visad į tą pačią pusę svarstau, kas būtų sunkiau – įrodyti pasauliui, kad esu, ar
ar tiesiog būti čia, prie upės, kuri teka visad į tą pačią pusę, ir nieko neįrodinėti.
Marius Povilas Elijas Martynenko – aktorius, dramaturgas, poetas, (ex)barmenas, įgarsintojas, tinklaraštininkas. Mirtingumo įrodymai“ – ” trečioji autoriaus knyga.
Likus maždaug mėnesiui iki šios knygos pasirodymo, vieną naktį atsigavau iš hipoglikeminės komos. Šalia manęs buvo mylimoji, ji buvo iškvietusi greitąją. Vienas kraupiausių dalykų – pabusti į tikrovę, kurioje kažkas manė, jog tavęs neteko. Kurioje mylimiausio žmogaus akyse yra skylė, tuštuma. Ir ji turi tavo kontūrą, tavo siluetą. Kartais nebetikiu, kad esu mirtingas. Užmirštu. Paradoksalu, bet man regis, kad būtent tuomet nustoju gyventi. Kai dirbsiu, rašysiu ir tikėsiu rytoj... nieko nebelieka šiandienai. Veikiausiai dėl to ir yra ši knyga. Kad prisiminčiau. Kad nenustočiau gyventi mirtingai.
árodymai
užmirštu mirtį, atidedu viską: mylėsiu rytoj, kalbėsiu rytoj,
mirtingumo
įrodyti pasauliui, kad manęs nėr,
© Dainiaus Dirgėlos fotografija
esu prie upės, kuri teka
M A R I U S P OV I L A S E L I J A S M A R T Y N E N KO
kartą ir visiems laikams
MARIUS POVILAS ELIJAS MARTYNENKO
eilėraščiai
2011-2019
2
MARIUS POVILAS ELIJAS MARTYNENKO
m i r ti n g u mo á ro d y m a i
eilėraščiai
2011-2019 VILNIUS 2019
3
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-466-423-6
4
© Marius Povilas Elijas Martynenko, 2019 © Titas Burinskas, piešiniai, 2019 © „Tyto alba“, 2019
da i l i n i n k a i mano protėvis piešė anglimi ant sienos, mano protėvis žudė galingesnius už save, vieną dieną mano protėvis pradėjo piešti ugnį, jis nupiešė ugnį, o ugnis piešė ant mano odos, ji piešė protėvį, kurį įsimylėjo, ir sekė visais keliais, kuriais ėjo laikas, kol rado mane, mano protėvį ištrėmė iš genties, nes jis kalbėjo apie ugnį, mano protėvį ištrėmė, nes jis padegė jų tylą, ugnis nupiešė jį ant mano odos ir jiedu bučiavosi, turiu to bučinio randus ir mane ištrėmė mano gentis, bet kodėl, dieve, kodėl, dieve, – juk piešti nemoku...
5
kartą ir visiems laikams esu prie upės, kuri teka visad į tą pačią pusę svarstau, kas būtų sunkiau – įrodyti pasauliui, kad esu, ar įrodyti pasauliui, kad manęs nėr, ar tiesiog būti čia, prie upės, kuri teka visad į tą pačią pusę, ir nieko neįrodinėti.
6
& sakoma, kad skulptoriai ar skaptoriai iš anksto mato skulptūrą medyje ar akmenyje jiems tereikia kaltu nuskaldyti ar peiliukais nuskaptuoti nereikalingas dalis ateik, branguti, aš tavyje matau tobulą žmogų. tereikia vos vos pasidarbuoti kaltu ir peiliukais
ir, branguti?.. neklyk, kai aš dirbu.
7
ra sta ta r p s ke ve l d r ø jei skrydis sėkmingas, jo pabaigoje juodoji dėžė automatiškai ištrina skrydžio įrašą. jei susimauni, tai bent jau aišku kodėl. nenorėjom laukti sudužimo, užliūliavom angelus sargus, nukniaukėm iš jų raktus ir atrakinom viens kito juodąsias dėžes. būtent dėl to ir sudužom.
8
k a da i s e u ž j û r ø m a ri ø į šitą narkologinį mane atvedė iš pačios gražiausios pasakos. mane verčia myžt į plastikinį indelį. jie ieškos tos pasakos liekanų, bet jie nebetiki pasakom indelis turi šansų pergyventi žmoniją. po daugelio metų jį ras ir jam reikės paaiškinimo galbūt jie sugalvos kažką pasakiško.
9
visad į tą pačią pusę svarstau, kas būtų sunkiau – įrodyti pasauliui, kad esu, ar
ar tiesiog būti čia, prie upės, kuri teka visad į tą pačią pusę, ir nieko neįrodinėti.
Marius Povilas Elijas Martynenko – aktorius, dramaturgas, poetas, (ex)barmenas, įgarsintojas, tinklaraštininkas. Mirtingumo įrodymai“ – ” trečioji autoriaus knyga.
Likus maždaug mėnesiui iki šios knygos pasirodymo, vieną naktį atsigavau iš hipoglikeminės komos. Šalia manęs buvo mylimoji, ji buvo iškvietusi greitąją. Vienas kraupiausių dalykų – pabusti į tikrovę, kurioje kažkas manė, jog tavęs neteko. Kurioje mylimiausio žmogaus akyse yra skylė, tuštuma. Ir ji turi tavo kontūrą, tavo siluetą. Kartais nebetikiu, kad esu mirtingas. Užmirštu. Paradoksalu, bet man regis, kad būtent tuomet nustoju gyventi. Kai dirbsiu, rašysiu ir tikėsiu rytoj... nieko nebelieka šiandienai. Veikiausiai dėl to ir yra ši knyga. Kad prisiminčiau. Kad nenustočiau gyventi mirtingai.
árodymai
užmirštu mirtį, atidedu viską: mylėsiu rytoj, kalbėsiu rytoj,
mirtingumo
įrodyti pasauliui, kad manęs nėr,
© Dainiaus Dirgėlos fotografija
esu prie upės, kuri teka
M A R I U S P OV I L A S E L I J A S M A R T Y N E N KO
kartą ir visiems laikams
MARIUS POVILAS ELIJAS MARTYNENKO
eilėraščiai
2011-2019