Tarybos ParlamentinÎs AsamblÎjos prezidentu i rinktas Austrijos socialdemokratas Peteris Schiederis. Ta proga i platintame spaudos prane ime pa˛ymima, kad jis laiko lesbieËi¯ ir gÎj¯ teises vienu i savo darbotvarkÎs prioritet¯.
tinÎs lesbieËi¯ ir gÎj¯ asociacijos Europos skyriaus (ILGA-Europe) b˚stinÎje Briuselyje. Jis sutiko b˚ti ios asociacijos metinÎs konferencijos Lisabonoje garbÎs globÎju.
Interviu Europos lesbieËi¯ ir gÎj¯ organizacijos biuleteniui P. Schiederis pa˛ymi, kad Europos
Tarybos ParlamentinÎ AsamblÎja jau yra priÎ-
musi kelet‡ rekomendacij¯ Ministr¯ Komitetui dÎl lesbieËi¯ ir gÎj¯ padÎties. ParlamentinÎ AsamblÎja atid˛iai stebÎs kaip jos ·gyvendinamos.
ParlamentinÎ AsamblÎja taip pat reikalauja, kad naujos Europos Tarybos alys narÎs atitikt¯ ˛mogaus teisi¯ standartus u˛tikrinant lygybÊ lesbietÎms ir gÎjams.
Europos ˛mogaus teisi¯ teismas
Pasak ParlamentinÎs
AsamblÎjos prezidento, moralinÎ parama ypaË svarbi Europos ˛mogaus teisi¯ teismo sprendimams lesbieËi¯ ir gÎj¯ teisi¯ srityje.
Prezidentas taip pat pasirengÊs remti konkreËi‡ veikl‡ lesbieËi¯ ir gÎj¯ teisÎms stiprinti Europos Tarybos vietimo programose.
Lietuvos
Lietuvos teisÎjo balsas ·tvirtino Lietuvos teisÎjo balsas ·tvirtino
teisÎjo balsas ·tvirtino Lietuvos teisÎjo balsas ·tvirtino Lietuvos teisÎjo ·tvirtino
Europos ˛mogaus teisi¯ teismas keturiais balsais prie tris nusprendÎ, kad Pranc˚zija teisÎtai draud˛ia lesbietÎms ir gÎjams ·vaikinti. Tai rei kia, kad diskriminacija dÎl lytinÎs orientacijos ·vaikinimo srityje nepa˛eid˛ia Europos ˛mogaus teisi¯ konvencijos 14 bei 8 straipsni¯ nuostat¯ dÎl nediskriminacijos ir teisÎs · privat¯ gyvenim‡.
GÎjus Philippeías Frette apskundÎ Pranc˚zijos auk Ëiausiojo administracinio teismo sprendim‡ neleisti jam ìdÎl gyvenimo s‡lyg¯î ·sivaikinti vaiko. Jis pradÎjo ·vaikinimo proced˚r‡ dar 1991 metais. Jis atskleidÎ savo orientacij‡ socialiniams darbuotojams, psi-
chiatrui ir psichologui, kurie patarÎ atsiimti pra ym‡ dÎl ·vaikinimo. Apeliacij¯ karuselÎ sustojo 1996 metais.
Europos ˛mogaus teisi¯ teismo septyni¯ teisÎj¯ kolegijos nuomonÎs dÎl ios bylos i siskyrÎ santykiu 3-1-3. TeisÎjai Bratza (JK), Fuhrmannas (Austrija) ir Tulkens (Belgija) parei kÎ ai k¯ nesutikim‡ su Pranc˚zijos teismo sprendimu, nes mano, kad:
(a) 14 Konvencijos straipsnis taikomas diskriminacijai dÎl lytinÎs orientacijos ·vaikinimo srityje, todÎl, kad ji turi ·takos asmens ìprivaËiam gyvenimuiî; (b) skirtingas elgesys su asmenimis j¯ lytinÎs orientacijos pagrindu neturi objektyvios ir
teisingos prie˛asties ir todÎl laikytinas diskriminavimu, kuris pa˛eid˛ia Konvencijos 14 straipsn· (kartu su 8 straipsniu).
Lietuvos teisÎjas Pranas K˚ris sutiko su pirmuoju punktu, bet prie taravo antram.
Jis laikosi nuostatos, kad skirtingas elgesys su homoseksualais ·vaikinimo srityje turi pateisinam¯ objektyvi¯ prie˛asËi¯ ir
todÎl nelaikytinas ìdiskriminacijaî. Toki‡ nuostat‡ i esmÎs palaikÎ ir Pranc˚zijos, »ekijos bei Albanijos teisÎjai.
Taip susidarÎ vieno balso dauguma, kuri priÎmÎ nepalank¯ sprendim‡ gÎj¯ ir lesbieËi¯ at˛vilgiu.
LGL akcija 2000-2004
U˛ lygias darbo teises
U˛ lygias darbo teises
U˛ lygias darbo teises
U˛ lygias darbo teises
U˛ lygias darbo teises
Lietuvos gÎj¯ lyga sÎkmingai tÊsia akcij‡ u˛ lygi¯ galimybi¯ gÎjams ir lesbietÎms ·tvirtinim‡ darbo santykiuose. Seimas atsi˛velgÎ · Lygos pasi˚lymus papildyti naujojo Darbo kodekso projekto 2 ir 129 straipsnius seksualinÎs orientacijos s‡voka.
Darbo kodekso 2 straipsnis nustato darbo santyki¯ teisinio reglamentavimo principus. Vienas i j¯ ñ
darbo teisÎs subjekt¯ lygybÎ nepaisant j¯ seksualinÎs orientacijos.
Kodekso 129 straipsnyje numatyta, kad darbuotojo seksualinÎ orientacija negali b˚ti teisÎta prie˛astis nutraukti darbo santykius, kai nÎra darbuotojo kaltÎs.
Naujas Darbo kodeksas ·sigalios nuo 2003 met¯. TaËiau Lietuvai dar teks
fimogaus teisÎs ES
perkelti · savo darbo teisÊ i samesnius Europos S‡jungos direktyvos reikalavimus. Tad LGL atid˛iai stebÎs ir sieks, kad visos ES teisyno nuostatos dÎl lygi¯ darbo teisi¯ b˚t¯ ne tik deklaruojamos alies ·statymuose, bet ir ·gyvendinamos.
Liepos mÎnes· Briuselyje vyksianËiame tarptautiniame seminare LGL atstovai dalyvaus rengiant
konkreËias rekomendacijas ES ali¯ kandidaËi¯ vyriausybÎms. ES PlÎtros direktorato rengiamame seminare pirm‡ kart‡ bus aptarti vis¯ 13 ali¯ kandidaËi¯ pasiekimai ir tr˚kumai kovojant su gÎj¯ ir lesbieËi¯ diskriminavimu darbo santykiuose.
Naujas –vedijos ·statymo projektas
Naujas –vedijos ·statymo projektas Naujas –vedijos ·statymo projektas
Naujas –vedijos ·statymo projektas Naujas –vedijos ·statymo projektas
Artimiausiais mÎnesiais –vedijos parlamentas nusprÊs, ar leisti gÎj¯ ir lesbieËi¯ poroms ·sivaikinti vaikus. Pasak Teisingumo ministerijos, jau parengtas ·statymo projektas, pagal kur· u˛siregistravusios homoseksualios poros galÎs ·vaikinti vienas kito i ankstesni¯ santyki¯ turimus vaikus arba ·vaikinti svetimus.
ìAteityje kiekvienas ·vaikinimo atvejis bus svarstomas atskirai. NÎ vienam automati kai nesuteikiama tokia teisÎ, taËiau si˚loma homoseksualams suteikti teisÊ
b˚ti ·tÎviaisî, ñ sako –vedijos teisingumo ministras Tomas Bodstriomas. Ministerija taip pat yra numaËiusi galimybÊ ir lesbieËi¯ poroms suteikti teisÊ pasinaudoti i visuomenini¯ fond¯ finansuojam¯ apvaisinimo klinik¯ paslaugomis.
TaËiau iuo klausimu ·statymus b˚t¯ galima priimti tik iki galo i nagrinÎjus teisinius dirbtinio apvaisinimo aspektus. –vedijos teismas neseniai paskelbÎ nutart·, kad dirbtiniam apvaisinimui spermos davÊs vyras ir suteikÊs galimybÊ
lesbieËi¯ porai turÎti tris vaikus turÎs mokÎti alimentus, nes 10 met¯ kartu gyvenusi lesbieËi¯ pora i siskyrÎ. Vyri kiui beliko tik viena paguoda ñ pateikti apeliacij‡, k‡ jis ir padarÎ.
GÎj¯ teisi¯ gynimo grupÎ RFSL palankiai sutiko minÎt‡ ·statymo projekt‡, bet kartu nusivylÎ, kad jame nenurodoma, jog visuomeninÎs sveikatos sistemos klinikos turÎt¯ si˚lyti dirbtin· apvaisinim‡ lesbieËi¯ poroms. ì–iuo metu jau ne naujiena, kai lesbietÎs turi vaik¯, arba i privaËi¯ apvaisinimo ·staig¯ ar
u˛sienyje esanËi¯ toki¯ klinik¯. £statym¯ leidÎjams tr˚ksta realumo jausmo, taËiau svarbu toki‡ padÎt· dabar pakeistiî, ñ sakÎ RFSL pirmininkas Siorenas Andersonas.
Beje, –vedija yra viena pirmaujanËi¯ pasaulio valstybi¯, kuriose r˚pinamasi gÎj¯ teisÎmis. Valdantys socialdemokratai pritaria ·statymo projekto idÎjai, taËiau opozicijoje esantys konservatoriai ir krikËionys demokratai kritikuoja iuos pasi˚lymus.
Spauda apie LGL seminar‡
Lietuvos gÎjai ˛engia · Lietuvos gÎjai ˛engia · Lietuvos gÎjai ˛engia · Lietuvos gÎjai ˛engia · Lietuvos ˛engia
Europ‡ Europ‡ Europ‡ Europ‡
ì5-10 procent¯ Lietuvos gyventoj¯ yra netradicinÎs lytinÎs orientacijos. Tarkim, va˛iuoja troleibusu 60 keleivi¯. –e i i j¯ - homoseksual˚s arba biseksual˚s. Tokia yra tiesa, bet daugelis ˛moni¯ jos nenori pripa˛intiî,teigia Lietuvos gÎj¯ lygos (LGL) valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko. RugsÎjo 11 dien‡ Vilniuje, vie butyje ìCentrumî, · surengt‡ seminar‡ ìES antidiskriminacinÎ politika: ˛ingsnis lesbieËi¯ ir gÎj¯ ˛mogaus teisi¯ linkî susirinko Lietuvos, Did˛iosios Britanijos, –vedijos ir Latvijos kovotojai u˛ gÎj¯ ir lesbieËi¯ diskriminacijos panaikinim‡. Garbingiausi seminaro dalyviai - –vedijos ombudsmenas Hansas Yttebergas, kol kas vienintelis pasaulyje kuruojantis diskriminacij‡ dÎl lytinÎs orientacijos, ir Anglijos Lesterio universiteto docentas Markas Belas, pasisakantis prie diskriminacij‡ lytinÎs orientacijos pagrindu. £ seminar‡ neatvyko kviesti LR Seimo ir vald˛ios atstovai.
–vedijos ombudsmen‡ Hans‡ Ytterberg‡ nustebino, kad Lietuvoje ìpopieriuoseî viskas i dÎstoma labai gra˛iai, o realiame gyvenime ìpopierini¯ sieki¯î nÎ nesistengiama ·gyvendinti.
H.Ytterbergas seminare pateikÎ –vedijos visuomenÎs apklausos rezultatus, kurie skelbia, jog beveik 50 proc. apklaust¯j¯ mano, kad gÎjai ir lesbietÎs diskriminuojami ne tik darbdavi¯, bet ir eilini¯ pilieËi¯. ìNetradicinÎs lytinÎs orientacijos ˛moni¯ buvo visada ir visur, bet dÎl patiriamo aplinkini¯ spaudimo jie priversti gyventi ìam˛inoje tylojeî. Da˛nai pir tais u˛bado prabilus apie tai, kad tu esi gÎjus ar lesbietÎ. Neretas geriau jau gyvena tylÎdamas, bet nepasako tiesos apie savo seksualinÊ orientacij‡î, - teigÎ kovotojas u˛ gÎj¯ ir lesbieËi¯ teises.
Markas Belas ap˛velgÎ priimt‡ Lygi¯ galimybi¯ ·statym‡, kur aptariamos visos diskriminacijos formos ir kovos b˚dai. Did˛iosios Britanijos Lesterio universiteto docentas patikino, kad Lietuva turÎs atsi˛velgti · ES ·statymus, kitu atveju jos stojimas · ES gali smarkiai komplikuotis.
Latvijos gÎj¯ paramos grupÎs vadovas Ainars LoËmilis teigÎ, jog tokie
seminarai tik teorinio pob˚d˛io ir joki¯ konkreËi¯ sprendim¯ j¯ metu nepriimama.
Diskriminacija da˛nai pasirei kia gatvÎje, neretai ir darbe. Pasak Ainars LoËmilio, Latvijoje kart‡ jau buvo ·rodyta, kad darbdavys i metÎ darbuotoj‡ i darbo vien tik dÎl to, kad jis buvo homoseksualus. NetradicinÎs lytinÎs orientacijos ˛monÎms i kyla daugybÎ teisini¯ problem¯. ìMes norime kurti eimas, gyventi normal¯ gyvenim‡, dirbti, bet tai iuo metu prakti kai ne·manomaî, - teigÎ seminaro dalyviai.
Seminaro metu pristatyta literat˚ra, kurioje i dÎstyti svarbiausi teisiniai aktai, ginantys netradicinÎs lytinÎs orientacijos ˛mones. ìLietuva kopijuoja –vedijos politik‡ ginant moter¯ teises. KodÎl nepasidomÎjus i¯ ali¯ pasiektais laimÎjimais lytinÎs diskriminacijos srityje?îklausÎ V.Simonko.
Pasak jo, kol kas ne visada sulaukiama norimo atsako · i kylanËias problemas. ìVald˛iai teks su mumis bendradarbiauti, nes to reikalauja Europa. Kra tutini¯ priemoni¯ nesiimsime, bet reikalausime, kad b˚t¯ laikomasi ES ·statym¯î, - teigia LGL atstovai. Seimo priimtas 2000 metais, bet dar negaliojantis naujas Baud˛iamasis kodeksas draud˛ia diskriminacij‡ dÎl seksualinÎs
orientacijos.
Tikimasi, kad naujas ·statymas ·sigalios nuo 2003 met¯. Lietuva vienintelÎ i Ryt¯ Europos valstybi¯ turi ·statymi kai numatyt‡ tok· draudim‡. Pagal nauj‡ BK u˛ ˛moni¯ diskriminavim‡ dÎl j¯ lytinÎs orientacijos bus baud˛iama vie aisiais darbais, bauda, laisvÎs apribojimu, are tu ar net laisvÎs atÎmimu iki trej¯ met¯.
Po seminaro surengtos diskusijos metu i kilo opiausia problema - kiek institucij¯ turi sprÊsti gÎj¯ ir lesbieËi¯ klausimus? GÎj¯ manymu, u˛tekt¯ ir vienos Moter¯ ir vyr¯ lygi¯ galimybi¯ tarnybos. I plÎtus jos veikl‡, b˚t¯ galima reglamentuoti gÎj¯ ir lesbieËi¯ gyvenim‡.
Kiti mano, kad vienos institucijos ma˛a ir reikia keli¯. Diskusijoje dalyvavÊ Liberalaus jaunimo atstovai i sakÎ mint·, jog be visuomenÎs paramos joks ·statymas ar ·staiga negalÎs padÎti.
LesbietÎs ir gÎjai gana kar tai ginËijosi, ar verta apie savo lytinÊ orientacij‡ prane ti draugams, tÎvams, bendradarbiams. Kol kas Lietuvos netradicinÎs lytinÎs orientacijos atstovams to nepatartina daryti, nes galima susilaukti tik neigiamos visuomenÎs reakcijos.
Si˚loma mokyklose diegti supratim‡ apie gÎjus ir lesbietes. Tai b˚t¯ galima daryti ir etikos pamokose. Pasak diskusijos dalyvi¯, b˚tinai reikia ·vairi¯ vietÎji k¯ program¯, kurios padÎt¯ atsikratyti homofobijos.
Specialiai · konferencij‡ i Did˛iosios Britanijos atvykÊs Kolinas de la Motte, besidomintis gÎj¯ ir lesbieËi¯ kult˚ra ir apie j‡ renkantis bei publikuojantis ·vairi‡ med˛iag‡, tiesiai viesiai paragino Lietuvos vald˛ios vyrus ir moteris vie ai prabilti apie savo seksualinÊ orientacij‡. Jo manymu, toki¯ ˛moni¯ vald˛ios vir ˚nÎje tikrai esama.
DEIVIDAS JURSEVI»IUS
ìKauno dienaî
Homofobija Ar atviri homoseksualai Ar atviri homoseksualai Ar atviri homoseksualai Ar atviri homoseksualai Ar atviri homoseksualai
gali saugiai
tarnauti gali saugiai tarnauti gali saugiai tarnauti gali saugiai tarnauti gali tarnauti
Kaunietis Saulius GermanaviËius, prie kelerius metus norÎjÊs tapti moterimi, o dabar apsisprendÊs likti vyras, neseniai buvo paragintas atlikti karinÊ tarnyb‡. Jaunuolis baiminasi galimo smurto, tuo tarpu ·statymus leid˛iantys Seimo nariai grÎsmÎs netradicinÎs seksualinÎs orientacijos auktiniui nelinkÊ ·˛velgti.
Kaip ra Î Lfi, neseniai kaunietis
S. GermanaviËius, dar prie kur· laik‡ pa nekovams prisistatydavÊs kaip SaulÎ, gavo aukim‡ · Lietuvos kariuomenÊ.
Vaikinas, anksËiau ketinÊs tapti moterimi, o dabar vie ai prisipa˛·st‡s jauËi‡s potrauk· prie vyr¯, baiminasi dÎl savo ateities.
S.GermanaviËius jau atsakinÎjo · auktiniams pateikiamo testo klausimus, kuriame pra oma nurodyti, ar b˚simasis karys ìturÎjo ypating¯ seksualini¯ santyki¯î, ìkada nors ˛alojo saveî, ar j· ìkamuoja blogos mintysî? Jis bendravo ir su priÎmimo komisijos psichologe, i j· nusiuntÎ pas psichiatrÊ.
PsichiatrÎ Sauliui pasakiusi: ìTu ñ retas rei kinys m˚s¯ padangÎje, bet jei para ysiu, kad esi netinkamas, manimi nepatikÎs, ·tars korupcijaî. Ir i ra Î siuntim‡ pasitikrinti psichiatrijos ligoninÎje.
Tuo tarpu Saulius ne tik nenori b˚ti pripa˛intas psichikos ligoniu, bet ir ypaË iurk Ëiai apib˚dina tai, k‡ su juo daryt¯ kiti kareiviai. Lietuvos kariuomenÎs vadovybÎ dÎl ìSauliaus klausimoî jau pasidalijo · skirtingas stovyklas. Vieni tikina, kad netradicinÎ seksualinÎ orientacija ñ ne prie˛astis vengti tarnybos, kiti mano, kad vaikinas turÎt¯ b˚ti paliktas ramybÎje.
TauragÎs motorizuotame pÎstinink¯ batalione atliktos anoniminÎs apklausos duomenimis, i 184 kareivi¯ tik 4, 3 proc. sutikt¯ tarnauti su homoseksualistais. 78, 13 proc. kari¯ apskritai nusistatÊ prie homoseksualius ˛mones. Lietuvos ˛mogaus teisi¯ asociacijos sekretorius Stasys Kau inis Lfi tikino, kad tokias problemas kaip Sauliaus turÎt¯ sprÊsti Seimo fimogaus teisi¯ komitetas. £statymus leid˛iantys Seimo nariai linkÊ prisidengti sausomis teisinÎmis formuluotÎmis ir atsakomybÊ u˛ vaikino likim‡ u˛krauti priÎmimo komisijai.
TeisÎs
fimogaus teisi¯ gynÎjas S. Kau inis Lfi tikino, jog homoseksualist¯ ir j¯ integracijos m˚s¯ visuomenÎje problema i ties¯ egzistuoja, todÎl kariuomenÎje su Sauliumi gali b˚ti elgiamasi ìnederamaiî.
ìTarp jaun¯ ˛moni¯ da˛nai pasireikia agresija kitoki¯ ˛moni¯ at˛vilgiu, ñ sakÎ S. Kau inis. ñ Sauliui apskritai geriausia b˚t¯ netarnauti kariuomenÎje arba rinktis alternatyvi‡ tarnyb‡î.
Lietuvos ·statymai nenumato, kad netradicinÎs seksualinÎs orientacijos jaunuoliai turÎt¯ teisÊ rinktis kit‡ variant‡. S. Kau inio manymu, tokie atvejai kaip Sauliaus nÎra da˛ni, taËiau Seimo fimogaus teisi¯ komitetas (fiTK) turÎt¯ atsi˛velgti, kad toks precedentas gali kartotis, ir paie koti ìjuridinio sprendimo, jog tokie asmenys gyvent¯ saugiaiî.
Seimo fiTK pirmininkas socialliberalas Gediminas DalinkeviËius mano, kad svarstyti problemos remiantis vieninteliu pavyzd˛iu nereikÎt¯.
ìNegalime iandien svarstyti ios problemos vieno asmens at˛vilgiu, kitaip turÎtume atsakyti · klausim‡, ar precedentas keiËia ·statym‡, ar daroma i imtis. Manau, kad pas mus ateityje turÎt¯ b˚ti praplÎsta karo prievolÎs atlikimo s‡voka, pasi˚lytos alternatyvios formosî, ñ ai kino jis.
G. DalinkeviËius si˚lo svarstyti, ar akcentuojant · klausim‡ nebus pa˛eid˛iamos ˛mogaus teisÎs. ìMÎgindami subrÊsti kaip visuomenÎ, turinti europines pa˛i˚ras, turÎtume atsi˛velgti ir · lygias teises, ir · lygias pareigasî, ñ ai kino jis.
Simuliacija
Vis dÎlto dauguma Lfi kalbint¯
Seimo nari¯ buvo linkÊ manyti, jog netradicinÊ seksualinÊ orientacij‡ ir baimÊ deklaruojantis jaunuolis linkÊs vengti karinÎs tarnybos.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario socialdemokrato Rimanto Ruzo, ìspecialiai nereklamuotoî Sauliaus jo b˚simi tarnybos draugai nepa˛int¯. ì–is jaunuolis, kaip ·sivaizduoju, specialiai padarÎ ou, kad jo neimt¯ kariuomenÎnî, ñ ·sitikinÊs
Seimo narys.
Seimo NATO reikal¯ komisijos narÎ konservatorÎ Rasa JukneviËienÎ dar grie˛tesnÎ. Jos manymu, medikai turÎt¯ pirmiausia patikrinti, ar jaunuolis ìnesimuliuoja homoseksualizmoî. Paklausta, kaip tai b˚t¯ galima padaryti, parlamentarÎ tikino, jog medikai tam priemoni¯ turi.
ìJei ˛mogus i ties¯ turi problem¯, jei nÎra ai kios seksualinÎs orientacijos, net turÎdamas aukim‡ gali b˚ti neimamas · kariuomenÊî, ñ svarstÎ R. JukneviËienÎ.
NATO reikal¯ komisijos narÎ tikino ne·sivaizduojanti, jog pana i¯ problem¯ galÎt¯ kilti NATO ali¯ kariuomenÎse. ìM˚s¯ kariuomenÎ kol kas nepajÎgi sprÊsi t¯ klausim¯. Tiesiog visi kartu turÎtume ugdyti toleranti k‡ ir atvir‡ visuomenÊî, ñ ai kino ji.
Tolerancija
Socialdemokrato R. Ruzo manymu, tarnyba Lietuvos kariuomenÎje i eit¯ · naud‡ ne tik paËiam Sauliui, bet ir jo tarnybos draugams.
ìJei jis b˚t¯ pa auktas tarnauti, pagaliau su˛inotume, ar yra kariuomenÎje nestatutiniai santykiai, ar ne. Antra, ne˛inome, ar toki¯ jaunuoli¯ nÎra ir daugiau, ñ svarstÎ parlamentaras. ñ Be to, gal taip ˛mogui padÎsime net psichik‡ susitvarkyti, nes, atrodo, jis turi psichikos bÎd¯î.
Radikaliau nusiteikÊ parlamentarai homoseksualist¯ at˛vilgiu i sako kur kas grie˛tesnÊ nuomonÊ.
Nacionalistinei jaunalietuvi¯ organizacijai Seime atstovaujantis Stanislovas Bu keviËius ·sitikinÊs, kad homoseksualist¯ tarnyba kariuomenei b˚t¯ ˛alinga.
ìT¯ i krypÎli¯ buvimas vyri koje aplinkoje nenaudingas Lietuvos kariuomenei. Tai i krypimas, dvasios liga, tad geriau, kad kiti neb˚t¯ gundomiî, ñ ai kino jis.
S. Bu keviËiaus manymu, Seimas turÎt¯ prisiimti atsakomybÊ ir homoseksualist¯ galimybÊ tarnauti kariuomenÎje apribot¯ ·statymais.
ìGalima b˚t¯ parengti ·statym‡, ribojant· homoseksualist¯ galimybÊ patekti · kariuomenÊ, kodÎl gi ne. Arba tie, kurie tikrina auktinius, turÎt¯ suvokti, kad tokia tarnyba padarys daugiau bÎdos negu naudosî, ñ sakÎ jis.
I eitys
Lfi kalbinti parlamentarai linkÊ atsakomybÊ dÎl homoseksualist¯ tarnybos armijoje perkelti auktini¯ priÎmimo komisijoms. S. Bu keviËius, pabrβiantis, kad ·statym¯ laikytis privaloma, vis dÎlto leid˛ia suprasti, kad ne visi auktiniai atsiduria kariuomenÎje.
ìPa˛i˚rÎkite, kas tarnauja? Turting¯ jaunuoli¯ nerasite. Daugiausia ñ kaimo berneliaiî, apie galim‡ i eit·
Sauliui u˛siminÎ jis. Apie tai, kad nuo kariuomenÎs galima b˚t¯ i sisukti padedant priÎmimo komisijai, minÎjo ir kiti parlamentarai.
Daug laiko JAV praleidÊs advokatas ir parlamentaras Romanas Sedlickas tvirtina, jog dÎl auktini¯ pirmiausia turÎt¯ apsisprÊsti pati kariuomenÎ. ìPirmiausia kariuomenÎ turi nustatyti, koki¯ auktini¯ jiems reikia ir koki¯ ne. Matyt, nereikia ˛moni¯, kurie turi problem¯. Jei ˛mogus j¯ turi, visas jo dÎmesys bus nukreiptas · jasî, ñ minÎjo liberalas.
Saugumas
Liberalas R. Sedlickas minÎjo, jog JAV kariuomenÎje irgi diskutuojama apie homoseksualist¯ ateit·, ypaË j¯ darb‡ su valstybÎs paslaptimis.
ìDiskutuojama, ar slapta informacija gali b˚ti suteikiama ˛mogui, kur· galima anta˛uoti. I karto kyla problema, ir homoseksualistas greiËiausiai negaus leidimo prieiti prie slapt¯ technologij¯î, ñ tvirtino jis.
Seimo NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas sutiko, jog pasaulio ˛valgybos istorijoje ˛inoma atvej¯, kai netradicinÎ seksualinÎ orientacija buvo pretekstas anta˛uoti.
ìBet tai vienas kompromitavimo b˚d¯, ir tik tuo atveju, jei ˛mogus toki‡ orientacij‡ slepia. –iuo atveju, nÎra kuo anta˛uotiî, ñ tikino jis.
A. Sadecko manymu, homoseksualizmo kariuomenÎje problema per daug sureik minta. ìJi dar nepasiekusi tokio masto, kad reikÎt¯ galvoti apie ·statymus. Galioja norma, kad kiekvienas seksualinÊ orientacij‡ laisvas pasirinkti, ir jeigu ji neper˛engia rib¯, kurios sukelia prie ingos orientacijos reakcij‡, koki¯ nors eksces¯ galimybÎ nedidelÎî, ñ tikino jis. R. Sedlickas nelinkÊs sumenkinti Sauliaus problemos. ìLietuvoje ai kinama, kad homoseksualistui patekus · kariuomenÊ, r˚pesËi¯ nekils. Kils! Ir dar kaip kils. TaËiau vadai linkÊ u˛merkti akis ir vadovautis principais, kad tarnauti privalo visiî, ñ ·sitikinÊs parlamentaras.
T T T T TarptautinÎs teisÎs ·taka gÎj¯ ir lesbieËi¯ arptautinÎs teisÎs ·taka gÎj¯ ir lesbieËi¯
arptautinÎs teisÎs ·taka gÎj¯ ir lesbieËi¯
TarptautinÎ teisÎ, apimanti ir ˛mogaus teises ñ gyvybingas organizmas. Ji turi b˚ti interpretuojama atsi˛velgiant · laikmet· ir · kontekst‡, kuriame bus taikoma1. H. Ytterbergo nuomone, tas faktas, kad VisuotinÎs ˛mogaus teisi¯ deklaracijos k˚rÎjai tikriausiai nem‡stÎ apie seksualini¯ ma˛um¯ teises, nerei kia, kad gÎjai ir lesbietÎs neturi toki¯ paËi¯ teisi¯ kaip heteroseksualistai. Jie turi tas paËias teises ñ o gerbiamos jos ar ne ñ tai jau kitas klausimas. Deklaracijos 1 straipsnis nepaverËia ˛mogaus teisi¯ teismingomis ( justiciable). Jis tik nurodo mums pagrindin· lygybÎs princip‡, kuriuo remiantis kuriami jau teismingi ˛mogaus teisi¯ principai2. Vienas i j¯ ñ lygios teisÎs arba nediskriminacija ñ ypaË svarbus seksualini¯ ma˛um¯ nariams visame pasaulyje.
TodÎl dÎsninga, kad per pastaruosius por‡ de imtmeËi¯ vis daugiau tarpvyriausybini¯ organizacij¯, tarptautini¯ konferencij¯ ir nevyriausybini¯ organizacij¯, dirbanËi¯ tarptautinÎs ˛mogaus teisi¯ apsaugos srityje, pripa˛·sta vyriausybi¯ pareig‡ ginti asmenis nuo diskriminavimo lytinÎs orientacijos ir lytinio tapatumo pagrindu. Jungtini¯ Taut¯ fimogaus teisi¯ komisija (toliau ñ Komisija) nagrinÎjo lytinÎs orientacijos klausim‡ keliuose forumuose ir dokumentuose. 1996 m. Komisija pirm‡ kart‡ ·vardino homoseksualus kaip ginam‡ grupÊ savo rezoliucijoje apie asmen¯ gyvenanËi¯ su fiIV/ AIDS ˛mogaus teises 3. Rezoliucijoje
pa˛ymima, kad asmenys neturintys lygaus socioekonominio ir teisinio statuso yra ypaË pa˛eid˛iami fiIV infekcijos rizikos ir neproporcingai kenËia nuo fiIV/AIDS epidemijos ekonomini¯ ir socialini¯ pasekmi¯. Rezoliucijoje du kartus paminÎti ìhomoseksual˚s vyraiî tarp t¯, kurie ypaË veikiami epidemijos. Rezoliucija taip pat ·tvirtina nuostat‡, kad terminas ìkitas statusasî tarptautini¯ ˛mogaus teisi¯ dokument¯ nediskriminacijos apibrβimuose turi b˚ti traktuojamas kaip ·traukiantis sveikatos bei fiIV/ AIDS status‡.
1987 m. Komisijos diskriminacijos prevencijos subkomisija atliko special¯ tyrim‡ apie teisines ir socialines seksualini¯ ma˛um¯ problemas4. Neseniai seksualini¯ ma˛um¯ ˛mogaus teisÎs buvo aptartos ir specialiose ataskaitose apie pa˛eidimus Irane, Rumunijoje bei Kolumbijoje.
Organizacijos ir individai gali atkreipti Komisijos dÎmes· · ˛mogaus teisi¯ pa˛eidimus, pildydami peticijas, kurios vadinamos ìRezoliucijos Nr. 1503 komunikataisî. Komisijai pateiktos kelios peticijos dÎl gÎj¯ ir lesbieËi¯ ˛mogaus teisi¯.
Suomija ne kart‡ atkreipÎ JT fimogaus teisi¯ komisijos dÎmÎs· · seksualini¯ ma˛um¯ padÎt·. Seksualini¯ ma˛um¯ ˛mogaus teisi¯ pa˛eidimai ma˛ai nu vieËiami ˛mogaus teisi¯ forumuose, todÎl Suomijos vyriausybÎ laiko tai svarbiu klausimu, kuris pakartotinai turi b˚ti keliamas jos parei kimuose.
–iai Suomijos iniciatyvai pritarÎ ir palaikÎ j‡ tiek pilietinÎ visuomenÎ, tiek ir kai kurios vyriausybÎs5
Jungtini¯ Taut¯ fimogaus teisi¯ komitetas (toliau ñ Komitetas) pri˛i˚ri kaip valstybÎs ·gyvendina savo ·sipareigojimus ginti ˛mogaus teises pagal Tarptautin· pilietini¯ ir politini¯ teisi¯ pakt‡ (toliau ñ Paktas). –is paktas, kur· pasira Î 101 alis, ñ viena svarbiausi¯ tarptautini¯ ˛mogaus teisi¯ sutarËi¯. Pakto 17 straipsnis garantuoja teisÊ · privatum‡. Pakto 2(1) straipsnis skelbia, kad teisÎs ir laisvÎs garantuojamos iuo Paktu, turi b˚ti apgintos visiems asmenims be diskriminacijos:
ValstybÎs, io Pakto dalyvÎs, ·sipareigoja gerbti ir garantuoti visiems esantiems jos teritorijoje ir priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims teises, pripa˛·stamas iame Pakte, be joki¯ skirtum¯, toki¯ kaip rasÎ, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kokie nors kiti ·sitikinimai, nacionalinÎ ar socialinÎ kilmÎ, turtinÎ padÎtis, j¯ gimimo ar kokia nors kitokia padÎtis.
26 straipsnis taip pat draud˛ia diskriminacij‡ tais paËiais pagrindais kaip ir 2(1) straipsnis bei skelbia teisÊ · lygybÊ nepriklausomai nuo garantij¯ ·tvirtint¯ Pakte. 26 straipsnis numato:
Visi ˛monÎs yra lyg˚s prie ·statym‡ ir turi teisÊ · vienod‡, be jokios diskriminacijos, ·statymo apsaug‡. –iuo at˛vilgiu ·statymas turi drausti visoki‡ diskriminacij‡
ir garantuoti visiems asmenims vienod‡ ir tikr‡ apsaug‡ nuo visokios diskriminacijos, ypaË dÎl rasÎs, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politini¯ ar koki¯ nors kitoki¯ ·sitikinim¯, nacionalinÎs ar socialinÎs kilmÎs, turtinÎs padÎties, gimimo ar kokios nors kitokios aplinkybÎs.
Komitetas nagrinÎja bylas, kurias pateikia asmenys besiskund˛iantys savo pa˛eistomis teisÎmis. Nicholas Toonen prie Australij‡ byloje Komitetas 1994 m. baland˛io 4 d. nusprendÎ, kad lytini¯ santyki¯ tarp pilnameËi¯ vyr¯ privaËioje aplinkoje u˛draudimas pa˛eid˛ia pagrindines ˛mogaus teises.
Nicholas Toonenas pateikÎ skund‡
Komitetui teigdamas, kad Australija pa˛eidÎ savo ·sipareigojimus pagal
Pakto 2, 17 ir 26 straipsnius, leisdama Tasmanijos valstijoje galioti ·statymui, kuris draudÎ savanori kus pilnameËi¯ vyr¯ lytinius santykius. Komiteto sprendime nurodoma, kad Tasmanijos ·statymas prie tarauja Pakto 17 straipsniui (teisÎ · privatum‡) ir 2 straipsniui (nediskriminacija). Savo sprendime Komitetas neatsi˛velgÎ · 26 straipsn·, taËiau pa˛ymÎjo, kad lyties s‡voka Pakto 2 straipsnyje turi b˚ti traktuojama kaip apimanti lytinÊ orientacij‡6.
Po sprendimo Toonen byloje Komitetas i rei kÎ susir˚pinim‡ dÎl ·statym¯ draud˛ianËi¯ homoseksualius santykius ataskaitose apie Rumunijos, JAV, Honkongo, ZimbabvÎs, Kipro ir Austrijos teisÎs atitikim‡ Paktui. VÎliau Komitetas paragino visas valstybes ·traukti diskriminacijos dÎl lytinÎs orientacijos u˛draudim‡ · j¯ konstitucijas ar kitus pagrindinius ·statymus7.
Jungtini¯ Taut¯ Vyriausiasis pabÎgÎli¯ komisaras (JTVPK) keliose rekomendacijose pripa˛ino, kad gÎjai ir lesbietÎs priklauso ìtam tikrai socialinei grupeiî minimai 1951 m. Konvencijoje ir 1967 m. Protokole dÎl pabÎgÎli¯ statuso. JTVPK leidinyje ìPabÎgÎli¯ apsaugaî pa˛ymima, kad ìhomoseksualai gali pretenduoti · pabÎgÎlio
status‡ kaip persekiojamieji dÎl j¯ priklausomybÎs tam tikrai socialinei grupei. JTVPK laikosi nuostatos, kad asmenys, kuriems gresia susidorojimas, ne˛moni kas elgesys ar rimta diskriminacija dÎl j¯ homoseksualumo ir kuri¯ vyriausybÎs nesugeba arba nenori j¯ ginti, turi b˚ti pripa˛inti pabÎgÎliaisî8.
Europos Taryba skatina gerbti ˛mogaus teises taikant Europos ˛mogaus teisi¯ ir pagrindini¯ laisvi¯ apsaugos konvencijos ir ParlamentinÎs AsamblÎjos rezoliucij¯ standartus. Konvencijos 14 straipsniu buvo apgintos naci¯ persekiotos ˛yd¯, rom¯, komunist¯, Jehovos liudytoj¯ ir kitos ma˛umos. KodÎl viena i naci¯ koncentracijos stovykl¯ kalini¯ kategorij¯ ñ homoseksualai, kuri¯ uniformos buvo pa˛enklintos ro˛iniu trikampiu, buvo palikta nuo alyje? Europos visuomenÎms prireikÎ daugiau laiko pasiprie inti homofobijai ir pripa˛inti fakt‡, kad naci¯ vykdytas lesbieËi¯, gÎj¯, biseksual¯ ir transseksual¯ persekiojimas buvo toks pat ˛alingas, o diskriminacija dÎl lytinÎs orientacijos ar lyties identiteto pa˛eid˛ia ˛mogaus teises.
Atrodyt¯, kad dÎl ios prie˛asties Europos Tarybos ParlamentinÎ AsamblÎja pasmerkÎ homoseksual¯ diskriminacij‡ tik praÎjus trims de imtmeËiams po Konvencijos pasira ymo ñ 1981 metais (Rekomendacija Nr. 924 ir Rezoliucija Nr. 756). –i svarbi parlamentinÎ akcija suteikÎ papildom‡ teisin· kontekst‡ Europos ˛mogaus teisi¯ teismo sprendimams Dudgeon, Norris ir Modinos bylose.
1993 metais ParlamentinÎ AsamblÎja priÎmÎ Deklaracij‡ Nr. 277 raginanËi‡ baigti homoseksual¯ diskriminacij‡ buvusio komunistinio bloko alyse. Kit‡ reik ming‡ ˛ingsn· ˛engÎ Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ParlamentinÎ AsamblÎja. 1995 metais priimtoje Otavos deklaracijoje valstybÎs narÎs kvieËiamos u˛tikrinti, kad visi asmenys, priklausantys skirtingiems gyventoj¯ sluoksniams, b˚t¯ vienodai palankiai vertinami
ali¯ konstitucijose, ·statymuose ir vyriausybi¯ veikloje nepriklausomai nuo ·vairi¯ aplinkybi¯, taip pat ir lytinÎs orientacijos.
1998 m. sausio 15 d. TarptautinÎs lesbieËi¯ ir gÎj¯ asociacijos Europos skyriui (ILGA-Europe) buvo suteiktas konsultacinis statusas Europos Taryboje. Toks sprendimas ai kiai parodÎ, kad Europos Taryba laiko seksualini¯ ma˛um¯ dalyvavim‡ priimant jas lieËianËius sprendimus gyvybi kai svarbiu veiksniu.
2000 m. rugsÎjo 26 d. Europos Tarybos ParlamentinÎ AsamblÎja svaria bals¯ dauguma pritarÎ Rekomendacijai Nr. 1474 (2000) ìLesbieËi¯ ir gÎj¯ padÎtis ET alyse narÎseî. Rekomendacija parengta pagal ETPA TeisÎs ir ˛mogaus teisi¯ komiteto ataskait‡9
Europos Tarybos alys raginamos: ! ·statymais drausti diskriminacij‡ dÎl lytinÎs orientacijos;
! ·statymuose i lyginti pilnametystÎs am˛i¯;
! garantuoti gÎjams ir lesbietÎms lygias galimybes darbe; ! priimti ·statymus, kurie leist¯ registruoti homoseksuali¯ por¯ partnerystÊ;
! vietimo ir mokymo programomis pasiprie inti homofobijai mokyklose, medicinos ·staigose, kariuomenÎje ir policijoje.
Rekomendacija taip pat akcentuoja Europos ˛mogaus teisi¯ konvencijos 14 straipsnio i plÎtimo b˚tinybÊ. Buvo si˚loma ·traukti s‡vok‡ ìlytinÎ orientacijaî · 14 straipsniu draud˛iam¯ diskriminacijos pagrind¯ s‡ra ‡10.
EsminÎ diskusija apie tai, kodÎl b˚tina i plÎsti Konvencijos 14 straipsnio lygybÎs nuostat¯ apimt· tÊsÎsi ir Europos Tarybai priimant Konvencijos 12-‡j· protokol‡. Si˚lyta · diskriminacijos draudimo pagrind¯ s‡ra ‡ ·traukti tokias diskriminacijos formas kaip negalia, lytinÎ orientacija ir am˛ius. ParlamentinÎ AsamblÎja atskirai pa˛ymÎjo, kad ì14 straipsnio pagrind¯ s‡ra e, nors jis ir nei samus, norÎta
i vardinti diskriminacijos formas, kurios laikomos ypaË nepakenËiamomis. TodÎl lytinÎs orientacijos pagrindas turi b˚ti ·trauktasî.11
TaËiau buvo nusprÊsta, jog teisiniu po˛i˚riu to daryti neb˚tina, kadangi diskriminacijos form¯ s‡ra as nÎra i samus, o ·ra ius · j· kok· nors vien‡ nauj‡ pagrind‡, gali atsirasti nepagr·st¯ interpretacij¯. Nepaisant to, reikia pabrβti, kad 1997 met¯ spalio 2 dienos Amsterdamo sutartis, kuri pakeitÎ ir papildÎ Europos S‡jungos sutart·, nurodo seksualinÊ orientacij‡ kaip vien‡ i draud˛iam¯ diskriminacijos form¯.
Vis dÎlto Konvencijos 12-asis protokolas i plÎtÎ diskriminacijos u˛draudimo apimt·. Protokolo 1 straipsnio nuostata apima ne tik Konvencijoje, bet ir nacionaliniu lygiu u˛tikrintas teises. TodÎl Europos ˛mogaus teisi¯ konvencijos 12-ojo protokolo ratifikavimas sustiprint¯ ma˛um¯ nari¯ apsaug‡, nes Konvencijoje numatytas diskriminacijos u˛draudimas b˚t¯ i plÎstas ir apimt¯ visus diskriminacijos pagrindus, o ne tik t‡ diskriminacij‡, kuri susijusi su teisÎmis apsaugotomis Konvencija.
2001 m. rugsÎjo 21 d. Europos Tarybos Ministr¯ Komitetas paskelbÎ ypaË sveikintin‡ pareikim‡, kuriame apgailestaujama, kad diskriminacija ir smurtas prie homoseksualus dar vyksta Europoje bei pripa˛·stama, kad reikia daug pastang¯ norint panaikinti diskriminacij‡ ali¯ vidaus teisÎje ir praktikoje.
Europos ˛mogaus teisi¯ teismas nustatÎ, kad kai kurios ios diskriminacijos r˚ ys pa˛eid˛ia Europos ˛mogaus teisi¯ konvencij‡ (toliau ñ Konvencija), nors nÎ vienoje i jos nuostat¯ nekalbama apie lytinÊ orientacij‡. Ne˛i˚rint · tai, Konvencija kuo toliau, tuo labiau pasitarnauja ginant lesbieËi¯ ir gÎj¯ teises. Vis¯ pirma, keliose bylose i eilÎs Europos ˛mogaus teisi¯ teismas (toliau ñ Teismas) nustatÎ, jog visi kas savanori ko lytinio santykiavimo tarp dviej¯ suaugusi¯ vyr¯ privaËioje aplinkoje u˛draudimas
prie tarauja Konvencijos 8 straipsniui, kuris numato teisÊ · kiekvieno ˛mogaus asmeninio gyvenimo pagarb‡.12 O jau 1997 metais Europos ˛mogaus teisi¯ komisija nustatÎ, kad ·statymu ·tvirtintas auk tesnis brandos am˛ius (age of consent) homoseksualiems santykiams nei heteroseksualiems lytiniams santykiams ñ tai Konvencijos 14 straipsnyje numatyt‡ teisÊ · privat¯ gyvenim‡ pa˛eid˛ianti diskriminacija.13
Konvencijos galimybÎs lesbieËi¯ ir gÎj¯ at˛vilgiu buvo i plÎtotos dviejose precedentinÎs teisÎs bylose 1999 metais. Lustig-Preanías ir kt. prie JK14 bylose Strasb˚ro teismas turÎjo i nagrinÎti, ar teisÎtas JungtinÎs KaralystÎs draudimas homoseksualams tarnauti armijoje. Jis nustatÎ, kad draudimas homoseksualams tarnauti armijoje pa˛eid˛ia Konvencijos 8 straipsn·. Tarp kita ko, teismas atmetÎ JK argument‡, jog lesbieËi¯ ir gÎj¯ buvimas armijoje sukels negatyvi‡ kit¯ kari ki¯ reakcij‡, pabrβdamas sprendime, kad ì[Ö]tiek, kiek is negatyvus po˛i˚ris kyla i i ankstinio dalies heteroseksualios daugumos nusistatymo prie homoseksuali‡ ma˛um‡, jis pats savaime, taip pat kaip ir negatyvus po˛i˚ris · kitos rasÎs, kilmÎs ar spalvos asmenis, teismo negali b˚ti laikomas pakankamu pagrindu apriboti auk Ëiau i dÎstytas parei kÎjo teisesî15
M. Bellas pa˛ymi, kad tai, jog Teismas tiesiogiai palygino ir susiejo diskriminacij‡ dÎl lytinÎs orientacijos su kitomis diskriminacijos formomis, rei kia, jog jis priÎjo i vados, kad i homofobijos kylanti diskriminacija yra tokia pat neleistina16. Be to, Teismas nurodÎ, jog ateityje precedentinÎ teisÎ turi b˚ti toliau plÎtojama: ì[Ö]teismas negali neatsi˛velgti · plaËiai paplitusius ir nuolat besikeiËianËius po˛i˚rius bei su tuo susijusius pakeitimus iuo klausimu SusitarianËi¯ ali¯ vidaus ·statymuoseî.
TodÎl Teismas i plÎtÎ nediskriminacijos principo taikym‡ ir globos teisei. Salgueiro da Silva Mouta prie Portugalij‡ byloje17 buvo skun-
d˛iamasi dÎl to, jog atsakyta perduoti vaik‡ tÎvo globon, motyvuojant tÎvo homoseksualumu. Be to, Portugalijos apeliacinis teismas · sprendim‡ ai kiai siejo su tuo, jog tÎvas gyveno su kitu vyru. 18 Strasb˚ro teismas nustatÎ, kad tuo buvo kÎsinamasi · Konvencijos 8 straipsnyje numatyt‡ tÎvo teisÊ · eimynin· gyvenim‡, bei pa˛eid˛iamas Konvencijos 14 straipsnis lytinÎs orientacijos at˛vilgiu.19 YpaË svarbu tai, jog Teismas patvirtino, kad Konvencijos 14 straipsnis dÎl nediskriminavimo turi b˚ti ai kinamas taip, tarsi jame netiesiogiai b˚t¯ minima ir lytinÎ orientacija.20
Debatai dÎl lesbieËi¯ ir gÎj¯ teisi¯ Europos S‡jungoje prasidÎjo devintojo de imtmeËio prad˛ioje21 TaËiau tik 1994 m. Roth ataskaitoje22 pirm‡ kart‡ i samiai i analizuotos paËios ·vairiausios diskriminacijos formos, su kuriomis lesbietÎs ir gÎjai susiduria Europos S‡jungoje. Remdamasis ia ataskaita, Parlamentas pakvietÎ valstybes nares kartu parengti Rekomendacij‡ dÎl vis¯ form¯ diskriminacijos lytinÎs orientacijos pagrindu draudimo.23 Taip atsirado nauja EB steigimo sutarties nuostata, 13 straipsnis, kuriame skelbiama:
Nepa˛eisdama kit¯ ios Sutarties nuostat¯ ir nevir ydama Bendrijai jos suteikt¯ ·galiojim¯, Taryba, vienbalsiai pritardama Komisijos pasi˚lymui ir pasitarusi su Europos Parlamentu, gali imtis atitinkam¯ veiksm¯ kovoti su diskriminacija dÎl lyties, rasinÎs arba etninÎs kilmÎs, religijos ar tikÎjimo, negalios, am˛iaus arba seksualinÎs orientacijos.
–iuo metu Europos S‡jungos teisynas (acquis communautaire) tiesiogiai ir netiesiogiai apibrβia reikalavimus dÎl seksualini¯ ma˛um¯ teisi¯ privalomuose ir neprivalomuose dokumentuose.
Pagrindinis Europos S‡jungos teisÎs aktas, kuriame ·tvirtintas diskriminacijos draudimas dÎl seksualinÎs orientacijos, o taip pat dÎl religijos, ·sitikinim¯, negalios, am˛iaus yra Europos S‡jungos Tarybos 2000 m.
lapkriËio 27 d. direktyva Nr. 2000/ 78/EB DÎl vienod¯ s‡lyg¯ taikymo ·darbinant ir darbui sistemos24 .
Dar keli teisÎs aktai gali b˚ti netiesiogiai naudingi lesbietÎms ir gÎjams. Pavyzd˛iui, tÎvystÎs atostog¯ direktyva 96/34/EC25 numato teisÊ po vaiko gimimo arba ·vaikinimo i eiti trij¯ mÎnesi¯ apmokam¯ atostog¯, o vaikui susirgus arba ·vykus nelaimingam atsitikimui, kai darbuotojas b˚tinai privalo b˚ti alia vaiko, teisÊ gauti atostogas dÎl eimynini¯ aplinkybi¯ (compassionate leave). M. Bellas kelia svarb¯ klausim‡: ar i direktyva bus taip pat taikoma ir lesbieËi¯ bei gÎj¯ partneriams. Pavyzd˛iui, ar galÎs atostogas dÎl eimynini¯ aplinkybi¯ gauti tos paËios lyties partneriai, ir ar po vaiko gimimo ar ·sivaikinimo tÎvystÎs atostogos bus suteikiamos kitam tos paËios lyties partneriui? Svarbu, kad Komisija · Tarybos susirinkimo, kuriame buvo priimta i direktyva, protokol‡ ·traukÎ parei kim‡, jog ìdirektyva turi b˚ti ·gyvendinama be jokios diskriminacijos dÎl rasÎs, lyties, lytinÎs orientacijos, odos spalvos, religinÎs priklausomybÎs ar nacionalinÎs kilmÎs.26
Kitas lesbietÎms ir gÎjams palankaus dokumento pavyzdys ñ direktyva ìDÎl asmen¯ apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dÎl laisvo toki¯ duomen¯ judÎjimoî 27, kuri garantuoja speciali‡ su asmens intymiu gyvenimu susijusi¯ duomen¯ apsaug‡ (8 straipsnis). NÎra jokios abejonÎs, jog i nuostata privaËioms organizacijoms, taip pat ir darbdaviams, neleid˛ia kaupti slapt¯ byl¯ apie lytinÊ orientacij‡.28
Neprivalomiems ES dokumentams priskirtinos rekomendacijos, rezoliucijos ir nuomonÎs. Nors teismo keliu j¯ ·gyvendinti negalima, taËiau Europos teisingumo teismas Liuksemburge pripa˛ino, jog jos vis vien turi b˚ti laikomos teisinÎmis priemonÎmis ir gali turÎti teisini¯ pasekmi¯.29 Be to, pasirodÎ ˛enkl¯, jog neprivalomi dokumentai laikomi acquis communautaire dalimi.30 LesbietÎms ir gÎjams pats
svarbiausias neprivalomas dokumentas ñ tai neseniai priimta ES pagrindini¯ ˛mogaus teisi¯ chartija, sujungianti pilietines, politines, ekonomines, socialines ir visuomenines teises, kurios iki iol buvo i sklaidytos daugelyje tarptautini¯, Europos ir nacionalini¯ dokument¯.31
DaugybÎ Chartijoje numatyt¯ teisi¯ yra aktualios lesbietÎms ir gÎjams, pavyzd˛iui, ñ teisÎ · tai, kad b˚t¯ gerbiamas privatus ir eimyninis gyvenimas. TaËiau pati svarbiausia nuostata ñ tai teisÎ · nediskriminavim‡. Diskriminacija dÎl lytinÎs orientacijos ai kiai nurodyta kaip vienas i draud˛iam¯ diskriminavimo pagrind¯.32 Chartija nei pleËia Europos S‡jungos gali¯, todÎl ia teise · nediskriminacij‡ galima naudotis neper˛engiant dabartinÎs ir b˚simos ES teisÎs rib¯. Pavyzd˛iui, Lietuvoje gyvenanti lesbietÎ negalÎt¯ remdamasi Chartija reikalauti, kad Lietuvoje tos paËios lyties poroms b˚t¯ priimti registruotos partnerystÎs ·statymai. TaËiau jei jos partnerei gimt¯ vaikas ir jai neb˚t¯ suteiktos motinystÎs atostogos, tok· sprendim‡ ji galÎt¯ u˛ginËyti remdamasi tuo, jog i teisÎ yra numatyta ES ·statymuose ir turi b˚ti suteikiama nepriklausomai nuo lytinÎs orientacijos.
Kitas teisi kai ne·pareigojanËi¯ lesbieËi¯ ir gÎj¯ teisi¯ altinis yra Europos Parlamento rezoliucijos. Parlamentas nuolat, da˛niausiai savo metinÎje ataskaitoje apie ˛mogaus teisi¯ padÎt· ES, reikalauja, jog lygios galimybÎs ·vairiausiose srityse b˚t¯ suteikiamos nepriklausomai nuo lytinÎs orientacijos. Parlamento pasiry˛im‡ ginti lesbieËi¯ ir gÎj¯ teises liudija ir jo 2000 m. kovo mÎn. 16 d. rezoliucija ìDÎl ˛mogaus teisi¯ Europos S‡jungojeî. Joje kreipiamasi · valstybes nares, kad ios priimt¯ registruotas tos paËios lyties asmen¯ partnerystes pripa˛·stanËius ·statymus ir joms suteikt¯ tas paËias teises bei prievoles, kurios egzistuoja registruotos vyro ir moters partnerystÎs at˛vilgiu.33 Europos Parlamentas rimËiausiai
kelia lytinÎs orientacijos klausimus ir ES plÎtros kontekste. Vis¯ pirma, 1998 metais Parlamentas paskelbÎ bendr‡ perspÎjim‡, jog jis nepritars bet kokios alies ·stojimui, jei ta alis savo ·statymais arba politika pa˛eis lesbieËi¯ arba gÎj¯ teises.34 2000 m. kovo mÎnes· Parlamentas atkreipÎ ypating‡ dÎmes· · lesbieËi¯ ir gÎj¯ padÎt·, kviesdamas Bulgarij‡, Kipr‡, Estij‡, Vengrij‡, Lietuv‡ ir Rumunij‡ i savo baud˛iam¯j¯ kodeks¯ i braukti visus ·statymus, kurie diskriminuoja lesbietes ir homoseksualus.35 Jis taip pat pareikalavo, kad Taryba ir Komisija, kai tai reikalinga, i kelt¯ klausim‡ dÎl homoseksuali¯ asmen¯ diskriminacijos deryb¯ dÎl narystÎs metu.36 Naujausioje Europos Komisijos 2001 met¯ ataskaitoje apie Lietuvos pa˛ang‡ ai kiai parodyta, kad seksualini¯ ma˛um¯ teisÎs yra sudÎtinÎ narystÎs ES reikalavim¯ dÎl ˛mogaus teisi¯ dalis. Ataskaitos skyriuje apie ˛mogaus ir ma˛um¯ teises pa˛ymima, kad naujas LR Baud˛iamasis kodeksas, kuris dar negalioja, sulygins brandos am˛i¯ nepriklausomai nuo lytinÎs orientacijos ir u˛draus kitoki‡ diskriminacij‡ iuo pagrindu37
DidÎjanti besiplÎtojanËios Europos ˛mogaus teisi¯ konvencijos precedento teisÎs ·taka i sklaido bet kokias u˛trukusias abejones dÎl to, ar tarptautiniai ˛mogaus teisi¯ ·statymai apima ir lesbieËi¯ bei gÎj¯ teises. Kadangi ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad S‡jungoje turi b˚ti gerbiamos Konvencijos teisÎs normos, galima pagr·stai reikalauti, kad valstybÎs kandidatÎs ·rodyt¯, jog seksualini¯ ma˛um¯ teisinÎ padÎtis jose bent neprie tarauja Europos ˛mogaus teisi¯ teismo precedentinei teisei.
Europos Tarybos ir Europos S‡jungos dokument¯ analizÎ rodo, kad diskriminacijos lytinÎs orientacijos pagrindu panaikinimas Europoje tampa privaloma norma.
EDUARDAS PLATOVAS
1 Tyrer vs. United Kingdom (1978), series A, No. 26, para. 31, European Court of Human Rights.
2 H. Ytterberg. Sweden ñ additional regulations besides the Registered Partnership. Aktuelle Juristische Praxis, Dike Verlag AG St. Gallen (Schweiz) 3/2001.
3 E/CN. 4/Sub. 2/1996/L. 21.
4 E/CN. 4/Sub. 2/1988/31.
5 Human Rights and Finlandís Foreign Policy. Publications of Ministry for Foreign Affairs. 2/ 2001. p.97.
6 U.N.Doc. CCPR/c/50/D/488/1992 [1994].
7 Pavyzd˛iui ˛r.: Human Rights Committee, Concluding Observations: Poland 29/07/99 (UN Doc. CCPR/C/79/Add. 110), 29 July 1999, para. 23.
8 UNHCR/PI/Q&A-UK1. PM5/Feb. 1996.
9 http://stars.coe.fr/doc/doc00/edoc8755.htm
10 Konvencijos 14 straipsnyje skelbiama: ìNaudojimasis ios Konvencijos pripa˛intomis teisÎmis ir laisvÎmis turi b˚ti garantuojamas be jokios diskriminacijos dÎl lyties, rasÎs, odos spalvos, kalbos, religijos, politini¯ ir kitoki¯ ·sitikinim¯, nacionalinÎs ar socialinÎs kilmÎs, priklausymo tautinei ma˛umai, nuosavybÎs, gimimo ar kitokio statusoî.
11 Opinion No. 216 (2000) on Draft Protocol No. 12 to the European Convention on Human Rights, adopted by the Parliamentary Assembly of the Council of Europe on 26 January 2000.
12 Konvencijos 8 straipsnis skelbia: ìKiekvienas turi teisÊ · tai, kad b˚t¯ gerbiamas jo asmeninis ir jo eimos gyvenimas [Ö]î. Su iuo klausimu susijusios bylos: Dudgeon v UK; 22.10.81, Series A, No. 45; Norris v Ireland; 26.10.88, Series A No. 142; Modinos v Cyprus; 22.4.93, Series A No. 259.
13 Sutherland v UK; (1997) 24 European Human Rights Reports ñ Commission Supplement, CD 22.
14 Lustig-Prean and Beckett v UK, (2000) 29, European Human Rights Reports 548. Smith and Grady v UK, 29 European Human Rights Reports 493.
15 Lustig-Prean and Beckett v UK, p. 583.
16 M. Bell. The European Union ñ a new source of rights for citizens in the accession countries? ILGA-Europe (2001) ìEquality for lesbians and gay men ñ a relevant issue in the EU accession processî, Brussels.
21 PlaËiau skaitykite: Bell, M (1998) ëSexual orientation and anti-discrimination policy: the European Communityí in Carver, T & Mottier, V (eds. ) The politics of sexuality - identity, gender, citizenship, London: Routledge/ECPR Studies in European political science.
22 European Parliament (1994), ëReport for the Committee on Internal Affairs and Citizens Rights on Equal Rights for Homosexuals and Lesbians in the European Communityí [Roth] EP Doc. A3 - 0028/94.
23 OJ [1994] C 61/40.
24 Council Directive 2000/78/EC of 27 November 2000 establishing a general framework for equal treatment in employment and occupation, Official Journal of the European Communities, 2000, L 303/16.
25 OJ [1996] L 145/4, 19. 6. 96.
26 EU-Council (1996), ëDraft Minutes of the 1914th meeting of the Council (Labour and Social Affairs) held in Brussels on 29 March 1996í 6262/96 LIMITE. Brussels: 23 April 1996. Nors byloje C-292/89, R v Immigration Appeal Tribunal ex parte Antonissen [1991] ECR 745 at 778 Teismas nusprendÎ, jog tokios deklaracijos neturi juridinÎs reik mÎs.
27 Directive 95/46/EC, OJ [1995] L 281/40, 23.11.95.
28 fir. daugiau: Clapham, A & Weiler, J (1992) ëHuman dignity shall be inviolable: the human rights of gays and lesbians in the EC legal order í Collected Courses in the Academy of European Law Vol. III Book 2 Martinus Nijhoff: Dordrecht.
29 C-322/88, Grimaldi v Fonds des Maladies Professionnelles [1989] ECR 4407.
30 Noll, G & Vedsted-Hansen, J (1999) ëNon-communitarians: refugee and asylum policiesí in Alston, P; Bustelo, M & Heenan, J The EU and human rights, Oxford: OUP, pp. 375-376.
32 21 straipsnio 1 dalis: ìDraud˛iamas bet koks diskriminavimas dÎl lyties, rasÎs, odos spalvos, etninÎs ar socialinÎs kilmÎs, genetini¯ ypatum¯, kalbos, religijos ar ·sitikinim¯, politini¯ ar kitoki¯ pa˛i˚r¯, priklausomybÎs tautinei ma˛umai, turto, gimimo, negalios, am˛iaus ar seksualinÎs orientacijosî.
33 Par. 57, European Parliament resolution on respect for human rights in the European Union (1998-1999), OJ [2000] C 377/344.
34 Par. J, Urgency Resolution on equal rights for gays and lesbians in the European Community; adopted 17 September 1998, B4-0824 & 0852/98, PE 272. 005/79.
35 Ten pat, par. 76.
36 Par. 28, Resolution on the annual report on international human rights and European Union human rights policy (1999), OJ [2000] C 377/336.
37 2001 Regular report on Lithuaniaís progress towards accession. SEC (2001) 1750, Brussels, 13. 11. 2001.
Nauja knyga Nauja knyga Nauja knyga Nauja knyga Nauja knyga
Paul Russell. 100 ·takingiausi¯ homoseksualist¯ ir lesbieËi¯ pasaulio istorijoje.
Vienas i b˚d¯, padÎjÊs gÎjams ir lesbietÎms i likti per am˛ius, tai vienas kito atpa˛inimas per kaukes, kurias jie ne ioja. Mes i liekame, nes galime pasiguosti ˛inia, kad toki¯ kaip mes buvo daugiau. Mums suteikia dr‡sos reti pavyzd˛iai pana i¯ ˛moni¯, kurie ry kiai ·siliepsnoja vaizduotÎje. Mes buvome maitinami plaËiai i sisklaid˛iusi¯ ir persekiojam¯, taËiau tegalinËi¯ tylÎti draug¯ k˚rybingomis svajomis bei vizijomis.
Vyrai ir moterys, kuri¯, kaip homoseksual¯, vardai paslapËia nab˛dami, kartojami ir saugomi, padÎjo sukurti bei i laikyti beform· fenomen‡, kur· iandien ·vardijame kaip gÎj¯ kult˚r‡. –ie ˛monÎs parodÎ, kas mes esame ir kokie galime vien‡ dien‡ b˚ti. J¯ pavyzdys atsakÎ · pasaulio mei˛t‡, sutriu kino mel‡ ir stereotipus bei i plÎtÎ m˚s¯ galimybi¯ supratim‡.
–ioje knygoje sudarytas s‡ra as imto praeities ir dabarties gÎj¯ bei lesbieËi¯, kurie turÎjo did˛iausi‡ ·tak‡ iuolaikini¯ seksualini¯ ma˛um¯ identi kumui.
Psichologo u˛ra
Aptikau j· su kitu Aptikau j· su kitu Aptikau j· su kitu
ai Aptikau j· su kitu Aptikau j· su kitu
KodÎl vyras yra vyru, o moteris ñ moterimi?
KodÎl homoseksualistas ˛avisi vyrais, o biseksualiesiems patraukl˚s abiej¯ lyËi¯ atstovai?
Kai nuvarginta iurk Ëi¯, besidominËi¯ vien sportu, automobiliais ir alumi vyri ki¯ moteris gal¯ gale sutinka veln¯, nuolaid¯, besidomint· jos drabu˛i¯ mada, o ne tuo, kaip juos greiËiau nuplÎ ti, garbintoj‡, jai atrodo, kad i sipildÎ jos svajonÎs. Deja, ji gali ir nusivilti.
ÑVisk‡ galÎËiau suprasti ir atleisti, ñ sakÎ · konsultacij‡ atÎjusi Regina D., ñ bet kai u˛tikau j· lovoje su vyru, supratau, jog ˛mogaus, su kuriuo gyvenau kelet‡ met¯, visai nepa˛inojau. Nors, ˛velgdama · praeit·, iandien matau daug turÎjusi¯ kelti nerim‡ ˛enkl¯. Gal dar galÎËiau jam atleisti? Bet kodÎl jis nenori gydytis?ì
Homoseksualios smegenys
Jeigu e t‡ña tunt‡ nÎ tumo savaitÊ b˚simos motinos organizmas negauna pakankamai hormono testosterono, tikimybÎ, kad ji pagimdys turint· homoseksuali¯ polinki¯ berniuk‡, smarkiai i auga. Testosterono tr˚kum‡ gali lemti stresas, ligos ir kai kurie vaistai.
Stresas, kur· sukÎlÎ r˚pestis dÎl dideli¯ negr‡˛int¯ kredit¯, pavojus netekti darbo, barniai su vyru bei kiti nemalon˚s ankstyvoje nÎ tumo stadijoje patirti i gyvenimai, o juo labiau stresas drauge su rimtu per alimu ar kitokia liga, gydyta vaistais, slopinanËiais testosterono i skyrim‡ organizme, ñ tai prie˛astys, dÎl kuri¯ gimsta itin moteri kos mergaitÎs ar berniukai, jauËiantys potrauk· prie vyr¯.
Neatsitiktinai tiek lietuvi¯, tiek kitame pasaulio kra te gyvenanËi¯ kin¯ tradicijos liepia su nÎ Ëi‡ja elgtis velniai, tenkinti jos norus, o moksli kiau sakant ñ pataria j‡ saugoti nuo streso. LaukianËioms ·pÎdinio Kinijos imperatorienÎms buvo draud˛iama netgi galvoti apie nemalonius dalykus. Laiku negavus reikiam¯ hormon¯, vÎliau niekuo j¯ nepavyks pakeisti, nes nÎ tumo prad˛ia itin reik minga formuojantis seksualinius potraukius lemiantiems smegen¯ centrams.
DomÎjimasis abiem lytimis
JAV biologas A. Kinsey buvo papra ytas parengti studentams kurs‡ apie santuok‡. –is pernelyg s‡˛iningas dÎstytojas nenorÎjo remtis nuomonÎmis ir svetimais samprotavimais, o patikim¯, moksli kai nustatyt¯ fakt¯ tr˚ko. TodÎl dvylika met¯ jis rinko seksualinio gyvenimo istorijas, u˛duodamas kiekvienam tiriamajam po 350-500 klausim¯.
Galiausiai buvo i leista visai nepatraukli, iliustruota gausybe diagram¯ ir lenteli¯ knyga apie seks‡, kuri i prad˛i¯ ma˛ai k‡ sudomino. Tarp joje pateikt¯ gausybÎs duomen¯ kai kurie nustebino e tojo de imtmeËio visuomenÊ. Tuomet keistas pasirodÎ teiginys, kad ˛mones sunku suskirstyti · homoseksualius ir heteroseksualius.
A. Kinsey teigÎ, jog gamtoje grie˛tai atskirt¯ grupi¯ neb˚na, ·manomas bet koks seksualinÎs orientacijos mi inys, kaip kar to ir alto vandens Ëiaup¯ rankenÎli¯ pasukimu reguliuojama vandens temperat˚ra nuo visai alto iki labai kar to. Kra tutines Ëiaupo rankenÎlÎs padÎtis
apib˚dinti lengva, tarpines ñ sunkiau. Tas pats ir dÎl biseksualumo. Ar paauglys, iki tol, kol romanti kai ·simylÎs, savo seksualin· smalsum‡ tenkinÊs su draugu, yra biseksualus? Ar biseksualus yra su tos pat lyties partneriais santykiavÊs kalinys? O kuriai grupei priskirtinas keliolika met¯ gyvenÊs su ˛mona ir palikÊs j‡ dÎl kito vyras? Visus iuos ˛mones galima pavadinti biseksualiais, taËiau akivaizdu, kad j¯ potraukiai skiriasi.
Bendra ioms potraukio ir prie vyr¯, ir prie moter¯ b˚senoms yra tai, kad ilgainiui jos praeina, i silaiko tol, kol, stumiamas aplinkybi¯, paklusdamas visuomenÎs spaudimui, ˛mogus tvirtai apsisprend˛ia, ar priskirti save heteroseksualiems, ar homoseksualiems ˛monÎms. O po to, norÎdamas b˚ti nuoseklus, ima atitinkamai elgtis. Suprantama, kad jo partneris ar partnerÎ gali labai nustebti supratÊ, jog draugas perbÎgo · kitokios orientacijos ˛moni¯ stovykl‡. Homoseksualumo tyrinÎtojas F. Mondimoreëas ra o apie vyr¯, teigusi¯, jog jie biseksualus, apklaus‡. Pakartojus j‡ po keleri¯ met¯, pusÎ i¯ vyr¯ jau priskyrÎ save homoseksualistams.
Ar galima pakeisti pasirinkim‡?
NorinËi¯ pakeisti kit¯ ˛moni¯ potrauk· prie savosios lyties yra nema˛ai, o norinËi¯ pakeisti potrauk· prie prie ingos lyties neatsiranda.
Norintys ÑperauklÎtiì homoseksualist‡ tiki, kad lytinis potraukis priklauso nuo ˛mogaus padorumo ir apsisprendimo. Kartais jie mano, jog jiems patinkant· apsisprendim‡ dera paremti specialiomis priemonÎmis. Per daugel· am˛i¯ greiËiausiai i mÎgintos visos ·manomos. GÎjai ir lesbietÎs nuo savo polinki¯ buvo bandomi atpratinti amputuojant kr˚tis, kastruojant, pa alinant gimd‡, hormon¯ injekcijomis, egzorcizmu (velnio i varymo apeigomis), smegen¯ lobotomija, ·kalinimu, elektros oku, maldomis, psichoterapija ir spiritistiniais seansais. NÎ vienas i i¯ poveikio b˚d¯ nebuvo pakankamai veiksmingas, todÎl prakeiksm¯, bausmi¯ ir gydymo teko atsisakyti.
1976 metais homoseksualizmas buvo i brauktas i JAV psichiatr¯ asociacijos tvirtinamo protini¯ sutrikim¯ s‡ra o, o iuolaikiniame Katalik¯ ba˛nyËios katekizme ra oma: ÑNema˛ai vyr¯ ir moter¯ jauËia potrauk· · homoseksualizm‡. Jis nepareina nuo j¯ valios ir daugeliui yra sunkus i mÎginimasì.
Ar sunku atspÎti artim¯ ry i¯ ateit·?
(Atsakymas Reginai D. ir kitoms, susid˚rusioms su ia problema)
Dviej¯ vyr¯ ry iai ma˛ai r˚pÎt¯ aplinkiniams, jei nÎ vienas j¯ neturÎt¯ tÎv¯, gimini¯ ar draugÎs. Paprastai kaip tik jai sunkiausia suvokti, kodÎl nuo ird˛iai domÎjÊsis jos interesais, pritarÊs pomÎgiams vyri kis pasirinko kitok· seksualin· gyvenim‡. Kone kiekviena taip nusivylusi gali patvirtinti, kad supainiojo draugi kum‡ bei atidum‡ su meile, kad nepasiteiravo apie partnerio
vaikystÊ ir ypaË paauglystÊ, kai pradeda atsiskleisti seksualiniai polinkiai ir bandoma i mÎginti savo seksualum‡.
Be to, beveik kiekviena sunkiai patiki, jog ·kalbinÎjimai ir pra ymai ma˛ai k‡ pakeis, jeigu jau daug ·sp˚dingesnÎs poveikio priemonÎs nepriverËia ˛mogaus atsisakyti savo seksualini¯ polinki¯. Taip pat nenorima suprasti, kad yra i tikim¯ ˛moni¯, yra ir nei tikim¯, taËiau labai reta toki¯, kurie buvo nei tikimi tik vien‡ kart‡. Ir i savybÎ yra bendra tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems ˛monÎms.
TodÎl labiausiai tikÎtina, kad gyvenimas su vyru, jauËianËiu polink· prie savosios lyties, bus toks, kaip teigiama viename reklaminiame TV klipe: ÑKart‡ ( iuo atveju ñ ne vien‡ kart‡) paragavÊs, negali sustotì. Ai ku, gra˛ios viltys vertingos paËios savaime, net jeigu j¯ i sipildymo galimybÎ lygi galimybei laimÎti Aukso puod‡. Gediminas Gediminas Gediminas Gediminas Gediminas
Diskusija
reikia ·teisinti Lietuvoje Ar reikia ·teisinti Lietuvoje
reikia ·teisinti Lietuvoje
reikia ·teisinti Lietuvoje Ar reikia ·teisinti Lietuvoje
Taip jau atsitiko, kad t‡ savaitgal·, kai Suomija priÎmÎ ·statym‡, kuriuo homoseksualistams leid˛iama sudaryti oficialias partnerystes bei naudotis tomis paËiomis teisÎmis, kaip ir susituokusioms poroms, Kretingos muziejuje buvo at vÊsta Lietuvos ir Vokietijos pilieËi¯ gÎj¯ partnerystÎ, kuri oficialiai ·registruota Hamburge.
Igoris –echovcovas (kairÎje) ir Holgeris Meyeris vieni i pirm¯j¯ ·registravo partnerystÊ Hamburge.
ìOmnitel Laikasî pasidomÎjo, ar ·manoma, kad ir pas mus b˚t¯ ·teisintos homoseksual¯ santuokos. O gal tai visi kai neb˚tina?
Eduardas Platovas, www. gay. lt redaktorius:
ìPirmosios Lietuvos gÎj¯ ir lesbieËi¯ eimos atvirai prabilo apie save spaudoje 1995 metais. £statym¯ leidÎjai reagavo nedelsdami ñ naujame Civiliniame kodekse (kuris galioja nuo 2001 07 01) atsirado specialus straipsnis ìDraudimas tuoktis tos paËios lyties asmenimsî (TreËioji knyga, 3. 12 str. ). Tarsi norÎta ·rodyti pasauliui, kad europinÎs tendencijos mums visi kai svetimos.
Po tokio ·statym¯ leidÎj¯ ì alto du oî Lietuvos gÎj¯ lyga iuo metu gÎj¯ ar lesbieËi¯ partnerystÎs klausimo nekelia. Nenor‡ teisi kai pripa˛inti egzistuojanËias vienos lyties eimas laikome prietar¯ ir homofobijos i rai ka. VienalytÎs poros bus dar labiau diskriminuojamos, kai ·sigalios Civilinio kodekso straipsniai, ·teisinantys vyro ir moters partnerystÊ. Heteroseksualios poros tada galÎs registruoti santuok‡ arba sugyventini¯ partnerystÊ, o homoseksualios poros ir toliau neturÎs nÎ vienos i i¯ dviej¯ galimybi¯.
Beje, Kretingos muziejuje buvo at vÊsta Lietuvos ir Vokietijos pilieËi¯ gÎj¯ partnerystÎ, kuri oficialiai ·registruota Hamburge. Tad Lietuvos gÎjai ir lesbietÎs gali pasinaudoti santuokos teise tik u˛sienyje ir tik su kit¯ ali¯ pilieËiais.î
Art˚ras Tere kinas , Vytauto Did˛iojo universiteto docentas: ìManau, kad nÎ vienas asmuo, asmens gyvenimo aspektas ar veiksmas neturÎt¯ b˚ti i stumtas · privaËi‡ sfer‡. TodÎl b˚tina svarstyti ir vienos lyties asmen¯ santuokos galimybÊ. GÎj¯ santuoka turi tapti platesnÎs vie os diskusijos dalimi.
Klausimas sudÎtingas ir keletas sakini¯ tikrai nieko nei sprÊs. KodÎl vienos lyties asmen¯ santuoka sukelia toki‡ audring‡ reakcij‡ ir tarp Lietuvos politik¯, ir tarp pilieËi¯ apskritai? Mano atsakymas: vedybos ir eima yra suvokiamos kaip ka˛in kokios privilegijos, kaip ka˛in koks ypatingumo ˛enklas, prieinamas ne visiems. Vadinasi, santuoka diskriminuoja tuos, kurie dÎl tam tikr¯ prie˛asËi¯ yra nesusituokÊ. Taip neturÎt¯ b˚ti.
Kita vertus, kaip asmuo, besigilinantis · sekso, lyties ir identiteto problemas, turiu pasakyti, kad iuolaikiniame pasaulyje kinta eimos suvokimas. Tik patys konservatyviausi dabar tebegali teigti, kad vedybos yra skirtos tik naujos gyvybÎs suk˚rimui. Tokie asmenys idealizuoja vedybas kaip ka˛k‡ vento ir nelieËiamo. Deja, astronominis skyryb¯ skaiËius, prievarta eimose, suluo inti vaikai pateikia visi kai prie ing¯ argument¯.
Reikt¯ klausti, ar gÎjai ir lesbietÎs nori tapti tokios vedyb¯ tradicijos dalimi? Dauguma atsakys, taip. TaËiau kai kurie tikriausiai sutiks, kad ·gydami teisÊ tuoktis gÎjai i pa˛ins vis labiau korumpuotas visuomeninÎs vertybes. Neabejotina, kad gÎjai ir lesbietÎs turÎt¯ ·gyti visas juridines teises, kokias gali turÎti gyvenimo partneriai ar eimoje gyvenantys asmenys. TaËiau ar tai b˚tina vadinti vedybomis?
Dar vienas dalykas. Daugumai gÎj¯ teisÎ · vedybas rei kia j¯ vie ‡ pripa˛inim‡. TaËiau ar susim‡stoma, kad su teisÎmis, privilegijomis, kurias atne a vedybinÎ sutartis, yra ir pareig¯?
Dar syk· kartoju: gÎjai turÎt¯ turÎti visas juridines partnerystÎs teises, prieinamas eimos nariams. TaËiau kartu manau, kad teisÎ vesti suma˛ins gÎj¯ judÎjimo kaip besiprieinanËio ·sisenÎjusioms kult˚ros normoms ir vertybÎms svor·. Taip gali b˚ti prarasta mai tinga ir nekonformistinÎ gÎj¯ judÎjimo dvasia (Ëia kalbu apie pasaulinÊ patirt·, ne apie Lietuvos judÎjim‡).î
LGL sveËias
–vedijos ombudsmenas pri˛i˚ri, kad –vedijos ombudsmenas pri˛i˚ri, kad –vedijos ombudsmenas pri˛i˚ri, kad –vedijos ombudsmenas pri˛i˚ri, kad –vedijos ombudsmenas
–vedas teisininkas Hansas Ytterbergaspirmasis ˛mogus pasaulyje, kuriam vyriausybÎ suteikÎ ·galiojimus pri˛i˚rÎti, kad nÎ vienas ˛mogus ioje alyje neb˚t¯ diskriminuojamas dÎl savo seksualinÎs orientacijos: nei homoseksualus, nei biseksualus, nei heteroseksualus.
Per dvejus su puse met¯ i ombudsmeno tarnyba gavo daugiau kaip 100 skund¯.
Lietuvos gÎj¯ lygos kvietimu dalyvaudamas seminare Vilniuje, H. Ytterbergas atsakÎ · ÑLietuvos rytoì klausimus.
Intymios paslapties vie umas
- Kokia gÎj¯ dalis –vedijoje nebijo vie ai skelbti savo seksualinÎs orientacijos?
- Turiu s‡˛iningai prisipa˛inti, kad net ne·sivaizduoju, nes –vedijoje tokio pob˚d˛io tyrim¯ nebuvo atlikta.
Tokiems tyrimams da˛niausiai trukdo viena problema: labai sunku atsitiktiniu b˚du atrinkti respondentus.
Juk ne·manoma kreiptis · gyventoj¯ registr‡ ir pra yti atrinkti t˚kstant· homoseksuali¯ asmen¯ pavard˛i¯.
TyrinÎtojams patiems tenka ie koti gÎj¯ ir lesbieËi¯, o tai rei kia, kad atranka iek tiek tenden-
cinga: juk tie ˛monÎs jau buvo ka˛kam papasakojÊ apie savo orientacij‡.
Vis dÎlto manau, kad dauguma gÎj¯ ir lesbieËi¯ bent kart‡ bus pasakojÊ apie savo orientacij‡ kitam ˛mogui. Tik vienetai slapstosi vis‡ gyvenim‡.
- Ar gÎjai bei lesbietÎs, kreipdamiesi · ombudsmen‡ dÎl diskriminacijos, nesibaimina vie umo?
- Tai i tikr¯j¯ opus klausimas. Per metus gauname apie keturiasde imt skund¯. Bet kiekvienam tokiam skundui tenka ma˛daug de imt telefono skambuËi¯, kai teiraujamasi apie
galimybes pateikti skund‡.
Da˛niausiai skundas taip ir neb˚na pateiktas, nes ·statyme numatyta labai nedaug galimybi¯ apsaugoti tok· ˛mog¯ nuo vie umo.
Jeigu skundas nÎra susijÊs su diskriminacija darbovietÎje ir nÎra pradedamas baud˛iamasis tyrimas, i tikr¯j¯ mes neturime joki¯ galimybi¯ savo tyrimo ·slaptinti.
Diskriminavimo b˚na visokio
- Kuo da˛niausiai skund˛iasi j˚s¯ klientai?
- Septyni i de imties skund¯ yra susijÊ su
diskriminacija darbovietÎje. Studentai gali pasisk¯sti, kad dÎstytojai priekabiauja dÎl j¯ lytinÎs orientacijos. Kai kurios poros dÎl j¯ lytinÎs orientacijos negali ·sigyti biliet¯ su nuolaida, skirt¯ jaunaved˛iams.
£ mus kreipiasi ir fizin· smurt‡ patyrÊ asmenys, kurie mano, kad policija aplaid˛iai tyrÎ j¯ bylas.
fimonÎs kartais yra i gujami i restoran¯ arba dÎl lytinÎs orientacijos prie j¯ kelionÎje priekabiauja gidas.
- Kaip –vedijoje baud˛iama u˛ diskriminavim‡ dÎl seksualinÎs orientacijos?
- Jeigu skundas susijÊs su diskriminacija darbovietÎje, a galiu kreiptis · teism‡ j· pateikusiu asmens vardu.
Teismas paprastai priteisia atlyginti patirtus nuostolius.
TaËiau kartais geriau apsieiti be teismo, nes tuomet ie kovas gali laimÎti daugiau.
Pavyzd˛iui, galima susitarti dÎl didesnÎs sumos nei patirti nuostoliai. Be to, teismas negali ·sakyti darbdaviui sugr‡˛inti ˛mogaus · darb‡, o man dÎl to susitarti pavyksta.
Turiu pasakyti, kad sugÎdinimas - labai veiksminga priemonÎ, nes niekas nenori b˚ti vie ai badomas pir tais ir vadinamas diskriminatoriumi.
Kartais mes atliekame tarpinink¯ vaidmen·, tuomet pavyksta labai gerai susitarti.
A pats negaliu dalyvauti teisme, taËiau galiu gana sÎkmingai stebÎti policijos bei prokuror¯ darb‡ ir paskatinti juos dirbti geriau.
Kai dÎl savo lytinÎs orientacijos ˛monÎs patiria fizin· smurt‡ ar tampa nusikaltim¯ aukomis, u˛ toki¯ byl¯ tyrim‡ atsakinga jau policija ir prokurorai.
Ne kli˚tis politiko karjerai
- Jei homoseksualus asmuo –vedijoje nutart¯ balotiruotis · Riksdag‡ (parlament‡), kokios b˚t¯ jo galimybÎs?
- M˚s¯ parlamente jau yra keletas homoseksuali¯ asmen¯, taËiau tik vienas yra vie ai paskelbÊs apie savo orientacij‡. Taip pat mes turÎjome vien‡ homoseksual¯ partijos pirmininko pavaduotoj‡, kuris buvo vie ai pripa˛inÊs savo orientacij‡.
Taigi labai nustebËiau, jei kam nors kilt¯ sunkum¯, norint balotiruotis · parlament‡, arba ka˛kieno galimybÎs b˚ti i rinktam suma˛Ît¯ vien dÎl to, kad jis yra homoseksualus.
- Kokie stereotipai apie homoseksualus labiausiai paplitÊ –vedijoje?
- Svarbiausias tikslas, kurio turÎtume siekti,padÎti suprasti, kad gÎjai ir lesbietÎs yra taip pat skirtingi, kaip ir heteroseksual˚s asmenys.
Persekiot¯ ir Ba˛nyËi‡
- K‡ iuo klausimu –vedijoje skelbia Ba˛nyËia. Ar j˚s sekate ir ten skelbiamas nuostatas?
- –vedijos religinÎje bendruomenÎje iuo klausimu yra aktyviai diskutuojama.
Jeigu Ba˛nyËios sistemoje kas nors b˚t¯ diskriminuojamas dÎl savo seksualinÎs orientacijos, a nagrinÎËiau · atvej· kaip bet kurios kitos diskriminacijos fakt‡.
PartnerystÎ - ne santuoka
- Ar –vedijoje yra registruojamos homoseksuali¯ asmen¯ santuokos?
- Mes turime ·statym‡ dÎl registruot¯ partnerysËi¯tai nÎra visai tas pats, kas
santuoka. Tos paËios lyties partneriai gali sudaryti partnerystÊ, kuriai taikomi beveik visi teisiniai santuokos aspektai.
Neba˛nytinÎs santuokos ceremonija yra lygiai tokia pati ir heteroseksualioms, ir homoseksualioms poroms.
Vienintelis ·statymuose numatytas skirtumas·vaikinimas. Registruot‡ partnerystÊ sudarÊ homoseksualistai negali ·sivaikinti vaik¯ ar paimti i vaik¯ nam¯ globoti vaik‡, o heteroseksualios poros, ·registravusios santuok‡, gali.
–alies vyriausybei pasi˚liau panaikinti registruot¯ partnerysËi¯ ·statym‡, nes jis diskriminuoja homoseksualius asmenis, pakeisti santuokos ir eimos kodeks‡, kad jis b˚t¯ neutralus lyËi¯ at˛vilgiu. fiod˛ius, kad tuoktis gali vyras ir moteris, pasi˚liau pakeisti fraze, kad tuoktis gali du ˛monÎs. Kol kas nesulaukiau jokios reakcijos · savo pasi˚lym‡.
- Kiek –vedijoje yra registruota partnerystÎs sutarËi¯?
- Tikslaus skaiËiaus pasakyti negaliu, bet manau, kad nuo 1995 met¯, kai ·statymas ·sigaliojo, sudaryta 2-3 t˚kst. toki¯ sutarËi¯.
Gr˚dina ir asmeninÎ patirtis
- Ar esate ·registravÊs partnerystÎs sutart·?
- Ne, savo partnerystÎs nesu ·registravÊs sutartimi. Mano partneris teigia kart‡ man pasipir Ês, bet a neatsimenu, kad b˚Ëiau tai girdÎjÊs.
Manau, toki‡ galimybÊ apsvarstyËiau tik tada, jei b˚t¯ panaikintas partnerystÎs ·statymas ir formuluotÎs –eimos kodekse tapt¯ neutralios lyËi¯ at˛vilgiu. Bet nesu tikras, kad mano partneris pasakys ìtaipî, jei a pasipir iu.
- Ar susid˚rÎte su diskriminavimu dÎl seksualinÎs orientacijos asmeni kai? Gal buvo diskriminuojamas kas nors i j˚s¯ eimos nari¯?
- A esu homoseksualios lytinÎs orientacijos ir to neslepiu. Apie tai paskelbiau prie daugel· met¯kur kas anksËiau nei pradÎjau dirbti ombudsmenu.
Esu dirbÊs teisÎju apeliaciniame teisme, kur niekada neslÎpiau savo orientacijos.
Kaip ir daugeliui ˛moni¯, man irgi buvo kilÊ sunkum¯. Bet mama man dar vaikystÎje sakÎ: ÑNiekas tau ne˛adÎjo, kad gyvenimas bus lengvasì.
pasaulyje pasaulyje pasaulyje pasaulyje pasaulyje
Rusijoje bandoma
pasukti laik‡ atgal
Rusijos liberalai demokratai reikalauja baud˛iamosios atsakomybÎs lesbietÎms. ValstybÎs D˚mos Rusijos liberal¯ demokrat¯ partijos (RLDP) frakcijos deputatas Aleksejus Mitrofanovas pateikÎ svarstyti parlamento ˛emiesiems r˚mams ·statymo projekt‡, numatant· bausti u˛ lesbianizm‡.
Jo si˚loma bausmÎ lesbietÎms ñ nuo vieneri¯ iki penkeri¯ met¯. £statymo projekto paai kinamajame ra te A.Mitrofanovas pabrβia, kad ìlesbianizmas pavojingesnis u˛ pederastij‡, nes ma˛ina gimstamum‡ ir todÎl ma˛Îja gyventoj¯ skaiËius valstybÎjeî. Neseniai ValstybÎs D˚ma jau svarstÎ kelis kairi¯j¯ grupÎs ìLiaudies deputatasî parengtus ·statym¯ projektus, nukreiptus prie seksualines ma˛umas. Viename j¯ sakoma, kad ìmoter¯ homoseksualizmas ñ lesbianizmas, nÎra nusikaltimasî.
Tame paËiame ·statymo projekte laisvÎs atÎmimo bausmÎ iki penkeri¯ met¯ numatoma u˛ vyr¯ homoseksualum‡. Deputatas A.Mitrofanovas interviu agent˚rai ìInterfaxî pa˛ymÎjo, kad ìjeigu grupÎs ìLiaudies deputatasî lyderis Genadijus Raikovas pasi˚lÎ ·statymo projekt‡, numatant· baud˛iam‡j‡ atsakomybÊ u˛ pederastij‡, reikia laikytis pariteto ir persekioti taip pat ir lesbietesî.
Norvegijos ministras ·teisino santykius su mylimuoju
Norvegijos finans¯ ministras Peras Kristianas Fossas ˛engÎ dar vien‡ ˛ingsn·, ·teisindamas gÎj¯ teises. Jis tapo pirmuoju alies ministru, susituokusiu su savo homoseksualiu partneriu.
52 met¯ P.K.Fossas, ilgametis Konservatori¯ partijos parlamentaras, patvirtino ·forminÊs savo partnerystÊ su ˛iniasklaidos grupÎs ìSchibsted ASAî direktoriumi Janu Eriku Knarbakku.
ìTaip, sausio 4 dien‡ mes ·registravome partnerystÊ ambasadoje Stokholme, ñ sakÎ ministras dienra Ëiui ìDagens Naeringslivî. ñ TaËiau visa kita yra asmeninis reikalasî.
Norvegija po Danijos tapo antr‡ja alimi pasaulyje, kurioje galima ·teisinti gÎj¯ ir lesbieËi¯ partnerystÊ. £statymas, numatantis beveik tokias paËias homoseksuali¯ partneri¯ teises, kaip ir heteroseksuali¯ sutuoktini¯, buvo priimtas 1993 metais.
P.K.Fossas ir J.E.Knarbakkas ilgai gyvena viename bute presti˛iniame Oslo rajone.
MinÎtam ·statymui vis dar nepritaria daug tikinËi¯j¯ ir kai kurie vyskupai i oficialiosios Liuteron¯ ba˛nyËios.
Brit¯ ·˛ymybÎs palaiko Egipto
gÎj¯ teises
Did˛iosios Britanijos ˛vaig˛dÎs, ·skaitant Elton‡ D˛on‡ ir Emm‡
Thompson, pasira Î Egipto homoseksual¯ teises ginanËi‡ peticij‡. Svarbiausias akcijos tikslas ñ i laisvinti 23 gÎjus, kurie pateko · kalÎjim‡ per skandalingai pagarsÎjus· teismo proces‡.
Priminsime, kad 2001 gegu˛Ê Kairo policija atliko reid‡ prabangios jachtos denyje vykusioje diskotekoje, kur paprastai rinkdavosi homoseksualistai. Tada buvo are tuoti 55 ˛monÎs ir 52 i j¯ buvo teisiami.
Kadangi homoseksualizmas Egipte neu˛draustas, vyrai buvo apkaltinti palaidu elgesiu ir ìekstremistini¯ idÎj¯ propagavimuî. Tokiu b˚du 32 met¯ –erifas Farchatas buvo nuteistas u˛ terorizm‡. Ir nors jo advokatas ·rodinÎjo, kad –.Farchatas tuo paËiu metu negali b˚ti gÎjus ir Islamo ekstremistas, teismas jam skyrÎ penkerius metus kalÎjimo. Kitas kaltinamasis buvo nuteistas trejiems metams kalÎjimo, o 20 ˛moni¯ gavo po dvejus metus. Likusieji buvo i teisinti.
BBC duomenimis, Egipto homoseksual¯ gynimo akcij‡ pradÎjo
Europos Parlamento narys, buvÊs aktorius Michaelis Cashmanas. Jis norÎt¯ ·tikinti Egipto vyriausybÊ paleisti kalinius. M.Cashmano iniciatyv‡ parÎmÎ ir Did˛iosios Britanijos ˛vaig˛dÎs. Be Eltono D˛ono, Emmos Thompson, prie peticijos prisijungÎ aktorius Ianas McKellenas (jis atliko Gendalfo vaidmen· filme ìfiied¯ valdovasî) Anthony –er (ì£simylÎjÊs –ekspyrasî), Eddie Isard (ìVampyro e Îlisî) ir populiarusis angl¯ komikas Grehemas Nortonas. J¯ pasira yta peticija buvo ·teikta Egipto atstovui Europos S‡jungoje.
Kroatijos gÎjai reikalauja teisÎs
tuoktis
Kroatijos gÎj¯ ir lesbieËi¯ asociacijos pareikalavo, kad tos paËios lyties partneri¯ poroms alyje b˚t¯ suteikta teisÎ tuoktis, prane Î naujien¯ agent˚ra HINA.
Pasak gÎj¯ grupÎs ìIskorakî ir lesbieËi¯ asociacijos ìKontraî, tam, kad homoseksualistai galÎt¯ tuoktis, Kroatijos eimos teisÎje turÎt¯ b˚ti ·teisintos s‡vokos, kurios apibrβt¯ santuok‡ kaip ìdviej¯ ˛moni¯
J. Fischeris ñ homoseksual¯ ventÎje
Vokietijos vicekancleris ir u˛sienio reikal¯ ministras Joschka Fischeris sakys pagrindinÊ politinÊ kalb‡ did˛iausioje Europos gÎj¯ ir lesbieËi¯ demonstracijoje.
Jis pasirodys pagrindinÎje liepos 7 dien‡ Kelne vyksianËio renginio ìEuroprideî scenoje.
Pasak renginio organizatori¯, tai bus pirmas kartas, kai vicekancleris dalyvaus tokio masto europinÎje demonstracijoje ir parems lygias gÎj¯, lesbieËi¯ ir biseksual¯ bendruomenÎs teises.
Homoseksual¯ festivalis Kelne vyks nuo bir˛elio 15 - osios iki baigiamosios demonstracijos liepos 7 dien‡. Programoje ñ net 229 kult˚ros, meno, sporto ir pramog¯ renginiai.
Tikimasi, kad rekordinÎs Europos homoseksual¯ eitynÎs centrinÎmis Kelno gatvÎmis sutrauks apie milijon‡ dalyvi¯ ir ˛i˚rov¯.
s‡jung‡î, o ne kaip ìvyro ir moters s‡jung‡î.
–ios grupÎs i kÎlÎ reikalavim‡ suteikti gÎj¯ poroms tokias pat teises, kokias turi heteroseksual˚s sugyventiniai, oficialiai ne·forminÊ santuokos. Savo reikalavimus jie grindÎ Kroatijos konstitucijos nuostatomis, kurios visiems asmenims garantuoja lygias teises ir draud˛ia bet koki‡ diskriminacij‡.
Seksualini¯ ma˛um¯ atstovai paskelbÎ Zagrebe bir˛elio 29 dien‡ surengsiantys pirm‡j· Kroatijos istorijoje ìGÎj¯ pasidid˛iavimoî parad‡, kuriuo sieks pasmerkti prie
Pa alintas i dvasinink¯ luomo
Rygos JÎzaus Kristaus evangelik¯ liuteron¯ parapijos pastorius Maris Santas per diskusij‡ ìLaisvosios Europos radijoî laidoje vie ai prisipa˛ino es‡s homoseksualistinÎs orientacijos, kuri‡ prie kelerius metus Latvijos evangelik¯ liuteron¯ Ba˛nyËia (LELB) pripa˛ino nuodÎme.
I kart po laidos M.Santas gavo LELB konsistorijos sprendim‡, kad jis pa alinamas i dvasinink¯ luomo. ìLaisvosios Europos radijoî laidoje M.Santas pripa˛ino savo homoseksualum‡ ir kalbÎjo apie liuteron¯ Ba˛nyËios nenor‡ toleruoti · rei kin· ir atsi˛velgti · tokios orientacijos ˛moni¯ padÎt·.
M.Santas ˛urnalistams parei kÎ: ìEsu pa alintas u˛ homoseksualizm‡ ir savo nuomonÎs i dÎstym‡î. Jis taip pat sakÎ jauËi‡s palengvÎjim‡, kadangi dabar niekam nebereikÎs meluoti.
homoseksualus nukreipt‡ diskriminacij‡.
ìIskorakî ir ìKontraî vertinimais, 4,5 mln. gyventoj¯ turinËioje alyje 10 proc. sudaro homoseksual˚s ˛monÎs.
Nuomoni¯ apklausa parodÎ, kad 66,2 proc. kroat¯ nepritaria, jog b˚t¯ ·teisintos santuokos tarp tos paËios lyties asmen¯.
Pasak apklaus‡ atlikusio dienra Ëio ìVeËernji Listî, i 450 apklaust¯j¯ tokioms santuokoms pritart¯ tik 18 proc.; likusieji 15,8 proc. iuo klausimu neturi nuomonÎs.
LesbieËi¯ vaikai nesijauËia
blogiau
Norvegijoje atliktas tyrimas ·rodÎ, kad vaikai augantys lesbieËi¯ eimose nesijauËia blogiau nei visi kiti.
AnkstesnÎs studijos parodÎ didel· tautos nusistatym‡ prie lesbieËi¯ eimas ñ ˛monÎs galvojo, kad tokia vaikystÎ yra kenksminga.
Tromso universiteto studentai ·rodÎ, kad vaikai nejauËia dideli¯ nepatogum¯ gyvendami lesbieËi¯ eimose, kas da˛nai pagal s‡lygas tapatinama ir su vieni omis mamomis.
Tyrimo metu buvo tiriami 55 vaikai. Pagrindiniais kriterijais studentai pasirinko socialin· patyrim‡, pasiekimus mokyklose bei psichologinÊ savijaut‡. 19 vaik¯ buvo i auginti lesbieËi¯, 10 vieni ¯ motin¯, o likÊ 26 heteroseksuali¯ por¯. Vis¯ vaik¯ pasiekimai ir patyrimas buvo pana us.
LGL fiinios
Lietuvos gÎj¯ lygos leidinys
Nr. 11-12, 2002 1-2
Redaktorius:
Eduardas Platovas
Redakcjios adresas: P.D. 2862, Vilnius 2000.
Telefonas: (22) 333031
El. pa tas: lgl@gay.lt
RÎmÎjai: Atviros visuomenÎs institutas Baltijos-Amerikos partnerystÎs programa
