KOSMUKAS

Mielasis Kosmuk, jausmų mokytoja ponia Hains sako, kad galiu pradėti „mielas dienorašti“, bet tai atrodo labai mergaitiška. Aš irgi mergaitė, bet turiu omeny kai kurias mergaites iš savo klasės. Tas, kurios šoka lyg tiktoko žvaigždės.

Kalbu apie tave, Rita Miler.

Mudvi su Rita Miler mokomės kartu nuo tada, kai kūdikystėje abi pritarėme „Dviem gaideliams“, nors ji niekada to nepripažins.

Paula ir Rita dabar

Sveika, Rita!

Primink, kas tu?

Praeitais metais Rita įkūrė Gumos klubą. Na, juk žinote tą gniaužomąją gumą, kurią mokytojai leidžia atsinešti į klasę ir kuri parduodama mažose skardinėse su keistais pavadinimais, kad ir „Kūrybingas karys“ ar „Mąstymo galia“? Taigi, per pertrauką Rita liepė visiems išrikiuoti savo gniaužomosios gumos skardines ir įvertino jas pagal maloniausią kvapą.

Tačiau į Gumos klubą ji priėmė ne visus vaikus. Tik savo draugus.

Atsivežiau visą vežimėlį gniaužomosios gumos. Atleisk, bet galimybių langas užsirašyti į klubą užsivėrė.

Buvo atidarytas kažkoks LANGAS ?

Todėl mudvi su mano geriausia drauge Violeta Vens nutarėme įkurti konkuruojantį Purvo klubą, skirtą mokyklą supančiam purvui. Kas galėjo pamanyti, kad purvas beisbolo aikštėje šitaip skiriasi nuo purvo po šliuožyne? Purvo klubas buvo atviras visiems, bet nesulaukė populiarumo.

O aš sunerimau dėl purvo savo panagėse. Tikriausiai dėl to lankausi pas jausmų mokytoją ponią Hains.

Paula, papasakok, kodėl bijai purvo.

Ar girdėjote, kad purve yra juodligės užkratas? Ir botulizmo?

O jei įminsiu į purvą, paskui paliesiu savo batą ir susirgsiu botulizmu ?

Tačiau man patiko mintis kam nors skirti šį dienoraštį. Ketinau rašyti mamai, bet paskui sunerimau, kad aptikusi dienoraštį ji pamanys, jog iš tikrųjų turi jį perskaityti.

Svarsčiau rašyti Violetai. Laiškeliai, kuriais keičiamės klasėje, pilni piešinėlių, tai tokia mūsų keistenybė. Maniau skirti dienoraštį ir savo jaunesniam broliukui Sulčiukui, bet jis dar nepažįsta raidžių, o jei pažintų, skaitytų tik apie visureigius.

Tada man šovė mintis. Juk galiu rašyti dienoraštį Kosmui, savo šuniui. Jis nekalba ir tikriausiai nemoka skaityti, be to, jis kartais sugraužia nuotolinį televizoriaus pultelį ir dėl to negaliu užmigti naktimis.

Ar jis turėtų apsiversti?

O jei Kosmas savo pilve įjungs pultelį? O jei jam sujudėjus persijungs kanalas? O gal...

Kosmuk!!

Nejudėk, arba mirsi !

Tačiau Kosmukas yra ištikimas ir mielas, jis niekada neprivers manęs jaustis nepatogiai dėl to, ką čia rašau. Be to, mudu su šuneliu kankina kelios tokios pačios baimės.

Audros. Fejerverkų. Balionų. Klounų. Kosmas mane supranta.

Taigi. Aš rašau Kosmukui.

Džiaugiuosi, kad dėl to sutarėme.