Pagauti didžiąją žuvį by knygos.lt

David Lynch David Lynch

Pagauti did탑iaja 탑uvi

Apie autorių

David Lynch (Deividas Linčas; g. 1946 m.) – vienas žymiausių JAV menininkų: kino ir televizijos režisierius, tapytojas, muzikantas. Labiausiai jį išgarsino saviti siurrealistiniai filmai – „Trintukagalvis“, „Mėlynas aksomas“, „Malholando kelias“ ir ypač serialas „Tvin Pyksas“. „Pagauti didžiąją žuvį: meditacija, sąmonė, kūrybingumas“ – tai garsaus režisieriaus autobiografija ir drauge savigalbos knyga. Į vieną knygą Lynchas sudeda biografijos faktus, filmografiją, dvasingumo paieškas, filosofinius apmąstymus ir meditacijos praktiką. 84-iuose skyriuose pasakojama apie autoriaus vaikystę ir jaunystę, gyvenime sutiktus garsius režisierius ir kompozitorius, dalijamasi mintimis, kilusiomis kuriant filmus, prisimenami kūrybiniai pakilimai ir nuopuoliai bei dvasinio kelio teikiamas įkvėpimas. Davidas Lynchas atskleidžia savo kūrybos principus, darbo pobūdį ir leidžia pajusti didžiulį kūrybinį potencialą, kurį jis sieja su meditacijos praktika. Pirmą kartą režisierius viešai pasakoja apie maždaug keturiasdešimt metų praktikuojamą transcendentinę meditaciją ir jos įtaką kūrybiniams procesams. Apie tai, kaip meditacija pakeitė jo gyvenimą, apie idėjas, kylančias jos dėka, ir pagalbą, įveikiant kūrybinius sunkumus. Toji meditacinė patirtis metaforiškai vadinama idėjų „žvejyba“: Mažos žuvelės plaukioja paviršiuje, o didelės – gerokai giliau. Jei žvejosi dar gilesniuose vandenyse – savo sąmonėje – pagausi didesnę žuvį, – teigia režisierius. Ši knyga – keista, įkvepianti ir traukianti. Gili ir kartu apgaulingai paprasta. Skirta kino gerbėjams, visų sričių kūrėjams ir visiems tiems, kurie įtaria, kad jų sąmonės gelmėse plaukioja paslaptingos žuvys.

David Lynch

Pagauti didžiaja žuvi Meditacija, sąmonė, kūrybingumas

David Lynch

Pagauti didžiaja žuvi Meditacija, sąmonė, kūrybingumas

Iš anglų kalbos vertė Goda Grigolytė

VILN IU S

2014

UDK 17.02 Li419

David Lynch, Catching the Big Fish. Meditation, Consciousness, and Creativity. Jeremy P. Tarcher / Penguin Group, New York, 2007 Copyright © 2006 by Bobkind, Inc. © Goda Grigolytė, vertimas į lietuvių kalbą, 2014 © Asta Puikienė, viršelio dizainas, 2014 © „Tyto alba“, 2014 ISBN 978-609-466-000-9

Skiriu Jo Šventybei Maharišiui Mahešui Jogui

Turinys Įžanga / 13 Pirmas panirimas / 15 Dusinantis guminis kvailio kostiumas / 17 Pradžia / 19 Gyventi menu / 20 Sodas naktį / 22 Kylant uždangai / 24 Kinas / 25 Interpretacija / 26 Ratas / 28 Idėjos / 29 Troškimas / 30 Sąmonė / 31 Idėjų įgyvendinimas / 33 Los Andželas / 34 Trintukagalvis / 35 Gyvenimo tempas / 36 Jogai / 38 Bob’s Big Boy / 39 Pikčiausias pasaulyje šuo / 40 Muzika / 42 Intuicija / 43 Vieningas laukas / 44 Ketvirtoji būsena / 46 Patekti ten / 47 Šiuolaikinis ir senovės mokslai / 49 Bet kur, bet kada / 50

Identitetas / 51 Galutinis montažas / 52 Terapija / 54 Sapnai / 55 Angelo Badalamenti / 56 Garsas

/ 57

Aktorių atranka / 58 Repeticija / 60 Baimė / 62 O dabar visi kartu / 63 Tvin Pyksas / 64 Laukite tęsinio / 66 Raudonasis kambarys / 67 Įsiklausyk į idėją / 68 Peržiūra / 70 Apibendrinimai / 71 Tamsa / 72 Kančia / 73 Vidinė šviesa

/ 75

Aukso bokštas / 76 Religija / 77 Narkotikai / 78 Įjunk šviesą / 79 Industrinė simfonija Nr. 1 / 80 Dingęs greitkelis / 82 Suvaržymai / 83 Malholando kelias / 85 Dėžė ir raktas / 86 Vietos pojūtis / 87 Grožis / 88

Tekstūra / 89 Darbas su medžiu / 90 Tinkamos sąlygos / 92 Ugnis / 93 Apšvietimas kine / 94 Tikra istorija / 95 Kino herojai / 96 Fellini / 97 Kubrickas / 98 Vidinė imperija / 99 Pavadinimas / 102 Kitoks darbo pobūdis / 103 Režisieriaus komentarai / 104 Filmo juostos mirtis / 105 Skaitmeninė įranga jauniesiems režisieriams / 107 Skaitmeninio įrašo kokybė / 108 Kino ateitis / 109 Sveikas protas / 110 Patarimas

/ 111

Miegas / 112 Tęskite / 113 Sėkmė ir nesėkmė / 114 Į žvejybą – ir vėl / 115 Atjauta

/ 116

Sąmoningumo ugdymu grįstas mokymas / 117 Tikroji taika / 120 Vietoje užsklandos / 122 Filmografija / 125 Cituoti šaltiniai / 127

David Lynch • Pagauti didžiąją žuvį

Įž ang a

Idėjos – lyg žuvys. Smulkias žuveles galima žvejoti ir sekliuose vandenyse. Bet jei nori pagauti didelę žuvį, turi leistis į gelmes. Ten, giliai, žuvys didesnės ir švaresnės. Jos galingos, neapčiuopiamos. Ir nuostabios. Aš žvejoju tokias žuvis, kurių reikia man, tokias, kurias galėčiau paversti kinu. Tačiau gelmėse plaukioja įvairiausių žuvų. Verslo, sporto. Kokių tik nori. Visa, kas egzistuoja, kyla iš pačių gelmių. Šiuolaikinėje fizikoje šis lygmuo vadinamas vieningu lauku. Kuo platesnė sąmonė – ir gebėjimas suvokti, – tuo giliau panyri į šį šaltinį ir tuo didesnę žuvį pagauni. Transcendentinę meditaciją (TM) praktikuoju trisdešimt trejus metus*, šia praktika remiuosi kurdamas filmus, tapydamas ir visose kitose savo gyvenimo srityse. Medituodamas neriu į gelmes ieškoti didžiosios žuvies. Šioje knygoje noriu pasidalyti savo patirtimi.

* Originalo kalba ši knyga pirmą kartą išleista 2006 m., taigi autorius medituoja jau apie 40 metų. – Čia ir toliau – vert. past.

David Lynch • Pagauti didžiąją žuvį

Pirm a s panirim a s Kas širdy jaučia džiaugsmą ir laimę, iš vidaus regi trykštančią šviesą, toksai jogas Brahmanu tampa ir pasiekia Brahmos nirvaną. Bhagavadg y ta*

Pirmą kartą išgirdęs apie meditaciją visiškai ja nesusidomėjau. Net smalsu nebuvo. Man pasirodė, kad tai laiko gaišimas. Vis dėlto tada mano dėmesį patraukė viena frazė: „Tikroji laimė glūdi viduje.“ Ji nuskambėjo pretenzingai – juk nepasakyta, kur yra tas „viduje“ ar kaip ten patekti. Tačiau joje buvo krislas tiesos. Ėmiau svarstyti – gal meditacija ir padeda patekti „vidun“ – į save. Pradėjau gilintis, klausinėti apie meditaciją, ėmiausi įvairių kontempliacijų. Kaip tik tada man paskambino sesuo ir pasakė jau šešis mėnesius praktikuojanti transcendentinę meditaciją. Jos balse nuskambėjo neįprasta gaida. Pokyčių. Laimės. Pamaniau: Kaip tik to man ir reikia. Taigi 1973-iųjų liepą nuėjau į TM centrą Los Andžele, susipažinau su mokytoja, ir ši man iškart patiko. Pasirodė * Bhagavadgyta, iš sanskrito vertė Alfonsas Bukontas, Vilnius, Vaga, 1999.

David Lynch • Pagauti didžiąją žuvį

panaši į Doris Day. Ji išmokė mane meditacijos technikos. Davė man asmeninę mantrą – tai garso, virpesio ir minties vienovė. Mat meditacijai svarbi ne mantros prasmė, bet ypatingas garso, virpesio ir minties derinys. Ji pasikvietė mane į kambarėlį pirmai meditacijai. Atsisėdau, užsimerkiau, pradėjau mantrą ir pasijutau lyg būčiau lifte, o jo kabelis nutrūksta. Bum! Pajutau palaimą – tyrą palaimą. Iš tiesų buvau savyje. Tada mokytoja pasakė: „Laikas baigti, praėjo 20 minučių.“ Nustebau: „jau 20 minučių?“ Ji nutildė mane „Šššš!“ – kiti žmonės dar meditavo. Pojūtis atrodė toks pažįstamas, bet naujas ir galingas. Tąkart pamaniau, kad žodį „unikalu“ derėtų pataupyti būtent šiai patirčiai apibūdinti. Meditacija nuneša į grynosios sąmonės, gryno pažinimo vandenyną. Bet jis pažįstamas, tai – tu pats. Ir iškart užlieja laimė – ne karštligiškas laimės antplūdis, o nuostabus grožis. Per trisdešimt trejus metus nė karto nepraleidau meditacijos. Medituoju kasdien po dvidešimt minučių ryte ir popiet. Paskui imuosi savo kasdienių darbų. Ir jaučiu, kad tai, ką darau, man kelia vis didesnį pasitenkinimą. Lavėja intuicija. Stiprėja gyvenimo džiaugsmas. O negatyvumas nyksta.

David Lynch • Pagauti didžiąją žuvį

Dusinantis guminis kvailio kostium a s Lengviau visą dangų suvynioti į skiautelę, nei savęs nepažinus pasiekti tikrąją laimę. Upanišados*

Prieš pradėdamas medituoti buvau kupinas baimių ir nerimo. Nuolat prislėgtas ir piktas. Dažnai pyktį išliedavau ant savo pirmos žmonos. Po dviejų savaičių nuo meditavimo pradžios ji manęs paklausė: – Kas tau yra? Kurį laiką tylėjau. Paskui paklausiau: – Ką turi omeny? Ji atsakė: – Kur pasidėjo tavo pyktis? Nė nepajutau, kad jis išgaravo. Tokią prislėgtą nuotaiką ir pyktį vadinu dusinančiu ir negatyviu guminiu kvailio kostiumu. Jis tikrai dusina, o guma dvokia. Medituodamas ir nirdamas į save, po truputį iš to kostiumo išsivaduoji. Vadėjantis dvokui galiausiai suvoki, koks jis buvo bjaurus. O jam visai išnykus tampi laisvas. * Čia ir toliau, jei nenurodyta kitaip, versta iš anglų kalbos. 17

David Lynch • Pagauti didžiąją žuvį

Pyktis, dvasinis sąstingis ir liūdesys gali papuošti pasakojimą, bet filmų kūrėją ar menininką veikia kaip nuodai. Jie lyg replėmis užgniaužia kūrybiškumą. Patekęs į tuos gniaužtus vargiai pajėgi išlipti iš lovos, kūrybiškumo ir idėjų srautas aplenkia. Kad galėtum kurti, reikia aiškumo. Atsiranda naujų idėjų.

David Lynch • Pagauti didžiąją žuvį

Pr adžia

Mano vaikystė nebuvo ypatinga, augau Šiaurės vakaruose. Tėvas buvo mokslininkas, dirbo Žemės ūkio departamente, tyrinėjo medžius. Tad daug laiko praleisdavau miškuose. O miškai vaiką veikia stebuklingai. Gyvenau, kaip žmonės sako, miesčiuke. Mano pasaulis buvo tokio dydžio, kaip vienas, gal du didmiesčio kvartalai. Gyvenimas tekėjo toje erdvėje. Visos svajonės, visi draugai tilpo tame mažame pasaulyje. Bet man jis atrodė neaprėpiamas ir kupinas magijos. Turėjau marias laiko svajoti, bendrauti su draugais. Mėgau tapyti, piešti. Dažnai galvodavau – klaidingai, – kad suaugęs nustoji tapyti ir piešti, nes užsiimi rimtesniais reikalais. Mokiausi devintoje klasėje, kai mūsų šeima išsikėlė į Aleksandriją Virdžinijos valstijoje. Vieną vakarą pievelėje priešais draugės namą susipažinau su vaikinu, vardu Toby’s Keeleris. Ėmėme kalbėtis, ir jis pasakė, kad jo tėvas dirba su dažais. Pamaniau, tikriausiai dažytojas, bet vėliau paaiškėjo, kad iš tikrųjų jis dailininkas. Šis pokalbis pakeitė mano gyvenimą. Aš lyg ir domėjausi mokslu, bet staiga supratau, kad noriu būti dailininkas. Užsimaniau gyventi menu.

David Lynch • Pagauti didžiąją žuvį

Gy venti menu

Vyresnėse klasėse perskaičiau Roberto Henrio knygą „Meno dvasia“ (The Art Spirit) ir būtent ji mane įkvėpė gyventi menu. Gyventi menu man reiškė atsiduoti dailei – visiškai atsiduoti, kai visa kita tampa antraeiliu dalyku. Man atrodė, kad menas – vienintelis būdas pasiekti gelmes, atrasti nauja. Šitaip mąstant, visi takeliai, vedantys nuo pagrindinio atradimų kelio, su menu nesusiję. Iš tiesų gyventi menu reiškia laisvę. Tai gali atrodyti savanaudiška. Tačiau neturi taip būti; tiesiog toks gyvenimas reikalauja daugiau laiko. Mano draugo Toby’o tėvas Bushnellis Keeleris sakydavo: „Jeigu nori gerą valandą tapyti, tai tau reikės keturių valandų laisvo laiko.“ Ir jis buvo iš esmės teisus. Juk negali iškart pulti tapyti. Turi kurį laiką pasėdėti, sutelkti mintis ir tik tada potėpis gali pavykti. Be to, reikia pasiruošti daugybę priemonių. Pavyzdžiui, pasidaryti porėmį drobei. Vien pasiruošti, ant ko tapyti, gali prireikti daug laiko. Galiausiai imiesi darbo. Pradžiai turi pakakti pirminės idėjos, paskui, bent jau man, prasideda veiksmų ir atoveikių procesas. Tai kūrimo ir griovimo procesas. Tik sugriovęs atrandi kažką nauja ir gali

David Lynch • Pagauti didžiąją žuvį

tęsti. Ir čia svarbų vaidmenį atlieka gamta. Draugėn sudėti sudėtingus elementus – tai lyg saulėje kepti arba suderinti nesuderinama, tai savaime sukelia atoveikį. Tu tik patogiai įsitaisai ir ilgai, ilgai stebi; paskui staiga pajunti, kaip pašoki nuo kėdės, prieini ir brūkšteli kitą potėpį. Tai ir yra veiksmas ir atoveikis. Bet jeigu žinai, kad po pusvalandžio turėsi būti kitoje vietoje, niekaip nepasieksi tokios būsenos. Taigi gyventi menu reiškia turėti laisvės ir laiko geriems dalykams nutikti. O kitiems reikalams laiko lieka ne visada.

David Lynch David Lynch

Pagauti did탑iaja 탑uvi