Issuu

Rašytojas, kurio knygas skaito milijonai vaikų visame pasaulyje! DAVID WALLIAMS (Deividas Valjamsas) – britų rašytojas, dėl kurio juokingų ir įdomių knygų visi Jungtinės Karalystės vaikai eina iš proto! Jo knygos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų

Baisiai a g juokin

ir milijoniniais tiražais parduodamos visame pasaulyje. Jei tau patinka „Močiutė plėšikė“, „Berniukas milijardierius“ ir „Demonė dantistė“, tavęs laukia dar vienas nuotykis ir būrys naujų draugų.

ISBN 978-609-466-275-1

9 786094 662751

VI DU R NAKC I O

Kas ta Vidurnakčio gauja? Ką ji veikia ligoninėje? Kokią slaptą ir svarbią misiją vykdo? Sužinok viską pats!

GAU JA

Niekas nenori gauti į galvą kietu kaip akmuo kriketo kamuoliuku. Ir jau tikrai niekas nenori dėl to atsidurti senoje ligoninėje. Kaip tik tai ir nutiko Tomui. Jis iš ligoninės tikėjosi paties blogiausio, tačiau paaiškėjo, kad jo palatos kaimynai – anaiptol ne paprasti vaikai. Naktį, kai visi miega, jie tampa Vidurnakčio gauja! Tomas suvokia, kad naktimis ligoninėje vyksta neįtikėtini dalykai, ir prisiekęs niekuomet neišduoti gaujos paslapčių prisideda prie šauniojo ketverto. Prasideda didžiausias Tomo gyvenimo nuotykis!

VI DU R NAKC I O GAU JA

VI DU R NAKC I O GAU JA Iš anglų kalbos vertė Virgilijus Čepliejus

I l i u s t r a v o To n y R o s s VILNIUS 2017

David Walliams THE MIDNIGHT GANG HarperCollins Children’s Books, London, 2016

Iliustracijų autorius Tony Ross Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

Originally published in English by HarperCollins Children’s Books under the title: THE MIDNIGHT GANG Text © David Walliams 2016 Illustrations © Tony Ross 2016 Cover lettering of Author’s name © Quentin Blake 2010 David Walliams and Tony Ross assert the moral right to be identified as the author and illustrator of this work. © Virgilijus Čepliejus, vertimas į lietuvių kalbą, 2017 © „Tyto alba“, 2017

ISBN 978-609-466-275-1

Vendei ir Henriui, dviem smalsiems skaitytojams ir bĹŤsimiems raĹĄytojams. Deividas x

PADĖKOS Norėčiau padėkoti:

ILIUSTRATORIUI

TONIUI ROSUI VAIKŲ LITERATŪ PADALINIO VADOROS VEI

ANAI Ž ANINAI MURTAG

GENERALINIAM DIREKTORIUI

ČARLIUI REDMEINUI LITERTŪROS AGENTUI

POLUI STIVENSUI REDAKTOREI

LEIDYBOS DIREKTOR

ELIS BLAKER EI

KEITEI BERNS

VYRIAUSIAJAI REDAKTOREI

SAMANTAI STIUART 6

KŪRYBINEI VADOVEI

VAL BRATVAIT I

AILININKE VIRŠELIO D

KEITEI KL A

MAKETUOTOJAI

ELORINAI GRANT DIZAINEREI

MANDAI SKOT RINKODAROS IR VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DIREKTOREI

DŽERALDINAI STRAUD PREKĖS ŽENKLO DIREKTOREI

ELISON RUEIN

REKLAMOS AGENTEI

SEMEI VAIT KNYGŲ ĮGAR SINTOJAI

TANJAI BRENAND ROUPER

Tai lordo fanto ligoninė Londone, Anglijoje. Ji buvo pastatyta labai labai seniai ir senių seniausiai turėjo būti nugriauta. Ligoninė pavadinta jos įkūrėjo – anapilin jau iškeliavusio lordo Fanto – vardu.

Sveikas atvykęs į Vidurnakčio gaujos pasaulį.

RS VE

Vaistinė

Vaikų palata

Apsidairyk po lordo fanto ligoninę.

RS VE Radžo palata

Dovanų kioskas

Rūsys

Pono Kventino Strilerso kabinetas

Nelės palata

Keturiasdešimt ketvirtame ligoninės aukšte yra vaikų palata. Susipažink su vaikų palatos ligoniais.

Čia Tomas. Jam dvylika metų, jis lanko prašmatnią internatinę mokyklą. Jam sumušta galva.

Amberei vienuolika metų. Jai lūžusios abi rankos ir kojos, todėl ji jau senokai sėdi vežimėlyje.

Robinui dvylika metų. Jis sveiksta po akių operacijos ir kol kas nieko nemato.

Džordžui vienuolika metų, jis iš prasto Londono rajono Istendo, taigi, šneka šiek tiek šiurkščiai. Jis sveiksta po glandų šalinimo operacijos.

Selei tik dešimt metų, ji jauniausia palatoje. Ji gana silpna, todėl dažniausiai miega.

Vienu auštu žemiau suaugusiųjų palatoje guli seniausia ligoninės ligonė Nelė – jai devyniasdešimt devyneri metai.

LORDO FANTO LIGONINĖJE dirba šimtai darbuotojų. Štai keletas jų: Slaugas. Tikras atsiskyrėlis, net jo vardas visiems yra paslaptis. Jis vežioja po ligoninę ligonius ir daiktus ir, regis, niekad iš čia neišeina.

slaugas

Slaugytoja Matrona. Nors ji prižiūri vaikų palatą, vaikų labai nemėgsta.

Gydytojas Gydulis dar naujokas, todėl jį labai lengva apmulkinti.

Spurgė atsakinga už ligonių maitinimą. Ji vežimėliu atveža maistą į palatas. spurgė

LORDO FANTO

LIGONINĖ

skarlatė

Slaugytoja Skarlatė atrodo nuolatos pavargusi, ko gero, net pamiegoti neturi kada.

Pelenė yra viena iš ligoninės valytojų. Labai lengva suprasti, kur ji valė, mat ten driekiasi ilgas cigaretės pelenų pėdsakas.

pelenė

Tai ponas Piliulis, senutėlis vaistininkas. Jis nešioja klausos aparatą ir akinius storais stiklais. Ponas Piliulis dirba ligoninės vaistinėje.

Ponas Kventinas Strilersas yra ligoninės direktorius, jis atsakingas už visus ir viską ligoninėje.

Tai ponas Tūzas, Tomo mokyklos – šv. parapijaus internatinės berniukų mokyklos – direktorius.

VidurnaktÄŻ visi vaikai

, a g e i m i kieta .. tik, Ĺžinoma.

o i g Ä? auja! k a n r u d i V ne Paprastai tokiu metu jĹł nuotykiai tik prasided

a!!!!!

– aaaaaaaaaa – suriko berniukas. Į jį žvelgė baisiausias veidas, kokį jam kada teko matyti. Siaubingai perkreiptas vyro veidas. Viena jo veido pusė buvo gerokai didesnė, nei turėtų būti, o kita gerokai mažesnė. Nepažįstamasis nusišypsojo tarsi ramindamas berniuką, bet jo šypsena atidengė išpuvusius, nuskilusius dantis. Išvydęs juos, berniukas tik dar labiau persigando. – aaaaaaaaaa – suriko jis vėl. – Viskas gerai, ponaiti. Pasistenkite nusiraminti, – sugvėravo žmogus.

Jo kalbėsena buvo ne mažiau iškraipyta nei veidas. Kas tas žmogus ir kur jis veža berniuką? Pagaliau berniukas susigaudė, kad guli ant nugaros ir žiūri į viršų. Atrodė, kad jis plaukia oru. Tačiau buvo girdėti dardėjimas. Ar tai jis darda? Berniukas susivokė gulintis ligoninės lovoje su ratukais. Ir tie ratukai baisiausiai išklerę. Jo galvoje sukosi spiečius klausimų. Kur jis yra? Kaip čionai pateko? Kodėl ničnieko neprisimena? O svarbiausia – kas tas baisuoklis? Lova lėtai dardėjo ilgu koridoriumi. Buvo girdėti keistas garsas – tarsi kažkas kažką vilktų grindimis. Tarsi šliūžčiotų batai. Jis pažvelgė žemyn. Žmogus šlubčiojo. Viena jo kūno, kaip ir veido, pusė buvo mažesnė už kitą, todėl nesveiką koją jis vilko grindimis. Atrodė, kiekvienas žingsnis jam kelia skausmą.

Atsidarė dvivėrės durys, lova įriedėjo į kažkokią patalpą ir sustojo. Aplink berniuką buvo užtrauktos užuolaidos. – Tikiuosi, nepatyrėte didelių nepatogumų, jaunasis pone, – tarė žmogus. Berniukas nusistebėjo, kad tas žmogus jį vadina ponu. Niekas gyvenime jo nebuvo taip vadinęs. Juk jam tik dvylika metų. Ponais vadinami mokytojai jo mokykloje. – Teks mažumėlę palūkėti. Aš tik pagalbinis darbuotojas. Tuoj pašauksiu slaugytoją. Slaugytoja! 28

Gulėdamas lovoje berniukas jautėsi keistai – lyg būtų atskirtas nuo savo paties kūno. Jis jautėsi suglebęs. Be gyvybės. Bet galvą skaudėjo. Jis juto tvinksėjimą. Karštį. Jei tą jausmą reikėtų palyginti su kokia nors spalva, tai būtų raudona. Ryški, karšta,

skaudi raudona.

Skausmas buvo toks stiprus, kad jis net užsimerkė. Kai vėl atsimerkė, suprato žiūrintis į ryškią dienos šviesos lempą lubose. Nuo jos tik dar labiau sugėlė galvą. Tada išgirdo artėjančius žingsnius. Kažkas atitraukė užuolaidą. Prie berniuko pasilenkė stambi pagyvenusi moteris baltos ir mėlynos spalvos uniforma ir ėmė apžiūrinėti jo galvą. Aplink jos paraudusias akis juodavo tamsūs ratilai. Plaukai buvo žili ir šiurkštūs. Veidas tamsiai raudonas, tarsi nušveistas švitriniu popieriumi. Trumpai tariant, ji atrodė kaip ištisą savaitę nemiegojęs ir baisiausiai dėl to pykstantis žmogus. 29

– O varge! Ak, vargeli vargeli! Vargeli tu mano... – murmėjo ji sau po nosimi. Pagaliau kiek atsipeikėjęs berniukas susigaudė, kad toji moteris vilki slaugytojos uniformą. Ir tada suprato, kur atsidūrė. Ogi ligoninėje. Tokioje vietoje jam dar nebuvo tekę lankytis, na, išskyrus tą dieną, kai gimė. Tačiau to jis neprisiminė. Jo akys nukrypo į kortelę ant moters krūtinės: slaugytoja skarlatė, lordo fanto li-

goninė. – Taigi čia guzas. Didelis guzas. Guzas kaip reikiant. Ar skauda? – paklausė ji ir smarkiai bakstelėjo jam į galvą pirštu. – o o o iiii i i i! – suriko jis taip garsiai, kad riksmas nuaidėjo per visą koridorių.

– Na, matyt, šiek tiek skauda, – sumurmėjo slaugytoja. – Teks kviesti gydytoją. Gydytojau! Užuolaida buvo atitraukta ir vėl staigiai užtraukta. Gulėdamas ir spoksodamas į lubas, berniukas girdėjo koridoriumi tolstančius žingsnius. – Gydytojau! – kažkur koridoriaus gale sušuko slaugytoja. – Ateinu, slaugytoja! – atsišaukė kažkas iš tolo. – Greičiau! – riktelėjo ji. – Atsiprašau, – atsiliepė vyriškas balsas. Pasigirdo skubrūs žingsniai – kažkas greitai artėjo. Užuolaida prasiskleidė. Į palatą įpuolė jaunas smailianosis vyriškis su besiplaikstančiu baltu chalatu. – Vaje! Vaje, vaje vaje, – suaimanavo jis, aiškiai tardamas balses. Tai buvo gydytojas – beje, kiek uždusęs nuo bėgimo. Berniukas pakėlė akis ir perskaitė kortelėje užrašytą pavardę: GYDYTOJAS GYDULIS. 31

– Oho, koks guzas! Ar skauda? Jis išsitraukė iš viršutinės chalato kišenės pieštuką ir bakstelėjo juo berniukui į galvą. – o o o iiii i i i! – vėl suriko berniukas. Skaudėjo ne taip baisiai kaip slaugytojai bakstelėjus kaulėtu pirštu, bet vis tiek skaudėjo.

– Atleisk, atleisk, atleisk! Prašau, nesiskųsk dėl manęs. Supranti, aš nepatyręs gydytojas, tik visai neseniai baigiau mokslus. – Nesiskųsiu, – sumurmėjo berniukas. – Ar tikrai? – Tikrai, tikrai! – Labai ačiū. O dabar turiu sudėlioti varlytes. Ir užpildyti šią anketėlę. Gydytojas išvyniojo ilgą popieriaus ritinį – atrodė, užpildyti tą anketą prireiks visos savaitės. 32

Berniukas atsiduso. – Nagi, pradėkim, jaunuoli, – linksmai uždainavo gydytojas, apsimesdamas, kad ši nuobodi užduotis visai smagi. – Koks tavo vardas? Berniuko galva buvo tuštutėlė. O juk iki šiol dar niekad nebuvo pamiršęs savo vardo. – Tai koks tavo vardas? – pakartojo gydytojas. Berniukas įtempė atmintį, bet savo vardo neprisiminė. – Nežinau, – išlemeno jis.

Baisiai a g juokin

ISBN 978-609-466-275-1

9 786094 662751

VI DU R NAKC I O

Kas ta Vidurnakčio gauja? Ką ji veikia ligoninėje? Kokią slaptą ir svarbią misiją vykdo? Sužinok viską pats!

GAU JA

VI DU R NAKC I O GAU JA