Vilkelis
ąžuolinės sūpynės
kai kojom nesieki žemės
drumzlina bala
pilna rausvų sliekų –
pašonėj namų šešėliai
šviesa atsispindi žolėj –
po balkonu geriausia slėptuvė –
priglusdavau prie dėžių
ir matydavau kraštelį miesto
laidais kylančio į debesis
pasiekiamus žemėtu delnu
o draugai ieškodavo
šaukdami pravarde
kurios neprisimenu
tiksliau nenoriu prisiminti
nes gavau griuvus ant asfalto ir prasiskėlus lūpą – it paikas kiškis o draugai vis ieškodavo
sukdavo ratus aplink ir sukdavo
kildavo vėjas – štai įtrauks į patį sūkurį
šviesa įžūliai liejosi akyse
maniau paskęsiu, bet ne –
neatsargus trept
kai bėgau prisitukint –ir nebėra daugiau vilkelio
kurį turėjau kai buvau šešerių
7
Vėjas
sėdėjau iki sutemų
ant palangės (patogesnės
neturi niekas – ir skaitymui
ir nagų lakavimui tinka
ir tau pamojuoti)
žinojau niekas nesakė
bet žinojau
senolių išmintis
akies obuolio kamputy
lyg kirmėlė įsigraužė
tik tu lango nedaryk vaikeli
tik tu nedaryk
vėjas plaukuos įsisuks
o tada tai bus
o tada tai bus
8
mano dėdė miško pakrašty
ganė kumelę
(ten pat ir gyveno)
man patiko tas dėdė
raišas mirusio kaimo artojas
jo barzdoj slėpės amžinos užstalės istorijos
man patiko vėjo išnarinta jo troba
apmusijusi veranda
liepsnojantys medetkų laužai
po suklypusiom langinėm –
vėjo kastanjetėm
man patiko jo kumelė miško pakrašty
nes prie jos vienintelė graži
mano paauglystės nuotrauka –
mus fotografuoja dėdė
mes stovim laukdamos paukščiuko
abi mes ryžos ir abi šypsomės
nuo karčio iki karčio
9 * * *
kartais iš vaikystės ateina draugas
kuris prieš dvylika metų gyveno už sienos
jis ateina ir sako
kad negalima leisti kūdikiams žiūrėti
į veidrodį
tu nežinai ką tas veidrodis matė
kas jame paskendo
tu nežinai kas ten slepiasi už dulkių
pavienių nuskustos barzdos plaukelių
nežinai kas tame veidrody gyvena
kas prasikrapšto pro jo stiklą vilko valandą
kai jūsų šeima ramiai vartosi lovose
nežinai kas stovi kojūgaly
kas skaičiuoja jūsų pulsą
nežinai bet vis tiek laikai veidrodį vonios kambary
atremtą į sieną už kurios gyvenau
prieš jį rengiesi ir dažaisi
vilioji lūpų raudoniu
nuogom krūtim
nežinai ką jis mato ir kiek mato
bet jei paimtum kirvį ir prakirstum
kumščio dydžio eketę
ištrauktum
dingusius akių šešėlius odinį rankinuką
ir švarką kurį 2008 metais
palikai oro uoste
10 * * *
Kalėjimas
Aiškiai prisimenu švytėjimą pro langą, nuo rožinių užuolaidų krentančią šviesą.
Kambaryje buvo tyku.
Ant palangės pumpurus barstė paleistuvė, baltas katinas su juodom dėmėm susisukęs miegojo ant sofos.
Taip atrodė mano vaikystės kambarys, kalėjimas, į kurį grįžtu tada, kai skauda.
Po sofa mėtėsi daugybė apdulkėjusių žaislų.
Kai juos su šluotos kotu iškrapštydavau, delnus aplipdavo seno linoleumo glitumas.
Pro langą matėsi kaimynų vyšnia.
Nė vienos uogos nėra davę nusiskinti, bet žiūrėdavo ir sekdavo kaip tikri prižiūrėtojai, kad saldžios nuodėmės nepadaryčiau.
Tame kambaryje man viskas buvo leidžiama ir viskas draudžiama.
Kiekviena kaladėlė buvo suskaičiuota –vienos skirtos namo sienai, kitos šuliniui, trečios suoliukui, amžinam rymojimui priešais namą –laimei, šitų visuomet pritrūkdavo.
Pritrūkdavo ir medžiagos lėlių drabužėliams siūti.
Panašiai man dabar trūksta laiko – sau ir dukrai –nieko neprašančiai, neįkyriai meilei.
11
Kai skauda, grįžtu į savo kalėjimą.
Renku vyšnias pro stiklą, kaip kraujo lašelius praėjusių gyvenimų.
12
Smiltelės
Norėčiau pakartoti tą Palangos kavinių kvapą.
Trumpa vasara, man treji, sėdžiu vežime. Stumia jį tėvas, mama neša pilką rankinę, jie ieško vietos atsipūsti per atostogas su manimi.
Mano burna ir delnų raukšlės pilnos smėlio, plaukuose ošia jūra.
Esu maža, bet sau didelė, noriu uosti kavinių kvapą, prisėsti prie baltų sraigtinių laiptų.
Siauras mano pasaulis, man reikia tik Eglės su žalčiu, tik liūto galvą prie Gintaro muziejaus paglostyti, pažiūrėti dar kartą Birutei į gėlėtas rankas. Pasislėpti urve. Užkopti ant kopos.
Lydėti į jūrą grimztančią saulę.
Ten toli, kitame krante, yra Švedija, sako mama.
Ištiesiu rankas, ir jas tyliai nupučia vėjas.
Grįžtu kavos puta į šią valandą, man trisdešimt treji, trejų dukters dar nevežiau prie jūros, bet ir jos delnų raukšlėse atrandu smiltelių.
13
