Lamų slėnis - vasaris

Vasaris 2015 (37)

LA FAMIGLIA

ALGĖ RAMANAUSKIENĖ

Redaktorė

LAISVĖ RADZEVIČIENĖ

ANETA ANRA

Žurnalistė

Žurnalistė

TINKLARAŠTIS

INDRĖ BLAUZDŽIŪNAITĖ

Žurnalistė FACEBOOK

GUODA JUCEVIČIŪTĖ

Fotografė FACEBOOK

JURGITA KUNIGIŠKYTĖ

Reklamos projektų vadovė FACEBOOK

FACEBOOK

VYGAILĖ SUKURYTĖ

Fotografė

VAIDILUTĖ MALINAUSKAITĖ

TINKLALAPIS

MARIA CAVALI

Fotografė

TINKLALAPIS

MANTĖ JARUŠEVIČIŪTĖ

Komunikacijos projektai FACEBOOK

BENDRAUKIME info@lamuslenis.lt; reklama@lamuslenis.lt

2

LAMŲ SLĖNIS

Fotografė FACEBOOK

ELAS RAMANAUSKAS Dizaineris TINKLALAPIS

LINA MRAZAUSKAITĖ

Žurnalistė

LAMŲ SLĖNIS

3

REDAKCIJOS ŽODIS

E

same karta, sukūrusi ir dar sukursianti tokių stebuklų, kokių mūsų protėviai neregėjo net pačiuose keisčiausiuose sapnuose.

Jei ne inovacijos, nebūtume net mažu žingsneliu priartėję prie, ko gero, vieno svarbiausių atsakymų – kas slypi už mūsų suvokimo ribų? Ką žino žvaigždės?

Kokio kietumo Marso paviršius? Kaip toli nuo mūsų planeta, kurioje kažkada galėjo egzistuoti gyvybė?

Tad jei keiksnojate inovacijas, geriau nustokite tai darę. Nėra prasmės. Vis tiek visada bus žmonių, kurie neleis tam varikliui sustoti. Juk daug įdomiau priimti svarbiausius mūsų žmonijos pasiekimus atviromis akimis ir neprarasti gebėjimo stebėtis.

Nedraudžiu savo vaikui pažinti technologijų pasaulio. Nes manau, kad jis praturtins jo vaizduotę. Nes man smagu klausytis jo trumpų istorijų apie kosmines raketų keliones, smagu matyti, kad jis – jau šiek tiek išmanesnis už mane. Ir kad lygiai taip pat, kaip lengvai jis susižavi nauja technologija, po akimirkos gali ją pamiršti išvydęs platų vandenyno horizontą. Gal kartais leisti yra ne tik paprasčiau, bet ir verčiau, nei drausti.

4

LAMŲ SLĖNIS

Kokia ateitis laukia mūsų visų? Esu tikra, kad išmaniosios technologijos ir dirbtinis intelektas jai suteiks dar daugiau privalumų. O rankų darbas, žmogiškoji intuicija ir estetika pavers ją elegantiška ir gražia. Inovacijos gali (ir turi) būti dailios, estetiškos, malonios akiai, stebinančios, jaudinančios, pribloškiančios savo didybe. Arba paprastumu. Juk pagaliau viskas priklauso nuo požiūrio taško ir mūsų pačių nusiteikimo – priimti tai, kas gal ne taip saugu, bet jaudinančiai nauja, ar mieliau likti prie ramios ir užtikrintos dabarties?

Pasirinkimas jūsų, o mes šiame numeryje neriame į inovatyvų pasaulį ir jį kuriančių žmonių istorijas.

Smagaus skaitymo!

Algė R. Vyriausioji redaktorė „Lamų slėnis“

LAMŲ SLĖNIS

5

ATRASTI TINKAMĄ KLAUSIMĄ

AUKŠČIAU KASDIENYBĖS

32

142

Copyright © 2011-2015 UAB "Zubizu projects".

Visos teisės saugomos.

Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB "Zubizu projects" sutikimą.

Už reklamos turinį redakcija neatsako.

6

LAMŲ SLĖNIS

TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO PARADOKSAS Reklaminiai straipsniai žymimi

12

TĖTI, KAS BŪNA PO MIRTIES?

PAMIŠĘS DĖL DŽINSŲ

118

PENKETAI

62

94

LAMŲ SLĖNIS

7

NAUJIENOS

KITU KAMPU Daugiafunkcis baldas „One piece“ DIZ. MATALI CROSSET

Akustinė plokštė „Patch“ DIZ. „STOKKEAUSTAD“

Nešiojamas šviestuvas „Lumio“ DIZ. „LUMIO“

Staliukai „Basil“ DIZ. ARTHUR LEITNER

Šviestuvas „Day & Night“ DIZ. ÉLÉONORE DELISSE

Kilimas „Cassette“ DIZ. GRÉGOIRE DE LAFFOREST

Sofa „Soft Wild Sofa“ DIZ. BENJAMIN GRAINDORGE

Planšetinio kompiuterio pieštukas DIZ. „FIFTY THREE“

Šepetys „Baffi“ DIZ. „GAMFRATESI“

LAMŲ SLĖNIS

9

Jau kitąmet Vilniaus Sapiegų parke, dabartinės Šv.

Roko ligoninės patalpose, duris atvers naujas technologijų miestelis „Vilnius Tech Park“. Projekto iniciatoriai čia sieks sukurti tikrą startuolių ekosistemą. Tad unikaliame technologijų parke įsikurs ne tik pradedantieji, bet ir jau sėkmės istorijomis pasidalyti galintys verslininkai, kaip pasaulyje sparčiai populiarėjantys „Vinted“, bei progresyvių idėjų besidairantys investuotojai („StartupHighway“, „Practica Capital“, „Nextury Ventures“ ir kt.).

Nemažai dėmesio čia bus skirta ir poilsio zonoms, aplink pastatus bus įrengtos terasos, kad šiltuoju metų laiku būtų galima darbuotis lauke. Visame parke veiks belaidis internetas, taip pat bus suformuota sporto zona. Lietuviškasis Silicio slėnis Sapiegų parko teritorijoje pradės kurtis dar šią vasarą, oficialus jo atidarymas planuojamas lygiai po metų. Šiuo metu kaip tik vyksta paraiškų priėmimas dėl patalpų nuomos. Norima, kad čia įsikurtų pačios stipriausios startuolių komandos.

MUZIKA TARP KNYGŲ Vasario pabaigoje detektyvo temą šiemet pristatysianti Vilniaus knygų mugė kvies atskleisti ir lietuviškos muzikos paslaptį. Specialiai duris atversiančioje 2-oje Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ salėje įsikurs „Muzikos salė“, kur pirmą kartą susitiks šalies muzikos leidėjai, kūrėjai ir klausytojai. Per keturias dienas čia atsiskleis iki šiol neregėtas lietuviškos muzikos spektras: neabejingieji muzikai išvys net 40 pasirodymų scenoje, lauks keliasdešimt susitikimų su šalies muzikos atlikėjais ir autoriais bei bus pristatyti keli tūkstančiai naujų ir legendinių muzikos įrašų. Lankytojams skambės lietuviškas džiazas, klasika, folkas, hiphopas, pop, roko, sunkiojo metalo ir vadinamoji pasaulio muzika, dainuojamoji poezija.

10

LAMŲ SLĖNIS

KURIASI LIETUVIŠKASIS SILICIO SLĖNIS

NAUJIENOS

BESIRŪPINANTIEMS SAVIMI – JOGURTAS „YOGA“ Atsinaujinę „Vilkyškių pieninės“ funkciniai jogurtai „Yoga“ – daugiau nei paprasti jogurtai. Jie ne tik skanūs, bet ir sveiki, nes praturtinti maistingais komponentais – avižomis, sėlenomis, dribsniais, skaidulomis, kurie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Tai sveikas, kokybiškas, sotus ir labai skanus užkandis, kuris suteiks energijos bei gerą savijautą.

DAUGIAU APIE JOGURTUS „YOGA“: www.funkcinisjogurtas.lt

ĮVERTINTI LIETUVOS ARCHITEKTAI Vienas populiariausių ir didžiausių pasaulyje naujienų portalų „The Huffington Post“ įvertino lietuvių architektų „DO Architects“ projektą „Rolling Homes“ ir paskelbė jį vienu išradingiausių 2014-ųjų architektūros darbų. Kada nors Svencelėje iškilsiantys žaismingi ir dinamiški netikėtos – cilindro – formos gyvenamieji pastatai kurs ramybės ir povilsio nuotaiką, sklandysiančią Kuršių marių pakrantėje.

DAUGIAU APIE „DO ARCHITECTS“: www.doarchitects.lt

Nuotrauka: Vaidilutė Malinauskaitė

„Do Architects“ partnerė Andrė Baldišiūtė

LAMŲ SLĖNIS

11

12

LAMŲ SLĖNIS

Pasipasakojimai

TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO PARADOKSAS Nors pasaulis, atrodytų, pametęs galvą dėl išmanių daiktų ir dizaineriai nuolat ieško technologijų, galinčių palengvinti vartotojų kasdienybę, Lietuvos pramoninis dizainas galėtų pasukti paprastumo linkme. JUOZAS BRUNDZA, Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros vedėjas, dizaineris, įsitikinęs, kad technologijos pradeda varginti žmones, todėl pakerėti pasaulines rinkas įmanoma ir paprastais, tačiau gudriais produktais. Lietuviai tokius kurti sugeba.

Tekstas: Lina Mrazauskaitė Nuotraukos: Vaidilutė Malinauskaitė

– Kadangi pramoninis dizainas orientuotas į masinę gamybą, ar galima manyti, kad būtent šiai dizaino šakai inovacijos, technologijų raida yra ypač reikšmingos?

– Nors inovacijas galėtume skaidyti į technologines ir dizaino, tačiau abi šios sritys negali viena be kitos egzistuoti. Dizaineriai nagrinėja mūsų buitį ir sprendžia, kaip tam tikras technologines naujoves būtų galima pritaikyti kasdieniame vartojime. O kartais įvyksta priešingai: analizuodami vartotojų poreikius, iškeldami kasdienėje buityje esančias problemas, dizaineriai inicijuoja ir tam tikrų technologinių inovacijų atsiradimą.

zainą? Ar pastaruoju metu buvo pastebimas inovacijų proveržis pramoninio dizaino srityje?

– Pasauliniame kontekste dizaino ir technologijų sinergiją geriausiai iliustruoja kompanija „Apple“. Paskutinį dešimtmetį ši bendrovė inicijavo mobiliųjų ir kompiuterinių technologijų proveržį ir visi ėmė sekti jos pėdomis. Šioje kompanijoje technologijų ir dizaino reikšmė yra itin persipynusios.

Tačiau technologijų ir dizaino sąveika pastebima kiekviename žingsnyje: pradedant automobiliais, kompiuteriais, buitiniais prietaisais, baigiant „protingais namais“. Technologijos nuolat integruojamos ir tampa – Kaip žinoma, technologijos neatsiejamos nuo produktų. Tiesa, šiais laikais itin sparčiai vystosi. Ar Lietuva šias technologijas daugiau jos taip pat greitai persikelia ir į di- vartoja, nei kuria.

LAMŲ SLĖNIS

13

– Ar tai reiškia, kad Lietuvoje pramoninis dizainas naujausių technologijų dar neįsisavino?

– Lietuvoje pramoninis dizainas dar tik kuriasi ir auga. Todėl labai ryškių ir paplitusių pavyzdžių, kaip dizainas įsisavina naujausias technologijas, kol kas nėra daug. Nors Lietuvoje inovatyvios technologijos taip pat kuriamos – prisiminkime lazerius ir biotechnologijas – tačiau jos dažniau skirtos tam tikrų sričių profesionalams, o ne kasdieniam paprastų žmonių vartojimui. Lietuvoje yra ir nedidelių, mažai žinomų, tačiau labai pažengusių įmonių, orientuotų į nišinius ir nedideliu tiražu gaminamus produktus. Kartais nustembi sužinojęs, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, gaminami pažangūs 3D skeneriai. Tačiau vėlgi šie produktai skirti profesionalams bei mokslininkams ir daugiausia yra eksportuojami į užsienį.

Arba pažvelkime į Lietuvos baldų pramonę, kuri yra neblogai išvystyta ir gana plačiai naudoja technologines inovacijas. Ir čia jos daugiau skirtos gamybai, o ne galutiniam gaminių dizainui: naudojamos šiuolaikinės kompiuterizuotos medžiagų apdorojimo, surinkimo technologijos.

14

LAMŲ SLĖNIS

– Tarsi įprasta manyti, kad dizaineriai rūpinasi produkto pateikimu, išvaizda. Dabar, technologijoms ir inovacijoms veržiantis į mūsų gyvenimą, vis labiau ryškėja ir dizainerių darbas pritaikyti šias technologijas.

Kaip inovacijos pakeitė pramoninio dizaino kryptį? Ar inovacijos sumaišė produkto savybių hierarchiją – produkto funkcijas iškėlė aukščiau jo išvaizdos?

– Tai, kad dizaineriai rūpinasi daiktų išvaizda, yra vienas iš stereotipų. Iš tiesų dizaineriai projektuoja arba bent jau turėtų projektuoti ne daiktų išorę, bet visą vartojimo procesą ir patirtis, kurias tie daiktai suteikia vartotojams, o išvaizda tėra tik viena iš patirčių.

Dar Bauhauzo laikais, kai tik formavosi dizaino supratimas, buvo teigiama, kad forma seka funkciją. Tai buvo dizaino postulatas. Nepasakyčiau, kad šiuolaikiniai dizaineriai stengiasi šį teiginį paneigti, tačiau bando kvestionuoti jį ar praplėsti. Jie teigia, kad dizainas nėra tik funkcinių žmogaus poreikių apipavidalinimas, o žmogus nėra vien funkcionuojantis robotas. Žmogus jaučia, kažko nori, kažką supranta. Taigi funkcionalumas ar daikto išvaizda nebėra vienintelis

dizainerio tyrimo objektas. Atsiranda patirčių, procesų, gaminių personalizavimo, suasmeninimo svarba. Daiktas nebėra kaip užbaigtas kūrinys – jis yra tam tikrų gyvenimo procesų dalyvis. Ne tik vartojimo ir gamybos, bet taip pat aplinkosaugos ar hipervartojimo problemos. Dizaineris turi patenkinti vartotojo ir verslo poreikius, taip pat atsižvelgti į daugybę sociokultūrinių ar ekonominių padarinių, kuriuos tas kūrinys gali sukelti.

Dizaineriai yra tarsi mūsų kasdienio gyvenimo scenografai.

– Įdomu, kad šiandien, kai greitai besivystančios technologijos geba reikšmingai praplėsti produktų funkcijas, šių daiktų funkcionalumas nebėra esminis dizaino atspirties taškas.

– Iš tiesų dizainas vis labiau stengiasi vartotojams suteikti naujų patirčių. Nesvarbu, ar tai būtų baldas, ar interaktyvi technologija. Be to, svarbu tampa ne tik tai, kokias patirtis produktas teikia juo naudojantis, bet ir kokios emocijos vartotojui kyla jį siūlant. Iš esmės tai tapo svarbu todėl, kad rinka perpildyta produktų ir žmonėms technologijos jau gali kelti nuovargį.

LAMŲ SLĖNIS

15

16

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

17

ASTA SADAUSKAITĖ EGLĖ UGINTAITĖ

18

LAMŲ SLĖNIS

ETC.ET

TC

GABRIELĖ MELDAIKYTĖ

TOMA BRUNDZAITĖ

LAMŲ SLĖNIS

19

20

LAMŲ SLĖNIS

Apskritai aš nesu linkęs pervertinti technologijų reikšmės kasdienėje buityje. Mus supa vis daugiau įrenginių, kurie tik komplikuoja gyvenimą, daro jį sudėtingesnį. Pavyzdžiui, tam, kad išmoktum naudotis kokiu nors daiktu, turi perskaityti ilgą instrukciją. Kartais paprasčiau yra geriau.

– Beribės technologinės galimybės suvienodino produktų galimybes, nuvargino vartotojus. Tad kuo inovacijos naudingos dizainui?

– Labai teigiamai vertinu įvairių nedidelių kūrybinių industrijų augimą Lietuvoje ir pasaulyje. Džiugina, kad daug dizainerių apsiima organizuoti ne tik kūrybos, bet ir gamybos procesą. Atsiranda daug mažų įmonių, kurios gamina nedideliais tiražais, ribotai auditorijai ir yra gerokai mažiau orientuotos vien į pelną. Tokių įmonių produktai rinkoje sukuria daug įdomesnę įvairovę nei pramoniniu būdu štampuojami gaminiai.

Galimybių nedidelėms įmonėms gaminti mažu tiražu atvėrė būtent šiuolaikinės technologijos. Norint įgyvendinti idėją dabar nebūtina turėti didžiulį fabriką su tūkstančiu darbuotojų – gali užtekti gana kuklių resursų. Pavyzdžiui, gaminį galima at-

sispausdinti namuose 3D spausdintuvu. Manau, tai yra labai įdomi ir perspektyvi technologija, leidžianti maksimaliai personalizuoti gaminius, pritaikyti konkrečiam žmogui. Tiesa, kol kas tokio spausdinimo savikaina yra gana didelė, tačiau technologijos sparčiai pinga.

3D spausdinimas jau dabar gana plačiai paplitęs įvairiose dizaino srityse, nors vartotojai to ir nemato. Dizainerių ši technologija ypač naudojama prototipų gamyboje. Dizaineriams nebereikia rankomis drožti, šlifuoti modelių ar gaminti sudėtingų ir brangių liejimo formų. Jie turi galimybę labai greitai atsispausdinti neribotą kiekį modelių ir juos išbandyti. Žinoma, didelei gamybai 3D spausdinimas kol kas nėra tinkama technologija, nes užima daug laiko ir yra brangi. Tuomet gaminamos liejimo formos, gamyba perkeliama į gamyklas.

– Kokios dar inovacijos šiuo metu yra itin reikšmingos pramoniniam dizainui arba turi potencialo tokios būti ateityje?

– Manau, reikšmingiausios technologijų ir dizaino sinergijos galima tikėtis ateinantį dešimtmetį įvairiose

didesnį žmonių saugumą ir mobilumą užtikrinančiose sistemose, pvz., medicinos, transporto, komunikacijos.

Taip pat bus labai svarbios inovacijos, susijusios su ekologija, žemės resursų tausojimu bei tvarumu apskritai.

– Ar Lietuvos dizainas neatsilieka nuo pasaulinės rinkos, turint omenyje, kad naujovės mūsų šalį neretai pasiekia pavėlavusios? Ar Lietuvoje netrūksta dizainerių, gebančių eiti koja kojon su inovacijomis?

– Turint omenyje, kiek daug Lietuvos dizaineriai pasaulyje laimi dizaino apdovanojimų, manau, pažangumo netrūksta nei dizaino studentams, nei profesionalams. Tuo labiau kad žinių apie technologijas jiems nestinga – informacijos, bent jau viešos, galima susirasti visur.

Kaip minėjau, pagrindinis dizainerio tyrimų laukas apima žmones, jų gyvenimą ir problemas. Jei dizaineris aptinka problemą, jam nėra sudėtinga surasti technologijas, galinčias padėti ją išspręsti. Galiausiai Lietuvoje sukurtą produktą galima pagaminti ne Lietuvoje, o, tarkime, Japonijoje, Kinijoje ar Amerikoje. Tad nuo pasaulinių tendencijų tikrai nesame labai stipriai atsilikę.

LAMŲ SLĖNIS

21

– Kalbant apie lietuvių pasiekimus, portalo „Designboom“ sudarytame valstybių dizaino reitinge Lietuva užėmė 33 vietą ir aplenkė tokias dizaino lyderes kaip Švediją ir Daniją. Kaip vertintumėte šią Lietuvos poziciją ir ar tai didelis šuolis?

– Mano žiniomis, šie dizaino indeksai sudaryti pirmą kartą. Tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuva tai yra geras rezultatas. Tačiau reikia pridurti, kad šis rodiklis buvo nustatytas remiantis vieno dizaino konkurso – „A ‘Design Award“ – rezultatais. Turint omenyje, kad pasaulyje yra labai daug dizaino konkursų, šio reitingo nereikėtų vertinti kaip absoliuto. Galbūt Švediją aplenkėme dėl to, kad ten šis konkursas nėra labai populiarus ir

22

LAMŲ SLĖNIS

švedai jame aktyviai nedalyvavo. Kita vertus, galbūt didesnis lietuvių aktyvumas būtų Lietuvą iškėlęs į dešimtuką. Taigi šis indeksas yra sąlyginis, tačiau jis iš dalies atspindi dizaino populiarumą Lietuvoje. Nereikia pamiršti, kad lietuviai taip pat yra pelnę ne vieną apdovanojimą dizaino konkursuose „Red Dot“ ir „iF Design Award“.

– Kiek lietuvių dizainerių pasiekimams įtakos turėjo gebėjimas pritaikyti inovacijas? Galbūt technologijos net ir nėra esminis dalykas, padėjęs veržtis pirmyn?

– Manau, tikrai ne. Mano nuomone, vienas iš lietuvių dizainerių bruožų yra tas, kad jie gerų rezultatų sugeba pasiekti labai paprastomis, ne-

brangiomis priemonėmis. Tai, kam kitoje šalyje būtų skirta labai daug investicijų, lietuviai sugeba padaryti paprastai, greitai ir daug pigiau.

Juk įeiti į pasaulinę rinką galima ne tik su masiniais ar ypač pažangiais gaminiais, kuriems reikia labai didelių investicijų. Pasiekti apčiuopiamų rezultatų įmanoma ir su labai paprastais, tačiau gudriais dalykėliais, tik tam reikia įdirbio, įgūdžių, patirties.

O Lietuvos dizaineriams jų trūksta.

Tačiau tai yra natūralu – mes dar mokomės suprasti Vakaruose veikiančius mechanizmus, kaip į rinką išleisti naują produktą, kaip įvertinti jo galimybes ir pan. Juk Vakarų Europa šiuos įgūdžius formavo jau nuo XX a. pradžios, o mus sustabdė įvairios politinės peripetijos. Dabar turime pasivyti pasaulį.

LAMŲ SLĖNIS

23

7

6

4

5

25

8 9

24

23

11 21

3

22

1

10

2 13 12 15

16

19

14

20

24

LAMŲ SLĖNIS

18

17

VYRIŠKI RITUALAI Nuotraukos: Guoda Jucevičiūtė Idėja: Algė Ramanauskienė Kaligrafija: Tadas Čiūdaras

1. Stebuklingasis „Compeed“ apsauginis

12. Žaislinis automobilis

2. Gaivusis burnos skalavimo skystis

14. Apyrankės

pieštukas nuo nutrynimų „Listerine Cool Mint“

3. Lengvai įsigeriantis rankų kremas „Neutrogena“ 4. Penalas

5. Rašalinis parkeris 6. Petankės rutulys 7. Įrankių rinkinys

8. Išgyvenimo apyrankė 9. Piniginė

10. USB atmintinė

11. Kortelių dėklas

13. Virvė

15. Piešimo planšetės rašiklis 16. Vizitinių kortelių dėklas 17. Atsuktuvo galvutė 18. Pieštukas

19. Užrašų knygutė

20. Kišeninis įrankių rinkinys 21. Žibintuvėlis

22. Kišeninis peiliukas 23. Laikrodis 24. Monetos

25. Knyga „Remont art files“

LAMŲ SLĖNIS

25

26

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

27

MOTERIŠKI RITUALAI 1. Vertingais aliejais praturtintas „Neutrogena“ lūpų pieštukas 2. Nepastebimasis „Compeed“ pleistras nuo lūpų pūslelinės 3. „Compeed“ pūslių pleistrai veikia kaip antroji oda 4. Plaukų segtukai

5. Marijos Fusco knyga „With A Bao A Qu Reading When Attitudes Become Form“

6. Žurnalas „Lamų slėnis“ planšetėje

7. Belaidė garso kolonėlė išmaniajam telefonui 8. Galvosūkis 9. Jungtis

10. Šakelė

11. Smulkmenų dėžutė 12. Auskarai

28

LAMŲ SLĖNIS

13. Vizitinės kortelės

14. Krištolinė kurpaitė 15. 3D akiniai

16. Davido Berridge knyga „Man Aarg!

Poetry, Essay, Art Practice“ 17. Kosmetinis šepetėlis 18. Laikrodis

19. Prancūziškas desertas „Macaroon“ 20. Kramtomoji guma

21. Belaidė kompiuterio klaviatūra 22. Kulinarinis degiklis desertams karamelizuoti

4 6 5 7 8

1 2 13

10

11

9

14

12

3

15

18

16

19 22

17

21 20

LAMŲ SLĖNIS

29

30

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

31

32

LAMŲ SLĖNIS

„Man atrodo, mano veidas turi kažką tokio – galėčiau būti magas, tiesa?“ – juokiasi JANJAAPAS RUIJSSENAARS, garsus olandų architektas, „Time“ žurnalo „Metų išradimu“ paskelbto projekto „Floating bed“ (liet. – „Skrajojanti lova“) autorius bei žmogus, ketinantis 3D spausdintuvu atspausdinti pirmąjį pasaulyje pastatą. Magija – tai stebuklinga jungtis, siejanti daugelį J.Ruijssenaars projektų ir idėjų. Bet prieš magiją buvo klausimas...

Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Maria Cavali Stilistė: Tamar Doedens Makiažas: Kathy Meijer

ATRASTI TINKAMĄ KLAUSIMĄ – Teko girdėti, kad jums ypač patinka du filmai: „Iliuzionistas“ ir „Prestižas“. Viskas dėl magijos, tiesa? Dauguma jūsų architektūrinių projektų turi sunkiai apčiuopiamą magišką elementą. Kodėl jums tai taip svarbu?

– Man labai įdomu dirbti su objektais ar pastatais, kai svarbus ne tik funkcinis, bet ir psichologinis aspektas. Architektūra turi unikalią galią – savą kalbą ir dimensiją. Mane ypač domina pastatai, turintys papildomų

elementų. Mano sukurta „Skrajojanti lova“ buvo pirmasis objektas, krentantis viršun, užuot kritęs žemyn. Tai paprasta lova, kaip ir bet kuri kita, bet ji valdoma nematomos magnetinės jėgos, verčiančios ją kristi aukštyn. Tai psichologinis aspektas, jį taip pat galima vadinti magija.

Kitas pavyzdys yra projektas „Tetris house“ – garsiojo žaidimo „Tetris“ principu tris pastatus sujungėme į vieną. Pro visų apartamentų langus atsiveria 360 laipsnių vaizdas – paprastai

tai būtų neįmanoma. Stovėdamas priešais šį pastatą taip pat gali įžvelgti magišką elementą, kai vienas pastatas tarsi įsiskverbia į kitą.

Kitas mūsų studijos „Universe Architecture“ projektas – „A-Maze“ – buvo kuriamas vietovėms, kur jaučiamas stiprus kontrastas tarp mažo ir didelio, kaip uosto rajonas Amsterdamo šiaurinėje dalyje. Mums buvo smalsu, ar įmanoma suprojektuoti daugiafunkcį pastatą, kuris gali būti ir mažas, ir didelis vienu metu.

LAMŲ SLĖNIS

33

Pradėjęs architekto karjerą, žinoma, sąmoningai neplanavau kurti magijos. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tokį efektą sukuria mano darbo pobūdis. Paprastai žmonės, norintys kurti inovatyvius dalykus, žvelgia į ateitį. Bet iš tiesų aš visada žvelgiu atgal į istoriją, į tai, kas jau egzistuoja, tad mano projektai kalba apie dalykus, kurie visada buvo šalia. Taip galima pastebėti bendrą vardiklį, o atradus išimtį, pavadinti ją inovacija. Tik žvelgdamas atgal gali sukurti kažką kitokio.

– Vadinasi, praeitis jus įkvepia labiau nei ateitis?

– Taip, visiškai teisingai.

– Tačiau jūsų projektai ypač modernūs. Tai – visiškai ateities projektai.

– Ir visi jie prasideda klausimu apie praeitį... Baigęs architektūros mokslus, paklausiau savo tėvo Hanso Ruijssenaars, taip pat architekto, kas visus architektus daro vienodus? Jis akimirką patylėjo, o paskui atsakė – gravitacija. Viskas krenta ant žemės. Štai mano „Skrajojanti lova“ atrodo kaip ateities projektas, bet iš tiesų ji tarsi prieštarauja visiems kitiems pastatams ir objektams, kurie iš tiesų krenta žemyn.

34

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

35

36

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

37

Paprastai žmonės, norintys kurti inovatyvius dalykus, žvelgia į ateitį. Bet iš tiesų aš visada žvelgiu atgal į istoriją, į tai, kas jau egzistuoja, tad mano projektai kalba apie dalykus, kurie visada buvo šalia

Vienas naujausių mano projektų – „Landscape House“ (liet. – „Kraštovaizdžio pastatas“) – pirmasis 3D spausdintuvu „atspausdintas“ pastatas.

Kalbant apie jį, viskas prasidėjo visai ne nuo idėjos sukurti futuristinį namą.

Viskas prasidėjo nuo klausimo: ar gali pastatas tapti kraštovaizdžiu? Manau, taip gali nutikti tik tuo atveju, jei pastatas yra begalinis, neturintis nei pradžios, nei pabaigos. Todėl pasirinkome Mobijaus juostos formą. Jei į Žemę pažvelgtume iš labai toli, pamatytume, kad kraštovaizdis visur vienodas. Viskas tarpusavyje susiję – tai kylanti ir besileidžianti struktūra.

Projektui pasirinkome 3D spausdinimo techniką, nes tai pats elegantiškiausias būdas „pastatyti“ tokį pastatą. Tačiau pats dizainas kalba apie tai, kas visada egzistavo – tęstinumą.

38

LAMŲ SLĖNIS

– Visi gerai žinome, kas yra paprastas spausdintuvas. Bet pastatyti namą naudojant spausdinimo technologiją – ir vėl skamba magiškai.

Ar galite paprastais žodžiais paaiškinti, kas yra 3D spausdinimo technologija žmogui, kuris nieko apie tai nėra girdėjęs?

– Iš tiesų jis veikia gana paprastu principu. 3D spausdintuvas – tai milžiniška struktūra, turinti keturias kolonas ir didelę spausdinimo galvutę (visai kaip spausdintuvas jūsų biure).

Naudojama ta pati technologija kaip ir rašaliniame spausdintuve. Tik spausdinant įprastu spausdintuvu reikia popieriaus lapo ir rašalo. O 3D spausdintuvas „D-Shape“, kuriuo mes ketiname spausdinti namą, ant smėlio sluoksnio lieja magnio chloridą. Dėl šio skysčio smėlis ima kietėti ir ga-

liausiai suakmenėja. Taip gaunamas vienas sluoksnis. Antram sluoksniui į spausdintuvą vėl klojamas smėlis, 5-6 metrų pločio ir 5 mm storio. Ir taip sluoksnis po sluoksnio. Žinoma, tam reikia daug laiko. Galima atspausdinti kelių metrų aukščio struktūras. Paskui pašalinti nereikalingus sluoksnius ir juos panaudoti kitame etape.

– Prie šio projekto prisidėjo net robotikos ekspertai.

– 3D spausdintuvo „D-Shape“ išradėjas yra italų robotikos specialistas Enrico Dini. Anksčiau jis dirbo robotikos inžinieriumi avalynės industrijoje Italijoje. Bet galiausiai visą savo gyvenimą ir pinigus nusprendė skirti tam, kad sukurtų tokį spausdintuvą. Jis – labai svarbi šio projekto dalis.

LAMŲ SLĖNIS

39

40

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

41

– Kokią matote 3D spausdintuvų ateitį? Ar greitai šią technologiją galėsime naudoti savo kasdieniame gyvenime, kad ir norėdami atsispausdinti mums patinkančią suknelę ar sofą?

– Na, tai jau galima daryti!

– Taip, bet 3D spausdintuvai vis dar gana reti. Kokie prieš keletą dešimtmečių buvo mobilieji telefonai.

–Atvirai kalbant, prieš keletą metų man atrodė, kad tai yra visiška nesąmonė. Neįsivaizdavau, kokiu principu veikia 3D spausdintuvas. Bet paskui mano akys atsivėrė. Pirmiausia, kai 3D spausdintuvu buvo atspausdinta dalis

42

LAMŲ SLĖNIS

žmogaus kaukolės. Paskui buvo spausdinami akiniai nepriteklių kenčiantiems Afrikos gyventojams – nuostabus išradimas. Net NASA į kosmosą gabeno 3D spausdintuvus. O tada aš sutikau Enrico Dini, kuris tuo metu prisidėjo prie garsiosios bažnyčios Sagrada Familia (liet. Šv. Šeimynos) Barselonoje restauracijos. Akivaizdu, kad 3D technologija žengia į mūsų gyvenimus. Bet egzistuoja šioks toks nesusipratimas – žmonės per daug entuziastingai žvelgia į ateitį. Juk kalbama, kad netrukus kiekvienas galės turėti 3D spausdintuvą ir spausdinti bus galima viską. Aš nemanau, kad tai taps taip populiaru kaip mobilieji telefonai.

Manau, šis įrenginys bus naudojamas labai specifiškai. Tačiau gali būti, kad po dešimties metų šią technologiją naudos jau kur kas daugiau žmonių.

Vis dėlto kol kas nuspėti ateitį iš tiesų labai sunku.

– Kiekvieną projektą pradedate nuo klausimo. Ar klausti daug įdomiau nei gauti atsakymus?

– Manau, klausimas yra svarbiau.

Mano sūnėnas dažnai užduoda paprastus klausimus apie gyvenimą – būti smalsiam yra pradžių pradžia. Ar pastatas gali virsti peizažo dalimi? Gal tai ir liks šio projekto klausimu iki pat mano mirties, bet kartu bus užduota

ir daugybė kitų klausimų. Klausimas savaime pavogia visus atsakymus. Sakyčiau, klausimas yra proceso karalius.

Pati puikiausia akimirka – kai randi tinkamą klausimą, o ne tinkamą atsakymą.

– Nes gavus atsakymą viskas baigiasi?

– Būtent! Pradžia visada kur kas įdomesnė.

– Kuriate nuostabius dalykus, daug keliaujate, bet kas jus labiausiai stebina? Kas verčia žavėtis, kelia nuostabą, atima žadą?

– Manęs iš tiesų neįkvepia tai, kas

praeina, laikini dalykai. Taip, aš skaitau laikraščius, domiuosi politika, bet tai manęs nestebina. Tai tik dar viena diena žmonių gyvenime. Vieną dieną jie liūdni, kitą būna laimingi. Mane kur kas labiau įkvepia tai, kas mato mūsų liūdesį ir laimę, faktas, kad visi mes turime sąmonę, kuri visa tai jau matė. Mane stebina žmonės, jų išradimai ir idėjos, kurios gali tapti vedliais, švyturiais. Gal tai skambūs žodžiai, bet mane įkvepia tiesa. O švyturys į tiesą gali būti religinis lyderis ar architektas, kaip Le Corbusier, kūręs pastatus, į kuriuos gali žiūrėti visą dieną ir pajusti kūrėjo mąstyseną. Tai viena žavingųjų architektūros pusių.

Tikiuosi, mano projektuoti pastatai taip pat turi šį elementą, bent jau to siekiu. Jei dabar stovėtume priešais „Landscape House“, galėčiau parodyti, kaip šio pastato grindys staiga virsta lubomis, o lubos grindimis. Galėčiau akivaizdžiai įrodyti tęstinumą.

– Kurie kiti praeities kūrėjai jus įkvepia, be jau minėto Le Corbusier?

– Marcelis Duchampas, didis prancūzų konceptualistas, miręs 1968-aisiais. Jis buvo žmogus, iš meno eliminavęs asmeninį skonį. Man tai atvėrė akis amžiams. Mano tėvas H. Ruijssenaars man taip pat yra didis įkvėpimo šaltinis.

LAMŲ SLĖNIS

43

44

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

45

46

LAMŲ SLĖNIS

– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

– Mėgstu paprastus dalykus, pavyzdžiui, žaisti tenisą, užsiimti joga, skaityti, eiti į kiną. Man labai patinka Amsterdamas, tad mėgaujuosi gerdamas kavą su draugais ar tiesiog važinėdamasis po miestą dviračiu.

– Ar jums svarbi erdvė, kurioje kuriate ir gyvenate? Ar materialūs dalykai, kaip graži lova, stalas ar kėdė, jums svarbu?

– Taip, pastebėjau, kad šie dalykai man labai svarbūs. Pastaruoju metu dirbu naujame biure, pro kurio langus atsiveria panorama į Amsterdamo

centrą. Man patinka būti apsuptam gražių daiktų, tai tiesa.

– O kas dar gyvenime jums svarbu?

– Žinoma, šeima ir draugai. Komanda, kurią subūriau savo projektams, taip pat yra mano draugai. Su kai kuriais jų buvome draugai dar iki mums tampant kolegomis. Kiti prisijungė vėliau, kaip Enrico Dini. Kai tik atvyksta į Amsterdamą, visada pasiimu jį iš oro uosto. Man tikrai patinka leisti laiką su šiais žmonėmis.

Kai keliauju dėstyti ar dirbti kur nors svetur, labai smagu sutikti naujų žmonių. Būtent tai ir yra didysis gyvenimo džiaugsmas – bendrauti.

Daugiau apie J.Ruijssenaars kūrybą:

www.universearchitecture.com

LAMŲ SLĖNIS

47

48

LAMŲ SLĖNIS

INTERAKTYVAUS PASAULIO TRAUKA Apie KAROLĮ KOSĄ pirmą kartą išgirdau atradusi unikalų internetinį kino teatrą – „Mubi“. Tokių grandų kaip „The Guardian“, „The New York Times“ ar „Wired“ išgirta programėlė už nedidelį mėnesinį mokestį kasdien tau pasiūlo vieną filmą iš neįkainojamos kino kolekcijos. „Jų skonis – nepriekaištingas“, – rašė „The Guardian“ žurnalistas. O nepriekaištingą „Mubi“ vartotojų patirtį kuria dizainerių komanda, kuriai vadovauja lietuvis Karolis. Beje, kiti, asmeniniai, jo projektai – dar įdomesni!

Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Vaidilutė Malinauskaitė

Suviliotas kino filmų startuolio Karolio pažintis su „Mubi“ užsimezgė Jungtinėse Valstijose, kur jis buvo išvykęs studijuoti. San Fransiske, kur startuolių industrija tiesiog klesti, Karoliui teko padirbėti su keliomis kompanijomis, o atėjus laikui grįžti į Lietuvą jis sulaukė pasiūlymo ir toliau kurti „Mubi“ dizainą skirtinguose įrenginiuose.

Šiuo metu „Mubi“ įkūrėjai savo verslą yra perkėlę į Didžiąją Britaniją, nes Europoje filmų licencijos kur kas pigesnės nei JAV, – tai jiems leidžia savo archyvuose turėti daugiau kokybiško turinio. Karolis dirba iš Lietuvos, vadinasi, daugiau laiko gali praleisti su žmona Giedre ir jųdviejų dvejų metukų dukrele Juka bei vos prieš tris mėnesius gimusiu sūneliu Stasiu.

LAMŲ SLĖNIS

49

50

LAMŲ SLĖNIS

Žodžiai virsta mada Karolis ir Giedrė kartu plėtoja dar vieną unikalų vaizdo, garso ir mados projektą – „ Anchovy“. „Tai buvo Giedrės iniciatyva. Ji seniai svajojo užsiimti mada, drabužių kūrimu, taip ir gimė pirmasis mūsų bendras projektas „Anchovy“.

Mano indėlis į šį projektą – interaktyvūs elementai, – pasakoja Karolis, gurkšnodamas juodą kavą. – Mūzų vizija – kad visi sukuriami produktai būtų interaktyvūs. Norisi, kad tai nebūtų tik daiktas, kad su juo būtų galima nuveikti kažką daugiau.“ Dar studijuojant Karoliui kilo mintis žodžius paversti spalvomis.

Giedrė pasiūlė tas spalvas perkelti ant šilkinių skarų. „Pirmąsias skaras gaminome Indijoje, tai, žinoma, nebuvo labai ekonomiška, bet atradome, kad galime kurti kartu ir mums labai patiko rezultatas, – pamena Karolis. – Šiuo metu nuo produktų kūrimo esu šiek tiek nutolęs, padedu Giedrei plėtoti interaktyviąją projekto pusę. O Giedrė pradėjo dirbti kartu su dizainere Morta Griškevičiūte.“

Gegužę dienos šviesą turėtų išvysti ir naujas „Anchovy“ projektas „Dreamscape“ – lininių drabužių vaikams linija. Jos dizaineriai – patys vaikai. „Mūsų dvejų metukų dukra Juka programėle „Anchovy“ rašė savo išgalvotus tekstus, tiksliau – tiesiog spaudė kompiuterio klavišus. Programėlė juos pavertė spalvų gradientais. O labiausiai patikusius spaudėme ant lino ir kartu su dizainere Morta Griškevičiūte pavertėme drabužiais, skirtais žaisti ir tyrinėti pasaulį kasdien, – pasakoja Giedrė. – Vaikai mato pasaulį kitaip nei suaugusieji, daug laisviau, kūrybiškiau, tikri dalykai jų galvose susipina su išgalvotais, sapnai tampa realybe. Mūsų gera draugė ir įkvėpėja fotografė Julija Goyd šia tema sukūrė fotosesiją, kviečiančią pasivaikščioti po vaiko sapną ir patyrinėti aplinką jo akimis.“ Fantasmagorinė fotosesija vyko įspūdingose Amerikos gamtos vietose, primenančiose Mėnulio paviršių: Mirties slėnio dykumoje ir išsekusiame Mono ežero (angl. Mono Lake) dugne. Fotografijoms pozavo visa šeima: „dramblys“ Karolis, „vienaragė“ Giedrė, tuo metu dar tik besilaukusi sūnaus Stasio, ir sapno bei drabužių raštų kūrėja Juka.

Mintys virsta zinais Dar vienas įdomus Karolio projektas – „Anonymous Press“. Užsukęs į tinklalapį žmogus pats pasirenką temą, unikali programa per kelias sekundes jo mintis paverčia vaizdais, o tuos vaizdus sudeda į nedidelį žurnalą, vadinamąjį ziną. „Man visada buvo įdomu kurti atviras sistemas ir stebėti, kaip žmonės atranda naujų jų panaudojimo galimybių, tokių, apie kokias net nebūtum pagalvojęs, – dėsto Karolis. – „Anonymous Press“ principas labai paprastas: žmogus įveda raktažodį, jis nusiunčiamas „Google“ vaizdų paieškai. Tarkime, įvedus žodį „bananas“, sistema suranda paveiksliukų su bananais. Iš jų sugeneruojama nedidelė knygutė. Tam tikri filtrai jai suteikia zino efektą, – tai kaip pankroko laikų žurnalas, atspausdintas švietimo aparatu. Įdomu stebėti, kokius raktinius žodžius žmonės renkasi. Vienu metu projektas buvo išpopuliarėjęs tarp fotografų. Jie pasidarydavo savotiškus savo rinkinius. Natūralu, kad atsirado ir nešvankybių serija. Buvo žmonių, kurie bandė mane net į teismą paduoti. Bet viskas baigėsi gerai. Per dvejus metus „Anonymous Press“ buvo sukurta apie 28 000 žurnalų.“

LAMŲ SLĖNIS

51

52

LAMŲ SLĖNIS

Švelnumas

Nuotraukos: Augis Narmontas

LAMŲ SLĖNIS

53

54

LAMŲ SLĖNIS

Švelnumas Saugumas

Technologijų entuziastas

Nuotraukos: Julija Goyd

Karolis – iš tų žmonių, kurie apie technologijas ir inovacijas kalba su optimizmo gaidele. Nes jos atveria neribotų galimybių pasaulį. Leidžia intravertams būti išgirstiems. „Įprasta, kad mūsų visuomenėje ekstravertai, mokantys atvirai bendrauti ir išreikšti save, visada turės pranašumą. O tie tylesnieji – jiems kur kas sunkiau. Tačiau internetas viską pakeitė. Dabar visi tie „gykai“, anksčiau sėdėję požemiuose, uždirba daugiausiai pinigų.

Tai gerai, nes jie iš tiesų turi ką pasakyti, tik jiems tai sekasi šiek tiek sunkiau“, – svarsto Karolis.

Jam asmeniškai įdomu stebėti, kaip pamažu vis didesnę vertę pasaulyje įgyja bendruomeniškumo sąvoka. Kaip priimdami bet kokį sprendimą žmonės remiasi bendrąja nuomone. „Jei ketini ką nors įsigyti, pirma pasidomi, ką apie tai galvoja kiti. Jei ruošiesi į restoraną – irgi klausai kitų nuomonės. Ekspertas tampa mažiau svarbus nei didžioji dauguma. Ir tai nebūtinai yra gerai, nes visa tampa paremta vidurkiu, orientuojamasi į vidutinybę, – sako Karolis.

– Kita vertus, tai priverčia pasitempti paslaugų sektoriaus atstovus, nes jie žino, kad rytoj jų reitingas gali nusmukti.

LAMŲ SLĖNIS

55

56

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

57

58

LAMŲ SLĖNIS

Švelnumas Saugumas Veiksmingumas Tačiau jei mes galime įvertinti restoraną, tai kodėl restoranas negalėtų įvertinti mūsų, kaip klientų? Gal ilgainiui ir mes pradėsime kaupti reitingo taškus.

O tada restoranas galės manęs neįsileisti vidun, nes ateis žmogus, turintis aukštesnį reitingą, paliekantis daugiau arbatpinigių. Nuo tokių minčių darosi šiek tiek baugu. Man asmeniškai nesinorėtų gyventi pasaulyje, kur aš turėčiau galvoti apie savo reitingą kaip įprastą dalyką.“ Kita tendencija, taip pat paskatinta technologijų tobulėjimo, pasak Karolio, yra dalijimasis daiktais. Žmonės turi vis mažiau daiktų, kurie priklauso tik jiems vieniems. Tarkime, Lietuvoje jaunas žmogus dar gali pasvajoti apie nuosavą būstą, tačiau, pavyzdžiui, Londone apie tai net nesvarstoma. Dalytis, nuomotis, dovanoti jau seniai tapo kasdieniu įpročiu. Šiuo principu remiasi ir vieni populiariausių pasaulio startuolių, kaip būsto nuomos projektas „Airbnb“ ar taksi paslaugas teikiantis „Uber“. „Taip pat tikiu, kad ateityje ištobulės sensorinės technologijos, – pasakoja Karolis. – Kol kas viskas vyksta įrenginių viduje – telefonas nejaučia tavo aplinkos.

Bet man atrodo, kad greitai jie pradės jausti ir reaguoti į aplinką. Pavyzdžiui, galėsime nukreipti telefoną į maisto lėkštę ir sužinoti, ar jis tikrai ekologiškas, ar nieko į jį nepridėta…“

LAMŲ SLĖNIS

59

Daugiau apie Karolio Koso kūrybą:

http://www.karoliskosas.com Daugiau apie projektą „Anchovy“:

http://www.fromanchovy.com Daugiau apie projektą „Anonymous Press“:

http://www.anonymous-press.com

60

LAMŲ SLĖNIS

Švelnumas Saugumas Veiksmingumas

Kai gimsta kūdikis, gimsta smagių idėjų

Jūs norite, kad laikas, praleistas su mažyliu, būtų malonus Jūsų abiejų nuotykis.

JOHNSON’S Baby produktai naujagimiams: • Saugu naudoti jautriai kūdikio odelei nuo pat gimimo • Be parabenų ir muilo • Nesukelia alergijos

Kai gimsta kūdikis, gyvenimas atgimsta LAMŲ SLĖNIS

61

62

LAMŲ SLĖNIS

TĖTI, KAS BŪNA PO MIRTIES? Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: Vaidilutė Malinauskaitė

Kūrybinėje studijoje „PetPunk“ vyksta daug įdomių dalykų. Čia gimsta patys keisčiausi projektai: nuo komercinių reklamų, muzikinių klipų, animacinių filmų iki teatro spektaklių ar net saldžių šokoladų pakuočių. Šiuo metu vienas didžiausių „petpankų“ užmojų – sukurti išskirtinės kokybės 3D animacinį filmą, pasakosiantį apie tai, kas nutinka po mirties. O viskas prasidėjo nuo keistos vizijos, gimusios dizainerio GEDIMINO ŠIAULIO galvoje.

Gedimino ir jo žmonos Elenos namuose ankstų rytą ir kalbamės apie tai, kaip išmokyti vaikus atrasti spalvas pilkume ir ką atsakyti į klausimą „Tėti, o kas bus, kai aš mirsiu?“.

– Labai smalsu paklausti: kokius animacinius filmukus žiūri jūsų šešerių metukų dukra?

Gediminas: Geras klausimas! Rodome jai labai daug senosios sovietinės animacijos. Ir šiuolaikinių tų pačių rusų studijų kurtų filmukų. Būna, kad ir kokį holivudinį filmą, pavyzdžiui, „Madagaskarą“, pasižiūrim, bet retai, nebent kas nors netyčia atsineša ar dukra pas draugę pamato. Bet į kino teatrus jos nevedam.

Elena: Ji ir neprašo, jai tai nėra labai įdomu. Mums norėjosi pirma dukrai leisti įžvelgti spalvas pilkume, o ne iš karto duoti jai visą vaivorykštę, ryškumą, spalvų intensyvumą. Norisi, kad ji susipažintų su visa spalvų gama, ne tik su intensyviais atspalviais.

Gediminas: Laikas spalvoms ateis natūraliai. Puikiai suprantame, kad to neišvengsi, juk popkultūra tiesiog veržiasi per kraštus, daroma viskas, kad ji pasiektų vaikus.

LAMŲ SLĖNIS

63

Gediminas ir Elena gyvenime ir kūryboje kartu nuo aštuoniolikos

64

LAMŲ SLĖNIS

Tad puikiai suprantame, kad ir be mūsų pagalbos ji to tikrai gaus, ir su kaupu. Tiesiog bandome atitolinti tą momentą. Ir knygutes jai rodome senas lietuviškas su Algirdo Steponavičiaus, Stasio Eidrigevičiaus iliustracijomis. Aišku, jai tai jau sunkiai sekasi priimti, ji mieliau renkasi šiuolaikines knygas. Nemanau, kad dukra turi užaugti izoliuota nuo pasaulio, ji turi gauti ir to, ir ano. Bet kol žmogus formuojasi, būtų gerai, kad ji suprastų, jog egzistuoja ir kiti dalykai.

Elena: Norime jai suteikti pagrindą. Esame tvirtai įsitikinę, kad tarp seno ir naujo yra ryšys ir jo negalima pamiršti. Juk jauti, kai žmogus turi tuos pagrindus, kai jis apsiskaitęs ar studijavęs senąją tapybą. Tai svarbu.

– O kokia, jūsų akimis, yra šiuolaikinė animacija? Ką manote apie ją?

Gediminas: Techninis jos išpildymas puikus. Animacijos stilius, personažų gyvumas, žiūrovo įsijautimas – visa tai labai ištobulėję ir nuolat tobulėja. Bet konfliktas slypi siužete, kaip vaikui pasakoma, kas yra gražu, o kas negražu, kas yra tikrosios vertybės.

Amerikietiškoji animacija tarsi primeta savo pasaulėžiūrą, beje, tuose filmukuose labai dažnas patyčių elementas, Holivudas tai vaizduoja kaip normą.

Europietiškuose ar sovietiniuose fil-

muose to paprastai nebūna, o jei ir Dukra mūsų dažnai apie tai klausbūna, tai šalia vis tiek yra moralė. davo. Nors pats abejoji, juk nežinai, kas ten būna po mirties, bet mes jai – Ar dukros klausimai įkvėpė im- sakydavom, kad po to ji atgims tuo, tis ir animacinio filmo „Miško švie- kuo norės. Jai iš karto nuo to palensos“, pasakosiančio apie tai, kas yra gvėdavo. Dukra sugalvojo, kad norėtų mirtis? būti pantera. Mama – kalnų erelis, o Gediminas: Idėja, pirmoji mintis aš – medis. Taip jai ir sakau: „Aš būgimė iš vizijos. Mano kūrybiniame siu medis, ant kurio tu sėdėsi ir pas procese taip dažniausiai ir būna. Ma- mus atskris erelis, mama“. ne aplankė tokia vizija: miške ant žolės guli kiškis, o iš jo išeina kita gy– Savo veiklą studijoje „PetPunk“ vastis, kažkokios kitos gyvybės for- esate padaliję į komercinę ir nekomos. Tai buvo tarsi paveikslas. Papa- mercinę. Kuriai reikėtų priskirti sakojau apie tai vienam iš „PetPunk“ „Miško šviesas“? įkūrėjų Andriui Kirvelai. Jis ėmė tą Gediminas: Nekomercinis šis filmintį rutulioti, taip gimė pirmosios mas. Aišku, gavome jam finansavimą, scenarijaus užuomazgos. Tai buvo bet jis per mažas, kad galėtume atsiprieš kokius penkerius metus. dėti vien tam. Kuriame kartu su viena Tai bus trumpametražis, gal dešim- stipriausių Lietuvoje 3D animacijos ties minučių, animacinis filmas – at- ir specialiųjų efektų studijų „Okta“. sakymas į klausimą, kas yra mirtis. Mūsų užmojai dideli. Aišku, galėtume Toks mūsų tikslas. Norėtume, kad norėti mažiau, bet mums labai svarbūs „Miško šviesos“ taptų savotiška pa- estetiniai, siužetiniai dalykai. Norime galbinė priemonė su mirtimi susidū- “išspausti” geriausia, kas įmanoma. rusiam vaikui. Juk būna, papūgėlė (Juokiasi.) miršta ar artimas žmogus – pakalbi Scenarijų galėtume tobulinti ir tosu vaiku ir kartu gali parodyti jam fil- bulinti. Ir dailininkas nemoka sau pamuką, kur viskas papasakota vaizdžiai. sakyti „stop“. Užsibrėžėme, kad filVaikui tai leis lengviau priimti mirtį, mas bus trimatis, kiekvienas kadras nebijoti jos, palengvins jo vidinį dia- mums labai svarbus, gilinamės į kielogą. Mūsų idėja – kad gyvenimas tę- kvieną smulkmeną, todėl ir procesas siasi toliau, kalbame apie savotišką toks ilgas. reinkarnaciją, gyvybės ciklą.

LAMŲ SLĖNIS

65

66

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

67

68

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

69

70

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

71

72

LAMŲ SLĖNIS

„PetPunk“ komanda: kūrybinis duetas Gediminas Šiaulys ir Andrius Kirvela bei prodiuserė Miglė Kaušylaitė

– Kuo šis filmas bus išskirtinis lietuviškos animacijos kontekste?

Gediminas: Mūsų tikslas, kad tai būtų pirmas tokio meistrystės lygio lietuviškas 3D filmukas, kad jį pamatytų visų didžiųjų filmų festivalių žiūrovai, kad jis neapsiribotų tik pogrindžiu – menas dėl meno principu. Mūsų siekis padaryti, kad tai būtų animacinis filmas, kurį tėvai mielai rodytų vaikams, kad jis būtų suprantamas, artimas, jautrus, pilnavertis filmas, kokius kuria pasaulis. Geras filmas verčia susitapatinti su personažais, jų konfliktais, siužeto linijomis.

Pas mus net ilgametražiuose filmuose tai neįvyksta... Tam reikia mokyklos, o mes jos neturime. Todėl ir išradinėjame. Aš, Andrius, mūsų prodiuserė Miglė, studija „Okta“ – visi.

Elena: Ir su kiekvienu projektu taip būna... Juk ir spektaklis „Tėčio pasaka“ taip gimė.

tiesiog tai, kas jums labai patinka, ėmė ir netyčia atėjo pas jus?

Gediminas: Į teatrą nueiname retai, bet jis mums labai patinka. O “Tėčio pasaka” – tai visiškas atsitiktinumas.

Tuo metu kaip tik norėjome keisti studijos vietą, buvome įsikūrę loftuose, bet jau pavargę nuo tos erdvės. Viena draugė užsiminė, kad „Menų spaustuvė“ skelbia rezidencijų programą. Pateikėme paraišką, kažkaip perėjome atranką, nors su scenos menais visiškai nebuvome susiję. Bet komisija leido mums pabandyti. O patekęs į teatrą, būdamas tarp teatralų tiesiog negali su jais nieko nedaryti. Viskas čia pat – salė, aktoriai. Tad iš karto pradėjome plėtoti spektaklio mintį. Pasikvietėme „Atviro rato“ aktorius ir pradėjome kurti istoriją, ją rašėme gal metus.

Elena: Scenarijus buvo parašytas trijų ar keturių žmonių. Visas procesas buvo labai gyvas. Andrius ir Gediminas norėjo imti seną kūrinį, pavyz– Beje, kaip teatras apskritai atsi- džiui, „Batuotą katiną“, ir jį savaip inrado jūsų kūrybiniame kelyje? Gal terpretuoti. Bet „Atviro rato“ aktoriai

buvo už tai, kad sukurtume ką nors nauja. Taip bendrom jėgom ir gimė „Tėčio pasaka“. Iki šiol vis svarstom ir nerandam atsakymo, ar gerai, kad spektaklis neturi vieno režisieriaus...

– O kai ėmėte ir netyčia gavote „Auksinį scenos kryžių“ už Geriausią spektaklį vaikams, koks jausmas apėmė?

Elena: Visi dešimt ir išėjo į sceną...

Gediminas: Labai geras jausmas.

Kartais pajuokaudavome, kad taip galėtų nutikti. Juk bandėme pralaužti kokybės standartus, spektaklis iš tiesų labai inovatyvus. Jame panaudotos vaizdo projekcijos, keisti kostiumai, personažas – tai mažas, tai didelis, tai gyvas, tai animacinis.

Elena: Aktoriai iš pradžių net pyko, sakė: kaip aš su tokiu kostiumu į sceną išeisiu? Kai kuriems teko vaidinti tik kūnu, be veido išraiškų. Sėdėdama salėje kartais girdžiu, kaip vaikai stebisi ir šnabždasi: kas čia? O kas čia? Bet juk ne viskas turi būti paaiškinta iki galo.

LAMŲ SLĖNIS

73

74

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

75

– Tas estetikos jausmas, sklindantis net iš komercinių jūsų kurtų reklamų, iš kur jis? Ar jis toks pat svarbus ir kūryboje, ir apskritai gyvenime?

Gediminas: Gyvenime man tai nėra taip svarbu. Galėčiau ir dar paprasčiau gyventi. Man namuose turi būti jauku, bet vis galvoju, ką reiškia tas žodis „estetika“. Juk estetikos supratimas labai skirtingas. Pavyzdžiui, „nudrožtos“ grindys – estetiška ar ne? Arba ta skylė duryse? Manęs tai niekaip neveikia.

Gal kitam tai trukdytų. O man gerai, galėtų būti dar daugiau aplūžusių dalykų. Bet darbuose man ir Andriui rei-

76

LAMŲ SLĖNIS

kia precizijos, aš labai daug galvoju, planuoju, eskizuoju. Ne intuityviai dirbu. Tik vizija būna intuityvi. Elena – priešingai. Ji dirba intuityviai. Iš karto pradeda piešti pieštuku, o visa kita jau įvyksta proceso metu.

Elena: Mes su Gedu buvome grupiokai, kartu studijavome grafinį dizainą. Kažkaip susiėjome pirmame kurse ir esame kartu nuo aštuoniolikos metų. Tas mūsų kūrybinis kelias irgi visada ėjo lygiagrečiai, šalia.

Gediminas: Iš tikrųjų kažkaip daug ką darome kartu. „Tėčio pasakoje“ daugiausia Elenos iliustracijos nau-

dotos, ir vienas naujausių mūsų darbų – animacinis filmukas „Abėčėlė“ – pieštas Elenos.

– „Abėčėlė“, kaip ir „Miško šviesos“, turbūt turės labai konkretų tikslą?..

Elena: Šįryt kaip tik nuolat bėgioju tikrinti elektroninio pašto, nes knygutę turime atiduoti spaudai. Tiesiog vienu metu mūsų dukra pradėjo žiūrėti filmukus, mokančius vaikus abėcėlės. Pamatėme, kad yra daug animuotų dainelių įvairiomis kalbomis, o lietuviškos – nėra. Iš karto ki-

lo mintis, kad šioje srityje yra ką nuveikti. Pirmiausia, aišku, reikėjo labai geros dainos, kad ji būtų įsimintina, minkšta, jauki, šilta. Gedas paskambino savo vaikystės draugui Maksui iš grupės „Biplan“. Sako – nori kurti dainelę vaikams? Maksas sutiko pabandyti. Ir jiems su Olegu tai pavyko stebuklingai! Kai Maksas mums atsiuntė dainą, pradėjau piešti iliustracijas animaciniam filmui, tuoj išleisime knygutę, jau kuriama ir dainos mobilioji aplikacija.

Dainą kartu su Maksu įgarsino ir mūsų dukra. Tai bus labai šiltas dalykas.

Gediminas: Čia irgi vienas iš mūsų

nekomercinių projektų. Gavome rėmimą, bet jis toks mažytis... Taip nuolat ir laviruojame. Projektų rašymas paprastai padeda dėl to, kad verčia įsipareigoti. O jei neįsipareigoji, projektai dažnai taip ir neįgyvendinami. Todėl dabar visą laiką bandome kam nors įsipareigoti. (Juokiasi.)

– Esu girdėjusi tokią smagią istoriją, kad mokykloje labai mėgdavai piešti į sąsiuvinius ir tai labai nepatikdavo mokytojams...

Gediminas: Gaudavau pylos, kai mokytojai sąsiuvinius surinkdavo ir pamatydavo, kad paraštėse ar pasku-

tiniame lape labai daug pripiešta. Aišku, mokytojui gal ir skaudu, nes juk atrodo, kad neatidžiai klausai jo pamokos. Kartą biologijos mokytoja neapsikentusi perbraukė visus mano piešinius ir didelėmis raidėmis raudonu rašalu parašė „Gėda“.

Gerai, kad kritika nuo manęs atšoka, lengvai ją priimu. Bet juk yra žmonių, kurie dėl to jaustųsi sužlugdyti. Man bet kas gali pasakyti, kad negražiai nupiešiau, bet aš vis tiek piešiu toliau. Man nesvarbu kas ką sako.

Nors raudonos spalvos savo darbuose iki šiol privengiu... Jos naudoju mažiausiai.

LAMŲ SLĖNIS

77

Mums norėjosi pirma dukrai leisti įžvelgti spalvas pilkume, o ne iš karto duoti jai visą vaivorykštę.

78

LAMŲ SLĖNIS

@lamuslenis

LAMŲ SLĖNIS

79

80

LAMŲ SLĖNIS

IŠMANIŲJŲ ERA Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: asmeninio ir redakcijos archyvo

Be išmaniųjų programėlių telefonas kaip ta pasakos herojė – nei nuoga, nei apsirengusi… Tik vieniems užtenka kelių pagrindinių, leidžiančių bendrauti, telefone tikrinti elektroninį paštą ar redaguoti nuotraukas, o kitiems smalsu išbandyti kiekvieną naujovę ir mobiliosiomis aplikacijomis užpildyti visus savo gyvenimo kampelius. „Lamų slėnis“ pabandė keliais štrichais nupiešti „išmanaus lietuvio“ portretą.

Verslo kryptis – virtualusis vartotojas Neseniai nusprendęs įvesti tvarką savo išmaniajame telefone socialinių tinklų marketingo agentūros „Socialus marketingas“ direktorius Arijus Žakas nustebo jame sukaupęs daugiau nei 250 įvairių išmaniųjų programėlių. Mobiliosios aplikacijos Arijui padeda kiekviename žingsnyje: darbe, laisvalaikiu, keliaujant, tvarkant finansus, bendraujant su

draugais, gilinantis į pokerio subtilybes ir t. t.

Tiesiogiai su mobiliosiomis aplikacijomis susijęs ir Arijaus darbas – agentūra „Socialus marketingas“, kurią prieš daugiau nei trejus metus jis įkūrė kartu su verslo partneriu Aidžiu Daliku. Nusprendęs imtis savo verslo, Arijus tuo metu dairėsi įvairių idėjų, kol galiausiai suprato, kad Lietuvoje trūksta socialinių tinklų paslaugas teikiančios agentūros, kuri būtų sava, maloni ir nepriekaištingai dirbtų.

LAMŲ SLĖNIS

81

Agentūros „Socialus marketingas“ įkūrėjas Arijus Žakas neseniai savo išmaniajame telefone suskaičiavo daugiau nei 250 mobiliųjų aplikacijų

82

LAMŲ SLĖNIS

Po aštuonerių metų gyvenimo Berlyne į Lietuvą grįžusi klaipėdietė teisininkė Jūratė Noack kartu su vyru Kai Noack nusprendė čia pradėti savo internetinį verslą ir įkūrė aktualių klausimų / atsakymų portalą „Klaustukai.lt“. Patrauklu atrodė tai, kad panašaus projekto Lietuvoje nebuvo, be to, Kai yra programuotojas, tad verslo pradžia nereikalavo didelių investicijų. Pagaliau, auginant du mažamečius vaikus, plėtoti internetinį verslą labai patogu – darbuotis gali tuomet, kai turi laiko. „Klaustukų“ portale į lankytojų klausimus atsakinėja pačių įvairiausių sričių specialistai. Jiems tai – puikus būdas pristatyti save, atrasti naujų klientų ar padidinti savo svetainės lankomumą.

Be mobiliojo telefono savęs nei versle, nei kasdienybėje neįsivaizduojanti Jūratė vos įkūrusi „Klaustukus“, pristatė ir išmaniąją projekto programėlę, mat norėjo, kad jis būtų pasiekiamas kuo įvairesniuose įrenginiuose ir kuo platesnei auditorijai. Pasak statistikos, apie 30% „Klaustukų“ vartotojų į svetainę užsuka naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais.

Absoliutus lyderis – išmanusis telefonas „Lamų slėnio“ atlikta skaitytojų apklausa parodė, kad daugiau nei 75% išmaniųjų programėlių vartotojų jomis naudojasi mobiliuosiuose telefonuose, likusieji – planšetiniuose kompiuteriuose.

Jaunam verslininkui A. Žakui tenka nuolat domėtis ir sekti įvarias technologijų pasaulio tendencijas bei prognozes. Tačiau pasikliauti vien jomis, ko gero, būtų per daug paprasta. „Turbūt kiek žmonių, tiek ir skirtingų prognozių, – juokiasi Arijus. – Štai planšetiniai kompiuteriai turėjo sukelti tikrą perversmą visame pasaulyje. Bet, matyt, buvo metas, kai žmonės pradėjo galvoti: kur dar galėčiau panaudoti savo planšetę? Aš pats savo planšetinį kompiuterį dažniausiai nešuosi į susitikimus, nes man į jį patogu ir lengva užsirašyti svarbius dalykus. Be to, jis lengvai sinchronizuojasi su visais kitais mano naudojamais įrenginiais. Vis dėlto išmanusis telefonas man yra kur kas svarbesnis.“ Arijus pateikia naujausią „Facebook“ surinktą statistiką: maždaug 70 proc. iš 1,35 mlrd. šio socialinio tinklo vartotojų naudojasi išmaniaisiais įren-

giniais. Galima tik įsivaizduoti, kiek milijardų mobiliųjų aplikacijų žmonės parsisiunčia į savo išmaniuosius kompiuterius ir telefonus...

J. Noack išmaniąsias programėles taip pat dažniausiai siunčiasi į savo telefoną. Jame – verslui, laisvalaikiui, pomėgiams, vaikams skirtos aplikacijos. „Šiais laikais be išmaniųjų programėlių savo gyvenimą įsivaizduoti turbūt būtų sunku. Kartais pagaunu save galvojančią, kaip anksčiau žmonės galėjo gyventi be telefono, kaip jie vieni kitus surasdavo, kur ieškodavo informacijos, nejau taip dažnai eidavo į biblioteką?.. – svarsto Jūratė. – Aš pati turiu kelias mėgstamas programėles, kurias dažniausiai ir naudoju. Mobiliosios aplikacijos man taip pat padeda tvarkyti verslą, analizuoti tai, kas vyksta „Klaustukuose“ ir tinkamai komunikuoti projektą, taip pat tvarkyti bankinius reikalus. Žinoma, dažniausiai telefoną naudoju bendravimui. O vienas pastarųjų mano atradimų – programėlė „Shazam“, leidžianti atpažinti per radiją išgirstą dainą. Genialu! Vairuojant automobilį praverčia kitas puikus išradimas – navigacijos programėlė „Free Navigator“. Auginant mažus vaikus ne kartą man padėjo mobilioji auklė.“

LAMŲ SLĖNIS

83

84

LAMŲ SLĖNIS

Darbo dieną mobilųjį įkrauti tenka porą kartų, tad pailsėti nuo telefono man labai sveika.

Arijus Žakas,

„Socialaus marketingo“ direktorius

Aplikacijų dievas Statistinis lietuvis, kaip rodo apklausa, išmaniąsias programėles dažniausiai naudoja laisvalaikiui (vienos populiariausių aplikacijų: „Instagram“, „Pinterest“, „YouTube“), bendravimui („Facebook“, „Viber“, „Skype“, „Gmail“, „WhatsApp“) ir pomėgiams („Shazam“, „Spotify“, „Soundcloud“, „Vinted“). Savo telefone jis taip pat sužino jam aktualias naujienas („Delfi“, „15min“, „Lrytas“), tvarko verslo reikalus („Lwallet“, „Swedbank Lietuva“, „DNB Lietuva“), naudojasi tam

tikromis paslaugomis („m.Parking“, „eTaksi“, „m.Ticket“, „Busai Vilnius“ ir kt.). „Socialaus marketingo“ direktorius A. Žakas savo mobiliąsias aplikacijas telefone tvarkingai suskirstęs į atskirus aplankus. Vienas jų, žinoma, skirtas socialiniams tinklams, jame: „Facebook“, „Instagram“, „Tumblr“, „LinkedIn“, „Twitter“ ir daugybė kitų programėlių. Pokalbių aplanke – visos populiariausios bendravimą palengvinančios aplikacijos: „Skype“, „Messenger“, „WhatsUp“, „Viber“. Į darbui skirtą aplanką Arijus sudėjęs „Drop-

box“, „Google Drive“, „Google Analytics“, „TeamViewer“, „Trello“, „Todoist“, „Evernote“, „Wunderlist“, „WordPress“ ir keletą kitų programėlių, taip pat mokamą programėlę, skenuojančią dokumentus.

Viena įdomesnių programėlių „Naujienų“ aplanke – „Pocket“, leidžianti išsaugoti įdomius straipsnius iš skirtingų portalų. „Tai labai patogu: tiesiog pasižymiu tai, kas mane sudomina, o kokį kartą per mėnesį, pavyzdžiui, skrisdamas lėktuvu, išsitraukiu telefoną ir skaitau visą rinkinį“, – pasakoja Arijus.

LAMŲ SLĖNIS

85

Kartais galvoju, kaip anksčiau žmonės galėjo gyventi be telefono, kaip jie vieni kitus surasdavo, kur ieškodavo informacijos?

Jūratė Noack,

„Klaustukai.lt“ įkūrėja

Internetinio projekto berniukų mama Jūr valandoms išjungti pabūtų tiesiog mam

86

LAMŲ SLĖNIS

o „Klaustukai.lt“ įkūrėja bei dviejų mažamečių ratė Noack kartais tiesiog priverčia save kelioms mobilųjį telefoną, kad atsitrauktų nuo reikalų ir ma

A. Žako telefone atskiras aplankas skirtas „Finansams“.

Jame – virtualioji piniginė, programėlė „Viena sąskaita“, „Beep’nGo“, sauganti visų nuolaidų kortelių duomenis, taip pat „Facebook Pages Manager“, leidžianti administruoti socialinius tinklus, bei Arijaus bankų aplikacijos. „Kalbant apie bankų programėles, saugumas yra pats svarbiausias dalykas, ypač turint galvoje asmeninius finansus, – teigia A. Žakas. – Rudenį su žmona buvome išvykę į kelionę, žinojau, kad jos metu turėsiu atlikti įmonės pavedimus, atlikti algų mokėjimus. Visa tai padariau naudodamas planšetę ir nesugaišau daugybės laiko. Vertinu tai kaip labai teigiamą ir patogią inovaciją.“

Šalia populiariausiųjų – ir lietuviškos programėlės Nors į pačių populiariausių išmaniųjų programėlių sąrašus lietuvių sukurtos aplikacijos nepatenka, bent keletą jų naudoja didžioji dauguma „Lamų slėnio“ atliktos apklausos dalyvių. Tarp populiariausiųjų lietuviškų programėlių – drabužių mainų platformos „Vinted“ bei „Mūsų mažyliai“, kasdienes keliones iš namų į darbą ar universitetą palengvinančios programėlės „Maršrutai.lt“,„m.Parking“, „eTaksi“, „m.Ticket“ ir „Busai Vilnius“, bankų išmaniosios programėlės, taip pat naujienų portalų aplikacijos.

A. Žakas savo telefone taip pat turi susikūręs atskirą aplanką, skirtą lietuviškoms aplikacijoms. Jame – ir pora „Socialaus marketingo“ sukurtų programėlių. „Viena jų vadinasi „Simona sako“ – tai orų prognozių aplikacija, kurią įjungus mūsų projektų vadovė Simona, nepranešdama tikslios oro temperatūros, pasakoja, koks rytoj bus oras: šilčiau arba šalčiau, ir kaip reikėtų apsirengti, – dėsto Arijus. – Kita mūsų programėlė vadinasi „Since“, joje gali pasižymėti, nuo kada tu ką nors darai ar nebedarai. Štai aš esu pasižymėjęs, kada susižadėjau, kada vedžiau, kada įdiegiau šią programėlę, kada pradėjau dirbti „Socialiame marketinge“ ir pan. Dar viena lietuviška programėlė, kuri man labai patinka, – tai „Pričiupk“, skirta gaudyti žmones, netinkamai statančius automobilius.

Taip pat turiu „Kino pavasario“ ir „Pigu.lt“ aplikacijas.“

LAMŲ SLĖNIS

87

88

LAMŲ SLĖNIS

Arijaus telefone taip pat galima rasti „Žemėlapių“, „Kelionių“, „Video“ ir „Įdomybių“ aplankus, kuriuose – dešimtys skirtingų aplikacijų, verslininko kasdienybei suteikiančių lengvumo ir patogumo.

Telefono laisvadieniai Įkūrusi savo internetinį verslą „Klaustukai.lt“ J. Noack gali planuoti savo laiką atsižvelgdama į šeimos ir vaikų poreikius. Tačiau retkarčiais, sako ji, tenka sau priminti, kad mobilusis telefonas – tai dar ne visas pasaulis. Kartais Jūratė prisipažįsta specialiai kelioms valandoms išjungianti internetą savo telefone, kad per dažnai į jį nežvilgčiotų ir nebūtų prastas pavyzdys vaikams. „Buvo laikas, kai tikrai per daug tuo piktnaudžiavau, gerai, kad pavyko laiku atsikvošėti ir pažvelgti į save iš šalies, – juokiasi Jūratė. – Šiandien, kiek tai įmanoma, stengiuosi savo dėmesį vienu metu sutelkti arba į vaikus, arba į darbą.“ Tradiciją periodiškai daryti telefono laisvadienius turi ir A. Žakas. „Mano darbas tiesiogiai susijęs su internetu ir įvairiais įrenginiais, tad natūraliai visą dieną tenka jais naudotis. Todėl kartais, ypač laisvą savaitgalį, tiesiog palieku telefoną namie. Pradėjau tai praktikuoti ne taip seniai ir man labai patinka. Galbūt, jei išmaniosios technologijos būtų tik mano laisvalaikis, jų atsisakyti būtų sunkiau. Bet darbo dieną mobilųjį įkrauti tenka porą kartų, tad pailsėti nuo telefono man labai sveika.“

LAMŲ SLĖNIS

89

90

LAMŲ SLĖNIS

Infografikas sukurtas pagal 2015 m. sausio mėn. „Lamų slėnio“ atliktą skaitytojų apklausą (apklausoje dalyvavo 450 žmonių).

LAMŲ SLĖNIS

91

Tomo Nemuros

#1 „GoPro Hero“ – mažytė videokamera, telpanti mažojoje džinsų laikrodžio kišenėlėje ir užfiksuojanti tokios pat kokybės bei formato vaizdus, kokius regite kino teatre.

Dešimtukas

#2 „DJI Phantom“ – nes per „GoPro“ objektyvą į pasaulį žvelgti iš paukščio skrydžio galima taip pat lengvai, kaip pusryčiams paskrudinti duoną.

Pirmasis naujosios rubrikos „Dešimtukas“ svečias – TOMAS NEMURA, skaitmeninių sprendimų „The Chocolate“ agentūros vadovas, ir dešimt pastaraisiais metais jį labiausiai nudžiuginusių technologinių inovacijų.

NUO PAUKŠČIO SKRYDŽIO IKI SEKSUALIŲ

ELEKTROMOBILIŲ Daugiau T. Nemuros kasdienių atradimų:

„Instagram“ @tnemura

92

LAMŲ SLĖNIS

#3

„Bitbanger Labs“/„PixelStick“ – naujos ir žavinčios galimybės ilgo nuotraukų išlaikymo fotografijoje.

#4 „WobbleWorks LLC“ – produktas „3Doodler“ – sveiki atvykę į trečiąją piešimo dimensiją.

#5

#6

„BMW“ I serija – taip, elektromobiliai taip pat gali būti neįtikėtinai seksualūs.

#7

#8

„Hendo Hover“/ „Hoverboard“ – šito daikčiuko laukėme nuo pat 1989-ųjų hito „Atgal į ateitį 2“.

#9

3D spausdintuvai – spausdinti galime nuo kalėdinių sausainių formelių iki gyvenamojo namo.

„Superpedestrian“ pasididžiavimas „The Copenhagenwheel“ – nes bet kuris dviratis nuo šiol yra elektrinis.

„WiTricity“ – trys viską pasakantys žodžiai: „belaidis energijos perdavimas“.

#10

„Coolest Cooler“ – jei jis tapo absoliučiu Kickstarer.com rekordininku, tuomet sužavės ir jus. Tai – šaltkrepšis, maišytuvas, belaidė kolonėlė ir telefono kroviklis „viename“.

LAMŲ SLĖNIS

93

94

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

95

Fenomenas, kas penktą penktadienį minias jaunų žmonių suviliojantis į Nacionalinės dailės galeriją, vadinasi „5/5 Junior“, arba tiesiog „Penketai“. Pranešimų ir pokalbių vakarų, kuriuose savo patirtimi ir idėjomis dalijasi vizualinės kultūros atstovai, populiarumą buvo galima nuspėti.

Kiek sunkiau patikėti, kad trečius metus gyvuojanti iniciatyva iki šiol lieka atspari komercinėms vilionėms ir laikosi nepopuliariai inovatyvaus moto – kad geros idėjos turi būti prieinamos nemokamai ir visiems jų trokštantiems. Simboliška, kad „Penketų“ renginius organizuoja penkių jaunų žmonių komanda. Tad susipažinkite: AISTĖ JAKIMAVIČIŪTĖ, DOMAS MIKŠYS, MONIKA DOLMANTAITĖ, IEVA MICKEVIČIŪTĖ ir JONĖ MIŠKINYTĖ.

Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos ir vizualizacijos: Vaidilutė Malinauskaitė ir „5/5 Junior“ archyvo

Idėja viešai kalbėti apie vizualiąją kultūrą prieš ketverius metus kilo Lietuvos grafinio dizaino asociacijos iniciatyva, tiksliau, vieno jos įkūrėjų, dabartinio Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektoriaus Audriaus Klimo dėka. Renginių ciklas buvo pavadintas „5555“. Gyvenimo ir dizaino patirtimi dalijosi dizaineriai ir jiems prijaučiantieji, teoretikai ir praktikai, buvę studentai ir dėstytojai. Į neformalias paskaitas rinkdavosi keliasdešimt žmonių, besidominčių Lietuvos ir pasaulio grafinio dizaino aktualijomis. Netrukus po šio renginio sparnu gimė kitas projek-

96

LAMŲ SLĖNIS

tas, skirtas jauniesiems profesionalams ir studentams – „5/5 Junior“.

Po pirmojo sezono šio projekto iniciatorės Miglė Vasiliauskaitė jį perdavė VDA grafinio dizaino studentei Aistei Jakimavičiūtei. Ji ir subūrė „Penketų“ komandą, kuri jau trečius metus kas penktą penktadienį kviečia pasiklausyti trijų įkvepiančių pranešimų.

Pasak Aistės, „Penketai“ pirmiausia yra idėja. Dalyti(s) nematerialiais dalykais: patirtimi, požiūriu, įžvalgomis, bei suburti besidominčiuosius vizualine kultūra ir kartu ieškoti įkvėpimo šaltinių ir idėjų įgyvendi-

nimo būdų. Taip pat tai ideali vieta užmegzti ryšius su tais, kurie žvelgia ta pačia kryptimi. „Per trejus metus subūrėme bendruomenę, kuri nori dirbti ar dirba vaizdo pasaulyje, yra pasirengę jį vystyti, keisti, inovuoti.

Išsikėlėme sau tikslą – sulaužyti įsišaknijusį įsitikinimą, kad konferencijos yra nuobodu, – pasakoja A. Jakimavičiūtė. – Yra sakančiųjų, kad „Penketai“ – tai naujas „trendas“, eiti į penktadieninius kūrybiškumo vakarus – madinga. Mes labai džiaugiamės girdėdami tokias kalbas. Vadinasi, kad madingu pavyko paversti kokybišką turinį“.

LAMŲ SLĖNIS

97

98

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

99

Kaip jiems jau trejus metus pavyksta rengti nemokamas konferencijas, į jas sukviesti minias jaunų žmonių ir neprarasti entuziazmo, užsidegimo, nors nė vienam iš penketuko tai nėra pagrindinė gyvenimo veikla? Atsakymas paprastas – kiekvienas jų „dega“ ir tiki idėja, dėl kurios aukoja savo laiką. „Naudos gauname nepaprastai daug – netiesioginės ir neįkainojamos pinigais, – teigia Aistė. – Antra priežastis – labai gerbiame ir mylime savo auditoriją. „Penketai“ būtų niekas be kas penktą penktadienį Nacionalinę dailės ga-

DAUGIAU APIE „PENKETUS“:

100

LAMŲ SLĖNIS

leriją užpildančių žmonių. Reklama mus persekioja visur ir dažnai gali tapti trukdžiu nuoširdžiam tarpusavio kontaktui. Mes, kiek tai įmanoma, stengiamės sumažinti barjerą tarp pranešėjo, „Penketų“ komandos ir auditorijos. Norime, kad ateidami žmonės būtų tikri, jog tai, ką jie išgirs, bus naudinga, aktualu, įkvėps ir motyvuos. Atsilaikyti prieš komerciją padeda nuolatinis kartojimas vieni kitiems, koks „Penketų“ tikslas ir idėja. Kas kartą gavę pasiūlymą pirmiausia galvojame, ar nenukenčia pamatinės vertybės. Norime, kad ben-

dradarbiaujantieji su mumis tikėtų ir „kvėpuotų“ tais pačiais dalykais. Tik taip galime sukurti tvirtą, atvirą ir kūrybišką bendruomenę“.

Kol kas „Penketai“ tyliai svajoja apie didelę seną gamyklą, paverstą konferencijų sale, „habu“, – vieta bendrauti, dirbti ir kurti visiems kartu. „Padūsaujam per pertraukas ir grįžtam prie darbo, – juokiasi Aistė.

– Bet kosmosas jau tikrai daug kartų apie tai girdėjo ir tikimės, kad padės mums rasti kelią šios didelės svajonės link“.

https://www.facebook.com/55Junior

LAMŲ SLĖNIS

101

102

LAMŲ SLĖNIS

AISTĖ JAKIMAVIČIŪTĖ

– Kodėl tau asmeniškai svarbi „5/5 Junior“ iniciatyva?

– Man atrodo, kiekvienas turi poreikį ne tik gauti, bet ir duoti. Asmeniškai man galimybė pasidalyti suteikia kur kas daugiau džiaugsmo negu gauti. Kartais juokiamės, kad organizuojam svajonių konferencijas, kuriose patys taip ir nedalyvaujam – visada atsiranda organizacinių reikalų, kurie neleidžia susikoncentruoti į pranešimus.

Bet kaskart per pertraukas įsimaišius į minią nugirstamos įžvalgos ir naujai kylančios idėjos visiškai atperka kiekvieną darbą, kurį reikia atlikti.

– Ką atradai sau naujo, įdomaus, netikėto, dirbdama su „Penketais“?

– Svarbiausias dalykas, kuriuo dar kartą įsitikinau, – kad nėra jokių ribų svajonėms. Mūsų komanda svajoja drąsiai ir gana naiviai. Aš asmeniškai kasdien išmokstu ką nors naujo. Kartu mes nuolat esame mokytojai vieni kitiems. Lygiai taip pat džiaugiamės ir pasisekusiomis konferencijomis, ir per pranešimą sustreikavusia technika, nes tai yra pamokos ir ženklas, kad nestovime vietoje ir judame pirmyn. Ir mane tas judėjimas nepaprastai įkvepia.

– Trys pranešėjai, tapę tavo asme-

niniais favoritais ir didžiausiu atradimu?

– Kiekvienas pranešėjas mums labai svarbus ir jie tokie skirtingi, kad neįmanoma jų lyginti tarpusavyje. Man labai patinka, kad „Penketuose“ nėra cenzūros, todėl kiekvienas pranešėjas turi progą išsakyti savo nuomonę, požiūrį, kiekvieno pranešėjo santykis su auditorija nuoširdus ir draugiškas.

Dažnai staigmenomis ir atradimais tampa debiutantai, kai tylūs kūrėjai parodo savo darbus, kurie neretai jau būna įvertinti pasaulyje, mes Lietuvoje dažnai sėdime išsižioję iš nuostabos.

Next?“. Dirbau reklamoje kūrybos vadove. Šiuo metu domiuosi pedagogika ir neakivaizdžiai ją studijuoju.

– Trys dalykai, ko apie jus beveik niekas nežino.

– Keturi iš mūsų penketuko yra grafikos dizaineriai. Savo renginių auditoriją subūrėme tik pasitelkdami „Facebook“. Nė vienas iš mūsų dar nėra kalbėjęs kokioje nors konferencijoje kaip pranešėjas.

– Ką laikai didžiausiais pastarųjų metų žmonijos pasiekimais?

– Būsiu neoriginali – internetą ir – Ką jau esi nuveikusi per savo galimybę keliauti po visą pasaulį. Paneilgą karjerą? saulio prieinamumas gąsdina ir įkve– Baigiau grafinio dizaino studijas pia tuo pat metu.

Vilniaus dailės akademijoje. Jų metu buvau išvažiavusi ir mokiausi Suomi– Kuo domiesi laisvalaikiu? joje. Ten besimokydama dalyvavau – Edukacija ir kūrybiškumo inte„Nokia“ rengtame dizaino konkurse, gracija į Lietuvos švietimo sistemą. kuriame užėmiau antrąją vietą. Taip pat dirbau kino dailininke kuriant Tado – Žmogus iš praeities ir žmogus Vidmanto ir Gabrielės Urbonaitės iš dabarties: kuriuos mielai matytum trumpametražius filmus, kartu su reži- skaitančius pranešimus „Penketų“ sieriumi Sauliumi Baradinsku dirbome renginiuose. prie reklamų ir muzikinių vaizdo klipų.

– Iš dabarties ant „Penketų“ scenos Kartu su menų fabriko „Loftas“ ko- norėčiau pamatyti Woodie Alleną armanda organizavome dviejų dienų kū- ba Wesą Andersoną. Iš praeities – rybinių industrijų konferenciją „What’s Andy Warholą, Waltą Disnėjų…

LAMŲ SLĖNIS

103

104

LAMŲ SLĖNIS

DOMAS MIKŠYS

– Kodėl tau asmeniškai svarbi „5/5 Junior“ iniciatyva?

– Nes yra labai daug talentingų žmonių, turinčių ką papasakoti, ir yra labai daug žmonių, norinčių išgirsti.

Nepaprastai geras jausmas matyti juos susitinkančius.

– Ką atradai sau naujo, įdomaus netikėto, dirbdamas su „Penketais“?

– Kad viskas įmanoma! Prieš trejus metus turėjome svajonę surengti didelę konferenciją apie vizualinę kultūrą. Bam! Padarėme! Vasarą kartu su menų fabriko „Loftas“ komanda sugalvojome, kad norime kūrybinių industrijų konferencijos. Bam! Kūrybiškumo karavanas „Whats’ Next?“ įvyko! Tuoj dar ką nors sugalvosime… (Šypsosi.)

– Trys pranešėjai, tapę tavo asmeniniais favoritais ir didžiausiu atradimu.

– Andrew Miksys – ir ne tik todėl,

kad ant nugaros jam ištatuiruota pu– Ką laikai didžiausiais pastarųjų ma. Tomas Ramanauskas – jis visiems metų žmonijos pasiekimais? patinka, bet man ypač. Lukas Šidlaus– Skraidančią riedlentę, kaip iš filkas („Gogel mogel“) – aš maniau, kad mo „Atgal į ateitį“. „Apple“ retina jis tik repuoti moka. ekranus – kasdien jais džiaugiuosi. „Google“ automobilius, kuriems ne– Ką jau esi nuveikęs per neilgą reikia vairuotojų. savo karjerą?

– Kūriau dizainą su kūrybingomis – Kuo domiesi laisvalaikiu? divomis konferencijai „What’s Next?“.

– Man laisvalaikis yra „Penketai“ Sukūriau „Penketams“ logotipą ir ir grafinio dizaino studijos bei visi dikeistą prekės ženklą. Praktikavausi zaino darbai, kuriuos darau. Myliu tai, agentūroje „DDB Vilnius“. Įveikiau ką studijuoju, ir tai, ką dirbu! Dar laistris grafinio dizaino kursus Vilniaus valaikis yra, kai prisninga, nes labai dailės akademijoje. mėgstu slidinėti. Ir dar mėgstu pirkti pigius „Ryanair“ bilietus.

– Trys dalykai, ko apie tave beveik niekas nežino.

– Žmogus iš praeities ir žmogus – Jaučiu simpatiją ananasams. Kai iš dabarties: kuriuos mielai matytum man trūksta pinigų, kuriu paveiksliu- skaitančius pranešimus „Penketų“ kus greitojo maisto užkandinėms. renginiuose.

Duše svajoju, kad po 10 metų ateisiu – Žmogus iš dabarties – Tomas į „Penketus“ kalbėti kaip pranešėjas. Markevičius. Žmogus iš praeities – (Šito nė vienas iš „Penketų“ nebuvo Jurgis Mačiūnas, nes man „Penketai“ girdėjęs!) šiek tiek primena „Fluxus“ judėjimą.

LAMŲ SLĖNIS

105

106

LAMŲ SLĖNIS

MONIKA DOLMANTAITĖ

– Kodėl tau asmeniškai svarbi „5/5 Junior“ iniciatyva?

– Dėl į renginius ateinančių žmonių. Matau, kaip auditorijoje sėdėję klausytojai stoja į Dailės akademiją ar po renginio išgirstu, kad kažkas liko įkvėptas, atrado kažką naujo. Labai gera, kai atsiranda ir tokių šaunuolių, kurie iš kitų miestų atvažiuoja specialiai dėl „Penketų“. Tada suprantu, kad viską darome ne veltui ir kad žmonės tikrai kažką gauna iš mūsų renginių. „Penketai“ yra erdvė, kur galime visiškai realizuoti save ir supažindinti auditoriją su mėgstamais ar dar neatrastais kūrėjais. Mūsų niekas neriboja, todėl galime planuoti kosmoso dydžio svajones ir kviestis tokius pranešėjus, kurių, atrodo, niekada gyvenime nebūtume sutikę ar išdrįsę užkalbinti! O geriausia yra tai, kad nesvarbu, kiek ateina žmonių į renginį, atmosfera vis tiek yra jauki ir visi jaučiasi kaip draugai.

– Ką atradai sau naujo, įdomaus netikėto, dirbdama su „Penketais“?

– Atradau, kad Lietuvoje yra pilna įdomių žmonių, kurie turi ką pasakyti ir parodyti. Taip pat pilna puikių

žmonių, kurie padeda „Penketams“ už / laidoje jaunimui. tai nieko neprašydami.

– Ką laikai didžiausiais pastarųjų – Trys pranešėjai, tapę tavo asme- metų žmonijos pasiekimais? niniais favoritais ir didžiausiu atra– Vis dar negaliu atsistebėti dabardimu. tiniais telefonais ir internetu, nesu– Labai įsiminė Saulius Jovaišas, prantu, kaip taip lengvai visas pasaukuris per pirmas pranešimo minutes lis gali tilpti į mano kišenę! privertė visą auditoriją susipažinti vieniems su kitais. Lukas Šidlauskas sa– Kuo domiesi laisvalaikiu? vo prezentaciją parengė programa – Mėgstu žiūrėti į gražius dalykus: „Paint“, ir tai tikrai buvo pats links- žmones, šalis, namus. Labai mėgstu miausias pranešimas per visus sezo- žurnalus, gražias knygas ir gražius junus! Tomas Ramanauskas, nes atrodo, dančius bei nejudančius paveikslėlius! kad nėra nieko, ko jis nemokėtų.

Akvilės Magicdust visos skaidrės bu– Žmogus iš praeities ir žmogus vo pieštos, tai buvo viena iš gražiausių iš dabarties: kuriuos mielai matyprezentacijų. O Rūtos Kiškytės dar- tum skaitančius pranešimus „Penbais neįmanoma nesižavėti! Sun- ketų“ renginiuose. ku atsirinkti tik tris pranešėjus, visi jie – Iš dabarties pranešėjai yra tie, kuypatingi ir įsimintini, norėtųsi pami- rie sutiko kalbėti ateinančiuose rennėti visus… Ypač žaviuosi tais, kurių giniuose, sunku kažką geriau sugalpirma vieša paskaita įvyksta „Penke- voti, labai džiaugiuosi dėl jų ir kitų tuose“, jie dažniausiai atrodo nedrą- renginių laukiu kaip Kalėdų. O jei sūs, bet darbai visus pribloškia. galima svajoti labai toli... norėčiau, kad kada kuriam nors mūsų renginy– Trys dalykai, ko apie tave beveik je kalbėtų Wesas Andersonas ir Jesniekas nežino. sica Walsh. Iš praeities būtų įdomu – Mano pavardės. Kiek man metų. paklausyti, ką papasakotų KonstantiKai buvau jaunesnė, vaidinau seriale nas Čiurlionis arba Davidas Ogilvy.

LAMŲ SLĖNIS

107

108

LAMŲ SLĖNIS

IEVA MICKEVIČIŪTĖ

– Ką atradai sau naujo, įdomaus netikėto, dirbdama su „5/5 Junior“?

– Dirbu su labai veržlių, kūrybiškų žmonių komanda. Atradau jaunus ir neįtikėtinai talentingus profesionalius pranešėjus, kurie savo darbais neatsilieka nuo pasaulinių kūrybininkų.

– Baigusi mokyklą susikroviau la- riją prieš konferencijas vežiojame patys. gaminus ir išvažiavau. Studijavau Danijoje, atlikau praktiką tarptautiniame – Ką laikai didžiausiais pastarųjų startuolyje, pasiilgau Lietuvos. Grį- metų žmonijos pasiekimais? žau. Dirbau kūrybinėje agentūroje.

– Programą „Photoshop“!

Prisijungiau prie „Penketų“. Organizavau dviejų dienų kūrybinių indus– Kuo domiesi laisvalaikiu? trijų konferenciją „What’s Next?“.

– Kava, kelionėmis. Turiu problemą – Trys pranešėjai, tapę tavo as- Prisijungiau prie nuostabios grafinio su laisvalaikiu, t. y. jo neturiu. (Juokiasi.) meniniais favoritais ir didžiausiu dizaino centro COWI komandos. atradimu?

– Žmogus iš praeities ir žmogus – Labiausia nustebinęs – Mantas – Trys dalykai, ko apie jus beveik iš dabarties: kuriuos mielai matytum Lesauskas. niekas nežino. skaitančius pranešimus „Penketų“ – Nemėgstu atsakymo „nežinau“. renginiuose.

– Ką jau esi nuveikusi per savo Kad „Penketus“ organizuojame penkie– Salvadorą Dali ir Banksy bei Joneilgą karjerą? se. Kad kėdes į Nacionalinę dailės gale- ną Meką.

LAMŲ SLĖNIS

109

110

LAMŲ SLĖNIS

JONĖ MIŠKINYTĖ

– Kodėl tau asmeniškai svarbi „5/5 Junior“ iniciatyva?

– Per kiekvieną „Penketų“ renginį gera matyti tiek daug šypsenų ir jausti, kad darau tai, kas paliečia žmonių širdis, kas turi grįžtamąjį ryšį ir prasmę. Atrodo, kad prisidedu prie variklio, stumiančio Lietuvos kultūros gyvenimą. Tokie dalykai skatina judėti toliau, kelti sau didesnius tikslus ir iššūkius. Be to, man patinka naujos ir įdomios pažintys. „Penketai“ – vieta, kur jų apstu.

– Ką atradai sau naujo, įdomaus netikėto, dirbdama su „Penketais“?

– Dažniausiai mane stebina, kiek žmonių susirenka. Penktadieniais, kai Vilnius ūžia nuo vakarėlių, pasiklausyti ir „įsikvėpti“ ateina daugiau kaip pusė tūkstančio žmonių! Supratau, kad neįmanoma gali tapti įmanoma, jei tie, kuriuos vienija panaši gyvenimo filosofija, siekia bendro tikslo. Smagu, kad Lietuvoje yra žmonių, kuriems pinigai nėra vienintelis raktas dirbti.

– Trys pranešėjai, tapę tavo asme– Jei beveik niekas nežino, vadinaniniais favoritais ir didžiausiu atra- si, ir nereikia. dimu?

– Negalėčiau išvardyti. Iš kiekvieno – Ką laikai didžiausiais pastarųjų pranešėjo išgirstu kažką naujo, visi jie metų žmonijos pasiekimais? yra atradimas, todėl ir kalba „Penke– Galimybę internetinėje erdvėje tuose“. lengvai keistis informacija, pristatyti savo darbus ir susisiekti su žmo– Ką jau esi nuveikusi per neilgą nėmis, išsibarsčiusiais po visą pasausavo karjerą? lį. Taip, socialiniai tinklai greitai – Studijuoju grafinį dizainą Vil- įtraukia, tačiau praktika rodo – tai niaus dailės akademijoje, ketvirtame puiki vieta dalytis idėjomis ir jų pakurse. Turbūt įsimintiniausi darbai – sisemti. naujausi. Gilų įspaudą yra palikusios studijos užsienyje, ten organizuotos – Kuo domiesi laisvalaikiu? parodos, padaryti darbai ir sutikti žmo– Suomija. nės. Džiaugiuosi kartu su „Penketais“ ir „Loftu“ suorganizuota konferencija – Žmogus iš praeities ir žmogus „What’s Next?“. Buvau atsakinga už iš dabarties: kuriuos mielai matyvizualinio identiteto kūrimą. Tai daug tum skaitančius pranešimus „Penjėgų pareikalavęs didžiulis darbas, ta- ketų“ renginiuose. čiau vienas sėkmingiausių, kuriuos esu – Žmogus iš praeities – Jurgis Maįgyvendinusi. Jo aidą girdime iki šiol! čiūnas. Žmogus iš dabarties? Jaunieji Lietuvos dizaineriai, skinantys apdo– Trys dalykai, ko apie tave beveik vanojimus tarptautiniuose konkurniekas nežino. suose.

LAMŲ SLĖNIS

111

Akimirku dievai

APIE REALYBĖS STEBUKLUS

NASA marsaeigis „Curiosity“ Kibernetinis zondas, tiriantis Geilo kraterį Marse http://www.nasa.gov „Instagram“: @marscuriosity 112

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

113

Monika Bielskytė Fotografė, kūrybos strategė http://www.monika.is/bielskyte „Instagram“: @monikabielskyte 114

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

115

Theo Jansenas Olandų mokslininkas, kinetinio meno genijus http://www.strandbeest.com „Instagram“: @strandbeests 116

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

117

118

LAMŲ SLĖNIS

Mada

PAMIŠĘS DĖL DŽINSŲ Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: „PANDO wear“ archyvo

Lietuviškos mados ženklo „PANDO wear“ įkūrėjas MARIUS BLACK galėtų valandų valandas pasakoti apie tai, kaip lazeriais ir ozonu skalbiami džinsai įgauna unikalių savybių, o specialiai jo kompanijos kuriami originalūs džinso apdirbimo receptai pačias populiariausias ir nuobodžiausias kelnes pasaulyje paverčia drabužiu, kuriam labai sunku atsispirti. Džinsinės inovacijos, atkaklus darbas ir griežtas „ne“ kompromisams, šiam lietuviškam mados ženklui leidžia skintis kelią pasiūlos nestokojančioje pasaulinėje džinsų rinkoje, o mes su Mariumi susėdame įdomaus pokalbio.

– Mariau, kaip gimė idėja kurti drabužių verslą „PANDO wear“?

– „PANDO wear“ buvo idėja, kurios užuomazgos gimė Tolimuosiuose Rytuose, laukiniuose paplūdimiuose, saulės nugairintose dykynėse. Po ilgų ieškojimų ir inspiracijų prieš ketverius metus idėja pradėti drabužių liniją drąsiems ir nesuvaržytiems žmonėms realizavosi ir įgavo prasmę. Mūsų istorija prasidėjo nuo languotų, drąsaus dizaino kelnių. Antrais gyvavimo metais, ėmę domėtis ir gilintis į džinsų istoriją ir jų kūrybos bei gamybos subtilumus, pristatėme džinsų liniją. Kuriame maištaujančios ir stereotipus laužančios asmenybės įvaizdį.

– Bet džinsų rinka – milžiniška…

– Taip, rinka didžiulė, konkurencijos čia daug. Bet tai verčia ieškoti naujų sąlyčio taškų, tobulėti ir siūlyti naujoves. Inovatyvumui ir išskirtinumui skiriame ypatingą dėmesį. Naujos kolekcijos kuriamos ilgai, joms kruopščiai ieškoma tinkamų audinių, kuriuos gauname iš patikimų tiekėjų.

Džinsas apdirbamas pagal išskirtinai mūsų sukurtus skalbimo receptus, suteikiant drabužiams visiškai unikalias tekstūras. Visa tai įvelkame į taip pat savo sukurtą „nurauto stogo“ istoriją… Norime, kad visa, ką darome, verstų žmones išsižioti iš nuostabos.

Gal dėl to mus ir vertina.

LAMŲ SLĖNIS

119

120

LAMŲ SLĖNIS

– Ar dirbti su džinsu sudėtinga?

Kaip vos prisilietus atskirti, kuris džinsas yra kokybiškas?

– Labai geras klausimas! Džinsas, kaip vynas ar kitas žmogaus išpuoselėtas produktas, turi išskirtinius bruožus bei charakterį. Kaip tik visai neseniai grįžau iš didžiulės audinių parodos Miunchene, kur džinsiniams audiniams buvo skirta atskira erdvė.

Kasmet pristatoma vis daugiau naujovių. Tarkime, vienas mūsų tiekėjų (kompanija „Orta“) šį sezoną pasiūlė PCM technologija apdirbtą džinsinį audinį, atspindintį saulės spindulius ir vėsinantį kūną – puikiai tinka karštą vasarą. Tad laukite naujovių 1216-aisiais! O šią vasarą pristatėme „selvedge“ džinsų liniją. Tai džinso karalius, jo išskirtinis bruožas – itin aukšta kokybė ir juostelė įsiuvo krašte (audžiant audinio kraštas užbaigiamas apdailos juostele, tai prailgina audimo procesą du keturis kartus). Šie džinsai skirti tikriems gurmanams. Deja, prisilietus prie džinso nustatyti jo kokybę gana sudėtinga.

Panašiai kaip neatkimšus butelio vyno nusakyti jo skonį... Mes tiesiog pasitikime savo tiekėjais – „Orta“, „Isko“, „Candiani“, „Montebello“, jie – geriausi savo srities specialistai.

– Kaip gimsta „Pando“ džinsai?

Kokias paslaptis slepia gamybos procesas?

– Pirmiausia būna įkvėpimas ir tema, kuri kasmet keičiasi. Iš audinių tiekėjų renkamės naujausius jų kūrinius, tai leidžia geriau įsivaizduoti būsimą kolekciją. Tuomet seka begalė eskizų ir techninių brėžinių su kruopščiai išdirbtomis detalėmis. Tada ir prasideda džinso apdirbimas – tobulo skalbimo recepto paieškos.

Kadangi tai gana žalingas aplinkai procesas, nuolat ieškome naujų technologijų, padedančių tausoti mūsų planetą. Viena jų – tai audinio apdirbimas lazeriu, leidžiantis skalbimo metu suvartoti mažiau vandens. Kai kurie mūsų modeliai skalbiami ozonu, čia visiškai nenaudojama vandens!

Sujungus abi šias inovacijas galima sutaupyti 10 kartų daugiau vandens ir energetinių resursų.

LAMŲ SLĖNIS

121

122

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

123

– Kokio stiliaus džinsus mėgsti dėvėti pats?

– Spintoje turiu pakankamai daug įvairaus kirpimo džinsų. Dėviu juos priklausomai nuo nuotaikos ir aplinkos.

Nemažai metų mano nuolatinio įvaizdžio dalis buvo kostiumas ir oficiali apranga, tad vilkėdamas džinsus tarsi išgyvenu renesansą. Esu visiškai pametęs dėl jų galvą. Seku daugybę tinklaraščių, domiuosi džinsų mados naujovėmis.

Nemažai žinių pasisemiu parodose ir seminaruose, kuriuose nuolat lankausi. Šiuo metu negaliu išlįsti iš mūsų naujųjų „Cigarette fit selvedge“ džinsų modelio. Jie yra gana paprasto kirpimo, bet labai patogūs, nes džinso sudėtyje yra elastano. Šie džinsai puikiai dera su daugeliu drabužių.

124

LAMŲ SLĖNIS

– Kiek turėtų tarnauti kokybiški džinsai?

– Dažniausiai – kol nusidėvi morališkai. Deja, ne visiems džinsams ši taisyklė galioja. Tai priklauso nuo kelių veiksnių: audinio kokybės, storio, sudėties bei priežiūros. Tarkime, „raw“ tipo storos džinsinės 100 % medvilninės kelnės tarnaus kur kas ilgiau nei tos, kurios yra nuskalbtos, su įplyšimais ir jų sudėtyje yra elastano. Labai svarbu džinsus tinkamai prižiūrėti. Skalbti juos kaip įmanoma rečiau, nes kiekvienas skalbimas silpnina medvilninį siūlą ypač, jei skalbiama skalbykle.

LAMŲ SLĖNIS

125

126

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

127

– Kokie jūsų ateities planai? Kokių naujovių pasiūlys „PANDO wear“ pavasario / vasaros kolekcija?

– Turime rimtų plėtros planų į Vakarų rinkas, pamažu pradedame juos įgyvendinti. Šią vasarą keliose tarptautinėse parodose pristatysime 2016-ųjų pavasario / vasaros kolekciją. Taip pat esame sukūrę naują kelnių liniją „Moto“, skirtą pirmiausia vertinantiems kokybę, dizainą, patogumą ir saugumą.

Tai vadinamasis „slim fit“ modelis, leidžiantis laisvai jaustis ir sėdint ant motociklo balno, ir vaikštant gatve. Šiai kolekcijai naudojome „Dupont Kevlar“ anglies pluošto audinį, kuris ap-

128

LAMŲ SLĖNIS

saugo nuo nubrozdinimų ir įbrėžimų.

Na, o naujoje šio sezono kolekcijoje „Older YOUng“ – daug naujovių.

Tai pusės metų sunkaus darbo ir bemiegių naktų rezultatas, sėkmingai pristatytas pernai Berlyne vykusioje parodoje „Bread and Butter“. Išskirtinis šios kolekcijos bruožas – dėmesys audinio kokybei, detalėms ir grafiniams elementams. Pirmą kartą audiniai padengti mūsų grafikų sukurtais unikaliais piešiniais. Tai turbūt didžiausia ir ryškiausia kolekcija, kokią esame sukūrę: daugiau nei 34 išskirtinės kokybės modeliai, trys unikalios linijos (džinsinė, languota ir su

grafiniais spaudiniais) ir kaip visada – begalė naujovių. Viena jų – džinsas su neoprenu (audinys, naudojamas nardymo kostiumų gamyboje). Naujovės neaplenkė ir moterų stovyklos: unikalus AERO džinsinis audinys suteikia neapsakomo lengvumo jausmą.

– Kokiu ypatingu patarimu apie džinsus galėtum pasidalyti su skaitytojais?

– Tiesiog patarčiau dėvėti tai, kas kiekvienam labiausiai patinka ir dera.

Džinsas yra universalus drabužis, juo reikia džiaugtis ir išnaudoti visapusiškai.

Išgerk kavos su Jurgita reklama@lamuslenis.lt

LAMŲ SLĖNIS

129

Anksčiau balti jungikliai bei kištukiniai lizdai sujaukdavo namų interjero harmoniją, o šiandien šie neišvengiami namų atributai gali tapti net puošmena. Stilinguose namuose jie pražysta unikalia architekto Le Corbusier spalvų palete ir leidžia nevaržomai improvizuoti atspalviais.

Tekstas: Lina Mrazauskaitė Nuotraukos: „Jung“ archyvo

BEVEIDŽIAI JUNGIKLIAI SUSKAMBA SPALVOMIS Jau kurį laiką solidžių interjerų kūrėjai stengiasi išvengti akį rėžiančių ir atspalvių harmoniją trikdančių baltų jungiklių. Tačiau dar visai neseniai kitokių – estetiškesnių, lengviau prie aplinkos derančių – pasirinkimas Lietuvoje nebuvo didelis.

Todėl dar sunku priprasti prie minties, kad jungikliai gali būti ne tik „dulkes renkantys“ primityvūs namų prievaizdai, bet ir šis tas gražaus.

guliuojamos ne tik šviesos, temperatūra, bet ir kitos „protingų namų“ funkcijos, todėl jungiklių negalima paslėpti, jie turi būti matomi ir patogiai prieinami. Ir tai viena priežasčių, kodėl svarbu, kad ši namų detalė būtų estetiška“, – aiškino Raimundas Skurdenis, naujos kartos jungikliams bei kištukiniams lizdams atstovaujančios įmonės „Jung Vilnius“ direktorius.

„Šiandien jungikliai – viena funkcionaliausių interjero detalių. Jais re-

Maždaug prieš metus bendrovė „Jung“ pasiūlė 63-ijų skirtingų ats-

130

LAMŲ SLĖNIS

palvių jungiklius ir kištukinius lizdus.

Jie nudažyti unikalia „Les Couleurs® Le Corbusier“ palete, kuri nuo kitų plačiau žinomų palečių išsiskiria tuo, jog visos spalvos tarpusavyje dera. O tai suteikia laisvę ieškoti įvairių spalvinių derinių net neprofesionalams.

Būtent toks ir buvo paletės sudarytojo architekto Le Corbusier sumanymas – suteikti galimybę drąsiai rinktis patinkančius atspalvius ir be vargo išlaikyti harmoniją. Unikalios paletės idėja jam gimė pastebėjus,

Viena svarbiausių „Les Couleurs Le Corbusier“ paletės savybių – visos ją sudarančios 63 spalvos dera tarpusavyje

kad įprastai architektas renkasi vos 2-3 spalvas: juodą, baltą ir pilką, nes baiminasi nesugebėsiąs darniai sujungti kelių atspalvių. Tad 1931 metais architektas pristatė pirmąją tarpusavyje derančių spalvų kolekciją, o 1959 metais paletė buvo papildyta ryškesnėmis spalvomis ir tapo tokia, kokią gamintojai naudoja ir šiandien.

Spalvas renkasi atsargiai Interjero dizaineris Vytautas Gurevičius sutinka, kad anksčiau į jungiklius bei kištukinius lizdus kreipta nedaug dėmesio. Tačiau „Les Couleurs Suisse“ ir „Jung Vilnius“ įmonių pasiūlyta naujovė formuoja kitokį požiūrį. „Kadangi visos paletės spalvos tarpusavyje dera, įmanoma bet kokia jų kombinacija. Taigi dizaineris ar architektas gali nesunkiai pasiekti norimą rezultatą, įgyvendinti savo sumanymus. Jungikliai tampa savotiška interjero detale – jie nebėra vien beveidis atributas“, – pagrindinį privalumą įvardijo V. Gurevičius.

Didelė spalvų įvairovė namus dekoruojantiems profesionalams ar mėgėjams leidžia pasirinkti vieną iš dviejų konInterjero dizaineris Vytautas Gurevičius Nuotrauka: asmeninio archyvo

LAMŲ SLĖNIS

131

Individualiai dekoruoti jungikliai dažnai naudojami vaikų kambariuose

cepcijų: jungiklius ir kištukinius lizdus įlieti į interjero visumą, kad šie būtų nepastebimi, arba priešingai – paversti juos akcentu. Nors universalios taisyklės nėra, tačiau dizaineris įsitikinęs: spalvotus jungiklius reikėtų pabrėžti, kad jie taptų interjero pasididžiavimu, o ne gėda. „Aišku, kadangi tai smulki detalė, ji neturėtų sukurti naujos spalvinės gamos. Reikėtų ieškoti artimų atspalvių balduose, tekstilėje ir pan.“, – pridūrė jis.

gi nacionalinės charakterio savybės.

Visos Baltijos šalys prioritetą teikia blankesniems atspalviams, net jei pasirenka ryškesnes spalvas. O štai melsvi atspalviai populiarūs Baltarusijoje ir Kaukazo šalyse, ryškesnes spalvas – raudoną, žalią, oranžinę – paprastai renkasi rusai, ukrainiečiai“, – pasakojo įmonės vadovas.

Formuoja įmonės įvaizdį Įdomu tai, kad gamintojas suteikia galimybę pasigaminti ir visiškai individualius jungiklius bei kištukinius lizdus. Pagal klientų poreikius ant jungiklių spausdinami piešiniai, nuotraukos ar simboliai. Ornamentuoti jungikliai gali pratęsti sienų raštus.

Toks nuosaikus jungiklių įkomponavimas į interjerą, kaip pastebėjo R. Skurdenis, dažniausiai būdingas stilizuotame, skandinaviško stiliaus interjere, kuriame nėra ryškių detalių. Tačiau intensyvesnėje aplinkoje jungikliai gali būti ir ryškesni ar natūralių Tačiau Lietuvoje individualūs užmedžiagų – aliuminio, plieno, žalvario . Tiesa, lietuviai dažniau renkasi ra- sakymai nepasižymi išskirtine ekstravagancija. Kol kas ši spausdinimo gamesnes spalvas. limybė aktualiausia įmonėms ir vieš„Dirbdami įvairiose šalyse pastebi- bučiams, kurios jungiklius paženklina me, kad spalvų pasirinkimą lemia net- savo logotipais ar simboliais arba ant

132

LAMŲ SLĖNIS

jų pažymi mygtukų funkcijas. Su piešiniais, pavyzdžiui, spalvingais žvėreliais, klientai jungiklius dažniausiai užsako vaikų kambariams dekoruoti, nes tai erdvei suteikia žaismingumo.

Vėliau, vaikui paūgėjus, nuotaikingi jungiklių dangteliai gali būti pakeičiami į solidesnius.

Ciuriche įsikūrusi kompanija „Les Couleurs Suisse AG“, kuriai priklauso paletės „Le Corbusier“ teisės, nuolat plečia ratą gamintojų, galinčių savo produktuose naudoti unikalią spalvų kolekciją. Tai reiškia, kad vartotojams atsiranda vis daugiau galimybių derinti skirtingas interjero detales ir „neiššokti“ iš namuose vyraujančios spalvinės gamos. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje jau galima įsigyti ne tik jungiklių, bet taip pat sienų dangos ir dažų, grindų dangos, šviestuvų, dažytų 63-imis „Les Couleurs® Le Corbusier“ spalvomis. „Bendradarbiaujame su visomis šią produkciją siūlančiomis įmonėmis“, - sakė R. Skurdenis.

Estetiškos „Jung“ jungtys įvairiems įrenginiams darniai įsilieja į kiekvieną interjerą

LAMŲ SLĖNIS

133

Sveikos mitybos konsultantė ir pilvo šokių trenerė Irina Barzinskienė teigia, kad šiuolaikiniam žmogui labiausiai trūksta ramybės, laiko įsiklausyti į savo kūno ir sielos poreikius

134

LAMŲ SLĖNIS

RAMYBĖS IR SVEIKATOS RITUALAI Tekstas: Mantė Jaruševičiūtė Nuotraukos: asmeninio albumo ir „Vilkyškių pieninės“ archyvo

Ar dažnai būnate taip užsiėmę nesibaigiančiais reikalais, kad laiko sau tiesiog nebelieka? Pasak sveikos mitybos konsultantės ir šokių studijos „Orientalija“ vadovės IRINOS BARZINSKIENĖS, šiuolaikinis žmogus būtų kur kas laimingesnis ir sveikesnis, jei išmoktų dažniau mėgautis ramybe, savo kūną ir sielą palepintų sveikais produktais ir išdrįstų pakeisti gyvenimo ritmą. Atvira ir besidominti sveikos gyvensenos naujovėmis Irina ir pati vieną dieną tiesiog padėjo tašką rutinai ir pasinėrė į tai, ko visada troško.

– Irina, teko skaityti, kad dėl savo svajonės mokyti pilvo šokio kadaise atsisakėte perspektyvios karjeros. Ar niekada nesigailėjote dėl tokio radikalaus ir drąsaus savo sprendimo?

– Taip, buvo metas, kai teko daug svarstyti, dvejoti, galvoti, kuria linkme pasukti, nes suderinti darbą biure su pilvo šokių pamokomis pasidarė fiziškai neįmanoma. Buvau viena pirmųjų, pradėjusių vesti pilvo šokių pamokas Lietuvoje, tad pasitarti ar paklausti patarimo net nebuvo kieno.

Niekas iš savo patirties dar negalėjo atsakyti, ar pilvo šokiai bus sėkmingas užsiėmimas. Ateitis atrodė neaiški, bet tuo metu paklausiau savo moteriškos intuicijos ir patikėjau: jei širdis labai nori – turi pasisekti. Atrodo, taip ir įvyko, šiandien net nejaučiu, kad dirbu. Labai myliu savo darbą. Visada su džiaugsmu jį atlieku ir tikrai nesigailiu savo sprendimo keisti gyvenimą.

pilvo šokis ir domėjimasis sveiku gyvenimo būdu, sveika mityba?

– Pilvo šokį pirmiausia reikia pamatyti. Ir aš iš pradžių pamačiau labai gražų moterišką pilvo šokio pasirodymą, ir tik tada pati užsimaniau jį išmokti. Man pasisekė, nes buvo laikas, kai gyvenau Libane, kur ir gimė pilvo šokis. Pradėjau mokytis, o paskui savo žinias norėjosi perduoti kitiems. Iš pradžių dieną dirbdavau kitą darbą, o vakarais mokiau šokių. Paskui liko tik – Kaip jūsų gyvenime atsirado pilvo šokis.

LAMŲ SLĖNIS

135

Kai daug šoki, kūnas pradeda jautriai reaguoti į įvairius nuklydimus, pavyzdžiui, vakarėlius, neturėjimą kada pavalgyti, neišsimiegojimą. Iš karto pajunti, kaip sumažėja darbingumas. Tad natūraliai pradėjau domėtis, kaip tą fizinę būseną išlaikyti kuo geresnę. Šokių mokytojos kūnas yra jos instrumentas ir darbo įrankis, tad reikia jį tinkamai prižiūrėti. Taip viskas ir prasidėjo: daug domėjausi ajurvedos, makrobiotikos ir aibe kitų įvairių mitybos filosofijų. Jau dešimt metų skaitau ir domiuosi vis atsirandančiomis naujomis dietomis ir sveikos mitybos kryptimis. Kai ką išbandau savo kailiu ir atsirenku tai, kas geriausia. Jau ke-

136

LAMŲ SLĖNIS

lerius metus nevalgau mėsos, man tai tinka. Beje, sveika mityba yra ir mūsų šeimos tradicija. Mano vyras sportininkas (Lietuvos kultūrizmo čempionas Dainius Barzinskas – aut. past.), tad mūsų namuose sunkaus, riebaus maisto nerasite. Užtat man lengva maitintis sveikai – nereikia ruošti kokios riebios keptos kiaulienos... (Juokiasi.)

– Kokios jums yra svarbiausios sveikos gyvensenos taisyklės?

– Man labai svarbu išsimiegoti.

Stengiuosi neužsisėdėti vakarais ir užmigti iki vienuoliktos valandos ar bent jau vidurnakčio. Taip pat labai svarbu vakarais nepersivalgyti ir daug judėti.

Galbūt tai jau daug kartų girdėta, bet tai iš tiesų veikia, tokios mano taisyklės.

– Šiuolaikinis gyvenimo tempas mus dažnai verčia valgyti bet ką ir bet kada. Kaip tai veikia žmogaus organizmą?

– Žmogaus organizmas yra labai artimai susijęs su gamta. Egzistuoja tam tikri bioritmai. Deja, daugelis mūsų civilizacijos naujovių išbalansuoja organizmą. Pavyzdžiui, kai reikėtų eiti miegoti, kai kurie žmonės tik bunda, geria kavą. Tai iš tiesų sutrikdo natūralų balansą. Valgydamas bet ką ir bet kada žmogus daro didelę žalą savo organizmui. Dirbdama su moterimis, ku-

rios į mano studiją užsuka norėdamos laikytis sveikos gyvensenos ar sulieknėti, dažnai girdžiu jas prisipažįstant, kad nevalgo pusryčių. Iš tiesų pusryčiai – mūsų dienos pradžios maistas, tuo metu organizmas pasisavina daugiausiai vitaminų, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų. Po nakties organizmui jų labiausiai ir reikia. Nepavalgius pusryčių, visą dieną svyruoja gliukozės kiekis kraujyje, todėl žmogus jaučiasi alkanas ir dažniausiai persivalgo vakare. Šios grandininės reakcijos metu organizmas išbalansuojamas.

Visada turėtume galvoti, ką ir kada valgome. Valgio metu geriau nežiūrėti televizoriaus ir nemaigyti telefono

– reikėtų galvoti apie maistą, juo mėgautis. Virškinimas prasideda dar burnoje, tad nereikėtų stengtis kąsnio kuo greičiau nuryti.

Valgymas malonioje draugijoje, maisto ruošimas kartu su šeima yra labai svarbus ritualas sveikatai gerinti. Svarbu, kad žmogus iš maisto gautų ne tik naudingųjų medžiagų, bet ir gerų emocijų.

– Pastaruoju metu nemažai kalbama apie funkcinį maistą, suteikiantį organizmui daugiau biologinės vertės. Ką apie tai manote? Kiek tai svarbu sielai ir kūnui, kaip tai keičia mūsų savijautą?

– Funkcinis maistas – tai maistas, papildytas vitaminais, mikroelementais, probiotikais ir kitomis naudingomis medžiagomis. Kalbant apie kūną, žmogus, vartojantis funkcinį maistą, tiesiog vienu šūviu nušauna du zuikius: pavalgo ir papildomai gauna daugiau maistinių medžiagų. Kaip žinome, dėl skubėjimo, o kartais ir išsiblaškymo, žmogus pamiršta išgerti reikalingų maisto papildų. Tad funkcinis maistas yra puiki išeitis skubantiems ir tiems, kurie neatkreipia dėmesio, jog galbūt organizmui papildomai reikia jodo (todėl druska su jodu yra gerai) ar probiotikų, kurių yra funkciniuose jogurtuose.

LAMŲ SLĖNIS

137

Visada turėtume galvoti, ką ir kada valgome.

Valgio metu geriau nežiūrėti televizoriaus ir nemaigyti telefono – reikėtų galvoti apie maistą, juo mėgautis.

Funkcinio maisto svarba sielai taip pat akivaizdi. Žmogus, žinodamas, kad rūpinasi savo organizmu, iškart pasijunta ramiau. Juk žinote, kaip raminame save: „Jei aš dabar išgėriau jogurto su probiotikais, vadinasi, mano pilvukui bus geriau.“ Žmogus iš tikrųjų jaučia, kad savimi pasirūpino labiau, nei tiesiog paskubomis užkandęs bet ko.

– Ko apskritai šiuolaikiniam žmogui trūksta labiausiai, kad jis gerai jaustųsi? Juk taip dažnai imame skųstis suprastėjusia sveikata ir prasta nuotaika…

– Aš manau, kad jam labiausiai trūksta ramybės. Reikėtų tiesiog sustoti ir įsiklausyti į savo kūną, o la-

138

LAMŲ SLĖNIS

biausiai – į sielos poreikius. Informacijos ir veiklos perteklius tam labai trukdo. Hiperaktyvumas, skubėjimas, režimo nebuvimas, noras dalyvauti visur ir visada žmogų išsekina ir žaloja jo sveikatą. Ir nuotaika dėl nuolatinio lakstymo ir ramybės trūkumo greitai suprastėja.

– Ką jūs pati paprastai renkatės, kai norite lengvai užkąsti?

– Tai dažnai priklauso nuo savijautos, netgi nuo oro. Visada bandau įsiklausyti į savo organizmo poreikius.

Pavyzdžiui, kai šalta, man visuomet norisi sriubos. Ji ir sušildo, ir labai tinka lengvai pavalgyti. Labai mėgstu šviežių daržovių salotas... Jeigu karšta, gerai atgaivina natūralus kefyras arba jogurtas.

– O ką valgote per pusryčius?

– Pusryčių metu stengiuosi išsivirti košės. Dažniausiai – avižų, ją kartais pagardinu džiovintais vaisiais ar medumi, o jei ruošiuosi varžyboms ir reikia pasilaikyti dietos – tiesiog valgau vieną. Jei nespėju išsivirti košės, ant ryžių ar grikių trapučių užsitepu banano, kartais dar pagardinu trupučiu medaus ir skanauju tokią tarsi banano užtepėlę, na, ir geriu kavą. Be to, dar kartais valgau kiaušinius – virtus ar kiaušinienę.

Mano pusryčiai būna tarsi dvigubi: iš pradžių pavalgau košės arba trapučių ir kavos, o po valandos jau valgau kiaušinius arba daržoves. Rytais labai išalkstu. (Juokiasi.)

LAMŲ SLĖNIS

139

– Na, o kaip save motyvuoti pradėti sveikai maitintis ir judėti?

– Žmogus tiesiog turi prisiversti pabandyti. Tiesą sakant, pokyčiai pasirodo labai greitai. Išoriniai pokyčiai galbūt tampa pastebimi po šiek tiek ilgesnio laiko, tačiau savijautos pagerėjimas, jėgų antplūdis atsiranda vos po kelių dienų. Gera savijauta ir nuotaika yra pati geriausia motyvacija. Moterys po mano užsiėmimų pastebi, kad atsiranda daug energijos, jos pajunta turinčios raumenis, atsiranda noras išsitiesti. Svarbiausia yra pamėginti.

– Kokie kasdieniai ritualai, be sveikos mitybos, dar padeda išsaugoti jaunystę ir gerą nuotaiką?

– Malda ir meditacija. Meldžiantis ar medituojant nusiramina siela, atsipalaiduoja veidas, išsilygina raukšlelės. Šimtaprocentis geros nuotaikos receptas yra dėkingumo ritualas, kurį stengiuosi kuo dažniau praktikuoti. Padėkoju Dievui už tai, ką turiu, ką turėjau, ką patyriau, ko išmokau ir kokias pamokas gavau. Kiekvieną kartą atsiranda vis daugiau dalykų, už kuriuos galiu padėkoti.

– Šiuo metu siaučiant peršalimo ligoms ir gripui, pasidalykite patarimu, kaip nesusirgti ar susirgus greičiau pasveikti?

– Aš pati geriu daug skysčių, daugiau ilsiuosi, praktikuoju taškinį masažavimąsi, jis tikrai palengvina peršalimo ligų simptomus ir padeda greičiau pasveikti.

140

LAMŲ SLĖNIS

KAS YRA FUNKCINIS MAISTAS?

• Funkciniu maistu vadinami mums įprasti ir pamėgti produktai, papildyti įvairiais organizmui naudingais komponentais: maistinėmis skaidulomis, vitaminais, mineralais, gerosiomis bakterijomis ar kitomis sveikatai naudingomis medžiagomis.

• Toks maistas stiprina imunitetą, padeda organizmui atsigauti po ligų, lėtina senėjimą. Pagerėja mūsų savijauta, pajuntame sugrįžusias jėgas.

• Funkcinio maisto tėvyne laikoma Japonija, kur praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje mokslininkai atrado, kaip įprastą maistą papildyti gerosiomis bakterijomis. Netrukus funkcinio maisto produktų įvairovė ėmė augti, o noras valgyti sveikiau paplito po visą pasaulį.

• Viena svarbiausių rūšių – funkcinis maistas su maistinėmis skaidulomis, dar kitaip vadinamomis ląsteliena. Ji mums gyvybiškai būtina, nes mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, saugo nuo aterosklerozės, aktyvina žarnyno veiklą, valo organizmą nuo toksinų.

Daugiau apie funkcinio maisto naudą:

http://funkcinisjogurtas.lt

LAMŲ SLĖNIS

141

Kelione

AUKŠČIAU KASDIENYBĖS Ar kada pagalvojote, kaip jaučiasi paukščiai? Norėdami patirti nors mažytę paukščio gyvenimo akimirką, keliaukite į tolimą Švedijos šiaurę, kur, netoli nedidelio Harads miestelio, galingos Lula upės krante, kybo „Treehotel“, arba „Viešbutis medyje“. Gamta, ekologinės vertybės, patogumas ir modernus dizainas čia žengia koja kojon su kvapą gniaužiančiais nuotykiais. Tai vieta, kur laikas ir stresas tiesiog išnyksta.

Tekstas: Algė Ramanauskienė Nuotraukos: „Treehotel“ archyvo

142

LAMŲ SLĖNIS

„Treehotel“ idėją įkvėpė švedų režisieriaus Jono Selberg Augustsén filmas „The Tree Lover“. Tai filosofinė istorija apie tris vyrus iš miesto, svajojusius grįžti prie savo šaknų ir kartu pasistačiusius namelį medyje. Istorija pasakoja apie tai, kaip svarbu susikurti vietą, kurią galėtume vadinti namais. Įkvėpti šios istorijos švedai Britta Jonsson-Lindvall ir Kentas Lindvallis ryžosi kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir atversti jame naują puslapį. Jų naujoji istorija prasidėjo laukinės gamtos širdyje.

Britta, dvidešimt metų dirbusi sveikatos priežiūros srityje, šiandien vadovauja jos pačios kartu su vyru įkurtam viešbučiui „Treehotel“. Ken-

tas iš švietimo sistemos pasuko į nuotykių turizmą, šiandien jis organizuoja keliones po visą pasaulį, o laisvalaikiu rūpinasi viešbučio rinkodara ir užima atsakingas viceprezidento pareigas.

Jie abu vis dar gyvena svajonėje, kuri kadaise prasidėjo klausimu: kodėl gi neįkūrus viešbučio, kuris suteiktų žmonėms galimybę pajusti gamtos didybę medžių viršūnėse, taip pat praleisti laiką unikalaus dizaino užuovėjoje!

Atvykus į Brittos ir Kento valdas pirmiausia kvapą užgniaužia nuostabios apylinkės: iki plataus horizonto besidriekiantys miškai ir galinga upės tėkmė. Viešbučio kambariai įkurdinti tiesiog medžių šakose. Kiekviena

LAMŲ SLĖNIS

143

smulkmena čia apgalvota taip, kad nekenktų pačiai gamtai ir jos poreikiams. Tobula ramybė ir harmonija.

Gamta ir širdį glostantis kraštovaizdis – didžiausi Skandinavijos turtai. Kaip ir unikalus, visame pasaulyje vertinamas dizainas. Britta ir Kentas Lindvalliai sugebėjo darniai susieti šiuos du dalykus. Viešbutį „Treeho-

144

LAMŲ SLĖNIS

tel“ kūrė vieni žymiausių Skandinavijos architektų: Mårtenas ir Gustavas Cyrén bei Martinas Videgård ir Bolle Tham. Svečiams čia siūloma patirti tai, ko nepatirtum niekur kitur: šiuolaikiškai skoningai įrengti apartamentai aukštai medžių šakose. Čia greitai pamiršti laiką ir tiesiog mėgaujiesi ramybe.

Viešbučio kambariai pakibę 4-6 metrus virš žemės – pro kiekvieno langus atsiveria pribloškiantis vaizdas į Lulos upę. Gera knyga, stebuklingas vaizdas, stilinga aplinka – visa, ko reikia, norint sukurti jausmą, leidžiantį pakilti kiek aukščiau kasdienybės.

Nuotraukos: Peter Lundstrom, WDO – „Treehotel“

LAMŲ SLĖNIS

145

Frederik Broman, Human Spectra – „Treehotel“

146

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

147

148

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

149

150

LAMŲ SLĖNIS

LAMŲ SLĖNIS

151

Skanus naujas numeris – kovą

www.lamuslenis.lt

152

LAMŲ SLĖNIS