LUCA MERCALLI
NA
IR KARŠTIS! Koks bus ateities klimatas? Ir kaip galime sumažinti žalą aplinkai?
ILUSTRACIJŲ AUTORIAI ALICE LOTTI IR PATRIZIO ANASTASI
KAIP VEIKIA ŽEMĖS KLIMATAS IR KAIP JIS MATUOJAMAS 6 ➔ Šiltnamio efektas 8 ➔ Senųjų laikų meteorologijos stotis 10 ➔ Šiuolaikiniai meteorologijos prietaisai 12 ➔ Kaip atkuriamas praeities klimatas?
KAIP GALIME SUMAŽINTI ŽALĄ APLINKAI 42 ➔ Pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių 44 ➔ Taupyti energiją: ekologiškas namas 46 ➔ Perdirbti mūsų pagaminamas atliekas
14 ➔ Klimato istorija šaldytoje morkoje
48 ➔ Naudoti ne tokias taršias transporto priemones
16 ➔ Ledynmečiai
50 ➔ Keisti mitybos įpročius 52 ➔ Sumažinti mūsų ekologinį pėdsaką
KOKS BUS ATEITIES KLIMATAS 20 ➔ Kaip numatomas ateities klimatas? 22 ➔ Jei Žemei pakyla temperatūra? 24 ➔ Kylantis jūros lygis 26 ➔ Sausra
KĄ GALI TU 56 ➔ Pradėk nuo mažų kasdienių poelgių, o tada pereik prie didesnių! 58 ➔ Ekotestas. Permąstyk savo dieną ir apskaičiuok savo ekologinį sąmoningumą
28 ➔ Tropiniai ciklonai 30 ➔ Karščio bangos 32 ➔ Potvyniai 34 ➔ Vabzdžių kenkėjų plitimas 36 ➔ Prarasta biologinė įvairovė 38 ➔ Žiemos turizmo krizė
60 ➔ PRIEDAS Kas sprendžia dėl Žemės klimato ateities? 62 ➔ PABAIGAI
Dabar tavo eilė!
KODĖL ATMOSFEROS REGULIAVIMO PROCESAS TOKS SVARBUS?
S A UL Ė
RKURIJUS ME
Pažvelkime į kitas mūsų Saulės sistemos planetas. Arčiausiai Saulės skriejančioje ir atmosferos beveik neturinčioje Merkurijaus planetoje temperatūros skirtumas tarp dienos ir nakties siūbuoja iki 500 ºC. Veneros planetoje dėl ypač stipraus šiltnamio efekto ir CO2 prisodrintos atmosferos vyrauja 400 ºC temperatūra. Mėnulis – mūsų natūralusis palydovas – neturi
VENERA
ŽEMĖ
MĖ
NULIS
jokios atmosferos: dienos metu jo saulėtas paviršius įkaista iki 100 ºC, o tamsos gaubiamoje dalyje temperatūra nusileidžia iki –150 ºC. Tokios kraštutinės klimato sąlygos neleidžia atsirasti jokiai gyvybės formai, štai kodėl nepaprastai svarbu gerbti mūsų trapią atmosferą!
ŽEMĖS Į KOSMOSĄ IŠSPINDULIUOJAMA ENERGIJA STIPRESNIS ŠILTNAMIO EFEKTAS = DAUGIAU ENERGIJOS SULAIKOMA ATMOSFEROJE
SAULĖS ENERGIJA
IŠKAST IN MILŽIN IO KURO IŠKAS T CO2 ARŠA, KIE KIS
TEMPERATŪRA KYLA: PAVOJUS!
KLIMATO ISTORIJA ŠALDYTOJE MORKOJE ITALŲ IR PRANCŪZŲ ANTARKTINĖ BAZĖ DOME CONCORDIA GRĘŽIMO PLATFORMA MINIMALI TEMPERATŪRA – 85 °C (2010 m. RUGPJŪTĮ PASIEKTAS REKORDAS)
0m
NAUJESNIS LEDAS
LEDINĖ MORKA Sniegas išlaiko tas pačias chemines ir atmosferos savybes, kurias turėjo krisdamas iš dangaus: mažyčiuose oro burbuliukuose jis gali sulaikyti praeities atmosferą, vulkaninių pelenų sluoksnius ar net radioaktyviąją atominės bombos ar atominės elektrinės taršą.
SENESNIS LEDAS - 3270 m
CO2 KIEKIS (ppm)
CO2 KIEKIS PRIEŠ 800 000 METŲ IR ŠIANDIEN
400
PER DIDELIS CO2 KIEKIS: ŽEMĖ KAISTA
380 360 340 320
DIDELIS CO2 KIEKIS: ŠVELNUS TARPLEDYNINIS KLIMATAS
300
Ligi šiol CO2 kiekis dar niekada nebuvo viršijęs 300 ppm (iš angl. parts per million – milijoninės dalys). Šiandien mes pasiekėme 411 ppm!
280 260 240
NEDIDELIS CO2 KIEKIS: LEDYNMEČIAI
220 200 180 800 000 700 000 600 000 500 000 400 000 300 000 200 000
PRIEŠ DAUG METŲ 14
100 000
0
ŠIANDIEN
JEI ŽEMEI PAKYLA TEMPERATŪRA? ŽEMĖ 2100-aisiais
ŽEMĖS TEMPERATŪRAI PAKILUS +2 °C
22
Na ir karštis! Jaučiuosi kiek pailsusi... Bet, laimė, 9 milijardai mano gyventojų bando rūpintis manimi: naudoja mažiau benzino ir anglies, į aplinką paleidžia mažiau CO2 ir naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulė, vėjas ir vanduo.
REKORDINĖ TEMP E RATŪ
RA
PA S
AU
J LY
Karščio bangos taps vis stipresnės miestuose, kur cementas ir asfaltas sugeria karštį ir išleidžia jį į orą, taip pat nakties metu: šis reiškinys vadinamas miesto karščio sala. Ateityje vidutinė temperatūra mieste gali pakilti +8 ºC ir karščiausiomis dienomis pasiekti net +50 ºC Pietų Europos ir JAV miestuose!
JAV, Furnace Creek: +54 °C, 2013 m. birželio 30 d.
Italija, Forli: +43 °C, 2017 m. rugpjūčio 4 d. Alžyras, Ouargla: +51,3 °C, 2018 m. liepos 5 d.
E
Prancūzija, Nimes: +44,1 °C, 2003 m. rugpjūčio 12 d.
Japonija, Kumagaya: +41,1 °C, 2018 m. liepos 23 d.
Kuveitas, Mitribah: +55 °C, 2016 m. liepos 21 d.
Australija, Moomba: +49,6 °C, 2013 m. sausio 12 d. EUROPOJE 2003-iųjų KARŠČIO BANGA NUSINEŠĖ 70 000 GYVYBIŲ.
VEIKSMŲ PLANAS
UPIŲ IR EŽERŲ GARAVIMAS GAIVINA ORĄ
TIS VAN DU KAN O
TE
Ko imtis, kad išvengtum pavojingo saulės smūgio?
KĄ DARYTI
GERK DAUG IR DAŽNAI GAIVINKIS ŠALTU VANDENIU KELISKART PER DIENĄ VALGYK LENGVĄ MAISTĄ VALGYK VAISIUS IR DARŽOVES PADĖK SILPNESNIEMS
KO NEDARYTI TRŪKSTA VANDENS! Dėl stipresnio karščio visiems reikės daugiau vandens, tačiau šio ims stigti!
DIENOS METU NEATIDARYK DURŲ IR LANGŲ NESTOVĖK SAULĖJE NESIIMK PER SUNKIŲ DARBŲ KARŠČIAUSIU PAROS METU NEIK Į LAUKĄ PRIREIKUS NEDELSK KREIPTIS PAGALBOS 31
TINKAMI SPRENDIMAI
PERDIRBTI MŪSŲ PAGAMINAMAS ATLIEKAS
Gaminant ir perdirbant bet kurį mūsų naudojamą daiktą reikalingos vertingos žaliavos (mineralai, mediena, vanduo) bei didelės energijos sąnaudos, taip prisidedama prie šiltnamio efekto. Būtina mažinti atliekas ir skatinti šiukšlių rūšiavimą!
BLOGAS ATLIEKŲ TVARKYMAS
STIPRĖJA ŠILTNAMIO EFEKTAS
Ar kada klausei savęs, kas nutinka mūsų šiukšlėms? Jos išvežamos į didžiulius sąvartynus (kartai nelegalius!), deginamos tam skirtuose atliekų deginimo įrenginiuose ar išgabenamos į tolimas salas ir ten paliekamos. Atliekos visada daro milžinišką žalą aplinkai! Į jūrą išmetamos šiukšlės teršia aplinką, o į sąvartynus ir deginimo įrenginius patenkančios atliekos gamina metaną ir CO2, lemiančius stiprėjantį šiltnamio efektą.
O KAS ČIA? KOKS KEISTAS DUMBLIS!
O NE, VĖL ŠIUKŠLĖS!
SUMEŠKERIOJU DAUGIAU ŠIUKŠLIŲ NEI ŽUVŲ...
KOKIE NESKANŪS TIE PLASTIKO BUTELIAI!
AR ŽINOJAI, KAD KIEKVIENAS EUROPOS PILIETIS PER METUS PAGAMINA APIE 500 KG ŠIUKŠLIŲ? TAI SIAUBINGAI DAUG! 46
KĄ GALI TU
TAUPYK VANDENĮ
NEPIRK NEREIKALINGŲ DAIKTŲ
IŠJUNK ŠVIESĄ
KASDIENIAI POELGIAI
PO KELISKART NAUDOK TĄ PAČIĄ TARĄ
RŪŠIUOK ATLIEKAS
RINKIS LED LEMPUTES
RINKIS VIEŠĄJĮ TRANSPORTĄ