Simonas Jurkevičius Jurga Jurkevičienė Paulius Jurkevičius
Sava
Roma
Apie Romą Roma – Italijos sostinė Tradicija mena, įkurta Romulo 753 m. pr. Kr., balandžio 21 d. 2,7 milijono gyventojų Dabartinis meras – Ignazio Marino Apsilanko apie 12 milijonų turistų per metus Sudaryta iš 35 rajonų
Apie Romą
Nuo seno sakoma: „Visi keliai veda į Romą.“ Jei laikote šią knygelę rankose, vadinasi, vienu ar kitu keliu į Romą jau atvykote ir jūs. Tad benvenuti – sveiki atvykę! Roma – tai ne tik Italijos sostinė ir daugiausia gyventojų turintis Apeninų pusiasalio miestas, tai pirmas didžiausias žmonijos metropolis, kuris 3000 metų kūrė ir lėmė šiandienos Europos istoriją, kultūrą, meną, religiją, filosofiją bei literatūrą. Roma – romėnų imperijos sostinė, užkariavusi daugiau nei pusę Europos, Šiaurės Afriką ir dalį Azijos. Roma taip pat krikščionybės pasaulio širdis, unikalus miestas, viduje glaudžiantis miestą-valstybę – Vatikaną. Anglosaksų vienuolis Beda yra sakęs: „Kol bus Koliziejus, tol bus Roma. Kol bus Roma, tol bus 16
visas pasaulis.“ Prabėgo daugiau nei 2000 metų – išvargintas laiko, kruvinų kovų ir žudynių, apgriuvęs ir pajuodęs nuo smogo Koliziejus vis tebestovi toks pats didingas ir nenugalimas. Galbūt ir dėl to Roma yra dar vadinama Città eterna – Amžinuoju miestu, o Koliziejus yra Romos simbolis. Jei pagalvojate apie Romą, kokia pirma mintis šauna į galvą? Koliziejus? Šv. Petro bazilika? Teisybės burna? O gal Siksto koplyčia? Katakombos? Kažkas galbūt prisimins Federico Fellini filmą „Saldus gyvenimas“ (La dolce vita), kuriame žavingoji Anita Ekberg kartu su Marcello Mastroianni braido Trevi fontane. Arba mintyse išdygs rūstus Benito Mussolini biustas ir Venecijos aikštėje aidintis griausmingas jo balsas: „<...> e vinceremo!“
Apie Romą
(liet. „<...> ir mes laimėsime!“). Tiesa ta, kad Romoje yra tokia didelė istorijos, meno, architektūros bei kultūros koncentracija, kad nuo jos gali apsisukti galva vien pagalvojus. Dažniausiai taip ir nutinka, kai pirmą kartą atvyksti į Amžinąjį miestą: skirtingų epochų architektūriniai stebuklai, ant kiekvieno kampo pūpsančios bažnyčios, gatvių chaosas ir antikinės Romos didybė priverčia tiesiog suglumti. Nesvarbu, iš kur esi atvykęs – iš Vilniaus, Niujorko ar Tokijaus, – nejuntamai imi mąstyti apie žmogaus ir civilizacijos istoriją, apie religiją, kyla egzistencinių klausimų. Žvelgiant į Ispanijos aikštės laiptus užplūsta romantika, po kelių akimirkų, stovėdamas priešais Romos forumo griuvėsius, jautiesi tarsi prislėgtas antikos didybės, esąs menkas ir bejėgis žmonijos istorijos amžių akivaizdoje. Bet kuriuo atveju niekas, atvykęs į Romą, nelieka jai abejingas. Vieni trokšta apžiūrėti kuo daugiau istorinių objektų bei muziejų, kiti tiesiog įsilieja, pasimeta miesto šurmulyje ir žmonių upėje. Mano geras draugas, pabuvęs Romoje keletą dienų, tarė: „Žinai, aš čia tikrai galėčiau gyventi...“ Vieni žavisi ir įsimyli Romos didybę bei meną, kiti pasipiktina, pavargsta ir plūsta Romos chaosą, netvarką, triukšmingas minių spūstis.
Romiečiai yra gan išdidūs, pasipūtę ir šiek tiek šiurkštūs. Kaip ir pati romiečių tarmė – kampuota, nukandžiotomis žodžių galūnėmis, pabrėžta narčiu gestikuliavimu. Grynakraujai romiečiai vis dar jaučiasi imperijos sostinės, jei ne gyventojai, tai bent jau paveldėtojai ir didžiuojasi savo didinga istorija bei kilme. Dažnai Romos netvarką kritikuojantiems šiauriečiams jie atšauna: „E che ce frega?“ – o kas mums darbo? Tačiau, iš kitos pusės, romiečiai yra svetingi, romantikai ir turi gerą humoro jausmą. Jie dievina skanų maistą, stengiasi visada būti madingi ir stilingi, taip pat negali gyventi be espreso kavos ir futbolo (Italijos A lygoje žaidžia dvi komandos iš Romos – „AS Roma“ ir „SS Lazio“). Romoje, nors ir nemaža smogo tarša, dažniausia būna geras oras. Net ir tie, kurie mėgsta karštį, nustebs: vasarą tampa taip tvanku, kad sunku net kvėpuoti, asfalto smala pradeda lipti prie batų padų ir norisi įmerkti galvą į pirmą pasitaikiusį fontaną. Žiemą čia temperatūra nenukrinta žemiau 0. Bet kuriuo atveju Amžinasis miestas yra amžinai žavingas ir visada jūsų laukia!
Tiesa, piktinasi ir patys romiečiai. Jie siunta dėl nuolatinės netvarkos, vėluojančių autobusų, košmariškų spūsčių, užteršto oro. Roma yra didžiulis metropolis – 1 285 km2, beveik trys milijonai gyventojų. Tai miestas, kuris neskuba, o jei ir skubėtų – turbūt vis vien nespėtų. Kasdien šimtai tūkstančių Romos gyventojų bei turistų stringa spūstyse, negali pasiekti darboviečių dėl vykstančių protestų arba nuolat skelbiamų streikų. Apskritai Romos centre turbūt geriausia transporto priemonė – kojos. Arba bent jau motoroleris. Su mašina čia galima pražūti, o su įprastomis transporto priemonėmis – metro ir autobusais – nebent tikėtis niekur neužstrigti. 17
II – Naudingi patarimai
Kaip atvykti iš oro uosto? Transportas Kur apsistoti? Ką būtina žinoti?
N a u d i n g i pata r i m a i
Kaip atvykti iš oro uosto? Romoje yra du oro uostai: pagrindinis Fjumičino (Fumicino) Leonardo da Vinci ir kiek mažesnis Romos Čampino (Ciampino).
Fjumičino Leonardo Da Vinci Tai pagrindinis Romos oro uostas, kur kas didesnis nei Čampino ir 32 km nutolęs nuo Romos centro. Į šį oro uostą atvyksta daugiausia reguliarių reisų iš viso pasaulio. Vykti nuo Fjumičino į Romą yra patogiausia autobusu „Terravision“. Autobusai išvyksta iš oro uosto 3-iojo terminalo autobusų stoties aikštelės ir atvyksta į pagrindinę Romos Termini traukinių stotį. Nuo maždaug 5 valandos ryto iki 11 valandos vakaro autobusai išvyksta kas 30 minučių. Kelionės kaina – 4 eurai. Autobusas iki Termini stoties važiuoja 55 minutes. Bilietus galima pirkti autobuso stotelėje arba užsisakyti internetu.
Autobusų tvarkaraščiai, bilietai internetu – www.terravision.eu/rome_fiumicino.html. 20
Greitesnis, patogesnis, tačiau brangesnis variantas – specialus traukinukas „Leonardo Express“, kuris taip pat važiuoja tiesiai į Termini stotį. Traukiniai išvyksta kas 30 minučių (nuo 6 val. ryto iki 11 val. vakaro). Kelionės kaina – 14 eurų. Pirmos klasės traukinys iki Termini stoties važiuoja pusvalandį. Bilietus galima pirkti prie traukinio perono arba užsisakyti internetu. Traukinių tvarkaraščiai, bilietai internetu – www.raileurope.com/european-trains/ leonardo-express/index.html. Galite vykti ir su taksi. Kaina – 48 eurai.
N a u d i n g i pata r i m a i
Čampino oro uostas Paprastai „Ryanair“ reisai iš Lietuvos bei kitų žemų kainų kompanijų skrydžiai atvyksta į Čampino miestelio oro uostą, kuris yra maždaug 15 km nuo Romos centro. Pigiausias būdas iš Čampino vykti į Romos centrą yra „Cotral“ autobusu. Jie išvyksta iš oro uosto stovėjimo aikštelės ir važiuoja iki Romos Termini traukinių stoties. Bilietus galite nusipirkti internetu, oro uosto informacijos kasose arba pačiame autobuse. Kaina – 3,90 euro. Bilieto į abi
puses kaina – 6,90 euro. Autobusas važiuoja apie 40 minučių. Bilietai internetu www.atral-lazio.com. Jei skubate, galite vykti su taksi. Vis dėlto laiko sutaupysite ne tiek jau ir daug, nes važiuosite vis vien apie pusvalandį, o išleisite 38 eurus.
Transportas Tai bus vienas iš jūsų nervų išbandymų. Amžinojo miesto transporto sistema neveikia ir teks su tuo susitaikyti. Pasiruoškite – už kiekvieno kampo jūsų tyko spūstys, kiekvienas autobusas, metro, tramvajus gali vėluoti arba išvis sugesti ir sustoti. Neverta piktintis, kodėl taip yra. Priimkite viską ironiškai – tai romiečių problema, ne jūsų. Jūs – keliautojai, atvykote čia ne tam, kad suspėtumėte į darbo pokalbį arba svarbų susirinkimą, o tam, kad pamatytumėte miestą, kuris čia stovi beveik 3000 metų. Jei įstrigę Venecijos aikštės spūstyje jau norėsite garsiai nusikeikti, pagalvokite – kas tos 20 minučių palyginti su daugiau nei 2000 metų
kultūros, istorijos, meno? Patys romiečiai dėl to keikiasi ir plūstasi nuo seniausių laikų – ir kas iš to? Spūstys kaip buvo, taip ir tebėra. Roma nė nemano prisitaikyti nei prie savo gyventojų, nei prie atvykėlių. Tokiu atveju reiktų nugriauti pusę, o gal visą miestą ir pastatyti jį iš naujo. O gal geriau visgi prisitaikyti prie jo tokio, koks yra? Romoje vėluoti yra natūralu. Ir tai ne nuolat „žioplo, išsiblaškiusio ir vėluojančio italo“ stereotipas. Tai natūrali pasekmė. Mokydamasis Romos klasikiniame Lucijaus Anėjaus Senekos licėjuje turėjau labai griežtą lotynų ir italų kalbų 21
N a u d i n g i pata r i m a i
dėstytoją, kurį pravardžiuodavome Terminatoriumi (it. dialekt. er terminator). Jo griežtumas ir pedantiškumas priversdavo mus visus drebėti. Tačiau, pavėlavę 10–20 minučių į pirmąją pamoką, tiesiog pasakydavom: „A professò... e nun passava l’autobus!“ (liet. „Dėstytojau, autobusas vėlavo!“). Ir dažnai (o kartais ir ne) tai būdavo tiesa. Patys romiečiai, nors kartais ir praranda kantrybę, irgi ironiškai žvelgia į eismo problemą. Vienas iš
didžiausių Romos košmarų yra miestą juosianti didžioji žiedinė magistralė (it. Grande raccordo anulare). Čia galima įstrigti ir valandą, pusantros, o gal net daugiau. Užtat romiečiai juokingai vadina šią magistralę didžiąja žiedine automobilių stovėjimo aikštele (it. Grande parcheggio anulare). Tad štai keli įspėjimai, kad atvykę į Romą nesusigadintumėte nuotaikos.
Automobilis Dažnai vykstantys į Romą manęs klausia: „Kur Romoje galima išsinuomoti automobilį?“ Tai būtų pati didžiausia klaida, kurią galite padaryti čia atvykę. Nuomoti automobilį apsimokėtų nebent jeigu važiuotumėte kur nors už Romos,
22
tačiau net ir tokiu atveju patarčiau geriau sėsti į traukinį arba autobusą. Jei kartais atvykote į Romą savu automobiliu, verčiau jį palikite visą savaitę stovėjimo aikštelėje. Leistis juo į Romos centrą prilygtų savižudybei, nes:
N a u d i n g i pata r i m a i
a) paprasčiausiai galima užstrigti. Yra ne kartą buvę taip, kad Cola di Rienzo gatve (kurios ilgis maždaug 1 km) esu važiavęs apie 45 min. Automobilių srautas toks didelis ir intensyvus, kad jie pajuda maždaug 2–3 metrus per minutę. Čia greitai gali užkaisti automobilio aušinimo skystis ir jūsų kelionė baigta. Visgi ne vien dėl transporto srauto Romoje susidaro spūstys. Šiame mieste nuolat vyksta demonstracijos, mitingai arba streikai, dėl kurių būna uždaromi ištisi keliai, gatvės, aikštės. b) Romos miesto gatvių planas yra itin painus. Dante Alighieri mus įspėjo prieš įeinant į pragarą: „Lasciate ogni speranza, voi ch’entrate“ (liet. „Palikit visas viltis tie, kas čia įeinate“). Tikra tiesa – joks navigatorius jūsų neišgelbės. Jei nepažįstate Romos – galite čia pražūti. c) Romos eismas toks intensyvus ir įtemptas, jog jam negalioja beveik jokios eismo taisyklės. Vienintelė čia galiojanti taisyklė yra „daryk ką nori, tik nesukelk pavojaus nei sau, nei kitiems“. Atvirkščiai, jei Romoje griežtai laikysies eismo taisyklių – tikrai padarysi avariją! Tad jei esate pripratę prie griežtos Lietuvos eismo taisyklių sistemos, geriau čia net nesėskite prie vairo, nes pirmoje sankryžoje jus gali ištikti nervų krizė. d) Romos centre privačiam transportui eismas draudžiamas. Ties įvažiavimu į tokią riboto eismo zoną yra ženklas su santrumpa ZTL (it. zona traffico limitato). Pažeidėjus stebi vaizdo kameros, jos filmuoja valstybinius numerius ir automatiškai skiria baudą. Ne kartą girdėjau, kaip į Romą atvykę lietuviai, ypač vyrai, piktinasi: „Kas čia per nesąmonė? Kodėl čia tokios mažos mašinos? Kur „BMW“, „Mercedes Benz“ ar bent jau „Audi“?“ Jei pagyventumėte Romoje, greitai suvoktumėte, kad idealiausia mašina šiame mieste turbūt yra „Fiat Cinquecento“ arba „Smart“. Dar geresnis variantas – motoroleris. Atkreipkite dėmesį, kaip motoroleriai vikriai nardo tarp spūstyse įstrigusių mašinų. Amžinajame mieste ryte galima pamatyti vaizdą, kuris Lietuvoje
galbūt sukeltų nuostabą: elegantišku kostiumu vilkintis bendrovės direktorius į darbą vyksta ne prabangiu „Lexus“, o... motoroleriu! Ir nieko čia keisto – į darbą jis atvyks žymiai griečiau nei su mašina, be to, Romoje rasti vietą motoroleriui yra kur kas paprasčiau nei griozdiškam „Lexus“ arba „Mercedes“. Apskritai – geriausia transporto priemonė Romoje yra kojos. Daugelį pagrindinių miesto objektų žymiai greičiau pasieksite pėsčiomis nei automobiliu, autobusu ar metro. Atminkite – Roma nėra patogus miestas! Nenuvyksi į jį, kaip sakoma, „truputį pailsėti“. Jei norite pailsėti, tuomet keliaukite į Toskaną arba į Siciliją. Jei trokštate „pasikultūrinti“ patogioje ir tvarkingoje Europos sostinėje – vykite į Berlyną, Londoną arba Oslą. Jei jau nusprendėte aplankyti Romą, tuomet nusipirkite patogius batus – pavargsite fiziškai, tačiau pasistiprinsite dvasiškai! Be abejo, jei norėsite nuvykti į tolimesnį miesto rajoną, būsite priversti naudotis viešuoju transportu – metro, autobusu, tramvajumi arba taksi. 23
IV – Renesansinė Roma
Popolo aikštė (Piazza del Popolo) Corso gatvė (Via del Corso) Condotti gatvė (Via dei Condotti)
Ispanijos aikštė (Piazza di Spagna)
Trevi fontanas (Fontana di Trevi)
Kolonos aikštė (Piazza Colonna) Panteonas (Pantheon) Minervos aikštė (Piazza della Minerva)
Navona aikštė (Piazza Navona) Campo de’ Fiori aikštė
R e n e s a ns i n ė R o m a
Popolo aikštė (Piazza del Popolo) Metro: A linija, stotelė Flaminio Autobusai: Nr. 61, 89, 160, 495, 628, 926 Popolo aikštė – viena iš didžiausių Amžinojo miesto aikščių. Į ją pateksite atvykę transporto priemonėmis (metro, autobusu) iš Flaminia gatvės pusės arba eidami pėsčiomis iš Corso gatvės. Dabartinėje italų kalboje žodis popolo reiškia „liaudis“. Legenda byloja, kad šioje vietoje buvęs imperatoriaus Nerono kapas. Žmonių lėšomis buvo pastatyta koplyčia (kuri vėliau tapo Liaudies Švč. M. Marijos (Santa Maria del Popolo) bazilika), kadangi ramybės nerandanti imperatoriaus šmėkla terorizavo vietinius gyventojus. Aikštės pavadinimas galbūt yra kilęs ir iš lotyniško žodžio populus (liet. tuopa) – čia antikinės Romos laikais augo tuopų giraitė, kur ir buvo palaidotas imperatorius Neronas. Šiaurinėje aikštės pusėje yra Tautos vartai – kadaise čia buvo miesto riba. Įėję pro vartus, dešinėje rasite
52
Liaudies Švč. M. Marijos baziliką. Barokinio stiliaus bazilika, pradėta statyti XI a. ant imperatoriaus Nerono kapavietės, dabartinę išvaizdą įgavo XVII amžiuje po to, kai Lorenzo Bernini ją restauravo. Dailioje bazilikoje sukaupta nemažai meno lobių: du vieni iš garsiausių Michelangelo paveikslų – „Šv. Pauliaus atsivertimas“ ir „Šv. Petro nukryžiavimas“, taip pat Pinturicchi freskos bei vargonai, kuriuos laiko du bronziniai Gian Lorenzo Bernini angelai. Kitoje aikštės pusėje yra dar dvi bažnyčios – Stebuklingosios Švč. M. Marijos (Santa Maria dei Miracoli) ir Šventojo kalno Švč. M. Marijos (Santa Maria in Montesanto). Jei atidžiau pažvelgsite, greitai pastebėsite, kad abiejuose Corso gatvės pradžios kampuose esančios bažnyčios yra vienodos. XVII amžiuje popiežiaus Aleksandro VII užsakymu dviejų bažnyčių (kurios vis dėlto nėra identiškos) projektą sukūrė Carlo Rainaldi. Į Popolo aikštę vedančios Babuino, Corso ir Ripetta gatvės, tarp kurių simetriškai stūkso bažnyčios dvynės, formuoja romiečių vadinamą Tridente (liet. trišakis).
R e n e s a ns i n ė R o m a
Aktorių bažnyčia Nuo 1941 m. kiekvieną sekmadienį Šventojo kalno Švč. M. Marijos bažnyčioje laikomos artistų mišios. Jose dalyvauja įvairūs televizijos, muzikos bei kultūros pasaulio atstovai. Čia skamba muzika, o skaitovai dažniausiai būna aktoriai. Mišių pabaigoje skaitoma artistams skirta malda. Čia taip pat vyksta muzikantų, aktorių bei kitų televizijos ir kino pasaulio atstovų laidotuvės. Ovalo formos aikštės viduryje stovi 25 metrų aukščio egiptietiškas obeliskas, kuris buvo Saulės šventykloje Heliopolyje faraono Ramzio II laikais (maždaug 1200 m. prieš Kristų) ir buvo atgabentas į Romą 10 metais prieš Kristų. Tai vienas iš trylikos obeliskų, perkeltų iš Egipto į Romą. Antikos laikais šis stovėjo Circo Massimo stadiono centre. 1589 metais popiežius Sikstas V įsakė perkelti obeliską į Popolo aikštę. Architektas Giuseppe Valadier XVIII amžiuje aplink obeliską įkomponavo fontaną su keturiais egiptietiškais marmuriniais liūtais, kuriems iš nasrų čiurškia fontano srovės. Architektas taip pat pridėjo du aikštę juosiančius mūrus ir taip suteikė jai ovalo formą. Kiekvieno mūro centre yra dideli fontanai: vakarinėje dalyje Neptūno fontanas, o rytinėje – Romos deivės. G. Valadier taip pat suprojektavo ir laiptus, jais iš Popolo aikštės galima užkopti į Pincio kalvą, kur atsiveria nuostabi Romos panorama. Kildami laiptais į Pincio kalvą stabtelėkite pasigrožėti trijose nišose esančiu nuostabiu fontanu, kurio vanduo trykšta tarsi iš krioklio. XVIII ir XIX amžiuje Popolo aikštėje buvo atliekamos viešosios nuteistųjų egzekucijos. Istoriniai dokumentai mena legendinį tų laikų Romos budelį Giovanni Battistą Bugatti, kurio pravardė buvo Mastro Titta. Nuo 1796 iki 1864 m. Popolo aikštėje bei kitose Romos vietose budelis įvykdė net 516 egzekucijų.
Kartuvių ir galvų kapojimo laikai praėjo – šiandien ant Popolo aikštėje esančio obelisko laiptų buriasi jaunimas, aikštėje taip pat vyksta koncertai, politinės propagandos renginiai. Popolo aikštė yra garsi ir tuo, kad kiekvienais metais gruodžio 31 d. gausybė žmonių čia susirenka sutikti Naujųjų metų. Tad jei esate Romoje ir nežinote, kur pasitikti Naujuosius metus, Popolo aikštėje tikrai rasite daug linksmybių bei geros nuotaikos! 53
stiliaus gidas jurga jurkevičienė
Romos moterys: donna fatale – donna elegante, arba fatališkumas tiesiog proporcingas elegancijai Amžinojo miesto parduotuvės Auksinis mados kvadratas Mažosios Auksinio mados kvadrato arterijos Demokratiškosios Corso gatvės parduotuvės Batų rojus Appia Nuova gatvėje Jaunimas dievina Tuscolana gatvę Magiškas žodis – išparduotuvės Vintažas nepasiduoda tendencijoms „Sartoria di Virginia Lopez“
stiliaus gidas
Romos moterys: donna fatale – donna elegante, arba fatališkumas tiesiog proporcingas elegancijai Ne kartą atvedusi lietuves viešnias į Romos Condotti gatvę girdžiu klausimą: „O kokios tos moterys, kurios šias brangias sukneles perka?“ Prieš dvidešimt metų, kai mano šeima – aš, Paulius ir Simonas – apsigyveno Romoje, nežinodavau, ką atsakyti. Ir pati susimąstydavau – kokios tos Romos moterys, varstančios brangių butikų duris? Kas jos? Gal tai tos solidžios sinjoros, kurios vilki audinių kailinius prie aukštakulnių batelių, o gal tai damos,
kurias šiandien sutinku Romos aukštosios mados savaitėse, – lieknos, spindinčios brangakmeniais, Amžinajame mieste vadinamos donna di classe (liet. kilminga, elegantiška moteris), ir jų pavardės kilmingos: Ruspoli, Torlonia, Boromei, Odescalchi. Man pasisekė: radau tikrąjį Romos moteriškumo simbolį. Tai buvo Lietuvos diplomato Stasio Lozoraičio (jaunesniojo) žmona Daniela Lozoraitis. Ji pirmoji mane ėmėsi vedžioti po Romos aukštosios mados labirintus. Dolce vita mieste prabėgo du mano gyvenimo dešimtmečiai. Per tą laiką pažinau Romos moteris iš arti ir galbūt tapau viena iš jų. Jau ne kartą pasakojau, kad Romos moterys kitokios. Reikia pripažinti, tai nėra mielos, siekiančios patikti būtybės. Atvirkščiai, jos mažai kam patinka, nes yra pernelyg išskirtinės, ir joms visai nusispjauti, ką ir kas apie jas galvoja. Jos tokios, kokios yra. Nesumeluotos, nesuvaidintos, natūralios. Šios moterys pakerėjo filmų „Saldus gyvenimas“, „Amarkordas“ (Amarcord), „Kabirijos naktys“ (Le Notti di Cabiria), „8 ½“ filmų kūrėją režisierių Federico Fellini. Jos padėjo jam pelnyti net keturis „Oskarus“. Šios moterys įspaudė pėdsaką Veneto gatvėje, Cinecittà kino studijoje ir Romos mados istorijoje, naujoms kartoms paliko keistą laimingos moters įvaizdį. Jos ir mane prisijaukino keistumu, nes nuo pirmos dienos Romoje supratau, kiek daug turime bendra.
„Gattinoni“ mados namų suknelė.
178
Kokios yra šių dienų Romos moterys? Kodėl ta elegancija, stilius ir šiandien gatvėje užgniaužia kvapą, suerzina, verčia atsigręžti?
stiliaus gidas
„Gattinoni“ mados namų suknelė.
179
Glaustas Romos skonio gidas Paulius Jurkevičius
aperityvo barai restoranai tratorijos picerijos bistro kavos barai ledainės konditerija gurmė parduotuvės Li sordi mejo spesi so’ quelli che tte magni… Geriausiai išleisti pinigai – pravalgyti pinigai... Romos gyventojų išmintis vietos dialektu
G l a u s t a s R o m o s s k o n i o g i d a s
Amžinasis skonio miestas Romoje yra kur pavalgyti. Yra kur patirti išskirtinių šiuolaikiškos virtuvės pojūčių arba paprasčiausiai skaniai ir nebrangiai pavakarieniauti. Yra galimybių susipažinti su pasaulinio garso virtuvės šefų kūriniais, kuriuos žvaigždutėmis ir šakutėmis vertina žymiausi gastronomijos gidai. Susipažinti verta ir su eilinių Romos picų kepėjų (it. pizzaiolo) sugebėjimais. Arba su pirmo pasitaikiusio baro kavos meistro (it. barista) talentu. Netgi visiškai atsitiktinis stabtelėjimas Tibro upės krantinėje antrą valandą nakties prie tipiško Romai reiškinio – gėrimų kiosko (it. grattachecca) gali suteikti gaivių skonio emocijų.
7 019 valgymo vietų. 2013 metų restoranų gidas „Gambero Rosso“ aptaria 1 250 skonio adresų. O štai dienraščio „La Repubblica“ restoranų gidas yra skirtas tik Romai ir yra beprotiško 500 puslapių storio.
Kiek Romoje yra restoranų? Daug, labai daug. Kiek yra barų? Nesuskaičiuojama daugybė. Keliautojų nuomonių tinklalapyje „Trip Advisor“ recenzuota
Atvykusiam į Romą keliautojui neverta nerimauti dėl finansinių išteklių: užteks pinigų ar neužteks. Žinoma, visaip gali atsitikti. Tiems, kurie norės
220
Italijos sostinė yra ir itališkos gastronomijos sostinė. Čia galima rasti kone visų šalies regionų autentiškų skonio ambasadų. Yra tipiška Lacijaus regiono (jo sostinė ir yra Roma) virtuvė: liaudiška, ironiška, prasčiokiška, bet puiki. Ir yra Romos skonio provincija: garsūs ir mažai žinomi vyno, alyvuogių aliejaus ūkiai, sūrinės.
G l a u s t a s R o m o s s k o n i o g i d a s
paragauti garsiausio Romos šefo Heinzo Becko (viešbučio „Waldorf“ restoranas „La Pergola“, 3 gido „Gambero Rosso“ šakutės) kūrinių, gali vienai vakarienei neužtekti ir 500 eurų. Bet teisingai iškeptai picai, taurei gaivaus šalto Trebbiano vyno, puodeliui tiršto espreso pinigų visada užteks.
vadovą – tam tikrai neužtektų visų šios knygos apie Romą puslapių. Šiaip ar taip, šių patarimų autorius ne vienus metus smalsiai dairosi į Italijos skonio pasaulį, bando perprasti neaprėpiamą gastronominę šios šalies įvairovę. Ragauja, džiaugiasi atradimais, kartais nusivilia. Kartais klysta.
Atvykėlio į Romą laukia kankinantys klausimai: kur nueiti? Ką pasirinkti? Kuria iškaba patikėti? Šis glaustas Romos skonio gidas – tai pirmasis lietuviškas bandymas pateikti sudėtingą gastronominę Italijos sostinės panoramą. Jis anaiptol nepretenduoja į visapusišką restoranų
Tie skaitytojai, kurie nesurado norimos informacijos šiame gana glaustame skonio gide, gali parašyti autoriui paolojur@gmail.com. Rašyti gali ir norintys išsamiau susipažinti ne tik su Romos, bet ir jos apylinkių, Lacijaus regiono gastronomijos įvairove (alyvuogių aliejumi, sūriais, vynu ir t. t.). 221
įsigykite
knygą dabar