eseistė, literatūros kritikė, prozininkė. baigė lietuvių kalbos studijas, 2003–2005 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Šiuo metu gyvena Briuselyje. Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1996 m., tais pačiais metais autorė apdovanota Liūnės Sutemos premija už geriausią moksleivišką poeziją. 1998 m. tapo Poezijos pavasario konkurso „Eilėraščiai per naktį“ laureate. 2002-aisiais jos kūryba
A g n ė Ž a g r a k a ly t ė A g n ė Ž a g r a k a ly t ė
2001 m. Vilniaus pedagoginiame universitete
Pagrindinė Agnės Žagrakalytės poezijos tema – moteriškumo refleksija, įvairios jo formos ir transformacijos. Žaidžiama vyraujančiais socialiniais ir kultūriniais moteriškumo stereotipais, eksperimentuojama moters emocinėmis būsenomis ir jų raiškos formomis. Labai svarbus erotiškumas, juslinis kūnų ryšys ir santykis su aplinkos daiktais. Autorės kūryboje moteris tampa vis sunkiau reprezentuojama: be galo įvairi, drąsi, drastiška, aktyvi, lengvabūdiška, linkusi į depresiją, destruktyvi ir nenuspėjama.
spausdinta K. S. Keyso sudarytame jaunųjų poetų eilėraščių rinkinyje „Six Young Lithuanian Poets“. 2003 m. autorei įteikta Poetinio Druskininkų rudens Jaunojo jotvingio premija už debiutinį eilėraščių rinkinį „Išteku“ (2003), 2009 m. – knygą „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (2008). Už 2013 m. išleistą romaną „Eigulio duktė: byla F 117“ apdovanota Jurgos Ivanauskaitės, Patriotų ir Augustino Griciaus premijomis. 2014 m. išėjo antroji prozos knyga „Klara“. Autorės knygos pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamų kūrybiškiausių knygų dvyliktukus 2009, 2013 ir 2014 metais.
Š T A I
Elenos Mezginaitės premija už antrąją poezijos
Pasak pačios autorės, naujausias eilėraščių rinkinys „Štai:“ – dešimties metų pasaulio stebėjimas: eilėraščiai apie meilę vengiant savistabos. Šie tekstai jau versti į vokiečių kalbą: 2009 m. projektuose „European Borderlands. Poezijos kalbos kraštovaizdžiai“, „Poesie in Europa: Europäisches Festival der Poesie, Wien/Linz“, 2016 m. „VERSschmuggel“; į slovėnų kalbą 2010 m. „Dnevi poezije in vina“, „Mednarodni literarni festival Vilenica“; taip pat į italų, prancūzų („Coeurs ébouillantés / Nuplikytom širdim“), anglų („How the Earth Carries Us, New Lithuanian Poets“) kalbas, šiuo metu verčiami į lenkų kalbą.
Edgaro Platelio nuotr.
Agnė Žagrakalytė (g. 1979 m.) – poetė,
Štai eilėraščiai
Šios knygos aš labai stengiausi nerašyti. O dabar, kaip penkių knygų autorė, jau galėčiau ką nors pareikšti! Bet nereikšti irgi galiu. Kaip gerai.
2
A g n ė
Ž a g r a k a ly t ė
Štai eilėraščiai
VILNIUS 2017
3
Knyga išleista Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai parėmus
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-466-235-5
© Agnė Žagrakalytė, 2017 © „Tyto alba”, 2017
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
4
Man tik GreiÄ?io baisu Kitokio TavÄ™s nebijau
2015 07 24
5
Kodėl sustojau rašyti:
jauna Pūkelevičiūtė šią naktį patvirtino, ką jau buvau ir pati išsiaiškinus: ošė žali jos malūnai, liesnojo kvepėdamas vėjais klavišais į nugarą mano švelnus asasinas, laiminga rasota pieva ėjau: lipikai čaižė blauzdas, drėksdami raudoną it nutapytą sijoną, aukštyn kėliau savo randuotą smakrą, galvojau: nieko aš negalvojau, niekad ir negalvoju, sakau, kaip yra, ir nesuku sau galvos: galvos turbūt tą rytą ir netekau, kai upė žvilgėjo, tušti bėgikų takeliai, girgždą po raustančių lempų žvynais sidabriniais: tada teliūskavo man jūros ir marios, ir neįžvelgiami padūmavę veidrodžių ežerai buvo man iki kelių: žuvelių šukelėm kasas šukavau, dainavau, saulės peiliai man ašaras šluostė, pušų šakelėm vėsiom susiglosčiau, laiminga bridau geltonų anemonių pritvinusiom miško aikštelėm,
6
laiminga galvojau, nieko aš negalvojau: tegu parašo kas man apie nepasibaigiančią meilę: šilkiniai meilės pilkos pelenai tėra teplus kamufliažas, laiminga apie nepasibaigiančią niūniavau, kol nu taip paprastai: į neapsaugotą prausiant ugnim mano kulkšnį – klasika, nors apsiverk: gyvatė žolėj.
2011 01 31–2016 04 24
7
8
Miestai, kuriuose meldžiausi, o dabar tai parduodu:
atnašavau spalvotus balsius, kibirkščiavau šlamančiais priebalsiais, jei būčiau vyras, sakiau: miestuose, kuriuose mylėjau, o dabar tai parduodu: sėdėjau tvirtai nesiūbuodama ant visų taburečių, kol tardė, jei būčiau vyras, sakiau: eilėraštį visur nešiočiausi aštrų, iškrištolintais ašmenim, tik kai kaip reikiant papurtė:
jums nežinoti, – nei parašyti eilėraštį, – kartais smagiau yra eiti matuotis suknelių ir iš šimto šešiolikos išsimatuotų: kokias keturias nusipirkti.
2009 05 23–2016 04 24
9
„Uodega neišduoda emocijų” (enciklopedija apie lapes)
šūviai už parko tvoros: medžiokliniai šūviai karališkam parke, tolygūs it vėduoklių kvėpavimas: vakaro vėjas tai ar saldus jūsų prakaitas: kas man į smilkinius traiško saujas sproginėjančių pakalnučių
2009 09 01
10
eseistė, literatūros kritikė, prozininkė. baigė lietuvių kalbos studijas, 2003–2005 m. dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Šiuo metu gyvena Briuselyje. Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1996 m., tais pačiais metais autorė apdovanota Liūnės Sutemos premija už geriausią moksleivišką poeziją. 1998 m. tapo Poezijos pavasario konkurso „Eilėraščiai per naktį“ laureate. 2002-aisiais jos kūryba
A g n ė Ž a g r a k a ly t ė A g n ė Ž a g r a k a ly t ė
2001 m. Vilniaus pedagoginiame universitete
Pagrindinė Agnės Žagrakalytės poezijos tema – moteriškumo refleksija, įvairios jo formos ir transformacijos. Žaidžiama vyraujančiais socialiniais ir kultūriniais moteriškumo stereotipais, eksperimentuojama moters emocinėmis būsenomis ir jų raiškos formomis. Labai svarbus erotiškumas, juslinis kūnų ryšys ir santykis su aplinkos daiktais. Autorės kūryboje moteris tampa vis sunkiau reprezentuojama: be galo įvairi, drąsi, drastiška, aktyvi, lengvabūdiška, linkusi į depresiją, destruktyvi ir nenuspėjama.
spausdinta K. S. Keyso sudarytame jaunųjų poetų eilėraščių rinkinyje „Six Young Lithuanian Poets“. 2003 m. autorei įteikta Poetinio Druskininkų rudens Jaunojo jotvingio premija už debiutinį eilėraščių rinkinį „Išteku“ (2003), 2009 m. – knygą „Visa tiesa apie Alisą Meler“ (2008). Už 2013 m. išleistą romaną „Eigulio duktė: byla F 117“ apdovanota Jurgos Ivanauskaitės, Patriotų ir Augustino Griciaus premijomis. 2014 m. išėjo antroji prozos knyga „Klara“. Autorės knygos pateko į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto renkamų kūrybiškiausių knygų dvyliktukus 2009, 2013 ir 2014 metais.
Š T A I
Elenos Mezginaitės premija už antrąją poezijos
Pasak pačios autorės, naujausias eilėraščių rinkinys „Štai:“ – dešimties metų pasaulio stebėjimas: eilėraščiai apie meilę vengiant savistabos. Šie tekstai jau versti į vokiečių kalbą: 2009 m. projektuose „European Borderlands. Poezijos kalbos kraštovaizdžiai“, „Poesie in Europa: Europäisches Festival der Poesie, Wien/Linz“, 2016 m. „VERSschmuggel“; į slovėnų kalbą 2010 m. „Dnevi poezije in vina“, „Mednarodni literarni festival Vilenica“; taip pat į italų, prancūzų („Coeurs ébouillantés / Nuplikytom širdim“), anglų („How the Earth Carries Us, New Lithuanian Poets“) kalbas, šiuo metu verčiami į lenkų kalbą.
Edgaro Platelio nuotr.
Agnė Žagrakalytė (g. 1979 m.) – poetė,
Štai eilėraščiai
Šios knygos aš labai stengiausi nerašyti. O dabar, kaip penkių knygų autorė, jau galėčiau ką nors pareikšti! Bet nereikšti irgi galiu. Kaip gerai.