William J. Broad
Iš anglų kalbos vertė LINA KULIŠAUSKAITĖ
Įžanga
J
oga yra visur, kur tik yra pasiturinčių ir išsilavinusių žmonių. Lenkimo, tempimo bei gilaus kvėpavimo pratimai šiuolaiki niam individui jau yra tapę savotišku deguonimi, tą labai grei tai pamatome apsižvalgę aplink. Naujuose būstuose siūloma papil doma privilegija – jogos studijos. Kruiziniuose laivuose, taip pat ir tropikų kurortuose siekiant pritraukti klientų energingai liaupsinami vietinių jogos instruktorių pasiekimai. Senjorų užimtumo bei vaikų laisvalaikio centruose kaip papildoma masinimo priemonė siūlomos tempimo pratimų treniruotės: Ei, tėveliai, sportuoti smagu. Jogą nuo latos rekomenduoja sportininkai profesionalai. Gydytojai paskiria kaip natūralų vaistą. Net ligoninėse ir daugelyje vidurinių mokyklų bei koledžų organizuojami pradedančiųjų užsiėmimai. Klinikų psi chologai įtikinėja pacientus jogą pabandyti sergant depresija. Jogos pratimus (labai atsargiai) atlieka nėščiosios, jie numatomi priešgim dyminės priežiūros programose. Rašybos ir tapybos dirbtuvėse mo kiniai užsiima joga kūrybinei ugnelei įžiebti. Tą patį daro ir vaidy bos studijos. Muzikantai atlieka jogos pratimus, kad prieš žengdami į sceną nusiramintų. Net nereikia kalbėti apie įprastinius užsiėmimus. Niujorke, kur dirbu, atrodo, kad jogos mokyklą galima rasti kiekvie name kvartale. Taip pat galite lankyti užsiėmimus De Moine* ir Du šambėje, Tadžikistane. Kažkada buvęs ezoterinis mažumos užsiėmimas, dabar joga visa me pasaulyje tapo visuotine manija, ramybės simboliu ypač įsitempu * De Moinas – JAV valstijos Ajovos sostinė. (Vert. past.) 5
visa tiesa apie jogą
siems miestiečiams. 2010 metais Kembridže, Masačusetso valstijoje, ant mokėjimo už automobilių stovėjimą kortelių1 imtos vaizduoti raminančios jogos pozos. Jogos populiarumas kyla ne tiek dėl to, kad ji padeda numalšinti stresą, o labiau dėl jos gebėjimo pasiūlyti malonų šiuolaikiško gyve nimo papildymą. Ji yra išvaduojanti ir natūrali, sena ir gerai subalan suota – tarsi piliulė nuo civilizacijos pertekliaus, galinti neutralizuoti energiją suryjančio interneto bei perdėto informacijos srauto poveikį, kurį visi jaučiame. Žilos senovės ramybė siūlo naują komfortą. Socialinį jogos dominavimą rodo paplitęs didelių centrų kūrima sis buvusiose bažnyčiose, vienuolynuose, seminarijose, kuriuos neretai gaubia kaimiška ramybė, o supanti aplinka žadina įkvėpimą. Daugiau nei tris šimtus akrų teritoriją Berkšyre, Masačusetso valstijoje, uži mantis Kripalu centras kažkada buvo jėzuitų seminarija. Kasmet ši mokykla parengia šimtus naujų mokytojų. Joga populiari net Baltuosiuose rūmuose. Mišelė Obama (Mi chelle Obama) įtraukė jogos pratimus į Amerikoje vykdomą progra mą „Judėkime“2, pagal kurią vaikai kviečiami kovoti su jaunų žmonių nutukimu. Pirmoji šalies dama apie jogą atsiliepia palankiai lanky damasi mokyklose bei šią mankštos formą akcentuoja per kasmetinę velykinių kiaušinių ridenimo šventę, kuri yra didžiausias viešas rengi nys Baltųjų rūmų visuomeninio gyvenimo kalendoriuje. 2009 metais pradėtos rengti šventės tradicija tapo treniruotė „Jogos parkas“, kai teritorija būna nusėta spalvingų kilimėlių ir knibždėte knibžda patar ti pasirengusių mokytojų. Užsiėmimai vaikams prasideda anksti ryte ir tęsiasi visą dieną. Baltųjų rūmų pievelėje 2010 metais3 buvo persirengta daktaro Suso (Dr. Seuss) knygų personažu Katinu su skrybėle, kuris atlikinėjo stovėseną ant vienos kojos. Sudėtingesnis buvo penkių jogų pasirody mas, kai jie vienu metu atliko stovėseną ant galvos. 2011 metų šventė je sudėtingą balansavimo pozą4 pademonstravo Velykų zuikutis. 6
įžanga
Joga yra viena sparčiausiai augančių sveikatingumo bei kūno mankštos formų. Jogos sveikatos organizacija, įsikūrusi Kalifornijoje, nurodo, jog Jungtinėse Valstijose šiuo metu yra dvidešimt milijonų jogą praktikuojančių asmenų5, o visame pasaulyje – daugiau nei du šimtai penkiasdešimt milijonų. Dar daugiau žmonių domintų jogą iš bandyti. Jogai populiarinti ši organizacija visose Jungtinėse Valstijose rugsėjį organizuoja renginį, vadinamą „Jogos mėnesiu“, kurio metu rengiami nemokami jogos užsiėmimai, vyksta įvairios su ja susijusios veiklos, sveikatos parodos. Kad ir kaip žiūrėsime, ši veikla yra taip plačiai paplitusi ir suburia tokią gausybę besidominčių, jog pro akis nepraslysta nei reklamos, nei naujienų ar žiniasklaidos atstovams. Sveikatos bei grožio žurnalai nuolat rašo straipsnius. The New York Times, kuriame aš dirbu, spaus dinami šimtai straipsnių, o nuo 2010 metų atsirado pastovi skiltis „Pa sirąžykime“. Straipsniuose pateikiama informacija apie viską, prade dant studijomis, siūlančiomis „karštąją jogą“, vykstančią prikaitintose patalpose, tęsiant jogos treniruotėmis tūkstančiams susirinkusiųjų6 Centriniame parke, kurias organizatoriai pripažino didžiausiu kada nors užfiksuotu jogos užsiėmimu. Pagrindinis masalas buvo kompa nijų dalijamos su joga susijusios dovanėlės. Jo dalyviai gavo „JetBlue“ jogos kilimėlius, „SmartWater“ gertuves, „ChicoBags“ krepšelius su įvairiomis reklaminėmis smulkmenėlėmis. Susigundžiusiųjų minia buvo tokia didelė, kad žmonės nebetilpo, ir spūstis privertė vėliau at ėjusius išsiskirstyti. Virš jogos turbūt tvyro ir kultūrinis žavesys. Tačiau akivaizdu, kad kartu tai yra didelis verslas. Kompanijos pardavinėja kilimėlius, dra bužius, žurnalus, knygas, vaizdo įrašus, kelionių atributus, kremus, gydomuosius produktus, avalynę, sojos užkandžius bei daugelį kitų dalykėlių, kurie puikiai dera prie jos auros, taip pat ir prie treniruo čių. Vis auganti verslo dalis užgožė tradicinį moralinį veidą. Bikramas Čaudris, Bikram, „karštosios jogos“ įkūrėjas, savo jogos pozų seką 7
visa tiesa apie jogą
apsaugojo autorinėmis teisėmis, o jo teisininkai išsiuntinėjo daugybę perspėjimų mažoms studijoms7, pažeidinėjančioms šias jo teises. Taip pasielgė ne jis vienas. Jungtinėse Valstijose jogos antrepreneriai siekia užtikrinti savo išskirtinumą įregistruodami tūkstančius patentų8, pre kės ženklų bei pajungdami autorių teisių apsaugos mechanizmus. Rinkos analitikai jogą priskiria Sveikatos ir socialinės atsakomybės palaikymo grupei (LOHAS – Lifestyles of Health and Sustainability). Į ją patenkantys aukštesniojo nei vidutinio lygio, gerą išsilavinimą tu rintys asmenys yra įtraukiami į socialinės atsakomybės bei ekologijos programas. Jie vairuoja hibridinius automobilius, perka natūralius produktus ir stengiasi gyventi sveikai. Jogos mamos (demografinis supermamų pirmtakas) yra puikus pavyzdys. Pagal rinkos tyrimus9 ma toma, kad jos paprastai savo vaikams aprangą perka tokiose vietose kaip „Mama Earth“, įmonėje, prekiaujančioje brangiomis prekėmis, pagamintomis iš tikros medvilnės, kanapių bei perdirbto pluošto. Šiuolaikinę jogą nuo pirmtakų skiria jos virsmas iš pašaukimo į aukščiausio lygio gyvenimo būdą. Kitas aspektas yra tas, kad didžiąją daugumą jos pasekėjų sudaro moterys ir tai turi ženklią įtaką rinkos pobūdžiui. Moterys daugiau nei vyrai perka knygas, daugiau skaito, daugiau pinigų išleidžia plataus vartojimo prekėms bei daugiau krei pia dėmesį į savo sveikatą ir išvaizdą. Yoga Journal – populiariausias šios srities žurnalas, įkurtas 1975 metais, tvirtina, kad jo skaitytojų skaičius siekia du milijonus ir 87 procentai jų yra moterys. Užimdamas tokią poziciją žurnalas naudoja si savo padėtimi ir gaunamais nemažais atlyginimais10. Potencialiems reklamuotojams pritraukti nurodoma, kad daugiau nei 90 procentų skaitytojų lankė koledžus. Spalvinguose žurnalų puslapiuose aiškiai matyti, kaip kompanijos nusitaiko į savo rinkos segmentą. Šimtai reklaminių skelbimų siūlo odos priežiūros priemones, avalynę, bižuteriją, kojines, natūralius muilus, specialius vitaminus ir fermentus, alternatyvius gydomuosius 8
įžanga
produktus bei terapijos priemones, vaizduoja besišypsančius guru bei aplinkai draugiškus automobilius. Kiekvieno numerio pabaigoje nu rodoma, kur galima įsigyti prekių. Man labiausiai patinka „Hard Tail“ kompanija, kurios aprangos linijos reklamose vaizduojama patraukli moteris įspūdingomis pozomis. Jų reklamos šūkis „visiems laikams“. Dar vienas reklaminis veidas yra „Lululemon Athletica“, populia rus jogos aprangos prekinis ženklas, pagarsėjęs prie kiekvienos figūros dailiai priglundančiais drabužėliais, ypač pabrėžiančiais kūno formas ir išryškinančiais sėdmenis. Neseniai šios rinkos analitikai išrinko po puliariausią jų prekę – 98 JAV dolerius kainuojančias kelnes, „pasiūtas su įvairiausiais specialiais įsiuvais11 ir beveik nematomomis siūlėmis, nepriekaištingai priglundančiomis bei idealiai apgaubiančiomis jūsų „gaubliukus“, kurie atrodo lyg vandens lašai“. Šie ir panašūs dalykai remiasi tuo, kaip joga (o ne su ja susiję aksesua rai) veikia kūną, protą ir, jei dar tiksliau, tuo, ką jos guru, SPA, knygos, mokomieji vaizdo įrašai, prekeiviai, televizijos laidos, žurnalai, cen trai, sveikatos klubai teigia ją duodant. Šiuo aspektu svarbu nepamiršti, kad joga neturi vadovaujamojo organo. Nėra jos grynumą, pripažintus faktus ir nustatytas pozas, tai syklių ir procedūrų laikymąsi, poveikį ir naudą užtikrinti galinčio val džios autoriteto ar prižiūrinčių specialistų. Tai ne religija ar moder nioji medicina, kur griežta mokymosi licencijų išdavimo sistema bei komisijos siekia užtikrinti tinkamą normų atitikimo lygį. Ir pamirški me apie valdžios priežiūrą. Šiuo atveju tokia institucija kaip Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ar Maisto bei vaistų tiekimo saugumo admi nistracija, besirūpinanti, kad joga įgyvendintų savo pažadus, tiesiog neegzistuoja. Viskas veikia pagal principą – „imkite, kas norite“ – ir taip buvo visada. Einant iš kartos į kartą tokia laisvė sukėlė nesiliau jantį prieštaraujančių teiginių šurmulį. 9
visa tiesa apie jogą
Kaip pastebi indų mokslininkas I. K. Taimnis, „pradedantįjį visi tie išpūsti tvirtinimai greičiausiai atgraso“12. Mokslininkas parašė šią pastabą prieš pusę amžiaus. Šiandien situacija dar liūdnesnė. Pirmas dalykas yra leidybos bumas – tiek elektroniniai leidiniai, tiek spaudi niai – šį čiauškesį pavertė kakofonija. Kitas veiksnys yra stiprėjantis pelno motyvas. Į viešą jogos galimybių demonstravimą yra sumerktas ne vienas mi lijardas dolerių ir kyla begalinė pagunda visus tuos šūksnius pagražin ti apgaule bei nerūpestingu nukrypimu į šalį, sąmoningu padailinimu bei tiesos pridengimu. Be to, kyla nenumaldomas poreikis vengti bet kokios užuominos apie žalą ar neigiamas pasekmes – šios tylos šaknys dažnai slypi ekonominiuose išskaičiavimuose. Kam sakyti visą tiesą, jei atidengus kortas bus prarandami klientai? Kodėl reikėtų riboti siūlomos prekės patrauklumą? Kodėl neleidus šiam užsiėmimui tapti panacėja visiems žmonėms? Kiekvienas išbandęs jogą gali išpyškinti visą sąrašą jos privalumų. Ji ramina ir atpalaiduoja, suteikia lengvumo ir atnaujina, įkvepia energi jos ir stiprina. Ji mums tarsi leidžia pasijusti geriau. Tačiau po visais šiais apibendrinimais slepiasi viešų tvirtinimų bei patikinimų, reklamos triukšmo bei Naujojo amžiaus pažadų tuštybė. Eskaluojamos didžiausios mūsų gyvenimo siekiamybės: sveikata, pa traukli išvaizda, fizinė forma, pagijimas, ramus miegas, saugumas, il gaamžiškumas, pasitenkinimas, jėga, kūno svoris, laimė, meilė, žinios, seksualinis pasitenkinimas, asmeninis tobulėjimas, tikslų įgyvendini mas bei gilesnis suvokimas, ką reiškia būti žmogumi, jau nekalbant apie nušvitimą. Ši knyga išsklaido visą tą moderniąją jogą gaubiančią miglą ir pateikia tai, ką mums sako mokslas. Ji atskleidžia ilgesnį nei amžiaus trukmės tyrimą, atliktą siekiant pamatyti, kas yra tikra, o kas ne, kas padeda, o kas kenkia ar žaloja bei ne mažiau svarbų dalyką – kodėl taip yra. 10
įžanga
Ji nušviečia pritemdytus jogos užkaborius, taip pat nerimą keliančią klaidingų teiginių tikrovę ir pavojingus nutylėjimus. Į dienos šviesą iškeliama ir rizika, ir nauda. Kaip paaiškėja, daugelis jų buvo neži nomi. Šią knygą pradėjau kaip šiek tiek nusimanantis mėgėjas. Kaip koledžo pirmakursis, 1970 metais susidomėjau joga, nes atrodė, kad ji sutei kia gerą jausmą bei leidžia pasijusti sveikesniam tiek kūnu, tiek protu. Pirmasis mano mokytojas sakė, kad svarbu tam kasdien skirti laiko, nors ir nedaug. Toks visada ir buvo mano siekis, nepaisant įprastinio pasipriešinimo geriems norams. Joga tapo geru mano draugu ir liko net beprotiškais mano gyvenimo momentais. Savo tyrimą pradėjau 2006 metais. Planas buvo paprastas. Aš su randu priimtiniausią mokslo liniją ir gaunu atsakymus į daugybę per dešimtmečius susikaupusių klausimų, apie kuriuos svarsčiau, bet nie kada neturėjau galimybės patyrinėti. Pirmasis mane nustebinęs dalykas buvo tas, kad joga kito, išsiru tuliodama į daugybę stilių ir kategorijų. Žinojau pakankamai, kad su prasčiau, jog visa tai kilo iš Hathajogos – rūšies, kurioje koncentruo jamasi į pozas, kvėpavimą bei pratimus, kuriais siekiama sustiprinti kūną bei protą (priešinant etikos ir religijos filosofijos jogos atšakas). Šiandieną Hathajoga bei jos kryptys yra labiausiai praktikuojama jo gos forma visame pasaulyje, iš jos atsišakojo daugybė variacijų nuo vietinių technikų, egzistuojančių beveik kiekvienoje šalyje, iki visur paplitusių pasaulinių stilių, pavyzdžiui, Ajegar ir Aštanga. Mano prisirišimas prie sporto salių bei plaukimo taip pat suteikė naudingą įžvalgą apie tai, kuo joga skiriasi nuo įprastinių mankštos formų. Bendrai kalbant, jogos pratimai atliekami lėtai, o ne greitai (su tam tikromis išlygomis, kurias išsamiai dar apžvelgsime), akcentuoja mos statiškos pozos bei grakštūs, o ne staigūs visa jėga atliekami jude siai, kurie reikalingi, sakykime, minant dviratį ar bėgant. Nuosaikūs 11
visa tiesa apie jogą
judesiai suteikia kūnui mažiau apkrovos nei tradicinis sportas ir tai patraukia tiek jaunų, tiek ir pagyvenusių žmonių dėmesį. Fiziologi ne prasme, tai leidžia sudeginti mažiau kalorijų, rečiau susitraukinėja raumenys, mažiau apkraunama kraujotakos sistema. Bene didžiausias dėmesys skiriamas kvėpavimo kontrolei bei kūno pozicijos treniravi mui. Savo ruožtu, pažengę jogos mėgėjai toliau skatinami susitelkti į subtilų energijos tekėjimą. Palyginus su kitomis sporto formomis bei vakarietiška mankšta, joga dėmesį nukreipia į vidų. Ėmiau apdairiai studijuoti literatūrą jogos tema. Dar labai seniai, kai Viskonsino universitete atlikau kvėpavimo fiziologijos tiriamą jį darbą, aptikau ryškią prieštarą moderniosios jogos pagrindiniam principui – neva intensyvus kvėpavimas kūną ir smegenis užlieja at naujinančiu deguonimi. Priešingai šiam teiginiui, knygoje, kurią tuo metu skaičiau, buvo rašoma, kad žmogaus kvėpavimo intensyvumas „gali sumažėti perpus arba padidėti daugiau nei šimtą kartų be paste bimo poveikio kraujo prisotinimui deguonimi“13. Dabar matau, kad 1975 metais tą vietą buvau storai pasibraukęs. Deja, mano apžvalga nuvylė lūkesčius. Beje, kai kurios knygos iš ties išsiskyrė. (Žr. knygų sąrašą skyrelyje „Tolesniam skaitymui“.) Ta čiau apskritai visa literatūra pasirodė skystoka, kupina svaičiojimų, tvirtinimų be nuorodų ir stebėtinai daug akivaizdžios netiesos. Norė jau gauti informacijos, kur galėčiau rasti rimtų mokslinių darbų, bet gavau padriką kratinį. Tiek seni, tiek naujesni darbai pasirodė keistai dogmatiški ir, geriausiu atveju, galėjo pasiūlyti mokslo trupinius – didžioji dalis priminė tai, ką moderniosios fizikos įkūrėjas Ričardas Feinmanas priskyrė vadinamajam „krovinių kulto“ mokslui,14 kuria me iš pažiūros moksliškai medžiagai trūksta faktinio vientisumo. Tačiau mane nustebino, kad pasinėręs į mokslinę literatūrą gavau padrąsinimo. Federalinės valdžios pareigūnai Nacionaliniame sveika tos institute Betesdoje, Merilando valstijoje, turi surinkę puikią elek troninę medicinos pranešimų biblioteką, žinomą kaip PubMed, kas 12
įžanga
reiškia „medicina visuomenei“. Paaiškėjo, kad apie jogą mokslininkai yra parašę bene tūkstantį darbų15 – šis skaičius augo per aštuntąjį XX amžiaus dešimtmetį ir šiuo metu vis auga, bazė naujais pranešimais papildoma kas keletą dienų. Tarp šių mokslinių darbų buvo tiek keis tokų ir paviršutiniškų, tiek nuodugnių ir itin tikslių. Tarp autorių buvo tyrėjai iš Prinstono ir Djuko, Harvardo ir Kolumbijos univer sitetų. Be to, ši tema pasklido globaliai. Rimtus tiriamuosius darbus publikavo Japonijoje ir Vokietijoje. Tačiau kuo giliau žvelgiau, tuo labiau ši informacija man atrodė gana ribota. Kai kurios bendro pobūdžio temos buvo ištirtos visai neblogai – kaip antai kokiais būdais joga gali atpalaiduoti ir gydyti. Tačiau daugelis kitų buvo ignoruojamos, o nemaža dalis publikuotų mokslinių darbų pasirodė paviršutiniški. Tarkime, tyrimas, susijęs su naujo vaisto patvirtinimu, gali pareikalauti šimtų ar net tūkstančių asmenų nuomonės, kai reikalo imasi daug specialistų – didėja išva dų patikimumas. Tačiau jogos tyrimų atveju situacija buvo labai skir tinga, nes juose dalyvaudavo mažiau nei dvylika dalyvių. Kai kuriais atvejais dirbdavo tik vienas asmuo. Pasirodo, šis paviršutiniškumas turi akivaizdų pagrindą. Jogos ty rimai dažnai buvo atliekami kaip laisvalaikio pomėgis ar šalutinė vei kla. Jie nebuvo finansuojami kompanijų (kadangi nebuvo tikimasi, jog bus padaryti atradimai, kuriais remiantis galės būti sukurtos brangios tabletės ar medicinos priemonės) ir sulaukė menkos finansinės vy riausybių paramos. Federaliniai centrai paprastai užsiima pažangiais ezoteriniais tyrimais, taip pat ir neatidėliotinais visuomenės sveikatos klausimais ir paprastai tyrimus atlieka institutuose ar universitetuose. Trumpai tariant, susidarė įspūdis, kad moderniajam mokslui joga per daug nerūpėjo. Išimtimi pasirodė esančios sritys, kuriose joga susikirsdavo su ki tomis disciplinomis arba mesdavo drąsius pareiškimus, akivaizdžiai nesutampančius su tradiciniu požiūriu. Tokie susikirtimo taškai pa 13
visa tiesa apie jogą
sirodė moksliškai produktyvūs. Imkime, pavyzdžiui, sporto medici ną bei mankštos fiziologiją, kurias nagrinėjantys mokslininkai jogos teiginiams apie fizinės formos palaikymą skyrė pakankamai dėmesio. Taigi į jogos reputaciją saugumo klausimu nusitaikė ir gydytojai. Į mano akiratį patekusios literatūros ribotumas privertė pasiner ti į platesnius vandenis ir greitai atvedė prie didesnio laimikio. Tai buvo labai sena jauno indų gydytojo knyga A Treatise on the Yoga Philosophy, 1851 metais parašyta Benarese (dabartiniame Varanasy je) – dvasiniame hinduizmo centre, senovės mieste ant Gango upės. Mano dėmesį ji patraukė ją paminėjus keliems vakariečių mokslinin kams. Man ją, neseniai nuskenuotą Harvardo, pasisekė rasti Google books elektroninių knygų duomenų bazės sąraše, taigi ją galėjau įsirašyti į savo elektroninę laikmeną16. Nors jos kalba buvo archajiška, bet au torius jogos mokslą aprašė itin kruopščiai, paaiškindamas svarbius ir daugelio šiuolaikinių autorių taip dažnai klaidingai apibūdinamus kvėpavimo fiziologijos aspektus. Knyga mane nustebino dėl to, kad, mano žiniomis, nors ir indų jo gos tiriamieji darbai praskynė kelią, jie buvo prastos kokybės. Aš juose radau išties vertingų minčių. Kai kurie Indijoje dažnai dirbdavę ar ten gimę bei tiriamuosius darbus užsienyje atlikę smalsūs mokslininkai nagrinėjo kai kuriuos išties slėpiningus jogos aspektus ir pateikdavo svarbių išvadų. Ir ne tik apie kvėpavimo fiziologiją, bet ir apie psicho logiją, kardiologiją, endokrinologiją bei neurologiją. Šie mokslinin kai neretai demonstruodavo išskirtinį tam metui kruopštumą. Siekdamas daugiau sužinoti apie šiuos ankstyvuosius tyrėjus nu keliavau į Indiją ir galiausiai pamačiau, kad tai pažangiausia intelektu alinė to meto visuomenės dalis. Jų darbai paprastai buvo atlikti daug anksčiau nei PubMed elektroninio archyvo sąraše nurodyti tyrimai, bet jie liko beveik nematomi šiuolaikiniams mokslininkams ir stovėjo modernių tyrimų šešėlyje. Nepaisant to, jų išvados buvo esminės. 14
įžanga
Man plečiant savo tyrimą nusišypsojo laimė pabūti patyrusio jo gos mokytojo bei tikro šviesulio jogos mokslo srityje – Melo Robi no – mokiniu. Prieš pradėdamas jogos tyrimus Melas beveik tris de šimtmečius dirbo kompanijoje „Bell Telephone Laboratories“ (ten, kur buvo sukurtas tranzistorius, kompiuterio lustas). Jo meilės savo darbui vaisiumi tapo dvi solidžios bene dviejų tūkstančių puslapių knygos.17 Melas išsiskyrė tuo, kad sugebėjo atitrūkti nuo esamos lite ratūros apie jogą, idant parodytų, kaip su šia disciplina siejasi bendrie ji šiuolaikinio mokslo atradimai. Jo pavyzdys sužadino kitokį savaran kišką mąstymą, kurį buvau atradęs Viskonsino universitete. Ilgainiui mano tyrimas suvedė mane ne tik su Melu, bet taip pat ir su daugeliu kitų mokslininkų, kitokių gydymo būdų atstovų: jogų, medicinos gydytojų, mistikų, federalinėse vyriausybės institucijose dirbančių pareigūnų bei kitų tyrėjų, kurie nagrinėja, ką mokslas sako apie jogą. Jei mokslą galima būtų pavadinti šios knygos stuburu, tuos žmones laikyčiau jos kūnu ir krauju. Gauti rezultatai yra praktinio pobūdžio. Kartais knyga prisiliečia prie rytietiško dvasiškumo klodų – meditacijos bei proto budrumo, išsilaisvinimo bei nušvitimo – tačiau nesiekia jų nagrinėti. Veikiau joje nuolatos sugrįžtama prie to, ką apie pozų jogą mums teigia moks las. Jokiu būdu nemenkinu hinduizmo religijos ar bendrą vaizdą audžiančių dvasinių tradicijų, laiko negaišiu ir arogantiškiems visa žiniams mokslininkams. Tačiau jei šiai knygai lemta patirti sėkmę, ji bus pasiekta dėl to, kad susitelkiama į menkai žinomų redukcioniz mo atstovų atradimus. Visgi turėčiau paminėti, jog, mano suprati mu, mokslas yra ribotas ir nesugeba atsakyti į svarbiausius gyvenimo klausimus taip, kaip gali padaryti kažkuo nuoširdžiai tikintis asmuo. Epiloge bus panagrinėta, kas už viso to slypi. Galiausiai mano tyrimas atskleidė ne tik atradimų įvairovę, tačiau ir akivaizdų žinių apie gausybę atliktų darbų bei tyrimų trūkumą kal bant apie jogus, guru bei visus praktikuojančius. Tai tik mano spė 15
visa tiesa apie jogą
jimas, tačiau nustebčiau, jeigu ši bendruomenė žino bent šimtąją ar tūkstantąją dalį to, ką per pusantro šimtmečio sukaupė mokslinin kai. Knyga pasakoja šią istoriją. Iš esmės ji gali pasiūlyti bešališką svar baus socialinio fenomeno, užsimezgusio prieš tūkstančius metų, ver tinimą bei, jei galiu sau leisti taip pasakyti, daro tai pirmą kartą. Struktūriškai vertinant knyga pradedama nuo pažinties su bendrai siais dalykais ir baigiama mažiau žinomomis temomis. Tokiu būdu vedama paralelė su dešimtmečiais mokslą dominusių klausimų raida. Taigi knyga neturi griežtos chronologinės sandaros. Iškylantis jogos vaizdas nuo tradicinių vertinimų nutolęs keliais svarbiais aspektais. Kai kuriais atvejais žinia yra geresnė, nei būtų ga lima manyti. Pavyzdžiui, daugelis mokytojų jogai priskiria seksualinio atsinau jinimo nuopelnus. Mokslas tai ne tik patvirtina, bet ir detalizuoja. Tarkim, aptariama, kad tam tikros pozos gali veikti kaip afrodiziakas, skatinantis sekso hormonų gamybą bei sukeliantis smegenyse tokias pat bangas, kokios kyla lytinio akto metu. Taigi, neseniai atlikti klini kiniai tyrimai rodo, kad joga gerina vyrų bei moterų seksualinį gyve nimą, sustiprindama ne tik pasitenkinimo bei malonumo jausmą, bet ir partnerių emocinį tarpusavio artumą. Nauda sveikatai taip pat pasirodo esanti didelė. Nors daugelis guru ir knygų jogą liaupsina už tiesiamą kelią į maksimaliausią gerą savijautą, daugelio apibūdinimai paprastai būna migloti. Šią spragą užpildo mokslas. Pavyzdžiui, neseniai atlikti tyrimai parodė, kad joga smegenyse skatina rastis natūralias medžiagas, veikiančias kaip stiprus antidepre santas, o tai gera naujiena kalbant apie asmeninę sveikatą. Globaliu mastu depresija palaužia daugiau nei šimtą milijonų žmonių.18 Užval 16
įžanga
dantis beviltiškumas kiekvienais metais pastumia savižudybei daugiau nei milijoną žmonių. Viena ryškiausių šios knygos veikėjų Eimi Veintrob pasakoja, kaip joga išgelbėjo jai gyvybę ir padėjo išsklaidyti virš jos pakibusius slo gius depresijos debesis. Tuo tarpu, kai vieni pavyzdžiai padrąsina, kiti prieštarauja daliai pareiškimų bei siūlomų priemonių. Kūno svoris – be galo jautri tema bet kam, kas siekia gerai atro dyti. Dešimtmečius jogos mokytojai liaupsino šį puikų būdą svoriui numesti. Tačiau paaiškėjo, kad joga sulėtina organizmo medžiagų apykaitą taip, jog jeigu nesiimama kitokių priemonių, tai praktikuo jantys žmonės sudegina mažiau kalorijų, greičiau priauga svorio19 ir „pasipuošia“ naujais riebaliukų sluoksniais. Dviprasmiška vertinti, ar tai gera ar bloga išvada, bet mokslininkai nustatė, kad labiau sulėtėja moterų medžiagų apykaita. Žinoma, kiti jogos aspektai išties padeda sėkmingai tirpdyti kilogramus.20 Ši disciplina skatina kūno priežiū ros sąmoningumą, o raminantis jos poveikis padeda sumažinti stre so sukelto valgymo atvejus. Dauguma jogos mokytojų yra liekni, jie nėra apsunkę. Tačiau jei joga padeda kontroliuoti kūno svorį, mokslo išvados skelbia, kad tai įvyksta nepriklausomai nuo pagrindinio jos poveikio medžiagų apykaitai ir ne dėl jo. Tai viena iš negražių mažų jogos paslaptėlių. Paaiškėja, kad yra ir daug kitų, kai kurios jų tikrai reikšmingos. Joga yra sąlygojusi daugybę sužalojimų. Pavyzdžiui, insultus, ku rie ištinka, kai užsikimšusios kraujagyslės neleidžia kraujui patekti į smegenis. Gydytojai nustatė, kad kai kurios pozos gali turėti įtakos smegenų pažeidimams, kurie jogos mėgėjus paverčia luošiais su nu dribusiais vokais ir sunkiai valdomomis galūnėmis. Dar tamsesnė pusė atsiskleidžia, kai autoritetingi tyrėjai perspėja dėl pamišimo. Kaip teigė Karlas Jungas,21 pažangiojo lygmens joga 17
įsigykite
knygą dabar