Skip to main content

GYVENIMO DĖSNIAI

Page 1

V i s a m e pa s a u ly j e p r i pa ž i n t i

2 0 0

a m ž i n ų j ų

t i e s ų

3


T u ­r i ­n y s

Įva­das .................................................................................. 13 Padėkos ............................................................................... 16 PIRMOJI SAVAITĖ 1. Jei­gu jūs val­do­te sa­vo pro­tą, val­do­te ir pa­sau­lį ........ 2. Kai nė­ra svajonės, tauta praranda savitvardą ............ 3. Mei­lė atleidžia ydas, ku­rių nesugeba­me įveikti ........ 4. Visatoje yra dau­giau ga­li­my­bių, nei įmanoma įsi­vaiz­duo­ti ................................................................. 5. Visa, ką no­ri­te, kad jums da­ry­tų žmo­nės, tą ir jūs da­ry­ki­te jiems ............................................................

17 19 20 22 24

ANTROJI SAVAITĖ 1. Ką gal­vo­ji, toks ir esi ................................................ 2. Kas su mei­le duo­da, tam su mei­le ­grįž­ta .................. 3. Mokėk atleisti pirmas ................................................ 4. Dė­kin­gu­mas gimdo pa­lai­mą ...................................... 5. Bi­jo­me, ko nesuprantame ..........................................

27 29 30 32 33

TREČIOJI SAVAITĖ 1. Nie­kas ne­su­teiks jums ra­my­bės – tik jūs patys ........ 2. Klau­sy­ki­te, kad iš­mok­tu­mė­te .................................... 3. Mokykitės iš klaidų ................................................... 4. Nuo­lan­ku­mas artina prie be­ga­ly­bės .......................... 5. Ne­kur­dami planų, pla­nuojame pra­lai­mė­ji­mą ............

37 39 41 42 44

KETVIRTOJI SAVAITĖ 1. Gražios min­tys atspindi gražią sie­lą ........................ 2. Pa­žan­ga pri­klau­so nuo pa­stan­gų ir už­si­spy­ri­mo ....... 3. My­lėk sa­vo ar­ti­mą kaip pa­tį save ........................... 4. Nuos­kau­da – nie­kas, jei­gu ją pa­mir­š ....................... 5. En­tu­ziazmas pri­ar­ti­na sėk­mę .....................................

48 49 50 52 53

PENKTOJI SAVAITĖ 1. Au­ga­te duo­da­mi ......................................................... 57 2. Pra­ras­tas lai­kas ne­grįž­ta ............................................ 59

5


turinys

3. šei­ma, ku­ri bendrai meldžia­si, vi­sa­da bus kar­tu ...... 60 4. Jei ne­pa­si­se­kė iš kar­to, mė­gink dar sy­kį .................. 62 5. Ver­čiau už­deg­ti žva­kę, nei keik­ti tam­są .................... 63 ŠEŠTOJI SAVAITĖ 1. Ge­riau my­lė­ti, nei bū­ti my­li­mam .............................. 2. Kuo daugiau dėkojame, tuo daugiau atsiranda padėkos vertų dalykų ................................................. 3. Nebūsi vie­ni­šas, jei pa­de­di vie­ni­šie­siems ................. 4. Kitiems patinkame tiek, kiek sugebame mylėti ir džiaugtis ..................................................................... 5. Šyp­se­na gim­do šyp­se­ną ............................................ SEPTINTOJI SAVAITĖ 1. Did­vy­riai yra nuo­lan­kūs ............................................ 2. Ati­duo­ta aga­pė au­ga, už­slėp­to­ji – nyks­ta ................. 3. Sveikos dvasios požymis yra sugebėji­mas visur įžvelg­ti gė­rį ..................................................... 4. Ką ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, tą ga­li­me ir pa­siek­ti ............ 5. Mal­da – dva­si­nės ener­gi­jos šaltinis .......................... AŠTUNTOJI SAVAITĖ 1. To, kas jums at­ro­do ne­įma­no­ma, gal­būt net ne­si­sten­gė­te atlikti ..................................................... 2. Nekęsdami jaučiamės pažeminti ............................... 3. Kada aplanko tikra sėkmė ......................................... 4. En­tu­ziaz­mas – už­kre­čia­mas da­ly­kas ......................... 5. Sil­pnos, bet nuo­la­ti­nės pa­stan­gos lei­džia baig­ti bet ko­kį pra­dė­tą dar­bą ...............................................

67 68 70 72 73 77 79 81 83 85

88 89 91 92 94

DEVINTOJI SAVAITĖ 1. Pra­lai­mė­ji­mas ne­bus tok­s kar­tus, jei­gu jo ne­nu­ry­si ...................................................................... 97 2. Nepa­tirsi – negy­vensi ................................................ 98 3. Kiek ver­tas jū­sų žo­dis, tiek ver­ti ir jūs ..................... 100 4. De­šim­ti­nė at­ne­ša tur­tą ir gar­bę ................................. 101 5. Sa­vit­var­da padeda laimėti ......................................... 103

6

De­šim­to­ji sa­vai­tė 1. Lais­vė – tai gy­ve­ni­mo fak­tas .................................... 106 2. Va­lia atveria dau­gy­bę du­rų ....................................... 107


3. Pa­ste­bė­ki­te, kas ge­ra, ir padėkokite už tai Die­vui .... 109 4. Pri­im­da­mi kri­ti­ką su­ži­no­me dau­giau nei teis­da­mi .... 111 5. Ne­klausk, ką tau duos gyvenimas ............................. 112

turinys

Vienuoliktoji savaitė 1. Ran­dame, ko ieš­kome: gė­rį ar­ba blo­gį, problemas ar­ba spren­di­mus ......................................................... 115 2. Kiek­vie­na pa­bai­ga yra nau­ja pradžia ........................ 116 3. Vie­nin­te­lis bū­das įgy­ti drau­gą – bū­ti drau­gu ............ 118 4. Žmo­gus yra tai, kuo jis ti­ki ....................................... 119 5. Mū­sų ži­nios apie dva­sin­gu­mą yra men­kes­nės nei Pto­le­mė­jaus apie ast­ro­no­mi­ją .................................... 121 Dvy­lik­to­ji sa­vai­tė 1. Nuo­lai­du­mas su­bran­di­na vai­sius ................................ 124 2. Vie­no­di paukš­čiai bu­ria­si į pul­kus ............................ 125 3. Nu­si­kal­ti­mai yra ne­nau­din­gi ..................................... 127 4. Kliūtys yra mūsų sąjungininkės ................................ 129 5. Ne­ži­nome, ką su­ge­bame, kol ne­pa­mė­gi­name ........... 130 Try­lik­to­ji sa­vai­tė 1. Iš­min­tin­gas žmo­gus ryt­die­na rū­pin­asi šian­dien ........ 134 2. Min­tys materialios ..................................................... 135 3. Kas vi­du­je, tas ir iš­orė­je ............................................ 137 4. Pa­dė­ka daro mus turtingus ........................................ 138 5. Už­si­spy­ri­mas nu­le­mia, kas jū­sų lau­kia: sėk­mė ar pra­lai­mė­ji­mas ............................................. 140 Keturioliktoji savaitė 1. Prasmingo gyvenimo paslaptis .................................. 144 2. Lai­mė vi­sa­da yra tik ša­lu­ti­nis pro­duk­tas ................... 145 3. Su­kur­ki­te ge­res­nį pa­sau­lį, jei nepatinka, koks jis yra ................................................................. 147 4. Geras žodis veiksmingesnis nei priekaištai ............... 148 5. Juo­kas – ge­riau­sias vais­tas ........................................ 149 Penkioliktoji savaitė 1. Nuolankumas – tarytum tamsa, kuri pabrėžia dangiškos šviesos grožį ............................................. 153 2. Rinkitės protingai ....................................................... 154 3. Žinokite, ko siekiate ................................................... 156

7


turinys

4. Šis pa­sau­lis net ne­įsi­vaiz­duo­ja, kiek galima pa­sie­kti mal­da ............................................................. 157 5. Vi­sa ap­lin­ka mus mo­ko .............................................. 158 Šešioliktoji savaitė 1. Siekite aukštumų ........................................................ 161 2. Didybės kai­na – at­sa­ko­my­bė ...................................... 162 3. Ge­ras žo­dis nie­ko ne­kai­nuo­ja, bet tu­ri di­de­lę ver­tę ... 164 4. Spręsdami problemas žvelkite plačiai ......................... 165 5. San­ty­kių ko­ky­bė pri­klau­so tik nuo mūsų pačių gerumo .............................................................. 166 Sep­ty­nio­lik­to­ji sa­vai­tė 1. Kai duodame, laimi visi ............................................. 170 2. ... ir tiesa padarys jus laisvus ..................................... 171 3. Jei no­ri­te ras­ti auk­so, tu­ri­te ieš­ko­ti ten, kur jo ga­li bū­ti ....................................................................... 173 4. Įpro­tis – ge­ras tar­nas ir blo­gas šei­mi­nin­kas ............... 174 5. Jei bijosite pa­mes­ti iš akių sau­su­mą, nau­jų žemių ne­at­ra­si­te ................................................ 176 Aštuonioliktoji savaitė 1. Mo­kytis niekada ne vėlu ............................................ 179 2. Būkite pozityvūs ......................................................... 180 3. At­lei­di­mas pa­ky­lė­ja at­lei­du­sį­jį ................................... 181 4. Bai­mės šmėk­los iš­nyks­ta su­pra­ti­mo švie­so­je ............. 182 5. Pa­tir­tis taip pat mo­ko, kaip ne­rei­kia gy­ven­ti ............. 184 De­vy­nio­lik­to­ji sa­vai­tė 1. Būk rei­ka­lin­gas pa­sau­liui ir žmo­ni­ja ne­pa­liks ta­vęs be duo­nos .......................................................... 187 2. Ne pinigai yra laimė ................................................... 188 3. Gauname tai, apie ką mąstome .................................. 190 4. Jei no­ri­te to­bu­lė­ti, tu­ri­te keis­tis ................................... 192 5. Sėk­mė pa­si­bel­džia tik į pa­si­ren­gu­sių­jų ją pri­im­ti du­ris ........................................................................... 193

8

Dvi­dešim­to­ji sa­vai­tė 1. Ge­ras var­das ver­tin­ges­nis už pi­ni­gus ......................... 196 2. Klysti yra žmogiška, atleisti – dieviška ..................... 197 3. Elkitės taip, kad vėliau nereikėtų gailėtis .................. 198 4. Ap­vers­ki­te žo­dį „blo­gis“ ir gausite žo­dį „gy­ven­ti“ ... 200


5. Jei žmo­gus ži­no, ko no­ri, jis vi­sa­da ras bū­dų, kaip tai pa­siek­ti ......................................................... 201 Dvi­de­šimt pir­mo­ji sa­vai­tė 1. Mū­sų da­bar­tis – tai pra­ei­ties min­čių re­zul­ta­tas ....... 2. Iš­tar­to žo­džio ne­be­su­grą­žin­si ................................... 3. Jums duo­ti pa­tys ga­lin­giau­si pa­sau­ly­je gin­klai – mei­lė ir mal­da ........................................................... 4. Nie­kas ne­pri­vers jū­sų jaus­tis blo­gai, ne­bent pa­tys tai lei­si­te .......................................................... 5. Mus apdovanoja už tuos dalykus, kuriuos atiduodame ................................................................ Dvi­de­šimt ant­ro­ji sa­vai­tė 1. Jūs esate pažangos kūrėjai ........................................ 2. Skleis­da­mi ma­lo­nę, pa­leng­vi­na­te žmonėms naš­tą ... 3. Tei­gia­mas po­žiū­ris at­veria du­ris ga­li­my­bei ............. 4. Su­si­nai­ki­ni­mo sėk­los au­ga iš pyk­čio ........................ 5. Iš­min­tin­gas žmo­gus am­ži­nos ra­my­bės ieš­ko ir ją ran­da sa­vy­je ...................................................... Dvidešimt trečioji sa­vai­tė 1. Pa­­rengtis yra žings­nis į sėk­mę ................................. 2. Ne­sėk­mė yra tik aplinkkelis ke­ly­je į sėk­mę ............ 3. Dėkingumas ugdo dvasią ......................................... 4. Nė­ra to­kių sun­ku­mų, ku­rių ne­nu­ga­lė­tų mei­lė .......... 5. Kiekvienas savo naštą turi nešti pats ....................... Dvidešimt ketvirtoji sa­vai­tė 1. Jū­sų min­tys – kaip bu­me­ran­gas ............................... 2. Įsi­žei­dę įžiebiate konfliktą ........................................ 3. Smul­kme­nų nebūna .................................................. 4. Krims­da­mie­si dėl to, ko ne­tu­ri­te, iš­švais­to­te tai, ką tu­ri­te ..................................................................... 5. Są­ži­nin­gu­mas – ge­riau­sia po­li­ti­ka ............................

turinys

205 206 209 210 214 215 217 218 220 223 225 226 228 229 232 233 234 236 237

Dvidešimt penktoji sa­vai­tė 1. Į jū­sų mal­dą ga­li bū­ti at­sa­ky­ta įvairiai ...................... 241 2. Svei­kos min­tys gy­do kū­ną ....................................... 242 3. Išori­nis grožis yra trum­pa­lai­kis, o vi­di­nis – amžinas ...................................................... 244

9


turinys

4. Žmo­gų lai­min­gą da­ro ne ap­lin­ky­bės, bet jo požiūris ........................................................... 246 5. Tarnaudami žmonėms, užsitarnaujate sėkmę ........... 247 Dvidešimt šeštoji sa­vai­tė 1. Savo tikrovę kuriatės patys ....................................... 251 2. Užduo­ties įvyk­dy­mas rei­ka­lau­ja tiek lai­ko, kiek jūs jo tu­ri­te ........................................................ 252 3. Geriau paglostyti, ne­gu įkrės­ti rykš­te ....................... 253 4. Pa­dė­ki­te tiems, ku­rie pa­dė­jo jums ............................ 255 5. Min­tys virs­ta įpro­čiu, o įpro­čiai kuria gyvenimo ap­lin­ky­bes .................................................................. 257 Dvidešimt septintoji sa­vai­tė 1. Ga­li­te susi­kur­ti sa­vo ro­jų ar pra­ga­rą ......................... 260 2. Švel­nus at­sa­ky­mas nuramina pyktį, o šiurkštus žo­dis su­kelia įniršį ..................................................... 262 3. Plunks­na stip­res­nė už kar­dą ...................................... 264 4. Nerimaudami tik švaistome bran­gų lai­ką ................. 266 5. Ne ma­ny­je yra di­dy­bė – aš esu jo­je .......................... 267 Dvidešimt aštuntoji sa­vai­tė 1. Juo­kis, ir pa­sau­lis juok­sis su ta­vi­mi; verk, ir verk­si vie­nas .......................................................... 271 2. Ne­ri­zi­kuo­si – ne­tu­rė­si ............................................... 272 3. Są­ži­nin­gu­mas – pir­ma­sis iš­min­ties kny­gos sky­rius ... 273 4. Žmo­gus ga­li klys­ti dau­gy­bę kar­tų, bet iš tie­sų pra­lai­mi tik pra­dė­jęs kal­tin­ti ki­tus ............................ 275 5. Sie­la be kil­naus tiks­lo – kaip lai­vas be vai­ro ........... 276 Dvidešimt devintoji sa­vai­tė 1. Pasitikėjimas iš džiaugsmo, pavydas iš apmaudo .... 280 2. Jei iš­vien švies­tų sau­lė, pa­sau­lis bū­tų dy­ku­ma ........ 282 3. Ar ma­no­te, kad ga­li­te, ar kad ne­ga­li­te – esa­te tei­sūs ................................................................ 283 4. Pro­tas ga­li ro­jų pa­vers­ti pra­ga­ru ar­ba pra­ga­rą – ro­ju­mi ........................................................................ 285 5. Žmo­gus ne­ga­li bū­ti lais­vas tol, kol ne­val­do sa­vęs ... 287

10

Trisdešimtoji sa­vai­tė 1. Tik pa­mir­šęs sa­ve, sa­ve ra­si ..................................... 290 2. Ne­pa­li­ki­te ne­ap­vers­to nė vie­no ak­mens ................... 292


3. Dalykai plečiasi, kai į juos kreipiate dėmesį ............. 293 4. Juos pažinsite iš vaisių ............................................... 294 5. Jūs ren­ka­tės savo kryptį ............................................. 296

turinys

Trisdešimt pirmoji sa­vai­tė 1. Jei­gu ne­galite pa­sa­ky­ti ge­ro žo­džio, ty­lė­ki­te ............. 300 2. Sėk­mė sėkmę veja ..................................................... 302 3. Ką ga­li, pa­da­ry­k šian­dien .......................................... 303 4 . Pastebėkite gyvenimo perlus ..................................... 305 5. Kas pa­da­ry­ta, pa­da­ry­ta ............................................... 307 Tris­de­šimt ant­ro­ji sa­vai­tė 1. Ta pati gy­ve­ni­mo pa­tir­tis ga­li pa­da­ry­ti mus ge­res­nius ar­ba blo­ges­nius .......................................... 312 2. Lai­mė yra mumyse .................................................... 314 3. Iš nesėkmės gimsta sėkmė ......................................... 315 4. Lai­mė, ku­rią ve­ja­tės, nuo jū­sų bė­ga, o lai­mė, ku­rią do­va­no­ja­te, ­grįž­ta .............................................. 317 5. Nesėkmės kelias grįstas baime ir abejonėmis ........... 318 Tris­de­šimt trečioji sa­vai­tė 1. Suskaičiuokime savo turtus ....................................... 321 2. Op­ti­miz­mo šak­nys sly­pi nuo­la­ti­nia­me gė­ry­je ........... 323 3. Jei tariatės žiną vis­ką, tai nie­ka­da nie­ko nau­ja ir ne­su­ži­no­si­te ................................................................ 324 4. Ste­buk­lai, ku­rių ieško­me išori­nia­me pa­sau­ly­je, slypi mumyse ............................................................. 326 5. Bai­mė – tai ne­žinojimo še­šė­lis .................................. 327 Tris­de­šimt ketvirtoji sa­vai­tė 1. Esa­te ar­ba pro­ble­mos dalis, ar­ba problemos spren­di­mas .................................................................. 331 2. My­lin­tis žmo­gus gy­ve­na my­lin­čia­me pa­sau­ly­je ........ 332 3. ... kas sko­li­na­si, tam­pa sko­lin­to­jo ver­gu .................... 334 4. Nau­do­k ar­ba pra­ra­si ................................................... 335 5. Svarbumas ir gerumas ................................................ 337 Tris­de­šimt penktoji sa­vai­tė 1. Kas re­tai klys­ta, re­tai ir laimi .................................... 340 2. Žmo­gų apibūdina elgesys, kai jo niekas nemato ...... 341 3. Pa­keis­ki­te mąs­ty­mą – pa­keis­ite gy­ve­ni­mą ................. 342

11


turinys

4. Pažanga neįmanoma, jei visą laiką elgsitės taip pat ... 344 5. Pa­lai­min­giau duo­ti ne­gu im­ti ..................................... 346 Tris­de­šimt šeštoji sa­vai­tė 1. Nuoskaudų kaupimas pasmerkia kentėti .................... 349 2. Sep­ty­nios mir­ti­nos nuo­dė­mės yra pui­ky­bė, gei­du­lys, tin­gi­nys­tė, pa­vy­das, pyk­tis, go­du­mas ir ap­si­ri­ji­mas ... 350 3. Iš­orė daž­nai bū­na ap­gau­lin­ga ..................................... 353 4. Ver­žlu­mas – tai vi­di­nė sie­los ug­nis ............................ 354 5. Pro­tas pa­na­šus į pa­ra­šiu­tą: vei­kia tik­tai iš­skleis­tas .... 356 Tris­de­šimt septintoji sa­vai­tė 1. Kalbėkite apdairiai ...................................................... 360 2. Tūks­tan­čio my­lių ke­lio­nė pra­si­de­da nuo vie­no žings­nio ....................................................................... 362 3. Nak­ties tam­sa – dar ne pa­sau­lio pa­bai­ga ................... 363 4. Mei­lė nu­ga­li vis­ką ...................................................... 365 5. Kas­dien skai­čiuo­ki­te do­va­nas, ir jos augs tar­si pri­žiū­ri­mi dai­gai ................................................. 366 Tris­de­šimt aš­tun­to­ji sa­vai­tė 1. Ne­pra­lai­mi­te, kol ne­nu­sto­ja­te mė­gi­nę ........................ 370 2. Kiek­vie­nas privalo tu­rė­ti at­sar­gi­nį gy­ve­ni­mo pla­ną ... 371 3. Raskite savo kryptį ..................................................... 373 4. Pažinti, kas dar nepažinta ........................................... 374 5. At­lei­di­mas padeda visiems ......................................... 376 Tris­dešimt de­vin­toji sa­vai­tė 1. Nuolankumas padeda mokytis .................................... 379 2. Vizijos – kuriamasis žmogaus įrankis ........................ 380 3. Dar­bas – tai mei­lė, įgavusi pavidalą .......................... 382 4. Vi­sos pa­sek­mės tu­ri prie­žas­tis .................................... 383 5. Se­ka­si tiems, ku­rie da­ro ge­ra ..................................... 385

12

Ke­tu­rias­de­šim­toji sa­vai­tė 1. Žvelkite į priekį .......................................................... 389 2. Atiduokite geriausia, ką turite .................................... 391 3. Pa­dė­ka sielai padeda augti ......................................... 392 4. Kuo dau­giau mei­lės ati­duo­da­me, tuo dau­giau jos mums lie­ka ............................................................ 394 5. Kiek­vie­nas pra­smin­gas gy­ve­ni­mas yra tar­nys­tė ........ 395


Į va ­d a s

h Kas ma­nęs lau­kia? Kokia bus mano ateitis? Ko galiu tikėtis šiame konfliktų draskomame pa­sau­ly­je? Ar įveik­siu naujus iššūkius? Kaip nuraminti širdį kasdienybės sumaištyje? Kaip gy­ven­ti pras­min­gą ir lai­min­gą gy­ve­nimą? Šian­dien šie klau­si­mai rūpi visiems. Lai­mei, atsakymai į juos žinomi jau seniai: jei norite gy­ven­ti pras­min­gai ir lai­min­ gai, turite su­pras­ti gy­ve­ni­mo dės­nius ir jais remtis. Dėsniai yra at­ke­lia­vę iš įvairių šal­ti­nių: iš šventraščių, filosofų darbų, literatūros lobyno... Gyvenimas mūsų ma­žo­je pla­ne­to­je trum­pas, tačiau mes pri­ valome pa­lik­ti šį pa­sau­lį ge­res­nį, nei jį ra­do­me čia atėję – todėl turime tobulėti patys ir padėti tai daryti kitiems. Amerikiečių po­etas Henris Longfelou (Hen­ry Wad­swor­th Long­fel­low) sakė: „Išeidami iš šio pasaulio turime palikti laiko smėliuose savo pėdsakus...“ Pasaulyje galioja ne tik fizikos dėsniai, bet ir dvasiniai. Mums te­rei­kia su­ži­no­ti, ko­kie tai dės­niai, ir tada jų laikytis. Galbūt pa­klaus­ite: „Kas yra dva­si­nis dės­nis?“ Ga­lima at­sa­ky­ti, jog tą dėsnį įžvelgti sunkiau nei fizinį (tarkime, traukos dės­ nį) – juk kalbame apie tokį sunkiai apčiuopiamą dalyką, koks yra žmogaus dvasia. Dvasiniai dėsniai nu­sta­ty­ti ne žmo­nių, tačiau liečia kiek­vie­ną, gy­ve­nantį šia­me pa­sau­ly­je. Ki­nų iš­min­čiaus Lao Dzė ­se­kė­jai dva­sinį dės­nį su­vo­kia kaip dao. Pa­pras­čiau­sias dao, ar dva­sinio dės­nio, aiš­ki­ni­mas tok­s: „Dao neregimas, bet yra persmelkęs visa, kas yra.“ Visa, kas yra – tai mūsų mintys, jausmai, poelgiai, tarpusavio santykiai, veikla ir tos veiklos rezultatai. Ir viskas paklūsta dvasiniams dėsniams. Šios knygos tiks­las – pa­dė­ti įvairių kultūrų ir religijų žmo­ nėms dau­giau su­ži­no­ti apie vi­suo­ti­nes gy­ve­ni­mo tie­sas. Tai leis jiems gy­ven­ti ne tik lai­min­gai, bet ir pras­min­gai. Šio­je kny­go­je su­rink­ta du šim­tai svarbiausių dvasinių dės­nių. Juos

13


įva d a s

14

ga­li­ma pri­tai­k y­ti kiekvieno žmogaus gy­v e­n i­m e. Dės­n iai aprašyti esė forma drauge su pavyzdžiais, kaip jie veikia. Kiek­vie­nas sky­rius pa­sa­ko­ja apie vieną dės­nį. Ši kny­ga jus įkvėps ir atsakys į daugelį klausimų, kurie neišvengiamai kyla gyvenimo kelyje. Knygą gali­ma skai­ty­ti kaip ir bet ku­rį ki­tą panašų kūrinį, ta­čiau ji sudaryta taip, kad skaitymas pri­lygtų aka­de­mi­nių stu­di­jų pro­gra­mai, kurios trukmė – ke­tu­rias­de­šimt sa­vaičių. Studijų pa­bai­go­je bū­si­te per­skai­tę ir su­si­pa­ži­nę su dvie­jų šimtų gy­ve­ni­mo dės­nių pagrindais. Kny­ga taps jūsų gyvenimo vadovu. Ji bus ne­pa­mai­no­ma mo­kantis in­di­vi­du­a­liai, šei­mo­je, gru­pė­se, organizacijose ar mo­kyk­lo­se. Pažvel­ki­me, kaip įma­no­ma šiuos dės­nius pri­tai­ky­ti prak­ tiškai. Galite sudaryti ne­for­ma­lią dis­ku­si­jų gru­pę iš savo drau­ gų, bendramokslių, bendruomenės atstovų ar kitų pažįstamų žmonių. La­bai nau­din­ga su­si­rin­kus gru­pė­je nag­ri­nė­ti ben­draž­ mo­giš­ku­s klau­si­mus. Išsakę nuo­monę apie gy­ve­ni­mo dės­nių svar­bą ir reikš­mę, pa­ska­tin­si­te gru­pės na­rius keis­tis. Tu­rė­tu­mė­te pa­si­rink­ti vie­ną sky­rių, gar­siai per­skai­ty­ti jį vi­sai gru­pei, ta­da va­lan­dą ar dau­giau skir­ti per­skai­ty­tos me­džia­gos ap­ta­ri­mui. Ši­tok­s nuo­mo­nių pa­si­kei­ti­mas gru­pės na­riams leistų la­biau įsi­gi­lin­ti į temą ir pasidalyti asmenine patirtimi. Dės­nių idė­jas ga­li­ma stu­di­juo­ti ir vie­nu­mo­je. Pa­si­sten­ki­te skir­ti lai­ko sau. Jei­gu jus kan­ki­na rū­pes­tis ar tie­siog no­ri­si ge­riau pa­žin­ti sa­ve, ga­li­te su­for­mu­luo­ti klau­si­mą ir pa­ieš­ko­ti at­sa­ky­mo šios kny­gos pus­la­piuo­se. Yra ir ki­tų bū­dų įsi­gy­ven­ti į šios kny­gos iš­min­tį. Jei­gu ne­tu­ri­te žmo­nių, su ku­riais ga­lė­tu­mė­te tie­sio­giai ben­drau­ti, ga­li­te už­sirašy­ti sa­vo pa­mąs­ty­mus į die­no­raš­tį. Pa­ma­ty­si­te, kad leng­viau siek­ti savo tiks­lų, jei kas­dien ar kas sa­vai­tę už­ si­ra­šy­si­te bent po vie­ną min­tį. Jei­gu tu­ri­te šei­mą, šios apy­brai­žos pa­dės jums nu­skaid­rin­ ti tar­pu­sa­vio san­ty­kius, ypač – su vai­kais. Pa­vyz­džiui, te­gu vai­kas gar­siai per va­ka­rie­nę per­skai­to vie­ną dės­nį, o pas­kui jį kar­tu ap­tar­ki­te. Jei­gu vai­kas pa­aug­lys, leis­ki­te jam iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę drą­siau, kri­tiš­kiau. Ko ge­ro, jū­sų nuo­mo­nės ne iš kar­to su­taps, bet sa­vo dar­bo vai­sius pa­ma­ty­si­te sū­nui ar duk­rai su­bren­dus.


Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ra­si­te ir ki­tų bū­dų, kaip pa­nau­do­ti šią am­ži­ną iš­min­tį, gal­būt at­ra­si­te nau­jų dės­nių. Jei­gu pa­si­ro­dys, kad jie tik­rai vei­kia, ga­li­ma bū­tų įtrauk­ti juos į ki­tą kny­gos lei­di­mą. Taip pat bū­tų įdo­mu su­ži­no­ti, kaip jūs pri­tai­kė­te šios kny­gos dės­nius ir ko­kių re­zul­ta­tų su­lau­kė­te. Jū­sų idė­jos ir įspū­džiai man la­bai pra­vers­tų. Skleis­ki­te dės­nius sa­vo mies­te, ben­druo­me­nė­je. Jei­gu šios kar­tos jau­ni­mas iš­mok­tų ver­tin­ti mei­lę, tei­sy­bę, ge­ru­mą, drau­ giš­ku­mą, pa­gal­bą, at­lai­du­mą, sa­vi­gar­bą, lab­da­rą ir iš­ti­ki­my­bę, tik­rai pra­dė­tu­me gy­ven­ti ge­riau. Jei­gu tam kil­niam tiks­lui pa­si­tar­nau­tų Dės­nių kny­ga, tai bū­tų įro­dy­mas, kad ji tik­rai ver­tin­ga. Pa­aug­lys­tės me­tais ža­vė­jau­si Red­jar­do Kip­lin­go ei­lė­raš­čiu Jei­gu (Ru­dy­ard Kip­ling, If). Au­sy­se man tebeskamba pas­ku­ti­ nės ei­lė­raš­čio eilutės:

įva d a s

... ir žemė ši, ir viskas, kas joje, priklauso tau, sūnau – nes tu esi Žmogus. Tikiu, kad dėsnių vertę galime įrodyti praktiškai – savo gyvenimais. Sa­ko­ma, kad gy­ve­ni­mas yra žiau­ri mo­kyk­la, nes pir­ma rei­kia lai­ky­ti eg­za­mi­nus, o tik pas­kui – mo­ky­tis. Tai­gi šios kny­gos tiks­las yra bent tru­pu­tį pa­dė­ti jums pa­si­ruoš­ti eg­za­mi­nams.

15


P a ­dė­ko s

h Ši kny­ga ne­bū­tų iš­vy­du­si die­nos švie­sos, jei ne daugybės žmonių pagalba. Šie žmonės dalijosi su manimi savo idėjomis, rašė, redagavo tekstą. Štai tie, kuriems aš dėkoju: Re­be­ka Ale­xan­der, Cla­re Aus­ten, Ro­bert Bru­met, Doug­las Bot­torff, Amy But­ler, Ja­net Car­ney, Ed­ward Con­rad, Ju­dy Co­vell, Matt Dio­gu­ar­di, Ja­mes Elis­son, Sha­ron Fris­by, Ma­ri Geb­riel­son, Pau­li­ne Gar­cia, Je­an Gris­som, El­lie Ha­rold, Da­ vid Ha­y­ward, Ma­rie Ju­ne­au, Wil­liam Ju­ne­au, Ma­ry Ann Kee, Ma­ry Lou­sie Kit­sen, Kat­hy Long, Tri­cia McCannon, Do­ris Max­well, Kim Ne­afoy, Mar­ty New­man, Mars­hall Nor­ma, Che­ryl Ra­mos, Nan­cy Re­ed, Paul Ro­ach, Fran­ces Schap­per­le, Jo­an­ne Star­zec, Syl­via Ta­y­lor, Bec­ky Temp­le­ton, Tom Thor­pe, Pa­tri­cia Tren­ta­cos­te, Du­ke Tuf­ty, Lois Webb, Crys­tal Yarlott. Taip dėkoju sa­vo bendradar­biams, kolegoms iš lab­da­ros or­ga­ ni­za­ci­jų ir savo šei­mai. – John Marks Templeton

16


PIRM O JI SA V AIT Ė

h Pirmasis dėsnis Jei­gu val­do­te sa­vo pro­tą, val­do­te ir pa­sau­lį – Bi­ll Pro­vos­t

Vi­sų lai­kų di­die­ji mo­ky­to­jai skelbė, kaip svarbu valdyti mintis. Bu­da kal­bė­jo: „Pro­tas yra vis­kas. Apie ką gal­vo­ji, to­ ks esi.“ Indų filosofas Ra­mak­riš­na tei­gė: „Žmo­gus yra su­var­ žy­tas pro­to, bet pro­tas jį ir iš­lais­vi­na... Žmo­gus, ku­ris tvir­tai pa­reiš­kia, kad jis yra lais­vas, pasiekia laisvę.“ Amerikiečių psichologas Viljamas Džeimsas (Wil­liam Ja­mes) ra­šė: „Di­ džiau­sias ma­no kar­tos at­ra­di­mas tas, kad žmo­gus ga­li keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą keis­da­mas po­žiū­rį į jį.“ Krikščioniškasis mistikas ir Krikščionių vie­ny­bės mokyklos (Unity School of Christianity) įkū­rė­jas Čarlzas Filmouras (Char­lesas Fil­lmo­re) Šven­to­jo Rašto sti­liu­mi skel­bė: „Pro­tas yra su­vo­ki­mas vis­ko, ką ma­tai, gir­di ir jau­ti. Protu mes su­vo­kia­me Žemės, dan­gaus, mu­zi­kos, dai­lės... gro­žį. Ne­gir­di­mas min­čių vyksmas su­ku­ria dar­nią be­ga­li­nę vi­su­mą, va­di­na­mą gy­ve­ni­mu.“ Jei­gu no­ri­te ge­riau su­vok­ti po­sa­kio „Jei­val­do­te pro­tą, val­ do­te ir pa­sau­lį“ pras­mę, turite suprasti, ką kai ku­rie re­li­gi­niai mo­ky­to­jai ir fi­lo­so­fai vadina „Be­ga­li­niu pro­tu“ ir „Pro­to veik­los dės­niais“. Kai kurie jų teigia, kad iš tikro yra tik vie­nas Pro­tas, kar­tais va­di­na­mas „Die­viš­kuo­ju pro­tu“, „Visuotine sąmone“ ir dar kitais vardais. Šis Pro­tas laikomas visatos gy­vy­bės, ži­nių, ga­lios ir kū­ry­bin­gu­mo šaltiniu. Filosofai tvirtina, kad Pro­to veik­ los dės­nis pabrėžia svarbų dalyką: visi mes esa­me unikalūs, bet kartu iš­lieka­me vi­su­mos da­li­mi. Me­s ne ma­rio­ne­tės, mūsų valia laisva, ja ga­li­me laisvai nau­do­tis. Čia yra mū­sų žodžių, min­čių, jaus­mų ir veiksmų ištakos. Mū­sų gy­ve­ni­mas pri­klau­so nuo to, ką manome apie Die­vą, sa­ve, šei­mą, kai­my­nus, pa­žįs­ta­mus...

Ga­lin­giau­sias iš vi­sų dės­nių yra spartėjančios asmeninės evoliucijos dės­nis: žmo­nės tam­pa iš­min­tin­ges­ni, kai ima sen­ti... – Chris­tian Bo­vee

Tie­sa yra as­ke­to draus­mė, mis­ti­ko ieš­ko­ji­mas, romiojo ti­kė­ji­mas, sil­pnojo at­gai­la, teisuolio prin­ci­­ pas ir Gam­tos iššūkis. Tai visatos pagrindas. – John Hay Al­li­son

17


PIRMOJI SAVAIT Ė

18

Svar­bu vis­kas! XVII–XVIII amžiaus anglų rašytojas ir politikas Džozefas Adisonas (Jo­seph Ad­di­son) sakė: „Su­dė­tin­giau­sias da­ly­kas pro­tui yra pažaboti sa­ve!“ Tei­gia­mas po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą kartais atrodo netikroviškas. Įvairiems skep­ti­kams sun­ku pa­ti­kė­ti, kad tei­gia­mai mąs­tan­ tys žmo­nės pa­sie­kia vis­ką, ko gei­džia. Vis dėlto tiesa tokia, kad tei­gia­mas mąstymas gerokai padidina sėkmės tikimybę, o neigiamos mintys ir dvejonės sėkmę atitolina. Rašytojas, paskaitininkas ir prekybos konsultantas Zi­gas Zig­laras (Zig Ziglar) tei­gia: „Jū­sų ver­slas gali būti sėk­min­gas ar ne­sėk­ min­gas. Ko­ks jis bus, pri­klau­sys tik nuo to, kas vyks jū­sų gal­vo­je!“ Su­ge­bė­ji­mą su­pras­ti ir pa­ten­kin­ti klientų reik­mes Ziglaras vadina pa­grin­di­ne sėk­min­gos prekybos sąlyga: „Jūs ga­li­te pa­si­im­ti iš gy­ve­ni­mo vis­ką, ko trokš­ta­te, jei­gu tik pa­ kan­ka­mam žmo­nių skai­čiui pa­dė­si­te gauti tai, ko jie trokš­ta.“ Su­ge­bė­ji­mas iš­klau­sy­ti ki­tą žmogų ir išsi­aiš­kin­ti jo reik­mes iš esmės pri­klau­so nuo proto savybių. Filosofas ir rašytojas Ralfas Valdas Emersonas (Ralph Wal­do Emerson) apie dvasinį gyvenimo aspektą rašė taip: „Di­die­ji yra tie, ku­rie pri­pa­žįs­ta, kad dva­sin­gu­mas svar­biau nei bet ko­kia ma­te­ri­jos ap­raiška ir kad mintys val­do pa­sau­lį.“ Ryškus sėk­mės pavyzdys yra Merės Kei Eš (Ma­ry Kay Ash), Ma­ry Kay kos­me­ti­kos kompanijos įkū­rė­jos is­to­ri­ja. 1963 metais jos įmo­nė iš kuk­lios par­duo­tu­vės Da­la­se iš­au­go į stambią tarp­tau­ti­nę organizaciją. Merės Eš sėkmės priežastis buvo klientų reikmių studijavimas ir tenkinimas, jos ver­slo fi­lo­ so­fi­ja rėmėsi krikš­čio­niškosio­mis ver­ty­bė­mis, kurias pripažino ir kuriomis vadovavosi visas kompanijos personalas. Jei paana­li­zuo­si­te, kas kles­tin­tiems žmo­nėms garantuoja sėk­mę, pa­ste­bė­si­te, jog pir­miau­sia tie žmo­nės galvo­ja apie kitus. Jie at­si­žvel­gia į ki­tų žmo­nių po­rei­kius ir stengiasi juos patenkinti. Žmo­nių, ku­riuos ly­di sėk­mė, skai­čius to­ly­gus žmo­ nių skai­čiui, ku­riems jie pa­de­da­ iš­kil­ti ir sukles­tė­ti. Mū­sų min­tys yra tar­si daik­tai. Jos gims­ta gal­vo­je, ke­liau­ja lai­ku bei erd­ve ta­ry­tum van­dens ra­ti­lai tven­ki­ny­je ir iš­ju­din­a vi­ską, prie ko pri­si­lie­čia. Min­tys – mū­sų gyvenimo rūmo ply­ tos. Pa­sau­lis, kokį ma­to­me, yra toks, ko­kį su­si­kū­rė­me sa­vo min­timis. Protas yra didysis statytojas ir kūrėjas.


h Antrasis dėsnis

PIRMOJI SAVAIT Ė

Kai nė­ra svajonės, tauta praranda savitvardą – Pa­tar­lių kny­ga 29, 18

Se­no­vės išmintis skel­bia: „Kai nė­ra svajonės, tauta praranda savitvardą.“ Šiais žodžiais no­ri­ma pa­sa­ky­ti, kad kiek­vie­nam žmo­gui rei­kia turėti tiks­lą, idant jis gyventų prasmingai ir laimingai. Jei ne­tu­rė­si­me tiks­lo ar ne­ži­no­si­me, ko no­ri­me, gy­ve­ni­mą iššvaistysime veltui. Kaip svar­bu tu­rė­ti tiks­lą, parodo pa­sa­ko­ji­mas apie plaukikę Florensą Čedvik (Flo­ren­ce Chadwik). Ji pasiryžo perplaukti Lamanšo są­siau­rį. Tą die­ną jū­ro­je bu­vo smarkus vėjas, šal­ta, tačiau šal­tis Florensos negąsdino, be to, tre­ne­riai iš­try­nė jai kū­ną ap­sau­gi­niu tepalu ir vi­są lai­ką plau­kė gre­ta, kad ga­lė­tų ją pa­mai­tin­ti karš­tu sultiniu ir padrąsinti žodžiais. Vis dėlto jie visi nenumatė vieno dalyko – rūko. Kai kran­tą ap­trau­kė rū­kas, ma­to­mu­mas ta­po vos ke­lios pė­dos, ho­ri­zon­to li­ni­jos ir kran­to ne­si­ma­tė. Plau­ki­kė su­triko. Pras­tas ma­to­ mu­mas ir le­di­nis šal­tis gniuždė. Mėš­lun­gis trau­kė Florensai ran­kas, ko­jas ir pė­das, viso kūno rau­me­nis kaus­tė skaus­mas. Ga­liau­siai spor­ti­nin­kė pa­si­pra­šė tre­ne­rių įke­lia­ma į val­tį ir par­pluk­do­ma į kran­tą. Vė­liau, kai ji su­ši­lo, ko­res­pon­den­tai pa­klau­sė: „Kaip bū­ tumėte pa­si­el­gu­si, jei­gu bū­tumėte ži­no­ju­si, kad iki kran­to li­ko vi­siš­kai ne­daug? Ar būtumėte su­tel­ku­si vi­sas pa­stan­gas siek­ti tikslo?“ Florensa sutiko, kad tada viskas būtų buvę kitaip, o dabar, kai ji pametė iš akių tikslą, ją apleido ir jėgos. Kai ne­tu­ri­me tiks­lo ar­ba kai įsi­vaiz­duo­ja­mas tiks­las neapi­ brėž­tas, netenkame įkvėpimo ir jėgų, imame dvejoti, gaištame laiką ir galų gale pasiduodame. Kol ne­su­si­kur­si­me kon­kre­taus tiks­lo, ku­ris su­teiks mū­sų gyveni­mui pras­mę, ir kol jo ne­įsi­ vaiz­duo­si­me, bū­si­me ne­ryž­tin­gi ir sil­pni. Brajanas Adamsas kny­go­je Kaip pa­siek­ti sėk­mę (Brian Adams, How to Succeed) ap­ra­šė garsųjį automobilių pramonės

Palankus vė­jas ne­pa­dės, jei ne­ži­ nai, kur uos­tas. – Mi­cha­el de Mon­tag­ne

19


PIRMOJI SAVAIT Ė

Ant po­pie­riaus la­po už­ra­šy­ki­te sa­vo gy­ve­ni­mo tiks­lus, paskui juos detalizuokite. Tai at­li­kę, greitai turėsite vis­ką. Dau­ge­lis sa­vo tiks­lą ga­li už­ra­šy­ti, ta­čiau vos ke­li sugeba jį detaliai apibūdinti. Ne­bū­si­te lai­min­gi tol, kol jū­sų tiks­lai ne­bus aiš­kūs ir api­brėž­ti. – Ross By­ron

magnatą Henrį Fordą (Hen­ry Ford). Jis, prieš įkur­da­mas savo au­to­mo­bi­lių gamybos kompaniją, ją pirmiau įsivaizdavo su visomis smulkmenomis. Pavyzdžiui, nupiešė minty­se au­to­mo­ bi­lį, ko­kį būtų galėję įsigyti daugelis žmonių. Fordas su­kū­rė min­ty­se sa­vo sva­jo­nių produkto es­ki­zą daug anksčiau, nei jis buvo per­ke­ltas ant po­pie­riaus la­po į brėžinius. Paskui jis įsi­vaiz­da­vo mi­nią žmo­nių, per­kan­čių ir vai­ruo­jan­čių šį au­to­ mo­bi­lį. Jo mintyse su­ko­si prieinama pre­kės kai­na. Pa­są­mo­nė šią min­tį pri­ėmė kaip įvyk­do­mą už­duo­tį. Ne­il­gai tru­kus H. For­do vi­zi­ja ta­po tikrove. Kla­si­ki­nis gol­fo žai­dė­jų pa­ta­ri­mas yra ne­iš­leisti iš akių ka­ muo­liu­ko. Pro­fe­sio­na­lai ži­no, kad ne­įma­no­ma įridenti ka­muo­ liu­ko į duobutę, jei jos nematai! Tad jei no­rite pasiekti tikslą, turite nu­spręs­ti, koks jis yra, ir nusipiešti jį sau mintyse. O tada ap­gal­vokite įvai­riau­sius bū­dus tam tiks­lui įgy­ven­din­ti, įsi­ vai­zduokite veiks­mų ei­gą, kuri, jūsų supratimu, yra geriausia. Kurkite tiks­lus, siekite jų ir mė­gau­kitės jų vai­siais.

h Trečiasis dėsnis Mei­lė atleidžia ydas, ku­rių nesugeba­me įveikti – J. Je­li­nek

Bai­lys ne­ga­li my­ lė­ti – tai stip­rių­jų bruo­žas. – Mahatma Gand­hi

20

Šian­dien žmones mei­lę supranta kaip ro­man­tiš­kų jaus­mų iš­raiš­ką prie­šin­gai ly­čiai. Ta­čiau mei­lę ga­li­ma supras­ti kur kas pla­čiau: tai ge­ra­no­riš­ku­mas, rū­pes­tis, pagalba, solidarumas... Tokios meilės objektas gali būti visi žmones! Ir tokią meilę mus moko skleisti mūsų Kūrėjas. Kai my­li­me, esa­me šio jausmo pri­pil­dy­ti, o be jo jaučia­ mės tušti. Mei­lė tam­pa mū­sų gy­va­vi­mo tiks­lu, vos išvystame šį pasaulį. Apie mei­lę pa­ra­šy­ta mi­li­jo­nai žo­džių, sklando dau­gybė posakių, tačiau nė vie­na­s jų mei­lės es­mės visiškai perteikti negali.


Kar­tais, kai ma­no­me, kad my­li­me, iš tik­rų­jų tik skaičiuo­ jame, ką ki­tas žmo­gus ga­li mums duo­ti. Tai „są­ly­gi­nė“ mei­lė. Aukš­čiau­sia­me lyg­me­ny­je mei­lė nie­ko ne­rei­ka­lau­ja. My­li­me dėl pa­čios mei­lės ir nesvarstome, kokią iš to turėsime naudą. Pa­na­šiai kaip Sau­lė, mei­lė pa­ti spin­du­liuo­ja nieko nereika­ laudama. Mei­lės to­kia pri­gim­tis kad ji sklei­džia gė­rį vi­sur ir vi­siems, ne­krei­pia dėme­sio į ydas, ne­svar­bu, ar jos įsi­vaiz­duo­ja­mos, ar tik­ros. Mei­lė – ge­riau­sias taik­da­rys ir gy­dy­to­jas. Prieš ke­lerius me­tus vie­nas ver­sli­nin­kas, vardu Haris, patyrė ga­lin­gą be­są­ly­giškos mei­lės ga­lią. Kiek­vie­ną die­ną Haris darbe bendraudavo su įvai­riau­sio am­žiaus, vi­suo­me­nės sluoks­nių ir skirtingų tau­ty­bių žmo­nė­mis. Nuo bendravimo priklausė jo verslo sėkmė. Haris ap­ra­šė for­mu­lę, kuri jam padėdavo rast kelią į žmonių širdis. Prieš svar­bų su­si­ti­ki­mą jis tap­da­vo ro­mus ir ty­lus, už­si­da­ ry­da­vo sa­vo biu­re. Min­ty­se jis įsi­vaiz­duo­da­vo netrukus ap­si­ lan­ky­sian­tį interesantą, paskui tardavo tokius žodžius: „Esu spin­du­liuo­jan­tis mei­lės cen­tras, galin­tis pri­trauk­ti gė­rį ir atiduoti jį ki­tiems, ypač... (čia jis iš­ta­rdavo žmogaus var­dą).“ Ši meditacija sužadindavo teigiamą ener­gi­ją, o Hario klientai ją pajusdavo. Ha­ris aiškino, kad ne­pa­kan­ka tai iš­sa­­ky­ti vien žo­džiais. Svar­bu jaus­ti, ką sa­kai. Jaus­ti vi­suo­ti­nę, be­są­ly­gi­nę mei­lę, pul­suo­jan­čią tarp ta­vęs ir žmonių. Kai pri­pa­ži­nsite šį vidinį die­viš­ku­mą, jū­sų aukš­tes­ny­sis Aš iš­si­skleis kaip gė­lės žie­das. Ši­to­kiai mei­lei nė­ra jo­kių kliū­čių. Į ją at­silieps kiek­vie­ nas vi­sa­tos ato­mas. Tokia yra be­są­ly­giškos mei­lės pa­slap­tis. Štai kaip apie meilę kalbėjo ankstyvieji krikščionys: Nie­kas ne­iš­lie­ka, kas ­su­kur­ta be mei­lė­s. Meilė – didžiausia dovana. Ji ge­si­na ne­apy­kan­tos lieps­nas, at­ku­ria pa­sau­ly­je tai­ką ir su­tai­ko iš­si­sky­ru­siuo­sius, iš­tai­so blo­gį, gel­bsti ir nie­ko ne­žei­ džia. Ir kas mal­dau­ja jos pa­gal­bos, ne­tu­ri bai­mintis dėl at­ei­ties ne­lai­mių, nes bus sau­gus ir gy­vens am­ži­no­je ra­my­bė­je. Bendraudami su žmonėmis daž­nai pa­mirš­ta­me, kad tik­ra mei­lė duo­dama lais­va va­lia ir be jo­kios prie­var­tos. Mei­lė –

PIRMOJI SAVAIT Ė

Mei­lė yra aukščiausias tei­sin­gu­ mas. – Hen­ry Ward Be­echer

Ko ne­ga­liu my­lė­ ti, to ne­pa­ste­biu. – Anais Nin

Užuot tarę piktą žodį, sučiaupkime lūpas. Pakęskime kitų ydas, ir pasaulis taps geresnis. – Cons­tan­ce Fos­ter

Mei­lė yra Die­vo es­­mė ir žmonių gerovės pamatas. – Ralph Waldo Emer­so­n

Laikas, kai nieko nemylime, yra iššvaistytas veltui. – Torquato Tasso

21


PIRMOJI SAVAIT Ė

kiek­vie­no mū­sų as­me­ni­nė „ža­lia švie­sa“. Be mei­lės iš­kart įsi­ žie­bia rau­do­na! Mei­lė tik­ra. Ji gy­va ir veiks­min­ga! Ji galinga priemonė, padedanti mums būti laimingiems. Te­su­tei­kia mei­lė jums kan­try­bės kiek­vie­no­je si­tu­a­ci­jo­je.

h Ketvirtasis dėsnis Visatoje yra dau­giau ga­li­my­bių, nei įmanoma įsi­vaiz­duo­ti – Nežinomo autoriaus žodžiai

Aš neturiu jokių ypatingų talentų, tiesiog esu aistringai smalsus. – Al­ber­t Ei­ns­tein

22

Nuo gi­mi­mo esa­me mo­komi mąstyti ri­bo­tai. Mus supa tvo­ros. Mes negalime judėti per gyvenimą visu greičiu. Yra tei­gian­čių, kad kan­try­bei taip pat yra sa­vo ri­bos! Išmintingi žmonės sako, kad vi­si šie ri­bo­ji­mai lėtina žmo­ni­jos pa­žan­gą. Tačiau jų mažėja. Pavyzdžiui, kitados žmonės tikėjo, kad Žemė plokščia ir kad ją gaubia ku­po­lo for­mos gaubtas – tokią viziją paneigė jūrininkai, apiplaukę Žemės rutulį, o vėliau – ir astronomai, pa­tei­kę mums ži­nių apie ga­lak­ti­kas, esan­čias už mi­li­jo­nų švies­me­čių, ir apie mūsų planetos vietą visatoje. Ge­ ron­to­lo­gai įti­ki­no, kad ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je žmogaus gy­ve­ni­mo truk­mė sieks šimtą me­tų. Beje, šim­to­jo gim­ta­die­nio ju­bi­lie­jai tam­pa vis daž­nes­ni jau mūsų laikais! Spor­ti­nin­kų re­kor­dai len­kia vie­nas ki­tą taip grei­tai, jog specialistai stebisi, ar dar ap­skri­tai li­ko ko siek­ti! XX am­žiu­je gi­mu­siems žmo­nėms sun­ku įsi­vaiz­duo­ti to­kias ri­bo­tas ži­nias ir to­kį kos­mo­so su­pra­ti­mą, koks vy­ra­vo, kai bu­ vo pa­ra­šy­ti pagrindinių re­li­gi­jų šven­traš­čiai. To­dėl ky­la toks klau­si­mas: ar šven­tų­jų raš­tų ne­rei­kė­tų per­ra­šy­ti ir papildyti žiniomis apie visatos struktūrą? Prancūzų teologas ir filosofas Pjeras Tejaras de Šardenas (Pierre Teil­hard de Char­din) ragino su­kur­ti nau­ją te­olo­gi­ją, pri­pa­žįs­tan­čią šiuo­lai­ki­nius moks­lo at­ra­di­mus. Jis tvirtino,


kad į visatą turime pažvelgti kitu žvilgsniu ir peržengti seniai nusistatytas supratimo ribas – tai būtų naujojo dvasingumo pradžia. O kanadiečių psichiatras Ričardas Biukas kny­go­je Kos­mi­ nė są­mo­nė (Ri­chard Mau­ri­ce Buc­ke, Cossmic Consciousness) ra­šė: „Ar­ti­miau­sia žmo­ni­jos at­ei­tis tei­kia ne­įti­kė­ti­nų vil­čių. Su­ si­dū­rę su kin­tan­čia kos­mi­ne są­mo­ne, vi­sos šian­dien ži­no­mos re­li­gi­jos su­si­lies į vie­ną. Žmo­giš­ko­ji sie­la ra­di­ka­liai pa­si­keis... Ne­mir­tin­gu­mo siekis gy­vuos kiek­vie­no­je šir­dy­je, kaip kiek­vie­ no­je aky­je žvilgs­nis. Abe­jo­nės Die­vu ir am­ži­nuo­ju gy­ve­ni­mu bus ne­įma­no­mos, kaip kad da­bar ne­abe­jo­ja­ma fiziniu gy­ve­ni­ mu. Dvasinė būties sfera taps akivaizdi. Kiek­vie­na sie­la ­jaus ir ži­nos, jog yra ne­mir­tin­ga. Ir dar ji ži­nos, kad vi­sa vi­sa­ta su vi­su sa­vo gė­riu ir gro­žiu skir­ta jai ir am­žiams jai pri­klauso.“ Gy­ve­ni­mą formuoja są­mo­nė! Jei­gu mes są­mo­nin­gai prii­ mame sa­vo gy­ve­ni­mo ri­bo­tu­mą, tai mūsų gyvenimas ir liks ribotas. Kita vertus, jei ti­kė­si­me po­etu, kad „visata pri­klau­so tik mums“ – gy­ven­si­me be su­var­žy­mų. Pa­sau­ly­je nė­ra vi­siš­ kos tuš­tu­mos. Pasaulis nė­ra be ma­te­ri­jos ar ener­gi­jos. Kur tik pa­žvelg­si­me, pa­maty­si­me ko­kią nors materijos ar ener­gi­jos for­mą. Mes nuolat sta­to­me ir ku­ria­me. Amerikiečių filosofas Džordžas Santajana (Ge­or­ge San­ta­yana) visatą regi taip: „Vi­ sata, kaip galime pa­ste­bė­ti, yra nuo­sta­bi ir di­džiu­lė ma­ši­na... Kai ją įjungsime, per­pra­si­me, prisipildysime nuo­sta­bos, siau­bo ir džiaugs­mo. Visata – nuo­sta­bi.“ Mūsų protas nuolat aktyvus. Jis pri­pil­dy­tas idė­jų ir min­čių. Di­die­ji mis­ti­kai teigė, kad no­rint įvaldyti pro­tą pa­kan­ka tie­siog įsi­vaiz­duo­ti ne­ma­to­mą jo ga­lią ir ak­ty­vu­mą. Pro­tas pra­noks mus pa­čius ir mes pamatysime, kad visatoje ri­bų nė­ra. Pa­žvel­ki­me į dau­gy­bę daik­tų, su­kur­tų žmo­ni­jos. Da­bar pa­žvel­ki­me ana­pus tų daik­tų. Pa­ma­ty­si­me, ko­kie gau­sūs yra šal­ti­niai, iš ku­rių jie su­kur­ti. Di­džiau­sias jų – pro­tas. Jis pri­pil­dy­tas idė­jų ir min­čių, skel­bian­čių, kaip su­kur­ti tai, kas gims­ta mū­sų vaiz­duo­tė­je.

PIRMOJI SAVAIT Ė

23


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
GYVENIMO DĖSNIAI by knygos.lt - Issuu