Voras tarp tavo lūpų

SIGITAS PARULSKIS

voras tarp tavo lūpų

Eilėraščiai

SIGITAS PARULSKIS

voras tarp tavo lūpų

Eilėraščiai

VILNIUS 2026

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-609-466-440-3

ISBN 978-609-466-932-3

Širdies treniruotės

Iš ryto minu elipsinį treniruoklį

šiek tiek geometrijos, šiek tiek

literatūros dėsnių, be abejo, dar gravitacija, ir ontologija, viskas

ką matau, ką jaučiu, viskas veikia mane, minantį elipsinį treniruoklį

ten, tolumoj ant kalvų Misionierių vienuolynas

ir Viešpaties Dangun žengimo bažnyčia, dar toliau, Vizitiečių

arba Jėzaus širdies

šventovė, patekusi į kalėjimo teritoriją

minu treniruoklį, žiūriu į didelę Jėzaus

širdį, suveržtą spygliuotomis vielomis

vieną rytą kaip tik iš ten į dangų kyla

karšto oro balionai, iš toli atrodo, kad kyla tiesiog

iš bažnyčių, iš vienuolynų: mūsų

maldos, tai, kas žmogiška, netvaru, nyra į debesis, mūsų

žodžiai, mūsų svajonės, mūsų kančios

8 spalvoti balionai, tuščiaviduriai, lengvesni už orą, už žemę

kurią palikdamas

į dangų bėga Viešpats Dievas, ir dabar mes jau būsim visai vieni

matau šią misteriją mindamas treniruoklį, iš geometrijos peršokdamas

į literatūrą, jaučiuosi šiame reginyje nutylėtas, praleistas

kažkur tarp lengvabūdžio baliono ir sunkios architektūros

tarp sielos ir jos išganymo, užmirštas, o gal

atvirkščiai – sąmoningai paliktas žemėje

treniruoti Jėzaus širdies raumenų, jeigu

jis sugalvotų sugrįžti

žvaigždė

arklys su balta dėme kaktoje

vardu Žvaigždė

mums patiko jį glostyti, lietėme baltą dėmę

ir sakydavom – glostome žvaigždę

mano draugas bėgdavo greitai, beveik kaip žirgas

mokykloje jis buvo bėgimo žvaigždė, niekas negalėjo pavyti

kartą užkliuvo, suklupo ir jo kaktoje atsirado

žvaigždė – juokingas penkiakampis randas

jis žuvo tarnaudamas svetimoje armijoje, svetimame

Afganistano kare

kūną parvežęs kariškis tvirtino, kad

snaiperis pataikė tiesiai į kaktą

užsimerkiu, ištiesiu ranką

ir vėl mudu su draugu glostome baltą dėmę

glostome žvaigždę

ir jis toks greitas, niekas jo negali pavyti

nei tiesa

nei šviesa

nei per skliautą

nerianti žvaigždė

Žvejys užmeta meškerę į juodą gelmę

tikisi sugauti ramybę ir tylą

Iš juodos gelmės ramybė ir tyla meta

tinklus ant žvejo ir klausosi, kaip neramiai ir garsiai

jo krūtinės narvelyje blaškosi uždaryta

širdis

debesų valtys plaukia pro šalį, girgžda

jų irklai dangaus ežeruos

Rinkinyje „Voras tarp tavo lūpų“ –naujausi poeto, prozininko, dramaturgo, eseisto, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Sigito Parulskio eilėraščiai. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius debiutavusio poeto naujausioje knygoje – aukščiausia kūrybinė meistrystė.

„Tuščia, tarsi išvalyta, tarsi po žiauraus nusikaltimo sutvarkytas, iškuoptas, dezinfekuotas būstas. Tarsi turėčiau viską pradėti iš naujo, tuščioje vietoje. Pabėgėlis, išvytas iš savo gyvenimo, praradęs viską, ką užgyvenęs, turtą, ryšius, tapatybės dokumentus. Niekas nebegalioja, nieko nebėra, kas paliudytų mano teisę būti čia. Tik voras, mezgantis tylos voratinklį. Stingdantis ir išlaisvinantis jausmas.“

Sigitas Parulskis

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook