Kaip profesinės krizės atveria vartus į naują sėkmę ir pilnatvę teikiantį asmeninį gyvenimą? Kaip elgtis, jei iš po kojų staiga išslysta saugumą užtikrinęs finansinis pagrindas? Kaip ištikus krizei sustiprinti savo potencialą ir atrasti savyje glūdinčias galias? Ką bendra turi sėkminga karjera, mėgstamas darbas ir džiuginantis santykis su vyru ar žmona?
Ši knyga – žmonėms, bijantiems netekti pragyvenimo šaltinio; žmonėms, svajojantiems ištrūkti iš pilkos kasdienybės; žmonėms, išsekusiems nuo persidirbimo ir karštligiškai besilaikantiems darbo kaip gelbėjimosi šiaudo. Žmonėms, ieškantiems drąsos ir įkvėpimo, kad pakeistų savo gyvenimą. Eva-Maria ir Wolframas Zurhorstai savo gyvenimą jau pakeitė. Iš persidirbusių, užgesusių, pavargusių samdomų darbuotojų jie virto gyvenimu besidžiaugiančiais kūrybingais profesionalais. Jie dar ir negodūs – yra pasiruošę savo mintimis ir patarimais pasidalyti su skaitytojais.
Eva-Maria Zurhorst ir Wolframas Zurhorstas atsako į šiuos klausimus, remdamiesi savo pačių patirtimi. Wolframas Zurhorstas, sėkmingai dirbantis ir savo profesijai atsidavęs vadybininkas, visiškai netikėtai buvo atleistas iš darbo. Tačiau kaip tik tai tapo didžiausia jo sėkme, naujos patirties raktu ir paskatino abu autorius parašyti šią knygą drauge. Ar žinojote, kad sėkmė darbe ir pilnatvė šeimoje – neatsiejamai susiję dalykai? Todėl, norėdami pataisyti padėtį šeimoje, privalote pakeisti požiūrį į tai, ką dirbate. Skamba neįtikėtinai? Atrodo, kad darbas ir asmeninis gyvenimas neturi nieko bendra? Ne, turi. Ir ši knyga jums tai įrodys. Ar žinojote, kad ekonominė krizė – geriausia proga sužinoti, ko iš tiesų trokšta mūsų siela? Kaip pasinaudoti krizės teikiamomis galimybėmis ir išvystyti savo kūrybines galias? Ir ar nereikėtų padėkoti už tai, kad atleido iš darbo? Jūs galite turėti tokį darbą, apie kokį visada svajojote. Galite žengti per gyvenimą, paklusdami savo intuicijai ir vedami savo pašaukimo. Kaip tai įmanoma? Taip, kaip tai pavyko Evai-Mariai Zurhorst ir Wolframui Zurhorstui bei kitiems žmonėms, kurių istorijas taip pat rasite knygoje „Mylėk save, ir nesvarbu, kad netekai darbo“. Sėkmės paslaptis – suvokimas, kad viskas įmanoma. Ir kad raktas į sėkmę slypi tavo sieloje.
Eva-Maria Zurhorst (Eva Marija Curhorst; g. 1962 m.) – vokiečių televizijos ir radijo žurnalistė, psichoterapeutė. Devintajame dešimtmetyje ji dirbo Pietų Afrikos Respublikoje, susijungus Vokietijai tapo viešųjų ryšių specialiste. Vėliau įgijo psichologinį išsilavinimą, šiuo metu drauge su vyru Wolframu Zurhorstu (Volframas Curhorstas; g. 1968 m.) konsultuoja poras tarpusavio santykių klausimais. Prieš dešimt metų jie patys išgyveno santuokos krizę. Viskas, ką patyrė ir kaip ją įveikė, aprašyta E.-M. Zurhorst knygoje „Mylėk save, ir nesvarbu, koks tavo sutuoktinis“. Ši knyga sukrėtė Vokietiją ir buvo išversta į 15 kalbų. Dabar Eva-Maria ir Wolframas Zurhorstai provokuoja toliau. Kai visi dreba, bijodami prarasti darbo vietą, kai ekonominės krizės šmėkla vis didesniais žingsniais žengia per pasaulį, jie teigia: „Mylėk save, ir nesvarbu, kad netekai darbo.“
3
UDK 159.92 Zu39
Parašyta bendradarbiaujant su dr. Christophu Quarchu ir papildyta biografiniais Richardo Bransono, Paulo Coelho, Sybille Grüter, Eckarto von Hirschhauseno, Hape’s Kerkelingo, Anne Koark, Dieterio Leipoldo ir Peterio Kowalskio, taip pat Georgo Schöfflerio, Susanne Schöning, Eckharto Tolle’s, Neale’o Donaldo Walscho ir Oprah Winfrey portretais
Original title: Liebe dich selbst, auch wenn du deinen Job verlierst By Eva-Maria Zurhorst and Wolfram Zurhorst © 2009 by Arkana Verlag, München a division of Verlagsgruppe Random House GmbH, München, Germany © Jovita Liutkutė, vertimas į lietuvių kalbą, 2010 © Ilona Kukenytė, viršelio dizainas, 2010 © „Tyto alba“, 2010 ISBN 978-9986-16-781-5
4
Išsiaiškink, ką nori veikti, ir daryk tai iš visos širdies. Buda
7
Turinys
Pratarmė. Koks netikęs pavadinimas ekonominio nestabilumo laikais.......................................................13 I dalis Ekonominės krizės dovana.............................................................................19 1 skyrius. Ekonomika – tai aš..............................................................................20 2 skyrius. Dėkingas, kad atleido iš darbo?.........................................................32 Portretas: Anne Koark. ....................................................................39 3 skyrius. Vien mano istorija, o gal... ir dalelė jūsiškės?..................................44 4 skyrius. Likimas rodo kelią tiems, kurie jį priima. Tuos, kurie jį atmeta, veda prievarta................................................52 5 skyrius. Stačia galva į dar vieną aklavietę.......................................................61 6 skyrius. Apie žmonas, buvusius bendradarbius ir kitus gera linkinčius patarėjus ......................................................70 Portretas: Hape Kerkelingas.............................................................71 7 skyrius. Mažiau karjeros, daugiau gyvenimo.................................................79 Portretas: Neale’as Donaldas Walschas.............................................86 8 skyrius. Krizė viena nevaikšto, arba krizė darbe – krizė ir namuose..........89 9 skyrius. Profesija ar pašaukimas?..................................................................104 Portretas: Eckartas von Hirschhausenas. .......................................108
8
10 skyrius. Ko labiau bijomės: darbo ar nedarbo?..........................................120 11 skyrius. Labiausiai bijome sėkmės..............................................................128 12 skyrius. Vadovaujamoji jėga – pasyvi.........................................................139 II dalis Kelias į pašaukimą...........................................................................................149 1 skyrius. Saulė, jūra ir darbas..........................................................................150 2 skyrius. Parduodate savo laiką ar paklūstate pašaukimui?.........................157 Portretas: Dieteris Leipoldas ir Peteris Kowalskis..........................160 3 skyrius. Apsižvalgykite! Susiraskite sektinų pavyzdžių..............................169 Portretas: Paulo Coelho. ................................................................169 Portretas: Richardas Bransonas......................................................175 4 skyrius. Kas visko atsisako, to abi rankos laisvos........................................181 Portretas: Georgas Schöffleris. .......................................................182 5 skyrius. Paviršutiniška šeimos idilė?.. Sėkmė!.............................................197 Portretas: Eckhartas Tolle...............................................................203 Portretas: Susanne Schöning..........................................................212 6 skyrius. Kas tikisi sėkmės, turi būti pasiruošęs ją priimti..........................215 Portretas: Sybille Grüter.................................................................221 7 skyrius. Viskas prasideda nuo minties..........................................................227 8 skyrius. Pakeisk savo mintis, pasikeis ir tavo gyvenimas...........................237 Portretas: Oprah Winfrey. .............................................................240 Pabaigos žodis.......................................................................................................247 Padėka....................................................................................................................252 Ačiū........................................................................................................................254 Bibliografija...........................................................................................................255
9
Jei ši knyga rado kelią pas jus, VADINASI, jau nesisuksite pilkos kasdienybės rate ir nelauksite iki pensijos, kad įgyvendintumėte savo svajones.
VADINASI, ŠIAM PASAULIUI TURITE KĄ DUOTI.
10
VADINASI, ESATE SUBRENDĘ darbą pakeisti pašaukimu, didesniam gyvenimo džiaugsmui ir aistrai, naujai gerovės formai, tikrai, ilgalaikei sėkmei.
11
P r ata r m ė
Koks netikęs pavadinimas ekonominio nestabilumo laikais Kai baigiantis 2007-iesiems savo leidėjui pasiūlėme šią knygą, šalyje dar nematėme jokių ekonominės krizės ženklų. Priešingai, buvome priblokšti, kiek daug pas mus ateina žmonių, nepaisant vis didėjančio vartojimo ir augančios gerovės susiduriančių su vis beviltiškesnėmis asmeninėmis krizėmis. Dirbant šį darbą mums darėsi vis aiškiau, kad ilgalaikių ir esminių asmeninių permainų ieškančius žmones būtinai turime raginti pažvelgti ir į savo profesinį gyvenimą. Kad niekas metų metus, o dažnai ir dešimtmečius negali darbe neribotai savęs alinti ir netgi leistis išnaudojamas, nesukeldamas pavojaus sau ir savo santykiams su artimais žmonėmis. Kad niekas negali didžiąją dalį dienos dirbti patirdamas neapsakomą spaudimą, atsiribojęs nuo savo jausmų, širdies ir žmogiškosios esybės, o vakare tikėtis artumo, lūkesčių išsipildymo ir nuoširdaus sutikimo. Kad gyvenimas lenkti skirtoje greitkelio juostoje veda į pražūtį. Kad darbas ir pašaukimas – ne tas pats. Taigi, projektu „Mylėk save“ jau pasiekę milijonų moterų visame pasaulyje širdis, pradėjome rengti šios knygos metmenis pirmiausia tikėdamiesi naują požiūrį į profesiją ir santykius šeimoje įkvėpti ir vyrams. Vieną dieną, rinkdami šiai knygai medžiagą, dėliodami jos apmatus, sėdėjome drauge ir kuo aiškiausiai suvokėme: jei žmonės vėl nori gyventi visavertiškai ir prasmingai, tai šis atlygio, spaudimo ir godulio formuojamas ekonominis ir profesinis gyvenimas turi liautis. Vos tik 13
aiškiai suformulavome šią mintį ir nutarėme, kad ji taps pamatiniu knygos teiginiu, žiniasklaida pratrūko prastų naujienų srautu. Atmosfera buvo baugi: vis nauji pranešimai apie tarptautinę bankų ir finansų krizę, apie prasiskolinusių įmonių bankrotus, apie uždaromas gamyklas ir tūkstančiams darbuotojų visose ūkio šakose gresiančius masinius atleidimus. Ir per metus, kol rašome šią knygą, tokia tendencija tik stiprėja. Dabar jau kalbama apie didžiausią recesiją nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Vokietijos ekonomikos rodikliai kiekvieną ketvirtį vis prastėja. Ir vyriausybė, ir žymiausi ekonomikos institutai 2009-aisiais tikisi didžiausio ūkio nuosmukio nuo pat Vokietijos Federacinės Respublikos susikūrimo. Mokesčių surenkama vis mažiau, – Vokietija dar niekada to nebuvo patyrusi, o tai savo ruožtu gramzdina valstybę į naujas, vis didėjančias skolas. Kol kas joks žinomas ekonomikos ekspertas nesiryžta prognozuoti, kad per kelerius ateinančius metus nuosmukį pakeis bent šioks toks ūkio augimas. Pradėję rašyti šią knygą, sunkiai galėjome įsivaizduoti, kad profesiniame gyvenime būtų galima patirti didesnę baimę ir spaudimą. Tačiau šiandien jaučiame lyg epidemija visuomenėje plintančias netikrumo nuotaikas. Žmonės pereina prie išgyvenimą garantuojančio režimo; jie lyg paralyžiuoti – dar daugiau dirba, dar atkakliau kovoja. Visuose visuomenės sluoksniuose ryškėja tendencija įsitvėrus laikytis to, kas jau turima, su nerimu svarstomi ateityje galimi visiško žlugimo scenarijai. Ir štai kažkokie Zurhorstai lengva ranka brūkšteli, girdi, praradus darbą reikia džiaugtis. Matyt, visai pakvaišo! Jei mūsų „Mylėk save“ knygos jums jau pažįstamos, tuomet žinote, kad jų pavadinimais mielai provokuojame. Bet taip elgiamės tik dėl vienos priežasties: kad padėtume skaitytojams sunkiu jų gyvenimo ir asmenybės raidos laikotarpiu atsiverti naujam požiūriui į tai, kas vyksta. Požiūriui, kuris iš pirmo žvilgsnio galbūt atrodo keistas ir net bauginantis. Tačiau tam, kuris šiame etape nepuola spręsti vadovaudamasis 14
senu įpročiu ir neužsiveria, o, bent kol skaitys šią knygą, ryžtasi žengti toliau, anapus jau žinomų mąstymo modelių, atsiranda galimybė įveikti ir šios krizės, ir savo asmenybės, ir sustabarėjusio, dažnai dėl pasenusių įsitikinimų susiaurėjusio mąstymo nubrėžtas ribas, atsikratyti varžančių prietarų ir sumažinti sau keliamus reikalavimus. Tai gali būti naujo asmeninio ir profesinio gyvenimo modelio, naujos gyvenimo kokybės, tikros saviraiškos, o šiame ypatingame kontekste – ir naujos bei natūralios gerovės pradžia. Tačiau tam šiais neramiais laikais reikės žmonių, pasirengusių rizikuoti ne vien dėl savęs, bet ir dėl šios visuomenės. Galbūt Jūs – vienas iš jų... Mylėkite save net ir praradę darbą? Iš pradžių ši mintis beveik visuomet baugina ir kelia nerimą. Bet žvelgiant iš laiko perspektyvos dažnai pasirodo, kad asmenybės raidos požiūriu būti nustumtam nuo senų, patikimų, bet eižėjančių bėgių yra tikra palaima. Tai, kad visiškai netikėtai abu praradome darbus, buvo geriausia, kas galėjo nutikti. Nors kiekvienas priverstinę savo ligtolinės karjeros pabaigą išgyvenome skirtingu laiku ir skirtingais savo gyvenimo tarpsniais, vis dėlto giluminiai procesai buvo tokie pat. Tik staiga užklupęs sukrėtimas, sukėlęs nesaugumo jausmą ir vis pasikartojančius nuogąstavimus dėl savo egzistencijos, sugriovęs išoriniam pasauliui skirtus mūsų įvaizdžius, taip mus subrandino ir išmušė iš įprastų vėžių, kad pagaliau pasidavėme vis stiprėjančiam spaudimui ir ėmėme rimtai mąstyti apie savo vidinius poreikius. Pagaliau, nors ir ne savo noru, buvome pasiruošę iš naujo nusistatyti prioritetus, peržiūrėti sau keliamus reikalavimus ir rasti naujų, gyvybingesnių kelių, leisiančių skleistis tikriesiems mūsų talentams, vidiniam pašaukimui bei visavertei, taip pat ir dvasinį pasitenkinimą teikiančiai gerovei. Žinoma, pirmiausia turėjome norėti anapus kasdienio informacijos srauto ir nesiliaujančio, jaudulį keliančio televizijos žinių šniokštimo ieškoti gilesnių kai kurių reiškinių sąsajų ir jų paaiškinimo. Jei nebūtume patyrę egzistencinės krizės sukelto spaudimo, toks noras mums nebūtų kilęs. Tik krizė išstūmė mus į tokią nuošalę, kad nutilome ir vėl 15
leidome veikti subtiliosioms gyvenimo jėgoms. Stengėmės, kad po tariamu sėkmingų žmonių įvaizdžiu, kurį kūrėme atkakliai ir energingai, bet dažnai prarasdami vidinį ryšį, galų gale viskas vėl galėtų klostytis pagal natūralią tvarką. Kad ir kokia neįveikiama ar egzistencinė dabar atrodytų jus ištikusi krizė, – praradote darbą, jūsų įmonė bankrutavo arba stovi ant bankroto slenksčio, skyriuje, kuriame dirbate, vos įmanoma ištverti įtampą, jūs visiškai išsekęs, o jūsų karjera tėra tuščias tviskantis fasadas, už kurio viskas atrodo negyvybinga, – ji yra atspirties taškas kurti kai ką tikra. Kai šią krizę išnagrinėsite, suprasite ir priimsite, užuot toliau įsitvėrę laikęsi aukos vaidmens, ji taps tokiu tvirtu pagrindu jūsų profesinei ateičiai, kokio niekada nesate turėję. Tuomet galėsite rasti savyje rezervų, reikalingų didelei sėkmei pasiekti. Pirmą serijos „Mylėk save“ knygą aš (Eva) dar parašiau viena, glausdamasi savo vyro, vadybininko, profesinio gyvenimo paribyje. Jis žinojo, kad noriu rašyti apie žmonių santykius. Matė mane kiekvieną laisvą minutę sėdančią prie kompiuterio. Bet neprašytas brautis į vidinę knygos erdvę niekada nenorėjo. Kai pradėjau rašyti, jo karjera, rodės, dar buvo sėkminga ir klostėsi taip pat sklandžiai kaip ir anksčiau. Tačiau man besidarbuojant jis, kaip sakoma, visiškai netikėtai buvo atleistas. Tai sukrėtė mus visus. Tačiau nepatyręs šio sukrėtimo jis greičiausiai nebūtų peržengęs senųjų savo asmenybės ribų ir atsivėręs esminei projekto „Mylėk save“ idėjai. Jis atsivėrė tiek, kad buvo pasirengęs visiškai pakeisti savo gyvenimą, pamiršti buvusią karjerą, atrasti pats save, leisti reikštis savo gebėjimams, o vėliau – netgi prisidėti prie antrosios knygos. Ši trečioji knyga atsirado būtent mano (Wolframo) iniciatyva. Dabartiniame savo darbe, ypač bendraudamas su vyrais, pastebėjau, kad sprendžiant profesinio gyvenimo klausimus jiems trūksta orientyrų, ir turėjau pripažinti, kad tai susiję su asmeninių santykių bėda, todėl pastaraisiais mėnesiais mintis rašyti knygą vis nedavė man ramybės. Dabar jau esu įsitikinęs: būtina iš esmės kitaip vertinti sėkmę, augimą bei gerovę. Ir paneigti seną vyrų pramaną, kad profesinė veikla ir as16
meninis gyvenimas yra visiškai skirtingi dalykai ir tarp jų neturi būti jokios sąsajos. Žinoma, taip tvirtai galiu kalbėti tik nuo to laiko, kai galutinai atsikračiau savo senosios profesinės vizijos ir atradau kai ką tikrai apčiuopiama ir gyvybinga. Darbą, kurį dirbdamas klausiu savęs: ar jis man tikrai patinka, ar padeda skleistis kūrybiškumui? Ar galiu panaudoti savo gebėjimus? Ar galiu ką nors duoti kitiems? Ar jis skatina mano ryšius su šeima? Ar teikia visapusę gerovę? Ar leidžia man mėgautis, džiaugtis tyla ir tobulėti mano asmenybei? Ar prisideda prie naujos savimonės kūrimo ir mūsų pasaulio sveikatinimo? Ar man ir kitiems jis teikia laimės ir pasitenkinimo? Kitaip negu anksčiau, kai dar riedėjau tariamai užtikrintos ir tikslingos karjeros bėgiais, dabar į šiuos klausimus galiu atsakyti tiesiog – taip. Jūs irgi? Jei ne, tuomet kaip tik šis nuoširdus prisipažinimas gali tapti naujo kelio į pašaukimą ir asmeninį pasitenkinimą pradžia.
17
I dalis
EkonominÄ—s krizÄ—s dovana
19
1 skyrius
Ekonomika – tai aš
„Didelė pasaulio gyventojų dalis netrukus suvoks, – jei dar nesuvokė, – kad dabar žmonija neturi kito pasirinkimo, ji gali tik evoliucionuoti toliau arba žūti.“ Taip savo knygoje „Naujoji žemė“ („Eine neue Erde“) sako Eckhartas Tolle, buvęs Kembridžo universiteto mokslininkas, o šiandien – vienas žymiausių mūsų laikų išminties mokytojų. Įtakingiausia pasaulyje pokalbių laidų vedėja amerikietė Oprah Winfrey šiam vyrui ir jo knygai skyrė dešimt pokalbių laidų, jos internetu buvo transliuojamos visam pasauliui ir jas žiūrėjo milijonai įvairiausių tautybių žmonių visuose žemynuose. „Sprendžiant iš mano turimų duomenų, labai tikėtina, kad per ateinančius penkerius metus prasidės pasaulinė ekonomikos krizė. Būtent globalizacija išpūtė didelį burbulą, kuris anksčiau ar vėliau sprogs staiga arba subliūkš iš lėto. Jei gerai suprantu ženklus, kuriuos mums visur palieka dabartinė pasaulio ekonomika, tai jis sprogs – ir driokstelėjimas turėtų būti galingas.“ Taip rašo ekonomikos profesorius Maxas Otte 2006-aisiais pasirodžiusioje ir perkamiausia tapusioje savo knygoje „Der Crash kommt“. Išminties mokytojas ir ekonomikos ekspertas. Abu mums pranašauja pasaulinę krizę ir abu rašo savo knygas ne mėgindami įbauginti, o norėdami atverti mums akis. „Jei mano analizė teisinga, tuomet geriau nedelsdami ruoškitės krizei. Jau pats laikas.“ Maxas Otte tuo įsitikinęs. 20
Panašiai spėja ir Eckhartas Tolle: „Ligšiolinis mūsų požiūris į pasaulį jau pasenęs. Jeigu jo nepakeisime, įžengsime į pavojingą teritoriją, turinčią susinaikinimo potencialą.“ Mudu nesame nei išminties mokytojai, nei ekonomikos ekspertai. Mūsų kompetencija – net ir krizės laikotarpiu džiaugtis ir mėgautis savo gyvenimu ir darbu; išlaikyti profesinį lankstumą, bet nesileisti blaškomiems išorinio pasaulio bangų; savo veikla pasiekti įprastais matais išmatuojamą sėkmę ir kartu jausti vidinį pasitenkinimą; ir dirbant su daugybe žmonių įsitikinti, kad abiejų ekspertų prognozės ir mūsų pačių patirtis visiškai pasitvirtina. Kuo esmingiau keičiame profesinį gyvenimą atsižvelgdami į savo gebėjimus bei poreikius ir pritaikome jį savo unikaliai asmenybei, kuo daugiau svajonių ir vizijų įgyvendiname, tuo dažniau matome griūvant klasikinius, dažnai sustabarėjusius žmonių tarpusavio santykių ir profesinės veiklos modelius. Mūsų visuomenė patiria didžiausias ir radikaliausias permainas nuo pramonės revoliucijos laikų. Niekas jau netiki, kad šis spartus keitimasis atves į nesibaigiantį klestėjimą ir paskatins niekieno nedrumsčiamą nuolatinį ūkio augimą. Kas trečia Vokietijos įmonė mažina darbo vietų skaičių. Net sėkmingai dirbančių įmonių darbuotojai kaustomi baimės. O trečdalis šalies žmonių baiminasi, kad krizei užsitęsus pablogės jų visuomeninė padėtis. Jaučiamas orientyrų trūkumas, vis labiau plinta baimė netekti turimo statuso. Apleidžia saugumo jausmas. Niekas nežino, ar rytoj vis dar turės patikimą darbo vietą. Globalizacija įveikia visas sienas. Pokyčių sparta verčia greitai keistis ir įmones, ir jų darbuotojus. Rinkos sąlygos dažnai pasikeičia per naktį. Prijungimas, susiliejimas, perėmimas – šiandien darbuotojai jau nežino, kaip rytoj vadinsis jų įmonė ir ar jų darbo vieta neatiteks kitiems, kitoje šalyje gyvenantiems ir už mažesnį atlygį dirbantiems žmonėms. Tradicinės biografijos, atspindinčios nenutrūkstamą, ramią profesinę veiklą, formavusią mūsų tėvų kartos gyvenimą, grimzta vis giliau į praeitį. Tarnybos jubiliejai, ilgamečio priklausymo vienai įmonei liudijimai 21
ir atsisveikinimo šventės, kai išlydimi į pensiją senieji darbuotojai, vis retesni ir šiais įsibėgėjančios darbo vietų karuselės laikais kelia švelnią nostalgiją. Užtat inovacijų ciklai vis trumpesni ir nauji produktai metami į rinką vis sparčiau. Tai reiškia, kad šiuose procesuose dalyvaujantys žmonės privalo vis greičiau suktis ir prisitaikyti. Nuolatinius darbo santykius keičia laikini, tikslinėmis darbo sutartimis paremti santykiai. Etatinių darbuotojų vietas užima subrangovai, laisvai samdomi bendradarbiai ir žmonės, dirbantys ne visą darbo dieną. Nuolat veikiančius skyrius keičia projektus įgyvendinančios grupės, drauge dirbančios tik tol, kol įvykdo gautą užduotį. Darbo vieta ir saugus gyvenimas? Kas šiandien iš gyvenimo dar tikisi tokių dalykų, yra naivuolis. „Ateičiai mūsų nereikia“, – sako Billas Joy, vienas iš kompiuterių firmos „Sun“ įkūrėjų ir jos „smegenys“. Jis turi omenyje, kad pirmą kartą esame atsidūrę tokioje situacijoje, kai ūkiui išjudinti ir priversti jį augti žmogus nebereikalingas. Sąvokos „žmogiškieji ištekliai“ (human resources) arba „žmogiškasis kapitalas“ (human capital) aiškiai byloja, kokia vieta tenka žmogui darbo rinkoje. Sprendžiant iš to, ką patiriame konsultuodami individualiai ir vesdami seminarus, mėginimas jėga, neigimu arba karštligiškais veiksmais sustabdyti visą pasaulį apėmusį permainų procesą yra pasmerktas nesėkmei. Žmonės turi suvokti, kad senosios saugios sistemos nyksta ir, nors pažanga didėja, dalykų, kurie būtų patikima atrama, pasaulyje lieka vis mažiau. Reikia žmonių, pasirengusių atsiverti ir keistis, peržengti senąsias ribas ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir gyvenimą. Eckharto Tolle’s nuomone, konstruktyvios globalios kaitos procesas priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir jo savimonės pokyčių. Maxas Otte sako, kad kylanti didelė ekonominė krizė yra išimtinai žmonių elgesio padarinys. Mes irgi manome, jog ši pasaulinė krizė, apie kurią kalba abu ekspertai, nėra nei teorinis išorinio pasaulio darinys, nei mus, vargšus žmones, netikėtai užgriuvusi lavina. 22
Kiekvienas iš mūsų yra dalis šios krizės, kiekvienas esame prisidėję prie to, kad ji kiltų, ir kiekvienas turime vidinių galių rasti sprendimą ir kurti ką nors nauja. Mūsų abiejų nueitas kelias parodė, kad tik mes patys esame savo gyvenimo aplinkybių kūrėjai. Žinoma, šis tikėjimas asmeninėmis galiomis ir asmenine atsakomybe labai skiriasi nuo savivokos daugumos žmonių, pastaruoju metu paliestų ir pasaulinės, ir asmeninės, ir profesinės krizės. Pas mus vis dažniau ateina vyrų ir moterų, pasiklydusių savo profesiniame gyvenime, prislėgtų darbo, negailestingai užgožusio visas kitas gyvenimo sritis. Ateina žmonių, kurie ilgai kopę karjeros laiptais ir pasiekę visapusę materialinę gerovę jaučiasi išnaudoję visas savo galimybes, o profesinis gyvenimas jiems atrodo beprasmis. Ateina ir tokių, kurie pasidavė jau prieš daug metų ir kasdien vykdo savo profesines pareigas, suvokdami jas kaip neišvengiamą blogį, bet vienintelį pragyvenimo šaltinį. Arba tokių, kurie daugybę metų slapčia svajoja apie kitokį užsiėmimą, tačiau dėl savo egzistencinių baimių svajones stropiai slepia. Dar dažniau susiduriame su žmonėmis, kurie metų metus ar kelis dešimtmečius visas užduotis darbe atlikdavo puikiai, o dabar jų profesinis pamatas staiga ėmė griūti tarsi kortų namelis. Jie jaučiasi lyg užklupti gamtos katastrofos. Kartu su profesiniu pagrindu jie, rodos, praranda ir pasitikėjimą savimi. Puikiai dirbęs vadovas per dieną tampa nevykėliu. Kadangi patariame žmonėms tarpusavio santykių klausimais, į mus kreipiasi daugybė vyrų ir moterų, ilgainiui tapusių savo darbo vergais. Jie prarado kadaise turėtą šeimos ar mylimo žmogaus palaikymą. Neteko ryšio su savo partneriu ir vaikais. Gyvenimo šerdimi seniai tapo biuras. Asmeniniam gyvenimui laiko nelieka. Lengvumas, spontaniškumas, sprendimų laisvė jiems – svetimi žodžiai. Rašome šią knygą, nes abu visa tai patyrėme. Nes dabar, kai sugriuvo ankstesni profesinės veiklos modeliai ir mes atsisakėme senų vaidmenų, leidusių siekti sėkmingos karjeros, esame laimingi padarę tinkamas 23
išvadas, padėjusias rasti išeitį, susigrąžinti gyvybingumą ir gyvenimo džiaugsmą. Nes tikime, kad anapus ne savo noru baigtos karjeros yra naujas kelias, kurį laisva valia gali pasirinkti kiekvienas, turintis truputį drąsos ir pasirengęs šiek tiek rizikuoti. Nes tikime, kad santykiai tikrai gali veikti kaip vaistai. Jei darbas, sėkmė, pinigai ar visuomeninis statusas taps ne tokie svarbūs ir užleis vietą santykiams su žmonėmis ir su Žeme. Nes turime dukterį, ji auga ir jai reikia ne to, ką galėsime duoti kada nors, pasiekę įsivaizduojamą ateitį, o to, ką šiandien turime savo širdyse ir kuo galime su ja pasidalyti. Šią knygą rašome visiems, kankinamiems nuojautos, kad be profesinio kelio, kuriuo ėjo iki šiol, turi būti ir kitas. Pavargusiems nuolat siekti pripažinimo. Supratusiems, jog didelių pajamų ir jų garantuojamos gyvenimo kokybės kaina dažnai būna per didelė – tai yra sugriuvusi sveikata ir pašliję asmeniniai santykiai. Visiems, aiškiai suvokiantiems: jei rūpinsies vien karjera, gyvenimas praeis veltui. Visiems, jaučiantiems, kad pasauliui gali duoti daugiau, ir vidinio balso raginamiems peržengti senąsias ribas. Galbūt ir jums pažįstama baimė tų trumpų akimirkų, kai suvoki esąs niekas. Kai pro nenutylantį sėkmės siekiančiųjų erzelį išgirsti tykų vidinį balsą ir staiga apima nykus jausmas, kad esi tik stropus pareigų vykdytojas, kurio gyvenimui trūksta ir prasmės, ir glaudesnių ryšių. Arba gal esate patyrę retų visiško atsipalaidavimo akimirkų, kai netikėtai pasibeldžia sena gyvenimo svajonė: „Labas, ar tu – vis dar tu? Juk kai kas buvo... Kadaise turėjai svajonę! Turėjai viziją! Kas iš jos liko?“ Daugiau neslopinkite šio ilgesio. Kelias į sėkmę grįstas tik tokiomis vizijomis ir svajonėmis. Su džiaugsmu išreikškite save. Tai nė iš tolo nepanašu į karjeros planų įgyvendinimą, bet, kaip ir pašaukimas, yra jūsų asmenybės dalis. Pašaukimo nereikia siekti, pagal jį galima tik gyventi, nes jis seniai įsišaknijęs jumyse ir telaukia, kad būtų pažadintas. Leisti jam skleistis – tai kur kas daugiau, negu susirasti darbą, atitinkantį jūsų kvalifikaciją. 24
Kaip profesinės krizės atveria vartus į naują sėkmę ir pilnatvę teikiantį asmeninį gyvenimą? Kaip elgtis, jei iš po kojų staiga išslysta saugumą užtikrinęs finansinis pagrindas? Kaip ištikus krizei sustiprinti savo potencialą ir atrasti savyje glūdinčias galias? Ką bendra turi sėkminga karjera, mėgstamas darbas ir džiuginantis santykis su vyru ar žmona?
Ši knyga – žmonėms, bijantiems netekti pragyvenimo šaltinio; žmonėms, svajojantiems ištrūkti iš pilkos kasdienybės; žmonėms, išsekusiems nuo persidirbimo ir karštligiškai besilaikantiems darbo kaip gelbėjimosi šiaudo. Žmonėms, ieškantiems drąsos ir įkvėpimo, kad pakeistų savo gyvenimą. Eva-Maria ir Wolframas Zurhorstai savo gyvenimą jau pakeitė. Iš persidirbusių, užgesusių, pavargusių samdomų darbuotojų jie virto gyvenimu besidžiaugiančiais kūrybingais profesionalais. Jie dar ir negodūs – yra pasiruošę savo mintimis ir patarimais pasidalyti su skaitytojais.
Eva-Maria Zurhorst ir Wolframas Zurhorstas atsako į šiuos klausimus, remdamiesi savo pačių patirtimi. Wolframas Zurhorstas, sėkmingai dirbantis ir savo profesijai atsidavęs vadybininkas, visiškai netikėtai buvo atleistas iš darbo. Tačiau kaip tik tai tapo didžiausia jo sėkme, naujos patirties raktu ir paskatino abu autorius parašyti šią knygą drauge. Ar žinojote, kad sėkmė darbe ir pilnatvė šeimoje – neatsiejamai susiję dalykai? Todėl, norėdami pataisyti padėtį šeimoje, privalote pakeisti požiūrį į tai, ką dirbate. Skamba neįtikėtinai? Atrodo, kad darbas ir asmeninis gyvenimas neturi nieko bendra? Ne, turi. Ir ši knyga jums tai įrodys. Ar žinojote, kad ekonominė krizė – geriausia proga sužinoti, ko iš tiesų trokšta mūsų siela? Kaip pasinaudoti krizės teikiamomis galimybėmis ir išvystyti savo kūrybines galias? Ir ar nereikėtų padėkoti už tai, kad atleido iš darbo? Jūs galite turėti tokį darbą, apie kokį visada svajojote. Galite žengti per gyvenimą, paklusdami savo intuicijai ir vedami savo pašaukimo. Kaip tai įmanoma? Taip, kaip tai pavyko Evai-Mariai Zurhorst ir Wolframui Zurhorstui bei kitiems žmonėms, kurių istorijas taip pat rasite knygoje „Mylėk save, ir nesvarbu, kad netekai darbo“. Sėkmės paslaptis – suvokimas, kad viskas įmanoma. Ir kad raktas į sėkmę slypi tavo sieloje.
Eva-Maria Zurhorst (Eva Marija Curhorst; g. 1962 m.) – vokiečių televizijos ir radijo žurnalistė, psichoterapeutė. Devintajame dešimtmetyje ji dirbo Pietų Afrikos Respublikoje, susijungus Vokietijai tapo viešųjų ryšių specialiste. Vėliau įgijo psichologinį išsilavinimą, šiuo metu drauge su vyru Wolframu Zurhorstu (Volframas Curhorstas; g. 1968 m.) konsultuoja poras tarpusavio santykių klausimais. Prieš dešimt metų jie patys išgyveno santuokos krizę. Viskas, ką patyrė ir kaip ją įveikė, aprašyta E.-M. Zurhorst knygoje „Mylėk save, ir nesvarbu, koks tavo sutuoktinis“. Ši knyga sukrėtė Vokietiją ir buvo išversta į 15 kalbų. Dabar Eva-Maria ir Wolframas Zurhorstai provokuoja toliau. Kai visi dreba, bijodami prarasti darbo vietą, kai ekonominės krizės šmėkla vis didesniais žingsniais žengia per pasaulį, jie teigia: „Mylėk save, ir nesvarbu, kad netekai darbo.“