelininkų – nuo kelininko karjerą pradedančių VGTU Kelių katedros absolventų iki seniai baigusių aktyvią veiklą kelininkų veteranų. Čia vyko renginys „Kur tas kelelis mane nuves...“, skirtas apžvelgti ir pristatyti esamLietuvos kelių ą padėtį, kelininkų ateities iškilius įvykius. „Litexpo“ centro salėje bu­ vo demonstruojami stendai su Lietuvos kelių nuotraukomis, skambėjo Lie­tuvos kelininkų himnas „Kelelis pilkas“.

Ministras pirmininkas A. But­kevičius ir Asociacijos „Lietuvos ke­liai“ tarybos pirmininkas S. Kablys šventėje įteikė aukščiausius Asociacijos apdovanojimus

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdoma­ sis direktorius Rimvydas Gradauskas kalbėjo: „Gerbiamas Ministre Pirmininke, Ministre, Seimo nariai, Susisiekimo mi­ nisterijos, Lietuvos automobilių kelių di­ rekcijos, Transporto investicijų direk­ cijos darbuotojai, kolegos, bendradar­ biai, labai džiaugiamės Jūsų dėmesiu ir dalyvavimu šiame renginyje. Jau se­ niai kelininkų bendruomenė nebu­ vo susirinkusi į panašaus pobūdžio ren­ ginį. Paskutinis tokio masto renginys vyko prieš ketverius metus. Tuo me­ tu prasidėjusi krizė sustabdė tokių ren­ gi­nių organizavimą. Neslėpsiu, kad ir palaikymo iš buvusios valdžios nela­ bai sulaukdavome. Per praėjusius ket­ verius metus kelių šaka ir kelininkų bendruomenė nukentėjo labai skau­ džiai. Buvusios valdžios dėmesys ke­ liams, galima sakyti, buvo priešiškas.

Atėję į valdžią, žmonės turėjo išanks­tinių nuostatų, kurių nepakeitė ir per visus ket­ verius metus. Kelių šaką kuravo tie, ku­ rie niekada anksčiau čia nebuvo dirbę, taigi ir neturėjo supratimo apie kelininkų darbą. Jie ėmėsi pertvarkos, dėl ko siste­ ma per šiuos ketverius metus tapo gero­ kai išbalansuota. Viena laimė, kad šiems žmonėms nepavyko visiškai įgyvendinti kai kurių reformų, kitaip padėtis būtų tragiška. Kalbu apie neįvykusią regiono kelių reformą. Deja, Transporto ir kelių tyrimo institutą su­nai­kino.

Blogiausia, kas padaryta – pra­ rastas žmonių potencialas, žmonės su­priešinti. Dirbusiųjų kelių tiesimo įmonėse skaičius – 9 tūkst. 2008 me­ tais sumažėjo iki 5,5 tūkst. 2012 metais, kelių priežiūros įmonėse – nuo 4 tūkst. iki 3 tūkst. Ne mažas, menkas finansavi­ mas yra didžiausia blogybė. Blogiausia,

2013/1 LIETUVOS KELIAI

9

KRONIKA

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius R. Gradauskas

Sveikina susisiekimo­­­­ mi­nistras R. Sinkevičius kad naikinamos geros šios šakos patrio­ tizmo ir pagarbos tradicijos.

Lietuva didžiuojasi gražia gamta, gražiomis moterimis ir gerais ke­liais. Ar greitai neliks tik... graži gamta? Nieka­ da ne­verkš­le­no­me, nors turbūt, kaip šaka, nu­ken­tė­jo­me labiausiai. Tačiau jaučiame, kad toks gė­dingas požiūris pagaliau baigsis. Su­pran­tame, kad ne taip greitai atku­ria­ma tai, kas sugriau­ ta. Tačiau atkurti bū­ti­­na, pažanga būtina.

Puiku, kad nauja­sis ministras pripažįsta, kad keliai finan­suo­­jami nepakankamai, kad gyvena­me pra­eities sąskaita. Norint atkurti, reikia lai­ko, tačiau yra dalykų, ku­riuos ga­li­ma tvarkyti nedelsiant. Reikia atsisa­ky­ti p. Šemetos sugalvotos schemos ma­žin­ti kelių finansavimą, imant lėšas bend­roms valstybės reikmėms, atsisaky­ ti tai­syk­­lės 85 proc. sąmatos lėšų naudo­ jimo. Transportas sukuria 12 proc. BVP, iš jų geležinkelis – 1 proc., Klaipėdos uos­ tas – 0,5 proc., kelių transportas – 9 proc.

Tad norisi tikėti, kad, vadovaujant nau­ jai valdžiai, kelių šaka nebebus podukros vie­­toje, o sulauks tokio dėmesio, kokio iš tiesų verta ir nusipelno. „Nedėsime pi­ni­ gų į asfaltą.“ Nedėjo. Dėjo pinigus į ban­ kus, keldami jų pelnus. Tuo tarpu auto­

10 2013/1 LIETUVOS KELIAI

Premjeras A. Butkevičius įteikia Asociacijos apdovanojimą – „Kelininko žvaigždę“ A. Armalui

„Kelininko žvaigžde“ apdovanotas A. Mikšys

mo­bilių per 10 pastarųjų metų pa­dau­ gėjo dar 1 mln. vienetų. Iš viso šiuo me­ tu automobilių Lietuvoje yra 2,3 mln., ­esant apie 3 mln. gyventojų. Taigi, ar ga­ li­ma toliau mažinti finansavimą? Jau 10 metų nieko rimto nebuvo daroma tobu­ linant „Via Baltica“ trasą, nors kro­vi­ nių ve­žimų kiekis stabiliai auga. Ši tra­ sa tarp sunk­vežimių vairuotojų jau seniai pra­ra­do turėtą gerą vardą ir dažnai va­di­ na­ma mirtininkų trasa. Šiuo metu, ly­gi­ nant su kaimynais, kyla klausimas: pas ką blogiau, pas mus ar lat­vius. Lietuva – ES pakraštys ir tai reikia įver­tinti, tiek kal­ bant apie akcizo dyzelinui didinimą, tiek ir apie krovinių vežimą keliais ir ge­le­žin­ ke­­liais. Tai skirtingų krovinių rūšys, tai­ gi nepavyks krovinius nuo kelių perkelti ant ge­le­žinkelio. Be to, tokio dydžio, kaip mūsų, valstybėms to ir nereikia da­ ry­­ti. Reikia gerinti infrastruktūrą. Jau mi­ nė­­jau, kad transporto indėlis, didinant vals­­tybės BVP, nuolat auga, taigi ir to­ liau tuo rūpinkimės. Pernai Baltarusi­ ja iš­reiš­kė nerimą dėl Lietuvos pasienio in­fra­struktūros. Mums turėtų būti gėda.

Jau tre­ji metai, kai neatliekame juodo­ sios dan­gos paviršiaus apdaro darbų.

2012 m. pagrindinėje magistralėje Vil­

nius–Kau­nas–Klaipėda, kurios 25 metų sukaktį mi­nime ir šiame renginyje, nebu­ vo remon­tuo­tas nė vienas kilometras ke­ lio, o ke­liai juk dėvisi.

Naujai valdžiai linkime visokerio­ pos sėkmės. Esame tikri, kad padėtis kei­ sis. Užspausti, atidėti ateičiai būtinus darbus, atleisti tiek žmonių ir galų gale po ketverių metų išauginti valstybės skolą nuo 30 mlrd. Lt iki 47 mlrd. Lt – tai baisus absurdas ir baisi skriau­ da. Neatidėliojant yra būtinas auditas, kad būtų nustatyta, kaip panaudotos ES lėšos, ir įvertinta, ar tikrai visos lėšos bus visiškai panaudotos. Viena, kuo tikrai džiaugiamės – tai iš ES fondų lėšų vyk­ domais projektais.

Todėl šiandien norime pasidžiaugti tais gerais ir protingais darbais, atlieka­ mais gerinant infrastruktūrą, plačiau pris­ tatyti išjudintus aplinkkelių apie Vilnių projektus. Tai – visai Lietuvai, jos trans­ porto sistemai svarbūs darbai. Galime drąsiai užtikrinti, kad, juos visiškai įgyvendinus, nebereikės fantazuoti nei apie tramvajų, nei apie metro. Nutie­sus Tūkstantmečio gatvę – Vilniaus pietinį aplinkkelį, Naujininkai išsivadavo iš automobilių spūsčių. Nutiesus liku­

KRONIKA sias atkarpas, Vilniaus mieste praktiškai neliks spūsčių, kuo džiaugsis ne tik vilniečiai, bet ir Vilniaus svečiai.

Linkime visiems gerų ir kū­ry­bin­gų metų, atsisakyti nereikalingo pasipūtimo, susiskaldymo, tuščių am­bicijų, grįžti prie dalykiško problemų sprendimo, pagar­ bos vienas kitam, didesnio dėmesio puoselėjant ir gražinant visiems mums brangų turtą – Lietuvos kelius.“ Renginyje buvo parodytas filmas apie naujus transporto infrastruktūros objektus, kurį pakomentavo renginio vedėjas Juozas Šalkauskas.

Kelininkus pasveikino Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir pa­ sidžiaugė kelininkų atliktais darbais.

A. Butkevičius pažymėjo, kad 2013 m. liepos 1 d. Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Šiais me­ tais baigiasi 2007–2013 m. ES paramos etapas, kurį kelininkai sėkmingai baigia įvykdyti. Ministras Pirmininkas sakė, kad ES fondai buvo milžiniška parama trans­ porto infrastruktūrai, ypač kelių sektoriui.

Valstybė viena buvo nepajėgi skirti tokias investicijas ir pasiekti tai, ką atliko kelin­ inkai per septynerius metus, pasitelkę Eu­ ropos Sąjungos lėšas.

Kelininkai veteranai H. Jackevičius ir K. Akromas Tai – magistralinių kelių A1 Vil­ nius–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys, A9 Panevėžys–Šiauliai ir kitų rekon­ strukcija, žvyrkelių asfaltavimas, krašto ir rajoninių kelių asfalto dangos atnau­ jinimas, rekonstruotos sankryžos, nuties­ ti pėsčiųjų ir dviračių takai ir kt. Šie atlik­ ti darbai padarė didžiulę įtaką mažinant avaringumą šalies keliuose.

Ministras Pirmininkas A. But­ke­vičius sakė, kad naujus iššūkius šalies kelinin­ kams atneš 2014–2020 m. laikotarpio ES parama. „Visi tikimės, kad transporto infrastruktūrai ji bus ne mažesnė, nei iki

šiol. Visi žinome, kad tik gerai išplėtotas automobilių kelių tinklas garantuoja šalies ekonomikos vystymąsi.“ Renginyje kalbėjęs susisiekimo mi­ nistras Rimantas Sinkevičius pa­žymėjo: „Lietuva visada pasižymėjo gerais keliais ir tinkamu dėmesiu jiems, tačiau pastaraisiais metais kelių priežiūrai ski­ ria­mos lėšos tik mažėjo, o šalies auto­ transporto arterijų kokybė vis prastėja.

Tai nėra toleruotina. Dėsiu visas pastan­ gas, kad degalų akcizo atskaitymai Kelių priežiūros ir plėtros programai didėtų procentine išraiška.

Kelininkai veteranai, apdovanoti Asociacijos atminimo medaliais, su premjeru A. Butkevičiumi

2013/1 LIETUVOS KELIAI

11

KRONIKA Pasak susisiekimo ministro, trūk­ s­tant lėšų kelių infrastruktūros plėt­rai, reikia pritraukti privačius investuo­tojus.

Esant nepakankamam finansavimui iš Kelių plėtros ir vystymo programos, reikia ieškoti ir privačių lėšų. Susisiekimo ministerija turi nemažai projektų, kurie galėtų pretenduoti į toki finansavimą ar­ ba plėtrą. Vienas jų – kelio Vilnius–Ute­ na betoninės dalies rekonstrukcija. Dar šiemet turėtų būti priimtas sprendimas dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.

Pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį bus vykdoma Palan­ gos aplinkkelio statyba.“ Asociacijos „Lietuvos ke­liai“ ta­ rybos pirmininkas Stanislavas Kablys ir Ministras Pirmininkas Algirdas But­ kevičius įteikė aukščiausią Asociacijos apdovanojimą – „Kelininko žvaigždę“: už nuopelnus tiesiant ir rekonstruojant Lietuvos kelius ir vystant kelių tiesi­ mo gamybinį potencialą – buvu­siam ilgamečiam asociacijos „Lietuvos ke­ liai“ tarybos nariui, UAB „Šiaulių plento grupė“ generaliniam direktoriui ­Alfonsui Armalui; už nuopelnus tiesiant ir rekon­ struojant Lietuvos kelius bei vystant kelių tiesimo gamybinį potencialą – UAB

Kelininkams šventinę programą atliko valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“

12 2013/1 LIETUVOS KELIAI

Kalba buvęs ilgametis susisiekimo ministras, asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentas Jonas Biržiškis „Šiaulių plento grupė“ valdybos na­riui Algimantui Mikšiui; už ypatingus nuo­ pelnus tiesiant ir rekonstruojant Lietu­ vos Dzūkijos regiono kelius bei vystant kelių tiesimo gamybinius pajėgumus – ilgamečiui UAB „Alkesta“ generaliniam direktoriui ir Asociacijos tarybos na­riui Vytautui Zambacevičiui; už ypatingus nuopelnus vystant ir tobulinant Lietuvos kelių tinklą ir už vaisingą veiklą, vado­ vaujant kelininkų veteranų klubui „Ke­ lininkas“, – Henrikui Jackevičiui.

Asociacija „Lietuvos keliai“ „Kelin­ inko aukso ženklu“ apdovanojo: UAB

„Aukštaitijos traktas“ darbų vadovą Joną Ališauską, UAB „Lemminkainen Lietu­ va“ Vakarų regiono direktorių Algirdą Alūzą, UAB „Fegda“ projektų vadovą Vidą Balčių, UAB „Šilutės automobilių keliai“ direktorių Almutą Dumašių, UAB „Aukštaitijos traktas“ direktorių Joną Jakaitį, AB „Eurovia Lietuva“ Rinkotyros tarnybos vadovą Rimantą Karecką; garbės ženklu „Kelininko auk­ so ženklas“: buvusį ilgametį asociaci­ jos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininką, UAB „Keluva“ generalinį direktorių Joną Leišį, AB „Panevėžio keliai“ vyriausiąjį energetiką Rimantą Joną Mažylį, UAB „Ukmergės keliai“ objekto vadovą Robertą Česlovą Paulauską, AB „Kauno tiltai“ techninio direktoriaus pavaduotoją Alvydą Petkūną, AB „Kauno tiltai“ gene­ ralinio direktoriaus pavaduotoją Aldą Rusevičių, UAB „Alkesta“ projektų vadovą Stasį Sadauską, UAB „Alkesta“ laboratorijos vadovę Inesą Sereikienę, AB „Panevėžio keliai“ autotransporto padalinio vadovą Jeronimą Voveraitį.

Renginyje „Kur tas kelelis mane nuves...“ taip pat buvo paminėtas magistralės Kaunas–Klaipėda 25 metų jubiliejus. Susirinkusiems kelininkams buvo parodytas filmas, skirtas magistralei Kaunas–Klaipėda.

Vienas iš magistralės tiesimo organizatorių ir vykdytojų, buvęs Kelių statybos tresto vyriausiasis inžinierius Kęstutis Akromas papasakojo, kokie sudėtingi ir įdomūs darbai buvo atlieka­ mi, tiesiant šią magistralę: „Artėjant baigiamiesiems darbams automagistralės ruože Vilnius–Kaunas, kartu, kaip įdirbio forma, buvo vyk­ domi statybos darbai automagistralės Kaunas–Klaipėda kryptimi. Šiame automagistralės ruože statybos darbai buvo organizuoti geriau, kadangi jau bu­

KRONIKA vome pasimokę iš klaidų, padarytų tie­ siant automagistralės ruožą Vilnius– Kaunas. Teko pritraukti daugiau įmonių, turinčių patirties statant kelius ir tiltus.

Tai – Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Klaipėdos kelių ir tiltų statybos įmonės.

Labiausiai darbų spartą lėtindavo pavėluotas žemės sankasos įrengimas.

Tuo metu iškasų nukasimas ir pylimų su­ pylimas buvo atliekamas prikabinamais prie traktorių ir savaeigiais skreperiais, buldozeriais ir savivartėmis mašinomis.

Kad automagistralė Vilnius–Klai­ pėda būtų atiduota eksploatuoti nu­ matytu laiku 1987 m., žemės sanka­ sai įrengti teko kviestis į pagalbą Sibi­ re (Tiumenės krašte) dirbančius Lietuvos kelininkus. Jie Klaipėdos zonoje, žemoje miško vietovėje, įrengė apie 3 km žemės sankasos. Tai sudarė sąlygas numaty­ tu pagal tvarkaraštį laiku, t. y. 1987 m., atiduoti visiškai užbaigtą automagistralę Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Nors kelių statyboje labai svarbus elementas yra žemės sankasos įrengimas laiku, tačiau ne mažiau svarbi ir kelio statinių statyba.

Tuo pačiu metu visose Lietuvos vietovėse buvo statoma nemažai tiltų ir viadukų, tačiau daugiausia dėmesio buvo skiria­ ma būtent automagistralės Vil­­­­­nius­– Klaipėda statiniams.

Nuo statybos pradžios per 22 me­ tus (nuo 1965 m iki 1987 m.) vien Vil­ niaus–Kauno–Klaipėdos automagistralėje per skirtingo pločio upes ir upelius su skirtingomis perdangų konstrukcijo­ mis buvo pastatyta 16 tiltų. Bendras automagistralėje pastatytų tiltų ilgis – 1 543 m, iš jų – 5 dideli (dau­giau nei 100 m ilgio) tiltai, pastatyti pagal indivi­dualius projektus, kitų tiltų perdan­gos buvo su mažesnėmis angomis, daugiausia tipinės.

Automagistralėje Vilnius–Kaunas– Klaipėda skirtingo lygio sankryžose ir sankirtose su automobilių keliais ir geležinkeliais pastatyti 63 įvairaus il­ gio ir pločio viadukai, kurių bendras il­ gis – 3 030 m. Tiltų ir viadukų statyba nėra lengvai vykdomas darbas. Kiek­vie­ nas toks didesnis statinys la­bai dažnai pa­ teikdavo nenumatytų ne­tikėtumų. Daž­ niausiai taip nutikdavo įren­­ginėjant tiltų pamatus vandens priso­tin­tame grunte, dar daugiau jų būdavo, kai pamatai bū­ davo įrengiami upės vago­je.

Asfaltbetonio danga automa­gis­ tralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda bu­ vo klojama 9 cm storio sluoksniu. Apa­ tinis 5 cm sluoksnis buvo klojamas iš

stambiagrūdžio, o viršutinis 4 cm sluok­ snis – iš smulkiagrūdžio gerai sutankintų asfalt­betonio mišinių. Buvau atsakingas už gautų įren­ginių, pagamintų įvairiose gamyklose, pastatymą ir paleidimą.

Automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda jau 20 metų tarnauja Lietuvos žmonių gerovei. Ne veltui taip sunkiai – ly­ jant lietui, per speigą ir šalčius – pasiau­ kojamai dirbo šio kelio tiesėjai. Buvo užsibrėžta siekti vieno ir gražaus tiks­ lo – kad Lietuvos žmonės galėtų nuo sostinės Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių greičiau pasiekti Klaipėdos uostą ir Balti­ jos pajūrio kurortus.

Prisipažinsiu, kad netikėjau, kad, praėjus 5 metams nuo automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda statybos pabaigos, jau išėjęs į užtarnautą poilsį, turėsiu spręsti klausimus, susijusius su šios magistralės priežiūra, prisidėti įgyvendinant priemones, gerinančias eis­ mo saugą. Džiaugiuosi pasirinkta ke­ lininko specialybe, kuri leido dalyvauti svarbiausios Lietuvai automagistralės Vil­ nius–Kaunas–Klaipėda statyboje.“ Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Stanislavas Kablys ir Minist­ ras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ap­

dovanojo Asociacijos atminimo meda­ liais labiausiai nusipelniusius kelin­ inkus: Joną Biržiškį, Henriką Jackevičių, Vitolį Kurapką, Viktorą Liausėdą, Dalią Linkevičiūtę, Vaclovą Narbutą, Antaną Žlibiną, Andrių Daujotą, Romualdą Janušą, Juozą Stepankevičių, Algimantą Karkauską, Adomą Leliūgą, Juozą Pukinską, Antaną Klivečką, Alfonsą Armalą, Algimantą Mikšį, Alfonsą Urbonavičių, Erviną Kančaitį, Kristiną Keturakytę, Joną Radzevičių, Joną Furmonavičių, Darių Steponą Žickį, Albiną Valentavičių, Kęstutį Akromą, Algirdą Bružą, Zigmantą Michnevičių.

Renginyje dalyvavęs buvęs ilgame­ tis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis pristatė kelininkams savo atsiminimų knygą „Jonas Biržiškis. Nenuspėjami gyvenimo viražai“, išleista 80-mečio ju­ biliejaus proga, prisiminė savo darbą „Granite“, Susisiekimo ministerijoje, aso­ ciacijoje „Lietuvos keliai“.

Dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ susirinkusiems kelininkams parengė gra­ žiausių „Aukso fondo“ kūrinių šven­tinę programą.

Gražvydas Paliulis

Where will This Long Road Take Me...

By G. Paliulis More than 300 road specialists of various age were invited by the association Lithuanian Roads to the Lithuanian Exhibition and Congress Centre LITEXPO – from the graduates of VGTU just starting their road specialist‘s carrier to the road builders veterans having finished their active activities long ago. The event called “Where will this long road take me...” was intended to view and present the current situation of Lithuanian roads and the future perspectives.

The road specialists were welcomed by the Prime Minister Algirdas Butkevičius who gratified the road works implemented. He reminded that from 1 July 2013 Lithuania will take the Presidency of the EU Council, this year the 2007–2013 EU support comes to an end and this stage of support will be successfully implemented.

The Minister of Transport and Communications Rimantas Sinkevičius said that „Lithuania was always distinguished for its good roads and their proper maintenance, however, in recent years funds allocated to the road maintenance have been only decreasing, and the quality of the country’s main transport arteries is getting more and more poor.

The event commemorated the 25th anniversary of the main road Kaunas-Klaipėda.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

13

PERSONALIJOS

Gyvenimas, skirtas Dzūkijos keliams Vytautas Zambacevičius šių me­tų vasario 10 d. paminėjo 80 metų ju­bi­liejų.

Vytautas Zambacevičius „Alkesta“ – pirma ir vienintelė, tik keletą kartų pavadinimą keitusi V. Zam­ bacevičiaus darbovietė. Nors kelio dar­ bininku niekada nedirbo, vilkėti oran­ žinę liemenę šiam vyrui tekdavo dažnai.

Kelininko karjerą 1956 m. rugpjūčio 30 d. V. Zambacevičius pradėjo nuo meistro pareigų Alytaus KER-123. Pui­kiai žino tikslią datą, nes pasirūpino iš archy­ vo gauti ir įsirėminti paskyrimo dirbti įsakymo kopiją. „Sendamas daraisi sen­ timentalus“, – sako V. Zambacevičius, ir neslepia retkarčiais pavartąs senus doku­ mentus.

14 2013/1 LIETUVOS KELIAI

V. Zambacevičius iš pradžių dirbo meistru. Keitėsi kelius prižiūrinčios įmonės pavadinimas (Alytaus KSER-22, Alytaus AKV), pamažu keitėsi ir pa­ reigos – nuo kelio meistro iki vyriausiojo darbų vykdytojo.

Darbas KER iš pradžių nebuvo įdomus, visi keliai – žvyrkeliai arba skal­ dos plentai. Pirmąsias asfalto dangas V. Zam­ba­cevičius pradėjo kloti su­mai­ šymo ant kelio būdu. Nemažai jam teko pa­vaikš­čioti paskui greiderį, nu­ro­dinėjant ma­šinistui, kur reikia dangos profilį patai­ syti, kur įrengti viražus. Taip buvo asfal­

tuotas Alytaus–Merkinės–Drus­kininkų ir daugelis kitų Dzūkijos kelių.

1966 m., kai buvo įsteigta Alytaus KSV-8, V. Zambacevičius perėjo dirb­ ti į šią įmonę. Jam teko vadovauti jau su­ dė­tingiems darbams – buvo paskirtas vy­ riau­siuoju darbų vykdytoju. Rekonst­ruo­ jant Kauno–Prienų–Alytaus kelią, ties Balbieriškiu darbai įstrigo, iškilo pavo­jus, kad jie nebus baigti laiku. Aly­taus va­­do­­ vybė perkėlė V. Zambacevičių į šį sudė­ tingą objektą. KSV-8 vadovybė pa­ža­dėjo viskuo aprūpinti, o Vytautas tik pa­pra­ šė nesikišti į darbų organizavimo rei­ka­ lus. Buvo ne tik vargo, sunkių die­nų, bet ir džiaugsmo, kai užduotį įvyk­dė ­laiku.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1993 m. Alytaus kelių tiesimo įmonė bu­ vo privatizuota ir V. Zambacevičius jo­ je pradėjo dirbti generaliniu direkto­ riumi. Organizacinių sugebėjimų jau bu­ vo įgijęs, taigi, tapęs vadovu svarbiau­ siu uždaviniu laikė gerų specialistų išlaikymą. Tai pavyko – ir dabar AB „Al­ kesta“ dirba daug patyrusių specialistų, kurie atlieka sudėtingus tiltų statybos, kelių tiesimo ir kitus transporto infra­ struktūros statinių darbus.

V. Zambacevičius seniai suprato, kad dar­bų sėkmė ir kokybė priklauso nuo techninės bazės stiprumo. 1994 m. pir­mąkart Lietuvoje, padedant vokiečių firmos „Teltomat“ specialis­tams, Ka­niūkų as­falto gamykloje buvo kom­piu­teri­zuo­tas maišyklių valdymas.

Didžiausios darbų apimtys V. Zam­ ba­cevičiui teko Marijampolės rajone,

PERSONALIJOS „Via Baltica“ trasoje. Čia dirbo ne tik nau­ji mechanizmai, bet ir buvo taiko­ mos nau­jos technologijos – kelio pagrin­ dai įren­gia­mi žvyrsmėlius stabilizuojant ce­mentu.

V. Zambacevičius UAB „Alkesta“ generaliniu direktoriumi dirbo 1993– 2005 m.

Namuose susikaupusi tikrai solidi stirta garbės ir padėkos raštų, diplomų.

V. Zambacevičius labiausiai didžiuojasi 2000-aisiais suteiktu Garbės kelininko vardu. 2005 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija V. Zambacevičių nomi­ navo Profesijos riteriu. 2006-aisiais susi­ siekimo ministras Algirdas Butkevičius įteikė garbės raštą profesinės veik­ los 50-mečio proga. 1995–2007 m.

V. Zambacevičius buvo išrinktas Aly­ taus miesto savivaldybės tarybos nariu.

2004 m. Alytus V. Zambacevičių išrinko Garbės piliečiu. „Už ilgalaikį sistemingą kultūros, meno, sporto ir socialinės ap­ saugos mecenavimą“ – rašoma šį gar­bin­ gą titulą liudijančiame dokumente.

Pastovumas, prieraišumas – turbūt vienas kertinių V. Zambacevičiaus as­me­ nybės bruožų. Nenorom prisipažįsta, kad per penkiasdešimt metų tik kartą svars­ tęs galimybę palikti darbovietę. „Likau, nes visada maniau, kad nie­ko kito dirbti nemoku“, – šypteli gar­bin­gu riterio vardu tituluotas kelinin­kas profesionalas.

Pasak V. Zambacevičiaus, gra­ žiau­­­sias gyvenimo etapas buvo, kai ta­ po bendrovės generaliniu direktoriumi – ne­bereikėjo derintis prie jokio parti­ jos komiteto, neturėjo „antstato“ ant sa­ vo pečių, galėjo savarankiškai spręsti ir daryti taip, kaip jam atrodė geriausia.

Dabartinis UAB „Alkesta“ genera­ linis direktorius Rimantas Morkūnas, per­ ėmęs bendrovę, toliau sėkmingai tęsia V. Zambacevičiaus sukurtas ge­rą­sias UAB „Alkesta“ kelių tiesimo tradicijas.

Pastatytas tiltas per Nemuną – nau­ jausias Alytaus miesto garbės pi­lie­ čio Vytauto Zambacevičiaus pa­si­di­ džiavimas. Naujasis, Lietuvos tūks­tant­ mečio pa­va­dinimą gavęs, tiltas dar vie­ noje vie­to­je sujungė abi Alytaus pu­ ses. Keliai ir til­tai – Vytauto stiprybė ir silpnybė kartu. Daugiau kaip 50 metų gyvendamas kelių tiesimo ir tiltų staty­ bos rūpesčiais, nepraleidžia pro akis nei teigiamų po­kyčių, nei klaidų.

Daug labdaros prašytojų per tą laiką beldėsi į „Alkestos“ generalinio di­ rektoriaus duris. Todėl ir beldėsi, kad

Kelių technikos parodoje

Įgyvendinamos naujos technologijos

V. Zambacevičius apdovanotas „Kelininko žvaigžde“ žinojo – nebus atstumti. Nemokėjimas atsakyti prašytojui – toks nenaudingas, šiandien retas ir senamadiškas bruožas.

Per šią Vytauto „silpnybę“ pagražėjo vi­ sos Alytaus bažnyčios, išleista ne vie­ na pradedančio literato knygelė, paremti sportuojantys vaikai, nušluostytos ašaros stokojantiesiems...

Jau 53-eri metai, kai Vytautas Zam­ bacevičius su žmona Aldona per pu­sę dalijasi džiaugsmus ir rūpesčius. Žmona visada rėmė Vytautą jo sudėtinguose ir nelengvuose darbuose, o dabar jį nuo­ lat globoja.

2013 m. asociacija „Lietuvos ke­ liai“ už ypatingus nuopelnus tiesiant ir rekonstruojant kelius Dzūkijos regione apdovanojo ilgametį UAB „Alkesta“ generalinį direktorių V. Zambacevičių aukščiausiu Asociacijos garbės ženklu – „Kelininko žvaigžde“.

Gausi kelininkų bendruomenė lin­ ki Vytautui Zambacevičiui stiprybės, iš­ tvermės ir toliau aktyviai domėtis Lietu­ vos ke­liais.

Rimvydas Gradauskas Asociacijos „Lietuvos keliai“­ vykdomasis direktorius

2013/1 LIETUVOS KELIAI

15

KRONIKA

Alfonso Meškinio vardo tiltas

Tilto atidaryme dalyvavo A. Meškinio duktė Eglė ir anūkė Dovilė

2013 m. gegužės 29 d. magistralinio kelio A1 Vilnius– Kaunas–Klaipėda 100-ajame kilometre, ties tiltu per Nerį, iškilmingai atidengta memorialinė lenta, skirta Alfonso Meškinio atminimui. iltas per Nerį A. Meškinio var­ du pavadintas ne atsitik­ tinai. Vyriausybė tiltui, iki šiol neoficialiai vadintam Kleboniškio vardu, suteikė A. Meškinio vardą. Priėmus nutarimą buvo įgyvendintas grupės Seimo narių, Lietuvos garbės kelininkų, Vilniaus ir Kauno tiltų statytojų prašymas įamžinti A. Meškinio – vie­ no žymiausių šalies tiltų statytojų, rezistencijos ir Sąjūdžio dalyvio, kario-savanorio – atminimą.

16 2013/1 LIETUVOS KELIAI

Alfonsas Meškinis gimė 1925 m. spalio 24 d. Užgirių kaime, Liudvi­ navo valsčiuje, Marijampolės ap­ skrityje. 1950 m. įstojo į KPI Hidro­ technikos fakulteto kelių specialybę.

1955 m., baigęs institutą, įgijo kelių inžinieriaus diplomą. Nuo 1955 m. pagal paskyrimą dirbo Rusijoje, Ovi­ do–Vitebsko kelių KSR-3 vyresniuoju inžinieriumi. Trečiaisiais paskyrimo metais grįžo į Lietuvą.

1958 m. balandžio mėn.

A. Meškinis buvo paskirtas į Ma­žei­ kių KSER-26 Mažeikių–Židikų kely­

Tilto vardo suteikimo iškilmių dalyviai

je statomo gelžbetoninio tilto per Ventą statybos vyresniuoju darbų vykdytoju. Tačiau statybos neteko pabaigti, kadangi nuo 1959 m. kovo 1 d. buvo paskirtas Ukmergės KSR2 vyriausiuoju inžinieriumi. Tuo me­ tu buvo kapitališkai remontuojami Ukmergės–Panevėžio, Ukmergės– Svėdasų–Rokiškio, Jonavos–Kėdainių ir kiti keliai. Ukmergės kelių valdybo­ je jau dirbo keli inžinieriai kelininkai, baigę KPI: A. Steponavičius, P. Vilei­ kis, S. Mincys, J. Klimavičius, A. Ste­ lio­nis. Tai buvo jaunas, darbingas kolektyvas, sėkmingai susitvarkantis su gaunamomis užduotimis.

Paaiškėjus, kad A. Meškinis 1944 m. buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę gen. Plechavičiaus kariuomenėje (karo mokykloje), 1959 m. pabaigoje Ukmergės raj. partinė valdžia atsisakė derin­ ti A. Meškinio paskyrimą. Jam teko atsisa­k yti vyriausiojo inžinieriaus pareigų ir eiti vyresniojo inžinieriaus ins­pektoriaus pareigas.

1962 m. per Šventosios upę Up­ ninkuose buvo pradėta tilto staty­ ba, ku­rios darbų vykdytoju paskyrė

KRONIKA A. Meškinį. 1963 m. vasario mėn. jis buvo pervestas į Kauno KSR-1 stato­ mo tilto per Nerį statybos vyriausiuo­ ju darbų vykdytoju. Buvo statomas pirmas surenkamasis 337 m. ilgio gelžbetoninis dėžinio skersinio pro­ filio tiltas Kauno šiauriniame aplink­ kelyje. Buvo diegiamas angos statinio blokų montažas pusiausvyros-pa­ka­ binimo metodu su įtemptąja darbo armatūra.

Tuo metu tai buvo vienas mo­ derniausių statomų tiltų visoje to me­ to Tarybų Sąjungos teritorijoje. Šio tilto ir viso komplekso statyba buvo baigta 1964 m. lapkričio pradžioje.

Baigus tiesti Kauno šiaurinį aplinkkelį, buvo pradėti Vilniaus– Kauno kelio rekonstravimo darbai.

Platinami viadukai per geležinkelius Palemone, statomas antras arkinis til­ tas per Kruoną. Pradėta Grabutiškių ir Antakalnio sankryžų viadukų statyba.

1966–1967 m. Kauno TSV-1 ke­ lininkams pirmiesiems Lietuvoje teko pradėti dėžinio tipo gelžbetoninio su­ renkamojo viaduko su klijuotomis siūlėmis statybą. Tai buvo moder­ nus viadukas be atramos skiriamojo­ je juostoje. Pastatyti net septyni tokie viadukai.

Dubysos tilto statyba Seredžiuje buvo pradėta 1969 m. Pagal pradinį projektą tiltas turėjo būti gelžbetoninis, rėminis, dėžinio pro­ filio su 50 m vidurine anga. Esant to­ kiai didelei dangai, vidurinė atra­ ma turėjo būti statoma upės vago­ je. A. Meškiniui pasiūlius didin­ ti vidurinę angą, atramas buvo gali­ ma statyti sausumoje. Nors atsirado papildomo projektavimo darbo, tiltas buvo pastatytas laiku ir 1971 m. va­ sario mėn. išbandytas.

Kauno–Klaipėdos auto­ma­gist­ra­ lės statyba pradėta nuo tiltų per Gy­ nėvę ir Nevėžį statybos, kur taip pat yra didelis A. Meškinio indėlis. Greta senųjų tiltų pirma buvo pastatyti nau­ ji, o po to paplatinti senieji. Pastaty­ ti Apželdinimo, Gailiušių, Pa­n e­ vėžiuko, Cinkiškio, Žąsino, Vincen­ta­ vos, Survilų, Padubysio, Keryvų san­ kryžų rėminės konstrukcijos via­dukai.

A. Meškinis su savo kolego­mis ke­lininkais pirmieji Lietuvoje, staty­ da­mi metalinį tiltą per Dubysą, per­ dan­gai užtraukti ant atramų panau­

dojo neftleną (labai mažos trinties medžiagą) ir pasigamino tam rei­ka­ lin­gą įrangą. Vėliau, 1979–1985 m., sta­tė tris tiltus per Nerį: 348 m ilgio til­tą Kauno šiauriniame aplinkkelyje, 330 m ilgio Narnių tiltą, 208 m il­gio til­tą per Nerį Jonavoje, tarp pat ir tiltą per Šešupę Marijampolės aplinkke­ lyje.

1985 m. sukakęs 60 metų, A. Meškinis atsisakė tiltų staty­ bos aikštelės vadovo pareigų ir bu­ vo paskirtas TSV-1 tiltų statybos vy­ riau­siojo inžinieriaus pavaduotoju,

A. Meškinio vardo tiltas

2013/1 LIETUVOS KELIAI

17

KRONIKA

A. Meškinio vardo tiltas per Nerį ties Kleboniškiu kuravo viadukų statybą Kauno va­ kariniame aplinkkelyje ir Sargėnų sankryžoje. 1987 m. statė ir vantinį pėsčiųjų viaduką į Nemuno salą Daukanto gatvės tąsoje. Čia statybos naujovė buvo tai, kad 33 m aukščio pilonas buvo įrengtas be pastolių, naudojant vieno žingsnio perstato­ muosius klojinius. Tiltininkai pagami­ no ir gavo reikalingą įrangą vantoms paruošti ir įtempti. 1989 m. viadu­ ko statyba buvo sėkmingai baigta, o Sąjūdžiui įamžinti pilonų viršuje bu­ vo pastatyti Gedimino stulpai.

18 2013/1 LIETUVOS KELIAI

A. Meškinis TSV-1 vyriausio­ jo inžinieriaus pavaduotoju dirbo iki 1990 m., vėliau dar ėjo darbų vyk­ dytojo pareigas Prasidėjus ekonomi­ nei blokadai, 1990 m. buvo atleis­ tas iš darbo, kaip sukakęs pensinio amžiaus. Pagerėjus ekonominėms sąlygoms, 1991 m. gegužės mėn.

A. Meškinis vėl buvo pakviestas į Kauno TSV-1 darbų vykdytoju.

1973 m. A. Meškiniui buvo skir­ ta Tarybų Sąjungos Ministrų Ta­ rybos premija už Vilniaus–Kau­ no automagistralės tiesimą. 2001 m.

pripažinus ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu, buvo išduotas kario savanorio pažymėjimas.

Alfonsas Meškinis mirė 2004 me­ tais.

Tilto vardo suteikimo iškilmėse dalyvavo miesto meras Andrius Kup­ činskas, Lietuvos automobilių kelių di­ rekcijos direktorius Skirmantas Skrins­ kas, A. Meškinio šeima, buvę kolegos ir draugai. Atminimo lentą atidengė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius S. Skrinskas, A. Meškinio duktė Eglė ir anūkė Dovilė.

KRONIKA

A. Meškinio vardo tiltas buvo pastatytas 1964 m., naudojant pažangiausias to meto tiltų statybos technologijas. Vėliau greta 337 m ilgio tilto buvo pastatytas dar vienas panašios konstrukcijos tiltas. Statybos darbams vadovavo A. Meškinis.

„Ši atminimo lenta, skirta tiltų statybos profesionalui, bus lan­ komiausias Lietuvos paminklas. Jis visada bus prižiūrėtas, kadangi tuo pasirūpins VĮ „Automagistralė“. Til­ tas niekada neišeis į pensiją. Dėkoju A. Meškinio šeimai, kuri sudarė galimybę jam visas jėgas skir­ ti tiltų statybai“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direkto­ rius S. Skrinskas. „Džiaugiuosi, kad šis tiltas ne­ bus bevardis. Atminimo lenta ir til­ to pavadinimas jo statytojo vardu bus

pati geriausia pagarba A. Meškiniui, jo nuopelnų įvertinimas“, – kalbėjo meras A. Kupčinskas.

Apie A. Meškinio profe­s io­ nalumą, pasiaukojamą darbą kalbėjo jo kolegos, tiltų statytojai vete­ra­nai Kęstutis Akromas, Algirdas Ste­po­ navičius ir buvęs Tiltų statybos valdy­ bos viršininkas Adomas Leliūga. „A. Meškinis buvo vienas iš profesionaliausių darbuotojų. Jeigu reikėjo, pateikdavo racionalizaci­nius pasiūlymus, perprojektuodavo. Kai matė klaidas, savo nuomonę gindavo iki galo, ginčydavosi su viršininkais.

Tuomet reikėdavo rasti būdų juos sutaikyti.

Kartą Meškinis pastebėjo, kad betono blokai yra brokuo­ ti, todėl atsisakė juos montuoti.

Niekas negalėjo jo priversti nematy­ ti broko. Šis žmogus dirbo iš širdies, pastatė apie 70 tiltų ir viadukų. Deja, negalėjome jo apdovanoti, kadangi jis buvo patriotas: 1944 m. priklausė P. Plechavičiaus rinktinei, buvo rezis­ tencijos ir Sąjūdžio dalyvis. Jo tėvas – Vyčio Kryžiaus ordininkas. Kai vi­ sa tai sužinojo buvusi valdžia, net iš vyriausiojo inžinieriaus pareigų Ukmergėje atleido“, – pasakojo A. Leliūga.

Algirdas Steponavičius papasa­ kojo, kad A. Meškinis visada rankose turėdavo logaritminę liniuotę ir pieš­ tuką: „Gaila, kad jis gimė ne tuo laiku ir atsirasdavo ne ten, kur reikia. Todėl ir nebuvo įvertintas, apdovanotas, nors buvo talentingas tiltų staty­tojas.“

„Tėvas tiltus statė nuo 1962 iki 1989 m., dirbo sunkų, atsakingą, bet jam labai mielą darbą. Šeimos vardu dėkoju tėvo atminimo įamžinimo ini­ ciatoriams, garbės kelininkams ir jo kolegoms“, – renginio metu kalbėjo A. Meškinio dukra Eglė.

A. Meškinio vardo tiltas bu­ vo pastatytas 1964 m., naudojant pažangiausias to meto tiltų statybos technologijas.

Vėliau greta 337 m ilgio tilto bu­ vo pastatytas dar vienas panašios konstrukcijos tiltas. Visiems darbams vadovavo A. Meškinis, darbus atliko dabartinė didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kau­ no tiltai“ (TSV–1).

Antanas Andrijonas LAKD Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas

Alfonsas Meškinis Bridge

By A. Andrijonas On 23 May 2013, a memorial plaque to the memory of Alfonsas Meškinis was opened in the 100th km of the main road A1 Vilnius–Kaunas– Klaipėda, at the bridge over the Neris River.

Not accidentally the bridge over the Neris River was named after Alfonsas Meškinis. The formerly unofficially called Kleboniškis Bridge was named after Alfonsas Meškinis by the Government. On the request of the group of Seym members, honorary Lithuanian road specialists and Vilnius and Kaunas road builders the Government of Lithuania took the resolution to memorialize the name of Alfonsas Meškinis – one of the most famous Lithuanian road builders, participant of the Resistance and the Reform Movement of Lithuania Sąjūdis, soldier-volunteer. He has built more than 70 bridges and viaducts.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

19

KRONIKA

Iškilmingas Kairių aplinkkelio atidarymas Aplinkkelio rekonstrukcijai buvo sunaudota 116 tūkst. kubinių metrų šalčiui nejautrių medžiagų, iškasta 74 tūkst. kubinių metrų durpių, sunaudota 180 tūkst. tonų dolomitinės skaldos mišinio, paklota 100 tūkst. tonų asfaltbetonio.

20 2013/1 LIETUVOS KELIAI

KRONIKA

Aplinkkelio atidarymo ceremo­nijoje buvo apdovanoti labiau­siai nusipelnę kelio statytojai

Simboliškai perkerpama kelio juosta

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius apdovanoja buvusį ilgametį Kelių direkcijos (GDDKiA) Bialystoke vadovą, „Šiaulių plento grupės“ valdybos narį T. Topczewski airių aplinkkelis nutiestas rekon­ struojant magis­ tralinio kelio A9 Panevėžys– Šiauliai ruožą nuo 66,25 iki 75,43 km Radviliškis–Šiauliai. Kol nebuvo aplinkkelio, šis intensyvaus eismo ke­ lias kirto miestelį, per jį važiavo sun­ kiasvoriai tranzitiniai sunkvežimiai.

Jų eismas buvo toks intensyvus, kad saugaus eismo specialistams teko įrengti net greičio matuoklį. Prie ju­ draus kelio buvo vaikų darželis, mokykla. Tai tapo didele Kairių prob­ lema. Nuo šiol kelionė iš Šiaulių į Radviliškį tapo paprastesnė ir trumpesnė, o Kairių miestelio gyven­ tojams pagerėjo gyvenimo kokybė – daugiau kaip 7 km ilgio aplinkke­ lis nuo miestelio nukreipė tranzitinį sunkiasvorį transportą, pagerino eis­ mo saugą, sumažino miesto taršą ir triukšmą.

Aplinkkelio rekonstrukcijai buvo sunaudota 116 tūkst. kubinių metrų šalčiui nejautrių medžiagų, iškasta 74 tūkst. kubinių metrų durpių, su­ naudota 180 tūkst. tonų dolomitinės skaldos mišinio, paklota 100 tūkst.

tonų asfaltbetonio. Rekonstruoja­ mame ruože nuolat dirbo apie 120 vienetų kelių technikos mechanizmų ir daugiau kaip 200 kelininkų.

Atidarymo šventėje dalyvavo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius, susisiekimo ministras R. Sinkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkci­ jos direktorius S. Skrinskas, Tarybos pirmi­ninkas S. Kablys ir asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direk­ torius R. Gradauskas, UAB „Šiaulių plentas“, „Šiaulių plento grupė“ ir AB „Panevėžio kelio“ vadovai, sa­ vivaldybių vadovaujantys darbuo­to­jai ir kiti garbūs svečiai.

Lietuvos Respublikos Minis­ tras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius oficialiai atidarė kelyje Radviliškis–Šiauliai nutiestą Kairių miestelio aplinkkelį. „Dar prieš 37 metus, važiuodami su draugais į futbolo rungtynes, šioje vietoje purtomi duobėtame siauro­ kame kelyje apmaudžiai svarstėme, kada šis kelias bus sutvarkytas ir pri­ taikytas didesniam automobilių srau­ tui. Ir štai ši diena atėjo – šiandien

2013/1 LIETUVOS KELIAI

21

KRONIKA atidarome puikiai sutvarkytą vieną moderniausių kelių šalyje“, – sveikin­ damas kelininkus, sakė Lietuvos Res­ publikos Ministras Pirmininkas Algir­ das Butkevičius. Premjeras pasveiki­ no ir atminimo dovanas įteikė pirmie­ siems nauju keliu pravažiavusiems vairuotojams – Daivai Paulauskienei ir ūkininkui iš Pumpėnų kaimo Alfon­ sui Mickeliūnui.

Kelio statytojus, profesiona­liai atlikusius darbą, sveikinęs susisieki­ mo ministras Rimantas Sinkevičius pabrėžė, kad kelininkų dėka Kairių

miestelis sugrąžintas jo gyvento­ jams, jame užtikrinta gyvenimo kokybė: automobilių srautas nukreip­ tas į miestelį aplenkiantį naująjį ap­ linkkelį, vaikai gali saugiai pasiekti greta kelio esančią mokyklą. „Linkiu, kad visi, važiuodami naujuoju ke­ liu, saugiai ir laimingai pasiektumėte kelionės tikslą. Ir atminkite, tai – tik ketvirtas mūsų šalyje pastatytas ap­ linkkelis, jų bus dar daugiau“, – pažadėjo ministras. „Kelio sėkmę lemia investici­ jos ir jų grąža“, – akcentavo Lietu­

vos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas ir padėkojo ap­ linkkelio statytojams už nuoširdų ir pasiaukojamą darbą. „Šio kelio investicijų ekonominė nauda viršys 9 proc. per metus. Ap­ linkkelio tiesimo hidroekologinės sąlygos buvo ypač sudėtingos, tačiau kelininkai, atkakliai ir rūpestingai dirbdami net po ke­ lias pamainas, įveikė visus sunku­ mus. Todėl norėtųsi, kad šis kelias būtų prižiūrimas taip pat rūpestingai,

Priešpriešinio eismo srautams atskirti skiriamojoje juostoje visame kelio ruože įrengti meta­liniai atitvarai ir metalinės tinklo tvoros ties sankryžomis.

22 2013/1 LIETUVOS KELIAI

KRONIKA kaip ir buvo statomas“, – palinkėjo S. Skrinskas. Šiaulių vyskupas Euge­ ni­­jus Bartulis pašventino naująjį kelią ir malda palinkėjo visiems eismo dalyviams Dievo palaimos, blaivių ir paslaugių vairuotojų, saugių kelionių.

Aplinkkelio atidarymo ceremo­ nijoje buvo apdovanoti labiau­ siai nusipelnę kelio statytojai, UAB „Šiaulių plentas“ ir „Šiaulių plen­ to grupė“ įmonių darbuotojai. „Keli­ ninko žvaigžde“ apdovanoti T. Top­ czevski, „Kelininko aukso ženklu“ – V. And­rejevas, R. Stočkuvienė, „Ke­

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius: „Linkiu, kad visi, važiuodami naujuoju keliu, saugiai ir laimingai pasiektumėte kelionės tikslą. Ir atminkite, tai – tik ketvirtas mūsų šalyje pastatytas aplinkkelis, jų bus dar daugiau“. lininko sidabro ženklu“ – V. Varnas, A. Janulis, L. Jankus.

Apdovanoti AB „Panevėžio ke­ liai“ darbuotojai: „Kelininko aukso ženklu“ – K. Bajarūnas, D. Deksnys, „Kelininko sidabro ženklu“ – A. Liu­ bartas, R. Našlėnas, R. Juodelė.

Naujasis aplinkkelis – tai moder­ nus keturių eismo juostų kelias su 5,5 m pločio žalia skiriamąja juosta.

Prie aplinkkelio – įrengtas 1,4 km il­ gio pėsčiųjų ir dviračių takas. Įrengti jun­giamieji keliai, kurių bendras ilg­ is siekia 14 km, su rekonstruotu ke­ lio ruožu jungia vietinius kelius, sody­ bas, dirbamus laukus abiejose kelio pusėse.

Kelyje pastatytos trys sankryžos: 74,03 kilometre įrengta antro­ ji Lietuvoje dviejų eismo juostų „tur­ bo“ tipo žiedinė sankryža. Tokio ti­ po sankryžos laikomos saugiausio­ mis ir pralaidžiausiomis vieno lygio sankryžomis. Beje, pirmoji tokio tipo sankryža įrengta pirmame rekonstruk­ cijos etape Radviliškyje. 72,804 kilo­ metre esančioje Bertužių sankryžoje pastatytas 66,50 m ilgio ir 7,50 m aukščio gelžbetoninis viadukas.

69,48 kilometre esančioje Vėgėlių sankryžoje pastatytas 61,43 m ilgio ir 5,2 m aukščio tunelinis viadukas.

Nepamiršti pėstieji ir dvira­ tininkai – jiems pastatytos pen­kios požeminės pėsčiųjų perėjos: trys iš jų – Bertužių sankryžoje, kitos – li­ kusiame kelio ruože. Kairėje ke­ lio pusėje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, kurie vietomis sutapatin­ ti su jungiamaisiais keliais. Tai padės užtikrinti saugią kelionę nuo Šiaulių iki Radviliškio. Pėstiesiems ir dvi­ ratininkams taip pat įrengtos poil­ sio aikštelės su suolais, stovais dviračiams ir šiukšlių dėžėmis.

Gerinant eismo saugą, pa­nau­ doti naujausi inžineriniai sprendi­ mai. Apšviestos visos sankryžos, požeminės pėsčiųjų perėjos, kelio apšvietimui naudotos saugios atra­ mos. Siekiant užtikrinti apsaugą nuo pėsčiųjų patekimo į važiuojamąją dalį, priešpriešinio eismo srau­ tams atskirti skiriamojoje juosto­ je visame kelio ruože įrengti meta­ liniai atitvarai ir metalinės tinklo tvo­ ros ties sankryžomis. Atliktas vertika­ lus ženklinimas. Ženklų matomumui

2013/1 LIETUVOS KELIAI

23

KRONIKA

pagerinti virš važiuojamosios dalies įrengtos santvaros ir atliktas horizon­ talus dangos ženklinimas. Vairuotojų saugumą užtikrinti padės eismo juos­ tos krašte ir žiedinėje san­kryžoje atlik­ tas struktūrinis da­žy­mas, perspėjantis eismo dalyvį apie pa­vojų. Įrengtos pakilios asfaltbetonio salelės.

Daug dėmesio buvo skirta ap­ linkos saugos priemonėms. Pakeisti šalia kelio esančių namų langai, sieki­ ant apsaugoti Aleksandrijos gyvento­ jus, įrengta iš medinių ir permatomų plastikinių skydų pagaminta akustinė,

triukšmą mažinanti sienutė, kurios il­ gis siekia 693 m. Varliagyvių apsau­ gai įrengta 2844 m ilgio metalinė tvorelė, avariniams išsiliejimams lo­ kalizuoti apsaugos zonos grioviuo­ se įrengti uždoriai, pasodinta 1219 medžių, paviršiniam vandeniui surink­ ti skiriamojoje juostoje įrengta 12 km betoninių la­ta­kų, rekonstruota 9180 m pakelės dre­nažo.

Darbus, vadovaujantis jungtinės veiklos sutartimi, vykdė UAB „Šiaulių plentas“ ir AB „Panevėžio keliai“. At­ sakingasis junginio partneris – UAB

„Šiaulių plentas“. Projekto autorius – UAB „Kelprojektas“.

Bendra darbų vertė – 141,4 mln. Lt, iš jų 87,7 mln. Lt sudarė Eu­ ropos Sąjungos sanglaudos fondo parama. Projektas įgyvendintas pa­ gal 2007–2013 m. Ekonomikos augi­ mo veiksmų programos priemonę „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų ap­ link­kelių tiesimas“.

Parengė doc. Gražvydas Paliulis

Opening Celebration of Kairiai By-pass

By G. Paliulis In the very beginning of summer the reconstruction works of one of the most important roads in the country A9 Panevėžys–Šiauliai were completed.

For the reconstruction of by-pass 116 thousand cubic meters of frost-resistant materials were used, 74 thousand cubic meters of peat were excavated, 180 thousand tonnes of crushed dolomite mixture were used and 100 thousand tonnes of asphalt concrete were laid. The works were executed by more than 200 road builders and almost 120 road machines.

The Kairiai by-pass was opened by Algirdas Butkevičius, the Prime Minister of Lithuania, and Rimantas Sinkevičius, the Minister of Transport and Communications of Lithuania.

24 2013/1 LIETUVOS KELIAI

AKTUALIJOS

Lietuvos kelių finansavimas ir nauda valstybei bei visuomenei Eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose per pastaruosius 20 metų padidėjo 2 kartus (kasmet vidutiniškai apie 5 proc.).

Pervežtų krovinių apyvarta išaugo apie 3,6 karto (apie 13 proc. kasmet). Valstybinės reikšmės keliams tenka apie 80 proc. visų ekvivalentinių ašies apkrovų. Tik 28 proc. magistralinių ir krašto kelių dangų yra sustiprintos 11,5 t maksimaliai leistinai transporto priemonių apkrovai. Tokia situacija yra valstybinės reikšmės keliuose.

Finansavimas keliams nuo 2009 m. išlieka labai sumažintas, taip pat dėl brangstančių žaliavų ir medžiagų darbų atliekama vis mažiau.

2009 m. esant ekonominiam sunkmečiui, 57 proc. sumažinus keliams iš programos skiriamą finansavimą, bu­ vo teigiama, kad automobilių kelių sek­ torius gerai panaudoja ES paramos lėšas ir šių lėšų bus nukreipiama daugiau. Taip buvo, 2009–2010 m. perskirsčius ES pa­ ramos lėšas, jas atkeliant iš 2012 ir 2013 metams numatyto finansavimo. Dabar ES paramos lėšos iš 2007–2013 m. fi­ nansavimo jau yra baigiamos panau­doti.

Nors skiriamos investicijos kelių priežiūrai ir jos plėtrai sąlyginai didelės, tačiau kasmet remontuojama ir rekons­

2013/1 LIETUVOS KELIAI

25

AKTUALIJOS

1 pav. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių sektoriaus finansavimas (KPPP realios lėšos ir įvertinus kainų indeksą), mln. Lt 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0

1589

627

625

2000

2001

736

850 894 927 1045 841 833 803 825

2002

2003

2004

2005

1125

2006

1006

780

2007

898 636

2008

2009

Faktiškai skirta lėšų truojama vis mažiau kilometrų. Įvertinus bitumo, degalų ir žaliavų kainų augimą, matyti, kad 2012–2013 metų skirtas fi­ nansavimas atitinka 2002 metų lygį (1 pav.).

ES Sanglaudos fondo lėšos, kurias galima naudoti tik tarptautiniams kori­ doriams plėsti ir rekonstruoti, per pasta­ ruosius ketverius metus sėkmingai buvo panaudotos magistralinių kelių plėtrai. Šiuose šalies keliuose vyksta didžiausias eismo intensyvumas. Deja, krašto ir rajoninių kelių dangoms rekonstruoti, sumažėjus finansavimui iš Regioninės plėtros fondo, lėšų praktiškai neliko.

Tik Kelių priežiūros ir plėtros pro­ gramos lėšomis yra vykdoma kelių priežiūra, nes ES Paramos fondo lėšų kelių priežiūrai skirti negalima. Didelę pinigų dalį tenka skirti kelių priežiūrai žiemą, pvz., vienas automobilinis barstytuvas, vežantis 8–9 tonas drus­ kos, per dvi valandas vieno reiso me­ tu nuvalo ir pabarsto 30 km kelio. Vie­ no reiso kaina – 3 000 Lt. Vieną kartą pabarstyti visus pagrindinius (magistralinius ir krašto) šalies kelius kainuoja apie 1 mln. Lt. Nuvalyti ir pabarsty­ ti kelius pasnigus reikia 3–4 valandų. ­E sant nepalankioms oro sąlygoms, keliai valomi ir barstomi druskos mišiniu 3–4 kartus per parą. Nesunku apskaičiuoti, kiek tai kainuoja. Iš viso Lietuvoje žiemą nuo­lat barstoma apie 9 000 km kelių. Valstybinės reikšmės keliai (magistraliniai, krašto, rajoni­niai) prižiūrimi pagal skirtingą priežiūros lygį, pirmenybę skiriant didesnio eismo intensyvumo keliams (2 pav.).

Pagal Kelių priežiūros ir plėtros fi­ nansavimo įstatymą, vietinės reikšmės keliams ir gatvėms yra skiriama 20 proc. programos lėšų, tačiau jiems finan­suo­ ti dar yra skiriamas ir 5 proc. rezervas.

26 2013/1 LIETUVOS KELIAI

867

931 663

642

2010

2011

1057 724

2012

1042 714

2013*

Realus finansavimas įvertinus statybos kainų indeksą

2 pav. KPPP lėšų pasiskirstymo struktūra 2013 metais

Kitos išlaidos, 7 %

Vietinės reikšmės keliai, 20 %

Žvyrkelių asfaltavimas, 6 % Paviršiaus apdorojimas, 9 % Projektavimo darbai, 4 %

Rezervas, 5%

Eismo saugumas, 5 %

Kelių priežiūra, 21 %

Kelių, tiltų rekonstrukcija, remontas, 19 % Horizontalus ženklinimas, 4% Iš valstybinės reikšmės keliams skiriamų lėšų finansuojami bendroms reikmėms reikalingi projektai: 1) vinječių gamy­ ba ir platinimas; gautos įplaukos už parduotas vinjetes tenka ir vietinės reikšmės keliams, ir gatvėms finan­suo­ ti; 2) Policijos departamentui skiriamos lėšos iš greičio pažeidėjų, kurie buvo užfiksuoti stacionariais greičio matuokli­ ais; 3) AB „Smiltynės perkėlai“ už neat­ lygintinai perkeltus keleivius ir trans­ porto priemones kompensuojamos sąnaudos; 4) bendrai su savivaldybėmis įgyvendinami kelių investiciniai projek­

tai; 5) dalies žvyrkelių asfaltavimas at­ lie­kamas savivaldybių prašymu; 6) kitos bendros išlaidos iš KPPP. Įvertinus visa tai, vietinės reikšmės keliams tenka apie 36–40 proc. KPPP lėšų.

Norint laiku ir mažiausiomis kaino­ mis atlikti valstybinės reikšmės kelių (21 242 km) priežiūrą ir plėtrą, reikia kasmet sutaisyti po 1750 km, arba 8,2 proc. bendro valstybinės reikšmės kelių ilgio. Per metus rekonstruotų ar sutvarkytų valstybinės reikšmės kelių ir bendro valstybinės reikšmės kelių tink­lo santykis: 2009 m. – 1,60 proc. (341 km),

AKTUALIJOS 2010 m. – 4,18 proc. (890 km), 2011 m. – 4,69 proc. (997 km), 2012 m. – 0,82 proc. (173 km), 2013 m. planas – 1,31 proc. (282 km).

Per pastaruosius penkerius me­ tus buvo atlikta asfaltbetonio dangų paviršiaus apdaro įrengimo darbų, kurie kainuoja sąlyginai nedaug, tačiau labai pail­gina dangos gyvavimą, tik 2011 m. buvo rekonstruota 600 km. 2013 m. paviršiaus apdorojimo būdu planuojama taisyti 215 km. Kad tai yra labai mažai, galima matyti važiuojant Lietuvos krašto ir rajoni­niais keliais, ypač pavasarį, kai asfalto dangoje atsiranda išdaužų, iš­ryš­ kė­ja platūs plyšiai ir ištisinio plyšių tink­ lo pažeisti plotai. Šie defektai ypač pa­ si­reiškė po 2012–2013 m. ilgesnės, nei įprasta, su keliais atlydžiais žiemos.

Keliai su žvyro danga susidėvėjo taip, kad šį pavasarį kai kurie jų ta­ po sunkiai išvažiuojami, o krovininių transporto priemonių eismą polaidžio metu teko apriboti daugiau kaip 2 700 km valstybinės reikšmės kelių.

Atsirandančius eismo trikdžius ir saugiam eismui pavojų keliančius defektus šalina valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės, tam išleisdamos są­

lyginai daug kitoms priežiūros darbų gru­ pėms reikalingų lėšų.

Siekiant bent nebloginti esa­ mos valstybinės reikšmės kelių būklės, reikia užtikrinti tinkamą kelių sekto­ riaus finansavimą, t. y. būtina palaip­ sniui didinti, gal tiksliau – iš dalies at­ kurti į programos finansavimo sąskaitą pervedamą akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus, kurie pagamin­ ti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių de­ galai, bei akcizo pajamų, gautų už re­ alizuotas suskystintas dujas, skirtas au­ tomobiliams, dalį (iki 2009 m. sausio 1 d. ji sudarė 80 proc., o 2013 m. – tik 55 proc.).

Jei 2014 m. ir vėliau išliktų šiuo metu galiojanti 55 proc. perveda­ mo į programą akcizo dalis, skirtu­ mas tarp programos įplaukų (pagal iš­ anks­tines Finansų ministerijos progno­ zes) ir reikalingo finansavimo valstybinės reikšmės keliams sudarytų daugiau nei 650 mln. Lt. 2014–2015 m. nedidinant į programą pervedamos akcizų dalies už realizuotus degalus ar neski­riant papildomų lėšų iš Lietuvai skirtos ES

fondų paramos (2014–2020 m. finansa­ vimo), nebus įmanoma ne tik įgyvendinti dalies objektų, numatytų patikslinto­ je 2002–2015 m. programoje, bet ir išlaikyti esamą patenkinamą kelių būklę.

Teks spręsti, kokių kelių taisy­ mo ir tiltų remonto, rekonstrukcijos investicinių projektų reikės atsisaky­ ti arba nukelti vėlesniam laikotarpiui (žvyrkelių asfaltavimo programos, asfalt­ betonio dangos stiprinimo ir jos rekon­ strukcijos, kelių priežiūros žemesniais lygiais). Todėl siekiama, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. į programą būtų perve­ dama po 65 proc. kiekvienos rūšies ak­ cizo pajamų, nuo 2015 m. sausio 1 d. – po 70 proc., nuo 2016 m. sausio 1 d. – 75 proc., o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 80 proc.

2013 m. liepos 8 d. LR Vyriausybė svarstė klausimą dėl nuo 2014 m. perve­ da­mo į KPPP akcizo dalies padidinimo nuo 55 iki 65 proc., tačiau, Finansų min­ isterijai nepritarus, šio klausimo svarsty­ mas buvo atidėtas iki rudens, kai bus teikiamas svarstyti 2014 m. biudžeto projektas.

Tačiau pervedamo į KPPP akcizo dalies už realizuotus degalus padidini­

2013/1 LIETUVOS KELIAI

27

AKTUALIJOS

mas neišspręs kelių sektoriaus finansa­ vimo, jei ir toliau KPPP lėšos bus ima­ mos bendroms valstybės reikmėms. Per 2009–2013 m. paimta 1227 mln. Lt.: 2009 m. – 565 mln. Lt, 2010 m. – 135 mln. Lt, 2011 m. – 207 mln. Lt, 2012 m. – 124 mln. Lt. 2013 m. (numa­ ty­ta paimti) – 196 mln. Lt. Maža to, Fi­ nansų mi­nis­terija laikosi požiūrio, kad „ke­liai dar pastovės“, ir 2014 m. vėl bus paimta bendroms vals­ty­bės reikmėms per 163 mln. Lt. Investuoti į Lietuvos valstybinės reikšmės kelius apsimoka. Kelių projek­ tai ekonominio tikslingumo reikalavi­ mus viršija daugiau kaip 2 kartus – mi­ni­ mali vidaus grąžos norma yra 5,5 proc., o vidutinė vidaus grąžos norma Kelių direkcijos vykdomuose investiciniuose projektuose yra 13,5 proc., vidutinė 1 išleisto lito grynoji nauda siekia 3,3 Lt. Kalbant apie žvyrkelių asfaltavimą, tai vieni geriausiai atsiperkančių pro­ jektų – vidutinė VGN siekia 19 proc., ta­čiau negalima pamiršti tokių stambių projektų kaip Vilniaus miesto pietinio ap­ linkkelio tiesimas (VGN – 18,8 proc.), ruožo per Grigiškes rekonstrukcija (II etapas) (VGN 22,42 proc.).

28 2013/1 LIETUVOS KELIAI

2013 m. planuojami užbaigti projektai • Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tiesimas (darbų vertė – 86,4 mln. Lt); • Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tiesimas (darbų vertė – 93,2 mln. Lt); • Transeuropinio tinklo kelio E77 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas rekonstravimas (II etapas, darbų vertė – 24,5 mln. Lt); • Transeuropinio tinklo kelio E77 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas rekonstravimas (II etapas, darbų vertė – 27,98 mln. Lt); • Transeuropinio tinklo kelio E85 Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstravimas. Kelio rekonstravimas ir eismo saugos gerinimas (darbų vertė – 5,1 mln. Lt); • Transeuropinio tinklo kelio E85 Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstravimas. Kelio rekonstravimas ir eismo saugos gerinimas (darbų vertė – 116 mln. Lt).

Bendra 2013 m. užbaigiamų projektų vertė – 353,18 mln. Lt. 2013 m. numatomi pradėti projektai • A3 Vilnius–Minskas 11,02 km rekonstravimas (vertė – 46,9 mln. Lt); • Panemunės–Sovetsko aplinkkelio su tiltu per Nemuną statyba (vertė – 106 mln. Lt); • A2 Vilnius–Panevėžys 25,33 km atskirų ruožų projektavimas ir rekonstravimas (vertė – 75 mln. Lt); • A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 25 km rekonstravimas (vertė – 116 mln. Lt); • Šiauliai–Palanga 12,5 km rekonstravimas (vertė – 25 mln. Lt); • Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 14,9 km rekonstravimas (vertė – 81 mln. Lt).

Planuojamų pasirašyti 2013 m. projektų suma – 449,9 mln. Lt.

AKTUALIJOS

3 pav. Valstybinės reikšmės keliams tenkantis finansavimo proc.

(KPPP ir ES paramos lėšos) nuo sukuriamo BVP 1,8 1,6 1,4 1,2 1 0,8 0,6

Estija Latvija

Jei prieš 10 metų Lietuvos keliai bu­ vo laikomi vieni geriausių kaimyninių šalių atžvilgiu, tai šiandien galime lygin­ tis nebent tik su Latvijos keliais. Esti­ jos vyriausybė kiekvienais metais skiria pakankamą dėmesį ir finansavimą kelių sektoriui. Valstybinės reikšmės kelių estai turi mažiau, tačiau kiekvie­ nais metais rekonstruoja ir remontuo­ ja daug daugiau kilometrų. Estijo­ je politinės partijos pasirašė susitarimą, kad iki 2020 metų valstybinės reikšmės keliuose nebeliktų nė vieno kilomet­ ro žvyrkelių. Ta kryptimi Estijoje ir

2013*

2012

2011

2010

2009

2008

2007

2006

2005

Lietuva

dirbama, skiriant reikiamą finansavimą žvyrkeliams asfaltuoti. Kaip pavyzdys apie Baltijos šalių dėmesį kelių sektoriui pateikiamas 3 pav., kuriame matyti, kad Lietuva skiria mažiausiai lėšų (biudžeto ir ES paramos lėšų) nuo sukuriamo BVP. Lenkijos kelių kokybei, kelių prie­ žiūrai ir plėtrai skiriamas finansavi­mas per pastaruosius 10 metų labai padidėjo, taigi šiuo metu Lietuvos kelių būklė su šia kaimynine šalimi net nely­gintina.

Lėšų keliams prižiūrėti ir plėtoti reikia ne kelių priežiūrą atliekančioms įmonėms ir rangovams, jų reikia

2014 m. bus pradėti vykdyti 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamuose projektuose numatyti darbai 1) Transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas. Bus pradėti vykdyti kelio A8 15,04 km ilgio ruožo rekonstravimo darbai; 2) Transeuropinio tinklo kelio E77 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas) rekonstravimas (III etapas). Bus pradėti vykdyti kelio A12 ruožų, kurių ilgis 18,5 km, ir dviejų viadukų rekonstravimo darbai; 3) Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimo III etapas. Bus pradėti kelio A6 ruožų, kurių ilgis 26,7 km, rekonstravimo darbai; 4) Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) plėtra. II etapas.

Bus pradėti kelio Nr. 141 5 km ilgio ruožo rekonstravimo darbai; 5) Transeuropinio tinklo kelio E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėtra. Dangos rekonstravimo III etapas. Bus pradėti kelio A11 11,4 km ilgio ruožo rekonstravimo darbai; 6) Transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtra. Dangos rekonstravimo V etapas. Bus pradėti kelio A5 4,6 km ilgio ruožo rekonstravimo darbai; 7) Transeuropinio tinklo kelio E77 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas) rekonstravimas (IV etapas). Bus pradėti kelio A12 6,1 km ilgio ruožo rekonstravimo darbai; 8) Krašto ir rajoninių kelių rekonstravimas. I etapas. Bus pradėti krašto ir rajoninių kelių dangų stiprinimo ir platinimo darbai; 9) Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m. I etapas TEN-T keliuose.

Bus pradėti sankryžų, esančių magistraliniuose keliuose (A1, A7, A10 ir A6), rekonstravimo darbai.

2014 m. VIP numatyta 563 mln. Lt KPPP ir 387 mln. Lt ES paramos lėšų.

visiems kelių naudotojams. Norint išvengti ilgalaikės žalingos recesijos, reikia siekti įgyvendinti tas priemones, kurių sukūrimas teiks naudą ne viene­ rius metus. Investicijos į automobilių kelių infrastruktūrą yra viena šių prie­ monių.

Taigi keliai dar pastovės, duobėti, greitai kai kurie ir neišvažiuojami, nes lėšų jiems rekonstruoti neskiriama (t. y. jos paimamos bendroms valstybės reikmėms). Ilgainiui nebereikės jų re­ montuoti, nes Lietuvoje šalia šių kelių nebeliks gyventojų: kas dar neišsikėlė į didmiesčius ar neemigravo iš Lietuvos, padarys tai artimiausiu metu.

Kokį verslas galima kurtis užmiesčio teritorijoje, kai jos negali pasiek­ ti ne­laužydamas transporto priemonės.

Lietuvoje mažėjant darbingo amžiaus žmonių, mažės ir mokesčių surinkimas, o iš­mo­kamų pašalpų skaičius turbūt didės. Taigi, kokią Lietuvą mes norime matyti ­rytoj?

Dr. Dainius Miškinis LAKD direktoriaus pavaduotojas

Financing of Lithuanian Roads and Benefit to State and Public

By D. Miškinis Over the last 20 years, traffic volume on the roads of national significance has increased twice, i.e., on average 5 % each year.

Only 28 % pavements of main and national roads are strengthened for the maximum permissible vehicle load of 11.5 tonnes.

Under the economic siege of 2009, when funds allocated to roads were decreased by 57 %, it was stated that the use of EU support funds in the road sector is good and the funds will be increased. That what happened in 2009–2010 having redistributed EU support funds and moving them back from the planned financing of 2012 and 2013.

Though funds allocated to the road maintenance and development seem relatively large, less and less kilometres of roads are repaired and reconstructed each year. With the consideration of increased prices of bitumen, fuel and raw materials, it is obvious that 2012–2013 financing meets the level that of 2002.

Funds for the road maintenance and development are needed not by the road maintenance enterprises and contractors, they are needed by road users.

To avoid a long-term harmful recession, it is necessary to seek for implementing measures the creation of which would give benefit for more than one year. Investments into road infrastructure are one of those measures.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

29

EKONOMIKA

Keliai laukia 2014–2020 m.

ES paramos 2007–2013 m. ES fondų parama sunkmečiu buvo tarsi gelbėjimosi ratas daugeliui ūkio šakų. Kelininkai pripažįsta – valstybė pati viena būtų nepajėgi pasiekti nė pusės to, ką per daugiau nei septynerius metus pavyko įgyvendinti pasitelkus europines lėšas.

ES parama keliams – beveik 2 mlrd. Lt Lietuvos kelių transporto sistema sukuria apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Gerai išplėtotas automobilių kelių tinklas užtikrina šalies ekono­mi­ kos vystymąsi, verslo, investicijų plėt­ rą ir Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, patrauklumą. Keletas milžiniškų pro­jek­­ tų, tokių kaip Vilniaus, Priekulės ap­link­ kelių, Jakų sankryžos statyba, transeuro­ pinio tinklo kelių E85 ir E28 rekonstruk­ cija, nebūtų įgyvendinti be ES para­mos.

2009 m. daugiau kaip perpus (57 proc.) sumažinus valstybės skiriamas lėšas ke­ liams, LAKD finansinį stygių sėk­mingai kompensavo ES parama, panaudojusi ją aktyviausiai ir pamatuotai.

Sunkmečiu pavyko perskirstyti ES fon­dų lėšas, dalį jų atkeliant iš 2012 ir 2013 metams numatyto finansavimo.

Taip buvo išvengta finansinių „duobių“ ir tęsti pradėti darbai. Pastaruoju me­ tu ES parama jau yra baigiama panaudo­ ti – iki 2015 m. liko dar apie 400 mln. li­ tų, 2013 m. valstybinės reikšmės kelių re­ konst­ravimo ir tiesimo darbams numatyta 224 mln. litų. Iš viso nuo ­2007-ųjų ES pa­ rama keliams sudarė be­veik 2 mlrd. litų.

30 2013/1 LIETUVOS KELIAI

Nepaisant to, darbų ir spręstinų prob­le­mų keliuose dar yra labai daug. Taigi, kelių sektorius laukia didesnės ES paramos ateinančiu 2014–2020 m. laiko­tarpiu.

Be numatytų Vilniaus–Kauno– Klaipėdos, Vilniaus–Minsko ir kitų kelio ruožų rekonstrukcijų, LAKD, panaudo­ dama europines lėšas, artimiausiu me­ tu ketina statyti Panemunės aplinkkelį.

Jis pagerins tranzitinio transporto eismą per Lietuvą Kaliningrado srities link, padės sumažinti pravažiuojančių sunkiasvorių automobilių keliamas trans­porto grūstis, triukšmą, oro už­terš­ tumą Panemunės ir Sovietsko (Tilžės) gyventojams.

Prioritetas – eismo saugumas ES lėšomis 2008–2012 m. bu­ vo rekonstruota 315 km magistralinių kelių, išasfaltuota 737,7 km žvyrkelių, rekonstruota 178 km krašto ir rajoninių kelių asfalto dangos. Vykdant eismo saugos ir aplinkos saugos priemonių diegimo darbus, rekonstruotos 38 sankryžos, nutiesta 38,6 km pėsčiųjų ir dviračių takų, greta magistralinių kelių pastatytos tvoros nuo žvėrių, įrengtos požeminės perėjos.

EKONOMIKA

Įgyvendinus ES lėšomis finansuo­ jamus projektus, keliuose gerėjo eismo saugumo sąlygos: 2008 m. valstybinės reikšmės keliuose žuvo 346 eismo dalyviai, o 2011 m. – 209 eismo daly­ viai. Tačiau avaringumui šalies keliuose mažinti vien tik techninių priemonių neužtenka, būtinos ir eismo dalyvių pastangos. Jokios techninės priemonės negali apsaugoti nuo girtų vairuotojų ar dviratininkų, neatsargių pėsčiųjų, ku­ rie naktį be atšvaitų eina važiuojamąja dalimi. Būtinas nuolatinis visuomenės švietimas ir žmonių sąmoningumas.

2014–2020 m. finansavimo etapas Dabar LAKD intensyviai ruošiasi naujajam ES finansavimo periodui: rengiami, tikslinami techniniai pro­ jektai, atliekamos žemės perėmimo visuomenės poreikiams procedūros, rengiami ir su suinteresuotomis insti­ tucijomis derinami viešojo pirkimo do­ kumentai numatytiems projektams įgyvendinti. 2014 m. pradžioje numa­ toma pradėti darbus, kuriems biudžetas suplanuotas iš 2014–2020 m. ES para­ mos periodo. Kelių apkrovos nuolat au­

ga, lengvųjų ir krovininių automobilių daugėja, todėl dangos defektų tvar­ kymas kasmet reikalauja daugiau išlaidų. Lietuva – tranzito šalis. 1603 km kelių yra TEN-T tarptautiniai trans­ porto koridoriai, jų modernizavimas ir būklės gerinimas yra labai svarbūs užtikrinant saugų tarptautinį transporto eismą. Lietuvos keliai dar neatitinka ES šalyse keliamų reikalavimų, o naujųjų technologinių priemonių, užtikrinančių saugų eismą, transporto srautų valdymą, ITS sistemomis negalima diegti tam ne­ pritaikytoje infrastruktūroje.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

31

2014–2020 m. prioritetas turėtų būti automobilių keliai, tai leistų Lietuvos automobilių kelių tinklą išvystyti iki Vakarų Europos šalių lygio.

32 2013/1 LIETUVOS KELIAI

EKONOMIKA Krašto ir rajoninių kelių dangos kokybinių parametrų tyrimų rezulta­ tai parodė, kad šių kelių dangų būklė kasmet blogėja, ypač didelio eismo in­ tensyvumo ruožuose. Nepakanka­ mos regioninio lygmens kelių tinklo rekonstrukcija ir plėtra neleidžia su­ vienodinti konkurencinių sąlygų tarp didžiųjų miestų ir rajonų centrų. Tai yra vienas svarbiausių tolygios ir tva­ rios regionų plėtros veiksnių. Išplėtota moderni transporto infrastruktūra suku­ ria patrauklią aplinką verslui, prekybai plėtoti ir investicijoms pritraukti. Didėja regionų gyventojų užimtumas, mobilu­ mas, mažėja nedarbas.

Pirmenybė – keliams ar geležinkeliams?

ES transporto politika siekia ar­ timiausiais metais pirmenybę teikti geležinkelių sistemos plėtrai ir krovinių gabenimui bėginiu transportu. Lietu­ voje 59 proc. krovinių gabenama kelių transportu ir 41 proc. – geležinkeliais.

Kitose šalyse vidutiniškai 83 proc. kro­ vinių pervežama kelių transportu ir tik 17 proc. – geležinkeliais. Lietu­ vos automobilių kelių apkrovimas yra didesnis nei kitų rūšių transpor­ to priemonių. Kelininkai įsitikinę, kad, planuojant 2014–2020 m. fi­nan­ savimą ir skirstant paramą, būtina į tai atsižvelgti. Apskaičiuota, kad 2014– 2020 m. planavimo laikotarpiu vals­ ty­binės reikšmės keliams reikia skir­ ti 6 mlrd. litų. Tai įmanoma pasiekti, jei nebus mažinama parama iš Sanglau­ dos fondo ir skiriama daugiau Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Susisieki­ mo sistemos tobulinimas yra ypač svar­ bus šalies ūkio, ekonomikos vystymuisi.

Ateinančiu ES programavimo perio­ du svarbu užtikrinti visų transporto rūšių plėtojimą. Prioritetas turėtų būti automobilių keliai, kuris leistų Lietu­ vos automobilių kelių tinklą išvystyti iki Vakarų Europos šalių lygio. Dide­ lis dėmesys kelių infrastruktūros koky­ bei gerinti – ne tik Lietuvos rūpestis. Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Slo­ vakija ir Lenkija siekia kompromiso tarp Europos Komisijos siūlymo 2014– 2020 m. prioritetą teikti geležinkeliams ir akivaizdaus poreikio suvienodinti Vakarų ir Centrinės-Rytų Europos kelių tinklą.

Remigijus Lipkevičius LAKD Investicijų skyriaus vedėjas

Roads are Looking Forward to 2014–2020 EU Support

By R. Lipkevičius A great many of large-scale projects, such as construction of Vilnius and Priekulė by-passes or Jakai junction, reconstruction of roads E85 and E28 of the trans-European transport network would be impossible without the European Union (EU) support.

In the period 2008–2012, with the EU funds 315 km of main roads were reconstructed, 737.7 km of gravel roads were paved, the asphalt pavement of 178 km of national and regional roads was reconstructed.

When implementing environmental and safety measures 38 junctions were reconstructed, 38.6 km of pedestrian and cycling tracks were built, the main roads were equipped with animal fences and underground crossings.

At present, Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications of the Republic of Lithuania is actively getting ready for a new EU financing period: detail designs are being prepared and revised, procedures for the taking of land for public needs are carried out, public procurement documents are being prepared and coordinated with the responsible institutions. The works to be financed from the budget of 2014–2020 EU support are planned to be started in the beginning of 2014. Lithuania is a transit country having 1603 km of TEN-T international transport corridors, therefore, their modernization and improvement are of high importance for ensuring safe international traffic.

In the upcoming EU programming period it is necessary to ensure the development of all transport modes.

Top priority should be given to motor roads to develop them to the level that of Western Europe.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

33

aKTUALIJOS

Vilniaus pietinio aplinkkelio antrajame etape – pabaigtuvių nuotaikos Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio statybos antrajame etape, kur rekonstruojama 1,4 km ilgio Kirtimų gatvės dalis, rangovai iki liepos mėnesio atliko 80 proc. visų darbų: pastatytos trys dviejų lygių sankryžos iš keturių, liepos mėnesį baigta betonuoti estakada per veikiantį geležinkelį Vilnius–Kaunas.

Darbai vykdomi Kirtimų gatvės ruože nuo 2,08 iki 3,48 km.

Žvilgsnis nuo Lentvario viaduko jau baigtame Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio pirmajame etape

34 2013/1 LIETUVOS KELIAI

Paklotas viršutinis asfalto sluoksnis „Rekonstruotoje Kirtimų gat­ vėje, jungiamuosiuose keliuo­se ir dubliuojančioje gatvėje paklo­j o­ me viršutinį asfalto sluoksnį, atlie­ kame kelio ženklinimo, apdailos darbus, – pasakojo AB „Panevėžio keliai” projektų vadovas Edmun­ das Jakubauskas. – Baigiamieji dar­ bai vyksta trijose iš keturių šiame projekte statomų dviejų lygių san­ kryžų. Darbus baigia viaduką per ge­ležinkelį statantys „Ukmergės ke­

aKTUALIJOS liai“, Galvės gatvės sankryžoje dir­ banti „Alkesta“, pėsčiųjų viaduką sta­tanti bendrovė „Viadukas“.

Netrukus teigiamus pokyčius pajus ir eismo dalyviai, nes liks ma­ žiau su kelio darbais susijusių ap­ri­ bojimų Galvės gatvėje.

Kirtimų gatvės sankirtoje su ge­ ležinkeliu įrengta dviejų lygių san­ kryža, pastačius 34,6 m ilgio ir 6,76 m pločio geležinkelio viaduką.

Kir­timų gatvės sankirtoje su Granito gatve įrengta nuovaža Galvės gatvės link ir Granito gatvės žiedinė 30 m skersmens sankryža. Taip pat bai­ giama statyti dviejų lygių sankryža Kirtimų ir Galvės gatvių sankirtoje.

Pastatyto viaduko per Galvės gatvę ilgis – 91,86 m, plotis – 25,8 m.

Galvės ir Kirtimų gatvės jungiamųjų kelių sankryžoje eismui reguliuoti įrengti šviesoforai.

Kad transportas patektų į esa­ mus pramoninius objektus, esančius šalia Kirtimų gatvės, nutiesta dub­ liuojanti gatvė. Į šią gatvę bus perkeltas visuomeninis transpor­ tas ir pėsčiųjų bei dviračių takas.

Visoje rekonstruojamoje Kirtimų

gatvės atkarpoje skiriamojoje juos­ toje rengiami atitvarai, panaikinant galimybę apsisukti ar atlikti kairiuo­ sius posūkius. Pėsčiųjų ir dviračių takas nutiestas vakarinėje (dešinėje) Kirtimų gatvės pusėje. Ties 2,387 km pastatytas pėsčiųjų viadukas, kuris sujungs pėsčiųjų ir dviračių taką bei „Eurovelo 11“ dviračių taką. Pės­ čiųjų ir dviračių tako viaduko il­gis 43 m, plotis – 4,1 m.

Liepą baigiama betonuoti ilgiausia estakada Projekto antrojo etapo darbai vis dar verda estakados per geležinkelį Vilnius–Kaunas statybos objekte.

Rekonstruojant dviejų lygių Kirtimų gatvės sankryžą su geležinkeliu, senąjį viaduką rangovai demontavo ir stato naują 264 m ilgio estakadą virš esamo geležinkelio, toliau pratęsiant ją ir virš perspektyvinės geležinkelio linijos. „Estakados statybai naudoja­ ma šiuolaikiška įtemptų vielos pluoš­ tų technologija. Persipinantys įtempti vielos pluoštai reikalauja tam tik­ ro darbų organizavimo, todėl be­

tonavimo darbai suskirstyti į keturio­ lika etapų. Pirmą kartą estakados sta­ tybai naudojame 27 ir 31 vijos pluoš­ tus, kai anksčiau buvo naudoja­ mi iki 22 vijų pluoštai“, – pasako­ jo betonavimo darbams vadovaujan­ tis AB „Panevėžio ke­liai“ darbų vyk­ dymo padalinio vado­vas Raimondas Andronavičius. Šiuo­laikiška įtemptų vielos pluoštų tech­nologija garan­tuo­ ja estakados sta­bilumą, atsparumą didelėms eismo ap­krovoms. Šiuo metu jau įgyvendinta try­ lika estakados perdangos betonavi­ mo etapų iš keturiolikos. Paskutiny­ sis etapas suplanuotas liepos 18 d.

Iš viso estakados perdangos statybai bus panaudota per 7,3 tūkst. kub. m betono mišinio, o visai estakadai pastatyti prireiks 11 tūkst. kubinių m betono mišinio.

Tai – ilgiausia estakada Vil­ niaus pietiniame išoriniame aplink­ kelyje ir viena ilgiausių estakadų sostinėje. Estakada suprojektuota iš dviejų dalių. Siauresnioji, 13,35 m pločio, dalis skirta įvažiuoti į Vil­ niaus miestą, o platesnioji, 15,95 m pločio, dalis – išvažiuoti iš mies­ to. Estakados dviejų dalių plotis su šalitilčiais – 29,9 m, ilgiausias tarpat­ ramis siekia 42 m.

84,03 mln. Lt apimties dar­ bus vykdo jungtinės veiklos pagrin­ du susijungusios trys šalies įmonės: „Panevėžio keliai“, „Lemminkai­ nen Lietuva“ ir „Kauno tiltai“. At­ sakingasis junginio partneris – AB „Panevėžio keliai“. Užsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkci­ ja (LAKD) prie LR susisiekimo mi­ nisterijos. Sutartyje numatyta darbų pabaiga – 2013 m. lapkritis. Eismą šiuo aplinkkelio ruožu planuojama atidaryti spalio mėn.

Trečiojo etapo darbai persirito į antrąja pusę Liepos mėnesį rangovai viršutinį asfalto sluoksnį pradeda kloti ir ap­ linkkelio trečiajam etapui priskir­ tame Kirtimų gatvės ruože. Trečiojo etapo įgyvendinimo metu vykdoma Vilniaus pietinio išorinio aplinkke­ lio 4,365 km ilgio ruožo nuo 3,48 iki 7,85 km Kirtimų gatvės rekon­ strukcija. Šis etapas apima Kirtimų gatvę Vilniaus miesto teritorijoje – nuo Savanorių prospekto iki Eišiškių

2013/1 LIETUVOS KELIAI

35

aKTUALIJOS

Rekonstruojamoje dviejų lygių Kirtimų ir Galvės gatvių sankryžoje vaizdas keičiasi kiekvieną dieną

plento. Iki 2013 m. liepos atlikta 60 proc. projekto darbų. „Baigtas statyti viadukas, bai­ giama lietaus nuotėkų ir požeminių apšvietimo tinklų statyba, ruožo pabaigoje statomas tunelis“, – pa­ sakojo projekto vadovas Edmundas Jakubauskas.

Trečiajame etape naujai įrengta 4 eismo juostų greito eismo gatvė su skiriamąja juosta, panaikinami vi­ si buvę išvažiavimai į šalia esančias teritorijas. Šioms teritorijoms aptar­ nauti Kirtimų gatvės pietinėje pusėje tiesiama 7 m pločio 1,26 km il­gio dubliuojanti gatvė. Į šią gatvę bus perkeltos visuomeninio transpor­ to stotelės. Patekti į dubliuojančią gatvę pastatytas 280 m jungiamasis kelias per viaduką, akligatvyje nu­ matytas visuomeninio transporto ap­ sisukimo žiedas, užstatytos terito­ rijos pusėje statomas 2,5 m pločio pėsčiųjų ir dviračių takas. Šiame etape panaikinta vieno lygio Kirtimų–Fermentų g. ir akligat­ vio sankryža. Kirtimų gatvė šioje at­ karpoje nutiesta taip, kad tiesioginio ryšio nei su Fermentų gatve, nei su

36 2013/1 LIETUVOS KELIAI

pramoniniais objektais nebeturi. Su­ sisiekti su Fermentų gatve ir kitais objektais pastatyta nuovaža, kuri su Fermentų gatve ir esamu akligatviu jungiasi žiedinėje sankryžoje.

Buvusios vieno lygio Kirtimų gatvės sankryžos su geležinkeliu vietoje statoma dviejų lygių san­ kryža su geležinkeliu – per Kir­timų gatvę pastatyta 26 m pločio esta­ kada.

Vieno lygio Kirtimų gatvės sankryža su Eišiškių plentu rekonst­ ruojama į dviejų lygių sankryžą su

jungiamaisiais keliais. Per Kirtimų gatvę statomas 30,9 m ilgio ir be­veik 12 m pločio viadukas. Dėl eismo saugumo Kirtimų gatvės nuovažos, Krantinės gatvės ir jungiamojo kelio sankryža rengiama žiedinio tipo.

Trečiojo etapo pabaigoje, ties 7,55 km, įvažiuoti į Vaidotų gy­ venvietės Krantinės ir Parko gatves rengiamas apšviestas tunelis. Tune­ lio perdangos – 15 m pločio ir 30 m ilgio. Tunelio statybai panaudota šiuolaikiška metalinių spraustasienių technologija.

Betonavimo darbai aplinkkelio trečiajame etape, Kirtimų gatvės 7,55 km

aKTUALIJOS Sutartis dėl Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio trečiojo etapo darbų tarp LAKD ir AB „Panevėžio keliai“ pasirašyta 2011 m. lapkritį.

Sutarties kaina – 90,15 mln. Lt. Šį projektą AB „Panevėžio keliai“ vyk­ do drauge su partneriu AB „Kauno tiltai“. Darbai bus atlikti iki 2013 m. pabaigos.

Visas Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio projektas suskaidy­ tas į tris etapus. Pirmąjį projekto darbų etapą vykdė bendrovės „Lem­ minkainen Lietuva“ ir „Panevėžio keliai“. Sutarties kaina su PVM – 41,1 mln. Lt. Darbai baigti 2012 m. rugpjūtį.

Transportui – 4 eismų juostų kelias su dviejų lygių sankryžomis Vilniaus miesto pietinio išorinio aplinkkelio trasa, sutampanti su Kirtimų gatve ir krašto keliu Naujoji Vilnia–Rudamina–Pagiriai, tiesiama esamą 2 eismo juostų kelią rekon­ struojant į 4 eismo juostų kelią su 2 m skiriamąja juosta, o esamas vie­ no lygio sankryžas rekonstruojant į skirtingų lygių sankryžas.

Vilniaus miesto pietinis išorinis aplinkkelis yra Lietuvos teritoriją kertančio IXB tarptautinio transporto koridoriaus dalis. Aplinkkelis page­ rins susisiekimą Minsko ir Klaipėdos kryptimis, nukreips tranzitinio trans­ porto srautus nuo Vilniaus miesto, bus svarbus tiek keleiviniam trans­ portui, tiek krovinių gabenimui.

Projektai, susiję su Vilniaus miesto pietinio išorinio aplinkke­ lio tiesimu, įgyvendinami pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos pa­ naudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prio­ riteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra“ priemonę Nr. VP2-5.4SM-01-V „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“. Bendra Vilniaus miesto pietinio išorinio ap­ linkkelio trijų etapų preliminari kai­ na – 203,9 mln. Lt. 85 proc. šios su­ mos – ES parama.

Rasa Čepienė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene

Skaldos pagrindo įrengimo darbai Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio trečiajame etape

Aplinkkelio antrojo etapo pradžioje per Kirtimų gatvę pastatytas geležinkelio viadukas ir viadukas, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams

In the Second Construction Stage of Vilnius Southern By-pass – the Finish Moods

By R. Čepienė In the second construction stage of Vilnius Southern Outer By-pass, where 1.4 km section of Kirtimų Street is under reconstruction, 80 % of all the planned works have been already implemented: three from four two-level intersections were built, in July the concreting works of the scaffold bridge over the railway line Vilnius-Kaunas were completed. The works are implemented in 2.08 to 3.48 km section of Kirtimų Street.

In the third construction stage a four-lane fast-traffic street with a median was built, all the former exits to the adjacent territories will be eliminated. To serve those territories, on the southern side of Kirtimų Street a duplicating street is under construction which will be 7 m wide and 1.26 km long. All the bus stops of public transport will be moved to this street. To get to a duplicating street a 280 m long connecting road was built. On the side of the built-up area a 2.5 m wide pedestrian and cycling track is planned.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

37

aKTUALIJOS

Naujas kelias į Vilniaus oro uostą – per 3 mėnesius Užsitęsus projekto konkurso procedūroms ir artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, bendrovė „Kauno tiltai“ pasiryžo vos per 3 mėnesius nutiesti jungiamąjį kelią tarp Vilniaus Žirnių gatvės ir tarptautinio oro uosto.

Statant naująją gatvę į Vilniaus oro uostą, buvo vykdomi žemės darbai, įrengiami inžineriniai tinklai

38 2013/1

LIETUVOS KELIAI

Transporto eismas nauja gatve – nuo liepos 1 d.

Vilniaus savivaldybė buvo suplanavusi, kad iki 2013 m. antrojo pusmečio, kai Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, naujas kelias tarp Vilniaus oro uosto ir Žirnių g. bus nutiestas.

Tai pagerins transporto susisiekimą, sumažins spūstis mieste. Naujasis kelias taip pat svarbus ir netoli Vilniaus oro uosto baigiančiam įsikurti skandinavų prekybos centrui „Ikea“.

Tačiau tokie sostinės savivaldybės pla-

nai vos nežlugo, užtrukus konkurso procedūroms. Dar praėjusių metų pabaigoje skelbto konkurso procedūros ir konkurso dalyvių ginčai baigėsi po gero pusmečio – tik šių metų balandį. Konkurso laimėtoja paskelbta bendrovė „Kauno tiltai“.

Bendrovė, suprasdama projekto svarbą artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybai, pasiryžo sku­biai nutiesti jungtį tarp Žirnių gatvės ir Vilniaus tarptautinio oro uosto ir jau liepos mėnesio pradžioje paleisti ja transporto eismą.

AKTUALIJOS aKTUALIJOS

Greta Vilniaus Žirnių g. prasidėjusiose statybose naudojama beveik 100 skirtingų technikos įrengimų

Įgyvendinant projektą, nutiesta nauja, į oro uostą vedanti gatvė, statomas Žirnių gatvę kertantis viadukas. Jau įrengti elektros tinklai, lietaus nuotekų sistema, nutiesti nauji dviračių takai.

„Kaip ir planavome, trūkstamą jungtį tarp Žirnių gatvės ir Vilniaus oro uosto nutiesėme ir sudarėme sąlygas ja važiuoti transportui jau liepos 1 d. Likusius darbus, t. y. gatvės apšvietimą, šviesoforus, šaligatvius, dviračių takus bei Žirnių gatvę kertančio viaduko ir jo jungiamųjų kelių statybą, užbaigsime kiek vėliau“, – sakė darbams vadovaujantis Alvydas Petkūnas, bendrovės „Kauno tiltai“ techninio direktoriaus pavaduotojas.

Pasak A. Petkūno, jeigu ir toliau seksis tokiais tempais vykdyti projektą,

jis bus baigtas greičiau, nei planuota. Įgyvendinant projektą, jau nuties­ ta nauja, į oro uostą vedanti gatvė, bus pa­statytas Žirnių gatvę kertantis viadukas (ilgis – 0,09 km, plotis – 20,25 m) su jungiamaisiais keliais (bendras ilgis – 1,043 km), nutiesta gatvė tarp viaduko ir Tyzenhauzų gatvės, taip pat rekonst­ ruotos A. Gustaičio ir Tyzenhauzų gatvių atkarpos. Bendras viaduko ir gatvių ilgis – apie 3,4 km. Taip pat jau įrengti elektros tinklai, lietaus nuotekų sistema, netrukus atsiras viešojo transporto laukimo paviljonai, šviesoforais re­guliuojamos sankryžos, nauji dvi­ ra­čių takai, sieksiantys beveik 1 km, ir pėsčiųjų šaligatviai.

Kadangi šiuo metu Vilniaus oro uostą su miestu jungia tik S. Dariaus ir S. Girėno bei F. Vaitkaus gatvės, tikimasi, kad šis kelias pagerins susisiekimą su oro uostu.

Prognozuojama, kad nauja 4 eismo juostų kelio atkarpa kasdien važinės apie 10 tūkst. transporto priemonių.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

39

Birželio mėn. viduryje pradėti asfaltavimo darbai

40 2013/1

LIETUVOS KELIAI

aKTUALIJOS

Projektas buvo vykdomas vienu metu visose zonose – statomas viadukas virš Žirnių gatvės, šalia naujosios gatvės klojami šaligatviai ir dviračių takai, sankryžose montuojami šviesoforai, tvarkoma aplinka.

Laukia dar vienas svarbus darbas – viaduko virš Žirnių g. betonavimas

Darbai verda nuo aušros iki sutemų Greta Žirnių g. balandžio mėnesio pradžioje prasidėjusiose statybose dirba beveik 150 darbininkų, naudojama beveik 100 skirtingų technikos įren­ ginių. „Darbų tempas yra didžiulis, sku­ bėjome labai lauktą gatvę nutiesti dar iki prasidedant Lietuvos pirmi­ ninkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Į Lietuvą atvyksta daug svečių, todėl naujai nutiesta gatve jau juda automobiliai, o mieste nesusidaro milžiniški transporto kamščiai,“ – sakė A. Petkūnas.

Statybos darbai objekte vyksta vos ne kiaurą parą, dviem pamai­ nomis: pirmieji mechanizmai įjungiami jau 6 val. ryte ir dirbama iki tol, kol su­ temsta.

Projektas vykdomas vienu metu visose zonose – statomas viadukas virš Žirnių gatvės, šalia naujosios gatvės klojami šaligatviai ir dviračių takai, sankryžose montuojami šviesoforai, tvarkoma aplinka. „Sudėtingiausia šiame projekte – intensyvus darbų tempas. Be to, sudėtingi buvo ir inžinerinių tinklų įrengimo darbai mikrotuneliavimo būdu, kai buvo klojami nuo 1,2 ik 1,7 metro skersmens ir daugiau kaip 40 metrų ilgio vamzdžiai, pavyzdžiui, po geležinkeliu,“ – sakė A. Petkūnas.

Artimiausiu metu laukia dar vienas svarbus ir atsakingas darbas – viaduko perdangos betonavimas. Šiuo metu montuojami klojiniai, liepos mėnesio pabaigoje planuojama pradėti viaduko betonavimą.

Rimantė Jablonskytė AB „Kauno tiltai“ atstovė spaudai

A new road to Vilnius Airport – in 3 Months

By R. Jablonskytė Due to delays in public procurement procedures and in relation to the approaching ­Lithuania’s presidency of the EU Council the company Kauno tiltai made a resolution to build only in 3 months a connecting road between Žirnių Street and International ­Vilnius Airport.

The project will improve local communication and reduce traffic jams in the city.

A new road is also important to the Scandinavian shopping centre Ikea to be established in the vicinity of international airport.

In the framework of the project a new street running to the airport has been already ­constructed, it is planned to build a viaduct over Žirnių Street (length – 0.09 km, width – 20.25 m) with the connecting roads (the total length – 1.043 km), a street between the viaduct and Tyzenhauzų Street was also built, the reconstruction of A. Gustaičio and Tyzenhauzų street segments was carried out. The total length of the viaduct and the streets is about 3.4 kilometres.

Construction works near Žirnių Street, which were started in the beginning of April, are executed nearly by 150 company workers, almost 100 different types of machinery are used. The pace of works is tremendous.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

41

aKTUALIJOS

Kauno Panemunės tilto ir Pareizgupio viaduko ardymo darbai Transporto infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ laimėjo konkursus, kuriuose numatyta iš pagrindų atnaujinti Kauno Panemunės tilto ir Pareizgupio viaduko, esančio virš pagrindinės šalies automagistralės E85 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, perdangas. Siekiant iš esmės perstatyti tilto ir viaduko perdangas, bendrovei pirmiausia teko išardyti senąsias jų konstrukcijas. Tokie darbai – ne dažnas reiškinys transporto infrastruktūros statyboje.

42 2013/1

LIETUVOS KELIAI

aKTUALIJOS

Keturi sprogimai sugriovė Kauno Panemunės tiltą

Trims tilto tarpatramiams išardyti prireikė apie 50 kg sprogstamųjų mišinių

Praėjusių metų pabaigoje be­ veik šešis dešimtmečius Kauno mies­ tui tarnavęs Panemunės tiltas buvo sugriautas iki atramų. Kauniečiai Panemunės tilto rekonstrukcijai ruošėsi ilgai, nors ekspertai jau beveik prieš 20 metų pripažino, kad jis – avarinės būklės. Tik 2011 m. pabaigoje Kauno miesto savivaldybė paskelbė tilto rekonstravimo darbų konkursą, kurį laimėjo bendrovė „Kauno tiltai“. Per praėjusius metus bendrovės darbuotojai nuo senojo tilto perkėlė visus ryšius į specialiai įrengtą diukerį po Nemunu, išmontavo elektros ir troleibusų kontaktinį tinklą, nuardė senąją tilto perdangą.

Tiltas demontuotas pasitelkus retai naudojamą technologiją Iš pradžių buvo sumanyta tilto sijas supjaustyti dalimis ir nuo atramų jas nukelti kranais. Tačiau šio sumanymo teko atsisakyti, nes, atlikus tikslius skaičiavimus, paaiškėjo, kad senoji tilto perdanga nebeišlaikytų kranų svorio.

Todėl buvo pasiūlyta, ardant perdangą, pritaikyti kitas griovimo technologijas, viena jų – sprogdinimas.

Nuspręsta sprogdinti tik virš vandens esančius tilto tarpatramius, o virš sausumos esančią perdangos dalį griau­t i nuo upės krantinių, naudojant ekskavatorius su specialiomis hid­ raulinėmis žnyplėmis. Šiais laikais sprogdinimo techno­ logija, atliekant griovimo ir ardymo darbus, naudojama labai retai. Panemunės tiltas yra tik antrasis po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje susprogdintas tiltas. 1966 m. Alytuje buvo sprogdinama rekonstruojamo A. Juozapavičiaus tilto pusiau skilusi atrama.

Tiltą sugriovė 50 kg sprogmenų

Šiais laikais sprogdinimo technologija, atliekant griovimo ir ardymo darbus, naudojama labai retai

Trijų tilto tarpatramių (III, IV ir V) sprogdinimo darbai truko daugiau kaip mėnesį, o senajai perdangai išardyti prireikė keturių sprogdinimų.

Panemunės tilto sijų brėžinių nebėra išlikusių, todėl buvo neįmanoma tiks­ liai apskaičiuoti, kiek reikėtų sprogs­ tamosios medžiagos. Siekiant tai nu­ statyti, buvo atliktas bandomasis tilto sijų sprogdinimas. Jo metu paaiškėjo, kokio stiprumo yra konstrukcijos, kiek

sprogstamųjų mišinių reikės joms sutrupinti, kokiais atstumais perdangoje reikia išgręžti skyles – špurus. Špurų gręžimą apsunkino gausybė senos armatūros konstrukcijų, kurių išdėstymo schemų taip pat neišliko. Tai pailgino gręžimo procesą, o kiekvienam sprogdinimui pasirengti prireikdavo maždaug savaitės. Per pasirengimo savaitę perdangoje buvo gręžiami apie 40 mm skersmens ir 2–4 m ilgio špurai, į kuriuos buvo pilamas sprogmenų bei molio ir smėlio mišinys. Siekiant, kad sprogimas būtų efektyvus, špurus reikėjo gręžti pagal specialią schemą. Iš viso senojoje perdangoje buvo išgręžta apie 500 vienetų, arba, kitaip tariant, 1 km špurų.

Trims tilto tarpatramiams išardyti prireikė apie 50 kg sprogstamųjų mišinių, kurie buvo pagaminti iš sprogstamosios medžiagos „Semtex“ ir pa­ tronuoto amonito. Špurai buvo sprog­ dinami detonuojamąja virvute, naudoti elektriniai detonatoriai. Darbus atliko 20 žmonių komanda: dirbo 10 špurų gręžėjų ir 2 sprogdinimo bri­gados.

Tilto sijos pirmiausia buvo supjaustytos išilgai į keturias dalis, sie­ kiant, kad sprogimo metu kristų ne visas betono luitas, o mažesni jo gabalai, maždaug po 5–20 tonų. Po kiek­ vieno sprogimo į upę sukritusios perdangos dalys ekskavatoriais buvo traukiamos ant kranto ir vežamos į atliekų saugojimo bei perdirbimo aikštelę.

Smulkios, iki 40 mm, dalelės, nu­ sėdusios ant upės dugno, buvo trau­ kiamos ekskavatoriumi, naudojant vadinamąjį „kiaurasamtį“. Tiltą su­griau­ ti vienu sprogdinimu būtų buvę pavojinga, kadangi, nugriuvus betono perdangai, būtų užtvenkta upė ir kiltų didžiulis potvynis.

Saugumo priemonės Sprogdinant tilto sijas, buvo imtasi specialių saugumo ir aplinkosaugos priemonių. Kaskart, likus pus­ valandžiui iki tilto sprogdinimo dar­ bų, upėje būdavo susprogdinamas apie 100 g užtaisas, kuris iš darbų zonos išbaidydavo žuvis.

Specialistai buvo apskaičiavę, kad saugus atstumas nuo smogiamosios bangos poveikio – 100 m spindulys, skaičiuojant nuo kraštinio špuro. Nors nė vienas statinys nepateko į sprogimo

2013/1 LIETUVOS KELIAI

43

aKTUALIJOS skeveldrų sklidimo zoną, sprogdinamos sijos buvo aptvertos trigubu apsaugi­niu tinklu.

Naujojo Panemunės tilto statyba Ant rekonstruotų senųjų tilto atramų bus įrengta nauja plieno ir gelžbetonio perdanga. Tiltas bus iš­ pla­t intas iki keturių eismo juostų, bus 20,8 m pločio ir 273 m ilgio. Ilgiausias naujojo tilto tarpatramis sieks 74,44 m.

Bendrovės „Kauno tiltai“ gatvių tiesimo aikštelės ir Panemunės tilto rekonstrukcijos statybos darbų va­ dovė Jolanta Varkalienė sakė, kad metalinės tilto perdangos sijos bus viri­ namos kairiajame Nemuno krante specialiai įrengtoje aikštelėje. Vėliau kelis tūkstančius tonų sveriančios sijos hid­ rauline įranga bus užstumiamos ant tilto atramų. Šiam sudėtingam procesui atlikti bendrovės „Kauno tiltai“ darbuotojai jau turi patirties, kurios įgijo statydami estakadą Vilniaus Savanorių transporto žiede ir Vilniaus Lazdynų tilto naująją dalį.

Panemunės tilto rekonstravimo darbus planuojama baigti 2014 m.

Vieną pavasario naktį virš autostrados Vilnius– Kaunas–Klaipėda buvo sugriautas daugelį metų rekonstrukcijos laukęs Pareizgupio viadukas

44 2013/1

LIETUVOS KELIAI

spalio mėn., tačiau, ar darbai bus atlikti numatytu laiku, neaišku. Darbus stabdo neišspręstas rekonstravimo darbų finansavimo klausimas. „Šiuo metu yra atlikta tik šiek tiek daugiau kaip 10 proc. visų tilto rekonstravimo darbų: nuardyta senoji tilto perdanga, sukalta spraustasienė, įrengti gręžtiniai tilto poliai ir tilto atramos“, – vardijo J. Varkalienė.

Tilto rekonstrukcijai yra numatyta 100 mln. Lt, kasmet planuota skirti po trečdalį šių lėšų. Iš pernai planuotų 35 mln. Lt tilto rekonstravimo darbams atlikti buvo skirta tik 5,5 mln. Lt, šiemet taip pat tik 5,5 mln. Lt. Siekdama, kad tilto rekonstravimo darbai nesustotų, bendrovė investuoja savas lėšas. Atlie­ kami projektavimo darbai, perkamos

statybinės medžiagos, gaminamos tilto metalinės konstrukcijos.

Pareizgupio viaduko griovimas Vieną pavasario naktį virš autostrados E85 (A1) Vilnius–Kaunas–Klaipėda 177,78 km buvo sugriautas ir senasis daugelį metų rekonstrukcijos laukęs Pareizgupio viadukas, esantis valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 3512 Raseiniai–Paupys–Eržvilkas (3,16 km).

Techninę apžiūrą atlikę specialistai įvertino viaduko konstrukcijų būklę ir nusprendė, kad remontuoti perdangų jau neverta. Todėl senąją viaduko perdangą rekomenduota išardyti ir vie­ toj jos įrengti naują.

Susenusiam viadukui griauti specialiai parinktas laikas, kai auto­ma­

Vietoj nugriauto viaduko iki metų pabaigos bus pastatytas naujas – rekonstruotos ir sutvirtintos esamos Pareizgupio viaduko atramos, įrengta nauja gelžbetoninė perdanga su metalinėmis sijomis.

aKTUALIJOS gistrale rieda mažiausiai transporto priemonių, – naktis iš šeštadienio į sekmadienį (iš gegužės 4 d. į gegužės 5 d.). Viaduko ardymo metu Raseinių rajone transporto eismas magistraliniame kelyje buvo draudžiamas, o automobiliams buvo siūloma važiuoti apylanka per Raseinių miestą.

Pagal parengtą griovimo techninį projektą buvo numatyta, uždarius eis­ mą abiem automagistralės juostomis, perpjauti tiltą per vidurį, išramstyti tilto konstrukcijas ir demontuoti kiekvieną viaduko pusę atskirai. Tačiau specia­ listai, išnagrinėję projektą ir įvertinę realią situaciją, nusprendė, kad viaduko demontavimo darbus vykdyti taip, kaip numatyta projekte, yra perne­ lyg pavojinga. Be to, darbai gali per ilgai užtrukti. Todėl viaduko konstrukcijos virš važiuojamosios dalies buvo demontuotos iš karto – vienu metu.

Nemažai laiko prireikė viaduko griovimo darbams pasiruošti: technikai suvežti, saugos priemonėms užtikrinti, eismui perorganizuoti, o siekiant apsaugoti kelio dangą, važiuojamąją ma­ gistralės dalį teko padengti storu grunto sluoksniu.

Minėtosios nakties vidurnaktį ardyti viaduko perdangos pririedėjo 4 ekskavatoriai. Darbus buvo planuota atlikti per 4–5 valandas, tačiau procesas užtruko kiek ilgiau. Reali viaduko konstrukcija gerokai skyrėsi nuo tos, kuri nurodyta išlikusiuose brėžiniuose.

Išardžius viaduko perdangą, dar kelias valandas reikėjo skirti išardytoms kons­trukcijoms pakrauti į sunkvežimius ir automagistralei išvalyti. Sutvar­­kius aplinką, kitos dienos ryte automobi­ liams vėl buvo leista važiuoti grei­tkeliu.

Vietoj nugriauto viaduko iki metų pabaigos bendrovės „Kauno tiltai“ darbuotojai pastatys naują. Bus rekonst­ ruotos ir sutvirtintos esamos viaduko atramos, įrengta nauja gelžbetoninė perdanga su metalinėmis sijomis. Lietuvos automobilių kelių direkcija šiam projektui skyrė 5,6 mln. Lt. Panemunės tilto perdangos sprogdinimo ir Pareizgupio viaduko ardymo darbus bendrovei „Kauno tiltai“ padėjo atlikti UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“.

Rimantė Jablonskytė AB „Kauno tiltai“ atstovė spaudai

Viaduko ardymo metu Raseinių rajone transporto eismas magistraliniame kelyje buvo draudžiamas

Vidurnaktį ardyti viaduko perdangos pririedėjo keturi ekskavatoriai

Transport Infrastructure Demolition Works

By R. Jablonskytė At present, the transport infrastructure construction company Kauno tiltai was awarded contracts to substantially renew the span structures of Kaunas Panemunė Bridge and Pareizgupys viaduct situated over the main motorway of the country E85 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. In order to essentially rebuild the mentioned span structures it was first of all necessary to demolish their old constructions. Such type of works is an infrequent phenomenon in transport infrastructure construction.

At the end of last year the Panemunė Bridge, having served the Kaunas City for almost six decades, was destructed up to the piers.

Only the over-water bridge spans were decided to be blasted, and the over-ground part of the span structure to be destructed from the riversides by use of the excavators with special hydraulic nippers.

Nowadays, the blasting technology for destruction and demolition works is used very seldom.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

45

aKTUALIJOS

Automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda rekonstrukcija Didžiausios Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos bendrovės „Kauno tiltai“ kelių statybos technika šiais metais rikiuojasi pagrindinėje šalies automagistralėje E85 (A1) Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kur bendrovės darbuotojai atnaujina nusidėvėjusią kelio dangą, tiltus ir viadukus.

endrovė „Kauno tiltai“ 2013 m. sausio mėn.–2014 m. sausio mėn. laikotarpiu, Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu, rekonstruos keturis atskirus magistralės E85 (A1) Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožus. Prade­­dant 187 kilometru ties Vidukle ir baigiant ties 242 kilometru, iš viso bus atnaujinta daugiau kaip 25 km automagistralės dangos, rekonstruoti 2 tiltai – per Ančios ir Lokystos upes, 3 viadukai. Bus įdiegtos saugaus eismo priemonės, rekonstruoti inžineriniai ir elektros tinklai. Projekto vertė – 93,2 mln. Lt (be PVM). Šiems darbams atlikti bendrovė įsigijo mobiliąją šalto asfalto maišyklę.

Rekonstrukcijos poreikis

Automagistralės dangos frezavimas

Pastaruosius trejus metus pa­grin­dinė šalies automagistralė, vedanti iš sostinės į pajūrį, buvo visai neremontuojama.

Dėl intensyvaus eismo, kintančių oro sąlygų, sunkių transporto priemonių ir jų gabenamų krovinių magistralės dangoje susiformavo provėžos, skersiniai, išilginiai plyšiai, išdaužos.

Kelerius metus buvo tvarkomi tik problematiškiausi magistralės dangos pažeidimai, todėl dabar kai kuriose atkarpose išdaužos užtaisytos jau be­ veik per visą dangos plotį. Tokiais ke­ liais, ypač kai tai yra greitkelis, važinėti yra nesaugu, be to, didėja transporto priemonių eksplo­a­tacijos sąnaudos.

Netvarkingi keliai nepuošia ir mūsų valstybės „veido“.

Atnaujinami keturi automagistralės ruožai Naujų kelio pagrindų įrengimas rekonstruojamuose automagistralės ruožuose

46 2013/1

LIETUVOS KELIAI

Magistralės rekonstrukcijos darbai pradedami Raseinių rajono teritorijoje ties Vidukle (nuo 187,2 km iki 190 km). Čia nuo gegužės mėn. pabaigos rekon-

Pradedant 187 kilometru ties Vidukle ir baigiant ties 242 kilometru, iš viso bus atnaujinta daugiau kaip 25 km automagistralės dangos, rekonstruoti 2 tiltai – per Ančios ir Lokystos upes, 3 viadukai.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

47

aKTUALIJOS ti magistralės ruožuose. Frezuojama senoji kelio danga, įrenginėjami iš­ly­ ginamieji sluoksniai, rekonstruojamas Bijotų viadukas, tiltas per Ančią ir dau­ da per Apusino upelį. Objekte dirba 80 darbuotojų komanda ir daugiau kaip 30 mechanizmų.

Rekonstrukcijos darbai auto­magistralės ruožuose ties Vidukle ir atkarpoje nuo 240,00 km iki 242,80 km pradėti vasaros pradžioje.

Rimantė Jablonskytė AB „Kauno tiltai“ atstovė spaudai

Pirmieji rekonstrukcijos darbai pradėti Raseinių ir Šilalės rajonų teritorijose struojama kairioji kelio pusė ir remontuojama 189,47 km esanti 82 m ilgio ir 2,5 m pločio dauda (vandens pralaida) per Apusino upelį.

Antrasis ir ilgiausias ties Kryž­ kalniu prasidedantis rekonstruoja­ mas magistralės ruožas driekiasi nuo 205,5 km iki 216,95 km (iš vi­ so – 11,45 km). Šiame ruože greitkelio dangos atnaujinimo darbai vyksta dešinėje kelio pusėje. Rekonstruojami ir inžineriniai tinklai bei dvi orinės auk­­ š­­­­tos įtampos elektros tiekimo linijos, kurios neatitinka minimalių aukščio rei­ kalavimų. Orinės elektros tiekimo li­ni­jos bus pakeistos požeminiais kabeliais.

Taip pat yra atnaujinamas 207,68 km dešinėje kelio pusėje esantis 72 m ilgio ir 15 m pločio tiltas per Ančios upę; 210,75 kilometre dešinėje kelio pusėje esantis 39 m ilgio ir 17,3 m pločio Bijotų viadukas. Darbininkų sulauks ir dar du tuneliniai viadukai (206,38 km ir 215,55 km).

Automagistralės atkarpoje nuo 220,05 iki 228,02 km darbai vyksta kairėje kelio pusėje. Bendras rekonstruojamo kelio ruožo ilgis yra 7,97 km.

224,78 kilometre dar remontuojama ir

48 2013/1

LIETUVOS KELIAI

122 m ilgio ir 4 m pločio dauda per Akmenos upę.

Paskutiniajame, Šilalės rajono teri­ torijoje esančio magistralinio kelio E85 (A1) Vilnius–Kaunas–Klaipėda 2,80 km ilgio ruože (nuo 240,00 km iki 242,80 km) darbai bus atlikti vėliausiai. Šioje atkarpoje bus rekonstruojama kairioji kelio pusė, remontuojamas 54 m ilgio ir 15 m pločio tiltas per Lokystą (241,27 km).

Pirmieji darbai ilgiausiuose ruožuose „Pirmieji automagistralės rekonstravimo darbai pradėti nuo ilgiausių ruožų – 11,45 km ir 7,97 km – esančių Raseinių ir Šilalės rajonų teritorijose. Kadangi jie gana ilgi, todėl padalinti į dar smulkesnes atkarpas – atitinkamai 6 km ir 4 km ilgio. Vėliau eismas bus uždarytas atitinkamai 5 km ir 4 km ilgio atkarpomis“, – sakė Romualdas Kančaitis, AB „Kauno tiltai“ techninio direktoriaus pavaduotojas.

Atkarpos skaidomos į smulkesnes, siekiant palengvinti vairuotojų dalią. Šiuo metu rekonstrukcijos darbai vyksta trijuose numatytuose atnaujin-

Reconstruction of the Motorway Vilnius–Kaunas–Klaipėda

By R. Jablonskytė The road building machines of the company Kauno tiltai this year are lined up on the main motorway of the country E85 (A1) Vilnius–Kaunas–Klaipėda where it is planned to renew the deteriorated road pavement, bridges and viaducts.

From January 2013 to January 2014, by the order of the Lithuanian Road Administration, the company Kauno tiltai will reconstruct four particular sections of the motorway E85 (A1) Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Starting with kilometre 187 at Viduklė settlement and finishing in kilometre 242, totally, more than 25 km of the motorway pavement will be renewed, 2 bridges across the Ančia and Lokysta rivers and 3 viaducts will be reconstructed. It is planned to implement traffic safety measures, to reconstruct engineering and electrical networks. To accomplish the mentioned works the company has acquired a mobile cold asphalt mixing plant.

In the past three years, the main motorway of Lithuania has seen no repairs. Due to high traffic volume, varying weather conditions, heavy vehicles and the cargo transported by them the motorway pavement contains ruts, transverse and longitudinal cracks, potholes.

In the last several years only the most problematic pavement defects were repaired.

Reconstruction works of the motorway are started in the territory of Raseiniai district, at Viduklė settlement.

The first reconstruction works were started on the longest road sections – 11.45 km and 7.97 km – situated in the territory of Raseiniai and Šilalė districts.

aKTUALIJOS

Gatvių rekonstrukcija laikinosios sostinės širdyje UAB „Fegda“ 2012–2013 metais rekonstravo Parodos ir K. Petrausko (iki Vydūno al.) gatves, kurios yra nutiestos pačiame Kauno centre. Šalia – daugeliui Lietuvos gyventojų puikiai žinoma ir šlovingus krepšinio laikus menanti Kauno sporto halė ir lengvosios atletikos maniežas. Šis rajonas išsiskiria savo žaluma (ne veltui vadinamas Žaliakalniu), savitu gatvių išplanavimu (Gėlių Rato g., Minties Rato g.), elegancija dvelkiančiais pastatais. Rekonstruotų gatvių vieta yra priskiriama kultūros paveldo teritorijai.

ekonstruoti gatves buvo būtina dėl prastos gatvių dangos būklės ir per mažo gatvių pločio, išsiklaipiusių ir sulūžusių pėsčiųjų ša­li­ gatvių, lietaus vandens surinkimo į buitinės kanalizacijos vamzdynus.

Kadangi Kauno miesto savivaldybė planuoja įrengti šiomis gatvėmis maršrutinę troleibusų liniją, reikėjo sustiprinti gatvės važiuojamąją dangą ir pakeisti morališkai susidėvėjusias šviestuvų atramas troleibusų kontaktinio tinklo atramomis.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

49

aKTUALIJOS UAB „Fegda“ su Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. birželio 22 d. pasirašytos sutarties vertė – 7,6 mln. Lt, darbų atlikimo laikotarpis – 12 mėnesių po sutarties pasirašymo dienos. Darbai turi būti vykdomi nenutraukiant gyventojams privažiavimo į jų privačias valdas. Visų po rekonstrukcijos matomų medžiagų ir įrengimų spalvos bei formos turi būti derinamos su Kultūros paveldo departamentu.

Vykdant statybos darbus kultūros paveldo teritorijoje, visada tikimasi, kad darbai gali keistis, todėl reikės derinti naujai klojamus tinklus prie esamų prieškarinių komunikacijų. Pasak UAB „Fegda“ projektų vadovo Vytauto Kubiliaus, jau tik pradėjus gatvės asfalto dangos frezavimo darbus, pastebėta, kad asfalto frezos „dantys“ kabina kažką kietesnio, nei geologijoje nurodytas skaldos pagrindas. Pasirodo, po kelių sluoksnių asfalto danga buvo puikiai išsilaikęs tašyto akmens grindinys. Jį visą teko demontuoti ir išvežti į sandėliavimo aikšteles saugoti. Šalia gatvės esančiuose privačiuose namuose jau buvo pasikeitusios kelios gyventojų kartos, todėl, rekonstruojant požeminius tink­ lus, daugelis net negalėjo pasakyti, kur prijungtas vandentiekis ar išbėga buitinė kana­lizacija. Kadangi gatvėse buvo naujai perklojami vandentiekio tinklai, teko ieškoti esamų vandentiekio įvadų, keisti įvadinių sklendžių montavimo vietas, perkloti esamus vandentiekio įvadus. Naujos vandentiekio linijos buvo klojamos iš ke­ taus vamzdžių (d.100, d.150), atjungti montuojamos požeminės vandentiekio sklendės, įrengiami nauji antžeminiai priešgaisriniai hidrantai. Šalia vandentiekio klojamos naujos lietaus kanalizacijos linijos (d.200– d.500), montuojami lietaus vandens surinkimo šulinėliai (d.1000). Išilgai gatvės paklotas drenažas iš dangos konstrukcijos vandeniui nuvesti. Kadangi Parodos g. turi nemažą nuolydį, buvo svarbu lietaus šulinėlius įrengti taip, kad jie „pagautų“ kuo daugiau tekančio vandens, tuo su­ma­ žindami grėsmę užtvindyti Parodos kalno apačioje esantį Vytauto pr.

Nors projekto geologijoje buvo nurodyta, kad iki 1,4 m gylio yra supiltas smulkus smėlis, įrengiant

50 2013/1

LIETUVOS KELIAI

gatvės dangos lovį buvo kasamas ­vien tik plastingas molis. Todėl negalima buvo pasiekti žemės sankasai reikalaujamo deformacijos modu­ lio Ev2 ≥ 45 MPa. Kadangi dėl negiliai esančių komunikacijų buvo neįmanoma daryti grunto stabilizacijos kalkėmis arba vykdyti grunto pakeitimo sankasai tinkamu gruntu darbų, nuspręsta daryti eksperimentinį ruožą, įvedant geotinklą TENSAR TriAx tarp šalčiui atsparaus 33 cm storio sluoksnio ir skaldos sluoksnio (pastori-

nant skaldos sluoksnį nuo 20 cm iki 25 cm). Deformacijos modulis ant žemės sankasos šiuo atveju nebebuvo matuojamas. Išmatavus deformacijos modulį Ev2 eksperimentiniame ruože, ant 25 cm storio skaldos sluoksnio buvo gautos 160...170 Mpa reikšmės. To­ liau gatvės pagrindai buvo įrengiami pagal šią konstrukciją: ant įrengtų pagrindų klojami trys asfalto sluoks­niai (10 cm pagrindo asfalto AC 22 PS (rišiklis B 50/70) sluoksnis, 8 cm apatinio as- falto AC 16 AS

aKTUALIJOS

Rekonstruojamame gatvių ruože buvo sustiprinta važiuojamoji danga, įrengti nauji požeminiai ir apšvietimo tinklai, šaligatviai atskirti atitvaru.

(rišiklis PMB 25/55–60) sluoksnis ir 4 cm viršutinio asfalto SMA 11 S (rišiklis PMB 25/55–60) sluoksnis).

Gatvės važiuojamoji dalis įrėminta granitiniais kelio bortais. Šaligatviai įrengti iš betoninių plytelių ant smėlio ir skaldos pagrindo, šaligatvyje įrengti dekoratyvi­niai intarpai iš po asfalto danga rasto tašyto akmens trinkelių.

Visame Parodos ir K. Petrausko gatvių rekonstruojamame ruože buvo įrengti nauji apšvietimo tinklai: naujai perkloti gatvės ir šventinio apšvietimų kabeliai, įrengti nauji apšvietimo valdymo punktai. Daug laiko praleista diskutuojant dėl troleibusų kontaktinio tink­lo atramų įrengimo ir ieškant laisvo žemės plotelio, kadangi didžiąją dalį plotų buvo užėmę arba elektros ir telekomunikacijų kabe­liai, arba tai jau buvo privatūs sklypai.

Vie­nai atramai šios paieškos užtruko net tris mėnesius. Radus tinkamas vietas, buvo įrengti gręžtiniai pamatai atramoms ir sumontuotos 11,5 m aukščio aštuonbriaunės cinkuotos ir dažytos troleibusų kontaktinio tink­lo atramos. Gatvei apšviesti sumontuoti energiją taupantys mo­ dernūs bendrovės CREE šviesos diodų šviestuvai „Ledway Road“, kurių galia siekia 92 W (Parodos g.) ir 139 W (K. Petrausko g.). Naudojant šviestuvus su natrio lempomis, jų galios būtų siekusios 150 W ir 250 W. Prie pėsčiųjų perėjų įrengti 250 W galios metalo halidų lempų šviestuvai su kryptine apšvietimo optika, siekiant aiškiai ir gerai apšviesti pėsčiųjų perėjas. Eismo saugai ir tvarkai palaikyti Parodos, K. Pet­ rausko, Sporto ir Perkūno gatvių sankirtoje įrengtas šviesoforinis eismo valdymas. Parodos g. šaligatviai nuo važiuojamosios dalies apsaugoti transportiniu atitvaru, gatvėje eismo juostos paženklintos polimerinėmis medžiagomis ir sferiniais atšvaitais.

Manytina, kad artimiausiu metu Kauno miesto savivaldybė ras

lėšų ir skelbs konkursą K. Petrausko g. baigti rekonstrukciją nuo Vydūno al. iki Savanorių pr. Baigus šį etapą, Kauno miesto gyventojams ir miesto svečiams pagreitės susisiekimas iš Savanorių pr. į Laisvės alėją.

Ir dar – rekonstrukcijos pabaiga priminė seną gerą kelininkų anek­ dotą: „Kelininkai paklojo as­fal­tą – dabar jau tikrai atvažiuos tink­li­ninkai įrengti inžinerinių tinklų.“ Tai štai – UAB „Kauno vandenys“ 2013 m. balandžio 19 d. paskelbė konkursą... rekonstruoti po Parodos gatve esan­

čią buitinę kanalizaciją. Gerai, kad „uždaro būdo“ metodu...

Pagrindinių darbų apimtys: lietaus kanalizacijos ilgis – 1 250 m, vandentiekio ilgis – 1 060 m, apšvietimo kabelių ilgis – 7 100 m, kontaktinio tinklo atramų kiekis – 55 vnt., pagrindų asfalto dangai plotas – 11 455 m2, asfalto dangos masė – 6 100 t, šaligatvių plotas – 6 700 m2. Žydrius Baublys UAB „Fegda“ generalinis direktorius

Reconstruction of Streets in the Heart of Temporary Capital By Ž. Baublys In 2012–2013, the company Fegda UAB reconstructed Parodos and K. Petrausko (up to Vydūno avenue) streets, in the very heart of Kaunas City.

Reconstruction of streets was necessitated by a poor condition of pavement and insufficient width of streets, uneven and broken sidewalks and rainwater collection to domestic sewerage systems. Since it is planned by the Kaunas City Municipality to erect a public trolley-bus line here, it was necessary to strengthen a street carriageway and to replace the worn-out lamp posts with the contact system poles for trolley-buses.

The quantity of main works is as follows: length of rainwater drainage – 1250 m, length of water pipelines – 1060 m, length of lighting cables – 7100 m, number of contact system poles – 55 pieces, area of asphalt roadbases – 11455 m2, mass of asphalt pavement – 6100 t, area of sidewalks– 6700 m2.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

51

EKONOMIKA

Pirmasis viešosios ir privačios partnerystės kelininkų projektas Pasirašius pirmąją Lietuvos kelių statybos istorijoje viešosios ir privačios partnerystės (VPP) sutartį, bus tiesiamas ir 23 metus prižiūrimas modernus Palangos aplinkkelis.

Šių metų balandžio 10 d. Susisiekimo ministerijoje pasirašyta sutartis, pagal kurią bus įgyvendinamas „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas“. Sutartį pasirašė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos, viešosios ir privačios partnerystės projektų valdymo įmonė „Plėtros investicijos“ ir specialiosios paskirties bendrovė „Palangos aplinkkelis“, įsteigta pagal konkurso reikalavimus, visą projekto sutarties laikotarpį

vyk­d ysianti jo valdymą ir ad­m i­ nistravimą. „Džiaugiuosi, kad Susisiekimo ministerijos įstaiga yra pirmoji Lietuvoje, pasirašiusi labai svarbią, vals­ tybei ekonomiškai naudingą sutartį kelių statybos sektoriuje. Tai bus gera patirtis ateityje įgyvendinamiems viešosios ir privačios partnerystės projektams kelių infrastruktūrai plėtoti“, – teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Nors pirmąją Lietuvos kelių statybos sektoriaus VPP sutartį parengti ir

Projekto rangovai AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ per dvejus metus nuties Palangos aplinkkelį ir 23 metus jį priežiūrės

52 2013/1

LIETUVOS KELIAI

EKONOMIKA

Sutartį pasirašė susisiekimo ministras R. Sinkevičius, LAKD direktorius S. Skrinskas ir SPB „Palangos aplinkkelis“ vadovas V. Sapožnikovas

tas Palangos aplinkkelis bus siauresnis nei 4 eismo juostų plentas nuo Klaipėdos iki Vydmantų sankryžos. Projektuojamas magistralinis kelias bus dviejų eismo juostų.

Viešosios ir privačios partnerystės projektai

konkurso procedūras atlikti užtruko kelerius metus, Skirmantas Skrinskas, LAKD vadovas, pasidžiaugė, kad tai trumpas terminas, palyginti su kaimyninių valstybių patirtimi. „Tik kiek ilgiau nei dvejus metus rengto projekto sutartis jau pasirašyta. Žinant kaimyninių valstybių patirtį, tai – labai geras tempas. Tarkime, Lenkijoje pirmoji VPP sutartis buvo pasirašyta tik po devynerių pasirengimo metų, Latvijoje parengiamieji darbai truko trejus metus, tačiau sutartis taip ir nebuvo pa­si­rašyta“, – sakė S. Skrinskas.

Projekto rangovai AB „Kauno tiltai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ per dvejus metus nuties 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelį, 23 metus vykdys jo eksploatacinę priežiūrą, be to, du kartus rekonstruos kelią. Viso projekto įgyvendinimo ir 23 metų priežiūros kaina – 123,6 mln. Lt (su PVM). Valstybė už atliktus darbus ir paslaugas pradės mokėti tik nuo trečių projekto įgyvendinimo metų ir atlygį išmokės per 23 metus.

Pasibaigus sutarties terminui, valstybės nuosavybėn bus perduo­ tas kokybiškas, visus normatyvi­ nius reikalavimus atitinkantis kelias.

Pasaulinė praktika rodo, kad, įgy­ vendinant VPP projektus, pa­siekia­ mas geriausias kainos ir kokybės santykis. Tai yra didžiausias VPP pa­ grindais vykdomų projektų priva­ lumas.

Aplinkkeliu važiuosime 2015-ųjų vasarą Nors sutartis dėl Palangos aplinkkelio tiesimo jau pasirašyta, tačiau realūs statybos darbai planuojami tik kitą pavasarį.

„Konkursą laimėjome ir sutartį pasirašėme projektavimo, tiesi­ mo ir priežiūros darbams atlikti, todėl pirmiausia turime pa­ rengti būsimo kelio pro­j ek­ tą“, – aiškino V. Sapožnikovas.

Pa­­sak jo, projektavimo darbai turėtų už­­trukti apie penkis mėnesius. Dar nuo vieno iki trijų mėnesių gali tekti lauk­­ti statybos leidimo. Geriausiu atve­ju žemės darbai galėtų prasidėti vėlyvą šių metų rudenį, tačiau, jei orai bus nepalankūs, darbai bus per­ kelti į ateinantį pavasarį. Bet kuriuo atveju numatyta, kad iki 2015-ųjų vasaros kelias turi būti nutiestas.

Tiesiant aplinkkelį, bus rekonst­ ruota netoli Palangos esanti dviejų lygių Vydmantų sankryža, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos. Nuo Vydmantų viaduko per laukus ir mišką nutiestas aplinkkelis už Palangos oro uosto įsilies į Palangos–Liepojos kelią ir taps magistralinio kelio A13 Klaipėda–Lie­ poja dalimi. Taigi nuo Palangos nu­ kreips tranzitinį transportą, va­žiuo­ jan­t į Šventosios, Liepojos, Klai­ pėdos ir Šiaulių kryptimis. Nuties-

Mūsų šalyje VPP projektai dar nėra įsibėgėję, nors visame pasau­ lyje pripažinta, kad tai – vienas efektyviausių būdų infrastruktūrai plėsti.

VPP – tai verslo ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimas, kai vers­ lo subjektas savo arba skolintomis lėšomis įgyvendina projektą, tam tikrą sutartą metų skaičių jį prižiūri, o pasibaigus sutarties terminui, perduo­ da geros kokybės objektą valstybės nuosavybėn. Verslo ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimas įmanomas daugelyje infrastruktūros projektų: oro uostų, kelių, vandens tiekimo, sporto, infrastruktūros objektų statybose.

Išsivysčiusiose šalyse VPP projektai yra pripažinti ekonomiškai naudingesniais, lyginant su tradici­ niais finansavimo būdais. Todėl ekonominiu sunkmečiu VPP projektų Europoje sumažėjo ne taip stip­ riai, kaip tradiciniu būdu vykdomų projektų. Pavyzdžiui, 2009 m. pirmą ketvirtį VPP projektų sumažėjo 30 proc., įprastų – dvigubai dau­giau. „Standart & Poors“ atlikta studija parodė, kad 88 proc. VPP pro­ jektų yra įvykdomi laiku ir pagal suplanuotą biudžetą. Tuo tarpu tokių projektų, vykdomų įprastu būdu, yra tik iki 30 proc.

Rimantė Jablonskytė AB „Kauno tiltai“ atstovė spaudai

The First Public-Private Partnership Project

By R. Jablonskytė In the beginning of April, for the first time in the history of Lithuanian road building sector the Public-Private Partnership (PPP) contract was signed based on which it is planned to construct Palanga By-pass and to maintain it for more than 20 years.

In a period of two years, the project contractors Kauno tiltai AB and Šiaulių plentas UAB will construct the 8.25 km-long Palanga By-pass and maintain it for 23 years, in addition, the road will be twice reconstructed. The total cost of project implementation and 23-year maintenance amounts to LTL 123.6 million. „At the expiration of contract period the State will take over the ownership of high-quality road meeting all the normative requirements. The worldwide practice shows that when implementing PPP projects the best ratio is exceeded between the price and quality. This is the largest advantage of projects implemented on a basis of PPP“, – emphasized Vitoldas Sapožnikovas, the Head of Palanga By-pass and the Director for Development of the company Kauno tiltai.

During construction of the bypass a two-level Vydmantai intersection near Palanga will be reconstructed, also, two more at-grade intersections will be constructed. From Vydmantai viaduct the bypass will run across the fields and forests, behind Palanga Airport it will join the Palanga–Liepāja road and become part of the main road A13 Klaipėda–Liepāja.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

53

aKTUALIJOS

Pradėti rekonstravimo darbai magistraliniame kelyje A2 Bendrovė „Panevėžio keliai“ pradėjo beveik dvejus metus truksiančius darbus valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys.

Kelias A2 Vilnius–Panevėžys – tai vienas iš valstybinės reikšmės Lietuvos kelių, turinčių bene daugiausia tikrosios automagistralės požymių

54 2013/1

LIETUVOS KELIAI

ki 2015 m. magistralėje A2 bus rekonstruota kelio danga septyniuose ruožuose, kurių bendras ilgis – beveik 26 kilometrai. Taip pat bus rekonstruojami kelyje esantys 5 tiltai ir viadukai. „Panevėžio keliai“ šiame projekte jau atliko poveikio aplinkai vertinimą, kelio statinių tyrimus, topografinius tyrinėjimus, geologinius tyrimus, parengė techninį darbo projektą, atliks projekto vykdymo priežiūrą ir rangos darbus.

„Tai – pirmasis šalies kelių sektoriuje projektas, kai tokia didele apimtimi sujungti projektavimo ir rangos darbai, tai yra kai techninėse sąlygose užsakovas išdėsto reikalingus techninius sprendinius, o rangovas vykdo tyrinėjimus, randa optimalų sprendimą ir, suderinęs su užsakovu, parengia techninį darbo projektą ir jį įgyvendina“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas.

Darbai magistralėje vykdomi vadovaujantis Tarptautinės inžinierių

aKTUALIJOS

Dėl saugaus eismo organizavimo darbų vykdymo metu rengiami pervažiavimai iš vienos magistralės juostos į kitą konsultantų federacijos patvirtintos FIDIC Geltonosios knygos reikalavimais, apimančiais sutarties vykdymą, kai projektavimo ir rangos darbus at­ lieka tas pats rangovas.

Toks bendradarbiavimo principas lemia sudėtingesnį projekto administravimą, reikalauja didžiulių intelektinių išteklių ir neabejotinai didina rangovo atsakomybę. Projektavimo ir rangos darbų sujungimas ne tik leidžia surasti optimalius sprendinius užsakovo keliamiems tikslams pasiekti, bet ir įgalina tai atlikti

per trumpiausią laiką, kas labai svarbu vykdant susisiekimo infrastruktūros projektus. „Techniniai darbo projektai jau parengti ir pateikti ekspertų verti­ nimui, – apie atliktus darbus pasa­ kojo „Panevėžio kelių“ projektų va­ dovas Zenonas Poznanskis. – Ma­ gistralėje vyksta parengiamieji darbai.

Vadovaujantis su užsakovu suderinta statybvietės aptvėrimo schema, statomi eismo organizavimo ženklai, rengiamasi eismo apribojimams darbų vykdymo vietoje. Rekonstruojami ruožai bus uždaryti, o automobilių eismas bus organizuojamas viena magistralės puse abiem kryptimis.“ Vykdydami projekto darbus, „Pa­­ ne­vė­žio keliai“ rekonstruos kelio dangą, įrengs pokonstrukcinio dre­ nažo, paviršinio vandens nuvedimo nuo kelio konstrukcijos sistemas, kur reikalinga, atliks dangos frezavimo, plyšių užtaisymo darbus, įrengs įtempius absorbuojantį membranos (SAM) sluoksnį, paklos apatinį ir viršutinį asfalto sluoksnius ir pan.

Kelio danga bus rekonstruojama visu pločiu, įskaitant sustojimo ir kraštines saugos juostas. Dviejuose iš septynių ruožų bus klojama vadinamoji kompaktinė asfalto danga.

Tai yra asfaltavimo darbai bus vykdomi naudojant metodą „karštas ant karšto“, kai viršutinis ir apatinis asfalto sluoksniai klojami vienu metu.

Projekte numatyta prailginti greitėjimo ir lėtėjimo juostas, atsižvelgiant į pakitusius Kelių techninio reglamento reikalavimus. Atlie­ kant horizontalųjį kelio ženklinimą, bus vadovaujamasi naujausiais šią sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Pavyzdžiui, kraštinės

kelio linijos bus rengiamos ne 20 cm, kaip įprasta, o 30 cm pločio.

Vykdant projektą, magistralės Vilnius–Panevėžys danga bus rekonstruojama 7 ruožuose: ruožo nuo 18,58 iki 25,50 km, ruožo nuo 31,00 iki 33,00 km, ruožo nuo 33,00 iki 36,00 km, ruožo nuo 72,08 iki 76,16 km kairėje kelio pusėje ir ruožo nuo 17,00 iki 21,01 km, ruožo nuo 31,00 iki 33,82 km, ruožo nuo 65,64 iki 68,78 km dešinėje kelio pusėje. Tuo pačiu metu bus rekonstruojami tame pačiame kelyje esantys tiltas per Musę (34,10 km kairėje kelio pusėje), tiltai per Šventąją (72,84 km kairėje ir dešinėje kelio pusėse) ir Dukstynos viadukai (74,68 km kairėje ir dešinėje kelio pusėse).

Rekonstruojamo kelio ruožai, tiltai ir viadukai yra Vilniaus, Širvintų ir Ukmergės rajonų teritorijoje. Esa­ ma kelio danga susidėvėjusi ir su­ trūkinėjusi, dalyje ruožų susidariu­ sios pavojingo gylio provėžos. At­ski­ ruose ruožuose yra nuovažų, kurios ne­atitinka tokio pobūdžio statiniams keliamų reikalavimų.

Magistralėje esančių tiltų ir viadukų būklė yra sudėtinga, tiltų per Šventosios ir Musės upes 34,1 km dangoje susidariusios provėžos, atitvarai ir turėklai surūdiję, šlaitiniai laiptai blogos būklės, aptrupėjęs sijų ir atramų apsauginis betono sluoksnis. Planuojama pakeisti paklotą.

Taip pat būtina rekonstruoti ir atramas, kadangi jų būklė yra labai bloga – rūdija laikančioji armatūra, skilinėja ir byra betonas, vietomis labai sumažėjęs kolonų skerspjūvis.

Dėl A2 kelio dangos remonto darbų, atnaujinamuose ruožuose eismas ir greitis bus ribojami, dauge

2013/1 LIETUVOS KELIAI

55

aKTUALIJOS

„Pa­ne­vė­žio keliai“ rekonstruos magistralės dangą, įrengs pokonstrukcinio drenažo, paviršinio vandens nuvedimo nuo kelio konstrukcijos sistemas, paklos apatinį ir viršutinį asfalto sluoksnius. liu atvejų eismas bus organizuotas tik vie­na magistralės puse.

Liepos 1 d. darbai prasidėjo kairėje magistralės pusėje, ruože nuo 31,00 iki 36,00 km. Kartu pradedama tilto per Musę 34,10 km kairėje kelio pusėje rekonstrukcija. Eismas šiame ruože bus ribojamas iki rugsėjo mėnesio, o tilto rekonstrukcija gali užtrukti iki lapkričio.

Eismas rekonstruojamuose ruo­­žuose bus organizuotas viena magistralės puse dviem kryptimis, greitis tuose ruožuose bus ribojamas iki 90 km/val., pereinamuosiuose ruožuose, pervažiavimuose iš vienos magistalės pusės į kitą - iki 70 km/val. Laikinųjų šviesoforų eismo organizavimui naudoti nenumatoma.

Dėl apribojimų važiavimo laikas gali pailgėti apie 15 minučių. „Stengsimės darbus organizuoti taip, kad daugiausiai eismo trukdžių keliantys darbai būtų atlikti per vieną sezoną, o į 2014 metus persikeltų tik baigiamieji darbai“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. Toks darbo principas Lietuvos kelių statybos istorijoje taikomas pirmą kartą.

Minėti darbai vykdomi vadovaujantis AB „Panevėžio keliai“ 2013 m. balandžio 25 d. su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos pasirašyta sutartimi. Projektas – „Transeuropinio tink­lo kelio E272 (Vilnius–Panevėžys– Šiauliai–Palanga) plėtra. Dangos rekonstravimas. V etapas“. Sutarties kaina su PVM – 73,88 mln. Lt. Darbų pabaiga – 2015 m. sausio 25 d.

Rasa Čepienė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene

56 2013/1

LIETUVOS KELIAI

Darbų vykdymo metu pereinamuosiuose magistralės ruožuose, pervažiavimuose iš vienos magistalės pusės į kitą greitis bus ribojamas iki 70 km/val.

Kelio A2 dangos rekonstrukcija – pirmasis šalies kelių sektoriuje projektas, kai tokia didele apimtimi sujungti projektavimo ir rangos darbai The Main Road A2 is under Reconstruction

By R. Čepienė The company Panevėžio keliai has started the works which will last for almost two years on the main road of national significance A2 Vilnius–Panevėžys.

Up to the year 2015, on the main road A2 it is planned to carry out reconstruction of seven road sections with the total length of almost 26 kilometres. Also, 5 bridges and viaducts will be reconstructed. In the framework of this project the following works have been already carried out by the company: environmental impact assessment, ­surveys of the road structures, topographical and geological investigations and detail design. The company will carry out project implementation supervision and contract works.

This is the first road project in Lithuania where to such a large extent the design and contract works are connected, i.e., where in the technical specifications the client ­describes necessary technical solutions, and the contractor carries out investigations, finds out the optimum solution and, having coordinated with the client, prepares a detail ­design and implements it.

aKTUALIJOS

Susisiekimo infrastruktūros plėtra Obeliuose okiškio rajone esantis Obelių mie­ stelis 2013–2015 metais virs vie­ na gyviausių vietovių Lietuvoje in­fra­struk­tūros plėtros prasme. Mies­telyje vie­nu metu pradėti vykdyti du susisiekimo projektai. Vienas jų finansuojamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos lėšomis, o antrasis – Rokiškio rajono savivaldybės gautomis specia­ liosios Ke­lių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Darbus vykdo viena didžiausių šalyje kelių ir geležinkelių

statybos ir pro­jektavimo įmonė AB „Panevėžio keliai“. „Panevėžio kelių“ vykdomas projektas apima valstybinės reikšmės krašto kelių Zarasai–Bradesiai–Obeliai ruožo nuo 39,80 iki 40,95 km ir Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožo nuo 8,70 iki 10,40 km rekonstravimą.

Kartu bus rekonstruojamas tiltas per Kriauną, esantis kelio Zarasai–Bradesiai–Obeliai 39,978 km. Šiuo metu rangovai rengia tilto pertvarkymo techninį darbo projektą. Po atnaujinimo tiltas bus pritaikytas sunkia­

Statybos darbai S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje Obeliuose

2013/1 LIETUVOS KELIAI

57

aKTUALIJOS svoriams ir didžiagabaričiams kroviniams vežti planuojamai naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai. „Obeliuose bus rekonstruojamos trys pagrindinės gatvės, kurios sutampa su valstybinės reikšmės keliais.

Tai – J. Zaukos, Vytauto bei S. Da­riaus ir S. Girėno gatvės. Miestelio centre esanti šių trijų gatvių sankirta bus rekonstruota į žiedinę sankryžą“, – pasakojo „Panevėžio kelių“ projektų vadovas Jievgenij Svilo.

LAKD finansuoja Obelių miestelio gatvių rekonstrukciją, žiedinės sankryžos įrengimą ir tilto per Kriaunos upę statybos darbus. Rokiškio rajono savivaldybės finansuojama projekto dalis apima šaligatvių įrengimą rekonstruojamuose gatvėse, elektros

linijų, elektrotechnikos ir ryšių linijų rekonstrukciją bei lietaus vandens kanalizacijos įrengimą gatvių zonoje.

Gatvėse, sutampančiose su keliu Nr. 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai, po rekonstrukcijos kelio dangos plotis sieks 7 metrus, o gatvėse, kurios sutampa su keliu Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys, bus paklota 8 metrų pločio kelio danga.

Vykdant darbus objektuose, Obeliuose numatyta pakloti per 24 tūkst. kvadratinių metrų asfalto dangos, įrengti beveik 11 tūkst. kvadratinių metrų šaligatvių, pakloti 7,7 tūkst. metrų drenažo tinklų. Rekonstruojant elektros linijas, bus pastatyti 86 šiuolaikiški apšvietimo stulpai, nutiesta per 5 tūkst. metrų jėgos kabelių, 3 tūkst. metrų elektros laidų.

LAKD finansuoja Obelių miestelio trijų pagrindinių gatvių, sutampančių su valstybinės reikšmės keliais, rekonstrukciją, žiedinės sankryžos įrengimą ir tilto per Kriaunos upę statybos darbus.

Kelio pagrindo viršutinio sluoksnio įrengimo darbai

58 2013/1

LIETUVOS KELIAI

AB „Panevėžio keliai“ sutartį dėl minėtų darbų su LAKD pasirašė 2012 m. gruodžio 21 d. Sutarties kaina su PVM – 15,537 mln. Lt. Projekto pavadinimas – „Valstybinės reikšmės krašto kelių Nr. 117 Zarasai–Brade­s iai–Obeliai ruožo nuo 39,80 iki 40,95 km ir Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožo nuo 8,70 iki 10,40 km rekonstravimas. Tilto per Kriauną rekonstravimo kelio Zarasai–Bradesiai–Obeliai 39,978 kilometre techninio projekto koregavimas, parengiant techninį darbo projektą, pritaikytą sunkiasvo­ riams ir didžiagabaričiams krovi­ niams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, ir darbų atlikimas“. Sutartyje numatyta darbų pabaiga – 2014 m. rugsėjo 30 d.

Su Rokiškio rajono savivaldybe sutartis pasirašyta 2012 m. gruodžio 21 d. Sutarties kaina su PVM – 5,513 mln. Lt. Projekto pavadinimas – „Obelių miesto S. Dariaus ir S. Girėno, J. Zaukos gatvėms, ku­ rios sutampa su krašto keliu Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys, Vytau-

Vykdant darbus objektuose, Obeliuose numatyta pakloti per 24 tūkst. kvadratinių metrų asfalto dangos, įrengti beveik 11 tūkst. kvadratinių metrų šaligatvių, pakloti 7,7 tūkst. metrų drenažo tinklų.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

59

aKTUALIJOS

Tankinamas kelio pagrindo apatinis sluoksnis, vyksta parengiamieji viršutinio kelio pagrindo sluoksnio klojimo darbai to gatvei, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai, ir šių gatvių sankryžai rekonstruoti statybos darbai“. Darbų pabaiga – 2015 m. rugsėjo 20 d.

Obelių miestelio zonoje AB „Panevėžio keliai“ šiais metais pra­ dėjo vykdyti ir trečiąjį projektą. Vadovaujantis sutartimis su LAKD, rengiamas valstybinės reikšmės krašto kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožo nuo 0,00 iki 8,75 km rekonstravimo techninis darbo projektas. Baigus projektavimo darbus, bus rekonstruojamas 8,75 km ruožas. Suplanuota rekonst­ruoti kelio ruožą Rokiškio rajone, tarp Lietuvos–Latvijos sienos ir Obelių miestelio.

Sutartį dėl minėto projekto darbų AB „Panevėžio keliai“ su LAKD pasirašė 2013 m. vasario 28 d. Sutarties kaina su PVM – 33,998 mln. Lt. Darbų pabaiga – 2014 m. rugpjūčio 28 d.

Rasa Čepienė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene

60 2013/1

LIETUVOS KELIAI

Susidėvėjusios kelio dangos frezavimo darbai Development of Transport and Communication Infrastructure in Obeliai

By R. Čepienė In 2013–2015, the Obeliai town, situated in Rokiškis district, will become one of the most alert locations in Lithuania from the point of view of infrastructure development. At the same time two transport and communication projects have been undertaken in the town. One of them is financed by the Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications, and the second – from the special funds of Road Maintenance and Development Program allocated to the Rokiškis District Municipality. The works are implemented by the company Panevėžio keliai AB. The underway project includes reconstruction of 39.80 to 40.95 km section of the national roads of national significance Zarasai–Bradesiai–Obeliai and 8.70 to 10.40 km section of the road Daugavpils–Rokiškis–Panevėžys. Also, the bridge over the river Kriauna in 39.978 km of the road Zarasai–Bradesiai–Obeliai will be reconstructed. After renewal the bridge will be adapted to the ­transportation of heavyweight and oversized cargoes to the planned construction of a new nuclear ­power station.

In Obeliai town, three main streets are planned to be reconstructed coinciding with the roads of national significance.

This year, within the boundaries of Obeliai town also the third project was started to be implemented by the company Panevėžio keliai AB. A detail design for the reconstruction of 0.00 to 8.75 km section of the national road of national significance Daugavpils–Rokiškis–Panevėžys is under preparation.

Having completed the design works the 8.75 km road section will be reconstructed.

KRONIKA

„Panevėžio kelių“ objektas apdovanotas Latvijoje AB „Panevėžio keliai“ buvo įvertinta už aukštą darbų kokybę, rekonstruojant magistralės A8 Ryga– Jelgava–Lietuvos siena (Meitene) dešinės kelio pusės ruožo kelio dangą.

elių ir geležinkelių statybos bendrovės „Panevėžio keliai“ objektas Latvijoje pripažintas vienu kokybiškiausiu šioje šalyje vykdytų susisiekimo infrastruktūros projektų 2012 metais.

Panevėžiečiams kelininkams buvo įteiktas prestižinės nominacijos „Metų objektas“ antrosios vietos laimėtojo diplomas. Tai – bene pirmasis tokio aukšto lygio valstybinis apdovanojimas, kurį Lietuvos kelių statybos

kompanijos yra pelniusios kaimyninėje Latvijoje.

AB „Panevėžio keliai“ buvo įvertinta už aukštą darbų kokybę, rekonstruojant magistralės A8 Ryga– Jelgava–Lietuvos siena (Meitene) dešinės kelio pusės 18,93–29,95 km ruožo kelio dangą. Taip pat pagal šį projektą suremontuotas tiltas per Misos upę. „Vertiname techninę paramą, kurią šiame projekte teikė užsakovai, tiek projekto valdymo prasme, tiek statybos eigoje kylančių klausimų

Ekspertų komisija, apžiūrėdama objektus, vertina asfalto dangos kokybę, dirbtinius statinius, kelkraščius ir šlaitus, eismo organizavimo įrenginius ir vandens nuvedimo sistemas

2013/1 LIETUVOS KELIAI

61

KRONIKA

AB „Panevėžio keliai” kelyje Ryga– Jelgava–Lietuvos siena (Meitene), dešinėje kelio pusėje rekonstravo dangą 10 km ruože

Palyginti su Lietuvos kelių statybos sektoriumi, dirbant Latvijoje yra tam tikri darbų organizavimo, atlikimo ir kokybės kontrolės principų skirtumai. operatyviu sprendimu“, – darbo įspūdžiais kaimyninėje Latvijoje pasidalijo apdovanojimą pelniusio projekto vadovas, AB „Panevėžio keliai“ Panevėžio filialo direktoriaus pava­ duo­tojas statybai Saulius Stravinskas.

Palyginti su Lietuvos kelių statybos sektoriumi, dirbant Latvijoje pastebėti tam tikri darbų organizavimo, atlikimo ir kokybės kontrolės principų skirtumai. Pavyzdžiui, vykdant ilgalaikius projektus, šiuo atveju – dvejų metų projektą, užsakovas žiemos laikotarpiu, kai darbų vykdyti negalima, perima objektą eksploa­ tuoti. Rangovas tuo laikotarpiu yra atsakingas už susidariusių išdaužų sutvarkymą, bet ne už kelio valymą pasnigus.

Lietuvoje už objektą tuo laikotarpiu, kai dėl natūralių oro sąlygų ar finansavimo stygiaus darbų vykdyti negalima, yra atsakingas rangovas. Latvijos užsakovai, šiuo atveju, tikrai yra racionalesni. Juk rangovui sudėtinga vykdyti jam nebūdingas funkcijas, įskaitant kelių dangos priežiūrą žiemą. Juolab kad sudėtinga šias išlaidas, ypač jeigu darbai sustoja

62 2013/1

LIETUVOS KELIAI

neapibrėžtam laikotarpiui, objekty­ viai įvertinti ir įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Projektai Lietuvoje, kurie yra įpusėti ir be aiškios tęstinumo galimybės, labiausiai būdingi savivaldybėms.

Latvijoje AB „Panevėžio ke­ liai“ susidūrė ir su kitokia techninės priežiūros vykdymo praktika – operatyviau vyksta darbų kokybės kontrolė ir darbų aktų rengimas. Projekte nenumatytų, bet būtinų įgyvendinant projektą papildomų darbų finansa­ vimo klausimai sprendžiami ope­ ratyviai, rangovas dėl to sunkumų nepatiria. AB „Panevėžio keliai” – ne vienintelė, kurios darbo kokybę pastebėjo šio konkurso organizato­riai.

Pirmoji vieta, vykdant kelio dangų klojimo ir stiprinimo darbus, atiteko Latvijos kompanijai „Ceļu pārvalde”, trečioji – SIA „Lemminkainen Latvija”.

Apdovanojimas už viso gyve­ nimo indėlį į kelių sektorių buvo įteiktas ilgamečiam Latvijos kelių ir tiltų statybos vadovui Janiui Leonidui Laciui. Kaip perspektyviausiam naujos kartos vadovui apdovanojimas įteiktas Lauriui Kancičiui iš SIA „Lemin­inkainen Latvija”.

Pirmoji ir trečioji vietos už žvyrkelių rekonstrukcijos, įrengiant asfalto dangą, projektus skirtos SIA „Strabag”. Antroji vieta šioje grupėje atiteko SIA „Binders”.

Latvijos valstybinės akcinės bendrovės „Latvijas valsts celi“ leidžiamo žurnalo „Automobilių keliai“ apdovanojimai yra projektas, įgyvendinamas žurnalo redakcijai bendradarbiaujant su „Latvijas valsts celi“, Latvijos valstybine automobilių kelių priežiūros bendrove, draugija „Latvijos kelių statytoja“, Latvijos kelininkų asociaci-

ja ir Transporto statinių inžinierių asociacija.

Buvo skiriami šių nominacijų metų apdovanojimai: „Metų objektas“, Metų naujovė“, „Metų perspektyviausias jaunasis darbų vadovas“, „Metų perspektyviausias jaunasis projektuotojas“, „Už viso gyvenimo indėlį į automobilių kelių sektorių“.

Apdovanojimai, kaip skelbia jų organizatoriai, įsteigti siekiant populiarinti Latvijos automobilių kelių sektorių, didinti šiame sektoriuje veikiančių įmonių prestižą ir viešai pripažinti tuos, kurie pasiekė vertingų rezultatų. Pretendentu į apdovanojimus gali būti išrinktas bet kuris rangovas ar jo darbuotojas, sėkmingai įvykdęs užsakymą Latvijos valstybiniame kelių sektoriuje.

Pretendentus vertina žurnalo redakcijos pakviesti nepriklausomi ekspertai. Objekto kokybės rodikliai apskaičiuojami vertinant atliktų darbų aktų duomenis. Kokybė apskaičiuojama naudojant įvairius objekto kokybės patikros parametrus pagal specialią formulę. Ekspertų komisija taip pat apžiūri objektus vietoje. Apžiūrėdama objektus, komisija vertina asfalto dangos kokybę (lygumą, vienalytiškumą, siūles), dirbtinius statinius, kel­ kraščius ir šlaitus, eismo organizavimo įrenginius ir vandens nuvedi­ mo sistemas. Metų apdovanojimų projekto vadovas – Latvijos kelių administracijos leidžiamo žurnalo „Automobilių keliai“ vyriausiasis redaktorius Voldemars Škelė.

Rasa Čepienė AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene

The Project of the Company Panevėžio keliai was Awarded in Latvia

By R. Čepienė The company Panevėžio keliai AB was awarded for the high-quality works in implementing pavement reconstruction of 18.93–29.95 km section on the right side of the motorway A8 Ryga–Jelgava–Lithuanian border (Meitene).

The project of the company Panevėžio keliai was recognized in Latvia as one of the highest quality projects of transport and communication infrastructure in 2012.

The road specialists from Panevėžys were presented with the second place diploma at the prestigious nomination “Project of the Year“. This is probably the first high level national award deserved by the Lithuania’s construction companies in a neighbouring Latvia.

AKTUALIJOS

2013 metų kelių apžiūros rezultatai aip ir kiekvienais metais, 2013 metų gegužės– birželio mėnesiais buvo patikrinta valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros kokybė ir dangų techninė būklė. Apžiūrėta daugiau kaip 10 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių: visi magistrali­n iai, krašto keliai ir pasirinktinai apie 30 proc. rajoninių kelių. Specialiosios kelių apžiūros metu valstybinės reikšmės kelių techninės priežiūros kokybė buvo vertinama nustatant

bedefekčių kilometrų procentą, o dangų techninė būklė vertinta balais. Valstybės įmonės 2013 m. sutartimi su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo įpareigotos užtikrinti ne mažesnę kaip 65 proc. bedefektę priežiūrą. Šis rodiklis, ma­ žėjant kelių priežiūros finansavimui, nuo 2009 metų sumažintas 8 proc.

Apžiūros metu nustatyti visų kelio elementų įverčiai. Palyginus su 2012 m. pavasarinės apžiūros rezultatais, žemės sankasa ir važiuojamoji dalis įvertintos daug prasčiau: sanka-

sa įvertinta 2 proc., o važiuojamoji dalis – net 3,5 proc. prasčiau. Beveik kas antras važiuojamosios dalies ir sankasos kilometras yra su defektais. Tokį kelių būklės blogėjimą galima paaiškinti tuo, kad beveik neskiriama lėšų sankasai atnaujinti, žvyro dangoms taisyti ir paviršiaus apdarui įrengti.

Tik techninių eismo reguliavimo priemonių ir kelių pastatų įvertinimas yra geresnis. Tai tie kelių priežiūros darbai, kuriems atlikti nereikia skirti daug lėšų. Eismo reguliavimo priemonės įvertintos geriau ir dėl naujų eismo sau-

Neatliekant keliopaviršiaus apdaro įrengimo, juodosios dangos taisymas kelių priežiūros lėšomis tampa sudėtingas

2013/1 LIETUVOS KELIAI

63

AKTUALIJOS

Visos įmonės įvykdė bedefektės priežiūros užduotį. Bendras įvertinimas bedefekčių kilometrų procentais vidutiniškai visose įmonėse yra tik 66,79 proc.

64 2013/1

LIETUVOS KELIAI

gumo priemonių įgyvendinimo. Visos įmonės įvykdė bedefektės priežiūros užduotį. Bendras įvertinimas bedefekčių kilometrų procentais vidutiniškai visose įmonėse yra tik 66,79 proc.

Apžiūros metu buvo įvertinta ir kelio dangų techninė būklė. Vidutiniškai Lietuvoje ji įvertinta 6,3 balo („patenkinamai“). Per metus šis įvertinimas sumažėjo 0,24 balo. Kelių būklė blogėja greičiau, nei jie taisomi.

Juos prižiūrėti darosi vis sudėtingiau.

Dažnai daugiausia defektų turintys kelių ruožai taisomi iš priežiūrai skirtų

lėšų, tad kitų kelių priežiūrai lėšų lieka dar mažiau. Situacija yra tokia, kad bandoma užlopyti blogiausias vietas. Tačiau, kad ir kaip lopytum, kelių būklė pagerėja tik laikinai.

Esant tokiai tendencijai, prognozuojama, kad kitais metais kai kurių įmonių prižiūrimų kelių techninė būklė gali būti įvertinta mažiau nei 6 balais. Tuo atveju įvertinimas bus tik „silpnai“. Finansavimui nesikeičiant dar penke­ rius metus, įvertinimas tebūtų mažesnis nei 5 balai. Toks įvertinimas prilygtų įvertinimui „nepatenkinamai“.

AKTUALIJOS

Kelio dangos techninės būklės įverčių diagrama 7,8 7,6 7,4 7,2 7 6,8 6,6 6,4 6,2

7,5 7,3

7,16 6,88 6,54 6,3

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Priežiūros tarnyba taiso kelių asfalto dangų išdaužas.

Iš apžiūros rezultatų matyti, kad važiuojamosios dalies techninės priežiūros kokybė ir dangų techninė būklė yra glaudžiai susijusios. Blogėjant kelių techninei būklei, 2008 m. palyginti su 2013 m., bendras bedefekčių kilometrų procentas nuo 75 sumažėjo iki beveik 67.

Didžiausią rūpestį kelia dangų būklė. Pastarųjų kelerių metų apžiūrų metu pastebima, kad rajoninių kelių asfalto dangų būklė vis labiau gerėja, o krašto keliai – vis labiau nusidėvi.

Kiekvienais metais vis daugiau rajoninių kelių buvo asfaltuojama. Tuo tarpu krašto kelių dangos kapitališkai be­ veik neremontuojamos. Dėl to sunkusis transportas savo maršrutu vis dažniau pasirenka rajoninius kelius, kurių dangos nėra pritaikytos intensyviam tokių transporto priemonių eismui. Kyla pavojus, kad ką tik įrengtos rajoninių kelių asfaltbetonio dangos gali „lūžti“.

Per daugelį metų važiuojamoji danga tampa nelygi, banguota, provėžota. Tokius kelius ar jų ruožus būtina pažymėti ženklais Nr. 120 „Ne­ lygus kelias“ ir Nr. 329 „Ribotas grei­ tis“, ir taip įspėti eismo dalyvius apie pasikeitusias važiavimo sąlygas. Teigiamas poslinkis šiek tiek stabdant asfaltbetonio dangų irimą yra ryškus siūlių užtaisymo apimčių didėjimas. Šie darbai daugelyje įmonių atliekami nuo­ sekliai ir kokybiškai. Iki apžiūros visos įmonės užtaisė defektus asfalto dangose ir daugumą plyšių.

Sudėtinga situacija ir žvyrkeliuose.

Kai kurie jų ruožai „lūžta“, greideriuojamas sluoksnis yra visiškai nusidėvėjęs.

Jo storis vietomis tesiekia kelis centimetrus. Būtina labai racionaliai ir efektyviai paskirstyti ir panaudoti lėšas, skirtas nusidėvėjusiems žvyrkeliams atnaujinti. Ne ištiso žvyrkelio ruožo, o tik „lūžtančių“ vietų užpylimas žvyru yra tik laikina kelių išvažiuojamumo užtikrinimo priemonė. Šiais metais nebeliko žolės aukščio reikalavimo, bet reikalaujama, kad nebūtų užstojami atšvaitai ant atitvarų ir signalinių stulpelių. Tačiau kai ku­ riuo­se keliuose žolė vietomis jau siekė signalinių stulpelių viršų, užstojo apsauginius atitvarus ir jų atšvaitus.

Tai yra susiję su saugiu eismu, todėl viršyti nustatytą žolės aukštį yra ne­ leis­tina. Buvo atkreiptas dėmesys į augalą, vadinamą Sosnovskio barščiu.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

65

AKTUALIJOS

Šių metų ilgo ir klastingo pavasario „išdaigos“ Pastebėjus šiuos parazitinius augalus pakelėse, būtina nedelsiant juos naikinti, nelaukiant nustatytų šienavimo terminų ar žolės aukščio reikalavimų.

Mažiau šienaujant, vietomis atauga krūmai, kai kur medžių šakos virš važiuojamosios dalies sudaro savotišką tunelį, šakos užstoja kelio ženklus, nešalinami nudžiūvę medžiai. Teigiamas pastebėjimas: vakarinėje Lietuvos dalyje (joje buvo sudėtingiausia būklė) sumažėjo kelio juostoje įrengtų „elektrinių piemenų“ ir tvorų nuo naminių gyvulių. Kituose šalies regio­

nuose tokių pastabų buvo nedaug.

Viena didžiausių pastarųjų metų problemų – medienos sandėliavimas kelio juostoje. Dažnai nupjauti medžiai sukraunami tiesiog grioviuose ar net ant kelio briaunos. Vėliau, juos išvežant, miškovežiai stovi važiuojamojoje kelio dalyje, kartais net visai nutraukdami eismą. Medienos krovimo metu teršiama kelio danga. Pastebėjus, kad mediena sandėliuojama kelio juostoje, būtina nedelsiant imtis priemonių, kad kelias nebūtų teršiamas ar gadinamas.

Nors apžiūros metu konstatuo­

ta, kad techninės eismo reguliavimo priemonės įvertintos geriau, tačiau kelio ženklų kokybė labai blogėja.

Nors daugelio ženklų atspindys tenkina reikalavimus, jų vizualinis vaizdas nėra geriausias – ženklų plėvelė sutrūkinėjusi, ypač blunka geltonos ir raudonos spalvos plėvelė. Nors ir trūksta lėšų, ženklus, kurie tiesio­giai susiję su saugiu eismu ir netenkina nustatytų reikalavimų, būtina atnaujinti, o pavogtus ar sugadintus – nedelsiant atstatyti.

Per mažas dėmesys skiriamas atšvaitų ant atitvarų priežiūrai – jie būna nulankstyti, išblukę, užteršti, o dažnai jų iš viso nėra. Daugelio įmonių ke­ liuo­se signaliniai stulpeliai po žiemos nuo sniego, valymo mechanizmų po­ veikio, kai kur ir po šienavimo yra kreivi, neištiesinti. Vis dar keliuose matyti nepakeisti lankytinų vietų mėlynu fonu ženklai. Apie tai būtina informuoti ženklų savininkus arba ženklus nuimti.

Galima pagirti įmones dėl reklamų šalinimo – jų beveik neliko. Kaip ir praėjusiais metais, lieka autobusų tvarkaraščių įrengimo problema. Apžiūros metu jų rasta skirtingų tipų: metalinių (tarp jų ir surūdijusių,

1 lentelė. 2013 m. apžiūros rezultatai pagal kiekvieno kelių elemento defektingumą Elementų defektingumas, %

Bendras bedefekčių kilometrų procentas

Dangų techninės būklės įvertis, balai

11,67

67,66

6,48

23,43

11,29

66,88

6,29

42,25

26,51

20,03

66,76

6,17

41,41

48,21

19,02

12,28

67,05

6,21

Panevėžio RK

40,73

47,95

20,22

12,63

66,93

6,50

Šiaulių RK

40,67

50,11

19,02

10,37

66,89

6,20

Tauragės RK

48,79

47,29

15,86

9,93

66,96

6,22

Telšių RK

44,51

48,86

17,94

12,60

66,35

6,24

Utenos RK

41,47

50,35

20,56

11,20

66,10

6,13

Vilniaus RK

37,52

48,32

22,38

14,57

66,62

6,28

„Automagistralė“

26,95

43,69

27,33

27,52

66,99

7,36

Vidurkis Lietuvoje:

40,60

47,73

20,92

12,99

66,79

6,30

Žemės sankasa

Važiuo­ja­mosios dalies ir kelkraščių dangos

Techninės eismo reguliavimo priemonės

Kelių pastatai, pėsčiųjų ir dviračių takai

Alytaus RK

40,57

47,22

19,13

Kauno RK

41,00

46,30

Klaipėdos RK

37,38

Marijampolės RK

Valstybės įmonė

66 2013/1

LIETUVOS KELIAI

AKTUALIJOS

Apžiūros metu pastebėta, kad gerėja kelių pastatų, tiltų ir viadukų priežiūra. Labai gerai prižiūrimi autopaviljonai, autobusų sustojimų aikštelės, poilsio aikštelės. sulankstytų), popierinių, laminuotų, priklijuotų ant autobusų sustojimų ženklų ir pan. Šį trūkumą taip pat būtina nedelsiant taisyti, kreipiantis į savivaldybes ar keleivius vežiojančias įmones.

Apžiūros metu pastebėta, kad padėtis gerėja ir kelių pastatų, tiltų ir viadukų priežiūros srityje. Dide­ lis kokybinis šuolis įvyko prižiūrint autopaviljonus, autobusų sustojimų aikšteles, poilsio aikšteles. Nors visose įmonėse šie kelio elementai prižiūrimi ir įvertinti geriausiai, tačiau apžiūrų metu nuolat randama autobusų sustojimo vietų be išplatėjimų autobusams, kai kur sustojimų ženklai ir suoliukai tebėra už vandens nuleidimo griovių. Pastebėtas teigiamas įmonių požiūris į autobusų sustojimo vietų šienavimą. Nors apžiūros metu ne visi keliai buvo šienaujami, tačiau daugelis autobusų sustojimo vietų buvo tinkamai nušienautos. Sumažėjo šiukšlių poilsio aikštelėse ir autobusų stotelėse.

Kaip ir kiekvienais metais, po pavasarinės apžiūros patikslintas krašto kelių su blogiausiomis asfalto dangomis ruožų sąrašas. Jis parengtas re­mian­ tis subjektyviu vizuali­niu įvertinimu.

Nustatyta, kad dviejuose trečdaliuose krašto kelių yra bent po vieną ruožą, kurį reikia skubiai taisyti. Tokių ruožų ilgis yra daugiau kaip 1 000 km, t. y. apie 25 proc. visų krašto kelių.

Visų kelius prižiūrinčių valstybės įmonių ir kelių tarnybų darbas vertintas teigiamai. Apžiūros metu rasti trūkumai surašyti kelių priežiūros darbų kokybės patikrinimo aktuose, kurie išsiųsti visoms įmonėms.

Juozas Gedvilas Laikinai einantis LAKD direktoriaus ­pavaduotojo pareigas

Kelių priežiūros lėšas ­ nuolat mažina ir vandalai

Mažėjant KPPP finansavimui, prastėja asfalto dangų techninė būklė Inspection of Roads and State Enterprises in 2013

By J. Gedvilas Based on 2013 contract with the Lithuanian Road Administration under the Ministry of ­Transport and Communications of the Republic of Lithuania the State enterprises took the ­obligation to ensure at least 65 percent of non-defective road maintenance.

During the inspection the values of all road elements were determined. Compared to the results of 2012 spring inspection, the values of roadbed and carriageway were much worse: the value of roadbed was 2%, and the value of carriageway was even 3.5% worse. Almost every other kilometre of roadbed and carriageway contained defects.

All the enterprises have fulfilled the task of non-defective road maintenance. However, the total percentage evaluation of non-defective kilometres in all enterprises is only 66.79%.

During the inspection the technical condition of road pavements was also assessed. In ­Lithuania, it was scored 6.3 points on average (“satisfactory“). In a year the score has reduced by 0.24 point. The condition of roads is getting poor more rapidly than they are repaired.

Road pavement condition is a matter of the greatest concern. Inspections of the last several years showed that the asphalt pavement condition of regional roads is getting better and better, ­whereas, the national roads become more and more deteriorated. Each year more and more regional roads were paved, while the pavements of national roads do not undergo capital repairs.

The inspection showed that the maintenance of road structures, bridges and viaducts are ­getting better. A large qualitative leap have occurred in the maintenance of the bus stops and parking areas.

The work of all road maintenance enterprises and road service offices has got a positive ­evaluation.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

67

TECHNOLOGIJOS

„Smart Road“ – konceptualios apšvietimo idėjos Olandų dizaino studija „Roosegarde“ drauge su kompanija „Heijimans Infrastructure“ 2012 m. vykusioje ceremonijoje „Dutch Disign Awards“ pristatė išmanaus kelio projektą ir užbaigė ilgai trukusias diskusijas dėl „Smart Road“ tikrosios sampratos. Pristatyto projekto atgarsiai, тuskambėję visame pasaulyje, neaplenkė ir Lietuvos. Kuo gi išmanus tas kelias?

Olandų konceptas – dinaminiai dažai

68 2013/1

LIETUVOS KELIAI

irmoji įvardijama inovacija yra dinaminiai dažai. Naujo tipo dažai reaguos į kelio dangos temperatūros pokyčius ir ant kelio dangos įsižiebiančios mėlynos snaigės vairuotojams suteiks informaciją apie plikledžio pavojų kelyje.

Antroji naujovė – fotoliuminescenciniai dažai, kuriais bus ženklinamos važiuojamosios dalies juostos. Dienos metu saulės energi-

TECHNOLOGIJOS ja „įkrauti“ dažai galės šviesti iki 10 valandų kiekvieną naktį.

Tikimasi, kad šios inovacijos pagerins eismo kokybės lygį, tiesio­giai teiks informaciją eismo dalyviams ir, kas svarbiausia, padės užtikrinti eismo saugumą naujai projektuojamuose keliuose.

Olandų konceptas – fotoliuminescenciniai dažai

Novatoriški kelio apšvietimo projektai Kelių, gatvių apšvietimas yra efektyvi priemonė, siekiant gerinti eismo sąlygas ir saugumą tamsiu paros metu. Tačiau ši priemonė turi trūkumą – dideles eksploatavimo išlaidas.

Tai suprasdami, gamintojai ir dizaineriai nuolat ieško efektyvių atsinaujinančių elektros šaltinių pritaikymo būdų kelių, gatvių, sankryžų ar perėjų apšvietimui.

Pavyzdžiui, minėti olandai savo išmaniajame kelyje žada įrengti interaktyvią šviesą, kuri, naudojant jutiminius daviklius, įsijungtų tik toje vietoje, kur pravažiuotų automobi­lis. Šalikelėms apšviesti žadama pa­nau­ doti pravažiuojančių automobilių sukeliamus oro gūsius, kurie suktų it vaikiški žaislai atrodančius vėjo malūnėlius su integruotais diodais.

Tokio tipo oro gūsių energiją žada panaudoti ir „turbininių šviesų“ idėjos autoriai, kurių apšvietimo veikimo principas ganėtinai paprastas – oras iš pravažiuojančių automobilių suktų ant kelio šviestuvų atramų esančias lengvos konstrukcijos turbinas, kurios įkrautų elementus. Projektas atrodo labai paprastas, tačiau šiuo metu jis gali būti efektyvus tik keliuose, kuriuose yra labai didelis eismo intensyvumas.

„Art.Lebedev“ studijos konceptas

Žingsnio energija Šiuolaikinė visuomenė ieško naujų būdų energijai išgauti, tačiau dažnai nepagalvoja, kad ją gali suteikti pati. Trys dizaino studentai sukūrė miesto sankryžą, kuri pravažiuojančių automobilių ir paeinančių pėsčiųjų sukeltą vibraciją panaudoja elektros energijos gamybai. Sukurtos sankryžos veikimo principas yra paremtas brolių P. ir Ž. Kiuri 1880 m. nustatytu pjezoelektrinio efekto reiškiniu, kurio metu slėgio veikiamų kristalų

paviršiuje atsiranda elektrinių krūvių. Sankryžoje pjezoelektrinės plokštės būtų įrengtos po kietu gumos sluoksniu, padengtu šviesą atspindinčia juosta, kurią įrengtų visų sankryžų pėsčiųjų perėjose.

Manoma, kad plokštės surinktų visą vibracijų pagamintą elektros energiją ir perduotų ją į ličio ba­ te­rijas, kuriomis būtų apšviesta visa sankryža. Apšvietimui numatoma panaudoti dvi gatvės lempas, pagamintas iš organinio stiklo, su žemos energijos LED technologija.

Didžioji dalis informacijos, kuri pateikiama vairuotojui, yra vaizdinės formos. Dėl to vizualinės sąlygos kelyje yra labai reikšmingos užtikrinant saugią kelionę. Tamsoje žmogaus akis fiksuoja mažiau detalizuotą ir kontrastingą vaizdą nei dieną. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl eismo įvykių rizika naktį yra didesnė. Pagal atliktas studijas, nakties metu transporto priemonių eismo įvykio rizika išauga 1,5–2 karto, o įrengtas apšvietimas gali sumažinti mirtinų eismo įvykių skaičių net iki 65 proc.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

69

TECHNOLOGIJOS

Turbininis apšvietimas

Nors sankryžoje būtų panaudotos šimtą metų egzistuojančios technologijos, tačiau pats projektas atrodo kaip futuristinė neįgyvendinama idėja.

Išskirtinės pėsčiųjų perėjos Eismo saugumo požiūriu pėsčiųjų perėjos yra laikomos pavojingomis kelio vietomis, kur egzistuoja potenciali eismo įvykio tikimybė. Įrengta nauja paprasta pėsčiųjų perėja, remiantis tyrimais, 28 proc. padidina mirtinų eismo įvykių tikimybę. Dėl to dizaine­riai, siekdami sumažinti eismo riziką, bando pritaikyti išskirtinius pėsčiųjų perėjų atpažinimo sprendinius, kad vairuotojai laiku pastebėtų perėją ir pėsčiąjį joje.

Pavyzdžiui, Ervin Tryson siūlo iškiliuose trapecijos formos kalneliuose įrengti aktyvų horizontalųjį („zebro“) ženklinimą. Šio projekto atveju, kai pėsčiasis pradės eiti trapeciniu kalneliu, ant jo užsidegs pastebimos spalvos šviesa, kuri informuos vairuotojus apie pėsčiąjį.

70 2013/1

LIETUVOS KELIAI

Tačiau ši idėja turi trūkumą – per perėją einantys pėstieji ne­ap­ šviečiami, todėl vairuotojai negali tinkamai įvertinti jų veiksmų ir padėties.

Studija „Art.Lebedev“ iš Rusijos siūlo pėsčiųjų perėjas apšviesti lempomis, kurios virš perėjos atkartotų perėjos juostas. Tokio pobūdžio apšvietimas išryškintų pėsčiųjų perėją, padarytų ją labiau pastebimą ir, kas svarbiausia, apšviestų pėsčiuosius.

Fotoliuminescenciniai akmenukai

Švytintys akmenukai Švytinčių akmenukų projektas, priešingai nei kitos aprašytos apšvietimo idėjos, atrodo techniškai nesudėtingas ir įgyvendinamas.

Kuo išsiskiria šis projektas? Kū­ r­ė­jai numato galimybę į viršutinio asfalto sluoksnio mišinį įmaišyti fotoliuminescencinių akmenukų, kurie, veikiami dienos šviesos, tampa chemiškai aktyvūs ir, pašalinus šviesos šaltinį, pradeda švytėti.

Toks viršutinio asfalto sluoks-

TECHNOLOGIJOS

Žmogaus vizualinė sistema susideda iš daugiau nei vieno komponento – akių. Informacija iš akių perduodama mūsų smegenims, kur vizualiniai stimulai yra analizuojami ir suvokiami.

Akis nemato šių žodžių tekste, ji mato tik vaizdinį modelį, sudarytą iš juodų ir baltų taškų, kuriuos mūsų smegenys interpretuoja kaip raides ir žodžius, kurie turi reikšmę. Taip mes suvokiame šį vaizdinį modelį kaip tekstą. Kuo aiškesnis yra vaizdinis modelis, tuo greičiau suvokiamas vaizdas. Šis matymo ir suvokimo principas išryškėja tamsiu paros metu, kai, matydami neryškius, neapšviestus objektus, negalime jų greitai ir aiškiai suvokti. nis naktį apšvies ir išryškins kelio važiuojamąją dalį.

Lygiai taip pat, kaip olandų fotoliuminescenciniai dažai, akmenukai po 20 minučių sąlyčio su dienos šviesa gali savyje išlaikyti šviesą iki 10 valandų. Švytintys akmenukai yra neradioaktyvūs, netoksiški ir pagaminti iš perdirbto stiklo bei plastiko.

Gamintojų numatoma efektyvaus veikimo trukmė – vidutiniškai 20 metų.

Apžvelgus visas aptartas konceptualias apšvietimo idėjas, galima teigti, kad ateities išmanusis

Virpesių energija apšviečiama sankryža

Elektros gamybos sluoksniai 1 sluoksnis: šviesą atspindinti juosta 2 sluoksnis: kieta guma 3 sluoksnis: pjezoelektrinės plokštės

Pjezoelektrinė technologija

kelias bus apšviestas naudojant ekonomiškas ir ekologiškas atsinaujinančios elektros energijos technologijas. Manoma, kad, įgyvendinus novatoriškas idėjas, bus labai sumažintos apšvietimo eksploatavimo išlaidos, dėl ko atsiras galimybių apšviesti daugiau kelių.

Lieka tik tikėtis, kad šios idėjos taps rimtais, įgyvendinamais projektais.

Evaldas Morkūnas VšĮ KTTI Saugaus eismo skyriaus inžinierius

Conceptual Lighting Ideas on Smart Road

By E. Morkūnas In the ceremony of Dutch Design Awards 2012 the Dutch design studio Roosegarde together with the company Heijimans Infrastructure presented the project of smart road and terminated the long-lasting discussions on a real conception of smart road. What makes the road so smart? The first innovation is dynamic paint. The paint of a new type will response to pavement temperature fluctuations and the appearing blue snowflakes on the pavement surface will give information for the drivers about the risk of glazed ice. Another innovation is a photo luminescent paint which will be used to mark carriageway lines.

Charged in the daylight, the paint will be able to illuminate road up to 10 hours every night. Those innovations are expected to improve traffic quality, to directly communicate information to the road users and, what is most important, to ensure traffic safety on the newly planned roads.

Lighting of roads and streets is an effective measure seeking to improve traffic conditions and traffic safety in a dark period of the day. However, this measure has a certain disadvantage – large operation costs. Knowing this the manufacturers and designers are in continuous search of effective ways of using the renewable energy sources to illuminate roads, streets, intersections and crossings. For example, the mentioned Dutch specialists have promised to install on their smart road an interactive light, which with the help of sensors would switch on only in the place crossed by a vehicle. To illuminate roadsides the wind gusts generated by the passing vehicles will be used which would rotate the small wind mills with integrated diodes looking like child‘s toys. This type of wind gust energy is promised to be used also by the authors of “turbo lights“.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

71

KRONIKA

Asociacijos „Lietuvos keliai” ataskaitinis susirinkimas

Asociacija „Lietuvos keliai“ 2013 m. balandžio 11 d.

Druskininkuose sušaukė ataskaitinį narių susirinkimą.

Susirinkime dalyvavo LR susisiekimo viceministras V. Kondratovičius, LAKD direktorius S. Skrinskas, direktoriaus pavaduotojai D. Miškinis, E. Skrodenis, Investicijų skyriaus vedėjas R. Lipkevičius, ekonomikos ekspertė R. Vainienė.

72 2013/1

LIETUVOS KELIAI

Asociacijos „Lietuvos keliai“ Ta­ rybos pirmininkas S. Kablys savo atas­ kaitoje aptarė 2012 m. darbus ir prob­ lemas: – Prabėgę metai neišsiskyrė iš ankstesnių trejų metų. Deja, darbų apimtys kelių sektoriuje tendencingai mažėjo. Kaip ir prognozavome prieš trejus metus, toks prastas finansavi­ mas parodė savo pasekmes. Jau ne mes, o eiliniai žmonės kalba apie blogą kelių būklę. Net atskiros įmonės prakalbo apie verslo perkėlimą į ki­ tas valstybes dėl prastos kelių būklės (Alytaus UAB „Litalka elektroniks“). Žinome, kad kelių šakos tvarkymas yra gana inertiškas procesas ir tikrai reikės kelerių metų, kad sutvarkytume liberalų valdymo pasekmes kelių sek­ toriuje.

Ministras E. Masiulis per visus ket­ verius metus taip ir nebuvo nė viena­ me Seimo komiteto posėdyje, kur svarstė KPPP darbų apimtis. Tačiau kiek pastangų buvo įdėta Seime „prastumi­ ant“ įstatymą, leidžiantį vežti 48 t ben­ drosios masės krovinius. Aišku, tai svar­ biau, kadangi reikia taupyti miškininkų transporto degalus.

Gerai, kad nebuvo įgyvendinta Regionų kelių priežiūros įmonių re­ forma, deja, sunaikintas VĮ Trans­ porto ir kelių tyrimo institutas, kuris yra mūsų Asociacijos narys, taip pat išbalansuotas LAKD darbas, neaiškūs naujai įsteigtos viešosios įstaigos Kelių ir transporto tyrimo institutas tikslai ir uždaviniai. Šiam institutui finansuoti, skriaudžiant mus visus, jau 2013 m. iš KPPP lėšų skirta 7,5 mln. Lt. Praėjusiais metais Asociacija kreipėsi į advokatų kontorą „Sorainen“, kad teisininkai parengtų medžiagą dėl regiono kelių įmonių vertimo vykdyti rangovi­nius darbus. Gavusi atsakymus iš buvusios ministerijos vadovybės, kuri nema­ to jokių problemų dėl regionų kelių priežiūros įmonių, vykdančių ran­ go­vinius darbus, Asociacijos taryba svarstė galimybę kreiptis į Konkuren­ cijos tarnybą, tačiau buvo nuspręsta palaukti naujų Seimo rinkimų rezultatų. Būtina siekti, kad ir įstatymai draustų valstybės įmonėms dalyvau­ ti rangovinių darbų atlikimo konkur­ suose.

Praėjusiais metais asociaci­ ja „Lietuvos keliai“ kreipėsi į LR

KRONIKA

Asociacijos „Lietuvos keliai“ susirinkime dalyvavęs susisiekimo viceministras V. Kondratovičius pažymėjo, kad jau pasirašyta pirmoji kelių statybos sektoriaus istorijoje viešosios ir privačios partnerystės sutartis nutiesti Palangos aplinkkelį.

Prezidentę su prašymu paraginti ir įpareigoti atsakingus valstybės asmenis imtis skubių veiksmų įvertinant ES lėšų įsisavinimą. Per pastaruosius ketve­ rius metus Susisiekimo ministerija iš pirmaujančios ES lėšų įsisavinimo sri­ tyje tapo priešpaskutine. Šiuo metu ste­ bime, kaip baigsis organizuoti „Rail Baltica“ konkursai.

Po Seimo rinkimų pasikeitė Su­ sisiekimo ministerijos vadovybė.

Tikimės gerų pokyčių, kadangi nauja valdžia jau prakalbo apie tai, kad ke­ liai nugyvenami, gyvenama pra­eities sąskaita, kad būtina skubiai spręsti kelių finansavimo problemas.

Per ataskaitinį laikotarpį Taryba stengėsi, kiek įmanoma, reaguoti į tuos sprendimus ir pasiūlymus, kurie galėjo padaryti nemenką žalą konkurenci­ jai ir atliekamų darbų kokybei. Tačiau konkursų liberalizavimas padarė nemažai žalos. Dirbant su teisininkais, pateikti LAKD ir kitoms valstybės ins­ titucijoms parengti Viešųjų pirkimų įstatymo pasiūlymai, padėta apsi­ ginti Valstybės kontrolei įrodinėjant rezervo būtinumą ir reikalingumą, parengtos teisinės ekonominės studi­ jos, pagrindžiančios kelių finansavimo būtinumą, kartu su teisininkais atlik­ ta studija „Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo analizė ir rekomendacijos“.

Per ataskaitinį laikotarpį įvyko aštuoni Tarybos posėdžiai, sušaukti du visuotiniai narių susirinkimai, išleista knyga apie Joną Biržiškį, įvykdytas visuotinio susirinkimo pavedimas, įregistruojant naujos redakcijos Aso­ ciacijos įstatus, bendradar­b iauta su spaudos leidiniais propaguojant ir aiškinant kelių tiesimo ir remon­ to darbų svarbą, žurnalistams suor­

ganizuota išvyka, skirta supažindinti juos su Vilniaus miesto vakarinio ap­ linkkelio tiesimo darbais, taip pat jie supažindinti su jau baigtais Vilniaus transporto projektais. Siekiant pagerin­ ti darbą su techniniais direktoriais, rūpinantis jų veiklos sritimi, siūloma Asociacijoje įsteigti pareigybę, į kurią siūlomas D. Kerševičius kuruotų tech­ niniams direktoriams aktualius klausi­ mus. Taip pat šiais metais į Asociaciją kreipėsi keletas regiono kelių įmonių vadovų, klausiančių, ar galėtų tap­ ti Asociacijos nariais. Norėtųsi, kad šiuos klausimus apsvarstytumėte ir pareikštumėte savo nuomonę. Šiuo metu prasidėjo svarstymų ir pasiūlymų metas dėl 2014 m. biudžeto. Be abejo, mums reikia būti aktyviems šiais klausimais. Atėjo daug naujų Seimo narių, aktyviai svarstomas 2014–2020 m. ES šalių biudžeto pro­ jektas. Esame ES pakraštyje ir manau, kad tai turėtų būti argumentas, skirstant šį biudžetą. Mūsų valstybės rytinės sie­ nos yra ir ES rytinė siena, į tai taip pat būtina atkreipti dėmesį. Tačiau šiuo metu svarbiausia, kaip pavyks panau­ doti 2007–2013 m. lėšų likučius, kad

netektų dalį lėšų grąžinti į bendrą ES biudžetą. Tai – svarbiausias šiuo metu klausimas.

Susisiekimo viceministras V. Kondratovičius pasveikino su­ sirinkusius kelininkų įmonių vado­ vus ir padėkojo kelininkams už sėkmingą transporto infrastruktūros objektų statybą, magistralinių kelių rekonstrukciją ir susisiekimo tink­ lo plėtojimą miestuose. Viceminist­ ras pažymėjo, kad jau pasirašyta pir­ moji svarbi ir valstybei naudinga kelių statybos sektoriaus istorijoje viešosios ir privačios partnerystės sutartis (VPPS) nutiesti Palangos aplinkkelį. Pasak vi­ ceministro, tai bus geras pavyzdys atei­tyje pagal VPPS įgyvendinti kelių infrastruktūros projektus. „Naujoji Susisiekimo ministeri­ jos vadovybė dirba dar labai trum­ pai, todėl yra svarbu su kelininkais išsiaiškinti pagrindines problemas, sunkumus. Šiandien drąsiai galima teigti, kad pinigų transporto sekto­ riui nemažės, tik dar neaiškus pasis­ kirstymas tarp kelių ir geležinkelių.

Kelių priežiūros regioninės įmonės vėl grąžintos į LAKD pavaldumą.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

73

KRONIKA

Manome, kad kiekviena įmonė tu­ ri užsiimti jai skirtu darbu, todėl regioninės įmonės neturėtų atlikti rangovinių darbų“, – kalbėjo vicemi­ nistras V. Kondratovičius, ir visiems ke­ lininkams palinkėjo gerų darbų 2013 metais.

LAKD direktoriaus pavaduotojas D. Miškinis pristatė pranešimą „Lietu­ vos kelių finansavimas ir nauda val­ stybei bei visuomenei“, kuriame buvo kalbama apie esamus ir galimus kelių sektoriaus finansavimo šaltinius, kelių būklę šiandien, faktinį kelių sektoriaus finansavimą, statybos kainų pokyčius, realų ir reikalingą kelių finansavimą, automobilių kelių investicinių projektų naudą visuomenei, finansavimo per­ spektyvas, išsaugant esamą kelių (gatvių) būklę.

Kalbėdamas apie svarbiausius Eu­ ropos Sąjungos teikiamus prioritetus transporto sektoriuje, LAKD direktorius S. Skrinskas pažymėjo: – Kelių sektorius ES iš tiesų yra šiek tiek diskriminuojamas, nors ke­ liais pervežama 76 proc. Europos krovinių (nekalbant apie keleivius, kurių pervežama dar daugiau). Rytų ir Vakarų Europoje automobilių kelių tin­ klo plėtra nėra tolygi. Vakariečiai, jau turintys beveik išbaigtą kelių sistemą, pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria geležinkeliams, o jų balsai Euro­ pos Komisijoje sudaro daugumą.

ES teikiami prioritetai Lietuvai nėra palankūs. Diskusijose dėl 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpio dažnai skamba nuomonės, kad automobilių keliai neturėtų tapti prioritetu. Transeu­ ropinio kelių tinklo plėtrai bus skiria­ ma mažiau investicijų jau vien dėl to, kad dalį ES Sanglaudos fondo lėšų keti­ nama perduoti CEF (Connecting Eu-

74 2013/1

LIETUVOS KELIAI

rope Facility) fondui. Šio fondo lėšų skirstymą tiesiogiai koordinuos Eu­ ropos Komisijos padalinys, prioritetą teikdamas didelės vertės ES pagrin­ dinio transporto tinklo projektams, to­ kiems, kaip „Rail Baltica“, o kelinin­ kams gali tekti ieškoti sau nišos jungčių su transeuropiniu tinklu ir viešojo transporto infrastruktūros projektuose.

Investuojant į Lietuvos kelių sektorių, vidinė grąžos norma su­ daro 13,5 proc. Analogiški užsienio projektai pagal šį svarbų investici­ joms kriterijų mums prilygti nega­

li. Kai pietiniam Vilniaus aplinkke­ liui apskaičiavome kuklius 11,8 proc., ES ekspertai nurodė, kad ne visus gali­ mus kriterijus įtraukėme. Iš tikrųjų projekto vidinė grąžos norma turėtų būti didesnė. Nepamirškime, kad pervežimo automobilių keliais ver­ slas mūsų valstybėje kuria tris kar­ tus didesnę BVP dalį, negu ES šalyse.

Todėl neproporcingas ES lėšų nukreipi­ mas geležinkeliams plėtoti mums bran­ giai atsieitų.

35 proc. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių – žvyrkeliai. Šiuo me­

KRONIKA tu Lietuvoje žvyrkelių, kuriais per parą važiuoja daugiau kaip 1000 automobilių, liko 5 km, nuo 700 iki 1000 automobilių – 39 km, nuo 500 iki 700 automobilių – 123 km, nuo 300 iki 500 automobilių – 464 km žvyrkelio. Vieno kilometro asfaltavimo kaina viršija 1,2 mln. Lt (įskaičiuojant griovių sutvarkymą, pralaidų įrengimą ir pan.). Taigi vien tokiems žvyrkeliams asfaltuoti reikėtų 750 mln. Lt. Žmonės nori gyventi be dulkių ir dar atokes­ niuose kampeliuose.

S. Skrinskas pakvietė kelinin­ kus 2013 m. rugpjūčio 26–28 d. at­ vykti į XXVIII Baltijos šalių kelininkų konferenciją. Konferencijos šūkis – „Keliai visuomenei“. Pagrindi­ nis dėmesys kreipiamas į kelių eis­ mo dalyvį ir kelio paruošimą besi­ keičiantiems mobilios ir aplinką puoselėjančios visuomenės poreikiams tenkinti. Konferencijos metu tradiciškai veiks paroda, kurioje numato dalyvau­ ti daug gerai žinomų kompanijų su įvairia kelių ir transporto technika.

Konferencijos techninių turų metu bus galima susipažinti su geriausiomis ir moderniausiomis Lietuvos laborato­

rijomis, eksperimentiniais keliais, kelių priežiūros įmonėmis, projektais ir kon­ strukcijomis.

Susirinkime dalyvavusi ekono­mi­ kos ekspertė R. Vainienė kalbėjo: – Keliai yra viešoji gėrybė, kuri ir turi būti finansuojama viešosiomis lėšomis. Turi būti tiksliai apskaičiuota, kiek kasmet lėšų reikia skirti ke­ liams prižiūrėti. Reikia tobulinti KPPP formavimą ir jos lėšų paskirstymo prin­ cipus. Kas dabar įvyko su degalų ak­ cizo paskirstymu? Taip neturėtų būti.

Keliams prižiūrėti turėtų būti skiriamas tikslinis transporto savininkų mokestis.

Ar nuolatinę kelių priežiūrą būtinai turi atlikti valstybės įmonės?

Joms turi būti skiriama pasitikėjimo teisė valdyti kelius, bet nebūtinai prižiūrėti juos.

Valstybė pamažu atsisako funkcijų, kurias gali atlikti privatus sektorius, valstybė tampa paslaugos pirkėju, o ne tiekėju.

Kelininkai yra lyderiai įsisavinant ES lėšas. Tačiau galima pastebėti, kad ES parama veikia negaty­v iai, įmonių konkurencijoje dėl transpor­ to infrastruktūros objektų statybos

iškraipomos kainos. Perspektyvoje, kai baigsis ES lėšos, kelių būklė vėl pradės blogėti. Todėl būtina glaudžiai ben­ dradarbiauti su Finansų ministerija, iš kur dar galima keliams gauti pinigų.

Valstybė turi kompensuoti, kas buvo iš kelių sektoriaus nurėžta viešosioms reikmėms. Kažkada tos lėšos turi būti kompensuojamos, ir tai yra teisėti lūkesčiai.

Praktinis pastebėjimas – gaunamų pinigų kiekis mažėja (infliacija). Ne­ reikia dėti vilčių į automobilių mokestį, kad jis padės keliams. Tai – netie­ sa. Viskas keliaus į biudžetą. Kalbant apie Lietuvos ekonomiką, tai mūsų bankinės problemos yra pačios men­ kiau­sios, palyginus su Kipru. Dabarti­ nis laikas stoti į euro zoną mums yra pats blogiausias. Kita mūsų bėda – ma­ ža rinka ir nuolat mažėjantis gy­ven­tojų skaičius.

Dar viena problema – nekeičiamas Darbo kodeksas, kuris netinka paslaugų sektoriui, intelektualiam dar­ bui, sveikatos sričiai.

Parengė Gražvydas Paliulis

Accountability Meeting of the ­Association Lithuanian Roads

By G. Paliulis On 11 April 2013, in Druskininkai the general meeting of the members of Association Lithuanian Roads was held. The meeting participants were: V. Kondratovičius, the Vice-Minister of Transport and Communications, S. Skrinskas, Director of Lithuanian Road ­Administration (LRA), D. Miškinis and E. Skrodenis, Deputy Directors of LRA, R. Lipkevičius, Head of Investments Division of LRA, R. Vainienė, Economy Expert.

The Chairman of the Association Council S. Kablys in his report discussed the works and problems faced in 2012.

D. Miškinis made a presentation on ­“Financing of Lithuanian roads and benefit to State and public“.

S. Skrinskas gave a talk about the main priorities of European Union in the field of transport sector.

V. Kondratovičius gave thanks to the road specialists for a successful implementation of transport infrastructure projects, reconstruction of main roads and urban transport network development.

R. Vainienė said that roads are a public boon which must be financed from public funds.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

75

KRONIKA

Žemėj Lietuvos – ąžuolai žaliuos „Kelininko“ nariai džiaugiasi, kad jų pasodinti ąžuolai puoš Lietuvos pakeles.

elininkų veteranų klubas „Kelininkas“, gyvuojantis jau 12 metų, organi­ zuoja įvairias išvykas.

Per šį laikotarpį jis aplankė Žemaitiją, Dzūkiją, Aukštaitiją ir Suvalkiją, apvažiavo vi­ sus (10) regioninius kelius, pabuvo­ jo VĮ „Automagistralė“, UAB „Feg­ da“, UAB „Kauno tiltai“, AB „Šiaulių plentas“, AB „Panevėžio keliai“, UAB „Aukštaitijos traktas“, UAB „Kelpro­ jektas“, UAB „Švytėjimas“, UAB „Til­ sta“ ir kitose įmonėse, kur susipažino su organizacijose vykdomais kelių statybų darbais pagal naujas tech­ nologijas, taip pat aplankė muziejus ir kitas istorines vietas Lietuvos re­ gionuose.

Kelių veteranai džiaugiasi ne tik išvykomis, bet ir mūsų automagistralių pakelių gražinimu.

2013 m. gegužės 9 d., kaip ir buvo suplanuota, Vilniaus zonos vetera­ nai rinkosi Vilniaus–Trakų 16 km, Vil­ niaus–Gardino sankryžos aikštelėje, į medelių (ąžuolų) sodinimo šventę, kurią organizavo VĮ „Vilniaus regio­ no keliai“.

76 2013/1

LIETUVOS KELIAI

Grupė kelių veteranų su talkos organizatoriais.

Į ją susirinko Vilniaus kelių zo­ nos veteranai: Vytautas Jankaus­ kas, Viktoras Jankūnas, Vitolis Kurap­ ka, Zigmantas Michnevičius, Vaclo­ vas Narbutas, Antanas Petraitis, Vy­ tautas Pranckevičius, Vincentas Šmailys, Antanas Tumėnas, Romual­ das Tinfavičius, Gediminas Paviržis, Aleksandras Rimkevičius. Įžanginę kalbą pasakė ir su­ sirinkusius pasveikino pagrindi­ nis šventės organizatorius VĮ „Vil­ niaus regiono keliai“ direktoriaus pa­ vaduotojas Alvydas Ališevičius. Jis palinkėjo geros kloties ir kiekvie­ nam veteranui įteikė dovanėles (šviečiančias liemenes, maišelius su užrašu „Būk matomas kelyje“ ir kt.).

Darbų saugos ir aplinko­ saugos inžinierius Sigitas Kal­ vaitis, džiaugdamasis susirinku­ siais į medelių sodinimo šventę, supažindino su saugos darbo vietoje instruktažu. Trakų kelių tarnybos va­ dovai aprūpino įrankiais, juodžemiu, vandeniu, ąžuolais, ir veteranai ki­ bo į darbą. Po 3 val. intensyvaus dar­ bo medžiai buvo pasodinti į iš anksto numatytas vietas.

„Kelininko“ nariai džiaugiasi, kad jų pasodinti ąžuolai puoš Lietu­ vos pakeles, todėl už suorganizuotą puikią šventę dėkoja VĮ „Regiono ke­ liai“ direktoriui Petrui Džervui, pa­ vaduotojui A. Ališevičiui, Trakų kelių tarnybos viršininkui Edvardui Vingevičiui, pavaduotojui Vis­ vydui Laukaičiui, vadovui Egidi­ jui Viskontui ir kitiems darbuoto­ jams, prisidėjusiems prie šios veiklos įgyvendinimo. Šventė tuo nesibaigė, prie puo­ delio kavos tarybos narys V. Kurap­ ka supažindino su kitomis šiais me­ tais numatomomis išvykomis. „Ke­ lininkai“ turėtų pasiekti Šiaulius, kur apžiūrės Šiaulių–Panevėžio ke­ lio rekonstrukciją, aplankys Kryžių kalną ir padės gėlių prie kelininkų pastatyto kryžiaus, taip pat planuo­ ja aplankyti Dzūkiją, apžiūrėti naują tiltą, pastatytą per Nemuną, Druski­ ninkuose apžiūrėti slidinėjimo areną ir sudalyvauti grybų šventėje Buro­ karaistyje.

Iki kito susitikimo, gerbiami vete­ ranai!

Romualdas Tinfavičius

persOnalijos

Linui Vidugiriui – 85 LAKD direktorius S. Skrinskas sveikina L. Vidugirį VGTU Kelių katedros 90-čio proga Šį pasaulį išvydau 1928 m. sau­ sio 23 d. Panevėžio apskrities Kupiškio valsčiaus Jutkonių kaime. Tais pačiais metais mūsų kaimo gyventojai bu­ vo išskirstyti į vienkiemius, ir tėvai ga­ vo 8 ha žemės prie vaizdingų Mituvos, tekančios iš Skapiškio ežero, krantų.

Tėvai buvo nepaprastai darbštūs, ir plušėdami nuo ankstyvos brėkšmos iki sutemų, pasistatė namus, gražiai susitvarkė sodybą. Deja, sovietmečiu užtvenkus Lėvenį prie Kupiškio, be­veik visa mūsų žemė atsidūrė didžiulių Ku­ piš­kio marių dugne.

Pradinę mokyklą lankiau Vir­ba­ liškių kaime. Ši mokykla buvo įkurta dar ca­rinės Rusijos laikais. Tada mokinių, ži­noma, buvo nedaug, mokė rusų kal­ ba. Nepriklausomoje Lietuvoje mokėsi gal apie šimtas vaikų, o dabar mokykla uždaryta – mokinių nebėra...

1939 m. rugsėjo 1 d. tapau gim­ nazijos mokiniu. Lietuvių kalbos moky­ tojo Martyno Stonio paragintas, jau pir­ moje klasėje pradėjau rinkti tautosaką, padėjau mokytojui ją tvarkyti. Vėliau, Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, mokytojo jau nebebuvo, o tautosaka gimnazijoje nie­kas nebesidomėjo.

Tėviškėje labai dažnai buvo mini­

mas mūsų kaimynas, mano tėvo am­ ži­ninkas Jurgis Čiurlys, Sankt Peterbur­ go technologijos instituto absolventas, vėliau Lietuvos geležinkelių direkto­rius, VDU profesorius, daug pasidarbavęs plėtojant mūsų krašto geležinkelius. Man taip pat įsiminė kelininko specialybė.

Taigi, 1945 m. rudenį įstojau į VDU Statybos fakulteto Kelių skyrių.

Universitete įdomios ir naudin­ gos buvo profesorių Prano Jodelės statybinių medžiagų ir Juozo Da­lin­ kevičiaus gruntų mechanikos paskaitos, per kurias įgytas žinias vėliau dažnai teko taikyti tiriant kelius. Kelių ty­ rinėjimų ir projektavimo disciplinos pa­ skaitas mums skaitė Kelių katedros dės­ tytojas Stasys Lukošiūnas, vėliau tapęs KPI profesoriumi. Dėstytojas pateikda­ vo daug įdomių Žemaičių plento, kurį 1936 m. prižiūrėjo dirbdamas techniku, tyrinėjimų pavyzdžių, tuo ryš­kiai susie­ damas teorinius teiginius su ty­ri­nėjimų praktika.

1950 m. dar universitete apgyniau diplominį projektą ir buvau paskir­ tas į Alytaus kelių valdybą. Netru­ kus dekanas Stasys Vabalevičius, at­ siradus laisvai vietai į aspirantūrą, pasiūlė važiuoti į Maskvos automobilių

Prof. A. Laurinavičius: „Pažymėjęs savo 85-metį, docentas L. Vidugiris nenurimsta ir iki šiol – rašo prisiminimus apie Kupiškio kraštą, bendramokslius, auklėtinius. Per ilgus gyvenimo metus sukauptos žinios ir patirtis perduodamos ateinančioms kartoms, kad nepasimestų ir nepasimirštų. Linkime Jubiliatui sveikatos ir kūrybinės sėkmės.“

kelių institutą. Taip spalio pabaigo­ je atsidūriau Maskvoje! Nieko čia nepažinojau, nieko nežinojau... Vado­ vu buvo paskirtas Kelių projektavimo katedros vedėjas profesorius Valerijus Babkovas, puikus specialistas ir nuosta­ bus žmogus. Disertacijoje teko nagrinėti automobilių eismo sąlygas įvairaus pobūdžio kelių ruožuose, ir pagal tyrimų rezultatus pateikti naujus kelių elementų projektavimo parametrus.

1954 m. balandį apgyniau tech­ nikos mokslų kandidato (daktaro) di­ sertaciją ir netrukus grįžau jau į KPI Kelių katedrą. Visą vasarą rengiausi pas­ kaitoms, pratyboms, laboratoriniams darbams. 1958 m. man buvo suteiktas mokslo docento vardas, 1962–1967 m. vadovavau KPI Kelių katedrai.

1969 m. Kelių katedra ir specialybė buvo perkeltos į naujai įsteigtą Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vil­ niaus Gedimino technikos universite­ tas). Čia buvo malonu bendrauti su studijų draugais: profesoriais Aleksand­ ru Čyru, Broniumi Sidauga, Vincu Vai­ nausku, docentais Vaclovu Pranaičiu, Evaldu Pašaičiu, Leonu Puodžiukynu.

Kartu su katedros bendradar­biais iš­ lei­dome „Kelių tiesimo“ (1967 m. pirmo­ ji, 1972 m. – antroji dalis) ir „Ke­lių eksp­ loatacijos“ (1991 m.) va­do­vėlius. 1999 m. iš spaudos išėjo „Auto­mobilių kelių projektavimo“ knyga, kurią parengėme kartu su doc. E. Pašaičiu. Gimnazi­ jos klasės draugams talkinant, 1997 m. išleidome kny­gą apie Kupiškio gimnaziją „Ir mes kupiškėnai“, kuri ne tik susilaukė didelio kupiškėnų susidomėjimo, bet ir pasklido net užjūryje. 2000 m. studijų baigties 50-mečio proga buvo išleista kurso draugų prisiminimų, biografijų, taip pat mūsų profesorių, dėstytojų biografijų knyga „Studijų ir polėkių metai“.

Linas Vidugiris

2013/1 LIETUVOS KELIAI

77

UŽSIENYJE

„Intertraffic 2013“ ir keliai nuo Turkijos iki Lietuvos Lietuvos kelininkų grupė lankėsi tarptautinėje eismo saugos ir valdymo parodoje Stambule „Intertraffic 2013“. Norėdami susipažinti su keliais ir jų priežiūra, kelininkai autobusu važiavo Turkijos, Bulgarijos, Graikijos, Makedonijos, Serbijos, Vengrijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Lietuvos keliais.

Pateikiame specialistų įspūdžius iš parodos ir minėtų valstybių kelių. „Intertraffic 2013“ 2013 m. gegužės 26–birželio 2 die­ nomis Stambule vyko tarptautinė au­ tomobilių statymo, jų eismo valdymo ir saugumo užtikrinimo priemonių bei naujausių šios infrastruktūros naudo­ jamų informacinių technologijų paroda „Intertraffic Instambul 2013“. Įspūdingai daug susirinkusių pa­ rodos dalyvių dalyvavo tarptautinio eismo parodos Stambule programoje, atsklei­džiant jos iškeltus tikslus, paro­ dant naujai atsirandančių verslo sprend­ imų kryptis Eurazijos rinkoje.

Septintą kartą daugiau nei 200 tarp­ tautinių ir nacionalinių tiekėjų rinkosi ir demonstravo savo siūlomus naujausių automobilių eismo ir statymo valdymo sprendimus, naudojant pirmaujančių regiono infrastruktūros įmonių patirtį, paremtą informacinėmis technologi­ jomis.

Tarptautinėje kelių infrastruktūros, eismo valdymo ir eismo saugumo pa­ rodoje „Intertraffic 2013“ daugiausia savo produkcijos pristatė Turkijos ir Ki­ nijos gamintojai. Parodoje dalyvavo ir daug žinomų pasaulinių kompanijų at­ stovų, kurias vilioja gana sparčiai be­

78 2013/1

LIETUVOS KELIAI

sivystanti Turkijos ir Artimųjų Rytų ša­ lių rinka bei joje didėjanti eismo orga­ nizavimo priemonių paklausa. Buvo de­ monstruojama ypač daug kelių vertika­ laus ir horizontalaus ženklinimo medži­ agų, aktyvių kelio ženklų, eismo valdy­ mo šviesoforais sistemų ir pasyvių eis­ mo saugumo priemonių – apsaugi­ nių atitvarų, smūgio slopintuvų. Viena iš naujovių, pristatytų parodos metu, – apsauginių atitvarų sistema su plasti­ kinėmis sijomis, kuri, gamintojų teigi­ mu, savo charakteristikomis nenusi­ leidžia plieninių apsauginių atitvarų sis­

Nukreipiamieji atitvaro komponentai sankryžoms

temoms, yra atspari klimato poveikiui, lengvai montuojama, galima plati spal­ vinė gama. Deja, ši sistema kol kas nėra sertifikuota. Šiuo metu dar vykdomi toli­ mesni tyrimai ir bandymai.

Kitas Lietuvoje iki šiol nenaudo­ jamas produktas – plieniniai lankstūs signaliniai stulpeliai, kurie lengviau ir greičiau įrengiami, yra ilgaamžiai, at­ sparūs smūgiams ir kitam mechaniniam poveikiui.

Parodos lauko ekspozicijoje dir­ bo apsivertimo imitavimo įrenginys.

Pažymėtina, kad šį įrenginį demonst­

Automobilių smūgius sugeriančios sistemos

UŽSIENYJE

Viena iš naujovių, pristatytų parodoje, – apsauginių atitvarų sistema su plastikinėmis sijomis, kuri, gamintojų teigimu, savo charakteristikomis nenusileidžia plieninių apsauginių atitvarų sistemoms, yra atspari klimato poveikiui, lengvai montuojama, galima plati spalvinė gama.

Parodoje daugiausia buvo demonstruojamos kelių eismo organizavimo priemonės ruoja ir kitą švietėjišką eismo saugu­ mo veiklą vykdo ne kelių priežiūros įmonės, o kelių policija. Parodoje ke­ lininkai iš Lietuvos susitiko su daugelio kompanijų, kitų šalių kelių organizacijų atstovais, užmezgė ryšius, gavo daug naudingos informacijos.

Paroda „Intertraffic Istambul 2013“ turėjo tikslą leisti vietos ir kitų valsty­ bių verslininkais susipažinti su naujau­ siomis tendencijomis ir pokyčiais pra­ monėje, siekiant sparčiai augančiose ir urbanizuotose teritorijose be kliūčių praleisti vis didėjančius eismo srau­

tus, užtikrinant gyventojams pato­gias darbo sąlygas bei puikų gyvenamo­ sios aplinkos mikroklimatą. Tai yra la­ bai svarbūs uždaviniai dabarties visuo­ menėje. Šiuolaikinis transportas tu­ ri būti greitas, neformuojantis eismo spūsčių ir kontroliuo­jamas, o keliai – saugūs. CO2 emisija juose turi būti su­ mažinta iki minimumo. Išmaniąsias mobiliąsias technologijas įvaldę ir ati­ tinkamą įrangą kuriančių ir paslaugas teikiančių, inžinerinių priemonių ga­ mintojų ir platintojų atstovai parodo­ je pristatė savo geriausius siūlomus

šių tikslų įgyvendinimo sprendimus, taip pat turėjo galimybę susipažin­ ti su naujais potencialiais jų siūlomos produkcijos ar paslaugų pirkėjais, už­ megzti reikalingus ryšius.

Parodos lankytojai, iš kitos pusės, turėjo galimybę susipažinti su tuo, kas šian­dien pažangiausia ir gali būti pritai­ koma kasdienėje darbinėje veikloje, sie­ kiant jos efektyvumo.

Tarp parodos dalyvių buvo to­ kios žinomos kompanijos, kaip olandų įmonė „Tein Technology B.V.“, turkų – „Teknik Trafik Isaretleri Müh.Ins.San ve Dis Tic.Ltd.Sti“, „Tandem Trafik Sistem­ leri Tic.Ltd.Sti“, vokiečių – ATB „Auto­ maten Technik Baumann GmbH“, austrų – „Aquasy Technik GmbH“, švedų – AB „Sensys Traffic“, serbų – „SIGNAL Serbia“, italų – „La Semafori­ ca“ ir daug kitų žinomų tiekėjų iš įvairių pasaulio valstybių.

Parodos metu įgytos žinios padės Lietuvos kelininkams perkant geresnės kokybės ir įvairesnes kelių priemones, eismo saugumo atitvarus ir kita, ren­ kantis produkciją iš platesnės gamos šviesą atspindinčių kelio žymėjimo elementų.

Apsauginės atitvarų sistemos su plastikinėmis sijomis ir smūgio slopintuvais

2013/1 LIETUVOS KELIAI

79

UŽSIENYJE

Įspūdžiai iš kelionės Kelionė į Stambulą buvo organi­ zuota per Sofiją, kur Lietuvos kelininkai susitiko su kolegomis iš Bulgarijos kelių administracijos Sofijoje įvyko susitikimas su Bul­ garijos Kelių infrastruktūros agentūros (Road Infrastructure Agency) atstovais.

Susitikimo metu buvo pristatyta: Bul­ garijos kelių sektoriaus teisės aktai, įstaigos struktūra, veiklos kryptys ir kelių sektoriaus aktualijos bei problemos.

Bulgarijos kelių infrastruktūros agentūra yra atsakinga už beveik 20 000 km valstybinės reikšmės kelių val­dymą ir priežiūrą, tarp jų: • 541 km automagistralių; • 2 975 km I klasės kelių; • 4 034 km II klasės kelių; • 11 766 km III klasės kelių; • 284 km jungiamųjų kelių.

Centrinė administracija yra suskirstyta į 12 direktoratų, atsakingų už konkrečias veiklos sritis. Taip pat yra įsteigtas Kelių technologijų, na­ cionalinių ir Europos normų ir standartų centrinis institutas (Central Institute of Road Technologies, National and European Norms and Standards), teri­

Bulgarijoje gausu reklaminių stendų

toriniu principu organizuoti 27 re­ gioniniai padaliniai. Centrinėje Kelių infrastruktūros agentūros administracijo­ je dirba 343 specialistai, kartu su spe­ cializuotais padaliniais iš viso 1 523 dar­buotojai.

Bulgarijos Kelių infrastruktūros agentūra ir jos regioniniai padali­niai atlieka tik kelių priežiūros užsakovo funkciją, o tiesioginius priežiūros darbus vykdo privačios kelių tiesi­ mo ir priežiūros įmonės, su kuriomis sudaromi iki 5 metų trukmės kont­ raktai.

Deja, Bulgarijos valstybinės reikšmės kelių būklė yra gana pras­ ta. Tai pripažįsta ir Kelių infrastruktūros agentūrą. Jų vertinimu, trečdalio (33 proc.) visų prižiūrimų kelių būklė yra bloga, 27 proc. kelių būklė – vidutinė ir 40 proc. – gera. Tuo tarpu tik trečdalis III klasės kelių yra geros būklės, o net 41 proc. laikomi blogos būklės keliais. Susitikimą Agentūroje pratęsė susipažinimas su Bulgarijos ­keliais.

Iš Sofijos važiavome E kategorijos magistraliniu keliu E80 Turkijos sienos link, todėl galėjome įvertinti realią kelio

Slovakijos keliai pasižymi išskirtiniu pakelės gamtovaizdžiu

80 2013/1

LIETUVOS KELIAI

UŽSIENYJE

Stambule – labai intensyvus eismas būklę ir esamą priežiūros lygį. Iki Plov­ divo miesto važiavome 4 eismo juostų automagistrale A1, vėliau – 2 eismo juostų keliu A4. Tiek automagistralės, tiek ir kelio A4 būklė yra labai prasta – danga susidėvėjusi, daug kur susidaręs ištisinis plyšių tinklas, atsivėrusios išdaužos, nusėdimai. Nuolatinė ke­ lio priežiūra beveik nevykdoma – žolė nešienaujama, krūmai nekerta­ mi, kelio ženklai dažnai yra pasenę, išblukę arba sugadinti vandalų. Netai­ komas reikalavimas ir išorinei rekla­mai įrengti už kelio apsaugos zonos ribų – reklaminiai stendai įrengti prie pat ke­ lio važiuojamosios dalies, vietomis už­ stojantys kelio ženklus ir matomumą.

Apsauginiai atitvarai įrengti nesaugiai – pradiniai ir galiniai elementai nenuleisti ir nepaženklinti, dauguma atitvarų sijų sulankstytos, surūdijusios.

ES–Turkijos sieną kirtome be didesnių sunkumų. Maloniai nustebino puiki Turkijos pasienio kontrolės pos­ to techninė būklė, tvarka, pabrėžtinas pareigūnų taktas. Turkijos teritorijo­ je E80 kelio būklė ir jo priežiūra la­ bai pagerėja. Atkreipėme dėmesį į kelio šlaitų apželdinimą ir ap­ linkos tvarkymą – šlaitai, skiriamo­ sios juostos ir sankryžų žalieji plotai šienaujami visu pločiu, nupjauta žolė surenkama ir išvežama, daug gėlynų, dekoratyvinių medelių, krūmų – su­ kurti dekoratyviai ornamentai. Stam­ bule ir jo priemiesčiuose kelių ir gatvių žaliuosiuose plotuose įrengtos automatinės želdynų laistymo sistemos.

Taip pat pastebėjome, kad, siekiant sumažinti transporto spūstis, įrengtos atskiros reversinės eismo juostos tranzi­ tiniam eismui.

Autobusu grįždami iš Stambu­ lo į Lietuvą, pravažiavome Graikijos,

Turkijoje keliuose ties sankryžų nuovažomis įrengti smūgį sugeriantys apsauginiai atitvarai Makedonijos, Serbijos, Vengrijos, Slo­ vakijos ir Lenkijos valstybes, įvertinome kiekvie­nos valstybės kelių būklę, vykdo­ mos priežiūros lygį, diegiamas naujoves keliuose.

Graikijos Respublikos link ve­ dančios Turkijos teritorijoje esančios E kategorijos magistralės E84 būklė yra daug prastesnė nei kitų matytų kelių.

Nedidelė dalis kelio rekonstruoja­ ma, o likusioje dalyje danga stipriai susidėvėjusi, nelygi, daug lopų, plyšių ir kitų defektų. Nuolatinės priežiūros dar­ bai (šienavimas, kelio ženklų atstatymas

ir pan.) šiame kelyje taip pat vykdomi vangiai.

Graikijos Respublikos teritorijoje važiavome automagistralėmis, kurios su­ tampa su E kategorijos keliais E90 ir E75. Šios automagistralės pastatytos naujai ir gana kokybiškai: įrengtos tik saugios dviejų lygių sankryžos ir sankirtos, atskir­ ti sujungiamieji keliai, panaikintos visos nuovažos, įrengtos tvoros nuo laukinių žvėrių. Tačiau atkreipėme dėmesį, kad neracionaliai ir netaupiai suprojektuo­ ti ir įrengti kelio ženklai, ypač išankstinės krypčių rodyklės ir krypčių rodyklės

Turkijoje magistraliniai keliai yra apmokestinami

2013/1 LIETUVOS KELIAI

81

UŽSIENYJE

Ties Vengrijos gyvenvietėmis keliuose įrengtos triukšmą slopinančios sienutės

Vengrijos automagistralės ypač kokybiškos ir puikiai prižiūrimos, informatyvus horizontalus dangos ženklinimas, naudojami kintamos informacijos kelio ženklai. sankryžose – naudojami atskiri skydai graikiška ir lotyniška abėcėle, skydų mat­ menys parinkti neatsižvelgiant į užrašų matmenis. Taip pat silpnai vykdomi ir nuolatinės priežiūros darbai: šienavimas, želdinių genėjimas, kelio griovių ir la­ta­ kų va­lymas.

Buvusios Jugoslavijos Respub­ likos Makedonijos keliuose pamatėme ypač prastos būklės eismo reguliavi­ mo priemones ir kelio ženklus. Dau­ gumos kelio ženklų plėvelė visiškai susidėvėjusi, išblukusi ir sutrūkinėjusi, yra likusių net senų, šviesą neat­ spindinčių, dažytų ženklų. Keliuose įrengti skirtingų standartų (geltono ir balto fono) ženklai. Seni kelio ženklai nedemontuojami, o šalia įrengiami nau­ ji, kartais net klaidinantys vairuotojus skirtingais apribojimais. Pakelėse daug perteklinės informacijos, kelio ženklus

Vengrijos magistralėse gražiai sutvarkyti viadukų konusai imituojančios reklamos. Pastebėtina, kad pagrindiniams Makedonijos ke­ liams suteikti ne tik kelių numeriai, bet ir pavadinimai, pvz., „Aleksandro Makedoniečio automagistralė“.

Serbijos Respublikos teritorijoje kelionę tęsėme E75 transporto korido­ riumi. Įvažiavus į šalį, apie 70 km ke­ lio ruože buvo vykdomi automagistralės statybos darbai. Atsižvelgiant į statybvietės būklę ir atliktus dar­ bus, galima daryti prielaidą, kad staty­ bos pradėtos gana seniai ir vyksta la­ bai lėtai. Likusios kelio (4 eismo juostų automagistralės), kurio būklė vieto­ mis gera, o vietomis tik patenkinama, dalies dangoje daug skersinių ir išilginių plyšių, gilių provėžų. Nuolatinės priežiūros darbai taip pat atlieka­ mi vangiai – žolė šienaujama, tačiau šiukšlės nerenkamos, ypač netvarkingos ir prišiukšlintos poilsio aikštelės.

Pastebėta, kad Serbijos automagistralėse nestatomi kilometrų ženklai, o atlieka­ mas horizontalus dangos ženklinimas, žymint kelio kilometrą.

Didelį įspūdį padarė Vengri­ jos keliai. Automagistralės – ypač kokybiškos ir puikiai prižiūrimos. Žolė

Vengrijoje magistraliniuose keliuose išlikusios avarinio ryšio stotelės

82 2013/1

LIETUVOS KELIAI

šienaujama visame kelio juostos plo­ tyje, nušienauta žolė sugrėbiama ir išvežama, daug darbų atliekama rank­ omis, dirba didelės kelių priežiūros brigados. Ypač informatyvus hori­ zontalus dangos ženklinimas, nau­ dojami kintamos informacijos kelio ženklai, įrengtos tvoros, apsaugančios nuo laukinių žvėrių, varliagyvių pralai­ dos po keliu. Didelis dėmesys skiria­ mas eismo saugumui ir švietėjiškai veiklai. Automagistralėse įrengti sau­ gaus vairavimo agitaciniai skydai, že­ mesnės kategorijos keliuose įrengtos inžinerinės saugaus eismo priemonės: miesto vartai, vieno lygio sankryžos su saugumo salelėmis, žiedinės sank­ ryžos.

Slovakijos Respubliką pra­v a­ žiavome keliu E77. Šio Europos trans­ porto koridoriaus būklė Slovakijos teri­ torijoje ypač prasta – kelias veda per gyvenvietes, kalnuotomis teritorijomis, yra tik po vieną eismo juostą kiekvie­ na kryptimi, todėl lenkti yra sudėtinga ir pavojinga. Danga taip pat sena ir susidėvėjusi, stipriai provėžota. Nepai­ sant važiuojančio intensyvaus tranzi­ tinio transporto, įrengta daug masės ri­

Daug triukšmą slopinančių sienučių yra Lenkijos ­kelių ruožuose, einančiuose per gyvenvietes

UŽSIENYJE

Lenkijoje rekonstruoti mokami automagistralių ruožai, įrengti pagal šiuolaikinius reikalavimus bojimo ženklų (11 t, 17 t, 18 t ir pan.).

Gyvenvietėse apstu išorinės reklamos kelio juostoje.

Lenkijos kelių tinklas sėkmingai plečiasi – rekonstruojamos ir statomos naujos ir kokybiškos automagistralės, šalia jų tiesiami sujungiamieji keliai, pradedami gyvenviečių aplinkkelių tie­ si­mo darbai. Kadangi teritorija yra tan­ kiai apgyvendinta, ypač daug dėmesio skiriama triukšmui valdyti: įrengiamos triukšmo slopinimo sienutės ir net tune­ liai. Su Lenkijos keliais Lietuvos ke­ lininkai susipažinę gana gerai. Jau ne­ bekelia nuostabos labai didelė pažanga, kurią kaimyninės šalies kolegoms pavyko pasiekti per praėjusį dešimtmetį.

Iš atsilikusios ir visų dėl blogos kelių būklės pašiepiamos šalies Lenkija tapo puikių automagistralių vals­tybe, kurio­ je galima labai daug ko pasimokyti. Tą mes ir darėme, stebėdami Lenkijos ke­ lius per autobuso langus, geranoriškai pavydėdami ir linkėdami kolegoms ras­ ti lėšų tinkamai ir ilgai prižiūrėti nuties­ tus kelius.

Romualdas Kačerauskas, Paulius Kairiūkštis, Mindaugas Rinkevičius

Intertraffic 2013 and the Roads from Turkey to Lithuania

By R. Kačerauskas, P. Kairiūkštis, M. Rinkevičius For the seventh time more than 200 national and international exhibitors gathered together to demonstrate the latest traffic management, safety and parking solutions and to take advantage of the experience of the leading regional infrastructure companies.

The largest amount of products in the international exhibition of road infrastructure, traffic management and safety Intertraffic 2013 was presented by the Turkish and Chinese manufacturers.

The exhibition demonstrated a large variety of road signing and marking materials, active road signs, traffic-lights controlled systems, and passive safety measures, such as protective guard rails or crash cushions. One of the innovations presented during the exhibition – a protective guard rail system with plastic beams, which, in the opinion of manufacturers, according to its characteristics does not fall behind the steel guard rail systems. Knowledge, acquired during the exhibition, will help the road specialists of Lithuania in buying engineering installations, protective guard rails and other measures of better quality and larger variety and in selecting products from a wider range of reflective marking elements.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

83

istoriJa

Tiltai, pakeitę pasaulį Tęsiame seniausių tiltų, palikusių ryškų pėdsaką Europos ir Azijos istorijoje, architektūros ir kultūros raidoje, pristatymą.

Giolčo (Göltzsch) slėnio tiltas Vogtlande, 1846–1851 m.

Pažvelk kaip į šedevrą, Aštuntą pasaulio stebuklą, Į Giolčo slėnio tiltą! Šis tiltas, kurio arkos kyla iki dangaus mėlynės, Yra skiriamas jo šauniesiems ­statytojams.

Taip buvo deklamuota de­ dant arkos sąvaros akmenį 1850 m. rugsėjo 14 d. Svečiai, dalyvaujan­ tys ceremonijoje, skirtoje 1850 me­

84 2013/1

LIETUVOS KELIAI

tais pažymėti Giolčo slėnio til­ to užbaigimą, tilto statybą laikė aštuntuoju stebuklu. Ir ne be priežasties – 78 m aukščio ir 574 m ilgio tiltas simbolizavo sėkmingą in­ dustrializacijos procesą. Saksonijos karalius Frederikas Augustas II (valdė 1836–1854) įdėjo paskutinį akmenį ir sulig trimis plaktuko smūgiais pa­ dėkojo visiems, kurie savo fizine jėga ir protiniais gebėjimais prisidėjo prie projekto.

Princas Albertas (1828–1902) savo kalboje ypač pabrėžė meist­ ro Roberto Vilkės (Robert Wilke), kaip tilto kūrėjo, vardą. Tačiau nebu­ vo užsiminta apie profesorių Johaną Andreasą Šubertą (Johann Andreas Schubert, 1828–1902), kuris supro­ jektavo tilto konstrukcijas. Profesori­ us pateko į nemalonę, kai prieš dve­ jus metus Frankfurte išreiškė savo paramą demokratiniams principams, išdėstytiems Atviroje deklaracijoje dėl Vokiečių nacionalinės konven­ cijos. Iš pradžių Šubertas džiaugėsi dideliu pasitikėjimu: 1845 metais jis buvo išrinktas komiteto, vertinančio tarptautiniams konkursams teikia­ mus projektus, pirmininku. Tai bu­ vo žmogus, sukūręs pirmąjį vokiečių garinį lokomotyvą, pavadintą Sak­ sonijos vardu.

1841 metais Bavarijos kara­ lius Liudvikas I (valdė 1825– 1848 m.) pasirašė su Bavarijos ka­ ra­liu­mi susitarimą, leidžiantį ties­ ti geležinkelio liniją iš Niurnbergo į Leip­­cigą. Imantis šio darbo, reikėjo in­ži­nierių, gebančių perdengti gi­lius Giolčo ir Elsterio upių slėnius. Nė vie­­nas iš 81 pateikusio dokumentus netenkino komisijos reikalavimų. Ta­ da Saksonijos vidaus reikalų minis­

istoriJa

terija paskyrė profesorių Šubertą atlik­ ti konstrukcijų ekspertizę. Profesorius teikė pirmenybę masyviai konstruk­ cijai iš granito ir plytų. Manydamas, kad atramų ir apvalių arkų konstruk­ cija yra tvirtas ir nebrangus pasirinki­ mas, jis suprojektavo keturių aukštų viaduką per Giolčo slėnį.

Pirmasis traukinys pravažiavo Giolčo slėnio tiltu lietingą 1851 m. birželio 15 d. Tai buvo labai laukia­ mas įvykis, kuriame dalyvavo prin­ cas Albertas ir kiti žymūs Saksonijos asmenys. Tačiau profesorius Šubertas ir vėl nebuvo pakviestas. Saksonijos inžinierių asociacijos metraštininkai tuo metu parašė tokį komentarą: „Kai muzikantai groja valsą, programoje rašoma kompozitoriaus pavardė. Kai garinis lokomotyvas dunda visiškai saugiai nakties gūdumoje aukščiausiu tiltu – o tiltų statyba yra nesuvo­ kiamai sunki ir pavojinga veikla – per daug dažnai jau po trumpo lai­ ko niekas negali prisiminti vardo žmogaus, kuris jį suprojektavo.“

tu. Sent Luiso gyventojai vis dar prisiminė Šarlio Eleto (Charles Ellet, 1810–1862) pastangas 1840 metais nutiesti tiltą per Misisipę. Jos žlugo įvertinus upės plotį (460 m), stiprias sroves, dumbliną dugną ir žiemos ledus. Todėl visi labai nustebo, kai nauja tiltų kompanija po 1865 metų pradėjo kaupti lėšas kažkam, kas atrodė bergždžias reikalas, ir pasamdė vadovaujantį inžinierių Džeimsą Buchananą Edsą (James Buchanan Eads ).

Nepaisydamas stiprios upinių

laivų savininkų opozicijos, 1867 m. rugpjūtį Edsas pradėjo statyti vakarinį ramtą. Jis norėjo pastatyti plieninį tiltą su trimis dideliais tarpatramiais (ati­ tinkamai 153, 158,5 ir 153 m ilgio), kurie nekliudytų garlaiviams laisvai kursuoti Misisipe. Virš perdangos pla­ navo įrengti dviejų aukštų paklotą: viršutinį skirti vežimams, karietoms ir pėstiesiems, o apatinį – moderniems gariniams lokomotyvams.

Kadangi atramų statyba vyko sunkiai, Edsas nusprendė panaudo­ ti pneumatinius kesonus, kokius matė

Neprilygstamas grožis.

Džeimso Edso (James Eads) tiltas Sent Luise „Vėliau aš lankiausi prie upės kiekvieną naktį, kad galėčiau pažiūrėti į tiltą mėnulio šviesoje. Tai iš tikrųjų neprilygstamo grožio ir to­ bulas statinys, ir jis man niekada neatsibosta.“ Walt Whitman, 1879 Amerikiečių poetas Voltas Vit­ menas (Walt Whitman, 1819– 1892) nebuvo vienintelis, girian­ tis Džeimso Edso tiltą. „Stulbinan­ tis“ ir „novatoriškas“ – toks bu­ vo vietinės spaudos ir kitų Amerikos laikraščių įvertinimas. Net ir Eu­ ropos žurnalistai žavėjosi šiuo til­

2013/1 LIETUVOS KELIAI

85

istoriJa savo kelionės po Prancūziją metu.

Atramos ir rytinis ramtas buvo įrengti naudojant metalinius-medinius keso­ nus. Edsas sukonstravo siurblį, kuris buvo naudojamas iš suslėgto oro kamerų pašalinti didžiulį kiekį smėlio ir dumblo. Deja, po rytinės atra­ mos įrengimo darbų mirė 12 žmo­ nių, susirgusių kesonine liga. Nepai­ sydamas šių sunkumų, Edsas visgi sugebėjo 1871 metais baigti atramas.

1874 m. gegužės 23 d. Edso asis­ tentas entuziastingai rašė: „Pirmieji baigto tilto naudotojai buvo ne loko­ motyvai ar vežimai, o pėstieji. Sent Luiso gyventojai mokėjo po 5 centus už asmenį, kad turėtų teisę būti tarp pirmųjų, pereisiančių Misisipę.

Oficia­l us Sent Luiso tilto šventinimas įvyko 1874 m. liepos 4 dieną – su 14 mylių ilgio para­ du, dešimtimis kaukiančių garlaivių ir 10 000 dolerių vertės fejerverkais.

Kvapą gniaužiantis įvykis! Ant til­ to pritvirtinta lenta skelbė: „Misisipę atrado Marketas (Marquette), 1673 m.; Misisipę peržengė kapito­ nas Edsas, 1874 m.“ Kai kapitono Edso paklausė,

ar jam palengvėjo, kai tilto staty­ ba baigėsi sėkmingai, jis atsakė, kad „nejaučia jokio palengvėjimo, kadan­ gi jis nejautęs jokio nerimo dėl to dalyko“.

Edsas pranašavo, kad „štai tos grakščios akmens ir plieno formos gyvuos taip ilgai, kaip piramidės“. Aš esu tikras, kad jis bus teisus.“

Mirties arfa, neįprasta sparnuota būtybė. Niujorkas: Bruklino tiltas Straipsnyje, pavadintame „Til­ tas kaip paminklas“, Montgo­meris Šuileris (Montgomery Schuyler) pagerbia tiltą, jungiantį Brukliną ir Manhatano salą, dėl savo 486 m ilgio tarpatramio tapusį ilgiausiu pasaulyje kabamuoju tiltu. Du 90 m aukščio granito pilonai kartu su perdanga, sudaryta iš metalinių lynų ir painaus spinduliais išdėstytų atotampų tinklo, laiko paklotą ir kuria smailiaviršūnių arkų vaizdą, derindamiesi prie mies­ te esančių dangoraižių. Tiltas skirtas pėstiesiems, geležinkeliui ir keliui. Ši akimirka buvo ilgai lauk­ ta. Niujorko miesto valdžia jau 1857 metais nusprendė staty­

ti kabamąjį tiltą. Po dešimties metų vokiečių inžinierius Johanas Au­ gustas Rėblingas (Johann August Roebling, 1806–1869) dėl savo tarptautinės šlovės laimėjo projekta­ vimo konkursą.

Dar prieš pradedant reng­ ti atramų pamatus, „mirties arka“ metė ant projekto šešėlį – vykdy­ damas apžiūros darbus Rėblingas buvo su­s paus­t as tarp dviejų apžiūrą vykdžiusių laivų ir rim­ tai sužeistas. Po trijų savaičių dėl patirtų sužalojimų jis mirė. Vyriau­ sias Rėblingo sūnus Vašingtonas Au­ gustas Rėblingas (Washington August Roebling, 1837–1926) perėmė inžinieriaus vadovo pareigas.

Didžiausia problema jam bu­ vo pastatyti į reikiamą poziciją pneu­ matinius kesonus – vandens gy­lis to­ je vietoje siekė 23,8 m. Tuo me­ tu Niujorko dar nebuvo pasieku­ sios žinios, kad dekompresija turi vykti lėtai, kol pats Rėblingas vieną 1872 metų dieną, išlipęs iš keso­ no, susmuko, paveiktas kesoninės li­ gos. Iš dalies paralyžiuotas, kurčias ir pažeistu regėjimu, jis tapo priklau­

„Bruklino tiltas yra vienas iš inžinerinių pasaulio stebuklų, vienas didžiausių ir charakteringiausių devyniolikto amžiaus paminklų...

Prieigos pačios savaime irgi įspūdingos... jos nuveda mus į tokią vietą, kurios kitos tokios nėra mūsų stačiakampiame mieste, kur šmėkšteli vaizdai ir pastatų fragmentai.“ Montgomery Schuyler, „Tiltas kaip paminklas“, 1883 m. gegužės 26 d.

86 2013/1

LIETUVOS KELIAI

istoriJa somas nuo žmonos Emilijos – savo pasiuntinės ir kolegės. Įkalintas sa­ vo namuose Kolumbijos aukštumose, Rėblingas, naudodamasis žiūronais, prižiūrėdavo statybos procesą. Taip jis pamatė ir baigtą projektą.

Rėblingo Bruklino tiltas buvo įspūdingas ne tik inžinieriams ir tech­ nologams. Laikomas aštuntuoju pa­ saulio stebuklu, jis tapo įkvėpimo šaltiniu rašytojams, tokiems kaip Henris Mileris (Henry Miller, 1891– 1980), kuris rašė: „Einant pirmyn ir atgal Bruklino tiltu mano galvo­ je mintys skaidrėja. Kartą, praėjęs piloną ir pakibęs virš vandenų, aiškiai pajutau, kad keliauju po praeitį. Tai truko tol, kol aš buvau virš vandens, kol žiūrėjau žemyn į rašalo spalvos sūkurį ir mačiau visus daiktus aukštyn kojomis. Bet taip būdavo ne visada, o tik tada, kai ant tilto ateidavau ekstre­ malaus skausmo akimirkomis, kai at­ rodydavo, kad viskas prarasta, laikas ir visa kita prarasta negrįžtamai. Tiltas buvo mirties arfa, neįprasta sparnuota beakė būtybė, laikanti mane, kabantį tarp dviejų krantų.“

Pusmėnulio forma. Marijos Pia ir Lui I tiltai Porto mieste „Marijos Pia tilto arka re­mia­ si į paprastus ramtus ir palaips­ niui aukštėja taip, kad tiltas tam­ pa panašus į pusmėnulį. Inžineriniu požiūriu jo forma yra ypač tinkama, nes gali gerai atlaikyti asimetriškas jėgas ir... leidžia praplaukti po til­ tu didelio aukščio laivams...“ Teofilis Seirigas (Theophile Seyrig, 1878) Inžinierius Teofilis Seirigas (Theophile Seyrig, 1844–1923) savo 1878 m. išleistoje knygoje „Le pont du Douro a Porto“ rašė apie Por­ tugalijos Porto uoste esančio Marijos Pia tilto arką. Tik Seirigas, būdamas tiltų projektuotojas, ir Gustavas Eifelis (1832–1923) suprato, kokie unikalūs iššūkiai atsiranda projektuojant tokį geležinkelio tiltą.

Ir slėnio, ir upės plotis jau pa­ tys savaime neleido projektuo­ ti vidurinės atramos ar kelių pilonų.

Tilto ilgis turėjo būti beveik 353 m, o parabolinės arkos aukštis – 61,2 m. Užinkaruota ramtuose, esančiuose slėnio krantų papėdėse, laikina arkos atrama turėjo būti ren­

giama nuo abiejų stačių upės krantų pusių. Abi sekcijos buvo surink­ tos taip preciziškai, kad susijungė be jokių problemų. 1877 m. lapkričio 4 d. ceremonijos metu tiltas, sve­ riantis 1600 tonų, buvo pavadin­ tas tuomet valdžiusios Portugalijos karalienės garbei ir atiduotas naudo­ ti geležinkelio eismui. Jo 160 m il­gio tarpatramis buvo 1,5 m ilgesnis už Sent Luise pastatyto tilto per Misisipę centrinį tarpatramį.

Portugalijos geležinkelių valdyba statyti tiltą per Douro upę pasamdė ne portugalų firmą, o Eifelio bokštą stačiusią kompaniją, kadangi Gus­ tavas Eifelis tuo metu jau buvo pelnęs tarptautinį pripažinimą.

Dar daugiau, ši kompanija buvo pastačiusi viadukus geležinkelio lini­ jose nuo Puatjė iki Limožo (1867), nuo Latu iki Milo ir nuo Brivo iki Tulo (1870). Statė tiltus netgi Rumunijoje – geležinkelio linijoje iš Jasų į Ungenį, ir Peru (1872).

Praėjus ketveriems metams po Marijos Pia tilto atidarymo, Por­ to miesto valdžia, sužavėta Eifelio naujoviškais inžineriniais pasiekimais

2013/1 LIETUVOS KELIAI

87

istoriJa ir estetinėmis galimybėmis, įgaliojo Eifelį ir jo inžinierių Teofilį Seirigą pastatyti dar didesnį tiltą Portugali­ jos karaliaus Lui I (valdė 1861–1889) garbei. Tiltas buvo skirtas pėstiesiems ir transporto priemonėms. Šis juodas dviejų aukštų tiltas, kurio tarpatramis yra 172 m, kartu su Marijos Pia tiltu tapo Porto mies­ to simboliais. Kai 2001 metais mies­ tas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, dėl šių dviejų nuostabių tiltų buvo pasirinktas šūkis: „Tiltai į ateitį.“

Šarvuotas biržos makleris.

Londonas, Tauerio tiltas, 1886–1894 Velso princas Londono Taue­ rio tiltą atidarė 1894 m. birželio 30 d. Entuziazmas dėl naujo tilto bu­ vo prislopintas iki tiek, kad preky­ bos žurnalo „The Builder“ leidėjai atsisakė spausdinti tilto atvaizdą, nenorėdami eikvoti puslapių to­ kiam reikalui... Tačiau tiltas bu­ vo išsipildžiusi svajonė milijonų londoniečių, gyvenančių į pietus ir į rytus nuo Temzės. Jis šiems žmonėms reiškė kasdienių košmarų, naudojan­

„Tauerio tiltas yra baisiausia ir beprasmiškiausia architektūrinė klastotė, kokią mes kada nors esame regėję.“ The Builder, Londonas, 1894 m. birželio 30 d.

88 2013/1

LIETUVOS KELIAI

istoriJa tis beviltiškai apkrautu Londono tiltu, pabaigą.

1886 m. birželio 21 d., švenčiant 50-ąsias karalienės Vik­ torijos įžengimo į sostą metines (valdė 1937–1901), princas Edvardas padėjo į tilto pamatą kertinį akmenį.

Tiltą suprojektavo velionis seras Horacijus Džonsas (Horace Jones), bet statybai vadovavo seras Džonas Volfas-Baris (John Wolfe-Barry).

Nors po Džonso mirties Baris džiau­­gėsi didesne kūrybine laisve, vis dėl­to sutiko su pasiūlymu apdengti metalines konstrukcijas Portlando ak­ menimis ir Kornvalio granitu, taigi til­ to bokštai stilistiškai atitiko netolie­se esantį viduramžiais statytą Londo­no bokštą ir neogotikinius Parlamento rūmus. Skoliniai iš viduramžių ar­chi­­ tek­tūros vėliau inspiravo H. G. Velsą (H. G. Wells, 1866–1946) pavadin­ ti Tauerio tiltą „Šarvuotu biržos mak­ leriu“.

Iš tiesų tiltą Viktorijos laikų inžinerijos stebuklu padarė jo hidraulinė įranga, kurią suprojekta­ vo „Armstrong Mitchell & Co“. Šie mechanizmai, įrengti bokštų pama­ tuose, galėjo per 60 sekundžių pa­ kelti abi tilto pakabines santvaras, sveriančias 907 tonas. Vien tik 1895 metais tai padarė 6160 kartų. Tai­ gi, dideli burlaiviai visą laiką galėjo plaukti Temzės upe po aukštesniame lygyje esančiu pėsčiųjų tiltu. Į pirmuosius laikraščių puslapius tiltas pateko 1912 metais, kai Frankas Maklynas (Frank McClean) savo skrai­dymo aparatu praskrido tarp til­ to bokštų.

Po 40 metų atsitiko dar vienas įdomus įvykis. Autobuso vairuotojas Albertas Gunteris su keleiviais buvo ties tilto viduriu, kai tilto pakabinės santvaros pradėjo vertis. Vairuoto­ jas, nė akimirkos nedelsęs, padidino greitį, ir autobusas spėjo pervažiuoti į kitą pusę. Net architektūros kri­ tikas Erikas de Marė (Eric de Maré), kažkada nepagarbiai kalbėjęs apie Tauerio tiltą, pripažino, kad savo funk­cijas tiltas atliko pasigėrėtinai reguliariai ir efek­tingai.

Dar viena maža smulkmena: 1970 m. Lake Havasu miesto (Ari­ zona) valdžios vyrai norėjo nupirk­ ti šį didį britų išradingumo simbolį.

Jie suklydo nenupirkę Londono tilto, kuris buvo išmontuotas ir kruopščiai akmuo po akmens atstatytas JAV.

Sena apsiausto pakaba. Sidnėjaus Uosto tiltas Inžinierius Džonas J. C. Bradfil­ das (John J. C. Bradfield, 1867–1943) niekada nemanė, kad tilto išvaizdą turėtų lemti tik konstrukciniai spren­ diniai. Šią nuomonę jis plėtojo pro­ jektuodamas Uosto tiltą Sidnėjuje.

Jos laikėsi ir dirbdamas prie Story til­ to Brisbene. Bet vis dėlto Sidnėjaus Uosto tilto ištakos siekia ankstesnį laikotarpį, kai Bradfildas negalėjo nei publikuoti, nei įgyvendinti savo idėjų.

1911 m. Naujojo Pietų Velso premjeras Viljamas Holmanas (William Holman) pranešė, kad jo kabi­ netas išrinko tilto, skirto tramva­ jams, automobiliams ir pėstiesiems, projektą. Nepaisant pastangų ­tuoj pat pradėti jį įgyvendinti, derybos užsitęsė, ir 1922 metais Naujojo Pietų Velso vyriausybė pranešė, kad skel­ biamas kitas tarptautinis konkursas. Šešios skirtingos kompanijos pateikė 20 projektų, tarp jų ir Bradfildas. Jis

2013/1 LIETUVOS KELIAI

89

istoriJa

„Granitu aptaisyti ramtų bokštai ir pilonai, paprasti ir elegantiški, yra Uosto tilto, kuris priešingu atveju būtų tik didžiulė utilitarinė plieno konstrukcija, architektūrinės ypatybės.“ John Job Carew Bradfield, prie Uosto tilto prieš 1932 m.

tuo metu sėmėsi įkvėpimo iš 1916 m.

Niujorke pastatyto Pragaro vartų til­ to (autorius – Gustavas Lindentalis), todėl atmetė idėją statyti gembinę konstrukciją ir pasirinko arkinę.

Galutinis sprendimas buvo pri­ imtas 1924 m. kovo 24 d.: nugalėjo anglų firmos „Dorman Long and Co.“ iš Midlsboro pateiktas siūlymas. Tai buvo dviejų šarnyrų arka. Projektą reikėjo kiek patobulinti, todėl bu­ vo pasirašyta sutartis su Londone gyvenančiu Ralfu Frymanu (Ralph Freeman, 1880–1950).

Projekto tobulinimas užtruko beveik dvejus metus ir tik 1929 m. lapkričio mėnesį buvo pradėta staty­ ti arkos konstrukcija. Darbas buvo at­ liekamas nuo abiejų krantų – arkos pusės buvo statomos gembiniu meto­ du ir 1930 m. rugpjūčio 20 d. sujung­ tos į vieną visumą. Lygi arkos for­ ma buvo be priekaištų, todėl pelnė Sidnėjaus Uosto tiltui „senos apsiaus­ to pakabos“ pravardę.

Masyvus paklotas, kurio plo­ tis skersai yra 49 m, buvo įrengtas vėliau, kaip ir bokštai, primenan­ tys Egipto architektūrą. Tilto statybos

90 2013/1

LIETUVOS KELIAI

darbai buvo baigti 1932 m. vasario mėnesį. Bandant tilto stiprumą, buvo įvairiais deriniais pastatyti 96 gari­niai traukiniai. Tik tada, 1932 m. kovo 19 d., Naujojo Pietų Velso premjeras Džonas Tomas Langas (John Thomas Lang) atidarė tiltą eismui.

Tilto statyba kainavo apie 13,5 milijono Australijos dolerių. Ši su­ ma buvo baigta rinkti 1988 m. iš

važiavimo mokesčių, o dar po 12 metų tiltu pravažiavo milijardinis au­ tomobilis. Tilto priežiūrai turi būti išleidžiama reikšminga suma. Tarp inžinierių, dirbusių prie šio tilto, buvo ir Paulis Hoganas, kuris vėliau ėmėsi aktorystės ir išgarsėjo kaip „Krokodi­ las Dandis“.

Gortensija Pumputytė LAKD Tiltų sk. vedėjo pavaduotoja

Bridges that Changed the World

By G. Pumputytė We continue a presentation on the oldest bridges having left a vivid imprint in the European and Asian history, as well as architectural and cultural development.

• The Göltzsch Valley Bridge in the Vogtland – the eight wonder of the world. At 78 m high and 574 m long, the bridge has been built to symbolize a successful process of industrialization. The first train crossed the Göltzsch Valley Bridge on a rainy July 15, 1851, a much-anticipated event that was attended by Prince Albert and other prominent figures from Saxony. • James Ead’s St Louis Bridge. James Ead’s plan was to build a steel bridge with three large spans measuring 153 m, 158.5 m and 153 m that would still allow paddle steamers to ply Misissippi. The formal dedication of the bridge took place on July 4, 1874. The first users of the completed bridge were not wagons or locomotives, but pedestrians. • New York: Brooklyn Bridge. It’s span of 486 m made it the world’s longest suspension bridge.

The bridge had room for a central, elevated walkway, railway lines and a road. • Porto’s Maria Pia Bridge and Lui’s I Bridge. The ­Maria Pia Bridge’s overall length of almost 353 m therefore had to be spanned by a parabolic arch 61.2 m high. Four years after the bridge opened, Porto’s city fathers commisioned Eiffel to build an even larger bridge, in honour of King Louis I of Portugal, for vehicles and pedestrians. This black two-tier bridge had a span of 172 meters and, along with the Maria Pia Bridge, became a symbol of Porto. • London: Tower Bridge. The Prince of Wales opened the bridge on June 30, 1894. The bridge has been designed by the late Sir Horace Jones, but the actual construction was led by Sir John Wolfe-Barry. • Sydney Harbour Bridge. In November 1929, the twoarch-halves were cantilevered out from either side until they joined in the middle, on August 20, 1930. The characteristic arch profile would later earn Sydney bridge the nickname of the “Old Coat Hanger”.

istoriJa

Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją Knyga „Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją“, kurią išleido LAKD ir leidykla „Ex Arte“, yra skirta ne tik gausiam šalies kelininkų būriui, bet ir plačiajam skaitytojų ratui, besidominčiam keliais, jų atsiradimu ir tiesimu dabartinėje Lie­tuvos teritorijoje: nuo „Gintaro kelio“ iki Žemaičių plento ir „Via Baltica“. Tai bandymas glaustai pažvelgti į ilgą ir sudėtingą Lietuvos kelių istorijos raidą, prisiliečiant prie svarbiausių jos faktų ir atskleidžiant įdomesnes detales. nygą sudaro keturi sky­ riai. Pirmasis skyrius skirtas Lietuvos kelių ištakoms nuo kūlgrindų ir Ginta­ ro kelio iki pirmųjų tiltų.

Antrajame skyriuje rašoma apie kelius nepriklausomoje Lietuvoje 1918– 1940 m.

Trečiasis skyrius skirtas kelių tinklo atkūrimui pokario metais ir kelininkų darbams tarybiniu laikotarpiu iki 1990 m.

Ketvirtajame knygos skyriuje pris­ tatoma kelių priežiūra ir plėtra atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Keliai, kaip ir miestai, turi savo ilgametę istoriją. Pabandykime kartu, skaitydami šią knygą, pakeliauti Lietu­ vos praeities ir dabarties kelių kelelių labirintais.

Tyrinėti pirmuosius kelius Lietuvos teritorijoje iki XIII a., kai susikūrė Lietu­ vos valstybė, yra sudėtinga dėl istorinių šaltinių apie senovės kelius stygiaus. Is­ toriniai šaltiniai, pateikdami žinių apie laikotarpį iki XIII a., to meto kelius ir susisiekimą pamini labai epizodiškai.

Nuo XIII a. Lietuvos sausumos kelių tink­las ir jų būklė jau plačiau aprašyta

kry­žiuočių, rengusių ka­ rinius žygius prieš Lie­ tuvą. Kryžiuočių žvalgų XIV a. kelių aprašymai, skirti kari­niams tikslams, buvo surinkti ir paviešinti 1863 m. Teodoro Giršo Prūsijos valstybės rašytinių dokumentų antrajame tome (Scriptores rerum prussicarum „Die littauischen Wegeberichte“). Remdamasis šia istorine medžiaga, prof. V. Biržiška 1930 m. Kaune išleido knygą Kryžiuočių keliai į Lietuvą XIV a.

(I dalis), kurioje aprašo to laikotarpio kelių tinklo išsidėstymą atskirose Lietu­ vos teritorijos žemėse ir sausumos kelių techninės būklės lygį.

Kelių tinklo ir susisiekimo siste­ mos formavimas Lietuvos feodalinėje valstybėje kol kas dar mažai ištyrinėtas. Šiek tiek žinių šiuo klausimu galima rasti XV a. Lietuvos metrikoje – Lietu­ vos Didžiosios Kunigaikštystės kance­ liarijos aktų rinkinyje bei 1529 m. LDK ir 1588 m. Lietuvos Statutuose. Iš LDK Statuto matyti, kad to meto valdžia reglamentavo kelių tiesimą ir priežiūrą; atskiruose Statuto straipsniuose apta­ riama mokesčių rinkimo už važiavimą

keliais bei kelių priežiūros ir remonto tvarka. Informacijos apie Lietuvos terito­ rijoje buvusius kelius ir transportą gali­ ma rasti Lenkijos ir Lietuvos valstybės įstatymų sąvade. XV–XVII a. išleistuose Lietuvos žemėlapiuose sausumos keliai dar nebuvo žymimi.

Svarbus veiksnys, turėjęs nemažos įtakos pagrindiniams vieškelių traktams formuotis Lietuvoje, kaip ir kitose Euro­ pos šalyse, buvo pašto siuntų ir keleivių gabenimas. Jau XVI a. Lietuvos pašto traktais vyko tarptautinis pašto eismas, jungęs Vilnių ir Kauną su Krokuva, Vie­ na ir Venecija. 1673 m. buvo suorga­ nizuotas reguliarus pašto eismas (kartą per savaitę) tarp Vilniaus ir Maskvos.

Lietuva, kaip ir kitos šalys, išraizgyta įvairiausių kelių tinklo. Nedažnai pagal­ vojame apie jų istorinę kilmę ir dvasią.

Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 m. lotynų kalba parašytuose Kved­

2013/1 LIETUVOS KELIAI

91

istoriJa linburgo metraščiuose. Šis svarbus fak­ tas rodo, kad Lietuva jau prieš tūkstantį metų buvo kelyje iš genties į valstybę, tačiau kelių istorijos ištakos dabartinės Lietuvos teritorijoje siekia daug senes­ nius laikus. Lietuvos kelių ištakos forma­ vosi per ilgą istorinį laikotarpį. Seniau­ sias Lietuvos kelias su kietąja danga ras­ tas Kernavės piliakalnio papėdėje, Pa­ jautos slėnyje – tai vadinamoji medgrin­ da. Ji įrengta maždaug III–V a. Jau prieš tūkstantį metų, antrojo tūkstantmečio pradžioje, senovės Lietuvos gyven­ tojai turėjo kelių tinklą, kuris jungė dažniausiai pilis. Šie keliai vedė per upes, ežerus ar neišbrendamas pelkes.

XIII a. susikūrusioje Lietuvos valstybėje buvo gana daug sausumos kelių, juos sistemingai tyrinėjo ir aprašė Kryžiuočių ordino karo žvalgai. XIV a.

Lietuvos vakarinėje dalyje buvo apie 100 įvairiomis kryptimis ėjusių sausu­ mos kelių.

Vėlesniais laikais didelę teritoriją turėjusioje Lietuvoje pradėjo formuo­ tis tarptautinės reikšmės sausumos kelių tinklas, kuris buvo naudojamas ka­ ro, prekybos, tarptautinio susisiekimo, o vėliau – ir pašto reikmėms.

Reikėjo ne vieno tūkstantmečio, kad iš žvėrių pramintų takų nusidriektų pirmykščių žmonių būstus jungiantys keliai.

Kiekvieno Lietuvos kampelio ke­ liai sudaro mūsų gimtojo krašto kelių is­ torijos dalį. Tarp vienkiemių ir kaimų, miestelių ir miestų miškais, kalvomis ir lygumomis vingiavę keleliai per ilgus amžius išsivystė į vis tobulėjančius ke­ lius, į šiandienes transeuropines ir trans­ kontinentines automobilių magistrales.

Kelių tiesimas visais laikais bu­ vo laikomas labai sunkia, bet gar­ binga profesija. Lietuvos keliai – šis neįkainojamas turtas, sukurtas mūsų protėvių ir dabartinių kelininkų dar­ bu – ištikimai tarnauja žmonėms ir yra vie­nas iš šalies ekonomikos pagrindų, krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo dalis.

Tikimės, kad perskaitę šią knygą Lietuvos žmonės geriau pažins mūsų kelių paveldą, daugiau sužinos apie šiuolaikinių magistralių tiesimą ir svar­ biausius kelininkų darbus per pasta­ ruosius šimtmečius.

1918 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo įsteigta Plentų,

1386 m. Vilniaus miesto plane pažymėtas ­tiltas per Nerį kelyje į Ukmergę

92 2013/1

LIETUVOS KELIAI

vandens kelių ir uostų valdyba. Lietu­ voje tuo metu buvo 1190 km plentų, jų būklė buvo labai bloga. Didžioji da­ lis plentų buvo sukoncentruota pietinėje Lietuvos dalyje, ir tai neatitiko šalies poreikių.

Pirmieji Lietuvos nepriklausomo gyvenimo metai buvo itin sunkūs: ūki­ nis gyvenimas apleistas, keliai sunio­ koti ar karo sugriauti. Be to, nedaug buvo ir patyrusio personalo, išlikusio per sunkų karo laikotarpį. Nepaisant nelengvų sąlygų, nepriklausomoje Lietu­ voje kelių tinklas nuolat buvo tobulina­ mas ir prižiūrimas.

1934–1939 m. buvo nuties­ tas 193 km ilgio Žemaičių plentas – tai vienas didžiausių darbų, atliktų ne­ priklausomos Lietuvos metais. 1937– 1940 m. buvo tiesiamas Aukštaičių plentas (Kaunas–Biržai). Per dvidešimt Nepriklausomybės metų kelių ūkis kas­ met tvirtėjo, modernėjo.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietu­ vos kelių ūkis iš esmės buvo sugriau­ tas: keliai apgailėtinos būklės, tiltai sus­ progdinti, technika sunaikinta, daug vadovaujančių specialistų pasitraukė į Vakarus.

Jau pirmaisiais pokario metais Lietuvoje pradėti taisyti svarbiausi ma­ gistraliniai ir krašto keliai, buvo atstato­ mi daugiausia laikini mediniai tiltai. Ke­ lininkams intensyviai dirbant, 1952 m.

Lietuvos keliai ir tiltai, sugriauti karo metais, buvo atkurti.

1956 m. įvykdyta automobilių kelių valdymo reforma. Buvo įkurtos 44 kelių eksploatavimo organizacijos: 23 kelių eksploatacijos ruožai (KER) ir 21 autokelių valdyba.

Vėliau visame Lietuvos kelių tin­ kle buvo atliekami dideli rekonstrukci­ jos darbai. 1970 m. baigta tiesti pirmo­ ji automagistralė nuo Vilniaus iki Kau­ no. 1980 m. nutiestas automagistralės ruožas Vilnius–Ukmergė. 1987 m. baig­ ta tiesti automagistralė nuo Kauno iki Klaipėdos. Per keturiasdešimt penkerius metus po karo (1945–1990 m.) Lietuvos keliuose pastatyta per 1400 tiltų. Šalies kelininkai, profesionaliai dirbdami, su­ formavo šiandienį kelių tinklą, kuris yra sėkmingai eksploatuojamas ir tobulina­ mas.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1991 m. buvo įsteigta Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuriai bu­ vo pavesta tvarkyti valstybinės reikšmės

istoriJa

Keliai, kaip ir miestai, turi savo ilgametę istoriją. Ši knyga nuves į Lietuvos praeities ir dabarties kelių kelelių labirintus.

automobilių kelių tinklą. Kelių eksploa­ ta­vimo organizacijos etapais buvo reor­ ganizuotos į regionines kelių priežiūros įmones, o dauguma buvusių kelių ir tiltų statybos valdybų tapo privačiomis kelių tiesimo įmonėmis.

Nuolat modernizuojami ir atnau­ jinami Lietuvos magistraliniai ke­liai tampa visos Europos transporto ko­ ridoriais, todėl didžiausias kelininkų dėmesys skiriamas jiems prižiūrėti ir to­ bulinti.

Knyga Žvilgsnis į Lietuvos kelių istoriją parengta remiantis bibliografi­ niais šaltiniais ir kitais istoriniais duo­ menimis. Šioje knygoje pirmą kartą bandoma nuosekliai parodyti Lietu­ vos kelių ištakas ir raidą per ilgą istorinį laikotarpį nuo seniausių kūlgrindų ir medgrindų, nušviesti pagrindinių

kelių tinklo tiesimą nuo XIX ir XX a. kelių iki šiandienių Lietuvą kertančių transeuropinių magistralių.

Doc. dr. Gražvydas Mykolas Paliulis

Flashback into the History of Roads in Lithuania

By G. Paliulis The book “Flashback into the History of Roads in Lithuania” is intended not only for an abundant group of road builders but also for a wide circle of the readers interested in roads, their appearance and building in the current territory of Lithuania: from the Amber Road to Žemaičių (Samogitian) and Via Baltica roads. This was an attempt to briefly look at the long and complicated evolution of the history of roads in Lithuania, to touch the main facts and to discover interesting details.

2013/1 LIETUVOS KELIAI

93

Mums rūpi tai, ką kuriame

UAB „SWECON“ Volvo statybos mašinų atstovas Lietuvoje Pardavimas. Priežiūra. Atsarginės dalys.

Adresas: Gėlių g. 2b, Avižieniai, LT-14184 Vilniaus raj.

Telefonas: 85 232 63 22 Telefaksas: 85 232 55 36 El. paštas: info@swecon.lt Interneto svetainė: www.swecon.lt