TAUTINIŲ MAŽUMŲ TEISĖS
Santrauka
Lietuvos vyriausybinės ir viešosios institucijos tampa vis sąmoningesnės ir deda pastangas gerinti tautinėms mažumoms priklausančių žmonių teises. Valstybė pripažįsta, kad diskriminacija yra vienas iš pagrindinių elementų, trukdančių įvairių tautinių mažumų grupių integracijai į visuomenę ir kad neapykantos nusikaltimams tautinių mažumų atžvilgiu reikia skirti daugiau institucinio dėmesio, nes oficialūs nusikalstamumo rodikliai neparodo tikrosios situacijos.
Nors bandoma pagerinti tautinėms mažumoms priklausančių žmonių teises, sisteminio požiūrio į integraciją, švietimo prieinamumą ir kokybę trūkumas, neapykantos nusikaltimų mastas ir visuomenės netolerancija tebėra pagrindiniai tautinių mažumų rūpesčiai Lietuvoje. Net ir tokie pamatiniai klausimai kaip tautinių mažumų įstatymas ar originalios kalbos vartojimas vardų rašyboje ir viešojoje erdvėje nejuda iš vietos. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija reaguojant į rekomendacijas, kurias Lietuvos institucijos gavo per ankstesnį VPP ciklą.
Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategija.
Tautinių mažumų istorijos Lietuvoje reprezentavimo 2020–2022 metų veiksmų planas.
Generalinės prokuratūros parengtos Ikiteisminio tyrimo dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančios kalbos atlikimo, organizavimo ir vadovavimo jam ypatumų metodinės rekomendacijos.
Apžvalga
93.aTautines mažumas Lietuvoje sudaro apie 14,1 % (393 600) iš maždaug 2 milijonų 792 tūkstančių Lietuvos gyventojų.92 Didžiausias mažumų grupes sudaro lenkai (5,7 %) ir rusai (4,5 %), o baltarusių, ukrainiečių, žydų, latvių, totorių, vokiečių, romų ir kitos tautybės bendrai sudaro apie 3,9 %.
94.a2020 m. sukako 10 metų, kai Lietuvoje nėra Tautinių mažumų įstatymo. Europos Taryba nuolat primena Lietuvai, kad šiuo klausimu nėra pakankamo nacionalinio teisinio reglamentavimo,93 ir akivaizdu, kad pagrindinio tautinių mažumų teisių apsaugos įstatymo trūkumas trukdo iki galo atliepti etninius ir religinius mažumų bendruomenių poreikius. Kitas teisės aktų trūkumas yra susijęs su neužtikrinta teise į originalią asmenvardžių rašybą, taip pat nėra tinkamai atsižvelgiama į tautinių mažumų kalbų vartojimą viešojoje erdvėje.
5.1. Nacionalinės tautinių mažumų teisių apsaugos iniciatyvos
Lygių galimybių įstatymas.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas.
Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų planas. Vilniaus romų integracijos į visuomenę 2020–2023 metų programa.
95.a2020-ieji taip pat buvo paskutiniai Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų plano metai.94 Vis dėlto visuomenės nuomonės tyrimų duomenys rodo, kad romai (kartu su musulmonais ir čečėnais) tebėra mažiausiai toleruojama mažumų grupė. Etninių tyrimų instituto tyrimas, atliktas 2020 m., rodo, kad daugiau nei pusė respondentų nenorėtų gyventi romų, 41 % – musulmonų, 36 % – čečėnų kaimynystėje.95 Kokybiniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad romai išlieka viena iš labiausiai pažeidžiamų mažumų grupių ir kasdien patiria diskriminaciją.96 Be to, 2020 m. Vilniaus savivaldybė išardė anksčiau atskirtą Kirtimų gyvenvietę, iki galo neužtikrindama alternatyvaus būsto.
96.aNeapykantos nusikaltimai ir neapykantos kurstymas ir toliau lieka dideliu iššūkiu, kadangi dauguma oficialiai užregistruotų neapykantos nusikaltimų yra susiję su tautine tapatybe; vis dėlto aukos dėl įvairių priežasčių nelinkusios
pranešti apie savo patirtį, taip pat yra institucinių kliūčių nustatant ir tiriant neapykantos nusikaltimus.
97.aLietuvoje galimybė mokytis tautinių mažumų kalbomis yra užtikrinta pakankamai gerai. Vis dėlto iškyla problemų dėl mokymo kokybės – pastebimi mokinių, kurie mokosi tautinių mažumų kalbomis, ir mokinių, kurie mokosi lietuvių kalba, rezultatų skirtumai. Kita svarbi problema – tinkama mokinių, ypač romų vaikų, integracija į švietimo procesą. Vyriausybės atstovai nepripažįsta, kad reikia atskirų integracijos priemonių romų vaikams, kenčiantiems nuo tarpsektorinių kliūčių, susijusių su jų etnine tapatybe, kalba, socialine padėtimi ir visuomenės požiūriu į juos.
98.aŠvietimas apie įvairias Lietuvos etnines mažumas (įskaitant Lietuvos žydų istoriją) nėra tinkamai integruotas į formalią Lietuvos švietimo sistemą. Tai atveria kelią pavojingoms antisemitizmo, romafobijos, ksenofobijos formoms plisti, nors tai daugeliu atvejų tėra nepakankamo išsilavinimo rezultatas.97 Kita vertus, 2019 m. LR kultūros ministrės patvirtintą tautinių mažumų istorijų reprezentavimo Lietuvoje koncepciją98 galima vertinti palankiai. Ja siekiama reprezentuoti Lietuvos tautinių mažumų istoriją kaip kultūriškai, religiniu ir kalbiniu atžvilgiu svarbią dinamiškos lietuviškos tapatybės dalį.99 Tai ketinama naudoti kaip Tautinių mažumų istorijos atstovavimo Lietuvoje veiksmų plano pagrindą.
COVID-19 poveikis tautinėms mažumoms
99.a2020 m. balandžio mėn. Lietuvos NVO atstovų atliktoje apklausoje tautinių mažumų grupės buvo įvardytos tarp tų, kurios gali patirti sunkesnes COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės pasekmes ir specifinius sunkumus.100 Nors aktualių duomenų apie situaciją vis dar stinga, ankstesni ekonominių krizių Lietuvoje tyrimai rodo didelį poveikį etninių mažumų padėčiai darbo rinkoje101 ir tikėtina, kad ši pandemija netaps išimtimi.
100.aRemiantis organizacijos gauta informacija, karantinai smarkiai paveikė romų vaikų dalyvavimą švietime, kadangi dauguma jų neturėjo nuotoliniam mokymuisi reikalingų techninių priemonių, ypač tokio mokymo pradžioje, ir prieigos prie interneto. Karantinai paveikė ir romų vaikų emocinę gerovę: su integracija susijusios problemos tapo dar skaudesnės dėl neveiksmingo
pagalbos organizavimo, kai šeimos negalėjo jos sulaukti. Socialinės paslaugos romų šeimoms nebuvo pakankamai prieinamos per paskutinį būsto išardymo laikotarpį romų gyvenvietėje Kirtimuose. Žmonėms pandemijos metu nebuvo suteikta pakankamai alternatyvių būstų ar pagalbos juos susirandant, per pandemiją socialinė pagalba nebuvo garantuota.102
101.aTaip pat verta atkreipti dėmesį į sąmokslo teorijų, siejančių žydus su COVID-19 virusu, populiarėjimą. Kelių antisemitinių tropų naudojimas labai paplito per socialinės žiniasklaidos tinklus ir pasiekė Lietuvos visuomenę. Nors sąmokslo teorijos Lietuvoje kur kas retesnės nei Vakarų Europoje, jos gali turėti įtakos antisemitinių įsitikinimų plėtrai.
5.2.
VPP antrojo ciklo rekomendacijų
įgyvendinimas, įskaitant teisinės ir institucinės sistemos pakeitimus
Lietuvos žydai
Susijusios rekomendacijos: 100.56, 100.71, 100.72
Holokausto švietimas
102.aKalbant apie formalų istorinį / Holokausto švietimą Lietuvoje, Nacionalinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje 103 nėra numatoma siekti antisemitizmo prevencijos ir švietimo apie holokaustą. Nors Holokausto studijos yra nacionalinės ugdymo programos dalis, praktikoje mokymas išlieka netolygus: dažnai viskas priklauso nuo to, kaip konkretus mokytojas supranta Holokausto konteksto svarbą. 104 Todėl pedagogų žinios, paremtos faktais ir edukacinėmis metodikomis aiškinant sudėtingą Holokausto istoriją, turėtų būti plėtojamos veiksmingomis ugdymo programomis (pavyzdžiui, atsižvelgiant į 2019 m. IHRA Holokausto mokymo ir mokymosi rekomendacijas).105
103.aŠiuo metu kyla Holokausto iškraipymo žiniasklaidoje ir kitose socialinių tinklų platformose problema. Nebaudžiamumas už rimtus Holokausto neigimo
ar niekinimo bruožus pasireiškia net instituciniu ir politiniu lygmeniu. Kadangi
Holokausto neigimas laikomas antisemitizmo forma, formalioje ugdymo programoje reikia skirti daugiau dėmesio švietimui apie Holokaustą, kad mokiniai būtų parengti atpažinti ir pažaboti faktų iškraipymus (atsižvelgiant į 100.71, 100.72 rekomendacijas).
104.aNeformalus švietimo apie Holokaustą sektorius, apimantis paminklus ir muziejus, nėra iki galo įgyvendintas. Lietuvoje nėra nei nacionalinio paminklo
Holokausto aukoms, nei paminklo žydų gelbėtojams. Be to, nebuvo įgyvendintas
Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinio muziejaus projektas. Siekiant pagerinti istorinį supratimą (atsižvelgiant į 100.56 rekomendaciją), turėtų būti įsteigtas nacionalinio lygio Holokausto muziejus / švietimo įstaiga.
Turto grąžinimas
105.aLietuva įsipareigojo kompensuoti žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą ir 2011 m. priėmė Geros valios įstatymą dėl žydų religinės bendruomenės nekilnojamojo turto kompensavimo.106 Tačiau privačios nuosavybės klausimas išlieka sudėtingas: turintys teisę į nekilnojamąjį turtą jį gali susigrąžinti tik per teismą. Kiti negali visiškai jo susigrąžinti 2001 m. pasibaigus restitucijos laikotarpiui. Taip pat Lietuvoje nėra įstatymo, kuris garantuotų nekilnojamojo turto grąžinimą įpėdiniams.
Neapykantos nusikaltimai
ir diskriminacija
Susijusios rekomendacijos: 100.50, 100.52, 100.61, 100.62, 100.63, 100.64, 100.67, 100.69, 100.72, 100.74, 100.85
Neapykantos nusikaltimai
106.aVyriausybės institucijos vis labiau supranta, kad oficialus užregistruotų neapykantos sukeltų nusikalstamų veikų skaičius neatitinka neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos faktinio masto, todėl stengiasi spręsti šią problemą.107 Verta pripažinti, kad 2020 m. Lietuvos generalinė prokuratūra atnaujino metodines rekomendacijas dėl ikiteisminio neapykantos nusikaltimų
tyrimo108 ir patvirtino specializuotų prokurorų sąrašą. Tai ypač svarbu, nes didelė neapykantos nusikaltimų dalis neatsispindi statistikoje dėl nepakankamo valstybės tarnautojų parengimo ir neigiamo požiūrio – pažeidimo motyvas neteisingai įrašomas informacinėje formoje ar kyla problemų tyrėjui klasifikuojant nusikalstamas veikas.109 Vis dėlto akivaizdu, kad neapykantos nusikaltimų aukos vis dar dažnai nusprendžia nepranešti apie neapykantos sukeltus incidentus.110 Nepaisant to, dažniausiai oficiali neapykantos nusikaltimų statistika rodo nusikaltimų etniniu pagrindu dominavimą – jie sudaro 410 atvejų, užregistruotų 2012–2020 m.111 Todėl svarbu pagerinti neapykantos nusikaltimų atpažinimą ir apskritai pažaboti dabartinį diskriminacijos lygį užtikrinant nuolatines strategines pastangas kovojant su neapykantos nusikaltimais ir kreipiantis į bendruomenes (atsižvelgiant į 100.50, 100.61, 100.62, 100.63, 100.64, 100.69, 100.74 rekomendacijas).
Antisemitizmas
107.aAntisemitizmas plačiai atsiskleidžia socialinės medijos platformose ir per vandalizmą / chuliganizmą pastatuose / memorialinėse lentose / paminkluose, susijusiuose su žydų tautine mažuma. Su tokio tipo antisemitinėmis atakomis dažniausiai susiduriama miestuose, o regionuose ši problema yra gerokai mažesnė. Vis dėlto trūksta oficialių duomenų apie konkrečius antisemitinius incidentus, nukreiptus prieš Lietuvos žydų tautybės atstovus. Todėl prokurorai ir teisėsaugos institucijų pareigūnai turėtų būti veiksmingai apmokyti reaguoti ir nustatyti tokius nusikaltimus, taip pat turėti veiksmų planą kovai su neapykantos nusikaltimais (atsižvelgiant į 100.56, 100.67, 100.72 rekomendacijas).
108.aLietuvos baudžiamais kodeksas tik abstrakčiai paliečia antisemitizmo apraiškų problemą. Todėl teisinis pagrindas turėtų būti peržiūrėtas ir išplėstas numatant individualią baudžiamąją atsakomybę už antisemitinius nusikaltimus, siekiant užtikrinti veiksmingesnes sankcijas ir procedūras kovojant su antisemitizmu (atsižvelgiant į 100.66, 100.72 rekomendacijas).
Romafobija
109.aRemiantis neapykantos nusikaltimų paveiktų bendruomenių kokybiniu tyrimu112 romai yra labiausiai pažeidžiama mažumų grupė (tarp penkių tirtų
grupių: žydų, romų, musulmonų, LGBT, taip pat juodaodžių ir mažumų etninių bendruomenių). Romai, kaip rodo tyrimas, patiria diskriminacinę kalbą ir elgesį įvairiomis formomis ir daugelyje gyvenimo sričių, dažniausiai įžeidinėjami viešosiose vietose (t. y. gatvėje), susiduria su neapykantos kalba ir fiziniu smurtu iš kaimynų ar vietos gyventojų, taip pat patiria oficialioms institucijoms atstovaujančių asmenų ignoravimą. Neapykantos kalbos atvejai turi įtakos daugeliui romų gyvenimo aspektų, nes dėl to gali sumažėti mokinių motyvacija mokykloje; kilti diskomfortas darbo rinkoje, oficialiose ir medicinos įstaigose (atsižvelgiant į 100.85 rekomendaciją).
Lietuvos romai
Susijusios rekomendacijos: 100.152, 100.55, 100.57, 100.159, 100.162, 100.163
110.aBendrai Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų planą galima vertinti teigiamai, daugiausia dėl to, kad tai padėjo sukurti tarpinį švietimo tinklą.113 Sujungtos mokyklos, kuriose mokosi romų vaikai, organizuoti mokymai apie lytinį ugdymą ir ankstyvų vedybų prevenciją, taip pat paskirti socialiniai darbuotojai, padedantys romų mokiniams integruotis į švietimo įstaigas. Nors šiuos pozityvius žingsnius verta pripažinti, lieka daugybė problemų, susijusių su integracija.
111.aTautinių mažumų departamentas parengė Nacionalinį romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmų plano projektą 2021–2023 m. Deja, projekte beveik nėra jokių priemonių švietimo ir būsto srityje, o būsto ir užimtumo srityje priemonės ribotos (atsižvelgiant į 100.152, 100.162, 100.163 rekomendacijas).
Romų būstas
112.aIš mažos populiacijos, susidedančios iš maždaug 2100 žmonių, 96 % Lietuvos romų gyvena žemiau skurdo ribos ir 61 % gyvena namų ūkiuose, patiriančiuose didelį materialinį nepriteklių.114 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė priėmė Vilniaus romų integracijos į visuomenę 2020–2023 m. programą.115 Programa numato priemones, skirtas integracijai į švietimą, sveikatos apsaugą, kultūrą,
būstą, saugumą, taip pat numatoma stebėti plano įgyvendinimą (atsižvelgiant į 100.152 ir 100.163 rekomendacijas).
113.aPastebėta, kad išardant romų gyvenvietę Kirtimuose Vilniaus savivaldybėje (išardymas baigtas 2020 m.) dėmesys teisei į būstą užtikrinti buvo nepakankamas.
Kai kurios šeimos negalėjo gauti pakankamai socialinių paslaugų, įstaigos neužtikrino pakankamo veiksmų koordinavimo, o tai pablogino nukentėjusių asmenų galimybes integruotis į visuomenę ir užtikrinti savo vaikų tęstinį mokymąsi arba patekti į darbo rinką, taip pat pablogino sveikatos paslaugų ir kitų nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų prieinamumą.
Romų vaikų švietimas ir integracija
114.aAtsižvelgiant į romų švietimo problemas, svarbu pažymėti, kad vaikai ir jaunimas iki 20 metų sudaro 49 % visų romų gyventojų. Nors pagal 2020 m. apklausą bendro išsilavinimo rodikliai yra šiek tiek mažesni, palyginti su 2015 m., švietimo rodikliai iš tikrųjų pagerėjo tarp 10–19 metų ir 20–29 metų amžiaus grupių.116 Nepaisant teigiamų pokyčių, daugumai romų moksleivių pradinis ir vidurinis išsilavinimas išlieka iššūkiu. Žmonės, dirbantys su romų mokiniais, atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad socialiniai pedagogai nuolat dirbtų po pamokų (atsižvelgiant į 100.159 rekomendaciją).
115.aKaip numatyta 2015–2020 metų veiksmų plane, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizavo mokymus mokytojams, mokyklų vadovams, švietimo pagalbos specialistams, taip pat organizavo ilgalaikę veiklą kompetencijoms ir įgūdžiams tobulinti, kad pagerėtų romų vaikų poreikių supratimas. Naujame 2021–2023 metų veiksmų plano projekte nenumatyta jokių priemonių, skirtų integracijai švietimo srityje. 2020 m. Nacionalinių mažumų departamentas ir romų bendruomenei atstovaujančios NVO paprašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiant nacionalinių plėtros programų priemones numatyti konkrečias romų mokinių integracijos priemones. Tačiau ministerija nematė poreikio imtis specialių priemonių, skirtų romų moksleivių tarpsektorinėms problemoms spręsti (atsižvelgiant į 100.162 ir 100.163 rekomendacijas)
Tautinių mažumų įstatymo ir su kalba susijusių teisės aktų priėmimas
Susijusios rekomendacijos: 100.151, 100.153, 100.154, 100.155, 100.156, 100.157, 100.158, 100.161
Tautinių mažumų įstatymas
116.aIki šiol Lietuvoje nėra tautinių mažumų įstatymo, nes ankstesnis Tautinių mažumų įstatymas nustojo galioti 2010 metais. Lietuva yra ratifikavusi Tautinių mažumų pagrindų konvenciją, taip išreikšdama sutikimą dėl dokumente išvardytų teisių. Deja, kai kurios nuostatos dar nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę (atsižvelgiant į 100.151, 100.153, 100.154, 100.155, 100.156, 100.157 ir 100.158 rekomendacijas).
117.aKad būtų panaikinta ši teisėkūros spraga, 2019 m. buvo įsteigta Tautinių mažumų departamento darbo grupė, kuriai pavesta parengti naują tautinių mažumų įstatymo projektą.117 Po atnaujintų darbo grupės posėdžių118 ir po pirmojo Vyriausybės komisijos tautinių mažumų klausimais posėdžio 2020 m. rugsėjo mėn.119, dabartinė vyriausybė įtraukė šį klausimą į LR Seimo 2021 m. pavasario sesijos darbotvarkę120, o tai rodo, kad įstatymas turėtų būti netrukus parengtas (atsižvelgiant į 100.153 ir 100.157 rekomendacijas).
Mažumų kalbų vartojimas oficialiuose dokumentuose ir viešojoje erdvėje
118.aKitas svarbus teisės aktų trūkumas susijęs su asmens tapatybės, sutuoktinio ar kitokio ryšio su asmeniu įrodymu, kadangi oficialiuose dokumentuose originalaus asmenvardžio rašyba dar nėra teisiškai užtikrinta – teisę į originalią vardo formą galima iškovoti tik teisme121 . Nuolat bandoma užtikrinti šią teisę į privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą įstatymu dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose (pavyzdžiui, naujas įstatymo projektas buvo užregistruotas 2020 m. gruodžio mėn.122), tačiau nesėkmingai, nes įstatymo projektas buvo atmestas LR Seimo.123 Nors teismuose yra keletas sėkmingų atvejų, kai oficialiuose dokumentuose buvo leidžiama naudoti originalius vardus, praktika išlieka priklausoma nuo teismo sprendimo kiekvienu konkrečiu atveju,124 o ne reglamentuojama įstatymų. Mažumų kalbos vartojimo viešojoje erdvėje ir
topografinių nuorodų mažumų gyvenamose teritorijose klausimas taip pat lieka neišspręstas (atsižvelgiant į 100.154 ir 100.161 rekomendacijas).125
Tautinių
mažumų teisės į (kalbinį) švietimą
Susijusios rekomendacijos: 100.159, 100.161
119.a2019–2020 m. mokinių, priklausančių tautinėms mažumoms, skaičius siekė
31 306 (15 489 mokėsi rusų kalba, 11 870 – lenkų, 225 – baltarusių).126 Remiantis
2018 m. ataskaita apie Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklę, Lietuva vykdo tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus gindama tautinių mažumų teises, sudarydama sąlygas mokytis savo gimtąja kalba, įgyti išsilavinimą gimtąja kalba ir išmokti lietuvių kalbos pakankamai, norint sėkmingai dalyvauti šalies gyvenime.127 2018 m. Lietuvoje veikė 20 daugiakalbių neformaliojo švietimo mokyklų, kurias lankė 5 320 mokinių. Taigi tautinėms mažumoms priklausantys mokiniai turi galimybę neformaliai mokytis tautinių mažumų kalbomis, o tai praplečia jų integracijos į šalies kultūrinį gyvenimą galimybes (atsižvelgiant į 100.159 ir 100.161 rekomendacijas).
120.aNors mokyklos, mokančios tautinių mažumų kalbomis, yra finansuojamos daugiau nei vidutiniškai šalyje (kaip numatyta oficialiame reglamente), labai trūksta vadovėlių tautinių mažumų kalbomis, taip pat stinga kvalifikuotų pedagogų (palyginti didelis ikimokyklinio ugdymo pedagogų, mokančių lenkų kalba, trūkumas, o didžiausias kvalifikuotų auklėtojų trūkumas pastebimas pagrindinio ugdymo mokyklose, kuriose mokoma rusų kalba). Lietuvos mokyklose paprastai nėra galimybės gauti logopedo, psichologinės ir kitokios pagalbos, tačiau padėtis palaipsniui gerėja128 (atsižvelgiant į 100.161 rekomendaciją).
121.aBe to, yra reikšmingų skirtumų, susijusių su mokinių rezultatais, atsižvelgiant į jų ugdymo kalbą. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra atliko tautinių mažumų švietimo būklės analizę, kuri parodė, kad mokyklos, mokančios lenkų kalba, buvo įvertintos aukščiau vidurkio visose išmatuotose pamokos sudedamosiose dalyse; o mokyklose, kuriose mokoma rusų kalba, visi atitinkami komponentai įvertinti prasčiau nei vidurkis. Vis dėlto PISA 2015 metų ataskaita parodė, kad lenkų kalba besimokančiųjų rezultatai daugelyje sričių yra daug prastesni nei vidurkis. Tai gali būti susiję su tuo, kad 41 % jų lanko mokyklas kaimo vietovėse, kur švietimo kokybė yra daug žemesnė.129 Nacionalinių egzaminų rezultatai rodo,
kad lietuvių kalbos egzaminą išlaiko didesnis procentas lietuvių nei mokinių, besimokančių tautinių mažumų kalbomis.130 Pasak Europos žmogaus teisių
fondo (EFHR), tai rodo, kad tautinių mažumų mokiniai vis dar susiduria su sunkumais prisitaikydami prie vieningos egzaminų sistemos ir pereinamasis laikotarpis buvo per trumpas.131 Šių spragų šalinimas tebėra viena iš pagrindinių Lietuvos užduočių132 (atsižvelgiant į 100.161 rekomendaciją.).
122.aVisgi vyriausybinės institucijos stengiasi išspręsti pagrindines tautinių mažumų problemas švietimo srityje. 2020 m. gruodžio mėn. tuometinis
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Tautinių mažumų švietimo komisijos įsteigimą.133 Pagrindinis Komisijos uždavinys yra pateikti politinius pasiūlymus, siekiant formuoti ir įgyvendinti tautinių mažumų
švietimo politiką, taip pat stebėti, kaip įgyvendinama Varšuvoje pasirašyta Deklaracija dėl lenkų tautinės mažumos ugdymo Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje (atsižvelgiant į 100.159 rekomendaciją).
Rekomendacijos
2.4 Rekomendacijos
Priimti priemones neapykantos nusikaltimams, nukreiptiems prieš tautines mažumas, pašalinti: organizuoti valstybės finansuojamas informavimo kampanijas ir inicijuoti švietimo programas, pasitelkti visuomenės informavimo priemones, skirti pakankamai lėšų užtikrinti, kad nacionaliniuose teisės aktuose ir praktikoje būtų užtikrintas tinkamas neapykantos nusikaltimų nustatymas ir reagavimas į juos.
Stiprinti formalų ir neformalų švietimą apie Holokaustą.
Inicijuoti restitucijos įstatymo pakeitimus arba naują restitucijos įstatymą, kuris leis Lietuvoje gimusiems žydų piliečiams kreiptis dėl kompensacijų už neteisėtai per Antrąjį pasaulinį karą nusavintą privatų nekilnojamąjį turtą.
Priimti naują tautinių mažumų įstatymą pagal tarptautinius įsipareigojimus.
Priimti įstatymą dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose (arba kitaip užtikrinti teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, rašant vardus ir pavardes originaliomis tautinių mažumų kalbomis).
Stiprinti švietimo kokybę tautinių mažumų kalbomis ir atkreipti dėmesį į vieningo lietuvių kalbos egzamino poveikį mokinių rezultatams.
Romų integracijos strategijose tinkamai atsižvelgti į būsto, švietimo ir užimtumo sąsajas.
Parengė:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė – skėtinė organizacija, atstovaujanti Lietuvos žydų teisėms ir interesams.
Adresas: Pylimo g. 4, LT-01117 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 261 3003, www.lzb.lt, el. paštas: info@lzb.lt, kontaktinis asmuo Rūta Ribinskaitė, pirmininkė Faina Kukliansky Lietuvos žmogaus teisių centras (LCHR) – NVO, orientuota į žmogaus teisių švietimą, mokslinius tyrimus ir propagavimą įgyvendinant ES ir tarptautinius žmogaus teisių standartus, pagarbą įvairovei, lygybės ir nediskriminavimo principus.
Adresas: A. Smetonos g. 5-311, LT01105 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 262 8858, www.lchr.lt. Direktorė Birutė Sabatauskaitė, birute@lchr.lt, kontaktinis asmuo Kristina Rūkaitė, kristina@lchr.lt.
VI VAIKŲ IR JAUNIMO TEISĖS
Santrauka
Nuo visuotinės periodinės peržiūros (VPP) mechanizmo sukūrimo 2006 m.
Lietuva nuėjo ilgą kelią žmogaus teisių standartų gerinimo link ir pateikė savo indėlį į pirmąjį ir antrąjį VPP ciklus 2011 m. ir 2016 m. Trečiojo ciklo metu Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigos kaip „A“ tipo nacionalinės žmogaus teisių institucijos akreditavimas buvo reikšmingas įvykis šalies istorijoje, tačiau lieka daugybė neišspręstų žmogaus teisių klausimų, ypač dėl vaikų ir jaunimo. Klausimai sugrupuoti į temas, o tose temose analizuojamas atitinkamų antrojo ciklo VPP rekomendacijų įgyvendinimas. Analizėje taip pat atsispindi įvairių regioninių ir nacionalinių Lietuvos NVO indėlis.
125.aLR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nustato pagrindines šios srities nacionalines nuostatas. Antrojo VPP ciklo metu Gruzija pasiūlė peržiūrėti
šį įstatymą (žr. 100.42 rekomendaciją138), ir pakeistą įstatymo redakciją 2017 m. priėmė LR Seimas,139 o vėliau buvo priimti keli papildomi pakeitimai. Taigi ši rekomendacija buvo tinkamai įgyvendinta, tačiau nacionalinė teisės sistema apima ir kitus specifinius įstatymus, kurie kai kuriais atvejais yra pasenę arba kuriuose yra žalingų vaikų teisių užtikrinimui nuostatų.
6.1. Nacionalinės žmogaus teisių apsaugos iniciatyvos ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas
123.aVaiko teisių konvencijos fakultatyviniame protokole (toliau – OPCP) dėl komunikacijos procedūros pripažįstama, kad vaikai turi teisę paasinaudoti jiems skirtu tarptautiniu mechanizmu, kai nacionaliniais mechanizmais nepavyksta veiksmingai pašalinti pažeidimų. Antrojo VPP ciklo metu Lietuvai buvo pasiūlyta ratifikuoti OPCP (žr. Albanijos, Andoros ir Ispanijos rekomendacijas Nr. 100.9 ir 100.10134), tačiau šiuo metu Lietuva dar neratifikavo OPCP, nors Konvencija pasirašyta 2015 m. rugsėjo 30 d.135 Taigi protokolas netapo neatsiejama ir vykdytina nacionalinės teisės dalimi visa apimtimi.
124.aOPCP nėra vienintelis tarptautinis dokumentas, kurio vengia Lietuvos politikos formuotojai. Daug ginčų ir diskusijų sukėlė ir kitų svarbių tarptautinių dokumentų priėmimas, kurie yra nepaprastai svarbūs gerinant vaiko teises, jaunimo ir apskritai žmogaus teises, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolas Nr. 12136, kuris įtvirtiną bendrąjį diskriminacijos draudimą, bei vadinamoji Stambulo konvencija137, kuri pagerina moterų ir mergaičių apsaugą nuo smurto.
126.aPavyzdžiui, liūdnai pagarsėjusiame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymo 4 str. 2 d. 12 p. yra nuostata, ribojanti informacijos sklaidą nepilnamečiams, jei ta informacija „niekina“ neapibrėžtas „šeimos vertybes“ arba propaguoja kitokį šeimos ar santuokos modelį nei įtvirtintą Lietuvos konstitucijoje ar civiliniame kodekse. Ši nuostata buvo plačiai naudojama cenzūrai ir teisei į žodžio laisvę, saviraiškos laisvę ir informacijos apie LGBT+ asmenis, ypač LGBT+ vaikus, skleidimui apriboti, taip diskriminuojant šią pažeidžiamą socialinę grupę. Diskriminacinis šios nuostatos taikymas paskatino reikšmingą strateginę bylą Lietuvoje, vadinamąją Neringos Dangvydės bylą140, kai garsi knygų vaikams autorė turėjo išimti iš viešo platinimo vaikams skirtą knygą ir ją pažymėti kaip „netinkamą nepilnamečiams“ vien dėl tos priežasties, jog kai kuriose jos pasakose aprašyta dviejų vyriškosios lyties personažų meilės istorija. Teisinė kova truko nuo 2014 m. iki 2019 m., o galiausiai Lietuvos teismai atmetė autorės ieškinį ir palaikė diskriminacinę praktiką, grindžiamą minėta įstatymo nuostata,141 o pati autorė mirė 2020 m.
6.2. Teisinės ir institucinės
sistemos pokyčiai
Dalyvavimas priimant sprendimus
127.aLietuvai buvo rekomenduojama užtikrinti didesnį jaunimo dalyvavimą priimant sprendimus (žr. 100.43 rekomendaciją142). Šiuo metu yra trys organai, skatinantys jaunimo įtraukimą į sprendimų priėmimą: Jaunimo reikalų taryba,143 savivaldybių jaunimo reikalų tarybos144 ir Nacionalinė darbo grupė jaunimo struktūriniam dialogui plėtoti; pastaroji, atrodo, nėra veikianti ir net neturi interneto svetainės. Šios struktūros, kaip matyti iš jų įstatų, yra gana nominalios ir
atlieka tik informacines funkcijas be faktinių įgaliojimų daryti poveikį sprendimų priėmimui.
128.aVilniaus universiteto mokslininkų 2017 m. paskelbtame moksliniame straipsnyje buvo padaryta išvada145, kad institucinė struktūra suteikia jaunimui tik ribotas galimybes dalyvauti priimant sprendimus. Jaunimo vaidmuo apsiriboja informacijos teikimu, ir nors jaunimas gali tiesiogiai (per apklausas, rinkimus) ar netiesiogiai (per NVO) reikšti politinę nuomonę, dalyvavimas formuojant politiką yra susijęs su didžiulėmis išlaidomis ir labai nereikšminga nauda.
129.aRegioninės NVO nurodė, kad trūksta informacijos, ypač regioniniu lygmeniu, apie dalyvavimo priimant sprendimus galimybes, neoficialių jaunimo grupių galimybės yra nepakankamos ir daugeliu atvejų jaunimo nuomonė nėra svarstoma.146
Instituciniai pokyčiai
130.a2017 m. Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga buvo akredituota kaip „A“ tipo nacionalinė žmogaus teisių institucija147, tačiau pagrindinė vaiko teisių institucija yra Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga. Antrojo VPP ciklo metu Lietuvai buvo rekomenduojama stiprinti paramą Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigai (žr. 100.34 ir 100.35 rekomendacijas148). Tačiau iš Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos įstatymo matyti (žr. įstatymo 12 straipsnį149), kad kontrolieriaus kompetencija iš esmės apsiriboja rekomendacijų teikimu ir teise kreiptis į kitas institucijas bei prašyti tolesnių procesinių veiksmų. Taigi įstaiga neturi pakankamai priemonių ir kompetencijos leisti ir priimti privalomus sprendimus, užtikrinančius veiksmingą vaiko teisių apsaugos sistemos veikimą.
131.aDėl vaiko teisių apsaugos efektyvumo Lietuvoje (žr. 100.41 rekomendaciją150) pažymėtina, kad Lietuvos aukščiausioji audito institucija 2017 m. padarė išvadą151 , kad vaiko teisių apsaugos sistema yra neveiksminga, todėl problemos šeimoje yra nustatomos per vėlai, laiku negaunama reikiamos pagalbos, o regionų savivaldybių vietos valdžios institucijos dažniausiai neskiria reikiamo dėmesio ir finansavimo. 2020 m. Lietuvos aukščiausioji audito institucija pažymėjo, kad po vaikų apsaugos sistemos reformos 2018 m.152 įvyko ir tebevyksta daugybė pokyčių, tačiau tinkamai reformuota tik 14 iš 93 vaikų globos įstaigų, vaikų dalis
globėjų šeimose nedidėja, šeimoms trūksta paslaugų kritinėms situacijoms ir su vaikais susijusioms problemoms spręsti. Be to, nacionalinė sveikatos priežiūros krizė dėl COVID-19 pandemijos gali padidinti smurto prieš vaikus namuose ir artimoje aplinkoje riziką ir sukelti kitus neigiamus padarinius, tačiau šiuo metu duomenų nepakanka ir vaiko teisių apsaugos institucijos yra nuolat stebimos aukščiausiosios audito institucijos.
6.3. Antrojo VPP ciklo rekomendacijų įgyvendinimas
Sveikatos apsauga
132.aLietuvai buvo rekomenduojama stiprinti prievartos prieš vaikus ir savižudybių prevenciją, užtikrinti galimybę naudotis specialistų pagalba jauniems žmonėms, turintiems psichikos sveikatos sunkumų, taip pat spręsti nepageidaujamo nėštumo klausimus (žr. 100.119 ir 100.140 rekomendacijas153). Lietuva padarė keletą pakeitimų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme154 , kuriame oficialiai įtvirtintas reikalavimas apsaugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos (žr. įstatymo 23 straipsnį). Be to, 2020 m. Lietuva priėmė nacionalinį savižudybių prevencijos planą.155
133.aTačiau Pasaulio sveikatos organizacijos156 ir Eurostato157 duomenys rodo, kad Lietuva išlieka tarp lyderių pasaulyje pagal savižudybių rodiklius, o 2017 m. Lietuva tapo absoliučia lydere Europos Sąjungoje (ES-28) pagal savižudybių skaičių tarp 15–19 m. amžiaus grupės jaunuolių. Kol kas neįvertintas su COVID-19 susijusių apribojimų poveikis psichikos sveikatai. Regioninės NVO nurodo158, kad trūksta galimybės naudotis psichologų paslaugomis, ypač regionuose, mokyklos neturi savo psichologų, kurie būtų kvalifikuoti ir įgytų vaikų pasitikėjimą.
134.aNacionalinės Lietuvos LGBT+ organizacijos LGL (NVO) 2017 m. apklausa parodė, kad tik apie 5 % vidurinių mokyklų mokinių (vaikų, priklausančių LGBT+) niekada nebuvo paveikti homofobiškos, bifobiškos ar transfobiškos neapykantos kalbos. Net valstybinių mokyklų mokytojai neheteroseksualią orientaciją dažnai pristato kaip „ligą“.159
135.aKalbant apie nepageidaujamą nėštumą ir reprodukcinę sveikatą, reikia pažymėti, kad ši sritis vis dar kelia didžiulius politinius ginčus, dėl kurių vaikų ir jaunimo, ypač mergaičių, padėtis yra netinkama. Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas160 buvo parengtas 2014 m. ir iki šiol nebuvo priimtas dėl politinės opozicijos ir ginčų dėl seksualinio gyvenimo ir aborto klausimų. Visa sritis šiuo metu nėra tinkamai reglamentuota, todėl jaunimas, ypač merginos, negali tikėtis tinkamų sveikatos paslaugų. NVO ir žiniasklaida dažnai praneša, kad mergaitės ir jaunos moterys dažnai patiria spaudimą, patiria netinkamą elgesį ir yra bauginamos net sveikatos priežiūros specialistų, jei jos nusprendžia nutraukti nepageidaujamą nėštumą.161 Laikas nuo laiko atsiranda politinių iniciatyvų, norinčių riboti ar drausti teisę į abortus Lietuvoje.162 Su COVID-19 susiję apribojimai padarė priėjimą prie sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant aborto procedūrą) labai ribotą arba neįmanomą, ir užuot ieškojęs sprendimų, kaip užtikrinti moterų teisę veiksmingai ir per įstatymuose nustatytą laiką nutraukti nepageidaujamą nėštumą, LR sveikatos ministras viešai patarė visoms moterims tiesiog persvarstyti savo sprendimą dėl abortų.163
136.aKalbant apie bendrą vaikų ir jaunimo sveikatą, reikia pažymėti, kad padėtis blogėja. Lietuvos aukščiausioji audito institucija padarė išvadą, kad valstybinės institucijos net tinkamai nestebi situacijos dėl vaikų ir jaunimo sveikatos būklės, mitybos, veiklos ir poilsio režimo.164 2016 m. Higienos instituto tyrimai parodė, kad tik 9,7 % Lietuvos moksleivių kasdien po pamokų užsiima ilgiau nei 60 minučių trunkančia fizine veikla.165 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimai pabrėžė kritiškai žemą Lietuvos paauglių sveikatos raštingumo lygį.166
Smurtas, prekyba žmonėmis ir seksualinė prievarta
137.aDaugybė šalių rekomendavo Lietuvai stiprinti kovą su prievarta ir smurtu, įskaitant seksualinį smurtą prieš vaikus ir jaunimą (žr. 100.40, 100.97, 100.113, 100.120 rekomendacijas167). Toliau nurodyti nacionalinės vaikų teisių apsaugos institucijos statistiniai duomenys apie smurtą prieš vaikus168. Institucija pripažįsta, kad faktiniai skaičiai gali būti daug didesni.
Fizinis smurtas (atvejų skaičius)
Nepriežiūra (atvejų skaičius)
Psichologinis smurtas (atvejų skaičius)
Seksualinis smurtas (atvejų skaičius) Bendras smurto atvejų skaičius per metus Smurto prieš berniukus (atvejų skaičius) Smurto prieš mergaites (atvejų skaičius)
2020 m. Sausis–rugsėjis
138.aNVO ir žiniasklaidos pranešimuose taip pat nurodoma, kad per su COVID-19 susijusių apribojimų laikotarpį Lietuvoje smurto atvejų prieš vaikus skaičius smarkiai išaugo169, kai kurios NVO nurodo, kad per pirmąjį karantino etapą (2020 m. pavasarį) skundų skaičius dėl smurto artimoje aplinkoje padidėjo 28 %.170
139.aLGBT+ vaikai ir jaunimas yra ypač pažeidžiami. NVO praneša, kad dažnai LGBT+ vaikai ir jaunimas patiria traumuojantį elgesį net savo šeimose, kai jie yra priversti dalyvauti egzorcizmo ritualuose, lytiškai santykiauti su neteisėtų seksualinių paslaugų teikėjais arba gauti psichiatrinį „gydymą“ ir t. t., siekiant „išgydyti“ nuo seksualinės orientacijos ar tapatybės ir atversti juos į tariamai „normalią“ heteroseksualumo būseną.171 Nustatomi ir fizinio smurto atvejai, pavyzdžiui, tos pačios lyties vyrų pora buvo užpulta dėl viešo jausmų demonstravimo.172 Lietuvos teisėsaugos institucijos dažnai nesugeba arba atsisako tirti neapykantos nusikaltimus ar neapykantos kalbos atvejus, o aukos lieka neapsaugotos, taigi Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme 2020 m., dėl to, kad neužtikrino tinkamos teisėsaugos reakcijos į neapykantos kalbos ir grasinimų susidoroti veikas, padarytas tos pačios lyties jaunuolių poros atžvilgiu.173
140.aApskritai, bet kokie smurto artimoje aplinkoje atvejai iš teisėsaugos institucijų Lietuvoje nesulaukia tinkamo atsako, o aukos dažnai lieka bejėgės ir be tinkamos paramos ar pagalbos, kaip pažymima naujausiame Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigos tyrime.174 Tyrime pabrėžiama, kad ši problema ypač aktuali regionuose, kur pagalba yra dar mažiau prieinama, o priežastys, be kita ko, yra namų, kuriose apgyvendinamos aukos, transporto paslaugų, kvalifikuotų ir apmokytų specialistų, kurie nori ir gali padėti, trūkumas.
141.aLietuvai pateikta visa grupė rekomendacijų dėl fizinių vaikų bausmių (žr. 100.114, 100.115, 100.116, 100.117, 100.118 rekomendacijas175). 2017 m. buvo priimtas įstatymo pakeitimas, draudžiantis bet kokias fizines vaikų bausmes,176 tačiau vis dar yra daug latentinio smurto prieš vaikus atvejų, nes visuomenė susiskaldžiusi fizinių bausmių klausimu, todėl, norint išvengti tokios praktikos, reikalingas švietimas ir sąmoningumo ugdymas.
142.aDėl prekybos žmonėmis, ypač vaikais (žr. 100.21, 100.22 ir 100.23 rekomendacijas177), reikia pažymėti, kad Lietuva priėmė Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų planą,178 o vėliau buvo priimtas 2020–2022 metų veiksmų planas.179 Abiejuose planuose yra specialių nuostatų ir priemonių, skirtų vaikams ir jaunimui. Remiantis oficialia Vidaus reikalų ministerijos ataskaita,180 2019 m. Lietuvoje buvo 39 žmonės, gavę prekybos žmonėmis aukos statusą (18 vyrų, 17 moterų ir 4 vaikai). Pagal Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komiteto ataskaitą,181 2019 m. daugiau nei 200 asmenų, kurie buvo ar galėjo būti prekybos žmonėmis aukos, gavo įvairią pagalbą ir daugiau nei 500 valstybės pareigūnų ir valstybės institucijų darbuotojų dalyvavo įvairiuose mokymuose, skirtuose didinti kompetencijoms dirbant su prekybos žmonėmis aukomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (baudžiamųjų bylų skyriaus) teisėjas įvertino kaip „pakankamai gerą“ Lietuvos teisėsaugos institucijų gebėjimą atpažinti prekybos žmonėmis atvejus ir pažymėjo, kad nacionaliniai teismai priima sprendimus prieš kaltininkus, tačiau Generalinės prokuratūros atstovė nurodė akivaizdžią ikiteisminių tyrimų, susijusių su prekyba žmonėmis, mažėjimo tendenciją: 35 tyrimai 2017 m., 14 – 2018 m., 13 – 2019 m. ir tik 3 –2020 m.182 Nėra atlikta tyrimų, kurie paaiškintų tokį atvejų mažėjimą, tačiau, pasak Generalinės prokuratūros atstovės, tai iš dalies gali paaiškinti prevencinis teisėsaugos darbas. Didelis tokių nusikaltimų tyrimų latentiškumas (ir aukų vengimas kreiptis pagalbos) taip pat turi didelės reikšmės statistikai.
143.aNors NVO svarba veiksmingai kovai su prekyba žmonėmis pripažįstama vyriausybės lygmeniu,183 NVO įsitraukimo nepakanka, o Lietuvos Vyriausybė daug dėmesio skiria religinio tipo organizacijoms (susijusioms su Romos katalikų bažnyčia), taigi pasaulietinės pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti labiau įsitraukusios. Kita problema – nėra stabilaus ir nuoseklaus nevyriausybinių organizacijų finansavimo prekybos žmonėmis ar apskritai žmogaus teisių srityje. NVO šiuo metu yra priverstos konkuruoti įvairiuose projektų konkursuose net dėl bazinio finansavimo, kad padengtų esmines (minimalias) administracines
išlaidas, ir neturi išteklių, kad iš esmės pagerintų ar išplėstų savo indėlį į žmogaus teisių padėtį šalyje.
Švietimas ir integracija
144.aLietuvoje buvo rekomenduojama stiprinti migrantų, etninių mažumų, moterų, vaikų ir ypač romų švietimą (žr. 100.159 rekomendaciją184). Lietuvoje yra keli šiam tikslui skirti teisės aktai: Vaikų švietimo veiksmų planas,185 Nediskriminavimo veiksmų planas186, Romų integracijos veiksmų planas187. Šiuose dokumentuose minimos pažeidžiamos grupės (įskaitant vaikus ir jaunimą), pvz. romai, žmonės su negalia, LBGT+ asmenys, migrantai, nurodomos įvairios su šiomis grupėmis susijusios švietimo ir integracijos problemų sprendimo priemonės.
145.aVisgi, kaip pažymėjo daugelis NVO, trūksta bendros politinės valios veiksmingai spręsti stigmatizuotų ir pažeidžiamų grupių problemas ir užtikrinti realų užsibrėžtų švietimo ir integracijos tikslų įgyvendinimą.
146.aPavyzdžiui, kalbant apie romų vaikus, yra netikėta romų vaikų ir jaunimo gerovės neatitiktis regionuose ir Vilniuje: regionuose romų vaikai yra geriau integruoti į bendruomenę, reguliariau lanko mokyklas, o Vilniuje romai daugelį metų gyveno dideliame tabore, jie labiau kenčia nuo atskirties ir stereotipų188. Šiuos duomenis patvirtina ir NVO189. Vadovaujantis Vilniaus romų integracijos planu190, Kirtimų taboras Vilniuje buvo likviduotas 2020 m., o jo gyventojai gavo įvairias kompensacijas ir alternatyvų savivaldybės būstą, tačiau, kaip pažymima žiniasklaidoje191, fizinis romų perkėlimas automatiškai neišsprendė visų socialinių ir ekonominių klausimų, todėl reikėtų didinti pastangas siekiant integracijos.
147.aKitas didelis švietimo sistemos trūkumas yra progresyvios ir įtraukios nacionalinės švietimo programos trūkumas, kad būtų tinkamai įgyvendintas JT vaiko teisių konvencijos 29 straipsnis (parengti vaiką sąmoningam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo, vyrų ir moterų lygiateisiškumo, visų tautų, etninių, nacionalinių ir religinių grupių, taip pat vietinės kilmės asmenų draugystės principais). 2016 m. Lietuvoje buvo priimta Sveikatos, lytinio švietimo ir pasirengimo šeimos gyvenimui programa192, kuri, nors ir draudžia diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, tačiau neįpareigoja švietimo sistemos realiai šviesti vaikus apie seksualinės orientacijos įvairovę, seksualines
tapatybes ir raišką, apie kultūrų, etninių grupių ir pasaulėžiūros įvairovę. 2017 m. regioninėje Lietuvos mokykloje (Telšiuose) užfiksuotas skandalingas atvejis, kai valstybinės mokyklos katalikų tikėjimo mokytoja pateikė moksleiviams skaidrių ir įvairių nepagrįstų pareiškimų, kaltindama homoseksualius žmones kanibalizmu, vaikų tvirkinimu, amoraliu ir žalingu seksualiniu elgesiu ir kitais tariamais nenormalumais.193 Tačiau teisėsaugos institucijos atsisakė tirti tariamą neapykantos kurstymo ir diskriminacijos kurstymo atvejį pagal NVO skundą194, o mokyklos administracija paprasčiausiai liepė mokytojai daugiau nekalbėti apie LGBT+.195 Regioninės NVO praneša, kad net ir po šio įvykio valstybinės institucijos tinkamai nereagavo ir nepagerino švietimo kokybės.196
148.aNegalios srityje dirbančios NVO nurodo, kad yra daugiau nei 40 tūkstančių šeimų, auginančių vaikus su negalia. Pasak NVO197, tokios šeimos kenčia nuo netinkamo valstybės požiūrio ir dėmesio bei socialinių paslaugų trūkumo, ypač regionuose. Tokios šeimos ir vaikai negauna pakankamos paramos, socialinių paslaugų, dažnai negali įsigyti brangios įrangos, reikalingos vaikams su tam tikromis negaliomis. Jaunuoliai su taip pat yra nepalankioje padėtyje, kenčia nuo socialinės atskirties, nes neturi galimybių dalyvauti visaverčiame gyvenime dėl nepakankamai pritaikytų viešųjų sąlygų ir švietimo sistemos. Viešosios aplinkos ir švietimo įstaigų, kurios nėra pritaikytos prie asmenų su negalia poreikių, problema buvo pripažinta net Nacionalinėje neįgaliųjų integracijos programoje.198 Maždaug pusė žmonių su negalia susiduria su skurdo rizika ir tik apie ketvirtadalis jų dirba.199
Nepilnamečių justicija
149.a1999–2002 m. buvo pradėta pirmoji Lietuvoje nepilnamečių justicijos programa, remiama ir finansuojama Jungtinių Tautų plėtros programos. Vėliau antroji programa buvo paskelbta 2004–2008 m., o trečioji – 2009–2013 m.200 Nors per daugelį metų buvo padaryta didelė pažanga reformuojant nepilnamečių justicijos teisinę sistemą (siekiant, kad ji būtų veiksmingesnė ir humaniškesnė), tai, kad nuo 2013 m. nebuvo priimta jokio nacionalinio lygmens strateginio dokumento (nepilnamečių justicijos programos), vertintina kaip ypač neigiamas veiksnys Lietuvos vaikų gerovei.
150.a2016–2020 m. nepilnamečių Lietuvoje padarytų nusikalstamų veikų skaičius mažėjo201, o tai atitinka ilgalaikę mažėjimo tendenciją, kuri, regis, sutampa su ta pačia tendencija regionuose.202 Šiuo metu COVID-19 pandemijos poveikis šiai tendencijai nėra įvertintas. Tačiau kriminologiniu požiūriu Lietuvos teismų sprendimų analizė rodo, kad nėra visiškai ar tinkamai atsižvelgiama į konkrečius nepilnamečių justicijos aspektus, o bausmės skiriamos tinkamai neatsižvelgiant į sąlygas, kuriomis nepilnamečiai auga, jų sveikatą ir psichikos būseną bei socialinę brandą.203
151.aŠiuo metu Lietuvoje yra tik trys teisės pažeidimus darančių nepilnamečių resocializacijos įstaigos, kurios visos kartu gali priimti 80 asmenų (dvi yra skirtos tik berniukams, viena – 24 mergaitėms). Dauguma vaikų, prižiūrimų tose įstaigose, kenčia nuo priklausomybės ir (arba) turi kitų specialių poreikių dėl emocijų ir elgesio sutrikimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pateikusi minėtus duomenis, taip pat teigia, kad paauglių, atsidūrusių nepilnamečių justicijos sistemoje, trauminė patirtis dažnai nėra vertinama, trūksta psichologinės pagalbos ir siūlomos paslaugos neatitinka paauglių poreikių. 204
152.aKita vertus, visuomenė įsitikinusi, kad nusikaltę nepilnamečiai yra nekontroliuojami ir bausmės nėra pakankamai griežtos. Mažesnio regiono (Vilkaviškio) teisėjas nurodė, kad paaugliai nenori vykdyti teismų jiems paskirtų poveikio priemonių.205 Taigi akivaizdu, kad nepilnamečių justicijos sistema nėra veiksminga: poveikio priemonėmis nepasiekiamas numatytas efektas, resocializacijos įstaigoms trūksta išteklių ir kompetencijos, kad būtų tenkinami tikrieji sunkumų patiriančių paauglių poreikiai, o visuomenė verčia institucijas elgtis su nepilnamečiais dar griežčiau.
1.4
2.4 Rekomendacijos
Ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl pranešimų teikimo.
Ratifikuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 protokolą.
Ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kitaip vadinamą Stambulo konvencija.
Panaikinti diskriminacinę Lietuvos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymo 4 str. 2 d. 12 p. nuostatą, ribojančią informacijos apie šeimos ir asmeninių santykių bei modelių įvairovės sklaidą.
Stiprinti neformalių jaunimo grupių ir individų, taip pat su jaunimo klausimais dirbančių NVO dalyvavimą priimant sprendimus, nustatant privalomų konsultacijų su pilietinės visuomenės atstovais mechanizmus ir privalomą pilietinės visuomenės atstovų pateiktų nuomonių svarstymą.
Žymiai padidinti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus
teisių ir vaikų teisių srityje, finansavimą ir sukurti naują nekonkurencinį papildomo stabilaus ir nuoseklaus minimalaus (garantuoto) finansavimo mechanizmą tokioms organizacijoms, kurios atitinka tam tikrus pagrįstus kriterijus.
Stiprinti Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą, plečiant jos kompetenciją ir suteikiant jai teisę priimti privalomus sprendimus ir nurodymus, pareikšti ieškinius ir inicijuoti teisminius ginčus viešojo intereso apsaugai tiek, kiek tai susiję su vaiko teisėmis.
Padidinti nacionalinės vaiko teisių apsaugos sistemos finansavimą ir pajėgumus, taip pat jos galimybes ir išplėsti globėjų šeimoms ar šeimoms, susiduriančioms su vaikų priežiūra susijusiais sunkumais, teikiamas paslaugas.
Stiprinti jaunimo savižudybių prevencijos sistemą užtikrinant geresnę prieigą prie profesionalių psichologinių paslaugų visą parą, ypač regionuose.
Priimti pažangų reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuriame būtų ypač atsižvelgiama į mergaičių ir jaunų moterų teises ir poreikius.
Pagerinti vaikų ir jaunimo sveikatos raštingumą ir skatinti jų fizinį aktyvumą priimant nacionalinį veiksmų planą.
Užtikrinti veiksmingą teisės aktų taikymą prieš smurtą artimoje aplinkoje, ypač prieš vaikus, ir tuo tikslu padidinti teisėsaugos institucijų gebėjimus ir kompetenciją, taip pat padidinti finansavimą socialinėms ir laikino apgyvendinimo paslaugoms.
Sustiprinti kovą su neapykantos kurstymu ir patyčiomis prieš vaikus ir jaunimą, priklausančius pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip romai, LGBT+, etninės ir kultūrinės mažumos ir kt., mokant teisėsaugos institucijas ir vykdant visuomenės informavimo kampaniją.
Pradėti visuomenės informavimo kampaniją dėl fizinių bausmių nepriimtinumo.
Stiprinti kovą su prekyba vaikais ir jaunimu bei jų išnaudojimu, mokant pareigūnus ir sprendžiant šios nusikalstamos veikos latentiškumo problemą.
Tobulinti nacionalines švietimo programas, ypač kalbant apie seksualinį švietimą, seksualinę orientaciją, seksualinį tapatumą ir raišką, taip pat nustatant pažeidžiamų grupių (pvz. romų, žmonių su negalia, LGBT+, etninių ir kultūrinių mažumų ir kt.) teisių ir įtraukimo temas kaip neatskiriamas ir privalomas visų ugdymo dalykų ir veiklos dalis.
Tęsti nacionalines ir regionines pastangas siekiant užtikrinti veiksmingą romų vaikų integraciją į visuomenę ir tinkamą dalyvavimą formaliame ir neformaliame švietime.
Pagerinti vaikų ir jaunimo su negalia integraciją į visuomenę, didinant finansavimą įstaigoms, teikiančioms socialines paslaugas asmenims su negalia, taip pat didinant kompensacijas vaikams, kuriems reikalingos specialiosios priemonės ar įranga.
Tęsti viešosios aplinkos ir patalpų pritaikymą žmonėms su negalia.
Priimti atnaujintą nacionalinę nepilnamečių justicijos programą ir sustiprinti prevencines priemones, kad vaikai ir jaunimas gautų tinkamas socialines ir specialiąsias paslaugas ir priežiūrą dar prieš jiems įvykdant nusikalstamą veiką ar teisės pažeidimą.
Stiprinti nacionalinę nepilnamečių justicijos sistemą didinant resocializacijos centrų finansavimą, pajėgumus ir efektyvumą.
Parengė:
Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) – pirmoji ir vienintelė jaunimo organizacija Lietuvoje, kuri visų pirma siekia skatinti žmogaus teises ir įtrauktį. TJA veikia nacionaliniu lygmeniu, spręsdama įvairius žmogaus teisių klausimus. Organizacija daugiausia dėmesio skiria migrantų, ne ES / ne EEE šalių piliečių (TCN), pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, LGBT+ asmenų ir kitų pažeidžiamų grupių teisių gynimui.
Adresas: Lukiškių g. 5-536, LT-01108 Vilnius, Lietuva, tel. +370 612 01 192, www.tja.lt, el. paštas: info@tja.lt, pirmininkas Artūras Rudomanskis
Ante Litteram (AL) – NVO, įsikūrusi Lietuvoje, daugiausia dėmesio skirianti švietimui ir moksliniams tyrimams žmogaus teisių, inovacijų ir progresyvių socialinių, ekonominių ir kultūrinių iniciatyvų srityse, taip pat lygybės, įtraukties, įvairovės principų ir idėjų, padedančių sukelti institucinius, visuomenės ir bendros mąstysenos pokyčius ir spręsti pasaulinius, nacionalinius ir regioninius iššūkius, advokacijai.
Adresas: J. Galvydžio g. 11A-42, LT-08236 Vilnius, Lietuva, tel. +370 676 93 825, el. paštas: litteramante@gmail.com, įkūrėjas Aivaras Žilvinskas.
1 European Gender Equality Institute (EIGE). Gender Equality Index: Lithuania, 2020, https://eige. europa.eu/publications/gender-equality-index-2020-lithuania.
2 Ten pat.
3 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, „Moterų ir vyrų atstovavimas sprendimų priėmime“, 2021, https://www.lygybe.lt/lt/lyciu-lygybes-statistika.
4 Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), Žmogaus teisės Lietuvoje 2018–2019, 2020, http://hrmi. lt/wp-content/uploads/2020/06/ZmogausTeisesLietuvoje_galutinis.pdf, p. 55.
5 Ten pat, p. 56.
6 European Gender Equality Institute (EIGE). Gender Equality Index: Lithuania, 2020, https://eige. europa.eu/publications/gender-equality-index-2020-lithuania.
7 Reingardė, J., „Pekino veiksmų platformai 25: ar Lietuva turi kuo didžiuotis?“, pristatymas Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu, 2020 m. gruodžio 10 d.
8 Lietuvos statistika, „Smurtas artimoje aplinkoje“, 2019 m. sausio 30 d., https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6104470.
9 Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Duomenys apie ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruotas nusikalstamas veikas, įtariamus (kaltinamus) asmenis nusikalstamų veikų padarymu, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nuo 2020 m. sausio iki gruodžio, https://ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=8918&datasource=55210.
10 Lietuvos statistika, „Smurtas artimoje aplinkoje“, 2020 m. sausio 30 d., https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=7155309.
11 ŽTSI, „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018–2019“, p 110
12 Moterų informacijos centras (MIC), „Lietuvoje didėja nepakantumas smurtui“, 2020 m. gruodžio 7 d., http://www.lygus.lt/lietuvoje-dideja-nepakantumas-smurtui/.
13 Interviu su Jurgita Cinskienė, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo vadove, 2021 m. sausio 22 d.
14 Ten pat.
15 Ten pat.
16 United Nations Committee on the Elimination of Discrimination against Women (CEDAW), “Concluding Observations on the Sixth Periodic Report of Lithuania“, CEDAW/LTU/CO/6, 12 November 2019, https://tbinternet.ohchr.org/_layouts/15/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CEDAW/C/LTU/CO/6%20&Lang=En.
17 ŽTSI, „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018–2019“, p. 41.
18 Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkis, „Potvarkis dėl darbo grupės sudarymo“, Nr. 78, 2019 m. balandžio 15 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8836cef05f4b11e98b599e654d7d03a0.
19 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projekto“, 2020 m. balandžio 28 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/114dfcc1896411eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c/.
20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvados, „ D ėl Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymo projekto“, 2020 m. gegužės 19 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f6ff255099b811eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c.
21 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, „Dėl teisės akto projekto Nr. 20-6276“, 2020 gegužės 12 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAN/386a3010944c11eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c.
22 Lietuvos Respublikos teisėjų taryba, „Dėl pastabų teisės projektui Nr. 20-6276“, 2020 m. gegužės 27 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/0ea084009fe111eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c
23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvados, „Dėl Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymo projekto“, 2020 m. gegužės 19 d., https:// e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f6ff255099b811eaa51db668f0092944?jfwid=zjgvrwc4c
24 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nr. Xi-1425 pakeitimo įstatymas, registracijos Nr. 20-15061, 2020 m. lapkričio 11 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ d04a887123f411eb8c97e01ffe050e1c.
25 ŽTSI, „ Pateikėme pastabas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui”, 2020 m. lapkričio 11 d., http://hrmi.lt/pateikeme-pastabas-apsaugos-nuo-smurto-artimoje-aplinkoje-istatymo-projektui/.
26 Baudžiamojo kodekso papildymo 167(1) straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIIP-3746, 2019 m. liepos 25 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e3556130aec311e9b43db72f2154cfa0?.
27 Andrukaitytė, M., „Nepaisant Bažnyčios kritikos, grupė parlamentarių į Seimo darbotvarkę sieks grąžinti Stambulo konvenciją“, Lrt.lt portalas, 2019 m. gruodžio 29 d., https://www.lrt.lt/ naujienos/lietuvoje/2/1128862/nepaisant-baznycios-kritikos-grupe-parlamentariu-i-seimo-darbotvarke-sieks-grazinti-stambulo-konvencija
28 EIGE, “Gender Equality Index 2019: Work-life balance“. Luxembourg: Publications Office of the European Union, https://eige.europa.eu/publications/gender-equality-index-2019-work-life-balance, page 93.
29 Pilinkaite Sotirovič, V., Kontvainė V., „Šiuolaikiniai vyrai ir lyčių lygybė: paskatos ir kliūtys vyrams įsitraukti į vaiko priežiūrą“, 2020, http://gap.lt/wp-content/uploads/2021/02/%C5%A0iuolaikiniai-vyrai-ir-ly%C4%8Di%C5%B3-lygyb%C4%97.pdf.
30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, „Dėl Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, Nr. 485, 2014 m. gegužės 28 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b2368b30ea2711e3abf5c17841df37a3.
31 Interviu su Jurgita Cinskienė, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo vadove, 2021 m. sausio 22 d.
32 Ten pat.
33 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, „Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą“, 2018, https://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2019/09/visuomenes_nuomones_apklausa_vilmorus.pdf.
34 Lygiu galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2019 Metinė ataskaita, 2020 m. kovo 13 d., https://www. lygybe.lt/data/public/uploads/2020/03/lr_lygiu_galimybiu_kontrolieriaus_2019_m._veiklos_ataskaita. pdf.
35 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2019 Metinė ataskaita, infografikas, 2020 m. kovas, https:// www.lygybe.lt/data/public/uploads/2020/05/veiklos_ataskaita_2019_infografikas.pdf
36 Lietuvos statistika, statistinių rodiklių analizė, https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/.
37 Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Gyventojų nuomonės tyrimas“, 2020 m. lapkritis, http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Ataskaita-Neigalieji-202011. pptx
38 Lietuvos negalios organizacijų forumas, „JT Neįgaliųjų teisių komitetui parengta alternatyvi ataskaita, skirta aptarti pirminę Lietuvos Respublikos ataskaitą apie JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą“, 2015, https://www.lnf.lt/leidiniai/.
39 Mental Health Europe (MHE), “Mapping & Understanding Exclusion in Europe“, December 2017, https://www.mhe-sme.org/mapping-exclusion/.
40 LR Seimo kontrolieriaus įstaiga, „Seimo žmogaus teisių komitete aptarti žmogaus teisių pažeidimai socialinės globos namuose“, 2020 m. spalio 5 d., https://www.lrski.lt/naujienos/seimo-zmogaus-teisiu-komitete-aptarti-zmogaus-teisiu-pazeidimai-socialines-globos-namuose-2/
41 Lietuvos negalios organizacijų forumas, Lietuvos žmogaus teisių centras, „Galimos diskriminacijos dėl sąlygų nepritaikymo analizė“, pagal Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymą, 2019, http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/2019_Diskriminacijos_del_salygu_nepritaikymo_analize_visas-galutinis.pdf.
42 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. XII2603, 2016 m. rugsėjo 14 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/10c6bfd07bd511e6a0f68fd135e6f40c
43 Aukščiausia audito institucija, „Asmenų su negalia socialinė integracija“, Nr. VAE-9, 2020 m. rugsėjo 7 d., file:///C:/Users/Akvile/Downloads/Santrauka_Asmenu_su_negalia_socialine_integracija.pdf.
44 Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 7, 10, 22, 23, 30, 39, 66, 67, 68, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2018 m. gruodžio 13 d., https://www.e-tar.lt/portal/ lt/legalAct/0d3534b0047b11e9a5eaf2cd290f1944 (Įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., kai kurios dalys įsigaliojo 2019 m. liepos 19 d.).
45 LR Vyriausioji rinkimų komisija, „2019 m. rinkimuose daugiau apylinkių prieinama rinkėjams su negalia”, 2019 m. kovo 1 d., https://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/1/2019-m-rinkimuose-daugiau-apylinkiu-prieinama-rinkejams-su-negalia
46 Giedrius Gaidamavicius, „Dalis neįgaliųjų vis dar negalės patekti į kai kurias balsavimo apylinkes“, Lrt.lt, 2020 m. rugsėjo 27 d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1240008/dalis-neigaliuju-vis-dar-negales-patekti-i-kai-kurias-balsavimo-apylinkes.
47 LR Vyriausioji rinkimų komisija, „67 proc. rinkimų apylinkių yra pritaikytos asmenims su negalia“, 2019 m. kovo 29 d., https://www.vrk.lt/naujienos/-/content/10180/1/67-proc-rinkimu-apylinkiu-yrapritaikytos-asmenims-su-negalia.
48 LNF, „LNF tęsia rinkimų prieinamumo stebėseną“, 2020 spalio 9 d., https://www.lnf.lt/lnf-tesia-rinkimu-prieinamumo-stebesena/.
49 Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymas, 2019 m. sausio 11 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/47c6e7321a3411e9bd28d9a28a9e9ad9.
50 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas, 2000 m. liepos 18 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.107687/asr.
51 ŽTSI, „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019“.
52 Lrytas.lt, „Žiežmarių gyventojai lieja nepasitenkinimą dėl namų neįgaliesiems: jie ne tokie, kaip mes“, 2019 m. rugpjūčio 21 d., https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/08/21/ news/ziezmariu-gyventojai-ir-toliau-lieja-nepasitenkinima-del-namu-neigaliesiems-jie-ne-tokie-kaip-mes-11539049/.
53 Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, „Nacionalinė kankinimų prevencija (NKP)“, 2020, https://www. lrski.lt/veiklos-sritys/nacionaline-kankinimu-prevencija-nkp/.
54 Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, „Po Seimo kontrolierių patikrinimo Skemų socialinės globos namuose pradėtas ikiteisminis tyrimas, nušalintas globos namų direktorius“ 2020 m. rugsėjo 23 d., https://www.lrski.lt/naujienos/po-seimo-kontrolieriu-patikrinimo-skemu-socialines-globos-namuose-pradetas-ikiteisminis-tyrimas-nusalintas-globos-namu-direktorius-2/.
55 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl jungtinių tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo 2016−2020 metų priemonių plano patvirtinimo, 2016 m. lapkričio 9 d., https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigalieji/12068_jt-rekomendaciju-igyvendinimo-planas-po-suinteresuotu-galutinis.pdf.
56 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, „Kontrolierė subūrė pirmąją Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisiją“, 2019 m. liepos 11 d., https://lygybe.lt/lt/naujienos/kontroliere-subure-pirmaja-zmoniu-su-negalia-teisiu-stebesenos-komisija/1127
57 Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, Suvestinių redakcijų sąrašas pagal datą, https://e-seimas. lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.1480?faces-redirect=true.
58 The European Region of the International Lesbian, Gay, Bisexual, Trans & Intersex Association (ILGA-Europe), “Annual Review of the Human Rights Situation of Lesbian, Gay, Bisexual, Trans, and Intersex People in Lithuania“, covering the period of January to December 2020, 2021, https://rainbow-europe.org/#8644/0/0
59 European Union Agency for Fundamental Rights (FRA), “LGBTI Survey Data Explorer“, https://fra.europa.eu/en/data-and-maps/2020/lgbti-survey-data-explorer.
60 The International LGBTQI Youth & Student Organisation (IGLYO), “Inclusive Education Report 2018 (preview)“, January 2018, https://www.iglyo.com/wp-content/uploads/2018/01/LGBTQI-Inclusive-Education-Report-Preview.pdf, p. 98–101.
61 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Lietuvos Respublikos vardu, Nutarimas dėl LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties LR Konstitucijai, 2019 m. sausio 11 d., https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1898/content.
62 Lietuvos Respublikos Šeimos stiprinimo įstatymas, Nr. XIII-700, 2017 spalio 19 d., https://e-seimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/71039aa2b98511e7967a9645b537eb05/rXeNRjpsGl?jfwid=3d176b1gm.
63 Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija), 2019 m. gegužės 30 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/96f31cf082b411e98a8298567570d639?jfwid=zll0xxhe6.
64 LR Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1327, 2017 m. lapkričio 10 d., https://eseimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/66fe0380c61711e782d4fd2c44cc67af?positionInSearchResults=5&searchM
odelUUID=ac517de8-5f90-4d64-ac78-8c34bafc8ebb.
65 Monika Antanaitytė, “Lithuanian Anti-Gay Propaganda Provision Remains Intact”, LGL, 2021 m. sausio 25 d., https://www.lgl.lt/en/?p=23863.
66 Dėl Nediskriminavimo skatinimo 2021–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. A1-1256, 2020 m. gruodžio 10 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b1c5e3b03ae511eb8d9fe110e148c770.
67 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo Nr. A1-250, 2017 m. gegužės 15 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ fa5d2b103a3f11e7b66ae890e1368363
68 Judgment on the merits delivered by a Chamber “Beizaras and Levickas v. Lithuania“, No. 41288/15, ECHR 2020, https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22appno%22:[%2241288/15%22]}.
69 Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, „Migracijos metraštis 2019“, 2020 m. gegužė, https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf.
70 Migracijos departamentas, „2020 metais Lietuvoje įsikūrusių užsieniečių skaičius padidėjo 18 procentų“, 2021 m. sausio 19 d., https://www.migracija.lt/-/2020-aisiais-lietuvoje-apsigyvenusi%C5%B3-u%C5%BEsienie%C4%8Di%C5%B3-skai%C4%8Dius-padid%C4%97jo-23-proc.
71 Migracijos departamentas, „Pagrindiniai migracijos rodikliai Lietuvos Respublikoje“, https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/pagrindiniai-migracijos-rodikliai-lietuvos-respublikoje.
72 Migracijos departamentas, „Prieglobsčio skyriaus statistika“, https://migracija.lrv.lt/lt/statistika/ prieglobscio-skyriaus-statistika/statistika-1.
73 Etninių tyrimų institutas, visuomenės nuomonės apklausų rezultatai nuo 2016 iki 2020 m., http:// www.ces.lt/veikla-2/ziniasklaidos-stebesena/visuomenes-nuomones-apklausos/.
74 LR Seimas, Nutarimas Dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo, Nr XIII-1484, 2018 m. rugsėjo 20 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ fbb35e02c21811e883c7a8f929bfc500?jfwid=-35aaxldoi.
75 LR Seimo nutarimas dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2019–2021 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo Nr. 1216, 2018 m. gruodžio 5 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2a093814fc8411e89b04a534c5aaf5ce?jfwid=-rwipzde7s.
76 Veiksmų planas buvo pratęstas vieneriems metams, paskutinis pakeitimas patvirtintas 2021 m. vasario 19 d.
77 Socialinės apsaugos ir darbo Ministro įsakymas Dėl užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. A1-683, 2014 m. gruodžio 21 d., https://e-seimas.lrs. lt/portal/legalAct/lt/TAD/b002bb90913911e48028e9b85331c55d?jfwid=-.
78 LR Vyriausybės nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 628 „Dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ pakeitimo, Nr. 1058, 2019 m. spalio 23 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/86b27840f6fe11e99681cd81dcdca52c.
79 LR Vyriausybės nutarimas Dėl Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Nr. 998, 2016 m. spalio 5 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/34e8bf81913d11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=-cxrhu6mka.
80 Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 58, 64, 71 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymas, Nr. XIII-2582, 2019 m. gruodžio 3 d., https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=c726c1a01cac11eabe008ea93139d588&fbclid=IwAR2N7MxqfrPL8C9EJXXHeLkb5b9h1I-Z5M-yZVLs2UGsiHj00faWbl6Re8.
81 Solano, Giacomo and Huddleston, Thomas, “Migrant Integration Policy Index 2020“, 2020, https:// www.mipex.eu/lithuania.
82 Migracijos departamentas, „Lengvinamos leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams”, 2019 m. rugpjūčio 21 d., http:// migracija.lrv.lt/lt/naujienos/lengvinamos-leidimu-laikinai-gyventi-isdavimo-salygos-australijos-japonijos-jav-kanados-naujosios-zelandijos-ir-pietu-korejos-pilieciams?fbclid=IwAR1dEdVHrosWzOhIjOtBBO7ZrwVhRiCT0u308wDsGtV4nys2S3IzW3UD2zk.
83 Vidaus reikalų ministerija, „Vyriausybė pritarė VRM siūlymui dėl kvotų nustatymo dirbti atvykstantiems užsieniečiams“, 2019 m. balandžio 10 d., https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-pritare-vrm-siulymui-del-kvotu-nustatymo-dirbti-atvykstantiems-uzsienieciams.
84 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl 2018–2020 m. veiksmų plano dėl užsieniečių integracijos į visuomenę patvirtinimo.
85 Seimo nutarimas Dėl 2018–2030 metų demografijos, migracijos ir integracijos politikos strategijos patvirtinimo.
86 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Dėl 2018–2020 m. veiksmų plano dėl užsieniečių integracijos į visuomenę patvirtinimo.
87 Etninių tyrimų institutas, visuomenės nuomonės apklausų rezultatai nuo 2016 iki 2020 m. http:// www.ces.lt/veikla-2/ziniasklaidos-stebesena/visuomenes-nuomones-apklausos/.
88 Solano, Giacomo and Huddleston, Thomas, “Migrant Integration Policy Index 2020”, 2020, https:// www.mipex.eu/lithuania.
89 Norėdami gauti daugiau informacijos, žr.http://www.forintegration.eu/.
90 Seimo kontrolierių įstaiga, „Užsieniečių registracijos centre neužtikrinamos užsienio piliečių teisės“, 2019 m. rugsėjo 19 d., http://www.lrski.lt/naujienos/729-uzsienieci-registracijos-centre-darbuotojai-nemoka-uzsienio-kalb-o-sulaikytos-uzsienieci-seimos-su-mazameciais-vaikais-talpinamos-uz-grot.html.
91 Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo įstatymas, Nr. XIII-2582.
92 Lietuvos statistikos departamentas, 2020 m. rodiklių duomenų bazė, https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/.
93 Council of Europe, ”National minorities: Lithuania should improve legislation, prevent discrimination at school and promote the social inclusion of Roma”, 2019 m. sausio 18 d., https://www.coe. int/en/web/portal/-/national-minorities-lithuania-should-improve-legislation-prevent-discrimination-at-school-and-promote-the-social-inclusion-of-roma.
94 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 m. veiksmų planas, Nr. ĮV-48, 2015 m. sausio 29 d., https://adsdatabase.ohchr.org/IssueLibrary/LITHUANIA_Action%20Plan%20for%20Roma%20Integration%20into%20the%20Lithuanian%20Society%20 for%202015-2020.pdf.
95 Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktos visuomenės nuostatų apklausos 2020 m. rezultatai, 2020 m. spalio 13–23 d., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-apklausos-rezultatai-20201.pdf.
96 Labanauskas., L., Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, „Neapykantos nusikaltimų paveiktų bendruomenių kokybinių tyrimų ataskaita“, 2019, https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/ LT_versija/Viesasis_saugumas/Pa%C5%BEeid%C5%BEiam%C5%B3%20bendruomeni%C5%B3%20kokybinio%20tyrimo%20ataskaita.pdf.
97 Lietuvos žydų bendruomenė, „Rekomendacijos dėl veiksmų kovojant su antisemitizmu ir romafobija Lietuvoje, 2018 m.“, 2018, https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2018/03/Rekomendacijos-2018.pdf.
98 LR Kultūros ministerija, „Tautinių mažumų istorija – neatsiejama Lietuvos tapatybės dalis“, 2019 m. spalio 2 d., https://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/tautiniu-mazumu-istorija-neatsiejama-lietuvos-tapatybes-dalis.
99 LR Kultūros ministro įsakymas Dėl Tautinių mažumų istorijos Lietuvoje reprezentavimo koncepcijos tvirtinimo, ĮV-610, 2019 m. rugsėjo 26 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e23beaf2e09411e9a85be81119c7a8fa?jfwid=-17n9x5ak73.
100 ALF, „Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje pandemijos Covid-19 metu: Iššūkiai, pasekmės ir galimybės. Apžvalga“, 2020 m. balandžio 23 d., https://olf.lt/wp-content/uploads/2020/04/Apklausos-apzvalga_siulymai_institucijoms-red.pdf.
101 Frėjutė-Rakauskienė, M., ir kt. „Lietuvos gyventojų grupių socialinė kaita”, Lietuvos socialinių mokslų centras, 2016, https://lstc.lt/download/Socialine_kaita_visas.pdf, p. 85–109.
102 Informacija gauta iš Romų bendruomenės centro ir Lietuvos jaunojo sakalo sąjungos skyriaus „Padėk pritapti“, 2021 m. vasario 23 d.
103 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, „Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija“, 2014, https://www.sac.smm.lt/wp-content/uploads/2016/02/Valstybine-svietimo-strategija-2013-2020_svietstrat.pdf.
104 Violeta Davoliūtė ir Dovilė Budrytė, “Entangled History, History Education, and Affective Communities in Lithuania”. Transitional Justice and the Former Soviet Union: Reviewing the Past, Looking toward the Future, edited by Cynthia M. Horne and Lavinia Stan. Cambridge University Press, 2018, p. 323–344, https://www.lituanistika.lt/content/79652.
105 International Holocaust Remembrance Alliance, “Recommendations for teaching and learning about the Holocaust”, 2019, https://www.holocaustremembrance.com/sites/default/files/inline-files/ IHRA-Recommendations-Teaching-and-Learning-about-Holocaust.pdf.
106 Lietuvos Respublikos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, Nr. XI-147, 2011 m. birželio 21 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ TAIS.402515/asr.
107 Darbo grupės veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje skatinti 2020–2022 metų veiklos planas, 2020 m. balandžio 23 d., https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Viesasis_saugumas/Darbo%20grup%C4%97s%20veiklos%20planas.pdf
108 Generalinės prokuratūros „Neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos ikiteisminio tyrimo ikiteisminio tyrimo vykdymo, organizavimo ir valdymo metodinės rekomendacijos“, 2020 m. kovo 31 d., https://www.prokuraturos.lt/data/public/uploads/2020/04/neapykantos_nusikaltimu_tyrimo_metodines_rekomendacijos.pdf.
109 ŽTSI, „Atsakas į neapykantos nusikaltimus: situacijos Lietuvoje apžvalga“, 2017 m. gruodžio 15 d., https://hrmi.lt/wp-content/uploads/2017/12/Atsakas-%C4%AF-neapykantos-nusikaltimus-2017-1.pdf
110 Vidaus reikalų ministerija, „Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo ataskaita“, 2019, https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Viesasis_saugumas/ Pa%C5%BEeid%C5%BEiam%C5%B3%20bendruomeni%C5%B3%20kokybinio%20tyrimo%20ataskaita. pdf.
111 IRD, Duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas siekiant diskriminuoti ar išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui Lietuvos Respublikoje (forma_motyvai), 2019–2020, https://www.ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=8928&datasource=55343.
112 Vidaus reikalų ministerija, „Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo ataskaita“, 2019, https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/Pa%C5%BEeid%C5%BEiam%C5%B3%20bendruomeni%C5%B3%20kokybinio%20tyrimo%20ataskaita.pdf
113 ŽTSI, „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018–2019“
114 Vita Kontvaitė, Diversity Development Group, „Romų tautybės asmenų padėtis 2020“, 2020, http:// www.romuplatforma.lt/wp-content/uploads/2020/07/Rom%C5%B3-pad%C4%97tis-2020_TYRIMO-ATASKAITA_galutin%C4%97.pdf.
115 Vilniaus miesto taryba, Vilniaus romų integracijos į visuomenę 2020–2023 metų programa, Sprendimas nr. 1-609, 2020 m. rugpjūčio 28 d., https://aktai.vilnius.lt/document/30344383
116 Vita Kontvaitė, Diversity Development Group, „Romų tautybės asmenų padėtis 2020“.
117 The European Foundation of Human Rights, “Draft legislation on national minorities is complete”, efhr.eu, 2020 m. liepos 16 d., https://en.efhr.eu/2020/07/16/draft-legislation-on-national-minorities-is-complete/.
118 LR Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, „Darbo grupė tęsia Tautinių mažumų įstatymo projekto kūrimo darbą“, 2020 m. birželio 12 d., https://tmde.lrv.lt/lt/naujienos/darbo-grupe-tesia-tautiniu-mazumu-istatymo-projekto-kurimo-darba
119 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, „Posėdžiavo Vyriausybės komisija tautinių mažumų klausimams”, 2020 m. rugsėjo 4 d., https://lrv.lt/lt/naujienos/posedziavo-vyriausybes-komisija-tautiniu-mazumu-klausimams.
120 Baltic News Service, „Vyriausybė teikia Seimui pavasario sesijos darbų programą“, 2021 m. vasario 24 d., https://www.bns.lt/topic/1912/news/63257093/.
121 The European Foundation of Human Rights, “Vilnius City District Court Allows for Original Spelling of Malgorzata”, 20 November 2019, https://en.efhr.eu/2019/11/20/vilnius-city-district-court-allows-for-original-spelling-of-malgorzata/
122 Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIVP-86, 2020 m. gruodžio 4 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/36f86140361611eb8c97e01ffe050e1c?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=66d3fc98-c3e4-4bd4-9755-ead9dc052f8a.
123 Teisės departamentas, „Dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto”, Nr. XIVP-86, , 2020 m. gruodžio 10 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8b10eae03ab711eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=-lrzsfix2c.
124 The European Foundation of Human Rights, “Vilnius City District Court Allows for Original Spelling of Malgorzata”, 20 November 2019, https://en.efhr.eu/2019/11/20/vilnius-city-district-court-allows-for-original-spelling-of-malgorzata/
125 Baltic News Service, „Europos žmogaus teisių fondas mini veiklos dešimtmetį“, 2020 m. gruodžio 4 d., https://sc.bns.lt/view/item/364451.
126 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, „Posėdžiavo Vyriausybės komisija tautinių mažumų klausimams”, 2020 m. rugsėjo 4 d., https://lrv.lt/lt/naujienos/posedziavo-vyriausybes-komisija-tautiniu-mazumu-klausimams.”.
127 NMVA Švietimo politikos analizės skyrius, „Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė“, 2018, http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/02/Lietuvos-tautini%C5%B3-ma%C5%BEu m%C5%B3-%C5%A1vietimo-b%C5%ABkl%C4%97s-analiz%C4%97-2018-m.1.pdf
128 Ten pat.
129 Ten pat.
130 Aida Murauskaitė, „Skirtingų tautybių vaikus mokanti gimnazija: tėvai ir vaikai suprato, kad reikia gerai mokėti lietuvių kalbą“, Lrt.lt, 2021 m. sausio 6 d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1310136/skirtingu-tautybiu-vaikus-mokanti-gimnazija-tevai-ir-vaikai-suprato-kad-reikia-geraimoketi-lietuviu-kalba
131 The European Foundation of Human Rights, „Minority school students found the unified Lithuanian language exam difficult“, efhr.eu, 30 August 2018, https://en.efhr.eu/2018/08/30/minority-school-students-found-the-unified-lithuanian-language-exam-difficult/.
132 Nacionalinė švietimo agentūra, „Dėmesys tautinių mažumų švietimui“, svietimonaujienos.lt, 2019 m. vasario 28 d., https://www.svietimonaujienos.lt/demesys-tautiniu-mazumu-svietimui/.
133 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, „Patvirtinta Tautinių mažumų švietimo komisija“, 2020 m. gruodžio 8 d., https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/patvirtinta-tautiniu-mazumu-svietimo-komisija
134 100.9 Ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos neprivalomą protokolą dėl bendravimo tvarkos (Andora) (Ispanija); 100.10 Apsvarstykite galimybę ratifikuoti Vaiko teisių konvencijos neprivalomą protokolą dėl bendravimo tvarkos (Albanija).
135 United Nations, Treaty Collection, https://treaties.un.org/Pages/ViewDetails.aspx?src=treaty&mtdsg_no=IV-11-d&chapter=4&lang=en.
136 Council of Europe, Protocol No. 12 to the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, 4th of November, 2000, https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/ conventions/rms/0900001680080622
137 Council of Europe, Convention on preventing and combating violence against women and domestic violence, 11 May 2011, https://rm.coe.int/168008482e.
138 100.42 Sustiprinti vaiko teisių apsaugos priemones, be kita ko, paspartinant pataisyto įstatymo dėl vaiko teisių apsaugos pagrindų projekto priėmimą (Gruzija).
139 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas, Nr. XIII-643, 2017 m. rugsėjo 28 d., https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=5a6c9100adc011e79d87b6f526384a70
140 ŽTSI, „Aukščiausiasis Teismas: „Gintarinės širdies“ byla bus nagrinėjama iš naujo“, 2016 m gruodžio 7 d , http://hrmi lt/kuo-svarbus-lat-sprendimas-gintarines-sirdies-byloje/.
141 Žr., pavyzdžiui, galutinį Apeliacinės instancijos teismo sprendimą 2019 m: https://eteismai.lt/ byla/40069603134317/e2A-221-803/2019.
142 100.43 Toliau atkreipkite ypatingą dėmesį į jaunimo dalyvavimo visuomenės sprendimų priėmimo procese problemą (Rumunija).
143 Jaunimo reikalų departamentas, https://jrd.lt/jrt.
144 Savivaldybėse jaunimo reikalų tarybos, https://jrd.lt/jaunimo-politika/savivaldybese/jaunimo-reikalu-tarybos.
145 Dilytė, Asta ir Lazutka, Romas, „Jaunimo dalyvavimas politikoje: Lietuvos atvejis“, Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 14, 2017, p. 89–101, https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/10418 https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/10418/8372
146 Pranešimo autoriai 2021 m. vasario 11–13 d. atliko interviu su Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos Panevėžio skyriaus ir Tolerantiško jaunimo asociacijos Vakarų atstovais.
147 Global Alliance of National Human Rights Institutions, Chart of the status of national institutions, 20 January 2021, https://nhri.ohchr.org/EN/AboutUs/GANHRIAccreditation/Documents/Status%20 Accreditation%20Chart%20as%20of%2020%2001%202021.pdf.
148 100.34 toliau remti Vaiko teisių ombudsmeno tarnybą (Gruzija); Sustiprinti savo paramą Vaiko teisių ombudsmeno tarnybai (Rytų Timoras).
149 LR Seimas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas Nr. VIII-1708, 2000 m. gegužės 25 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.103388.
150 100.41 Dėti visas pastangas, kad vaiko teisių apsauga būtų veiksmingesnė (Tadžikistanas).
151 Aukščiausioji audito institucija, „Raštas“, 2017 m. vasario 20 d., https://www.vkontrole.lt/aktualiju_failai/files/Del_vaiko_teisiu_apsaugos_sistemos.pdf.
152 Aukščiausioji audito institucija, „Darbo planas 2020“, 2020 m. gruodžio 23 d., https://www.vkontrole.lt/dokumentai/2020_veiklos_planas/VK_2020_veiklos_planas.pdf.
153 100.119 parengti ir įgyvendinti integruotas strategijas, skirtas užkirsti kelią prievartai prieš vaikus, jaunimo savižudybėms ir nepageidaujamam mergaičių ir jaunimo nėštumui (Kosta Rika); 100.140 Užtikrinti, kad psichikos sveikatos problemų turintys jaunuoliai galėtų naudotis aukščiausio lygio profesionaliomis konsultacijomis ir gydymo metodais, ir skatinti palankias sąlygas pelno nesiekiančioms organizacijoms, dirbančioms psichikos sveikatos klausimais, susijusiais su jaunimu ir vaikais (Portugalija).
154 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Nr. I-1234, 1996 m. kovo 14 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.26397/asr
155 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2020–2024 metų plano patvirtinimo, Nr. V-2008, 2020 m. rugsėjo 9 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/ legalAct/lt/TAD/25d91842f28811eab72ddb4a109da1b5.
156 World Health Organisation, Global Health Observatory data repository, Suicide rate estimates, age-standardized estimates by country, 17 July 2018, https://apps.who.int/gho/data/node.main. MHSUICIDEASDR?lang=en.
157 EUROSTAT, the crude death rate from suicide and intentional self-harm per 100 000 people, by age group, https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tps00202/default/table?lang=en
158 Pranešimo autoriai 2021 m. vasario 11–13 d. interviu su Tolerantiško jaunimo asociacijos vakarinio skyriaus atstovais.
159 Eglė Kuktoraitė, „90 proc. LGL apklausoje dalyvavusių LGBT* moksleivių baigę mokyklą ketina emigruoti“, LGL, 2020 m. gegužės 16 d., https://www.lgl.lt/naujienos/90-proc-lgl-apklausoje-dalyvavusiu-lgbt-moksleiviu-baige-mokykla-ketina-emigruoti/.
160 Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas Nr. XIIP-1591, 2014 m. kovo 13 d., https://e-seimas.lrs. lt/portal/legalAct/lt/TAP/769d2a52aab911e3840c893be7eb3526?positionInSearchResults=3&searchM odelUUID=f6814dd6-e08d-4825-a2ed-ffe4e3ef2447
161 Laima Vaigė, „Teisė ne į abortą, o į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui“, lrt.lt, 2020 m. lapkričio 20 d., https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1280324/laima-vaige-teise-ne-i-aborta-o-i-pagarbaprivaciam-ir-seimos-gyvenimui.
162 Lietuvos žmogaus teisių centras, „Abortų draudimas – ir vėl Seimo darbotvarkėje“, manoteises.lt, 2017 m. balandžio 5 d., https://manoteises.lt/straipsnis/abortu-draudimas-ir-vel-seimo-darbotvarkeje/.
163 Jurgita Lieponė, „Karantino apribojimai sukėlė klausimų dėl aborto galimybių: ką daryti neplanuotai pastojusioms moterims?“, 15min.lt, 2020 m. balandžio 15 d., https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/seima/karantino-apribojimai-sukele-klausimu-del-aborto-galimybiu-ka-daryti-neplanuotai-pastojusioms-moterims-1026-1304178
164 Aukščiausioji audito institucija, „Valstybės audito ataskaita“, Nr. VA-8, 2019 m. gruodžio 2 d., https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=4039 p. 9.
165 Higienos institutas, Visuomenės sveikatos technologijų centras, „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas 2016 m. rodiklių suvestinė-ataskaita“, 2016, https://www.hi.lt/uploads/pdf/ padaliniai/GYVENSENA/2016%20m.%20Mokyklinio%20amziaus%20vaiku%20gyvensenos%20suvestine-ataskaita.pdf.
166 Sukys, Saulius, et al., “Subjective Health Literacy among School-Aged Children: First Evidence from Lithuania”. International Journal of Environmental Research and Public Health, 16(18), p. 3397, https:// www.mdpi.com/1660-4601/16/18/3397
167 100.40 toliau vykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti visišką vaiko, ypač žmonių su negalia, teisių gerbimą ir garantuoti, kad visi šių teisių pažeidimai, ypač įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir netinkamo elgesio, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn (Portugalija); 100.97 apsaugoti asmenis, ypač moteris ir vaikus, nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos (Irano Islamo Respublika); 100.113 Užtikrinti, kad būtų ištirti visi įtarimai dėl prievartos ir smurto prieš vaikus ir kad įtariami kaltininkai būtų veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn (Turkija); 100.120 Sustiprinti pastangas įgyvendinti visas smurto prieš vaikus formų prevencijos ir kovos su ja priemones, ypač institucijose (Juodkalnija).
168 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai“, 2020 m. spalio 19 d., https://vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/vaiko-teisiu-gynejai-lietuvoje-smurtas-pries-vaikus-paplites-labiau-nei-rodo-oficialus-skaiciai.html.
169 Delfi.lt, „Pandemijos rezultatai: daugiau nerimastingų asmenybių ir smurto artimoje aplinkoje aukų“, 2020 m. spalio 1 d., https://www.delfi.lt/projektai/ko-ismokome-is-covid-19/pandemijos-rezultatai-daugiau-nerimastingu-asmenybiu-ir-smurto-artimoje-aplinkoje-auku.d?id=85501177
170 Diena.lt, „COVID-19 įsibėgėjo: ar Lietuva pasiruošusi naujai smurto bangai?“, 2020 m. lapkričio 12 d., https://www.diena.lt/naujienos/sveikata/psichologija/covid-19-isibegejo-ar-lietuva-pasiruosusi-naujai-smurto-bangai-995869.
171 Jolanta Vaitiekūnienė, „Laikas užkirsti kelią viduramžius primenančiam homoseksualių vaikų „gydymui“, LGL, 2018 m. spalio 23 d., https://www.lgl.lt/naujienos/jolanta-vaitiekuniene-laikas-uzkirsti-kelia-viduramzius-primenanciam-homoseksualiu-vaiku-gydymui/.
172 Saulius Chadasevičius, „Vilniuje už rankų gatvėje susikibusių gėjų užsieniečių porai – homofobo smūgis“, 15min.lt, 2018 m. spalio 9 d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/ vilniuje-uz-ranku-gatveje-susikibusiu-geju-uzsienieciu-porai-homofobo-smugis-59-1042016
173 Judgment on the merits delivered by a Chamber “Beizaras and Levickas v. Lithuania“, No. 41288/15, ECHR 2020, https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22appno%22:[%2241288/15%22]}.
174 Seimo kontrolieriaus įstaiga, „Atlikęs tyrimą dėl pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims Seimo kontrolierius ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją“, 2021 m. sausio 21 d., https://www.lrski.lt/naujienos/atlikes-tyrima-del-pagalbos-uztikrinimo-smurta-artimoje-aplinkoje-patyrusiems-asmenims-seimo-kontrolierius-ragina-ratifikuoti-stambulo-konvencija/
175 100.114 Priimti teisės aktus, aiškiai uždraudžiančius fizines bausmes už vaikus, taip pat ir namuose, ir apsvarstyti informuotumo didinimo veiklą, siekiant padidinti visuomenės žinias šiuo klausimu (Estija); 100.115 imtis papildomų priemonių apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių ir seksualinių nusikaltimų (Kirgizija); 100.116 Parengti priemones, skirtas užkirsti kelią prievartai prieš vaikus ir fizines bausmes, įskaitant teisės aktų dėl vaikų teisių projekto priėmimą (Jungtinės Amerikos Valstijos); 100.117 drausti bet kokio pobūdžio smurtą prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes, ir numatyti priemones jo draudimui
įgyvendinti (Švedija); 100.118. Griežtinti teisės aktus, kad būtų kriminalizuotos visos fizinės vaikų bausmės bet kokiomis aplinkybėmis (Čilė).
176 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2-1 straipsniu įstatymas, 2017 m. vasario 1 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7d592952f37411e6be918a531b2126ab.
177 100.121 tęsti savo darbą užkirsti kelią visiems prekybos žmonėmis atvejams (Maldyvai); 100.122 toliau tobulinti tyrėjų, prokurorų ir teisėjų mokymą ir specializaciją kovojant su prekybos žmonėmis nusikaltimais, taip pat daugiausia dėmesio skiriant moterims ir vaikams (Estija); 100.123 Didinti NVO finansavimą, kad būtų teikiama tvari prekybos žmonėmis aukų priežiūra (Jungtinės Amerikos Valstijos).
178 Vidaus reikalų ministro įsakymas Dėl Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. 1V-598, 2016 m. rugpjūčio 29 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ f485a9d06e2311e6a421ea2bde782b94?jfwid=gvy9zj3we.
179 Vidaus reikalų ministro įsakymas Dėl Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. 1V-577, 2020 m. birželio 12 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/ TAD/66466882ace511ea8aadde924aa85003?jfwid=mmceoqyd9
180 Vidaus reikalų ministerija, „2019 metų kovos su prekyba žmonėmis situacijos Lietuvoje apžvalga“, 2020, https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Viesasis_saugumas/Prekyba_ zmonemis/2019%20m_%20apzvalga.pdf
181 Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos 2019 m. veiklos ataskaita, 2020, https://vrm. lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Viesasis_saugumas/Prekyba_zmonemis/2020%20 03%2024_koordinavimo%20komisijos%202019%20m_%20ataskaita_Sonata%20Mickute_LP%2B.pdf.
182 Lietuvos teismai, „Prekyba žmonėmis: keičiasi prekiautojų žmonėmis tikslai ir metodai“, 2020 m. spalio 16 d., https://www.teismai.lt/lt/naujienos/teismu-sistemos-naujienos/prekyba-zmonemis-keiciasi-prekiautoju-zmonemis-tikslai-ir-metodai/8065
183 Vidaus reikalų ministerija ir Kurk Lietuva, „Kova su prekyba žmonėmis: sistemos stiprinimas“, 2017, http://kurklt.lt/projektai/kovos-su-prekyba-zmonemis-sistemos-stiprinimas/.
184 100.159 Toliau stiprinti visapusiškas švietimo iniciatyvas, skirtas migrantams, etninėms mažumoms, moterims ir vaikams, ypač iš romų bendruomenių (Venesuelos Bolivaro Respublika).
185 Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Dėl Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. V-527, 2017 m. birželio 27 d., https://e-seimas.lrs.lt/ portal/legalAct/lt/TAD/aad10e305 c3c11e7a53b83ca0142260e/asr
186 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Dėl Nediskriminavimo skatinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo, Nr. A1-250, 2017 m. balandžio 15 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0e515fe03b3c11e79f4996496b137f39/asr.
187 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 m. veiksmų planas, Nr. ĮV-48, 2015 m. sausio 29 d., https://adsdatabase.ohchr.org/IssueLibrary/LITHUANIA_Action%20Plan%20for%20Roma%20Integration%20into%20the%20Lithuanian%20Society%20 for%202015-2020.pdf.
188 Petrušauskaitė, V., „Romų vaikai švietimo sistemoje: Vilniaus ir Ukmergės savivaldybių atvejai“, Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2012, https://lygybe.lt/data/public/uploads/2016/02/romu-vaikai-svietimo-sistemoje_vilniaus-ir-ukmerges-savivaldybiu-atvejai.pdf, p. 35.
189 Pranešimo autoriai 2021 m. vasario 11–13 d. atliko interviu su Lietuvos jaunųjų sakalų sąjungos atstovais, dirbdami su programa „Padėkite prisitaikyti“.
190 Vilniaus (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 metų programa, Nr. 1-410, 2016 m. balandžio 14 d., http://www.romuplatforma.lt/wp-content/uploads/2017/0 2/2016%E2%80%932019-METU-PROGRAMA.pdf
191 Giedrius Vitkauskas, „Vilniaus taboras griaunamas, tačiau problemos nedingsta: lietuviai nenori romų kaimynystės, o narkotikų verslas plečiasi“, Lrt.lt, 2020 m. gegužės 9 d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1176779/vilniaus-taboras-griaunamas-taciau-problemos-nedingsta-lietuviai-nenori-romu-kaimynystes-o-narkotiku-verslas-pleciasi
192 Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo, Nr. V-941, 2016 m. spalio 25 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/285853b09aee11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=-l5uh8vn42.
193 Mindaugas Jackevičius „Telšiuose mokytoja per pamokas pasakoja apie gėjų kanibalizmą ir seksą“, Delfi.lt, 2017 m. balandžio 27 d., https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/telsiuose-mokytoja-per-pamokas-pasakoja-apie-geju-kanibalizma-ir-seksa.d?id=74479638
194 Artūras Rudomanskis, „Artūras Rudomanskis: Lietuva – diskredituotų idėjų sąvartynas? Prokuratūrai tai nė motais“, 15min.lt, 2017 m. birželio 2 d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ arturas-rudomanskis-lietuva-diskredituotu-ideju-savartynas-prokuraturai-tai-ne-motais-18-806564?fbclid=IwAR3-hRTyCfVp34KzXKHIQI2t5g_8KZBSqn4vl4MfKPGQkJ29q73drHXVzDw.
195 Alfa.lt, „Skandalą sukėlusi Telšių tikybos mokytoja lieka dirbti, bet homoseksualų temos svarsto nebeliesti“, 2017 m. birželio 16 d., https://www.alfa.lt/straipsnis/50185354/skandala-sukelusi-telsiu-tikybos-mokytoja-lieka-dirbti-bet-homoseksualu-temos-svarsto-nebeliesti
196 Pranešimo autoriai 2021 m. vasario 11–13 dienomis atliko interviu su Telšių tėvų organizacijos „Telšių motinų klubas“ atstovais ir su Telšiuose gyvenančio Tolerantiško jaunimo asociacijos nariu.
197 Giedrė Čiužaitė, „Nupasakojo neįgalius vaikus auginančių tėvų patirtį: kenčia ne dėl negalios, o dėl valstybės požiūrio“, Lrt.lt, 2019 m. kovo 8 d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/704867/nupasakojo-neigalius-vaikus-auginanciu-tevu-patirti-kencia-ne-del-negalios-o-del-valstybes-poziurio.
198 LR Vyriausybės nutarimas Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos patvirtinimo, Nr. 1408, 2012 m. lapkričio 21 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/ TAD/TAIS.437985/asr
199 Aurelija Babinskienė, „100 tūkstančių neįgaliųjų nedirba. Kaip spręsti šią problemą?“, Biciulyste.lt, 2019 m. balandžio 4 d., https://www.biciulyste.lt/lt/integracijos-keliu/1718-100-tukstanciu-neigaliuju-nedirba-kaip-spresti-sia-problema.
200 LR Vyriausybės nutarimas Dėl Nepilnamečių justicijos 2009–2013 metų programos patvirtinimo, Nr. 1070, 2009 rugsėjo 2 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.352381?jfwid=q86m1vpwm.
201 IRD prie Vidaus reikalų ministerijos, duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos Respublikoje 2020 sausis – 2020 gruodis, https://www.ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=8997&datasource=56625
202 Acus, Arūnas, Kraniauskas, Liutauras, „Lietuvos nepilnamečių justicijos reformos ir nepilnamečių nusikalstamumo dinamika Klaipėdoje 1995–2019 M“, TILTAI, 2019, 2, p. 123–146. http://journals.ku.lt/ index.php/tiltai/article/download/2070/pdf (p. 134-136).
203 Ten pat, p. 129.
204 Švietimo, sporto ir mokslo ministerija, Pristatymas apie socializacijos centrus, 2020 m. birželio 8 d., https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/Socializacijos%20centras_2020-06-08.pdf
205 Eglė Kviesulaitienė, „Paauglius įstatymai baudžia švelniau“, Vilkaviškio laikraštis Santaka, 2017 m. balandžio 10 d., https://www.santaka.info/?sidx=43638.
