/ TURINYS
ĮVADAS
11
PENKI NAMŲ BE ATLIEKŲ PRINCIPAI
25
VIRTUVĖ IR MAISTO PIRKIMAS
51
VONIA, ASMENS HIGIENOS PRIEMONĖS IR SVEIKATA
95
MIEGAMASIS IR DRABUŽINĖ
131
NAMŲ TVARKYMAS IR PRIEŽIŪRA
157
DARBO ERDVĖ IR ŠLAMŠTLAIŠKIAI
185
VAIKAI IR MOKYKLA
209
ŠVENTĖS IR DOVANOS
239
UŽ NAMŲ RIBŲ
267
ĮSITRAUKIMAS
287
GYVENIMO BE ATLIEKŲ ATEITIS
299
PADĖKA
305
NAUDINGA INFORMACIJA
306
Į VA DA S
13 /
/ ĮVADAS
Dar visai neseniai mano šeima gyveno visiškai kitaip: turėjome 277 kvadratinių metrų ploto namą, du automobilius, keturis stalus ir dvidešimt šešias kėdes. Per savaitę pripildydavome 242 litrų šiukšlių konteinerį. Šiandien kuo turime mažiau, tuo jaučiamės turtingesni. Ir man nebereikia išnešti šiukšlių! Viskas pasikeitė prieš kelerius metus. Mūsų didžiojo namo nepasiglemžė gaisras, o aš netapau budistų vienuole. Štai kas mums nutiko. Užaugau Prancūzijos Provanso regione viename iš namų, kaip du vandens lašai panašių į kitus, esančius ramioje gatvelėje. Mano vaikystės namai nė iš tolo nepriminė mano tėvo būsto nedideliame kaimo ūkyje ar mano motinos namų Prancūzijos karinėje bazėje Vokietijoje. Bet mano tėtis išnaudojo kiekvieną šio užmiesčio sklypo centimetrą. Šiltais mėnesiais jis visą laisvą laiką leisdavo dirbdamas sode, ištikimas savo, kaip ūkininko, šaknims – augino daržoves ir laistė dirvą savo prakaitu. Žiemą tėtis persikeldavo į garažą, kuriame prie sienų stovėjo spintos su stalčiais, pilnais sraigtų, veržlių ir kitų dalių. Labiausiai jis mėgo ardyti senus daiktus, juos susukti ir prikelti naujam gyvenimui. Jis buvo (ir tebėra) iš tų žmonių, kurie nedvejodami sustoja šalikelėje pastebėję išmestą dulkių siurblį, radiją, televizorių ar skalbiamąją mašiną. Jei prietaisas jam atrodo pataisomas, jis jį įsimeta į automobilio bagažinę, parsiveža namo, išardo, sudeda ir kažkaip priverčia veikti. Jis net sugeba pataisyti perdegusią elektros lemputę! Mano tėtis labai gabus, bet tokie gebėjimai būdingi daugeliui šiame regione. Žmonės Prancūzijos kaime yra labai nagingi ir sugeba
NA M A I B E AT L I E KŲ
14 /
pailginti daiktų galiojimą. Pavyzdžiui, kai buvau vaikas, tėtis išėmė senos skalbyklės būgną ir iš jo pagamino sraigių spąstus, o aš tuščiame skalbyklės rėme įsirengiau (gana mažą ir tvankų) žaidimų namą. Man pačiai vaikystėje mūsų namai priminė modernią „Namelio prerijose“ versiją. Kai buvau vaikas, neatsitraukdama žiūrėdavau visas šio televizijos serialo serijas ir jų kartojimus. Nors mes gyvenome priemiesčio name, o aš ir du mano broliai nebuvome tokie stropūs tėvų pagalbininkai kaip Ingolsų vaikai (mano vyresnysis brolis netgi paniškai bijojo indų kempinėlės), bet mūsų tėtis buvo labai nagingas, o mama išmaniai sukosi namuose nepaisydama gana nedidelio biudžeto. Mes valgydavome po tris patiekalus per pietus ir vakarienę. Kaip ir Loros Ingols mamos, taip ir maniškės savaitės tvarkaraštyje rikiavosi bažnyčia, virimas, kepimas, valymas, lyginimas, siuvimas, mezgimas ir sezoninis konservavimas. Ketvirtadieniais mama lankydavosi ūkininkų turguje, kur pirkdavo siūlus ir audinius. Grįžusi iš mokyklos aš jai padėdavau braižyti iškarpas ir stebėdavau, kaip iš audinio ji kuria įmantrius drabužius. Bandydavau ją mėgdžioti ir savo kambaryje iš nailono bei marlės (pastarosios tėvai parsinešdavo iš kraujo donorystės centro) siūdavau drabužius savo dviem lėlėms barbėms. Sulaukusi dvylikos pasisiuvau savo pirmąjį drabužį, o trylikos nusimezgiau pirmąjį megztinį. Nepaisant retkarčiais pasitaikančių konfliktų tarp manęs ir brolių, užaugau iš pažiūros laimingoje šeimoje. Vis dėlto mes su broliais nesugebėjome tėvų santykiuose įžvelgti gilių įtrūkimų, kurie galiausiai pavertė jųdviejų santuoką skaudžių skyrybų lauku. Kai man buvo aštuoniolika, norėjau pailsėti nuo psichologinių ir finansinių sunkumų, tad metams išvykau į Kaliforniją padirbėti aukle pagal „au pair“ programą. Prieš išvykdama nė neįtariau, kad per tuos metus įsimylėsiu savo svajonių vyrą ir už jo vėliau ištekėsiu. Skotas nebuvo banglentininkas, apie kokius fantazuoja prancūzės merginos, bet jis sugebėjo pajausti mano būsenas ir suteikti man labai reikalingą emocinį stabilumą. Kartu mudu daug keliavome ir gyvenome užsienyje, bet kai pastojau, panorau išbandyti amerikietės mamos gyvenimo būdą (kokį mačiau rodant per televizorių), tad grįžome į Jungtines Amerikos Valstijas.
MANO AMERIKIETIŠKOJI SVAJONĖ: PLEZANT HILAS Mudviejų sūnus Maksas ir netrukus po jo atsiradęs Leo gimė mano amerikietiškosios svajonės epicentre – atokiame San Fransisko priemiestyje Plezant Hile, ramioje gatvelėje stovinčiame moderniame apie trijų šimtų kvadratinių metrų ploto name aukštomis lubomis, su šeimos poilsiui skirtu kambariu ir atskiru kambariu svečiams priimti, su didžiulėmis drabužinėmis, tris automobilius talpinančiu garažu ir tvenkiniu, kuriame plaukiojo japoniški karpiai. Mes turėjome visureigį, didžiulį televizorių ir šunį. Kelis kartus per savaitę užpildydavome du didelius šaldytuvus maistu ir pramoninio dydžio skalbyklę bei džiovyklę nešvariais skalbiniais. Tai
Į VA DA S
15 /
nereiškia, kad mūsų namuose tvyrojo netvarka arba kad visada pirkdavau tik naujus daiktus. Iš tėvų šeimos išmokau taupumo, tad lankiausi sendaikčių, dėvėtų drabužių parduotuvėse ir mokėjau jose rasti tinkamų drabužių, žaislų bei interjero elementų. Vis dėlto prie namo stovinčiame konteineryje kaupėsi dažų likučiai ir kalnai kitų atliekų. Mes nejautėme sąžinės graužimo dėl neigiamo poveikio aplinkai, nes juk rūšiavome šiukšles. Per septynerius metus Skotas sėkmingai užkopė karjeros laiptais, tad galėjome sau leisti komfortišką gyvenimą – atostogas užsienyje du kartus per metus, prašmatnius vakarėlius ir brangų maistą, narystę privačiame baseine, kassavaitinius apsipirkimus „Target“ parduotuvėje, o mūsų lentynos buvo prikrautos daiktų, kuriuos panaudoji kartą ir paskui išmeti. Gyvenimas buvo malonus, neturėjome finansinių rūpesčių, aš galėdavau sau leisti barbiškai šviesintus plaukus, dirbtinį įdegį, dirbtinai paputlintas lūpas ir botoksu išlygintą kaktą. Netgi eksperimentavau su priauginamų plaukų sruogomis, akriliniais nagais ir liekninamosiomis kūno procedūromis, vadinamomis europietiškuoju įvyniojimu (kietai apvyniota plastiko plėvele treniruodavausi ant stacionaraus dviračio). Mes nesiskundėme sveikata ir turėjome puikių draugų. Atrodė, kad likimas mums davė viską. Vis dėlto gyvenome ne visai tinkamai. Man buvo trisdešimt dveji, ir giliai širdyje mane gąsdino mintis, kad gyvenimas jau nusistovėjo ir nebesikeis. Sėsliai gyvenome savo priemiesčio bendruomenėje su didelėmis aveniu ir prekybos centrais. Per daug laiko praleisdavome automobilyje ir per mažai vaikščiodavome. Skotui ir man trūko to aktyvaus gyvenimo, kurį gyvenome nuvykę į kitų šalių sostines. Mes ilgėjomės klaidžiojimo miestų gatvelėmis, kai pėsčiomis eini iki kavinių ir kepyklėlių.
ŽINGSNIS PAPRASTUMO LINK Nusprendėme persikelti anapus įlankos į Mil Valį – kaimą, turintį aktyvų europietiško stiliaus centrą. Taigi pardavėme savo namą ir įsikėlėme į laikiną būstą, kuriame buvo tik būtiniausi daiktai, o likusius palikome saugoti sandėlyje manydami, kad galiausiai rasime namus, kuriuose galėsime priderinti mano mėgstamo maurų stiliaus puošybos elementus ir daugybę turimų baldų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu supratome, kad turėdami mažiau daiktų turime daugiau laiko daryti tai, kas mums teikia džiaugsmą. Kadangi savaitgaliais nebereikėjo pjauti vejos ar tvarkyti didžiulio namo, leidome laiką visi kartu kaip šeima – važinėjomės dviračiais, ėjome į žygius pėsčiomis, rengėme iškylas ir tyrinėjome mums naują pakrantės regioną. Tai mus išlaisvino. Skotas galiausiai suprato savo tėvo žodžių „Gailiuosi, kad tiek daug laiko praleidau pjaudamas veją“ prasmę. Prisiminiau visus tuos indų komplektus, kuriuos nupirkau virtuvei, valgomajam ir dviem vidaus kiemo terasoms mūsų senuosiuose namuose, taip pat savo gero
P e n k i na mų b e at liekų princ ipa i
27 /
/ PENKI NAMŲ BE ATLIEKŲ PRINCIPAI IR TOKIO GYVENIMO BŪDO PRIVALUMAI
Labai lengva sėdėti namuose priešais televizorių, vartoti ką tik norime ir mesti atliekas į šiukšlių dėžę, paskui palikti šiukšles gatvėje, kad jas išvežtų šiukšliavežė. Bet kur po to keliauja jūsų atliekos? – Magna, kuri anksčiau rinkdavo šiukšles perdirbimui Rio de Žaneiro Jardim Gramacho sąvartyne; dokumentinis filmas „Waste Land“ („Sąvartynas“) Vakare išnešame atliekas į konteinerį, o kai atsikeliame rytą, dribsnių pakuotės ir nešvarūs popieriniai rankšluosčiai būna dingę, tarsi pamojus burtų lazdele. Bet kai sakome: „Išmečiau“, ką iš tiesų turime omenyje? Gal šiukšlės ir dingo iš mūsų akiračio, bet tai nereiškia, kad jos turėtų pasitraukti ir iš mūsų minčių. Juk atliekos neišgaruoja vien todėl, kad jomis pasirūpino atliekų vežėjai. Mūsų atliekos atsiduria sąvartyne, teršia aplinką, išskiria nuodingų junginių į orą ir dirvožemį. Švaistome išteklius kurdami daiktus, kuriuos išmetame, o jų apdorojimas kasmet kainuoja milijardus dolerių. Būtent todėl labai svarbu gyventi nekaupiant atliekų. Taigi kas yra gyvenimas be atliekų? Tai filosofija, pagrįsta praktikomis, kurių tikslas – kuo labiau vengti kaupti atliekas. Gamybos pasaulyje ši filosofija įkvepia tvarųjį dizaino modelį, vadinamąjį „nuo lopšio iki lopšio“ (angl. „cradle-to-cradle“; gamtos procesus atkartojantis produktų ir sistemų kūrimo modelis, kai gamybos medžiagos traktuojamos kaip maistinės medžiagos sistemos apytakoje. Tokiu būdu siekiama ne tik efektyvumo,
NA M A I B E AT L I E KŲ
28 /
bet ir į aplinką neišmesti jokių atliekų – vert. pastaba), o namuose ji paskatina vartotoją elgtis atsakingai. Dauguma žmonių klaidingai mano, kad svarbiausia yra siekti, kad kuo daugiau atliekų būtų rūšiuojama ir perdirbama. Tačiau gyvenimas be atliekų, atvirkščiai, neskatina perdirbimo, kuris yra vertinamas nevienareikšmiškai, nes perdirbimo procesai reikalauja išteklių ir lėšų. Perdirbimas yra tik viena iš atliekų tvarkymo alternatyvų (kurių idealiausia – eliminavimas), ir, nors jis įtrauktas į gyvenimo be atliekų modelį, yra laikomas paskutiniu būdu prieš atliekų siuntimą į sąvartyną (taip pat kompostavimas). Kaip gyvenimo be atliekų modelis gali būti taikomas namuose? Mažinti atliekų kiekį čia nebus sunku, jei laikysitės šių penkių paprastų žingsnių: atsisakysite to, ko jums nereikia, sumažinsite kiekį to, ko jums reikia, pakartotinai panaudosite tai, ką įsigijote, perdirbsite tai, ko negalite atsisakyti, sumažinti ar panaudoti pakartotinai, o tai, kas lieka, supūdysite (kompostuosite). Kaip matyti toliau pateiktoje iliustracijoje, aš išgryninau penkis principus, kuriuos taikant namuose savaime sumažėja atliekų kiekis. Pirmas ir antras principas susiję su šiukšlių prevencija, trečias – su sąmoningu vartojimu, ketvirtas ir penktas – su atliekų apdorojimu.
Atsisakyti Sumažinti Panaudoti dar kartą Perdirbti Pūdyti
NA M A I B E AT L I E KŲ
78 /
VALGIARAŠČIO PLANAVIMAS Didžiąją dalį namų ūkio atliekų sudaro greitojo maisto pakuotės, todėl daugumai gyvenimas be atliekų atrodo neįgyvendinama užduotis. Bet lėtasis maistas tokių sunkumų nesukelia. Kaip ir tvarkant virtuvės rakandus, svarbiausia atsikratyti nereikalingų dalykų, susitvarkyti turimus ir tinkamai planuoti.
Receptų peržiūra Visai neseniai mano pačios sudaroma ir pildoma valgių gaminimo knyga buvo pilna per ilgus metus surinktų receptų, daugumos kurių produktų sąraše figūravo perdirbtas ar konservuotas maistas. Tarp sveikų patiekalų, kuriuos gaminant atliekų nesusidaro, receptų buvo galima pamatyti ir ne itin sveiko ir (arba) generuojančio atliekas maisto. Tokie receptai ne tik griozdino perkrautą aplanką ir trukdė rasti sveikų patiekalų receptus, bet ir apsunkindavo apsipirkimą nekaupiant atliekų. Nebenorėjau lakstyti kaip galvą pametusi ir ieškoti nefasuotos cukraus pudros burbono rutuliukams (kąsnio dydžio saldumynai su burbonu ir juoduoju šokoladu, apibarstyti cukraus pudra – vert. pastaba) iš savo receptų aplanko. Tada mane aplankė nušvitimas: jeigu norint turėti virtuvę be atliekų reikia apsipirkti jų nekaupiant, vadinasi, norint apsipirkti be atliekų, reikia ir gaminti be jų. Turiu rinktis tokius receptus, kurie neskatina atliekų generavimo! Visus savo turimus receptus peržvelgiau tai turėdama galvoje ir pasilikau tik tuos, kurie atitiko reikalavimus. Pasidalysiu gairėmis: • Atsirinkite tik tuos receptus, kuriuose nurodytų produktų galite rasti netoli esančiose nefasuotų gaminių prekyvietėse. • Pašalinkite tuos receptus, kuriuose aprašytiems patiekalams reikia per daug produktų, arba gaminimas užima per daug laiko. Paprasti patiekalai gali būti tokie pat gardūs, kaip ir įmantrūs. • Į popieriaus rūšiavimo konteinerį išmeskite tuos receptus, kurių taip ir neišbandėte. Negamintų patiekalų receptai mane slėgė. Pašalinusi juos nusimečiau naštą, o galvoje ir atliktinų darbų sąraše atsirado vietos. • Išmeskite receptus šventinių patiekalų, kurių negalima paruošti iš anksto. Supratau, kad gamindama su kompanija sunkiau susikaupiu, pamirštu sudedamąsias dalis, prarandu laiko pojūtį, ir galiausiai tenka atsiprašinėti už nesėkmes. Būdama viena gaminu daug greičiau ir geriau. Šventinę vakarienę man geriau sekasi pašildyti – esu daug atidesnė svečiams, kai mano dėmesio
M i e g a masi s i r drabu žinė
133 /
/ MIEGAMASIS IR DRABUŽINĖ
Prieš daug metų Skotas grįžęs namo pastebėjo, kad į mūsų būstą buvo įsilaužta ir iš mano papuošalų kolekcijos telikęs vestuvinių žiedų komplektas. Kadangi nepakako įsilaužimo įrodymų, buvo padaryta prielaida, kad vagys turėjo raktus, todėl draudėjas atsisakė mums kompensuoti nuostolius. Taigi paaiškėjo, kad ilgus metus mokėtos draudimo įmokos tebuvo pinigų švaistymas. Reikėjo man tada į vagystę pažiūrėti kaip į „natūralią atranką“, bet ėmiau uoliai rinkti naują kolekciją. Po kelionės į Indiją ėmiau nešioti kojų papuošalus, o pradėjusi lankyti pilvo šokius – grandinėlę ant juosmens. Labai greitai įsigijau daugiau papuošalų, negu praradau. O sužinojusi, kad Amerikoje galioja nerašyta taisyklė (nustatyta deimantų pramonės, siekiančios skatinti pardavimus), skelbianti, kad jaunikis sužadėtuvių žiedui turi išleisti dviejų mėnesių uždarbiui prilygstančią sumą, kiekvienos naujos pažįstamos finansinę padėtį vertindavau pagal jos žiede besipuikuojančio deimanto dydį. Gėda prisipažinti, bet netgi įkalbėjau Skotą pakeisti mano žiedą – jam teko nupirkti naują, su dvigubai didesniu deimantu. Nejaugi buvau visai pamiršusi tėvų nuo vaikystės man skiepytą kuklumą? Siekdama savo amerikietiškosios svajonės, blizgučius ėmiau sieti su sėkme ir hierarchija. Apakinta godumo, pernelyg sureikšminau dalykus, kurie gali išnykti it dūmas. Kelionėse į skurdesnes šalis bijojau atvirai rodyti savo žiedą, atostogaudama kurortuose – palikti jį kambaryje. Paplūdimyje baimindavausi, kad jį gali pasiglemžti vandenynas, o namuose – pavogti tvarkytojos. Pernai, kai ėmiau dėžę pomidorų iš sudiržusių nuo sunkaus darbo ūkininko rankų ir bandžiau nuderėti sąžiningas jo kainas, jis pastebėjo mano žiedą. „Gražus žiedas“, – pagyrė ūkininkas. Tą akimirką supratau, kad šis papuošalas man nebetinka. Žiedas kartu
NA M A I B E AT L I E KŲ
134 /
su likusia papuošalų kolekcija tapo našta, reikalaujančia priežiūros, be to, aiškiai pamačiau, kad jis simbolizuoja būtent vartotojiškumą, su kuriuo kovoju. Pardaviau jį ir pajutau didžiulį palengvėjimą. Vaikystėje žavėjausi savo močiutės papuošalais ir jai jų pavydėjau. Dabar matau, kad jai jie kėlė ir tebekelia didelių rūpesčių. Į jos namus ne kartą buvo įsilaužę, apiplėšę gatvėje, papuošalams apdrausti ir saugoti ji yra išleidusi daugiau pinigų, negu jie iš tiesų verti. Kelis išlikusius papuošalus ji saugo banko seife, tad norėdama pasipuošti mėgstamiausiu vėriniu turi eiti į banką. Aš nebenoriu paveldėti jos kolekcijos. Teisingai sakoma, kad geriausias aksesuaras yra šypsena. Žinoma, norint gyventi paprastai, neužtenka vien atsisakyti papuošalų paveldėjimo teisės. Suvokimas, kad pernelyg sureikšminu papuošalus, buvo tik pirmas žingsnis miegamojo ir drabužinės supaprastinimo link.
MIEGAMASIS Trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami, todėl be galo svarbu miegamajame sukurti sveiką ir atpalaiduojamą aplinką. Ekologiškų prekių rinka bando mums įteigti, kad miegamasis taps sveikesnis, jei įsigysime organinių čiužinių ir paklodžių, bet aš manau, kad svarbiausias žingsnis, kurį turime padaryti – tai sumažinti nereikalingų daiktų skaičių miegamajame. Tokia taktika veiksminga, nesunkiai įgyvendinama ir nemokama! Kadangi baldai, kilimai ir įmantrūs langų dekoravimo elementai gali skleisti kenksmingas chemines medžiagas ir kaupia alergenus, minimalistinis miegamasis, be abejo, yra palankesnis sveikatai. Tam, kad miegamasis būtų tvaresnis, nereikia pirkti dar daugiau daiktų – tiesiog sumažinkite turimų skaičių! Įvertinę tai, ką paprastai veikiame miegamajame – miegame, skaitome, rengiamės, o kartais intymiai bendraujame, – galime atsisakyti baldų ir aksesuarų, kurie šioms veikloms tiesiogiai nėra reikalingi. Štai kelios idėjos, kokie daiktai nebūtini norint supaprastinti šią svarbią erdvę, bet išlaikant komfortą. • Kompiuterius, televizorius ir treniruoklius geriausia laikyti gyvenamosiose zonose. Šių daiktų ypač reikėtų vengti vaikų kambariuose. • Paprastai kuo didesnis naktinis stalelis, tuo labiau jis užgriozdinamas daiktais: papuošalais, receptais, neperskaitytomis knygomis, senais žurnalais, panaudotomis vienkartinėmis nosinaitėmis (geriausiu atveju medžiaginėmis nosinėmis) ir pan. Mažesni paviršiai rečiau apkraunami. Kaip naktinį stalelį
NA M A I B E AT L I E KŲ
136 /
DRABUŽINĖ Mados pramonė yra puikus pavyzdys veiklos, naudojančios išteklius ne tam, kad būtų kuriamas pasitenkinimas, o tam, kad būtų skatinamas nepasitenkinimas turimais daiktais – kad dar puikiai tinkantieji atrodytų pasenę. – Ezra Mishanas, britų ekonomistas, citata iš Goldian VandenBroeck knygos „Less Is More“ („Daugiau yra mažiau“) Atrodo, kad mada yra gyvenimo be atliekų antitezė, o tvarūs drabužiai – oksimoronas visuomenėje, kuri gyvena nuolat besikeičiančiomis tendencijomis. Sutinku, kad mada (net ir organinė), siejama su greitąja mada ar nuolat atsirandančiomis naujomis tendencijomis (diktuojamomis blizgių žurnalų, Holivudo garsenybių ir rinkodaros kampanijų), potencialiai yra tarši. Bet ji nebūtinai turi tokia būti. Tiesą sakant, tikiu, kad mada puikiai dera su mano gyvenimo būdu nekaupiant atliekų. Dievinu madą. Būdama dvidešimties studijavau Londono Mados koledže (angl. London College of Fashion), kuriame išmokau idėją įkūnyti drabužyje: kaip nupiešti siluetą, sukurti apdarą, pasigaminti iškarpas, pasiūti sukurtus drabužius ir pritaikyti juos modeliams, kad šie galėtų juos demonstruoti per baigiamųjų darbų pristatymą. Taip pat pamačiau, kad mada mokyklose ir pasirodymuose kuriama ne atmetant vienas tendencijas ir pristatant kitas. Ji kuriama lavinant kūrybingumą, derinant elementus, kuriant naujus derinius ir atskleidžiant nuotaiką. Savo drabužinėje matau madą kaip meną apsirengti, kaip gebėjimą sukurti nepakartojamus derinius iš turimo garderobo. Tendencijos ir stilius galbūt ir daro įtaką vienas kitam, bet tai nėra tas pats. Sutinku su Yvesu Saint Laurent’u, kuris teigė: „Mada keičiasi, o stilius yra amžinas.“ Mada, jei turime omenyje tendencijas, iš tiesų yra vienadienis, brangus ir aplinką žalojantis malonumas. Kita vertus, mada kaip stilius prieinama kiekvienam, ji priklauso tik nuo mūsų kūrybingumo ir pasitikėjimo savimi. Naujų tendencijų vaikymasis nebūtinai reiškia gerą skonį. Stilius nepriklauso ir nuo drabužių skaičiaus.
Atranka Ir moterys, ir vyrai dažnai neskuba mažinti drabužinės turinio baimindamiesi, kad nebegalės keisti ar derinti drabužių. Ironiška, tačiau tie patys žmonės tuo pat metu skundžiasi, kad, nors spinta lūžta nuo drabužių, jie neturi kuo apsirengti. Pastebėjau, kad sumažinus spintos turinį rinktis ir derinti aprangą tampa lengviau. Didelis pasirinkimas aptemdo protą (kai galimybių labai daug, apsispręsti būna sunkiau), o kadangi dažnam iš mūsų vis trūksta laiko, savaitė po savaitės rengiamės
M i e g a masi s i r drabu žinė
137 /
tais pačiais ar panašiais drabužiais. Mėgstamiausius (kurie dažniausiai būna patogiausi, dera prie figūros ir atitinka stilių) kabiname priekyje, o nemėgstami lieka ant tolimiausių kabyklų arba dulka sunkiau pasiekiamose lentynose užimdami vertingą erdvę, rinkdami dulkes ir užgriozdindami namus. Drabužius derinant kapsulės principu, kiekvienas daiktas kruopščiai atrenkamas, visi yra dėvimi ir kabinami taip, kad būtų vienodai matomi. Kitaip tariant, sumažinę garderobą turėsite pilną spintą drabužių, kuriuos iš tiesų dėvėsite. Teoriškai tereikia atsirinkti mėgstamiausius (tuos, kurie kabo priekyje), o visus kitus atiduoti arba išmesti. Bet dažnai pradėjus spintos reviziją ryžtas ir užsidegimas vis mažėja, pradedame ieškoti preteksto pasilikti vieną ar kitą daiktą. Taigi visų pirma išimkite visus turimus drabužius ir aksesuarus iš spintos ir kiekvieną daiktą įvertinkite pagal šias gaires: • Ar daikto būklė gera? Ar jis nepasenęs? Kelis drabužius su skylėmis, įplyšimais ar dėmėmis, kurių nebegalima sutvarkyti (žr. toliau pateikiamas gaires, gal pasisemsite idėjų), galite naudoti kaip šluostes, o kitus atiduokite perdirbti (žr. poskyrį „Perdirbimas“ toliau). Jei drabužis nebemadingas ir nenorite kūrybingai jo derinti su kitais turimais daiktais, atiduokite ar parduokite – nudžiuginsite vintažo aistruolius. • Ar nuolat tai dėviu? Pavyzdžiui, pamergės suknelė – pasilikote ją, nes manote, kad gali praversti kokia kita proga. Tačiau jei ją atiduosite arba parduosite, jūsų spintoje atsiras daugiau vietos, tad lengviau pamatysite ir pasieksite kasdienius drabužius. Taip pat vertėtų atiduoti tuos daiktus, kurie šiuo metu jums per maži: juk jei kada nors išties numesite tuos kelis užsispyrusius kilogramus, ta proga, ko gero, norėsite pasidovanoti naujų drabužių. • Ar tai antras (trečias ir t. t.) egzempliorius? Sezoniniai aksesuarai, tokie kaip keli šalikai ar maudymosi kostiumėliai, visus metus užima labai daug erdvės, tad išsirinkite mėgstamiausius, o likusius atiduokite arba parduokite. Tas pats sakytina ir apie apatinį trikotažą bei kojines: įvertinkite, kiek vienetų ar porų jums reikia tarp skalbimų, o likusius atiduokite ar parduokite (dėvėtų drabužių parduotuvės juos mielai priima, nes žmonės noriai perka). • Ar daiktas kelia pavojų mano šeimos sveikatai? Formaldehidas, polibrominti difenileteriai (PBDE), perfluoro junginiai ir ftalatai, kurių yra nesiglamžančiuose, ugniai atspariuose, „Gore-Tex“ tipo (taip pat dar žymimuose „Scotchgard“ ar „Teflon“) ir polivinilchlorido audiniuose, kenkia sveikatai. Nailonas, poliesteris ir akrilas gali sukelti odos alergijų. Jums nereikia daiktų, pagamintų iš minėtų medžiagų, venkite sąlyčio su jomis. Susisiekite su gamintoju ir paklauskite, kaip tokius daiktus utilizuoti.
Na m ų t var k y mas ir priežiū ra
159 /
/ NAMŲ TVARKYMAS IR PRIEŽIŪRA
Viena ranka suėmusi sijono kraštą, kita braukdama per poliruotus turėklus kaukšėjau žemyn laiptais apsiavusi mamos paskolintus aukštakulnius. Svečiavomės šeimos draugų dvare Belgijoje, aš jaučiausi didingai įsivaizduodama, kad esu aktorė serialo „Dalasas“ filmavimo aikštelėje. Būdama dešimties, mintyse jau regėjau savo svajonių namus: erdvų namą su įspūdingais laiptais ir didele veja. Po dvidešimties metų sunkiai dirbančio Skoto dėka mano svajonė išsipildė, bet realybė nebuvo panaši į vaikystės fantazijas: mano vyras ne avėjo kaubojiškus batus kaip Bobbis Evingas, o su šortais ir nardymo batais stovėjo iki kelių įbridęs į mūsų tvenkinį ir rovė iš jo piktžoles. Daugumą savaitgalių praleisdavome dirbdami sode ir tvarkydami namus – tai užtrukdavo visą dieną. Pasamdėme namų tvarkytoją, ji ateidavo du kartus per mėnesį, bet tai mūsų neišgelbėjo nei nuo vaikų žaislų, besimėtančių visuose kambariuose, nei nuo riebaluotų pirštų atspaudų ant didelių vitrininių langų, nei nuo dulkių gniutulų kampuose. Vis dėlto namų priežiūrai skiriamą laiką ir išlaidas priėmėme kaip neišvengiamą gyvenimo faktą, kaip kainą, kurią tenka mokėti už savo svajonių gyvenimą. Persikraustymas suteikė mums galimybę iš naujo įvertinti gyvenimo būdą. Savo noru perėję prie paprastumo ėmėme savęs klausti: ko iš tiesų norime gyvenime? Ar jis visavertis? Juk gyvenimas tėra vienas, o para teturi dvidešimt keturias valandas. Persikraustymas į mažesnį namą padėjo mums atsakyti į šiuos klausimus. Gavome progą pakreipti gyvenimą kita vaga: nebereikėjo viso laisvalaikio aukoti nuosavybės priežiūrai, galėjome daugiau laiko skirti tam, kas mums iš tiesų patinka: bendrauti su artimiausiais žmonėmis, užsiimti pomėgiais, kurti ir mokytis. Juk tai dalykai,
NA M A I B E AT L I E KŲ
160 /
kuriuos noriu nuveikti, iki teks palikti šį pasaulį... Nenoriu iššvaistyti savo gyvenimą valydama papildomus kambarius, pjaudama vis augančią veją arba už savo profesionalaus darbo vaisius samdydama žmones, kurie atliktų šias užduotis už mane. Šiame skyriuje aptarsiu, kaip supaprastinti namų tvarkymą, priežiūrą, skalbimą ir darbą sode. Per daugelį metų galingos rinkodaros kampanijos komplikavo mūsų kasdienybę ir įtikino, kad skirtingoms užduotims atlikti reikalingi skirtingi produktai. Karta po kartos į savo sodų pašiūres, spinteles po kriaukle ir vonias tempėme brangias ir nuodingas priemones, visiškai pamiršę apie dar mūsų močiučių naudotą stipriausią valymo ginklą. Ši priemonė nebrangi ir netoksiška, ja galima valyti daugumą paviršių, ji dezinfekuoja, neutralizuoja kvapus ir nuvalo riebalus, tirpina kalkių ir muilo nuosėdas, naikina pelėsį vonioje, taip pat puikiai padeda įveikti dėmes ir klijų likučius, netgi minkština skalbinius, o sode gelbėja kovoje su kenkėjais ir piktžolėmis. Turiu omenyje actą.
STEBUKLINGA ACTO GALIA Nors nepavyko rasti pilstomo acto (perku jį stikliniais buteliais), man jis tapo nepakeičiama priemone namuose ir sode. Daugumai užduočių atlikti naudoju toliau nurodytą mišinį. BAZINIS MIŠINYS Nuorodos Į talpą su purškiamu antgaliu įpilkite 1 puodelį vandens ir 1⁄4 puodelio distiliuoto baltojo acto. Pastaba: jei norite, kad mišinys maloniau kvepėtų, įmeskite citrinos žievelių, palaikykite porą savaičių ir tik po to atskieskite vandeniu. Pateiksiu sąrašą priemonių, kurias namuose gali pakeisti actas: Klijų valiklis: lipdukus nuklijuokite pamirkę juos šiltame acte. Kramtomąją gumą pašalinkite visų pirma patrynę ją ledo kubeliu, o likučius nuvalę šiltu actu. Vonios valiklis: universaliuoju mišiniu pirmiausia nuvalykite muilo nuosėdas ir vandens dėmes, taip pat nublizginkite paviršius, grindis, kriauklę, dušo kabiną, veidrodžius ir maišytuvus. Į valiklį pamirkytu dantų šepetėliu nušveiskite siūlėse susikaupusius nešvarumus. Nakčiai acto dubenyje užmerkite dušo galvutę – taip pašalinsite kalkių nuosėdas. Spalvų fiksatorius: jei baiminatės, kad skalbiamas drabužis gali išblukti ir nudažyti kitus skalbinius, prieš tai darydami išmirkykite jį acte.
NA M A I B E AT L I E KŲ
180 /
ŠUO NAMUOSE BE ATLIEKŲ Gyvenimas be atliekų yra visos šeimos reikalas. Mūsų namuose jame dalyvauja visi, įskaitant šunį. Kadangi neturime katės, atskirai kačių gyvenimo namuose be atliekų nekomentuosiu, bet esu tikra, kad kai kurie toliau pateikiami patarimai tiks ne tik šunų, bet ir kačių bei kitų gauruotų augintinių šeimininkams. Zizu mūsų šeimoje atsirado prieš maždaug penkerius metus. Norėjome nedidelio šuns, kuris ne tik tilptų mūsų mažame name, bet ir kurį galėtume pasiimti į keliones lėktuvu ar automobiliu, išvykas dviračiais ar pėsčiomis. Be to, rinkomės šunį pagal kailį, kad jo spalva sutaptų su namų grindų ir nesimatytų besišeriančio kailio. Pagalvojome, kad čihuahua veislės šuo suteiks ne mažiau laimės nei didelis augintinis. Zizu atitiko visus mūsų reikalavimus, ir, nors jis lyg žiurkė tikrina visas gatvės šiukšles (mes jį netgi praminėme Žiurkiumi), keturkojis viršijo visus lūkesčius, susijusius su šia šunų veisle. Kai jaunesniajam sūnui pasakiau, kad rašau apie šunį namuose be atliekų ir paklausiau jo, kodėl Zizu būtų galima vadinti šunimi be atliekų, jis atsakė: „Labai paprasta. Jis nieko netempia namo.“ Ir iš tiesų Zizu nevelka vidun jokių šiukšlių, užtat atnešė labai daug meilės. Meilės su atsaku. Juk galiausiai šuniui labiausiai ir reikia meilės, o ji juk negeneruoja atliekų, tiesa? Zizu daug nereikia, o visuomenėje, kurioje, nepaisant recesijos, augintiniams skirtų produktų ir paslaugų pardavimai 2009 metais išaugo 5 procentais ir pasiekė 53 mlrd. dolerių ribą (buvo prognozuojama, kad iki 2014-ųjų jie šoktelės iki 72 mlrd. dolerių), mes stengiamės paprastumo, minimalizmo ir gyvenimo be atliekų principus taikyti ir savo šuniui:
• Guolis. Mūsų keturkojis išlepintas, jam leidžiama lipti ant baldų, todėl jam nereikia atskiro guolio. Žiemą šuo miega šalia dujinio židinio, vasarą – jaukioje kėdėje arba ant šiltų medinių terasos grindų, o naktį – vaikų lovose. • Žaislai. Jis žaidžia teniso kamuoliuku (puikiai tinka bėgioti ir mankštintis) ir kramtomu žaislu iš virvės (gerai išvalo dantis). Šunys turi mėgstamiausius žaislus. Palikite jų porą, o likusius atiduokite šunų prieglaudai (šios priima ir senus rankšluosčius bei paklodes, o kartais netgi tuščius receptinių vaistų buteliukus). Mano anyta savo keturkojui gamina kramtomus žaislus iš surištų senų kojinių.
Da r b o e r dvė i r š lamš t laiš kiai
203 /
KAIP PASIGAMINTI BIURO REIKMENIS NAMUOSE POPIERIAUS GAMYBA Techniškai tai labiau popieriaus perdirbimas, nes negaminsime jo iš medienos plaušienos, bet pavadinimas „popieriaus gamyba“ padeda nesupainioti šio proceso su rūšiavimu. Namuose pagamintas popierius praverčia, kai reikia tikro atviruko (pavyzdžiui, dovanojant pinigus arba ką nors sveikinant akis į akį, o ne internetu), taip pat kai reikia dovanos mokytojui (ypač jei tai pagaminta iš lapų, kuriuos vaikai parsinešė iš mokyklos). Reikalingos medžiagos Langų tinklelis (parduodama metrais vietos statybinių ir apdailos prekių parduotuvėje) Smeigtukai Rėmas (-ai): pasirinkite rėmelį su plokščia priekine dalimi. Nuo rėmelio dydžio priklausys jūsų popieriaus lapo dydis. Naudoju 9 x 13 cm dydžio rėmelį nedideliems atvirukams bei atvirlaiškiams ir 22 х 28 cm dydžio laiškų popieriui (jį perlenkus galima pagaminti voką). Turėkite omenyje, kad rėmas visas turi tilpti į vonelę, todėl planuokite atitinkamai. Veltinio atraižos: jos turi būti didesnės už rėmelį ir gali būti pagamintos suvėlus seną megztinį. Vonelė: naudoju nerūdijančiojo plieno vonelę, kurią pirkau restoranams skirtų prekių parduotuvėje. Naudoto popieriaus lapai: ekologiškiausia rinktis popierių, kurio abi pusės prirašytos. Sėklos, medvilnės pūkai arba džiovintos gėlės (nebūtina). Didelė kempinė: naudoju jūros kempinę (pintį), nes ji natūrali, bet tinka ir drėgmę sugerianti šluostė. Gaminimas 1. Prie rėmo smeigtukais pritvirtinkite ištemptą tinklelį. 2. Išklokite stalą veltinio atraižomis. 3. Suplėšykite popieriaus lapus į vonelę su vandeniu (aš paprastai palieku per naktį, kad popierius suminkštėtų). 4. Trinkite popierių įmerkiamu trintuvu, kol gausite vientisą masę. Šiuo etapu pamatysite, kokios spalvos bus galutinis produktas (keliais atspalviais šviesesnis nei masė). Galite įberti sėklų (jei norite popieriaus, iš kurio vėliau išaugs augalai), pūkų iš džiovyklės, džiovintų gėlių ir pan. 5. Įmerkite rėmą plokščiai į masę ir ištraukite, kad nuvarvėtų.
Va i k a i i r m o k y kla
221 /
Atsisakymas Per vaikus į namus pakliūva aibė daiktų: senelių padovanoti žaislai, iš mokyklos parsinešti popieriaus lapai, draugų gimtadieniuose gauti suvenyrai. Šių daiktų namuose prisikaupia labai greitai, o jų skaičius proporcingai auga atsiradus kiekvienam naujam vaikui. Nenuostabu, kad pagrindinės profesionalių namų organizuotojų klientės yra mamos. Vis dėlto net ir uoliausios tokios pastangos nepadės užkirsti kelio chaosui namuose, jei neišsiugdysime naujų įpročių. Kuo daugiau daiktų plūsta į namus, tuo jų tvarkymas reikalauja daugiau jėgų. Tvarkingų ir organizuotų namų neužtikrins šios srities ekspertai, papildomos lentynos ar talpos daiktams susidėti. Reikia išspręsti potencialių dovanų problemą, tai yra visų pirma nebeįsileisti daiktų į savo namus. Nugalėti plūstantį jų tvaną išmokus atsisakyti. Kaip jau aptarėme, chaoso suvaldymas prasideda už namų ribų. Atminkite, jei daiktas nepatenka į vidų, nereikės sukti galvos, kur jį dėti. Namuose be atliekų svarbiausia vaikų užduotis – gerai pagalvoti prieš parsinešant ką nors namo. Mokykite juos, kad yra daiktų, kurie gaminami ne tam, kad ilgai tarnautų, kad tokie labai greitai sulūžta ir sukelia ašaras. Ugdykite vaikus atskirti vertingus daiktus nuo tokių, kurie neilgai trukus tampa atliekomis, išmokykite juos imtis iniciatyvos ir laiku pasakyti „ne“. Atsisakyti nėra lengva. Mūsų visuomenėje įprasta priimti tai, kas duodama ar dovanojama, tai laikoma mandagumo norma, o atsisakydami galime pasirodyti nemandagūs. Mūsų, modernių, tėvų užduotis – parodyti savo vaikams, kad visiškai normalu mandagiai atsisakyti pasiūlymo, net jeigu tai daroma turint pačių geriausių ketinimų. Baimė išsiskirti, būti kitokiam yra kone universali, ypač ji būdinga vaikams. Atsisakymas reikalauja didžiulės drąsos, bet mažieji, susidūrę su tokiais iššūkiais, išsiugdo pasitikėjimą savimi ir tampa pavyzdžiu kitiems. Mūsų berniukams sunku atsisakyti nemokamų saldumynų, bet jie jau suprato, kad suvenyriniai žaisliukai įdomūs tik kelias minutes, po to tik užgriozdina namus (prisideda prie daiktų, kuriuos jiems patiems reikės susitvarkyti) ir galiausiai keliauja į sąvartyną. Jie nustebina šeimininkus ir padaro jiems įspūdį, kai atsisako svečiams teikiamų dovanų: nuo baseino „makaronų“ šventėje prie jo (mes neturime baseino) iki spalvinimo rinkinių (Maksas jau paauglys!). Vaikai labiausiai prisideda prie gyvenimo be atliekų atsisakydami nereikalingų daiktų, dovanų ir taip išmoksta savarankiškai priimti sprendimus. Kai tik rinkodaros genijai suprato, kokią didelę įtaką atžalos turi savo tėvų perkamajai galiai, vaikai tapo lengvu reklamos kūrėjų taikiniu. Ir tai prasideda nuo pat gimimo! Vos atėję į šį pasaulį kūdikiai pasitinkami su krepšiu iš viniplasto, prikimštu mišinukų, kuponų, sauskelnių ir įvairių priemonių mėginukų. Štai keli nemokamų suvenyrų ir dovanėlių pavyzdžiai:
NA M A I B E AT L I E KŲ
222 /
Veiklai lėktuve skirtų priemonių rinkinys Ženkliukai ir smeigtukai Pieštukai ir lapai su piešinukais spalvinti (duodami vaikams restoranuose) Vienkartinis puodelis su valgio mėginiu iš maisto parduotuvės Trintukai ir pieštukai su trintuko antgaliu Ugniagesio šalmas iš ekskursijos ugniagesių stotyje Maišeliai su skanėstais iš mugių ir festivalių Plaukų šukos kaip suvenyras iš fotografavimosi dienos mokykloje Gimdymo namuose įteikiamas naujagimio kraitelis Jaunojo eigulio ženklelis iš ekskursijos į eigulių stotį ir suvenyrai su meškiuku Smokey (meškiukas Smokey, arba Smokey the Bear, yra pagrindinis JAV kovos su miškų gaisrais kampanijos veikėjas – vert. pastaba) Žaisliukai iš užkandžių vaikams rinkinio Čiulpinukai ir saldainiai, dalijami įvairiose vietose, pavyzdžiui, banke Medaliai ir prizai, įteikiami už dalyvavimą (ne už prizines vietas) sporto renginyje Švilpukai, dūdelės ir tarškyklės, skirti triukšmauti švenčiant Naujuosius metus Įvairių priemonių mėginukai iš gydytojo kabineto Suvenyrai ir balionai, įteikiami gimtadienio svečiams Suvenyrai karalienės valdymo jubiliejaus proga (jei keliaujate į užsienį) Daugkartinio naudojimo suvenyrinė plastikinė stiklinė ir šiaudelis iš greitojo maisto užkandinės Lipdukai iš gydytojo kabineto Dantų šepetukai ir tarpdančių siūlas iš dantų gydytojo kabineto Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavėlės, dalijamos per valstybines šventes Vienkartiniai 3D akiniai kino teatre (galima pasilikti vieną porą ir naudoti kaskart, kai einate į 3D filmą) Vandens buteliukai sporto renginiuose Kiti daiktai, pavyzdžiui, didelė ranka iš putplasčio futbolo ar beisbolo rungtynėse, pleistrų rinkinys po skiepų arba įvairūs laikraščiai, brošiūros ir bukletai iš mokyklos, muziejų, nacionalinių parkų... Nesakau, kad vaikai turėtų atsisakyti visų šių dovanėlių – jiems prireiktų ypatingų supergalių. Bet viliuosi, kad prieš nuspręsdami neštis daiktą namo jie susimąstys, ką su juo reikės daryti vėliau – kur išmesti ir kokią įtaką tai turės aplinkai. Neįtikima, kaip tai sumažina į namus plūstančių nereikalingų daiktų srautą! Daugeliu atvejų galite padėti savo vaikui iš anksto, pavyzdžiui, susisiekite su gimtadienio šventę organizuojančiais tėvais ir paprašykite, kad neduotų jūsų atžalai suvenyrų (paminėkite, kad tvarkote namus ir stengiatės atsikratyti nereikalingų daiktų).
DVI TYLOS Knygos Ĺžengiantiesiems su pasauliu, ieĹĄkantiesiems tikrumo
CyclusOffset yra 100% perdirbtas popierius. Naudodami CyclusOffset vietoje analogiško neperdirbto popieriaus, poveikį aplinkai sumažinome tokiais rodikliais:
1,848 kg mažiau atliekų, 443 kg mažesnė CO2 ir šiltnamio dujų emisija, 43,392 litrų mažiau vandens, 5,763 kWh sunaudota mažiau energijos ir 3,003 kg mažiau medienos.
Sources : Carbon Footprint data evaluated by Labelia Conseil, Virgin fibres from non-integrated mill latest European BREF data.