MISIJA LAISVĖ by knygos.lt

Turinys Įvadas 18 Įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje 9

1 9 4 0 –1 9 9 0 m.

Maži, judrūs, kūrybingi

Dokumentai, vaizdai, vietos

Pa r t i z a n a i i s t o ri jo j e

Pa r t i z a n i n ės kovo s ty rim a i

„Tuoj išskris vanagas“ Pa r t i z a n i š k a fo t ogra fij a

„Malkos degė neskleisdamos dūmų“ S t ov y k l av i et ės

Miško kariuomenė Apra n g a i r e k i pu o tė

„Broniukas dirbo kaip laikrodis“ G i n k l a i i r a mu n i c ij a

„Ugnis liejosi į kalną“ S u s i r ėm i m a i i r m ū šia i

Kova ne vien ginklu Pa r t i z a n i š k a s pa ud a

Mezgusios ryšius

R ėm ė jo s, ry š i n i n kės, p a rtiza nės

Slaptas požemių pasaulis B u n ke ri a i

58 62

„Ką šiandien krimsim?“

Par tizanų s veikata

„Baltas Vytis padangėj aukštoj suspindės“ Po ezija ir daino s

Juokas išlaisvina

Par tizaniš kas humo ras

BBC vidury miškų

Lais valaikis ir š ventės

„Taip ramu jausti saulę“ Laimės akimirko s

„Tokios klastos mes negalim suprasti“ I š davys tės

„Viską reikės iškentėti“ Kritinėmis akimirko mis

Slapti

Par tizanų vaikai

„Laisvė arba mirtis“

Buvus ių par tizanų pas iprieš inimas lag eriuo s e

„Kad tik nemirtų praeitis“ Par tizaninės kovo s atmintis

Ieškant Vanago

Par tizanų vado palaikų radimo detektyvas

100

Partizaninės kovos įdomybės

I š Ado lfo Ramanaus ko -Vanag o ats iminimų

Pa r t i z a n ų mi t y b a

102

Miškas – ne vonios kambarys

104

H i g i e n a pa r t i z a n inės kovos m etu

Iškęsti skausmą

Lankytinos vietos Šaltiniai ir literatūra

tsiuvo

Apykaklės an ženklelis

Dokumentai, vaizdai, vietos Sovietų okupuotoje Lietuvoje apie partizanus viešai kalbėti buvo draudžiama. Kartkartėmis pasirodydavo KGB* patikrintų knygų, kuriose partizanai vadinti banditais ir visaip juodinti. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, partizanų kova tapo vienu svarbiausių XX a. Lietuvos istorijos pasakojimų – kaip ir Lietuvos žydų gelbėjimas arba pasipriešinimas Sausio 13-ąją.

ylinkėse Troškūnų ap anų rasti partiz 22 m. 20 dokumentai,

MGB paimtos otraukos, partizanų nu m. 1 95 1948–1

Partizanų dokumentai

Interviu su tremtine ir kaline Alva politine Sidaraviči ene, 2019 m.

Buvusiame KGB archyve rasta pačių partizanų parengtų dokumentų ir fotografijų. Sovietams visa tai atitekdavo suėmus partizanus, jų artimuosius, rėmėjus ar ryšininkus, perėmus susirašinėjimą arba radus slaptavietę. Nujausdami žūtį kovotojai dokumentus stengdavosi sudeginti, bet ne visada spėdavo.

Žodinė atmintis: liudijimai

Dokumentai žemėje

Svarbiausias šaltinis apie partizanų kovą ir kasdienybę buvo pačių partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų liudijimai. Apie Juozą Lukšą-Daumantą pasakojo žmona Nijolė ir brolis Antanas, apie Adolfą Ramanauską-Vanagą – žmona Birutė ir dukra Auksutė, apie Joną Žemaitį-Vytautą – ryšininkės Nina Nausėdaitė, Marijona Žiliūtė ir kiti.

Dalis žemėje slėptų dokumentų pražuvo, ypač laikyti metaliniuose bidonuose. Rūdys pragrauždavo metalą ir drėgmė sugadindavo popierių. Geriau išliko dokumentai, sudėti į stiklinius indus. Dalį partizanų dokumentų restauratoriams pavyksta atkurti. Jų skaitmeniniai atvaizdai skelbiami elektroniniame archyve.

KGB archyvo dokumentai Suirus Sovietų Sąjungai, nutrūko ir KGB veikla. Pastatas Vilniuje, kuriame beveik 50 metų veikė sovietų saugumo tarnybos ir buvo kankinami sovietams neįtikę žmonės, ištuštėjo. Dalį dokumentų KGB darbuotojai sunaikino arba išvežė į Rusiją, tačiau dalis liko. Juos ėmė tirti istorikai. Šiame pastate šiandien veikia Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. miško Daugėliškių einių r.) as (R io er bunk 2010 m. i, ma ji nė kasi

Archeologiniai duomenys Svarbių žinių suteikia archeologiniai bunkerių tyrimai. Štai partizanų vadavietėje Daugėliškių miške, Raseinių rajone, aptikta daugiau kaip 1000 radinių: indų, įrankių, prožektorius, veidrodėlis, sagų su Vyčiu, šaudmenų ir granatų skeveldrų. Jie padeda suprasti, kaip gyventa bunkeryje ir kaip vyko paskutinė kova. Šiame bunkeryje 1950 m. žuvo penki partizanai.

Tyrimų įvairovė Tiriant partizanų palaikus svarbūs bioarcheologiniai tyrimai. Jie padeda atkurti praeitį remiantis biologine medžiaga – žmogaus kaulais ir kitais palaikų duomenimis. Laboratorijoje kaulai nuvalomi, išdėliojami anatomine tvarka, nustatoma lytis, amžius, mirties priežastis. Tapatybę padeda patvirtinti nuotraukos ir genetiniai tyrimai.

NKVD) – sčiau MGB, * KGB (ank umo ug sa jungos Sovietų Są ojus ir nt ve gy si ku tarnyba, se e prieri ku , si tuos persekioju ai ar jai etų valdži šinosi sovi nepritarė.

PA R T I Z A N I N Ė S KOVO S T Y R I M A I

„Malkos degė neskleisdamos dūmų“

27 S T O V Y K L AV I E T Ė S

S T O V Y K L AV I E T Ė S

Pirmosiomis partizaninio karo vasaromis, 1944 ir 1945 metais, partizanai dažniausiai gyvendavo didelėse stovyklavietėse. Kartais jose susitelkdavo keliasdešimt ar net apie šimtą kovotojų. Taip susidarydavo savotiški partizanų kaimeliai. Vėliau, sovietų pajėgoms išaugus ir pradėjus dažnai šukuoti miškus, partizanai ėmė skirstytis mažesniais būreliais – taip buvo lengviau išlikti nepastebėtiems ir apsirūpinti maistu.

ėlio 75 m pušyn – maždaug as n jo e ra oj s n lo . Kiekvie „Stovyk ir laužaviete e n pi la <. pa ranką ..> plotas su šeimininko go in k ar tv i te tį liepsna vietelėje jau ip, kad nak ta a gt en įr buvo buvo išLaužavietė . Tuo tikslu ti ar i ba la ..> a tik iš mo duobė <. būtų matom o metro gilu tr n sa , pu ba li iu rnių sr kasta apva e jau virė ži il at k e am > n .. ie <. Netrukus v i pavalgėme . Visi skania ės lv gta bu e en įr am o antr tės buvo nuo vadavie ai si au uk li to do Ne per i štabo . Joje laikom lė vė tu os ėp rg sl mažytė iaus atsa inėlė, popier aš m i oj m se olie mentai, rašo davosi iš net į vyrai nešio n de to an V as . k n iš ir pa kadais io šulinėlio, yč až m o si u buv tojų.“ miško sodin ausko-Vanago

an Iš Adolfo Ram

atsiminimų

„Palapinės buvo pastat ytos visai pa panašiai kai prastai, p piemenys statosi iš ša nuo lietaus k ų pašiūres ar nuo žvar baus ruden <...> Viduje s vėjo apsigi ant žemės ta nti ip pat buvo storas sluok paklotas snis gerai iš džiovintų sm eglių skujų, ulkesnių kurios saugo jo nuo šalčio tiko „ištaigi iš žemės ir ngam“ guol iui. Prieš au šoną – angą k št ą pa lapinės – stovėjo su krautos ąžu rietuvės <... olinių malk > Stovyklos ų budėtojas, su keletą sausų k ry ži av ęs malkų gaba lų, ramiai ši linksmai sp ldėsi prieš ragsinčią ugn elę. Ąžuolin degė puikia ės malkos i, neskleisda m os jokių dūm vyrai buvo ų. Kiti ką tik grįžę iš nakties u ir, suvirtę sa žd av inių, vo guoliuos e, ramiai m Ties kiekvie ie go jo. no galva kab ojo ar stovėj o paremti gin klai.“ Iš Juozo Lukš

os-Daumanto

atsiminimų

s ardo apyg omoji o i š č u i“ ra Kęst izanų livett O t „ r a p nėlė maši

Kova ne vien ginklu Partizanai priešinosi ne tik ginklu. Ne mažiau svarbi buvo pogrindinė spauda – jos rengimas, dauginimas ir platinimas, ypač vėlesniame kovos etape. Patys partizanai sakė, kad „ginklai skirti mūsų priešams, o spauda – saviems“. Leidiniuose jie aiškino savo kovos tikslus ir prasmę, pasakojo, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, ragino nepasiduoti. Kiekvienas gyventojus pasiekęs laikraštėlis ar dainų rinkinys reiškė: mes čia, mes gyvi.

Ar spauda – tik laikraščiai? Partizanai leido ne tik laikraščius. Buvo spausdinami poezijos ir dainų rinkiniai, maldynai, atsišaukimai, sovietus išjuokiančios karikatūros. Partizanai kreipdavosi į jaunimą, mokytojus, net į stribus, ragindami nebetarnauti okupantams. Dzūkijoje partizanai leido net laikraštėlį rusų kalba, skirtą sovietų kareiviams, siekdami juos paveikti. Spausdindavo ir patarimus kovotojams, įsakymus, ataskaitas.

Vanago pedagogika

Žemaičių ap Vladas Mo ygardos vadas ntvydasŽemaitis iki 1953 , m.

43 PA R T I Z A N I Š K A S PAU DA

PA R T I Z A N I Š K A S PAU DA

štabo dovybė zanų va s-Žaibas; i t r a p i rdos over kass apyga lovas V Dainavo je. Sėdi Vac lfas Ramanaus ė o s v d a u A n t i s – g u spa nės Lion iš deši iš kairės – pirmas s . a m m r 8 i 194 , p Vanagas čius-Dzūkas, vi Baliuke

Tarp partizanų buvo nemažai mokytojų. Tapę kovotojais jie neužmiršo savo profesijos. Keliaudamas po dalinius Adolfas Ramanauskas-Vanagas mokė partizanus, kaip rašyti, dėstyti mintis, neiškraipyti tiesos ir... nenusiminti, jei rašinyje gausu rašybos ar skyrybos klaidų. Jis aiškino, kad nė vienas nėra gimęs nei kariu, nei „rašinėtoju“, – svarbiausia stengtis.