
1 minute read
Kada tai pratrūko?
from SUSUK SMEGENIS
by knygos.lt
Remiantis „Google Trends“*, frazės „melaginga žinia“ (angl. fake news) užklausų ūmai padaugėjo 2016 m. spalio mėnesio pradžioje, „WikiLeaks“ paskelbus keistuosius Podestos** elektroninius laiškus, demaskavusius Amerikos nacionalinėje demokratų partijoje klestinčią korupciją.
Kad nukreiptų dėmesį nuo šios itin kenksmingos informacijos, valdžia išvadino nutekėjusią informaciją melagingomis žiniomis – ir tiek reikalų.
Advertisement
* „Google Trends“ yra „Google“ svetainė, analizuojanti dažniausias įvairiuose regionuose ir įvairiomis kalbomis „Google“ naršyklei pateikiamas užklausas.
** Johnas Davidas Podesta buvo Baltųjų rūmų aparato vadovas ir vadovavo Hillary Clinton rinkiminei kampanijai – būtent judviejų tarpusavio susirašinėjimas ir pateko į „WikiLeaks“.
Glenn Greenwald, A Clinton Fan Manufactured Fake News..., theintercept.com, 2016 m. gruodžio 10 d.
„Kol „WikiLeaks“ viešino el. laiškus iš Johno Podestos archyvo, Clinton kampanijos organizatoriai ir jų atstovai spaudai ėmėsi meluoti žmonėms į akis, visiškai nepagrįstai tvirtindami, kad laiškai buvę padirbti ar suklastoti, todėl esą neverta į juos kreipti dėmesio.“
Ach, kodėl, kodėl?
Pagrindinis melagingų žinių tikslas yra suklaidinti žmones siekiant finansinės arba politinės naudos.
Sensacingais antraštinių masalų (angl. clickbait) reklamos laikais jas skleisti pasirodė esant labai pelninga.
Ką nors užsipuolus politinėje arenoje, viena po kitos skleidžiamos melagingos žinios akivaizdžiai pakenkia labiausiai.
„Gyvą galybę falsifikatų visuomenei pamėtėja patys valdžios žmonės, per žiniasklaidą skleisdami aiškių aiškiausią propagandą.
Į šį sąrašą galima įtraukti ir visą Donaldo Trumpo rinkiminę kampaniją, per kurią jis begėdiškai melavo bei skleidė bjauriausias paskalas, taikydamasis į kuo toliau, tuo labiau politiškai neraštingą lengvatikę daugumą.
Nepriklausomi „Politifact“* analitikai, išnagrinėję Trumpo teiginius, tik 15 proc. jo teiginių įvertino kaip tiesą arba beveik tiesą.“
* PolitiFact.com yra ne pelno siekiantis Floridos valstijos „Poynter“ instituto projektas. Jame spaudos žurnalistai ir redaktoriai vertina renkamų valdžios atstovų, politikų, interesų grupių ir pan. teiginius, kiek šie atitinka tiesą.