Žurnalas „Lietuvos keliai“ 2011/1

2011/1

ES įvertino pažangą stabdant karą keliuose Baigtas kelio A9 Panevėžys – Šiauliai rekonstrukcijos I etapas Lenkijos kelių priežiūros valdymo sistema Asfalto dangos sluoksnių sukibimo tyrimai

Gintaro prekybos keliai

Re­dak­to­riaus žo­dis Jau įpusėjus mūsų kelininkų vasaros sezono kelių statybos ir rekonstravimo darbams, su pavėlavimu dėl tam tikrų objektyvių priežasčių išleidome šį eilinį leidinio „Lietuvos keliai“ numerį. Malonu, kad Europos transporto saugumo taryba Briuselyje paskelbė ir apdovanojo Lietuvą, kaip vieną pirmaujančių ES valstybių, mažinant eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičių. Žurnale pristatome ES sanglaudos ir ERP fondų finansuojamų projektų įgy­ vendinimo eigą, rašome apie įvykusį asociacijos „Lietuvos keliai“ ataskaitinį susirinkimą. Nepaisant 2011 m. nepakankamo finansavimo, kaip ir 2009–2010 metais, kelininkai, efektyviai panaudodami ES struktūrinių fondų lėšas, sėkmingai tęsia darbus pradėtuose transporto infrastruktūros objektuose, taip pat pradeda naujus. Liepos 20 dieną įvyko rekonstruoto magistralinio kelio A9 Panevėžys–Šiauliai septynių kilometrų ruožo, su įspūdinga pirmąją Lietuvoje dviejų eismo juostų „turbo“ tipo žiedine sankryža, iškilmingas atidarymas. Apie „Šiaulių plento“ kelininkų darbus šiame objekte rašome žurnale. Toliau sėkmingai tęsiami darbai magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas– Klaipėda. Bendrovė „Kauno tiltai“ Jakų žiede stato dar vieną svarbų transporto ruožą – Palangos–Kauno ir Kauno–Palangos krypčių estakadas. Kitame šios magistralės gale šiemet sėkmingai pradėtas ruožo per Grigiškes II darbų etapas, rekonstruojama magistralės kairioji pusė ir įrengiamas jungiamasis kelias dešinėje magistralės pusėje. Šiuos etapo darbus vykdo UAB „Fegda“ kelininkai. Skaitytojams įdomu bus paskaityti ir apie labiausiai apkrauto Lietuvos tilto – Kleboniškių, rekonstrukciją. Rašome apie eismo problemas Panevėžio aplinkkelyje ir kitoje magistralėje Vilnius–Panevėžys atliekamus kelio paviršiaus apdaro įrengimo ­darbus. Šį kartą mūsų leidinyje daug dėmesio skiriame Lenkijos, Latvijos ir Estijos keliams ir juos prižiūrinčių kelininkų kasdieniams rūpesčiams. Šiose šalyse lankėsi Lie­ tuvos kelių tiesėjai ir prižiūrėtojai. Leidinyje, kaip visada, yra įdomios informacijos apie kelininkų veteranų klubo veiklą, tęsiame pasaulio kelių istoriją, šį kartą pasakojame apie Gintaro kelią. Redakcinės kolegijos vardu širdingai dėkoju ilgamečiam žurnalo „Lietuvos keliai“ vyriausiajam redaktoriui, LAKD direktoriaus pavaduotojui Petrui Tekoriui už kvalifikuotą darbą, rengiant ir leidžiant kelininkams labai reikalingą leidinį. Rimvydas Gradauskas

LIETUVOS KELIAI, 2011/1 (26) Vyriausiasis redaktorius Rimvydas Gradauskas Atsakingasis sekretorius Gražvydas Paliulis Žurnalo kolegija: J. Biržiškis, R. Gradauskas, R. Janušas, P. Džervus, A. Laurinavičius, G. Paliulis, V. Puodžiukas, P. Tekorius Meninis redaktorius Donaldas Andziulis Maketuotojai: Birutė Vilutienė, Anatolijus Kostrovas Kalbos redaktorė J. Niaurienė Nuotraukos: D. Andziulio, A. Kostrovo, G. Paliulio, A. Bruzgės, V.  Valužio, A. Repšio, T. Juknevičiaus, K. Bruzgelevičiaus ir  straipsnių autorių © „Lietuvos keliai” • ISSN 1392–8678 • Tiražas 2000 vnt. Redakcijos adresas: Konarskio g. 25-2, LT-03109 Vilnius, tel./faksas 265 00 54 Išleido UAB „Ex Arte”: Z. Sierakausko g. 15A-26, LT-03105 Vilnius, tel./faksas 231 46 51

2 2011/1 LIETUVOS KELIAI

Turinys Contents

Aktualijos

4

Europoje Sąjungoje įvertinta pažanga stabdant karą keliuose

5

Europos strategijos įgyvendinimo Baltijos šalyse pasiūlymai

6

Lietuvos automobilių kelių direkcijai – 20 metų

8

Asociacijos „Lietuvos keliai“ konferencija

European Union Has Assessed Lithuania‘s Progress in Fighting with the War on Roads Suggestions for European strategic implementation in Baltic states Lithuanian Road Administration celebrates its 20th anniversary in 2011 Conference of the Lithuanian Roads Association

16 ES Sanglaudos ir ERP fondų finansuojamų projektų įgyvendinimas

Implementation of the projects financed from the EU Cohesion and ERP Funds

20 Baigtas kelio Panevėžys–Šiauliai rekonstrukcijos I etapas

The First Stage of the Reconstruction of the Road Panevėžys–Šiauliai is Completed

24 A1 kelio ruožo Grigiškėse rekonstrukcijos II etapas

The Second Stage of the Reconstruction of the Road A1 in Grigiškės

36 Panevėžio šiaurinio aplinkkelio problemos Problems of the Panevėžys Northern Bypass

39 2011 m. kelių ir valstybės įmonių apžiūra

Inspection of Roads and State Enterprises in 2011

56 Konferencija „Lietuvos tiltai 2011“ Conference Lithuanian Bridges 2011

TECHNOLOGIJOS

28 Jakų žiede įsibėgėjo antrojo rekonstrukcijos etapo darbai

The Second Stage of the Reconstruction of the Jakai Roundabout is Underway

31 Rekonstruotas Kleboniškio tiltas

Reconstruction of the Kleboniškis Bridge is Completed

33 „Panevėžio keliai” atnaujina ir stiprina kelio dangas

Panevėžio keliai AB rehabilitates and strengthens road pavements

UŽSIENYJE

44 Lenkijos kelių priežiūros valdymo sistema

Road Maintenance Management System in Poland

58 Ko galima pasimokyti iš Latvijos ir Estijos kelininkų?

What could be Learnt from the Latvian and Estonian Road Builders?

66 Kinijos keliai ir susisiekimas Roads and Transport of China

74 Senieji Vokietijos tiltai

The Old Bridges of Germany

MOKSLAS

50 Asfalto dangos sluoksnių sukibimo tyrimai

Research of asphalt pavement structures layers bonding

55 8-oji tarptautinė konferencija „Aplinkos inžinerija“

The 8th International Conference on Environmental Engineering

KRONIKA

62 Jaunųjų kelininkų klubas „Kelelis“ The Club of Young Road Builders

63 Paroda, skirta Europos vyrų krepšinio čempionatui

Exhibition designed for European Men’s Basketball Championship (Eurobasket)

64 Veteranų klubo naujienos

News from the Veteran’s Club

istorijA

70 Gintaro prekybos keliai priešistoriniais laikais Amber Trade Routes at the Prehistoric Period

74 Senieji Vokietijos tiltai

The Old Bridges of Germany

2011/1 LIETUVOS KELIAI

3

AKTUALIJOS

Europoje Sąjungoje įvertinta pažanga stabdant karą keliuose LAKD direktorius S. Skrinskas ir Lietuvos susisiekimo ministras E. Masiulis su apdovanojimu Briuselyje

E

uropos transporto saugumo taryba Briuselyje paskelbė, kad Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių mažinant eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių. 2000 metais Lietuvos keliuo­se žuvo 300 žmonių - t. y. 58 proc. mažiau nei 2001-aisiais, kai žuvo daugiau kaip 700 žmonių. Įvertinusi Lie­tuvos lai­mė­jimus eismo saugumo didinimo srityje Europos transporto saugumo taryba mūsų šaliai skirtą apdovanojimą įteikė susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui. „Malonu, kad Lietuva yra giriama kaip viena iš nedaugelio ES valstybių, ku­riai pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą – per dešimtmetį žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti perpus”, – sakė E.Masiulis. Minist­ras Briuselyje kolegoms iš kitų šalių pristatė Lietuvos laimėjimus ir prie­ mones, naudotas mažinant nelaimių keliuo­se skaičių. Per keletą metų pagal šį rodiklį Lie­ tuvai pavyko aplenkti Latviją, Lenkiją, Bulgariją, Rumuniją, Graikiją, todėl mūsų šalis jau nebėra eismo saugumo autsaiderė. Lietuva yra išsikėlusi tikslą ateityje patekti į saugiausių Euro­ pos valstybių pirmąjį dešimtuką. Ženkliai nelaimių keliuose skaičius pra­­dėjo mažėti 2008 metais, kai buvo sugriežtintos bausmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pradėta inten­ syviai rekonstruoti avaringus kelių ruožus. Ministras pabrėžė, kad, norint ir toliau mažinti eismo įvykių skaičių, būtina spręsti visuomenės švietimo, ke­ lių rekonstravimo problemas, tobulinti nuobaudų sistemą ir mažinti galimybes išvengti bausmės. E. Masiulis ragina miestų ir rajonų savivaldybes daugiau dė­mesio skirti kelių eismo saugumui, nes avaringumas miestų gatvėse ir vie­ tiniuose keliuose yra didelis.

4 2011/1 LIETUVOS KELIAI

Lietuva pirmininkaus pasauliniame kelių kongrese

P

aryžiuje vykusiame CEDR (Europos kelių direktorių konferencija) posėdyje Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Skirmantas Skrinskas, kuris yra ir PIARC (Pasaulinė kelininkų asociacija) tarybos narys, buvo pakviestas pirmininkauti Meksikoje vyksiančiame XXIV pasauliniame kelių kongrese specialiai sesijai, kurios tema „Kelių apmokestinimo schemos – išmoktos pamokos ir ateities vizija“. Kongresas vyks 2011 m. rugsėjo 26-30 dienomis. Tai pirmas atvejis, kai Lietuvos atstovui patikėta pirmininkauti sesijai pasauliniame kongrese.

AKTUALIJOS

Europos strategijos įgyvendinimo Baltijos šalyse pasiūlymai

LAKD direktorius Skirmantas Skrin­ skas, dabar pirmininkaujantis Balti­ jos šalių kelininkų asociacijai parengė pasiūlymus apie „Baltosios kny­ gos ir 2020 metų europos strategijos įgyvendinimą Baltijos šalyse“ Europos Komisijos Viceprezidentui, Transpor­ to komisarui Siim Kallas, o taip pat in­ formavo Estijos ministrą pirmininką An­ drus Ansip, Latvijos ministrą pirmininką Valdis Dombrovskis, CEDR generalinį sekretorių Michel Egger, Lietuvos ministrą pirmininką Andrių Kubilių.

P

er 2011 m. gegužės 9-10 d. Birštone vykusį metinį renginį, Baltijos šalių kelininkų asociacijos tarybos nariai aptarė Baltosios knygos įgyvendinimo Baltijos šalyse gaires. Baltosios knygos 51 punkte yra nurodyta „Nepaisant ES plėtros, rytinėje ir vakarinėje ES dalyse išlieka didelių transporto infrastruktūros skirtumų, kuriuos reikia išlyginti. Europos žemyne infrastruktūros turi būti suvienodintos“. 2020 m. Europos strategijos – ES ateities vizija pagrindiniai tikslai yra: • teigiami demografiniai pokyčiai; • socialinių problemų sprendimas; • augančios energetinių resursų kainos ir priklausomybės nuo išorinių energijos šaltinių tiekėjų mažinimas; • įtakos klimato pokyčiams mažinimas. Pagal 2007-2013 metų laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos Baltijos šalims sąlygas, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas TENT koridorių plėtojimui. Tuo tarpu, likusios transporto infrastruktūros atotrūkis (divergencija) tarp Rytų bei Vakarų Eu-

ropos auga. Tokiu būdu, mes manome, kad tikslinga 2014-2020 metų laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinėje paramoje ypatingą dėmesį skirti valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtojimui (pagal įprastą mūsų šalyse klasifikavimą, nacionaliniai keliai yra pagrindiniai šalies tranzitiniai magistraliniai koridoriai, krašto bei rajoniniai keliai, išskyrus TEN-T koridorius). Panašią idėją pristatė Vengrijos atstovas paskutiniame CEDR (Europos šalių kelių direkcijų vadovų konferencija) posėdį įvykusį 2011 m. gegužės 4-6 d. Liuksemburge. Remiantis aukščiau išdėstytais teiginiais, mes rekomenduojame sutelkti dėmesį į tokius skirtumų tarp transporto infrastruktūros Rytų bei Vakarų Europoje mažinimo būdus: A. Valstybinės reikšmės kelių tinklo rekonstrukcija, atkreipiant dėmesį į dabartinę bei prognozuojamas apkrovas bei trūkstamų jungčių tobulinimą (ekonominė vidinė grąžos norma (VGN) kinta nuo minimalios reikšmės 8,5 % iki maksimalios reikšmės 19,4 %, VGN vidurkis – 13,9 %); B. Inžinerinių eismo saugumo priemonių įgyvendinimas (VGN kinta nuo minimalios reikšmės 9,4 % iki maksimalios reikšmės 14,3 %, VGN vidurkis – 11,9 %); C. Žvyrkelių asfaltavimas, siekti, kad gyvenvietėse neliktų dulkėtų kelių (žvyrkelių) kaip Vakarų Europos šalyse (VGN kinta nuo minimalios reikšmės 6,5 % iki maksimalios reikšmės 18,9 %, VGN vidurkis – 14,8 %); D. Aplinkkelių tiesimas siekiant iš miestų eliminuoti sunkųjį transportą ir pasiekti Vakarų Europos aplinkkelių lygį (VGN kinta nuo minimalios reikšmės 9,1 % iki maksimalios reikšmės 18,8 %, VGN vidurkis – 11,9 %).

Tokiu būdu Baltijos šalių kelininkų asociacija laikosi nuomonės, kad Baltosios knygos bei 2020 metų Europos strategijos papildomas finansavimas (nepaisant aiškaus poreikio ir tikintis būtino finansavimo TEN-T keliams) būtų skiriamas valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtojimui. Tai turėtų būti taikoma ne tik Baltijos šalims (Estija, Latvija ir Lietuva), tačiau visoms Rytų Europos šalims (kaip tai yra nurodyta Baltojoje knygoje). Skirmantas Skrinskas Baltijos šalių kelininkų asociacijos pirmininkas, LAKD direktorius

EU Has Assessed Lithuania‘s Progress in Fighting with the War on Roads Having assessed the achievements of Lithuania in the field of traffic safety the European Transport Safety Council has granted our country an award, which was received by E. Masiulis, the Minister of Transport and Communications of Lithuania. In Brussels he presented to the colleagues from other countries the achievements and measures of Lithuania used to reduce the number of accidents on the roads. Lithuania will preside at world road congress Director of LRA Skirmantas Skrinskas who is as well a member of PIARC council in CEDR session in Paris was invited to preside at the coming XXIV world road congress special session on September 2011 in Mexico. That is the first time when Lithuanian representative is entrusted to preside at a world congress session. Suggestions for European strategic implementation in Baltic states Director of LRA S. Skrinskas, currently taking the chair in Baltic road association has formulated suggestions regarding “Implementation of White Paper and Eu Strategy 2020 in the Baltic Countries”. In the EU Structural Assistance for the period of 2014-2020 special attention should be paid to the development of the network of state national roads (according to our common classification, state national roads are understood as main transit, national and regional roads, but not TEN-T corridors).

2011/1 LIETUVOS KELIAI

5

AKTUALIJOS

Lietuvos automobilių kelių direkcijai – 20 metų

Jubiliejaus proga Lietuvos automobilių kelių direkcijos ­vadovai ir darbuotojai, dirbantys 20 metų, apdovanoti angelo statulėlėmis

1

990 metais Lietuvai atkūrus ne­pri­ klausomybę, buvo atkurta Susi­ sieki­mo ministerija, kuri kartu su kito­mis transporto rūšimis savo žinion per­ėmė visą automobilių kelių ūkį. Po metų, 1991 m. kovo 1 d., buvo įkurta Lietuvos automobilių kelių di­r ekcija, kuri tvarkė valstybinės reikš­mės automobilių kelių tinklą ir jų inžinerinius statinius, įgyvendino bend­r ą kelių plėtojimo, tiesimo, taisy­mo ir priežiūros, eismo saugumo ir in­frastruktūros darbų politiką. 1991 me­tais Kelių direkcijoje dirbo 81 darbuo­tojas, dabar – 134, t. y. 60 proc. daugiau. 1991 m. birželio 28 d. įsteigta VĮ „Problematika“, kurios paskirtis – už­ tik­rinti kelių tiesimo ir tiltų statybos dar­bų kokybę. 1992 metais valstybės auto­mo­ bilių kelių tinklas buvo suskirstytas į ma­gistralinius, krašto ir rajoninius kelius. 1995 metais sukurta 10 valstybės re­gioninių kelių įmonių ir valstybės įmo­nė „Automagistralė“. Pastarajai pa­vesta rūpintis magistraliniais ke­liais Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius– Pa­nevėžys.

6 2011/1 LIETUVOS KELIAI

Akcinės bendrovės susikūrė vie­ toj buvusių kelių ir tiltų statybos valdybų. 1993 metais šios bendrovės su­si­bū­rė į nepriklausomą privatizuotų įmo­nių (akcinių bendrovių) asociaciją „Lie­tuvos keliai“. Statybinių organizacijų privatiza­ vi­mo procesas turėjo įtakos kelių pro­ jek­tavimo, eismo analizės ir transpor­to prognozės organizacijų raidai. 1993 metais įkurta akcinė bendrovė „Kel­ projektas“, valstybės įmonė Trans­­­porto ir kelių tyrimo institutas. Šiandien Lietuvoje driekiasi dau­ giau kaip 81 tūkst. km valstybinės ir vie­tinės reikšmės kelių. Bendras Lietuvos vals­t y­b inės reikš­m ės automobilių kelių ilgis yra 21 267 km, iš jų: ma­gist­ra­ li­niai ke­liai – 1738 km, krašto keliai – 4937 km, rajoniniai ke­liai – 14 591 km. Kelių tinklo tanku­mas 2011 m. pradžioje 1000-iui gy­ventojų bu­vo 6,39 km, o 1000-iui km2 – 326 km. Lietuvoje yra 562,49 km vals­ty­bi­nės reikšmės kelių su ketu­ riomis eis­mo juostomis, iš jų 309,159

km auto­m a­g istralių. Vals­t ybinės reikšmės ke­liuo­se yra 1487 tiltai ir viadukai. 2011 m. pradžioje Lietuvos vals­ty­bi­nės reikšmės automobilių keliuose buvo 1337 autopaviljonai, 299 poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės, 56 pavėsinės, 74 049 pra­ lai­dos ke­liuo­se ir nuovažose, 17 pe­ rėjų laukiniams gyvūnams. Eismo intensyvumas valstybinės reikš­mės keliuose per pastaruosius 20 metų padidėjo 2 kartus, pervežtų kro­ vinių apyvarta išaugo apie 3,6 karto, žu­vusiųjų skaičius sumažėjo 3,9 karto. 2010 m. gruodžio 31 d. duo­ meni­mis, Lietuvos kelių vertė pasiekė 6,16 mlrd. litų. Nepriklausomybės metais Lie­ tu­vos automobilių kelių direkcija tapo Pasaulinės kelininkų asociacijos (PIARC), Europos kelių direktorių kon­ferencijos (CEDR), Baltijos šalių ke­lininkų asociacijos (BRA) nare. Antanas Andrijonas, LAKD Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas

Lithuanian Road Administration celebrates its 20th anniversary in 2011 By A. Andrijonas In 1990, when Lithuania regained its independence, the Ministry of Transport and Communications was restored and took over the entire road sector, along with other modes of transport. One year later, on 1 March 1991, the Lithuanian Road Administration (LRA) was established, which managed the state road network and its engineering buildings, implemented the common policy of road development, construction, repair and maintenance, traffic safety and infrastructure works. Traffic volumes on roads of state significance in the last 20 years have doubled, the turnover of the carried freight has grown 3.6 times, and the number of fatalities has gone down by 3.9 times. Currently, 80 per cent of the country’s axial loads fall under roads of state significance, and the value of roads as a state asset has reached 6.16 billion Litas. The total length of roads of state significance is over 21,000 km. Since independence, the Lithuanian Road Administration has become a member of the World Road Association (PIARC), the Conference of European Road Directors (CEDR) and the Baltic Road Association (BRA).

2011/1 LIETUVOS KELIAI

7

AKTUALIJOS

Asociacijos „Lietuvos keliai“

konferencija

Asociacija „Lietuvos keliai“ 2011 m. balandžio 7 d. sušaukė visuotinį narių susirinkimą. Susirinkime dalyvavo LR susisiekimo ministras E. Masiulis, Transporto investicijų direkcijos direktorius A. Mačiulis, LAKD direktorius S. Skrinskas, direktoriaus pavaduotojai A. Janušauskas, R. Jaraminas ir D. Dudonis. Asociacijos „Lietuvos keliai“ ta­ rybos pirmininkas Stanislovas Kablys savo ataskaitoje aptarė 2010 m. ke­ lininkų darbus ir prob­lemas. S. Kablys pažymėjo, kad praėję dar vieneri krizės metai Lietuvos kelių istorijoje, kaip ir 2009 m., išliks vieni silpnesnių metų plėtojant kelius. Jei ne ES struktūrinių fondų lėšos, kelių tiesėjams būtų tikra bado dieta. Gaila tik, kad 2010 m. įeis į istoriją ne tik kaip krizės, bet ir kaip metai, kai pirmą kartą nebuvo įsisavintos Kelių priežiūros ir plėtros programos ir planuotos ES fondų lėšos. Dėl ES lė­šų įsisavinimo S. Kablys pripažino, kad atėjo sunkesnių objektų eilė, kurie iš užsakovo reikalauja daug daugiau darbo, dėl įvairių procedūrų pradėjo kliūti konkursai. KPPP lėšų ne­įsisavinimo pagrindinė priežastis – be­a todairiškai vykdytas nurodymas nė litu neviršyti sąmatos ir labai vėluojantys konkursai. Nesiekiant ir nenorint kritikuoti LAKD veiklą, ti­ kėtina, kad bus padarytos išvados ir 2011 m. tai nepasi­kartos.

8 2011/1 LIETUVOS KELIAI

Pačia opiausia problema 2010 m. ir 2011 m. išlieka KPPP fi­ nan­­savimo stoka. 2011 m. šiai programai skirta 987 mln. Lt, t. y. apie 100 mln. Lt daugiau negu 2010 m. Tai nėra daug daugiau, tačiau nors mažas, bet žingsnis į priekį. Labai džiugu, kad užsakovas numato iš jų apie skirti 70 mln. Lt skirti juodųjų dangų paviršiaus apdoro­jimo darbams. Pastaruosius dvejus metus tokie darbai nebuvo atliekami. Susisiekimo ministerijai, LAKD ir asociacijai „Lietuvos keliai“ būtina siekti, kad KPPP finansavimas nuo 2012 m. pasiektų prieš krizę buvusius metus, ypač žinant, kad ES fi­nan­savimas kelių sektoriui praktiškai bus baigtas 2011 m. Kelių sektorius pirmauja įsisavindamas ES skirtas lėšas, tačiau pirmiems kaip visada sunkiausia. Pastaruoju metu labai eskaluojama neteisingo ES lėšų įsisavinimo tema. Pirmą kartą lėšų įsisavinimą auditavo LR valstybės kontrolė. Valstybės kontrolė su atitinkamomis institucijomis pateikė gerai neišdiskutuotas išvadas Briuseliui. Asociacijai „Lie­ tuvos keliai“ taip pat teko pagal sa-

vo kompetenciją Susisiekimo ministerijos prašymu padėti pagrįsti užsakovo rezervo – nenumatytų iš­ laidų, eilutės reikalingumą. S. Kablys ak­centavo, kad, diskutuojant ir įsi­ klausant į argumentus, daug ką gali­ ma išsiaiškinti, ir tikrai nebus tokių sumų, kaip dabar įvardijama – 20 mln. Lt (visam transporto sekto­ riui, ne tik keliams). Pretenzijos reiškiamos dėl statybos metu kelių priežiūrai skiriamų lėšų, dėl į kelio projektą įtrauktų vandens valymo įrenginių. Žinoma, atremiant nepagrįstus priekaištus, daugiausia darbo turėjo ir turi TID, LAKD. Šiais metais vadovauti šioms institucijoms paskirti nauji vadovai: LAKD – Skirmantas Skrins­kas, Transporto investicijų direkcija – Alminas Mačiulis. Asociacijos tarybos pirmininkas džiaugėsi, kad konkursus laimėjo patyrę ir geri vadovai, savo srities profesionalai. Baigdamas ES lėšų temą, S. Kablys pabrėžė, kad asociacija dė­jo ir dės pastangas perskirstant ES paramos lėšas atskiroms šakoms. Šiuo klausimu glaudžiai dirbama

AKTUALIJOS

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Stanislovas Kablys

su Lietuvos laisvosios rinkos institutu. Būtina pabrėžti, kad visų kitų ministerijų kuruojamose šakose lėšų įsisavinimas daugiausia numatomas paskutiniais periodo metais. Tai tikrai nėra gerai. Kovo mėnesį ministrų pasitarimo medžiagoje labai netikėtai buvo pateiktas jau šiuo metu ne VĮ, o UAB „Problematika“ privatizavimo klausimas. Ši įmonė buvo įkurta kaip visiškai nepriklausoma kelių laboratorija. Kažin ar laimėtų kelių tiesimo sistema, jei „Problematika“ patektų į vieno privataus verslininko ran-

kas? Kol valstybės keliai priklauso valstybei, valstybei turėtų priklausyti ir kelių tiesimo darbų bei statybinių medžiagų laboratorija. Jau dveji metai VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas neturi nuolatinio vadovo. Dėl šios institucijos perspektyvos taip pat būtina greičiau apsispręsti, nes esama situacija užsitęsė, instituto darbuotojai, randantys darbą, palieka jį. Pastaruoju metu spaudoje rašoma, kad numatoma kardinali reforma kelių sektoriuje. Asociacija nori sužinoti jos esmę,

padiskutuoti apie atskirus momentus, išsakyti savo nuomonę. Ne vieno dešimtmečio darbo patirtis kelių šakoje leidžia asociacijos nariams išreikšti savo nuo­monę. Šiais metais, neradusi pažeidimų, savo tyrimą nutraukė Konkurencijos taryba. Dėl pernai pasirašyto Memo­randumo su TID ir LAKD, tiksliau vieno šio dokumento sakinio, Konkurencijos taryba lankėsi, padarė poėmius ir asociacijos „Lietuvos keliai“ patalpose. Šis tyrimas parodė, kad įtarimą gali sukelti atrodytų ne­ reikšmingas visai kita poteme pasakytas sakinys. Šalia KPPP lėšų atstatymo, asociacija „Lietuvos ke­liai“ būtinai sieks ir aktyviai dalyvaus svarstant 2014– 2020 m. programavimo perio­do lėšų paskirstymą ir Lietuvos pažangos strategiją „Lie­tuva 2030“. Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos nuomone, būtina įvesti kelių darbų indeksą Lietuvoje. Tai leistų labai sumažinti nepagrįstą kelių darbų kainų svyravimą, kurioms daroma įtaka iš išorės. Nuolat didėja naftos produktų kainos, ypač bitumo. S. Kablys pabrėžė, kad užsakovas – LAKD, labai įsiklauso ir pagal galimybes sprendžia šias kylančias problemas. LAKD baigia suderinti ir kartu išspręsti labai opią problemą dėl inžinerinių tinklų (šiuo metu – elekt­ ros tinklų) iškėlimo, vykdant kelių tiesimo darbus. Tai labai palengvins darbą rangovams, vykdantiems sutartinius darbus. 2011 m. iš asociacijos „Lietuvos keliai“ dėl vidinių struktūrinių pertvarkymų išstojo UAB „Kelda“ ir UAB „Taurakelis“. Asociacija šiuo metu turi 26 na­rius. 2010 m. buvo atestuoti 365 specialistai, iš jų 325 kelininkai ir 40 geležinkeliečių. Kartu su UAB „Komunikaciniai projektai“ parengta keletas straipsnių spaudai, organizuota techninių direktorių kelionė į Estiją ir kasmetinis darbų sezono apžvalgos seminaras Anykščiuose. Asociacijos nariams ir jų šeimoms suorganizuota Joninių šventė ir iškyla į Ventės ragą. 2011 m. taip pat suorganizuota Joninių šventė, planuojama surengti žurnalistų išvyką į Latviją ir Estiją pristatant ten vykdomus kelių darbus bei ateities perspektyvas. Tai tikrai

2011/1 LIETUVOS KELIAI

9

AKTUALIJOS padės diskutuojant dėl 2014–2020 m. lėšų panaudojimo prioritetų. Spalio mėnesį planuojama bendro­ vių techninių direktorių, asociacijos „Lie­tuvos keliai“ narių kelionė į Ang­­liją apžiūrėti unikalių transporto infrastruktūros mazgų: tunelį po La­­manšo sąsiauriu ir aptarnaujančią trans­porto logistiką, 2011 m. sezono dar­bų aptarimas planuojamas Plate­ liuose. Pirmiesiems asociacijos na­riams yra įteiktas ant­r as „Almanacho“ tomas su mūsų gerbiamų veteranų biografijų aprašais ir naujas leidinio „Keliai ir tiltai“ nume­ris. 2011 metais, kaip ir anksčiau, tradiciškai bus parengti du žurnalo „Lietuvos keliai“ nume­riai. Yra leidžiamas ir informacinis asociacijos „Lietuvos keliai“ vidaus laikraštėlis. S. Kablys pageidavo išgirsti susirinkimo da­ly­ vių nuomonę apie šiuos leidinius, kitų pastabų ir pasiūlymų, kaip tobulinti asociacijos „Lietuvos keliai“ veiklą.

direkcijai (TID) pradėjo vadovauti Alminas Mačiulis, kuris daugelį metų dirbo Susisiekimo ministerijoje, yra kompetentingas, sukaupęs daug patirties. Reikia tikėtis, kad daugelis klausimų, kurie vienaip ar kitaip susiję su transporto investicijomis, bus sprendžiami sklandžiau ir kur kas pro­d uktyviau, nei buvo daroma iki šiol. Taip jau atsitiko, kad A. Mačiulis iš karto puolė į tikrą kryžminę ugnį dėl Valstybės kontrolės išvadų, kurios buvo paviešintos, tikrinant 2007–2009 m. įgyvendintus Euro­pos Sąjungos projektus. Dauguma pastebėjimų, pretenzijų, priekaištų, pareikštų Vals­ tybės kontrolės, kartais net ir sveiku protu nesuvokiama. Ministras stebėjosi, nuo kada atskiri kelio elementai yra traktuojami kaip ne kelio sudedamoji dalis. Dabar TID ir Valstybės kontrolė intensyviai diskutuoja. Reikia tikėtis, kad ta diskusija ras kelią ir išlaidos, kurios šiandien skelbiamos kaip netinkamos finansuoti, būtų sumažintos. Svarbu, kad valstybei skirtos ES lėšos liktų čia, Lietuvoje.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasveikino susirinkusius kelininkų įmonių vadovus. Minist­ ras sakė, kad ne pirmame asociacijos posėdyje dalyvauja ir visada mano, kad labai svarbu pakalbėti apie darbus, kurie yra nuveikti, ir apie tuos, kurie mūsų dar laukia ateityje, apie nuolat iškylančias kliūtis, problemas. 2010–2011 metų sandūra buvo personalijų keitimosi laikas. Metų pradžioje LAKD vadovo pareigas pradėjo eiti daktaras Skirmantas Skrins­kas. Transporto investicijų

10 2011/1 LIETUVOS KELIAI

Neturėtų būti trimituojama per visą Europą, kad Lietuva kažką daro ne taip. Net Europos Komisijos senbuviai trauko pečiais ir sako, kad „mes nesame matę tokių precedentų, kada viena valstybės institucija, nesuderinusi su kita valstybės institucija, nusiunčia medžiagą Europos Komisijai ir taip skundžia“. Tie skundai dažniausiai nėra pagrįsti. Reikia tikėtis, kad greitai bus rasti sprendimai ir laikinai sustabdytas lėšų deklaravimas iš Europos Komisijos bus atnaujintas, taigi finansinių sutrikimų nebus.

Prevenciškai reikia ieškoti spren­ di­mų, kad ateityje tokių dalykų būtų išvengta, nes patikrinimai vyks ir ateityje, bus tikrinami ir didesni pro­jektai. Ministras akcentavo finansavimo prioritetus kelių sektoriuje. Kalbant apie 2007–2013 metų perspektyvą ir kelių sektoriaus finansavimą, be jo­ kios abejonės, visam susisiekimo sektoriui tai yra opu. 2009 m. buvo pats sudėtingiausias laikotarpis, kai fi­ nansavimas iš nacionalinio Kelių fondo buvo sumažintas per pusę. Dabar Susisiekimo ministerijos ir Seimo pastangomis šis finansavimas didinamas: 2010 m. – 100 milijonų litų, 2011 m. – dar šimtas milijonų. Atei­ tyje šis fondas turi didėti. Kaip jis didės, šiandien dar sunku prognozuoti, bet yra aiškus tiks­las – finansavimas, kuris buvo iki krizės, turi būti atsta­tytas. Vis dažniau girdimi savi­valdybių priekaištai, kad magistralinių kelių būklė dar yra nebloga, o savivaldybių keliai ir gatvės visai neprižiūrimi. Savivaldybės buvo įpratusios neskirti iš savo biudžetų lėšų, visada laukdavo Kelių fondo paramos. Akivaizdu, kad Kelių fondui grįžus į buvusį prieš krizę lygį, problemos, kurios yra susi­ kau­p usios savivaldybių transporto infrastruktūroje, taip pat nebus iš­ spręstos. Reikia ieškoti sisteminių spren­ dimų, kaip iš esmės organizuoti finansavimą plėtojant Lietuvos šalies kelių sistemą. Ir padidėjusios Kelių fondo lėšos nepatenkins poreikio tinkamai prižiūrėti kelius, rekonstruoti atskiras atkarpas, tiesti naujus kelius. Yra keletas sprendimų, ku­ rie anksčiau ar vėliau turės būti įgyvendinti. Kalbant apie ES fi­nan­ savimą, 2011 m. bus skiriama apie 400 mln. Lt, 2012 m. numatyta apie 300 mln. Lt. Praktiškai su šiomis lėšomis 2007–2013 metų finansinė perspektyva yra baigta. Transporto tranzito posėdyje ši situacija buvo pristatyta deta­liai. Posėdžio protokole buvo konstatuo­ ta, kad dar šiais metais turi būti iš esmės įvertinta situacija, kaip europi­ niai pinigai panaudojami visuose sektoriuose. Ten, kur lėšos tikrai nebus įsisavintos (finansų ministrė tai pa­ tvirtino), Europos parama bus atiduota kitam sektoriui.

Šian­dieną problemiška situacija yra „Via Baltica“ kelio atkarpoje Marijampolė–Kaunas, kur transporto srautas labai intensyvus, kelis kartus viršija numatytus projektinius kelio pajėgumus.

Be abejonės, kelininkai turi pirmumo teisę, nes vien kelių srityje projektų, kuriuos galima finan­ suoti, parengta daugiau nei už milijardą litų. Jeigu Seime bus priimtas įstatymas supaprastinti žemės paėmimo tvarką svarbiems transporto infrastruktūros projektams, ku­ riam dabar po svarstymo yra pritarta, tai leis dar sparčiau ir geriau naudoti europines lėšas. Susisiekimo ministras E. Masiulis aptarė galimus kelių sektoriaus finansavimo šaltinius. Europos transporto ministrų posėdyje Briuselyje viena iš diskusijų su Europos Komisija buvo skirta Europos Sąjungos transporto infrastruktūros projektams 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje. Kol kas klausimų yra daugiau negu atsakymų, neatsakytų klau­ simų tikrai gana daug. Vie­ni siūlo steigti Euro­p os trans­p orto in­f ra­ struktūros fondą, kuris būtų at­skir­­ tas nuo Sanglaudos fondo, kiti kalba, kad naujosios ES narės jau pa­ siekė konvergenciją, tai yra tų šalių infrastruktūra jau pasiekė tokį pat lygį

kaip senųjų valstybių, taigi ir para­mos joms nebereikės. Tačiau naujosios ES šalys pa­ teikė skaičius, kad dar nepasiektas išsivysčiusių šalių lygis, kad konvergencija (susivienodinimas) dar nėra įvykusi ir kelių sistemai tvarkyti turi būti skiriamos ES lėšos. Europos Komisija akcentuoja, kad šalys turi ieškoti sprendimų, iš kur papildomai pritraukti lėšų savo kelių infrastruktūrai plėtoti. Lietuvoje yra svarstomos dvi kryptys. Viena kryptis yra nuoseklesnis tranzitinio sunkiasvorių transporto priemonių, kurios naudojasi Lietuvos infrastruktūra, apmokestinimas. Šiandien krovininių automobilių viršsvoris tapo įprastu reiškiniu, o turimos Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) priemonės tikrai neleidžia užtikrinti, kad visi sunkvežimiai, vežantys viršsvorį, bū­ tų nubausti ar sumokami didesni mo­ kesčiai. Jau pradėti tam tikri darbai: įrengtos elektro­ninės svarstyklės prie pagrindinių arterijų vykstant į Lie­tuvą ir iš Lietuvos. Turi būti įvesta sistema,

kad atsitiktinių vairuotojų arba tų, kurie nesąžiningai elgiasi, tie­siog nebūtų. Tai vienas iš šaltinių, kuris papildytų Kelių fondą. Antra kryptis, be abejo­nės, – degalų akcizas. Gyventojai, pirkdami degalus, Kelių fondui nuo akcizo skiria tik 55 proc., anksčiau buvo 80 proc. Reikia sugrąžinti ankstesnį skaičių. Šis mokestis, nors ir turintis labai aiškią paskirtį: perki degalus, važiuoji, naudojiesi keliais, tie­sio­ giai susimoki, šiandien prarado savo pirminę paskirtį. Būtina skatinti visais įmanomais būdais pritraukti lėšas į vietinę infrastruktūrą naudojant viešosios privačios partnerystės modelį. Eksperi­ mento tvarka LAKD kviečia dalyvauti taikant tokį modelį, tai bus geras pavyzdys. Paaiškės, ar tokie modeliai pasiteisina, ir ateityje bus galima rengti vis didesnius ir reikšmingesnius projektus taikant viešosios privačios partnerystės modelį. Ministras akcentavo, kad šian­ dien problemiška situacija yra „Via Baltica“ kelio atkarpoje Marijampolė–

2011/1 LIETUVOS KELIAI

11

Būtina skatinti visais įmanomais būdais pritraukti lėšas į vietinę infrastruktūrą naudojant viešosios ir privačios partnerystės modelį. Eksperimento tvarka LAKD kviečia dalyvauti investuotojus.

Kaunas, kur transporto srautas yra labai intensyvus, kelis kartus viršija numatytus projektinius kelio pajėgumus. Vilnius–Utena kelio atskiros atkarpos taip pat yra labai probleminės. Šiems objektams ir kelių atkarpoms nei na­ cionalinių, nei ES lėšų nėra numatyta, todėl reikia ieškoti kitų sprendimų. Svarbu susikoncentruoti ties kai kuriais prioritetais. Vienas iš jų yra viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas. Iš esmės jau nuo pirmojo etapo reikia reikalauti aukštesnių kokybės standartų ne tik viešųjų pirkimų dokumentuose, bet ir visuose kituose etapuose (techninės priežiūros, darbų priėmimo) – tai turi siūlyti LAKD specialistai, kad kokybės kartelė būtų pakelta, nepažeidžiant rinkos dalyvių interesų. Ministras akcentavo, kad labai svarbus momentas yra valstybinių kelių priežiūros įmonių pertvarka. Šiuo metu yra 11 kelių įmonių, kurio­ se yra tikslinga visų valstybinių kelių balansinį priklausomumą iš regioninių kelių įmonių perkelti į kelių direkcijos balansą. Iš esmės tai būtų viena centrali­zuota institucija, kuri turėtų

12 2011/1 LIETUVOS KELIAI

visą informaciją ir balansą vienoje vieto­je. Šiuo atveju galima būtų kryptingiau planuoti ateitį, priiminėti sprendimus dėl vienų ar kitų kelių atnaujinimo, nes lėšų visada yra mažiau, negu reikia keliams sutvarkyti. LAKD turėtų iki 2011 m. rugsėjo mėnesio pateikti pasiūlymus, kaip efektyvinti kelių priežiūrą. Aišku, pa­ ten­kinti bus ne visi, tačiau didesnė koordinacija, kontrolė leis efektyviau panaudoti techniką, turimus išteklius, atspindėti kelių naudotojų interesus. Ministras padėkojo įmonėms, at­ liekančioms kelių priežiūrą, ku­rios šią žiemą tikrai dirbo nepaisydamos normatyvų ar nustatyto darbo laiko. E. Masiulis pabrėžė, kad svar­ biau­sias prioritetas yra eismo saugu­ mas. Keletą metų iš eilės keliuo­ se buvo labai sėkmingai kovojama su eismo pažeidėjais, pasiekta gerų rezultatų. Tačiau dabar šios priemonės yra išsekusios. 2011 m. trijų mėnesių statistika parodė, kad pažadai kiekvie­nais metais žuvusiųjų eismo įvy­kiuose skaičių sumažinti po 15–20 proc. sunkiai įgyvendinami.

Kelių direkcija, organizuodama kelio tiesimą ar remontą, darbus turėtų vertinti ne tik kokybės, bet ir eismo saugumo ­prasme. Eismo įvykių statistika rodo, kad yra dar daug juodųjų dėmių, kurių statistika savivaldybėse iš viso nėra tvarkoma, todėl savivaldybių indėlis čia turi būti daug didesnis. Labai svarbus yra in­for­macinių technologijų ir intelek­tua­lių transporto sistemų naudojimas. 2011 metais Lietuvos automobilių kelių direkcijoje turi būti įrengtas eismo informacijos centras, kur kiekvienas Lie­tuvos vairuotojas, besiruošiantis į kelionę, gautų informaciją apie kelio būklę, meteorologines sąlygas, transporto spūstis, galėtų pasirinkti reikiamą maršrutą ir pan.

LAKD direktorius dr. Skirman­ tas Skrinskas savo pranešime plačiai apžvelgė 2011 metų kelių sektoriaus finansavimą ir 2012 m kelių tiesimo darbų programą. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo minis­ terijos vykdo valstybinės reikšmės

AKTUALIJOS

LAKD direktorius dr. Skirmantas Skrinskas

kelių priežiūros ir plėtros koordinavimo darbus ir, kaip asignavimų valdytoja, iš dalies koordinuoja vietinės reikšmės kelių finansavimą. Administruojant šias lėšas, 2011 metais LAKD keliami tikslai: eismo saugumo sąlygų gerinimas, kelių ir tiltų priežiūra, kelių tinklo plėtra. 2010 m. kelių sektoriaus finan­savimą sudarė: • KPPP sąmatą – 881 749 tūkst. Lt ir 661 747 tūkst. Lt ES parama valstybinės reikšmės keliams; • 2010 m. kelių sektoriui iš LR biudžeto ir ES paramos lėšų buvo skirta 1 543 496 tūkst. Lt; • 2011 m. KPPP įplaukos, pagal pateiktą patvirtintą LR biudžetą – 1194 mln. Lt, iš jų: 207,3 mln. Lt paimta bendroms valstybės reikmėms; 2011 m. KPPP patvirtinta sąmata – 986,7 mln. Lt; • 2011 m. KPPP sąmatos lėšos (986 700 tūkst. Lt) pasiskirsto taip: 740 025 tūkst. Lt (75 %) – valstybinės reikšmės keliams fi­nan­ suoti; 193 340 tūkst. Lt (20 %) – savivaldybių vietiniams keliams,

valstybinių miškų, nacionalinių parkų keliams ir gatvėms tiesti, taisyti ir prižiūrėti; 49 335 tūkst. Lt (5 %) – kitoms valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti; • planuojama panaudoti 416 390 tūkst. Lt ES paramos valstybinės reikšmės keliuose; • papildomai valstybinės reikšmės keliams finansuoti iš 2010 m. persikėlė 89 292 tūkst. Lt ES paramos lėšų; • 2011 m. kelių sektoriui iš LR biudžeto ir ES paramos lėšų bendrai numatoma skirti 1 492 382 tūkst. Lt. Panaudojant ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos lėšas, tęsiant 2010 m. pradėtus darbus, 2011 m. toliau bus vykdomi šie projektai: • Krašto ir rajoninių kelių rekonstravimas; • Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, II etapas; • Jungčių su tarptautiniais korido­riais plėtra. Valstybinės reikšmės kelių rekonstravimas (II etapas); • Žvyrkelių asfaltavimo programa. II etapas. Vakarų Lietuvos (Klai­ pėdos ir Telšių) regionai; • Transeuropinio tinklo kelių E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius– Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėt­ ra. Kelio Panevėžys–Šiauliai ruožo Šiauliai–Radviliškis rekonstravimas (I etapas); • Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Dangos rekonstravimas; • Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimas; • IA transporto koridoriaus plėtra. 2011 metais planuojama pradėti įgyvendinti keletą didelių ir svarbių

Lietuvai projektų: • Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravimas. Ruožo per Grigiškes rekonstravimas (II etapas); • Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tiesimas; • Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonst­ ravimas. Estakados Kaunas–Palanga, Palanga–Kaunas kryptimi statyba Jakų sankryžoje (II etapas); • Transeuropinio tinklo kelių E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius– Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėtra. Kelio Panevėžys–Šiauliai ruožo Šiauliai–Radviliškis rekonstravimas (II etapas); • Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė– Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimas; • Transeuropinio tinklo kelias E28 (Vilnius–Prienai–Marijampolė) rekonstravimas. Dangos stiprinimas; • Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, III etapas; • Palangos miesto aplinkkelio statyba panaudojant PPP modelio schemą. LAKD per šių metų I ketvirtį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, dvigubai padidėjo skelbtų konkursų skaičius: 2010 m. nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. įvyko 66 konkursai (102 259 tūkst. Lt); 2011 m. nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. įvyko 132 konkursai (268 507 tūkst. Lt). 2011 metais jau paskelbta 11 viešųjų konkursų asfaltbetonio dangų paviršių apdaro darbams atlikti (604 km).

2011/1 LIETUVOS KELIAI

13

AKTUALIJOS Šiemet Iš KPPP bus išasfaltuota 61 km žvyrkelių, jau pasirašytos sutartys šiems darbams atlikti. LAKD direktorius S. Skrinskas pažy­mėjo, kad 2011 m. bus atlikti ir kiti svarbesni kelių tiesimo ir rekonstravimo darbai: privažiavimo kelio į Aly­taus miesto pramonės rajoną tiesi­ mas (0,0–3,48 km); kelio Kupiškis– Utena rekonstravimas (37,53–47,06 km); kelio Marijampolė–Liudvinavas– Krosna rekonstravimas (7,98–13,98 km); kelio Klaipėda–Kretinga dangos remontas (19,3–22,93 km); kelio Telšiai–Varniai rekonstravimas (33,1– 40,7 km); kelio Vievis–Maišiagala– Nemenčinė rekonstravimas (0,0– 6,0 km); kelio Ukmergė–Molėtai rekonstravimas (12,85–19,14 km); kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda rekonstravimas (18,0–22,70 km); kelio Rykantai–Lazdėnai rekonstravimas (0,0-5,18 km). 2011 metais atliekami tiltų rekonstrukcijos ir remonto darbai: tilto per Nemuną kelio A5 Kaunas– Marijampolė–Suvalkai 4,92 km (kairėje kelio juostoje) remontas; tilto per Siesartį kelio Nr. 3806 Šakiai–

Slavikai 5,4 km projektavimas ir remontas; tilto per Šušvę kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškis 17,96 km rekonstravimas; tilto per Šventąją kelio Nr. 4809 Lokėnai–Vepriai–Gelvonai 16,05 km remontas; tilto per Siesartį kelio Nr. 4803 Ukmergė–Siesartis– Skuoliai 8,24 km rekonstravimas; tilto per Nevėžį kelio A9 Panevėžys– Šiauliai 8,05 km rekonstravimas; S. Skrinskas pristatė 2012 m. darbus kelių sek­toriuje. Planuojama, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos įplaukos 2012 metais sudarys daugiau kaip 1 200 mln. Lt (jei dalis jų nebus paimta bendroms valstybės reikmėms). 2011 m. balandžio 1 d. duomenimis, jei rangovai atliks visus 2011 m. numatytus darbus, ES lėšos sudarys apie 300 mln. Lt. Numatyta pradėti ir 2013 metais užbaigti šiuos ES lėšomis finansuojamus darbus: kelyje A1 bus vykdomi Grigiškių transporto mazgo III etapo rekonstravimo darbai; transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas– Klaipėda) rekonstravimas; kelio rekonstravimas ir eismo saugos gerinimas. Kelyje A1 bus rekonstruoti 4 ke-

lio ruožai (187,2–190,0 km, 205,5– 228,02 km, 220,05–242,8 km ir 240,0–242,8 km), kurių bendras ilgis – 25,02 km, pastatytos 2 požeminės pėsčiųjų perėjos – kelio 30,10 km ties Lazdėnų gyvenviete ir 86,84 km ties Karčiupio kaimu. Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos įplaukas sudaro: dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus, – 90 proc., ir transporto priemonių mokesčiai – 10 proc. 2011 m. kovo 18 d. įvyko Transporto ir tranzito komisijos posėdis, kuriame buvo svarstytas pranešimas „Lietuvos automobilių kelių sistema: status quo, iššūkiai, perspektyvos“ (pranešėjas R. Vaštakas). Posėdyje buvo nutarta, įvertinus Susisiekimo ministerijos pasirengimą kelių sektoriuje efektyviai panaudoti 2007–2013 metų ES finansinės paramos lėšas, pasiūlyti Finansų ministerijai, atlikus ES finansinės paramos lėšų įsisavinimo 2011 metų I ketv. analizę, pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl galimo šių lėšų perskirstymo iš kitų administruojančių institucijų, kurios gali turimas neįsisavintas lėšas skirti kelių sektoriaus projektams finansuoti. Taip pat pasiūlyta Susisiekimo ir Finansų ministerijoms parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl naujų ilgalaikių kelių tiesimo ir priežiūros finansavimo šaltinių įteisinimo.

Transporto investicijų direkcijos (TID) direktorius dr. Alminas Mačiulis pažymėjo, kad ES lėšų panaudojimas transporto sektoriuje yra peržengęs dviejų trečdalių numatytų lėšų sumą, tai yra sveikintina, tačiau atsiran­ da ir daugiau problemų audituojant kelerių metų senumo projektus. A. Mačiulis supranta, kad kelininkus daugiausia domina Valstybės kontrolės pastebėjimai. Jau baigti galimų vadinamųjų pažeidimų tyrimai ir pateikta informacijos Valstybės kontrolei ir Susisiekimo ministerijai kopija. Dabar reikia laukti iš Valstybės kont­rolės verdikto. Valstybės kont­ rolės atstovai pripažino, kad į argumentus, pateiktus remiantis teisės aktais, bus reaguo­jama. Bus reikalinga Susisiekimo ministerijos ir kitų institucijų, ad­mi­nist­

14 2011/1 LIETUVOS KELIAI

AKTUALIJOS tualiais kelininkams klausimais. H. Jackevičius tikisi, kad ir ateityje kelininkai vetera­nai dalyvaus sprendžiant aktualias kelių tinklo problemas.

TID direktorius dr. Alminas Mačiulis

*** Išrinkta Asociacijos „ Lietuvos keliai“ taryba: pirmininkas – S. Kablys; nariai – J. Aleksa, N. Eidu­ke­vičius, A. Gribulis, A. Laurinavičius, D. Ma­kulavičius, R. Morkūnas, V. Pui­dokas. Doc. Gražvydas Mykolas Paliulis ruojančių paramos lėšas, pagalba, įskaitant ir LAKD. Kalbant apie pa­žei­dimų tyrimuo­ se nustatytas išvadas, iš Valstybės kontrolės pastebėtų apie 20 mln. Lt, kurie tariamai buvo panaudoti ne­ tinkamai, TID nu­statė ne­tinkamai pa­naudotų lėšų mažiau nei ketvirtį mi­lijono. Tos lėšos bus grąžintos į valstybės biudžetą. Svarbiausia, kad to­kie pa­žeidimai būtų nustatyti finansinio laikotarpio pabaigoje. Jeigu pažeidimai būtų nustatyti kokiais 2014–2015 metais, iškiltų didelė grėsmė, kad lėšos gali būti nepanaudotos. A. Mačiulis atkreipė dėmesį, ką reikia pagerinti ir pataisyti pro­ cedūrose siekiant išvengti tokių dvi­ pras­mybių. Šie projektai buvo vykdomi 2007–2009 metais, kai dar nebuvo nustatytos aiškios administravimo sistemos. Iš pradžių ES projektai buvo fi­ nan­suojami valstybės biudžeto lė­ šomis, po to kompensuoti struktūrinių fondų lėšomis. Labai svarbu, ką pastebi ir kolegos iš Valstybės kontrolės, jog nebūtų sisteminių klaidų, pa­žei­ dimų. Valstybės kontrolė rekomenduoja viešųjų pirkimų komisiją sudaryti vadovo įsakymu prieš kiekvieną pirkimą, o ne kad komisija būtų nuolat veikianti. Tokie dalykai turėtų būti taisytini. Svarbiausia, kad administravimo sistemoje būtų aiškiai įvardinta, kas tinkama fi­nan­suoti iš ES fondų, o kas netinkama. Esminis dalykas, kuris bus reglamentuotas teisės aktuose – iš rezervo nebus galima finansuoti projektuotojų klaidų. Griežčiau bus tikrinamos užsakovo rezervo lėšos.

A. Mačiulis kalbėjo apie 2014– 2020 metų perspektyvą. Aišku tik vie­ na – ateityje lėšų bus mažiau. Rei­ kia pagrįsti būtent tą silpniau­siai išsivysčiusiems regio­nams skirtą pa­ ramą, konvergencijos tikslo įgy­ven­di­ ni­mą. Lietuva dar atsilieka nuo Vakarų Europos lygio. Vyriausybė jau suformavo 2014–2020 m. pa­ra­mos programavimo komisiją, Susi­siekimo ministerijai atstovaus viceministras A. Štaras, TID – direktorius A. Mačiulis. Baigdamas TID direkto­r ius pabrėžė, kad bus reikalinga labai rimta kelininkų parama. Ir galbūt ne vie­na, o kelios darbo grupės, formuo­jant kelių sektorių. Reikėtų išsiaiškinti, kokius transporto sektorius būtų naudin­giausia finansuoti iš 2014–2020 metų finansinės perspektyvos. Rei­k ia ir 0įgyvendinti Euro­pos Sąjungos tikslus, ir stiprinti šalies konkurencingumą. Tai savo ruožtu užtikrintų ir visos Euro­ pos konkurencingumą. Lietuvos geo­ grafinė padėtis šiems siekiams įgy­ vendinti yra labai palanki. Susirinkime kalbėjo prie asocia­ cijos „Lietuvos keliai“ įkurto veteranų klu­­bo „Kelininkas“ prezidentas, visada aktyvus ir nenuilstantis H. Jackevičius. Klubo vadovas pažymėjo, kad kelininkai veteranai pergyvena dėl dabartinės kelių būklės, labai domisi vykdomų rekonstravimo ir naujų transporto infrastruktūros projektų statybomis. Veteranai džiaugiasi, kad turi galimybę nuolat susipažinti su svarbiausiais šalyje įgyvendinamais kelių tiesimo projektais, pasakyti savo nuomonę šalies kelių tinklo plėtojimo ir modernizavimo, saugaus eismo programų ir kitais ak-

Conference of the Lithuanian Roads ­Association By G. M. Paliulis On 7 April 2011 the Lithuanian Roads Association arranged a general meeting of its members. Among the participants of the meeting were Minister of Transport and Communications E. Masiulis, Director of the Transport Investment Directorate (TID) A. Mačiulis, Director of the Lithuanian Road Administration S. Skrinskas, Vice Directors A. Janušauskas, R. Jaraminas and D. Dudonis. Chairman of the Board S. Kablys presented the 2010 report of the Board of the Lithuanian Roads Association. Minister of Transport and Communications E. Masiulis told that it is very important to talk about the works of the road builders – the works which had been already implemented and those which are awaiting us in future, also about the constantly emerging difficulties and problems. The Minister identified the problems caused by the complicated financial conditions in Lithuania. In 2010 the reduced KPPP budget was tried to be compensated by the monies of the EU Structural Funds. Director of the Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications Dr. S. Skrinskas in his presentation made a wide overview of the financing issues of the road sector in 2011 and the program of construction works for 2012. The objectives of the Lithuanian Road Administration for the year 2011 are as follows: improvement of traffic safety conditions, maintenance of roads and bridges, development of the road network. In 2011, the total LTL 1 492 382 thousand are expected to be allocated to the road sector from the budget of the Republic of Lithuania and from the funds of EU assistance. TID Director Dr. A. Mačiulis was open that the recent audit and analysis of reports showed that certain infringements and inaccuracies in some projects were established; also not all funds were used successfully and in the established time frame.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

15

AKTUALIJOS

ES sanglaudos ir ERP fondų finansuojamų

projektų įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrai ir modernizavimui 2007–2013 m. pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų numatyta skirti 2,291 mlrd. Lt.

Sanglaudos fondas Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravi­ mas. Dangos rekonstravimas 2009 m. lapkričio 23 d. Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų di­ rek­cija ir Kelių direkcija pasirašė trišalę fi­nan­savimo ir administravimo sutartį. Jo­je numatyta, kad techniniams projek­ tams parengti, rangos darbams ir jų tech­ninei priežiūrai bus skirta Sanglaudos fondo lėšų. Tęsiant šio projekto įgyvendinimą, 2010 m. liepos 19 d. buvo pasirašytos 2 darbų sutartys (projekto sutarties Nr. 3 I ir II dalys). Pagal šias sutartis iki 2011 m. liepos 20 d. buvo rekonstruota 19,96 km ke­lio dangos, 3 viadukai, įdieg­tos saugaus eismo ir aplinkosaugos prie­monės. Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tiesimas 2011 m. vasario 14 d. pasirašyta pro­jekto „Transeuropinio tinklo kelias E85. Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio tiesimas“ sutartis Nr. 1, kurios kaina (su PVM) yra 41,1 mln. Lt, iš jų apie 85 proc. sudarys ES sanglaudos fondo lėšos. Pagrindiniai sutarties darbai yra to­

16 2011/1 LIETUVOS KELIAI

kie: Kirtimų gatvės rekonstravimas nuo Sa­vanorių g. transporto žiedo 0,18 km iki 2,08 km; Lentvario g. viaduko statyba; saugaus eismo ir aplinkosaugos prie­ monių diegimas; gatvių, viadukų, pės­ čiųjų ir dviračių takų apšvietimo įren­gi­ mas; inžinerinių tinklų rekonstravimas. 2011 m. planuojama atlikti darbų už 25 mln. Lt. Numatoma darbų pabaiga – 2012 m. rugpjūčio mėn. 2011 metų liepos mėn. paskelbti dar dviejų minėto pro­­jekto rangos sutarčių viešuosius pir­ki­­mai, kurių numatoma vertė – apie 169 mln. Lt. Pagal šias sutartis 2011–2013 m. numatoma atlikti šiuos darbus: re­­konstruoti Kirtimų g. – nuo 2,08 km iki 7,85 km, pastatyti viaduką per Gal­vės g., pėsčiųjų ir dviračių viaduką, es­t a­­ kadą virš esamo ir projektuojamo ge­ le­­žinkelių, įrengti žiedinę sankryžą su Fer­­mentų g., 6,26 km pastatyti viaduką per geležinkelį ir perspektyvinę gatvę, įreng­­ti dviejų lygių Kirtimų g. – Eišiškių pl. sankryžą su tuneliu po Kirtimų g., įdieg­­ti aplinkosaugos ir eismo saugumo prie­­mones. Numatoma, kad darbai bus baigti iki 2013 m. gruodžio mėn. Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstravi­ mas. Ruožo per Grigiškes rekonstravi­ mas (II etapas) Tęsiami rekonstravimo darbai, pra­ dė­ti 2009 m. pagal projektą „Transporto ko­ridoriaus plėtra 2004–2006 metais“ – ke­l io E85 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 15,21–19,40 km kairėje ir 17,71–18,02 km dešinėje pusėje rekonstruojama danga ir atliekami kiti inžineriniai darbai. Darbus atlieka UAB „Fegda“ pagal 2011 m. sausio 10 d. pasirašytą sutartį,

ku­rios vertė – 33,7 mln.Lt, iš jų 25,7 mln. Lt – ES lėšos. Darbus planuojama baigti iki 2011 m. lapkričio 30 d. Transeuropinio tinklo kelių E85 ­(Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius– Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėtra. ­Kelio Panevėžys–Šiauliai ruožo Šiauliai– Radviliškis rekonstravimas (I etapas) 2009 m. rugpjūčio 21 d. tarp Lie­ tuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „Šiaulių plentas“ buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. S-425. Sutarties kaina (su PVM) yra 80 725 521,75 Lt. Darbai bendrai finansuojami ES sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Iki 2011 m. gegužės 21 d. 6,51 km ilgio kelio ruožas buvo rekonstruotas iš 2-jų eismo juostų į 4-ias. Transeuropinio tinklo kelių E85 (Vil­nius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Pane­ vėžys–Šiauliai–Palanga) plėtra. Ke­ lio Panevėžys–Šiauliai ruožo Šiauliai– Radviliškis rekonstravimas (II etapas) 2011 m. birželio 6 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir UAB „Šiaulių plentas“ pasirašė rangos sutartį „Transeuropinio tinklo kelių E85 (Vilnius–Lyda) ir E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai– Palanga) plėtra. Kelio Panevėžys–Šiauliai ruožo Šiauliai–Radviliškis re­konst­ravimas (II etapas). Sutartis Nr. 1“. Pasirašytos sutarties vertė – 128 383 922,13 Lt. Darbai bus bendrai finansuojami iš ES sanglaudos fondo ir LR kelių prie­žiūros ir plėtros programos lėšomis. Darbai vyks A9 kelio Panevėžys– Šiauliai ruože – nuo 66,25 iki 75,43 km. Jie apims Kairių aplinkkelio statybą, esa­mo kelio rekonstravimą, saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonių diegimą

2011 metais planuojama panaudoti apie 416 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų ir šiems projektams bendrai finansuoti – 90,5 mln. Lt Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

17

AKTUALIJOS at­virą konkursą laimėjo UAB „Alkesta“. Ran­gos sutarties, pasirašytos 2011 m. ge­gužės 25 d. su UAB „Alkesta“, kaina (su PVM) yra 22,8 mln. Lt, planuojama, kad iš jų apie 80 proc. sudarys ES san­ glau­dos fondo lėšos. Pagrindiniai kelio A16 (E28) Vil­ nius–Prienai–Marijampolė darbai yra tokie: kelio 78,16–85,21 km dangos stiprinimas, sankryžos su keliu Nr. 129 An­takalnis–Alytus–Merkinė rekonst­ra­ vimas, jos apšvietimo įrengimas ir ap­ žel­dinimas, tilto per Verknę rekonstravimas. Numatoma kelio A16 (E28) Vilnius– Prienai–Marijampolė 76,16–85,21 km rekonstravimo darbų pabaiga – 2011 m. gruodžio mėn.

Numatoma darbų pabaiga – 2012 m. lapkričio mėn. Transeuropinio tinklo kelio E262 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) plėtra. Dangos rekonstravimas 2010 m. gegužės 10 d. Susisiekimo ministerija, Transporto investicijų di­rek­ cija ir Kelių direkcija pasirašė trišalę fi­ nan­savimo ir administravimo sutartį. Joje numatyta rangos darbams ir jų techni­nei priežiūrai skirti Sanglaudos fon­do lėšų, kurios turėtų būti įsisavintos iki 2011 m. pabaigos. Tęsiant projekto įgyvendinimą, 2010 m. birželio 28 d. buvo pasirašyta tre­čia – paskutinė – projekto sutartis, pa­gal kurią buvo rekonstruota 8,37 km ke­lio dangos, įdiegtos saugaus eismo ir ap­linkosaugos priemonės. Transeuropinio tinklo kelio E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstra­ vimas. Estakados Kaunas–Palanga, Pa­ langa–Kaunas kryptimis statyba Jakų sankryžoje Pagal 2010 m. gruodžio 17 d. su AB „Kau­no tiltai“ pasirašytą rangos sutartį, ku­rios kaina (su PVM) yra

18 2011/1 LIETUVOS KELIAI

58,8 mln. Lt (iš jų ES sanglaudos fondo lėšos sudaro 58,4 mln. Lt), numatoma pastatyti esta­kadas Kauno–Palangos (317 m) ir Pa­lan­gos–Kauno kryptimis (552 m), rekonstruoti ir nutiesti kelio ruožus, kurių il­gis – 4,54 km, įrengti pės­čiųjų ir dviračių takus (1,55 km), triukš­mą mažinančias sienutes (1,10 km) ir apšvietimą, taip pat rekonstruoti in­ži­ ne­rinius tinklus. Pagrindiniai šių darbų tikslai – už­ tik­rinti saugias ir patogias automobilių eis­mo sąlygas, atitinkančias eismo in­ ten­syvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptau­ ti­nius standartus, sumažinti neigiamą po­veikį aplinkai. Transeuropinio tinklo kelio E28 (Vilnius–Prienai–Marijampolė) rekon­ stravimas. Dangos stiprinimas 2011 m. balandžio 12 d. įvyko atvi­ ras projekto „Transeuropinio tinklo kelio E28 (Vilnius–Prienai–Marijampolė) re­ konstravimas. Dangos stiprinimas“ dar­ bų pirkimo konkursas, kuriame daly­ vavo 3 tiekėjai. Išnagrinėjusi gautus pa­ siūlymus, Lietuvos automobilių kelių di­ rekcijos prie Susisiekimo ministerijos vie­šojo pirkimo komisija nustatė, kad

Transeuropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kaunas–Jurbarkas–Šilutė– Klaipėda) plėtra. Priekulės aplinkkelio tiesimo I etapas Šių metų birželio pabaigoje pa­ skelb­tas konkursą darbams tie­siant Prie­ kulės aplinkkelį atlikti. Nu­ma­toma, kad projektui įgyvendinti bus skir­ta lėšų iš Sanglaudos fondo. Įgyvendinus projektą, bus nuties­ ta 6,5 km naujo kelio, rekonstruotos 4 sankryžos, 4 tiltai ir 1 viadukas, įdieg­ tos saugaus eismo ir aplinkosaugos prie­ monės. Atlikus projekte numatytus darbus, pa­gerės kelių transporto eismo sąlygos tran­zitiniam eismui iš Karaliaučiaus srities į Klaipėdą, sumažės kelių transpor­ to eksploatacinės sąnaudos, eismo įvy­ kių skaičius, kelionės laiko sąnaudos, triukšmas, oro tarša Priekulės gyventojams.

TEN-T fondas IA transporto koridoriaus plėtra 2011 m. gegužės 3 d. tarp Lietuvos auto­mobilių kelių direkcijos prie Susi­ sie­kimo ministerijos ir UAB „Šiaulių plen­tas“ (ūkio subjektų grupės UAB „Šiau­lių plentas“ ir AB „Kauno tiltai“ atsa­kingas part­neris) buvo pasirašyta projekto Nr. 2007-LT-91601-P „IA transporto koridoriaus plėtra“ rangos darbų sutartis Nr. 1/2 (S-409). Sutarties kaina (su PVM) yra 60 893 290,32 Lt. Darbai bus bendrai finansuo­ja­mi ES TEN-T fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Pagal šią sutartį 2011 metais per 7 mė­nesius nuo sutarties įsigaliojimo kelio

AKTUALIJOS Nr. A12 (E77) Ryga–Šiauliai–Tauragė– Ka­liningradas ruožo 105,00–119,80 km nu­matoma sustiprinti ir paplatinti kelio dan­gą, rekonstruoti tiltą per Kražantę, įreng­ti kelio, sankryžų ir pėsčiųjų tako Pa­kražantyje apšvietimą, rekonstruoti in­žinerinius tinklus.

ERP fondo lėšomis finansuojami projektai Krašto ir rajoninių kelių rekonst­ ruk­cija Lietuvos transporto sistema turi užtikrinti darnų visuomenės narių mo­ bilumą ir prekių transportavimą, palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą. To­ dėl investicijos į krašto ir rajoninių auto­ mobilių kelių infrastruktūrą turi reikš­ mingos įtakos šalies ekonominei ir so­ cia­linei raidai. Projekte numatyti krašto ir rajoninių ke­lių rekonstravimo darbai buvo pradėti dar 2008 m. liepos mėn. Iki 2009 m. pa­ baigos Alytaus apskrityje buvo re­konst­ ruota 5,71 km rajoninių kelių, o Vilniaus apskrityje – 7,14 km krašto kelių. 2010 m. balandžio–birželio mėn. bu­­vo pasirašytos dar keturios rangos su­ tartys, pagal kurias iki 2011 m. vidu­ rio bus rekonstruota dar 21,21 km kraš­ to ir rajoninių kelių iri vienas til­tas, iš jų: Klaipėdos apskrityje – 15,21 km ra­ jo­ninių kelių (darbai užbaigti 2011 m. birželio mėn.); Marijampolės apskrityje – 6,0 km krašto kelių ir vienas til­tas (darbai užbaigti 2011 m. sausio mėn.). 2009 m. lapkričio 23 d. Lietuvos auto­mobilių kelių direkcija prie Susi­ siekimo ministerijos pasirašė anksčiau mi­nėtų krašto ir rajoninių kelių rekonst­ ravimo darbų finansavimo ES lėšomis su­tartį. Joje numatyta kelių rekonstravimo darbams, darbų techninei priežiūrai ir rekonstravimo darbų techniniams pro­ jek­tams parengti skirti iki 68 938 952 Lt ERPF lėšų. Lėšos turėtų būti įsisavintos iki 2011 m. rugpjūčio pabaigos. Jungčių su tarptautiniais korido­ riais plėtra. Valstybinės reikšmės kelių re­konstravimas (II etapas). Jungčių su TEN-T tinklų tobuli­ nimas – viena iš Lie­tuvos transporto ir plėtros progra­mo­je numatytų Lietuvos automobilių ke­lių tinklo plėtojimo priemonių. Projek­tas reikšmingai prisi­ deda prie šios prie­mo­nės įgyvendinimo. Projekte numatyti darbai buvo pra­dėti dar 2009 metais. Iki 2009 m.

gruo­d žio pabaigos Šiaulių apskrityje buvo re­konstruota 9,97 km krašto kelių ir du kraš­to kelių tiltai. 2009 m. pabaigoje–2010 m. pradžioje buvo pasirašyta dar keletas kelių rekonstravimo rangos su­tar­čių, kuriose numatyti šie darbai: • krašto kelių rekonstravimas Panevėžio ap­skrityje (8,45 km ir vienas til­tas) – darbai buvo užbaigti 2010 m. rug­pjūčio mėn.; • krašto kelių rekonstravimas Šiaulių ap­skrityje (iš viso 9,49 km) – darbai buvo užbaigti 2010 m. gruodžio mėn.; • krašto kelių rekonstravimas Alytaus ap­skrityje (iš viso 13,05 km) – darbai buvo užbaigti 2010 m. lapkričio mėn.; • krašto ir rajoninių kelių rekonstravimas Marijampolės apskrityje (iš viso 6,0 km) – darbai buvo užbaigti 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje; • krašto kelių rekonstravimas Tauragės ap­skrityje (4,54 km ir vienas tiltas) – dar­bai buvo užbaigti 2011 metų sausio mėn. Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo projektai Šiais pro­j ek­t ais bus siekiama mažinti „juodųjų dėmių“, eismo įvykių skaičių, formuo­ti kelių transporto saugaus eismo sis­te­mą, stiprinti eismo dalyvių saugumo prevenciją, gerinti eismo regulia­vimo sąlygas, moder­ nizuoti kelių in­fra­struk­tūrą (gerinti jos geometriją ir tobulinti dangą). 1. Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, II etapas Šis projektas apima 2 sutartis. Sutar­ties Nr. 1 darbų pirkimas baigtas 2010 m. rugsėjo 16 d. Pagal ją atliekami šie darbai: • rekonstruotos 4 sankryžos (Vilniaus ap­skrityje – 2, Klaipėdos ir Telšių apskrityse – po vieną); • nutiesta 15,17 km pėsčiųjų ir dviračių ta­kų (Kauno apskrityje – 3,95 km, Vil­niaus apskrityje – 2,11 km, Panevėžio apskrityje – 2,7 km, Šiaulių apskrityje – 6,41 km). Darbų trukmė – 11 mėn. Sutarties Nr. 2 darbų pirkimas baigtas 2011 m. I ketvirtį. Pagal šią sutartį at­ lie­kami tokie darbai: • rekonstruojama 11 sankryžų (2 – Vil­niaus apskrityje, 3 – Marijampolės ap­skrityje, 1 – Tauragės apskrityje, 2 –

Aly­­taus apskrityje, 2 – Telšių apskrityje, 1 – Utenos apskrityje); Darbų trukmė – 11 mėn. 2. Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, III etapas Pagal šį projektą planuojama nu­ ties­ti 8,6 km pėsčiųjų ir dviračių takų, re­konstruoti 19 vnt. sankryžų. Darbus nu­matoma pradėti 2011 m. III ketvirtį. Projektui skirta 32 915 549 Lt ES lėšų. Remigijus Lipkevičius, LAKD Investicijų skyriaus vedėjas

Implementation of the projects financed from the EU Cohesion and ERP Funds By R. Lipkevičius For the development and modernization of the roads of national significance of the Republic of Lithuania in the period 2007– 2013 according to the Programme for the Economic Development Actions the amount of LTL 2.291 billion is planned to be allocated from the EU Structural Funds. In 2011 the implementation of the EU co-financed projects in the framework of the 2007-2013 EU structural support programme and road maintenance and development programme is continued or started. In 2010, due to the cut down financing of the road sector from the State Budget, the EU Structural Funds were the main sources for investment into the reconstruction of the state importance network of roads, thus the road-builders had to accelerate using of the EU 2007-2013 structural support. In 2011, the following major projects will be implemented from the Cohesion Fund: • Road E85 of the trans-European network. Building of the southern bypass of Vilnius. • Reconstruction of road E85 (VilniusKaunas-Klaipėda) that is part of the transEuropean network. Reconstruction of the section of road in Grigiškės (stage 2). • Reconstruction of road E85 (VilniusKaunas-Klaipėda) that is part of the transEuropean network. Building of the overhead road in the Palanga–Kaunas direction, on the Jakai intersection.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

19

AKTUALIJOS

Baigtas

kelio Panevėžys–Šiauliai rekonstrukcijos I etapas

Šventės metu perkerpama juostelė naujojo kelio atidarymo proga

UAB „Šiaulių plentas” vadovai 2011 metų liepos 20 d. garbingus svečius ir kelininkus sukvietė į kelio A9 Šiauliai-Panevėžys 6,5 km ilgio rekonstruoto ruožo atidarymo šventę. Į renginį atvyko Susisiekimo ministras E. Masiulis, Šiaulių miesto meras J. Sartauskas, Radviliškio rajono meras A. Čepanonis, TID direktorius A. Mačiulis, LAKD direktorius S. Skrinskas, asociacijos „Lietuvos keliai” vykdantysis direktorius R. Gradauskas, VĮ „Šiaulių RK” direktorius P. Bakanovas ir kiti kelininkai. Kelią pašventino Radviliškio parapijos klebonas G. Sakavičius. Ministras E. Masiulis pasižymėjusius UAB „Šiaulių plentas” kelininkus apdovanojo padėkomis.

20 2011/1 LIETUVOS KELIAI

Ministras E. Masiulis su apdovanotais UAB „Šiaulių plentas” kelininkais

Šniūraičių sankryžoje įrengtas vienas didžiausių Lietuvoje tu­nelinis viadukas iš atskirų gofruotų lakštų ant monolitinių betoninių pamatų

2

009 metų rugsėjį UAB „Šiaulių plentas“ pradėjo vieno didžiausių Lietuvoje kelių A9 Panevėžys– Šiauliai (59,743–66,25 km ruože) statybos objektų rekonstravimo darbus (I etapas). Kelias, kurio ilgis 6,507 km, baigtas rekonstruoti 2011 m. gegužės 20 d., projekto vertė – 61,6 mln. Lt. Užsakovo Lie­ tuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir projekto autoriaus UAB „Kelprojektas“ pagrindinis tikslas buvo padidinti probleminės atkarpos eismo saugumą ir pralaidumą, sukur­ ti infrastruktūrą pėsčiųjų ir dviračių sau-

giam ir patogiam judėjimui, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, apsaugoti Šniūraičių gyventojus nuo eismo keliamo triukšmo. Rekonstruojamo kelio ruožas prasideda Radviliškio miesto ribose 59,743 km ir jungiasi su 2008 m. vykdytais rekonstravimo darbais. Baigus rekonstruoti vairuotojai gali džiaugtis patogiu keturių eismo juostų su žaliąja skiriamąja juosta keliu. Kelyje įrengtos trys sankryžos: 60,3 km įrengta pirmoji Lietuvoje dviejų eismo juostų „turbo“ tipo žiedinė sankryža: tai pats saugiausias

ir pralaidžiausias vieno lygio sankryžos tipas. 61,5 km Kutiškių sankryžoje įrengta pravaža jungia abiejose magistralinio kelio pusėse esančius jungiamuosius kelius. Pravažai įrengti panaudota vientisa metalinė pralaida, surinkta iš atskirų plieno lakštų, kurios bendras ilgis – 49,3 m, gabarito aukštis – 2,5 m, plotis – 4,5 m. 65,5 km Šniūraičių sankryžoje įrengtas vienas didžiausių Lietuvoje tu­ nelinis viadukas iš atskirų gofruotų lakštų ant monolitinių betoninių pamatų, bend­ ras ilgis – 49,6 m, aukštis – 4,8 m, plo

2011/1 LIETUVOS KELIAI

21

AKTUALIJOS

„Šiaulių plento” vadovai A. Armalas ir J. Aleksa su Radviliškio rajono meru A. Čepanoniu prie akmeninės skulptūros poilsio aikštelėje šalia naujojo kelio

tis – 10,0 m. Šioje sankryžoje įrengta požeminė pėsčiųjų perėja. Atraminės sienutės įrengtos sukalus plienines spraustasienes, perdanga – iš gelžbetonio plokščių. Pėstieji iš Šniūraičių saugiai ir patogiai nueina iki autobusų stotelių, kurių įrengta ketu­rios. Autobusų stotelėse pastatyti du paviljonai. Jungiamieji keliai, esantys abiejose kelio pusėse, jungia vietinius kelius, sodybas, dirbamus laukus. Bendras jungiamųjų kelių ilgis šiame ruože – 10 km. Nepamiršti ir pėstieji bei dviratininkai, jiems skirti takai, įrengti kairėje

22 2011/1 LIETUVOS KELIAI

kelio pusėje, vietomis sutapatinti su jungiamaisiais keliais. Pėstiesiems ir dviratininkams įrengtos penkios poilsio aikštelės su suolais, stovais dviračiams ir šiukšlių dėžėmis. 66,1 km prie miško įrengta poilsio aikštelė su pavėsinėmis, suolais, apšvietimu. Daug dėmesio buvo skirta aplinkos ap­saugos priemonėms. Pakeisti šalia kelio esančių namų langai, siekiant apsau­ goti Šniūraičių gyventojus nuo keliamo triukšmo įrengta akustinė triukš­ mą mažinanti sienutė iš medinių ir per­ ma­tomų plastikinių skydų. Sienutės

aukštis – 4 m, ilgis – 657 m. Varliagyvių ap­saugai yra įrengta metalinė tvorelė. Avari­niams išsiliejimams lokalizuoti Radviliškio vandenvietės apsaugos zo­ noje įrengti du uždoriai grioviuo­se, kietų dalelių nusodinimo šuliniai prie upelių, pasodinta 575 vnt. me­džių, 32 vnt. dekoratyvinių krūmų. Pa­vir­šiniam vandeniui surinkti skiriamojoje juos­toje įrengta 5,8 km betoninių latakų, šlaitai su­tvirtinti dirvožemiu ir apsėti žole. Eismo saugumui pagerinti buvo naudoti naujausi pasiekimai. Apšviestos visos sankryžos, požeminė pėsčiųjų perėja ir Kutiškių pravaža. Keliui apšviesti naudotos saugios atramos. Priešpriešinio eismo srautams atskirti skiriamojoje juostoje visame kelio ruože įrengti metaliniai atitvarai, ties sankryžomis – metalinės tink­lo tvoros, skirtos apsaugoti, kad pėstieji nepatektų į važiuojamąją dalį. Atliktas vertikalus ženklinimas, ženklų matomumui pagerinti įrengtos santvaros virš važiuojamosios dalies ir horizontalusis dangos ženklinimas. Vairuotojų saugumui eismo juostos krašte ir žiedinėje sankryžoje atliktas struktūrinis dažymas, perspėjantis eismo dalyvį apie pavojų. Įrengtos pakilios asfaltbetonio salelės.

AKTUALIJOS

Kelyje įrengta pirmoji Lietuvoje dviejų eismo juostų „turbo“ tipo žiedinė sankryža: tai pats saugiausias ir pralaidžiausias vieno lygio sankryžos tipas. Kelio rekonstrukcijai buvo sunaudota 190 tūkst. t smėlio, 175 tūkst. t dolomitinės skaldos mišinio, 83 tūkst. t asfaltbetonio, iškasta 12 tūkst. kubinių metrų durpių. Rekonstruojamame ruože nuolat dirbdavo apie 120 vnt. technikos. 2011 metų birželio mėnesį pa­ sirašyta sutartis su Lietuvos auto­mobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos A9 keliui Panevėžys–Šiauliai (II etapas) rekonstruoti ir Kairių aplinkkelio statybos darbams atlikti. Baigus II etapą, ruožams bus suteiktas greitkelio statusas, vairuotojai galės greičiau ir saugiau pasiekti tikslą. Juozas Aleksa, UAB „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius

The First Stage of the Reconstruction of the Road Panevėžys–Šiauliai is Completed By J. Aleksa In September 2009, the company Šiaulių plentas UAB started implementing one of the largest road construction projects in Lithuania – reconstruction of 59.743 – 66.25 km section of the road A9 Panevėžys–Šiauliai (the first stage). Reconstruction works of the road section, the length of which is 6.507 km, were completed on 20 May 2011, the total cost of the project amounted to LTL 61.6 million. The reconstructed road section starts within the limits of Radviliškis town and joins the road section that was reconstructed in 2008. After reconstruction the drivers can enjoy a comfortable four-lane road with a median. Three intersections have been constructed along the road: in 60.3 km – the first in Lithuania two-lane roundabout of “Turbo” type that is one of the safest and highest-capacity types of at-grade intersections, at Kutiškiai intersection – a passage joining the connecting roads on both sides of the main road, and at Šniūraičiai intersection – one of the largest viaducts of tunnel type in Lithuania constructed from the corrugated plates on monolithic concrete foundations, the total length – 49.6 m.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

23

AKTUALIJOS

A1 kelio ruožo Grigiškėse rekonstrukcijos II etapas

ilniaus–Kauno–Klaipėdos kelio ruo­ž o 13,30–19,60 km (ruožas per Gri ­giškių gyv.) rekonstrukcija skirstoma į tris darbų etapus: • I darbų etapas buvo vykdytas 2009–2010 metais, rekonstruojant ma­gistralės dešiniąją pusę; • II darbų etapas vykdomas 2011 me­t ais, rekonstruojant ma­ gistralės kai­riąją pusę ir įrengiant jun­giamąjį kelią Grigiškių gyv. de­ šinėje magistralės pusėje; • III darbų etapas bus vykdo­

24 2011/1 LIETUVOS KELIAI

mas vėlesniais metais, jo metu bus įrengiamas jungiamasis kelias Gri­ giškių gyv. kairėje magistralės pusėje ir tiltas per Vokės upės užtvanką Lent­va­rio g. 2011 m. sausio 10 d. Lie­tuvos auto­mobilių kelių direkcija ir UAB „Feg­da“ pasirašė statybos rangos su­ tartį dėl II darbų etapo vykdymo. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 11 mė­nesių. II etapo darbai bus baigti 2011 m. lapkričio 30 d. UAB „Fegda“ kolektyvui šis projektas primena 2006–2008 vykdytą Vilniaus pieti­­nio

aplinkkelio statybą, tik daug kartų su­mažintu masteliu. Kaip ir pieti­nia­ me aplinkkelyje, apstu esamų elekt­ ros, ryšių, dujotiekio, šilumos tinklų rekonstrukcijos darbų, statomos at­ raminės ir triukšmą mažinančios sienutės, rekonstruojamas til­tas. Įren­ giamos naujos gatvės, jose klojami lietaus vandens surinkimo ir elektros apšvietimo tinklai. Tiek ma­gist­ ralėje, tiek jungiamajame kelyje ne­ nu­traukiamas transporto eismas, kurio organizavimo priemonėms įsigyti teko skirti nemažai lėšų, o projekto vadovams – pasinervinti derinant veiks­mus su vietos gy­ventojais. Magistralės kairės pusės ruože nuo 15,21 km iki 19,40 km vykdomi ke­lio dangos ir kelkraščio stiprinimo dar­bai. Esama 7,50–11,5 m pločio dan­ga išplatinama iki 11,50–12,0 m plo­čio, išplatinimuose įrengiant SV dangos konstrukcijos klasės asfalto dangą. Ant esamos dangos, prieš tai jos paviršių nufrezavus ir sutvarkius esamus plyšius, klojami du sluoks­ niai asfalto dangos: apatinis 8 cm sluoks­nis iš asfalto AC 16 AS su PMB ir viršutinis 4 cm sluoksnis iš asfalto SMA 11 S su PMB. Nuo 18,07 km iki 19,378 km įrengiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, kuriuo Grigiškių gy­ ven­tojai galės saugiai nuvykti poilsiauti prie Didžiulio ežero. Nuo pat Grigiškių popieriaus fab­ri­ko vartų Vokės upelio link (kertant ma­gistralę po tiltu per Vokės upelį) tiesiamas magistralės dešinės pusės Gri­g iškių jungiamasis kelias. Atlikus III etapo statybos darbus, šis kelias tarnaus kaip saugus susisiekimas tarp Grigiškių kairės ir dešinės pusių. Tai leis panaikinti dabar magistralėje esan­čius kairi­nius

Vilniaus–Kauno–Klaipėdos kelio ruožo 13,30–19,60 km (per Grigiškes) rekonstrukcijos II darbų etapas vykdomas 2011 metais, rekonstruojant magistralės kairiąją pusę ir įrengiant jungiamąjį kelią Grigiškių dešinėje magistralės pusėje.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

25

AKTUALIJOS

posūkius, kurie dėl esa­mo didelio eismo intensyvumo tapo nesaugūs. Jungiamojo kelio kraštas po tiltu virš Vokės upelio beveik sutampa su Vokės upelio kraštu. Sie­­kiant apsaugoti kelią nuo vandens po­ veikio ir „pakelti“ į reikiamą aukštį, įrengiama 161,6 m ilgio atraminė siena. Tam reikėjo laikinai susiaurinti Vokės upelio vagą įrengiant jos vietoje laikiną kelią, kad būtų gali­ ma privežti statybines medžiagas ir į statybos vietą privažiuotų kranai bei gręžimo mašinos. Taip

26 2011/1 LIETUVOS KELIAI

pat buvo įrengta laikina plieninė sprastasienė, apsauganti gruntą nuo išvirtimo prie kraštinių esa­mo tilto atramų (kartu ir nuo tilto irimo). Tik atlikus šiuos darbus, buvo ga­li­ ma nukasti gruntą, įreng­ti gręžtinius pamatus ir vykdyti jungiamojo rostverko ir atraminės sie­nutės betonavimo ­darbus.

Projekto problemos ir faktai • Ruože nuo 18,07 km iki 19,378 km iškasus kelio lovį, rasti ypač

įmirkę gruntai, drėkinami nuo kal­ no Vokės upelio link tekančio grun­tinio vandens. Kelias pavasario savaites buvo laukta, kol baigsis pavasarinio polaidžio vandens tėk­ mė, gal pavasariškas vėjas ir saulė iš­džiovins gruntą, bet veltui. Teko šią vietą 40 cm papildomai gilinti, išvežti gruntą ir sustiprinti kelio sankasą smė­lio ir skaldos mišiniu; • reikėjo ypatingos inžinierių iš­mo­ nės, norint įrengti gręžtinius polius po tiltu virš Vokės upės. Šiuo­ laikinių grę­žimo mašinų aukštis buvo per di­de­lis, kad jos tilptų po tiltu; • projekte asfaltas AC 16 AS nu­ matytas su skaldos užpildais, ati­ tin­k ančiais trupinimo rodiklio SZ22 rei­kalavimus. Kadangi ruože per Grigiškes yra didelis krovini­ nio transporto eismas, siekiant už­ tikrinti atliekamų darbų kokybę ir il­ga­amžiškumą, UAB „Fegda“ asfaltui AC 16 AS naudos skaldos užpildus, ati­tinkančius trupinimo rodiklio SZ18 rei­kalavimus; • daug ginčų sukėlė į Grigiškių už­ tvankos kanalą montuojamos van-

AKTUALIJOS dens pralaidos apačios altitudė. Ka­ dan­gi šiuo kanalu nenutrūkstamai tie­kia­mas vanduo AB „Grigiškės“ gamybos procesams, pralai­ dos apačios al­ti­tudę ir pralai­dos užpildymą vande­niu teko derinti ir su bendrove. AB „Grigiškės“ sąlyga buvo, kad ir šalčiausią žie­ mą vandens kana­las neužšaltų. At­ likus batimetrinius matavimus ir skaičiavimus, paaiškėjo, kad vandens pralaidą reikia montuoti 50 cm žemiau (t. y. giliau). Kai ku­rie inžinieriai taip ir nesuprato, kodėl vandens pralaida taip pa­ skan­dinta dumble; • platinant magistralę kai­rėje pu­sėje, iškasus kelio lovį, vienoje vie­toje paaiškėjo, kad šalia esanti asfalt­ betonio danga paklota neįrengus jo­kių smėlio ir skaldos pagrindų. Ar ma­gistralės pagrindui tarnauja auga­li­nio grunto sluoksnis? Teko papildomai keisti keliasdešimt kvadratinių met­rų esamos dangos konstrukcijos. Keis­ta, bet iš esamų asfalto sluoksnių būk­lės net nebuvo galima nuspėti (jokios „krokodilo odos“), kad po jais nėra pagrindų. Tikėtina, kad Lietuvos auto­mo­ bi­lių kelių direkcijai greitai pavyks iš­­pirkti iš pastatų savininkų namusvaiduoklius, esančius kairėje ma­ gistralės pusėje, ir baigti tiesti jun­ giamąjį kelią kairėje pusėje. Grei­tai pra­sidės III etapo darbai, nes dabar de­šinėje magistralės pusėje tiesiamas jun­giamasis kelias bai­giasi po Vokės tiltu, vesdamas į „niekur“.

Pagrindinių darbų apimtys: • šalčiui atsparus sluoksnis – 18 800 m3, • skaldos sluoksnis – 7 800 m3, • asfalto sluoksniai – 31 000 t, • kanalizacijos tinklai – 8 900 m, • kelio barjeriniai atitvarai – 8 500 m, • atraminės sienos – 1 470 m3, • triukšmą mažinanti sienutė – 355 m2. Žydrius Baublys, UAB „Fegda” generalinis ­direktorius

The Second Stage of the Reconstruction of the Road A1 in Grigiškės By Ž. Baublys Reconstruction of the 13.30–19.60 km section of the road A1 Vilnius–Kaunas– Klaipėda (via Grigiškės settlement) is divided into 3 stages: • the first stage of reconstruction works was carried out in 2009–2010, when the right side of the motorway was reconstructed; • the second stage of works is being implemented in 2011 by reconstructing the left side of the motorway and building a connecting road in the Grigiškės settlement, on the right side of the motorway; • the third stage of works will be implemented in later years by building a connecting road in the Grigiškės settlement, on the left side of the motorway and constructing the bridge over the dam of the Vokė River in Lentvario street. The Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications and the company Fegda UAB have signed a contract on the implementation of the second stage of works. The project implementation period – 11 months. The works of the second stage are planned to be completed by the end of November 2011. The settlement of Grigiškės faces plenty of reconstructions of the existing electric supply, communication, gas and heating networks, the retaining walls and noise barriers are under construction, the works of bridge reconstruction are carried out. Also, the new streets are built where the rainwater collection system and illumination are being installed.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

27

TECHNOLOGIJOS

Jakų žiede įsibėgėjo

antrojo rekonstrukcijos etapo darbai ernai gruodį „Trakcja-­ Tiltra“ pri­klausanti bend­ rovė „Kau­no tiltai“ užbaigė pirmąjį pus­a ntrų metų trukusį Klaipėdos Ja­kų žiedinės sankryžos rekonst­r ukcijos etapą. Jo metu pastatyta il­giau­sia estakada Lietuvoje – net 610 met­rų. Estakada apdovanota „Metų ga­minio 2010“ aukso medaliu. Sausio mė­ne­sio pabaigoje Jakų žiede vėl užvirė sta­tybų darbai. Bendrovė „Kauno til­tai“ iki ateinančių metų lapkričio pla­ nuo­ja įrengti dar vieną svarbų transporto ruožą: pastatyti Palangos–Kauno ir Kau­no–Palangos estakadas.

Dirba beveik pusšimtis žmonių Antrojo rekonstrukcijos etapo darbų me­tu eismas nėra ribojamas – pravažiuoti ga­lima visur. Tik kai ku­riose vietose kelias susiaurėja, kadan­gi sumažėjo eismo juos­

tų. Dėl to sumažintas didžiausias leistinas va­­žia­vi­mo greitis. „Šiuo metu sparčiai dirbame, orai darbams tinkami. Nors žiemą dėl di­de­ lių šalčių dar tik pradėtus statybos darbus buvo tekę šiek tiek pristabdyti, ne­ pai­sant šių nedidelių trukdžių, kaip ir pir­mojo rekonstrukcijos etapo darbus pa­baigsime laiku, o jei sąlygos leis – ir anksčiau nei numatyta“, – sakė Jakų žie­ do antrojo rekonstrukcijos etapo darbų va­dovas Kęstutis Stankus. Jis pasakojo, jog Jakų žiedinėje sank­ryžoje jau baigiami gręžti abiejų es­ takadų poliai, kurių iš viso bus 654. Jų bendras ilgis sieks beveik 6 km. Taip pat liejamos estakadų kolonos. Birželio mė­ ne­sio pabaigoje išbetonuota 73 metrų es­ta­kados Kaunas–Palanga perdangos. Objekte šiuo metu darbuojasi 50 žmo­ nių komanda.

Baigus Jakų žiedo rekonstrukciją, jis taps vienu moderniausiu kelių infrastruktūros objektu Lietuvoje.

28 2011/1

LIETUVOS KELIAI

TECHNOLOGIJOS

Estakadų perdanga sieks kilometrą Abi statomos estakados (Kauno– Pa­l angos ir Palangos–Kauno kryptimis) bus dviejų juostų į kiekvieną pusę. Bend­ras jų ilgis sieks 869 metrus. Pabaigus ant­rąjį etapą, visiškai rekonstruota Jakų sank­ryža bus trijų lygių: antrame lygyje iš­kils 317 metrų ilgio estakada Kauno–Pa­langos kryptimi, o trečiajame – 552 met­rų ilgio estakada Palangos–Kauno kryp­timi. Sankryžoje bus naujai nutiesta ir rekonstruota 4,54 km kelių, 1,55 km pės­čiųjų ir

dviračių takų, įrengtas ap­š vietimas ir daugiau kaip kilometras triukš­ mą slopinančių sienelių. Antrojo re­ konstrukcijos etapo darbų vertė siekia be­veik 58,8 mln. litų, įskaitant PVM.

Padės saugoti aplinką Įgyvendinus Jakų žiedo antrąjį re­ konst­rukcijos etapą, vykstantiesiems iš Pa­langos Kauno kryptimi ir iš Kauno pu­sės Palangos link nebereikės kirsti žie­dinės sankryžos. Taip Jakų žiedo re­ konst­rukcija duos naudos ir aplinkai – at­siradus galimybei važiuoti nekertant

žiedo, automobiliams teks rečiau stoti, tad į aplinką pateks ir mažiau iš­me­ tamųjų dujų.

Moderniausias kelių infrastruktūros statinys Pernai, eismui atidarant ilgiausią ša­lyje estakadą, susisiekimo minist­ras E. Masiulis net neabejojo, kad re­konst­ ruota Jakų žiedinė sankryža taps vienu moderniausiu kelių in­fra­struk­tūros objektu Lie­tuvoje. „Šios es­ta­kados statybą galime laikyti vie­nu reikšmingiausių pastaruoju metu vyk­domų šalies kelių

Susisiekimo ministras E. Masiulis: „Šios estakados statybą galime laikyti vienu reikšmingiausių pastaruoju metu vykdomų šalies kelių rekonstrukcijos projektų. Tikiuosi, jos naudą greitai įvertins ne tik Vakarų Lietuvos gyventojai, bet ir visos šalies vairuotojai.“

Estakados statyba Kaunas–Palanga kryptimi. Pastolių montavimo darbai

2011/1 LIETUVOS KELIAI

29

TECHNOLOGIJOS

Armatūros rišimo darbai. Ruošiamasi ­estakados perdangos betonavimo darbams.

rekonstrukcijos projektų. Tikiuosi, jos naudą grei­tai įver­tins ne tik Vakarų Lie­tuvos gyvento­jai, bet ir visos šalies vairuotojai, nes su­s i­s iekimas tarp didžiųjų šalies miestų taps patogesnis ir saugesnis. Pastačius dar vieną esta­ kadą ir baigus tvarkyti Jakų žiedą, jis taps pačiu mo­der­niausiu ke­lių infra­ struktūros objektu Lie­tuvoje“, – sa­kė susisiekimo ministras E. Ma­­siulis.

Iškalbinga statistika Jakų žiedinės sankryžos II etapo sta­ tybos metu bus:

• įrengta 654 gręžtinių polių, kurių bend­ras ilgis, sudėjus į vieną gręžinį, bū­tų beveik 6 km; • išbetonuota 20 pamatų ir 20 mo­no­li­ tinių gelžbetoninių kolonų – tam bus pa­naudota 1700 m3 aukštos kokybės be­tono, 350 t stiprios armatūros; • išbetonuota 869 m ilgio (abi esta­ kadas kartu sudėjus) monolitinė gelž­b e­t oninė perdanga. Perdangai įrengti rei­kės 8000 m3 aukštos kokybės beto­no, kadangi perdangos konstrukcija yra įtemto gelžbetonio. Tai reiškia, kad užbetonuota perdan-

ga bus su­tem­piama aukšto atsparumo lynais; • perdangai įrengti taip pat reikės 650 t ar­matūros. Statybų metu bus panaudota: • 770 m išlengvinimo vamzdžių, • 380 t įtempimo lynų, • 8000 m2 dviejų sluoksnių prilydomos hidroizoliacijos, • 2 km metalinių atitvarų. Rimantė Jablonskytė, „Tiltra Group“ atstovė spaudai

The Second Stage of the Reconstruction of the Jakai Roundabout is Underway By R. Jablonskytė Last year, in December the company Kauno tiltai AB, belonging to the Trakcja-Tiltra, completed the first stage of the reconstruction of the Jakai roundabout in Klaipėda. During one year and a half the longest overhead road of the country was built, with the length of even 610 meters. The overhead road was awarded a gold medal at the Lithuanian Product of the Year 2010 competition. At the end of January the construction works of the Jakai roundabout started again. By November of next year the Kauno tiltai AB is planning to complete another important road infrastructure projects, i.e. the Palanga–Kaunas and Kaunas–Palanga overhead roads. After the second stage of works the completely reconstructed Jakai intersection will have three levels: on the second level the 317-m long overhead road in the direction of Kaunas–Palanga will run, on the third level – the 552-m long overhead road in the direction of Palanga–Kaunas. The intersection will be provided with the newly built and reconstructed 4.54 km of roads, 1.55 km of pedestrian and cyclist paths, illumination and more than one kilometer of noise barriers. The total cost of the second stage of reconstruction works amounts to almost LTL 58.8 million, including VAT.

30 2011/1

LIETUVOS KELIAI

TECHNOLOGIJOS

Rekonstruotas

Kleboniškio tiltas

A

rtėjant vasarai, buvo suremontuotas beveik pen­kias­dešimties metų senumo Kle­boniškio tiltas – labiau­siai apkrautas tiltas Lietuvoje. Magistralės Vil­nius–Kaunas– Klaipėda 99,99 kilomet­ro dešinėje kelio juostoje esančiu tiltu va­sarą per parą pravažiuoja iki 60 tūks­t ančių automobilių. Tilto remontą per 6 sa­ vaites atliko „Trakcja-Tiltra“ priklausanti kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kau­ no til­tai“. Remonto vertė siekė 1,1 mln. litų, lėšos darbams skirtos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Darbų metu buvo pakeisti tilto lankstai ir de-

formaciniai pjū­viai. Tiltas per Nerį buvo remontuo­ja­mas Lietuvos kelių di­ rekcijos prie Susi­siekimo ministerijos užsakymu.

Tilto tvirtumas įvertintas apžiūros metu 2009 metų pradžioje dėl didelio eis­mo intensyvumo ir prastų oro sąlygų apie 20 cm įsmuko 1981 m. statytas kai­rysis Kleboniškio tiltas. Po incidento jį taip pat remontavo bendrovė „Kauno til­tai“. Iki šių metų dar neremontuotas dešinysis Kleboniškio tiltas yra dar senesnis – pastatytas1964 metais. Nors

iš pažiūros tiek Vilniaus link, tiek Klai­ pėdos link vedantys tiltai atrodo vie­ nodi, jų konstrukcijos gerokai skiriasi. Kai­riajame tilte yra 16 lanksų ir 2 defor­ maciniai pjūviai, o tilte, vedančiame Klai­pėdos link, 20 lankstų ir 5 deformaciniai pjūviai. „Nenorėjome laukti panašaus in­ ci­d ento, koks nutiko su pirmuoju tiltu. Sudarėme specialią komisiją, ku­ ri apžiūrėjo ir įvertino dešiniojo tilto būklę. Buvo pastebėta, kad lanks­ tai ir deformaciniai tilto pjūviai yra su­si­ dėvėję, todėl nuspręsta juos pakeisti“, – apie tilto remontą pasakojo Gedi­mi­nas

Magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda 99,99 kilometre esančio Kleboniškio tilto dešine kelio juosta vasarą per parą pravažiuoja iki 60 tūkstančių automobilių.

Bendrovė „Kauno tiltai“ remontavo ­beveik penkiasdešimties metų labiausiai apkrautą Lietuvoje Kleboniškio tiltą.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

31

TECHNOLOGIJOS Naujo krantinės atramos vienprofilinio deformacinio pjūvio įrengimas

Viršilas, Lietuvos automobilių kelių di­ rekcijos Tiltų skyriaus vedėjas. Tilto apžiūros metu komisija nu­ sta­tė defektus, kurie patvirtino, kad til­ tą būtina remontuoti. Ant tilto va­žiuo­ja­­ mosios dalies buvo susiformavusios gi­ lios provėžos, ties deformaci­niais pjū­ viais atsirado plyšiai. Taip pat ties de­­for­ maciniais pjūviais kelio dangoje bu­vo su­sidaręs vadinamasis „šuolis“, o pjū­ viai vietomis pažeisti. Pagrindinių si­jų galuose aptikta įtrūkimų, vietomis „at­šo­ kęs“ apsauginis betono sluoksnis, įtrū­kę ir paveikti korozijos atskiri lankstų ele­ mentai.

Lankstų ir deformacinių pjūvių keitimas Šių metų balandžio 18 d. „Kauno tiltai“ pradėjo 347,3 m ilgio ir 12,78 m pločio Kleboniškio tilto per Nerį remontą. Pirmiausia buvo nutrauktas eismas remontuojamu tiltu ir nukreiptas kairiuoju tiltu. Ties krantinės atramomis buvo įrengtos darbinės aikštelės. Prieš įrengiant naujus deformaci­ nius pjūvius, buvo išardyta sena asfaltbetonio danga, nuardyta sena hidroizoliacija ir buvusios metalinių lanks­ tų konstrukcijos. Lankstams pakeisti tarpatramių vidu­ryje buvo įrengti trys pa­ka­binami tilte­liai, kurie leido dirbti vie­nu metu visuo­se tarpatramiuose ir taip sutrumpinti remon­to laiką. „Tilto lankstai buvo keičiami pa­ei­ liui, keičiant po vieną lankstą kiek­vie­ name pjūvyje: vienas lankstas iš­mon­ tuojamas, nupjaunant jį nuo esamų plie­ ninių įdėtinių detalių, ir jo vietoje įren­ giamas naujas lankstas, pritvirtinant jį prie esamų įdėtinių detalių. Toliau ana­ lo­giškai keičiamas kitas lanks­tas“, – sakė Egi­dijus Rančys, Kleboniško tilto remonto darbų vadovas.

32 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Lankstų šarnyrų skaičiuojamoji ap­ kro­va Ns,d ≥ 800 kN. Esamos įdėtinės detalės po lanks­tų privirinimo padengtos epoksido pa­grin­do dažais. Dažomas paviršius nuvalytas sausu sroviniu valymo metodu pagal ISO–SA2,5. Ties krantinėmis atramomis ir vidu­r i­n iuose tarpatramiuose buvo įrengti nau­ji vienprofiliniai deformaci­ niai pjū­viai. Ties vidurinių tarpatramių deformaci­niais pjūviais įrengti ho­ri­ zontalių po­slin­kių stabilizatoriai (vie­ nam pjūviui – 4 vnt.). Stabilizato­riai pagaminti iš plieno S355, montuojami įrenginėjant naujus deformaci­ nius pjūvius. Stabilizatoriai cin­kuojami (cinko storis pagal Lietuvos standartą EN ISO 1461:2009). Pakeitus visus tilto lankstus naujais ir įrengus naujus vienprofilinius de­formacinius pjūvius, buvo atstatyta išardyta tilto asfaltbetonio danga. Atsta­ tyti pažeisti pagrindinių sijų galai ir kran­tinės atramos. Pasak darbų vadovo, tilto remonto dar­bai vyko griežtai laikantis visų darbų sau­gos, priešgaisrinės saugos ir aplinko­ sau­gos reikalavimų. Pavyzdžiui, laikinosios aikštelės statybinėms medžiagoms san­dėliuoti turėjo būti įrengtos ne­pa­žei­ džiant augančių želdinių, dir­vo­žemio. San­dėliuojant užterštas atliekas, aikštelė tu­rėjo būti įrengta taip, kad lietaus metu už­terštos vandens nuotekos nepatektų į dirvožemį. Automobilių transportas, kra­nai ir kita sunkioji technika iš statybos teritorijos privalėjo išvažiuoti į kelią, ne­už­teršdama jo žemės gruntu ir kitomis sta­tybinėmis medžiagomis ar statybiniu lau­žu. Pabaigus darbus aikštelę reikėjo su­tvarkyti. „Tilto remonto darbų grafikas buvo labai įtemptas ir kruopščiai suplanuotas – pakeisti tilto lankstus ir deformaci­

nius pjūvius turėjome per šešias savaites. Vi­si darbai, atsižvelgiant į tiekiamų me­ džiagų terminus ir atliekamo darbo po­ būdį, vyko pagal griežtą planą. Dėl jo ir atsakingos darbuotojų komandos darbus atlikome laiku. Kasdien tilto remonto darbus dirbo daugiau nei 20 žmonių ko­manda“, – sakė E. Rančys.

Rimantė Jablonskytė, „Tiltra Group“ atstovė spaudai

Reconstruction of the Kleboniškis Bridge is Completed By R. Jablonskytė Before the upcoming summer the nearly 50 years old Kleboniškis Bridge was repaired – the mostly loaded bridge in Lithuania. The traffic volume on the bridge located in 99.99 km of the motorway Vilnius–Kaunas–Klaipėda, on the right traffic lane in summer comes to 60 thousand vehicles per day. The bridge was repaired in 6 weeks by the road and bridge construction company Kauno tiltai AB. The total cost of repair works amounted to LTL 1.1 million. During the bridge inspection a number of defects were determined by the experts commission testifying that the bridge needed urgent repair. The carriageway of the bridge was deeply rutted, the cracks occured at the expansion joints. The so-called ”jump” was formed in road pavement at the expansion joints, the joints had various damages. The bridge hinges were replaced one after another by replacing one hinge at each joint: one hinge was demounted by cutting it from the existing steel inserts and a new hinge was installed by fixing it to the existing inserts. Further, another hinge was analogically replaced.

TECHNOLOGIJOS

„Panevėžio keliai”

atnaujina ir stiprina kelio dangas Įpusėjo magistralės Vilnius–Panevėžys dangos atnaujinimas AB „Panevėžio keliai“ sutartį dėl valstybinės reikšmės ke­lio Vilnius– Panevėžys atnaujinimo dar­bų su Lie­ tuvos automobilių kelių di­rekcija pasirašė 2011 m. balandžio 4 d. Su­ tarties kaina su PVM – 3,2 mln. Lt. Dar­bai vykdomi Širvintų ir Ukmergės ra­jonų teritorijoje. Asfalto danga atnaujinama 10,4 kilometro ruože: ma­gist­ralės Vilnius– Panevėžys kairio­sios pu­sės atkarpoje

nuo 55,00 iki 56,7 ki­lo­metro, atkarpoje nuo 56,9 iki 65,54 ki­lometro, taip pat tarp šių ruožų įsi­terpusio Pabaisko viaduko danga. Baigti taisyti esamos kelio dangos įtrū­kimai, išdaužos, susidėvėjusio ir nelygaus vir­šu­tinio asfalto sluoksnio šalinimo frezuo­jant darbai, pradedami kloti šla­mo dangos išlyginamasis ir apatinis sluoks­niai. Pabaisko viaduko danga 688 kvad­ra­tinių metrų plote bus atnaujinama lie­jant 2,5 centimetro storio mastikos asfalto dangą. Mastikos asfal-

tas – tai as­falto mišinys, kuris karštoje būklėje yra takus bei glaistus ir ku­ riam nereikia tan­kinimo. Mastikos asfaltas yra naudo­jamas tiltų, viadukų viršutiniam sluoks­niui įrengti, kur neįmanoma dirbti įpras­tais asfalto klotuvais. Išlietas masti­kos asfaltas atlie­ka ir hidroizoliacinę funk­ciją. Susidėvėjusiai magistralės dangai atnaujinti naudojama šiuolaikiška šla­ mo dangos technologija. Šlamo dangos – tai apsau­g i­ nis kelio paviršiaus sluoksnis, susi­ dedantis iš mineralinių medžiagų

Magistralė Vilnius–Panevėžys yra viena intensyviausių eismo arterijų ir jos dangai reikalinga nuolatinė priežiūra bei atnaujinimas.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

33

TECHNOLOGIJOS mišinio, bi­tu­minės emulsijos, vandens ir priedų mi­šinio, kuris ruo­ šiamas darbų vykdymo vie­toje ir čia pat klojamas specialia tech­nika. Šlamo dangą gali sudaryti vie­nas ar dau­giau sluoksnių. Šlamo dangos įrengiamos naudojant savaeigius nepertraukiamo veikimo sklei­dimo įrenginius. Naudojami tokie sklei­dimo įrenginiai, kurie leidžia įrengti va­žiavimo juostą visu pločiu. Šlamo dangų mišiniai ruošiami vien­tisi (homogeniški), kloti reikalingos kon­sistencijos ir, išleidus iš maišytuvo, yra nedelsiant paklojami. Klojimas vyk­do­mas nenutrūkstamai visame ruože. Taip įrengtas sluoksnis būna vienodos pa­viršiaus struktūros. Įrengiant šlamo dangas, transporto eismas gali būti leidžiamas tiktai pasi­baigus bituminės emulsijos skaidymosi procesui. Jeigu po šlamo dangos įren­g imo lieka nesurištos mineralinės me­džiagos, pirmosiomis dienomis rei­kėtų riboti transporto eismą, o dėl tech­nologinių priežasčių remontuojamame ke­lyje galbūt ir greitį.

34 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Šlamo danga atnaujina seną as­ falt­be­tonio, betono ar kitokią kelio dangą, neleidžia paviršiniam vande­ niui pa­tekti į pagrindo sluoksnius, užpildo tuš­tumas, plyšius, įdubimus, suteikia dan­gai šiurkštumo. Ši technologija Lie­tuvoje naudojama daugiau kaip de­šimt­metį. AB „Panevėžio keliai“ sėk­mingai įsisavino ir naudoja šla­mo dangos technologiją. Pirmą kartą šla­mo danga ant asfalto dangos buvo pa­klota magistralėje Vilnius–Panevėžys, ant betono dangos – kelyje Vilnius–Mins­ kas. Šlamo danga yra atnaujinti kelio Panevėžys–Šiauliai ir kelio Vilnius– Ute­na atskiri ruožai.

Stiprinami krašto keliai AB „Panevėžio keliai“ pradeda vyk­dy­ti projektus, kurių metu bus atliekami ke­lio paviršiaus apdaro įrengimo darbai 37 valstybinės reikšmės kelių ruožuose. Bend­ras remontuojamų ruožų ilgis – 106 kilometrai. Darbai bus vykdomi dvie­juo­ se regionuose: Panevėžio ir Ute­nos. Darbai turi būti baigti iki 2011 m. lapkričio mėnesio.

Rangos sutartys dėl minėtų darbų su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos (LAKD) bu­vo pasirašytos 2011 m. balandžio mė­nesį. Rangos darbų sutartys VĮ „Pa­ ne­v ė­ž io regiono keliai“ pri­ž iū­r i­ muose ruožuose su LAKD buvo pa­si­ rašytos dėl 23 ruožų remonto. Bend­ra sutarčių kaina su PVM – 8,38 mln. Lt. Bend­ras remontuojamų ruožų ilgis šia­me regione – 46,03 kilometro. Valstybinės reikšmės automobilių ke­lių asfalto dangų paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo darbai VĮ „Utenos regiono keliai“ prižiūrimuose ruo­žuose bus vykdomi vadovaujantis ki­to­mis 14 sutarčių, pasirašytų su LAKD. Dar­bai bus vykdomi 14 kelio ruožų, ku­rių bendras ilgis – 59,969 kilometro. Su­tar­čių kaina su PVM – 10,32 mln. Lt. Pa­viršiaus apdaras – tai kelio dangos padengimas plonu sluoksniu, su­si­dedančiu iš ne mažiau nei vieno rišamosios medžiagos ir skaldelės sluoks­nių. Rišiklis, kaip paviršiaus apdaro komponentas, gali būti bituminė me­

Paviršiaus apdaras yra labai svarbus kelio konstrukcijai prižiūrėti, nes ap­saugo dangos paviršių nuo drėgmės įsi­skverbimo, kitų oro sąlygų neigiamo poveikio. džia­ga (bituminė emulsija, minkštintas bi­tumas, skiestas bitumas arba kelių bi­tumas, kuris gali būti modifikuotas polimerais). Skaldelė – tai nedidelio gra­nu­lio­metrinės sudėties intervalo, paprastai be mineralinių dulkių, stambioji kelių mi­neralinė medžiaga. Paviršiaus apdaro įrengimo darbai, at­sižvelgiant į kelių infrastruktūrai skiriamo finansavimo dydį, kasmet yra vykdomi keliuose, kurių viršutinis (dėvėjimosi) sluoks­nis yra labiausiai susidėvėjęs. „Paviršiaus apdaras yra labai svarbus kelio konstrukcijai prižiūrėti, nes ap­saugo dangos paviršių nuo drėgmės įsi­skverbimo, kitų oro sąlygų neigiamo poveikio. Įrengus paviršiaus apdarą, pa­gerinama kelio dangos būklė, nes su­ma­žėja jos defektų, pagerėja matomumo sąlygos naktį ir drėgnu oru, kelio pa­vir­šius tampa atsparesnis slydimui arba šliau­žimui“, – sakė AB „Panevėžio ke­liai“ techninis direktorius Vilius Gražys.

Panevėžio keliai AB rehabilitates and strengthens road pavements By R. Čepienė On 4 April 2011, the company Panevėžio keliai AB signed a contract with the Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications on the rehabilitation of the road of national significance Vilnius–Panevėžys. The contract amounts to LTL 3.2 million, including VAT. The works will be implemented in Širvintos and Ukmergė districts. The asphalt pavement will be rehabilitated in 10,4 km road section, i.e. from 55.00 to 56.7 km and from 56.9 to 65.54 km on the left side of the road, also pavement rehabilitation of the Pabaiskas viaduct will be carried out. A modern slurry surfacing technology will be used to renew the deteriorated road pavement. The Panevėžio keliai AB is starting to implement projects that include surface dressing on 37 sections of the roads of national significance. The total length of the road sections to be reconstructed is 106 kilometers. The works will be implemented in Panevėžys and Utena districts. The works shall be completed by the end of November 2011.

Rasa Čepienė, AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene

2011/1 LIETUVOS KELIAI

35

AKTUALIJOS

Panevėžio šiaurinio

aplinkkelio problemos Sparčiai didėjantys sunkiojo transporto srautai neturi tiesioginio išvažiavimo iš magistralės „Via Baltica“ į kitą transeuropinio tinklo kelią – valstybinės reikšmės kelią Daugpilis–Rokiškis– Panevėžys.

T

arptautinės magistralės trasoje, kur ke­lias Panevėžys–Pasvalys– Ryga kerta­si su Panevėžio vakari­ niu aplinkkeliu, šiuo metu yra pro­jek­ tuojama didelė skir­­tingų lygių žie­dinė sankryža, kuri tu­rė­tų išspręsti su­dė­ tingą eismo saugumo si­tuaciją šioje tran­zito grandinės da­lyje. Nuo mini­ mos sankryžos turėtų pra­si­dėti šiau­ri­ nis Panevėžio miesto ap­linkke­lis, ku­ rio trasa būtų sujungta su ke­liu į Ku­ piškį, aplenkiant Paliūniškio gy­ven­ vietę. Apie mėginimus mažiausiomis in­­ves­­ticijomis išspręsti šalies keli­nin­ kams pa­­tikėtus strategi­nius už­davinius ir pa­stan­gas prailginti kelių naudojimo lai­ko­­tarpį, disku­tavo Panevėžio rajo­ne, tarp­tau­ti­nės magistralės „Via Baltica“ kai­my­nystėje susitikę kelius eks­ploa­tuo­jan­­čių valstybės institucijų, ran­govų aso­cia­cijos „Lietuvos keliai“ ir ži­nia­sklai­dos atstovai. Pastaraisiais metais praktiškai ­vien ES paramos lėšomis palaikoma šalies kelių būklė tampa nepatenki­ na­ma. Magistralė „Via Baltica“, kuria dėl susidariusių iki 7 mm gylio pro­vė­žų važiuoti jau nesaugu,

36 2011/1

LIETUVOS KELIAI

tik patvir­tina bendrą situaciją. Šios tarp­­tau­ti­nės magistralės, skirtos Rytų Europos valstybių kelių tinklo integ­ racijai į Vakarų valstybių kelių sis­ temą, nėra baig­ta statyti net pirmoji dalis. Panevėžio aplinkkelis yra ma­ gistralės „Via Baltica“ dalis. Jo ilgis – 22,3 kilometro, aplinkkelyje yra 50 nuovažų ir 14 sankryžų. Eismo intensy­vu­mas Panevėžio aplinkkelio 5,55 kilo­metre (prieš Krekenavos sankryžą) šiuo metu siekia 6 521 automobilį per parą, o 14,4 kilometre

(prieš Bernatonių sankryžą) – 4 569 automobilius per parą. Pastaraisiais metais įdiegtos eismo saugumo priemonės, pasak VĮ „Pa­nevėžio regiono keliai“ direktoriaus Ro­lan­do Žagaro, buvusias 7 „juodąsias dė­mes“ „Via Baltica“ magistralėje jau pa­nai­kino. „Juodoji dėmė“ – tai 500 metrų ke­lio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eis­mo įvykiai. Įskaitiniu eismo įvykiu lai­ komas toks eismo įvykis, per kurį žūsta ar sužalojami žmonės.

Panevėžio rajo­ne, tarp­tautinės magistralės „Via Baltica“ ­kaimynystėje susitikę kelininkai diskutavo, kaip mažiausiomis ­investicijomis išspręsti ­pa­­tikėtus strateginius uždavinius ir prailginti kelių naudojimo ­lai­ko­­tarpį.

Panevėžio rajone šiuo metu yra li­ku­sios dvi „juodosios dėmės“. Kelio Panevėžys–Šiauliai ruože nuo 6,15 iki 6,75 kilometro, kur vidu­ tinis eismo in­t en­s yvumas siekia 8 519 automobilių per parą, per 4 metus įvyko 5 įskaitiniai eis­ mo įvykiai. ­Kelio Kėdainiai–Kre­ke­ nava–Panevėžys ruože nuo 44,5 iki 44,7 kilometro, kur eismo intensyvumas sie­k ia 1 821 automobilį per parą, 200 met­rų ilgio kelio atkarpoje 2007–2010 me­tais įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Dar trys „juodosios dėmės“ yra Ro­kiš­kio ir Kupiškio rajonų teritorijoje. Ke­ly­je Kupiškis–Vabalninkas– Biržai, atkarpoje nuo 1,55 iki 1,6 kilometro, per 4 me­tus užregistruoti 4 įskaitiniai eismo įvy­kiai, nors eismo intensyvumas šiame 50 metrų ilgio ruože siekia tik 814 auto­mobilių per parą. Kelyje Biržai–Pandėlys–Rokiškis (at­karpa nuo 61,47 iki 61,64 kilometro), esant 1 295 automobilių per parą eis­mo intensyvumui, taip pat įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai. Kelyje Daug­ pilis–Rokiškis–Panevėžys „juodoji dė­­ mė“ yra susidariusi 209 metrų ruo­že (nuo 20,375 iki 20,584 kilometro), kur, esant vidutiniam 1 884 auto­mo­ bilių per pa­rą eismo intensyvumui, 2007–2010 me­tais taip pat užfiksuoti 4 įskaitiniai eis­mo įvykiai. Automobilių eismo srautų prog­ nozės liudija, kad per artimiausius 5 me­tus eismo intensyvumas „Via Baltica“ tra­soje padvigubės, todėl tarptau­ tinei magistralei, net ir sunkmečio są­ lygomis, būtina rasti ekonomiškai nau­­d­ingiausią sprendimą, kad šis kelias galėtų patenkinti didėjančius var­ totojų poreikius. Didelio – per 15 tūkstančių auto­ mobilių per parą – eismo intensyvumo keliuose kaip saugiausias eismo organizavimo modelis įvardijamas magistralinio kelio su skiriamąja juos­­ta ir skirtingų lygių sankryžomis įrengimas. Priimtinas ir kai kuriose Skandinavijos šalyse populiarus eismo organizavimo modelis su reversine eismo juosta. Tokiuose keliuose dvi eismo juostos skirtos važiuoti viena kryptimi, o viena juosta – kita kryptimi. Priešpriešiniai transporto srautai

2011/1 LIETUVOS KELIAI

37

AKTUALIJOS

Susidarius 4-7 mm gylio provėžoms eismas „Via Baltica” magistralėje tampa nesaugus atskirti apsaugi­niu atitvaru, maždaug kas 2 kilometrai keičiant važiavimo viena kryptimi juostų skaičių. „Šis eismo organizavimo mode­ lis Lietuvoje iš dalies jau įdiegtas be jo­kių investicijų. Jis sukurtas pačių auto­­mobilininkų, kai keliuose su pla­ čiu kelkraščiu lėčiau važiuojantys auto­­mobiliai pasitraukia į šalikelę, kad praleistų skubančius eismo daly­ vius“, – sakė AB „Panevėžio ke­liai“ ge­­­ne­ralinis direkto­rius Virmantas Pui­ dokas. Esant itin intensyviems eismo srau­tams, žiedinės sankryžos, sank­ ryžų ap­švie­­­timas, signaliniai stulpeliai ir kitos pastaraisiais metais ke­ liuo­se die­gia­­mos eismo saugumo už­ tikrinimo prie­­monės išsprendžia ne visas prob­le­mas. Aukščiausias ekonominis nau­din­gumas būtų pasiektas ava­ringose sank­ryžose statant viadukus, kad eismo srautai nesikirstų.

Rasa Čepienė, AB „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene

38 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Problems of the Panevėžys Northern Bypass By R. Čepienė The rapidly increasing flows of heavy traffic have no direct exit road from the Via Baltica motorway to another road of Trans-European network – the road of national significance Daugavpils–Rokiškis–Panevėžys. On the route of international motorway, where the road Panevėžys–Pasvalys–Riga crosses the Panevėžys Western by-pass, a large grade-separated roundabout is being designed. The roundabout should solve a complicated road safety situation in this part of a transit chain. The mentioned roundabout should be a start for the Panevėžys Northern bypass the route of which would join the road to Kupiškis and bypass the Paliūniškis settlement. The Panevėžys Northern bypass is part of the Via Baltica motorway. The length of bypass – 22.3 km, including 50 exits and 14 intersections. At present, the traffic volume in 5.55 km of the Panevėžys by-pass (before Krekenava intersection) amounts to 6 521 vehicles per day, in 14.4 km (before Bernatoniai intersection) – 4 569 vehicles per day.

AKTUALIJOS

2011 m. kelių ir valstybės įmonių apžiūra Specialioji kelių apžiūra Šių metų gegužės–birželio mė­ ne­siais vyko kasmetinė valstybinės reikš­mės automobilių kelių techninės prie­žiūros kokybės ir dangų tech­ni­­ nės būklės apžiūra. Šiais metais be­ defektinės priežiūros užduotis yra 70 proc. Visos valstybės įmonės šią už­duotį įvykdė sėkmingai. Apžiūra parodė, kad labiau­siai de­­fektingas ir kasmet vis prasčiau įver­­tinamas kelio elementas yra kelio dan­ga. Jos vidutinis defektingu­ mas Lie­tuvoje yra 36,41 proc., o

VĮ „Klaipėdos RK“ ir VĮ „Tauragės RK“ prižiūrimų ke­lių – net viršija 40 proc. Neatliekant pa­viršiaus apdaro įrengimo darbų, kai ku­rios asfalto dangos suprastėjo tiek, kad buvo įvertintos tik „silpnai“ arba „ne­pa­ ten­kinamai“. Prie to prisidėjo ir kelerius metus iš eilės kelių priežiūros lė­ šo­­mis neatnaujinamos sankasos. Dėl to kelio konstrukcija nuolatos mirks­ ta, yra drėgna. Pavasarį to­kios vietos yra iškilojamos, „lūžta“, jose atsiranda skersiniai ir išilginiai plyšiai ar net ply­­šių tinklai, kurių kelių priežiūros

prie­­monėmis tinkamai užtaisyti ne­ įma­­noma. Pastebėta, kad kasmet ke­ liuo­se su asfalto dangomis atsiranda vis dau­giau provėžų, kurios vis gi­lė­ja. Silpnai įvertinta ir žvyro dangų būk­ lė. Žvyrkeliuose beveik neliko grei­de­ riuo­jamojo sluoksnio. Po šaltos žie­ mos juose atsirado nemažai vietų, kur žvy­ro danga „lūžta“. Tokias dangas vei­kiant dar ir sunkiasvorėms trans­ por­to priemonėms nuolat atsi­ran­da nau­jos „lūžtančios“ vietos. Įmo­nėms nu­rodyta atidžiai stebėti kelio dangų būk­lę ir, atsiradus pirmiems dangų iri­

2011 metų pavasarinės apžiūros bendras vidutinis bedefekčių kilometrų procentas, palyginus su praeitų metų pavasarinės apžiūros įvertinimu, pagerėjo.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

39

AKTUALIJOS

Valstybinės reikšmės automobilių kelių techninės priežiūros kokybė ir dangų techninė būklė Valstybės įmonė

Elementų defektingumas, %

Dangų techninės būklės įvertis, balais

Žemės sankasa

Važiuojamosios dalies ir kelkraščių dangos

Techninės eismo reguliavimo priemonės

Kelių pastatai, pėsčiųjų ir dviračių takai

Bendras bedefekčių kilometrų procentas

Alytaus RK

30,86

36,51

21,82

12,58

72,71

7,28

Kauno RK

30,11

35,94

25,67

17,22

71,28

6,78

Klaipėdos RK

30,07

41,02

19,49

15,86

71,30

6,70

Marijampolės RK

32,38

33,33

22,14

18,26

72,39

6,87

Panevėžio RK

30,41

33,49

20,70

18,53

73,08

7,06

Šiaulių RK

31,12

35,61

22,93

14,05

72,43

6,96

Tauragės RK

28,37

40,35

20,35

16,54

71,57

6,81

Telšių RK

30,88

36,68

23,11

17,08

71,52

6,58

Utenos RK

34,19

37,67

18,12

19,28

71,29

6,59

Vilniaus RK

27,08

35,64

25,39

18,66

71,86

6,90

Automagistralė

13,68

35,83

31,60

9,44

74,85

7,53

Vid. Lietuvoje:

30,11

36,41

22,39

16,76

72,02

6,88

Dangų techninės būklės valstybinės reikšmės automobilių keliuose įvertis, balais Valstybės įmonė

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

pavasaris

ruduo

pavasaris

ruduo

pavasaris

ruduo

pavasaris

Alytaus RK

7,60

7,9

7,5

7,60

7,30

7,35

7,28

Kauno RK

7,33

7,4

7,2

7,33

7,29

7,01

6,78

Klaipėdos RK

7,17

7,3

7,2

7,17

6,97

7,14

6,70

Marijampolės RK

7,53

7,3

7,4

7,53

7,24

7,2

6,87

Panevėžio RK

7,80

7,8

7,6

7,8

7,32

7,63

7,06

Šiaulių RK

7,48

7,4

7,3

7,48

7,06

6,72

6,96

Tauragės RK

7,60

7,8

7,4

7,6

7,05

6,89

6,81

Telšių RK

7,20

6,9

7,3

7,2

6,91

7,52

6,58

Utenos RK

7,20

7,8

7,2

7,2

7,24

7,13

6,59

Vilniaus RK

7,44

7,5

7,1

7,44

7,05

7,1

6,90

Automagistralė

8,15

8,4

7,7

8,15

7,43

7,72

7,53

Vid. Lietuvoje:

7,50

7,6

7,3

7,5

7,16

7,16

6,88

mo požymiams, nedelsiant imtis prie­ monių šiems defektams šalinti, o kai kuriuose keliuo­se, esant reikalui, riboti sunkiasvorių transporto prie­ monių eismą taip apsaugant kelių dan­gas nuo visiško suardymo. Nemažai trūkumų nustatyta san­ ka­sų priežiūroje. Pietiniuo­se ir ry­ti­ niuo­se rajonuose stiprioms vėt­roms iš­vertus daugybę medžių, ša­li­nant vėt­ros padarinius šalia miškų esan­ čiose pakelėse yra kaupiami di­de­ li kie­kiai medienos. Neretai medie­na san­dė­liuojama ir kelio juosto­je. To­

40 2011/1

LIETUVOS KELIAI

kios vie­tos nėra pažymimos įspė­ja­ mai­siais ke­lio ženklais, ter­šiamos, o kai kur sun­kiomis medie­nos transpor­ ta­­vimo prie­monėmis gadi­nama kelio danga. Aplaidumo yra šienaujant pa­keles. Ne­šienaujama, laukiama iki sueis sutartimi nustatytas terminas (lie­pos 15 d.). Tačiau yra ir kitas kelių priežiūros vadove nusta­ tytas reikalavimas – neviršyti leistino žo­lės aukščio, kuris yra nuo 40 iki 60 cm. Apžiūros metu žolė vieto­ mis jau siekė signalinių stulpelių viršų, kai kur užstojo apsauginius ati­

tva­rus ir jų atšvaitus. Tai yra susiję su eismo saugumu, todėl neleisti­na viršyti nustatytą žolės aukštį. Anks­ ti pavasarį atkreipėme dėmesį į augalą, vadinamą Sosnovskio barš­ čiais. Pastebėjus ­juos pakelėse, bū­ tina nedelsiant ­ sunaikinti, nelau­kiant nustatytų šie­navimo terminų ar žo­lės aukščio reikalavimų. Apžiūros me­tu šie auga­lai kai kur jau buvo pasiekę 1–1,5 m aukščio. Nepakan­kamas dėmesys, ypač vakarinėje Lie­tuvos dalyje, ski­ria­mas „elektrinių pie­me­ nų“ ir tvorų šalinimui.

AKTUALIJOS Nors techninių eismo reguliavi­ mo priemonių būklė įvertinta taip pat ge­rai, kaip ir praėjusiais metais, ta­ čiau nemažai trūkumų rasta ir jų prie­ žiūroje. Kelerius metus nebuvo skirta lėšų ženklams keisti. Todėl švie­ są atspindinti plėvelė kai kur vir­ šijo norminį tarnavimo laiką, iš­blu­ ko, suskilinėjo, silpnai beatspindi automobilių žibintų šviesą. Būtina tik­­rinti (matuoti) ženklų atspindžio ro­ diklius ir, esant nepakankamam at­ spindžiui, juos keisti. Neskiriamas reikiamas dėmesys atšvaitų ant ati­ tvarų priežiūrai – jie būna nulanks­ ty­ti, išblukę, o dažnai jų iš viso nėra. Dau­gelio įmonių keliuose signali­niai stulpeliai po žiemos nuo sniego po­ vei­kio, kai kur ir po šienavimo vis dar yra kreivi, neištiesinti. Tik vienos kelio elementų gru­ pės – kelių pastatų, priežiūros lygis gerėja. Panaikinus nemažai ne­ nau­­dojamų, susidėvėjusiomis dango­ mis ir smar­kiai teršiamų poilsio aikš­ telių, šių kelio elementų vertinimas vis gerėja. Prie to prisidėjo ir auto­bu­ sų sustojimų peronų atnaujinimas bei nenaudojamų su­sto­jimų pa­nai­kinimas. Pastebimas teigiamas po­slinkis saugant kelius nuo ter­ši­­mo. Tam įmonės taikė nemažai įvairių priemonių siekdamos sudrausminti teršėjus. Leidus mokiniams ant autopaviljonų sienų piešti eismo saugumo tematika ar ­ juos apklijuo­ti plakatais, jų niokojama gero­kai mažiau. Atkreipiame dėmesį, kad šios pa­ vasarinės apžiūros bendras vidutinis be­defekčių kilometrų procentas, paly­ ginus su praėjusių metų pavasarinės ap­žiūros įvertinimu, pagerėjo. Tai ga­ lima paaiškinti tik tuo, jog vienos kelio elementų grupės (kelio pastatų) įvertinimas yra labai pagerėjęs ir tai padarė įtaką bendram kelių verti­ nimui. Ateityje daugiau dėmesio reikėtų skirti ir kitiems kelio elementams prižiūrėti. Apžiūros metu buvo įvertinta ir kelio dangų techninė būklė. Ji nuo praėjusių metų įvertinimo „vi­ dutiniškai“ tapo jau tik „patenkina­ mai“. Po apžiūrų sudarytas krašto kelių su blogiausiomis asfaltbetonio dangomis ruožų sąrašas. Būtina at­si­ žvelgti į tai, kad tas sąrašas parengtas remiantis subjektyviu vizualiniu įvertinimu.

Kelio dangos defektingumas, %

37 – 36 – 35 – 34 – 33 – 32 – 31 – 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Dangų techninės būklės įvertis, balais

7,6 – 7,5 – 7,4 – 7,3 – 7,2 – 7,1 – 7,0 – 6,9 – 6,8 –

2008 2009 2010 2011

2011/1 LIETUVOS KELIAI

41

AKTUALIJOS Visų kelius prižiūrinčių valstybės įmo­nių ir visų kelių tarnybų darbas įver­tintas gerai. Apžiūros metu rasti trūkumai, surašyti kelių priežiūros dar­bų kokybės patikrinimo aktuo­se ir išsiųsti visoms įmonėms, turi būti iš­ taisyti iki aktuose nurodytų terminų.

Valstybės įmonių apžiūra Lietuvos automobilių kelių di­ rek­­­cijos prie Susisiekimo ministe­ ri­j os sudarytos komisijos patikrino kelius prižiūrinčių valstybės įmo­ nių pasiruošimą 2011 m. vasaros sezonui, valstybės turto, valdo­ mo patikėjimo teise, panaudojimo efek­tyvumą, vykdydamos tuo pa­ čiu įsakymu patvirtinto Valstybinės reikš­­mės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pasiruošimo 2011 m. vasaros sezonui tvarkos aprašo nuostatas, š. m. gegužės 23–27 ir birželio 7–10 die­nomis lankėsi valstybės įmonėse. Ap­­silankymo metu buvo apžiūrimos ir vertinamos gamybinės patalpos, te­ ri­­torijų ir turto apsauga, pagrindinių me­chanizmų paruošimas darbui, se­ zo­ninių ir laikinai nenaudojamų me­ chanizmų konservavimas, druskos

bei smėlio ir druskos sandėliai, vi­daus tvarka ir buities sąlygos darbuoto­ jams, priešgaisrinė sauga ir aplinkosauga, transporto ir mechanizmų kont­rolės sistemų, veikiančių GPS/ GSM technologijų pagrindu, ir kuro ap­skaitos sistemų diegimas. Apžiūros rezultatai pateikti su­ vestinėje lentelėje. Visos apžiūroje dalyvavusios ko­ mi­sijos konstatavo, kad valstybės įmo­n ės tinkamai prižiūri ir saugo joms patikėjimo teise priskirtą valstybės turtą, pastatai tinkamai eks­

ploa­tuojami, teritorijos aptvertos, sau­ gomos, įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Pagrindiniai mechanizmai (grei­deriai, kelių priežiūros automobi­ liai ir jų priekabos, ratiniai trakto­riai, prikabinamos ir (ar) pakabinamos žo­ liapjovės) techniškai tvarkingi, ap­rū­ pinti reikalingomis priemonėmis, ge­ ros estetinės išvaizdos, laiku atlie­ ka­mos jų techninės apžiūros. Visos vals­tybės įmonės tinkamai konservuoja ir saugo (nuo atmosferos po­vei­­ kio apsaugotose patalpose) laikinai nenaudojamus mechanizmus ir įran­

Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pasiruošimo 2011 metų vasaros sezonui vertinimo lentelė Vieta Valstybės įmonė

Vertinimo objektai (vidutinės reikšmės) Gamy­binės Pagrin­di­ patalpos, niai me­ teri­to­rijos cha­nizmai ir turto apsauga

Mecha­ nizmų konserva­ vimas

Druskos, smėlio ir druskos sandėliai

Vidaus tvarka ir buitis

Prieš­gais­ rinė sauga, aplinko­ auga

Trans­porto ir mecha­nizmų kontrolės sistemų, veikiančių GPS/ GSM techno­logijų pagrindu ir kuro apskai­tos sistemų die­gimas

Iš viso (vidu­ tinių reikš­mių suma)

1.

Šiaulių regiono keliai

19,33

29,50

30,00

9,50

20,00

18,00

20,00

146,33

2.

Auto­magistralė

19,33

30,00

26,67

8,67

20,00

18,00

20,00

142,67

3.

Tauragės regiono keliai

19,33

29,00

28,00

9,67

18,67

17,33

20,00

142,00

4.

Telšių regiono keliai

19,33

28,00

30,00

9,67

19,33

18,00

17,33

141,67

5.

Kauno regiono keliai

19,67

27,00

29,50

10,00

19,00

17,67

17,67

140,50

6.

Alytaus regiono keliai

18,00

28,00

27,00

9,67

18,67

18,00

20,00

139,33

7.

Klaipėdos regiono keliai

18,00

30,00

26,25

9,50

19,00

16,50

18,50

137,75

8.

Panevėžio regiono keliai

18,40

27,00

27,60

9,40

18,80

18,80

17,60

137,60

9.

Utenos regiono keliai

17,60

28,20

30,00

9,60

18,80

18,00

11,60

133,80

10.

Vilniaus regiono keliai

17,33

25,50

25,00

9,16

19,67

16,33

17,33

130,33

11.

Marijam­polės regiono keliai

16,00

24,00

27.00

10,00

16,00

16,00

20,00

129,00

42 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Visos apžiūroje dalyvavusios ko­mi­sijos konstatavo, kad valstybės įmo­nės tinkamai prižiūri ir saugo joms patikėjimo teise priskirtą valstybės turtą

gą, druska bei smėlio ir druskos mi­ šiniai saugomi specialiai įrengtose arba pritaikytose uždarose patalpose. Kasmet valstybės įmonės gerina dar­buotojų darbo sąlygas: įrengtos ir ge­rai prižiūrimos darbuotojų buities pa­talpos, darbuotojai aprūpinti ko­ky­ biškais darbo drabužiais, organizuotas centralizuotas darbo drabužių va­ ly­mas ir skalbimas. Daug dėmesio ski­ riama priešgaisrinei saugai ir ap­lin­­ kosaugai, laiku aprūpinama prieš­gais­ riniais įrenginiais, kokybiškai įrengtos ir prižiūrimos nutekamųjų vandenų valymo ir lietaus kanalizavimo sis­temos. Valstybės įmonės toliau sėk­min­ gai diegia transporto ir mechanizmų kont­rolės sistemas, veikiančias GPS/ GSM technologijų pagrindu. Specia­ liose kelių transporto priemonėse (sa­ vivarčiuose automobiliuose), sava­ eigiuose greideriuose, kelių prie­žiū­ ros automobiliuose ir ratiniuo­se traktoriuose sistemos įdiegtos 93,53 proc. 82,91 proc. visų specialių kelių trans­ porto priemonių (savivarčių auto­ mobilių), savaeigių greiderių ir ratinių trak­torių kuras apskaitomas pagal faktines sąnaudas. VĮ „Tauragės regiono

keliai“ ir „Marijampolės regiono ke­ liai“ numatytose transporto prie­ monėse ir mechanizmuose 100 proc. įdie­gė kontrolės ir kuro apskaitos sis­ temas. Mažiausiai (17,39 %) kuro ap­ skaitos sistemų yra įdiegusi VĮ „Ute­ nos regiono keliai“. LAKD direktorius S. Skrinskas padėkojo visoms valstybės įmo­ nėms už gerą pastatų ir mechanizmų prie­žiūrą, už tinkamą valstybės turto apsaugą, sudaromas geras sąlygas dar­buotojams. VĮ „Šiaulių regiono keliai“, „Auto­­magistralė“ ir „Tauragės regio­no ke­liai“ už labai gerą gamybinių pa­ statų, mechanizmų ir įrengimų prie­ žiūrą, valstybės turto apsaugą, su­ darytas geras darbuotojų darbo ir buities sąlygas bus įteiktos atminimo lentos „Pavyzdingai tvarkoma kelių įmonė 2011“. Henrikas Jurkuvėnas, LAKD Kelių priežiūros skyriaus vedėjas Juozas Kondrotas, LAKD Valstybės turto skyriaus vedėjas

Inspection of Roads and State Enterprises in 2011 By H. Jurkuvėnas, J. Kondrotas The results of the inspection of state enterprises’ preparation for the summer season showed that this year a difference between the best enterprises and other enterprises is insignificant. This proves that heads of all enterprises pay necessary attention to taking care of administration and production premises, maintenance of machines, protection of state property and environment, improvement of working conditions. Lithuanian Road Administration has inspected how state enterprises that take care of state importance roads are ready for the summer season and how the special road inspection was performed in these enterprises. All commissions that took part in the inspection stated that road maintenance enterprises were well prepared for the inspection of 2011: their territories were tidy, they took good care of mechanisms and performed their technical inspection, machines that were not used any longer were in mothballs, much attention was paid to property protection. In May–June 2011, special road inspection was carried out in all state enterprises taking care of state importance roads. Lithuanian Road Administration is grateful to all enterprises for well preparing for the inspection, good care taken of mechanisms, protection of state property, good conditions created for workers and good roads maintenance.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

43

UŽSIENYJE

Lenkijos kelių priežiūros valdymo sistema 2011 m. balandžio mėnesį regioninių kelių įmonių vadovai dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos kelių direkcijų organizuotame techniniame vizite į Lenkiją, siekiant susipažinti su Lenkijos kelių priežiūros valdymo sistema ir taikomomis naujovėmis kelių priežiūroje ir statyboje.

Šiandieninės Lenkijos automagistralės

44 2011/1

LIETUVOS KELIAI

irmą vizito dieną ap­s i­ lan­kėme Varšuvoje, Lenkijos generalinėje krašto kelių ir ma­gist­ ralių direkcijoje (GDDKKiA). Lie­ tuvos kelininkus priėmė generali­ nio direktoriaus pavaduotojas Andžejus Ma­ciejevskis. A. Maciejevskis supažindino su di­ rekcijos struktūra, pagrindine veikla, fi­ nan­savimu. Generalinėje direkcijoje dirba 4 500 darbuotojų. Buvo pristatyti šiuo metu vyk­do­mi svarbiausi kelių statybos objektai ir perspektyvinis kelių tinklo planas. Len­kijos kelių direkci-

ja administruoja apie 18 tūkst. km magistralinių ir krašto ke­lių, kiti keliai yra vaivadijų savivaldos ad­ministracijų žinioje. Lenkijos kelių prie­žiūros metinis biudžetas 2011 m. – 1,135 mlrd. zlotų. Kelių priežiūrą vykdo di­rekcijos regioni­niai padaliniai vaivadijose, turintys savo padalinius kiekviena­me rajone. Kiekvienam rajono padali­niui priklauso 1–2 meistrijos. A. Maciejevskis pristatė GDDKKiA veik­los prioritetus. Viena iš priežasčių, le­miančių prioritetų pasirinkimą, yra 2012 metais Lenkijoje ir Ukrainoje

UŽSIENYJE

Lietuvos delegacija aplankė statomus kelių infrastruktūros objektus.

Kelių priežiūros Lenkijoje–Lietuvoje pagrindinių rodiklių palyginimas Rodiklis

Lenkija

Lietuva Kelių tinklas

Iš viso:

380 000 km

Valstybinių

1870 (1700)

I kategorijos

2700

85 000 km

575 Personalas

Iš viso:

4500

2800

Iš jų valdymo

1500

130

Finansavimas valstybinės reikšmės keliams prižiūrėti Iš viso:

956 mln. Lt

267 (59) mln. Lt

1 km

52 tūkst. Lt

12,5 (35) tūkst. Lt Priežiūra žiemą

Iš viso:

405 mln. Lt

122 (30) mln. Lt

1 km

24 tūkst. Lt

6 (18) tūkst. Lt

Proc.

42 %

45 %

Terminai Patrulinės apžiūros

Priežiūros kokybės apibūdinimas 1700 km – 24h/parą (naktį 360 km – 24 h/parą ­reikalavimai silpnesni) 1380 km 4–22 h diena – kas 2 h, naktį – kas 4 h

1 kartą/24 h

Bendrieji reikalavimai Žiemą

I priežiūros lygis

360 km – I lygis

Vasarą

II priežiūros lygis

1380 km – II lygis

įvyk­siantis Europos futbolo čem­pio­ natas. Lenkijos GDDKKiA šiuo metu daug dirba rengdamasi 2012 metais vyksiančiam Europos futbolo čem­pio­ natui ir įgyvendina vyriausybės pa­ tvirtintą Kelių plėtros programą 2008– 2012 metams. 2012 metų viduryje bus visiškai baigta statyti arba rekonstruoti 662 km ma­gist­ralinių kelių ir 429 km greitkelių. Tam tikslui įgyvendinti iš viso bus išleista 121 bilijonas Lenkijos zlotų: iš jų 35 bus gau­ti iš Europos Sąjungos fondų, likę – iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių. Tai di­džiausias šalies projektas per keletą pas­tarųjų metų. GDDKKiA kelių ir tiltų priežiūros spe­cialistai supažindino mūsų keli­nin­ kus su Lenkijos kelių sistema, darbais ir uždaviniais. Pagrindinės investicijos į greitkelių ir magistralių tinklą yra su­ si­jusios su 2012 metų Europos futbolo čempionatu – statomos ir re­konst­ ruojamos magistralės, jungiančios sos­ tinę su Vokietija, Ukraina, pajūriu, Si­ lezijos regionu. Gaila, kad magistralės „VIA Baltica“ plėtra ir geras susisiekimas su Lie­tuva lieka tik perspektyvoje. Prieš 12 metų Lenkijos kelininkai pra­dėjo kelių priežiūros reformą. Šioje srityje tai­komi 3 modeliai: 1. Kelius prižiūri ir už jų būklę atsa­ ko regioninės įmonės. Jos organizuoja viešuosius pirkimus kelių priežiūros dar­bams atlikti. Darbus atlieka konkursų lai­mėtojai, pagal atsakingų darbuotojų rei­kalavimus. Sumokama už darbus pa­ gal konkursų įkainius, pagal darbų kie­ kius ir kokybę. Konkursai skelbiami ket­ ve­riems metams. 2. Priežiūros darbai atliekami pagal formulę „Laikykis standarto“, kur vi­sa kelio ruožo priežiūra atiduo­da­ma viešojo pirkimo laimėtojui ir jam ap­

2011/1 LIETUVOS KELIAI

45

mokama už pasiektą priežiūros stan­ dartą (jų yra keletas) vasaros ir žie­ mos metu. Nesilaikant standarto rei­ka­ lavimų, skaičiuojamos baudos. Šis mo­ delis daugiausia taikomas naujai sutvarkytuose greitkelių ruožuose. Daž­ niausiai kontrakto trukmė – 4 metai. 3. Taikomas modelis PPP, kai inves­ tuotojas stato kelio ruožą ir jį prižiūri apie 40 metų, kol sugrįžta investicijos. Prie­žiūra vyksta laikantis galiojančių stan­dartų ir reikalavimų. Turima regioninių ir valstybės įmo­ nių technika, ypač žiemos tarnybos

metu, nuomojama konkursų lai­mė­ tojams. Kadangi mūsų vizito tikslas buvo su­sipažinti su Lenkijos kelių prie­žiūra, už­simezgė diskusija kelių priežiūros klau­­simais. Lenkai papasakojo apie nau­ją kelių priežiūros modelį „Laikykis stan­darto“, kai visa kelio ruožo priežiūra ati­duodama išoriniam vykdytojui orga­n i­z uojant viešąjį pir­k imą. Laimėjęs pir­kimą, rangovas įsi­pa­rei­go­ ja ketve­rius metus prižiūrėti ke­lią, iš­lai­ kydamas už­sa­kovo iš anksto api­brėžtą stan­dartą. Šis modelis taikomas greit-

Lenkai papasako­ jo apie naują kelių priežiūros modelį ­„Laikykis ­standarto“.

Meistrijoje apžiūrima kelių priežiūros technika

46 2011/1

LIETUVOS KELIAI

keliams ir ma­gist­ralėms. Taip pat buvo diskutuojama apie krašto ir regioninių kelių priežiūrą. Kitą dieną mūsų delegacija išvyko į Lodzę, trečią pagal dydį Lenkijos mies­ tą. Aplankėme Lodzės regioninį kelių di­rekcijos padalinį. Lodzėje mus pasiti­ ko lenkų atstovai su GDDKKiA Lodzės sky­riaus direktoriumi Zbignevu Palins­ kiu priešakyje. Z. Palinskis papasakojo, kuo konkrečiai užsiima jų skyrius, kiek ir kokių darbų atlieka, kaip organizuoja­ mas darbų finansavimas. Lodzės regio­ ne dirba 286 darbuotojai. Šio regiono

UŽSIENYJE GDDKKiA Lodzės skyriaus direkto­rius Zbignevas Palins­ kis papasakojo, kuo konkrečiai užsiima jų skyrius.

kelininkai prižiūri 1 263 km kelių ir 325 tiltus. 2010 metais šio regiono kelių ir tiltų priežiūrai buvo skirta 83,6 mi­ li­jono zlotų. 39 milijonai zlotų skirta kelių priežiūrai, 24,4 milijono zlotų – kelių priežiūrai žiemą, 8,3 milijono zlotų – tiltų priežiūrai ir 11,9 milijono zlotų – magistralių priežiūrai. Lodzės vai­vadijoje šiuo metu yra statoma naujų ma­gistralių ar greitkelių apie 240 km už 1,6 milijardo eurų. Kelių priežiūrą or­ ganizuoja ir už ją atsako regioni­niai ir rajoniniai padaliniai (vienas rajonas vi­ du­tiniškai prižiūri po 150–200 km ke­ lių), pačius kelių priežiūros darbus atlie­ ka konkurso būdu atrinkti rangovai su savo technika ir darbo jėga. Kelių prie­ žiūros lygius nustato užsakovas pagal kelio kategoriją ir finansavimą. Aukš­ čiausias kelių priežiūros standar­tas taikomas magistralėms. Magistralės at­ karpą prižiūrintis rangovas privalo už­ tik­rinti standarto reikalavimus. Susitikimo metu buvo aptartos bendros problemos, liečiančios kelių priežiūrą. Tai – eismo saugumas, nuovažų įrengimas (pastebėjome, kad Lenkijoje nuovažų labai daug, jos įrengtos chaotiškai), rek­l amos

skydų įrengimas prie kelių. Labiausiai domėjomės kelių prie­žiū­­ros organizavimu – jau minėtais modeliais, finansavimu, žiemos tarnybos darbais (informacijos surinkimu, te­le­metrinėmis sistemomis, oro sąlygų ir kel­ių būklės stebėjimo sistemomis, valy­mo ir barstymo technologijomis). Stebino finansavimo galimybės, kai kur viršijančios mūsų net apie 20 kartų (1 km). Barbara Šeliga, Lodzės skyriaus di­ rektoriaus pavaduotoja tiltų ir kelių ad­ mi­nistravimo klausimais, papasakojo apie Lodzės skyriaus priežiūros darbus ir atsakė į mūsų kelininkų klausimus. Po susitikimo važiuojant iš Lodzės į Poznanę, susipažinta su pirma Lenkijo­ je mokama magistrale. Pastebėjome, kad magistralė yra labai kokybiška, su vi­sais tokios kategorijos keliams reikalingais elementais (aptvėrimai, skirtingo lygio sankryžos, jungiamieji serviso keliai), labai didelis dėmesys skiria­ mas gamtosaugai (gyvūnų praėjimo via­dukai, lietaus vandens rezervuarai, triukš­mą izoliuojančios sienutės), prie ma­gistralių, kaip sudėtinės kelio komp­ lekso dalys, yra įrengti kelių priežiūros punktai.

Kitos dienos rytą mus pasitiko ­ DDKKiA Poznanės skyriaus direktorius G Ma­rekas Napierala. Jo lydimi nuvykome į vieną iš šio skyriaus kuruojamų sta­tybų, 40 km ilgio ruožo naujo kelio statybą. Šis kelio ruožas bus sujungtas su magistrale A2 Varšuva–Poznanė. Ke­ lio statybą kuruojantys ­GDDKKiA tech­ niniai prižiūrėtojai apibrėžė šios ne­įti­ kėtinos (projekto vertė – 1 mlrd. zlotų) sta­tybos mąstą ir papasakojo apie darbų eigą. Poznanės regioni­nio ke­lių direkcijos padali­n io ir statytojų atsto­v ai supažindino su statybos apimtimis, ter­ minais, statiniais, objekto projektavimo ir statybos metu kylančiais sunku­mais (žemės nuosavybės klausimai). Ob­ jektui keliami labai aukšti gamtosaugos reikalavimai, todėl turi būti atsodinti iškirsti želdiniai (apie 800 tūkst. vnt.) ir atkurtos sunaikintos pievos, įrengti keli gyvūnų praėjimo viadukai, net to­ kie nauji statiniai, kaip įrengimai, skirti šikš­nosparniams judėti. Apžiūrėjome žemės darbų, pag­rindo, dangų statybą, susipažinome su kelio techniniu projektu, sankryžų, ser­viso aikštelių statybos ypatumais, gam­t o­s augos reika-

Susipažinome su automagistralės priežiūros punkto pajėgumais bei su juo sujungtu mokesčių už pravažiavimą šiuo ruožu rinkimo punktu ir jo funkcionavimu.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

47

UŽSIENYJE lavimais, žemės išpirkimo spe­cifika. Lankėmės tilto ir laukinių gy­vulių pe­ rėjos statybos vietose. Statant greit­ kelius, kas 30–40 km projektuojamos kelių priežiūros meistrijos. Jose yra ga­ ražai, dirbtuvės, druskos sandėliai, bu­ dėjimo ir kelių stebėjimo postai, plo­ vyk­los ir t. t. Prie pagrindinių greitkelių meistrijose budi policija, greitoji pagalba ir gelbėtojai. Yra greitkelių ruožų, ku­riuo­se suprojektuota ir įrengta mo­ kesčių už pravažiavimą sistema. Ap­ lan­kėme to­kį postą su meistrija prie To­ runės. Su­si­tikome su specialistais, dir­ bančiais PPP modelio pagrindu. Po to regioninės kelių įmonės va­ dovo kvietimu aplankėme kelių prie­ žiū­ros įmonę, dirbančią pagal 1 mo­delį. Įvyko ypač atviras pokalbis apie ke­lių priežiūros problemas, privačių kom­ panijų atėjimo į kelių priežiūrą pa­sek­ mes ir įtaką kelių tinklo būklei. Aplankyti keli greitkelio sta­ti­niai: tiltas su gyvūnų praėjimu, gy­vūnų pra­ ėjimo viadukas, naudojant vamzdinius metalinius profilius, su­dė­tingas transporto mazgas su viaduku, kurio statybai naudojama metalinė ar­kinė kabanti konstrukcija. Po pietų ap­l an­

kėme magistralę A1, pastatytą nau­do­ jant privatų kapitalą. Kelių priežiūrą čia atlieka bendrovė, su kuria 38 me­tams sudaryta koncesijos sutartis. Kelių prie­ žiūros punktas yra įkurtas kartu su mo­ kesčių už pravažiavimą rinkimo punk­ tu. Vizito metu susipažinome su mo­ kesčių rinkimo tvarka ir įren­gimais, ap­ žiūrėjome kelių priežiūros punkto pa­ sta­tus, įrengimus, drus­kos sandėlį, ad­ ministracines ir poilsio patalpas, pa­si­ domėjome aprūpinimu ir darbų organi­ zavimu. Vėliau aplankėme Bydgoščės re­gio­no vie­no iš rajono padalinių biurą. Su­sitikimo metu regiono vadovai papasakojo apie kelių priežiūros orga­ nizavimą, taip pat pasakė keletą kritinių pastabų apie esa­mą kelių priežiūros sistemą. Lenkų lydimi lankėme jau statomus ob­jektus: tiltą per Cybinos upę, laukinių gy­vūnų antžeminę pralaidą, vantinį tiltą, esan­tį šio ruožo sankryžoje su krašto keliu. Tiltas statomas nukreipus upės vagą ir pravedus vamzdžiais po tiesiamu ­keliu. Šioje vietoje virš magistralės mig­ ruos laukiniai žvėrys. Mūsų delegaciją domino įvairūs klau­simai, kaip antai, kas Lenkijoje lai­

Pakeliui į Poznanę domėjomės automagistralės infrastruktūros ir aplinkosaugos objektais.

Tiltas statomas nukreipus upės vagą ir prave­ dus vamzdžiais po ­tie­siamu keliu.

Kelių priežiūros meistrijos ­patalpos.

Šioje vietoje virš automagistralės migruos lauki­ niai žvėrys.

48 2011/1

LIETUVOS KELIAI

ko­ma netinkamomis išlaidomis, kiek pro­centų iš viso projekto vertės tenka kelio projektavimui, kaip vykdomas kelio trasoje esančios žemės pirkimas ir pan. Po pietų mūsų delegacija išvyko su­ si­pažinti su Bydgoščės vaivadijoje jau vei­kiančiu magistralės A1 Gdanskas– Gožyčki (Lenkijos–Čekijos pasienis) vie­ nu iš ruožų, kurį pastatė ir prižiūri viena iš rangovinių įmonių. Šis ruožas buvo pastatytas ir yra prižiūrimas pagal mo­ delį „Laikykis standarto“. Mus pasitiko GDDKKiA Bydgoščės vaivadijos sky­

riaus direktorius Marekas Kovalčikas ir ran­govų įmonės atsakingi asmenys. Apžiūrėjome kelių priežiūros meist­­ri­jos patalpas. Domėjomės meistrijos turima kelių priežiūros techni­ka. Su­si­pažinome su magistralės priežiū­r os punk­t o pajėgumais ir su juo sujung­t u mo­k esčių už pravažiavimą šiuo ruo­žu rin­kimo punktu bei jo funkcionavimu. Bydgoščės skyriaus meistrijoje dis­ ku­tavome su M. Kovalčiku ir meistrijos vadove apie Lenkijos krašto kelių prie­ žiūros reformą ir kelių priežiūros vyk­ dymo tvarką. M. Kovalčikas akcentavo, jog, jo nuomone, kelių statybą tu­ rė­tų vykdyti rangovai, laimėję viešąjį pir­kimą. Ir, nors Lenkijoje daugiausia visą priežiūrą atlieka privačios bendrovės, vis dėlto krašto ir rajoninių kelių prie­ž iūrą turėtų vykdyti kelių direkcijos padaliniai savo jėgomis. Atliekamų dar­bų kaina, įvykdžius kelių priežiūros re­formą, perleidžiant kelių priežiūros darbus privatiems rangovams, Lenkijoje pa­didėjo 2,5–3 kartus. Vien tik kelių ko­kybė ir jos išlaikymas turėtų lemti, kaip prižiūrėti krašto ­kelius.

Lietuvos kelininkų vardu kalbėjęs LAKD direktoriaus pavaduotojas Ri­man­ tas Jaraminas padėkojo už nuo­širdų pri­ ėmimą ir dalykišką vizitą. Kelionės metu lietuvių kelininkų delegaciją visą laiką lydėjo ­GDDKKiA Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas Zbygnievas Cyndrovskis. Buvo sutarta pa­kviesti lenkų delegaciją susipažinti su Lietuvos kelininkų pasiekimais ir kasdie­ niais darbais. Kelionės metu nuvažiavus apie tūks­tantį kilometrų, pastebėta, kad Lenkijoje didelis dėmesys skiria­mas eismo saugumui, daugumoje sankryžų įrengtos kairių posūkių salelės, paženklintos švie­čiančiais mirksinčiais ženklais, daug apšviestų sankryžų ir perėjų, saulės ba­ terijų, aprūpinančių vi­sus eismo saugumo įrenginius elektros ener­gija, greičio matuoklių. Kelionė buvo naudinga semiantis patirties kelių priežiūros organizavimo, aprūpinimo, eismo saugumo priemonių taikymo ir naujų kelių statybos srityse. Henrikas Jurkuvėnas, LAKD Kelių priežiūros skyriaus vedėjas

Road Maintenance Management System in Poland by H. Jurkuvėnas In April 2011, executives of the regional road maintenance enterprises took part in a technical visit to Poland organized by the road administrations of Lithuania and Poland. The aim of the visit was to get acquainted with the Polish Road Maintenance Management System and the innovations used in road building and maintenance. On the first day the participants visited the General Directorate for National Roads and Motorways of Poland (GDDKiA) in Warsaw. The road specialists of Lithuania were introduced to the structure of the General Directorate, its main activities and financing. The staff of the General Directorate consists of 4 500 people of which 3 500 – work in the field of road management, 1 500 – in road project management. The existing most important road construction projects were presented and the Long-term Road Network Plan. The General Directorate for National Roads and Motorways of Poland administers about 18 thousand kilometers of national roads and motorways, other roads fall under the supervision of local government of each voivodership (region). In 2011, the annual road maintenance budget of Poland amounted to PLN 1.135 billion. The road maintenance works are carried out by the regional divisions of the General Directorate in each voivodership.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

49

MOKSLAS

Asfalto dangos

sluoksnių sukibimo tyrimai Dėl didėjančio transporto intensyvumo ir apkrovų, asfalto dangoms keliami vis aukštesni reikalavimai. Norint pasiekti kuo didesnį asfalto dangų stiprumą ir tvarumą, didelis dėmesys yra skiriamas atskirų asfalto sluoksnių ir jiems naudojamų asfalto mišinių fizinių mechaninių savybių tyrimams. Tačiau vertėtų pabrėžti, jog ne tik atskirų asfalto sluoksnių medžiagos, bet ir asfalto dangos sluoksnių tarpusavio sukibimas yra labai svarbus veiksnys siekiant prailginti dangos eksploatavimo laiką ir užkirsti kelią pažaidų susidarymui.

50 2011/1

LIETUVOS KELIAI

sfalto sluoksnių sukibimui įtakos turi gretimų sluoksnių užpildų dydis ir medžiagų rūšis, rišiklis (bitumas), taip pat jam padidinti naudojamos bituminės emulsijos rūšis ir asfalto sluoksnių įrengimo technologija. Daugelyje šalių asfalto sluoksnių tarpusavio sukibimui užtikrinti naudojamos įvairių rūšių bituminės emulsijos. Emulsijos rūšis ir reikalingas kiekis priklauso nuo dangos konstrukcijos klasės, posluoksnio savybių ir klojamo sluoksnio. Dėl nepakankamo sluoksnių sukibimo, viršutinis asfalto dangos sluoksnis, veikiant šlyties jėgai, gali pasislinkti apatinio asfalto sluoksnio atžvilgiu, apatinis asfalto dangos sluoks­nis gali pasislinkti asfalto pagrindo sluoksnio atžvilgiu. To­ kiu atveju dangoje susidaro bangos, įdubimai ir vertikalūs plyšiai per visą dangos konstrukciją. Šie defektai dažniausiai susidaro automobilių greitėjimo ir lėtėjimo bei posūkių zonose. Dėl nepakankamo asfalto sluoksnių sukibimo trumpėja asfalto dangos gyvavimo laikas. Tyrimais įrodyta, kad trisluoksnės asfalto dangos konstrukcijos atveju, nesant viršutinio ir apatinio asfalto sluoksnių tarpusavio sukibimo, dangos konstrukcijos gyvavimo trukmė sumažėja tris kartus, o nesant sukibimo tarp visų asfalto sluoksnių – iki 10 kartų. Nepakankamo asfalto sluoksnių tarpusavio sukibimo problemos yra aktualios visose šalyse. Daugelis Euro­pos šalių, taip pat JAV, Kana­ da ir kitos tiria viršutinio ir apatinio bei apatinio ir pagrindo sluoksnių tar-

MOKSLAS 1 pav. Asfalto sluoksnių sukibimo nebuvimo pavyzdžiai. Viršutinio sluoksnio ištrupėjimai (kairėje), asfalto sluoksnių atsiskyrimas (dešinėje)

pusavio sukibimo svarbą asfalto dangos tvarumui. JAV, Šveicarija, Vokie­ tija, Slovėnija jau yra patvirtinusios sluoksnių sukibimo stiprumo nustatymo metodus. Lietuvoje įrengimo taisyklės ĮT ASFALTAS 08 taip pat reglamentuoja asfalto viršutinio ir apa­tinio bei asfalto apatinio ir pagrindo sluoksnių sukibimo jėgą. Tačiau tai nėra visais atvejais privalomas reikalavimas, sprendimą dėl jo būtinumo priima užsakovas.

Asfalto dangos sluoksnių tarpusavio sukibimo įtaka dangos savybėms Asfalto dangos sluoksnių tarpusavio sukibimą lemia: sluoksnių trintis; sluoksnių susikabinimas; sluoksnių susiklijavimas. Trintis susidaro dėl atskirų sluoks­ nių grūdelių, esančių ribinėje plokš­ tumoje, sąveikos. Trintį mažina per didelis rišiklio kiekis, kai susidaro rišiklio plėvelė, neleidžianti atskirų asfalto sluoksnių grūdeliams kontaktuoti. Sluoksnių susikabinimas vyks­ ta mišinio tankinimo metu viršutinio sluoksnio užpildo grūdeliams įsi­

2 pav. Plyšių pasiskirstymas esant pakankamam (kairėje) ir nepakankamam (dešinėje) asfalto sluoksnių sukibimui (Raab C ir kt., 2009)

Pakankamas asfalto sluoksnių sukibimas J

Nepakankamas asfalto sluoksnių sukibimas

Dalinis sukibimas

J

1 lentelė. Asfalto sluoksnių tarpusavio sukibimo stiprumo nustatymo bandymų metodai (Frohmut W. ir Ascher D., 2007) Kirpimo bandymai

Sukimo bandymai

Tempimo bandymai

Be normalinių įtempių

Be normalinių įtempių

Tiesioginis tempimas

Su normaliniais įtempiais

Netiesioginis įtempimas

2011/1 LIETUVOS KELIAI

51

MOKSLAS

skverbiant į apatinio sluoksnio pa­ viršiaus ertmes. Sluoksnių susiklijavimas priklauso nuo rišiklio plėvelės, bi­tuminės emulsijos kiekio ir klampumo, mišinio užpildo grūdelių stambumo ir oro tuštymių, susidariusių tarp­ sluoksnyje, kiekio. Esant tinkamam sluoksnių tarpusavio sukibimui, asfalto dangos sluoksniai veikia kaip monolitinė struktūra ir didžiausi įtempimai nuo vertikalios apkrovos susitelkia konstrukcijos apačioje. Esant nepa­kan­ kamam asfalto sluoksnių tarpusa­ vio sukibimui, kiekvienas sluoksnis veikia atskirai, o tokia danga atlaiko mažesnę apkrovą lyginant su danga, kurios sluoksniai tarpusavyje yra gerai sukibę.

Asfalto dangos sluoksnių tarpusavio sukibimo nustatymo metodai Pasaulyje sukurta daugiau nei 10 naujų arba modifikuotų, anksčiau sukurtų, asfalto dangos sluoksnių tarpusavio sukibimo jėgos nustatymo metodų. Metodų gausa ir jų tarpusa­ vio skirtumai neleidžia priimti darnių asfalto dangos sluoksnių sukibimo norminių verčių ribų. Dažniausiai atliekami kirpimo bandymai, rečiau – tempimo („Pull-off“) arba sukimo („Torque“). Kirpimo bandymai, atliekami ban­dinyje nesukeliant normalinių įtempių, dar vadinami tiesiogi­niais („Direct“), o kirpimo bandymai, atliekami ban­d inyje sukeliant nor-

52 2011/1

LIETUVOS KELIAI

malinius įtempius, – paprastaisiais („Simple“). Pasaulyje plačiausiai taikomos įvairios tiesioginio kirpimo bandymo modifikacijos. Tai yra statiniai, kirpimo bandinyje nesukeliant normalinių įtempių, bandymai. Plačiausiai yra paplitęs 1979 metais Leutnerio aprašytas kirpimo bandymo metodas, skirtas asfalto sluoksnių sukibimui nustatyti, ir tokiose šalyse, kaip Šveicarija, Austrija ir Vokietija, naudojamas kaip standartinis asfalto sluoksnių sukibimo jėgos nustatymo metodas. Kirpimo bandymų metu jėga su pastoviu poslinkiu perduodama tik į vieną iš sluoksnių lygiagrečiai kirpimo plokštumai. Kitas sluoksnis lieka įtvirtintas. Cilindro formos bandinys (asfalto gręžinys, Maršalo bandi­ nys ar pan.) yra įtvirtinamas statmena skerspjūviui kryptimi, t. y. paguldomas. Privalomieji tiesio­gi­ nio kirpimo bandymo paramet­rai yra bandymo temperatūra, apkrovos greitis, bandinių matmenys, tarpas tarp įtvirtinimo ir kirpimo formų. Šie bandymai kai kuriose šalyse iš esmės atliekami vienodai, tik taikant skirtingus bandymo parametrus ir nedaug modi­fikuotas kirpimo formas, o sluoksnių sukibimas dažniausiai vertinamas pagal išmatuotą ardomąją kirpimo jėgą ir kerpamąjį takumą (Raab C. ir kt., 2009; Frohmut W. ir Ascher D., 2007). Sukamojo sukibimo bandymas atliekamas objekte (lauke) arba laboratorijoje. Atliekant bandymą lauke,

pirmiausia asfalto dangoje iki tam tikro gylio gręžiami 100 mm skersmens gręžiniai. Gręžinių apačia paliekama įtvirtinta (neatšokusi nuo žemesnių sluoksnių). Tuomet, kruopščiai nuvalius gręžinių viršų, specialiais klijais klijuojama metalinė plokštelė. Sukimo jėga perduodama prie metalinės plokštelės tvirtinamu raktu. Raktas rankomis sukamas nustatytu greičiu. Fiksuojama maksimali sukimo jėga sluoksnių persisukimo metu. Plonų dangos sluoksnių sukibimo jėga gali būti nustatoma atlie­ kant atplėšimo bandymą. Vokietijoje šis bandymas yra skirtas tirti plonų dangos sluoksnių (2,0–3,0 cm storio) sukibimą. Bandymo metu bandinių (kernų) galai specialiais klijais klijuojami prie plieninių ar aliumininių bandymo diskų ir ašine kryptimi pastovia jėga tempiami vienas nuo kito iki suirimo. Bandymo temperatūroje nustatoma didžiausia ardančioji jėga. Irimo zona ne visada būna identiška sluoksnių sukibimo plokštumai. Šiuo metodu bandomi 150 mm skersmens asfalto bandi­niai, prieš tai juo­­ se išgręžiant 100 mm skersmens gręžinius per visą tiriamojo sluoks­nio storį. Netiesioginis asfalto sluoksnių tempimo bandymas yra atliekamas pleištinio plyšio metodu. Stačiakampio arba ci­lind­ro formos bandinių atskirų sluoksnių sukibimo vieta spaudžiama specialiu ratukuose įtvirtintu pleištu, kol vienas sluoksnis atsiskiria nuo kito.

Eksperimentinis tyrimas Eksperimentiniai tyrimai buvo atlikti 2010 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto (APF) Kelių ty­ ri­mo institute (KTI). Tyrimus sudarė asfalto gręžinių (kernų) paėmimas parinktose gatvėse ir keliuose ir paimtų asfalto gręžinių (kernų) dangos sluoksnių tarpusavio sukibimo bandymai VGTU APF KTI Automobilių kelių mokslo laboratorijoje. Pirmojo tyrimų etapo metu bandiniai paimti penkiose vietose pirmosios važiuojamosios juostos išorinėje vėžėje. Bandiniai atrinkti tose vietose, kur kelio statybos metu tarp asfalto sluoksnių buvo paklota geosintetinė

MOKSLAS 3 pav. Asfalto sluoksnių sukibimo stiprumo jėgos pasiskirstymas ­pagal ­tarpsluoksnyje panaudotas medžiagas

35 – 30 –

po apatiniu sluoksniu Amatex RSM 50/50

Be tinklo

po apatiniu sluoksniu HATelit C 40/17

Be tinklo

HATelit C 40/17

po apatiniu sluoksniu

po viršutiniu sluoksniu Pavegrid G 100/100

Be tinklo

po apatiniu sluoksniu Pavegrid G 100/100

0–

po viršutiniu sluoksniu

5–

VIASAF 0/5

10 –

po apatiniu sluoksniu

15 –

VIASAF 0/5

20 –

po apatiniu sluoksniu

25 –

VIASAF 0/5

Kirpimo jėga, kN

medžiaga arba specialus įtempius absorbuojantis asfalto sluoksnis. Taip pat paimti kontroliniai bandiniai tose vie­ to­se, kur tiriamojo asfalto sluoksnių tarpsluoksniuose nebuvo panaudotos šios papildomos medžiagos. Asfalto sluoksnių sukibimo ban­ dymas vykdytas pagal Leutnerio kirpimo bandymo principinę schemą. Kirpimo apkrovai perduoti ir ardomosios jėgos ir kirpimo takumui fiksuoti naudotas įprastinis statinę apkrovą generuojantis Maršalo presas. Kirpimas vykdytas specialia kirpimo forma, ji buvo tvirtinama Maršalo prese. Atlikus asfalto bandinių sluoks­ nių tarpusavio sukibimo laboratori­ nius bandymus, buvo nustatyta, kad asfalto sluoksnių tarpusavio sukibimo jėga sumažėja nuo 20 iki 50 proc., kai tarp asfalto sluoksnių panaudojamas geosintetinis tinklas, lyginant su bandiniais, kurių tarp­ sluoks­nyje nebuvo klota geosintetinė medžiaga. Antrojo tyrimų etapo metu asfalto sluoksnių tarpusavio sukibimo tyrimas atliktas taikant identišką metodiką pirmajam tyrimų etapui. Šis tyrimų etapas apėmė tradiciniu būdu įrengtų asfalto sluoksnių, kurių sukibimui užtikrinti panaudota bituminė emulsija, tyrimą. Tyrimo metu bandiniai atrinkti keliuose su skirtingos rūšies asfalto dangos sluoks­niais. Asfalto kernai buvo atrinkti tiek pirmoje vėžėje, tiek tarpvėžėje sluoksnių sukibimo stiprumui palyginti. Kirpimo bandymai atlikti asfalto viršutinio ir apatinio sluoksnių sukibimo jėgai nustatyti. Nustatyta, jog skirtingų Lietuvos kelių asfalto dangos viršutinio sluoks­ nio sukibimas su apatiniu sluoks­­ niu daugiausia tirtų atvejų tenkina įrengimo taisyklių ĮT ­ASFALTAS 08 reikalavimus. Taip pat tyrimų metu nepastebėta jokio ryškaus kirpimo jėgos skirtumo tarp bandinių, atrinktų tame pačiame kelyje vėžėje ir tarpvėžėje. Trečiojo tyrimų etapo metu buvo tirtas plonų viršutinių dangos sluoksnių ir apatinių asfalto sluoksnių tarpusavio sukibimas. Asfalto bandi­ niai (kernai) buvo paimti tose vietose, kur kloti įprastiniai arba specialūs asfalto mišiniai plonu sluoksniu (2,0– 3,0 cm storio), kloti šlamo mišiniai

Geosintetinė medžiaga arba specialus asfalto mišinys

Speciali atplėšimo forma su paruoštu asfalto gręžiniu

Asfalto sluoksnių kirpimo forma su ­bandiniu, įtvirtinta Maršalo prese

2011/1 LIETUVOS KELIAI

53

MOKSLAS

3,0 – 2,5 – 2,0 – 1,5 – 1,0 –

Kelias Nr. 2107 Asfalto mišinys 0/8 V (atitinka AC 8 NV)

Kelias Nr. 116 Asfalto mišinys 0/8 V (atitinka AC 8 NV)

Kelias Nr. 171 Šlamo mišinys

Kelias Nr. 116 Asfalto mišinys PAS-II Rugovia

Kelias Nr. 116 Asfalto mišinys SMA 8 S

Kelias Nr. 143 „Karštas ant karšto“

Kelias Nr. 121 Šlamo mišinys

Kelias Nr. 122 „Karštas ant karšto“

0,0 –

Kelias Nr. A4 Šlamo mišinys

0,5 – Kelias Nr. A4 Šlamo mišinys

Sluoksnių sukibimo tempiamasis stipris, N/mm2

6 pav. Plono viršutinio dangos sluoksnio sukibimo su asfalto apatiniu sluoksniu tempiamojo stiprio nustatymas

Asfalto mišinio rūšis arba klojimo technologija bei bandinių atrinkimo vieta

arba klojimo metu taikyta „karštas ant karšto“ asfalto mišinių klojimo technologija. Sluoksnių tarpusavio sukibimas nustatytas taikant tiesioginio tempimo metodą. Bandiniai prieš bandymą buvo specialiai paruošti, t. y. pirmiausia apatinė kerno plokštuma nupjauta lygiagrečiai viršutinei plokštumai. Po to viršutinėje kerno plokštumoje, centre, gręžimo mašina išgręžtas 100 ± 2 mm skersmens žiedas 10 mm giliau nei viršutinio ir apati­nio asfalto sluoksnių sąlyčio paviršius. Prie paruoštų asfalto kernų klijuoti specialūs atplėšimo žiedai. Bandiniai tvirtinti tempimo mašinoje ir, bandi­ niui pasiekus reikiamą temperatūrą, buvo atliekamas bandymas. Bandymo metu nustatyta didžiausia jėga ir bandinio temperatūra nuo bandymo pradžios iki pabaigos. Tyrimų metu nustatyta, jog sluoksnių sukibimo jėga visais tirtais atvejais daugiau nei 2,5 karto viršija įrengimo taisyklių ĮT APM 10 reikalaujamą vertę.

Išvados 1. Dėl nepakankamo asfalto dangos sluoksnių tarpusavio sukibimo asfalto dangoje susidariusios deformacijos (įdubimai, bangos, sluoksnių persislinkimai, išilginiai plyšiai) pablo­ gina važiavimo sąlygas, sutrumpina dangos tarpremontinį periodą, didina dangos priežiūros išlaidas. Dėl nepakankamo asfalto dangos sluoksnių

54 2011/1

LIETUVOS KELIAI

tarpusavio sukibimo asfalto dangos ilgaamžiškumas gali sutrumpėti iki 7 ar 8 metų. 2. Asfalto dangos sluoksnių sukibimą lemia sluoksnių susiklijavimas, susikabinimas ir trintis. Sluoksnių susiklijavimas priklauso nuo sluoksnių rišiklių plėvelės, pa­ pil­domos sukibimo medžiagos kiekio ir klampumo, sluoksnių minerali­nio užpildo stambumo ir oro tuštymių kiekio. 3. Asfalto sluoksnių tarpusa­ vio sukibimo stiprumo jėgos nustatymo bandymai skirstomi į: kirpimo bandymus (bandiniui suteikiant arba nesuteikiant normalinių įtempių); tempimo bandymus (tiesioginio arba netiesio­ginio); sukimo bandymus; neardančiuosius bandymus. 4. Atlikus Lietuvos keliuose atrinktų bandinių laboratorinių tyri­ mų rezultatų analizę, galima teigti, kad naudojamos medžiagos ir technologijos įgalina pasiekti reikiamą asfalto sluoksnių tarpusavio sukibimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad su­ ki­bimo jėgos vertės varijuoja labai plačiai, geosintetinių medžiagų pa­ naudojimas asfalto tarpsluoks­niuose sumažina asfalto sluoksnių tarpusa­ vio sukibimą. 5. Apibendrinant tyrimų rezul­ tatus, formuluojama pagrindinė išvada, kad norminiais dokumentais ĮT ­ASFALTAS 08 ir ĮT APM 10 reg­­lamentuojamos asfalto dangos sluoksnių tarpusavio sukibimo stip­

rumo vertės užtikrina pakankamą sluoks­n ių sukibimą dėl dangos konst­r ukcijos stiprumo ir tvarumo. Ta­čiau rekomenduojama papil­ dyti norminius dokumentus, nurodant reikalavimą, kad, priimant darbus, reikia kontro­liuoti asfalto dangos sluoksnių sukibimo stiprumą ir kontrolinių bandymų apimtis. Taip pat rekomenduojama papildyti įrengimo taisyklių ĮT ­ASFALTAS 08 reikalavimus asfalto dangos sluoks­ nių tarpusavio sukibimo kontrolės reikalavimams, kai asfalto dangos tarpsluoksniuose yra naudojamos geosintetinės medžiagos. To­kiu atveju asfalto sluoksnių tarpusa­vio sukibimo kontroliniai bandymai turėtų būti atliekami privalomai kiekvienam objektui. Audrius Vaitkus, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto direktorius Faustina Tuminienė, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto inžinierė

Research of asphalt pavement structures layers bonding By A. Vaitkus, F. Tuminienė The bonding of asphalt layers has direct reliance on road pavement structures strength and durability. Because of insufficient bond of pavement layers the slippage and tearing, rutting and cracking emerge and the pavement life cycle becomes shorter. The article describes the research on bonding of asphalt layers, which was made in 2010-2011 at Vilnius Gediminas Technical University Road Research Institute. In this research the strength of layers bonding was assessed using direct shear (Leutner) test, without normal stress in specimen, and direct Pulloff test for thin layers bonding assessment. The part of samples was chosen from road sectors in Lithuania with standard asphalt layers, thin asphalt layers also asphalt layers with geosynthetics interlayer and another part was made at laboratory. The laboratory research consisted of bonding strength reliance to kind and amount of bitumen emulsion between asphalt wearing course and asphalt binder also asphalt wearing course compaction degree. The research shows that the asphalt layers bonding strength of chosen samples of roads in Lithuania in most cases meets the requirements of standard documents as well as the usage of geosynthetics between asphalt layers worsens their bonding strength.

MOKSLAS

8-oji tarptautinė konferencija

Aplinkos inžinerija

2011 m. gegužės 19–20 d. Vilniu­ je įvyko 8-oji tarptautinė konferencija „Aplinkos inžinerija“, kurią suorganizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultetas. Į konferenciją „Aplinkos inžinerija“ atvyko 361 dalyvis iš 18 pasaulio šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vo­ kie­tijos, Rusijos, D. Britanijos, Italijos, Danijos, Švedijos, Čekijos, Slovakijos, Baltarusijos, Šveicarijos, Slovėnijos, Tadžikistano, Norvegijos ir Škotijos). Konferencija buvo skirta aktualiems aplinkosaugos ir vandens inžinerijos klausimams nagrinėti, miestų transporto sistemų, pagrindinių kelių ir geležinkelių mokslinių tyrimų sklaidai, naujausių geodezijos ir kadastro technologijų pristatymui, energijos tiekimo ir vartojimo sistemų tyrimų analizei, verti­ ni­mui ir optimizavimui. Konferencijos metu pristatyti 244 pranešimai šešiose sekcijose: Aplinkos apsaugos, Vandens inžinerijos, Energijos pastatams, Darnios miestą plėtros, Kelių ir geležinkelių, Geodezijos ir kadastro technologijų. Konferencijos plenarinio posėdžio metu skaityti aktualūs pranešimai. ­Juos pristatė: įmonės „Nord Stream AG“ iš

Šveicarijos atstovas Bruno Haelg ir Danijos įmonės „RambolI“ atstovas Henning Smith Nielsen – „Nord Stresam“ vamzdyno aplinkos inžinerijos aspektai“, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius dr. S. Skrinskas – „Keliai Lie­ tuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos 2020 m. strategiją“, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (­LEKA) direktorius ir UAB „COWI Lietuva“ Aplinkosaugos ir energetikos pada­linio direkto­ rius M. Nagevičius – „Ar reikia Lietuvoje remti atsinaujinančią energetiką?“, SĮ „Vilniaus planas“ vyr. architektas M. Pakal­nis – „Teritorijų planavimo iššūkiai Lietuvoje: planavimo deka­ dencas“. Kelių ir geležinkelių sekcijoje, kuriai pirmininkavo prof. dr. A. Lau­ rinavičius, pristatyta pagrindinių kelių ir geležinkelių mokslinių tyrimų sklaida: kelių ir geležinkelių tinklo moder­ nizacija (geležinkelio linijos pralaidumo didinimas ir pan.), kelių ir geležinkelių projektavimas Lietuvoje ir užsienyje; karštojo asfalto, poringojo asfalto ir kitų kelių statybinių medžiagų charakteristikų analizė ir vertinimas; naujų technologijų

naudojimo analizė kelių ir geležinkelių tiesyboje bei rekonstrukcijoje; kelių ir geležinkelių eismo saugumas; sudėtingų kelio statinių statyba ir įrengimas. Į šią sekciją atvyko 65 dalyviai iš 9 šalių, kurie pristatė 32 pranešimus, Darnios miestų plėtros sekcijoje, kuriai pirmininkavo prof. dr. M. Burinskienė, aktualūs buvo šie klausimai: statinių informacinės sistemos sąsajos su GIS, jų taikymas ligoninių sektoriaus, pastatų eksploatavimui, re­ no­vavimo eiliškumui; darnaus būsto įperkamumas; atliekų tvarkymas miesto planavime; Latvijos būsto inovatyvios plėtros kryptys; georodiklių ir gyventojų sveikatingumo sąsajos; darni energe­ tikos plėtra; nekilnojamojo turto kai­nai turinčių įtakos veiksnių apžvalga ir jų taikymas; viešosios erdvės atgaivinimas ir kultūrinė erdvė; urbanistinės plėtros ir gamtinio karkaso poveikis vertinant žemės ūkio paskirtį ir t. t. Į šią sekciją atvyko 41 dalyvis iš 8 pasaulio šalių, pristatęs 19 pranešimų. Doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė The 8th International Conference on Environmental Engineering By R. Vaiškūnaitė On 19-20 May 2011 the Faculty of Environmental Engineering of Vilnius Gediminas Technical University held the 8th International Conference Environmental Engineering. 361 participants from 18 countries took part in the 8th International Conference and made presentations in 6 sections: Environmental Protection; Water Management and Hydraulics; Energy for Buildings; Sustainable Urban Development; Roads and Railways; Technologies of Geodesy and Cadastre. In the section of Roads and Railways more than 65 participants took part representing 9 countries. In the section of Sustainable Urban Development more than 41 participant took part representing 8 countries.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

55

AKTUALIJOS

Konferencija

Lietuvos tiltai 2011 2011 m. birželio 3 d. šalia Vilniaus esančio viešbučio „Villon“ salėje įvyko trečioji konferencija „Lietuvos tiltai 2011“. Pirmoji ir antroji konferencijos vyko 2007 ir 2009 metais. Šioje konferencijoje dalyvavo apie 90 dalyvių, atstovaujančių įvairioms, su tiltais susijusioms įmonėms ir organizacijoms: tiltų savininkai, projektuotojai, statybos techniniai prižiūrėtojai, statybininkai, mokslininkai, tyrėjai ir kiti.

L

ietuvoje suskaičiuojama per 4000 įvairių tiltų ir viadukų, iš kurių 1487 – valstybinės reikš­ mės automobilių keliuo­se. 300 tiltų yra magistraliniuose, 408 – krašto ir 779 – rajoniniuose keliuose. Daugiausia tiltų ir viadukų yra Šiaulių regiono keliuose – 198, Klaipėdos regiono keliuose – 194, magistraliniuose keliuo­ se A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys – 181. Konferencijoje įvairiomis temomis perskaityta 10 pranešimų: • „Įtempto gelžbetonio tiltų projek­ tavimas ir konstravimas“ (V. Mic­ke­ vičius, UAB „Kelprojektas“ projekto vadovas); • „Praktiniai antikorozinio tiltų re­ mon­to aspektai“ (E. Paulauskas, UAB „Dažy­mo technologijų cent­ ras“ direk­torius); • „Technologinio tilto per Nerį ste­

56 2011/1

LIETUVOS KELIAI

AKTUALIJOS bėsena ir stiprinimas“ (J. Kana­pie­ nienė, TKTI Tiltų tyrimų skyriaus in­ žinierė); • „Transporto priemonių apsauginių ati­t varų sistemų eksploatacinės cha­­rakteristikos” (Z. Perveneckas, LAKD Kelių skyriaus vedėjas); • „Vilniaus vakarinio aplinkkelio statyba“ (E. Jakubauskas, AB „Pa­ne­ vėžio keliai“ projekto vadovas); • „Neardantys tiltų tyrimo metodai“ (G. Viršilas, LAKD Tiltų skyriaus ve­ dėjas); • „Pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Ne­muną projektavimo ypatumai“ (V. Karieta, UAB „Tiltų ekspertų cent­ras“ inžinierius); • „Naujos medžiagos tiltų betoninėms konst­r ukcijoms“ (D. Bačinskas, ­VGTU Tiltų ir spe­cia­liųjų statinių ka­tedros docentas); • „Kauno geležinkelio tunelio re­konst­ rukcija“ (A. Rusevičius, AB „Tiltra

Group“ Inžinerinio departamen­to vadovas); • „Transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemos H2W2, skirtos til­ tams ir viadukams, pristatymas“ (Ryszard Kazik, „Stalprodukt S.A.“ (Lenkija) ats­to­vas). Kaip ir ankstesnėse konferenci­ jose, didelis dėmesys buvo skirtas supažindinti su mokslinėmis ir tech­ ni­nėmis naujovėmis, įgy­ven­din­to­mis tiltų statyboje per pastaruosius metus. Tiltų projektuotojai ir tyrėjai pri­ sta­tė įdomiausius ir techniškai su­dė­ tin­giausius savo atliktus darbus. Di­ delio dėmesio susilaukė pranešimai apie geležinkelio tunelio Kaune re­ konst­­ravimą ir Vilniaus vakarinio ap­ link­kelio statybą. Visi pranešimai buvo gausiai iliustruoti brėžiniais ir nuo­ trau­komis. Manome, kad konferencijos dalyviai liko patenkinti įgytomis žiniomis

Tiltai regioninėse kelių įmonėse, vnt.

100 –

181

158

150 –

141

131

119

96

95

111

64

50 –

Automagistralė

Vilniaus RK

Utenos RK

Telšių RK

Tauragės RK

Šiaulių RK

Panevėžio RK

Marijampolės RK

Klaipėdos RK

Kauno RK

Alytaus RK

0–

Tiltų ir viadukų rekonstravimas ir remontas, vnt. 186 166 166 150 –

173 169 167 138 142

136

123 125 101

100 –

2010 2011 planas

2009

2008

2007

2006

2005

2004

2003

2002

2001

2000

50 – 0–

Gediminas Viršilas, LAKD Tiltų skyriaus vedėjas

Conference Lithuanian Bridges 2011 By G. Viršilas

198

194

ir naujomis pažintimis. Tikimės, kad Lietuvos tiltininkai po dvejų metų vėl galės pasidžiaugti naujais atliktais ­darbais.

Lithuanian Road Administration under the Ministry of Transport and Communications and association Lietuvos keliai (Lithuanian Roads) arranged the conference Lithuanian Bridges 2011. Bridge designers, scientists, construction and maintenance specialists and the representatives of administrating institutions discussed the key problems and perspectives of Lithuanian bridges, shared their experience. 10 presentations were made during the conference. Today, one of the main activities of the bridge specialists is the reconstruction and repair of bridges and viaducts. Bridge repair is one of the most important components of maintenance process. The need for bridge repair is determined during an annual bridge inspection, where all the main bridge constructions are inspected and their condition is determined in points. Lithuania has more than 4,000 of different-type bridges and viaducts, 1,487 of which are situated on the roads of state importance. From 1,487 bridges, under the supervision of LRA, 300 is situated on main roads, 408 – on national roads and 779 – on regional roads. The total length of all these bridges – 52,147 meters. According to the superstructure material there are 1,407 reinforced concrete bridges, 77 steel bridges and 3 timber bridges. The largest number of bridges and viaducts is situated on the roads of Šiauliai region – 198, on the roads of Klaipėda region – 194, on the main road A1 Vilnius– Kaunas–Klaipėda and A2 Vilnius–Panevėžys – 181. The least number of bridges – only 64 – is in ­Alytus region. A lot of works are expected to be implemented by the bridge specialists in the coming years.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

57

UŽSIENYJE

Ko galima pasimokyti

iš Estijos ir Latvijos kelininkų? Iš visų trijų Baltijos šalių didžiausias dėmesys kelių infrastruktūrai skiriamas Estijoje Dar nespėjus įsibėgėti atostogų sezonui, dešimt Lietuvos žurnalistų buvo pakviesti apžiūrėti ir palyginti, kuo skiriasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelių būklė ir jais besirūpinančių kelininkų kasdieniai rūpesčiai. Kelionė autobusu nusidriekė 550 kilometrų. Važiuojant nuo Vilniaus per Rygą iki Pernu teko pamatyti ir gerų, ir ne itin akį džiuginančių kelio

VP)

58 2011/1

LIETUVOS KELIAI

atkarpų. Bene geriausius prisimini­ mus paliko Estijos keliai. Apibendrinant galima pasakyti, kad kažkada ir pagal naujausių technologijų pritaikymą, ir pagal investicijas į kelius pirmavę lietuviai pamažu užleidžia lyderio pozicijas estams.

Planuojama į priekį Neišvengiamai, daugiausia žurnalistų dėmesio sulaukė pagrindinis Baltijos kelių infrastruktūros

objektas – „Via Baltica“. Anot estų kelininkų, apie 2020 metus numatoma užbaigti magistralės „Via Baltica“ didįjį Pernu aplinkkelį. Šio etapo pabaiga reikštų, jog pasiektas ir įgyvendintas vienas svarbiausių Estijos transportininkų tikslų – kuo saugiau ir greičiau šiuolaikiškais magistraliniais keliais išgabenti tranziti­ nius Talino jungtinio uosto krovinius į Rusiją. Pragmatiškieji estai toliaregiškai apskaičiavo, kad vilkikų svoriai ir

UŽSIENYJE

Kelių finansavimо dalis BVP, proc. 1,8 1,6 1,4 1,2 1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0

1,87 1,63

1,34

1,29

1,32

1,27

1,14 1,05 0,92

0,89

1,46

1,33 0,85

1,02

0,72

0,63

1,26 0,82

2005 2006 2007 2008 2009 2010 Estija

atitinkamai apkrovos keliams ilgai­ niui tik didės. Brangi, bet, anot estų, patikima kelių apsaugos priemonė – tvirtas švediškas ir suomiškas granitas, kuris magistralių sankasose naudojamas vietoj įprasto dolomito. Kaip paaiškino Estijos vakarų regiono vadovas Ennas Raadikas, magistralėms tinkamas 4 kategorijos dolomitas Estijoje neišgaunamas, taigi, iškilus po­ rei­­kiui ieškoti importinės žaliavos, nu­­tarta pasirinkti brangesnį, bet ilga­ am­žišką pakaitalą. Akivaizdu, jog es-

Latvija

Lietuva

tai nelinkę taupyti, kai kalbama apie ke­lių kokybę – granitas tikrai apsaugos magistralę nuo provėžų. Estijos kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Martas Pustas taip pat patikino, jog net ir sunkmečiu kelių finansavimas Estijoje ne mažėjo, o didėjo. Sparčiau įgyvendinti įvairius kelių infrastruktūros projektus ir jų nestabdyti buvo nuspręsta todėl, kad intensyvi kelių sektoriaus veikla atitiko politikų siekius kuo greičiau įvesti eurą. Štai 2007–2013 m. finansinėje

Estijoje sparčiau įgyvendinti įvairius kelių infrastruktūros projektus ir jų nestabdyti buvo nuspręsta todėl, kad intensyvi kelių sektoriaus veikla atitiko politikų siekius kuo greičiau įvesti eurą.

Estijos kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Martas Pustas prognozuoja, kad vilkikų svo­ riai ir atitinkamai apkrovos keliams ilgainiui tik didės. Patikima kelių apsaugos priemonė – tvirtas švediškas ir suomiškas granitas. perspektyvoje ES Estijai skyrė 3,4 ­mlrd. eurų, iš jų – 640 mln. eurų nu­matyta transportui. Tikslinės lėšos kelių sektoriui sudaro 383 mln. eurų. Ofi­ciali statistika rodo, kad Estijoje ke­liams atitenka maždaug trečdalis ES skiriamų lėšų Estijos transporto in­ fra­struktūrai plėtoti. Vien iš degalų akcizo Estijoje praėjusias metais į biudžetą surinkta 357 mln. eurų. 271 mln. eurų iš šios sumos buvo skirta valstybiniams keliams (įskaitant ir 101 mln. eurų ES paramą). Dar 17 mln. eurų atiteko savivaldybių kelių infrastruktūrai. Diskusijos apie viešojo ir privataus kapitalo projektų modelio (PPP) įgyvendinimą estams didžiulio entuziazmo kol kas nekelia. Jie gana atsargiai vertina tokio ūkininkavimo galimybes, nes, jų skaičiavimais, PPP modeliu vykdomi projektai ga

2011/1 LIETUVOS KELIAI

59

li brangti 2,5–4 kartus, kas užkrautų ilgalaikę papildomą naštą valstybės biudžetui. Taigi, susidaro įspūdis, kad pagrindinis estų kelininkų sprendimų matas – veiklos ekonominis efektyvumas. Būtent tam iš esmės buvo skirta ir neseniai užbaigta Estijos kelių direkcijos reforma. Vietoj buvusių 15 padalinių šiuo metu liko tik 5. Įdomu pastebėti, kad Kelių direkcijos funkcijos apima ir transporto priemonių re­ gistravimo paslaugas.

Rygoje – naujas tiltas Kur kas labiau sunkmetį pajuto Latvijos kelininkai, kurių padėtis turbūt sunkiausia visame Baltijos šalių regione. Čia buvo išmėgintas ir PPP modelis – būtent tokiu principu įgyvendintas Rygos savivaldybės užsakymu parengtas tilto per Dauguvą su trijų lygių transporto mazgu projektas. Jis kainavo apie 80 mln. eurų, o Rygos savivaldybei per 20 metų teks grąžinti bene penkis kartus didesnę sumą. Dėl tebesitęsiančio

60 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Kur kas labiau sunkmetį pajuto Latvijos kelininkai, kurių padėtis turbūt sunkiausia visame Baltijos šalių regione. Čia buvo išmėgintas ir PPP modelis – tokiu principu įgyvendintas tilto per Dauguvą su trijų lygių transporto mazgu projektas Rygoje. sunkmečio neribotai ateičiai latviai nukelia ir magistralės „Via Baltica“ atnaujinimo darbus. Iš latvių išgirdome įdomių ir mums, bet, deja, ne šeimininkams, džiugių naujienų. Pasirodo, į susilpnėjusią Latvijos kelių rinką jau veržiasi lietuviai. Būtent tai bando daryti AB„Panevėžio keliai“, veikdama tiesiogiai arba per savo valdomas dukterines latviškas įmones. Pasak Latvijos kelių žinybos vadovo Ivaro Paže, itin didelės konkurencijos Latvijos rinkoje nėra. Viena priežasčių – Latvijos kelių rinkos nė iš tolo negalima palyginti su kitomis regiono šalimis, pavyzdžiui, Lenkija, kur keliams atnaujinti pastaraisiais metais buvo

skir­ta 9 ­mlrd. eurų, t. y. 3 tūkst. kartų dau­giau nei Latvijoje. Latvijos kelininkai taip pat minėjo, kad kainų dempingas, koks buvo Lenkijoje, jiems nepasitaikė. „Nuoširdžiai pavydime jums, lietuviai, kad turite daug didelių miestų, sujungtų transporto arterijomis“, – sakė I. Paže. Jo manymu, labai sudėtinga tolygiai plėtoti magistralių tinklą, kai valstybėje tėra tik vienas didmiestis – Ryga. I. Paže juokavo, kad kai kur Latvijoje transportas keliais ne važiuoja, o tiesiog juda. Viena priežasčių – provėžuoti, susidėvėję keliai. Žinybos vadovas konstatavo, kad planuoti ir prognozuoti situaciją kelių sektoriuje itin sudėtinga, o jei ke-

UŽSIENYJE

Latvijos kelių žinybos vadovas Ivaras Paže minėjo, kad prioritetiniu projektu pasirinktas greitkelis į Maskvą

lininkams pavyktų įgyvendinti bent 80 proc. užsibrėžtų darbų, tai jau būtų labai geras veiklos rodiklis.

Ties Marijampole – baisu Latvijos kelininkų komplimentus – esą pas mus, Lietuvoje, keliai tvarkomi geriau – mūsų šalies kelininkai pasitiko su šypsniu. Magistralės „Via Baltica“ ruožas tarp Marijampolės ir Kauno baigia nusidėvėti. Tai – pati intensyviausia visos magistralės atkarpa Baltijos šalyse. Per parą čia pravažiuoja apie 5–6 tūkst. sunkiasvorių automobilių. Preliminariais skaičiavimais, norint sutvarkyti tik šį magistralės ruožą, reikėtų 0,5 mlrd. litų. Tačiau tokių lėšų negali skirti nei KPPP, nei ES fondai. Maža to, 2014–2020 metų ES finansinėje perspektyvoje pinigų kelių sektoriui iš viso kol kas nėra numatyta. Taigi, Latvijos kolegų komplimentai gali greitai netekti prasmės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus teigimu, provėžuota ne tik ties Marijampole, bet ir šiaurinėje Lietuvoje. Tuo teko įsitikinti ir mus vežusiam autobuso vairuotojui, kuris tarp provėžų įspraustą autobusą turėjo valdyti lyg mašinistas traukinį. Šioje „Via Baltica“ atkarpoje jau trūkinėja danga, o eismas tampa nesaugus. Esminiai atnaujinimo darbai čia nenumatyti.

2011 metų pavasarį naujasis Estijos parlamentas priėmė programą transportui Programoje numatyta: 1. Eismo saugumo srityje – žmonių, sužeistų eismo įvykiuose, turi sumažėti iki 100 (2015 m.), kai dar 2007 metais buvo sužeista 204. Palyginimui: 2011 m. Estijos keliuose žuvo 78 žmonės, kai dar 2007 metais – 169. 2. 2030 metais Estijos ke­l iai turi likti be dulkių, t. y. turi nelikti žvyrkelių. 3. Išrinkti prioritetiniai projektai – Talino ir Tartu aplinkkeliai, Talino–Tartu pirmos klasės keturių juostų kelias. 4. Magistralė Talinas–Narva turė­ tų būti kapitaliai rekonstruota. 5. Palaipsniui turi būti nuimti ir svorio apribojimai magistralėse. 6. Bus plėtojamas ir ekologiškas viešasis transportas – ypatingas dėmesys bus skiriamas pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstravimui. Tomas Juknevičius

What could be Learnt from the Latvian and Estonian Road Builders? By T. Juknevičius Ten journalists from Lithuania were invited to take a look and compare the condition of roads in Lithuania, Latvia and Estonia, and the everyday worries of the road builders who take care of them. According to the Estonian road builders, in about 2020 the Great Parnu bypass on the Via Baltica motorway is planned to be completed. The main criterion for the decisions taken by the Estonian road builders is the economic effect of activities. Namely for this reason the recently finished reform of the Estonian Road Administration was made. By the year 2030, the roads of Estonia must have no dust, i.e. not a gravel road must be left. A special attention will be paid to the reconstruction of pedestrian and cyclist paths. In Latvia, the PPP model was tested – by the order of Riga Municipality the project of the bridge across the Daugava River with a three-level transport node was implemented. The cost of this project amounted to EUR 80 million and the Riga Municipality will have to pay back almost the 5 times higher amount in a 20-year period. Due to a continuing crisis Latvians have postponed for indefinite time the rehabilitation works of the Via Baltica motorway.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

61

KRONIKa

Kelionė į Kelių muziejų

Klubas „Kelelis“

2011 m. balandžio 12 d. JKK „Kelelis“ jau 4 kartą svečiavosi Lietuvos kelių muziejuje, kur maloniai pasitiko VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas. Studentai turėjo galimybę iš arčiau pamatyti ir palyginti, kaip pasikeitė kelių tiesybai naudojama įranga, ir išvysti kelininkų darbo akimirkas, užfiksuotas fotografijose.

VGTU Kelininkų dienos 2011 riedmenų priežiūra. Dvi valandas trukusi ekskursija neprailgo. Studentų dėmesį traukė dideli lokomotyvai, paruošti remontuoti, galingi akumuliatoriai ir varikliai bei įvairūs mechanizmai. Dėkojame Vilniaus lokomotyvų remonto depo administracijai už bendradarbiavimą ir jaukų priėmimą.

Kelionė pas Molėtų rajono abiturientus 2011 m. kovo 4 d. jaunųjų kelininkų klubas (JKK) „Kelelis“ vyko į Molėtų rajono mokyklas. Kelionės tikslas buvo išsamiau papasakoti abitu­rien­ tams apie kelių geležinkelių ir miestų inžineriją. Klubo nariai aplankė šias mokyklas: Alantos gimnaziją, Suginčių vidurinę mokyklą, Molėtų gimnaziją ir Giedraičių vidurinę mokyklą. Šioje švietėjiškoje išvykoje paskaitėlės metu plačiai papasakojome, kas yra kelių geležinkelių inžinerija, miestų inžinerija ir ką veikia specialistai, įgiję šias specialybes. Abiturientai ir jų mokytojai maloniai sutiko klubo narius ir kvietė apsilankyti dar kartą, t. y. kitų mokslo metų pradžioje. Dėkojame Kelių tyrimų institutui už suteiktą transportą.

Kelionė į Vilniaus lokomotyvų remonto depą 2011 m. kovo 22 d. JKK „Kele­lis“ lankėsi Vilniaus lokomotyvų remonto depe. Išvykos tikslas buvo iš arčiau pamatyti ir susipažinti su geležinkelio

62 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Kelininkų dienos – tai didžiausia VGTU kelių inžinerijos studentų metų šventė. Šventė startavo disku­sija prie apskritojo stalo. Diskusijos metu analizavome darbdavių lūkesčius ir poreikius studentų atžvilgiu bei apžvelgėme dabartinę įsidarbinimo situaciją inži­ne­ riniame sektoriuje. Didysis šventės akcentas – kelinin­kų technikos paradas Vil­niaus miesto gatvėmis. Šven­­tę užbaigėme spor­­­ tišku pikniku Va­la­kam­ pių pirmaja­me pa­plū­ di­myje. Dė­­ko­jame visoms įmonėms, pa­rė­ mu­sioms šią tra­di­cinę ke­­li­ninkų šventę. Donata Janušauskaitė, JKK ,,Kelelis” tarybos narė

JKK „Kelelis“ septynerių metų gimtadienis Kaip ir kiekvienais metais, kovo mėnesio pradžioje visi klubo nariai su­ sitiko apžvelgti metinių darbų ataskaitą ir paminėti septynerių metų gimtadienį. Vakaro metu vyko tradicija tapęs aukcionas, kurio metu svečiams neteko liūdėti. Taip pat buvo įšventinti nauji klubo nariai, pakeista tarybos narių sudėtis. Nuo­ širdžiai dėkojame VĮ „Problematika“ direktoriui Darjušui Mučiniui už suteiktas patalpas. Vakaro svečių būryje sutikome LAKD direktorių Skirmantą Skrinską, VGTU Kelių katedros vedėją prof. dr. Alfredą Laurinavičių, veteranų klubo atstovą Juozą Stepankevičių ir VĮ „Problematika“ direktorių Darjušą Mučinį. Džiaugiamės, kad atrandame laiko pabūti visi drauge!

KRONIKa

Paroda, skirta Europos vyrų krepšinio čempionatui K

elininkų pagrindinis darbų metas – vasara, šiemet sutapo su svarbiu spor­to pasaulio įvykiu – XXXVII Euro­ pos vyrų krepšinio čempionatu, kuris rug­pjūčio 31–rugsėjo 18 dienomis vyks Lie­tuvoje. Pasirengimo čempionatui įkarš­tyje sparčiai darbuojasi ir mūsų kelininkai: jie stengiasi, kad ke­liai į pagrindines krepšinio arenas Vilniu­je, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Pa­ne­ vė­žyje, Alytuje būtų saugūs ir patogūs, kad iš tolimiausių Europos ir pasaulio kam­pelių į Lietuvą atvykę sportininkai ir svečiai mūsų krašte jaustųsi kaip namuose. Štai liepos pradžioje, Valstybės die­ nos išvakarėse, Lietuvos automobilių ke­ lių direkcijoje atidaryta paroda „Krep­ši­nis ženkliukuose“. Paroda ypatinga dar tuo, kad ją surengė Vilniaus Gedimi­no technikos universiteto, kurį baigė ne­mažai Lietuvos automobilių kelių di­rek­cijos darbuotojų, docentas Kęstutis ­Skerys.

Unikalią kolekciją, sudarytą iš 1000 įvairiais metais ir skirtingose šalyse pa­gamintų ženkliukų krepšinio tema, K. Skerys rinko nuo vaikystės. Nuo jau­ nu­mės K. Skerys pats žaidė krepšinį, tapo teisėju, daug metų teisėjavo. 2004 me­tais tapo FIBA krepšinio techni­niu komisaru. K. Skerys taip pat priklauso Lie­tuvos olimpinei kolekcininkų aso­ cia­cijai, 2009 metais tapo jos valdybos na­riu. Netrukus Lietuvoje vyksiančiame Euro­pos vyrų krepšinio čempionate K. Skerys dirbs techniniu komisaru. Įžanginiu žodžiu atidaręs parodą, LAKD direktorius Skirmantas Skrinskas pa­sidžiaugė kolegos surinkta gausia ir įdo­mia kolekcija, palinkėjo jam geros klo­ties krepšinio arenose bei gausinant šį unikalų turtą. Doc. K. Skerys papasa­ ko­jo apie savo kelią į krepšinio pasaulį ir įdomiausius kolekcijos eksponatus. Antanas Andrijonas

Veteranų klubas „Kelininkas“ nuoširdžiai sveikina sukaktuvininkus 70 metų jubiliejaus proga Saulių Rulį (gim. 1941 07 06) Kazį Kazilionį (gim. 1941 07 11) Algirdą Žižį (gim. 1941 08 18) Petrą Uckevičių (gim. 1941 09 12) Juozą Jukną (gim. 1941 10 08) Audronę Kurcikevičienę (gim. 1941 10 24) Juozą Šleiterį (gim. 1941 10 25) Algį Kornelijų Puslį (gim. 1941 11 16) Kazį Buterlevičių (gim. 1941 12 02)

75 metų jubiliejaus proga Romualdą Tinfavičių (gim. 1936 02 16) Feliksą Martinkų (gim. 1936 07 22)

80 metų jubiliejaus proga Juozapą Giedraitį (gim. 1931 09 01) Albertą Karvelį (gim. 1931 10 23)

85 metų jubiliejaus proga Julijoną Mitkų (gim. 1926 08 15)

Parodos eksponatus pristato doc. Kęstutis Skerys

2011/1 LIETUVOS KELIAI

63

KRONIKa

Veteranų klubo naujienos Kauno senjorai statomoje Sporto arenoje Balandžio 7 d. gausi Kauno veteranų klubo „Kelininkas“ narių grupė apsilankė statomoje Sporto arenoje. Tai jau antroji mūsų senjorų viešnagė šiame itin svarbiame ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai objekte. Pirmasis vizitas įvyko beveik prieš metus, todėl buvo galima palyginti statybininkų atliktą didžiulį darbą. Nors iki statybos baigties termino liko mažai laiko, o darbų yra dar daug, tačiau objekto statybos vadovai tvirtina, kad Europos krepšinio čempionatui ruošiama pagrindinė Lie­tuvos sporto arena sportininkams bus atiduota laiku. Apsilankius arenoje į akis krinta pagrindinė naujosios arenos erdvė ir mastas, daug pagalbinių patalpų, per­sirengimo kambariai, dušai, ap­ tarnaujančio personalo patalpos, šildymo sistema, ypač svarbių asmenų (VIP) tribūna, prezidento ložė, treniruočių salė. Intensyviai rengiami privažiavimai prie arenos, prie kurios bus galima patekti dviem per

64 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Nemuną jau pastatytais tiltais. Apie naujosios arenos dydį galima spręsti iš pateikiamų skaičių. Visa pastato erdvė siekia 350 000 kubinių, visas plotas apima daugiau kaip 40 000 kvadratinių metrų. Visa arena yra penkių aukštų, į viršutines tribūnas bus galima patekti iš pirmųjų keturių, veiks greita­eigiai liftai. Įren­ giami modernūs tualetai, patalpos ke­liems bufetams, numatytos ir poilsio erdvės žiūrovams, kurie rungtynių per­traukų metu galės atvėsti nuo patirtų emocijų. Iš pietinės, rytinės ir vakarinės arenos pusių atsiveria vaizdas į apačioje tekantį Nemuną. Rungtynes galės stebėti daugiau kaip 15 000 žiūrovų. Tai didžiausia sporto arena Baltijos valstybėse. Kauno senjorai kelininkai buvo sužavėti naujojo statinio didingumu. Kelių senjorai linki visokeriopos sėkmės mūsų krepšininkams siekiant svarių pergalių tarptautinėse varžybose. Algimantas Bertašius, Veteranų klubo „Kelininkas“ narys

Veteranai Vilniaus transporto infrastruktūros objektuose Veteranų klubo „Kelininkas“ nariai susirinko Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, kur LAKD direktorius S. Skrinskas susirinkusiems ve­ te­ranams plačiai pristatė 2011 me­ tų kelių sektoriaus finansavimą ir 2012 m. kelių tiesimo darbų prog­ ramą. S. Skrinskas akcentavo, kad ad­ministruojant keliams skirtą fi­nan­ sa­vimą, keliami pagrindiniai tiks­ lai: eismo saugos sąlygų gerinimas,

KRONIKa

kelių ir tiltų priežiūra, kelių tinklo plėtra. LAKD direktoriaus pavaduotojas D. Dudonis kalbėjo apie Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007– 2013 m. lėšų panaudojimą, tęsiant 2010 m. pradėtus darbus ir vykdant naujus projektus 2011 m. Po to veteranai nuvyko į svar­b iausius Vilniaus transporto infrastruktūros statybos objektus: bendrovės „Lemminkainen Lie­ tuva“ tiesiamo Vilniaus miesto pieti­ nio aplinkkelio ir magistralės Vil­nius– Kau­nas ruožo per Grigiškes rekonst­ ra­vimo antrą etapą, kurį vykdo UAB „Fegda“ kelininkai. Apie darbų eigą ob­jektuose pasakojo įmonių vadovai, at­sakingi darbų vykdytojai. Kaip visada kelininkai veteranai pateikė daug klau­simų, pasidalijo savo patirtimi. Juozas Stepankevičius Veteranų klubo „Kelininkas“ narys

Romanas Adomas Jazbutis 1942–2011 m.

2011 m. balandžio 10 d. netekome savo ilgamečio puikaus kolegos Romano Adomo Jazbučio. Sunki netektis prislėgė velionio šeimą, artimuosius, buvusius bendradarbius, kolegas, ­draugus. Sunku patikėti, kad prieš keletą savaičių, energingas, žvalus, lyg ir sveikas, visų mūsų geras draugas paliko šį pasaulį. Gimė Romanas 1942 m. sausio 3 d. Kuliuose Skuodo valsčiuje. Šeimoje augo 5 vaikai – trys broliai ir dvi seserys, Romanas buvo jauniausias. 1959 m. baigė Skuodo vidurinę mokyklą ir tuoj pat pradėjo mokyto­ jauti. 1961 metais įstojo į Kauno politechnikos institutą, Hidrotechnikos fakulteto Kelių skyrių. Studijų metais, norėdamas prisidurti prie gaunamos stipendijos, dirbo kelių valdyboje asfaltuotoju, meistru, Kauno muzikiniame teatre scenos darbininku, Kauno IX forte ūkvedžiu. Aišku, nukentėdavo paskaitų lankomumas, bet ne rezultatai. Vienu metu buvo iškilęs klausimas apie tolimesnes studijas, bet išgelbėjo profesorius Kazimieras Baršauskas. Peržiūrėjęs studijų rezultatus, palaimino tolimesnį mokslą. Nuo 1966 m. Romanas – VPI „Liet­kelprojekto“ inžinierius, vėliau – grupės vadovas, o dar vėliau – skyriaus viršininkas. Dirbo iki 2009 m. balandžio 30 d. 45 darbo įmonėje metai. Buvo atlikta labai daug darbų kuriant Lie­ tuvos transporto infrastruktūrą. Suprojektuotos pagrindinės Lietuvos automagistralės, sudėtingi transporto mazgai, labai daug Lietuvos kelių, kelias „Via Baltica“. Šiandien galime maloniai prisiminti, kad Lietuvos projektuotojai buvusioje SSSR buvo labai aukštai vertinami. Jie įvairiausiuose pristatymuose buvo apdovanojami aukso, sidabro ir bronzos medaliais. Romanas yra pelnęs daug apdovanojimų, padėkos, garbės raštų. 2003 metais apdovanotas Garbės kelininko ženklu, yra gavęs Kauno miesto Santakos garbės ženklą. Aktyviai dalyvavo rengiant normatyvinę literatūrą, visuomeninėje profesinėje spaudoje. Yra keleto knygų bendraautoris. Romanas buvo labai šiltas, draugiškas, be galo darbštus. Šviesus jo atminimas labai ilgai išliks visų mūsų atmintyje. Romanas – tai žmogus, kuris savo aktyvia profesine veikla, viso gyve­ ni­mo darbu kūrė Lietuvą. Grupė draugų

2011/1 LIETUVOS KELIAI

65

UŽSIENYJE

Kinijos keliai

ir susisiekimas

1 pav. Kinijos automobilių kelių tinklas

Eismas didmiesčiuose Pirmą kartą išėjęs į gatvę Šanchajuje pa­jutau milžiniško miesto gaudesį, įspū­ din­g us transporto ir eismo dalyvių srautus. Iš pirmo žvilgsnio eismas did­­ mies­č io gatvėse atrodė chaotiškas: kiekvie­nas eina ar važiuoja kaip nori. Auto­mo­biliai juda negrei­tai – apie 40 ­k m/val. greičiu, dažnai sig­n a­ lizuoja. Atidžiau stebėjęs eismą sank­ ryžoje, pamačiau, kad čia eg­zis­­tuoja savos taisyklės: važiuoja, jei len­kia ar nori turėti pirmenybę, gar­siai sig­

Šanchajaus senamiestyje (straipsnio autorius).

66 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Pirmajai pažinčiai su Kinija pasirinkau spalio mėnesį, kai oras geriausiai tinka kelionei ir ekskursijoms. Kelionės laiką derinau taip, kad aplankyčiau Šanchajuje besibaigiantį pasaulinį renginį „EXPO 2010“, taip pat labai seniai svajojau pamatyti Didžiąją kinų sieną, aplankyti du didžiausius Kinijos miestus – Pekiną ir Šanchajų, ir, aišku, pasidomėti Kinijos keliais bei tenykščiu transportu. nalizuoja. Ir taip gražiai visi iš­si­va­ži­ nėja savomis kryptimis, kad lieka tik stebėtis jų sugebėjimais, tarpusa­vio su­ pratimu – jokio eismo įvykio pavojaus. Nepastebėjau automobilio, kurio vai­ ruo­tojas nervintųsi ar staigiai (kaip mūsų gat­vėse įprasta) mestųsi pirmyn, į kairę ar į dešinę pusę. Per dvi savaites, pra­ leis­tas Šanchajuje ir Pekine, teko matyti tik vieną partrenktą dviratininką ir vieną eis­mo įvykį kelyje. Pėstieji net plačias gatves suge­ba pe­reiti degant raudonam šviesoforo sig­ na­lui: eina lėtai, „atsipūtę“. Privažiavęs

pe­rėją autobusas, kuriam dega žalia švie­sa, garsiai signalizuoja, pėstieji pra­ siskiria, autobusas sėkmingai pra­va­žiuo­ ja, o šie ir toliau žingsniuoja degant rau­ do­nam signalui... Šanchajuje suskaičiuojama apie 9 milijonus dviračių. Visų dviračiai iš­ skir­tiniai – būtinai surūdiję, senoviški. Tarp dviračių yra daug minamų ar va­ ro­mų elektriniu varikliu triračių, kurie naudojami kaip krovininis transportas: vežama viskas ir po daug. Ne kartą te­ ko stebėtis vežamo krovinio įspūdinga apim­timi. Dviratininkai visai nesibaimi­

Sankryža Šanchajuje: užsidegus žaliam signalui, ­pirmieji startuoja mopedai, motociklai, motoroleriai.

UŽSIENYJE mi, troleibusu, autobusu) nuvykti gali­ ma visur. Pekine yra 6 (!) žiediniai ke­liai, 6-ojo žiedo ilgis – 196 km. Šiaip Kini­ jos sostinėje yra labai didelės transpor­ to spūstys. Miestų pagrindinėse magistralinėse gat­vėse yra daugybė estakadų, kuriomis ne­leidžiama važiuoti sunkiasvoriams kro­vininiams automobiliams. Tokiose gat­vėse dviratininkų ir mopedų eismui skir­ta atskira eismo juosta, kuri atskirta me­taline tvorele.

Pagrindinis Šanchajaus tiltas, jungiantis Huangpu upės krantus, su estakada. na automobilių, kartais tiesiog lenda po autobuso ratais ir, kad ir kaip būtų keis­ ta, sėkmingai išlaviruoja, vienas kito neužkabindami. Tiesiog įdomu susto­ti ties judria sankryža ir stebėti eismą gat­ vėse. Mopedu važiuoja visa šeimyna: tė­ vas vairuoja, tarp jo kojų priekyje at­si­ tū­pęs vienas vaikas, už jo – kitas, o gale pri­sispaudusi žmonelė – gražus vaizdas. Mo­pedai (ir motoroleriai) važiuoja ty­ liai, iš pradžių minami pedalais, vėliau va­romi elektriniu varikliu. Čia pat gat­vė­ je kai kas įkūręs remonto dirbtuves mo­

Viešasis transportas pedams, kurie taip pat nėra pirmos jau­ nystės: apklijuoti lipnia juosta, kad ne­iš­ laks­tytų plastikinės jų dalys. Pekine privačių automobilių yra apie 9 milijonai – šiuo metu čia pa­siek­ tas automobilizacijos bumas. Auto­mo­bi­ lių rinka Kinijoje tokia didelė, kad mums ži­nomi užsienio automobilių (vokiškų, ja­poniškų) gamintojai automobilių, pa­ ga­mintų pačioje Kinijoje, pavadinimus žy­mi hieroglifais. Nuosavų automobilių did­miesčių centruose palyginus nėra daug, kadangi nėra kur juos statyti, o vi­ suo­meniniu transportu (metro, tramvaju­

Didžiuosiuose Kinijos miestuose yra visų rūšių visuomeninio transporto: met­ro, taksi, autobusai, troleibusai, trau­ kiniai. Metro linijų tinklas tiek Šanchajuje, tiek Pekine yra labai gerai išplėtotas, dau­guma metro stočių naujos, nau­ ji ir traukiniai. Stebina švara stotyse ir pačiuose vagonuose. Kiekvienas ke­lei­ vis, prieš įeidamas į požeminę metro sto­tį, yra patikrinamas, peršviečiamas ir ke­leivio bagažas. Kaip jau minėjau, Šanchajuje spe­ cia­liai „EXPO 2010“ buvo nutiesta met­ ro linija. Iš viso Šanchajuje yra 5 metro

Pagrindinė gatvė link dangoraižiais prikimšto Šanchajaus rajono.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

67

UŽSIENYJE

80 –

60

70– 60 – 50 – 40 –

25

34

74

K­ elių bendrovių ir kitų ­finansuojami ­ projektai – 44 proc.

45

li­nijos: viena – žiedinė, o kitos išdėstytos šiau­rės–pietų ir rytų–vakarų kryp­timis. Pekino metro linijų tinklą sudaro vie­nas nedidelis žiedas, kitas – di­des­ nis – pusiau žiedas ir 4 skersinės linijos, kurios nuolat ilginamos. 2008 m. Pe­ kino olimpinėms žaidynėms daugelis li­ ni­jų buvo prailgintos, net nutiesta nauja li­nija į Olimpinį kaimelį. Metro stotyse nėra pavojaus nukris­ ti po traukiniu, jose saugu: bėgių ke­ lias atitvertas skaidria siena, tik atvykus ir sustojus traukiniui, atsidaro sienoje esan­čios, o kartu ir vagonų durys. Išėjus iš metro lengva sustabdyti tak­si su žaliu žiburėliu. Mums, užsienio tu­ristams, vairuotojui būtina parody­ ti kinų hieroglifais užrašytą viešbučio pavadinimą ir adresą (būtų gerai paro­ dy­ti ir miesto plane) – tada lengvai pa­ siek­si savo kelionės tikslą. Tąkart Peki­ no geležinkelio stotyje prie taksi laukė la­bai ilga žmonių eilė, tačiau laisvų tak­ si automobilių gausa greitai ištirpdė ją. Tarp taksi automobilių patys popu­lia­ riausi yra vokiški „Volkswagen San­tana“. Visi taksi automobiliai nudažyti vie­noda – geltona – spalva. Didmiesčiuose ste­ bino taksi auto­mobilių kiekis – jokių

Automagistralės vaizdas, išvažiuojant iš Pekino.

LIETUVOS KELIAI

Valstybės biudžetas – 14,3 proc.

2011

2010

2009

2008

2007

2006

2005

2004

2 pav. Kinijos automagistralių ilgio kitimas (1000 km)

68 2011/1

Užsienio investuotojai (tarptautinės finansų institucijos) – 1,3 proc.

Vietinės paskolos – 40,4 proc. 2003

12

2001

9

2000

1998

1997

1995

0–

2 2 2 5 1996

10 –

1999

20 –

16 19

2002

30 –

30

41

65

Pav. 3. Keliams skirtų investicijų pasiskirstymas. Šaltinis: The World Bank, 2010.

rūpesčių gatvėje susistabdyti taksi. Čia daug kas važinėja šiuo transportu, kadan­ gi taksi kainos nedidelės, daug mažesnės nei Vilniaus taksi.

„EXPO 2010“ transportas Iš viso „EXPO 2010“ per 6 mė­ne­ sius aplankė 72 milijonai žmonių. Pa­ro­ da buvo puikiai organizuota, kiekvie­na­ me žingsnyje lankytojui siūlėsi padėti ki­ nai savanoriai, nors susikalbėti angliškai bu­vo gana sudėtinga. „EXPO 2010“ teritorijoje transpor­ tas veikė labai gerai: viena speciali met­ ro linija, 4 viešosios autobusų linijos (tik su naujais autobusais), 4 ekskursi­niai marš­rutai, 5 keltų linijos skersai upės (pa­rodos paviljonai buvo išsidėstę abi­ pus Huangpu upės). Nuo parodos atidarymo minėtomis trans­porto rūšimis kasdien buvo per­ve­ žama apie 1 mln. keleivių.

Kelių tinklas Ir šalis didelė, ir kelių tinklas labai ilgas – iš viso apie 2020 m. Kinijos vy­ riau­sybė planuoja automobilių kelių tink­lą išplėtoti iki 3 milijonų kilometrų, kai 2008 m. buvo apie 2 milijonus ki­lo­

metrų. Kinijos magistralinių kelių tinklas pa­rodytas 1 pav. Nacionalinėje magistralinių ke­ lių sistemoje (National Trunk Highway System) 2010 m. pabaigoje bu­ vo suskaičiuota 74 000 km kelių ­(vien 2010 m. prisidėjo 9 816 km). Kinija šiuo me­tu pagal magistralių skaičių pasauly­ je yra antroje vietoje po JAV. Pirmoji ma­gistralė nutiesta 1988 m. Iki 1993 m. ša­lyje buvo tik kelios magistralės (apie 150 km). Magistralių tinklas kasmet di­ dė­ja po 20 proc. (tai bent tempai!). Vie­ na iš ilgiausių magistralių, vadinama Jingzhu, kuri jungia Pekiną su Zhuhai mies­tu, esančiu prie sienos su Makao vals­tybe, baigta 2004 m. Jos ilgis – apie 2000 km. Važiavimo greitis magistralėse – 110–120 km/val., minimalus lei­džia­mas greitis – 70 km/val. Lenkimo juosto­se ar įvažose į magistrales mini­malus va­žia­ vi­mo greitis – 100–110 ­km/val. Kinijoje baudžiama ne tik už viršytą greitį, bet ir už per lėtą važiavimą. Magistralių ženk­ lai, nuorodos žaliame fone. Beveik visos magistralės yra moka­ mos, dėl to Kinijoje yra daugiausia pasau­lyje mokamų kelių, kurie sudaro 70 proc. pasaulio mokamų kelių tinklo. Mo­kamų kelių sektorius 2009 m. buvo vie­nas iš pelningiausių verslų, kartu su fi­nansais ir nekilnojamuoju turtu. Kinijos vyriausybė iš savo biudžeto ir privatus sektorius fi­nansuoja di­džiau­ sią kelių projektų da­lį. Šalies provin­ cijos iš savo biudžeto fi­nansuoja apie 70–90 proc. kapitalinių iš­laidų, rei­ ka­lingų tiesti ir prižiūrėti ma­gist­rales. Neseniai vyriausybė kai kurių ma­ gistralių projektams pradėjo taiky­ti PPP (Public–Privat Partnership) fi­n an­s a­ vimą. Keliams skirtos investicijos Kini­ joje pa­rodytos 3 pav.

UŽSIENYJE

Roads and Transport of China By K. Skerys

Automagistralė pakeliui iš Pekino prie Didžiosios kinų sienos. Kinijoje nuo 2004 m. įdiegta nau­ ja magistralių numeracija: G serijos ma­ gist­ralės. Magistralių tinklą sudaro: 7 ra­ dia­liniai keliai iš Pekino, pažymėti nuo G1 iki G7; 9 vertikalios magistralės (iš šiaurės į pietus), pažymėtos dviem skait­menimis, kurių paskutinis – nely­ gi­nis skaičius (pvz., G13, G25); 18 ho­ ri­zontalių magistralių (iš rytų į vaka­ rus), pažymėtų taip pat ­dviem skaičiais, iš kurių paskutinis – lyginis (pvz., G30, G46). Nacionalinių kelių numeracija tu­ ri tris skaitmenis. 2 pav. parodytas magistralių tiesi­ mo Kinijoje augimas nuo 1995 iki 2011 metų. Kelių sistemoje aukščiausias vals­ ty­bės vykdomasis organas – Valstybės taryba (State Council), kuri yra atsa­kin­ ga už kelių sektoriaus plėtojimo po­li­ tiką ir planavimą. Transporto ministe­ rija įgyvendina transporto, išskyrus ge­le­ žinkelius, politiką. Žemiausia grandis – 27 provincijų transporto departamen­ tai ir transporto biurai keturiems mega mies­tams – Pekinui, Chongquingui, Šan­chajui ir Tianjinui, skirti tiesio­giai transpor­to programai įgyvendinti. Jie taip pat kaupia lėšas keliams tiesti, val­ dyti ir prižiūrėti.

Kaip jau minėjau, beveik vi­ sos magistralės yra mokamos, tai­ gi, kelionė jomis yra gana brangi. Iš ki­ tos pusės, magistralės Kinijoje tiesia­ mos labai sparčiai, taigi vežėjas visada turi galimybę pasirinkti kitą magistralę. Gau­namas pelnas iš kelio mokesčio bū­ na sunkiai prognozuojamas, o planuo­ tas eismo intensyvumas kartais neatitin­ ka realybės. ­Nepastebėjau didelio skirtumo tarp Lie­tuvos ir Ki­nijos magistralių: asfalto dangos ke­liai su keturiomis ar šešiomis eismo juos­tomis, skiriamąja juos­ta, vi­ sur ryškus ženk­linimas ant dangos, ro­ dantis kiekvie­nos eismo juostos leistiną važiavimo grei­tį, aiškūs užrašai (tik kinų hieroglifais), pagrindinės kryp­ tys nurodytos ir ang­lų kalba, tik ma­ žes­n ėmis raidėmis. Va­ž iuojamosios dalies dangos lygios, šiurkš­čios. Tiltai ir viadukai kokybiški, nu­dažyti šviesiomis spalvomis (švarūs, ne­paliesti grafiti „menininkų“).

Kęstutis Skerys, VGTU Kelių katedros docentas

This article presents different modes of transport and road network in the People Republic of China. Public China transport is well developed and transport system consists of metro lines, trains, buses, trolleybuses and taxi. The largest cities, such as Shanghai, Beijing, etc., have cyclists and motorcycles paths or separate lanes. For EXPO 2010 specially was built one metro line. During exhibition period of five months every day approximately 1 million passengers were traveled by metro, 4 bus lines, 4 sightseeing buses and 4 boat lines. The Expressways Network of China is one of the longest in the world. The network is also known as National Trunk Highway System (NTHS). The total length of China’s expressways was 74,000 kilometres at the end of 2010, the world’s second longest only after the United States and slightly longer than the total expressway length in the European Union. In 2010, 9,816 kilometers of expressways were added to the network. China’s first expressway was built in 1988. Until 1993, very few expressways existed. The Road Traffic Safety Law of the People’s Republic of China has raised the speed limit nationwide from 110 km/h to 120 km/h, effective May 1, 2004. A minimum speed limit is in force, of 70 km/h. On overtaking lanes, however, this could be as high as 100 km/h to 110 km/h. Penalties for driving both below and in excess of the prescribed speed limits are in force. The signs on Chinese expressways use white lettering on a green background. Nearly all expressways charge tolls. It is noteworthy that cheaper expressways do not necessarily mean poorer roads or a greater risk of traffic congestion. Numbering system of expressways is new, which dates from 2004 and began use on a nationwide level beginning late 2009 and early 2010, integrates itself into the present-day G-series number system. The present-day network, termed the “7918 Network” (also known as the National Trunk Highway System (NTHS)), uses one, two or four digits in the G-series numbering system, leaving three-figured G roads as the China National Highways. The new “7918 Network” is composed of: 7 radial expressways leaving Beijing (G1-G7); 9 vertical expressways going north to south (double digit G roads with numbers ending in an odd numeral) and 18 horizontal expressways head west to east (double digit G roads with numbers ending in an even numeral). The construction fund will come from vehicle purchase tax, fees and taxes collected by local governments, state bonds, domestic investment and foreign investment. Unlike other freeway systems, almost all of the roads on the “7918 Network” are toll roads that are largely financed by private companies under contract from provincial governments.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

69

ISTORIJA

Kelio istorija Gintaro prekybos keliai priešistoriniais laikais Tęsinys. Pradžia 1998/1

Lietuva, skirtingai nuo senovės civilizacijų, neturėjo tokios patirties kaip Kreta, Romos imperija, Kinija, faraonų Egiptas ar Inkų valstybė. Mūsų valstybingumas formavosi daug vėliau. Nepaisant to, per slavų ir prūsų genčių, gyvenusių pačioje Europos širdyje, žemes nuo amžių ėjo dideli tarptautiniai keliai. Seniausias kelias, einantis per lietuvių žemes, buvo vadinamas Gintaro keliu. Tai vienas iš kelių, suvaidinusių svarbiausią vaidmenį Europos istorijoje. Apie jį yra daug mokslinės literatūros, pagrįstos archeologiniais kasinėjimais.

1 pav. I–III a. ­Gintaro keliai ir baltų-romėnų prekės ­(pagal M. Majevskį, A. Butrimą ir E. Jovaišą)

70 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Prof. Eugenijus Jovaiša knygoje „Lietuva iki Min­ daugo“ rašo: „Proistorės tyrinėtojai, pabrėždami prekybos gintaru svarbą, atrado ir specialų ter­miną „Gintaro kelias“. Jis jau bronzos amžiuje buvo šakotas. Pagrin­ dinis gintaro prekybos kelias prasidėjo Baltijos pajūryje ir vedė į žemutinę Vyslą. Vartos ir aukštutinio Oderio upė­ mis ar jų pakraščiais per Bohemiją, Mo­ raviją siekė Dunojų. Nuo čia Gintaro ke­ lias šakojosi: vienas kelias ėjo į Graikiją, Peloponesą ir Kretą (apie 1600–1500 m. pr. Kr. gintaro karolių ran­dama Mikėnų kultūros kapuose), antrasis – per Alpių perėjas į šiaurės Italiją. Kitas Gintaro ke­ lias iš Baltijos pajūrio drie­kėsi sausuma iki Dniepro, toliau pro Dono žiotis į Kaukazą, rytines Juodo­sios jūros ir pie­t­ vakarines Kaspijos sritis. Prekybos ke­­liai siekė ir Mažąją Aziją. Šernų kapinyne (Klaipėdos r.) rasta 1500–1000 m. pr. Kr. datuojama bronzinė žmogaus statulėlė, vaizduojanti Kaananito dievą iš Sirijos– Palestinos. Senos prekybos gintaru tradicijos ir jo estetinė reikšmė atsi­spindi graikų antikos rašytojų ir mokslininkų darbuose. Gintarą mini Homeras „Ilia­d oje“ ir „Odisėjoje“. Ypač plačiai gintaras aprašytas po Pytėjos iš Masilijos kelionės į Baltijos ir Šiaurės jūrų pakraščius apie 325 m. pr. Kr. Neregėtą reikšmę gin­ taras įgavo romėnų imperi­ jos laikais. Dažnai net sako­ ma, kad dėl gintaro aisčiai (baltai) pateko į romėnų antikos rašytojų ir istorikų akiratį.“ Graikų istorikas Herodo­tas jau V amžiuje informuoja apie

ISTORIJA importą iš šiaurės Europos teritorijų. Jau tais laikais buvo prekybos kelias, ve­ dantis į Baltijos pajūrį. Pirmiausia gin­ taras buvo prekybinių mainų, kuriems tarpininkavo keltai, objektas. Organi­ zuotos išvykos, norint parvežti elektroną (taip buvo vadinamas gintaras), labai išsivystė I mūsų eros amžiuje. Plinijaus Vyresniojo traktate „Historia Naturalis“ randama žinių apie Baltijos jūrą ir Vys­ los žiotis. Iš ten buvo gabenamas gin­ taras. Jis rašo: „Neseniai buvo įsitikinta, kad Germanijos pakrantė, iš kur gabena­ mas gintaras, yra už 600 mylių nuo Car­ nuntum miestelio Panonijoje. Dar gyvas romėnų pasiuntinys, nusiųstas išgauti gintarą (...). Jis apsilankė prekyvietėse ir pakrantėse ir atvežė tiek gintaro, kad net tinklas, skiriantis podiumą nuo žvėrių, kiekviename mazge turėjo gintarą.“ Prekyba gintaru vyko ne vienu keliu. Vie­na­ reikšmiškai negalima pasakyti, kaip driekėsi Gintaro kelio trasa. Tik­ rai žinoma, kad kelias prasidėjo nuo Moravi­ jos Vartų, po to su­ ko į šiaurę ir per Slionską ir Kujavus, per Vyslą ties Ot­ lo­činu vedė Baltijos jūros link. Tų trasų variantai yra rekonstruojami re­ miantis senovės raštininkų paliktais užrašais, bet svar­biausi yra archeolog­ iniai tyrinėjimai. Trasą ženklina gausybė romėniškų radinių. Žinoma, kad viena iš senesnių trasos šakų ėjo šalia Labos, kita – šalia Odros, bet svarbiausia buvo šaka, vedanti į Vyslos deltą – ten buvo išgaunama daugiausia gintaro. Kelias buvo išmindžiotas pėsčiųjų keliautojų ir gyvulių. Dažniausiai jis ėjo didesnių upių slėniais, žemiausiai kalnų grandinėse esančiais tarpekliais, aplenk­ davo pelkes ir liūnus. Kelio būkle nie­ kas nesirūpino, o pelkėtose vietose ke­ liautojai pa­tys turėdavo pasirūpinti, kaip sustiprinti kelią. Dr. Marija Gimbutienė savo studi­ joje „Gintaro keliai priešistoriniais lai­ kais“ rašė: „Gintaras Baltijos jūrai nešė garsą tūkstančiais metų, suvaidindamas Balti­ jos žmogaus istorijoje didžiulį vaidmenį. Jis buvo vertinamas taip, kaip tauru­ sis metalas, o tarptautiniams ryšiams užmegzti buvo tikra magnetinė jėga, įtraukusi vakarinę ir pietų rytinę Balti­

2 pav. Gintaro prekybos keliai priešistoriniais laikais žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje (tarp 1600 ir 400 m. pr. Kr.). Dr. M. Gimbutienė

jos sritis į gyvą prekybą su vidurio Europa, Viduržemio jūros sritimi ir net Azija.“ Baltijos gintariniai karoli­ ai ir figūrėlės archeologui yra daug sakantis objektas, nes yra žinoma, kad toks gintaras, koks randamas Baltijos pakrantėje („Succinitu“ vadinamas), ki­ tose jūrose neaptinkamas, o gintariniai karoliai ir kitokie dirbiniai randami vi­ soje Europoje tarp Viduržemio ir Balto­ sios jūrų, tarp Egipto, Kretos, Graikijos, Mažosios Azijos ir Kaukazo. To gintaro šaltinis per tūkstančius metų yra buvęs Baltijos pajūris tarp Danijos ir Latvijos. Rytprūsiai ir Lietuva buvo neišsemiama to šaltinio versmė. Kai trečiojo tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje žemdirbystė vis palaips­ niui stūmėsi į šiaurės Europą – į Baltijos šalis, gintaro vaidmuo dar labiau išaugo. Jis tapo plačios prekybos objektu. Iš gin­ taro buvo pradėti gaminti apskriti karo­ liai, kurie randami kapuose ir sodybose ne tik palei Baltijos jūrą, bet ir vidurio Europoje. Apie 2000 m. pr. Kr. gintaro preky­ ba vis intensyvėjo. Pailgi cilindriniai karoliai ir gintariniai miniatiūriniai kir­ vukai, dažnai taškučių eilėmis orna­ mentuoti, buvo būdingi tai žemdirbių kultūrai, kuri buvo paplitusi tarp

3 pav. Gintarinės laukinio arklio bei meškos, elnio, šerno figūrėlės, rastos Woldenburge, Brandenburge, kurios greičiausiai priklauso mezolitui. Pagal H. Kuehn, 1935.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

71

ISTORIJA

4 pav. Vienos iš geriausiai pavykusių žmonių skulptūrėlių iš visos Šiaurės Rytų Europos buvo atrastos Juodkrantėje.

Elbės, Bohemijos–Moravijos–Ukrai­ nos ir Rytprūsių. Ši kultūra antrojo tūks­ tantmečio pradžioje slinko šiaurės ir šiaurės rytų kryptimi į Baltijos pajūrio ir Rusijos plotus. Iš jos greičiausiai yra išsivysčiusios šiaurinės indoeuropiečių tautos, tarp jų ir mūsų tiesioginiai pro­ tėviai – baltai (aisčiai). Pačioje akmens amžiaus pabaigoje (antrojo tūkstantmečio pradžioje — apie 1800–1700 m. pr. Kr.) mūsų pajūrio gyventojai gyvai prekiavo su Vakarų Eu­ ropos, Ispanijos pirkliais, kurie keliavo po Vakarų ir Vidurio Europą, net siekė šiaurės Europą, prekiaudami gintaru, vario, aukso, kaulo dirbiniais ir labai gražiai ornamentuotais bei gerai paga­ mintais varpo formos puodais. Kuršių Neringoje ir kitur Rytprūsių, Lietuvos ir Latvijos pajūryje rasta daug gintarinių konuso pavidalo sagų. Tokias konuso pavidalo sagas pirkliai gamino iš kaulo, bet, matyt, pajutę galimybę panašias sa­ gas pasigaminti iš gintaro, stengėsi jo gauti iš pietų ir rytų Baltijos krantų. Šių pirklių dėka gintaras pakliuvo į Vidurio ir Vakarų Europą, net Ispaniją. Su žalvario pasirodymu Euro­ poje apie 1900–1700 m. pr. Kr. gin­

72 2011/1

LIETUVOS KELIAI

taro prekybai atsivėrė nauji ke­liai. Sa­ vo pėdsakus pabėręs palei Elbę, Oderį, Vyslą, per centrinę Europą, gin­ taras nuklydo į Mikėnų, Kretos ir Egip­ to kultūras. Apskrito lęšio pavidalo gin­ tariniai karoliai rasti su pirmaisiais ank­ styvojo žalvario amžiaus dirbiniais Bal­ tijos šalyse. Tokios pat formos karoliai rasti ne tik Vidurio Europoje — Bohemi­ joje, Moravijoje, Silezijoje, Vengrijoje, bet ir Kretos saloje. Mūsų pajūris žalvario amžiuje bu­ vo išplėtojęs ryšius ne tik su pietumis, bet ir su pietų rytais — su Mažąja Azija, Kaukazu, su rytais — su rytine Rusija, o per ją ir su vakariniu Sibiru ir net Kini­ ja, su šiaure – su Skandinavija ir šiaurės Rusija. Šie radiniai rodo, kad Gintaro kelias ėjo nuo Lietuvos per Dunojų, Dnieprą ir Juodąją jūrą, kur pakeliui kapuose ir lobiuose surasta gintarinių karolių. Ki­ tas Gintaro kelias ėjo Volgos upe, kuri jungė Kaukazą, centrinę Rusiją ir rytų Baltijos dalį. Gintaro rasta ties Volgos ir Okos santaka, kur kartu buvo aptik­ ta Azijos tipo dirbinių, kurių stilius ro­ do Kinijos Anyang kultūros kilmę, da­ tuojamą pagal istorinius dokumentus 13–11 amžiumi pr. Kr. Tai rodo, kad prekybiniai keliai siekė kelis tūkstančius kilometrų. Gintaras savo vertės neprarado ir vėlesniais laikais. Kai 11 amžiuje pr. Kr. sunyko Mikėnų kultūros prekybiniai santykiai, su pietų rytais — su Dunojaus sritimi, su Kaukazu ir M. Azija, gintaro prekyba dar vis tęsėsi. Prekybiniai keliai su Italija yra lengvai nustatomi pagal Italijos kilmės žalvarinių indų, papuošalų, ginklų ir ankstyvų geležies dirbinių paplitimą šiaurės Europoje. Jų ypač daug rasta pa­ lei žemutinę Vyslą, Vartą, Oderį – tą nuolatinį kelią, kuris jungė pietų rytinį Baltijos krantą su pietų Europa. Romos imperijai suklestėjus pir­ maisiais amžiais po Kr., domėjimasis gintaru buvo atgaivintas. Nuo 2 amžiaus po Kr. Baltijos pajūrio kultūros, ypač ry­ tinio, Rytprūsių, Lie­tu­

5 pav. Gintarinės sagos yra ­rastos Kuršių ­Neringoje ir kitur, Rytprūsių, ­Lietuvos ir ­Latvijos pajūryje.

vos ir Latvijos, suklestėjo. Romos mon­ etos, romėniški puodai, fibulos, stik­ liniai ir emaliniai karoliai liudija gy­ vus prekybinius santykius su Romos im­p erijos provincijomis. Šio gau­ saus importo priežastis visų pirma bu­ vo gintaras, kurio didelius kiekius ran­ dame Romos imperijos teritorijoje, apėmusioje tada beveik pusę Europos ir rytinę Viduržemio jūros sritį. Romėnų rašto šaltiniai mini gintarą ir kaip jis bu­ vo gabenamas iš Baltijos pajūrio. Jau pirmajame amžiuje daug gintaro bu­ vo vežama į Padunojo sritį. Didžiausias gintaro gabalas svėrė net 13 svarų. Nuo Dunojaus srities gintaras keliavo pietų kryptimi Adrijos jūros link. Kur keliavo gintaro pirkliai? Anks­ tyviausias Gintaro kelias (nuo VI a. prieš Kristų) ėjo palei Reino ir Rodano upes iki dabartinio Marselio uosto. Keliaujant buvo naudojamasi ir vandens keliais. Vėliau keliauti į šiaurę buvo pasirink­ tas kitas, tik žemynu besidriekiantis ke­ lias, kuris prasidėjo nuo Carnuntum mies­­telio, esančio šalia dabartinės Vie­ nos (tada vadintos Vindobona). Carnun­ tum miestelis (manoma, kad dabartinis Petronell) Romos imperijos laikais buvo judria prekybine ir gynybine gyvenviete austrų-moravų pasienyje. Apie tai liudija XIX–XX a. sandūroje atlikti kasinėjimai. Jų metu buvo rastos miesto statinių ir gynybinių įtvirtinimų, turėjusių gin­ ti valstybės sienas nuo šiauriečių ant­ puolių, liekanos. Dauguma istorikų ma­ no, kad Gintaro kelias prasidėjo prie Adrijos jūros esančiame Akvilėjos mies­ te, kuriame, tarp kitko, buvo gausybė

ISTORIJA Pateikiamas žemėlapis, kuria­ me šalia kitų romėnų karavanų kelių, einančių baltų žemėmis, pažymėtas ir Gintaro kelias. Gintaro kelias nebu­ vo vienintelis, einantis iš romėnų pro­ vincijų į slavų žemes ir siekiantis baltų gyvenamąsias teritorijas. Yra žinomi ir kiti keliai į rytus, ėję šalia didelių upių: Pruto, Dniestro, Boho ir Dniepro. Iš jų Dniestro ir Boho kelių trasos dėl archeologinių tyrinėjimų metu rastų monetų ir kitų importo prekių yra tiks­ liausiai žinomos. Pirmasis kelias ėjo iš Dniestro į Seretą, po to į Bugą ir Vyslą. Manoma, kad šis kelias buvo rytinis Gintaro kelio atsišakojimas. Pagal Lietuvos ir užsienio šalių literatūros šaltinius parengė doc. Gražvydas ­Mykolas ­Paliulis

6 pav. Gintaro prekybiniai keliai ­pagal lenkų mokslininką K. Majevskį iš gintaro įvairius daiktus gaminančių dirbtuvėlių. Toliau trasa ėjo plūktu keliu iki Liublianos (anksčiau vadinta Emona), toliau per Celeją iki Savarijos. Ten kelias šakojosi: vienas kelias ėjo tiesiai į Vieną, kitas – taip pat į Vieną, bet per Badeną. Buvo dar ir trečias į Carnuntum miestelį vedantis kelias, bet visi plūkti keliai čia baigėsi – toliau prasidėjo karavanų tra­ sa. Ji ėjo per Moravijos Vartus, toliau per Slionską, rytinę Didžiosios Lenkijos dalį, per Kujavus ir baigėsi prie Baltijos jūros. Manoma, kad ankstyvąjį ­(I–III a.) Gintaro kelią sudarė dvi trasos: vie­ na – per Klodzką, Vroclavą ir Kališą, ki­ ta – per Opolę ir Kališą. Daroma prie­ laida, kad Gintaro kelio svarbiais punk­ tais lenkų žemėse buvo Torunė ir Elb­ longo apylinkės. Tai rodo ir kasinėjimų rezultatai: Dziežgonės upės slėnyje bu­ vo aptiktas kelių šimtų metrų ilgio me­ dinis paklotas, kuris priklauso I–III mūsų eros amžiams – tais laikais romėnai la­ biausiai domėjosi gintaru. Medinis pak­ lotas turėjo padėti įveikti šlapius trasos ruožus. Žlugus Romos imperijai, Gintaro kelias išliko svarbia prekybine trasa, ku­ ria buvo keliaujama nuo Baltijos jūros, Dniepru ir Volga iki arabų šalių. Lenkų mokslininkas Kazimieras Ma­ jevskis 1960 m. išleido žemėlapį su Gin­ taro kelio trasomis. Juo dabar dažniausiai naudojamasi su kelių istorija susijusiose

publikacijose. Jau 1949 m. Vroc­l ave išleistoje savo publikacijoje „Romėnų im­ portas slavų žemėse“ moks­ lininkas taip aprašo Gintaro kelią: „...Romėnų prekybos kelias – Gintaro kelias – I a. prieš Kristų ėjo per Klodzko perėją, o toliau kuo trumpiausiu keliu iki Baltijos jūros. Tikėtina, kad per Vroclavą (nes netoli jo yra rastas ginta­ ro sandėlis), toliau iki Prosnos upės šalia Kališo miesto, vėliau šalia Prosnos upės iki pačių jos žiočių, tada peršokdavo Vartos upę ir ėjo tiesiai iki Vyslos lanks­ to ties Osielsku, po to šalia Žemutinės Vyslos iki pat Baltijos jūros, ten pa­ sukdavo į rytus pakrante iki Sambijos. Trasą galima būtų dar tikslinti, galvo­ jant, kad ji prasidėjo Vindobonoje (tiks­ liau, jos pirklių gyvenvietėje). Iš Carnun­ tum mies­telio trasa ėjo iš dalies vandens keliu (Moravos upe), vėliau suko Muso­ vo kryptimi į Cvitavos upės slėnį ir ėjo per Oberleisebergą, Musovą, ­Brno ir to­ liau Cvitavos upe iki Klodzko perėjos. Moravijos trasa prasidėjo Carnuntum miestelyje ir ėjo šalia Moravos upės per Moravijos Vartus, po to šalia Aukštutinės Odros ir prie dabartinio Opolės miesto kirto Odrą, ir jau toliau tiesia linija iki Kališo, o nuo čia jau sena trasa iki Bal­ tijos. Nuo Dunojaus šiaurės kryptimi ėjo dar viena trasa, vadinamasis Karpatų kelias.“

Amber Trade Routes at the ­Prehistoric Period By G. ­M. ­Paliulis The oldest road crossing Lithuanian territory was as we call the amber road. That is one of the roads which played the main role in European history. There is a lot of scientific literature based on archaeological research. Researches of prehistoric period came up with a special name for this route – “Amber Road” in order to emphasize the meaning of the amber trade. It was already an arterial road at the Bronze Age. The main amber trade route started at the Baltic seaside and led to the lower Vysla River. It reached Danube River passing by Warta and upper Audrey rivers or their banks, through Bohemia, Moravia. As from this point the road branched off. One of the branches led to Greece, Peloponnese and Crete (~ 1600 – 1500 BC, amber collars are still found in Mykonos’s cultural cemeteries) and the other branch led through gaps of Alps to the North of Italy. Another Amber Road from Baltic seaside led to Dnepr and further through the mouth of Don to Caucasus, eastern areas of Black Sea and southwest areas of Caspian Sea. Amber glorified the Baltic Sea for thousands of years and took a great part in the life of the Baltic man. It was estimated as the noble metal and was a real magnetic power for international connections such as a trade between the western and southeast part of the Baltic Sea and middle Europe, Mediterranean Sea and even Asia.

2011/1 LIETUVOS KELIAI

73

UŽSIENYJE

Senieji Vokietijos tiltai Vokietija nėra ta šalis, kurioje teka labai plačios upės, raižo gilūs kalnų tarpekliai ar dideles įlankas skalauja jūros. Todėl ir gigantiškų tiltų čia nėra – didžiausias Vokietijoje kabamasis Emericho tiltas per Reiną turi 500 m tarpatramį ir tarp pasaulio ilgiausių tiltų atrodo mažylis. Bet tilto ilgis nėra svarbiausias dalykas. Vokietijos tiltai dėl savo įvairovės bei kokybės yra įdomūs ir išskirtiniai. Tiltai, pastatyti XII šimtmetyje, dar yra naudojami iki šiol. Neįtikėtina ir patraukli Vokietijos tiltų plėtojimosi istorija. Tiltai iš medžio, akmens, plieno ir betono, arkiniai ir sijiniai, kabamieji, vadinamieji „judrieji“ – pasukami į šoną, pakeliami į viršų per tilto vidurį ir ties atramomis, kad galėtų praplaukti laivai.

74 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Š

iandien pristatome kelis seniau­ sius, ilgiausiai žmonėms tar­nau­ jančius akmeninius arkinius til­ tus įvairiuose Vokietijos miestuo­se. Jie, pastatyti vaizdinguose upių slė­niuose ar kartu užstatant miestą, da­bar priklau­ so kultūros paveldui ir yra rūpestingai saugomi bei pri­žiūrimi. Pirmieji akmeniniai tiltai Vokie­ti­joje buvo pastatyti romėnams už­ka­riavus šias teritorijas – dar mūsų eros pradžioje. Tų laikų tiltų jau nė­ra visiškai išlikę, liko tik kai ku­rių fragmentų (pvz., tilto per Mo­ zelį atramų liekanos Tryre). Ro­mė­nai, garsėję savo tiltų statybų meist­riš­kumu, iš pradžių statė medinius til­tus. Vėliau atramas pradėjo mūryti iš ak­menų, bet perdangos konstrukcijos buvo medinės. Romėnams pasi­trau­kus, jų pastatyti tiltai suiro, ka­dan­gi statytojai neperdavė savo tiltų sta­tybos paslapčių germanų gen­ tims. Tik maždaug po 1000 metų vo­ kiečiai pastatė didelį akmeninį til­tą per Dunojų Regensburge. Nors grožiu ir ele­gancija jis neprily­go romėnų tiltams, tačiau tai buvo įspū­din­gas viduramžių sta­tinys.

Akmeninis Regensburgo tiltas Seniausias Vokietijoje gatvės tiltas jau daugiau kaip 860 metų tar­nau­ja Re­ gensburgo miestui. Pastatytas tuo pačiu laiku kaip ir miesto ka­ted­ra, Regensbur­ go tiltas su ja yra šio gražaus viduramžių miesto simbolis. Karlo Didžiojo įsakymas pri­ver­ tė keltus ir romėnus peržengti savo galimybių ribas – Regensburge per­sikelti per Dunojų. Todėl ir buvo pastatytas til­ tas ant laivų, pa­na­šus į dabartinį pon­ toninį tiltą. Kad ir kaip būtų nuostabu, nei daugkartiniai potvyniai, nei le­do­ne­ šiai, nei sūkuriai, susidarantys už til­ to atramų, nei karai nesunaikino til­ to. Tik 1945 m. balandžio 23 d., kai iki karo pabaigos buvo li­kę keletas dienų, tiltą susprogdino. Sprog­dinant tiltą bu­ vo apgadintos dvi atramos ir ketu­­rios arkos. Nors pro­vi­zoriškai perėjimas per Dunojų buvo atstatytas iki metų pabaigos, tilto atramos ir arkos buvo suremontuo­tos tik po daugiau kaip 20 metų, pa­sta­čius naują tiltą per Dunojų ties Pfa­fendorfu (A93 magistralėje), kuris buvo priimtas naudoti 1967 metais.

Regensburgo tiltas per Dunojų

Iš senųjų trijų tilto ir miesto ap­ saugos bokštų išliko tik vieninte­liai til­ to vartai nuo miesto pusės, ku­rie kar­ tu su aplink esančiu už­statymu sudaro įspūdingą ansamblį. Kiekvienas atvykstantis į Re­gens­ burgą aplanko šį nuostabų tiltą, kur ga­ li pajusti praeities dvelksmą.

Tiltas Rotenburge prie Tauberio

Tiltas, pastatytas 1135–1146 me­ tais Regensburge, yra beveik 310 m il­ gio ir savo laiku buvo vie­nin­telis til­ tas per Dunojų tarp Ulmo ir Vienos. Keturiolikos pusapvalių ar­kų, kurių iš pradžių buvo 16, tarp­atramių ilgiai yra nuo 10,45 iki 16,70 m, važiuojamosios dalies plo­tis – 8 m, masyvių atramų bend­ras plotis išilgai tilto – 94 m, tai yra maždaug trečdalis Dunojaus tėk­ mės pločio. Prieš ir už atramų įreng­ tos neįprastos for­mos lytlaužos – ilgos polinės sienos su akmenų už­me­timu, apsaugo pamatus nuo potvynių ir ledų,

tačiau dar labiau su­spaudžia Dunojaus srovę. Šio didžiausio Vokietijoje vi­dur­ amžių tilto svarbą Regensburgo gyven­ tojams ir prekybai parodo tas faktas, kad jau XIII šimtmetyje mies­to taryba įkūrė atskirą administracijos organą – tilto tarnybą su ypatingomis teisėmis ir nuo­ savomis pajamomis, kuriam vadova­ vo tilto meist­ras. Už važiavimą per tiltą buvo imamas muitas, o surinkti pinigai naudojami tiltui prižiūrėti. Tiltų tar­ny­ba turėjo netgi savo antspaudą su užrašu „Šlovingo Regensburgo tilto anspaudas“.

Rotenburgas prie Tauberio yra ge­ riausiai išlikęs viduramžių miestas-mu­ zie­jus Pietų Vokietijoje. Jį supa gynybinė siena, kuria vaikštant ga­lima grožėtis viduramžių ar­chi­tek­tūra. Pro gynybinės sienos va­ka­rinius vartus galima pasiek­ ti seną, daugiau kaip 670 metų skai­ čiuo­jantį, tiltą per Tauberio upę. Til­ tas ne paprastas, o dvigubas, toks yra vie­nintelis ir dėl to priklauso technikos kultūros paveldui. Šis stati­nys, jį su­ pantis kraštovaizdis ir tolumo­je mato­ ma miesto panorama suku­ria darnią visumą, kuria žavisi gausybė tu­ristų, kasmet aplankančių šias vietas. Roten­ burgo prie Tauberio nesupainiosi su jo­ kiu kitu miestu dėl dar viduramžių poe­ to pabrėžtų po­žymių – „dviejų bokštų

2011/1 LIETUVOS KELIAI

75

UŽSIENYJE

Tiltas per Tauberio upę

be stogo, ma­lūno be upelio ir dvigubo tilto...“ Tauberio tiltas pastatytas apie 1330 m. karaliaus Liudvi­go Bavariečio laikais. Kadangi Rotenburgas yra įkurtas ant kal­vos, tarp jo ir upės krantų susida­ ro dide­lis aukščių skirtumas. Sie­kiant, kad nuolydis būtų priimtinas ke­liau­ jan­tie­siems, trijų angų arkinis tiltas bu­ vo suprojektuotas su labai aukštomis krantinėmis atramo­mis, kas savo ruožtu reikalavo įrengti ir labai aukštus (kartu ir labai sunkius) arkų skliautus. Tokia ap­ krova būtų labai viršijusi arkos lai­komąją galią, todėl tilto fasadas bu­vo padalintas į du aukštus: virš trijų pirmos eilės arkų buvo įrengtos de­vy­nios mažesnės, kurių angos plotis šviesoje buvo apie 6 m, o angos aukštis – ­2,6–2,9 m. Taip buvo su­mažintas arkų aukštis ir apatinei ar­kų ­eilei nuo skliautų svorio tenkanti apkro­ va. Tai buvo gudri šio tilto statytojo idėja! Vakariniame upės krante esančios tilto prieigos yra ap­tver­tos 126 m ilgio atramine siena, pereinančia ant tilto ir čia at­lie­kančia parapeto vaidmenį. Til­ to plotis tarp parapetų yra 6,5 m, tarp jų 4 m skirti transporto eismui, du 1 m pločio šaligatviai – pėstiesiems, 0,5 m

76 2011/1

LIETUVOS KELIAI

užima bordiūrai. Trys apatinės tilto arkos yra atitinkamai 12,5; 13 ir 11 m pločio. Vakariniu tarpatramiu prateka malūno upelis, o kitais ­dviem – Tauberio upė. Nepaisant garbingo amžiaus, iš kalkakmenio pastatytas tiltas per šimt­mečius išsaugojo puikią būklę. 1796 m. buvo sugriuvusios ketu­rios viršutinės arkos, tačiau po metų atstaty­ tos. Daugiausia žalos senajam Taube­ rio tiltui padarė II pasaulinis karas, kurio pabaigoje vokiečių kariuomenė tiltą sus­ progdino. 1955–1956 metais tiltas buvo atstatytas ir netgi praplatintas 1 m.

Augusto tiltas Drezdene Augusto tiltas per Elbę Saksonijos sostinėje Drezdene iliustruoja neįprastai audringą tiltų istoriją. Šio tilto atramos buvo pradėtos reng­ti jau XI šimtmečio pradžioje. Bet oficialiai kaip pastovus tiltas jis buvo paminėtas tik 1275 metais. Didelio pot­ vynio metu 1343 m. tiltas buvo stip­ riai apgadintas, todėl vėliau atstatomas ir iki 1534 metų visiškai rekonstruotas. Beveik 200 metų Drezdeno pirmasis akmeni­nis tiltas išliko geros būklės ir su

UŽSIENYJE savo 23 arkomis bei 500 m ilgiu buvo vienas iš reikšmingiausių tiltų Europoje. Tilto priežiūra, ypač po­tvy­nių metu til­ to atramose atsi­r an­d ančių pažaidų šalinimas ir įvairūs perstatymai, bran­giai kainavo mies­to valdžiai. XVIII šimtmečio pradžioje tiltas ne­ beatitiko eismo reikalavimų bei Saksoni­ jos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Augusto vaizduotės, kaip turėtų atrody­ ti reprezentacinis statinys. Todėl Augus­ to paliepimu ir vadovaujant architek­ tui Pöpelmanui 1727–1730 metais til­tas buvo rekonstruotas ir suteiktas Augus­to tilto vardas. Šio tilto ir šalia esančios miesto panoramos su Moterų bažnyčia grožis įkvėpė italų tapytoją Bernardą Belotą (Kanaletą) nutapyti nuostabų paveikslą, kuriuo šiandien galima žavėtis Drezde­ no paveikslų galerijoje. 1813 m. prancūzų kari­niai da­li­niai susprogdino tilto dalį. Nors jis ir buvo atstatytas bei sustiprintas, tačiau 1907 m. uždarytas. Tiltą re­konst­­ravo – akme­ nines arkas pakeitė betoninėmis, o ap­ dailai panaudojo smiltainio plokštes. Bet ir vėl neišvengta karo padarinių – 1945 m. gegužės 7 d. vokiečių ka­ri­niai

Augusto tiltas per Elbę Drezdene

2011/1 LIETUVOS KELIAI

77

UŽSIENYJE

Įžymybių tiltas per Ilmo upę Veimare daliniai susprogdino jau smar­kiai per lėktuvų antskrydžius ap­ga­dintą tiltą (at­ statytas 1947–1949 metais). Drezdeno, dar vadinamo Šiau­ rės Florencija prie Elbės, ne­įma­no­ma įsivaizduoti be Augusto tilto. Jeigu ka­ da gražų vasaros vakarą vaikš­tinėsite dešiniuoju Elbės upės kran­tu, jums at­ sivers tokia pati, kaip prieš 260 metų nutapytame Kanaleto paveiks­le, visiškai rekonstruota Moterų bažnyčia, tik jau naujai už­statyto miesto fone.

Įžymybių tiltas (Sternbrücke) Veimare Veimaras yra Turingijos miestas, pa­ saulyje žinomas tuo, kad čia gyveno ir kūrė Gėtė, Šileris bei kiti literatūros genijai. Nuo 1592 iki 1919 m. Veimaras buvo Saksonijos–Veimaro hercogystės sostinė. 1919 m. čia įkurta pirmoji vokiška res­publika – Veimaro Respub­ lika. Veimaras yra prie gražios Ilmo upės, šalia kurios įkurtas Gėtės var­do parkas. Į parką veda akmeni­nis tiltas, pastaty­ tas 1651–1652 m. kartu su miesto pili­ mi. Tiltą hercogo Vilhelmo IV pavedimu pastatė statybos meistras Johanas Mo­ ricas Richteris. Iki šių laikų tiltas su savo trimis būdingomis didelėmis arkomis ir

78 2011/1

LIETUVOS KELIAI

atramose esančiomis ovaliomis angomis išliko beveik nepakitęs. Tik ryti­niame til­ to gale ketvirtoji anga, iš pradžių buvu­ si palikta geležinkelio tiltui, vėliau bu­ vo perdengta iš ak­me­nų sumūryta ar­ ka. Dabar šiuo tarpatramiu teka mažas krištolo skaid­rumo upelis – Leutra. Šis gražus iš kalkakme­nio pa­sta­tytas tiltas turi kelis iš­skir­ti­numus. Iš apačioje esančios pro­me­nados ant tilto galima užlipti laip­tais, esančiais atramos vidu­ je. Iš­skir­tiniai yra ir iš kaltos geležies 1820 m. pagaminti tilto turėklai, ir tilto rytiniame gale esančios dvi vartų atra­ mos. Tiltą, kurio bendras ilgis yra apie 59 m, sudaro keturios pusapskri­ti­mio formos arkos. Tarpatramių ilgiai šviesoje yra 13,53 m, 13,66 m, 11,3 m ir 5,4 m. Pirmaisiais dviem tarpatramiais teka Ilmo upės vandenys, po trečiuoju praei­ na promenada, o mažiausias perdengia Leutros upelio srovę. Tilto plotis, matuo­ jamas tarp turėklų, yra 6,7 m, t. y. siau­ ras, todėl skirtas tik pėstiesiems ir dvira­ tininkams. 1980 m. tiltas buvo stipriai param­ stytas ir paruoštas dideliam remontui. Tačiau, vienijantis Rytų ir Vakarų Vo­ kietijoms, darbas buvo atidėliojamas ir tik 1997 m. pavyko įgyvendinti šį sumanymą.

Įžymybių tiltas iš pat pradžių tu­ rėjo reprezentacinę reikšmę. Įterp­tas į nuostabų Ilmo upės slėnį, tarp Gėtės parko ir įspūdingų pilies apy­linkių, jis pelnytai laikomas viena gražiausių Vei­ maro vietų. Gortenzija Pumputytė LAKDD Tiltų skyriaus vedėjo ­pavaduotoja

The Old Bridges of Germany By G. Pumputytė There are no very wide rivers, very deep mountain gaps or large sea bays in Germany. This is why there are no giant bridges – the biggest bridge in the country is the suspension Emmerich Bridge has 500 m bay and looks very small amongst the longest bridges of the World. But the length of a bridge is not the most important thing. The bridges of Germany are interesting and exclusive due to their variety and construction. Bridges built in the XII century are still operational. History of development of bridges in Germany is very attractive and unbelievable. Bridges made from wood, stone, steel and concrete also arched, suspension bridges and as we call “mobile” bridges – turning and uplifting.

Mums rūpi tai, ką kuriame

UAB „SWECON“ Volvo statybos mašinų atstovas Lietuvoje Pardavimas. Priežiūra. Atsarginės dalys.

Adresas: Gėlių g. 2b, Avižieniai, LT-14184 Vilniaus raj. Telefonas: 85 232 63 22 Telefaksas: 85 232 55 36 El. paštas: info@swecon.lt Interneto svetainė: www.swecon.lt

2011/1 LIETUVOS KELIAI

79

PIRMAUJANTI TECHNIKA KELIŲ TIESIMUI IR ATSTATYMUI

Kelio frezos

Atstatymo šaltuoju būdu įrenginiai/ grunto stabilizavimo įrenginiai

Betono dangų klotuvai

Atstatymo karštuoju būdu įrenginiai

ROAD AND MINERAL TECHNOLOGIES

80 2011/1

LIETUVOS KELIAI

Mineralinių medžiagų gavybos įrenginiai arba Karjero kombainai

www.wirtgen-group.com UAB Wirtgen Lietuva Paplaujos g. 5, LT-11342 Vilnius Tel.: +370 52 601 001, El. paštas: info@wirtgen.lt www.wirtgen.lt