Issuu

Išminties Valdovai

MORIJA Diktavimai perduoti per Pasiuntinį Tatjaną Nikolajevną Mikušiną (2005–2014)

VšĮ „Siriaus“ centras Kaunas, 2019

VALDOVAS MORIJA Valdovas Morija (Moria, El Morija) – Mahatma1, Didžiosios Baltosios Brolijos Mokytojas – pasaulyje plačiai išgarsėjo XIX amžiuje Organizacijos Teosofų Draugija dėka. Pirmą kartą apie jį 1880-ais metais parašė J. P. Blavatskaja, kuriai Mokytojai Morija, Kuthumi ir Džvalas Kulas padėjo įkurti Teosofų Draugiją. 20–50-ais XX a. metais Mokytojas Morija bendradarbiavo su Jelena ir Nikolajumi Rerichais. Šio bendradarbiavimo dėka, 20–30-ais metais pasaulį išvydo Agni Jogos Mokymas, arba Gyvoji Etika, kurios 1

Mahatma (sanskr.) – tiesiog Didinga siela. Aukščiausio lygio Įšventinimo Adeptas. Pali kalba – Arhatas.

paskirtis paruošti žmonijos sąmonę naujam vystymosi etapui, į Žemę ateinančių ugninių energijų priėmimui. 1960-ais metais apie Valdovą Moriją daug rašė Markas ir Elizabet Kler Profetai. Per amerikiečių pasiuntinius atėjo nemažai Mokytojo Morijos ir kitų Pakylėtųjų Valdovų diktavimų. XXI a. pradžioje Valdovai savo darbą pratęsė per Pasiuntinį Rusijoje Tatjaną Mikušiną. Ir dabar, norėdamas padėti Žemės žmonijai Valdovas Morija aktyviai dirba Dvasiniame plane. Štai ką apie Morijos dinastiją pasakoja J. P. Blavatskaja. „Morija (sanskr.) – viena iš budistinių karališkųjų Magadhi dinastijų, kuriai priklausė Čandragupta ir Ašoka, jo anūkas; taipogi radžputų genties pavadi4

nimas“2. „Čandragupta – pirmasis Morijos Dinastijos budistų Imperatorius, Imperatoriaus Ašokos senelis. Ašoka buvo atkakliausias Budizmo šalininkas; savo rūmuose jis išlaikė 60–70 tūkstančių vienuolių bei žynių, visoje Indijoje pastatė 84 000 dagobų ir stupų, po visą pasaulį siuntinėdavo misionierius. Įvairūs jo paskelbtų įsakų įrašai atspindi etiškai kilniausias mintis; ypač – įsakai Allahabade, ant taip vadinamos „Ašokos kolonos“. Šie posakiai – didingi ir poetiški, išreiškia švelnumą tiek gyvūnams, tiek ir žmonėms, taip pat ir pakylėtą požiūrį į valdovo misiją savo tautos atžvilgiu. Požiūrį, kuriuo labai sėkmingai galėtume vadovautis ir mūsų epochoje3. „Budistų „Mahavanšoje“ Čandaguta-Čandragupta, Ašokos senelis – pavadintas Morijos dinastijos imperatoriumi, kokiu 2 3

Iš J. P. Blavatskajos sudaryto Teosofinio žodyno. Ten pat.

jis neabejotinai buvo, tiksliau, kokiais jie buvo, nes egzistavo keletas Čandraguptų. Ši dinastija, kaip sakoma toje pat knygoje, prasidėjo nuo Šakja linijos kšatrijų (karių), kurie buvo artimai giminingi Gautamai Budai. Jie, perėję per Himavatą (Himalajai), „aptiko nuostabią vietovę, gerai drėkinamą ir išsidėsčiusią tarp didingų bo ir kitokių medžių miško. Ten jie įkūrė miestą, jo valdovų pavadintą Šakja Morija-Nagara“4. Žinoma, kad paskutiniame žemiškajame įsikūnijime Morija gimė Radžputo kunigaikščiu Indijos karių bei valdytojų, šlovinamų už drąsą ir garbę, luome. Tiksli jo gimimo data nežinoma. Jo vardas buvo Ranbiras Singhas. 1858 m. po tėvo mirties Ranbiras tapo Kašmyro maharadža. Istorikai Ranbirą giria už Nagaro ir Hunzos 4

Puranos apie Morijos ir Kuthumi dinastijas. Knygoje: J. P. Blavatskaja. Himalajų Broliai. – M.,Sfera, 1999.

valstijų suvienijimą bei už humaniškus ir teisingus civilinius ir baudžiamuosius įstatymus. Ranbiras buvo labai populiarus tarp piliečių. Į kitą pasaulį jis išėjo 1885 m. Pagal aprašymus jis buvo apie 2 met rų ūgio, kariškos laikysenos. Kalbėdavo pakankamai lakoniškai, tartum būtų įpratęs prie besąlyginio jo nurodymų vykdymo. Įprastai dėvėdavo baltus drabužius ir tiurbaną. Jis atrodė kaip žmogus pilname jėgų žydėjime – maždaug trisdešimt penkių metų; tačiau, pasak Blavatskajos, kai 1851 metais ji pamatė Mokytoją Londono Haid parke, jis atrodė lygiai taip pat, kaip ir jos vaikystėje (Mahatma Morija nuo vaikystės pasirodydavo jai sapnuose ir vizijose). To pirmojo susitikimo Londone metu Mokytojas J. P. Blavatskajai pasakė, kad jam „reikalingas jos dalyvavimas darbe, kurį jis ketina atlikti“ ir kad „jai reikės tris metus praleisti Tibete, kad pasiruoštų šiai svarbiai 8

užduočiai“5. Po 27 metų Blavatskaja pateko į Indiją ir Tibetą, kur vėl susitiko su Mokytoju. Mokytojo Morijos gyvenimas įsidėmėtinas jo pasiaukojančiu darbu suvienijant senąsias dvasines Rytų tiesas su Vakarų tradicijomis. Ši užduotis didžiąja dalimi buvo įvykdyta, 1875 metais Niujorke įkūrus Teosofų Draugiją ir per tolesnį šios organizacijos skleistą mokymą. Šie mokymai iš dalies ateidavo asmeninių laiškų, skirtų saujelei „Mahatmos Himavatos“ mokinių, forma. Vėliau laiškai buvo surinkti ir 1923 metais išleisti pavadinimu „Mahatmų Laiškai“. Atskirus „Laiškų“ skyrius J. I. Rerich išvertė į rusų kalbą ir 1925 metais išleido Rygoje pavadindama „Rytų Taurė“. Visi „Mahatmų Laiškai“ Rusijoje buvo išleisti 1993 metais. Laiškų originalai 5

Wachtmeister C. Reminiscences of H.P.Blavatsky and «The Secret Doctrine». – London: Theosophical Publishing Society; New York: The Path, 1893. – P. 56–58.

dabar saugomi Britų Muziejuje Londone. Pasak J. P. Blavatskajos „Atskleistoji Izidė“ ir „Slaptoji Doktrina. Mokslo, filosofijos ir religijos sintezė“ – knygos, teigiančios bendrą pasaulinių filosofinių sistemų ir religijų šaltinį, buvo parašytos Mahatmų Morijos, Kuthumio ir kitų Mokytojų dėka. Savo knygoje „Iš Indostano olų ir tankumynų“ Jelena Petrovna literatūriškai aprašė savo keliones po Indiją su Mokytoju, kurį knygoje ji vadina takuru6 Gulab Lal Singhu: „…milžiniško ūgio radžputas, nepriklausomas takuras iš Radžasthano provincijos, kurį mes anksčiau žinojome kaip 6

Indijoje takūrai atlieka tą patį vaidmenį kaip Europoje feodalinių laikų viduramžių baronai. Nominaliai jie pavaldūs arba savo valdantiesiems princams, arba britų vyriausybei; bet de fakto jie nuo nieko nepriklauso. Ant nepasiekiamų uolų pastatytos jų pilys, be to aiškaus sunkumo, kad į jas gali patekti ne kitaip, kaip tik po vieną žmogų, žąsele, turi dar vieną pranašumą – kiekviena iš jų susisiekia požeminiais tuneliais, kurių paslaptis paveldėjimo teise pereina iš tėvo sūnui… Tik jogai (be savininkų) ir įšventintieji adeptai gali laisvai į juos patekti. J. P. Blavatskaja „Iš Indostano olų ir tankumynų“).

Gulabą Lal Singhą, o vadinome tiesiog Gulabu Singhu. … apie šį keistą žmogų sklido pačios įvairiausios ir nuostabiausios kalbos. Buvo pasakojama, kad jis priklauso radža jogų, įšventintų į magijos, alchemijos paslaptis ir kitų slaptų Indijos mokslų sektą. Jis buvo nepriklausomas, turtingas žmogus ir gandai nedrįsdavo jo kaltinti apgaule, nes, jei jis ir užsiimdavo šiais mokslais, tai skrupulingai slėpė savo žinias nuo visų, išskyrus pačius artimiausius savo draugus. Beveik visi takurai save kildina iš Sūrjos (saulės), todėl niekam nenusileisdami išdidumu vadinasi surjavanais, saulės palikuonimis. Pagal jų posakį, „žemės purvas negali prilipti prie saulės spindulių“, t. y. radžputų…“7. 7

Pasaulietis vienuolis, nuo gimimo pašvęstas celibatui ir įpareigotas studijuoti sidh – teurgiją, arba baltąją magiją ir stebukladarystę (paaiškinimas J. P. Blavatskajos knygoje „Iš Indostano olų ir tankumynų“)(Elektron.ištekl.) – Priėjimo rėžimas laisvas: http:/www.magister.msk.ru/library/ blavatsk/india/blavinds.htm.