Skip to main content

4 keliai prie gyvybės medžio

Page 1

4 keliai prie Gyvybės medžio Palei šiuos kelius sukauptas didžiulis gyvenimo išminties lobynas, o raktas į jį – viduramžių simboliai – aptariami pagrindinėje kelionių knygoje. Ji iliustruota nuotraukomis iš Europos viršūnių kalnų regiono Ispanijos šiaurėje. Jis priklauso trims autonominėms bendruomenėms: Kantabrijai (Cantabria), Astūrijai (Asturias) bei Kastilijai ir Leonui (Castilla y León). Su jų istorija taip pat susipažinome pagrindinėje knygoje, o detalesnė informacija apie regioną sudėta į šį tomelį, patogų pasiimti į kelionę. Ruošiantis kelionei Priedas padės susidaryti bendrą teritorijos ir keturių kelių vaizdą. Jie aprašomi pradedant nuo provincijų sostinių Santandero, Ovjedo, Palensijos ir Leono, nors tai ne visais atvejais sutampa su tradicine Liebanietiškųjų kelių pradžia. Taip daroma dėl praktinių sumetimų: šie miestai turi geras transporto komunikacijas, be to, jie išsaugojo svarbius kultūros paminklus – raktą ne tik į regiono istoriją, bet ir į simbolių tradiciją. Priedas keliautojui taip pat pristatys pakeliui (ir kiek toliau, iki 30 km nuo pagrindinio kelio) esančius įspūdingiausius gamtos ir kultūros paminklus. Minimi tik svarbiausi, įdomiausi jų bruožai: šios temos taps „langais“ ar „vartais“, kviečiančiais skaitytoją patį išsirinkti, ką norės patyrinėti daugiau. Gyvenant interneto informacijos pertekliaus laikais, Priedas pirmiausia pasitarnaus kaip kompasas ir orientyrų sąrašas, leidžiantis į gausius atradimus žadančią kelionę. Keturi keliai iš skirtingų pusių kerta kalnus ir susibėga jų centre esančiame Liebanos slėnyje prie Kryžiaus medžio relikvijos Šv. Toribijaus Liebaniečio vienuolyne. Tai – ne tik geografinis, bet ir simbolinis šios kelionės centras. Pėsčiųjų piligrimystės kelių etapai trumpai pristatomi kiekvieno skyrelio pradžioje. Smulkesnę informaciją apie juos galima gauti turizmo informacijos centruose (nurodomi jų kontaktiniai duomenys), pirmiausia – Liebanietiškųjų studijų centre (žr. kontaktus priešlapyje). Patartina ten pasitikslinti ir numatytų aplankyti objektų darbo laiką. Tam, kad keliautojui būtų lengviau surasti informaciją internete, o taip pat orientuotis keliaujant, pirmąkart paminėti vietovių pavadinimai pateikiami ir ispanų kalba. Priede detaliau aprašomi vietovardžiai tekste išskirti pabraukiant. Paskutiniame skyrelyje – informacija apie piligrimo kredencialą bei nueito kelio patvirtinimą. 2

į

Tr vis

B

Ca

Sa de

N-6


I.

Liebanietiškasis pakrantės kelias

Tai – pagrindinis ir geriausiai nužymėtas Šv. Toribijaus Liebaniečio piligrimystės maršrutas. 2015 m. UNESCO jį paskelbė Pasaulio paveldu drauge su kitais trimis Šiauriniais keliais, vedančiais į Santjago de Kompostelą (tai trys Šv. Jokūbo keliai: Šiaurinis arba Pakrantės (Camino del Norte), Senasis (Camino Primitivo) ir Vidinis Baskų-Riochos (Camino del Interior Vasco-Riojano). Pirmoji Liebanietiškojo kelio dalis – nuo Santandero iki Val de San Visentės (Val de San Vicente, 70 km) – sutampa su Šiauriniu Jokūbo keliu (Kantabrija yra vienintelė pasaulio vieta, kur eina net du krikščionių piligrimystės keliai, turintys kelių šimtmečių tradiciją). Nuo Val de San Vicentės Liebanietiškasis kelias atsišakoja ir „neria“ į kalnus (48 km). Taip jis tampa savotišku „tiltu“, sujungiančiu Šiaurinį Jokūbo kelią su kitais dviem keliais į Kompostelą: aplankius Lignum Crucis Šv. Toribijaus Liebaniečio vienuolyne, galima tęsti kelionę į pietus ir pasiekti kitapus kalnų vingiuojantį Prancūziškąjį Jokūbo kelią. Tačiau galima pasukti Astūrijos keliu link Ovjedo, iš kur į Santjago de Kompostelą veda Senasis Jokūbo kelias.

K

A N T A B R I J O S

J Ū R A

Kelio atkarpa palei skardžius Santander-Boo

Santander

S-20 Šv. Chustos Liéncres pliažas Viačelio Ojambrės Miengo M. Marijos Santa Cruz pliažas Šiaurinis de Bezana abatija Ubiarco San Vincente S-10 N-611 de la Barquera Santillana Cóbreces Jokūbo kelias S-10 A-67 S-30 del Mar į Bilbao N-634 į Ovjedą Polanco N-623 A-8 Unquera Comillas Quevedo N-634 Serdio CA-135 Cabárceno Barreda La Cavada Karūnos N-621 Estrados A-8 A-8 kalnas Panes Torrelavega A-8 N-634 Kastanjedos bokštas A-8 Liérganes Bielva Yermo N-623 A-8 Šventojo Soplao N-621 CA-283 kryžiaus kolegija Cabezón ola Ermidos Cades N-611 Puente de la Sal tarpeklis CA-170 CA-142 Viesgo Tres- Hermida CA-181 CA-856 viso Ninjaus Obeso La Fuente CA-180 Los Corrales Pero CA-270 bokštas de Buelna CA-282 CA-182 CA-281 CA-142 A-67 Valvanuz Cires N-623 Bejes N-611 CA-263 Cicera Nansos slėnis Selaya CA-264 San Sebastián Lebeña Cabañes de Garabandal Liebanietiškasis CA-262 N-621

pakrantės kelias

Potes Santo Toribio de Liébana N-621

Šventasis kalnas (Peña Sagra)

A-67

CA-281

Tudanca

CA-263 N-611

CA-280

į Madridą

N-623

Žemėlapis važiuotiems ir pėstiems

Nuo Santandero iki Šv. Toribijaus Liebaniečio vienuolyno per Ermidos tarpeklį

Pėsčiomis einama 4–5 dienas, apie 120 km. Automobiliu 110 km kelias įveikiamas per porą valandų; paskutiniai 20 km keliaujami lėčiau, nes važiuojama per įspūdingą, bet ir atidumo reikalaujantį Ermidos tarpeklį (Desfiladero de la Hermida). 3


Teritorija: tarp jūros uostų ir kalnų perėjų

Beveik visas kelias „telpa“ Kantabrijoje. Šioje autonominėje bendruomenėje gyvena 580 tūkst. gyventojų, ji užima tik 5321 km 2, bet pribloškia peizažų įvairove: stačių jūros skardžių išraižyta pakrantė tokia vingiuota, kad nusitęsia net 220 km ir turi daugiau nei 90 pliažų; vos 15–20 km nuo jos nutolę kalnai su 30% ir dar didesniais nuolydžiais, o aukščiausia viršūnė siekia 2619 m (Torre Blanca); tarp jų sraunios upės išgraužė gilius slėnius, kuriais einant prieš srovę pakylama iki kalnų perėjų – nuo senovės tai buvo vartai į centrinę Ispanijos plynaukštę. Palikę Santanderą keliautojai ir piligrimai 60 km iki San Visente de la Barkeros (San Vicente de la Barquera) keliauja tarp kalnų ir jūros, o vėliau pasuka stačiu kampu gilyn į kalnų širdį. 50 km automobilių kelio veda vis siaurėjančiu tarpekliu palei Devos upę (Deva) ir paskutinius 20 km jis tampa toks ankštas, kad vietomis šalikelės uola virsta vertikalia 600 m aukščio siena. Pėsčiųjų kelias veda viršutiniu tarpeklio pakraščiu. Tad didžioji Liebanietiškojo pakrantės kelio dalis vingiuoja palei Kantabrijos jūrą (kai kuriuose žemėlapiuose vadinamą įlanka), garsią staigiomis oro permainomis ir aršiomis audromis – kantabrai jas vadina galernomis (galernas). Nuolat pasišiaušę vandenys keliautojams, kaip kažkada Beatui Liebaniečiui, primins audras, kurias kiekvienam teko patirti savo gyvenime, ir abejones, užgriūvančias, kai reikia rinktis kryptį, nerimą, keliamą klaidaus chaotiško pasaulio, kai ima atrodyti, kad blogis ima viršų ir nenumaldomai artėjame prie prarajos krašto... Tačiau gal keliautojui pasiseks, ir jis pamatys stulbinamą „stiklo jūrą“ – viltingą žalsvai sidabrinį Kantabrijos jūros veidrodį, Krikšto ir išgelbėjimo pažado atvaizdą.

Pėsčiųjų kelio etapai Pirmieji trys etapai sutampa su Šiaurinio Jokūbo kelio etapais: Santander – Santillana del Mar (40,6 km) – Comillas (24,6 km) – San Vicente de la Barquera (12,2 km). Toliau Liebanietiškasis kelias atsišakoja: San Vicente de la Barquera – Cades (28,5 km) – Cabañes (30,5 km) – Santo Toribio de Liébana (13,7 km).

CA-856 N-621

Venta de Fresnedo CA-282

Burio

Lafuente

Quintanilla de Lamasón CA-282

Cicera

Cabañes

Cades

Sobrelapeña

Lebeña Pendes Castro Cillorigo Tama San Pedro Turieno de Bedoya Ojedo Potes CA-184

N-621

Lankytinos vietos Santanderas

(Santander)

Kantabrijos autonominės bendruomenės sostinė (173 4

tūkst. gyventojų), turinti svarbų geležinkelio mazgą, tarptautinius jūros keltų ir oro uostus, įsikūrė ant ilgo uolų pusiasalio. Ši ketera nuo

atviros jūros skiria įspūdingo grožio įlanką, itin pamėgtą buriuotojų: čia 2014 m. vyko Pasaulio buriavimo čempionatas, o 2017 m. – Pasaulio

J

J


K

O S R I J A N T A B

Jūrinės M. Marijos koplyčia

R A J Ū

Sardinių pliažai

e r El sardinero d a n ro s t lo s C a st Av. de n a S M. Marijos Dangun San Martin Ėmimo katedra

2

Į Torelavegą, Ovjedą, Galisiją

S-20

S-20

Plaza Cuatro Caminos C/ S

S-20

Šiaurinis Jokūbo kelias

Didžiojo iškyšulio švyturys

Kelio atkarpa palei skardžius Santander-Boo

N-611 N-611

Liebanietiškasis pakrantės kelias Į oro uostą (5 km)

N-623

S-10

Priešistorės muziejus

and a n F e rn

o

Geležinkelio stotis FEVE ir RENFE

1

i

A v. R ei na

Jūrų keltų uostas Autobusų stotis

V ic to ri a

Ke

lta

iL os

Magdalenos karalių vasaros rūmai El Puntalio, Somo ir Laredo pliažai Re

gi

na

s

S A N T A N D E RO

Žemėlapis važiuotiems ir pėstiems

buriavimo taurės varžybos (ISAF Sailing World Cup). Kitapus įlankos esantį 5 km pliažą prie Somo, Laredo ir El Puntalio (Somo, Loredo, El Puntal) ypač vertina banglentininkai – pakrantė net paskelbta šio sporto rezervatu. Ten persikeliama laivu (Los Reginas) nuo Jūros prospekto prieplaukos (Embarcadero del Paseo Marítimo).

Santandero pavadinimą pirmąsyk paminėjo karalius Sančas II 1068 m., o 1187 m. gyvenvietei suteiktos miesto teisės. 1248 m. santanderiečiai jūrininkai dalyvavo atkariaujant Seviliją: kaip tik kantabrų laivai nutraukė grandinę, kuria musulmonai buvo uždarę įėjimą į uostą (jos gabalas iki šiol saugomas Laredo (Laredo) katedroje).

Kantabrijos pakrantėje žmonių gyventa nuo akmens amžiaus – net 10 jos urvų su sienų tapyba UNESCO įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašus (su svarbiausiais radiniais galima susipažinti Santandere Kantabrijos Priešistorės ir Archeologijos muziejuje (MUPAC).

Santanderas garsėjo laivų statyklomis, kur naudojo miškingų Kantabrijos kalnų medieną. Juos apginkluodavo patrankomis iš aukštos kokybės geležies rūdos – kasyklų vietoje dabar veikia vienas didžiausių Europoje Kabarseno gamtos parkas (Parque de la Naturaleza de Cabárceno). Vos už 30 km La Kavadoje ir Lierganese (La Cavada, Liérganes) 1622–1835 m. veikė ir didžiausios Ispanijos imperijos patrankų liejyklos.

I a. būsimojo Santandero vietoje romėnai įkūrė Portus Victoriae, pasinaudodami pačios gamtos sukurtu uostu. Nuo VIII a. čia egzistavo Šventųjų kūnų abatija (dabar Mergelės Marijos Dangun Ėmimo katedra), saugojusi šventųjų miesto globėjų relikvijas.

XVI a. epidemijos ir religiniai karai atnešė nuosmukį, ir miestas atsigavo tik XVIII a., 1754 m. pagaliau įsteigus atskirą Santandero vyskupiją, o 1778 m. Karoliui III leidus prekiauti su Amerika (kaip ir dar 12 kitų Ispanijos miestų), panaikinant Sevilijos ir Kadiso monopolį. Tuomet ant įspūdingo Didžiojo kyšulio buvo pastatytas švyturys (Faro del Cabo Mayor), nuo kurio prasideda kiek ilgesnė, bet itin vaizdinga piligrimų kelio atkarpa palei pajūrio skardžius iki Jūrinės Mergelės Marijos koplyčios.

Miestas suklestėjo, jo pliažus atradus vasarotojams po to, kai 1847 m. Madrido laikraštyje pasirodė žinutė apie „maudynių bangose“ naudą (ją primena liepą penkias dienas trunkanti šventė (Baños de Ola). XIX ir XX a. sandūroje susikūrė originalių vilų rajonas palei du Sardinių Santanderas buvo tiesiogiai pliažus (Playas del Sardinero), pavaldus Kastilijos karaliui, o savivaldybė surinko lėšas ir nes XIV–XV a. iš jo prekiauta pastatė karaliams Magdalesu šiaurės šalimis. Tačiau nos vasaros rūmus (Palacio 5


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
4 keliai prie gyvybės medžio by knygos.lt - Issuu