Kotryna
nelabai
baisios
Zylė
istorijos
Vilnius, 2021
Knygos rašymą ir leidimą parėmė
Teksto, iliustracijų ir dizaino autorė Kotryna Zylė Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Inga Kmitienė Knygoje nenorminės kalbos atvejai yra stilistiškai motyvuoti, todėl specialiai neišskirti.
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. ISBN 978-609-8120-64-6 © Tekstas, iliustracijos, Kotryna Zylė, 2021 © Leidykla „Aukso žuvys“, 2021
tėtis
aš Čia aš ir mano tėtis. Vaikystėje nuo tėčio istorijų apie laumes, raganas, burtus, Joninių ir Kūčių naktį vykstančius stebuklus nugara man lakstydavo šiurpuliukai. Dabar tas istorijas pasakoju pati. Savaip! Ir žinote ką? Labai nekantrauju išgirsti, kaip ateityje jas pasakosite
Jūs.
Pienas Ugnius atsibudo toks pat piktas, koks ir užmigo. Išvis, kaip galėjo užmigti? Smigo susirangęs ant palangės. Dangus vis dar tamsus. Maudė nutirpusias kojas. Tualetas. Plaudamasis rankas dėbtelėjo į šlapius, vonioje sumestus sesės drabužius. Trenkė upe. Mažė įdribo, kai jiedu bandė plukdyti Joninių vainiką. Ar Ugnius kaltas? Pati mama išmokė visų tų tradicijų ir nesąmonių. Galėjo eit kartu. Spjaut į niekada nesibaigiančius darbus.
Ir šiaip – nuo sekundėlės po vandeniu dar niekas nenumirė. Gerai, gal ir . Bet ne šįkart. Pro praviras tėvų miegamojo duris matėsi parpianti trijulė. Tėvai – kaip du šprotai lovos pakrašty, ir plačiai išsidrėbusi Rūta. Vakaro vargšelė. Ugnius tyčia kuo riebiau nusikeikė ir pasuko savo kambario link. Staiga už nugaros trinktelėjo virtuvės durys. Berniukas net krūptelėjo iš netikėtumo. Sukluso. Spengiančioje tyloje kažkas šleptelėjo. Stovėjo nejudėdamas. Vėl bildesys. Pažįstamai cyptelėjo atidaromas šaldytuvas. Kažkokia nesąmonė. Juk miegojo visi, išskyrus jį. Vagys? Krūtinė aptirpo. Žadinti tėvus? Šūktels, subildės, ir visiems. Kakle ėmė tvinkčioti pulsas. Iki virtuvės durų nuslinko tyliai kaip sliekas. Prisiglaudė prie staktos. Dar akimirką pasiklausė. Sulaikęs kvapą staigiai pravėrė duris.
numirė
šakės
pienas · 7
Kyštelėjo galvą. Nieko. Stalas, langas, taburetės, mirksinti miegančio televizoriaus lemputė. Įžengė. Dėl visa ko iš kriauklės pasičiupo neplautą šakutę. Darsyk apsidairė. Praviras šaldytuvas (tėvai iškart aprėktų). Dėjo žingsnį uždaryti durelių ir tuoj pat atšoko. Iš šaldytuvo vidurių išsirito bjaurus gniutulas. Šleptelėjo ant žemės, pagulėjo ir ėmė ropoti. Neįtikėtino dydžio Paskui save ji vilko kilpinį rankšluostėlį gėlėmis apipintu užrašu „Kitchen“. Ugnius atbula ranka atidarė langą. Apgraibom susirado šiukšlių semtuvėlį. Pabandė pakišti po padaru. Rupūžė sudrebėjo ir iš riebaus sprando kažką iššovė. Keli skysčio lašai nutvilkė ranką. Aiktelėjęs iš netikėtumo jis dūrė šakute. Dantukai, neįveikę storos rupūžės nugaros odos, nuslydo šonu ir kliudė rauplėtą blauzdą. Padaras darkart trykštelėjo balkšvų nuodų ir pasileido koridoriumi. Kiek paropojęs atsistojo ant užpakalinių kojų ir ėmė beveik žmogiškai žingsniuoti. Smarkiai šlubčiojo šakutės kliudyta koja. Ugnius pastėręs stebėjo, kaip rupūžė pradingsta už batų dėžės.
rupūžė!
8 · pienas
Atsipeikėjęs puolė iš paskos. Buto durys buvo plačiai atlapotos, o laiptinė tuščia.
••••
pienuuu Maa!
– Kukurūzų su . Rytinė sesės dainelė. Ugnius apsivertė ant kito šono ir užsidengė ausį pagalve. Būtų dar labiau širdęs, bet prisiminė, kaip nejaukiai mažė tylėjo vakar vakare šlaputėlė, ištraukta iš upės. Gal ir gerai, kad vėl šūkauja. Virtuvėje barškėjo šaukštai. – Neeeee! Maaam! Noriu kukurūzų su pienuuuu! Ugnius atsisėdo lovoje. Maudė galvą. Po naktinio pasimatymo su rupūže, rodos, buvo spėjęs pamiegoti tik kelias valandas. Nors pasiusk. Į virtuvę įslinko susiraukęs kaip užpakalis. Mielai būtų supylęs tuos kukurūzus tiesiai Rūtai už apykaklės. O tada nei iš šio, nei iš to užsipuolė mama: – Gal galėtum kitąsyk pabaigęs pieną išmesti, nestatyti tuščio pakelio atgal į šaldytuvą? – Ką? Kokį dar pieną? Ant spintelės stovėjo du kartoniniai pakeliai. Kilstelėjo vieną – tuščias. Kitą – irgi.
Su pienu!
10 · pienas
– Nieko aš negėriau ir niekur nedėjau jokio tuščio pakelio, – sušnypštė. Norėjo papasakoti, koks bjaurus nuotykis čia šiąnakt įvyko, bet mama ir sesė buvo tokios nuotaikos, kad nevertėjo nė pradėti. Tyliai urgztelėjęs pasičiupo obuolį ir grįžo atgal į savo kambarį.
pienas · 11
•••• Po tos nakties į tualetą tamsoje Ugnius slinkdavo atsargiai, neatkeldamas pėdų nuo grindų. Buvo tikras, kad eidamas įprastai užmintų rauplėtą šlykštynę. O rytinės pieno istorijos ėmė kartotis. Maždaug kas antrą dieną (buvo ir dvi iš eilės) šaldytuve kas nors rasdavo tuštutėlį pieno pakelį. Lyg tyčia padėtą, kad visus suerzintų. Prasidėjo barniai, įtarinėjimai ir kaltinimai. Negana to, tėvai ir sesė susivienijo prieš Ugnių. Nusprendė, kad tik jis gali sumanyti tokią kvailą niekšybę.
tą
•••• Bėgo savaitės. Buvo mažiau juokiamasi, tyliau vakarieniaujama, daugiau laiko žiūrimas televizorius ir niekas niekada nebežaidė stalo žaidimų.
Galiausiai tėvai išvis liovėsi pirkę pieną. Tiesa, mama dar porą sykių pabandė niekam nesakiusi paslėpti spintoje. Viskas baigėsi taip pat – pakeliai paslaptingai ištuštėjo ir iškeliavo į šiukšlių dėžę. O gal ji tik ? Tyčia pati išpylė apkaltindama kitus? Pradžioje svarstęs įvairias sąmokslo teorijas, galiausiai Ugnius ėmė abejoti, ar kuris šeimos narys sugebėtų taip atkakliai laikytis tokio kvailo plano. Gal tikrai namuose lankėsi pamišėlis pieno vagis?
apsimetinėjo
•••• Gali būti, kad tądien tėvai susipyko. O gal ir ne, gal tėtis šiaip nusprendė pamokyti tą nematomą erzintoją. Žodžiu, niekam nieko nesakęs jis partempė namo tris pieno blokus. Tris po dvylika pakelių. Iš viso trisdešimt šešis. Ir nuėjo miegoti. Rytą, tiksliau – paryčiais, visą šeimą pažadino šaižus durų skambučio kvaksėjimas. Buvo sekmadienis. Ugnius girdėjo rakinamas buto duris ir spigų kaimynės iš pirmo aukšto balsą.
pienas · 13
14 · pienas
Negalėdamas aiškiai suprasti, apie ką šnekama, prisivertė apsimauti džinsus ir nuslinkti į koridorių. Tuo metu tėtis su ponia Birute jau stovėjo laiptinėje ir beldėsi į gretimo buto kaimynės duris. Baladojo kaip reikiant! Klausantis Birutės dejonių, Ugniui ėmė aiškėti, kad jos butą pirmame aukšte užliejo ciocė Krupinienė. Varvėjo lubos, drėko sienos, reikėjo kviesti avarinę tarnybą. Piktai pašūkavus ir ilgokai baladojus, galiausiai buto Nr. 8 durų rankena sujudėjo. Kaimynė iškišo kaulėtą nosį užkabinusi duris grandinėle. – A, je je, žinau, žinau, čia truputį pas save, tuoj su škurleliu prasieisiu, bus kaip buvę. Nepykit taip. Ciocė atsiprašo. – Ar jūs bent suprantat, kokia čia avarija? Pas mus visi tapetai atšoko! Susibangavo! Ir dar lubose dėmės. Gal ten pas jus koks vamzdis trūko? Ar gal klozetas? – Birutė net drebėjo. – Kaziuliui buvo sprogus skalbimo mašina, tai irgi tvanas ant viso namo. Cioce, jūs mus įsileiskit, kol gražiai prašom. O gal norit, kad su policija grįžčiau? Krupinienė purtė galvą ir murmėjo, kad tuoj pavalys, ir viskas, nėra čia dėl ko spjaudytis ir taip baisiai rėkti.
papyliau
pienas · 15
Tėtis kurį laiką stovėjo tylėdamas, bet galiausiai pritarė, kad jie būtinai turi užeiti ir pažiūrėti, kas nutiko. Ciocė toliau įnirtingai atsikalbinėjo, bet Birutė netikėtu judesiu patraukė duris į save. Sudzingsėjo nutrūkusi grandinėlė ir durys atsivėrė. Iš buto tvokstelėjo seniai vėdintų kambarių kvapas. Kurį laiką laiptinės kampe viską stebėjusiam Ugniui sudilgčiojo ranką. Vėl pajuto rupūžės nudegintą odą. Krupinienė stovėjo sutrikusi, nuleidusi rankas, o už jos, buto pasieniuose, matėsi daugybė senų dubenų, dubenėlių, puodų, puodukų, apsilanksčiusių jogurto ir grietinės indelių. Prieškambaryje, ant batų dėžės, stovėjo kibiras, į kurį iš rankšluostėlio, kabančio sprindžiu aukščiau, kažkas varvėjo. Ugnius žingtelėjo atlapotų durų link. Pažino šluostę gėlėmis apraizgytu užrašu „Kitchen“. Dar kiek įsižiūrėjus, neliko abejonių, koks skystis iš jos varva. Kibiras buvo sklidinas Ir visi indai aplinkui. Pienas liejosi per kraštus, plūdo ant šviesaus parketo, gėrėsi į minkštą plaukuotą kilimą po foteliais. Pienas sunkėsi pro betoninės perdangos plyšius ir šlapia dėme plėtėsi Birutės buto lubose. Pienas tirpdė tapetų klijus ir rietė raštuotus sienų apmušalus. Ciocės Krupinienės butas tiesiog mirko piene! Ore tvyrojo jo kvapas.
pieno!
16 · pienas
Kaimynė paskubomis nuklibinkščiavo į vonią. Ji ėjo sunkiai, aiškiai kaire koja. Sugrįžusi ėmė kloti grindis senais rankšluosčiais ir trikotažiniais marškinėliais. Pro ploną kojinių nailoną jos blauzdoje Ugnius pastebėjo keturis vienodais tarpais išsidėsčiusius šašus. Lyg sulygiuotus liniuote.
raišavo
pienas · 17
– Rupūže, kiek daug. – Kaimynė tūpčiojo valydama pakampes. – Je je, aš čia tuoj. Kiekgi to pieno. Rupūžėle, ir iš kurgi tiek! Kaip viskas ėjosi toliau, Ugnius nebestebėjo. Grįžęs nusiprausė veidą ir sėdo prie stalo. Tylomis stumdė varškėčius lėkštėje ir laukė tėčio. Tas grįžęs irgi daug nepasakojo, tik paspyrė prie šaldytuvo sustatytus pieno blokus. Viršutinis nuslydo ir švelniai bambtelėjo į grindis. Trisdešimt šeši niekada neatidaryti pakeliai buvo tušti. Visi iki vieno. Vakare, kai Ugnius jau valėsi dantis, prie vonios durų stabtelėjo mama. – Nemiegojai per Jonines, – sušnibždėjo. – Ko nors tąnakt nepastebėjai? Ugnius tylėjo. Prieš akis iškilo keturios raudonos skylutės rupūžės blauzdoj. – Ne, – nutęsė lyg nesavu balsu. – Nieko keista.
keista
18 · pienas
Mano tėtis pasakoja apie raganas Joninių naktį Joninių naktį reikia labai saugotis raganų. Pirmiausia tai raganos stengiasi pavogt pieną. Užtai gi visi žmonės karves parveda nakčiai ir uždaro į tvartą, nes jeigu palieka karvę pievoj, tai vidurnaktį ateina ragana, atsineša didelį rankšluostį ir su tuo rankšluosčiu per rasotą žolę aplink karvę apibrėžia ratą uždarą. Tą šlapią rankšluostį parsineša namo, pasikabina kampe ant vinies, o apačioj pastato kibirą – milžtuvę. Ir dabar ryte šeimininkė kai ateina karvių melžt, jeigu nebuvo į tvartą įvedusi, jinai karvę melžia, pienas neteka, o raganai iš rankšluosčio į milžtuvę teka pienas. Tai vat šitaip raganos atima pieną.
Joninių naktį ragana gali atkeliauti kuo nors pasivertusi. Yra tokia istorija, kur vaikinas pamatė, kad sūrio galva keliu atrieda. Nu sūris toks apvalus, taip kaip suspaustas, kldinkšt kldinkšt. Jisai su kardu kirto į sūrį. Ir sūris tada atgal – kldinkšt kldinkšt – nuriedėjo. Ir ryte, po Joninių, kai visi atsikėlė, iš kaimynų atbėgo piemenukas ir pasakė: „Oi, pas mus šią naktį kažkas atsitiko, kažkas įkirto mūsų šeimininkei į koją, didelė žaizda ten, daug kraujo!“ Tai pasirodo, sūriu pasivertusi buvo ta šeimininkė ragana. Jeigu jau sūriu pasiverčia, tai bet kuo gali būt pasivertusi!
Ačiū svarbiausioms knygos krikštamotėms – Sigitai, Ingai ir Jūratei. Be jūsų viskas būtų kitaip. Ačiū pirmiesiems skaitytojams – Teresei, Tomui, Ugniui, Liepai, Adelei. Už patarimus ir komentarus ačiū Astai, Eglei, Loretai, Tomui, Giedrei. Už konsultacijas apie kosmosą, pasaulio pabaigą, Elnio išvaizdą ir sveikatą – Godai, Kastyčiui, Gediminui, Šarūnui. Už visa kita – šeimai – gyvenimo cementui.
Turinys Pienas
...
Baseinas
SMS
Kita
ir
...
...
...
...
90
102
116
dėžutė
pabaiga
56
74
nagučiai
Spinta
Pasaulio
38
...
stotelė
Sumuštinių
22
parkas
Svečiai
Dantukai
...
...
Troleibusų
6
...
...
134
150
Visokių būtybių atstovė spaudai Kotryna Zylė sukūrė 10 šiurpulingų istorijų, kurios galėjo nutikti ir namuose, kieme ar mokykloje. Pasak autorės, istorijas įkvėpė vaikystėje girdėti tėčio pasakojimai ir netikėti susidūrimai su būtybėmis. Jei skaitant pasirodys, jog kažkas tūno namų spintoje ar naktimis stovi balkone, jei vietoje pumpurų prasikals nagai, o iš bičiulio burnos staiga išskris bitė – išlik ramus. Ir nepravažiuok reikiamos autobuso stotelės!
tavo
Kotryna Zylė – mitologijos temomis rašanti vaikų ir jaunimo knygų autorė, įvairių literatūrinių projektų sumanytoja. Rašytojos knygos „Milžinas mažylis“ (2014),„Didžioji būtybių knyga“ (2016), „Sukeistas“ (2019), „Mažas kaip vabalėlis“ (2020) vertinamos tiek skaitytojų, tiek profesionalų, yra pelniusios įvairių premijų ir apdovanojimų, nominuotos „Metų knygos“ rinkimuose.
Išleido „Aukso žuvys“ info@auksozuvys.lt www.auksozuvys.lt Spausdino „Petro ofsetas“ Tiražas 2000 egz. ISBN 978-609-8120-64-6