"Lamų slėnis", Skanus numeris

Skanus...

Lapkritis 2012 (12)

ražus tas ruduo! Net ir su visais savo šalčiais, balomis.

Gražus ir vyriškas. Turi priimti jį tokį, koks yra. O jei nepatinka, susisupk į šiltą kutuotą pledą, įsipilk karšto raudono gėrimo, atsisėsk ant palangės ir žiūrėk į krentančius lapus. Arba pasisupk senoje karuselėje. Įsivaizduok, kad ji sukasi Paryžiuje!

Išsikepk bandelių ir eik prie upės palesinti ančių. Išardyk seną megztinį ir nusimegzk naują. Pažiūrėk kitokį filmą apie ką nors neįprasta, pavyzdžiui, maistą. Susirask senų nuotraukų ir pasikabink jas ant sienos. Imk ir parašyk laišką tam, kas jo visai nelaukia. Pašok tamsoje grojant kvailai „popsinei“ dainai.

Pasižiūrėk į veidrodį ir papasakok, ką iš tikrųjų matai. Nebėk nuo rudens, jei jau jis tave surado. Prisijaukink jį.

Skanaus rudens „Lamų slėnyje“

Instagram @llamasvalley

2

Lamų slėnis

la Famiglia

Algė RAMANAUSKIENĖ

Redaktorė

Tinklaraštis

Sandra KLIUKAITĖ

Augis Narmontas

Tinklalapis

Tinklalapis

Žurnalistė

BARBORA ADAMONYTĖ

Stilistė, dizainerė Tinklaraštis

Kornelija ČESONYTĖ

Meno kritikė Tinklalapis

Fotografas

NADIA GRIC

Fotografė

Tinklalapis

Bendraukime: info@lamuslenis.lt; reklama@lamuslenis.lt

Elas RAMANAUSKAS

Dizaineris

Tinklalapis

EglĖ MA

Maisto fotografė

Tinklalapis

Rūta ŽELVYTĖ

Reklamos projektų vadovė ruta@lamuslenis.lt

42 Žemė ir vandenynas

Su vaizdu į jūrą

Pozityvas

130

Karamelizuotais svogūnais kvepiantys namai

36

Romantika tarp užupio malkų

90

“Happeak” verslas - asmenybė

Architekto loftas 313

112

Rudens vintažas

74

138 152

Kėdė „Nobody“ „Hay“

Padėkliukai „Place“ Diz. Hallgeiras Homstvedtas

6

Lamų slėnis

Kavos virimo indas „Siska“ Diz. Kristine Bjaadal

Padėkliukai „Tue“ Diz. Petteris Skogstadas

Medinė žuvis „Nämä shop“

Žvakidė „Gloria“ „Anderssen & Voll“

Popierinis maišelis „Uashmama“

Pjaustymo lentelė „Herriott Grace“ Lamų slėnis

7

Jokių paslapčių Bendrovės „Pols Potten“ gaminiai atspinti geriausias olandiško dizaino tradicijas. Kiekvieną produktą kuria po visą pasaulį išsibarstę talentingiausi dizaineriai. „Pols Potten“ netiki masine gamyba ir savo gaminius tiražuoja tik nedideliais skaičiais. Šios bendrovės vardas visame pasaulyje siejamas su asmeniškumu, individualumu ir išskirtinumu. Visų šių ypatybių jūsų namams suteiks subtilaus dizaino rankų darbo vaza „Side Open“. Dizainerės Isabellos Quirogos kūrinys – tikras asketiško minimalizmo pavyzdys. „Kiauras“ vazos šonas leidžia ne tik matyti įdomią gėlių stiebelių kompoziciją, bet ir yra labai patogus, kai reikia į vazą įpilti vandens... „Pols Potten“ gaminių galite įsigyti interjero galerijoje

„CooCkoo“

www.coockoo.lt

Skandinaviško dizaino gerbėjams „Skandiamo.lt“ – tai elektroninė parduotuvė mėgstantiesiems skandinavišką dizainą. Įkvėpta garsiausių Skandinavijos šalių dizainerių, pristatanti unikalius klasikinio dizaino ir inovatyvius naujosios kartos kūrėjų sprendimus. Be to, „Skandiamo.lt“ negali atsispirti išskirtiniams, originaliems, įkvepiantiems, stilingiems ir skandinaviškam dizainui artimiems Lietuvos dizainerių gaminiams. Elektroninėje parduotuvėje rasite dovanų, namų interjero aksesuarų ir tekstilės gaminių.

Visa – kruopščiai atrinkta Jums!

www.skandiamo.lt

8

Lamų slėnis

„Skandiamo.lt“ duris atvers lapkričio pradžioje.

Skulptūros meistro įkvėpta

Naujienos

Šiek tiek netaisyklingos elipsės formos bendrovės „Foscarini“ stalinis šviestuvas „Anisha“ atkartoja žiedo formą, kuri gamtoje reiškia nenutrūkstamą ciklą.

Be to, kuriant šviestuvą, įkvėpimo šaltiniu tapo garsaus Indijos skulptoriaus Anisho Kapooro darbai. Ekstremaliai paprasta forma „tuščiu“ vidumi padiktavo vienintelę sąlygą – į šviestuvo vidų turėjo būti integruojama šviesos diodų apšvietimo sistema, pabrėžianti šviestuvo skulptūriškumą ir skleidžianti subtiliai jaukią šviesą. Šviesos diodų technologija stipriai sumažina elektros energijos suvartojimą ir padidina šviesos efektyvumą. „Anisha“ gali būti baltos arba raudonos spalvų. Šviestuvą „Anisha“ galite įsigyti salonuose „Delight“

www.delight.lt

Kalėdinė šviesa Kas galėjo patikėti, kad dar 1987 m. bendrovės „Artemide“ sukurtas stalinis šviestuvas „Tolomeo“ išliks nepaprastai populiarus iki šių dienų? Originali troselių ir spyruoklių sistema leidžia lengvai užfiksuoti šviestuvą norimoje padėtyje.

Standartinės metalo ir juodos šviestuvo spalvos padės suformuoti solidų interjerą, o ryškios ir linksmos spalvos suteiks jam išskirtinai žavingos nuotaikos. „Artemide“ gamintojai yra paruošę specialų kalėdinį pasiūlymą – sidabrinės spalvos stalinį šviestuvą „Tolomeo Micro“ galima įsigyti už patrauklią 449 Lt kainą. Šviestuvas puikiai tiks ir kaip kalėdinė dovana, nes bus supakuotas į dovanoti skirtą pakuotę su papildomai sukomplektuota šviesos diodo lempute. Šviestuvą „Tolomeo“ galite įsigyti salonuose „Delight“

www.delight.lt

Barbora Adamonytė

Vilniaus dailės akademijos dizaino studentė

Apskritos plastiko iškarpos Medinės, kamštinės ar kt. trinkelės Dvipusė lipnioji juostelė Žirklės, liniuotė Druska ir pipirai (arba kiti prieskoniai)

10

Lamų slėnis

Idėja Prieskoninė Plastiko iškarpų šonuose priklijuokite dvipusę lipniąją juostelę. Plastikus susukite taip, kad išeitų kūgiai.

Trinkelių kraštus apklijuokite dvipuse lipniąja juostele ir sujunkite su plastiko kūgiais.

Štai jums – druskinė ir pipirinė. Jei bersite kitus prieskonius, galite nukirpti kūgio smaigalius (ertmė, pro kurią išbyra prieskoniai, bus platesnė). Į vieną kūgį priberkite druskos, į kitą – pipirų.

Lamų slėnis

11

Laime kvepia pyragais 12

Lamų slėnis

Tekstas ir nuotraukos: Eglė Ma

Pasirodžius pirmiesiems lankytojams, pasitinka idiliškas vaizdelis. Sename kreivų sienų name įsikūrusioje kavinukėje – jauku ir šilta. Palubėje šviečia senoviniai žvakių sietynai, languose taip pat spingsi žvakių ugnelės. Kvepia maltais kardamonais ir kava. Ji kepa pyragus. Jis ruošia kavą. Ji karaliauja trijų metrų ilgio virtuvėje. Jis bendrauja su pyrago ir kavos užklydusiais svečiais, tvarko buhalteriją. „Su mylimu žmogum net ir Mėnulyje būtų gera“, – sako Ieva, paklausta, kodėl savo laimei kurti pasirinko Daniją. Tiesą sakant, Danijos ji nepasirinko, tai ši vikingų ir laimingiausių žmonių Europoje šalis bei jaukus viduramžių miestukas pasirinko ją.

Helsingioras. Vieta, iš kur ūkanotas Švedijos krantas – ranka pasiekiamas. Čia stūksančioje Kronborgo pilyje W. Shakespeare’as buvo apgyvendinęs Danijos princą Hamletą. Čia, raudonais stogais nubarstytame miestelio senamiestyje, jau kuris laikas veikia nedidelė šeimos pyragų šventovė „Cake Lady“. Miniatiūrinėje kepyklėlėje, kurią šeimininkai mieliau vadina „vieta, kurioje gera, kaip namuose“, pyragus kepa lietuvaitė Ieva, prieš šešerius metus laimę radusi Danijoje. O kavą verda ir svečius šnekina Ievos vyras Carstenas.

Keturias dienas per savaitę anksti ryte jie keliasi tam, kad 9 val. ryto atvertų kavinės duris. Nors miestas tokiu metu dar būna mieguistas ir apsiblausęs, Ieva su Carstenu jau seniai įpusėja savo dieną.

Kokie likimo vingiai atvedė į Helsingiorą ir ką žaviai besišypsanti lietuvaitė veikė iki tol, smalsu ne vienam, ragavusiam burnoje tirpstančių pyragų ir fantastiško skonio tortų. „Esu absoliuti meilės emigrantė. Visu 100 procentų“, – sako Ieva ir priduria, kad niekada, kol sutiko Carsteną, tada dar tik būsimą vyrą, apie Daniją nei galvojo, nei svajojo. „Man Danija ir yra Carstenas“, – šypsosi prieš šešerius metus iš gimtinės išvykusi Ieva. Žurnalistikos studijas Vilniuje baigusi mergina apie idilišką pyragų kepėjos darbą nė negalvojo.

Kaip pati sako: „Iki Danijos Ieva buvo žurnalistė.“ O vėliau... Vėliau tapo pyragų kepėja. Na, dar prieš tai sukosi restoranų virtuvėse, kur sėmėsi įgūdžių ir patirties. „Nuo mažens kepiau. Turėjome tetą, kuri virtuvėje išdarinėjo nuostabius dalykus. O vaikams, kol maži, visada įdomu padėti. Tai aš ir padėdavau. Bet laikui bėgant viskas pasimiršo ir ne kepiniai galvoje buvo. Atrodė, kas ta virtuvė... Man juk pasaulį pakeisti reikia!“ – pasakoja Ieva. Bet vieną dieną jauna moteris tiesiog pradėjo kepti. „Iš atminties ėmė lįsti receptai, kurių, atrodė, nesu nei skaičiusi, nei bandžiusi. Vis dėlto keistas dalykas Lamų slėnis

13

14

Lamų slėnis

tas gyvenimas. Kepimas man yra viskas: aš kepu, kai man linksma, liūdna, pikta, gera. Sakoma, kad žmogus turi „žalius pirštus“, todėl jo daržas ir yra gražus. Tai gal tuomet aš turiu „miltuotas rankas“?

Miltuotas ir šaltas mat, sakoma, kad kepėjų rankos visada šaltos“, – juokiasi ir prideda, kad kepiniai daro žmones laimingus. O jai visi vargai atsiperka, kai žmonės valgo jos iškeptą pyragą ir šypsosi, dėkoja ar atneša gėlių.

Pyragais privaišindavo visus Mintis atidaryti kavinę lietuvei ir danui kirbėjo ilgai.

Tiksliau, mintis kirbėjo Ievai. Ji šios kavinaitės pati ir prisiprašė. „Turėti ką nors jaukaus ir savo, aplinkiniai mane klibino, kalbino gerus ketverius metus. Draugai, kaimynai, pažįstami ir nepažįstami, kuriems tekdavo ragauti mano pagamintų pyragų, paštetų ir visko, kas dedama į burną. Ir prikalbino, – sako Ieva ir priduria, – kai pagalvoju, tai baisu – nešdavau žmonėms prikepusi visko, nori jie to ar ne.“ Ievos svajonę visada palaikęs Carstenas šiuo metu jau paskutinį mėnesį darbuojasi Kopenhagoje vietinio krikščioniškojo laikraščio redakcijoje.

Paskutinį, nes tiki tuo, ką šiuo metu daro kartu su žmona. Be to, Carsteną stipriai apžavėjo kavos pasaulis, tad jaunas vyras ryžtingai nusprendė keisti gyvenimo kryptį – iš informatikos specialisto tapti puikiai kavą ruošiančiu baristu.

limybę man dirbti namuose, taip galėtume daugiau laiko praleisti kartu. Tačiau atsisakyti gerai mokamo darbo ir pastovių pajamų – ne taip lengva, – apie gyvenimą keičiančius sprendimus pasakoja Carstenas. – Pastaruosius metus vis daugiau kalbėjome apie galimybę turėti savą verslą, bet vis tiek... Iš tikrųjų mesti darbą? Neeee...“ Ir štai šią gegužę atsirado nedidelės, jaukios patalpos pačiame miesto centre, netoli namų. Ir viskas staiga stojo į savo vietas. „Akimirka, ir pajauti, kad tai vienas tų momentų, kurių nieku gyvu negali praleisti. O praleidęs gailėsiesi visą savo gyvenimą, apgailestaudamas, kad neįdėjai pastangų. Taigi mes tai padarėme, – apie sprendimą apversti gyvenimą aukštyn kojomis kalba vyras. – Man buvo ir šiandien tebėra baisu. Ir įdomu. Bet, galima sakyti, kai kavinukės vizija įgavo realiai apčiuopiamą vaizdą, reikėjo labai nedaug laiko, kad imčiausi ryžtingų žingsnių. Nors jei prieš metus būčiau žinojęs, kad šiandien turėsime „Cake Lady“, kad mane taip trauks kavos pasaulis, vargu ar būčiau pats tuo patikėjęs“, – priduria.

Pomidorai prekybos centruose neauga

„Kavinę atidarėme norėdami parodyti žmonėms, iš kur atsiranda maistas. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Norėjome, kad žmonės patikėtų, jog pomidorai neauga prekybos centrų sandėliuose, kad braškės yra skaniausios jų sezono metu, ne žiemą. Kad medų neša bitės, o ne parduotuvių dar„Prireikė šiek tiek laiko, kad apsispręsčiau mes- buotojai“, – sako Ieva. ti darbą. Su Ieva daug kartų kalbėjomės apie gaLamų slėnis

15

16

Lamų slėnis

Lamų slėnis

17

18

Lamų slėnis

„Norėjom, kad kavinė būtų ta vieta, kur žmonės ne tik pyragus valgytų, bet ir susipažintų su ūkininkais, gyvenančiais aplink juos. Suvoktų, kodėl svarbu braškes pirkti ir valgyti ne sausį, o birželį“, – Ievai pritaria Carstenas.

Taip kavinėje atsirado ūkininkės, su kuria pora susidraugavo prieš daugiau nei metus, tiekiamų daržovių ir vaisių: morkų ir cukinijų įvairiausiems pyragams, kriaušių, obuolių, nuo lazdynų ką tik nuskintų riešutų ir kitų sodo bei daržo gėrybių. O lentynose išrikiuoti tos pačios ūkininkės marinuoti agurkėliai, prieskonių actas, prieskoniais skaninta druska ir stiklainėliai kaimynystėje gyvenančio bitininko medaus.

Todėl nenustembu, kai sužinau, kad miltus ir avižas Ieva su Carstenu perka iš vietinio malūno, o pyragams kepti naudoja tik kaimiškus kiaušinius, dedamus laisvai po kiemą lakstančių vištų. „Laimingi“ kiaušiniai, kuriuos deda „laimingos“ vištos.

Ir sviestas, vėlyviesiems pusryčiams tepamas ant duonos, tikras. Labai riebus ir prancūziškas, paskanintas žiupsneliu jūros druskos. Jį, kaip ir prieskonius, pora perka gero maisto gerbėjų pamėgtame turguje Torvehallerne. „Mums „Cake Lady“ pirmiausia yra desertų vieta. Tokia, kur atėjęs kresteli ant sofos, persimeti žodžiu kitu su kaimynu, sėdinčiu prie gretimo staliuko, kur gali drąsiai klausti patikusių pyragų receptų ir paprašyti išmokyti, kaip virti skanią kavą.

O gal tiesiog slapčia žvilgtelėti kepėjai per petį, ką ji ten deda į sausainius, kad šie iškepa tokie trapūs“, – apie turėtą ir įgyvendintą kavinukės viziją pasakoja Ieva su Carstenu.

Kai kvepia pyragai Užsukę ankstyvą rytą būsite pavaišinti pusryčiais arba vėlyvaisiais pusryčiais, kurie čia patiekiami... visą dieną. Taip taip, nepasigirdo. Pasirodo, danų pusryčiai – gana saldūs, tad truputį praalkęs ir deserto užsukęs svečias gali ir lengvai užkąsti.

Lamų slėnis

19

20

Lamų slėnis

Lamų slėnis

21

22

Lamų slėnis

Ievos ruošti naminiai trapūs dribsniai, gausiai skaninti riešutais ir prieskoniais su trupučiu tiršto jogurto ar raugintos grietinėlės. Pagal pageidavimą – virtas kiaušinis, gabaliukas sviesto, pora riekių duonos iš kaimyninės kepyklos (kokios, priklauso nuo nuotaikos), truputis dviejų skonių džemo ir pora kąsnelių sūrio iš vietinės sūrių parduotuvės – taip atrodo vėlyvieji „Cake Lady“ pusryčiai.

Norintieji pasisaldinti gyvenimą renkasi iš kelių rūšių pyragų ir tortų, kurių asortimentas kinta, paisant sezonų kaitos. Vis dėlto šokoladinio „Guinness“ alaus torto, morkų torto su graikiniais riešutais ir kardamonais, pertepto grietinėlės sūrio kremu ir trapaus pagrindo citrinų pyrago čia gausite visada.

Pyragus, sausainius ir pyragaičius Ieva kepa trečiadieniais prieš pirmąją „Cake Lady“ darbo dieną. Kol kas Carstenas tuo metu vis dar darbuojasi Kopenhagoje. Pyragų pritrūkus, jų kepama ir šiokią dieną – kad užsukę svečiai neliktų be gardumynų, o skanėstai visada būtų patiekiami tik švieži ir kokybiški.

Sendaikčiai laimi nelygią kovą Ievos ir Carsteno namuose darniai sutaria kelis dešimtmečius ar daugiau skaičiuojantys antikva-

riniai baldai, smulkmenos ir skandinavų taip mėgstamas prekių ženklas „Ikea“, o „Cake Lady“ interjere daiktų iš „Ikea“ beveik nepamatysite. Pasirodo, Ieva šio parduotuvių tinklo tiesiog negali pakęsti.

Visą kavinukės (kaip ir namų) interjerą, kuriame dera šis bei tas sena ir truputis naujo, kūrė patys Ieva su Carstenu. „Tiksliau, aš fantazavau, o Carstenas tampė baldus. Ne tik iš vienos vietos į kitą, bet ir per visą miestą – pirmyn ir atgal“, – šmaikščiai patikslina kavinės savininkė.

Senovines kėdes, stalus, spintą su šimtu stalčiukų, vietoje lempų kabančius žvakių sietynus ir kitus baldus į kavinę Ieva su Carstenu atsigabeno iš antikvariato, priklausančio geram šeimos pažįstamam.

Lamų slėnis

23

24

Lamų slėnis

Kai kurie baldai yra iš pirmosios kavinės, kurioje Ieva dirbo konditere. Sofas rado parduotuvėje iš antrų rankų. „Visi sakė, kad jos į kavinę netilps. Aš kažkaip žinojau, kad turi tilpti, o Carstenas manimi tikėjo ir tempė tas sofas per visą miestą. Ir tilpo!

O dabar visi pešasi, kam ant tų sofų sėdėti, – juokiasi Ieva. – O, va, ne taip seniai į kavinę atėjo šeima, kuriai tos sofos kadaise ir priklausė! Suaugę vaikai rodė, kur snausdavo po mokyklos, kur užklotas kabėdavo. Vien dėl tokių dalykų džiaugiuosi, kad išdrįsom atverti „Cake Lady“ duris“, – laiminga priduria.

Neatlygintinas gerumas Žinote, kur savaitės pabaigoje keliauja neišragauti ir nenupirkti pyragai, sausainiai ar tortai? Ogi laimingiems pirkėjams, kuriems dažniausiai pasiseka visai netikėtai. Jei kavinės šeimininkai mato, kad visų pyragų iki paskutinės darbo valandos neparduos, įdeda lauktuvių užsukusiems svečiams.

Arba išvedę pasivaikščioti savo mažuosius draugus jorkšyro ir ši cu mišrūnę Schmuck bei grynakraujį, kilmingą Napoleoną, nesuvalgytus pyragus išdalija kaimynams, floristei, duonos pardavėjui ar greta gyvenančiam sūrininkui.

Ne tik dėl to, kad yra dosnūs ar geros širdies. „Paprasčiausiai išmesti gerą, su meile paruoštą maistą yra be proto gaila“, – prisiminusi apie restoranų virtuves, kuriose teko dirbti, Ieva su ašaromis akyse pasakoja, kokius kiekius šviežio, nesuvalgyto maisto ir standartų neatitikusių produktų tekdavo išmesti tiesiog šiukšliadėžėn.

Dar „šviežiai iškepti“ kavinaitės savininkai visus uždirbtus arbatpinigius taip pat skiria kilniam tikslui – visos arbatpinigių taupyklėje žvangančios monetos atitenka miestelio veterinarui, kuris savo atostogų metu už savus pinigus važiuoja į Indiją, Nepalą ir gydo benamius gyvūnus.

Lamų slėnis

25

26

Lamų slėnis

Lamų slėnis

27

28

Lamų slėnis

Lamų slėnis

29

30

Lamų slėnis

Lamų slėnis

31

32

Lamų slėnis

Karštas suaugusiuju šokoladas 4 maži arba 2 dideli puodeliai

Jums reikės: 100 g juodojo šokolado, mažiausiai 72% 200 g riebaus pieno, žiupsnelis jūros druskos (ypač skanu su levandomis ar mėtomis)

Procesas: Šokoladą sulaužykite ir sudėkite į puodą, supilkite pieną ir įberkite žiupsnelį druskos. Maišydami kaitinkite, kol šokoladas ištirps ir masė užvirs. Tada sumažinkite ugnį ir pavirkite dar dvi minutes.

Jei norite tirštesnio šokolado, pakaitinkite dar kelias minutes ilgiau.

Supilstykite į mažus puodelius ir patiekite su plakta grietinėle.

Mes grietinėlę apibarstome cukrumi su rožių ekstraktu.

Skanaus!

Lamų slėnis

33

34

Lamų slėnis

6 privalumai visapusei burnos sveikatai LISTERINE® TOTAL CARE – pažangiausias iš visų LISTERINE®. Naudojant du kartus per dieną: 1. Naikina burnos bakterijas 2. Sumažina dantų apnašas ir akmenis 3. Palaiko sveikas dantenas 4. Saugo dantis nuo ėduonies ir stiprina emalį 5. Palaiko natūralų dantų baltumą 6. Suteikia iki 24 val. trunkančią burnos gaivą

PAŽANGIAUSIAS VISŲ LAIKŲ LISTERINE®

Lamų slėnis

35

ŽemÈ ir ...

36

Lamų slėnis

Italų dizainerės Paolos Navone braižo nesupainiosi su niekuo. Pradėjusi bendradarbiauti su 130-ąjį gimtadienį šiemet švenčiančia bendrove „Gervasoni“, ši dizainerė dar kartą užbūrė pasaulį savo nauju kūriniu – kolekcija „Gray“. Žemės ir vandenynų atspalvius atkartojančios mėlyna, juoda, pilka ir balta, akmuo ir Kararos marmuras, iš kurio nulietos gracingos kolekcijos stalų kojos, o jų stalviršiai – iš aukščiausios kokybės metalo lakštų arba amerikietiškojo graikinio riešutmedžio.

Lamų slėnis

37

38

Lamų slėnis

Kolekciją sudaro trys nauji gaminiai: stalas, konsolinis staliukas ir krėslas. Subtilių spalvų audinius elegantiškajam foteliukui – liną, medvilnę, drobę ir džinsą – P. Navone rinkosi įkvėpta skirtingų laikotarpių ir vietų.

Naujieji „Gervasoni“ kolekcijos „Gray“ baldai –

paprasti ir universalūs, jie grakštūs ir elegantiški, bet namuose kuria laisvą, neformalią atmosferą.

Tad būkite tikri – „Gray“ puikiai derės bet kokioje erdvėje, kur gyvena grožiui neabejingos sielos, karaliauja laimė ir ramybė, poezija ir malonumai, kur verda emocijos ir kaista vaizduotė.

Lamų slėnis

39

...vandenynas „Gervasoni“ kolekcijos GRAY baldų galite įsigyti interjero galerijoje „CooCkoo“

www.coockoo.lt

40

Lamų slėnis

Lamų slėnis

41

42

Lamų slėnis

Karamelizuotais

svogūnais

kvepiantys namai

Lamų slėnis

43

Nuotraukos: Augis Narmontas Tekstas: Sandra Kliukaitė

Tą dieną papuošalų dizainerė Toma Jankauskaitė nusprendė iškepti svogūnų pyragą... Tad vos įžengę pro duris į šiuos namus, supratome, kad čia užtruksime kiek ilgėliau, nei paprastai prireikia laiko interviu... Pro jaukaus buto langus matyti tik senieji Vilniaus stogai ir dangus – to visiškai užtenka, kad į namus patektų daug šviesos ir čia nuolat tvyrotų puiki atmosfera. Į šį baltą butą Toma su draugu komunikacijos specialistu Luku atsikraustė šiek tiek daugiau nei prieš metus. Iš pradžių restauruotame Gedimino prospekto name jie gyveno visiškai vieni, bet netrukus atsirado ir naujų kaimynų, pradėjusių čia kurti savo aplinką.

Buto interjeras šiek tiek kvepia Prancūzija, o sendinti baldai dvelkia Provanso estetika, tačiau kiek kitokia – sumoderninta ir pritaikyta šiuolaikiniams miestiečiams. Namų interjerą kūrė ir baldus parinko buto savininkė, taigi Tomai su Luku liko tik „pasimatuoti“ butą ir, pridėjus savų detalių, mažas, bet labai jaukus butukas jiems iškart „prilipo“.

44

Lamų slėnis

Lamų slėnis

45

Ant medinės svetainės palangės kas vakarą viską apšviečia originalus stalinis šviestuvas – Buda, o labiausiai į akis svetainės zonoje krenta ryškiai geltonas, šiek tiek koketiškas sendintas staliukas su mažais stalčiukais. Kol Toma rengiasi naują darbo studiją senamiestyje, laikina jos darbo vieta tapo ši svetainė. Ant geltonojo staliuko neretai atsiduria ir pagrindinis Tomos darbo įrankis – siuvimo mašina, o iš šalia esančios komodos stalčių ant stalo atsikrausto ir daugybė karoliukų, įvairiausių papuošalų, gamybai būtinų smulkmenėlių. Šalia stovi manekenas, liudijantis, kad šiuose namuose gyvena dizainerė.

46

Lamų slėnis

Svetainėje savo vietą rado nedidelė Tomos jau sukurtų papuošalų ekspozicija, išdėstyta ant baltų spintelių ir senų kopėčių. Miegamajame mus ir vėl pasitinka balta spalva ir švara, kiekvienas daiktas čia turi savo vietą. O štai vonioje didelį įspūdį palieka juodai baltos šachmatinės grindys.

Vienas pagrindinių Tomos ir Luko virtuvės akcentų – didelės raidės „EAT“. Iš karto pasidaro aišku, kad šiuose namuose gaminama ir valgoma tikrai dažnai... Lukas yra Azijos virtuvės gerbėjas ir dažniausiai improvizuoja su tailandietiškais patiekalais. Jis gamina įvairų karį, tempūras, makaronus su moliuskais, sriubas su kokosų pienu, eksperimentuoja su įvairiais padažais – nuo teriyaki iki austrių padažo.

Lamų slėnis

47

Toma sako, kad jų namuose didysis kulinaras ir gurmanas yra Lukas, o ji pati jaučia silpnybę prancūziškai ir itališkai virtuvei. Štai visai neseniai buvusio Luko gimtadienio hitais tapo originalios jų pačių namie pasigamintos itališkos užkandėlės – brusketos. Pirmoji brusketa buvo su mėtų padažu, mocarela, konservuotais persikais ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Antroji – vos iš kelių sudedamųjų dalių: čiabatos, kriaušės ir mėlynojo pelėsinio sūrio. Nuo stalo svečiai viską nušlavė per kelias minutes... Kalbant apie gurmaniškus eksperimentus, Lukas dar prisimena, kad kartą su draugais nusipirko pusę avino ir gamino avienos patiekalus, taigi gurmaniškiems eksperimentams jis visada pasiruošęs.

48

Lamų slėnis

Taip pat Toma labai mėgsta tikrus suvožtinius iš „Meat Lovers Pub“, svogūnų ir sūrio pyragus, prancūziškus lietinius blynelius ir visokius mažučius pyragėlius. O jos mama verda bene skaniausią namuose ragautą moliūgų ir apelsinų uogienę, kuriai stiklainius Toma su Luku rinko visus metus... Dar savo virtuvės pasaulio Toma neįsivaizduoja be įvairiausių žolelių – čia mažame kamputyje jos turi atskirą vietą, kurioje visada gali rasti šviežių bazilikų, rozmarinų, kalendrų ir kitų aromatingų augalų. Tai lyg mažasis Provansas lietuviškoje namų virtuvėlėje...

Lamų slėnis

49

50

Lamų slėnis

Lamų slėnis

51

52

Lamų slėnis

Lamų slėnis

53

54

Lamų slėnis

Lamų slėnis

55

56

Lamų slėnis

Lamų slėnis

57

58

Lamų slėnis

Lamų slėnis

59

60

Lamų slėnis

Lamų slėnis

61

62

Lamų slėnis

Lamų slėnis

63

64

Lamų slėnis

Ji mėgsta gaminti mažus daiktus, bet mažieji jos kūriniai keliauja po visą platųjį pasaulį: nuo Didžiojo obuolio Niujorko, iki Paryžiaus, kartais sugrįždami pasimatuoti į jaukų ir iki skausmo nuvaikščiotą Vilnių. Ji – dizainerė Rūta Kiškytė, prisistatanti Ruta Kiskis, kartais kurianti valgomus papuošalus, kartais ką nors iš siurrealizmo srities, o kartais netgi iš plaukų!

Ką tik savo kūrinius ji pristatė Paryžiuje, Lietuvos dizainerių atidarytoje parduotuvėlėje „YéYé store“.

Vieną kartą

Paryžiuje…

Nuotraukos: Nadia Gric Tekstas: Sandra Kliukaitė

Lamų slėnis

65

Ruta Kiskis Dizainerė

Tinklalapis

– Rūta, rugsėjį Paryžiuje surengei savo darbų pristatymą. Kokių atsiliepimų sulaukei?

– Rengiau vadinamąjį showroom – supažindinau klientus su ateinančio sezono kolekcija SS13. Atsiliepimai geri, vedantys į priekį ir plečiantys suvokimą apie rinką, savo prekių ženklą ir kūrybą apskritai.

– Kuri labai smulkius objektus. Esi labai smulkmeniška?

– Man tiesiog patinka ir pavyksta taip dirbti, bet smulkmeniška tikrai nesu. Ne visada pastebiu trupinius ant stalo, išmėtytus drabužius – skaudi tiesa…

– O kaip atrodo tavo gyvenamoji ir darbo er– Pastaruoju metu prisistatai kaip Ruta Kiskis. dvė?

Kur dingo ankstesnis prekių ženklas „Hairy – Šiuo metu ji erdvi, graži, su dideliais langais į Sock“? pietus, dideliu stalu, dideliu monitoriumi ir mažu – Tiesiog buvo daugiau reakcijų what? („ką?“) katinu. negu cute („miela“). Metas surimtėti, nors tiek čia to rimtumo – dabar vadinuosi Ruta Kiskis, žmo– Kokia muzika groja tavo namuose? nėms užsienyje patinka, kad šis vardas skamba – Brodvėjaus miuziklai ir Beyoncé. kaip dvigubas bučkis.

66

Lamų slėnis

Lamų slėnis

67

68

Lamų slėnis

Lamų slėnis

69

70

Lamų slėnis

Lamų slėnis

71

– Ankstesnėse tavo kolekcijose buvo nemažai valgomų papuošalų. Pavyzdžiui, auskarai-saulėgrąžos. Naujausioje kolekcijoje tik vienas toks papuošalas – žiedas-cukrus. Atrodo, papuošalai įgauna realistiškesnę formą, o gal tau tiesiog pabodo maisto tematika?

– Tiesiog tą akimirką norėjau padaryti būtent tokį daiktą, tai ir padariau. Su saulėgrąžom ir cukraus kubeliu, matyt, buvo tai, kas dažnai kartojasi mano darbuose – norėjosi pakelti į papuošalų lygį smulkius, trapius ir beverčius dalykus. Dar šioje kolekcijoje yra auskarai ir pakabukas – ant smilgos suvertos uogos. Tai daiktas iš labai lietuviškos vaikystės. Bet man niekas neatsibodo. Tiesiog taip susidėlioja kolekcijos, tik vėliau retrospektyviai galima labiau jas suvokti ir analizuoti.

– Mėgsti gaminti maistą?

– Anksčiau žiauriai mėgau. Dabar jau tingiu, o gal laiko gaila, nežinau, bet rankos nekyla.

– Renkiesi produktą pagal pakuotę? Ar pakuotė nesvarbi?

– Gera pakuotė gaminiui parduotuvės lentynoje gali pridėti daug vertės ir priversti tirpti kelius. Bet pakuotė labai dažnai iš karto iškeliauja į šiukšlių dėžę, vos daiktas išlukštenamas, nors ji gali sudaryti nemažą produkto kainos dalį. Pavyzdžiui, turbūt nesuklysiu sakydama, kad kvepalai būna pigesni nei pats buteliukas ar „H&M“ marškinėliai – nei jų popierinis maišelis su etiketėmis. Aš asmeniškai galiu rinktis ir plikus daiktus, ir negeneruoti didesnio šiukšlių kalno, bet tokia esu aš. Iš tikrųjų protingai sukurta pakuotė ne tik atlieka funkciją, bet ir kelia įspūdį, vertę.

– Kas, tavo manymu, yra labai blogas dizainas?

– Nukopijuotas, darytas tik dėl gražios nuotraukos, neišplėtotas, prastai techniškai įgyvendintas.

– Kokių knygų, žurnalų ar kitų leidinių puslapius dažniausiai vartai?

– „Mono.kultur“, o grožinės literatūros knygų neskaičiau jau kokius šimtą metų. Prieš kelias dienas pabaigiau Keno Robinsono knygą „The Element“ apie talentingus žmones ir švietimo sistemą.

– Tavo autoritetai yra…

– Žmonės, būnantys savimi ir darantys tai, ką jaučia, ką reikia daryti, nepaisydami tendencijų ir stereotipų.

72

Lamų slėnis

Tapk ypatingu „Lamų slėnio“ draugu

Spausk čia

Lamų slėnis

73

74

Lamų slėnis

Romantika

tarp Užupio malkų Nuotraukos: Augis Narmontas Tekstas: Sandra Kliukaitė

Keliaujame į Užupį, seną , dar XIX a. statytą plytų namą. Čia gyvena dizaineris Martynas Kazimierėnas. Bute yra išlikę ne tik senoviniai autentiški kokliai, bet ir senųjų freskų fragmentai, o atsikrausčius čia gyventi Martynui, atsirado ne tik po truputį vis „tirpstanti“ fotogeniška malkų siena, bet ir nemažai šiuolaikiško gyvenimo detalių bei meno kūrinių – vis dėl to, čia įsikūrė dizaineris. Sename name Martynas dabar gyvena vienas. Visi kaimynai išsikraustė. Tiesa, pirmame aukšte veikia nedidelis restoranėlis, o artimiausias dizainerio kaimynas yra prancūzas Thierry, netoliese atidaręs gardėsių kepyklėlę.

Lamų slėnis

75

Martynas Kazimierėnas Dizaineris

Tinklalapis

- Martynai, kodėl pasirinkai gyventi senoviniame Užupio butuke, o ne, pavyzdžiui, šiuolaikiškai įrengtame lofte?

- Paplitęs toks dizainerio įvaizdis? (Juokiasi.) Čia žymiai įdomiau, čia vyksta tikri dalykai, čia kvepia.

Gal čia gyvenantys žmonės neišnaudoja kai kurių dalykų, bet čia smagu. Viskas tikra: tikri seni Užupio alkoholikai lauke, tikri kvapai... Čia būna anglių kvapas, įsivaizduok, kažkas vis dar kūrena anglimi... O visos šio namo sienos ištapytos freskomis, tik jos paslėptos po dažais. (Martynas rodo aptrupėjusių freskų fragmentą savo bute – red. past.)

- Kur gyvenai anksčiau ir kaip atradai šiuos namus?

- Anksčiau gyvenau Senamiestyje, o šitą butą radau per pažįstamus. Čia daug tikros romantikos, pavyzdžiui, žiemą, kad ir kokia būtų oro tempera-

76

Lamų slėnis

tūra, reikėdavo rytais eiti į apačioje esantį sandėliuką parsinešti malkų...

- Pasijutai kaip kaime?

- Taip, tikrai taip. Bet norėjau patirti visą šitą romantiką, t.y., kaip man seksis gyventi su malkomis, su krosnimi... Dabar atrodo, kad kūrenti namus malkomis gal ir nenorėčiau, bet juk reikėjo išmėginti (juokiasi). Pavyzdžiui, dabar kasmet rengiu malkų nešiojimo talką. Čia atveža sukapotas malkas iš Lietuvos pasienių ir Lenkijos, su draugais per valandą viską sunešiojame ir po to tris valandas vyksta vakarėlis. Čia egzistuoja tokie smagūs senoviniai santykiai: pasikvieti draugų ir jie tau padeda žiemai sukrauti atsargas, nieko už tai nenorėdami. Tada tu juos vaišini ir tai labai smagu, nes šiais laikais tokių santykių beveik neliko. Tai tokia ta mano kelių metų romantika (šypsosi).

Lamų slėnis

77

78

Lamų slėnis

Marškinėliai "Cotton Twitter" (diz. Martynas Kazimierėnas)

Lamų slėnis

79

- Čia tik gyveni ar ir dirbi?

- Kartais. Bet čia nėra interneto, todėl namie beveik nedirbu. Labai gera pailsėti nuo interneto. Labai ramu. Grįžti namo ir užsiimi kitais dalykais...

kaip Vilniuje viskas civilizuota, kokie atsipalaidavę žmonės. Pavyzdžiui, vakar 11 val. vakaro užsukau į „Coffee Inn“, žmonės buvo tokie atsipalaidavę, tokių šviesių veidų, sėdi, bendrauja, gerbia save, kaip Švedijoje pasijutau (juokiasi). Dabar mane čia vis- Neseniai grįžai iš Abchazijos. Ką ten veikei? kas stebina. Stebina, kaip greitai viskas pasikeitė...

- Tyrinėjom giliausias Europos vietas!

- O Abchazijoje piemenys vis dar avis gano?

- Lindote į urvus?

- Taip, piemenys... su kalašnikovais! Ten nėra - Ne. Nors buvome ir urvuose, bet iš tiesų tiesiog karinės padėties, bet jų įpročiai tiesiog liko tokie. viešėjome keistuose kraštuose. Buvome Kalmuki- Jiems kalašnikovas – kaip mums koks siurblys. joje – tai vienintelė budistinė respublika Europoje. Kalnuose visi su kalašnikovais vaikšto.

- Kur ten gyvenote?

- Gal keliaujant nutiko kokių incidentų?

- Visur. Ir gamtoje, ir viešbučiuose, ir pas žmo- Buvo keletas... Vienas įkaušęs piemuo... nes, įvairiose vietose. Ir taip mėnesį laiko. Buvo - ...norėjo jus pamokyti? puikus laikas keliauti. Tai labai įkvėpė. Man atrodo, - Ne, norėjo savo šunį išmokyti, kad nelotų. Prakelionės viską sutvarko. Gali iš tolo įvertinti, kaip dėjo į jį šaudyti iš savo kalašnikovo... Gerai, kad mes čia gyvename. Grįžęs iš Abchazijos, žaviuose, nepataikė. Mes jau buvome pasiruošę bėgti, bet

80

Lamų slėnis

šiaip buvo įdomu pamatyti, kaip ten žmonės gyve- se: Paryžiuje, Londone ir Frankfurte, kur vyksta dina. Keliavome dviese su draugu. dieji dizaino daiktų turgūs, čia suvažiuoja kūrėjai ir pardavėjai iš viso pasaulio. Ten lengva susirasti nau- Po kelių dienų išvyksti į Japoniją, tiesa? jų klientų. Negali bendrauti internetu, reikia susitik- Taip. Keliausiu į Tokijo dizaino savaitę ir dar ten ti, susipažinti, paspausti ranką, pabendrauti. Nesitimėnesį pabūsiu. Reikia pakeliauti, vėl tyrinėsiu Ja- kėjau, kad tai – dizainerio darbo dalis... Bet labai ponijos pogrindinius klubus (juokiasi). Tokijuje viena įdomu pamatyti visą tą procesą, būti ten, realioje japonė mane supažindins su vietos maisto kultūra, vietoje, kur įvyksta reikšmingi sandoriai. Tiek to daro kaip viskas bus iš tikrųjų, kol kas neįsivaizduoju. bo. Daug keliauji, sutinki daug žmonių, įdomu būti toje dizaino industrijoje, susipažinti su kolegomis.

- Į Japoniją išvažiuoji ne tik atrasti naujų dalykų, bet ir dirbti. Papasakok daugiau apie savo - Kas yra tavo mėgstami dizaineriai? darbus.

- Man patinka švedų dizaino studija “Form Us - Na, dabar gana rimtai stengiuosi paskleisti žinią With Love”. Per metus jie sukuria vos porą daiktų, apie savo du sukurtus produktus: ženkliukus / at- nors studijoje dirba apie dvidešimt žmonių. Bet jie švaitus ir marškinėlius, ant kurių galima rašyti. Va- surengia megapristatymus, pavyzdžiui, kokiame žinėju po parodas, buvau Niujorke, Stokholme, di- nors muziejuje, su šviesos instaliacijomis, diskžodžiulėje parodoje Frankfurte, Malaizijoje, dabar lau- kėjais, nemokamais gėrimai, knygomis apie jų darkia Tokijus. Kitąmet dalyvausiu dar keliose parodo- bus, būna labai smagu.

Lamų slėnis

81

82

Lamų slėnis

Lamų slėnis

83

- Koks dizainas, stilistika tave žavi?

- Man patinka švarūs, minimalistiniai, darbai. Yra keletas dizainerių, kurių kūrybą seku, bet iš tikrųjų specialiai tuo nesidomiu. “Suvalgau” viską, ką matau, bet pats dizainerių daiktų neturiu, man jų nereikia, nesu daiktų mėgėjas. Man daugiau malonumo teikia kiti menai, pavyzdžiui, muzika.

- Kokios muzikos klausai?

- Man patinka “švari” šiuolaikinė elektroninė muzika. Toks dizainas, tokia ir muzika.

84

Lamų slėnis

- Vadinasi, esi modernus žmogus, kurio namuose stovi siena iš malkų...

-Taip, man labai patinka šitas “miksas”. Šiandien gyvenu Užupyje, jis yra toks, koks yra, su savo malkomis ir kitomis ypatybėmis. Vokiečiai kuria labai gerą elektroninę muziką ir aš jos čia dabar klausau. O rytoj išvykstu į Japoniją... Man įdomu pamatyti tai, apie ką negali niekur paskaityti. Įdomu pačiam atrasti. Tai kelionėse, mano atrodo, ir yra svarbiausia.

- Kas tau įdomiau už dizainą?

- Įdomiau, kas vyksta muzikos scenoje, negu dizaino pasaulyje. Aišku, man tai malonus darbas, bet nenoriu gyventi dizainerio gyvenimo.

Man neįdomu apie dizainą kalbėti su dizaineriais, su kolegomis įdomiau pašnekėti apie kitus dalykus, kad ir apie gyvenimą! Gana ir taip tų valandų, kurias atiduodi dizainui.

Lamų slėnis

85

Lamų slėnis

87

Atšvaitas „Oreflector“ (diz. Martynas Kazimierėnas)

- Ar daug valandų praleidi dirbdamas?

- Ir tada “pagauni” žuvį parduotuvėje?

- Pastaruoju metu sumažinau savo darbo valan- Taip (juokiasi). Pavyzdžiui, vakar plaukėme dų skaičių. Kurdamas dizaino objektus praleidžiu Merkiu, žvejojome iš valčių, o vakare grįžau į Vilmaždaug 70% laiko, kokias penkias valandas. Bent nių, nusiprausiau po dušu ir išlėkiau į penkių vajau tokia mano ideali dienotvarkė. landų trukmės Oskaro Koršunovo spektaklį “Išvarymas”. Tokia rimta diena buvo… Ir labai smagi - Pakeiskime temą. Ar mėgsti ruošti maistą? buvo ir ta žvejyba, ir spektaklis. Rekomenduoju - Šiek tiek. Aš mokausi (šypsosi.). Su draugais nueiti, nes išlaikyti žiūrovo dėmesį penkias valanatidarėme maisto studiją “Čiop Čiop”. Ten daug ko das yra “kieta”. išmokau, susipažinau su maistu. Atsirado daug pažįstamų, draugų, kurie ruošia maistą. Kai ką ir pats - Ką dar įdomaus veiki? išbandau. Štai ant palangės auginu kalendras ir - Su keliais menininkais kuriame video projekkrapus… Dabar mokausi virti sriubas, anksčiau jų tus, montuojame kelis filmus. Tai bus trumpi filmai niekada nevirdavau. Man labai patinka azijietiškos apie įdomias, niekam nežinomas vietas. Bet pagal sriubos. tai, kaip lėtai kol kas viskas vyksta, filmus turėtume pristatyti po kokių penkių metų... Už tai labai įdomu - Ar nemanai, kad azijietiškas maistas Lietu- filmuoti tose niekam nežinomose vietose. voje tapo labai madingi tendencija?

- Gal todėl, kad pas mus jo niekada nebuvo. Pa- Ar vis dar kuri interjerus? vyzdžiui, Rusijoje dabar labai madingi sušių braai.

- Labai retai. Štai kartu su Pauliumi Vitkausku Jų pilna ant kiekvieno kampo. Tiek, kiek pas mus sukūrėme “Čiop Čiop” interjerą, dar keletas projekkebabų kioskų ir vyninių. tų kol kas neįgyvendinti. Jei kas paprašo, papaišome, bet tuo rimtai neužsiimame. Man smagu keis- Kokios šalies virtuvė tau patinka? ti darbus, užsiimti vis kitais dalykais.

- Negalėčiau išskirti vienos. Man patinka subtilus maistas. Kad ir kokį prašmatnų patiekalą valgytum, vis tiek Lietuvos upėje pagautas ir vyne paruoštas upėtakis – kur kas skaniau. Esu žvejys, kuris pašarui ir blizgėms kas kartą išleidžia 100 litų ir grįžta be žuvies…

88

Lamų slėnis

Lamų slėnis

89

Su vaizdu

į jūrą

90

Lamų slėnis

Mantė Černiūtė-Amšiejienė Ramūnas Amšiejus Architektai Gyvena ir kuria Klaipėdoje

Tinklalapis

Nuotraukos: Augis Narmontas Tekstas: Algė Ramanauskienė

– Mante, kokia jūsų namų priešistorė, kaip juos atradote, kuo ši vieta pasirodė ypatinga?

– Iš tiesų seniai svajojome apie namus, pro kurių langus atsivertų įspūdingi vaizdai. Matyti daug buvo vienas pagrindinių kriterijų renkantis butą. Ir tuo džiaugiamės iki šiol. Be to, vieta mieste ir šalia esantis parkas taip pat turėjo įtakos mūsų pasirinkimui.

– Namų interjerą kūrėte patys. Kokių namų norėjosi?

– Interjerą kūrėme sau. Svarbiausia, kad namai būtų patogūs gyventi mums, atitiktų ne tik fizinius, bet ir estetinius mūsų poreikius. Norėjosi švarių, aiškių sprendimų. Skaidrumo, paprastumo ir funkcionalumo. Nevengėme įdomesnių, gal kiek neįprastų ar iš pirmo žvilgsnio nepraktiškų dalykų.

Leidome sau eksperimentuoti ir patikrinti idėjas savo kailiu.

– Buto lubas palikote betonines. Kokią atmosferą kuria tokios lubos, ką jos suteikia namams?

– Pagrindinė buto interjero gairė yra natūralios medžiagos – medis, betonas – ir jas siejanti balta

fono spalva. Taip kilo idėja kaip pagrindinį akcentą išnaudoti monolitines, nenudailintas lubas su jose įsispaudusiu savotišku statybų istorijos raštu. Šį akcentą pabrėžti siekėme ir apšvietimu. Vengėme įprastų viduryje kambario kabančių lempų. Mūsų apšvietimo elementai suplanuoti būtent ten, kur jų reikia, o lubos apšviečiamos epizodiškai, taip dar labiau pabrėžiant jų grubumą, natūralumą. Atsvara šaltoms luboms – šiltos medžio masyvo lentų grindys. Jos visame bute yra vientisos ir savo medžiagiškumu, spalva kuria jaukumą. Dauguma baldų yra tarsi pakylėti nuo grindų. Taip sukuriamas darnios erdvės pojūtis.

– Gana įdomiai įsirengėte ir miegamąjį. Papasakokite šiek tiek apie šį kambarį.

– Planuodami šį kambarį norėjome suderinti kelis dalykus: pirmiausia, aišku, patogų miegamąjį, antra – drabužinę, kurioje galėtumėme laisvai sukinėtis, ir trečia – išsaugoti erdvų ir šviesų prieškambarį. Tai pavyko pasiekti šiek tiek neįprastu sprendimu. Tarp miegamojo ir prieškambario yra drabužinės erdvė. Ji atskiria skirtingų funkcijų zonas, bet neužtveria erdvės ir praleidžia šviesą.

Lamų slėnis

91

92

Lamų slėnis

– Namuose yra ir jūsų pačių kurtų daiktų, pavyzdžiui, lempos, smagiai ištapyta dukters kambario spinta. Kaip gimsta tokios idėjos? Ką su jomis ketinate daryti – pasilikti sau, o gal tiražuoti ir net įkurti kokią nors nedidelę dizaino parduotuvėlę?

– Na, šios idėjos yra skirtingo senumo. Ištapyta spinta turi savo istoriją. Ji atkeliavusi iš mano paauglystės laikų. Tada dekoruodama savo kambarį nusprendžiau atnaujinti spintą ir ji įgavo tokį pavidalą, o po kurio laiko rado naują vietą jau mūsų dukters kambaryje. Spinta neatnaujinta jau apie 20 metų, o štai žurnalinis staliukas iš bilijardo stalelio „persikvalifikavo“ tik atkeliavęs į šį butą. Šie daiktai savaime rado savo vietą ir paskirtį. Visai kitokia šviestuvų kilmė. Juos projektavome ir pa-

sigaminome specialiai savo butui. Tai paprastų, švarių formų elementai, skirti apšviesti konkrečias funkcines zonas. Pasigaminome prieškambario, valgomojo stalo ir vaiko kambario šviestuvus. Tiesą sakant, techniniai sprendimai yra gana paprasti ir idėja apie jų tiražavimą buvo kilusi, tačiau kol kas nebandėme jos plėtoti.

Yra ir daugiau mūsų perdirbtų detalių, naudojant tam tikrus elementus ir jungiant juos su naujomis detalėmis. Pavyzdžiui, „Burbulas“. Tai šviestuvas, dieną papildantis interjerą kaip įdomi detalė, o vakare sukuriantis jaukią atmosferą ir įdomių atšvaitų. Jam sukurti panaudotas seno tipiško sovietinio šviestuvo gaubtas, keletas detalių ir šiltas, jaukus vilnonis nertinis. Tokiu principu pritaikydami įvairius daiktus pasigaminome ir balkono staliuką. Jis labai lengvai išardomas ir sugula į vieną trijų lentų krūvelę, neužimdamas daug vietos.

Tik šiemet mūsų namuose apsigyveno katė, tai ta proga, nenorėdami pirkti įprastų katei būtinų daiktų, sukūrėme „Špūlę“. Ši draskynė patinka ir katei, ir tinka prie mūsų buto interjero.

Lamų slėnis

93

94

Lamų slėnis

Lamų slėnis

95

– Pro jūsų langus atsiveria panorama, verta milijono... jūros vartai. Ko gero, tai niekada nepabostantis vaizdas?..

– Tikrai taip. Tik atsikraustę į šiuos namus, tiesiog prigulę prie langų gėrėdavomės vaizdu. Dabar tai tapo maloniu kasdieniu fonu. Pripratome prie šio vaizdo, bet jis niekada neatsibosta. Atrodo, kad tą supančią erdvę jauti nuolat. Grįžti namo visada malonu. Kas vakarą vis kitaip saulė leidžiasi į jūrą.

– Kuo apskritai ypatingas gyvenimas Klaipėdoje?

– Jūra. Gyvenimą Klaipėdoje ypatingą daro jūra.

Ji išlaisvina žmones.

96

Lamų slėnis

– Abu su vyru esate architektai, projektuojate namus kitiems žmonėms. Kokiais principais, filosofija vadovaujatės darbe?

– Pagrindiniai principai yra elementarūs. Svarbiausia niekada nepamiršti, kad projektuoji žmogui.

Todėl pirmiausia visuomet įsiklausome į poreikius, svajones, planus, idėjas. Tada antras dėmuo – kontekstas. Aplinkos pajautimas ir jos pranašumų bei trūkumų išnaudojimas. Mokėjimas klausyti ir girdėti – svarbi architekto profesijos dalis. Įgyvendindami idėjas siekiame jas išgryninti ir perteikti švariomis, funkcionaliomis formomis.

– Kas jums yra jaukūs namai, į kuriuos visada norisi grįžti po darbo dienos?

– Jaukūs namai – tai ne tik interjeras. Visų pirma tai – žmonės, pas kuriuos grįžti.

Lamų slėnis

97

98

Lamų slėnis

Lamų slėnis

99

100

Lamų slėnis

Lamų slėnis

101

102

Lamų slėnis

Lamų slėnis

103

104

Lamų slėnis

Lamų slėnis

105

106

Lamų slėnis

Lamų slėnis

107

„Ramybė” Yuna

„Ištikimybė” Yoriko

„Nuovokumas” Chikako „Kūrybingumas” Honoka

„Puošnumas” Natsuki

„Viltis” Nobuko Nuotraukos: „Kimmidoll®“

108

Lamų slėnis

Rytietiškos grožybès Kartais tiesiog norisi tikėti gražiais dalykais, šiltu žodžiu, norisi žinoti, kad nuoširdus draugo linkėjimas būtinai išsipildys, kad namus kažkas saugo, kad teigiamos mintys materializuojasi. Ieškodamas to šiek tiek naivaus, bet nuoširdaus jausmo šį kartą „Lamų slėnis“ atsigręžė į Rytus. Ir rado tai, ko ieškojo. Tas mažas grožis vardu „Kimmidoll“...

„Kimmidoll“ kūrėjus įkvėpė Tolimųjų Rytų kultūra. Kolekcijos kuriamos remiantis tradicija dovanoti sėkmę ir linkėti laimės savo šeimos nariams, draugams. Šios tradicijos pradžia siejama su japoniškomis „Kokeshi“ lėlėmis, kurių istorija siekia Edo laikotarpį (1603–1867). „Kokeshi“ lėlės buvo daromos nagingiausių to laiko dailidžių, o kiekvieną „Kimmidoll“ kuria vis kitas meTiems, kas dar negirdėjo apie „Kimmidoll“, ga- nininkas ar dizaineris. Tai lėlėms suteikia savilime papasakoti, kad tai – daugiau nei 100 skirtin- tumo ir originalumo. Tad „Kimmidoll“ – tai mažas gų dekoratyvių lėlyčių ir kiekviena jų neša vis kito- meno kūrinys. kią žinutę. Specialiai tau... Šį rudenį „Kimmidoll“ pasiekė ir Lietuvą. 2012ųjų kolekcija papildyta naujais šeimos nariais (ir vertybėmis). Tai – „Viltis“ (Nobuko), „Kūrybingumas“ (Honoka), „Nuovokumas“ (Chikako), „Ramybė“ (Yuna), „Ištikimybė“ (Yoriko) ir „Puošnumas“ (Ntsuki). Lėlyčių yra trijų dydžių: „mini“ (6 cm), „maxi“ (10 cm) ir „extra extra maxi“ (40 cm).

“Įkvėpimas” (Kazue)

“Atsinaujinimas” (Chisato)

Ypatingą dėmesį dizaineriai skyrė išskirtinei kolekcijai „Limited Edition“. Joje atsirado „Įkvėpimas“ (Kazue) ir „Atsinaujinimas“ (Chisato). Šios ypatingosios kolekcijos lėlių sukuriama vos 5 tūkst. vienetų ir lėlės pasklinda po visą pasaulį. Keletą jų galima išvysti ir Lietuvoje.

Lamų slėnis

109

Raudonųjų serbentų muilas ir muilinė “Puošnumas” NATSUKI

Skirtukas knygai „Ramybė“ YUNA

110

Užrakinama užrašų knygutė “Puošnumas” Lamų slėnis NATSUKI

iPone 4 dangtelis “Viltis” NOBUKO

Apyrankė su amuletu ir “Swarovski” akmenėliu

Porcelianinis žaliosios arbatos puodelis “Viltis” NOBUKO

Laikiklis rankinei pakabinti „Įžvalgumas“ CHIKAKO

Papuošalų dėžutė su veidrodėliu “Ramybė” YUNA

Puodelis su ąsele “Kūrybingumas” HONOKA

„Kimmidoll“ atstovė mūsų šalyje Gintarė Asadauskaitė „Lamų slėniui“ pasakojo, kad kiekviena kolekcijos „Limited Edition“ lėlė ypatingai dekoruota, puošta „Swarovski“ kristalais, lėlės turi kolekcininko korteles ir individualų numerį. Jos ypač vertinamos pasaulio kolekcininkų, jų galima įsigyti ir garsiuose aukcionuose. „Kimmidoll“ dažniausiai įsigyja žmonės, vertinantys grožį ir paprastumą. Tie, kas puoselėja konkrečias vertybes arba tiesiog mėgsta mielus daikčiukus“, – pasakojo G. Asadauskaitė. Pasak jos, lėles dovanoja krikštynų, vestuvių, įkurtuvių, Naujųjų metų proga, linkint artimiesiems pačių šviesiausių dalykų ir primenant jiems pačias gražiausias vertybes. „Kimmidoll“ figūrėlės – talismanai, dažnai dovanojami žmonėms, kurie, atrodo, jau viską turi, verslo žmonėms (dažnai tai būna aukštas pareigas užimantys vyrai!).

Kimmidoll lėlyčių jau galite įsigyti ir Lietuvoje.

Daugiau informacijos:

www.kimmi.lt

Pačią Gintarę ir jos šeimą „Kimmidoll“ kolekcijos sužavėjo išskirtinumu ir idėja. Jos namuose jau apsigyveno „Įkvėpimas“ (Kazue) iš išskirtinės kolekcijos. „Tikiuosi, įkvėpimo mums niekada nepritrūks, – juokėsi G. Asadauskaitė. – Šeimos mėgstama arbatos popietė neapsieina be „Kimmidoll“ arbatos puodelių rinkinio. Turiu ir keletą man mielų kolekcijos smulkmenėlių. Vis dėlto šiemet mano akims ir sielai nepralenkiama yra „Ramybė“ (Yuna) – tiesiog užburianti savo nepaprastu paprastumu, spalvomis. Jos raštuose nutūpęs laumžirgis!“ Lamų slėnis

111

112

Lamų slėnis

Gintaras Pobedinskas Architektas

Tinklalapis Nuotraukos: Augis Narmontas Tekstas: Sandra Kliukaitė

Šįkart susidūrėme su tikru loftu, dvelkiančiu industrija... Betoninės buvusio fabriko konstrukcijos, didžiuliai langai su balkonu iš plieno, atviros plytų sienos ir laidai, o įdomiausias akcentas – laiptai, padaryti iš autentiškų pramoninių priešgaisrinių laiptų, kadaise naudotų buvusiame sovietiniame elektrotechnikos fabrike. Dabar šiais rūdimis natūraliai apaugusiais ir kranu į loftą įkeltais pramoniniais laiptais architektas Gintaras Pobedinskas kiekvieną kartą kopia, norėdamas pasiekti savo lovą arba darbo stalą.

313 – toks yra lofto numeris. Kiek simboliškas, nors daugiau simboliškumo apraiškų lofte nelabai aptiksime. Tai – tikras, asketiškas, industrinis loftas, be jokių nebūtinų dekoracijų ar puošmenų. Be to, šis loftas dar ir labai vyriškas, galbūt dėl to, kad jo savininkas Gintaras kol kas čia gyvena vienas, o gal ir dėl to, kad jo dažnai tiesiog nebūna namuose.

Taigi nėra laiko papildomoms dekoracijoms kabinti, klijuoti ir dėlioti...

Lamų slėnis

113

„Pavargau nuo prabangos ir tuštybės demonstravimo architektūroje, todėl viskas taip asketiška, – sako Gintaras. – Pakeliavęs po Azijos šalis, supratau, kad gyvenimo džiaugsmas yra ne daiktai.“ Gintaras dažnai keliauja, o kai jo nėra, lofte apsigyvena svečiai, mat architekto kelionės kartais užtrunka gana ilgai, o atstumai tokie, kad jų pėsčiomis tikrai neįveiksi. Pavyzdžiui, pastaroji Gintaro kelionė po Aziją užtruko net penkis mėnesius.

Dabar jis sako, kad kurį laiką dar pagyvens lofte, o vėliau ir vėl kels sparnus, nors dar nežinia kur...

O kol kas Gintaras kūrena lofto židinį, šalia stūkso krūvelė (ne)perskaitytų knygų, kiek atokiau – pora svarmenų (Gintaras mėgsta pasportuoti), vienas žaliuojantis, bet vaisių dar nedavęs citrusinis augalas (pats šeimininkas jį vadina „neidentifikuotu“), o atsisukę atgal pamatysime eklektišką 9-ąjį dešimtmetį menančius minkštuosius baldus ir autentišką pramoninę dėžę, atstojančią staliuką. Už baldų dar stovi muzikinė technika, štai ir visi svetainės daiktai.

Juk sakėme – loftas tikrai asketiškas!

114

Lamų slėnis

Lamų slėnis

115

Pavargau nuo prabangos ir tuštybės demonstravimo architektūroje

116

Lamų slėnis

Lamų slėnis

117

Toliau – virtuvės zona, kurios centre – išdidus etnostiliaus medinis stalas su kėdėmis (tėvų palikimas), kontrastuojantys su modernia buitine technika, sukoncentruota lofto pasienyje. Iš pradžių Gintaras sako, kad namuose nieko negamina, bet vėliau prisipažįsta, kad kartais mėgsta kepti vištieną ar žuvis su daugybe daržovių. Jeigu kepa kiaušinienę, ją taip pat apkrauna daržovėmis, viską apkrauna daržovėmis... Taigi susidūrėme su tikru daržovių gerbėju „loftininku“.

O jeigu, atsitraukę nuo virtuvės, pasuksime už skaidrių stiklo pertvarų, esančių lofto gale, rasime vonios kambarį. Čia įkurdinta autentiška sena kriauklė, dušo kabina ir kiti buitiniai įrenginiai. Na, o jei lipsime pramoniniais laiptais į viršų, pateksime į Gintaro lovą ir darbo kambarį. Beje, visą šią konstrukciją, sujungtą su priešgaisriniais laiptais, Gintaras padarė pats. Pats jis išvedžiojo ir elektros, ir santechnikos, ir visas kitas instaliacijas. Taigi turime tikrą rankų darbo lofto pavyzdį, vis dar atspindintį buvusio fabriko dvasią, nes tai ir turėtų būti esminis lofto kūrimo principas.

118

Lamų slėnis

Lamų slėnis

119

120

Lamų slėnis

Lamų slėnis

121

122

Lamų slėnis

Lamų slėnis

123

124

Lamų slėnis

Lamų slėnis

125

126

Lamų slėnis

Lamų slėnis

127

128

Lamų slėnis

Lamų slėnis

129

eunoia Pozityvas Mados nuotraukų fotografas: Konstantinas Samarinas Vizažistė: Ugnė Ežerinskaitė Modelis: Justina G. (BMM) Tekstas: Algė Ramanauskienė

130

Lamų slėnis

Lamų slėnis

131

Nuotrauka: Gediminas Žilinskas

Ieva Daugirdaitė Dizainerė

Tinklalapis

132

Lamų slėnis

– Ieva, kaip atradai žodį „eunoia“, tapusį tavo naujos drabužių kolekcijos pavadinimu?

– Sugalvojusi kolekcijos koncepciją, kaip tik buvau pradėjusi skaityti „kitokį“ žodyną. Jis išsiskiria tuo, kad yra sudarytas iš žodžių, sugalvotų apibūdinti keistus reiškinius ar būsenas. Kasdienėje kalboje šie žodžiai nėra vartojami. Pavyzdžiui, „clinomania“ – beprotiškas noras likti ir gulėti lovoje arba „vernorexia“ – pavasarį daugelį žmonių užvaldanti romantiška nuotaika.

Beskaitydama šį žodyną ir atradau žodį, kuris idealiai atspindi mano naujos pavasario–vasaros kolekcijos pagrindinę mintį ir žinutę, kurią noriu ja perduoti. Kolekcijos pavadinimas „Eunoia“ reiškia gražų mąstymą ir pozityvią mintį.

miesto keliautojos vaizdas. Kai pabundi vieną rytą, išeini į miestą, o saulė šviečia, pučia gaivus vėjas, ausinuke groja mėgstama muzika, eini gatve ir norisi šypsotis visiems, nes jautiesi be galo laiminga!..

Tad kolekcija šviesi, patogi, neperkrauta ir skulptūriška. Naudojau tik natūralius audinius – šilką, moherį, vilną, odą, viskozę. Taip pat kolekciją papildo mano kurti ir nuo miestietės neatsiejami aksesuarai: delninės, kuprinės ir patogi avalynė.

– Koks tavo pačios gyvenime dabar periodas: linksmasis, romantiškasis, melancholiškasis ar?..

– Laimingasis! Jaučiuosi laiminga, nes turiu be galo daug mėgstamo darbo ir veiklos, nuostabių draugų, šeimą ir ištikimų gerbėjų. Greičiausiai vi– Kolekciją įkvėpė dailininkės Agnes Martin dinė savijauta ir turėjo daugiausia įtakos kuriant mintys iš knygos „Writings“. Kokios jos, apie ką? šią kolekciją. Drabužius transliuoti kaip šviesias ir – Tai viena iš knygų, kurioje rašoma apie tai, ką teigiamas emocijas. mes žinome, tačiau kitais žodžiais. Paprastai, bet vaizdžiai, tad galiausiai pradedi jausti tą nuotaiką – Kur keliausi šį rudenį ar žiemą? visu kūnu. Tai knyga apie meną ir menininkus, apie – Tiesą pasakius, nemėgstu tamsaus meto ir mintis, emocijas ir norus, joje dalijamasi asmenine šalčio. Nerandu sau vietos žiemą, nes drabužių ant Agnes patirtimi ir istorijomis. kūno darosi per daug, jautiesi lėtas ir apsunkęs.

Tad pristačiusi kolekciją pradėsiu žvalgytis kelionės – Kokia tavo naujoji kolekcija? į šiltus kraštus. O kur keliausiu, dar tiksliai nesu– Ją sudaro pozityvi emocija. Tai besišypsančios planavau...

Lamų slėnis

133

Ievos Daugirdaitės kolekcijos „Eunoia“ pristatymas per „Mados infekciją“ lapkričio 9–10 d. Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje.

134

Lamų slėnis

Kiti “Mados infekcijos” dalyviai: Eglė Žiemytė ir D.EFECT, Laura Dailidėnienė, Michaelis Sontagas (Vokietija), Martinezas Lierah (Prancūzija), Kristinos Vikøren KRISTAR DESIGN (Norvegija), BEssARION (Rusija), Sandra Straukaitė, Asgeris Juelis Larsenas (Danija), Milda Čergelytė MIMI.C, GROSSER HEINRICH (Vokietija), Lina Gudanavičiūtė, Aušra Urbanavičiūtė ir Diana Kuzmickaitė, Dovilė Gudačiauskaitė

Lamų slėnis

135

136

Lamų slėnis

Lamų slėnis

137

Happeak verslas asmenybè

138

Lamų slėnis

Vaida Dambrauskė

Vaikų parduotuvės “Happeak” kūrybinė chaotiškoji siela

Tinklalapis

Nuotraukos: Augis Narmontas Tekstas: Algė Ramanauskienė

Lamų slėnis

139

140

Lamų slėnis

– Kokie tau ir „Happeak“ buvo pastarieji dveji metai. Kas įdomaus nutiko nuo tada, kai „Lamų slėnis“ svečiavosi pas tave pastarąjį kartą?

– Įvyko visa spalvota puokštė nuotykių! „Happeak“ žengė į penktuosius metus. Juokauju, kad šitas mūsų kūdikis ne tik pradėjo rišliai kalbėti, bet ir tapo labai įdomus, charizmatiškas, vis aiškiau suvokia, kas yra, turi vis daugiau draugų, pradeda gana atsakingai galvoti, kur yra ir kur nori būti.

Džiaugiamės visomis galimybėmis, kurios mums atsiveria dėl šio projekto! „Happeak“ išaugo savo jaukų ir saugų senamiesčio drabužį ir išplaukė į platesnius vandenis, duris atverdamas viename šviesiausių prekybos centrų Lietuvoje – „Europoje“. Visa galva pasinėrė į gamybą ir jau pristatė trečio sezono drabužėlių vaikams kolekciją, intensyviai besiruošdamas artėjančiam ketvirtajam 2013-ųjų pavasario sezonui. Lydimas didelių nuotykių „Happeak“ šiek tiek pasiblaškė po Europą – sudalyvavo parodose Anglijoje, Suomijoje, Latvijoje, atrado keletą partnerių, šiais metais mūsų drabužėlių jau galima rasti Italijoje, Suomijoje (Helsinkyje), Latvijoje (Rygoje).

rodo, tik dveji metai, mažiau nei 800 dienų... O įvykių, nuotykių ir patirčių – nesuskaičiuojama galybė!

Džiaugiamės, kad kažkokiu stebuklingu būdu susitinkame su pačiais maloniausiais ir šauniausiais žmonėmis. Mylime viską, kas mus supa. Visi be išimties mus per šiuos metus palaikę žmonės – patys geriausi. Ačiū jiems, kad yra su mumis, būna šalia, eina ir šypsosi kartu. Mus supa pati gražiausia Lietuva!

– Tavo pačios gyvenimas pilnas tokių skirtingų dalykų: ekonomika, ledo ritulys, vaikiškų drabužėlių kūrimas, o kiek dar, įtariu, įdomybių nežinom... Kaip atrandi visus tuos užsiėmimus, o gal jie atranda tave?

– Matyt, esu gana naivi, nes tikiu, kad labai panorėjus galima padaryti viską. Net kai padaryti neįmanoma, vis tiek galima padaryti! Ko gero, neapsieita ir be tėvų įtakos. Tai jie nuvedė keturmetę apvalainą mergaitę, vardu Vaida, į šokių būrelį, o ją pamačiusi vadovė griežtai pasakė: „Juk šita mergaitė neturi klausos, kaip ji šoks?!“ Viskas baigėsi 13-a metų šokio teatre „Gijelė“ ir net keliais įsimintinais soliniais vaidmenimis!

Be to, šiemet „Happeak“ išgyveno nepamirštamą Ar niekada nepagalvojate, kur šiuo metu būvasarą Nidoje, neišsigandęs čigoniško gyvenimo tumėte, jei nebūtumėte išgirdę „ne“ savo svajonedideliame mediniame namelyje ir patyręs nuos- nėm, jei nebūtumėte atsitrenkę į abejonių, krititabių akimirkų mažoje parduotuvėlėje Nidos centre. kos, netikėjimo, abejingumo ir saugumo sienas?

Esu įsitikinusi, kad tikrasis gyvenimas prasideda „Happeak“ labai laimingas dėl smagaus projek- ten, kur baigiasi mūsų komforto zona. Tad nuolat to su Agne Kuzmickaite. Greitai ketiname pristaty- metu sau iššūkius, kartais gal kiek neįvertindati jau trečią dizainerės kolekciją mažosioms mamy- ma savo jėgų. Noras išbandyti viską, nes gyvečių mergaitėms. Šiemet ji bus ypač puiki! O kur dar nimas yra vienas, ir atveda mane į tas keistas labai šiltai sutikta kol kas dar nedidelė kolekcija aplinkybes. Kita vertus, gyvenimas man padovasuaugusiesiems, „Fotopastelės“ fotoreportažai ir nojo išskirtinai tolerantišką ir išmintingą vyrą... videoreportažai su Vytautu Dambrausku, besitę- Sudėjus viską į krūvą, šiandien esame tai, kas sianti draugystė su Vilniaus kūdikėlių namais... At- esame. (Šypsosi.)

Lamų slėnis

141

142

Lamų slėnis

– Vis sakai, kad nieko nesupranti apie drabuTurbūt čia ir slypi dalis mūsų sėkmės. Kita veržėlių kūrimą, ir, nepaisant to, vos „Happeak“ pri- tus, mes nuo pat pradžių orientavomės į tuos Liestato naują kolekciją, ją iškart išperka... tuvos tėvelius, kurie širdyje yra pankai, nebijo juodos spalvos, nesibaimina subtiliai išsiskirti iš mi– Būna labai daug abejonių ir nepasitikėjimo sa- nios, o kartu ieško patogumo ir laisvės judėti. Taip vimi, ypač pristatant naujas kolekcijas: patiks ar pat niekada nedarėme kompromisų, rinkdamiesi nepatiks, tiks ar netiks, tilps ar netilps, gaminti ar audinius ar siuvimo kokybę. Geriau jau sumokėsinegaminti... Nes iš tiesų nė vienas mūsų, dirbantis me brangiau, bet padarysime gerai. su „Happeak“, neturime patirties nei dizaino, nei siuvimo srityse. Tik ilgainiui pastebėjome, kad man – Papasakok, kaip atrodo tavo kūrybinė virtuvisai neblogai išeina paišyti, o Gedas (Vaidos vyras vė? Kas ir su kuo ten valgoma?

– aut. past.) turi gana neblogą skonį ar bent jau suvokia, kas yra neskoninga... O tai jau šis tas! Ki– Mūsų kūrybinė virtuvė – labai eksperimentinė. ta vertus, neišėję „dizaino mokyklos“, galime kur- Čia daug mąslios tylos, buvimo čia, bet ne čia, įsiti originaliai ir laisvai, priimti sprendimus, kurių klausymo ir neklausymo, tradicinių receptų poreikio normalus dizaineris net nemanytų įgyvendinti! ir užsispyrusio pagalbos neigimo, nemažai diskuŽmonėms tai, matyt, patinka. sijų ir „mes pasitarėme, o aš nusprendžiau“ išvadų.

Kūrybinis rezultatas pasiekiamas labai įvairiai – „Happeak“ tikrai nėra pats geriausias drabužė- kartais klausant muzikos, kartais važiuojant mašilius kuriantis prekių ženklas, bet mums pavyko na, retkarčiais valgant sriubą kavinėje. Paprastai įkvėpti jam sielą. Šį verslą pradėjome labai nuošir- būna taip, kad kelias savaites galiu nieko nenupiešdžiai, nieko nemokėdami ir nesuprasdami, net, sa- ti, o kai ateina laikas – sėdu ir viską supaišau per kyčiau, droviai. Mums buvo svarbu sukurti „vers- valandą: kelnytės, marškinėliai, suknelės, nusprenlą-asmenybę“, tokį jaučiantį, bendraujantį, norintį džiu, koks motyvas bus išsiskiriantis, o kokio atsidraugauti, jautrų tam, ką daro ir su kuo dirba. Iš sakysime, kokių naujovių pateiksime ir pan. Noriu pradžių mes ir skaičiuoti normaliai nemokėjome. manyti, kad pasąmonė veikia visą laiką, net kai Atsidarę siaučiant krizei patyrėme ne vieną skau- galva atrodo tuščia. Kažkoks sraigtelis ten nejučiodžią pamoką, tačiau lemiamą akimirką nusprendė- mis sukasi. O kai ateina laikas – ateina ir išvada... me nepasiduoti ir eiti pirmyn. Žmonės ilgainiui mu- Aišku, paprastai, kol popierinė idėja pasiekia konsmis patikėjo, o mes patys tirpstame iš malonumo truktorę, pakeliui ji šiek tiek pakinta. Pakisti ji gali nuo to, ką darome. Matyt, ta hepykine dvasia pa- net ir paskutinę akimirką, aiškinant konstruktorei, vyko užkrėsti ne vieną klientą-bičiulį. Jis mus pa- kaip konkretų daiktą reikėtų pagaminti. Taigi mūsų laiko ir kantriai laukia kartais vėluojančių kelnyčių kūrybinėje virtuvėje nuolat spurda gana didelis neir suknelių... tikėtumo faktorius.

Lamų slėnis

143

Vėliau renkamės audinius ir spalvas, tada vyksta malonus gamybos procesas ir labai nemalonus kantrybės „nepasigirti anksčiau nei galima“ išbandymas. Toliau – nuotraukos ir videodarbai bei istorija, kuri tą kūrybą įrėmina.

kuriuos modeliukus gali prireikti akinių nuo saulės! Kaip ir pernai, kolekcija labai paprasta ir patogi judėti, švelni ir apibarstyta smagiais spalvingais priedais – spalvingi gobtuvai mažiesiems, šalikėliai, megztos pankiškos kepurės.

Beje, jos šiemet ne tik juodos ir rudos, bet ir Trumpai tariant, šioje virtuvėje karaliauja ne vie- kreminės, mėlynos, ridikėlių raudonumo ir netnas virėjas ir kiekvienas jų yra vienodai svarbus. gi elektriškai žalios!

Renkamės įvairiausius receptus, mėgstame paeksperimentuoti, o sunkiausia dalis – kantriai sulauk– Tarsi iššūkių būtų mažai „Happeak“ savo ti rezultato, prieš sušunkant: „Skanaus!“ kurtais drabužiais, rankinėmis, gobtuvais kartais mėgsta palinksminti ir suaugusius žmones. Ką – Neseniai pristatėte naują kolekciją vaiku- šį rudenį pasiūlysi dideliems? čiams. Kokia ji buvo tau pačiai (buvo, nes, kaip – Jau visai greitai „Happeak“ lentynose atsiras suprantu, jos likučius „Happeak“ draugai jau spė- seni geri šiais metais krentančių lapų spalvomis jo išgraibstyti...)? Įtariu, kad nuspalvinta melsva nudažyti gobtuvai ir prie jų derantys krepšiai, kelemarių ir gelsva saulės spalvomis... tas vilnonių šiltų megztinių... Jau po siuvimo ma– Kartą Nidos ramybei apsigyvenus sieloje, šinų adatomis sugulę šilti ir jaukūs sportiniai kosniekada tas šviesus jausmas nedings! Mūsų ko- tiumai, į kuriuos, tikimės, ne vienas įsisups jaukiais lekcija iš tiesų šiais metais kupina geltonos sau- artėjančios žiemos vakarais. Laukia šis tas sena, lės, žydros dangaus, rusvos žemės, gelsvos šis tas nauja, šis tas elegantiška, šis tas tamsaus, smėlio ir mėlynos marių spalvos. Anksčiau o kai kas ir ryškaus. Kai viskas galvoje sugulę jau „Happeak“ sulaukdavo priekaištų, kad renkasi nuo rugpjūčio, o gamybos eilės sulauks tik lapkrilabai niūrias spalvas, o šiais metais mums ga- tį, tai pabandykite įsivaizduoti, kaip sunku kantriai lima priekaištauti nebent dėl to, kad žiūrint į kai išlaukti neprasižiojus...

144

Lamų slėnis

Lamų slėnis

145

146

Lamų slėnis

– Vaida, ar dažnai dirbdama susiduri su dilemomis? Kūrybinėmis ir kitokiomis? Pavyzdžiui, eiti šiandien į darbą ar ne?.. Juokauju! Tarkime, kaip nusprendžiate, kiek džemperių siūti ir kokios jie turėtų būti spalvos?

– Esu be galo laiminga, kad šiuo metu „Happeak“ turi puikią komandą. Aš esu kūrybinis chaotiškasis „aš“, Gedas – strateginis pragmatiškasis „jis“, o Šarūnė – organizuota, atsakinga ir puikiai jaučianti, ko pageidauja klientai, “ji”. Tik dviejų pastarųjų komandos narių dėka vis rečiau sulaukiame nusiskundimų, kad kai kurių drabužėlių pasiuvome gerokai per mažai. Jei dar kūrybinis chaotiškasis „aš“ išmoktų normaliai planuoti, tai žodžių junginys „planuojame gauti kitą savaitę“ didžiajai mūsų komandos daliai nekeltų tiek daug neigiamų emocijų, kiek sukelia šiandien (juokiasi).

Lamų slėnis

147

– Kurdama dažniau improvizuoji vadovaudamasi intuicija ar racionaliais sprendimais? Nors turbūt net neverta to klausti…

– Per pastaruosius metus didžiuosiuose Lietuvos miestuose labai stipriai augo ir keitėsi vaikiškos mados ir nemasinės laisvalaikio produkcijos suaugusiesiems rinka, kartu gana stipriai augo ir savo sritis plėtė „Happeak“. Didėjant gamybos apimtims ir mums įsipareigojant vis didesniam labai skirtingų žmonių skaičiui, vis dažniau tenka remtis racionaliais sprendimais. Nors vis tiek išlieka daug keistų ir drąsių sprendimų, kurių normalus verslininkas, viską racionaliai pamatavęs, ko gero, niekada nedarytų... Tam tikra prasme esame verslo pankai. Kai užsidegame kokia idėja, net jei ji labai beprotiška, kol jos neįgyvendiname, negalime nurimti. Jau ne pirmą kartą žinodami, kad niekas

148

Lamų slėnis

nesupras, bet norėdami pabandyti, klausiame savęs: kas blogiausia gali nutikti? Intuicija, kaip ir racionalūs sprendimai, kartais pasiteisina, o kartais ne. Intuiciją vertinu kaip didesnės rizikos investiciją – gali arba šiek tiek labiau nudegti, arba nepamatuotai daugiau laimėti. Kaip Markas Twainas pasakytų: „Geriau gailėtis padarius, nei nepadarius.“ Ta kryptimi ir judame.

– Ką skaitai prieš miegą?

– Šią vasarą ypač draugavau su Richardu Bachu.

Baltijos jūros pakrantėje įsiklausyti į „Džonataną Livingstoną Žuvėdrą“ buvo iš tiesų didelė patirtis, tada ištyrinėjau visą paletę jo pamąstymų apie gyvenimą, alternatyvųjį „aš“, religiją, pasirinkimą ir daug kitų dalykų, kurie privertė permąstyti tikrukai kuriuos savo įsitikinimus. Pagaliau prisėdau prie

Haruki Murakami „Mylimoji Sputnik“, „Kafka pakrantėje“, Milanas Kundera atvėrė „Nepakeliamą būties lengvybę“, tada įtraukė Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“, o paskutinė perskaityta knyga – „Sudeginta gyva“. Šiandien ant stalo jau guli José Saramago „Kai mirtis nusišalina“. Nors „Happeak“ visada trykšta optimizmu ir entuziazmu, giliai širdyje yra truputį emo (šypsosi).

– Ko tyliai linki savo sūnui Joriui, kai jis po visų dienos šėlionių saldžiai užmiega?

– Dažniausiai prieš užmigdamas Joris klausinėja įvairių dalykų: jei pas mus namuose augtų medis, ar galėtų jis laikyti beždžionę? Kur gyvena stipriausias pasaulio žmogus? Ar Chuckas Norrisas yra stipresnis už Suktuką? Ar neisime ryt į darželį? Kada pasimatysime su Vėju? Kaip čia yra, kad jo rankos juda ir gali padaryti sprigtą? Taigi, kai visi klausimai būna atsakyti, o Joris pagaliau įmigęs, kaip ir kiekviena mama, ko gero, išpažįstu jam begalinę ir amžiną meilę. Noriu tikėti, kad jis tai jaučia. Linkiu, kad klausimai nesibaigtų, kad kartu rastume į tuos klausimus atsakymus, linkiu, kad ryt galėčiau jam skirti daugiau laiko nei šiandien, kad būtų sveikas, guvus ir padykęs, kad... būtų laimingas.

Lamų slėnis

149

165Lt

Visureigis kombinezonas „Happeak“

Brolio kelnės „Happeak“

75Lt

Obuolio formos pagalvėlė „Studio Meez“

90 Lt

150

Lamų slėnis

Kepėjo rinkinys „Boružė” „Stephen Joseph”

100Lt

Pagalvėlės „Zu“

Karuselė „Kidivist”

200 Lt

Dekoratyviniai inkilėliai „Studio Ditte“

35 Lt

Pietų dėžutė „Stephen Joseph”

76 Lt

120 Lt

Lamų slėnis

151

152

Lamų slėnis

Tekstas ir nuotraukos: Eglė Ma

Išblyškusiuose, tarsi blausiai pageltusiuose rudens lapuose surašyti burtažodžiai: vienas kiaušinis, vienas šaukštas cukraus, stiklinė pieno... Verti puslapį po puslapio ir jauti, kaip kvepia mamos ar močiutės keptais žagarėliais, kaip burnoje tirpsta auksaskruostės varškės spurgytės, dosniai užklotos cukraus pudros sniegu... Viskas taip paprasta ir tikra.

Vintažas, nes šiuos skanėstus įkvėpė pageltusiuose lapuose saugomi mamos ir močiutės receptai. O dosniai kvepiantys šildančiais prieskoniais, nes ilgais rudens vakarais taip norisi ko nors jaukaus ir kvapaus.

Lamų slėnis

153

154

Lamų slėnis

Trapus Zagareliai „Snaiges“ Jums reikės: 1 kiaušinio 1 šaukšto cukraus 200 ml pieno 200 g miltų 1 šaukštelio grietinės žiupsnelio sodos žiupsnelio druskos 1 šaukštelio vanilės ekstrakto 1 šaukštelio malto cinamono 1 šaukštelio brendžio aliejaus kepti

Procesas: Kepimo sodą nugesinkite grietine. Sudėkite visus kitus produktus (išskyrus aliejų, jo reikės kepant) į dubenį ir užmaišykite tešlą. Ją galite išplakti elektriniu plaktuvu, kad neliktų gumuliukų.

Tešla turėtų būti skystos grietinės tirštumo. Ją 20 minučių dėkite į šaldytuvą, kad įsiskonėtų.

Puode įkaitinkite aliejų, įstatykite formelę (o jei turite, ir daugiau), kad ši taip pat įkaistų.

Merkite formelę į tešlą, bet ne iki pat dugno, kad visos neapsemtų, nes negalėsite nuimti žagarėlio, – ir tiesiai į aliejų. Kepkite, kol taps aukso spalvos ir šakute galėsite lengvai atlipinti nuo formelės.

Iškepusius žagarėlius dėkite į lėkštę, išklotą popieriniu virtuvės rankšluosčiu, kad nuvarvėtų riebalai. Ataušusius žagarėlius apiberkite cukraus pudra ir patiekite.

Gardu su puodeliu stiprios kavos.

Lamų slėnis

155

156

Lamų slėnis

Cukriniai imbieru saldainiai Jums reikės: 700 g imbiero šaknies 400 g šviežio, skysto medaus 1 l vandens 1 vanilės lazdelės 2–3 šaukštų cukraus pudros

Procesas: Nulupkite imbiero šaknį ir supjaustykite stambiais (apie 2 cm dydžio) gabaliukais. Suberkite į puodą, užpilkite vandeniu ir užvirkite. Sumažinkite ugnį ir virkite 30–40 minučių.

Perpjaukite vanilės lazdelę pusiau, išgremžkite sėklas ir kartu su medumi sudėkite į puodą, kuriame verda imbiero gabaliukai. Puodą pusiau uždenkite dangčiu ir kaitinkite dar 45 minutes arba, kol imbiero gabaliukai pasidarys skaidrūs.

Puodą uždenkite ir palikite mažiausiai šešioms valandoms. Tada vėl užkaiskite ir virkite 30 minučių. Pakartokite tai dar du kartus.

Užkaiskite puodą su imbiero gabaliukais dar kartą ir kaitinkite atvirame puode, kol sirupas taps karamelės spalvos. Neperkaitinkite, kad nesudegtų.

Išgriebkite imbiero gabaliukus ir sudėkite į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi, palikite džiūti pernakt. Išdžiuvusius gabaliukus apvoliokite cukraus pudra ir laikykite sausoje, sandarioje vietoje.

Tinka su garuojancia ir kvapia arbata.

Lamų slėnis

157

158

Lamų slėnis

Sviestiniai sausainiai su levandu cukrumi Jums reikės: 250 g sviesto 110 g levandų cukraus* 360 g miltų žiupsnelio druskos 1 šaukšto džiovintų levandų 1 šaukšto cukraus

Procesas: Sviestą ištrinkite su cukrumi iki vientisos masės. Įberkite žiupsnelį druskos, po truputį įmaišykite persijotus miltus ir suminkykite vientisą tešlą. Suformuokite tešlos rutulį ir atsargiai iškočiokite iki norimo storio. Lengviausia tešlą kočioti tarp dviejų kepimo popieriaus lakštų arba miltais gerai apibarsčius kočėlą.

Iš iškočiotos tešlos išpjaukite norimos formos sausainius ir dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Sumaišykite cukrų su džiovintais levandų žiedeliais ir tokiu mišiniu pabarstykite sausainius. Švelniai delnu paspauskite juos, kad cukrus ir levandos gerai priliptų. Tada palikite 20 minučių pastovėti kambario temperatūroje. Įkaitinkite orkaitę iki 170 °C temperatūros. Pašautus sausainius kepkite 15–20 minučių, kol iškeps ir gražiai pagels. Iškepusius palikite ataušti ant grotelių.

Skanu su stikline pieno. * Levandų cukraus lengvai pasigaminsite ir patys. Sumaišykite 200 g cukraus su 1 šaukštu džiovintų levandų žiedų. Sandariai uždarykite ir palikite porai savaičių pastovėti. Švelnaus levandų aromato prisigėrusį cukrų elektriniu maisto smulkintuvu sutrinkite iki miltelių.

Lamų slėnis

159

160

Lamų slėnis

Varškes spurgytes, kvepiancios kardamonais Jums reikės: 200 g varškės 80 g cukraus 3 kiaušinių 1 šaukštelis vanilės ekstrakto žiupsnelio druskos 150 g miltų 2 šaukštelių kepimo miltelių 1 šaukšto kardamonų sėklyčių cukraus pudros apvolioti aliejaus kepti

Procesas: Dubenyje iki vientisos kreminės masės išsukite kiaušinius, cukrų, vanilės ekstraktą ir druską.

Sudėkite varškę ir gerai išmaišykite.

Kitame inde sumaišykite miltus, kepimo miltelius ir sausoje keptuvėje pakepintas bei iki miltelių sumaltas kardamonų sėklytes. Palengva įmaišykite birių produktų mišinį į kiaušinių ir varškės masę. Nepermaišykite, antraip spurgos nebus purios.

Puode gerai įkaitinkite aliejų, atsargiai dėkite į jį graikinio riešuto dydžio tešlos gabalėlius ir virkite po 2–4 minutes iš kiekvienos pusės, kol spalva taps švelniai auksinė. Kepdamos spurgos išsipūs dvigubai, tad nepridėkite į puodą per daug tešlos gabalėlių.

Išgriebę iš aliejaus spurgas nusausinkite jas padėję ant popierinio virtuvės rankšluosčio. Dar šiltas spurgytes pabarstykite cukraus pudra.

Lamų slėnis

161

162

Lamų slėnis

Morengai su maltais lazdynu riešutais ir Ziupsneliu imbiero Jums reikės: 4 kiaušinių baltymų 220 g cukraus pudros 50 g lazdynų riešutų 1 šaukšto kukurūzų krakmolo 1 šaukštelio malto imbiero ½ šaukštelio citrinų sulčių žiupsnelio druskos

Procesas: Lazdynų riešutus pakepinkite sausoje keptuvėje, kol parus ir gardžiai pakvips. Atvėsinkite ir nuimkite odeles. Tada sutrinkite virtuviniu kombainu iki smulkių trupinių.

Kambario temperatūros baltymus išplakite su druska, tada lėtai po šaukštą suberkite cukraus pudrą. Palengva supilkite citrinų sultis ir suberkite krakmolą, atvėsintus riešutų trupinius, imbiero miltelius ir gerai išmaišykite.

Gautą masę sukrėskite į konditerinį maišelį ar švirkštą lygiu antgaliu, formuokite nedidelius bokštelius ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Tarp bokštelių palikite didesnius tarpelius, nes kepdami morengai šiek tiek išsipūs.

Riešutais kvepiančius morengus džiovinkite 100 °C temperatūros orkaitėje apie 1 valandą. Tada orkaitę išjunkite, praverkite dureles ir palikite visiškai ataušti.

Lamų slėnis

163

mk Pare

Ačiū, kad tikite mūsų idėja.