Todėl nuo šiol kiekvienais metais stebuklingo miško gyventojai ką nors įdomaus, naudingo ar juokingo užrašo ant popieriaus lapo. Aš tuos lapus surenku, apkramtau ir
ĮŽANGA Laba Kalėdiena. Toks yra mūsų
tradicinis pasisveikinimas. O kas tie mes? – paklausite jūs. Aš esu pelytė Nelė ir gyvenu Kalėdų Senelio namelyje. Ten taip pat gyvena du labai padykę sutvėrimai – Elfė ir Elfas. Namelis stovi Kalėdų miške, kuriame triūsia saldžių saldžiausių kepinių meistrė ponia Pyragauskienė. Taip pat narsusis ponas Kaminėtojas, krečiantis juodžiausius kaminus ir linksmiausius juokus. Dar lokys Vacys, kuris rūpinasi visomis antžeminėmis ir žieminėmis transporto priemonėmis. Visų bėdų, ligų, negalavimų ir dejavimų specialistas daktaras Baltasis Pelėdas. Griežtoji miško tvarkos prižiūrėtoja, trolių palikuonė panelė Kon Trolė. Grožio deivė ūdra Pudra. Ir, žinoma, debesų bei sniegų valdovas – jautrusis ponas Padebesys. Ir dar daugybė galybė kitų stebuklingų stebuklingo miško gyventojų. Jų pagrindinis ir vienintelis darbas yra ruoštis Kalėdoms: kad jos būtų smagios,
gražios ir prasmingos. O aš miške esu atsakinga už popierius. Tiksliau – už prastų ir gerų popierių rūšiavimą. Anksčiau mano protėviams visi popieriai būdavo vienodi. – Mažiau popierizmo! – šaukdavo jie, popierių krūvas kramtydami į skiautes. Bet vieną dieną aš pati, besiruošdama smagiai sukramsnoti dar vieną popiergalį, pastebėjau ant jo parašytą pasakojimą apie kažkokią pelę, kuri, pritrūkusi košės, vandens bėgo geležiniu tiltu. „Kaip gražu, – pagalvojau. – Jei aš šitą popierių sunaikinsiu, tai ir istorijos neliks. Negerai, reikia išsaugoti!“ Taip ėmiau atrinkinėti popierius. Vieni, su geromis istorijomis ir mintimis, keliaudavo į saugyklą, kitus – riebaluotus, prirašytus niekų – ir toliau smagiai perdirbinėjau. Tada supratau dar vieną dalyką. Juk miško gyventojų galvose kiekvieną dieną knibžda be galo daug įdomių minčių ir istorijų. Reikia ir jas užrašyti bei išsaugoti.
apipavidalinu. Pridedu kokią gražią mintį, priklijuoju iškarpų iš Kalėdų miško laikraščio. Ir viską surišu į vieną ryšulį. O tas ryšulys vadinasi
TAI BENT KNYGA!
Kviečiu ir jus kasdien prisidėti prie šios knygos kūrimo. Bet tik jeigu norite būti stebuklingi (nežinau, kas galėtų nenorėti).
Tai ir pradėkime, nuo pačių pačių pradžių...
Trys, du,
vienas...
PIRMA ISTORIJA
Iki Kalėdų liko dar 24 istorijos
1 miško neša, kad a a r p s a m o žadindam s kiškis R spondenta egutė Sigutė juos e r o k i “ ių inučių. Ta ko žin arto. G Kalėdų miš udo tik iš penkto k dą ir devyniolika m o Balio ėpli alan “gyventojai pab ilitacija v o lygiai v b v a a e k r u k a g ji il alsą, s laukia prarado b kordas. Jo e r s ė r u naujas Šia je. sanatorijo KMKI) ekcijai ( p s in s o iai“ ir ko kalb lėdų miš imą besmegen a K ė ik e t in “ s. eniai pa ti pavad Sniego s riežtai uždraus a sniego seniu in g d a ą prašym s, kurie taip v isu bausti v
Nelė Jeigu ne aš, Kalėdų galėjo ir nebūti. Taip taip, aš nejuokauju. Tik mano apdairumas padėjo išsaugoti šventes, o jei tiksliau – jų nepramiegoti. Elfai ir Senelis kiekvienais metais po Kalėdų užmiega ilgu vasaros miegu. O pirmąją žiemos dieną visi pabunda ir pradeda ruoštis dar vienoms stebuklingoms šventėms. Bet Elfai prieš miegą taip smarkiai dūko, kad pamiršo prisukti Kalėdų namelio žadintuvus. Ir žiemai
atėjus visi namelyje saldžiai parpė, tad, jei ne mano budrumas bei sumanumas, būtų pramiegoję ir pačias Kalėdas. Prieš užmigdama sukonstravau nepriekaištingai veikiančią Kalėdų namelio žadinimo sistemą! Namelio veidrodį pasukau taip, kad, pasirodžius Šiaurės pašvaistei, jos spinduliai, krentantys pro langą, nukryptų į židinį ir jį įžiebtų. Taip viskas ir prasidėjo!
Pro namelio kaminą virstantys dūmai sušildė ant stogo slūgsantį sniegą. Sniego gabalai ėmė kristi žemyn ir sulipo į gniūžtę. Riedėdama nuo kalno gniūžtė virto milžinišku sniego kamuoliu. Kamuolys trenkėsi į pušį, kurioje gyvena ledinio laikrodžio saugotoja gegutė Sigutė... Pušis sudrebėjo, Sigutė garsiai, per visą mišką, sukukavo:
Senelis ir Elfai, o ir Rudolfas bei ponas Padebesys, taip pat ir daktaras Baltasis Pelėdas, ponia Pyragauskienė, lokys Vacys, ponas Kaminėtojas, vėplys Balys, aš, žinoma, ir visi Kalėdų miško gyventojai kaip įgelti (čia tik toks posakis) pašokome iš lovų, guolių, gūžtų ir lizdų! Štai ir viskas! Visi atsibudę. Dėkokite man už Kalėdas! Sveikinu, sveikinu.
KUKŪ!
Ačiū,
ačiū!
Prašom, prašom!
dus
atlikti atsibu Pabrauk tris dalykus, kuriuos verta po ilgo miego: nius. – Suvalgyti dvidešimt šešis saldai – Nusiprausti veidą vandeniu. . – Įgrūsti savo pagalvę į šaldytuvą
– Atlikti mankštelę. – Išsivalyti dantis. smas dainas. – Sudainuoti dvi liūdnas ir tris link
ANTRA ISTORIJA
Iki Kalėdų liko dar 23 istorijos
2
Elfas.
– Koks dar Elfas? – pasipiktino Elfė ir užbraukusi Elfo vardą užrašė:
Elfė!
ys miego lok r s o r a s a v miške da budęs po urvą... Pa agystė – to Kalėdų io c a V io s? Į lok riama v vitriaakė Įsilaužima do savo būgnų. Įta tektyvė ž e d o k iš m ti ige Vacys pas usikaltimą imasi tir N ! ę v nėra bu istė. kiaunė Kr šiūnas seris Lū talentų! iu d o r p uzikos regėtų ia, kad m o nematytų, ne prašom in ž ė k is iešk mais, ą pasie Redakcij Kalėdų mišką. J inti savo gebėji as turi raudoną į iūn teb atvyksta ną Lūšiūną nus . Atminkite, Lūš ro! s o u p m s o ū is ge Norinty ultūros r as – ir ačiū, v k o d e L atvykti į ienas paspaudim :v mygtuką
– Jokia ne Elfė, o Elfas, – nesutiko Elfas. Ir užbraukė Elfės vardą. – Atsiprašau, bet visai ne! – nenusileido Elfė. – Čia mano lapas! – Pfff! – elfiškai pyko Elfas. – Nuo kada čia tavo lapas, kai visiškai aišku, kad lapas mano. Aš pirmas parašiau. – Pfff! – elfiškai paprieštaravo Elfė. – Aš pirma sugalvojau, ką parašyti, todėl šitas lapas mano. – Ir ką gi tu tokio sugalvojai parašyti, kad reikėtų viso lapo?! – Sugalvojau! Bet TAU nesakysiu, nes akivaizdu, kad TU nežinai, ką parašyti. – Oi, tik nereikia, viską aš žinau. Aš, aš, aš... rašysiu, kaip reikia gerai išsimiegoti. – Pfffff, kaip galima rašyti apie miegą neprabudus? Prašau man atiduoti lapą! Aš rašysiu apie pra... – Neduosiu. Čia mano lapas! – Mano! – Mano! Elfai taip ir būtų ginčijęsi iki pat Kalėdų, bet čia priėjo Senelis ir padalijo lapą per pusę.
Laikas keltis, pusryčiauti, Rengtis, žaisti, išdykauti. Vaikų laiškus skaitinėti, Dovanas suruošinėti.
Rytas labas, labas rytas, Ledo raštais išraižytas, Pudra sniego pabarstytas, Ledinukais apsmaigstytas!
Labas vakaras, laukia minkštas patalas: Lova, skraidanti nakčia, Pagalvė, sapnais kimšta, Pižama, žvaigždžių austa.
Metas gulti išsitiesti, Po dienos darbų ilsėtis. Tik dar knygą paskaityki, Kad ryškius sapnus matytum.
Pajusk savo nuotaiką
Atsigulk į lovą, įsitaisyk ir užsimerk. Atkreipk dėmesį, kaip įkvepi ir kaip iškvepi. Giliai įkvėpk ir išleisk juoko garsą. Dirbtinai juokis trimis skirtingais būdais: “ Atsistok, nusipurtyk kaip šlapias šuo. Chi chi chi! Che che che! “ Dabar tu jauti savo nuotaiką!
Ha ha ha ha!