Vytautas Didysis Žalgirio arenoje

Trakų pilyje įvyksta neįtikėtinas dalykas – iš praeities į savo sodybą atkeliauja pats Vytautas Didysis! Ieškodamas dingusios karūnos, kunigaikštis netikėtai susidraugauja su Matu ir Ema. Netrukus paaiškėja, kad paskui Vytautą atkeliavo ir jo pusbrolis Jogaila, ketindamas sužlugdyti giminaičio planą. Į kovą stoja ne tik kilmingi pusbroliai, bet ir geriausi draugai – Matas ir Feliksas. Ar draugystė nugalės? Ar tikrai verta keisti Lietuvos istoriją?

Ar tu vis dar skaitai šią anotaciją? Pats laikas užkrimsti kibinų ir pradėti nuo pirmo skyriaus!

Tai štai kur buvo iškeliavęs mano mylimas vyras! ona vytautienė, pirmoji Vytauto žmona

ISBN 978-609-466-476-2

9 786094 664762

© Vygaudo Juozaičio nuotr.

TOMAS D IRGĖL A

TO M A S D IRGĖLA VYTAUTAS DIDYSIS „ŽALGIRIO“ ARENOJE

TOMAS DIRGĖLA – vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, geriausiai jauniesiems skaitytojams žinomas kaip detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“ autorius. Rašytoją vaikai atpažįsta net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar paprašo bendros nuotraukos! Savo gausiam skaitytojų būriui Tomas Dirgėla dovanoja jau penkioliktą knygą.

NUO

NUO

8

8

IKI

IKI

12

12

METŲ

METŲ

TO M A S DIRGÄ–L A

VILNIUS

2020

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

© Tomas Dirgėla, 2020 © Rytis Daukantas, iliustracijos, 2020 © „Tyto alba“, 2020 ISBN 978-609-466-476-2

Vietoj įžangos

Žmonės skirtingi. Vieni labiau mėgsta šokoladinius ledus, kiti – trintų vaisių. Gal ir keista, bet kai kuriems iš jų ledai nepatinka visai! Kaip ir kai kam nesmagu vaikštinėti miesto šurmulio pripildytomis didmiesčio gatvėmis, tačiau didžiulis malonumas pėdinti miško takeliais virš galvos čiulbant paukščiams. Štai Lukui patinka krepšinis, o Jokūbas labiau mėgsta futbolą. Ugnė tiesiog nenustygsta gatvėje pamačiusi šunį ir negali jo aplenkti nepaglosčiusi, o Kamilė yra net trijų katinų šeimininkė. Hariui Poteriui reikia akinių, o Viliui Vonkai iš šokolado fabriko – skrybėlės. Benui be galo patinka Kamilė, Kamilei – Martynas, Martynui patinka 7

vy tau ta s didysis „ ž a lgir io“ a r enoje

Monika, Monikai – Mantas, o Mantui – jo telefonas. Žmonės skirtingi.

Lygiai taip pat būna ir mokykloje: vieniems arčiau širdies vienokios pamokos, kitiems – kitokios. Žinoma, dažnas variantas, kad nepatinka jokios!

Kai pats kadaise sėdėjau mokyklos suole, geriausiai jausdavausi lietuvių kalbos pamokose. Visai atvirkščiai būdavo per matematiką ar fiziką. Na, dar ir biologijos pamokų nemėgau. Kaip ir kūno kultūros, kai stadione reikėdavo mėtyti į tolį teniso kamuoliuką. Gal dar reikėtų paminėti ir anglų bei rusų kalbas, etiką, chemiją, istoriją, geografiją... Žodžiu, per lietuvių kalbos pamokas jausdavausi geriausiai.

O Matui yra šiek tiek kitaip. Jis per visas pamokas jaučiasi it žuvis vandenyje, išskyrus istoriją. Kai mokytoja paprašo Mato paaiškinti, kas yra paleolitas ir mezolitas, berniukas atsako: – Paleolitas – tai tokia liga, kai išberia rankas ir pakyla temperatūra. O mezolitas... Mezolitas yra vaistai nuo paleolito!

8

vy tau ta s didysis „ ž a lgir io“ a r enoje

Žinoma, Matas neteisus – juk tai paleolitas yra vaistai nuo mezolito! Na, o gal ir ne...

Matas panašiai atsako paklaustas ir apie Saulės mūšį (pasak berniuko, ten vyko įnirtinga kova dėl Saulės tarp žemiečių ir marsiečių), ir apie senovės Romą (Mato teigimu, lėktuvai į šią imperiją skraidė gana retai, todėl senovės Romai trūko turistų ir ji tiesiog bankrutavo), ir apie Vilniaus įkūrimą (kaip sako Matas, Vilnių įkūrė ne Gediminas, o statybininkai – kunigaikštis vienas nebūtų pastatęs tiek pastatų).

9

vy tau ta s didysis „ ž a lgir io“ a r enoje

Ir štai dabar Matas sėdi autobuse, pro langą moja mamai.

– O, taip, – išspaudęs dirbtinę šypseną murma berniukas, – manęs laukia nuostabi diena.

ęs! – šūkteli šalia Mato sėdinti nedidu-

– Ir man

kė mergaitė.

10

vy tau ta s didysis „ ž a lgir io“ a r enoje

Lėtai besisukdami geltonojo autobuso ratai palieka mokyklos kiemą drauge su visu virš jų esančiu turiniu: autobuso rėmu, langais, stogu, sėdynėmis, vairuotoju, pora mokytojų ir tiek pat klasių. Ir su Matu, kuriam ši ekskursija ne prie širdies dėl dviejų dalykų: kelionės į istorinę pilį ir šalia sėdinčios jaunesniosios sesers.

– Per ekskursiją savo sesutę pamilsi dar labiau, – mirktelėjo mama prieš keletą savaičių, kai grįžęs iš mokyklos Matas pranešė apie planuojamą kelionę.

O dar tas istorijos mokytojos skambutis mamai!

– Matui neprošal su istorija susipažinti gyvai, patikėkite! Dar niekada nemačiau tokio mokinio, kuris iš istorijos gautų net ne ketvertus, dvejetus ar vienetus, o beveik kiekvieną pamoką – po minus tris!

11

1 oo! – lyg susitarę vienu balsu sušunka jau-

– Vali

nieji keleiviai.

Tiesa, ne visi. Kai kas dėl šios kelionės ne taip jau ir džiūgauja. Kai kas mieliau leistų laiką kietame mokyklos suole priešais lietuvistorimatematichemijos testą nei minkštoje šio autobuso sėdynėje šalia savo mažosios sesers.

– Bus labai smagu! – tiesiai prieš nosį savo bro-

liui delnais suploja mergaitė, ant kurios nosies pūpso kiek per dideli akiniai.

– Ema... – sumurma Matas, atsukdamas sesei nugarą.

Pro langą berniukas palydi paskutinius miesto na13

vy tau ta s didysis „ ž a lgir io“ a r enoje

mus ir tyliai atsidūsta. Trakų pilis ir mažoji sesė. Nuostabu – Matas bus viduramžių auklė! Lakstys paskui Emą pilies menėm ir koridoriais šūkaudamas: „Nelinguok tų šarvų!“, „Neimk to milžiniško kalavijo!“, „Ema, už šias senovines monetas nenusipirksi ledų, padėk jas į vietą!“, „Ei, negaudyk žmonių, įlindusi į šarvus ir mojuodama milžinišku kalaviju!“ – Matai, bičiuli, – prieina rubuilis vaikėzas ir Matui atsisukus paplekšnoja per petį. – Pas mus ten, gale, tuoj prasidės skanėstų valgymo varžybos! Dalyvausi?

14

vy tau ta s didysis „ ž a lgir io“ a r enoje

Mato veidas kaipmat nušvinta, ir visame autobuse ima tiesiog spiginte spiginti akinama šviesa, priversdama autobuso keleivius minutėlei rankomis prisidengti veidus. O gal tai tik ryto saulė, sušvitusi tiesiai į didžiulius šoninius autobuso langus...

– Tai aišku, Feli! – išsišiepia Matas.

– Dalyvio mokestis – penki saldumynai. O daugiausia jų per minutę surijęs vaikas gaus visą suneštų skanėstų kalną! – primena taisykles Feliksas.

– Skamba skaniai! – Matas pakyla nuo savo sėdynės ir atsisuka į mažąją sesę: – O tu palauk čia. Tuoj grįšiu.

– Bet mama liepė manęs vienos niekur nepalikti!

Matas atsidūsta.

– Tai eime kartu, – randa išeitį berniukas.

– Jokių vaikų, – pagrūmoja pirštu saldumynų valgymo čempionato rengėjas (ir – dėl aiškumo – daugkartinis čempionas).

– Bet juk ir tu vaikas! – sukikena Ema. – Oi, brolyti, – linguoja galvą Feliksas ir išsitraukęs iš kišenės išmanųjį ima baksnoti pirštu ir kažką mur15

vy tau ta s didysis „ ž a lgir io“ a r enoje

mėti: – Matas diskvalifikuojamas... dvejoms varžyboms... už įžeidimą...

– Ką? Juk įžeidžiau ne aš, o ji! – berniukas duria

pirštu į šalia sėdinčią Emą.

– Taisykles žinai, – trukteli pečiais renginio organizatorius ir vėl porai sekundžių dingsta savo išmaniajame. – Štai: „Jeigu kurį nors turnyro dalyvį įžeidžia kitas dalyvis arba jo geras draugas ar draugė, gresia diskvalifikacija nuo dvejų iki penkerių varžybų...“ – Būtent: geras draugas ar draugė! O čia juk sesė, – savo tiesą bando įrodyti Matas.

– Oi, Matai, – atsidūsta Feliksas, – savo sesės nelaikai drauge... Nepyk, bičiuli. Nieko asmeniško. Bet diskvalifikuoju tave penkerioms varžyboms.

–

Ką?

– Sakau, kad d i s k v a l i f i k u o j u

tave...

– Girdėjau, girdėjau, paklausiau tik iš nuostabos, – pertraukia Matas ėmusį šaukti Feliksą.

Tradicinio turnyro organizatorius nupėdina į auto16

vy tau ta s didysis „ ž a lgir io“ a r enoje

buso galą, rankoje laikydamas popieriaus lapelį su užsiregistravusių dalyvių vardais.

– Labai

tau ačiū, – piktai sumurma Matas, per-

verdamas sesę visai ne brolišku žvilgsniu.

– O už ką man dėkoji? – nustebusi klausia Ema, bet pamato tik Mato nugarą, o ši nieko taip ir neatsako.

Mergaitė atidaro savo kuprinę ir po minutėlės atsistojusi ant sėdynės atsigręžia į autobuso galą.

–

Ei, Feniksai! – erzindama sušunka Ema.

– Ką čia dabar sumanei? – tuoj pat atsisuka Matas.

Jis nežino, ką daryti, – ar nekreipti dėmesio į sesę bei sužiurusius autobuso keleivius ir toliau ramiai sėdėti, kaip sėdėjus, ar bandyti ją nuraminti.

–

Ei, Feniksai, dovanoju tavo

čempionatui! – vėl sušunka Ema, tik dabar šokinėdama ir mojuodama šokoladiniu keksiuku permatomoje pakuotėje.

17

vy tau ta s didysis „ ž a lgir io“ a r enoje

Feliksui to ir tereikėjo. Berniukas it koks grifinis vėžlys lėtai artėja prie grobio. Netrukus jis viena ranka paima keksiuką, o kita persibraukia burną, kurioje jau renkasi seilės.

– Bet dalyvauti vis tiek negalėsi, – perspėja Feliksas.

– Čia šiaip. Noriu prisidėti prie didžiojo prizo, – mirkteli Ema. – Jis, šiaip ar taip, atiteks man, kaip ir kasmet, – nusijuokęs berniukas linkteli mergaitei ir grįžta į autobuso galą, kur čempionatas jau įgavęs pagreitį. – O dabar – mano eilė! Tuoj parodysiu, kaip kemšami saldumynai!

Iš autobuso galo sklinda palaikymo šūksniai, raginimai paskubėti, skanduotės, fanfarų garsai ir nuoširdus juokas. Bet Matas to girdėti nenori, tad užkemša savo ausų būgnelius ausinėse skambančia daina.

18

Trakų pilyje įvyksta neįtikėtinas dalykas – iš praeities į savo sodybą atkeliauja pats Vytautas Didysis! Ieškodamas dingusios karūnos, kunigaikštis netikėtai susidraugauja su Matu ir Ema. Netrukus paaiškėja, kad paskui Vytautą atkeliavo ir jo pusbrolis Jogaila, ketindamas sužlugdyti giminaičio planą. Į kovą stoja ne tik kilmingi pusbroliai, bet ir geriausi draugai – Matas ir Feliksas. Ar draugystė nugalės? Ar tikrai verta keisti Lietuvos istoriją?

Ar tu vis dar skaitai šią anotaciją? Pats laikas užkrimsti kibinų ir pradėti nuo pirmo skyriaus!

Tai štai kur buvo iškeliavęs mano mylimas vyras! ona vytautienė, pirmoji Vytauto žmona

ISBN 978-609-466-476-2

9 786094 664762

© Vygaudo Juozaičio nuotr.

TOMAS D IRGĖL A

TO M A S D IRGĖLA VYTAUTAS DIDYSIS „ŽALGIRIO“ ARENOJE

TOMAS DIRGĖLA – vienas populiariausių lietuvių vaikų rašytojų, geriausiai jauniesiems skaitytojams žinomas kaip detektyvinės serijos „Domas ir Tomas“ autorius. Rašytoją vaikai atpažįsta net gatvėje ir būtinai pasidomi būsimomis knygomis ar paprašo bendros nuotraukos! Savo gausiam skaitytojų būriui Tomas Dirgėla dovanoja jau penkioliktą knygą.

NUO

NUO

8

8

IKI

IKI

12

12

METŲ

METŲ