Turinys
Įvadas p. 06 1
Mokytojo karjeros išskirtinumas karjeros konstravimo teorijos kontekste p. 10
1.1
Karjeros konstravimo teorija p. 11 Karjeros konstravimo teorijos aprėptis p. 11 Karjeros konstravimo teorijos atsiradimo prielaidos p. 11 Adaptyvumas kaip karjeros sėkmės sąlyga p. 12 Savikūra ir kalbos svarba p. 12 Savikūra asmens ir visuomenės raidos perspektyvoje p. 12 Metaforos karjeros konstravimo teorijoje p. 13 Karjeros konstravimo teorijos teiginiai p. 14
1.2
Mokytojo karjeros kontekstualumas, profesinė savivoka ir karjeros trajektorija p. 17 Mokytojo karjeros kontekstualumas p. 17 Mokytojo profesinė savivoka ir pašaukimas p. 18 Mokytojo karjeros trajektorija: tobulėjimo užduotys ir karjeros konstravimas p. 20
2
Mokytojo karjeros pasirinkimą ir trajektoriją lemiantys veiksniai p. 23
2.1
Mokytojo karjeros pasirinkimo motyvai p. 24 Mokytojo karjeros pasirinkimo motyvų tyrimų apžvalga p. 24 Pasirinkimą mokyti lemiančių veiksnių modelis p. 27 Mokytojo karjeros pasirinkimo motyvų tyrimas p. 29
Turinys
2.2
Mokytojo darbo vertybės p. 40 Darbo vertybių samprata p. 40 Mokytojų darbo vertybių tyrimai p. 41 Darbo vertybių skirstymas p. 43 Darbo vertybių vertinimo skalės p. 44 Mokytojo karjerą pasirinkusių asmenų darbo vertybių tyrimas p. 46
2.3.
Mokytojo profesinis identitetas p. 52 Profesinio identiteto samprata p. 52 Mokytojo profesinis identitetas p. 53 Profesinio identiteto lygmenys p. 57 Mokytojo karjerą pasirinkusių asmenų profesinio identiteto tyrimas p. 59
Išvados p. 66 Rekomendacijos p. 69 Santrauka p. 72 Literatūra p. 79 Sąvokų žodynas p. 89 Priedas p. 92
Įvadas
Kodėl tampama moky toju? Moky tojo k arjeros trajek toriją brėžiant ys veik sniai
7
Pasaulyje žinoma beveik trys tūkstančiai profesijų (ESCO, 2021), tačiau tik nedidelė jų dalis nuolatos yra visuomenės dėmesio centre. Būtent tokia yra mokytojo profesija, siejama su žinių, gyvenimo patirties, kultūros, tradicijų perdavimu jaunajai kartai. Mokytojavimas labiau nei bet kuri kita veikla reikalauja ne tik specifinių žinių ir gebėjimų, bet ir tam tikrų asmeninių savybių, įsitraukimo ir atsidavimo (Hargreaves, 1998). Geri mokytojai, pasak Fried (1995), aistringai domisi naujovėmis, bendrauja su savo mokiniais ir užpildo savo pamokas kūrybiškumu, iššūkiu ir džiaugsmu. Mokytojo karjera yra išskirtinė, nes darbuotojo vaidmuo joje dažnai persipina su kitais socialiniais vaidmenimis, išnyksta ribos tarp darbo ir laisvalaikio. Mokytojui tenka bene svarbiausias vaidmuo užtikrinant kokybišką švietimą (Europos Vadovų Tarybos išvados dėl Europos mokytojų ateities, 2020), kuris yra vienas iš svarbiausių kiekvienos valstybės strateginių siekių, orientuotų į visapusišką ir nuolatinį visuomenės tobulėjimą. Kita vertus, besikeičianti aplinka, intensyvėjantys skaitmenizacijos procesai, COVID-19 pandemijos iššūkiai kelia naujus reikalavimus ir lūkesčius mokytojui, mažindami jo karjeros saugumą ir stabilumą. Mokytojo karjerai patrauklumo neprideda ir menkas šios profesijos prestižas. Kaip teigia Richardson, Karabenick ir Watt (2014), daugelyje šalių gaji nuomonė, kad mokymas yra „atsarginė karjera“ tiems, kurie negali siekti prestižinės ir finansiškai naudingos karjeros. Lietuvoje, kaip ir beveik visoje Europoje, yra mokytojų trūkumo problema, kuri tampa vis aktualesnė: vis mažiau jaunų žmonių renkasi pedagogines studijas, o iš baigusiųjų šias studijas tik dalis ilgam susieja savo karjerą su mokykla. EBPO duomenimis, tik 15 proc. pedagoginį išsilavinimą ir pedagogo profesinę kvalifikaciją įgijusių Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina mokykloje (Pedagogų rengimo modelio aprašas, 2017). Vyresnės kartos mokytojams užbaigiant savo karjerą, Lietuvos švietimo sistemoje bręsta kritinė situacija (VDU mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, iki 2025 m. trūks beveik 2 tūkstančių įvairių dalykų mokytojų), todėl mokslinius tyrimus ir politinį dėmesį derėtų sutelkti į mokytojų rengimo, jų karjeros raidos skatinimo ir išlaikymo procesus. Vienerių metų profesinės pedagoginės studijos, kurios leidžia įgyti pedagogo kvalifikaciją asmenims su aukštuoju išsilavinimu, – vienas iš būdų tapti mokytoju. Šiame kontekste svarbu atskleisti, kas lemia, kad kitos srities išsilavinimą ir darbinę patirtį turintys žmonės renkasi mokytojo karjerą, kokie veiksniai kreipia jų karjeros trajektoriją į pedagoginę veiklą, kaip kinta jų profesinis identitetas pasirinkus mokytojo karjerą.
Kodėl tampama moky toju? Moky tojo k arjeros trajek toriją brėžiant ys veik sniai
8
Su mokytojo karjera susiję klausimai mokslinėje literatūroje nagrinėjami įvairiais aspektais. Mokytojo karjeros trajektorijas tyrinėjo Rolls, Plauborg (2009), Latifoglu (2016), Barnatt, Gahlsdorf Terrell, D’Souza, Jong, Cochran-Smith (2017), Raduan ir Na (2020), Keller-Schneider, Zhong ir Yeung (2020), Sims ir Fletcher-Wood (2021) ir kt. Mokytojo karjeros pasirinkimo motyvus tyrė Watt ir Richardson (2007), Klassen ir kt. (2011), Kim ir Cho (2014), Pop ir Turner (2009), Bergmark, Lundström, Manderstedt ir Palo (2018), Low, Ng, Hui ir Cai (2017) ir kt. Mokytojo darbo vertybių ir jo karjeros raidos sąsajas tyrė An, Zhang, Ching (2020), Topkaya, Uztosun (2012), Czerniawski (2009), Heinz (2015), Timms ir Brough (2013) ir kt. Mokytojų identiteto konstravimą ir perkonstravimą analizavo Williams (2010), Boreham, Gray (2005), Canrinus ir kt. (2012), O’Connor (2008), Day, Kington, Stobart ir Sammons (2006), Steenkamp, Marwe ir Mehmedova (2018) ir kt. Tačiau trūksta tyrimų, susijusių su šiandieniniu Lietuvos kontekstu, ypač pasigendama kokybinių tyrimų ir integralaus, visuminio mokytojo karjeros pasirinkimą lemiančių veiksnių vaizdo. Atsakymas į klausimą, kodėl tampama mokytoju, leistų susitelkti į rinktis mokytojo karjerą motyvuojančios aplinkos kūrimą mokyklos ir visuomenės lygmeniu, ir, tikėtina, būtų mažiau mokytojo darbu nusivylusių ir mokyklą paliekančių specialistų. Mokslo studijos tikslas – atskleisti mokytojo karjeros pasirinkimą ir trajektoriją lemiančius veiksnius. Tikslo siekiama sprendžiant šiuos uždavinius: → pagrįsti mokytojo karjeros išskirtinumą karjeros konstravimo teorijos kon-
tekste; → teoriškai ir empiriškai išryškinti mokytojo karjeros pasirinkimo motyvus; → atskleisti mokytojo karjerą pasirinkusių asmenų darbo vertybių reitingą ir
subjektyvų šių darbo vertybių tenkinimo mokytojo veikloje vertinimą; → nustatyti mokytojo karjerą pasirinkusių asmenų profesinio identiteto būseną.
Darbe taikyti hermeneutiniai (aiškinamieji) ir empiriniai tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė ir metaanalizė taikyta apibrėžiant pagrindines sampratas, pagrindžiant mokytojo karjeros pasirinkimą ir trajektoriją lemiančių veiksnių tyrimo metodologiją. Kokybinė prieiga prie mokytojo karjeros pasirinkimo motyvų leido atskleisti jų įvairovę, sąsajas su gyvenimo istorija, mokymosi patirtimi, asmenybės savybėmis, įvertinti motyvų kilmę ir stiprumą. Mokytojų darbo vertybės tirtos derinant kiekybinius ir kokybinius metodus. Siekiant atskleisti mokytojo karjerą pasirinkusiųjų profesinio identiteto būseną, pasirinkta naratyvo tyrimo strategija, leidžianti atskleisti skirtingas tiriamųjų santykio su mokytojo profesija interpretacijas, kurios kyla iš gyvenimo patirties ir pasaulėžiūros.
Kodėl tampama moky toju? Moky tojo k arjeros trajek toriją brėžiant ys veik sniai
9
Mokslo studiją sudaro du skyriai. Pirmame skyriuje „Mokytojo karjeros išskirtinumas karjeros konstravimo teorijos kontekste“ pristatoma karjeros konstravimo teorijos aprėptis, atsiradimo prielaidos, pagrindinės sampratos ir teiginiai, ryškinamas mokytojo karjeros kontekstualumas, atskleidžiama mokytojo pašaukimo struktūra ir mokytojo karjeros trajektorijų ypatumai. Antrame skyriuje „Mokytojo karjeros pasirinkimą ir trajektoriją lemiantys veiksniai“ pristatomi trijų veiksnių – mokytojo karjeros pasirinkimo motyvų, darbo vertybių ir profesinio identiteto – tyrimai. Pateikiami teoriniai modeliai, empiriniai duomenys ir jų analizės rezultatai. Studija baigiama tyrimo duomenų apibendrinimu ir rekomendacijomis apie mokytojo karjeros pasirinkimą svarstantiems žmonėms, švietimo politikams ir švietimo įstaigų vadovams.