Sveikas
Sunday Times ir New York Times bestseleris
produktyvumas
Kaip dirbti be streso ir mėgautis gyvenimu
Nuolatinio skubėjimo priešnuodis. Mark Manson
Svei ka s produk ty vuma s Al i Abdaa l
Ka ip di rb ti be st re so ir mėga utis gy ve ni mu
Iš anglų kalbos ve rtė Andrius Navickas
VILNIUS 2026
VILNIUS 2026
Ali ABDAAL
FEEL-GOOD PRODUCTIVITY
How to Do More of What Matters to You Cornerstone Press, London, 2023
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
Copyright © Ali Abdaal, 2023
First published as FEEL-GOOD PRODUCTIVITY in 2023 by Cornerstone Press, an imprint of Cornerstone. Cornerstone is part of the Penguin Random House group of companies. No part of this book may be used or reproduced in any manner for the purpose of training artificial intelligence technologies or systems. This work is reserved from text and data mining (Article 4(3) Directive (EU) 2019/790).
© Jacket design by Harry Haysom
© Andrius Navickas, vertimas į lietuvių kalbą, 2026
© „Tyto alba“, 2026
ISBN 978-609-466-923-1
PIRMA DALIS | ĮKRAUTI
ANTRA DALIS | ŠALINTI KLIŪTIS
Septintas
Persitempimo
Atsispirkite
TREČIA DALIS | PUOSELĖTI
Įvadas
„Linksmų Kalėdų, Ali. Pasistenk nieko nenužudyti.“
Po šių žodžių mano vadovas paprasčiausiai padėjo telefono ragelį, palikdamas mane vieną tvarkytis su visu skyriumi. Buvau ką tik įgijęs jaunesniojo gydytojo kvalifikaciją ir prieš tris savaites padariau naujokų klaidą: pamiršau užpildyti atostogų per šventes prašymo formą. Ir štai aš Kalėdų dieną jau vadovauju visam ligoninės skyriui.
Viskas prasidėjo blogai ir ėjo tik blogyn. Vos tik atvažiavau į ligoninę, mane užgriuvo krūva pacientų istorijų, diagnostikos ataskaitų ir mįslingų užklausų dėl tyrimų, kurias suprasti būtų lengviau patyrusiam archeologui nei mūsų budinčiam radiologui. Po kelių minučių susidūriau su pirmuoju kritiniu atveju: penkiasdešimtmetį vyrą ištiko ūmus širdies priepuolis. Tada viena iš slaugytojų pranešė, kad vienam pacientui skubiai reikia manualinio išmatų šalinimo (jei teko susidurti, suprasite).
10.30 val. ryto apsidairiau, kas vyksta skyriuje. Koridoriumi A paniškai spriegė slaugytoja Janice, nešina glėbiu laše-
linių ir pacientų kortelių su nurodymais, kada ir kokių vaistų jie turi gauti. Koridoriuje B užsispyręs senyvas pacientas garsiai reikalavo pradingusio dantų protezo. Koridoriuje C klaidžiojo girtas pabėgėlis iš Skubios pagalbos skyriaus, rėkdamas „Olive! Olive!“ (taip ir nesužinojau, kas toji Olive.). Ir kas minutę vis išgirsdavau naujų prašymų: „Daktare Ali, gal galite patikrinti, ar ponia Johnson karščiuoja?“, „Daktare Ali, ponui Singhui padidėjęs kalio kiekis, gal galite jam padėti?“
Netrukus ir pats ėmiau panikuoti. Medicinos mokykla neparuošė manęs tokiems dalykams. Iki tol buvau gan neblogai su užduotimis susidorojantis studentas. Susidūręs su sunkumais visada laikydavausi paprastos strategijos: dirbti dar uoliau. Toks metodas prieš septynerius metus man padėjo įstoti į medicinos studijas. Ir taip pat – užsitikrinti kelias publikacijas mokslo žurnaluose. Netgi leido studijuojant pradėti savo verslą. Disciplina buvo vienintelė man pažįstama produktyvumą užtikrinanti sistema. Ji visada veikdavo.
Tik štai dabar ji neveikė. Nuo tada, kai prieš keletą mėnesių pradėjau dirbti gydytoju, jaučiausi it skęstantis. Net ir dirbdamas iki vėlumos nesugebėdavau apžiūrėti tiek pacientų, kiek turėčiau, ir baigti pildyti visus būtinus popierius. Nuotaikai tai irgi atsiliepė; man patiko studijuoti mediciną, kad tapčiau gydytoju, tačiau ėmiau suprasti: pats darbas mane slegia, verčia nuolat nerimauti, kad galiu padaryti klaidą ir taip ką nors pražudyti. Nebegalėjau miegoti, ryšiai su draugais nutrūko, aš nustojau bendrauti su savo šeima. Tik vis sunkiau dirbau ir dirbau.
O dabar dar ir šitai. Pirmoji Kalėdų diena, aš – vienintelis
gydytojas ligoninės skyriuje ir neįstengiu susidoroti su pamainos iššūkiais.
Kai iš rankų iškrito medicininių priemonių padėklas ir visi švirkštai nuskriejo ant linoleumo grindų, galutinai palūžau. Nustėręs žvelgiau į savo sulietą aprangą ir supratau, kad turiu viską išsiaiškinti, kitaip teks atsisveikinti su svajone tapti chirurgu.
Tą vakarą pakabinau stetoskopą, pasiėmiau gabalą Kalėdų pyrago ir įsijungiau nešiojamąjį kompiuterį. Kadaise buvau toks produktyvus, pagalvojau. Ką aš pamiršau? Pirmaisiais medicinos mokyklos metais kaip apsėstas gilinausi į produktyvumo paslaptis. Kasnakt rašydavausi pastabas iš šimtų straipsnių, tinklaraščių ir vaizdo įrašų, žadančių atskleisti optimalaus našumo paslaptis. Visi guru pabrėžė sunkaus darbo svarbą. Dažnas cituodavo Muhammado Ali žodžius: „Aš nekenčiau kiekvienos treniruočių minutės, bet sakiau sau: tik nemesk. Pakentėk dabar ir likusį gyvenimą gyvenk būdamas čempionu.“
Pirmoji Kalėdų diena baigėsi, prasidėjo antroji, o aš vis dar naktinėjau, varčiau savo senus užrašus svarstydamas, kada gi pasukau klaidingu keliu. Gal man tiesiog reikia susigrąžinti ano meto stropumą? Bet kai kitą dieną grįžau į darbą pasiryžęs tiesiog dirbti daugiau, niekas nepasikeitė. Nors ligoninės skyriuje užsisėdėjau iki vidurnakčio, nors per atokvėpio pertraukėles cituodavau sau Muhammado Ali žodžius, su dokumentais dorojausi nė kiek ne greičiau. Mano pacientams vis tiek teko pavargusi, neefektyvi Ali versija. Ir man vis dar akivaizdžiai stigo Kalėdų džiaugsmo.
Tai buvo sunkiausia diena mano gyvenime, ir po jos aš jaučiausi kaip žuvis, išmesta ant kranto. O tada netikėtai prisiminiau savo senojo mokytojo, dr. Barclayʼaus, išmintį: „Jei gydymas nepadeda, tikrinkite diagnozę.“
Pamažu ėmiau abejoti kai kuriais įsikaltais patarimais apie produktyvumą, o netrukus jau abejojau jais visais. Ar tikrai sėkmė reikalauja kančių? Kas apskritai yra sėkmė? Ar rinktis kančią apskritai yra racionalu? Ar įsitikinimas, kad nuolatinis įtampos jausmas padeda geriau atlikti darbus, yra pagrįstas? Ar būtinai turiu aukoti savo sveikatą ir laimę dėl kažko, kad ir kas tai būtų?
Man prireikė kelių mėnesių. Tačiau pamažu priėjau prie išvados, kad viskas, kas man buvo sakoma apie sėkmę, yra klaidinga. Prievartaudamas save geru gydytoju netapsiu. Ir net jei dirbsiu daugiau, laimės man tai neatneš. Buvo ir kitas kelias į pilnatvę: toks, kuris nėra grįstas nuolatiniu stresu, bemiegėmis naktimis ir nerimą keliančia priklausomybe nuo kofeino.
Neturėjau visų atsakymų, nė iš tolo. Tačiau pirmą kartą galėjau įžvelgti alternatyvaus požiūrio užuomazgas. Požiūrio, kuris remiasi ne sekinamai sunkiu darbu, o suvokimu, kas sunkų darbą paverčia maloniu. Požiūrio, kuris į pirmą vietą kelia mano paties gerą savijautą ir įgalina paskui ja naudotis koncentracijai ir motyvacijai didinti. Požiūrio, kurį ilgainiui pradėjau vadinti sveiku produktyvumu.
NETIKĖTOS SVEIKO
PRODUKTYVUMO PASLAPTYS
Jau medicinos mokykloje aš, apsėstas produktyvumo, pasirinkau papildomus studijų metus, kad įgyčiau psichologo laipsnį. Kai pradėjau aiškintis, iš ko gi susideda sveikas produktyvumas, prisiminiau vieną tyrimą, kurio metu turėjau atlikti testą – tai yra užduotį su žvake, degtukais ir dėžute su smeigtukais.
feel-good productivity, I remembered a study I’d been tested on – one that involved a candle, a book of matches and a box of thumbtacks.
Įsivaizduokite visus tris objektus. Jūsų užduotis – pritvirtinti žvakę prie kamštinės lentos ant sienos taip, kad, kai ji bus uždegta, vaškas nevarvėtų ant stalo. Įsivaizduokite, kad visus tris daiktus turite savo rankose. Ar galite rasti sprendimą?
Picture yourself with these three objects before you. Your task is to stick the candle to the corkboard on the wall so that, when it’s lit, the candle wax won’t drip onto the table below. You find yourself puzzling over the items, turning them over in your hands. Can you think of the solution?
Dauguma žmonių, susidūrę su šia užduotimi, galvoja tik apie žvakę, degtukus ir smeigtukus. Tačiau kūrybiškesni protai įžvelgia potencialią smeigtukų dėžutės svarbą. Optimalus užduoties sprendimas – panaudoti smeigtukų dėžutę kaip žvakidę.
When presented with this problem, most people only consider the candle, the matches and the thumbtacks. But more innovative minds recognise the potential of the thumbtack box. The optimal solution to the puzzle involves viewing the thumbtack box not just as a container, but as a candle holder.
This is the ‘candle problem’, a classic test of creative thinking. First developed by Karl Duncker, and published posthumously in 1945, it has since been used in countless studies testing everything from cognitive flexibility to the psychological fallout of stress. In the late 1970s, psychologist Alice Isen used it as the basis for
Tai yra „žvakės problema“, klasikinis kūrybinio mąstymo testas. Suformuluotas Karlo Dunckerio, bet paskelbtas tik po jo mirties, 1945 m., jis buvo taikomas daugybėje studijų, tiriant įvairiausias psichologines savybes: nuo kognityvinio lankstumo iki atsparumo stresui. XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Alice Isen panaudojo jį kaip atskaitos tašką nepaprastai reikšmingame eksperimente siekdama ištirti, kaip nuotaika veikia kūrybiškumą.
an influential experiment to study how mood affects people’s creativity.
Isen pirmiausia suskirstė savanorius į dvi grupes. Vienai grupei, prieš imantis „žvakės problemos“, buvo įteikta dovanėlė – maišelis saldainių. Kita grupė pradėjo spręsti užduotį be tokio paskatinimo. Buvo siekiama patikrinti teoriją, kad gavusieji saldainių bandydami išspręsti galvosūkį bus nusiteikę pozityviau. Isen priėjo prie įdomios išvados: tiems, kurie dėl dovanos buvo pakilesnės nuotaikos, „žvakės problemą“ išspręsti pavyko sėkmingiau.
Isen began by dividing her volunteers into two groups. One group was given a small gift – a bag of candy – before facing the candle problem. The other group started the task with no such incentive. The theory went that those who were given the sweets would have a more positive mood when they tried to solve the puzzle. Isen found something interesting: those whose moods were subtly improved by the gift were significantly more successful in solving the candle problem.
Kai pirmą kartą perskaičiau apie Isen eksperimentą dar studijuodamas psichologiją, jis man pasirodė įdomus, bet
When I first read about Isen’s experiment during my psychology degree, I found it interesting but not exactly transformative. Personally, I’d never felt the overwhelming urge to stick a candle to a wall. But coming back to it as a junior doctor, I realised that Isen’s insight was quite profound. It suggested that feeling good doesn’t just end with feeling good. It actually changes our patterns of thought and behaviour.
anaiptol ne revoliucinis. Bent aš niekada nejaučiau nenumaldomo poreikio pritvirtinti žvakę prie sienos. Tačiau grį-
žęs prie šio eksperimento jau būdamas rezidentas supratau, kokia gili buvo Isen įžvalga. Ji įrodė, kad gera savijauta nėra tik gera savijauta. Gera savijauta iš tiesų keičia mūsų mąstymą ir elgesį.
Dabar jau žinau, kad šis tyrimas tapo kertiniu akmeniu tolesniuose mokslo darbuose aiškinantis, kaip teigiamos emocijos veikia daugelį mūsų kognityvinių procesų. Jie parodė, kad, pozityviai nusiteikę, mes apgalvojame platesnį veiksmų spektrą, esame atviresni naujai patirčiai ir gebame geriau pritaikyti gaunamą informaciją. Kitaip tariant, gera savijauta skatina mūsų kūrybiškumą ir produktyvumą.
Kaip būtent tai veikia, viena pirmųjų ištyrė Barbara Fredrickson. Šiaurės Karolinos universiteto Čapel Hilyje profesorė yra viena pagrindinių pozityviosios psichologijos –santykinai naujos psichologijos šakos, kuri siekia suprasti ir skatinti laimę, – atstovių. XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje Fredrickson pasiūlė tai, ką pavadino pozityviųjų emocijų teorija „Plėsk ir kurk“.
Pagal šią teoriją, teigiamos emocijos „plečia“ mūsų sąmoningumą ir „kuria“ mūsų kognityvinius ir socialinius išteklius. Dėmuo „plėsk“ apima tiesioginį teigiamų emocijų poveikį: kai jaučiamės gerai, mūsų protas atsiveria, mes įsimename daugiau informacijos ir įžvelgiame daugiau galimybių aplink save. Prisiminkite „žvakės problemą“: pozityviai nusiteikę dalyviai gebėjo įžvelgti platesnį galimų sprendimų spektrą.
„Kurk“ apima ilgalaikį teigiamų emocijų poveikį. Teigiamos emocijos padeda mums kurti mentalinių ir emocinių išteklių, kurie mums padės ateityje, atsargas, – tai tokie ištekliai kaip atsparumas, kūrybiškumas, problemų sprendimo įgūdžiai, socialiniai saitai ir fizinė sveikata. Ilgainiui šie du procesai vis pastiprina vienas kitą, kurdami pozityvumo, augimo ir sėkmės spiralę.
Teigiamos emocijos – tai degalai žmogaus klestėjimo varikliui.
Ši teorija siūlo naują požiūrį į teigiamų emocijų vaidmenį mūsų gyvenime. Jos nėra viso labo trumpalaikiai jausmai, kylantys ir nuslūgstantys be jokių padarinių. Teigiamos emocijos glaudžiai susijusios su kognityvinėmis funkcijomis, socialiniais santykiais ir mūsų gerove apskritai. Teigiamos emocijos – tai degalai žmogaus klestėjimo varikliui.
KODĖL SVEIKAS
PRODUKTYVUMAS VEIKIA
Kai pradėjau domėtis „Plėsk ir kurk“ teorija, užčiuopiau galimybę į gyvenimą žvelgti kitaip. Daugelį metų buvau įsitikinęs, kad tik dirbdamas iš paskutiniųjų galėsiu pasiekti tai, ko noriu. Kad jei noriu būti geras gydytojas, mano tolesnis gyvenimas turi būti grįstas uoliu, nepaliaujamu darbu.
Dabar jau mačiau ir kitą kelią. Fredrickson teorija teigia, kad teigiamos emocijos keičia mūsų smegenų modus operandi. Pirmas žingsnis – jaustis geriau. Antras žingsnis – daryti daugiau to, kas mums svarbu.
Bet kodėl? Vis klausiau savęs to. Kuo daugiau skaičiau, tuo aiškiau supratau, kad priežastys įvairios, o kartais taip ir lieka neaiškios. Tačiau mokslininkų darbuose ėmė ryškėti keli galimi atsakymai.
Pirma, gera savijauta suteikia energijos. Dauguma mūsų bent kartą yra jutę antplūdį energijos, kuri nėra tiesiog fizinė ar biologinė, ir jos suteikia ne cukrus ar angliavandeniai, o motyvacijos, susitelkimo ir įkvėpimo derinys. Tai energija, kurią jaučiame dirbdami prie ypač įdomios užduoties arba kai mus supa įkvepiantys žmonės. Ši energija turi daug vardų. Psichologai ją vadina „emocine“, „dvasine“, „psichine“ ar „motyvacine“, o neuromokslininkai – „įkarščiu“, „gyvybingumu“ ar „stipriu įsiaudrinimu“. Nors tyrėjų nuomonės išsiskiria dėl pavadinimo, jie sutaria, kad ši energija padeda mums susikaupti, įkvepia ir motyvuoja siekti tikslų.
Taigi, kas yra šios paslaptingos energijos šaltinis? Jei trumpai – tai gera savijauta. Teigiamos emocijos glaudžiai susijusios su keturiais hormonais – endorfinais, serotoninu, dopaminu ir oksitocinu, – kurie dažnai vadinami „geros savijautos, laimės hormonais“. Visi jie padeda mums pasiekti daugiau. Endorfinai dažnai išsiskiria fizinio aktyvumo metu, kai patiriame stresą ar skausmą, ir sukelia mums laimės jausmą arba sumažina diskomforto jausmą, padidėjęs jų kie-
kis paprastai siejamas su didesne energija ir motyvacija. Serotoninas susijęs su nuotaikos reguliavimo procesais, miegu, apetitu ir apskritai gera savijauta; jis palaiko mūsų pasitenkinimo jausmą ir suteikia energijos efektyviai atlikti užduotis. Dopaminas, arba atlygio hormonas, yra atsakingas už motyvaciją ir malonumą, jam išsiskyrus užplūsta pasitenkinimas, o šis leidžia mums ilgiau išlaikyti koncentraciją. Oksitocinas, vadinamas „meilės hormonu“, yra susijęs su socialiniais saitais, pasitikėjimu ir santykių kūrimu, todėl didina mūsų gebėjimą megzti ryšį su kitais, gerina nuotaiką ir atitinkamai veikia mūsų produktyvumą.
Vadinasi, šie geros savijautos hormonai yra teigiamų pokyčių ciklo pamatas. Kai jaučiamės gerai, daugėja ir energijos, o ši didina mūsų produktyvumą. Produktyvumas sukelia pasitenkinimą pasiektais rezultatais, todėl mes vėlgi jaučiamės gerai.
Antra, gera savijauta mažina stresą. Barbara Fredrickson sukūrė ne tik teoriją „Plėsk ir kurk“, bet ir išplėtojo tai, ką psichologai vadina „anuliavimo hipoteze“. Fredrickson ir jos kolegos domėjosi dešimtmečius trukusiais tyrimais, rodančiais, kad neigiamos emocijos sukelia streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą. Trumpuoju laikotarpiu tai ne bėda; tai mechanizmas, motyvuojantis mus bėgti nuo pavojaus. Tačiau jei neigiamus pojūčius patiriame per dažnai, mus ima kamuoti ilgalaikis nerimas ir nukenčia mūsų fizinė sveikata. Nuolatinis šių hormonų aktyvinimas gali net padidinti širdies ligų ir aukšto kraujospūdžio išsivystymo riziką. Nieko gero.
Gera savijauta
Generuoja energiją skatina produktyvumą
Fredrickson nutarė pasidomėti atvirkštine šio proceso puse: jei neigiamos emocijos turi tokį žalingą fiziologinį poveikį, galbūt teigiamos emocijos galėtų jį panaikinti? Ar gera emocinė savijauta galėtų „perkrauti“ nervų sistemą ir padėti kūnui lengviau atsipalaiduoti?
Norėdama tai patikrinti, Fredrickson atliko, sakykim, gana niekšišką eksperimentą. Tyrėjai grupei žmonių pasakė, kad jie turi per vieną minutę parengti kalbą, kuri bus filmuojama ir vertinama jų bendraamžių. Žinodama, kad viešojo kalbėjimo baimė būdinga kone visiems, Fredrickson spėjo, kad toks iššūkis padidins tiriamųjų nerimo ir streso lygį. Taip ir nutiko; žmonės pripažino pajutę didesnį nerimą, jiems padažnėjo širdies ritmas ir padidėjo kraujospūdis. Tada tyrėjai atsitiktine tvarka dalyviams paskyrė žiūrėti vieną
iš keturių filmų: du kėlė saikingai teigiamas emocijas, trečias – neutralias, o ketvirtas – liūdnas. Po to jie įvertino, per kiek laiko dalyviai „atsigavo“ po patirto streso.
Rezultatai buvo intriguojantys. Dalyviams, kurie žiūrėjo teigiamų emocijų keliančius filmus, prireikė kur kas mažiau laiko grįžti į pradinę būseną, tai yra kad normalizuotųsi širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis. O tiems, kurie žiūrėjo liūdesį keliantį filmą, tam prireikė daugiausia laiko.
Tai ir yra anuliavimo hipotezė: teigiamos emocijos gali anuliuoti streso ir kitų neigiamų emocijų poveikį. Jei stresas yra problema, tuomet geros emocijos gali būti jos sprendimas.
Tačiau svarbiausias ir, ko gero, labiausiai transformuojantis sveiko produktyvumo efektas peržengia vienos užduoties ar projekto rėmus. Trečia, gera savijauta praturtina mūsų gyvenimą. 2005 m. psichologų komanda peržiūrėjo visus tyrimus, kokius tik pavyko rasti, nagrinėjusius sudėtingą laimės ir sėkmės ryšį. Jie gilinosi į 225 paskelbtus darbus, kuriuose buvo pateikti duomenys apie daugiau kaip 275 000 tiriamuosius. Jie kėlė klausimą: ar sėkmė, kaip mums dažnai sakoma, padaro mus laimingesnius, ar tai atvirkštinis procesas?
Tyrimas pateikė svarių įrodymų, kad laimę dažniausiai suprantame klaidingai. Dažnai teigiamų emocijų patiriantys asmenys yra ne tik draugiškesni, optimistiškesni ir kūrybingesni. Jie ir daugiau pasiekia. Tokie žmonės skleidžia užkrečiamą energiją, dažniau džiaugiasi visaverčiais santykiais, gauna didesnį atlyginimą ir iš tiesų spindi profesinėje
veikloje. Teigiamas emocijas darbe puoselėjantys žmonės geriau sprendžia problemas, geriau planuoja, kūrybiškai mąsto ir atkakliai siekia tikslo. Jie patiria mažiau streso, sulaukia geresnio vadovų įvertinimo ir yra lojalesni savo organizacijoms.
GERa savIJaUTa
suteikia energijos
Mažina stresą
Praturtina gyvenimą
Ne sėkmė skatina gerą savijautą. Gera savijauta skatina sėkmę.
Trumpai tariant, ne sėkmė skatina gerą savijautą. Gera savijauta skatina sėkmę.
KAIP NAUDOTIS ŠIA KNYGA
Tais pirmaisiais kankinamais gydytojo darbo metais daugumą visų šių dalykų dar turėjau atrasti, ir tam prireikė ne vienų metų. Dirbau nesibaigiančiomis pamainomis, o savo produktyvumo tyrimams stengiausi naudoti pertraukėles tarp pacientų lankymo.
Tačiau pakako ir bazinių įžvalgų, kad mano santykis su darbu iš esmės pasikeistų. Kai nustojau maniakiškai save disciplinuoti ir susitelkiau į pastangas paversti darbą malonumu, mano siaubingos pamainos tapo lengvesnės. Netrukus ėmė gerėti ir mano nuotaika. Prisimenu vieną susitikimą su pagyvenusiu pacientu praėjus keliems mėnesiams po to, kai atradau sveiką produktyvumą. „Žinote, gydytojau, – pasakė jis, – jūs pirmas, kuris čia visą savaitę šypsojosi.“
Ši nauja perspektyva ne tik pakeitė mano požiūrį į gydytojo darbą. Ji visiškai pakeitė mano gyvenimo kryptį. Pirmą kartą po daugelio metų ėmiau įžvelgti galimybes už darbo ribų – turiu galvoje santykius su draugais, šeima ir pomėgius, – viską, ką buvau nustūmęs į šalį. Ir netrukus supratau, kad noriu pasidalyti savo atradimu. Turėjau YouTube kanalą, kuriame jau keletą metų skelbiau patarimus, kaip mokytis, ir technologijų apžvalgas. Dabar pradėjau dalytis praktinėmis įžvalgomis iš psichologijos ir neuromokslų sričių, pats it bandomasis triušis išbandydamas viską, ką sužinodavau, taip pat ir strategijomis, kurios man atrodė veiksmingos.
Kai mano radikali mintis, kad sėkmė nėra neatsiejama nuo kančios, ėmė populiarėti, pradėjau gauti vis daugiau laiškų iš savo žiūrovų. Taikydami mano pasidalintas strategijas vidurinių mokyklų moksleiviai puikiai išlaikydavo egzaminus, verslo savininkai padvigubindavo pajamas, tėvai įgudo geriau derinti darbą ir šeiminį gyvenimą. Net patyrę profesionalai, išvarginti korporatyvinio gyvenimo girnų, atrasdavo naujų jėgų, motyvacijos ir naują kryptį.
Tą patį galiu pasakyti apie save. Kuo daugiau skaičiau, tuo sparčiau mano filosofija plėtojosi. Galiausiai, vadovaudamasis tais pačiais principais ir strategijomis, į kurias gilinausi, suvokiau, kad noriu atsitraukti nuo medicinos ir nerti į naują veiklą.
Tada ir supratau, kad turiu parašyti šią knygą. Šiuose puslapiuose pateikiu ne dar vieną produktyvumo sistemą, kuri padėtų jums bet kokia kaina nuveikti daugiau. Ši knyga yra apie tai, kaip dažniau imtis to, kas jums svarbu. Ji padės jums daugiau sužinoti apie save, apie tai, ką mėgstate ir kas iš tikrųjų jus motyvuoja.
Savo metodą aptariu trijose šios knygos dalyse, kurių kiekviena apima skirtingus sveiko produktyvumo aspektus. Pirmoje dalyje aiškinsimės, kaip remiantis sveiko produktyvumo mokslu pasisemti energijos. Čia aptarsiu tris teigiamas emocijas skatinančius energijos šaltinius – žaidimą, galią ir žmones – ir pasiūlysiu būdų, kaip juos integruoti į kasdienį gyvenimą.
Antroje dalyje nagrinėsime, kaip sveikas produktyvumas gali padėti įveikti prokrastinaciją. Sužinosite apie tris „blo-
katorius“, kurie blogina mūsų savijautą: neapibrėžtumą, baimę ir inerciją, – ir kaip juos įveikti. Pašalinę šiuos trukdžius ne tik įveiksite prokrastinaciją, bet ir pasijusite geriau.
Galiausiai trečioje dalyje patyrinėsime, kaip sveikas produktyvumas gali sustiprinti mūsų psichikos sveikatą. Aptarsiu tris skirtingus perdegimo tipus – persitempimo, išsekimo ir neatitikimo. Taip pat paaiškinsiu, kaip taikyti tris paprastas energijos palaikymo taisykles – tausoti, papildyti ir siekti atitikimo, – kad geriau jaustumėmės ne kelias dienas ar savaites, o ištisus mėnesius ir net metus.
Kiekviename skyriuje pateikiu nemažai praktinių patarimų. Tačiau mano tikslas – ne pasiūlyti išplėstinį darbų sąrašą. O pasiūlyti jums filosofiją: naują požiūrį į produktyvumą, kurį galėsite savaip pritaikyti gyvenime. Viliuosi, kad perskaitę šią knygą tapsite produktyvumo mokslininkais mėgėjais: atrasite veiksmingų metodų, atmesite netinkamus ir sumaniai pritaikysite šias žinias aiškindamiesi, kas jums padeda jaustis geriau ir pasiekti daugiau. Todėl kiekviename skyriuje rasite po tris paprastas, moksliškai pagrįstas idėjas, padėsiančias permąstyti požiūrį į produktyvumą, taip pat – po šešis „eksperimentus“, kuriuos galėsite įgyvendinti praktiškai. Jei eksperimentas pasiteisins, puiku, o jei ne, tą irgi bus naudinga sužinoti. Tačiau baigdami knygą, tikėtina, jau turėsite įrankių rinkinį, kaip pritaikyti sveiko produktyvumo principus darbe, santykiuose ir gyvenime.
Tikiuosi, jie jums padės taip pat gerai kaip ir man. Nes jei ko išmokau gilindamasis į sveiko produktyvumo mokslą, tai to, kad jis pritaikomas visose srityse. Sveikas produktyvu-
Įvadas
mas bauginančias užduotis paverčia jaudinančiais iššūkiais. Padeda užmegzti glaudesnį ryšį tarp bendraminčių. Skatina prasmingą tarpusavio sąveiką pasirinktoje veikloje, kasdien.
Suprasdami, kas jums padeda jaustis gerai, ir taikydami tai kasdienybėje pasieksite esminių pokyčių ne tik darbe. Jūs pakeisite savo gyvenimą.
Sveikas produktyvumas – tai paprastas metodas. Tačiau jis keičia viską. Įsivaizduokite, kad atsidūrėte vandenyje: jūs neturite apsiriboti pastangomis išsilaikyti paviršiuje. Jūs galite išmokti plaukti.
Nerkim kartu.
Ne sėkmė veda prie geros savijautos. Gera savijauta veda į sėkmę.
ALI ABDAAL (Ali Abdalas, g. 1994 m.) – Jungtinėje Karalystėje gyvenantis gydytojas, verslininkas, daugiausia sekėjų pasaulyje turintis produktyvumo ekspertas.
Produktyvumo tema A. Abdaalas susidomėjo po medicinos studijų įsidarbinęs ligoninėje, patyręs perdegimą ir pamažu supratęs, kad savęs alinimas – toli gražu ne vienintelis būdas siekti gerų rezultatų. Yra ir kitas būdas – be nuolatinio nerimo, bemiegių naktų ir priklausomybės nuo kofeino. Jį autorius išsamiai išdėsto savo knygoje „Sveikas produktyvumas. Kaip dirbti be streso ir mėgautis gyvenimu“.
Ši knyga padės:
• Išsiaiškinti, ko tikitės iš savo darbo ir gyvenimo.
• Numalšinti darbe patiriamą stresą ir nevengti atsakomybės.
• Įveikti prokrastinaciją ir bet kokią užduotį paversti įtraukiančiu užsiėmimu.
• Neprarasti motyvacijos siekiant ilgalaikių tikslų.
• Atpažinti perdegimo signalus ir susigrąžinti energiją.
Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais, įvairių profesijų atstovų sėkmės istorijomis ir paties išmoktomis pamokomis, A. Abdaalas kviečia pažvelgti į produktyvumą kitaip. Tai puikus vadovas visiems, norintiems atrasti prasmę ir džiaugsmą savo kasdienėje veikloje.
Ali puikiai išmano, kaip būti produktyviam neaukojant asmeninės laimės.
Tai knyga, kurios visi laukėme. – Dr. Julie Smith
ISBN 978-609-466-923-1