savo gyvenimą apvertusį aukštyn kojomis, netrukus paplito po visą pasaulį, buvo išversta į 26 kalbas. Ir ne veltui – šis pasakojimas milijonus žmonių paskatino gyventi taip, kaip nori jie, o ne taip, kaip to reikalauja aplinka. Dabar jūsų rankose – antroji autoriaus knyga „Sugrįžimas į kavinę pasaulio pakrašty“. Džono gyvenimas pasikeitė. Jis ėmė gyventi taip, kaip visuomet norėjo, –
KN
jis keliauja po visą pasaulį ir yra laimingas. Atsidūręs Havajuose, staiga vėl Džesika – susirūpinusi ir įsitempusi verslininkė, labai panaši į Džoną prieš dešimt metų. Kavinė išties daro stebuklus! Džesikai ji padės tapti tokiai, kokia ji visuomet svajojo būti, o Džonui – įtvirtinti savo surastą laimę. Kaip jiems tai pavyks? Kuo ši kavinė tokia ypatinga? Jei gyvenimas jūsų netenkina, jei galvojate, kad laimė yra nepasiekiama, jei iki šiol nesupratote, ką iš tiesų turėtumėte veikti gyvenime, galiausiai – jei tik svajojate apie pokyčius, bet nieko nedarote – užsukite į kavinę pasaulio pakrašty. Ji laukia būtent jūsų! ISBN 978-609-466-216-4
9 786094 662164
sugrįžimas į kavinę pasaulio pakrašty
pamato kavinę. Aišku, neužsukti į ją Džonas negali. Į šią kavinę užklysta ir
IMĄ
apie vadybininką Džoną, netikėtai užsukusį į keistą kavinę ir
N TI A I P Į SAVE E V ĮK IONĖ EL
VEN
įkvėpė parašyti knygą „Kavinė pasaulio pakrašty“. Istorija
bestselerio „ kavinė pasaulio pakrašty “ autorius
GY
leckiui) buvo trisdešimt treji, kai jo gyvenimą pakeitę įvykiai
JOHN P. STRELECKY
K
Amerikiečių autoriui JOHNUI P. STRELECKY (Džonui P. Stre-
JOHN P. STRELECKY
– Ta naktis kavinėje pakeitė mano gyvenimą. Išmokau to, ko iš pradžių nė neįsivaizdavau. Pamačiau pasaulį taip, kaip niekada nebuvau matęs. Dirstelėjau į gyvenimą, kuris buvo geresnis negu geras. Tad nusprendžiau taip ir gyventi. – Ir pavyko? Linktelėjau. – Taip.
YG A
IČ , KURI KE
IA
sugrįžimas į
KAVINĘ pasaulio pakrašty
JOHN P. STRELECKY SUGRĮŽIMAS Į
KAVINĘ PASAULIO PAKRAŠTY ROMANAS
Iš anglų kalbos vertė Jolita Parvickienė
V ILNIU S
2017
UDK 821.111(73)-31 St317
John P. STRELECKY RETURN TO THE WHY CAFÉ Aspen Light Publishing, New York, 2014
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. Copyright © 2014 by John P. Strelecky © Jolita Parvickienė, vertimas į lietuvių kalbą, 2017 © „Tyto alba“, 2017 ISBN 978-609-466-216-4 4
Prat ar mė
Kartais, kai mažiausiai to tikiesi ir galbūt kai labiausiai to reikia, imi ir atsiduri naujoje vietoje tarp nepažįstamų žmonių ir išmoksti ko nors nauja. Taip prieš daug metų vieną vakarą nutiko ir man vienoje nedidelėje kavinukėje mielu pavadinimu „Kodėl jūs čia?“ Tą naktį mano gyvenimas pasuko nauju keliu, kurio iki tol nė neįsivaizdavau esant. Aš sužinojau, kas yra tikroji laisvė, ir suvokiau savo pašaukimą. Taip ir nesupratau, kaip ar ko tada užėjau į tą kavinę. Tiesiog esu dėkingas už galimybę. Paskui vieną dieną netikėčiausiomis aplinkybėmis vėl atsitokėjau priešais tos kavinės duris. Ten praleistas laikas vėl pasuko mano gyvenimą nauja kryptimi, ir už tai būsiu amžinai dėkingas. Šis pasakojimas apie mano sugrįžimą į kavinę „Kodėl jūs čia?“
5
1 sky r ius
Diena buvo nuostabi. Dangus nepaprastai žydras, oras šiltas, bet ne tvankus. Jaučiausi kaip rojuje. Iš dalies ir buvau rojuje. Havajuose visada taip atrodo. Tą dieną ketinau tik pasivažinėti dviračiu. Ir viskas. Jokio tvarkaraščio, jokio iš anksto numatyto maršruto, jokios programos. Tiesiog važiuoti, riedėti nesvarbu kokiu keliu ten, kur veda nuojauta. Tik aš, dviratis ir tyrinėjamas rojus. Myniau jau porą valandų ir nebenumaniau, kur esu. Būtent to ir norėjau. Mintyse skambėjo viena iš labiausiai man patinkančių dainų. Ją atlieka dainininkė Jana Stanfild. Pagrindiniai jos žodžiai: „Aš nepasiklydau, aš tyrinėju.“ Jie tobulai įvardijo mano pasivažinėjimą. Daugeliu atžvilgių jie taikliai apibūdino ir didesnę dalį mano nuotykių. Staiga į galvą atėjo mintis apie tą atsitiktinę naktį prieš daug metų. Tik tada nesijaučiau, kad tyrinėju. Maniau, kad tiesiog pasiklydau. Mano gyvenimą pakeitė toji naktis. Naktis, praleista nedidelėje užkandinėje, pavadinimu „Kodėl jūs čia?“ Jos lankytojų meiliai vadinama kavine „Kodėl?“ Nuo tos nakties labai daug kas pasikeitė. Sunkiai bepri7
siminiau savo gyvenimą iki jos. Tarsi jis būtų buvęs kitas. Tarsi aš būčiau buvęs kitas. Pasukau kelio vingiu ir akies krašteliu pamačiau vandenyną. Neįtikėtinai mėlyną. Prisiminiau žaliąjį jūrinį vėžlį. Dar viena sąsaja su naktimi toje kavinėje. Nusistebėjau. Iš tiesų kavinės niekada neužmiršau. Tačiau jau seniai ji taip aiškiai mirgėjo mano prisiminimuose. Dar du kelio vingiai. Dar du įspūdingi vaizdai. Havajams būdingas neįtikėtinas spalvų mišinys. Salos susiformavo veikiant ugnikalniams, todėl jose kadaise visur plytėjo sodriai juodos lavos uolynai. Ilgainiui, tarsi gamtai panorus sukurti tobulą kontrastą, lavos uolos iro, ir naujoje dirvoje ėmė augti skaisčiai žali augalai. Pridėkite turkio spalvos vandenyno vandenis ir gausybės gėlių nesuskaičiuojamas oranžines, raudonas ir kitokias skaisčias spalvas visur aplinkui... ir štai neįtikėtinas malonumas akims. „Nuostabu, – pamaniau sau. – Kaip nuostabu.“ Pastarieji dešimt mėnesių man buvo sklidini nuostabių dalykų. Prie Pietų Afrikos pakrančių stebėjau banginius, Namibijoje leidausi į safarį, Centrinėje Amerikoje padėjau ką tik išsiritusiems jūriniams vėžliukams pasiekti vandenį. Klajones baigiau trijų mėnesių kelione dviračiu per Malaiziją ir Indoneziją. Dabar prieš grįždamas namo dar kelioms savaitėms stabtelėjau Havajuose. Pagaliau, kai atsiduri taip arti rojaus... galima šiek tiek ir pasimėgauti. Ši mano kelionė po pasaulį nebuvo pirmoji. Po anos nakties kavinėje į gyvenimą ėmiau žvelgti kitaip. Metus dir8
bau, paskui metus keliavau. Vėl dirbau metus ir vėl metus keliavau. Daugeliui žmonių tai atrodo keista. Jiems neramu, ar tai patikima ir saugu. Tačiau man viskas buvo gerai. Aš supratau, kad jeigu dirbi gerai, visada esi paklausus. Rasti darbą man problemų nekildavo. Tie patys žmonės, kuriems mano gyvenimas atrodo keistas, dažnai sako, kad jiems patiktų patiems tai pamėginti. Tačiau retas tai padarė. Net ir sakiusieji, kaip būtų smagu pavažinėti su manimi kad ir porą savaičių, nepasirodė. Manau, šuolis į nežinomybę jiems per sunkus. Myniau toliau. Vėrėsi daugiau puikių vaizdų. Oras buvo kvapnus nuo gėlių aromato. Man vienas iš maloniausių dalykų Havajuose yra gėlių kvapai. Tarsi kvėpuotum nektaru. Gamta čia pati tyriausia. Dar pora mylių, ir aš atsidūriau neaplankytame salos kampelyje. Čia buvo dar gražiau. Dešinėje girdėjau bangų mūšą. Kelias šakojosi. Galėjau traukti į dešinę arba į kairę. „Rinkis mažiau pramintą kelią, – pamaniau. – Visada tą, kuris mažiau pramintas.“ Toks buvo dešinysis. Pasukau. Grindinys virto žvyrkeliu, ir aš pajutau, kaip mano raumenys įsitempė susidūrus su nauju iššūkiu. Mėgau šį jausmą, kad ir ką reikėdavo įtempti – protą, raumenis – ar duoti darbo kojoms. Tuomet suprasdavau, kad laukia nuotykis. Kas nors naujo, jaudinamo, kas nors, kas mane traukia. Važiuodamas mačiau tarp medžių šmėsčiojantį vandenyną. „Gal vėliau paplaukiosiu“, – pamaniau. 9
Maždaug po dvidešimties minučių kelionės žvyrkeliu ūmai apėmė keistas déjà vu pojūtis. Tiesiog neįprastas. Pirmiau į šią salos dalį tikrai nebuvau atklydęs. Tačiau kažkaip... Kaip tik stengiausi susidoroti su apėmusiais jausmais ir pamačiau jį. Kiek atokiau pakeliui dešinėje. Nedidelį baltą pastatą su žvyruota aikštele priešais ir žydru neoniniu užrašu ant stogo. Vos nenugriuvau nuo dviračio. „Neįmanoma“, – nepatikėjau. Tačiau, žinoma, nėra nieko neįmanomo... kavinei „Kodėl jūs čia?“ Pririedėjęs arčiau plačiai nusišypsojau. Šitiek atsiminimų. Tiek daug įžvalgų, patirtų šioje kavinėje. Tačiau iš kur kavinė čia? Dabar? Anuomet kuo tikriausiai aptikau ją visai kitoje vietoje. Grįžtelėjau atgal. Nieko nebuvo, todėl ryžtingai užguliau pedalus ir padidinau greitį. Norėjau pasiekti kavinę, kol ji nepranyko, o aš nepraradau galimybės užeiti vidun. Nerimauti nereikėjo. Po penkių minučių buvau šalia, o ji tebestovėjo. Ryte rijau ją akimis. – Negaliu patikėti, – pasakiau. Įstačiau dviratį į stovą greta laukujų durų. Iš smalsumo mano mintys vijo viena kitą. Iš kur kavinė čia?
10
2 sky r ius
Greitai užbėgau laipteliais ir akimirką padvejojęs atidariau kavinės duris. Suskambo durų varpeliai, tie patys kaip ir anąkart. Jų tilindžiavimas pranešė, kad atvykau. Užėjau vidun ir apsidairiau. Tarsi būčiau žengęs žingsnį į praeitį. Ji buvo visai tokia pati kaip ir beveik prieš dešimt metų. Raudoni minkštasuoliai, sidabrinės kėdės, pusryčių baras... Bet kartu atrodė naujutėlaitė. – Sveikas sugrįžęs, Džonai. Pasukau galvą kairėn. Prieš akimirką ten nieko nebuvo. Bet dabar stovėjo. Keisė, padavėja, aptarnavusi mane, kai lankiausi kavinėje aną kartą. Kalbėdamasis su ja, su kavinės savininku ir lankytojais praleidau kiaurą naktį. Tai jų samprotavimai ir idėjos pakeitė mano gyvenimą. Keisė šypsojosi. Nusišypsojau ir aš. – Sveika, Keise. Ji priėjo ir šiltai mane apkabino. – Šimtas metų. Linktelėjau, nesiliaudamas stebėtis, kur patekau ir su kuo kalbuosi. 11
– Atrodote puikiai, – tariau. – Visai... nepasikeitusi. Iš tiesų. Ji nė truputėlio neatrodė vyresnė. Ji vėl nusišypsojo. – Jūs irgi atrodote gerai, Džonai. Apsidairiau po kavinę. – Negaliu patikėti, kad aš čia. Šį rytą kavinė niekaip neišėjo man iš galvos. Bet kad rasčiau ją čia... – Kartais mes persikraustom, – atsakė ji. Tarsi tai būtų buvęs puikiausias paaiškinimas, kaip prieš daugelį metų mano aplankyta identiška kavinė atsidūrė už tūkstančių mylių nuo tos vietos, kurioje ją tada radau. Ką jau kalbėti apie tai, kad ji atrodė visai nepasikeitusi. – Arba gal mes išsiplėtėm, – pridūrė ji ir vėl nusišypsojo. Nusijuokiau. Ji šaipėsi iš anuomet mano leptelėtos pastabos. Ir kaip ją prisiminė? Mostelėjo į minkštasuolius: – Norėtumėte prisėsti? Atsisėdau braukdamas per sėdynę ranka. Atrodė visai nauja. – Gal ko nors atnešti? – paklausė Keisė ir padėjo meniu ant stalo. Šyptelėjau. Prisiminiau tą meniu. Su magišku tekstu, kuris pasirodydavo ir išnykdavo. Paėmiau jį. Aną kartą lankantis kavinėje kitoje meniu viršelio pusėje buvo užrašyti trys klausimai.
12
Kodėl jūs čia? Ar bijote mirties? Ar jūs laimingas? Apverčiau meniu. Štai jie. Ak, kaip pakeitė mano gyvenimą šie trys klausimai. – Dabar viskas jau kiek kitaip, ar ne? – paklausė Keisė. Pakėlęs į ją akis nusišypsojau. – Tikrai. Išties kitaip. Ir gerąja prasme. – Kokia? Papurčiau galvą. – Oi, nuo ko turėčiau pradėti? Keisė įsitaisė ant minkštasuolio priešais mane. Padėjo plaštaką ant manosios. – Gal nuo ano ryto prieš dešimt metų, kai išėjote iš kavinės?
13
3 sky r ius Spustelėjau Keisei plaštaką. Ji buvo šilta. Keisė buvo tikra. Aš tikrai grįžau į kavinę. Palingavau galvą abejodamas ir šyptelėjau. – Nagi, pažiūrėkime, – pradėjau. – Apsiginklavęs jūsų padovanotu kavinės meniu, gabalėliu Maiko žemuogių ir rabarbarų pyrago ir visiškai kitokiu požiūriu tąkart išėjau į visiškai kitokią tikrovę. Ta naktis mane pakeitė. Tai, ką sužinojau, iki pat šios dienos raibuliuoja įvairiose mano gyvenimo srityse. Žaliojo jūrinio vėžlio ir žvejo istorijos, pokalbis su Ane, kad pats turi rinktis savo gyvenimo tikrovę... Toks iš esmės ir yra mano dabartinis gyvenimas. Keisė nusišypsojo ir atsilošė minkštasuolyje. Linktelėjo į kavinės duris. – Nebuvote toks laimingas, kai tąkart užėjote pro anas duris. Šyptelėjau. – Dabar geriau. Tiesą pasakius, kur kas geriau, ir man net sunku prisiminti, kaip gyvenau iki tol. Noriu pasakyti, man tikrai reikia pasistengti, kad prisiminčiau, koks sunkus tada atrodė gyvenimas. 14
– Taigi, išėjote iš kavinės, ir kas tada nutiko? – Viskas pasikeitė, – trūktelėjau petimi. – Aš pasikeičiau. Mano įsitikinimai, veiksmai, požiūris... Kai kas nedaug, kai kas ir labai smarkiai. Išėjęs iš čia netrukus mečiau darbą ir nusprendžiau keliauti pamatyti pasaulio. – Tikrai? Linktelėjau. – Seniai svajojau tą padaryti. Tik viskas atrodydavo taip toli. Grįžęs iš kavinės tapau atviresnis. Manau, seniau, kai susipažindavau su ką nors nuostabaus veikiančiais žmonėmis, apsitverdavau siena. Rasdavau galybę priežasčių, kodėl niekada negalėsiu to daryti ar tiesiog nedarysiu. Pabuvęs čia, ėmiau žvelgti į tuos žmones kitaip. Jie manęs nebegąsdino. Jie tapo man pavyzdžiu. Manau, seniau savimi nepasitikėdavau. Baisiai bijodavau apsikvailinti arba jausdavausi sutrikęs, kad ko nors nežinau, ir neklausdavau. Maža to – net nesistengdavau pats išsiaiškinti. Tačiau grįžęs iš čia nuolat sutikdavau įdomių žmonių, kurie keliavo po pasaulį. Tad susitaupęs pinigų leidausi į kelią ir aš. Keisė linktelėjo. – Ir? Nusišypsojau. – Tai dar nuostabiau, negu galėčiau papasakoti per penkiasdešimt savo gyvenimų. Noriu pasakyti, kad kelionės visiškai pakeitė mano gyvenimą. Šioje planetoje daugybė nuostabiausių vietų. Be to, lygiai tiek pat jaudinamų patirčių. Ką jau kalbėti apie išmoktas gyvenimo pamokas. 15
savo gyvenimą apvertusį aukštyn kojomis, netrukus paplito po visą pasaulį, buvo išversta į 26 kalbas. Ir ne veltui – šis pasakojimas milijonus žmonių paskatino gyventi taip, kaip nori jie, o ne taip, kaip to reikalauja aplinka. Dabar jūsų rankose – antroji autoriaus knyga „Sugrįžimas į kavinę pasaulio pakrašty“. Džono gyvenimas pasikeitė. Jis ėmė gyventi taip, kaip visuomet norėjo, –
KN
jis keliauja po visą pasaulį ir yra laimingas. Atsidūręs Havajuose, staiga vėl Džesika – susirūpinusi ir įsitempusi verslininkė, labai panaši į Džoną prieš dešimt metų. Kavinė išties daro stebuklus! Džesikai ji padės tapti tokiai, kokia ji visuomet svajojo būti, o Džonui – įtvirtinti savo surastą laimę. Kaip jiems tai pavyks? Kuo ši kavinė tokia ypatinga? Jei gyvenimas jūsų netenkina, jei galvojate, kad laimė yra nepasiekiama, jei iki šiol nesupratote, ką iš tiesų turėtumėte veikti gyvenime, galiausiai – jei tik svajojate apie pokyčius, bet nieko nedarote – užsukite į kavinę pasaulio pakrašty. Ji laukia būtent jūsų! ISBN 978-609-466-216-4
9 786094 662164
sugrįžimas į kavinę pasaulio pakrašty
pamato kavinę. Aišku, neužsukti į ją Džonas negali. Į šią kavinę užklysta ir
IMĄ
apie vadybininką Džoną, netikėtai užsukusį į keistą kavinę ir
N TI A I P Į SAVE E V ĮK IONĖ EL
VEN
įkvėpė parašyti knygą „Kavinė pasaulio pakrašty“. Istorija
bestselerio „ kavinė pasaulio pakrašty “ autorius
GY
leckiui) buvo trisdešimt treji, kai jo gyvenimą pakeitę įvykiai
JOHN P. STRELECKY
K
Amerikiečių autoriui JOHNUI P. STRELECKY (Džonui P. Stre-
JOHN P. STRELECKY
– Ta naktis kavinėje pakeitė mano gyvenimą. Išmokau to, ko iš pradžių nė neįsivaizdavau. Pamačiau pasaulį taip, kaip niekada nebuvau matęs. Dirstelėjau į gyvenimą, kuris buvo geresnis negu geras. Tad nusprendžiau taip ir gyventi. – Ir pavyko? Linktelėjau. – Taip.
YG A
IČ , KURI KE
IA
sugrįžimas į
KAVINĘ pasaulio pakrašty