Petras Gintalas - medalio žmogus

PETRAS GINTALAS MEDALIO ŽMOGUS PETRAS GINTALAS THE MAN OF MEDALS

PETRAS GINTALAS MEDALIO ŽMOGUS PETRAS GINTALAS THE MAN OF MEDALS

? Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016

UDK 737(474.5)(084) Gi251

Knygos leidimą rėmė:

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ

Teksto autorė dr. Jurgita Ludavičienė Redagavo: Artūras Judžentis, Vytautas Stulpinas Parodų, katalogo ir bibliografijos sąrašus sudarė Zita Dargaitė Dailininkas Martynas Gintalas Nuotraukos: Antano Lukšėno, Algimanto Aleksandravičiaus, Martyno Gintalo, Petro Gintalo, Mečislovo Šilinsko, Zitos Dargaitės, Eglės Čėjauskaitės-Gintalės Iš anglų kalbos vertė: UAB „Ad Gloriam“, vertimų biuras „E-VERTIMAI“, Zuzana Šiušaitė

© Petras Gintalas, 2016 © Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016 ISBN 978-609-447-230-5

Turinys Petras Gintalas Jurgita Ludavičienė

„Buvau – tada ir dabar“ \ 8 „Aš žinau savo vietą pasauly“ \ 10 Medalis praėjusiam laikui \ 20

Medaliai asmenims ir personažams \ 23

Medaliai miestams \ 87

Medaliai asmeninei istorijai \ 102

Metalo plastika: plokštuma prieš formą \ 114 Petras Gintalas Zita Dargaitė

Jurgita Ludavičienė

Poezija \ 168 Parodos \ 184 Kūrinių katalogas \ 198 Bibliografija \ 210 Kūrinių sąrašas \ 216 “I know my place in the world” \ 222 Medal for the past time \ 225 Medals for persons and characters \ 226 Medals for towns. \ 232 Medals for personal history. \ 233 Metal plastic arts: flat surfaces against form \ 234 Index of reproductions \ 243

Buvau – tada ir dabar Gimiau pavasarį, bet, pasirodo – rudenį. Beveik pusę amžiaus vėl reziduoju gimtuosiuose Telšiuose. Dirbu eiliniu dėstytoju, einu profesoriaus pareigas.

Pasibaigus visoms dekano kadencijoms VDA Telšių fakultete. Ne, negaliu užmiršti nuostabiausios mokyklos – Telšių dailės technikumo, savo buvusių kolegų dėstytojų, studentų.

Lipdau miniatiūrinės plastikos dalykėlius, darau medalius, mažąsias skulptūras. Įkritau į didžiulį miniatiūrų ir poezijos pasaulį – jame susimažinu ir žvelgiu iš vabalų ropojimo perspektyvos, iš to matymo supratau, kokie svarbūs veido, viso kūno kvadratėliai, žolės, gamtos ląstelių, pagaliau pirštų atspaudai. Šiek tiek pasididinęs vėl pamatau: visko tiek pridaryta, prikurta – nebesusigaudau mygtukiniame virtualijų pasaulyje. Bet vis dar trokštu artimo veido, jo išraiškos stebėjimo, pasisveikinimo, galėjimo pasipasakoti apie netektis ir džiaugsmus. Noriu derėtis su šiuo ir metafiziniu pasauliais, bandyti prakalbinti Dievo abrozdėlį, studentiškų laikų poeto Arvydo Ambraso teatro aktorius; vėl apsikeisti laiškais su artistu ir fotografu Algiu Jociu, tarnavusiu kariuomenėje apšnerkštuose Rusijos miestuose. Taip norėčiau, kad šiuolaikinio gyvenimo dėsniai daugiau nebedaužytų, nebežalotų manęs ir artimųjų.

Galėjau tapti vienu laimingiausių Žemaičių žemės keleivių, jei nebūtų Baltijos jūroje, šalia Palangos tilto, pražuvęs mano sūnus Petras – poetas, Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijos laureatas už debiutinę poezijos knygą.

Turiu anūką Džiugą, to vardo pirmeivis padėjo įkurti Telšius, sūnus Martynas – šios knygos dailininkas. Dar laikau kūrybinę meistarnę „Loftą“ – neužbaigtą erdvę, aprašytą ilgame poeto Danieliaus Milašausko eilėraštyje.

Turėjau Palangos mokykloje įstabiausią menų mokytoją Janiną Jurkutę, ypatingą lietuvių kalbos mokytoją Joną Brindzą. Esu dėkingas Vilniaus dailės instituto (dabar Dailės akademija) profesoriams: Vladui Drėmai,

8

Juozui Burneikai, Albinui Puriui, Feliksui Daukantui, Algiui Bielskiui, Broniui Vyšniauskui, Konstantinui Bogdanui, Vladui Žukliui, kurie visada primindavo, kad studijuoju DAILĘ. Esu dėkingas kolegoms: Regimantui Midvikiui, Algirdui Antanui Zokaičiui, Arūnui Sakalauskui, Aloyzui Janušauskui, Stanislovui Kuzmai, Osvaldui Neniškiui, Dovydui Zundelovičiui, Petrui Repšiui, Antanui Olbutui, Alfonsui Vilpišauskui ir kitiems, padėjusiems rasti manyje rusenančius gebėjimus skulptūrai, grafikai, tapybai.

Kaskart gaunu savo buvusių studentų elektroninius laiškus – prisimena, kad TADA kažką Jiems įkvėpiau. Gal nebuvau pats blogiausias mokytojas.

Už padrąsinimą, sugrįžtant į jaunystėje godotą poeziją, esu dėkingas rašytojams Vytautui Stulpinui, Gvidui Latakui, Danieliui Milašauskui, Vytautui Kazielai, Onutei Jautakei, Janinai Riškutei, Regimantui Tamošaičiui ir Aidui Marčėnui.

Savo kūrinių parodą Lietuvos nacionaliniame muziejuje patyriau kaip Dievo dovaną. Dėl šios pilnatvės esu dėkingas direktorei Birutei Kulnytei, muziejininkėms Daliai Grimalauskaitei, Reginai Ablėnienei, Rūtai Kuodytei, ekspozicijos dailininkei Giedrei Narbutienei. Dailininkas ir bičiulis Antanas Olbutas, pristatydamas kūrybą parodos lankstinuke bei spaudoje, pavadino mane medalių pasaulio žmogumi. Pagal jį ir šios knygos pavadinimas.

Dėkoju Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorei Elvyrai Spudytei, Lietuvos dailės muziejaus direktoriui Romualdui Budriui, leidusiems pasinaudoti jau ­eksponatais tapusiais savo medaliais. Ačiū padėjusiems parengti šią knygą: dr. Mariui Iršėnui, teksto autorei menotyrininkei Jurgitai Ludavičienei, Zitai Dargaitei, knygos redaktoriams – Vytautui Stulpinui ir Artūrui Judženčiui, fotografams Antanui Lukšėnui, Mečislovui Šilinskui, Pranciškui Balčiūnui sūnui Martynui.

Esu dėkingas Vilniaus dailės akademijos rektoriams: prof. Arvydui Šalteniui, prof. Adomui Butrimui. Jų dėka esame VDA Telšių fakultetas, kuris garbina mūsų nuostabųjį miestą – Telšius.

Petras Gintalas

9

FINALE negi dabar visi skambins kurių portretus lipdžiau taip – mūsų daug nu ačiū Michel Augustin už ryšį

Petro Gintalo eilėraščiai iš ciklo „MKČ“

19

Medalis praÄ—jusiam laikui

21

Petras Gintalas lietuvių dailėje ryškiausią pėdsaką įspaudė (ir toliau tebespaudžia) būtent medaliais. Savitas tai žanras: kadangi, geriau pagalvojus, keistas objektas tas medalis. Istorija siekiantis Antikos laikus, kai medalio protėviais medalionais su imperatorių portretais Romos imperijoje buvo apdovanojami Romai lojalių barbarų genčių vadai. Taigi romėniškoji medaliono samprata mažai kuo skyrėsi nuo mūsiškės: ir tada, ir dabar medaliu vadinamas savitos kanoninės formos memorialinę ir meninę vertę turintis objektas, skirtas apdovanoti, pagarbai išreikšti ar reikšmingam asmeniui bei įvykiui pažymėti. Lietuva su medaliais susipažino vėlokai, kaip ir su daugeliu meno srovių – tik XVI a., kai Vakarų Europoje jau sėkmingai gyvavo vokiečių, prancūzų, čekų, italų, flamandų medalininkystės mokyklos.

Pirmasis lietuviškas medalis siejamas su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Senuoju, 1520 m. užsakiusiu medalį savo sūnaus Žygimanto Augusto gimimui pažymėti. Pirmoje XX a. pusėje lietuviški medaliai siejami su Petro Rimšos, o vėliau – Juozo Zikaro kūryba. O nuo aštuntojo, juo labiau – nuo devintojo XX a. dešimtmečio lietuvių medalio mene tvirtai įsišaknija Petro Gintalo kūriniai. Medalininkystę suradęs kaip priebėgą nuo rutinos, pradėjo kurti įsimintinai, tegu ir sekdamas tradicijomis.

Iš karto. „Susidomėjimas medaliais susijęs su mano panišku bėgimu iš Vilniaus. Buvau paskirtas į institutą, pradėjau dirbti tas žemės ūkio mašinas, ir pradėjo imti panika, kad ne tą kažką darau. Pabėgau į Palangą, vėl gavau neblogą darbą – reklamos skyriaus vedėju. Atvažiavo Algis Mizgiris, pamatė ir sako – Petrai, baik durniuoti, važiuojam į Telšius, mums reikia tavo idėjų. Vieną gražią dieną sėdžiu aš savo butely (turėjau du kambarius su virtuve, bendras plotas 13 kvadratinių metrų) ir galvoju – reikia padaryti medalį. Ir kibausi kaip skęstantis už šiaudo. Pirmasis buvo Čiurlionis.“ – Pasakoja autorius.

Petro Gintalo sukurtus medalius apytikriai būtų galima skirstyti pagal tematiką: skirti asmenims / personažams, miestams ir sau pačiam, savo asmeninei istorijai. Ir kiekvienas jų, ir visi drauge, žinoma, skirti atminčiai.

22

Medaliai asmenims ir personažams. Taigi chronologiškai pirmasis medalis, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms metinėms, sukurtas 1975 m. Klasikinė kompozicija: Čiurlionio veidas profiliu, apačioje – data ir pavardė. Nieko ypč išsiskiriančio, tačiau sunku patikėti, kad tai – pirmasis darbas. Čiurlionio plaukai ir veidas nulipdyti stambiomis plokštumomis, pernelyg nesileidžiant į detales, apibendrinant. Santūriai, rimtai, griežtai, tačiau tuo pat metu ir veržliai. Šie bruožai – nenoras labai išsiveržti iš klasikos rėmų, tvirta lipdyba, gebėjimas apibendrinti ir savotiškas rupumas bei santūrumas – išliko iki šiol. Čiurlionio veidas tarsi išplaukia, išslysta iš reljefinio fono, išskirdamas neeilinę lietuvių kultūros asmenybę, o pavardės ir datos šriftas ornamentine juosta tęsiasi palei medalio kraštą, sudarydami kompozicinę atsvarą nematomo vėjo glostomiems plaukams. Čiurlionio medalis tam tikra prasme – etapinis; ne tik todėl, kad pirmas, ženklinantis svarbiausio gyvenimo tarpsnio pradžią, bet ir todėl, kad labai svarbus pačiam autoriui. „[Ė]mė pūsti šilti siautulingi vėjai / tavo plaukuose / ir ūsai rietėsi veide / pažeistos heraldikos profily“, sako P. Gintalas eilėraštyje „Scherzo“ („MKČ“ ciklas). Čiurlionio asmenybė reflektuojama ir metalu, ir žodžiu; ir forma, ir medžiaga. Ir koncentruojama į apibendrintą, aptakų, prasmę išlaikantį portretą. Prie Čiurlionio asmenybės Petras Gintalas grįžo po 27 metų – dar kartą patvirtindamas personažo asmenybės svarbą autoriui. Ir rodydamas nueitus žingsnius medalininkystės keliu. Čiurlionio profilis jau daug ženkliškesnis, griežtesnis, vis dar atpažįstamas, tačiau jau paklūstantis kur kas tvirtesnei autoriaus rankai. O ir medalis praradęs klasikinę formą, virstantis vertikalia plakete su geometrinėmis formos kiaurymėmis, atveriančiomis tuštumą (žemę?, dangų?, erdvę?). Dabar pasižymėjimo ženklas virsta pasakojimu – jame vietos randa ir zikuratas, ir saulė, ir ištiesta ranka, ir kiti čiurlioniškieji simboliai. Iš apibendrinto pavidalo, kai, regisi, nedrąsiai stengėsi metale perteikti veido bruožus, medalis tampa sudėtingo pasakojimo vieta.

23

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms. 1974 m.

Bronza, lieta, Ø 22 cm

24

Tebūnie. 2002 m.

Bronza, lieta, 12 × 36 cm

Grafikui Eduardui Juchnevičiui. 1974 m. Aliuminis, sidabruotas, lietas, Ø 12 cm

26

Taikomosios dailÄ—s paroda. 1976 m. Aliuminis, lietas, 11 x 10,5 cm

27

Parodos AUTORINĖS PARODOS

1985 1991 1995 1995 1995 1995 1998 2003 2005 2006 2011 2015

Metalo plastika. Medaliai. Kauno paveikslų galerija Medaliai. Kauno paveikslų galerija Piešiniai, medaliai. LDS medalių galerija, Vilnius Metalo plastika. Medaliai. Piešiniai. Telšių parodų salė Medaliai, piešiniai. Mažeikių muziejus Medaliai, metalo plastika, piešiniai. Palangos centrinė biblioteka Kalti medaliai. LDS medalių galerija, Vilnius.

Paroda „Objektai ir subjektai“. Metalo plastika, medaliai (su V. Mockaičiu). Universiteto galerija, Šiauliai Paroda „Pasikeitimai“. Medaliai, piešiniai, videografika (kartu su M. Gintalu). Klaipėdos galerija; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius Paroda „Pasikeitimai (invazija į ponų kambarį)“. Medaliai, tapyba, metalo plastika (su M. Gintalu). Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai Paroda „Našta“. Galerija „ARgentum“, Vilnius Autorinė paroda ,,Medalių kūrėjo dialogai“. Lietuvos nacionalinis muziejus

GRUPINĖS PARODOS

1984 Pirmoji respublikinė medalių paroda. Vilnius 1985 Pirmojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda. Telšiai 1986 Antrojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda. Telšiai 1986 Pirmoji Baltijos valstybių medalių trienalė. Vilnius 1986 Lietuvos medalių paroda. Balstogė, Lenkija

184

Parodoje su Romualdu Inčirausku. Apie 1985 m. Telšiuose

185

Paroda „Pasikeitimai arba invazija į ponų kambarį“.

2006 m. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai

186

187

1986 Medalių parodos Suomijoje ir Švedijoje 1987 Trečiojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai.

1987 Lietuvos meno paroda. Menininkų namai, Maskva, Rusija 1988 Antroji respublikinė medalių paroda. Parodų rūmai, Vilnius. Kultūros ministerijos diplomas 1988 Ketvirtojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1989 Pirmoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Klaipėda 1989 Antroji Baltijos medalių trienalė. Vilnius 1989 Penktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1990 Pirmoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Klaipėda 1990 Šeštojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1991 Septintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1992 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Britų muziejus, Londonas, Jungtinė Karalystė 1992 Septintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1993 Aštuntojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1994 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Budapeštas, Vengrija 1994 Devintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1994 Antroji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Žemaičių dailės muziejus.

Plungė 1995 Trečioji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius Pagrindinis prizas

188

Petro Gintalo ir Vytauto Mockaičio kūrybos paroda „Objektai ir subjektai“ (medaliai, metalo plastika). 2003 m. Šiaulių universiteto galerija

189

1995 Dešimtojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1995 Lietuvos medalio kūrėjų stovykloms – 10. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 1996 Vienuoliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda. Telšiai 1997 Dvyliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1997 Lietuvos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 1998 Tryliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai 1998 Ketvirtoji Baltijos valstybių medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 1998 Keturioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda. Telšiai 1998 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Haga, Olandija 1999 Trečioji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Telšių parodų salė 1999 Penkioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda. Telšiai 1999 Nežinoma XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos dailė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2000 Šešioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda.

Telšiai.

2000 Paroda „Vienas“. Parodų rūmai, Klaipėda 2001 Penktoji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2001 Septynioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2001 Klaipėdos dailininkų paroda „Žemė. Ugnis. Vanduo“. LDS Klaipėdos galerija.

2001 Jubiliejinė paroda „Medalių galerijai – 10“. Vilnius 2002 Aštuonioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Šiuolaikinis medalis istoriniame diskurse“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

190

2002 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Paryžius, Prancūzija 2003 Devynioliktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Žemaitija – Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2003 Ketvirtoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Žemaičių dailės muziejus, Plungė 2004 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Seišalis (Seixal), Portugalija.

2004 Dvidešimtojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Medalio menas“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2004 Šeštoji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius.

2004 Tarptautinė metalo plastikos paroda „Europos menininkai“.

Ramonvil (Ramonville), Prancūzija.

2004 Tarptautinio dailininkų plenero „Skambančios formos“ paroda.

Plateliai, Plungės raj.

2005 Dvidešimt pirmojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Kita medalio pusė“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2005 Šeštoji Baltijos valstybių medalio meno paroda. Jelgavos Istorijos ir meno muziejus, Latvija 2005 Respublikinė skulptūros paroda „Mažoji plastika“. Parodų rūmai, Klaipėda; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius.

2005 Klaipėdos taikomosios dailės paroda „Arti“. Kaliningrado dailės galerija, Rusija 2006 Paroda „Žemaitijos sostinės menininkai“. Telšių parodų salė 2006 Paroda „Vakarų vėjai“. Parodų rūmai, Klaipėda 2006 Dvidešimt antrojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Datos ir ženklai“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2006 Grupinė medalių paroda. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka 2006 Grupinė paroda „Žemaitijos sostinės menininkai“. Telšių parodų salė 2006 Grupinė medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2006 Aštuntoji respublikinė medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

191

2007 Tarptautinis mažosios metalo plastikos simpoziumas SFERA. Palanga 2007 Paroda SFERA. Užupio galerija, Vilnius 2007 Penktoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Žemaičių dailės muziejus, Plungė 2007 Dvidešimt trečiojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Istorijos atspindžiai Vakarų Lietuvos teatre“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2007 Trisdešimtoji Tarptautinė FIDEM medalių paroda FIDEM 70-mečiui pažymėti. Kolorado Springsas (Colorado Springs), JAV 2008 Medalininkų simpoziumas VERSMĖ 1. Palangos dailininkų namai 2008 Paroda VERSMĖ 1. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2008 Paroda „Lietuvos medaliai“. Mencendorfo muziejus, Ryga 2008 Dvidešimt ketvirtojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Lietuvos portretas“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai;

Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2008 LDS Klaipėdos skyriaus apžvalginė paroda „Vakarų vėjai“. Klaipėdos parodų rūmai 2008 Paroda „Mažoji plastika 2008“. Klaipėdos parodų rūmai 2009 Paroda „Žirgas dailėje“. Dusetų dailės galerija 2009 Ekspozicija „Dvidešimt penkeri Lietuvos medalio kūrėjų stovyklų metai“ Žemaičių muziejus „Alka“. Telšiai. Ekspozicijos autorius 2009 Dvidešimt penktojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Medalis – valstybės istorijos, kultūros atminties ženklas“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2009 Devintoji respublikinė medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2009 Tarptautinė meno paroda „.lt – .de“. Utenos dailės galerija 2009 VDA Telšių dailės fakulteto dėstytojų kūrybos paroda. Dusetų dailės galerija 2009 Paroda „Telšiai yra“. LR Seimo galerija, Vilnius 2010 Paroda ,,Sulptūra 09“. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

192

2010 Tarptautinė trisdešimt pirmoji FIDEM medalių paroda. Meno muziejus, Tamperė, Suomija 2010 Dvidešimt šeštojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Lietuva – nuo Durbės iki Kovo 11-osios“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2010 Paroda „Lietuvos istorija ir kultūra medaliuose“. Varšuvos miesto istorijos muziejus, Lenkija 2010 Aštuntoji Baltijos šalių medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2010 Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus trečioji apžvalginė dailės paroda „Vakarų vėjai“. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai 2011 Paroda „Latvijos ir Lietuvos metalo menas, juvelyrika / objektai“.

VDA ekspozicijų salė Titanikas, Vilnius 2011 Paroda „Emocija“. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai 2011 Dvidešimt septintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Atmintis“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2011 Paroda „Mažosios Lietuvos raštijos veikėjai“. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2012 Tarptautinė trisdešimt antroji FIDEM medalių paroda. Hunterian muziejus, Glasgas (Glasgow), Jungtinė Karalystė 2012 LDS Klaipėdos skyriaus ketvirtoji apžvalginė dailės paroda „Vakarų vėjai“.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmai 2012 Šeštoji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Žemaičių dailės muziejus, Plungė 2012 Dvidešimt aštuntojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Iškiliausiems – abi medalio pusės“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2012 Dešimtoji respublikinė medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2012 Žemaitijos regiono menininkų paroda „Vilnius – vartai į Žemaitiją 2012“. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2012 Paroda „Medaliuose – iškiliausios asmenybės“. Savivaldybių muziejų parodų mugė „Parodų tiltai“, Kauno miesto muziejus

193

2013 Paroda „K. Donelaičio ‚Metai‘ medaliuose“. Kaliningrado istorijos ir dailės muziejus, Rusija 2013 Devintoji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius; G. Eliaso ir Jelgavos muziejus, Latvija 2013 Tarptautinio projekto „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ (mažoji forma, gintaras), paroda. Klaipėdos galerija 2013 LDS Klaipėdos skyriaus narių mažosios plastikos paroda „Mainai“.

Klaipėdos galerija; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2013 Apžvalginė LDS Klaipėdos dailininkų paroda „40 kūrybos metų“. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodų rūmai; Galerija „Arka“, Vilnius 2013 Dvidešimt devintojoje Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje „Dabartis – praeities ateitis“ sukurtų medalių paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai;

Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius 2013 Paroda „Pasitinkant K. Donelaičio metus“. LR Seimo galerija, Vilnius 2013 Tarptautinė paroda „Laisvės kovų atspindžiai Lietuvos ir Lenkijos mažojoje skulptūrinėje plastikoje“. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2014 XXXIII Fidem kongresas. Nacionalinis archeologijos muziejus, Sofija, Bulgarija 2014 Petro Gintalo medaliai, skirti istorinėms asmenybėms. Paroda „Meno ženklai Žemaitijos sostinėje“. LR Seimo rūmų galerija 2014 Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos dailininkų paroda „Medalio kūrėjų stovykloms – 30 metų.“ VDA Telšių galerija 2014 XXX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos „Via Baltica“ paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2015 Petro Gintalo ir jo bičiulių paroda „Eilėraštis – žmogus – medalis“.

LMA Vrublevskių biblioteka 2015 Respublikinė skulptūros paroda ,,Mažoji plastika – IV“. KKKC parodų rūmai.

Panevėžio dailės galerija

194

Autorinėje parodoje „Medalio kūrėjo dialogai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 2015 m.

2015 Paroda ir edukacija ,,Medalių žmogus“. Klaipėdos apskrities Ievos Simo­ naitytės viešoji biblioteka 2015 Trisdešimt pirmosios Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 m.“ paroda. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai 2016 Septintoji Pasaulio žemaičų dailės paroda, skirta Saulės mūšio metinėms paminėti. Žemaičių dailės muziejus. Plungė

195

196

Autorinėje parodoje „Medalio kūrėjo dialogai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 2015 m.

Petras Gintalas su sūnumi Martynu autorinėje parodoje „Medalio kūrėjo dialogai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 2015 m.

197

Kūrinių katalogas PROGINIŲ MONETŲ PROJEKTAI

10 litų. 1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventei. I vieta. 1993 m.

50 litų. 1994 m. Žiemos olimpinėms žaidynėms Lilehameryje (Lillehammer).

II vieta (nukaldinta 200 bandomųjų monetų). 1993 m.

50 litų. 1995 m. M. K. Čiurlionio 120-osioms gimimo metinėms. I–II vieta. 1994 m.

50 litų. 1996 m. Vasaros olimpinėms žaidynėms Atlantoje. II vieta. 1995 m.

1 litas. 1997 m. Lietuvos banko 75-erių metų sukakčiai. III vieta. 1996 m.

50 litų. 1998 m. Adomo Mickevičiaus gimimo 200-osioms metinėms.

III vieta. 1997 m.

50 litų. 1999 m. Baltijos kelio 10-mečiui. II vieta. 1998 m.

50 litų. 1999 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui (iš serijos „Lietuvos valdovai“). Aversas. I vieta. 1999 m.

MEDALIŲ KONKURSAI

1987 Respublikinis medalio Maironiui konkursas, Vilnius. III vieta.

1988 Respublikinis medalio Vladimirui Dubeneckiui konkursas, Kaunas.

IV vieta.

1989 Respublikinis medalio Kristijonui Donelaičiui konkursas, Vilnius. I vieta.

1989 Respublikinis medalio Pauliui Galaunei konkursas, Kaunas. I vieta.

1992 Respublikinis medalio Čijunei Sugiharai konkursas, Vilnius. II vieta.

1993 Respublikinis medalio „Vilniui – 670“ konkursas, Vilnius. I vieta ir EBSW premija.

198

MEDALIAI 1974

Grafikui Eduardui Juchnevičiui. Aliuminis, sidabruotas, lietas, Ø 12 cm Baltija – taikos jūra. Bronza, lieta, 17,5 x 14,5 cm 1975

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms metinėms atminti. Bronza, lieta, Ø 22 cm 1976 Taikomosios dailės paroda. Aliuminis, lietas. 11 x 10,5 cm 1978

Justas Paleckis. Bronza, lieta, Ø 40 cm 1982

Vydūnas. Bronza, lieta, Ø 25 cm 1984

Tėvas Bonifacas Gintalas. Bronza, lieta, Ø 21 cm 1985

Telšiai 1317–1987. Aliuminis, lietas, 18 × 28 cm Plaketė Ką darai veizėk galo. Bronza, lieta, 18,2 × 18 cm 1986

Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės. Bronza, lieta, 18,5 × 18 cm Žemaitė ir Povilas Višinskis. Bronza, 14 × 14 cm 1987

Maironis. Bronza, lieta, Ø 14 cm Maironis. Varis, kaltas, Ø 6 cm Ieva Simonaitytė. Bronza, lieta, Ø 13 cm Janis Rainis. Bronza, lieta, Ø 12,5 cm

199

Salomėja Nėris. Bronza, lieta, Ø 10 cm Tarybų Lietuvos dailė. Bronza, lieta, Ø 7,8 cm 1988

Telšių mitai. Džiugo piliakalnis. Bronza, lieta, 14 × 14 cm Kristijonas Donelaitis. Varis, kaltas, Ø 6 cm. „Dailė“ Kristijonas Donelaitis. Bronza, lieta, Ø 17 cm Vladimiras Dubeneckis. Bronza, lieta, Ø 17 cm Onkologas Jonas Vaitkevičius. Bronza, lieta, Ø 17 cm 1989

Paulius Galaunė. Alavas, varis, varis, dengtas baltu metalu, kaltas, Ø 5 cm Dailės bendrovė „Medalis“, Kaunas Paulius Galaunė. Bronza, lieta, Ø 17 cm Baltijos medalių trienalė. Bronza, lieta, Ø 14 cm 1990

Sausio 13. Dviejų dalių. Bronza, lieta, 17,5 × 14 cm Dr. Paulis Breivis. Bronza, lieta, Ø 14 cm Martynas Jankus. Bronza, lieta, 20 × 10 cm Dr. Jonas Šliūpas. Bronza, lieta, 20 × 10 cm 1992

Jonas Šliūpas. Bronza, lieta, 24 × 10 cm Vincas Krėvė-Mickevičius. Bronza, lieta, Ø 9 cm Chiunė Sugihara. Varis, galvanoplastika, Ø 18 cm Kunigas Juozapas Montvila. Bronza, lieta, Ø 26 cm Klaipėdai – 740. Vario ir nikelio lydinys, Ø 11 cm 1993

Vladas Drėma. Bronza, lieta, 11,9 × 10 cm, 11,9 × 10 cm Vladas Drėma. Bronza, lieta, 21 × 10 cm

200

Jono Basanavičiaus premija. Bronza, lieta, 10, 4 × 10 cm, 10,4 × 10 cm Jono Basanavičiaus premija. Bronza, lieta, 22,1 × 10 cm Palangai – „Laiminantis Kristus“. Žalvaris, kaltas, Ø 5 cm.

Lietuvos monetų kalykla, Vilnius Simonas Daukantas. Bronza, lieta, Ø 15 cm Vyskupas Motiejus Valančius. Bronza, lieta, 17 x 12 cm 1994

Ignas Jokūbas Masalskis. Žalvaris, kaltas, Ø 51 cm. Lietuvos monetų kalykla Ignas Jokūbas Masalskis. Žalvaris, lietas, Ø 18 cm Pasaulio lietuvių dainų šventė. Bronza, lieta, Ø 18 cm 1995

Krikštynos. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla Vestuvės. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla Kovo 11 – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Reversas. Varis, kaltas, Ø 34 cm, Ø 3,7 cm. Lietuvos monetų kalykla 1996

Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko 50-ies metų kunigystės jubiliejus.

Varis, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla.

Telšių miestui. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm. Lietuvos monetų kalykla.

Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas Didysis (su dailininku Tadu Deksniu).

Lietuvos Vytautų klubo medalis. Žalvaris, juodinimas, kaltas, Ø 3,7 cm.

Lietuvos monetų kalykla 1997

Pirmajai Lietuvos mokyklai – 600 metų. Žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm.

Lietuvos monetų kalykla Pirmajai Lietuvos mokyklai – 600 metų. Bronza, lieta, Ø 18 cm Klaipėdos universitetas. Žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm. Lietuvos monetų kalykla

201

2000

Kompozicija 2000. Varis, galvanoplastika, Ø 18 cm Vyskupas Motiejus Valančius. Varis, galvanoplastika, 13 × 12 cm 2001

XVII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla. Bronza, lieta, 16 × 12,2 cm 2002

Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Bronza, lieta, 14,5 × 11,5 cm Tebūnie. Triptikas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Bronza, lieta, 12 × 12 cm Jonas Krizostomas Gintila. Bronza, lieta, 13,5 × 14 cm XVIII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla. Bronza, lieta, 16 × 12,2 cm Rekviem (žinutė). Bronza, lieta, 10 × 4 × 2 cm Rekviem (berniukas). Bronza, lieta, Ø 10 cm Klaipėdai – 750. Bronza, lieta, Ø 18 cm Klaipėdos universitetas. Bronza, lieta, Ø 16 cm 2003

Palangai – 750 metų. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla Kražiams – 750 metų. Varis, kaltas, Ø 5,1 cm. Reversą sukūrė Giedrius Paulauskis. Lietuvos monetų kalykla 2004

Liudas Truikys. Salvadoras Dali. Varis, galvanoplastika, 16,5 × 20 cm Žemaičių Kalvarija. Varis, galvanoplastika, Ø 18 cm Žemaičių Kalvarijos parapinei dominikonų mokyklai – 650 metų. Žalvaris, oksiduotas, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla 2005

Telšių miestui. Sidabras, kaltas, Ø 4 cm. Lietuvos monetų kalykla

202

2008

Atleisk. Bronza, lieta Ø 22 cm Poeto Petro P. Gintalo portretas. Bronza, lieta, Ø 16 cm Rašytojui Petrui Gintalui. Bronza, lieta, Ø 18 cm Einu namo. Bronza, akmuo, mišri technika, Ø 35 cm Kražiai. Bronza, lieta, Ø 17 cm 2009

Kauno burmistrui Jonui Vileišiui. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm Kauno burmistrui Jonui Vileišiui. Bronza, lieta, Ø 20 cm Kauno savivaldai – 600. Bronza, lieta, Ø 20 cm 2011

Tomas Manas. Varis, galvanoplastika, 20 × 215 cm Martynas Jankus. Varis, galvanoplastika, 17 × 11 cm Kristijonas Donelaitis. Varis, galvanoplastika, 14,5 × 12,5 cm Einu namo. Varis, galvanoplastika, 15 × 15 cm 2012

Ernstas Vilhelmas Berbomas. Varis, galvanoplastika, 28 × 12 cm Skiriama Munkui. Varis, galvanoplastika, emalis, Ø 9,5 cm Medalių kompozicija Kristijonui Donelaičiui. Varis, 600 × 400 mm 2013

Palanga – Lietuvos kultūros sostinė. Žalvaris, kaltas, Ø 5,9 cm. Lietuvos monetų kalykla Antanui Mončiui. Žalvaris, kaltas, Ø 5,9 cm. Lietuvos monetų kalykla 2014

Vytautas Mačernis. Varis, galvanoplastika, Ø 16 cm Skeveldra. Skirtas V. Mačerniui. Bronza, lieta Ø 10 cm Poetas. Ketus, lietas, Ø 18 cm Via Baltica. Bronza, lieta, h 28 cm

203

2015

Borisas Schatzas. Bronza, lieta, 14,5 × 13,7 cm Poetas Petras P. Gintalas. Bronza, lieta, 14 × 13,5 cm Vyskupas Justinas Staugaitis. Bronza, lieta, 18,5 × 8,5 cm METALO PLASTIKA 1974

Kompozicija. Varis, lankstytas, 60 × 60 cm Kompozicija Prisiminimas. Varis, lankstytas, 70 × 60 cm Diena. Varis, kaltas. 60 x 50 cm Vakaras. Varis, kaltas. 60 x 50 cm 1976 Vyras. Bronza, lieta, h 40 cm Moteris. Bronza, lieta, h 40 cm 1978

Kompozicija Diena, vakaras. Varis, 75 × 65 cm 1988

Kompozicija Telšių mitai. Bronza, lieta, 112 cm × 80 cm 1990

Kompozicija Pavasaris, vasara. Varis, polichromija, 75 × 65 cm 2005

Politiko suvenyrai (su E. Čėjauskaite-Gintale). Bronza, lieta, 9 × 7,4 cm Lietuva (atsisveikinimas su litu). Bronza, akmuo, 24 × 12 cm, Ø 17,5 cm 2006

Bokštas. Bronza, akmuo, h 58 cm, Ø 17,5 cm Kompozicija Vytautui Mačerniui. Bronza, žalvaris, akmuo, plienas, sidabras, gipsas, 42 × 36 × 40 cm

204

2007

Modifikuotas. Bronza, lieta, h 40 cm Skrendantysis. Bronza, lieta, h 12 cm 2008

Vairininkas. Bronza, lieta, h 42 cm Delmantavinėlis. Bronza, lieta, h 19 cm Carunarinė. Bronza, lieta, h 39 cm Modifikatoriai-bendraminčiai. Bronza, lieta, h 40 cm Vanduoliai. Bronza, stiklas, h 33 cm Gretė. Bronza, lieta, h 42 cm Gesė. Bronza, lieta, h 9,5 cm 2014 Via Baltica. Bronza, lieta, h 28 cm

INTERJERo IR EKSTERJERo DARBAI 1976

Kompozicija „Draugystės“ viešbučio fojė (su R. Mizgiriu).

Varis, metalo plastika, 600 × 400 cm. Vilnius Kompozicija Skrydis. Telšių K. Praniauskaitės centrinė biblioteka Vartai ir varteliai (su R. Inčirausku). Mišri technika, geležis, bronza, žalvaris, 290 × 250 cm, 125 × 125 cm. Telšių senamiestis, Respublikos gatvė 1978 Iškaba Bočių užeiga. Bronza, lieta, 60 x 90 cm. Telšiai 1981

Dekoratyvinė kompozicija Pabaigtuvės (su R. Mizgiriu). Varis, metalo plastika.

Telšių K. Praniauskaitės centrinė biblioteka

205

Dekoratyviniai vartai-sienelė su laikrodžiu (su R. Inčirausku). Geležis, bronza, medis, emalis, 290 × 240 cm. Telšių K. Praniauskaitės centrinė biblioteka 1983

Dekoratyvinis akcentas Knyga (su R. Inčirausku). Mišri technika, geležis, nerūdijantis plienas, bronza, tompakas, emalis, 290 × 240 cm. Klaipėda, Knygyno eksterjeras 1990

Atminimo lenta dr. Jonui Šliūpui. Bronza. Dr. J. Šliūpo namas, Vytauto g. 23, Palanga 2006

Atminimo lenta Vydūnui. Bronza, akmuo. Namas Respublikos gatvėje, Telšiai 2008

Kompozicija-scenografija, skirta dramaturgui Petrui Gintalui (1908–1971) ir poetui Petrui P. Gintalui (1983–2002). Architektas A. Žebrauskas.

Bronza, akmuo, stiklas, autorinė technika, 145 × 70 × 50 cm. Telšių Žemaitės teatro fojė Antkapinio paminklo akcentas Telšių kunigų seminarijos rektoriui, kun. mons.

Antanui Lapei. Architektas A. Žebrauskas. Bronza, Ø 22 cm.

Telšių švč. Mergelės Marijos į dangų žengimo bažnyčios šventorius 2011

Plokštė Žemaitija, skirta pirmajam Žemaitijos paminėjimui rašytiniuose šaltiniuose. 2011 06 13. Architektas A. Žebrauskas. Bronza, mišri technika, 50 × 38 cm. Žemaičių siena, Respublikos g., Telšiai Plokštė Durbės mūšis, skirta Durbės mūšio 750-osioms metinėms.

Architektas A. Žebrauskas. Bronza, mišri technika, 50 × 50 cm. Žemaičių siena, Respublikos g., Telšiai

206

TAPYBA 1970

Moters portretas. Popierius, anglis, 78 × 57 cm 1976

Autoportretas. Drobė, aliejus, 87 × 57 cm Adomas ir Ieva. Drobė, aliejus, 78 × 52,5 cm 1983

Autoportretas su kaukelėmis. Popierius, pastelė, 75,5 × 53 cm Autoportretas be kaukelių. Popierius, pastelė, 48 × 61 cm 1985

Baubo išvarymas iš miesto. Pastelė, popierius, 75,5 × 53 cm 1990

Juzefo Perkovskio (1896–1940) portretas. Popierius, pastelė, 60 × 44,5 cm Skraidantieji. Popierius, pastelė, 61 × 48 cm 1991

Ponios portretas. Popierius, anglis, 61,5 × 44 cm 1993

Nukryžiuotasis. Popierius, pastelė, 59,5 × 47,5 cm 2000

Simonas Daukantas. Popierius, anglis, 61,5 × 47 cm 2001

Žemaitės portretas. Popierius, pastelė, 61,5 × 47,5 cm 2002

Rekviem. Popierius, pastelė, 62 × 47 cm 2005

J. K. Gintylos (1778–1857) portretas. Popierius, pastelė, 61,5 × 46,5 cm

207

2006

Nuogas karalius. Drobė, aliejus, 80 × 60 cm Nuogas bajoras. Drobė, aliejus, 50 × 40 cm 2007

Kristus. Popierius, pieštukas, 27 × 20 cm Muziejininkas Pranas Genys. Popierius, anglis, 60 × 47,5 cm 2008

Kalnas. Drobė, pastelė, 90 × 75 cm Agresija. Popierius, pastelė, 90 × 60 cm Nuolankumas. Popierius, pastelė, 90 × 60 cm Velykinis įsimylėjimas. Drobė, anglis, sangvinas, 90 × 75 cm

KITI DARBAI

Lietuvos medalio kūrėjų stovyklų Telšiuose organizatorius ir parodų kuratorius.

1985–2013 m.

Katalogas Medalininkų kūrybinės stovyklos Telšiuose 1985–2000.

Bendraautoris. 2000 m.

5-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos profesionaliosios vaizduojamosios ir taikomosios dailės meno tarybos narys. 2007 m.

Katalogas Lietuvos medaliai ir jų kūrėjai. Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos Telšiuose. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2007 m.

Kai Jūs bandėte gyventi kaip ir visi [prisiminimai apie rašytoją, visuomenės veikėją Petrą Gintalą (1908–1971)]. Petras Gintalas. Gyvenimas ir kūryba, Vilnius, 2008, p. 428–436.

Katalogas Medaliai – Lietuvos tūkstantmečiui. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2009 m.

208

Lietuvos dailininkų sąjungos konkurso Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo medaliui sukurti komisijos narys-ekspertas. 2010 m.

Medalio kūrėjų stovyklos Telšiuose: tradicijų tęstinumas ir inovacijos.

Pranešimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lenkijos ir Lietuvos medalininkystė: istorija ir dabartis“. Plungė, 2010 m. rugpjūčio 25 d.

Katalogas Lietuva – nuo Durbės iki Kovo 11-osios. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2010 m.

Tarptautinis medalių meno simpoziumas „Mažosios raštijos veikėjai“.

Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybos namai „Dailė“. Palanga, 2011 m. rugsėjo 13–26 d.

Katalogas Atmintis. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2011 m.

Tarptautinis 10-asis emalio simpoziumas. Kintų Vydūno kultūros centras, 2012 m. rugpjūčio 14 d.

Edukacinio renginio „Medalio kodas“ kuratorius. Kauno miesto muziejus, 2012 m. rugsėjo 19 d.

6-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos profesionaliosios vaizduojamosios ir taikomosios dailės meno tarybos narys. 2012 m.

Katalogas Iškiliausiems – abi medalio pusės. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2012 m.

LDS skelbto viešo medalio, skirto K. Donelaičio 300 metų jubiliejui, konkurso vertinimo komisijos narys. 2013 m.

Katalogas Dabartis – praeities ateitis. Bendraautoris. Išleido VDA leidykla, 2013 Katalogas VIA BALTICA. Benraautoris. Išleido VDA leidykla, 2014 m.

7-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos meno tarybos pirmininkas. 2016 m.

209

Bibliografija INFORMACINIAI LEIDINIAI, MONOGRAFIJOS Medaliai. Skulptūra 1975–1990, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Elona Lubytė. Vilnius: Aidai, 1997, p. 105 Medalininkų kūrybinės stovyklos Telšiuose 1985–2000, sudarė Genovaitė Lukauskytė, Petras Gintalas. Vilnius, 2000, p. 21 Lietuviškos kolekcinės monetos 1993–2001. Vilnius: Lietuvos bankas, 2002, p. 11, 15, 47 Irena Dobrovolskaitė, Petras Gintalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 6, p. 661 Numizmatika 6. Metraštis, sudarė Dalia Grimalauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2005, p. 315–334 Žemaitijos sostinės menininkai, sudarė Genovaitė Lukauskytė. Telšiai: Telšių parodų salė, 2005, p. 84–85 Adomas Butrimas, Telšių kraštas, kultūra, meno paminklai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, p. 209 Lietuvos monetos. Vilnius: Lietuvos bankas, 2006, p. 169, 201, 217, 224, 229, 235, 253, 255, 259 Numizmatika 7–8. Metraštis, sudarė Dalia Grimalauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006–2007, p. 324–327, 330 Lietuvos medaliai ir jų kūrėjai. Medalio kūrėjų stovyklos Telšiuose, sudarė Petras Gintalas, Zita Dargaitė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, Žemaičių muziejus „Alka“, VDA Telšių fakultetas, 2007, p. 7–217 Vincas Ruzas, Lietuva. 1991 metų sausis–rugsėjis. Ordinai, medaliai ir ženkleliai. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, p. 66–67 Žemaičių muziejus „Alka“. Vadovas po muziejų, sudarė Elvyra Spudytė. Vilnius, 2012, p. 43 Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei, sudarė Rimantas Dichavičius. Vilnius, t. 1, 2012, p. 283 Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei, sudarė Rimantas Dichavičius. Vilnius, t. 2, 2013, p. 142–149 Žemaičių kultūros savastys. Epochų jungtys, sudarė Virginijus Jocys. Vilnius: Šilalės kraštiečių draugija, t. 2, 2013, p. 150, 155, 175 Vytautas Kirkutis, Zigmo Gėlės namai. Klaipėda, 2013, p. 184

210

Kristijonas Donelaitis. Metų ir raštų ratas, sudarė Sigitas Narbutas. Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2013, p. 124 Kraštiečiai. Palanga. Rinktinės biografijos, sudarė Jūratė Adomaitienė, Rūta Gurčinienė.

Kaunas: VŠĮ Leidybos idėjų centras, 2013, p. 163

PARODŲ KATALOGAI Pirmoji respublikinė medalių paroda. 1984, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 1986, il. 57, 58 Pirmoji Pabaltijo medalių trienalė. 1986. Vilnius, 1989, p. 33 Antroji respublikinė medalių paroda. 1987, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 1990, il. 72 Antroji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Morta Ulpienė. Plungė: Žemaičių dailės muziejus 1994, p. 28 Penktoji respublikinė medalių trienalė. Vilnius, 1997, p. 16 Trečioji Pasaulio žemaičių dailės paroda. Vilnius, 1999, p. 33 Šeštoji respublikinė medalių trienalė. Vilnius: Medalių galerija, 2000, p. 10 Penktoji Baltijos medalių trienalė. Vilnius, 2001, p. 19 Vyskupo Motiejaus Valančiaus ikonografija, sudarė Zita Dargaitė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, Žemaičių muziejus „Alka“, 2001, p. 34 Septintoji respublikinė medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2003, p. 12 Ketvirtoji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Jūratė Petrulytė. Plungė: Žemaičių dailės muziejus, 2003, p. 31 Šeštoji Baltijos medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2004, p. 10 FIDEM XXIX. Art Medal World Congress. Seixal, Portugal, 2004, p. 347 Aštuntoji respublikinė medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2006, p. 8 Septintoji Baltijos medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2007, p. 13 Penktoji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Jūratė Petrulytė, Kęstutis Vaitkus. Plungė: Žemaičių dailės muziejus ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, 2007, p. 39 FIDEM XXX. 30th Congress internacionale de la Medaille. Colorado Springs: Hosted by American Numismatic Accociation, 2007, p. 183–186 Mažoji plastika. Respublikinė skulptūros paroda, sudarė Saulius Bertulis. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2008, p. 7 Devintoji respublikinė medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2009, p. 10 Žirgas dailėje, sudarė Alvydas Stauskas. Utena: Dusetų dailės galerija, 2009, p. 14

211

.lt – .de, sudarė Alvydas Stauskas. Utena: Dusetų dailės galerija, 2009, p. 20–21 Medaliai – Lietuvos tūkstantmečiui (XXV Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009, p. 4 Vakarų vėjai. Trečioji apžvalginė dailės paroda. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2010, p. 15 FIDEM XXXI. Art Medal World Congress. Tampere: Tampere Art museum, 2010, p. 192 Lenkijos ir Lietuvos medalininkystė: istorija ir dabartis, redaktoriai Jolanta Skurdauskienė, Andrzej Sołtan. Plungė – Varšuva: Žemaičių dailės muziejus, Varšuvos miesto Istorijos muziejus, 2010, p. 57, 60 Lietuva – nuo Durbės iki Kovo 11-osios (XXVI Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, p. 6 Aštuntoji Baltijos medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2010–2011, p. 8 Atmintis (XXVII Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 13 Mažosios Lietuvos raštijos veikėjai, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius: šv. Jono gatvės galerija, 2011, p. 12–13 Piešinių paroda „Emocija“. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2011, p. 15 Dešimtoji respublikinė medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2012, p. 11 Šeštoji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Jolanta Skurdauskienė. Plungė: Žemaičių dailės muziejus, 2012, p. 33 Vakarų vėjai. Ketvirtoji apžvalginė paroda. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2012, p. 38 Žemaitijos regiono menininkų paroda „Vilnius – vartai į Žemaitiją“. Vilnius, 2012, p. 29 FIDEM XXXII. Glasgow: The Hunterian, University of Glasgow, 2012, p. 112 Iškiliausiems – abi medalio pusės (XXVIII Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012, p. 12 Devintoji Baltijos medalių trienalė, sudarė Antanas Olbutas. Vilnius, 2013, p. 8 Dabartis – praeities ateitis (XXX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Zita Dargaitė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013, p. 16 Kristijonas Donelaitis 1714–1780. Grafika. Skulptūra. Tapyba. Medaliai. Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjunga, 2013, p. 176, 177, 191

212

Kristijonas Donelaitis. Tarptautinis taikomojo meno projektas. Mažoji forma. Gintaras, sudarė Violeta Jusionienė. Klaipėda: Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, 2013, p. 15–16 Jubiliejinė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus paroda „40 kūrybos metų“: Katalogas. 2013, p. 66 FIDEM XXXIII. Art Medal World Congress. Sofia: National Archaeological Museum in Sofia, 2014, p. 149 Via Baltica (XXX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Remigija Vaitkutė, Petras Gintalas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014, p. 6, 11 Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 m. (XXXI Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos katalogas), sudarė Remigija Vaitkutė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015, p. 19 Medalių kūrėjo dialogai. Parodos lankstinukas. Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015 Septintoji Pasaulio žemaičių dailės paroda, sudarė Jūratė Motūžienė, Loreta Gedeikienė.

Plungė: Žemaičių dailės muziejus, 2016, p. 41

STRAIPSNIAI PERIODINIUOSE LEIDINIUOSE Romas Alekna, Žanro grįžimas. Tiesa, 1988 m. vasario 5 d., p. 4 Rūta Marcinkevičiūtė, Dvi medalio pusės. Kultūros barai, 1991 m. Nr. 4, p. 39–41 Elvyra Spudytė, Medalininkystės tradicijų tąsa Telšiuose. Lietuvos rytas, 1994 m. liepos 15 d.

Elvyra Spudytė, Dešimtoji medalininkų stovykla Telšiuose. Kalvotoji Žemaitija, 1994 m. liepos 16 d., p. 3 Akvilė Kretavičiūtė, Medalių kūrėjų godos Telšiuose. Lietuvos rytas, 1994 m. spalio 21 d., p. 37 Žanas Rysevas, Medalių meistras. Vakarinė Palanga, 1994 m. gruodžio 24–31 d., p. 11 Audronė Jablonskienė, Galima būti menininku ir Telšiuose. Respublika, 1995 m. balandžio 28 d., p. 98 Janina Godunavičienė, Reikia dar būti ir žemaičiu... Vakarinės naujienos, 1995 m. gegužės 3 d., p. 18 Rūta Marcinkevičiūtė, Medaliai tarsi prašymas neužmiršti. Lietuvos rytas, 1995 m. gegužės 12 d., p. 37 E. Merkienė, Medaliuose man labiausiai pasisekė įtvirtinti save. Vakarinė Palanga, 1995 m. rugpjūčio 12–16 d., p. 10 Danguolė Želvytė, Telšee – Lietovuos medalininku suostėnė. Žemaičių žemė, 1995, Nr. 4, p. 55–57

213

Jolita Vaičiulienė, Petro Gintalo žmonių ir miestų portretų kolekcijoje – naujas medalis.

Vakarinė Palanga, 1996 m. liepos 6–10 d., p. 11 Elvyra Spudytė, Telšių medalių 10-metis. Literatūra ir menas, 1997 m. rugsėjo 4 d., p. 9 Jurgita Ludavičienė, Telšių miestas vėl tampa Žemaitijos kultūros židiniu. Lietuvos aidas, 1999 m. rugpjūčio 4 d., p. 15 Ignas Kazakevičius, Medaliai Klaipėdai. Literatūra ir menas, 2002 m. rugpjūčio 9 d., p. 1 Salomėja Jastrumskytė, Kiek sveria profilis. Literatūra ir menas, 2002 m. spalio 11 d., p. 14 Salomėja Jastrumskytė, Geležies mitologija. Literatūra ir menas, 2003 m. gegužės 16 d., p. 12 Goda Giedraitytė, Metalo pėdsakais per istoriją. Literatūra ir menas, 2005 m. gegužės 27 d., p. 1 Jurgita Ludavičienė, Metaliniai pasikeitimai. Literatūra ir menas, 2006 m. sausio 13 d., p. 7 Kristina Jokubavičienė, Vakarų vėjai. Dailė, 2006, Nr. 2, p. 32–39 Zita Dargaitė, Pasikeitimai: invazija į ponų kambarį. Žemaičių žemė, 2006, Nr. 3, p. 58–59 Janina Vansauskienė, Tėvas ir sūnus pakeitė seną ponų kambarį. Lietuvos rytas, 2006 m. rugpjūčio 21 d., p. 11 Elena Kakanauskienė, Datos ir ženklai. Žemaičių saulutė, 2006 m. rugsėjo 8 d.

Laima Kėrienė, Medalių lopšys Telšiuose. Literatūra ir menas, 2006 m. rugsėjo 22 d., p. 2 Algimanta Dargienė, Keletas pagiriamųjų žodžių XIX Lietuvos medalio kūrėjų stovyklai. Žemaičių žemė, 2007, Nr. 1, p. 7–8 Laima Kėrienė, Kaip gimsta Telšių mitai? Interviu su dailininku Petru Gintalu. Žemaičių žemė, 2007, Nr. 1, p. 9–14 Pillė Veljetaga, Sfera. Mažosios metalo plastikos simpoziumo darbai Užupio galerijoje. Septynios meno dienos, 2007 m. birželio 1 d.

Zita Dargaitė, Telšių teatro atspindžiai medaliuose. Žemaičių žemė, 2007, Nr. 4, p. 58–59 Antanas Olbutas, Telšių fenomenas. Literatūra ir menas, 2007 m. lapkričio 2 d., priedas Dailėraštis, p. 2 Antanas Kakanauskas, Medalio kūrėjus įkvepia krašto kultūra. Mano Žemaitija, 2008 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 d., p. 2 Audronė Jablonskienė, Eik į priekį – veizėk galo. Respublika, 2008 m. rugpjūčio 30 d., p. 29 Skaistė Sadonytė, Skulptūrinė kompozicija – Gintalų giminei atminti. Telšių žinios, 2008 m. rugsėjo 16 d., p. 1, 8 Jurgita Aleknaitė, Atidengta skulptūrinė kompozicija Petrui Gintalui ir Petrui P. Gintalui atminti. Penktadienio žemaitis, 2008 m. rugsėjo 19 d.

Vytautas Žeimantas, Telšiuose XXIV Lietuvos medalio kūrėjų stovykla „Lietuvos portretas“.

Lietuvos aidas, 2008 m. spalio 15 d., p. 1, 4

214

Violeta Šimulynienė, Medalių mėnuo Šv. Jono gatvės galerijoje. Literatūra ir menas, 2008 m. spalio 24 d., p. 6 Kristina Jokubavičienė, „Mažoji“ nereiškia „nereikšminga“. Durys, 2008 m. lapkričio 26 d., p. 8 Salomėja Jastrumskytė, Medalio tvarka. Literatūra ir menas, 2008 m. gruodžio 5 d., priedas Dailėraštis, p. 1, 2 Zita Dargaitė, Medaliuose – tūkstantmečio Lietuva. Žemaičių žemė, 2009, Nr. 1, p. 46–49 Jolanta Sereikaitė, Žirgas dailėje. Literatūra ir menas, 2009 m. kovo 6 d., priedas Dailėraštis, p. 1 Stanislovas Sajauskas, Kunigas Montvila ir jo žūtis. Tėviškės žiburiai, 2009 m. rugsėjo 7 d., p. 2 Danutė Jackutė, Žemaitijos sostinės pasididžiavimas – medalio kūrėjų stovyklos. Kalvotoji Žemaitija, 2010 m. rugpjūčio 8 d., p. 6; rugpjūčio 31 d., p. 4 Danutė Jackutė, Medalio kūrėjai įamžins svarbias Lietuvai datas. Kalvotoji Žemaitija, 2010 m. rugpjūčio 17 d., p. 1 Danutė Jackutė, Pasauliui garsą apie Žemaitiją neša medalių kūrėjai. Kalvotoji Žemaitija, 2010 m. rugpjūčio 31 d., p. 5 Zapisane w medalach. Nasza Gazeta Woli i Bemowa, 2010 m. rugsėjo 10 d., p. 5 Zita Dargaitė, Varšuvoje atidaroma paroda „Lietuvos istorija ir kultūra medaliuose“. Kalvotoji Žemaitija, 2010 m. rugsėjo 11 d., p. 2 Eglė Dean, Naujas puslapis medalių mene. Literatūra ir menas, 2011 m. lapkričio 4 d., priedas Dailėraštis, p. 4 Gina Kubiliūtė, Petras Gintalas: Mano medaliuose – istorinės asmenybės. Palangos tiltas, 2012 m. liepos 20 d.

Eglė Dean, XXVIII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla – įtvirtintos tradicijos. Literatūra ir menas, 2012 m. spalio 5 d., priedas Dailėraštis, p. 2 Rita Bočiulytė, Iš Vilniaus sugrįžo klaipėdiečių mažosios plastikos „Mainai“. Kauno diena, 2013 m. sausio 23 d.

Lietuvos kultūros sostinė Palanga jau turi unikalų medalį. Vakarinė Palanga, 2013 m. gegužės 17 d.

Antanas Olbutas, Medalių kūrėjo dialogai. Medalininko Petro Gintalo jubiliejui. Voruta, 2015 m. gegužės 12 d.

Jurgita Ludavičienė, Vieta metale ir mene. Literatūra ir menas, 2015 m. birželio 26 d., p. 18, 19, IV viršelis Neringa Markauskaitė, Istorija atgimsta medaliuose. Nemunas, 2016 m. balandžio 1 – gegužės 4 d., p. 14

215

Kūrinių sąrašas Viršelyje Telšių mitai. Vizija. 1987 m. Bronza, lieta, 17,5 × 27,6 cm. Antano Lukšėno nuotrauka. LDM I priešlapyje

Baubo išvarymas iš miesto. 1983 m. Popierius, pastelė, 75,5 × 53 cm

IV priešlapyje Autoportretas su kaukelėmis. 1983 m. Popierius, pastelė, 75,5 x 53 cm 6

Telšių mitai „Ką darai veizėk galo“. 1985 m. Bronza, lieta, 18,2 x 18 cm. Antano Lukšėno nuotrauka. LDM

21

Medalio „Kristijonas Donelaitis“ reverso fragmentas. 1988 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

24

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms. 1974 m.

Bronza, lieta, Ø 22 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

25

Tebūnie. 2002 m. Bronza, lieta, 12 × 36 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA

26

Grafikui Eduardui Juchnevičiui. 1974 m. Aliuminis, sidabruotas, lietas, Ø 12 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka

27

Taikomosios dailės paroda. 1976 m. Aliuminis, lietas, 11 × 10,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka

29

Vydūnas. 1982 m. Aliuminis, lietas, Ø 25 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

32, 33 Žemaitė ir Povilas Višinskis. 1987 m. Bronza, lieta, 14,4 × 13,9 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA 34, 35 Ieva Simonaitytė. 1987 m. Bronza, lieta, Ø 13 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA 36, 37 Salomėja Nėris. 1987 m. Bronza, lieta, Ø 10 cm. Petro Gintalo nuotrauka. Šiaulių rajono literatūros muziejus 38, 39 Maironis. 1987 m. Bronza, lieta, Ø 14 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA 40, 41 Janis Rainis. 1987 m. Bronza, lieta, Ø 12,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka 43

Vladimiras Dubeneckis. 1988 m. Lieta bronza, Ø 10 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

43

Onkologas Jonas Vaitkevičius. 1988 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm. Petro Gintalo nuotrauka

44, 45 Kristijonas Donelaitis. 1988 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA 46

Medalių kompozicija Kristijonui Donelaičiui. 2012 m. Varis, galvanoplastika, 60 × 40 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka

47

Kristijonas Donelaitis. 2011 m. Varis, galvanoplastika, emalis, 15 × 14 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

48, 49 Paulius Galaunė. 1989 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA 51

Vincas Krėvė-Mickevičius. 1992 m. Bronza, lieta, Ø 9 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka

52

Martynas Jankus. 1990 m. Bronza, lieta, 20 × 10 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA

53

Martynas Jankus. 2011 m. Varis, galvanoplastika, emalis, 11 × 16,5 cm. Romo Tarvydo nuotrauka

54, 55 1991 m. sausio 13 d. 1991 m. Bronza, lieta, 17, 5 × 14 cm. Martyno Gintalo nuotrauka 56

216

Jono Basanavičiaus premija. 1993 m. Bronza, lieta, 22,1 × 13 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

57

Vladas Drėma. 1993 m. Bronza, lieta, 21 × 10 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

58, 59 Chiunė Sugihara. 1992 m. Varis, galvanoplastika, Ø 18 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA 60

Simonas Daukantas. 1993 m. Bronza, lieta, Ø 15 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

61

Simonas Daukantas. 2000 m. Popierius, anglis, 61,5 × 47 cm. Petro Gintalo nuotrauka

62

Memorialinė lenta Jonui Šliūpui. 2010 m. Varis, galvanoplastika, 40 × 70 cm.

Dr. Jono Šliūpo namas, Palanga. Zitos Dargaitės nuotrauka

63

Jonas Šliūpas. 1992 m. Bronza, lieta, 24 × 10 cm. Petro Gintalo nuotrauka

64

Vyskupas Motiejus Valančius. 1993 m. Bronza, lieta, 17 × 12 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽVM

65

Vyskupas Motiejus Valančius. 2000 m. Varis, galvanoplastika, 13 × 12 cm. Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

66, 67 Vyskupas Ignas Jokūbas Masalskis. 1994 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka 68

Vestuvės, 1995 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Petro Gintalo nuotrauka

69

Krikštynos. 1995 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Petro Gintalo nuotrauka

70

Ignas Jokūbas Masalskis. 1994 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla.

Martyno Gintalo nuotrauka

70

Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko 50-ties metų kunigystės jubiliejus. 1996 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

70

Pirmajai Lietuvos mokyklai – 600 metų. 1997 m. Žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

71

Kristijonas Donelaitis. 1988 m. Žalvaris, kaltas, Ø 6 cm. Kombinatas „Dailė“.

Martyno Gintalo nuotrauka

71

Paulius Galaunė. 1989 m. Žalvaris, sidabruotas, kaltas, Ø 5 cm. Dailės bendrovė „Medalis“.

Petro Gintalo nuotrauka

72

50 litų moneta, išleista Lilehamerio (Lillehammer) žiemos sporto žaidynių proga. 1994 m.

Sidabras, kaltas. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

72

50 litų moneta, skirta didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui. 1999 m. Sidabras, kaltas, Ø 3,4 cm. Dailininkai Petras Gintalas ir Antanas Žukauskas. Lietuvos monetų kalykla.

Martyno Gintalo nuotrauka

72

10 litų moneta, skirta Pasaulio lietuvių dainų šventei. 1994 m. Vario ir nikelio lydinys, Ø 3 cm.

Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

73

Kolekcinių monetų ir medalių eskizai

74

Jaroslavas Hašekas, 1998 m. Bronza, lieta, 11 × 12 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka

76, 77 Kauno burmistrui Jonui Vileišiui. 2009 m. Bronza, lieta, Ø 20 cm. Petro Gintalo nuotrauka 79

Ernstas Vilhelmas Berbomas, 2012 m. Varis, galvanoplastika, 28 × 12 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka

80

Liudas Truikys ir Salvadoras Dali. 2004 m. Varis, galvanoplastika, 16,5 × 20 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

81

Tomas Mannas. 2012 m. Varis, galvanoplastika, emalis, 15 × 23 cm. Aversas, reversas.

Martyno Gintalo nuotrauka

217

82

Vytautas Mačernis. 2014 m. Varis, galvanoplastika, Ø 16 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka

83

Vyskupas Justinas Staugaitis. 2015 m. Bronza, lieta, 18,5 × 8,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka

84

Borisas Schatzas. 2015 m. Bronza, lieta, 14,5 × 13,7 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka

85

Borisas Schatzas. 2015 m. Popierius, pieštukas, 29 × 21 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka

86

Medalio „Kompozicija 2000“ fragmentas. 2000 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Martyno Gintalo nuotrauka.

88

Kražiai. 2008 m. Bronza, lieta, Ø 17 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA

90, 91 Kompozicija 2000. 2000 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Martyno Gintalo nuotrauka.

92

Palanga – Lietuvos kultūros sostinė. 2013 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5,9. Lietuvos monetų kalykla.

Aversas, reversas. Martyno Gintalo nuotrauka

92

Palangai – 750 metų. 2003 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5. Lietuvos monetų kalykla. Aversas, reversas. Martyno Gintalo nuotrauka

93

Palangai – „Laiminantis Kristus“. 1993. Žalvaris, kaltas, Ø 5 cm. Lietuvos monetų kalykla“.

Aversas, reversas. Petro Gintalo nuotrauka 91 psl. Vasaros sostinė. Sidabras, kaltas, Ø 3,5 cm.

Lietuvos monetų kalykla. Petro Gintalo nuotrauka

94

Telšių miestui. 2006 m. Sidabras, kaltas, Ø 4 cm. Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

94

Dominikonų parapinė mokykla arba Žemaičių Kalvarija. 2004 m. Sidabras, kaltas, Ø 5,1 cm.

Lietuvos monetų kalykla. Martyno Gintalo nuotrauka

95

Vestuvės. 1995 m. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla.

Petro Gintalo nuotrauka

95

Krikštynos. 1995 m. Sidabras, žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla.

Petro Gintalo nuotrauka

96

Klaipėdai – 740. 1992 m. Vario ir nikelio lydinys, Ø 11 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

96

Klaipėdos universitetas. 1997 m. Žalvaris, kaltas, Ø 3,4 cm. Lietuvos monetų kalykla. Petro Gintalo nuotrauka

97

Klaipėdai – 750. 2002 m. Bronza, lieta, Ø 18 cm. Petro Gintalo nuotrauka 96 psl. Miestas.

2011 m. Bronza, lieta. Martyno Gintalo nuotrauka

99

Kauno burmistrui Jonui Vileišiui. 2009 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla.

Petro Gintalo nuotrauka

99

Kauno savivaldai – 600. 2009 m. Žalvaris, kaltas, Ø 5,1 cm. Lietuvos monetų kalykla. Petro Gintalo nuotrauka

100

Baltijos medalių trienalė. 1989 m. Bronza, lieta, Ø 14 cm. Petro Gintalo nuotrauka

101

XVIII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla. 2002 m. Bronza, lieta, 16 × 12,2 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

103

Poetas Petras P. Gintalas. 2015 m. Bronza, lieta, 14 × 13,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka 102 psl. Rekviem. 2002 m. Popierius, pastelė, 62 × 47 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

105

Einu namo (Poeto Petro P. Gintalo atminimui). 2012 m. Varis, galvanoplastika, emalis, 15 × 15 cm. Petro Gintalo nuotrauka

106

Rekviem (berniukas). 2002 m. Bronza, lieta, Ø 10 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

218

106

Rekviem (žinutė). 2002 m. Bronza, lieta, 10 × 4 × 2 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

107

Poeto P. Gintalo portretas. 2008 m. Bronza, lieta, Ø 16 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka. ŽMA

108

Jonas Krizostomas Gintila. 2005 m. Popierius, pastelė, 61,5 × 46,5 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka

109

Jonas Krizostomas Gintila. 2002 m. Bronza, lieta, 13,5 × 14 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

110

Atleisk. 2008 m. Bronza, lieta, Ø 22 cm. Petro Gintalo nuotrauka

111

Petrui Gintalui (1908–1971), rašytojui, teatralui. 2008 m. Bronza, lieta, Ø 18,5 cm. Petro Gintalo nuotrauka. ŽMA

112

Tėvas Bonifacas Gintalas. 1984 m. Bronza, lieta, Ø 21 cm. Petro Gintalo nuotrauka

115

Lietuva (atsisveikinimas su litu). 2005 m. Akmuo, bronza, mišri technika, 24 × 12, Ø 17,5 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka. ŽMA

117

Kompozicija „Draugystės“ (dabar „Crowne Plaza“) viešbučio fojė (su Romualdu Mizgiriu).

1976 m. Varis, 600 × 400 cm

118

Kompozicija „Skrydis“ I, II, III: „Miegantis“, „Erdvė“, „Kylantis“. 1976 m. Metalas, mišri technika, 90 × 60 cm. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka.

Petro Gintalo nuotrauka

119

Dekoratyviniai vartai-sienelė su laikrodžiu (su Romualdu Inčirausku). 1981 m. Geležis, bronza, medis, emalis, 290 × 240 cm. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka. Mečislovo Šilinsko nuotrauka

120

Kompozicija „Tebūnie“. 1976 m. Medis, varis, emalis, sidabravimas, mišri technika, 75 × 55 cm. Petro Gintalo nuotrauka

121

Kompozicija. 1974 m. Varis, lankstytas, 60 × 60 cm. Petro Gintalo nuotrauka

123

Dekoratyvinis akcentas „Knyga“ (su Romualdu Inčirausku). 1983 m. Bronza, nerūdijantis plienas, geležis, tompakas, emalis, mišri technika, 290 × 240 cm. Petro Gintalo nuotrauka

124 Plokštė „Durbės mūšis“, skirta Durbės mūšio 750-osioms metinėms. 2011 m. Bronza, mišri technika, 50 × 50 cm. Architektas Algirdas Žebrauskas. Žemaičių siena, Respublikos g., Telšiai. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka 125

Žemaitijos herbas. 2010 m. Bronza, mišri technika, 38 × 25 cm. Architektas Algirdas Žebrauskas. Herbo grafinis projektas Algio Kliševičiaus. Žemaičių siena, Respublikos g., Telšiai. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka

126

Žemaitijos herbas. 2010 m. Bronza, lieta, 38 × 25 cm. Architektas Algirdas Žebrauskas.

Herbo grafinis projektas Algio Kliševičiaus. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka

127

Plokštė „Durbės mūšis“, skirta Durbės mūšio 750-osioms metinėms. 2011 m. Bronza, lieta, 50 × 50 cm. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka

128, 129 Plokštės „Durbės mūšis“ fragmentas. Eglės Čėjauskaitės-Gintalės nuotrauka 130, 131 Mažoji skulptūrinė plastika „Mums“, skirta Saulės mūšiui. 2015 m. Varis, galvanoplastika, h 55 cm. Petro Gintalo nuotrauka 132

Žemaitija. 2000 m. Varis, nikelis, 22 × 12 × 7 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

133

Kelionė į Telšius (su Rimante Gilyte). 2004 m. Bronza, lieta, 20 × 18 × 20 cm.

Martyno Gintalo nuotrauka

219

134

Telšių mitai. 1988 m. Bronza, lieta, 112 × 80 cm. Antano Lukšėno nuotrauka. LDM

138

Telšių mitai. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės. 1986 m. Bronza, lieta, 18,5 × 18 cm.

Antano Lukšėno nuotrauka. LDM

139 Telšių mitai. 1831–1863 m. sukilimams. 1987 m. Bronza, lieta, 17,5 × 27,6 cm. Antano Lukšėno nuotrauka. LDM 140

Telšių mitai. Džiugo piliakalnis. 1988 m. Bronza, lieta, 14 × 14 cm. Antano Lukšėno nuotrauka. LDM

141

Telšių mitai. Vizija. 1988 m. Bronza, lieta, 14 × 14 cm. Antano Lukšėno nuotrauka. LDM

143

Politiko suvenyrai (su Egle Čėjauskaite-Gintale). 2005 m. Bronza, lieta, h 14 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

145

Kompozicija-scenografija, skirta dramaturgui Petrui Gintalui (1908–1971) ir poetui Petrui P. Gintalui (1983–2002). 2008 m. Bronza, akmuo, stiklas, autorinė technika, 145 × 70 × 50 cm. Architektas Algirdas Žebrauskas. Martyno Gintalo nuotrauka

146

Kompozicija-scenografija, skirta dramaturgui Petrui Gintalui (1908–1971) ir poetui Petrui P. Gintalui (1983–2002). 2008 m. Bronza, akmuo, autorinė technika, 40 × 30 cm, Ø 30 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

147

Gretė. 2007 m. Bronza, lieta, h 23 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

148

Skrydis. 2009 m. Bronza, lieta, h 15 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

149

Gesė. 2009 m. Bronza, lieta, h 9,5 cm. Zitos Dargaitės nuotrauka

150 Bokštas parodoje „Pasikeitimai, arba invazija į ponų kambarį“. 2006 m. Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai. Martyno Gintalo nuotrauka 151

Bokštas. 2005 m. Bronza, akmuo, h 58, Ø 17,5 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

153

Skulptūrinė kompozicija „Modifikatoriai-bendraminčiai“ autorinėje parodoje „Medalio kūrėjo dialogai“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 2015 m. Martyno Gintalo nuotrauka

156

Vyras. 1976 m. Bronza, lieta, h 40 cm. Petro Gintalo nuotrauka

156

Moteris. 1976 m. Bronza, lieta, h 40 cm

157

Vairininkas. 2008 m. Bronza, lieta, akmuo, h 42 cm. Petro Gintalo nuotrauka

158

Modifikuotas. 2007 m. Bronza, lieta, h 40 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

159

Modifikuotas. 2007 m. Fotografija. Petro Gintalo nuotrauka

160

Kompozicija Vytautui Mačerniui. 2006 m. Bronza, žalvaris, akmuo, plienas, sidabras, gipsas, 42 × 36 × 40 cm. Martyno Gintalo nuotrauka

161

Modifikatoriai-bendraminčiai. 2008 m. Bronza, h 40 cm. Petro Gintalo nuotrauka

162

Benamis ir karūna. 2008 m. Bronza, stiklas, h 19 cm. Petro Gintalo nuotrauka

163

Carunarinė. 2008 m. Bronza, stiklas, h 39 cm. Petro Gintalo nuotrauka

164

Dama ant kalno. 2008 m. Bronza, h 38 cm. Petro Gintalo nuotrauka

165

Vanduoliai. 2008 m. Bronza, stiklas, h 33 cm. Petro Gintalo nuotrauka

166

Kompozicija „Via baltica“. 2015 m. Bronza, akmuo, h 28 cm. Petro Gintalo nuotrauka

169

Skraidantieji. 1990. Popierius, pastelė, 61 x 48 cm

220

Santrumpos LDM – Lietuvos dailės muziejus VDA – Vilniaus dailės akademija ŽMA – Žemaičių muziejus „Alka“ ŽVM – Žemaičių vyskupystės muziejus (Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys)

221