Issuu

lima ęsta a g i. Ne ofos br p m r r kla katast i. i a n a s )– urvi ytojau ai taiki 016 bių, p 2 – a r r 932 eny ja y ti, nes imestin s; 1 io asm atūros ija i a r k o E r l ac Ist mirš , aps rtas pasau tas, lite e sens “, e b ž s n ulin (Um ūro oklė evis to u iandie Eco ių kult , medi – pasa švytu iaus o t š s r i s au be ka ūrinia „Fuko i autor nai. jau Um ryški mioti k a ia s“,

i piln i lūs, tua ritiška k i, elek i int nantys teksta ų i ti asta apr jų, skat tobulė ga mūs . ė i nep ūs, ir aliuz iantys reikalin analiz č s aštr Tai orodų ti ir ver ir labai menė nu ty suo ga mąs ilestin kios vi a ta neg

a e m a jo lin vien tojas, s siausi ės vard moks u nei ro r r i y ž a a i š ra kas. G ai „Ro ačiau maž t e i krit roman inės“; žavi n r p ę i a p a k a j t ipshos iguo stra ašė „Pra tai intr – “ pe “r teks alep presso i, pan à s t a ’E sta pe S čiui „L ie tek lačiau a P p š „ Š a į . a r t ą – g io k kny jis lai saus ima pa spektr ės o c ų E p in s t ė U. kuriuo 16 me iltis, a i, temų ternet inių n i t k in 0 s ku s, ot ial Pas inkiny jų iki 2 torinė vaizdu izmo, ų, soc Silvio r e i ų i u t r s r a į o e nių 1985 kaip ma , mon tampli bdo“ a rto Eco o o n ę nu ydav He mbe dėta ma lefonų erio, U lie d u ik į siro kokį t ųjų te io Pot i „Char e kurią ppe“ s imas i i r n e l k sią, mobi s, Ha tojų i os, ap tàn al avadi ištaP o o s j m a . o nu ografi i vairu ėra te ape S ekstų kuriuo ti, ką t n n s , P i r , „ k ių ia ų škin po ų, ta Regis goje to š ai žodž ę išsiai šių laik i. l . y k i m n i n n š K t k o ti ė y c m . – yb tro av ęs lus ą“ oja Ber tų raš i pusan Pragar nėra p o, daug iššifru hijos, ū e „ c e m neb iau n te’ės nieka t U. E yra n s anarc ybės n o t g l ų dau do į Da ; iki šio igi, an ų įvyki rnetinė bepro i prea s o a e ų T r l a t m k . nu luton ikšti atiria – in ių tink olemiš ė e P p r b n y r a p i ų i l ri i, alėt alim ocia mų ška tai g ų mato jos neg imo, s i, kriti menę. i ia v mūs pretac s vyra aikšč ų visuo r m s ė e š Int laikyb . Eco ą ir mū U o d . i u s la y ši iask arin pad oja žin u par

UDK 821.131.1-4 Ec35 UDK 821.172(481)-31 Ma607

Umberto Eco Pape Satàn Aleppe. Cronache di una società liquida La nave di Teseo Editore, Milano, 2016

Knyga išleista Lietuvos kultūros tarybai parėmus

Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

© 2016 La nave di Teseo Editore, Milano © Inga Tuliševskaitė, vertimas į lietuvių kalbą, 2017 © „Tyto alba“, 2017 ISBN 978-609-466-220-1 © Rūta Mataitytė, 2015 © „Tyto alba“, 2015 ISBN 978-609-466-076-4

Tur inys Įvadas......................................................................................................................11 Taki visuomenė......................................................................................................13

Vėžio žingsniu Laisvosios programos katalikai ir šventeivos pasauliečiai ..............................18 Ar tikrai mes daug išradom?................................................................................20 Visu greičiu atgal!..................................................................................................22 Atgimstu, atgimstu tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimtaisiais................25 Šalin Itagliją............................................................................................................27

Būti matomam Pamojuoti rankute.................................................................................................32 Dievas mato, kad esu kvailys................................................................................34 Kodėl tik Madona?................................................................................................37 Twitterinu, vadinasi, esu.......................................................................................39 Privatumo netektis................................................................................................41 DNR slėpiniai.........................................................................................................43

Seniai ir jaunuoliai Vidutinė gyvenimo trukmė..................................................................................48 Gražu yra bjauru, o bjauru yra gražu?................................................................50 Trylika prastai nugyventų metų..........................................................................53 Didelių bamblių kančios.......................................................................................56 Kartą gyveno Churchillis......................................................................................58 Kaip nužudyti jaunimą su abipuse nauda .........................................................61 Vargšai bersaljerai..................................................................................................63 Dvi malonios staigmenos.....................................................................................65

Ateivių karta...........................................................................................................67 Kur dingo kiti šešiasdešimtmečiai?.....................................................................70 Kietakaktė Teresė...................................................................................................72

On line Mano antrininkai elektroniniame pašte.............................................................76 Kaip išrinkti prezidentą........................................................................................78 Programišius – esminė sistemos dalis................................................................80 Per daug interneto? O Kinijoje............................................................................82 Štai koks gražus žaidimas.....................................................................................84 Vadovėlio tekstas kaip mokytojas........................................................................86 Kaip kopijuoti iš interneto....................................................................................88 Kur nusiųsti poetus?..............................................................................................91 Kam reikalingas mokytojas?................................................................................94 Penktoji valdžia......................................................................................................96 Postilė......................................................................................................................99 Tarp dogmatizmo ir falibilizmo........................................................................101 Marina, Marina, Marina.....................................................................................103 Tie kekšės kosminiai spinduliai.........................................................................106

Apie mobiliuosius telefonus Nauji pasvarstymai apie mobilųjį telefoną.......................................................110 Praryti mobilųjį telefoną.....................................................................................114 Braškių tortas su grietinėle.................................................................................116 Evoliucija: viskas viena ranka............................................................................118 Mobilusis telefonas ir karalienė iš pasakos apie Snieguolę............................119

Apie sąmokslus Kur yra pranešėjas?.............................................................................................124 Sąmokslai ir intrigos...........................................................................................126 Maloni draugija...................................................................................................128 Spėjimų beprotybė..............................................................................................131 Netikėkite sutapimais..........................................................................................133 Sąmokslas apie sąmokslus..................................................................................135

Apie žiniasklaidą Radiofoninė hipnozė...........................................................................................140 Pirksime tylos paketus?......................................................................................142 Yra du Didieji Broliai..........................................................................................143 Roberta.................................................................................................................145 Detektyvo misija..................................................................................................147 Bin Ladeno sąjungininkai...................................................................................149 Eiti į tą pačią vietą...............................................................................................152 Mandreikas – italų herojus?...............................................................................154 Ulti meno tizie......................................................................................................156 Minculpop ir bamba............................................................................................159 Žiūrovai kenkia televizijai?.................................................................................162 Išbandyti savo kailiu............................................................................................164 Mūsų kasdienį malonumą duok mums šiandien............................................167 Gal Agamemnonas buvo blogiau už Bushą.....................................................169 Šalin gatves!..........................................................................................................172 Laivai, kurie kelia laivagalius.............................................................................174 Aukštas, vidutinis, žemas...................................................................................177 „Intelektualiai kalbant“.......................................................................................180 Tardomieji ir stuobriai........................................................................................182 Leisk man pabaigti, kumete!..............................................................................184 Suplaktas ar sumaišytas?.....................................................................................186 Per daug duomenų apie Nirą Vulfą . ................................................................188 Ir dar kiek.............................................................................................................190 Nelaiminga ta šalis..............................................................................................193 Laikas ir istorija...................................................................................................195

Įvairios rasizmo formos Filosofuoti moteriškai.........................................................................................198 Kur slypi antisemitizmas?...................................................................................200 Kas liepė dengti galvą ir veidą?..........................................................................203 Žydai, masonai ir radical chic..........................................................................205 Antisemito prieštaravimai..................................................................................208 Prakeikti rumunai...............................................................................................210 Kokia gėda, neturime priešų!.............................................................................213 Boikotuokime Izraelio lotynistus?.....................................................................215 Tariamoji nuosaka ir smūgiai............................................................................218

Tylėk, niekingas intelektuale..............................................................................220 Nežinomų moterų vyrai.....................................................................................222 Dėdės Tomo sugrįžimas.....................................................................................225 Proustas ir bošai...................................................................................................227 Mūsų laikų klasikai..............................................................................................231 Nuo Maus iki Charlie.......................................................................................233

Apie neapykantą ir mirtį Apie neapykantą ir meilę....................................................................................238 Kur prapuolė mirtis?...........................................................................................240 Teisė būti laimingam...........................................................................................242 Mūsų Paryžius......................................................................................................244

Tarp religijos ir filosofijos Kiekvienas aiškiaregys mato tai, ką žino .........................................................248 Europos šaknys....................................................................................................250 Lotoso forma ir kryžius......................................................................................252 Reliatyvizmas?......................................................................................................254 Atskiras Atvejis ir Protingas Planas..................................................................256 Šiaurės elnias ir kupranugaris............................................................................259 Burnele mano, patylėki.......................................................................................261 Stabų garbinimas ir lengvasis ikonoklazmas...................................................264 Scalfari ir faktai (jo ir mano)..............................................................................266 Tautų kokainas.....................................................................................................269 Amerikos dievai . ................................................................................................271 Relikvijos Naujiesiems metams.........................................................................274 Nukryžiuotasis, beveik pasaulietinis simbolis.................................................276 Trys nežinomi Karaliai.......................................................................................279 Hipatinkimės!......................................................................................................281 Helovinas, reliatyvizmas ir keltai.......................................................................284 Prakeikta filosofija...............................................................................................286 Vengimas mokėti mokesčius ir slapta kompensacija......................................288 Šventas eksperimentas........................................................................................290 Monoteizmai ir politeizmai................................................................................292

Geras išsimokslinimas Kas daugiausia cituojamas?................................................................................296 Rūra.......................................................................................................................298 Pasakyti ir padaryti.............................................................................................301 Trimečiai „daktarai“............................................................................................303 Mintys švarraštyje...............................................................................................306 Kaip galvojo Gatamelata?...................................................................................308 Pažvelgti festivaliams į akis................................................................................310 Delsimo malonumas...........................................................................................313 Uždarykim klasikinį licėjų?................................................................................315

Apie knygas ir kitką Haris Poteris kelia pavojų suaugusiesiems?.....................................................320 Kaip apsiginti nuo tamplierių............................................................................322 Nepakeliama senolio iš Lambrugo lengvybė...................................................325 Paliesti knygas......................................................................................................328 Štai status kampas................................................................................................330 Jules’io Verne’o kelionė į Žemės vidurį.............................................................333 Kamščiatraukio formos erdvė............................................................................335 Apie neperskaitytą knygą...................................................................................338 Apie informacijos laikmenų trapumą...............................................................341 Futurizmas nebuvo katastrofa...........................................................................343 Sakyk, jei jau žinai...............................................................................................346 Festschrift..............................................................................................................348 Senasis Holdenas.................................................................................................350 Tas velnio Aristotelis...........................................................................................352 Montale ir šeivamedžiai......................................................................................354 Meluoti ir apsimesti............................................................................................356 Patiklumas ir susitapatinimas............................................................................358 Trys dorybingos mintys......................................................................................360 Kas bijo popierinių tigrų?...................................................................................362

Ketvirtoji Roma Ketvirtosios Romos žlugimas............................................................................366 Ar jis tikrai yra Didysis Komunikatorius?........................................................368 Žudyk paukštuką.................................................................................................370

Apie žiniasklaidos populizmo režimą...............................................................373 Amerikietė Romoje.............................................................................................375 My heart belongs to daddy..................................................................................378 „Aš rasists? Gi ans yr negrs!“.............................................................................380 Berlusconi ir Pistoriusas.....................................................................................383 Keistas nepažįstamo bendrastalio atvejis.........................................................385 Ateik, Kritone.......................................................................................................388 Norma ir puritonai..............................................................................................390 Cagü!.....................................................................................................................393 Parijų kasta...........................................................................................................395 Paskaitykime Konstituciją..................................................................................397 Keep a low profile.................................................................................................400 Įtarinėkite savo teisėjus.......................................................................................402 Sūnau, vieną dieną viskas priklausys tau..........................................................404 Kairė ir valdžia.....................................................................................................406

Nuo kvailybės iki beprotybės Ne, tai ne teršimas. Tai tik nešvarumai ore......................................................410 Kaip pralobti iš kitų skausmo............................................................................413 Miss, fundamentalistai ir raupsuotieji..............................................................415 Šūviai su pranešimu apie gavimą.......................................................................418 Duokite daugiau žuvusiųjų................................................................................420 Jums leidus...........................................................................................................423 Sutariantys oksimoronai.....................................................................................425 Žmogiška trokšti pratarmių...............................................................................428 Ne draugas, kuris klysta......................................................................................430 Rusų balerūnas.....................................................................................................433 Atsiprašyti.............................................................................................................436 Kažkas jam suka saulę.........................................................................................438 Tai, ko nereikia daryti.........................................................................................441 Stebuklingasis Mortacc.....................................................................................443 Joyce’as ir Maserati...........................................................................................445 Napoleonas niekada neegzistavo.......................................................................447 Ar visi mes bepročiai?.........................................................................................449 Silpnapročiai ir atsakinga spauda......................................................................452

Į vad a s Rubriką „Minervos degtukų dėžutė“ savaitraštyje L’Espresso pradėjau rašyti 1985-aisiais, iš pradžių kas savaitę, paskui – kas dvi. Kaip jau esu minėjęs, atvertęs popierinę Minervos degtukų dėžutę turėjai du baltus plotelius, kuriuose galėdavai brūkštelėti vieną kitą mintį, tad šiuos straipsnelius laikiau trumpais pasvarstymais, dažniausiai įkvėptais įvairiausių aktualijų, nors ne vien jų, nes tokia aktualija man galėjo atrodyti ir kurį nors vakarą kilęs įgeidis paskaityti, tarkim, Herodotą, brolių Grimmų pasaką ar jūreivio Popajaus komiksą. Daug „Degtukų dėžučių“ buvo sudėta į 1992-aisiais išleistą „Antrąjį mažąjį dienoraštį“, dalis sugulė į knygą „Minervos degtukų dėžutė“ – į ją surinkti iki dutūkstantųjų parašyti straipsniai. Keletas atsidūrė 2006-aisiais išleistoje knygoje „Vėžio žingsniu“. Tačiau nuo 2000-ųjų iki 2015-ųjų, skaičiuojant po dvidešimt šešias per metus, parašiau per keturis šimtus „Degtukų dėžučių“, ir kai kurios iš jų, manau, vis dar galėtų dominti. Mano nuomone, visos (ar beveik visos) į šią knygą surinktos „Degtukų dėžutės“ gali būti skaitomos kaip pasvarstymai apie mūsų „takios visuomenės“ reiškinius. Tokią visuomenę aptariu ir vienoje iš naujausių „Dėžučių“, kurią pateikiu knygos pradžioje. Nors stengiausi pašalinti pasikartojimus, jų liko, nes per tuos penkiolika metų su nerimą keliančiu reguliarumu kartojosi ir patys reiškiniai, grąžinę prie kai kurių temų, nepraradusių savo trikdančio aktualumo.

U m b e rt o E c o

Trumpai dėl pavadinimo. Be abejo, tai citata iš Dante’ės poemos (Pape Satàn, Pape Satàn aleppe, „Pragaras“, VII, 1). Nors būriai komentatorių bandė įminti šių žodžių prasmę, daugumos nuomone, jie neturi tikslios reikšmės. Šiaip ar taip, Plutono lūpose šie žodžiai sujaukia protą ir gali reikšti bet kokią velniavą. Todėl pamaniau, kad jie labai tinka pavadinti šį rinkinį, kuris ne tiek dėl mano, kiek dėl mūsų laikų kaltės yra pakrikas, kaip pasakytų prancūzai, nuo asilo iki gaidžio1, mišrus, perteikiantis takią tų penkiolikos metų prigimtį.

1 Turima omeny brolių Grimmų pasaka „Brėmeno muzikantai“ (čia ir toliau – vertėjos pastabos).

Tak i visuome nė Modernybės ar „takios“ visuomenės idėja, kaip žinoma, priklauso Zygmuntui Baumanui. Jeigu kas nors norėtų įsigilinti į šios sąvokos prasmes, gali paskaityti knygą Stato di crisi („Krizės valstybė“), kurią 2015 metais išleido Einaudi, joje Baumanas ir Carlo Bordoni diskutuoja apie šią ir kitas problemas. Takios visuomenės kontūrai pradėjo ryškėti kartu su srove, vadinama postmodernizmu (toks terminas „skėtis“, po kuriuo ne visada nuosekliai spiečiasi įvairūs reiškiniai, pradedant architektūra ir baigiant filosofija bei literatūra). Postmodernizmas paženklino „didžiųjų pasakojimų“, tikėjusių, jog gali primesti pasauliui tvarkos modelį, krizę; jis apsiėmė peržvelgti praeitį žaismingai ar ironiškai ir įvairiai persikirsdavo su nihilistiniais impulsais. Tačiau, Bordoni nuomone, postmodernizmas traukiasi. Tai buvo laikinas reiškinys, perėjome per jį to nė nepastebėję ir kada nors jis bus tyrinėjamas kaip priešromantizmas. Jis padėjo pranešti apie besiformuojantį įvykį, buvo tarsi keltas tarp modernizmo ir dar neįvardytos dabarties. Baumano nuomone, vienas iš tokios šiuo metu besirandančios dabarties bruožų yra valstybės krizė (kokią sprendimo laisvę nacionalinės valstybės turi viršnacionalinės būties akivaizdoje?). Išnyksta subjektas, individams laidavęs galimybę vienareikšmiškai spręsti mūsų laikų problemas, o jo krizė sukėlė ideologijų krizę, taigi, ir partijų krizę, ir apskritai bet kokių nuorodų į vertybių bendrystę, leidusių individui jaustis dalimi kažko, kas supranta jo poreikius, krizė.

U m b e rt o E c o

Bendrystės idėjos krizė skatina nežabotą individualizmą, kai visi jau yra ne pakeleiviai, o vienas kito priešininkai, kurių reikia saugotis. Toks „subjektyvizmas“ pakirto modernizmo pamatus, susilpnino juos, todėl susidarė tokia padėtis, kai, stokojant gairių, viskas pasidaro taku. Teisė prarado tikrumą (teismai laikomi priešu) ir gairių netekusiam individui nėra kito pasirinkimo, kaip tik bet kokia kaina rodytis viešumoje – toks pasirodymas jam tampa vertybe („Dėžutėse“ nuolat grįždavau prie šio reiškinio) – ir vartoti. Tačiau tas vartojimas nėra siekis įsigyti savo svajonių objektą ir tuo pasitenkinti, ne, tą objektą jis iškart paverčia atgyvena, todėl individas eina nuo vieno vartojimo objekto prie kito lyg apsėstas betikslės bulimijos (naujas mobilusis telefonas nedaug pranašesnis už senąjį, bet senasis išmetamas, nes norima dalyvauti toje geismų orgijoje). Ideologijų ir partijų krizė: kažkas yra pasakęs, kad jos dabar yra kaip taksi, kuriais važinėja kontroliuojančios balsus tautõs ar mafijos gálvos, jos renkasi jas nevaržomai įžūliai, pagal gaunamą naudą, todėl ir kailio išvertimas tampa suprantamu, o ne papiktinančiu elgesiu. Ne vien individai, bet ir visuomenė gyvena nuolatinėje nestabilumo būsenoje. Kuo šį takumą galėtume pakeisti? To dar nežinom ir toks tarpuvaldis gali užsitęsti. Baumanas pastebi, kad šiam tarpuvaldžiui (praradus tikėjimą iš aukštybių, valstybės ar revoliucijos ateisiančiu išganymu) būdingi pasipiktinimo sąjūdžiai. Tokie sąjūdžiai žino, ko nenori, bet nežino, ko nori. Priminsiu, viena iš viešosios tvarkos saugotojų iškeltų problemų dėl black bloc1 sąjūdžio buvo ta, kad jam neįmanoma prisegti kokios nors etiketės, kaip buvo Juodasis blokas (angl.) – protestų ir eitynių taktika, kai dalyviai vilki juodus drabužius, tamsius akinius, slidinėjimo kaukes, motociklininkų šalmus su nuleista veido apsauga ar kitaip slepia veidą ir jį saugo. Tokia apranga skirta paslėpti protestuotojų tapatybę ir išvengti persekiojimo, taip pat apsisaugoti nuo ašarinių dujų, kurias dažnai naudoja protestų malšinimo pajėgos. Tokia taktika leidžia grupei pasirodyti kaip vieningai masei ir rodo jų solidarumą.

galima padaryti anarchistams, fašistams ar Raudonosioms brigadoms. Jis veikia, tik niekas nežino, kada ir kokia kryptim. Nė jis pats. Ar tame takume įmanoma išgyventi? Taip, ir tai padaryti padeda suvokimas, kad gyvename takioje visuomenėje, kuriai suprasti ir galbūt pažaboti teks pasitelkti naujų įrankių. Tačiau didžiausia bėda yra ta, jog politikai ir diduma inteligentijos dar nesuvokė šio reiškinio masto. Kol kas Baumanas tėra „tyruose šaukiančiojo balsas“. 2015

in ž žio ė V

n gs

Laisvo sios progra m o s k at a lik a i ir šventeivos pasaulie č i a i Kalbant apie XX amžiaus pabaigą paženklinusius didžiuosius dvasinius pokyčius, iškart paminima ideologijų krizė, kurios negalima paneigti ir kuri sujaukė tradicinius kairės ir dešinės savitumus. Tačiau reikėtų pasvarstyti, ar šią krizę sukėlė Berlyno sienos griūtis, ar tai tik vienas iš jos padarinių. Tarkime, mokslas: jam reikėjo neutralios ideologijos, pažangos idealo, kuris būtų bendras ir liberalams, ir socialistams (skyrėsi tik idėja, kaip tą pažangą reikėtų valdyti ir kas turėtų ja naudotis; šiuo požiūriu 1848 metų Komunistų partijos manifestas tebėra pavyzdys: jame susižavėjus liaupsinami kapitalizmo laimėjimai, paskui padaroma maždaug tokia išvada: „O dabar mes viską pasisavinsime.“). Pažangiais buvo laikomi tikėjusieji technikos plėtra, reakcionieriais – skelbusieji grįžimą prie tradicijos ir neužterštos pirmapradės gamtos. Tokie „atbulinės revoliucijos“ atvejai, kaip, tarkim, ludistai, bandę naikinti mašinas, tebuvo paraštiniai epizodai. Iš esmės jie neturėjo įtakos šiam aiškiam pasidalijimui į du požiūrius. Tas pasidalijimas pradėjo aižėti šešiasdešimt aštuntaisiais, kai susimaišė plieną mylintys stalinistai, gėlių vaikai, operaistai, kuriems automatai reiškė prarastas darbo vietas, ir išsilaisvinimo per Don Chuano kvaišalus pranašai. Jis išnyko tą akimirką, kai prie trečiojo pasaulio populizmo vėliavos stojo ir kraštutiniai kairieji, ir kraštutiniai dešinieji, o dabar matome tokius sąjūdžius kaip Sietlo, kuris vienija neoludistus, radikaliuosius aplin-

Vėžio žingsniu

kosaugininkus, eksoperaistus, liumpenus ir visuomenės grietinėlę, jie sutartinai atmeta klonavimą, Big Mac, transgenezę ir atominę energiją. Ne mažesni pokyčiai įvyko ir pasidalijant į religinį ir pasaulietinį pasaulius. Šimtmečiais religinė dvasia reiškė nepasitikėjimą pažanga, atsiribojimą nuo pasaulio, doktriną be kompromisų; pasaulietinis pasaulis, priešingai, optimistiškai sutiko žmogaus kišimąsi į gamtą, etinių principų taikymą pagal poreikius, su meile naujai atrastą „kitokį“ pamaldumą ir primityvų mąstymą. Žinoma, netrūko tikinčiųjų, kvietusių grįžti prie „žemiškosios realybės“, prie istorijos, kaip kelio į atpirkimą (prisiminkime Teilhard’ą de Chardiną), ir buvo gausu pasauliečių „apokaliptikų“, negatyvių Orwello ir Huxley utopijų ar mokslinės fantastikos, kuri pranašavo baisingo mokslinio proto valdomos ateities siaubus. Bet ar ne religiniams pranašams būtų derėję raginti ruoštis pasaulio pabaigai, o pasauliečiams – giesmėmis šlovinti garvežį? Pastarasis papa boys susitikimas liudija Wojtyłos pradėto virsmo baigiamąją akimirką: galybė tikinčių jaunuolių, sprendžiant iš atsakymų, kuriuos susitikimo dienomis žarstė visiems klaususiems, neserga fundamentalizmo neurozėmis, siekia kompromiso dėl ikisantuokinių lytinių santykių, kontraceptikų, kai kurie net ir dėl narkotikų, o visi – dėl diskotekų; tuo metu pasauliečiai verkia dėl triukšmo taršos ir New Age1 dvasios, kuri, regis, sujunNaujasis amžius (angl.) – decentralizuotas Vakarų kultūros socialinis ir dvasinis judėjimas, siekiantis Universaliosios Tiesos ir aukščiausio individualiojo žmogiškojo potencialo. Jungia kosmologijos, astrologijos, ezoterikos, alternatyviosios medicinos, muzikos, kolektyvizmo, pusiausvyros ir gamtos elementus. Asmuo pats renkasi savo dvasinių ieškojimų kelią, nevengdamas sujungti keleto religijų ar dvasinių mokymų dogmų, šitaip tarsi individualizuodamas savo tikėjimą. Tai nėra nauja religija, o įvairialypė įvairių ieškotojų, religinių ir dvasinių mokytojų bei gydytojų visuma. Individualūs siekimai, praktikos ir filosofijos atsisakant religinių doktrinų ir dogmatizmo. 1

U m b e rt o E c o

gia neorevoliucionierius, monsinjoro Milingo sekėjus ir rytietiškais masažais besimėgaujančius sibaritus. Kol kas – tik pradžia, dar ne to pamatysim.

2000

Ar tik ra i mes da ug išra d o m ? Pranešimas pasirodė, matyt, internete, tik nežinau, kur, nes aš jį gavau elektroniniu paštu. Tai buvo tariamas komercinis pasiūlymas, reklamuojantis naujovę, Built-in Orderly Organized Knowledge, jo trumpinys – BOOK, kitaip tariant, knyga. Jokių laidų, baterijų, elektros grandinių, jungiklių ar mygtukų, jis kompaktiškas, nešiojamas, juo galima naudotis įsitaisius prie židinio. Jame yra numeruoti lapai (iš perdirbto popieriaus), kiekviename – tūkstančiai informacijos bitų. Šie lapai tvarkingai sudėti į elegantišką dėklą, vadinamą įrišimu. Kiekvienas puslapis optiškai nuskenuojamas ir informacija įrašoma tiesiai į smegenis. Yra klavišas browse, kuris leidžia versti lapus. Pirmyn ir atgal, bakstelėjus pirštu. Pagalbinė priemonė, vadinama „rodykle“, akimirksniu nukreipia į reikiamą puslapį su norima tema. Galima įsigyti papildomą priemonę, vadinamą „žymekliu“, jis grąžina į vietą, kurioje sustota, net ir uždarius BOOK. Pranešimas baigiasi daugybe kitų šio nuostabaus naujoviško įrankio išaiškinimų ir skelbia, kad jau galima nusipirkti ir Portable Erasable-Nib Cryptic Intercommunication Language Stylus, PENCIL (kitaip tariant, pieštuką). Tai – ne vien smagus pokštas, bet ir atsakymas į daugelį nerimo kupinų klausimų apie galimą knygos pabaigą įsigalėjus kompiuteriams.

Vėžio žingsniu

Yra daugybė daiktų, kurių, kartą juos sukūrus, nebereikia tobulinti: stiklinė, šaukštas, plaktukas. Philippe’as Starckas, pakeitęs apelsinų sulčiaspaudės formą, sukūrė labai gražų daiktą, bet iš jo į stiklinę sukrenta ir sėklos, o klasikinė sulčiaspaudė jas sulaikydavo kartu su tirščiais. Anądien atėjęs į paskaitą supykau radęs labai brangų elektroninį prietaisą, kuris prastai projektuoja vaizdus; senasis projektorius, jau nekalbant apie senovinį epidiaskopą, juos projektuodavo nepalyginti geriau. Baigiantis XX amžiui galėtume pasvarstyti, ar per pastarąjį šimt metį tikrai išrasta daug naujovių. Visi daiktai, kuriuos naudojame kasdieniame gyvenime, sukurti devynioliktame amžiuje. Paminėsiu tik keletą: traukinys (garo mašina išrasta dar anksčiau), automobilis (kartu su naftos pramone), garlaivis su sraigtine pavara, gelžbetoniniai statiniai, dangoraižis, povandeninis laivas, požeminis geležinkelis, dinama, turbina, dyzelinis variklis, sklandytuvas su varikliu (broliai Wrightai jį išbandė trečiaisiais naujojo amžiaus metais), rašomoji mašinėlė, gramofonas, diktofonas, siuvamoji mašina, šaldytuvas ir maisto konservai, pasterizuotas pienas, cigarų (ir cigarečių) žiebtuvėliai, saugus Yale užraktas, liftas, skalbyklė, elektrinis lygintuvas, šratinukas, trintukas, sugeriamasis popierius, pašto ženklas, pneumatinis paštas, klozetas, elektrinis skambutis, ventiliatorius, dulkių siurblys (1901), skutimosi peiliukas, sofos-lovos, barzdaskučio krėslas ir sukamoji biuro kėdė, braukiamas degtukas ir saugūs degtukai, neperšlampamas lietpaltis, užtrauktukas, žiogelis, gazuoti gėrimai, dviratis su pripučiamomis padangomis, ratai su plieniniais stipinais ir grandinine pavara, omnibusas, elektrinis tramvajus, geležinkelis ant estakados, celofanas, celiulioidas, sintetinis pluoštas, prekybos centrai visiems tiems daiktams parduoti ir – pridursiu – elektros apšvietimas, telefonas, telegrafas, radijas, fotografija ir kinas. Babbage’as išranda kalkuliatorių, kuris atlieka šešiasdešimt šešis sudėties veiksmus per minutę – ir jau keliaujame link kompiuterio.

U m b e rt o E c o

Žinoma, mūsų amžius davė mums elektroniką, peniciliną ir daug kitų vaistų, kurie pailgino gyvenimą, plastiką, branduolių sąlają, televiziją ir erdvėlaivius. Gal dar ką nors pamiršau, tačiau tiesa ta, kad brangiausi šratinukai ir laikrodžiai šiandien bando atkartoti šimto metų senumo modelius, o vienoje iš „Dėžučių“ rašiau, kad naujausias patobulinimas komunikacijos srityje – kitaip tariant, internetas – pakeitė Marconi išrastą bevielį telegrafą laidiniu, taigi, yra žingsnis (atgal) nuo radijo prie telefono. Bent du tipiškus mūsų amžiaus išradimus – plastiką ir branduolinę sąlają – siekiame užmiršti, nes pagaliau supratome, kad jie kenkia mūsų planetai. Pažanga – nebūtinai bet kokia kaina eiti pirmyn. Paprašiau grąžinti senąjį projektorių. 2000

Visu greičiu atg a l! Vienoje „Degtukų dėžutėje“ rašiau apie vykstantį labai įdomų technologinį regresą. Pirmiausia, nuotolinio valdymo pulteliu galime kontroliuoti erzinančią televizoriaus įtaką. Naudodamas jį žiūrovas gali imtis zappingo1 ir taip pereiti į kūrybinės laisvės fazę, vadinamą „Blobo faze“. Nuo televizijos galutinai išsilaisvinta sukūrus vaizdo magnetofoną, kuris padėjo pasistūmėti link kinematografo. Be to, nuotolinio valdymo pulteliu gali išjungti garsą ir grįžti prie nebyliojo kino didybės. O iš esmės abėcėlinę komunikaciją primetęs internetas sunaikino vaizdų ci1

Angl. zapper – nuotolinio valdymo pultelis.

Vėžio žingsniu

vilizaciją, kurios visi taip bijojo. Dabar, išradus tokią dėžutę, kuri leistų tik garsus ir kuriai nereikėtų nė nuotolinio valdymo pultelio, tapo įmanoma netgi pašalinti vaizdus. Anuomet maniau, kad juokauju apie naujai atrastą radiją, bet (akivaizdžiai įkvėptas kokios nors dievybės) išpranašavau iPod atsiradimą. O galutinė stadija buvo pasiekta, kai transliacijomis eteriu, su pay-TV, pradėta nauja transliacijos per telefono kabelį era, taip pereinant nuo bevielio telegrafo prie laidinio telefono, ir tai įgyvendino internetas, aplenkęs Marconi ir sugrįžęs prie Meucci. Prie šios savo teorijos apie ėjimą atbulom grįžau knygoje „Vėžio žingsniu“, kur tokius pat principus pritaikiau ir politiniam gyvenimui (beje, vienoje iš naujausių „Dėžučių“ rašiau, kad grįžome į 1944-ųjų naktis, kai gatvėse patruliuodavo kariniai patruliai, o vaikai ir mokytojos vilkėjo uniformas). Bet atsitiko ir kai kas daugiau. Visi, kam neseniai teko pirkti naują kompiuterį (jie pasensta per trejus metus), žino, kad dabar jų gali rasti tik su jau įdiegta programa Windows Vista. Tačiau tereikia panaršyti po įvairius interneto tinklaraščius, kuriuose vartotojai iškloja, ką mano apie Vistą (nedrįstu kartoti, bijodamas atsidurti teisme), ir išklausyti į tuos spąstus pakliuvusių draugų nuomonę, kad nutartum (gal klaidingai, bet tvirtai) nepirkti kompiuterio su įdiegta Vista. Deja, norintiesiems įsigyti naują, racionalių proporcijų įrenginį teks susitaikyti ir su Vista. Arba grįžti prie sunkvežimio dydžio klono, surinkto geraširdžio pardavėjo, kuris vis dar diegia Windows XP ir ankstesnius „langus“. Tada jūsų rašomasis stalas bus panašus į Olivetti darbo kabinetą su 1959-ųjų Elea. Manau, kompiuterių gamintojai turėjo pajusti gerokai sumažėjusį pardavimą, nes vartotojas, nenorėdamas turėti Vistos, nekeičia kompiuterio. Kas atsitiko? Norėdami suprasti, internete susiraskite Vista downgrading ar panašų tinklalapį. Ten rasite paaiškinimą, kaip nusipirkus naują kompiuterį su Vista, už kurį

U m b e rt o E c o

sumokėta tiek, kiek jis vertas, išleidę papildomą sumą (ir ne šiaip paprastai, o atliekant veiksmus, kuriuos atsisakau suvokti), po daugybės nuotykių galite ir vėl turėti galimybę naudotis Windows XP ar ankstesniais „langais“. Besinaudojantieji kompiuteriais žino, kas yra upgrading, – tai toks dalykas, kuris leidžia į kompiuterio programą įdiegti naujausius patobulinimus. O downgrading yra galimybė į savo naujutėlaitį kompiuterį įdiegti mielas senas programas. Už tam tikrą mokestį. Prieš šiam puikiam naujadarui atsiduriant internete, normaliame anglų–italų kalbų žodyne buvo galima perskaityti, kad kaip daiktavardis downgrade reiškia „pažeminimas, kritimas“, o kaip veiksmažodis reiškia „sumenkinti, pabloginti, supaprastinti, pažeminti“. Taigi, ilgokai pavargę ir sumokėję pinigus, įgyjame galimybę pažeminti ir sumenkinti tai, už ką jau buvome pakloję tam tikrą sumą. Tai atrodytų neįtikėtina, jeigu nebūtų tiesa (apie tai smagiai kalbėjo Giampaolo Proni on line žurnale Golem-L’Indispensabile), o šimtai vargšelių triūsia kaip išprotėję ir dar moka kiek paprašyti, kad pažemintų turimą programą. Kada pasieksime lygį, kai už prieinamą sumą mūsų kompiuteris galės virsti sąsiuviniu su rašaline ir Perry plunksna? Tačiau šis klausimas nėra vien paradoksalus. Yra technologinė pažanga, kurios ribų negalima peržengti. Negalima išrasti mechaninio šaukšto, tas, kuris buvo sukurtas prieš du tūkstančius metų, puikiausiai veikia. Atsisakyta konkordų, per tris valandas nuskraidindavusių iš Paryžiaus į Niujorką. Nesu tikras, kad tai gerai, bet pažanga gali būti ir pora žingsnių atgal, kaip grįžimas prie vėjo energijos vietoj naftos ir panašūs dalykai. Pirmyn į ateitį! Visu greičiu atgal! 2008

Vėžio žingsniu

Atgimstu, atgimstu tūkstantis dev yni šimtai keturiasdešimtaisiais Gyvenimas yra tik lėtas grįžimas į vaikystę. Sutinku. Tačiau tie atsiminimai tokie malonūs todėl, kad anuomet atrodžiusios skausmingos akimirkos, net ir ta diena, kai įkritai į duobę, išsisukai koją ir paskui dvi savaites praleidai namie su kiaušinio baltyme išmirkytos marlės tvarsčiu, žvelgiant iš ilgesio tolių atrodo gražūs. Aš labai maloniai atsimenu priešlėktuvinėje slėptuvėje praleistas naktis: mus pažadindavo iš giliausio miego, su pižama ir apsiaustu nutempdavo į drėgną požemį gelžbetoninėmis sienomis, kur tvyrojo prieblanda, mes žaisdavom gaudynes, o virš galvų dusliai dundėjo sprogimai, ir nežinojom, ar priešlėktuvinės gynybos, ar bombų. Mūsų mamos drebėdavo nuo šalčio ir iš baimės, bet mums tai buvo tik keistas nuotykis. Štai kas yra ilgesys. Todėl mielai priimam viską, kas mums primena tuos baisius keturiasdešimtuosius metus, ir tai yra mūsų duoklė senatvei. Kaip anuomet atrodė miestai? Naktimis būdavo tamsu, o reti praeiviai turėjo pasišviesti žibintuvėliais, bet ne su baterijom, o su dinama, kaip dviračio žibintas, juos pakraudavai spazmiškai spragsėdamas pirštais. Tiesa, paskui buvo įvesta komendanto valanda ir gatvėmis jau niekas nebevaikščiojo. Dienomis miestas buvo pilnas kareivių, bent iki 1943-iųjų, kai jame buvo įsikūręs Karališkosios kariuomenės dalinys, o dar labiau Salò respublikos laikais, kai miestuose nuolat patruliavo San Marco ar Brigate Nere1 būriai, miesteliuose – dažniau partizanai, ir vieni, ir kiti ginkluoti iki dantų. Tame militarizuotame mieste Juodosios brigados (it.) – Italijos socialinės respublikos paramilitarinis fašistinis korpusas, veikęs šiaurinėje Italijoje nuo 1944 metų liepos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

U m b e rt o E c o

būdavo uždrausta susirinkti, čia knibždėjo daugybė uniformuotų balilla ir piccole italiane1, vidurdienį iš mokyklų pasipildavo mokinukai juodais palaidiniais, mamos eidavo pirkti to menko maisto, kurio dar būdavo krautuvėse, o jei norėdavai valgyti nors ir ne baltą, bent jau ne vimdančią duoną iš pjuvenų, juodojoje rinkoje tekdavo pakloti nemažai pinigų. Namie tvyrojo prieblanda, šilta būdavo tik virtuvėje. Eidavome miegoti pašildę lovą įkaitinta plyta, bet meiliai prisimenu net nušalimus. Negalėčiau sakyti, kad dabar visa tai sugrįžo, be abejo, ne viskas. Bet kvapas jau justi. Pradėkime nuo to, kad vyriausybėje yra fašistų. Tiesa, joje ne tik jie, ir jie ne visai tikri fašistai, bet ar tai svarbu, juk žinome, kad istorija pirmą kartą atrodo kaip tragedija, antrą – kaip farsas. Anuomet ant namų sienų būdavo klijuojami plakatai su atgrasiu (ir girtu) juodaodžiu amerikiečiu, tiesiančiu kreivus pirštus į baltąją Milo Venerą. Šiandien televizoriuje matau grėsmingus sulysusių negrų veidus, tūkstančiais plūstančius į mūsų žemes ir, tiesą sakant, žmonės aplink dar labiau išsigandę nei anuomet. Į mokyklas grįžta juodi palaidiniai, neturiu nieko prieš, vis geriau už firminius priekabiautojų marškinėlius, tik jaučiu burnoje madeleine pyragaičių su liepžiedžių arbata skonį, ir man drauge su Gozzano2 norisi tarti: „Atgimstu, atgimstu tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimtaisiais.“ Ką tik perskaičiau laikraštyje, kad Novaros meras iš Šiaurės lygos partijos uždraudė naktimis burtis parke daugiau nei po tris. Su prustišku virpuliu laukiu sugrįžtančios komendanto valandos. Mūsų kariai daugiau ar mažiau rytinėje Azijoje (deja, jau ne Afrikoje) kovoja su maištininkais spalvotais veidais. Bet ir mūsų miestų gatvėse matau gerai ginkluotus kariuomenės būrius su visa maskuote. Kaip ir anuomet, kariuomenė ne tik kaunasi pasienyje, bet ir vykdo policijos operacijas. 1 2

Italijos fašistų sukarintos vaikų organizacijos 8–14 metų berniukų ir mergaičių grupės. Guido Gustavo Gozzano (1883–1916) – italų poetas ir rašytojas.

Vėžio žingsniu

Jaučiuosi lyg filme „Roma, atviras miestas“. Skaitau straipsnius ir girdžiu pokalbius, labai panašius į anuomet skaitytus žurnale La difesa della razza („Tautos gynyba“), kuriuose buvo puolami ne tik žydai, bet ir čigonai, marokiečiai ir panašūs svetimšaliai. Duona siaubingai brangsta. Mus įspėja, kad turime taupyti naftą, nešvaistyti elektros energijos, naktimis išjungti šviesas parduotuvių vitrinose. Mažėja automobilių ir vėl išnyra „Dviračių vagys“1. Naujovė – netrukus pradės riboti vandens tiekimą. Dar neturime atskirų vyriausybių pietuose ir šiaurėje, tačiau ta kryptim jau dirbama. Pasigendu Vado, kuris apkabina ir nekaltai pakši didžiakrūtėms kaimo namų šeimininkėms į skruostus, bet kiekvieno kitoks skonis. 2008

Š al in I t a g liją 2 Maždaug prieš metus „Degtukų dėžutėje“ rašiau apie internete dygstančius tinklalapius prieš Italijos suvienijimą ir už Burbonų karalystę. Laikraščiuose rašo, kad trečdalis italų pasisako už mirties bausmę. Grįžtame į amerikiečių (fuck you Beccaria3), kinų ir iraniečių lygį. Kitas jaudinantis grįžimas į praeitį – vis Vittorio De Sicos filmas, 1948 m. Pašaipus Italijos šiaurinės dalies pavadinimas. 3 Cesare Bonesana-Beccaria (1738–1794) – italų juristas, filosofas, ekonomistas ir literatas, laikytas ryškiausia italų Apšvietos amžiaus figūra. Jo pagrindinis veikalas „Apie nusikaltimus ir bausmes“, kuriame jis pateikė politinę ir juridinę analizę prieš mirties bausmę ir kankinimus, remdamasis utilitariniu racionalizmu ir pragmatizmu, yra vienas įtakingiausių baudžiamosios teisės tekstų, įkvėpęs JAV tėvus įkūrėjus parašyti dalį JAV Konstitucijos. Laikomas vienu iš baudžiamosios teisės klasikinės teorijos ir liberaliosios mokyklos kriminologijos kūrėjų. 1 2

U m b e rt o E c o

didėjantis poreikis vėl atidaryti viešnamius, ne tam pritaikytose moderniose patalpose, o tuos ankstesnius, su neužmirštamais pisuarais prie durų ir maitresse1, kuri rėkaudavo: „Vaikinai kambariuose, nedykinėjam!“ Žinoma, jeigu būtų galima kartu grąžinti ir tvyrojusią tamsą ar net komendanto valandą – būtų dar smagiau. Beje, ar konkursas tapti televizijos šou mergaite neprimena sugrįžusios kordebaleto šokėjų svajonės atlikti įsimintiną vaidmenį prieš pagrindinį spektaklį rodomoje vienaveiksmėje pjesėje? Šeštojo dešimtmečio pradžioje mudu su Roberto Leydi nutarėm įkurti antipatriotų draugiją. Tai buvo mūsų būdas pasišaipyti iš nelemtos diktatūros metais taikyto ugdymo, kurį tėvynė kišo visais pavidalais, iki vėmimo. Be to, pradėjo kurtis neofašistų grupės, televizija turėjo tik vieną nespalvotą kanalą, tad turėjom prasimanyti, ką veikti vakarais. Antipatriotų draugijos himnu pasirinktas Radetzky maršas, ji, žinoma, apsiėmė ir naujai įvertinti šio tyro kovotojo prieš šalies suvienijimą moralę; svajota apie referendumus, kuriais Lombardijos–Venecijos regionas būtų grąžintas Austrijai, Neapolis – burbonams, Roma, be abejo, – popiežiui, Pjemontas perduotas Prancūzijai, o Sicilija – Maltai; Italijos miestų aikštėse planuota nugriauti Garibaldi paminklus ir pakeisti tokius gatvių pavadinimus, kaip Cavouro ar visokių kankinių bei iredentistų; moksliniuose veikaluose pradėti aršias diskusijas dėl Carlo Pisacane ir Enrico Toti abejotinos moralės. Ir taip toliau. Draugija iširo padarius trikdantį atradimą. Norėdami būti tikrais antipatriotais, trokštančiais Italijos žlugimo, privalėjome naujai įvertinti dučę, kitaip tariant, tą, kuris iš tiesų sužlugdė Italiją, taigi, turėjome tapti neofašistais. Tokios pasibjaurėtinos alternatyvos akivaizdoje atsisakėme savo planų. 1

Viešnamio šeimininkė (pranc.).

Vėžio žingsniu

Anuomet juokavome, tačiau beveik viskas, ką įsivaizdavome, pildosi, nors mums nė netoptelėjo mintis apie tokią nacionalinę vėliavą, kokią Bossi vėliau skelbė norįs patvirtinti, ir nė nemanėm didingai šlovinti tų, kurie prie Pijaus vartų Romoje nužudė bersaljerus. Anuomet vyriausybėje buvo krikščionys demokratai, pasirūpinę pažaboti Bažnyčią, kad apsaugotų pasaulietišką valstybę, o didžiausias neoklerikalizmas buvo Togliatti parama liūdnai pagarsėjusiam 7-ajam Konstitucijos straipsniui, pripažinusiam Laterano susitarimus. Jau senokai buvo nunykęs Uomo Qualunque1 sąjūdis, tam tikrą laiką kaitinęs tautos jausmus prieš šalies suvienijimą, prieš korumpuotą vagilę Romą ar tingią valstybinę biurokratiją, geriančią dorų, darbščių žmonių kraują. Nė negalėjom pagalvoti, kad vieną dieną tokios bus respublikos ministrų nuostatos. Mums nešovė išganinga mintis, kad, siekiant iš Parlamento atimti orumą ir realią valdžią, tereikia priimti įstatymą, pagal kurį deputatai būtų renkami ne tautos, o dar iki rinkimų paskirti Vado. Manėme, kad tikėtis laipsniško grįžimo prie Fascijų ir korporacijų rūmų2 yra mintis iš mokslinės fantastikos. Norėjome išardyti Italiją, tik palengva, ir manėme, kad tam prireiks mažiausiai šimtmečio. Tačiau tai pavyko pasiekti gerokai anksčiau, o be Italijos žlugo ir Alitalia. Bet visų gražiausia tai, kad visa ta operacija nutiko ne dėl mūsų, tų kelių geranoriškų idealistų, įvykdyto valstybės perversmo – ji vykdoma pritariant daugumai italų. 2008

1 2

Eilinio žmogaus (it.). Italijos Parlamentas fašizmo laikais.