Undines uodega by knygos.lt

CL A I R E TAY L O R- S M I T H

Kartą mergaitė, vardu Harietė, paklausė savo mamos, kas gydo fėjas ir undines, kai jos suserga. Jos mama Lindsė Teilor su drauge Siuzana Smit ilgai galvojo, kol suprato – ogi stebuklingų būtybių gydytojai! Sutikusios rašytoją Klerę Beiker ir pasivadinusios Klere Teilor-Smit (Claire Taylor-Smith), jos visos kartu ir sukūrė Pasakėnijos karalystę. Drąsiai ženk į ją. Nes ten – mergaitė Hetė Bi, kurios pareiga kaip tik ir yra gydyti drakonus, vienaragius, fėjas – ir undines. Klastingasis kipšų karalius Karigeidis nežinia kaip pagrobė... undinės uodegos spalvas. Ir vargšė undinė prarado visas savo galias. Hetei Bi teko keliauti prie Vaivorykštės krioklio, pakeliui ji sutiko ir nedraugiškų undinių, ir keistų sfinksų, jai teko minti sudėtingas mįsles ir, žinoma, kovoti su klastinguoju karaliumi. Jei tau patinka undinės ir fėjos, jei mėgsti nuotykius ir svajoji apie stebuklingą šalį, kurioje gali būti reikalinga, – keliauk į pasakiškų būtybių pasaulį kartu su Hete! NUO

NUO

IKI

METŲ

CL A I R E TAY L O R- S M I T H

Undinių šaltieji ežerai, anapus Užkerėto sodo, Pasakėnijos karalystė Ugniabalsei, Akmenuotas užkampis, Drakonų slėnis, Pasakėnijos karalystė Mieloji Ugniabalse, dar nesu rašiusi laiško drakonei, bet neturiu kito pasirinkimo. Čia, prie Undinių šaltųjų ežerų, reikalai klostosi IŠTIES PRASTAI. Nepatikėsi, bet viena iš jaunesniųjų undinių prarado spalvas – kažkas jas pavogė! Atvirai sakant, dar nesu mačiusi TOKIOS bjaurios undinės uodegos! Undinė nebegali plaukioti, judėti, nebegali NIEKO daryti. Žinoma, mes visos turime ja rūpintis, o tai be galo nuobodu, štai ką aš pasakysiu. Visaip bandėme jai padėti, bet nesėkmingai, taigi turime prašyti Saugotojos pagalbos. Girdėjau, esi jos draugė, tad gal galėtum paprašyti, kad ji atvyktų? DABAR PAT? Veikiausiai tai vis piktojo kipšų karaliaus darbas. Padėk mums, kol čia ar kitur Pasakėnijoje nenutiko dar kokia nelaimė! Tik nedelsk, gerai? Svajonė (auksaplaukė undinė su nuostabių spalvų uodega)

C L A I R E TAY L O R- SM I T H Iš anglų kalbos vertė Kazimiera Kazijevaitė

V ILNIU S

2016

UDK 821.111-93 Ta39

Claire Taylor-Smith THE MERMAID’S TAIL Penguin Books, London, 2015

Viršelio ir iliustracijų autorė Lorena Alvarez

Original English language edition first published by Penguin Books Ltd, London Copyright © Penguin Books Limited 2015 Illustrations copyright © Penguin Books Limited 2015 All rights reserved © Kazimiera Kazijevaitė, vertimas į lietuvių kalbą, 2016 © „Tyto alba“, 2016 ISBN 978-609-466-192-1

Su meile skiriu Lujui, Houp ir Setui, leidusiems man patirti daugybę stebuklingų nuotykių kartu su jais x

Žiemos kalnai

Urvas

Kaukų parkas

Saugotojų slėnis

Elf

Drakonų slėnis

ųa

lėj

Sidabrinis upelis

Vienaragių pievos

Užkerėtas sodas

Dundantis ugnikalnis

rolių tiltas

Fėjų miškas

Vaivorykštės krioklys Senoji dykuma

Nematomasis ežeras

Undinių šaltieji ežerai

urinys Pasakėnija kviečia ......................................................................... 11 Šviesos tvyksniai ....................................................................... 25 Nelaimingos undinės ............................................................ 39 Žaidimai ir patarimai ....................................................... 55 Hetės prakalba ....................................................................................... 67 Sūkuryje ................................................................................................................. 81 Garsai dykumoje ............................................................................. 95 Pasijodinėjimas ................................................................................... 111 Ypatingas suvenyras ..................................................... 125 Tobulas paveikslas ............................................................. 139

Pasakėnija kviečia

Hetė Brait ir jos geriausia draugė Kloja stovėjo pievelėje ir gėrėjosi didžiuliu kreminės spalvos pastatu plačiomis mėlynomis durimis ir raudonu stogu. – Negaliu patikėti, kad ją jau pastatė! – džiūgavo Kloja, žiūrėdama į gyvenvietės rotušę.

– O mūsų dramos būrelis naujojoje scenoje pasirodys pats pirmas! – susijaudinusi pratarė Hetė. Su keliais bendraklasiais jos buvo sukūrusios trumpą spektaklį ir ketino jį suvaidinti iš karto po to, kai meras perkirps kaspiną ir paskelbs rotušę oficialiai atidarytą. – Ir tai įvyks mažiau nei po pusvalandžio, ar ne? – pridūrė ji ir neramiai žvilgtelėjo į laikrodį. – Taip, – sutiko Kloja. – Verčiau jau paskubėkime!

Užkulisiuose Hetės klasės draugai jau vilkosi kostiumus, o vienintelį veidrodį buvo apgu-

lusios Viktorija Frost, Džudė ir Luiza, aplink jos buvo išsidėliojusios daugybę įvairių kosmetikos priemonių. – Reikėtų dar vienų šešėlių, ar ne? – paklausė Viktorija, tepdama ant voko žėrintį žalią šešėlį. – Manau, ir taip gražu, – įteikliai nusišypsojo Džudė. – Kad ir ką nuspręstum, atrodysi tobulai! – skubiai pridūrė Luiza. Kai Viktorija jau ketino virš žalio užsitepti pilko, veidrodyje greta savojo pamatė Hetės atspindį. – Tikiuosi, neprašysi užleisti veidrodžio, – nusišaipė Viktorija, Hetei dar nė nespėjus praverti burnos. – Po manęs dar turės pasidažyti Džudė ir Luiza, o laiko liko visai nedaug.

– Nieko tokio, aš pirma persirengsiu, – smagiai atsiliepė Hetė, nusprendusi, kad nėra kada ginčytis. – Be to, manau, kad mano personažui makiažas nebūtinas.

Netrukus Hetė ir Kloja jau vilkėjo kostiumus ir buvo pasipudravusios veidus. – Paliksiu plaukus palaidus, – nusprendė Kloja. – O tu, Hete? – Na, ketinau susisukti du kuodelius, bet vargu ar man pavyks tai padaryti pačiai ir dar be veidrodžio, – sudvejojo mergaitė. – Padėsiu tau, – pasisiūlė Kloja. – Tik pirma turiu susitvarkyti kelnes – jos vis smunka!

Kloja nuskubėjo į kostiuminę ieškoti diržo, o Hetė nustebo už nugaros išgirdusi Viktorijos balsą. – Nori susisukti kuodelius? Galiu pagelbėti. Džudė ir Luiza nuolat kartoja, kad man puikiai sekasi daryti įvairias šukuosenas, o tavo plaukai... hm... tokie neįprasti, kad juos tvarkyti bus vienas malonumas.

– Nebūtina. Kloja sakė... – pradėjo Hetė, bet Viktorija jau spaudė rankoje plačią jos ilgų tamsių plaukų sruogą. – Na, kadangi jau pradėjau, verčiau ir užbaigsiu, – pareiškė ji. – Norėtum, kad balta sruoga būtų susukta viename kuodelyje ar man perskirti ją į dvi dalis?

Netrukus kuodeliai buvo susukti, Hetė ėmė dairytis Klojos ir išgirdo pažįstamą balsą: – Tuk, tuk! Sveiki! Ar kas nors matėte Hetę? Hetę Bi? – Dėde Bi! – Hetė pribėgo prie dėdės drovėdamasi ir džiaugdamasi, kad jis taip netikėtai pasirodė užkulisiuose. – Nežinojau, kad ateisi! 16

– Ką? Negi praleisčiau savo dukterėčios pasirodymą? – paklausė dėdė Bi. – Prisimenu, kartą mokykloje vaidinau Diką Vitingtoną – nusinešiau į sceną savo rainą katę, o ji kaipmat užsilipo užuolaidomis. Prireikė trijų dienų ir dviejų kačių ėdalo skardinių, kol parsiviliojau ją ant žemės. Deja, tai buvo paskutinis svarbus vaidmuo, kurį man skyrė dramos mokytojas. – Na, mano vaidmuo ne toks jau svarbus, – prisipažino Hetė. – Turėsiu pasakyti vos kelias teksto eilutes kartu su Kloja, bet repetavome daugybę kartų. – O, taip, repetuoti – štai kas svarbiausia, – pritarė dėdė Bi. – Žinoma, dar reikia garsiai ir aiškiai kalbėti, be to, stovėti pačiame scenos viduryje, kad visi girdėtų. Iškalbos menas visada pravers, Hete. Kas žino, kada tau gali jo prireikti? 18

CL A I R E TAY L O R- S M I T H

NUO

IKI

METŲ

CL A I R E TAY L O R- S M I T H