LGL žinios 11

lgl þinios

2002

1-2

Leidþia Lietuvos gëjø lyga

lgl þinios

Europos Taryba

Parlamentinës Asamblëjos prezidentas – uþ lesbieèiø ir gëjø teises Ðiais metais Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos prezidentu iðrinktas Austrijos socialdemokratas Peteris Schiederis. Ta proga iðplatintame spaudos praneðime paþymima, kad jis laiko lesbieèiø ir gëjø teises vienu ið savo darbotvarkës prioritetø.

Peteris Schiederis þada greit apsilankyti Tarptau-

tinës lesbieèiø ir gëjø asociacijos Europos skyriaus (ILGA-Europe) bûstinëje Briuselyje. Jis sutiko bûti ðios asociacijos metinës konferencijos Lisabonoje garbës globëju.

Interviu Europos lesbieèiø ir gëjø organizacijos biuleteniui P. Schiederis paþymi, kad Europos Tarybos Parlamentinë Asamblëja jau yra prië-

musi keletà rekomendacijø Ministrø Komitetui dël lesbieèiø ir gëjø padëties. Parlamentinë Asamblëja atidþiai stebës kaip jos ágyvendinamos.

Parlamentinë Asamblëja taip pat reikalauja, kad naujos Europos Tarybos ðalys narës atitiktø þmogaus teisiø standartus uþtikrinant lygybæ lesbietëms ir gëjams.

Pasak Parlamentinës Asamblëjos prezidento, moralinë parama ypaè svarbi Europos þmogaus teisiø teismo sprendimams lesbieèiø ir gëjø teisiø srityje.

Prezidentas taip pat pasirengæs remti konkreèià veiklà lesbieèiø ir gëjø teisëms stiprinti Europos Tarybos ðvietimo programose.

Europos þmogaus teisiø teismas

Lietuvos teisëjo balsas átvirtino diskriminacijà dël ávaikinimo Europos þmogaus teisiø teismas keturiais balsais prieð tris nusprendë, kad Prancûzija teisëtai draudþia lesbietëms ir gëjams ávaikinti. Tai reiðkia, kad diskriminacija dël lytinës orientacijos ávaikinimo srityje nepaþeidþia Europos þmogaus teisiø konvencijos 14 bei 8 straipsniø nuostatø dël nediskriminacijos ir teisës á privatø gyvenimà.

Gëjus Philippe’as Frette apskundë Prancûzijos aukðèiausiojo administracinio teismo sprendimà neleisti jam “dël gyvenimo sàlygø” ásivaikinti vaiko. Jis pradëjo ávaikinimo procedûrà dar 1991 metais. Jis atskleidë savo orientacijà socialiniams darbuotojams, psi2

chiatrui ir psichologui, kurie patarë atsiimti praðymà dël ávaikinimo.

Apeliacijø karuselë sustojo 1996 metais.

Europos þmogaus teisiø teismo septyniø teisëjø kolegijos nuomonës dël ðios bylos iðsiskyrë santykiu 3-1-3. Teisëjai Bratza (JK), Fuhrmannas (Austrija) ir Tulkens (Belgija) pareiðkë aiðkø nesutikimà su Prancûzijos teismo sprendimu, nes mano, kad: (a) 14 Konvencijos straipsnis taikomas diskriminacijai dël lytinës orientacijos ávaikinimo srityje, todël, kad ji turi átakos asmens “privaèiam gyvenimui”; (b) skirtingas elgesys su asmenimis jø lytinës orientacijos pagrindu neturi objektyvios ir

teisingos prieþasties ir todël laikytinas diskriminavimu, kuris paþeidþia Konvencijos 14 straipsná (kartu su 8 straipsniu).

todël nelaikytinas “diskriminacija”. Tokià nuostatà ið esmës palaikë ir Prancûzijos, Èekijos bei Albanijos teisëjai.

Lietuvos teisëjas Pranas Kûris sutiko su pirmuoju punktu, bet prieðtaravo antram.

Taip susidarë vieno balso dauguma, kuri priëmë nepalankø sprendimà gëjø ir lesbieèiø atþvilgiu.

Jis laikosi nuostatos, kad skirtingas elgesys su homoseksualais ávaikinimo srityje turi pateisinamø objektyviø prieþasèiø ir

lgl lgl žinios þinios

LGL akcija 2000-2004

Uþ lygias darbo teises Lietuvos gëjø lyga sëkmingai tæsia akcijà uþ lygiø galimybiø gëjams ir lesbietëms átvirtinimà darbo santykiuose. Seimas atsiþvelgë á Lygos pasiûlymus papildyti naujojo Darbo kodekso projekto 2 ir 129 straipsnius seksualinës orientacijos sàvoka.

Darbo kodekso 2 straipsnis nustato darbo santykiø teisinio reglamentavimo principus. Vienas ið jø –

darbo teisës subjektø lygybë nepaisant jø seksualinës orientacijos.

Kodekso 129 straipsnyje numatyta, kad darbuotojo seksualinë orientacija negali bûti teisëta prieþastis nutraukti darbo santykius, kai nëra darbuotojo kaltës.

Naujas Darbo kodeksas ásigalios nuo 2003 metø.

Taèiau Lietuvai dar teks

perkelti á savo darbo teisæ iðsamesnius Europos Sàjungos direktyvos reikalavimus. Tad LGL atidþiai stebës ir sieks, kad visos ES teisyno nuostatos dël lygiø darbo teisiø bûtø ne tik deklaruojamos ðalies ástatymuose, bet ir ágyvendinamos.

Liepos mënesá Briuselyje vyksianèiame tarptautiniame seminare LGL atstovai dalyvaus rengiant

konkreèias rekomendacijas ES ðaliø kandidaèiø vyriausybëms. ES Plëtros direktorato rengiamame seminare pirmà kartà bus aptarti visø 13 ðaliø kandidaèiø pasiekimai ir trûkumai kovojant su gëjø ir lesbieèiø diskriminavimu darbo santykiuose.

Þmogaus teisës ES

Naujas Ðvedijos ástatymo projektas Artimiausiais mënesiais Ðvedijos parlamentas nuspræs, ar leisti gëjø ir lesbieèiø poroms ásivaikinti vaikus. Pasak Teisingumo ministerijos, jau parengtas ástatymo projektas, pagal kurá uþsiregistravusios homoseksualios poros galës ávaikinti vienas kito ið ankstesniø santykiø turimus vaikus arba ávaikinti svetimus.

“Ateityje kiekvienas ávaikinimo atvejis bus svarstomas atskirai. Në vienam automatiðkai nesuteikiama tokia teisë, taèiau siûloma homoseksualams suteikti teisæ

bûti átëviais”, – sako Ðvedijos teisingumo ministras Tomas Bodstriomas. Ministerija taip pat yra numaèiusi galimybæ ir lesbieèiø poroms suteikti teisæ pasinaudoti ið visuomeniniø fondø finansuojamø apvaisinimo klinikø paslaugomis.

Taèiau ðiuo klausimu ástatymus bûtø galima priimti tik iki galo iðnagrinëjus teisinius dirbtinio apvaisinimo aspektus. Ðvedijos teismas neseniai paskelbë nutartá, kad dirbtiniam apvaisinimui spermos davæs vyras ir suteikæs galimybæ

lesbieèiø porai turëti tris vaikus turës mokëti alimentus, nes 10 metø kartu gyvenusi lesbieèiø pora iðsiskyrë. Vyriðkiui beliko tik viena paguoda – pateikti apeliacijà, kà jis ir padarë.

uþsienyje esanèiø tokiø klinikø. Ástatymø leidëjams trûksta realumo jausmo, taèiau svarbu tokià padëtá dabar pakeisti”, – sakë RFSL pirmininkas Siorenas Andersonas.

Gëjø teisiø gynimo grupë RFSL palankiai sutiko minëtà ástatymo projektà, bet kartu nusivylë, kad jame nenurodoma, jog visuomeninës sveikatos sistemos klinikos turëtø siûlyti dirbtiná apvaisinimà lesbieèiø poroms. “Ðiuo metu jau ne naujiena, kai lesbietës turi vaikø, arba ið privaèiø apvaisinimo ástaigø ar

Beje, Ðvedija yra viena pirmaujanèiø pasaulio valstybiø, kuriose rûpinamasi gëjø teisëmis.

Valdantys socialdemokratai pritaria ástatymo projekto idëjai, taèiau opozicijoje esantys konservatoriai ir krikðèionys demokratai kritikuoja ðiuos pasiûlymus.

3

lgl þinios

Spauda apie LGL seminarà

Lietuvos gëjai þengia á Europà “5-10 procentø Lietuvos gyventojø yra netradicinës lytinës orientacijos.

Tarkim, vaþiuoja troleibusu 60 keleiviø. Ðeði ið jø - homoseksualûs arba biseksualûs. Tokia yra tiesa, bet daugelis þmoniø jos nenori pripaþinti”, teigia Lietuvos gëjø lygos (LGL) valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko.

Rugsëjo 11 dienà Vilniuje, vieðbutyje “Centrum”, á surengtà seminarà “ES antidiskriminacinë politika: þingsnis lesbieèiø ir gëjø þmogaus teisiø link” susirinko Lietuvos, Didþiosios Britanijos, Ðvedijos ir Latvijos kovotojai uþ gëjø ir lesbieèiø diskriminacijos panaikinimà. Garbingiausi seminaro dalyviai - Ðvedijos ombudsmenas Hansas Yttebergas, kol kas vienintelis pasaulyje kuruojantis diskriminacijà dël lytinës orientacijos, ir Anglijos Lesterio universiteto docentas Markas Belas, pasisakantis prieð diskriminacijà lytinës orientacijos pagrindu. Á seminarà neatvyko kviesti LR Seimo ir valdþios atstovai. Ðvedijos ombudsmenà Hansà Ytterbergà nustebino, kad Lietuvoje “popieriuose” viskas iðdëstoma labai graþiai, o realiame gyvenime “popieriniø siekiø” në nesistengiama ágyvendinti.

H.Ytterbergas seminare pateikë Ðvedijos visuomenës apklausos rezultatus, kurie skelbia, jog beveik 50 proc. apklaustøjø mano, kad gëjai ir lesbietës diskriminuojami ne tik darbdaviø, bet ir eiliniø pilieèiø. “Netradicinës lytinës orientacijos þmoniø buvo visada ir visur, bet dël patiriamo aplinkiniø spaudimo jie priversti gyventi “amþinoje tyloje”. Daþnai pirðtais uþbado prabilus apie tai, kad tu esi gëjus ar lesbietë. Neretas geriau jau gyvena tylëdamas, bet nepasako tiesos apie savo seksualinæ orientacijà”, - teigë kovotojas uþ gëjø ir lesbieèiø teises.

Markas Belas apþvelgë priimtà Lygiø galimybiø ástatymà, kur aptariamos visos diskriminacijos formos ir kovos bûdai. Didþiosios Britanijos Lesterio universiteto docentas patikino, kad Lietuva turës atsiþvelgti á ES ástatymus, kitu atveju jos stojimas á ES gali smarkiai komplikuotis.

Latvijos gëjø paramos grupës vadovas Ainars Loèmilis teigë, jog tokie

seminarai tik teorinio pobûdþio ir jokiø konkreèiø sprendimø jø metu nepriimama.

Diskriminacija daþnai pasireiðkia gatvëje, neretai ir darbe. Pasak Ainars Loèmilio, Latvijoje kartà jau buvo árodyta, kad darbdavys iðmetë darbuotojà ið darbo vien tik dël to, kad jis buvo homoseksualus.

Netradicinës lytinës orientacijos þmonëms iðkyla daugybë teisiniø problemø. “Mes norime kurti ðeimas, gyventi normalø gyvenimà, dirbti, bet tai ðiuo metu praktiðkai neámanoma”, - teigë seminaro dalyviai.

Seminaro metu pristatyta literatûra, kurioje iðdëstyti svarbiausi teisiniai aktai, ginantys netradicinës lytinës orientacijos þmones. “Lietuva kopijuoja Ðvedijos politikà ginant moterø teises. Kodël nepasidomëjus ðiø ðaliø pasiektais laimëjimais lytinës diskriminacijos srityje?” klausë V.Simonko.

Pasak jo, kol kas ne visada sulaukiama norimo atsako á iðkylanèias problemas. “Valdþiai teks su mumis bendradarbiauti, nes to reikalauja Europa. Kraðtutiniø priemoniø nesiimsime, bet reikalausime, kad bûtø laikomasi ES ástatymø”, - teigia LGL atstovai. Seimo priimtas 2000 metais, bet dar negaliojantis naujas Baudþiamasis kodeksas draudþia diskriminacijà dël seksualinës

4

lgl lgl žinios þinios

orientacijos.

Tikimasi, kad naujas ástatymas ásigalios nuo 2003 metø. Lietuva vienintelë ið Rytø Europos valstybiø turi ástatymiðkai numatytà toká draudimà. Pagal naujà BK uþ þmoniø diskriminavimà dël jø lytinës orientacijos bus baudþiama vieðaisiais darbais, bauda, laisvës apribojimu, areðtu ar net laisvës atëmimu iki trejø metø.

Po seminaro surengtos diskusijos metu iðkilo opiausia problema - kiek institucijø turi spræsti gëjø ir lesbieèiø klausimus? Gëjø manymu, uþtektø ir vienos Moterø ir vyrø lygiø galimybiø tarnybos. Iðplëtus jos veiklà, bûtø galima reglamentuoti gëjø ir lesbieèiø gyvenimà.

Kiti mano, kad vienos institucijos maþa ir reikia keliø. Diskusijoje dalyvavæ Liberalaus jaunimo atstovai iðsakë mintá, jog be visuomenës paramos joks ástatymas ar ástaiga negalës padëti.

Lesbietës ir gëjai gana karðtai ginèijosi, ar verta apie savo lytinæ orientacijà praneðti draugams, tëvams, bendradarbiams. Kol kas Lietuvos netradicinës lytinës orientacijos atstovams to nepatartina daryti, nes galima susilaukti tik neigiamos visuomenës reakcijos.

Siûloma mokyklose diegti supratimà apie gëjus ir lesbietes. Tai bûtø galima daryti ir etikos pamokose.

Pasak diskusijos dalyviø, bûtinai reikia ávairiø ðvietëjiðkø programø, kurios padëtø atsikratyti homofobijos.

Specialiai á konferencijà ið Didþiosios Britanijos atvykæs Kolinas de la Motte, besidomintis gëjø ir lesbieèiø kultûra ir apie jà renkantis bei publikuojantis ávairià medþiagà, tiesiai ðviesiai paragino Lietuvos valdþios vyrus ir moteris vieðai prabilti apie savo seksualinæ orientacijà. Jo manymu, tokiø þmoniø valdþios virðûnëje tikrai esama.

DEIVIDAS JURSEVIÈIUS “Kauno diena”

Homofobija

Ar atviri homoseksualai gali saugiai tarnauti kariuomenëje?

Kaunietis Saulius Germanavièius, prieð kelerius metus norëjæs tapti moterimi, o dabar apsisprendæs likti vyras, neseniai buvo paragintas atlikti karinæ tarnybà. Jaunuolis baiminasi galimo smurto, tuo tarpu ástatymus leidþiantys Seimo nariai grësmës netradicinës seksualinës orientacijos ðauktiniui nelinkæ áþvelgti.

Kaip raðë LÞ, neseniai kaunietis S. Germanavièius, dar prieð kurá laikà paðnekovams prisistatydavæs kaip Saulë, gavo ðaukimà á Lietuvos kariuomenæ.

Vaikinas, anksèiau ketinæs tapti moterimi, o dabar vieðai prisipaþástàs jauèiàs potrauká prie vyrø, baiminasi dël savo ateities.

S.Germanavièius jau atsakinëjo á ðauktiniams pateikiamo testo klausimus, kuriame praðoma nurodyti, ar bûsimasis karys “turëjo ypatingø seksualiniø santykiø”, “kada nors þalojo save”, ar já “kamuoja blogos mintys”? Jis bendravo ir su priëmimo komisijos psichologe, ði já nusiuntë pas psichiatræ.

Psichiatrë Sauliui pasakiusi: “Tu – retas reiðkinys mûsø padangëje, bet jei paraðysiu, kad esi netinkamas, manimi nepatikës, átars korupcija”.

Ir iðraðë siuntimà pasitikrinti psichiatrijos ligoninëje.

Tuo tarpu Saulius ne tik nenori bûti pripaþintas psichikos ligoniu, bet ir ypaè ðiurkðèiai apibûdina tai, kà su juo darytø kiti kareiviai. Lietuvos kariuomenës vadovybë dël “Sauliaus klausimo” jau pasidalijo á skirtingas stovyklas. Vieni tikina, kad netradicinë seksualinë orientacija – ne prieþastis vengti tarnybos, kiti mano, kad vaikinas turëtø bûti paliktas ramybëje.

Tauragës motorizuotame pëstininkø batalione atliktos anoniminës apklausos duomenimis, ið 184 kareiviø tik 4, 3 proc. sutiktø tarnauti su homoseksualistais. 78, 13 proc. kariø apskritai nusistatæ prieð homoseksualius þmones. Lietuvos þmogaus teisiø asociacijos sekretorius Stasys Kauðinis LÞ tikino, kad tokias problemas kaip Sauliaus turëtø spræsti Seimo Þmogaus teisiø komitetas. Ástatymus leidþiantys Seimo nariai linkæ prisidengti sausomis teisinëmis formuluotëmis ir atsakomybæ uþ vaikino likimà uþkrauti priëmimo komisijai.

Teisës Þmogaus teisiø gynëjas S. Kauðinis LÞ tikino, jog homoseksualistø ir jø integracijos mûsø visuomenëje problema ið tiesø egzistuoja, todël kariuomenëje su Sauliumi gali bûti elgiamasi “nederamai”.

“Tarp jaunø þmoniø daþnai pasireiðkia agresija kitokiø þmoniø atþvilgiu, – sakë S. Kauðinis. – Sauliui apskritai geriausia bûtø netarnauti kariuomenëje arba rinktis alternatyvià tarnybà”.

Lietuvos ástatymai nenumato, kad netradicinës seksualinës orientacijos jaunuoliai turëtø teisæ rinktis kità variantà. S. Kauðinio manymu, tokie atvejai kaip Sauliaus nëra daþni, taèiau Seimo Þmogaus teisiø komitetas (ÞTK) turëtø atsiþvelgti, kad toks precedentas gali kartotis, ir paieðkoti “juridinio sprendimo, jog tokie asmenys gyventø saugiai”.

Seimo ÞTK pirmininkas socialliberalas Gediminas Dalinkevièius mano, kad svarstyti problemos remiantis vieninteliu pavyzdþiu nereikëtø.

5

lgl þinios

“Negalime ðiandien svarstyti ðios problemos vieno asmens atþvilgiu, kitaip turëtume atsakyti á klausimà, ar precedentas keièia ástatymà, ar daroma iðimtis. Manau, kad pas mus ateityje turëtø bûti praplësta karo prievolës atlikimo sàvoka, pasiûlytos alternatyvios formos”, – aiðkino jis.

G. Dalinkevièius siûlo svarstyti, ar akcentuojant ðá klausimà nebus paþeidþiamos þmogaus teisës.

“Mëgindami subræsti kaip visuomenë, turinti europines paþiûras, turëtume atsiþvelgti ir á lygias teises, ir á lygias pareigas”, – aiðkino jis.

Tolerancija

Simuliacija

Radikaliau nusiteikæ parlamentarai homoseksualistø atþvilgiu iðsako kur kas grieþtesnæ nuomonæ.

Vis dëlto dauguma LÞ kalbintø Seimo nariø buvo linkæ manyti, jog netradicinæ seksualinæ orientacijà ir baimæ deklaruojantis jaunuolis linkæs vengti karinës tarnybos.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario socialdemokrato Rimanto Ruzo, “specialiai nereklamuoto” Sauliaus jo bûsimi tarnybos draugai nepaþintø. “Ðis jaunuolis, kaip ásivaizduoju, specialiai padarë ðou, kad jo neimtø kariuomenën”, – ásitikinæs Seimo narys.

Seimo NATO reikalø komisijos narë konservatorë Rasa Juknevièienë dar grieþtesnë. Jos manymu, medikai turëtø pirmiausia patikrinti, ar jaunuolis “nesimuliuoja homoseksualizmo”. Paklausta, kaip tai bûtø galima padaryti, parlamentarë tikino, jog medikai tam priemoniø turi.

“Jei þmogus ið tiesø turi problemø, jei nëra aiðkios seksualinës orientacijos, net turëdamas ðaukimà gali bûti neimamas á kariuomenæ”, – svarstë R. Juknevièienë.

NATO reikalø komisijos narë tikino neásivaizduojanti, jog panaðiø problemø galëtø kilti NATO ðaliø kariuomenëse. “Mûsø kariuomenë kol kas nepajëgi spræsi tø klausimø.

Tiesiog visi kartu turëtume ugdyti tolerantiðkà ir atvirà visuomenæ”, – aiðkino ji.

6

Sauliui uþsiminë jis. Apie tai, kad nuo kariuomenës galima bûtø iðsisukti Socialdemokrato R. Ruzo manymu, padedant priëmimo komisijai, minëjo tarnyba Lietuvos kariuomenëje iðeitø ir kiti parlamentarai. á naudà ne tik paèiam Sauliui, bet ir Daug laiko JAV praleidæs advokatas ir jo tarnybos draugams. parlamentaras Romanas Sedlickas “Jei jis bûtø paðauktas tarnauti, tvirtina, jog dël ðauktiniø pirmiausia pagaliau suþinotume, ar yra kariuo- turëtø apsispræsti pati kariuomenë. menëje nestatutiniai santykiai, ar ne. “Pirmiausia kariuomenë turi nustaAntra, neþinome, ar tokiø jaunuoliø tyti, kokiø ðauktiniø jiems reikia ir nëra ir daugiau, – svarstë parlamen- kokiø ne. Matyt, nereikia þmoniø, kurie turi problemø. Jei þmogus jø taras. – Be to, gal taip þmogui turi, visas jo dëmesys bus nukreiptas á padësime net psichikà susitvarkyti, nes, atrodo, jis turi psichikos bëdø”. jas”, – minëjo liberalas.

Saugumas

Liberalas R. Sedlickas minëjo, jog JAV kariuomenëje irgi diskutuojama Nacionalistinei jaunalietuviø organi- apie homoseksualistø ateitá, ypaè jø darbà su valstybës paslaptimis. zacijai Seime atstovaujantis Stanislovas Buðkevièius ásitikinæs, kad “Diskutuojama, ar slapta informacija homoseksualistø tarnyba kariuogali bûti suteikiama þmogui, kurá menei bûtø þalinga. galima ðantaþuoti. Ið karto kyla “Tø iðkrypëliø buvimas vyriðkoje aplinkoje nenaudingas Lietuvos kariuomenei. Tai iðkrypimas, dvasios liga, tad geriau, kad kiti nebûtø gundomi”, – aiðkino jis.

S. Buðkevièiaus manymu, Seimas turëtø prisiimti atsakomybæ ir homoseksualistø galimybæ tarnauti kariuomenëje apribotø ástatymais.

“Galima bûtø parengti ástatymà, ribojantá homoseksualistø galimybæ patekti á kariuomenæ, kodël gi ne.

Arba tie, kurie tikrina ðauktinius, turëtø suvokti, kad tokia tarnyba padarys daugiau bëdos negu naudos”, – sakë jis.

Iðeitys LÞ kalbinti parlamentarai linkæ atsakomybæ dël homoseksualistø tarnybos armijoje perkelti ðauktiniø priëmimo komisijoms. S. Buðkevièius, pabrëþiantis, kad ástatymø laikytis privaloma, vis dëlto leidþia suprasti, kad ne visi ðauktiniai atsiduria kariuomenëje.

“Paþiûrëkite, kas tarnauja? Turtingø jaunuoliø nerasite. Daugiausia – kaimo berneliai”, apie galimà iðeitá

problema, ir homoseksualistas greièiausiai negaus leidimo prieiti prie slaptø technologijø”, – tvirtino jis.

Seimo NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas sutiko, jog pasaulio þvalgybos istorijoje þinoma atvejø, kai netradicinë seksualinë orientacija buvo pretekstas ðantaþuoti.

“Bet tai vienas kompromitavimo bûdø, ir tik tuo atveju, jei þmogus tokià orientacijà slepia. Ðiuo atveju, nëra kuo ðantaþuoti”, – tikino jis.

A. Sadecko manymu, homoseksualizmo kariuomenëje problema per daug sureikðminta. “Ji dar nepasiekusi tokio masto, kad reikëtø galvoti apie ástatymus. Galioja norma, kad kiekvienas seksualinæ orientacijà laisvas pasirinkti, ir jeigu ji neperþengia ribø, kurios sukelia prieðingos orientacijos reakcijà, kokiø nors ekscesø galimybë nedidelë”, – tikino jis. R. Sedlickas nelinkæs sumenkinti Sauliaus problemos.

“Lietuvoje aiðkinama, kad homoseksualistui patekus á kariuomenæ, rûpesèiø nekils. Kils! Ir dar kaip kils.

Taèiau vadai linkæ uþmerkti akis ir vadovautis principais, kad tarnauti privalo visi”, – ásitikinæs parlamentaras.

lgl lgl žinios þinios

Tarptautinës teisës átaka gëjø ir lesbieèiø þmogaus teisiø apsaugai

Tarptautinë teisë, apimanti ir þmogaus teises – gyvybingas organizmas. Ji turi bûti interpretuojama atsiþvelgiant á laikmetá ir á kontekstà, kuriame bus taikoma1.

H. Ytterbergo nuomone, tas faktas, kad Visuotinës þmogaus teisiø deklaracijos kûrëjai tikriausiai nemàstë apie seksualiniø maþumø teises, nereiðkia, kad gëjai ir lesbietës neturi tokiø paèiø teisiø kaip heteroseksualistai. Jie turi tas paèias teises – o gerbiamos jos ar ne – tai jau kitas klausimas. Deklaracijos 1 straipsnis nepaverèia þmogaus teisiø teismingomis (justiciable). Jis tik nurodo mums pagrindiná lygybës principà, kuriuo remiantis kuriami jau teismingi þmogaus teisiø principai2. Vienas ið jø – lygios teisës arba nediskriminacija – ypaè svarbus seksualiniø maþumø nariams visame pasaulyje.

Todël dësninga, kad per pastaruosius porà deðimtmeèiø vis daugiau tarpvyriausybiniø organizacijø, tarptautiniø konferencijø ir nevyriausybiniø organizacijø, dirbanèiø tarptautinës þmogaus teisiø apsaugos srityje, pripaþásta vyriausybiø pareigà ginti asmenis nuo diskriminavimo lytinës orientacijos ir lytinio tapatumo pagrindu.

Jungtiniø Tautø Þmogaus teisiø komisija (toliau – Komisija) nagrinëjo lytinës orientacijos klausimà keliuose forumuose ir dokumentuose. 1996 m. Komisija pirmà kartà ávardino homoseksualus kaip ginamà grupæ savo rezoliucijoje apie asmenø gyvenanèiø su ÞIV/ AIDS þmogaus teises3. Rezoliucijoje

paþymima, kad asmenys neturintys lygaus socioekonominio ir teisinio statuso yra ypaè paþeidþiami ÞIV infekcijos rizikos ir neproporcingai kenèia nuo ÞIV/AIDS epidemijos ekonominiø ir socialiniø pasekmiø.

Rezoliucijoje du kartus paminëti “homoseksualûs vyrai” tarp tø, kurie ypaè veikiami epidemijos. Rezoliucija taip pat átvirtina nuostatà, kad terminas “kitas statusas” tarptautiniø þmogaus teisiø dokumentø nediskriminacijos apibrëþimuose turi bûti traktuojamas kaip átraukiantis sveikatos bei ÞIV/ AIDS statusà.

1987 m. Komisijos diskriminacijos prevencijos subkomisija atliko specialø tyrimà apie teisines ir socialines seksualiniø maþumø problemas4. Neseniai seksualiniø maþumø þmogaus teisës buvo aptartos ir specialiose ataskaitose apie paþeidimus Irane, Rumunijoje bei Kolumbijoje.

Organizacijos ir individai gali atkreipti Komisijos dëmesá á þmogaus teisiø paþeidimus, pildydami peticijas, kurios vadinamos “Rezoliucijos Nr. 1503 komunikatais”.

Komisijai pateiktos kelios peticijos dël gëjø ir lesbieèiø þmogaus teisiø.

Suomija ne kartà atkreipë JT Þmogaus teisiø komisijos dëmësá á seksualiniø maþumø padëtá. Seksualiniø maþumø þmogaus teisiø paþeidimai maþai nuðvieèiami þmogaus teisiø forumuose, todël Suomijos vyriausybë laiko tai svarbiu klausimu, kuris pakartotinai turi bûti keliamas jos pareiðkimuose.

Ðiai Suomijos iniciatyvai pritarë ir palaikë jà tiek pilietinë visuomenë, tiek ir kai kurios vyriausybës5.

Jungtiniø Tautø Þmogaus teisiø komitetas (toliau – Komitetas) priþiûri kaip valstybës ágyvendina savo ásipareigojimus ginti þmogaus teises pagal Tarptautiná pilietiniø ir politiniø teisiø paktà (toliau – Paktas). Ðis paktas, kurá pasiraðë 101 ðalis, – viena svarbiausiø tarptautiniø þmogaus teisiø sutarèiø. Pakto 17 straipsnis garantuoja teisæ á privatumà. Pakto 2(1) straipsnis skelbia, kad teisës ir laisvës garantuojamos ðiuo Paktu, turi bûti apgintos visiems asmenims be diskriminacijos: Valstybës, ðio Pakto dalyvës, ásipareigoja gerbti ir garantuoti visiems esantiems jos teritorijoje ir priklausantiems jos jurisdikcijai asmenims teises, pripaþástamas ðiame Pakte, be jokiø skirtumø, tokiø kaip rasë, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kokie nors kiti ásitikinimai, nacionalinë ar socialinë kilmë, turtinë padëtis, jø gimimo ar kokia nors kitokia padëtis.

26 straipsnis taip pat draudþia diskriminacijà tais paèiais pagrindais kaip ir 2(1) straipsnis bei skelbia teisæ á lygybæ nepriklausomai nuo garantijø átvirtintø Pakte. 26 straipsnis numato: Visi þmonës yra lygûs prieð ástatymà ir turi teisæ á vienodà, be jokios diskriminacijos, ástatymo apsaugà. Ðiuo atþvilgiu ástatymas turi drausti visokià diskriminacijà 7

lgl þinios ir garantuoti visiems asmenims vienodà ir tikrà apsaugà nuo visokios diskriminacijos, ypaè dël rasës, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politiniø ar kokiø nors kitokiø ásitikinimø, nacionalinës ar socialinës kilmës, turtinës padëties, gimimo ar kokios nors kitokios aplinkybës.

statusà kaip persekiojamieji dël jø priklausomybës tam tikrai socialinei grupei. JTVPK laikosi nuostatos, kad asmenys, kuriems gresia susidorojimas, neþmoniðkas elgesys ar rimta diskriminacija dël jø homoseksualumo ir kuriø vyriausybës nesugeba arba nenori jø ginti, turi bûti pripaþinti pabëgëliais”8.

Komitetas nagrinëja bylas, kurias pateikia asmenys besiskundþiantys savo paþeistomis teisëmis. Nicholas Toonen prieð Australijà byloje Komitetas 1994 m. balandþio 4 d. nusprendë, kad lytiniø santykiø tarp pilnameèiø vyrø privaèioje aplinkoje uþdraudimas paþeidþia pagrindines þmogaus teises.

Europos Taryba skatina gerbti þmogaus teises taikant Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijos ir Parlamentinës Asamblëjos rezoliucijø standartus. Konvencijos 14 straipsniu buvo apgintos naciø persekiotos þydø, romø, komunistø, Jehovos liudytojø ir kitos maþumos. Kodël viena ið naciø koncentracijos stovyklø kaliniø kategorijø – homoseksualai, kuriø uniformos buvo paþenklintos roþiniu trikampiu, buvo palikta nuoðalyje?

Europos visuomenëms prireikë daugiau laiko pasiprieðinti homofobijai ir pripaþinti faktà, kad naciø vykdytas lesbieèiø, gëjø, biseksualø ir transseksualø persekiojimas buvo toks pat þalingas, o diskriminacija dël lytinës orientacijos ar lyties identiteto paþeidþia þmogaus teises.

Nicholas Toonenas pateikë skundà Komitetui teigdamas, kad Australija paþeidë savo ásipareigojimus pagal Pakto 2, 17 ir 26 straipsnius, leisdama Tasmanijos valstijoje galioti ástatymui, kuris draudë savanoriðkus pilnameèiø vyrø lytinius santykius. Komiteto sprendime nurodoma, kad Tasmanijos ástatymas prieðtarauja Pakto 17 straipsniui (teisë á privatumà) ir 2 straipsniui (nediskriminacija). Savo sprendime Komitetas neatsiþvelgë á 26 straipsná, taèiau paþymëjo, kad lyties sàvoka Pakto 2 straipsnyje turi bûti traktuojama kaip apimanti lytinæ orientacijà6.

Po sprendimo Toonen byloje Komitetas iðreiðkë susirûpinimà dël ástatymø draudþianèiø homoseksualius santykius ataskaitose apie Rumunijos, JAV, Honkongo, Zimbabvës, Kipro ir Austrijos teisës atitikimà Paktui. Vëliau Komitetas paragino visas valstybes átraukti diskriminacijos dël lytinës orientacijos uþdraudimà á jø konstitucijas ar kitus pagrindinius ástatymus7.

Jungtiniø Tautø Vyriausiasis pabëgëliø komisaras (JTVPK) keliose rekomendacijose pripaþino, kad gëjai ir lesbietës priklauso “tam tikrai socialinei grupei” minimai 1951 m. Konvencijoje ir 1967 m.

Protokole dël pabëgëliø statuso.

JTVPK leidinyje “Pabëgëliø apsauga” paþymima, kad “homoseksualai gali pretenduoti á pabëgëlio 8

Atrodytø, kad dël ðios prieþasties Europos Tarybos Parlamentinë Asamblëja pasmerkë homoseksualø diskriminacijà tik praëjus trims deðimtmeèiams po Konvencijos pasiraðymo – 1981 metais (Rekomendacija Nr. 924 ir Rezoliucija Nr. 756). Ði svarbi parlamentinë akcija suteikë papildomà teisiná kontekstà Europos þmogaus teisiø teismo sprendimams Dudgeon, Norris ir Modinos bylose.

1993 metais Parlamentinë Asamblëja priëmë Deklaracijà Nr. 277 raginanèià baigti homoseksualø diskriminacijà buvusio komunistinio bloko ðalyse. Kità reikðmingà þingsná þengë Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinë Asamblëja. 1995 metais priimtoje Otavos deklaracijoje valstybës narës kvieèiamos uþtikrinti, kad visi asmenys, priklausantys skirtingiems gyventojø sluoksniams, bûtø vienodai palankiai vertinami

ðaliø konstitucijose, ástatymuose ir vyriausybiø veikloje nepriklausomai nuo ávairiø aplinkybiø, taip pat ir lytinës orientacijos.

1998 m. sausio 15 d. Tarptautinës lesbieèiø ir gëjø asociacijos Europos skyriui (ILGA-Europe) buvo suteiktas konsultacinis statusas Europos Taryboje. Toks sprendimas aiðkiai parodë, kad Europos Taryba laiko seksualiniø maþumø dalyvavimà priimant jas lieèianèius sprendimus gyvybiðkai svarbiu veiksniu.

2000 m. rugsëjo 26 d. Europos Tarybos Parlamentinë Asamblëja svaria balsø dauguma pritarë Rekomendacijai Nr. 1474 (2000) “Lesbieèiø ir gëjø padëtis ET ðalyse narëse”. Rekomendacija parengta pagal ETPA Teisës ir þmogaus teisiø komiteto ataskaità9.

Europos Tarybos ðalys raginamos: ! ástatymais drausti diskriminacijà dël lytinës orientacijos; ! ástatymuose iðlyginti pilnametystës amþiø; ! garantuoti gëjams ir lesbietëms lygias galimybes darbe; ! priimti ástatymus, kurie leistø registruoti homoseksualiø porø partnerystæ; ! ðvietimo ir mokymo programomis pasiprieðinti homofobijai mokyklose, medicinos ástaigose, kariuomenëje ir policijoje.

Rekomendacija taip pat akcentuoja Europos þmogaus teisiø konvencijos 14 straipsnio iðplëtimo bûtinybæ.

Buvo siûloma átraukti sàvokà “lytinë orientacija” á 14 straipsniu draudþiamø diskriminacijos pagrindø sàraðà10.

Esminë diskusija apie tai, kodël bûtina iðplësti Konvencijos 14 straipsnio lygybës nuostatø apimtá tæsësi ir Europos Tarybai priimant Konvencijos 12-àjá protokolà.

Siûlyta á diskriminacijos draudimo pagrindø sàraðà átraukti tokias diskriminacijos formas kaip negalia, lytinë orientacija ir amþius. Parlamentinë Asamblëja atskirai paþymëjo, kad “14 straipsnio pagrindø sàraðe, nors jis ir neiðsamus, norëta

lgl lgl žinios þinios

iðvardinti diskriminacijos formas, kurios laikomos ypaè nepakenèiamomis. Todël lytinës orientacijos pagrindas turi bûti átrauktas”.11 Taèiau buvo nuspræsta, jog teisiniu poþiûriu to daryti nebûtina, kadangi diskriminacijos formø sàraðas nëra iðsamus, o áraðius á já koká nors vienà naujà pagrindà, gali atsirasti nepagrástø interpretacijø. Nepaisant to, reikia pabrëþti, kad 1997 metø spalio 2 dienos Amsterdamo sutartis, kuri pakeitë ir papildë Europos Sàjungos sutartá, nurodo seksualinæ orientacijà kaip vienà ið draudþiamø diskriminacijos formø.

Vis dëlto Konvencijos 12-asis protokolas iðplëtë diskriminacijos uþdraudimo apimtá. Protokolo 1 straipsnio nuostata apima ne tik Konvencijoje, bet ir nacionaliniu lygiu uþtikrintas teises. Todël Europos þmogaus teisiø konvencijos 12-ojo protokolo ratifikavimas sustiprintø maþumø nariø apsaugà, nes Konvencijoje numatytas diskriminacijos uþdraudimas bûtø iðplëstas ir apimtø visus diskriminacijos pagrindus, o ne tik tà diskriminacijà, kuri susijusi su teisëmis apsaugotomis Konvencija.

2001 m. rugsëjo 21 d. Europos Tarybos Ministrø Komitetas paskelbë ypaè sveikintinà pareiðkimà, kuriame apgailestaujama, kad diskriminacija ir smurtas prieð homoseksualus dar vyksta Europoje bei pripaþástama, kad reikia daug pastangø norint panaikinti diskriminacijà ðaliø vidaus teisëje ir praktikoje.

Europos þmogaus teisiø teismas nustatë, kad kai kurios ðios diskriminacijos rûðys paþeidþia Europos þmogaus teisiø konvencijà (toliau – Konvencija), nors në vienoje ið jos nuostatø nekalbama apie lytinæ orientacijà. Neþiûrint á tai, Konvencija kuo toliau, tuo labiau pasitarnauja ginant lesbieèiø ir gëjø teises. Visø pirma, keliose bylose ið eilës Europos þmogaus teisiø teismas (toliau – Teismas) nustatë, jog visiðkas savanoriðko lytinio santykiavimo tarp dviejø suaugusiø vyrø privaèioje aplinkoje uþdraudimas

prieðtarauja Konvencijos 8 straipsniui, kuris numato teisæ á kiekvieno þmogaus asmeninio gyvenimo pagarbà.12 O jau 1997 metais Europos þmogaus teisiø komisija nustatë, kad ástatymu átvirtintas aukðtesnis brandos amþius (age of consent) homoseksualiems santykiams nei heteroseksualiems lytiniams santykiams – tai Konvencijos 14 straipsnyje numatytà teisæ á privatø gyvenimà paþeidþianti diskriminacija.13 Konvencijos galimybës lesbieèiø ir gëjø atþvilgiu buvo iðplëtotos dviejose precedentinës teisës bylose 1999 metais. Lustig-Prean’as ir kt. prieð JK14 bylose Strasbûro teismas turëjo iðnagrinëti, ar teisëtas Jungtinës Karalystës draudimas homoseksualams tarnauti armijoje.

Jis nustatë, kad draudimas homoseksualams tarnauti armijoje paþeidþia Konvencijos 8 straipsná.

Tarp kita ko, teismas atmetë JK argumentà, jog lesbieèiø ir gëjø buvimas armijoje sukels negatyvià kitø kariðkiø reakcijà, pabrëþdamas sprendime, kad “[…]tiek, kiek ðis negatyvus poþiûris kyla ið iðankstinio dalies heteroseksualios daugumos nusistatymo prieð homoseksualià maþumà, jis pats savaime, taip pat kaip ir negatyvus poþiûris á kitos rasës, kilmës ar spalvos asmenis, teismo negali bûti laikomas pakankamu pagrindu apriboti aukðèiau iðdëstytas pareiðkëjo teises”15.

M. Bellas paþymi, kad tai, jog Teismas tiesiogiai palygino ir susiejo diskriminacijà dël lytinës orientacijos su kitomis diskriminacijos formomis, reiðkia, jog jis priëjo iðvados, kad ið homofobijos kylanti diskriminacija yra tokia pat neleistina16. Be to, Teismas nurodë, jog ateityje precedentinë teisë turi bûti toliau plëtojama: “[…]teismas negali neatsiþvelgti á plaèiai paplitusius ir nuolat besikeièianèius poþiûrius bei su tuo susijusius pakeitimus ðiuo klausimu Susitarianèiø ðaliø vidaus ástatymuose”.

Todël Teismas iðplëtë nediskriminacijos principo taikymà ir globos teisei. Salgueiro da Silva Mouta prieð Portugalijà byloje17 buvo skun-

dþiamasi dël to, jog atsakyta perduoti vaikà tëvo globon, motyvuojant tëvo homoseksualumu. Be to, Portugalijos apeliacinis teismas ðá sprendimà aiðkiai siejo su tuo, jog tëvas gyveno su kitu vyru. 18 Strasbûro teismas nustatë, kad tuo buvo kësinamasi á Konvencijos 8 straipsnyje numatytà tëvo teisæ á ðeimyniná gyvenimà, bei paþeidþiamas Konvencijos 14 straipsnis lytinës orientacijos atþvilgiu.19 Ypaè svarbu tai, jog Teismas patvirtino, kad Konvencijos 14 straipsnis dël nediskriminavimo turi bûti aiðkinamas taip, tarsi jame netiesiogiai bûtø minima ir lytinë orientacija.20 Debatai dël lesbieèiø ir gëjø teisiø Europos Sàjungoje prasidëjo devintojo deðimtmeèio pradþioje21.

Taèiau tik 1994 m. Roth ataskaitoje22 pirmà kartà iðsamiai iðanalizuotos paèios ávairiausios diskriminacijos formos, su kuriomis lesbietës ir gëjai susiduria Europos Sàjungoje. Remdamasis ðia ataskaita, Parlamentas pakvietë valstybes nares kartu parengti Rekomendacijà dël visø formø diskriminacijos lytinës orientacijos pagrindu draudimo.23 Taip atsirado nauja EB steigimo sutarties nuostata, 13 straipsnis, kuriame skelbiama: Nepaþeisdama kitø ðios Sutarties nuostatø ir nevirðydama Bendrijai jos suteiktø ágaliojimø, Taryba, vienbalsiai pritardama Komisijos pasiûlymui ir pasitarusi su Europos Parlamentu, gali imtis atitinkamø veiksmø kovoti su diskriminacija dël lyties, rasinës arba etninës kilmës, religijos ar tikëjimo, negalios, amþiaus arba seksualinës orientacijos. Ðiuo metu Europos Sàjungos teisynas (acquis communautaire) tiesiogiai ir netiesiogiai apibrëþia reikalavimus dël seksualiniø maþumø teisiø privalomuose ir neprivalomuose dokumentuose.

Pagrindinis Europos Sàjungos teisës aktas, kuriame átvirtintas diskriminacijos draudimas dël seksualinës orientacijos, o taip pat dël religijos, ásitikinimø, negalios, amþiaus yra Europos Sàjungos Tarybos 2000 m.

9

lgl þinios

lapkrièio 27 d. direktyva Nr. 2000/ 78/EB Dël vienodø sàlygø taikymo ádarbinant ir darbui sistemos24.

Dar keli teisës aktai gali bûti netiesiogiai naudingi lesbietëms ir gëjams. Pavyzdþiui, tëvystës atostogø direktyva 96/34/EC25 numato teisæ po vaiko gimimo arba ávaikinimo iðeiti trijø mënesiø apmokamø atostogø, o vaikui susirgus arba ávykus nelaimingam atsitikimui, kai darbuotojas bûtinai privalo bûti ðalia vaiko, teisæ gauti atostogas dël ðeimyniniø aplinkybiø (compassionate leave). M. Bellas kelia svarbø klausimà: ar ði direktyva bus taip pat taikoma ir lesbieèiø bei gëjø partneriams. Pavyzdþiui, ar galës atostogas dël ðeimyniniø aplinkybiø gauti tos paèios lyties partneriai, ir ar po vaiko gimimo ar ásivaikinimo tëvystës atostogos bus suteikiamos kitam tos paèios lyties partneriui?

Svarbu, kad Komisija á Tarybos susirinkimo, kuriame buvo priimta ði direktyva, protokolà átraukë pareiðkimà, jog “direktyva turi bûti ágyvendinama be jokios diskriminacijos dël rasës, lyties, lytinës orientacijos, odos spalvos, religinës priklausomybës ar nacionalinës kilmës.26 Kitas lesbietëms ir gëjams palankaus dokumento pavyzdys – direktyva “Dël asmenø apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dël laisvo tokiø duomenø judëjimo” 27, kuri garantuoja specialià su asmens intymiu gyvenimu susijusiø duomenø apsaugà (8 straipsnis). Nëra jokios abejonës, jog ði nuostata privaèioms organizacijoms, taip pat ir darbdaviams, neleidþia kaupti slaptø bylø apie lytinæ orientacijà.28 Neprivalomiems ES dokumentams priskirtinos rekomendacijos, rezoliucijos ir nuomonës. Nors teismo keliu jø ágyvendinti negalima, taèiau Europos teisingumo teismas Liuksemburge pripaþino, jog jos vis vien turi bûti laikomos teisinëmis priemonëmis ir gali turëti teisiniø pasekmiø.29 Be to, pasirodë þenklø, jog neprivalomi dokumentai laikomi acquis communautaire dalimi.30 Lesbietëms ir gëjams pats 10

svarbiausias neprivalomas dokumentas – tai neseniai priimta ES pagrindiniø þmogaus teisiø chartija, sujungianti pilietines, politines, ekonomines, socialines ir visuomenines teises, kurios iki ðiol buvo iðsklaidytos daugelyje tarptautiniø, Europos ir nacionaliniø dokumentø.31 Daugybë Chartijoje numatytø teisiø yra aktualios lesbietëms ir gëjams, pavyzdþiui, – teisë á tai, kad bûtø gerbiamas privatus ir ðeimyninis gyvenimas. Taèiau pati svarbiausia nuostata – tai teisë á nediskriminavimà. Diskriminacija dël lytinës orientacijos aiðkiai nurodyta kaip vienas ið draudþiamø diskriminavimo pagrindø.32 Chartija neiðpleèia Europos Sàjungos galiø, todël ðia teise á nediskriminacijà galima naudotis neperþengiant dabartinës ir bûsimos ES teisës ribø.

Pavyzdþiui, Lietuvoje gyvenanti lesbietë negalëtø remdamasi Chartija reikalauti, kad Lietuvoje tos paèios lyties poroms bûtø priimti registruotos partnerystës ástatymai.

Taèiau jei jos partnerei gimtø vaikas ir jai nebûtø suteiktos motinystës atostogos, toká sprendimà ji galëtø uþginèyti remdamasi tuo, jog ði teisë yra numatyta ES ástatymuose ir turi bûti suteikiama nepriklausomai nuo lytinës orientacijos.

Kitas teisiðkai neápareigojanèiø lesbieèiø ir gëjø teisiø ðaltinis yra Europos Parlamento rezoliucijos.

Parlamentas nuolat, daþniausiai savo metinëje ataskaitoje apie þmogaus teisiø padëtá ES, reikalauja, jog lygios galimybës ávairiausiose srityse bûtø suteikiamos nepriklausomai nuo lytinës orientacijos. Parlamento pasiryþimà ginti lesbieèiø ir gëjø teises liudija ir jo 2000 m. kovo mën. 16 d. rezoliucija “Dël þmogaus teisiø Europos Sàjungoje”. Joje kreipiamasi á valstybes nares, kad ðios priimtø registruotas tos paèios lyties asmenø partnerystes pripaþástanèius ástatymus ir joms suteiktø tas paèias teises bei prievoles, kurios egzistuoja registruotos vyro ir moters partnerystës atþvilgiu.33 Europos Parlamentas rimèiausiai

kelia lytinës orientacijos klausimus ir ES plëtros kontekste. Visø pirma, 1998 metais Parlamentas paskelbë bendrà perspëjimà, jog jis nepritars bet kokios ðalies ástojimui, jei ta ðalis savo ástatymais arba politika paþeis lesbieèiø arba gëjø teises.34 2000 m. kovo mënesá Parlamentas atkreipë ypatingà dëmesá á lesbieèiø ir gëjø padëtá, kviesdamas Bulgarijà, Kiprà, Estijà, Vengrijà, Lietuvà ir Rumunijà ið savo baudþiamøjø kodeksø iðbraukti visus ástatymus, kurie diskriminuoja lesbietes ir homoseksualus.35 Jis taip pat pareikalavo, kad Taryba ir Komisija, kai tai reikalinga, iðkeltø klausimà dël homoseksualiø asmenø diskriminacijos derybø dël narystës metu.36 Naujausioje Europos Komisijos 2001 metø ataskaitoje apie Lietuvos paþangà aiðkiai parodyta, kad seksualiniø maþumø teisës yra sudëtinë narystës ES reikalavimø dël þmogaus teisiø dalis.

Ataskaitos skyriuje apie þmogaus ir maþumø teises paþymima, kad naujas LR Baudþiamasis kodeksas, kuris dar negalioja, sulygins brandos amþiø nepriklausomai nuo lytinës orientacijos ir uþdraus kitokià diskriminacijà ðiuo pagrindu37.

Didëjanti besiplëtojanèios Europos þmogaus teisiø konvencijos precedento teisës átaka iðsklaido bet kokias uþtrukusias abejones dël to, ar tarptautiniai þmogaus teisiø ástatymai apima ir lesbieèiø bei gëjø teises. Kadangi ES sutarties 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad Sàjungoje turi bûti gerbiamos Konvencijos teisës normos, galima pagrástai reikalauti, kad valstybës kandidatës árodytø, jog seksualiniø maþumø teisinë padëtis jose bent neprieðtarauja Europos þmogaus teisiø teismo precedentinei teisei.

Europos Tarybos ir Europos Sàjungos dokumentø analizë rodo, kad diskriminacijos lytinës orientacijos pagrindu panaikinimas Europoje tampa privaloma norma.

EDUARDAS PLATOVAS

lgl lgl žinios þinios

Tyrer vs. United Kingdom (1978), series A, No. 26, para. 31, European Court of Human Rights.

2 H. Ytterberg. Sweden – additional regulations besides the Registered Partnership. Aktuelle Juristische Praxis, Dike Verlag AG St. Gallen (Schweiz) 3/2001.

3 E/CN. 4/Sub. 2/1996/L. 21.

4 E/CN. 4/Sub. 2/1988/31.

5 Human Rights and Finland’s Foreign Policy. Publications of Ministry for Foreign Affairs. 2/ 2001. p.97.

6 U.N.Doc. CCPR/c/50/D/488/1992 [1994].

7 Pavyzdþiui þr.: Human Rights Committee, Concluding Observations: Poland 29/07/99 (UN Doc. CCPR/C/79/Add. 110), 29 July 1999, para. 23.

8 UNHCR/PI/Q&A-UK1. PM5/Feb. 1996.

9 http://stars.coe.fr/doc/doc00/edoc8755.htm 10 Konvencijos 14 straipsnyje skelbiama: “Naudojimasis ðios Konvencijos pripaþintomis teisëmis ir laisvëmis turi bûti garantuojamas be jokios diskriminacijos dël lyties, rasës, odos spalvos, kalbos, religijos, politiniø ir kitokiø ásitikinimø, nacionalinës ar socialinës kilmës, priklausymo tautinei maþumai, nuosavybës, gimimo ar kitokio statuso”.

11 Opinion No. 216 (2000) on Draft Protocol No. 12 to the European Convention on Human Rights, adopted by the Parliamentary Assembly of the Council of Europe on 26 January 2000.

12 Konvencijos 8 straipsnis skelbia: “Kiekvienas turi teisæ á tai, kad bûtø gerbiamas jo asmeninis ir jo ðeimos gyvenimas […]”. Su ðiuo klausimu susijusios bylos: Dudgeon v UK; 22.10.81, Series A, No. 45; Norris v Ireland; 26.10.88, Series A No. 142; Modinos v Cyprus; 22.4.93, Series A No. 259.

13 Sutherland v UK; (1997) 24 European Human Rights Reports – Commission Supplement, CD 22.

14 Lustig-Prean and Beckett v UK, (2000) 29, European Human Rights Reports 548. Smith and Grady v UK, 29 European Human Rights Reports 493.

15 Lustig-Prean and Beckett v UK, p. 583.

16 M. Bell. The European Union – a new source of rights for citizens in the accession countries?

ILGA-Europe (2001) “Equality for lesbians and gay men – a relevant issue in the EU accession process”, Brussels.

17 Application No. 33290/96, 21 December 1999. Ðio dokumento ieðkokite: http://www.echr.coe.int 18 Ten pat, par. 14.

19 Ten pat, par. 43.

20 Ten pat, par. 28.

21 Plaèiau skaitykite: Bell, M (1998) ‘Sexual orientation and anti-discrimination policy: the European Community’ in Carver, T & Mottier, V (eds. ) The politics of sexuality - identity, gender, citizenship, London: Routledge/ECPR Studies in European political science.

22 European Parliament (1994), ‘Report for the Committee on Internal Affairs and Citizens Rights on Equal Rights for Homosexuals and Lesbians in the European Community’ [Roth] EP Doc. A3 - 0028/94.

23 OJ [1994] C 61/40.

24 Council Directive 2000/78/EC of 27 November 2000 establishing a general framework for equal treatment in employment and occupation, Official Journal of the European Communities, 2000, L 303/16.

25 OJ [1996] L 145/4, 19. 6. 96.

26 EU-Council (1996), ‘Draft Minutes of the 1914th meeting of the Council (Labour and Social Affairs) held in Brussels on 29 March 1996’ 6262/96 LIMITE. Brussels: 23 April 1996.

Nors byloje C-292/89, R v Immigration Appeal Tribunal ex parte Antonissen [1991] ECR 745 at 778 Teismas nusprendë, jog tokios deklaracijos neturi juridinës reikðmës.

27 Directive 95/46/EC, OJ [1995] L 281/40, 23.11.95.

28 Þr. daugiau: Clapham, A & Weiler, J (1992) ‘Human dignity shall be inviolable: the human rights of gays and lesbians in the EC legal order ’ Collected Courses in the Academy of European Law Vol. III Book 2 Martinus Nijhoff: Dordrecht.

29 C-322/88, Grimaldi v Fonds des Maladies Professionnelles [1989] ECR 4407.

30 Noll, G & Vedsted-Hansen, J (1999) ‘Non-communitarians: refugee and asylum policies’ in Alston, P; Bustelo, M & Heenan, J The EU and human rights, Oxford: OUP, pp. 375-376.

31 Par. 2, Press Release: Brussels, 8. 12. 2000 - Nr. 400/00. Ðio dokumento ieðkokite: http://ue.eu.int/en/summ.htm 32 21 straipsnio 1 dalis: “Draudþiamas bet koks diskriminavimas dël lyties, rasës, odos spalvos, etninës ar socialinës kilmës, genetiniø ypatumø, kalbos, religijos ar ásitikinimø, politiniø ar kitokiø paþiûrø, priklausomybës tautinei maþumai, turto, gimimo, negalios, amþiaus ar seksualinës orientacijos”.

33 Par. 57, European Parliament resolution on respect for human rights in the European Union (1998-1999), OJ [2000] C 377/344.

34 Par. J, Urgency Resolution on equal rights for gays and lesbians in the European Community; adopted 17 September 1998, B4-0824 & 0852/98, PE 272. 005/79.

35 Ten pat, par. 76.

36 Par. 28, Resolution on the annual report on international human rights and European Union human rights policy (1999), OJ [2000] C 377/336.

37 2001 Regular report on Lithuania’s progress towards accession. SEC (2001) 1750, Brussels, 13. 11. 2001.

1

Nauja knyga Paul Russell. 100 átakingiausiø homoseksualistø ir lesbieèiø pasaulio istorijoje.

Vienas ið bûdø, padëjæs gëjams ir lesbietëms iðlikti per amþius, tai vienas kito atpaþinimas per kaukes, kurias jie neðioja. Mes iðliekame, nes galime pasiguosti þinia, kad tokiø kaip mes buvo daugiau. Mums suteikia dràsos reti pavyzdþiai panaðiø þmoniø, kurie ryðkiai ásiliepsnoja vaizduotëje. Mes buvome maitinami plaèiai iðsisklaidþiusiø ir persekiojamø, taèiau tegalinèiø tylëti draugø kûrybingomis svajomis bei vizijomis.

Vyrai ir moterys, kuriø, kaip homoseksualø, vardai paslapèia ðnabþdami, kartojami ir saugomi, padëjo sukurti bei iðlaikyti beformá fenomenà, kurá ðiandien ávardijame kaip gëjø kultûrà. Ðie þmonës parodë, kas mes esame ir kokie galime vienà dienà bûti. Jø pavyzdys atsakë á pasaulio ðmeiþtà, sutriuðkino melà ir stereotipus bei iðplëtë mûsø galimybiø supratimà. Ðioje knygoje sudarytas sàraðas ðimto praeities ir dabarties gëjø bei lesbieèiø, kurie turëjo didþiausià átakà ðiuolaikiniø seksualiniø maþumø identiðkumui.

11

lgl þinios

Psichologo uþraðai

Aptikau já su kitu

Kodël vyras yra vyru, o moteris – moterimi?

Kodël homoseksualistas þavisi vyrais, o biseksualiesiems patrauklûs abiejø lyèiø atstovai?

Kai nuvarginta ðiurkðèiø, besidominèiø vien sportu, automobiliais ir alumi vyriðkiø moteris galø gale sutinka ðvelnø, nuolaidø, besidomintá jos drabuþiø mada, o ne tuo, kaip juos greièiau nuplëðti, garbintojà, jai atrodo, kad iðsipildë jos svajonës.

Deja, ji gali ir nusivilti. „Viskà galëèiau suprasti ir atleisti, – sakë á konsultacijà atëjusi Regina D., – bet kai uþtikau já lovoje su vyru, supratau, jog þmogaus, su kuriuo gyvenau keletà metø, visai nepaþinojau. Nors, þvelgdama á praeitá, ðiandien matau daug turëjusiø kelti nerimà þenklø. Gal dar galëèiau jam atleisti? Bet kodël jis nenori gydytis?“ Homoseksualios smegenys Jeigu ðeðtà–aðtuntà nëðtumo savaitæ bûsimos motinos organizmas negauna pakankamai hormono testosterono, tikimybë, kad ji pagimdys turintá homoseksualiø polinkiø berniukà, smarkiai iðauga. Testosterono trûkumà gali lemti stresas, ligos ir kai kurie vaistai.

12

Stresas, kurá sukëlë rûpestis dël dideliø negràþintø kreditø, pavojus netekti darbo, barniai su vyru bei kiti nemalonûs ankstyvoje nëðtumo stadijoje patirti iðgyvenimai, o juo labiau stresas drauge su rimtu perðalimu ar kitokia liga, gydyta vaistais, slopinanèiais testosterono iðskyrimà organizme, – tai prieþastys, dël kuriø gimsta itin moteriðkos mergaitës ar berniukai, jauèiantys potrauká prie vyrø.

Neatsitiktinai tiek lietuviø, tiek kitame pasaulio kraðte gyvenanèiø kinø tradicijos liepia su nëðèiàja elgtis ðvelniai, tenkinti jos norus, o moksliðkiau sakant – pataria jà saugoti nuo streso. Laukianèioms ápëdinio Kinijos imperatorienëms buvo draudþiama netgi galvoti apie nemalonius dalykus.

Laiku negavus reikiamø hormonø, vëliau niekuo jø nepavyks pakeisti, nes nëðtumo pradþia itin reikðminga formuojantis seksualinius potraukius lemiantiems smegenø centrams.

Domëjimasis abiem lytimis JAV biologas A. Kinsey buvo papraðytas parengti studentams kursà apie santuokà. Ðis pernelyg sàþiningas dëstytojas nenorëjo remtis nuomonëmis ir svetimais samprotavimais, o patikimø, moksliðkai nustatytø faktø trûko.

Todël dvylika metø jis rinko seksualinio gyvenimo istorijas, uþduodamas kiekvienam tiriamajam po 350-500 klausimø.

Galiausiai buvo iðleista visai nepatraukli, iliustruota gausybe diagramø ir lenteliø knyga apie seksà, kuri ið pradþiø maþai kà sudomino. Tarp joje pateiktø gausybës duomenø kai kurie nustebino ðeðtojo deðimtmeèio visuomenæ.

Tuomet keistas pasirodë teiginys, kad þmones sunku suskirstyti á homoseksualius ir heteroseksualius.

A. Kinsey teigë, jog gamtoje grieþtai atskirtø grupiø nebûna, ámanomas bet koks seksualinës orientacijos miðinys, kaip karðto ir ðalto vandens èiaupø rankenëliø pasukimu reguliuojama vandens temperatûra nuo visai ðalto iki labai karðto.

Kraðtutines èiaupo rankenëlës padëtis

apibûdinti lengva, tarpines – sunkiau. Tas pats ir dël biseksualumo. Ar paauglys, iki tol, kol romantiðkai ásimylës, savo seksualiná smalsumà tenkinæs su draugu, yra biseksualus? Ar biseksualus yra su tos pat lyties partneriais santykiavæs kalinys? O kuriai grupei priskirtinas keliolika metø gyvenæs su þmona ir palikæs jà dël kito vyras? Visus ðiuos þmones galima pavadinti biseksualiais, taèiau akivaizdu, kad jø potraukiai skiriasi.

Bendra ðioms potraukio ir prie vyrø, ir prie moterø bûsenoms yra tai, kad ilgainiui jos praeina, iðsilaiko tol, kol, stumiamas aplinkybiø, paklusdamas visuomenës spaudimui, þmogus tvirtai apsisprendþia, ar priskirti save heteroseksualiems, ar homoseksualiems þmonëms. O po to, norëdamas bûti nuoseklus, ima atitinkamai elgtis.

Suprantama, kad jo partneris ar partnerë gali labai nustebti supratæ, jog draugas perbëgo á kitokios orientacijos þmoniø stovyklà. Homoseksualumo tyrinëtojas F. Mondimore‘as raðo apie vyrø, teigusiø, jog jie biseksualus, apklausà.

Pakartojus jà po keleriø metø, pusë ðiø vyrø jau priskyrë save homoseksualistams.

lgl lgl žinios þinios

Ar galima pakeisti pasirinkimà?

Norinèiø pakeisti kitø þmoniø potrauká prie savosios lyties yra nemaþai, o norinèiø pakeisti potrauká prie prieðingos lyties neatsiranda.

Norintys „perauklëti“ homoseksualistà tiki, kad lytinis potraukis priklauso nuo þmogaus padorumo ir apsisprendimo. Kartais jie mano, jog jiems patinkantá apsisprendimà dera paremti specialiomis priemonëmis. Per daugelá amþiø greièiausiai iðmëgintos visos ámanomos.

Gëjai ir lesbietës nuo savo polinkiø buvo bandomi atpratinti amputuojant krûtis, kastruojant, paðalinant gimdà, hormonø injekcijomis, egzorcizmu (velnio iðvarymo apeigomis), smegenø lobotomija, ákalinimu, elektros ðoku, maldomis, psichoterapija ir spiritistiniais seansais.

Në vienas ið ðiø poveikio bûdø nebuvo pakankamai veiksmingas, todël prakeiksmø, bausmiø ir gydymo teko atsisakyti.

1976 metais homoseksualizmas buvo iðbrauktas ið JAV psichiatrø asociacijos tvirtinamo protiniø sutrikimø sàraðo, o ðiuolaikiniame Katalikø baþnyèios katekizme raðoma: „Nemaþai vyrø ir moterø jauèia potrauká á homoseksualizmà. Jis nepareina nuo jø valios ir daugeliui yra sunkus iðmëginimas“.

Ar sunku atspëti artimø ryðiø ateitá?

(Atsakymas Reginai D. ir kitoms, susidûrusioms su ðia problema) Dviejø vyrø ryðiai maþai rûpëtø aplinkiniams, jei në vienas jø neturëtø tëvø, giminiø ar draugës.

Paprastai kaip tik jai sunkiausia suvokti, kodël nuoðirdþiai domëjæsis jos interesais, pritaræs pomëgiams vyriðkis pasirinko kitoká seksualiná gyvenimà. Kone kiekviena taip nusivylusi gali patvirtinti, kad supainiojo draugiðkumà bei atidumà su meile, kad nepasiteiravo apie partnerio

vaikystæ ir ypaè paauglystæ, kai pradeda atsiskleisti seksualiniai polinkiai ir bandoma iðmëginti savo seksualumà.

Be to, beveik kiekviena sunkiai patiki, jog ákalbinëjimai ir praðymai maþai kà pakeis, jeigu jau daug áspûdingesnës poveikio priemonës nepriverèia þmogaus atsisakyti savo seksualiniø polinkiø. Taip pat nenorima suprasti, kad yra iðtikimø þmoniø, yra ir neiðtikimø, taèiau labai reta tokiø, kurie buvo neiðtikimi tik vienà kartà.

Ir ði savybë yra bendra tiek heteroseksualiems, tiek homoseksualiems þmonëms.

Todël labiausiai tikëtina, kad gyvenimas su vyru, jauèianèiu polinká prie savosios lyties, bus toks, kaip teigiama viename reklaminiame TV klipe: „Kartà (ðiuo atveju – ne vienà kartà) paragavæs, negali sustot“. Aiðku, graþios viltys vertingos paèios savaime, net jeigu jø iðsipildymo galimybë lygi galimybei laimëti Aukso puodà.

Gediminas NA VAITIS, NAV “STILIUS” 13

lgl þinios

Diskusija

Ar reikia áteisinti Lietuvoje homoseksualø santuokas?

Taip jau atsitiko, kad tà savaitgalá, kai Suomija priëmë ástatymà, kuriuo homoseksualistams leidþiama sudaryti oficialias partnerystes bei naudotis tomis paèiomis teisëmis, kaip ir susituokusioms poroms, Kretingos muziejuje buvo atðvæsta Lietuvos ir Vokietijos pilieèiø gëjø partnerystë, kuri oficialiai áregistruota Hamburge.

Eduardas Platovas, www. gay. lt redaktorius: “Pirmosios Lietuvos gëjø ir lesbieèiø ðeimos atvirai prabilo apie save spaudoje 1995 metais. Ástatymø leidëjai reagavo nedelsdami – naujame Civiliniame kodekse (kuris galioja nuo 2001 07 01) atsirado specialus straipsnis “Draudimas tuoktis tos paèios lyties asmenims” (Treèioji knyga, 3. 12 str. ). Tarsi norëta árodyti pasauliui, kad europinës tendencijos mums visiðkai svetimos.

Po tokio ástatymø leidëjø “ðalto duðo” Lietuvos gëjø lyga ðiuo metu gëjø ar lesbieèiø partnerystës klausimo nekelia. Nenorà teisiðkai pripaþinti egzistuojanèias vienos lyties ðeimas laikome prietarø ir homofobijos iðraiðka. Vienalytës poros bus dar labiau diskriminuojamos, kai ásigalios Civilinio kodekso straipsniai, áteisinantys vyro ir moters partnerystæ. Heteroseksualios poros tada galës registruoti santuokà arba sugyventiniø partnerystæ, o homoseksualios poros ir toliau neturës në vienos ið ðiø dviejø galimybiø.

Beje, Kretingos muziejuje buvo atðvæsta Lietuvos ir Vokietijos pilieèiø gëjø partnerystë, kuri oficialiai áregistruota Hamburge.

Tad Lietuvos gëjai ir lesbietës gali pasinaudoti santuokos teise tik uþsienyje ir tik su kitø ðaliø pilieèiais.”

Artûras Tereðkinas, Vytauto Didþiojo universiteto docentas:

Igoris Ðechovcovas (kairëje) ir Holgeris Meyeris vieni ið pirmøjø áregistravo partnerystæ Hamburge.

“Omnitel Laikas” pasidomëjo, ar ámanoma, kad ir pas mus bûtø áteisintos homoseksualø santuokos.

O gal tai visiðkai nebûtina?

14

“Manau, kad në vienas asmuo, asmens gyvenimo aspektas ar veiksmas neturëtø bûti iðstumtas á privaèià sferà. Todël bûtina svarstyti ir vienos lyties asmenø santuokos galimybæ. Gëjø santuoka turi tapti platesnës vieðos diskusijos dalimi.

Klausimas sudëtingas ir keletas sakiniø tikrai nieko neiðspræs. Kodël vienos lyties asmenø santuoka sukelia tokià audringà reakcijà ir tarp Lietuvos politikø, ir tarp pilieèiø apskritai? Mano atsakymas: vedybos ir ðeima yra suvokiamos kaip kaþin kokios privilegijos, kaip kaþin koks ypatingumo þenklas, prieinamas ne visiems. Vadinasi, santuoka diskriminuoja tuos, kurie dël tam tikrø prieþasèiø yra nesusituokæ. Taip neturëtø bûti.

Kita vertus, kaip asmuo, besigilinantis á sekso, lyties ir identiteto problemas, turiu pasakyti, kad ðiuolaikiniame pasaulyje kinta ðeimos suvokimas. Tik patys konservatyviausi dabar tebegali teigti, kad vedybos yra skirtos tik naujos gyvybës sukûrimui. Tokie asmenys idealizuoja vedybas kaip kaþkà ðvento ir nelieèiamo. Deja, astronominis skyrybø skaièius, prievarta ðeimose, suluoðinti vaikai pateikia visiðkai prieðingø argumentø.

Reiktø klausti, ar gëjai ir lesbietës nori tapti tokios vedybø tradicijos dalimi? Dauguma atsakys, taip.

Taèiau kai kurie tikriausiai sutiks, kad ágydami teisæ tuoktis gëjai iðpaþins vis labiau korumpuotas visuomeninës vertybes. Neabejotina, kad gëjai ir lesbietës turëtø ágyti visas juridines teises, kokias gali turëti gyvenimo partneriai ar ðeimoje gyvenantys asmenys. Taèiau ar tai bûtina vadinti vedybomis?

Dar vienas dalykas. Daugumai gëjø teisë á vedybas reiðkia jø vieðà pripaþinimà. Taèiau ar susimàstoma, kad su teisëmis, privilegijomis, kurias atneða vedybinë sutartis, yra ir pareigø?

Dar syká kartoju: gëjai turëtø turëti visas juridines partnerystës teises, prieinamas ðeimos nariams. Taèiau kartu manau, kad teisë vesti sumaþins gëjø judëjimo kaip besiprieðinanèio ásisenëjusioms kultûros normoms ir vertybëms svorá. Taip gali bûti prarasta maiðtinga ir nekonformistinë gëjø judëjimo dvasia (èia kalbu apie pasaulinæ patirtá, ne apie Lietuvos judëjimà).”

lgl lgl žinios þinios

LGL sveèias

Ðvedijos ombudsmenas priþiûri, kad nebûtø diskriminavimo Ðvedas teisininkas Hansas Ytterbergas pirmasis þmogus pasaulyje, kuriam vyriausybë suteikë ágaliojimus priþiûrëti, kad në vienas þmogus ðioje ðalyje nebûtø diskriminuojamas dël savo seksualinës orientacijos: nei homoseksualus, nei biseksualus, nei heteroseksualus.

Per dvejus su puse metø ði ombudsmeno tarnyba gavo daugiau kaip 100 skundø.

Lietuvos gëjø lygos kvietimu dalyvaudamas seminare Vilniuje, H. Ytterbergas atsakë á „Lietuvos ryto“ klausimus.

Intymios paslapties vieðumas - Kokia gëjø dalis Ðvedijoje nebijo vieðai skelbti savo seksualinës orientacijos?

- Turiu sàþiningai prisipaþinti, kad net neásivaizduoju, nes Ðvedijoje tokio pobûdþio tyrimø nebuvo atlikta.

Tokiems tyrimams daþniausiai trukdo viena problema: labai sunku atsitiktiniu bûdu atrinkti respondentus.

Juk neámanoma kreiptis á gyventojø registrà ir praðyti atrinkti tûkstantá homoseksualiø asmenø pavardþiø.

Tyrinëtojams patiems tenka ieðkoti gëjø ir lesbieèiø, o tai reiðkia, kad atranka ðiek tiek tenden-

cinga: juk tie þmonës jau buvo kaþkam papasakojæ apie savo orientacijà.

Vis dëlto manau, kad dauguma gëjø ir lesbieèiø bent kartà bus pasakojæ apie savo orientacijà kitam þmogui. Tik vienetai slapstosi visà gyvenimà.

- Ar gëjai bei lesbietës, kreipdamiesi á ombudsmenà dël diskriminacijos, nesibaimina vieðumo?

- Tai ið tikrøjø opus klausimas. Per metus gauname apie keturiasdeðimt skundø. Bet kiekvienam tokiam skundui tenka maþdaug deðimt telefono skambuèiø, kai teiraujamasi apie

galimybes pateikti skundà.

Daþniausiai skundas taip ir nebûna pateiktas, nes ástatyme numatyta labai nedaug galimybiø apsaugoti toká þmogø nuo vieðumo.

Jeigu skundas nëra susijæs su diskriminacija darbovietëje ir nëra pradedamas baudþiamasis tyrimas, ið tikrøjø mes neturime jokiø galimybiø savo tyrimo áslaptinti.

Diskriminavimo bûna visokio - Kuo daþniausiai skundþiasi jûsø klientai?

- Septyni ið deðimties skundø yra susijæ su

diskriminacija darbovietëje. Studentai gali pasiskøsti, kad dëstytojai priekabiauja dël jø lytinës orientacijos. Kai kurios poros dël jø lytinës orientacijos negali ásigyti bilietø su nuolaida, skirtø jaunavedþiams. Á mus kreipiasi ir fiziná smurtà patyræ asmenys, kurie mano, kad policija aplaidþiai tyrë jø bylas. Þmonës kartais yra iðgujami ið restoranø arba dël lytinës orientacijos prie jø kelionëje priekabiauja gidas.

- Kaip Ðvedijoje baudþiama uþ diskriminavimà dël seksualinës orientacijos?

15

lgl þinios

- Jeigu skundas susijæs su diskriminacija darbovietëje, að galiu kreiptis á teismà já pateikusiu asmens vardu.

Teismas paprastai priteisia atlyginti patirtus nuostolius.

Taèiau kartais geriau apsieiti be teismo, nes tuomet ieðkovas gali laimëti daugiau.

Pavyzdþiui, galima susitarti dël didesnës sumos nei patirti nuostoliai. Be to, teismas negali ásakyti darbdaviui sugràþinti þmogaus á darbà, o man dël to susitarti pavyksta.

Turiu pasakyti, kad sugëdinimas - labai veiksminga priemonë, nes niekas nenori bûti vieðai badomas pirðtais ir vadinamas diskriminatoriumi.

Kartais mes atliekame tarpininkø vaidmená, tuomet pavyksta labai gerai susitarti.

Að pats negaliu dalyvauti teisme, taèiau galiu gana sëkmingai stebëti policijos bei prokurorø darbà ir paskatinti juos dirbti geriau.

Kai dël savo lytinës orientacijos þmonës patiria fiziná smurtà ar tampa nusikaltimø aukomis, uþ tokiø bylø tyrimà atsakinga jau policija ir prokurorai.

Ne kliûtis politiko karjerai - Jei homoseksualus asmuo Ðvedijoje nutartø balotiruotis á Riksdagà (parlamentà), kokios bûtø jo galimybës?

16

- Mûsø parlamente jau yra keletas homoseksualiø asmenø, taèiau tik vienas yra vieðai paskelbæs apie savo orientacijà. Taip pat mes turëjome vienà homoseksualø partijos pirmininko pavaduotojà, kuris buvo vieðai pripaþinæs savo orientacijà.

Taigi labai nustebèiau, jei kam nors kiltø sunkumø, norint balotiruotis á parlamentà, arba kaþkieno galimybës bûti iðrinktam sumaþëtø vien dël to, kad jis yra homoseksualus.

- Kokie stereotipai apie homoseksualus labiausiai paplitæ Ðvedijoje?

- Svarbiausias tikslas, kurio turëtume siekti, padëti suprasti, kad gëjai ir lesbietës yra taip pat skirtingi, kaip ir heteroseksualûs asmenys.

Persekiotø ir Baþnyèià - Kà ðiuo klausimu Ðvedijoje skelbia Baþnyèia. Ar jûs sekate ir ten skelbiamas nuostatas?

- Ðvedijos religinëje bendruomenëje ðiuo klausimu yra aktyviai diskutuojama.

Jeigu Baþnyèios sistemoje kas nors bûtø diskriminuojamas dël savo seksualinës orientacijos, að nagrinëèiau ðá atvejá kaip bet kurios kitos diskriminacijos faktà.

Partnerystë - ne santuoka - Ar Ðvedijoje yra registruojamos homoseksualiø asmenø santuokos?

- Mes turime ástatymà dël registruotø partnerysèiø tai nëra visai tas pats, kas

santuoka. Tos paèios lyties partneriai gali sudaryti partnerystæ, kuriai taikomi beveik visi teisiniai santuokos aspektai.

Nebaþnytinës santuokos ceremonija yra lygiai tokia pati ir heteroseksualioms, ir homoseksualioms poroms.

Vienintelis ástatymuose numatytas skirtumas ávaikinimas. Registruotà partnerystæ sudaræ homoseksualistai negali ásivaikinti vaikø ar paimti ið vaikø namø globoti vaikà, o heteroseksualios poros, áregistravusios santuokà, gali. Ðalies vyriausybei pasiûliau panaikinti registruotø partnerysèiø ástatymà, nes jis diskriminuoja homoseksualius asmenis, pakeisti santuokos ir ðeimos kodeksà, kad jis bûtø neutralus lyèiø atþvilgiu. Þodþius, kad tuoktis gali vyras ir moteris, pasiûliau pakeisti fraze, kad tuoktis gali du þmonës. Kol kas nesulaukiau jokios reakcijos á savo pasiûlymà.

- Kiek Ðvedijoje yra registruota partnerystës sutarèiø?

- Tikslaus skaièiaus pasakyti negaliu, bet manau, kad nuo 1995 metø, kai ástatymas ásigaliojo, sudaryta 2-3 tûkst. tokiø sutarèiø.

Grûdina ir asmeninë patirtis - Ar esate áregistravæs partnerystës sutartá?

- Ne, savo partnerystës nesu áregistravæs sutartimi.

Mano partneris teigia kartà man pasipirðæs, bet að neatsimenu, kad bûèiau tai girdëjæs.

Manau, tokià galimybæ apsvarstyèiau tik tada, jei bûtø panaikintas partnerystës ástatymas ir formuluotës Ðeimos kodekse taptø neutralios lyèiø atþvilgiu. Bet nesu tikras, kad mano partneris pasakys “taip”, jei að pasipirðiu.

- Ar susidûrëte su diskriminavimu dël seksualinës orientacijos asmeniðkai? Gal buvo diskriminuojamas kas nors ið jûsø ðeimos nariø?

- Að esu homoseksualios lytinës orientacijos ir to neslepiu. Apie tai paskelbiau prieð daugelá metø kur kas anksèiau nei pradëjau dirbti ombudsmenu.

Esu dirbæs teisëju apeliaciniame teisme, kur niekada neslëpiau savo orientacijos.

Kaip ir daugeliui þmoniø, man irgi buvo kilæ sunkumø. Bet mama man dar vaikystëje sakë: „Niekas tau neþadëjo, kad gyvenimas bus lengvas“.

lgl lgl žinios þinios

pasaulyje Rusijoje bandoma pasukti laikà atgal

Norvegijos ministras áteisino santykius su mylimuoju

Rusijos liberalai demokratai reikalauja baudþiamosios atsakomybës lesbietëms. Valstybës Dûmos Rusijos liberalø demokratø partijos (RLDP) frakcijos deputatas Aleksejus Mitrofanovas pateikë svarstyti parlamento þemiesiems rûmams ástatymo projektà, numatantá bausti uþ lesbianizmà.

Norvegijos finansø ministras Peras Kristianas Fossas þengë dar vienà þingsná, áteisindamas gëjø teises.

Jo siûloma bausmë lesbietëms – nuo vieneriø iki penkeriø metø. Ástatymo projekto paaiðkinamajame raðte A.Mitrofanovas pabrëþia, kad “lesbianizmas pavojingesnis uþ pederastijà, nes maþina gimstamumà ir todël maþëja gyventojø skaièius valstybëje”. Neseniai Valstybës Dûma jau svarstë kelis kairiøjø grupës “Liaudies deputatas” parengtus ástatymø projektus, nukreiptus prieð seksualines maþumas. Viename jø sakoma, kad “moterø homoseksualizmas – lesbianizmas, nëra nusikaltimas”.

Tame paèiame ástatymo projekte laisvës atëmimo bausmë iki penkeriø metø numatoma uþ vyrø homoseksualumà. Deputatas A.Mitrofanovas interviu agentûrai “Interfax” paþymëjo, kad “jeigu grupës “Liaudies deputatas” lyderis Genadijus Raikovas pasiûlë ástatymo projektà, numatantá baudþiamàjà atsakomybæ uþ pederastijà, reikia laikytis pariteto ir persekioti taip pat ir lesbietes”.

Jis tapo pirmuoju ðalies ministru, susituokusiu su savo homoseksualiu partneriu.

52 metø P.K.Fossas, ilgametis Konservatoriø partijos parlamentaras, patvirtino áforminæs savo partnerystæ su þiniasklaidos grupës “Schibsted ASA” direktoriumi Janu Eriku Knarbakku.

“Taip, sausio 4 dienà mes áregistravome partnerystæ ambasadoje Stokholme, – sakë ministras dienraðèiui “Dagens Naeringsliv”. – Taèiau visa kita yra asmeninis reikalas”.

Norvegija po Danijos tapo antràja ðalimi pasaulyje, kurioje galima áteisinti gëjø ir lesbieèiø partnerystæ. Ástatymas, numatantis beveik tokias paèias homoseksualiø partneriø teises, kaip ir heteroseksualiø sutuoktiniø, buvo priimtas 1993 metais.

P.K.Fossas ir J.E.Knarbakkas ilgai gyvena viename bute prestiþiniame Oslo rajone.

Minëtam ástatymui vis dar nepritaria daug tikinèiøjø ir kai kurie vyskupai ið oficialiosios Liuteronø baþnyèios.

Britø áþymybës palaiko Egipto gëjø teises Didþiosios Britanijos þvaigþdës, áskaitant Eltonà Dþonà ir Emmà Thompson, pasiraðë Egipto homoseksualø teises ginanèià peticijà.

Svarbiausias akcijos tikslas – iðlaisvinti 23 gëjus, kurie pateko á kalëjimà per skandalingai pagarsëjusá teismo procesà.

Priminsime, kad 2001 geguþæ Kairo policija atliko reidà prabangios jachtos denyje vykusioje diskotekoje, kur paprastai rinkdavosi homoseksualistai. Tada buvo areðtuoti 55 þmonës ir 52 ið jø buvo teisiami.

Kadangi homoseksualizmas Egipte neuþdraustas, vyrai buvo apkaltinti palaidu elgesiu ir “ekstremistiniø idëjø propagavimu”. Tokiu bûdu 32 metø Ðerifas Farchatas buvo nuteistas uþ terorizmà. Ir nors jo advokatas árodinëjo, kad Ð.Farchatas tuo paèiu metu negali bûti gëjus ir Islamo ekstremistas, teismas jam skyrë penkerius metus kalëjimo. Kitas kaltinamasis buvo nuteistas trejiems metams kalëjimo, o 20 þmoniø gavo po dvejus metus. Likusieji buvo iðteisinti.

BBC duomenimis, Egipto homoseksualø gynimo akcijà pradëjo Europos Parlamento narys, buvæs aktorius Michaelis Cashmanas. Jis norëtø átikinti Egipto vyriausybæ paleisti kalinius. M.Cashmano iniciatyvà parëmë ir Didþiosios Britanijos þvaigþdës. Be Eltono Dþono, Emmos Thompson, prie peticijos prisijungë aktorius Ianas McKellenas (jis atliko Gendalfo vaidmená filme “Þiedø valdovas”) Anthony Ðer (“Ásimylëjæs Ðekspyras”), Eddie Isard (“Vampyro ðeðëlis”) ir populiarusis anglø komikas Grehemas Nortonas. Jø pasiraðyta peticija buvo áteikta Egipto atstovui Europos Sàjungoje.

17

lgl þinios

Kroatijos gëjai reikalauja teisës tuoktis

sàjungà”, o ne kaip “vyro ir moters sàjungà”.

homoseksualus nukreiptà diskriminacijà.

Ðios grupës iðkëlë reikalavimà suteikti gëjø poroms tokias pat teises, kokias turi heteroseksualûs sugyventiniai, oficialiai neáforminæ santuokos. Savo reikalavimus jie grindë Kroatijos konstitucijos nuostatomis, kurios visiems asmenims garantuoja lygias teises ir draudþia bet kokià diskriminacijà.

“Iskorak” ir “Kontra” vertinimais, 4,5 mln. gyventojø turinèioje ðalyje 10 proc. sudaro homoseksualûs þmonës.

Seksualiniø maþumø atstovai paskelbë Zagrebe birþelio 29 dienà surengsiantys pirmàjá Kroatijos istorijoje “Gëjø pasididþiavimo” paradà, kuriuo sieks pasmerkti prieð

Pasak apklausà atlikusio dienraðèio “Veèernji List”, ið 450 apklaustøjø tokioms santuokoms pritartø tik 18 proc.; likusieji 15,8 proc. ðiuo klausimu neturi nuomonës.

J. Fischeris – homoseksualø ðventëje

Paðalintas ið dvasininkø luomo

Lesbieèiø vaikai nesijauèia blogiau

Vokietijos vicekancleris ir uþsienio reikalø ministras Joschka Fischeris sakys pagrindinæ politinæ kalbà didþiausioje Europos gëjø ir lesbieèiø demonstracijoje.

Rygos Jëzaus Kristaus evangelikø liuteronø parapijos pastorius Maris Santas per diskusijà “Laisvosios Europos radijo” laidoje vieðai prisipaþino esàs homoseksualistinës orientacijos, kurià prieð kelerius metus Latvijos evangelikø liuteronø Baþnyèia (LELB) pripaþino nuodëme.

Norvegijoje atliktas tyrimas árodë, kad vaikai augantys lesbieèiø ðeimose nesijauèia blogiau nei visi kiti.

Iðkart po laidos M.Santas gavo LELB konsistorijos sprendimà, kad jis paðalinamas ið dvasininkø luomo.

“Laisvosios Europos radijo” laidoje M.Santas pripaþino savo homoseksualumà ir kalbëjo apie liuteronø Baþnyèios nenorà toleruoti ðá reiðkiná ir atsiþvelgti á tokios orientacijos þmoniø padëtá.

Tromso universiteto studentai árodë, kad vaikai nejauèia dideliø nepatogumø gyvendami lesbieèiø ðeimose, kas daþnai pagal sàlygas tapatinama ir su vieniðomis mamomis.

Kroatijos gëjø ir lesbieèiø asociacijos pareikalavo, kad tos paèios lyties partneriø poroms ðalyje bûtø suteikta teisë tuoktis, praneðë naujienø agentûra HINA. Pasak gëjø grupës “Iskorak” ir lesbieèiø asociacijos “Kontra”, tam, kad homoseksualistai galëtø tuoktis, Kroatijos ðeimos teisëje turëtø bûti áteisintos sàvokos, kurios apibrëþtø santuokà kaip “dviejø þmoniø

Jis pasirodys pagrindinëje liepos 7 dienà Kelne vyksianèio renginio “Europride” scenoje.

Pasak renginio organizatoriø, tai bus pirmas kartas, kai vicekancleris dalyvaus tokio masto europinëje demonstracijoje ir parems lygias gëjø, lesbieèiø ir biseksualø bendruomenës teises.

Homoseksualø festivalis Kelne vyks nuo birþelio 15 - osios iki baigiamosios demonstracijos liepos 7 dienà. Programoje – net 229 kultûros, meno, sporto ir pramogø renginiai.

18

Tikimasi, kad rekordinës Europos homoseksualø eitynës centrinëmis Kelno gatvëmis sutrauks apie milijonà dalyviø ir þiûrovø.

M.Santas þurnalistams pareiðkë: “Esu paðalintas uþ homoseksualizmà ir savo nuomonës iðdëstymà”. Jis taip pat sakë jauèiàs palengvëjimà, kadangi dabar niekam nebereikës meluoti.

LGL Þinios Lietuvos gëjø lygos leidinys Nr. 11-12, 2002 1-2 Redaktorius: Eduardas Platovas

Redakcjios adresas: P.D. 2862, Vilnius 2000.

Telefonas: (22) 333031 El. paðtas: lgl@gay.lt

Nuomoniø apklausa parodë, kad 66,2 proc. kroatø nepritaria, jog bûtø áteisintos santuokos tarp tos paèios lyties asmenø.

Ankstesnës studijos parodë didelá tautos nusistatymà prieð lesbieèiø ðeimas – þmonës galvojo, kad tokia vaikystë yra kenksminga.

Tyrimo metu buvo tiriami 55 vaikai. Pagrindiniais kriterijais studentai pasirinko socialiná patyrimà, pasiekimus mokyklose bei psichologinæ savijautà. 19 vaikø buvo iðauginti lesbieèiø, 10 vieniðø motinø, o likæ 26 heteroseksualiø porø. Visø vaikø pasiekimai ir patyrimas buvo panaðus.

Rëmëjai: Atviros visuomenës institutas Baltijos-Amerikos partnerystës programa

www.gay.lt